29.4.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 127/134

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2014/47/ES

2014 m. balandžio 3 d.

dėl Sąjungoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninio patikrinimo kelyje, kuria panaikinama Direktyva 2000/30/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

savo 2011 m. kovo 28 d. Baltojoje knygoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ Komisija iškėlė „nulinės vizijos“ tikslą, pagal kurį iki 2050 m. Sąjungos keliuose eismo įvykiuose žūstančių žmonių skaičius taptų artimas nuliui. Siekiant to tikslo tikimasi, kad prie kelių eismo saugos rezultatų gerinimo labai prisidės transporto priemonių technologijos;

(2)

savo komunikate „Kuriama saugi Europos kelių eismo erdvė. 2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos kryptys“ Komisija pasiūlė nuo 2010 m. toliau siekti iki 2020 m. Sąjungos keliuose žūstančių žmonių skaičių sumažinti perpus. Kad būtų pasiektas tas tikslas, Komisija numatė septynis strateginius tikslus ir nustatė transporto priemonių saugos gerinimo veiksmus, sužalojimų keliuose mažinimo strategiją ir priemones, skirtas pagerinti pažeidžiamų eismo dalyvių, visų pirma motociklininkų, saugą;

(3)

techninė apžiūra yra platesnio režimo, kuris sukurtas siekiant užtikrinti, kad naudojamos transporto priemonės išliktų saugios ir aplinkosaugos požiūriu priimtinos būklės, dalis. Tas režimas turėtų apimti transporto priemonių periodines technines apžiūras ir komercinio kelių transporto veikloje naudojamų transporto priemonių techninius patikrinimus keliuose, taip pat numatyti transporto priemonių registracijos procedūrą pagal kurią būtų galima sustabdyti leidimo naudoti transporto priemonę keliuose galiojimą, kai ši transporto priemonė kelia neišvengiamą pavojų kelių eismo saugai. Periodinė techninė apžiūra turėtų būti pagrindinė priemonė transporto priemonių tinkamumui važinėti keliuose užtikrinti. Komercinių transporto priemonių patikrinimai keliuose turėtų tik papildyti periodines technines apžiūras;

(4)

Sąjungoje buvo priimta techninių standartų ir nustatyta reikalavimų, susijusių su transporto priemonių sauga ir aplinkosaugos charakteristikomis. Siekiant užtikrinti, kad transporto priemonės išliktų tinkamos važinėti keliuose, reikia nustatyti be įspėjimo atliekamų techninių patikrinimų kelyje režimą;

(5)

techninis patikrinimas kelyje yra svarbus elementas siekiant užtikrinti, kad komercinės transporto priemonės visą jų naudojimo laiką būtų nuolat tinkamos važinėti keliais. Tokiais patikrinimais ne tik prisidedama prie kelių eismo saugos gerinimo ir transporto priemonių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo, bet ir išvengiama nesąžiningos kelių transporto konkurencijos dėl skirtingų patikrinimo lygių įvairiose valstybėse narėse;

(6)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1071/2009 (3) sukurtas Europos kelių transporto įmonių registras (EKTĮR). EKTĮR sudaromos galimybės nacionalinius elektroninius kelių transporto įmonių registrus sujungti tarpusavyje visoje Sąjungoje, laikantis Sąjungos taisyklių dėl asmens duomenų apsaugos. Naudojantis ta sistema, kurią valdo kompetentinga kiekvienos valstybės narės institucija, palengvinamas valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimas;

(7)

ši direktyva turėtų būti taikoma tam tikroms Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/46/EB (4) apibrėžtų kategorijų komercinėms transporto priemonėms, kurių projektinis greitis yra didesnis kaip 25 km/h. Tačiau ja valstybėms narėms neturėtų būti atimama galimybė vykdyti transporto priemonių, kurioms ši direktyva netaikoma, techninį patikrinimą kelyje ar tikrinti kitus kelių transporto aspektus, visų pirma susijusius su vairavimo ir poilsio trukme ar pavojingų krovinių vežimu;

(8)

vietos transporto reikmėms ir komerciniams pervežimams vietoje sunkvežimių vis daugiau naudojami ratiniai traktoriai, kurių didžiausias projektinis greitis yra didesnis nei 40 km/h. Jų keliama rizika yra analogiška su sunkvežimiais susijusiai rizikai, todėl tos kategorijos transporto priemonių, kurios daugiausia naudojamos viešuosiuose keliuose, techniniai patikrinimai kelyje turėtų būti atliekami taip pat kaip sunkvežimių;

(9)

iš Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/30/EB (5) įgyvendinimo ataskaitų aiškiai matyti techninio patikrinimo kelyje svarba. Paaiškėjo, kad per 2009–2010 m. Sąjungoje atliktus techninius patikrinimus kelyje nustatyta daugiau kaip 350 000 transporto priemonių, kurių būklė tokia, kad turi būti uždrausta jomis toliau važiuoti. Iš tų ataskaitų taip pat matyti, kad įvairiose valstybėse narėse atliktų patikrinimų rezultatai labai skiriasi. 2009–2010 m. nustatytų tam tiktų trūkumų dalis sudarė nuo 2,1 % visų patikrintų transporto priemonių vienoje valstybėje narėje iki 48,3 % kitoje valstybėje narėje. Galiausiai, tos ataskaitos rodo, kad įvairiose valstybėse narėse atliekamų techninių patikrinimų kelyje skaičius labai skiriasi. Siekiant taikyti labiau subalansuotą metodą, valstybės narės turėtų įsipareigoti atlikti tinkamą patikrinimų skaičių, kuris turėtų būti proporcingas jų teritorijoje užregistruotų ir (arba) naudojamų vežimo veiklai vykdyti komercinių transporto priemonių skaičiui;

(10)

furgonams, pavyzdžiui, N1 kategorijos transporto priemonėms, ir jų priekaboms netaikomi tokie pat kelių eismo saugos reikalavimai Sąjungos lygmeniu, kokie taikomi sunkiasvorėms transporto priemonėms, pvz., susiję su vairavimo trukme, profesionalių vairuotojų mokymu ar greičio ribotuvų įrengimu. Nors N1 kategorijos transporto priemonės nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį, valstybės narės turėtų į tokias transporto priemones atsižvelgti savo bendrose kelių eismo saugos ir patikrinimų kelyje strategijose;

(11)

siekiant išvengti nereikalingos administracinės naštos ir išlaidų bei pagerinti patikrinimų efektyvumą, kompetentingoms nacionalinės valdžios institucijoms turėtų būti galima pirmiausia rinktis tikrinti įmonių, kurios nesilaiko saugos ir aplinkosaugos standartų, naudojamas transporto priemones, o tinkamai sauga besirūpinančių ir atsakingų naudotojų naudojamas ir tinkamai techniškai prižiūrimas transporto priemones tikrinti rečiau. Transporto priemonių, kurios tikrinamos kelyje, atranka remiantis jų naudotojų rizikos profiliu galėtų būti naudinga priemonė atidžiau ir dažniau tikrinant didelės rizikos įmones;

(12)

atliekant patikrinimus keliuose turėtų būti naudojama rizikos įvertinimo sistema. Reglamentu (EB) Nr. 1071/2009 reikalaujama, kad valstybės narės išplėstų Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/22/EB (6) dėl taisyklių dėl vairavimo trukmės ir poilsio laikotarpių įgyvendinimo nustatytą rizikos klasifikavimo sistemą siekiant įtraukti kitas konkrečias sritis, susijusias su kelių transportu, įskaitant komercinių transporto priemonių tinkamumą važinėti keliais. Todėl informacija apie nustatytų transporto priemonių trūkumų skaičių ir pavojingumą turėtų būti įtraukta į Direktyvos 2006/22/EB 9 straipsnyje nustatytą rizikos įvertinimo sistemą. Turėtų būti galima valstybėms narėms nuspręsti dėl tinkamos techninės ir administracinės rizikos įvertinimo sistemų veikimo tvarkos. Reikėtų toliau nagrinėti rizikos įvertinimo sistemų veiksmingumą ir derinimą visoje Sąjungoje;

(13)

registracijos liudijimo turėtojas ir, atitinkamais atvejais, transporto priemonės naudotojas turėtų būti atsakingas už tai, kad transporto priemonė būtų tinkamos naudoti keliuose būklės;

(14)

atlikdami techninius patikrinimus keliuose, inspektoriai turėtų veikti nepriklausomai ir jų sprendimų neturėtų paveikti interesų konfliktai, įskaitant ekonominio ar asmeninio pobūdžio interesų konfliktus, galintys turėti įtakos jų sprendimų nešališkumui ar objektyvumui, ypač susiję su vairuotoju, naudotoju ar registracijos liudijimo turėtoju. Taigi neturėtų būti tiesioginės atitikties tarp inspektorių atlygio ir techninių patikrinimų keliuose rezultatų. Tai neturėtų kliudyti valstybėms narėms suteikti privačioms įstaigoms leidimus atlikti išsamesnius techninius patikrinimus kelyje ir remontuoti transporto priemones, net jei tai būtų ta pati transporto priemonė;

(15)

techninius patikrinimus kelyje turėtų sudaryti pradinis ir prireikus išsamesnis patikrinimas. Abiem atvejais turėtų būti patikrinamos svarbios transporto priemonių dalys ir sistemos. Kad išsamesni patikrinimai Sąjungos lygmeniu būtų suderinti, turėtų būti nustatyti kiekvienos tikrinamos pozicijos rekomenduojami tikrinimo metodai, trūkumų pavyzdžiai ir jų suskirstymas į kategorijas atsižvelgiant į jų pavojingumą.

(16)

krovinio pritvirtinimas yra labai svarbus kelių eismo saugai. Todėl krovinys turėtų būti tvirtinamas taip, kad galėtų atlaikyti greitėjimus, atsirandančius naudojant transporto priemonę keliuose. Praktiniais sumetimais masės jėgos, susidarančios dėl tokių pagreitėjimų, turėtų būti naudojamos kaip ribinės vertės, remiantis Europos standartais. Darbuotojai, dalyvaujantys tikrinant, ar kroviniai tinkamai pritvirtinti, turėtų būti tinkamai apmokyti;

(17)

visos logistikos procese dalyvaujančios šalys, įskaitant pakuotojus, krovėjus, transporto bendroves, naudotojus ir vairuotojus, turi prisidėti užtikrinant, kad krovinys būtų tinkamai supakuotas ir pakrautas į tinkamą transporto priemonę;

(18)

kai kuriose valstybėse narėse techninio patikrinimo kelyje ataskaitos rengiamos elektroninėmis priemonėmis. Tokiais atvejais vairuotojui turėtų būti pateikiama patikrinimo ataskaitos kopija. Visi per techninius patikrinimus kelyje sukaupti duomenys ir informacija turėtų būti perduodami į bendrą atitinkamos valstybės narės duomenų bazę, kad būtų lengva apdoroti duomenis ir perduoti atitinkamą informaciją be jokios papildomos administracinės naštos;

(19)

siekiant sumažinti tikrinimo institucijų administracinę naštą, pradinių techninių patikrinimų kelyje ataskaitose, įskaitant trečiosiose šalyse registruotų transporto priemonių patikrinimų kelyje ataskaitas, turėtų būti nurodyta tik svarbiausia informacija, pagal kurią užregistruojama, kad atliktas tam tikros transporto priemonės patikrinimas ir koks to patikrinimo rezultatas. Parengti išsamią ataskaitą turėtų būti reikalaujama tik tuomet, jeigu po pradinio patikrinimo atliekamas išsamesnis patikrinimas;

(20)

Komisija turėtų apsvarstyti galimybę į IV priede pateiktą ataskaitos formą įtraukti į kitas ataskaitas;

(21)

naudojant mobiliąsias patikrinimo grupes transporto priemonių naudotojai sugaištų mažiau laiko ir patirtų mažesnes išlaidas, nes išsamesnį patikrinimą būtų galima atlikti tiesiog kelyje. Išsamesnis patikrinimas gali būti atliekamas arčiausiame techninės apžiūros centre ir patikrinimams kelyje skirtame įrenginyje;

(22)

techninius patikrinimus kelyje atliekantys darbuotojai turėtų būti tinkamai apmokyti ir turėti reikiamą kvalifikaciją, taip pat tam, kad galėtų veiksmingai atlikti vizualią apžiūrą. Išsamesnius techninius patikrinimus kelyje atliekantys inspektoriai turėtų turėti bent tokius pačius įgūdžius ir atitikti bent tokius pačius reikalavimus, kokie pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/45/ES (7) keliami techninę apžiūrą atliekantiems darbuotojams. Valstybės narės turėtų reikalauti, kad inspektoriai, atliekantys patikrinimus patikrinimams kelyje skirtuose įrenginiuose arba pasitelkdami mobiliąsias patikrinimo grupes, atitiktų šiuos arba lygiaverčius kompetentingos valdžios institucijos patvirtintus reikalavimus;

(23)

siekiant sumažinti išlaidas, patiriamas naudojant techninę įrangą išsamesniam patikrinimui kelyje atlikti, valstybės narės turėtų turėti galimybę reikalauti apmokėjimo, jei aptinkama trūkumų. Apmokėjimo sumos dydis turėtų būti pagrįstas ir proporcingas;

(24)

siekiant visoje Sąjungoje labiau suderinti techninio patikrinimo kelyje sistemą, itin svarbu, kad valstybės narės bendradarbiautų ir keistųsi geriausia praktika. Todėl valstybės narės, jei įmanoma, turėtų glaudžiau bendradarbiauti taip pat ir vykdydamos operatyvinę veiklą. Toks bendradarbiavimas turėtų apimti periodinį koordinuotų techninių patikrinimų kelyje organizavimą;

(25)

kad valstybės narės galėtų veiksmingai keistis informacija, kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti ryšių su kitomis atitinkamomis kompetentingomis valdžios institucijomis palaikymo punktas. Tas ryšių palaikymo punktas taip pat turėtų kaupti atitinkamus statistinius duomenis. Be to, valstybės narės savo teritorijoje turėtų taikyti nuoseklią nacionalinę reikalavimų vykdymo užtikrinimo strategiją ir turėtų turėti galimybę paskirti įstaigą šios strategijos įgyvendinimui koordinuoti. Kiekvienos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos turėtų parengti procedūras, kuriose būtų nustatyti informacijos perdavimo terminai ir apibrėžtas jos turinys;

(26)

skiriant ryšių palaikymo punktus reikėtų laikytis konstitucinių nuostatų ir neviršyti atitinkamų kompetencijos ribų;

(27)

kad būtų galima vykdyti Sąjungoje įgyvendinamo patikrinimo kelyje režimo stebėseną, valstybės narės ne vėliau kaip 2021 m. kovo 31 d., o po to – kas dvejus metus iki kiekvienų metų kovo 31 d., turėtų teikti Komisijai informaciją apie atliktų techninių patikrinimų kelyje rezultatus. Komisija surinktus duomenis turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(28)

siekiant kuo labiau sumažinti įmonių ir vairuotojų prarandamą laiką ir padidinti bendrą patikrinimų kelyje veiksmingumą, reikėtų skatinti, kad atliekant techninius patikrinimus kelyje būtų laikomasi socialinių teisės aktų kelių transporto srityje, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 (8), Direktyvos 2006/22/EB ir Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 (9);

(29)

valstybės narės turėtų nustatyti sankcijų, taikomų už šios direktyvos nuostatų pažeidimą, taisykles ir turėtų užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Tos sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos, atgrasančios ir nediskriminacinės. Valstybės narės turėtų visų pirma įtraukti atitinkamas priemones, kad išspręstų vairuotojo ar naudotojo nebendradarbiavimo su inspektoriumi problemą, taip pat neleistino pavojingų trūkumų turinčių transporto priemonių naudojimo problemą;

(30)

siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (10);

(31)

Komisija neturėtų priimti įgyvendinimo aktų dėl pranešimo registracijos valstybės narės ryšių palaikymo punktui apie didelių arba pavojingų trūkumų turinčias transporto priemones teikimo procedūrų, taip pat įgyvendinimo aktų, kuriuose nustatomas duomenų formatas, kuriuo Komisijai turi būti perduodama informacija apie valstybių narių surinktus duomenis dėl patikrintų transporto priemonių, jei pagal šią direktyvą įsteigtas komitetas nepateikia nuomonės apie Komisijos pateiktą įgyvendinimo akto projektą;

(32)

siekiant atitinkamai atnaujinti 2 straipsnio 1 dalį ir IV priedo 6 punktą, nekeičiant šios direktyvos taikymo srities, atnaujinti II priedo 2 punkte nurodytus metodus ir pritaikyti II priedo 2 punktą dėl tikrinimo pozicijų sąrašo, metodų, trūkumų priežasčių ir trūkumų vertinimo, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(33)

kadangi šios direktyvos tikslo, būtent pagerinti kelių eismo saugą nustatant bendrus Sąjungoje naudojamų transporto priemonių techninio patikrinimo kelyje minimalius reikalavimus ir suderintas taisykles, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo pobūdžio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(34)

šioje direktyvoje laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje;

(35)

šia direktyva plėtojamas galiojantis techninių patikrinimų kelyje režimas, atnaujinami techniniai Direktyvos 2000/30/EB reikalavimai ir įtraukiamos Komisijos rekomendacijoje 2010/379/ES (11) pateiktos taisyklės. Todėl Direktyva 2000/30/EB turėtų būti panaikinta,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I   SKYRIUS

DALYKAS, TERMINŲ APIBRĖŽTYS IR TAIKYMO SRITIS

1 straipsnis

Dalykas

Siekiant pagerinti kelių eismo saugą ir aplinkos apsaugą, šia direktyva nustatomi minimalūs reikalavimai, taikomi valstybių narių teritorijoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninio patikrinimo kelyje režimui.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Ši direktyva taikoma šių kategorijų komercinėms transporto priemonėms, kurių projektinis greitis yra didesnis nei 25 km/h, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/37/EB (12) ir Direktyvoje 2007/46/EB:

a)

motorinėms transporto priemonėms, suprojektuotoms ir sukonstruotoms visų pirma keleiviams bei jų bagažui vežti, kuriose, be vairuotojo sėdimosios vietos, yra daugiau kaip aštuonios sėdimosios vietos (transporto priemonių kategorijos M2 ir M3);

b)

motorinėms transporto priemonėms, suprojektuotoms ir sukonstruotoms visų pirma prekėms vežti, kurių didžiausia masė yra didesnė nei 3,5 tonos (transporto priemonių kategorijos N2 ir N3);

c)

priekaboms, suprojektuotoms ir sukonstruotoms prekėms ar žmonėms vežti, taip pat ir asmenų apgyvendinimui, kurių didžiausia masė yra didesnė nei 3,5 tonos (transporto priemonių kategorijos O3 ir O4);

d)

T5 kategorijos ratiniams traktoriams, kurie dažniausiai naudojami viešuosiuose keliuose komerciniams pervežimams ir kurių didžiausias projektinis greitis yra didesnis nei 40 km/h.

2.   Ši direktyva neturi poveikio valstybių narių teisei atlikti transporto priemonių, kurioms ši direktyva netaikoma, pavyzdžiui, N1 kategorijos lengvųjų komercinių automobilių, kurių didžiausia masė ne didesnė nei 3,5 tonos, techninius patikrinimus kelyje ir tikrinti kitus kelių transporto ir saugos aspektus arba vykdyti patikrinimus ne viešuosiuose keliuose. Šios direktyvos nuostatos netrukdo valstybėms narėms kelių eismo saugos sumetimais apriboti konkretaus tipo transporto priemonių naudojimą tam tikrose kelių tinklo dalyse.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Toliau nurodytos terminų apibrėžtys vartojamos tik šioje direktyvoje:

1)   transporto priemonė– bet kokia nebėginė motorinė transporto priemonė arba jos priekaba;

2)   motorinė transporto priemonė– bet kokia ratinė varikliu varoma savaeigė transporto priemonė, kurios didžiausias projektinis greitis yra didesnis nei 25 km/h;

3)   priekaba– bet kokia nesavaeigė ratinė transporto priemonė, suprojektuota ir pagaminta būti velkama motorine transporto priemone;

4)   puspriekabė– bet kokia priekaba, suprojektuota būti sujungta su motorine transporto priemone taip, kad jos dalis remtųsi į motorinę transporto priemonę ir kad didelę jos ir joje esančio krovinio masės dalį išlaikytų motorinė transporto priemonė;

5)   krovinys– visos prekės, kurios paprastai sudedamos į kroviniui vežti suprojektuotą transporto priemonę ar ant jos dalies ir kurios nėra nuolatos pritvirtintos prie transporto priemonės, įskaitant krovinių vežimo priemonėse, kaip antai dėžėse, pakeičiamuosiuose kėbuluose ar ant transporto priemonės uždėtuose konteineriuose, esančius daiktus;

6)   komercinė transporto priemonė– motorinė transporto priemonė ir jos priekaba arba puspriekabė, naudojama visų pirma prekėms arba keleiviams vežti komerciniais tikslais, pavyzdžiui, vežimui samdos pagrindais už atlygį ar vežimui savo sąskaita arba kitais profesionaliais tikslais;

7)   valstybėje narėje registruota transporto priemonė– transporto priemonė, kuri užregistruota arba pradėta naudoti valstybėje narėje;

8)   registracijos liudijimo turėtojas– juridinis arba fizinis asmuo, kurio vardu užregistruota transporto priemonė;

9)   įmonė– įmonė, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 2 straipsnio 4 punkte;

10)   techninis patikrinimas kelyje– netikėtas komercinės transporto priemonės techninis patikrinimas, kuris atliekamas valstybės narės kompetentingų valdžios institucijų arba joms tiesiogiai prižiūrint;

11)   viešasis kelias– bendroms viešosioms reikmėms naudojamas kelias, pavyzdžiui, vietiniai, regioniniai arba nacionaliniai keliai, magistralės, greitkeliai arba magistraliniai keliai;

12)   techninė apžiūra– tikrinimas pagal Direktyvos 2014/45/ES 3 straipsnio 9 punktą;

13)   techninės apžiūros pažyma– kompetentingos valdžios institucijos arba techninės apžiūros centro išduota techninės apžiūros ataskaita, kurioje pateikti techninės apžiūros rezultatai;

14)   kompetentinga valdžios institucija– valstybės narės įgaliota institucija arba viešoji organizacija, atsakinga už techninių patikrinimų kelyje sistemos valdymą, atitinkamais atvejais įskaitant tokių patikrinimų atlikimą;

15)   inspektorius– asmuo, kurį valstybė narė arba jos kompetentinga valdžios institucija įgaliojo atlikti pradinius ir (arba) išsamesnius techninius patikrinimus kelyje;

16)   trūkumai– per techninį patikrinimą kelyje nustatyti techniniai defektai ir kiti neatitikties faktai;

17)   koordinuotas patikrinimas kelyje– dviejų arba daugiau valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų bendrai atliekamas techninis patikrinimas kelyje;

18)   naudotojas– fizinis arba juridinis asmuo, kuris naudoja transporto priemonę nuosavybės teise arba transporto priemonės savininkas jam suteikė įgaliojimus naudoti transporto priemonę;

19)   mobilioji patikrinimo grupė– apžiūros įrangos, kuri reikalinga išsamesniems techniniams patikrinimams kelyje atlikti, kilnojama sistema ir inspektoriai, kurie gali kompetentingai atlikti išsamesnį patikrinimą kelyje;

20)   patikrinimams kelyje skirtas įrenginys– nustatyta pradinių ir (arba) išsamesnių techninių patikrinimų kelyje atlikimo vieta, kurioje taip pat gali būti stacionariai sumontuota apžiūros įranga.

II   SKYRIUS

TECHNINIO PATIKRINIMO KELYJE SISTEMA IR BENDRIEJI ĮPAREIGOJIMAI

4 straipsnis

Patikrinimo kelyje sistema

Techninio patikrinimo kelyje sistema apima 10 straipsnio 1 dalyje nurodytus pradinius techninius patikrinimus kelyje ir 10 straipsnio 2 dalyje nurodytus išsamesnius techninius patikrinimus kelyje.

5 straipsnis

Tikrintinų transporto priemonių procentinė dalis

1.   Kiekvienais kalendoriniais metais Sąjungoje atliekamas 2 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų transporto priemonių bendras pradinių techninių patikrinimų kelyje skaičius atitinka bent 5 % viso tų valstybėse narėse užregistruotų transporto priemonių skaičiaus.

2.   Kiekviena valstybė narė stengiasi atlikti atitinkamą pradinių techninių patikrinimų kelyje skaičių, kuris yra proporcingas 2 straipsnio 1 dalies a, c ir e punktuose nurodytam bendram jos teritorijoje užregistruotų tokių transporto priemonių skaičiui.

3.   Informacija apie patikrintas transporto priemones pateikiama Komisijai pagal 20 straipsnio 1 dalį.

6 straipsnis

Rizikos įvertinimo sistema

Valstybės narės užtikrina, kad 2 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų transporto priemonių atveju informacija apie nustatytų atskirų įmonių naudojamų transporto priemonių trūkumų, nurodytų II priede ir, atitinkamais atvejais, III priede, skaičių ir pavojingumą būtų įtraukta į Direktyvos 2006/22/EB 9 straipsnyje nustatytą rizikos įvertinimo sistemą. Valstybės narės, nustatydamos įmonės rizikos profilį, gali naudoti I priede nurodytus kriterijus. Ta informacija naudojama norint atidžiau ir dažniau tikrinti įmones, turinčias aukštą rizikos įvertinimo koeficientą. Rizikos įvertinimo sistemą valdo valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos.

Įgyvendindama pirmą pastraipą, valstybė narė, kurioje registruota transporto priemonė, naudoja informaciją, gautą iš kitų valstybių narių pagal 18 straipsnio 1 dalį.

Valstybės narės gali leisti atlikti papildomas savanoriškas technines apžiūras. Į savanoriškos apžiūros metu gautą informaciją apie techninės apžiūros reikalavimų atitikimą gali būti atsižvelgiama norint pagerinti įmonės rizikos profilį.

7 straipsnis

Pareigos

1.   Valstybės narės reikalauja, kad transporto priemonėje būtų laikoma paskutinės periodinės techninės apžiūros pažyma ar jos kopija arba, jei techninės pažiūros pažyma išduota elektronine forma, tos pažymos patvirtinta ar originali atspausdinta kopija ir paskutinio techninio patikrinimo kelyje ataskaitą, jei jos yra. Valstybės narės gali leisti savo valdžios institucijoms pripažinti tokių patikrinimų elektroninius įrodymus, jeigu tokia informacija yra prieinama.

2.   Valstybės narės reikalauja, kad įmonės ir transporto priemonės, kuriai taikomas techninis patikrinimas kelyje, vairuotojai bendradarbiautų su inspektoriais ir patikros tikslais suteiktų prieigą prie transporto priemonės, jos dalių ir visų susijusių dokumentų.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų apibrėžtos įmonių pareigos užtikrinti, kad jų transporto priemonės visada būtų saugios ir geros techninės būklės nedarant poveikio tų transporto priemonių vairuotojo pareigoms.

8 straipsnis

Inspektoriai

1.   Inspektoriai, pasirinkdami transporto priemonę, kuriai turi būti atliktas techninis patikrinimas, ir atlikdami tą patikrinimą, vengia bet kokios diskriminacijos vairuotojo tautybės, transporto priemonės registracijos valstybės ar valstybės, kurioje transporto priemonė pradėta naudoti, atžvilgiu.

2.   Atlikdamas techninį patikrinimą kelyje, inspektorius nepatenka į jokį interesų konfliktą, kuris galėtų turėti bet kokios įtakos jo sprendimo nešališkumui ir objektyvumui.

3.   Inspektorių atlygis nėra tiesiogiai susijęs su jų atliktų pradinių arba išsamesnių techninių patikrinimų kelyje rezultatais.

4.   Išsamesnius techninius patikrinimus kelyje atlieka inspektoriai, atitinkantys Direktyvos (ES) Nr. 2014/45/ES 13 straipsnyje ir IV priede nustatytus minimalius gebėjimų ir mokymo reikalavimus. Valstybės narės gali numatyti, kad inspektoriai, atliekantys patikrinimus patikrinimams kelyje skirtuose įrenginiuose arba pasitelkdami mobiliąsias patikrinimo grupes, turi atitikti tuos arba lygiaverčius kompetentingos institucijos patvirtintus reikalavimus.

III   SKYRIUS

PATIKRINIMO PROCEDŪROS

9 straipsnis

Pradiniam techniniam patikrinimui kelyje pasirenkamos transporto priemonės

Pasirinkdami transporto priemones pradiniam techniniam patikrinimui kelyje atlikti, inspektoriai pirmiausia gali rinktis Direktyvoje 2006/22/EB nurodytų didelės rizikos įmonių naudojamas transporto priemones. Transporto priemonės patikrinimui atlikti taip pat gali būti pasirenkamos atsitiktinai arba jei kyla įtarimas, kad transporto priemonė kelia riziką kelių eismo saugai arba aplinkai.

10 straipsnis

Techninių patikrinimų kelyje turinys ir metodai

1.   Valstybės narės užtikrina, kad pagal 9 straipsnį pasirinktoms transporto priemonėms būtų atliekamas pradinis techninis patikrinimas kelyje.

Per kiekvieną pradinį techninį transporto priemonės patikrinimą kelyje inspektorius:

a)

patikrina pagal 7 straipsnio 1 dalį transporto priemonėje turimą paskutinės techninės apžiūros pažymą ir techninio patikrinimo kelyje ataskaitą arba jų elektroninius įrodymus, jei jie yra;

b)

vizualiai įvertina techninę transporto priemonės būklę;

c)

gali vizualiai įvertinti transporto priemonės krovinio pritvirtinimą pagal 13 straipsnį;

d)

gali atlikti techninius patikrinimus naudodamas bet kokį metodą, kuris, jo nuomone, yra tinkamas. Tokie techniniai patikrinimai gali būti atliekami siekiant pagrįsti sprendimą pateikti transporto priemonę išsamesniam techniniam patikrinimui kelyje atlikti arba pareikalauti, kad trūkumai būtų nedelsiant pašalinti vadovaujantis 14 straipsnio 1 dalimi.

Inspektorius patikrina, ar ankstesnio techninio patikrinimo kelyje ataskaitoje nustatyti trūkumai pašalinti.

2.   Remdamasis pradinio patikrinimo rezultatais, inspektorius nusprendžia, ar turėtų būti atliktas išsamesnis transporto priemonės arba jos priekabos patikrinimas kelyje.

3.   Atliekant išsamesnį techninį patikrinimą kelyje patikrinamos tos II priede išvardytos pozicijos, kurios laikomos reikalingomis ir svarbiomis, visų pirma atsižvelgiant į stabdžių, padangų, ratų, važiuoklės saugumą ir neigiamus veiksnius, ir taikomi rekomenduojami metodai, taikytini šių komponentų apžiūrai.

4.   Jei iš techninės apžiūros pažymos arba patikrinimo kelyje ataskaitos matyti, kad per praėjusius tris mėnesius buvo patikrinta kuri nors iš II priede išvardytų pozicijų, inspektorius tos pozicijos netikrina, nebent toks patikrinimas pateisinamas dėl akivaizdžių trūkumų.

11 straipsnis

Patikrinimo įrenginiai

1.   Išsamesnis techninis patikrinimas kelyje atliekamas pasitelkiant mobiliąją patikrinimo grupę ar patikrinimams kelyje skirtą įrenginį arba toks patikrinimas atliekamas Direktyvoje 2014/45/ES nurodytame techninės apžiūros centre.

2.   Jei išsamesni patikrinimai turi būti atliekami techninės apžiūros centre arba pasitelkiant patikrinimams kelyje skirtą įrenginį, jie atliekami kuo skubiau viename artimiausių centrų ar įrenginių.

3.   Mobiliosios patikrinimo grupės ir patikrinimams kelyje skirti įrenginiai turi išsamesniam techniniam patikrinimui kelyje atlikti tinkamą įrangą, įskaitant transporto priemonės stabdžių ir stabdžių veiksmingumo, vairo sistemos, pakabos būklei ir neigiamiems veiksniams įvertinti būtiną įrangą. Jei mobiliosios patikrinimo grupės ar patikrinimams kelyje skirti įrenginiai neturi įrangos, reikalingos pradinio patikrinimo metu nurodytai pozicijai patikrinti, transporto priemonė nusiunčiama į techninės apžiūros centrą ar įrenginį, kuriame gali būti atliktas išsamus tos pozicijos patikrinimas.

12 straipsnis

Trūkumų vertinimas

1.   Kiekvienai pozicijai patikrinti II priede pateiktas galimų trūkumų sąrašas ir nurodytas trūkumų pavojingumo lygis, kuriais turi būti naudojamasi atliekant techninius patikrinimus kelyje.

2.   Atliekant transporto priemonių techninius patikrinimus kelyje nustatyti trūkumai priskiriami vienai iš šių grupių:

a)

nedideli trūkumai, neturintys didelio poveikio transporto priemonės saugai arba poveikio aplinkai, ir kiti nežymūs neatitikties faktai;

b)

dideli trūkumai, dėl kurių gali pablogėti transporto priemonės sauga ar kurie gali daryti poveikį aplinkai arba dėl kurių gali kilti pavojus kitiems kelių eismo dalyviams, ir kiti svarbesni neatitikties faktai;

c)

pavojingi trūkumai, dėl kurių kyla tiesioginis ir neišvengiamas pavojus kelių eismo saugai ar daromas poveikis aplinkai.

3.   Daugiau nei vienos 2 dalyje nurodytos grupės trūkumų turinti transporto priemonė priskiriama prie didesnį trūkumą atitinkančios grupės. Transporto priemonė, turinti kelis trūkumus tose pačiose tikrinimo srityse, kaip apibrėžta II priedo 1 punkte nurodytoje tikrinimo apimtyje, gali būti priskiriama prie kitos didelių trūkumų grupės, jei laikoma, kad dėl bendro tų trūkumų poveikio kyla didesnis pavojus kelių saugai.

13 straipsnis

Krovinio pritvirtinimo patikrinimas

1.   Patikrinimo kelyje metu gali būti pagal III priedą patikrinamas transporto priemonės krovinio pritvirtinimas, siekiant užtikrinti, kad krovinys būtų pritvirtintas taip, kad jis netrukdytų saugiam vairavimui ar nekeltų grėsmės gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai. Patikrinimas gali būti atliekamas siekiant įsitikinti, kad bet kokiu transporto priemonės naudojimo momentu, įskaitant avarines situacijas ar pradėjimą važiuoti įkalnėn:

—

kroviniai gali tik labai nedaug keisti padėtį vienas kito, transporto priemonės bortų ar jos paviršiaus atžvilgiu ir

—

kroviniai negali pasislinkti už krovinių skyriaus ribų ar nuslinkti nuo kroviniui skirto paviršiaus.

2.   Nepažeidžiant tam tikros kategorijos prekių vežimui taikytinų reikalavimų, pavyzdžiui, nustatytų Europos sutartyje dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (13), krovinio pritvirtinimas ir krovinio pritvirtinimo patikrinimas gali būti atliekamas pagal III priedo I skyriuje nustatytus principus ir, jei tinkama, standartus. Gali būti naudojama naujausia III priedo I skyriaus 5 punkte nustatytų standartų versija.

3.   Jei nustatoma didelių arba pavojingų krovinio pritvirtinimo trūkumų, taip pat gali būti taikomos 14 straipsnyje nurodytos vėlesnės kontrolės procedūros.

4.   Valstybės narės nustato, kad darbuotojai, atliekantys krovinio pritvirtinimo patikrinimus, būtų tinkamai tuo tikslu apmokyti.

14 straipsnis

Vėlesnė didelių arba pavojingų trūkumų pašalinimo kontrolė

1.   Nepažeidžiant 14 straipsnio 3 dalies, valstybės narės nustato, kad kiekvienas per pradinį arba išsamesnį patikrinimą nustatytas didelis ar pavojingas trūkumas turi būti nedelsiant pašalintas prieš transporto priemonę toliau naudojant viešuosiuose keliuose.

2.   Jei tikrinama transporto priemonė užregistruota toje pačioje valstybėje narėje, kurioje atliekamas techninis patikrinimas kelyje, inspektorius gali nuspręsti, kad per nustatytą terminą turi būti atlikta išsami transporto priemonės techninė apžiūra. Jei transporto priemonė užregistruota kitoje valstybėje narėje, kompetentinga valdžios institucija pagal 18 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą per 17 straipsnyje nurodytus ryšių palaikymo punktus gali pareikalauti, kad tos kitos valstybės narės kompetentinga valdžios institucija iš naujo atliktų transporto priemonės techninę apžiūrą. Jei transporto priemonėje, kuri užregistruota ne Sąjungoje, nustatoma didelių arba pavojingų trūkumų, valstybės narės gali nuspręsti informuoti transporto priemonės registracijos valstybės kompetentingą valdžios instituciją.

3.   Suradus bet kokius trūkumus, kuriuos reikia skubiai ar nedelsiant pašalinti dėl bet kokio tiesioginio ir neišvengiamo pavojaus kelių eismo saugai, valstybė narė ar atitinkama kompetentinga valdžios institucija nustato, kad tos transporto priemonės naudojimas turi būti apribojamas arba draudžiamas tol, kol tie trūkumai nebus pašalinti. Gali būti leista naudoti tokią transporto priemonę, kad ji galėtų nuvažiuoti iki vienų iš arčiausiai esančių remonto dirbtuvių, kuriose galima pašalinti tuos trūkumus, su sąlyga, kad pavojingi trūkumai būtų ištaisyti taip, kad būtų galima nuvažiuoti iki tos dirbtuvės nesukeliant tiesioginio pavojaus toje transporto priemonėje esančių asmenų ar kitų eismo dalyvių saugai. Suradus trūkumus, kurių nereikia nedelsiant pašalinti, valstybė narė ar susijusi kompetentinga valdžios institucija gali nuspręsti dėl sąlygų ir pagrįsto laikotarpio, per kurį transporto priemonė gali būti naudojama iki tol, kol bus pašalinti trūkumai.

Jei transporto priemonės negalima sutaisyti taip, kad ja būtų galima nuvažiuoti iki dirbtuvės, transporto priemonė gali būti nugabenta į vietą, kurioje būtų galima atlikti jos remontą.

15 straipsnis

Patikrinimo mokesčiai

Jei per išsamesnį patikrinimą nustatyta trūkumų, valstybės narės gali reikalauti sumokėti pagrįstą ir proporcingą mokestį, kuris turėtų būti susijęs su to patikrinimo atlikimo išlaidomis.

16 straipsnis

Patikrinimo ataskaita ir techninių patikrinimų kelyje duomenų bazės

1.   Atlikus kiekvieną pradinį techninį patikrinimą kelyje, kompetentingai valdžios institucijai pateikiama ši informacija:

a)

transporto priemonės registracijos valstybė;

b)

transporto priemonės kategorija;

c)

pradinio techninio patikrinimo kelyje rezultatai.

2.   Baigęs išsamesnį patikrinimą, inspektorius pagal IV priedą parengia ataskaitą. Valstybės narės užtikrina, kad transporto priemonės vairuotojui būtų pateikiama patikrinimo ataskaitos kopija.

3.   Atlikęs išsamesnį techninį patikrinimą kelyje, inspektorius per pagrįstą terminą jo rezultatus praneša kompetentingai valdžios institucijai. Kompetentinga institucija saugo tą informaciją pagal taikytinus duomenų apsaugos teisės aktus ne trumpiau kaip 36 mėnesius nuo jos gavimo dienos.

IV   SKYRIUS

BENDRADARBIAVIMAS IR KEITIMASIS INFORMACIJA

17 straipsnis

Ryšių palaikymo punkto paskyrimas

1.   Valstybės narės paskiria ryšių palaikymo punktą, kuris:

—

užtikrina veiksmų, kurių imamasi pagal 18 straipsnį, koordinavimą su kitų valstybių narių paskirtais ryšių palaikymo punktais,

—

Komisijai perduoda 20 straipsnyje nurodytus duomenis,

—

prireikus užtikrina bet kokį kitą keitimąsi informacija ir pagalbos teikimą kitų valstybių narių ryšių palaikymo punktams.

2.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2015 m. gegužės 20 d. praneša Komisijai savo nacionalinio ryšių palaikymo punkto pavadinimą ir kontaktinę informaciją ir nedelsdamos informuoja apie visus šios informacijos pasikeitimus. Komisija parengia visų ryšių palaikymo punktų sąrašą ir jį perduoda valstybėms narėms.

18 straipsnis

Valstybių narių bendradarbiavimas

1.   Tais atvejais, kai transporto priemonėje, kuri nėra registruota patikrinimą atliekančioje valstybėje narėje, nustatoma didelių arba pavojingų trūkumų arba trūkumų, dėl kurių apribojamas arba uždraudžiamas transporto priemonės naudojimas, ryšių palaikymo punktas praneša transporto priemonės registracijos valstybės narės ryšių palaikymo punktui patikrinimo rezultatus. Tame pranešime išdėstomi IV priede nustatyti patikrinimo kelyje ataskaitos elementai ir, pageidautina, kad jis būtų perduotas per Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 16 straipsnyje nurodytą nacionalinį elektroninį registrą. Komisija pagal 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą patvirtina išsamias pranešimo registracijos valstybės narės ryšių palaikymo punktui apie didelių arba pavojingų trūkumų turinčias transporto priemones teikimo tvarkos taisykles.

2.   Tais atvejais, kai transporto priemonėje nustatoma didelių arba pavojingų trūkumų, patikrinimą atlikusios valstybės narės ryšių palaikymo punktas gali per transporto priemonės registracijos valstybės narės ryšių palaikymo punktą paprašyti tos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos imtis atitinkamų tolesnių veiksmų, pavyzdžiui, kaip numatyta 14 straipsnyje, reikalauti atlikti papildomą transporto priemonės techninę apžiūrą.

19 straipsnis

Koordinuoti techniniai patikrinimai kelyje

Valstybės kasmet reguliariai vykdo koordinuotus patikrinimus kelyje. Tuos veiksmus valstybės narės gali derinti su Direktyvos 2006/22/EB 5 straipsnyje numatytais veiksmais.

20 straipsnis

Informacijos teikimas Komisijai

1.   Valstybės narės iki 2021 m. kovo 31 d., o po to – kas dvejus metus iki kiekvienų metų kovo 31 d., elektroninėmis priemonėmis pateikia per praėjusius dvejus kalendorinius metus sukauptus duomenis apie jų teritorijoje patikrintas transporto priemones. Tuose duomenyse nurodoma:

a)

patikrintų transporto priemonių skaičius;

b)

patikrintų transporto priemonių kategorija;

c)

kiekvienos patikrintos transporto priemonės registracijos valstybė;

d)

išsamesnių patikrinimų atveju – patikrinti komponentai ir reikalavimų neatitinkančios pozicijos pagal IV priedo 10 punktą.

Pirmoji ataskaita apima dvejų metų laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d.

2.   Komisija pagal 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą patvirtina išsamias taisykles dėl 1 dalyje nurodytų duomenų, kurie turi būti pateikti elektroninėmis priemonėmis, formato. Kol bus nustatytos tokios taisyklės, naudojama V priede nustatyta standartinė ataskaitos forma.

Komisija sukauptus duomenis pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

V   SKYRIUS

DELEGUOTIEJI IR ĮGYVENDINIMO AKTAI

21 straipsnis

Deleguotieji aktai

Komisijai pagal 22 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

—

atitinkamo 2 straipsnio 1 dalies ir IV priedo 6 punkto atnaujinimo, kad būtų atsižvelgiama į transporto priemonių kategorijų pakeitimus, susijusius su tame straipsnyje nurodytų teisės aktų pakeitimais, nekeičiant šios direktyvos taikymo srities,

—

II priedo 2 punkte nurodytų metodų atnaujinimo, jei esama veiksmingesnių ir efektyvesnių tikrinimo metodų, neplečiant tikrintinų pozicijų sąrašo,

—

II priedo 2 punkte pateikto tikrinimo pozicijų sąrašo, metodų, trūkumų priežasčių ir trūkumų vertinimo tuo atveju, jei keičiami privalomi reikalavimai, susiję su tipo patvirtinimu Sąjungos saugos ir aplinkosaugos teisės aktuose, pritaikymo gavus teigiamą susijusių sąnaudų ir naudos vertinimą.

22 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   21 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2014 m. gegužės 19 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 21 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 21 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

23 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Techninės apžiūros komitetas, nurodytas Direktyvoje 2014/45/ES. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima, ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

VI   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

24 straipsnis

Ataskaitų teikimas

1.   Komisija ne vėliau kaip 2016 m. gegužės 20 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šios direktyvos įgyvendinimo ir poveikio ataskaitą. Ataskaitoje visų pirma išnagrinėjamas direktyvos poveikis didinant kelių eismo saugą ir galimo N1 ir O2 kategorijos transporto priemonių įtraukimo į šios direktyvos taikymo sritį išlaidas ir naudą.

2.   Komisija ne vėliau kaip 2022 m. gegužės 20 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šios direktyvos taikymo ir poveikio ataskaitą, kurioje aptaria rizikos įvertinimo sistemų veiksmingumą ir suderinimą, visų pirma nustatant įvairių atitinkamų įmonių tarpusavyje palyginamą rizikos profilį. Su ta ataskaita pateikiamas išsamus poveikio vertinimas, kuriame nagrinėjamos išlaidos ir nauda visoje Sąjungoje. Poveikio vertinimas pateikiamas Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki bet kokio pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pateikimo, siekiant prireikus į šios direktyvos taikymo sritį įtraukti naujas transporto priemonių kategorijas, pateikimo.

25 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus šios direktyvos nuostatas, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų taikomos. Tos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos, atgrasančios ir nediskriminacinės.

26 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 20 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2018 m. gegužės 20 d.

Nuostatas dėl šios direktyvos 6 straipsnyje nurodytos rizikos įvertinimo sistemos jos taiko nuo 2019 m. gegužės 20 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

27 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2000/30/EB panaikinama nuo 2018 m. gegužės 20 d.

28 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

29 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2014 m. balandžio 3 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. KOURKOULAS

(1)  OL C 44, 2013 2 15, p. 128.

(2)  2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2014 m. kovo 24 d. Tarybos sprendimas.

(3)  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1071/2009 nustatantis bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinantis Tarybos direktyvą 96/26/EB (OL L 300, 2009 11 14, p. 51).

(4)  2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatanti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (OL L 263, 2007 10 9, p. 1).

(5)  2000 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/30/EB dėl Bendrijoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninio patikrinimo keliuose (OL L 203, 2000 8 10, p. 1).

(6)  2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/22/EB dėl būtiniausių sąlygų Tarybos reglamentams (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85 dėl su kelių transporto veikla susijusių socialinių teisės aktų įgyvendinti ir panaikinanti Direktyvą 88/599/EEB (OL L 102, 2006 4 11, p. 35).

(7)  2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/45/ES dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros, kuria panaikinama Direktyva 2009/40/EB (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 51).

(8)  2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 (OL L 102, 2006 4 11, p. 1).

(9)  1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų (OL L 370, 1985 12 31, p. 8).

(10)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(11)  2010 m. liepos 5 d. Komisijos rekomendacija 2010/379/ES dėl trūkumų pavojingumo vertinimo atliekant (komercinių transporto priemonių) techninį patikrinimą keliuose pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/30/EB (OL L 173, 2010 7 8, p. 97).

(12)  2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/37/EB dėl žemės ar miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir keičiamos velkamosios įrangos, jų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo ir panaikinanti Direktyvą 74/150/EEB (OL L 171, 2003 7 9, p. 1).

(13)  Į nacionalinę teisę perkelta 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais (OL L 260, 2008 9 30, p. 13) su pakeitimais, padarytais, inter alia, Komisijos direktyva 2012/45/ES (OL L 332, 2012 12 4, p 18).

I PRIEDAS

RIZIKOS ĮVERTINIMO SISTEMOS ELEMENTAI

Remiantis rizikos įvertinimo sistema tikslingai pasirenkamos įmonių, kurios dažnai pažeidžia transporto priemonių techninės priežiūros ir tinkamumo važinėti keliais reikalavimus, naudojamos transporto priemonės. Ją taikant atsižvelgiama ir į periodinės techninės apžiūros, ir į techninių patikrinimų kelyje rezultatus.

Pagal rizikos įvertinimo sistemą nustatant atitinkamos įmonės rizikos koeficientą atsižvelgiama į šiuos parametrus:

—

trūkumų skaičių,

—

trūkumų pavojingumo laipsnį,

—

techninių patikrinimų kelyje arba periodinių ir savanoriškų techninių apžiūrų skaičių,

—

laiko veiksnį.

1.

Trūkumai vertinami pagal jų pavojingumo laipsnį, taikant šias pavojingumo koeficiento vertes:

—

=

pavojingas trūkumas

=

40

—

=

didelis trūkumas

=

10

—

=

nedidelis trūkumas

=

1

2.

Į įmonės (transporto priemonės) būklės pakitimą atsižvelgiama senesniems patikrinimo rezultatams (trūkumams) taikant mažesnį (nei neseniai nustatytiems trūkumams) svarbos koeficientą:

—

1 metai = pastarieji 12 mėnesių = koeficiento vertė 3,

—

2 metai = 13–24 mėnesiai = koeficiento vertė 2.

—

3 metai = 25–36 mėnesiai = koeficiento vertė 1.

Šios vertės taikomos tik skaičiuojant bendrą rizikos koeficientą.

3.

Rizikos koeficientas apskaičiuojamas pagal šias formules:

a)

Bendro rizikos koeficiento formulė:

Formula

Čia:

RR

=

bendras rizikos koeficientas;

DYi

=

bendras per 1, 2, 3 metus nustatytų trūkumų skaičius;

DY1

=

Formula per 1 metus;

#…

=

skaičius:

DD

=

pavojingų trūkumų,

MaD

=

didelių trūkumų,

MiD

=

nedidelių trūkumų;

C

=

patikrinimų (techninių patikrinimų kelyje arba periodinių ir savanoriškų techninių apžiūrų) skaičius per 1, 2, 3 metus.

b)

Metinio rizikos koeficiento formulė:

Formula

Čia:

AR

=

metinis rizikos koeficientas;

#…

=

skaičius:

DD

=

pavojingų trūkumų,

MaD

=

didelių trūkumų,

MiD

=

nedidelių trūkumų;

C

=

patikrinimų (techninių patikrinimų kelyje arba periodinių ir savanoriškų techninių apžiūrų) skaičius.

Pagal metinį rizikos koeficientą vertinamas įmonės būklės pakitimas per ilgesnį laikotarpį.

Pagal bendrą rizikos koeficientą sąraše išvardytos įmonės (transporto priemonės) suskirstomos taip:

—

< 30 % mažos rizikos,

—

30 %–80 % vidutinės rizikos,

—

> 80 % didelės rizikos.

II PRIEDAS

TECHNINIO PATIKRINIMO KELYJE APIMTIS

1.   PATIKRINIMO SRITYS

0.

Transporto priemonės identifikavimo duomenys.

1.

Stabdymo įranga.

2.

Vairavimo įrenginiai.

3.

Matomumas.

4.

Apšvietimo įranga ir elektros sistemos sudedamosios dalys.

5.

Ašys, ratai, padangos, pakaba.

6.

Važiuoklė ir prie važiuoklės tvirtinami mazgai.

7.

Kita įranga.

8.

Neigiami veiksniai.

9.

Papildomi M2 ir M3 kategorijų keleivinių transporto priemonių patikrinimo elementai.

2.   PATIKRINIMO REIKALAVIMAI

Pozicijos, kurias galima patikrinti tik naudojant įrangą, pažymėtos E.

Pozicijos, kurias nenaudojant įrangos galima patikrinti tik iš dalies, pažymėtos + (E).

Jeigu nurodyta, kad patikrinimo metodas yra vizuali apžiūra, tai reiškia, kad inspektorius prireikus ne tik apžiūri atitinkamas pozicijas, bet ir, jei tinkama, pabando jas valdyti, įvertina jų triukšmą ar patikrina kitomis priemonėmis nenaudodamas įrangos.

Atliekant techninius patikrinimus kelyje gali būti tikrinamos pozicijos, nurodytos 1 lentelėje, į kurią įtraukti rekomenduojami apžiūros metodai, kurie turėtų būti taikomi. Jokia šio priedo nuostata netrukdo inspektoriui prireikus naudoti papildomą įrangą, pavyzdžiui keltuvą ar duobę.

Tikrinama taikant šiuolaikinius metodus ir naudojant šiuolaikinę įrangą, nenaudojant įrankių jokioms transporto priemonės dalims išardyti ar išimti. Per apžiūrą, be kita ko, gali būti patikrinta, ar tos transporto priemonės atitinkamos dalys ir komponentai atitinka saugos ir aplinkosaugos reikalavimus, kurie galiojo patvirtinimo metu arba, jei taikoma, modifikavimo metu.

Jeigu transporto priemonė suprojektuota taip, kad negalima taikyti šiame priede nustatytų apžiūros metodų, apžiūra atliekama pagal rekomenduojamus kompetentingų valdžios institucijų patvirtintus apžiūros metodus.

Jeigu trūkumai susiję su reikalavimais, kurių nebuvo nustatyta atitinkamuose transporto priemonės patvirtinimo teisės aktuose, galiojusiuose pirmą kartą ją registruojant arba pradedant naudoti, arba su modifikavimo reikalavimais, priimant sprendimą dėl techninės apžiūros rezultato į juos neatsižvelgiama.

3.   APŽIŪROS TURINYS IR METODAI, TRANSPORTO PRIEMONIŲ TRŪKUMŲ VERTINIMAS

Apžiūra apima tas pozicijas, kurios laikomos reikalingomis ir susijusiomis, atsižvelgiant visų pirma į stabdžių, padangų, ratų ir važiuoklės saugą ir neigiamus veiksnius bei šioje lentelėje išvardintus rekomenduojamus metodus.

Per techninę apžiūrą tikrinant kiekvieną transporto priemonės sistemą ir komponentus, trūkumų vertinimas atliekamas kiekvienu atskiru atveju vadovaujantis toje lentelėje pateiktais kriterijais.

Šiame priede neišvardyti trūkumai vertinami atsižvelgiant į jų keliamą pavojų kelių saugai.

Pozicija

Metodas

Trūkumai

Trūkumų vertinimas

 

Nedideli

Dideli

Pavojingi
0.   

TRANSPORTO PRIEMONĖS IDENTIFIKAVIMO DUOMENYS

0.1.

Valstybinio numerio ženklai (jei reikia pagal reikalavimus) 1

Vizuali apžiūra.

a)

Nėra numerio ženklo (-ų) arba jis (jie) netvirtai pritvirtintas (-i) ir gali nukristi.

 

X

 

b)

Nėra užrašo arba jis neįskaitomas.

 

X

 

c)

Numeris neatitinka transporto priemonės dokumentų arba duomenų įrašų.

 

X

 

0.2.

Transporto priemonės važiuoklės numeris ir (arba) serijos numeris

Vizuali apžiūra.

a)

Numerio nėra arba neįmanoma rasti.

 

X

 

b)

Numeris nevisas, neįskaitomas, akivaizdžiai suklastotas arba neatitinka transporto priemonės dokumentų.

 

X

 

c)

Neįskaitomi transporto priemonės dokumentai arba redakcinės klaidos.

X

 

 
1.   

STABDYMO ĮRANGA
1.1.   

Mechaninė būklė ir veikimas

1.1.1.

Darbinio stabdžio pedalo ir (arba) rankinės svirties ašis

Sudedamųjų dalių vizuali apžiūra stabdžių sistemai veikiant.

Pastaba. Transporto priemonės, kuriose įrengtos stabdžių sistemos su stiprintuvais, turėtų būti tikrinamos esant išjungtam varikliui.

a)

Per didelė ašies įvarža.

 

X

 

b)

Ašis nusidėvėjusi arba pernelyg laisva.

 

X

 

1.1.2.

Pedalo ir (arba) rankinės svirties būklė ir stabdžių valdymo įtaiso eiga

Sudedamųjų dalių vizuali apžiūra stabdžių sistemai veikiant.

Pastaba. Transporto priemonės, kuriose įrengtos stabdžių sistemos su stiprintuvais, turėtų būti tikrinamos esant išjungtam varikliui.

a)

Pernelyg didelė arba nepakankama eigos atsarga.

 

X

 

Stabdys nepakankamai veiksmingas arba užstrigęs.

 

X

b)

Stabdžių valdiklis į pradinę padėtį grįžta netinkamai.

X

 

 

Jų veikimas pablogėjęs.

X

c)

Nėra stabdžių pedalo paviršiaus slidumą mažinančios priemonės, ji atsilaisvinusi arba jos paviršius lygiai nudilęs.

 

X

 

1.1.3.

Vakuuminis siurblys arba kompresorius ir rezervuarai

Sudedamųjų dalių vizuali apžiūra esant įprastam darbiniam slėgiui. Patikrinti per kiek laiko pasiekiama saugi darbinio išretėjimo arba oro slėgio vertė ir įspėjamojo įtaiso, kontūrų apsauginio vožtuvo ir slėgio sumažinimo vožtuvo veikimą.

a)

Įsijungus įspėjamajam įtaisui (arba kai manometras rodo nesaugią vertę) oro slėgio arba išretėjimo nepakanka stabdžiams įjungti bent keturis kartus.

 

X

 

Įsijungus įspėjamajam įtaisui (arba kai manometras rodo nesaugią vertę) oro slėgio arba išretėjimo nepakanka stabdžiams įjungti bent du kartus.

X

b)

Laikas, per kurį pasiekiama saugi darbinio oro slėgio arba išretėjimo vertė, per ilgas palyginti su reikalavimais 1.

 

X

 

c)

Neveikia kontūrų apsauginis vožtuvas arba slėgio sumažinimo vožtuvas.

 

X

 

d)

Oro nuotėkis, dėl kurio pastebimai sumažėja slėgis, arba girdimas oro nuotėkis.

 

X

 

e)

Išorinis pažeidimas, dėl kurio gali pablogėti stabdžių sistemos veikimas.

 

X

 

Pagalbinio stabdymo efektyvumas neatitinka reikalavimų.

 

X

1.1.4.

Nepakankamo slėgio įspėjamasis manometras arba indikatorius

Veikimo patikrinimas.

Manometras arba indikatorius veikia blogai arba yra sugedęs.

X

 

 

Neįmanoma nustatyti, kad slėgis per žemas.

X

1.1.5.

Rankinio valdymo stabdžio vožtuvas

Sudedamųjų dalių vizuali apžiūra stabdžių sistemai veikiant.

a)

Valdymo įtaisas įtrūkęs, pažeistas arba pernelyg nusidėvėjęs.

 

X

 

b)

Valdymo įtaisas netvirtai pritvirtintas ant vožtuvo arba netvirtai pritvirtintas vožtuvas.

 

X

 

c)

Atsilaisvinusios jungtys arba yra nuotėkis iš sistemos.

 

X

 

d)

Veikimas netinkamas.

 

X

 

1.1.6.

Stovėjimo stabdžio valdiklis, valdymo svirtis, stovėjimo stabdžio reketinis mechanizmas, elektroninis stovėjimo stabdys

Sudedamųjų dalių vizuali apžiūra stabdžių sistemai veikiant.

a)

Reketinis mechanizmas fiksuojamas netinkamai.

 

X

 

b)

Svirties ašies arba reketinio mechanizmo nusidėvėjimas.

X

 

 

Per didelis nusidėvėjimas.

X

c)

Dėl pernelyg didelės svirties eigos galima spręsti, kad sureguliuota netinkamai.

 

X

 

d)

Valdymo įtaiso nėra, jis pažeistas arba neveikia.

 

X

 

e)

Netinkamas veikimas, įspėjamasis indikatorius rodo netinkamą veikimą.

 

X

 

1.1.7.

Stabdymo sistemos čiaupai (atbuliniai vožtuvai, apsauginiai vožtuvai, reguliatoriai)

Sudedamųjų dalių vizuali apžiūra stabdžių sistemai veikiant.

a)

Pažeistas čiaupas arba per didelis oro nuotėkis.

 

X

 

Jų veikimas pablogėjęs.

 

X

b)

Iš kompresoriaus išmetama per daug alyvos.

X

 

 

c)

Čiaupas netvirtai arba netinkamai pritvirtintas.

 

X

 

d)

Hidraulinių stabdžių skysčio išmetimas arba nuotėkis.

 

X

 

Jų veikimas pablogėjęs.

 

X

1.1.8.

Priekabos stabdžių jungtys (elektrinės ir pneumatinės)

Atjungti ir prijungti stabdžių sistemos movą, kuria priekaba prijungiama prie transporto priemonės.

a)

Sugedęs čiaupas arba automatinis sandarinimo vožtuvas.

X

 

 

Jų veikimas pablogėjęs.

X

b)

Čiaupas arba vožtuvas netvirtai arba netinkamai pritvirtintas.

X

 

 

Jų veikimas pablogėjęs.

X

c)

Per didelis nuotėkis.

 

X

 

Jų veikimas pablogėjęs.

X

d)

Netinkamas veikimas.

 

X

 

Pablogėjęs stabdžio veikimas.

X

1.1.9.

Suspausto oro balionas

Vizuali apžiūra.

a)

Balionas nežymiai pažeistas arba nežymiai paveiktas korozijos.

X

 

 

Balionas labai pažeistas, paveiktas korozijos arba nesandarus.

X

b)

Neveikia išleidimo čiaupas.

 

X

 

c)

Balionas netvirtai arba netinkamai pritvirtintas.

 

X

 

1.1.10.

Stabdžių stiprintuvai, pagrindinis cilindras (hidraulinės sistemos)

Sudedamųjų dalių vizuali apžiūra stabdžių sistemai veikiant, jeigu įmanoma.

a)

Stiprintuvas sugedęs arba neveiksmingas.

 

X

 

Jei jis neveikia.

X

b)

Yra pagrindinio cilindro defektų, bet stabdys vis tiek veikia.

 

X

 

Pagrindinis cilindras sugedęs arba nesandarus.

X

c)

Pagrindinis cilindras netvirtai pritvirtintas, bet stabdys vis tiek veikia.

 

X

 

Pagrindinis cilindras netvirtai pritvirtintas.

X

d)

Trūksta stabdžių skysčio (žemiau MIN žymos).

X

 

 

Stabdžių skystis gerokai žemiau MIN žymos.

X

 

Stabdžių skysčio nematyti.

 

X

e)

Nėra pagrindinio cilindro rezervuaro dangtelio.

X

 

 

f)

Šviečia arba neveikia stabdžių skysčio signalinė lemputė.

X

 

 

g)

Netinkamai veikia stabdžių skysčio lygio įspėjamasis įtaisas.

X

 

 

1.1.11.

Standūs stabdžių sistemos vamzdeliai

Sudedamųjų dalių vizuali apžiūra stabdžių sistemai veikiant, jeigu įmanoma.

a)

Didelis gedimo arba įtrūkimo pavojus.

 

 

X

b)

Nuotėkis iš vamzdelių arba jungčių (pneumatinės stabdžių sistemos).

 

X

 

Nuotėkis iš vamzdelių arba jungčių (hidraulinės stabdžių sistemos).

X

c)

Vamzdeliai pažeisti arba labai paveikti korozijos.

 

X

 

Poveikis stabdžių veikimui dėl užsiblokavimo arba neišvengiamas nuotėkio pavojus.

X

d)

Vamzdeliai ne savo vietoje.

X

 

 

Pažeidimo pavojus.

X

1.1.12.

Lanksčios stabdžių sistemos žarnelės

Sudedamųjų dalių vizuali apžiūra stabdžių sistemai veikiant, jeigu įmanoma.

a)

Didelis gedimo arba įtrūkimo pavojus.

 

 

X

b)

Žarnelės susisukusios arba per trumpos.

X

 

 

Žarnelės pažeistos arba nutrintos.

X

c)

Nuotėkis iš vamzdelių arba jungčių (pneumatinės stabdžių sistemos).

 

X

 

Nuotėkis iš vamzdelių arba jungčių (hidraulinės stabdžių sistemos).

 

X

d)

Žarnelės išsipučia veikiant slėgiui.

 

X

 

Pažeistas kordas.

X

e)

Žarnelės akytos.

 

X

 

1.1.13.

Stabdžių antdėklai ir trinkelės

Vizuali apžiūra.

a)

Per didelis antdėklo arba trinkelės nusidėvėjimas. (pasiekta min. žyma).

 

X

 

Per didelis antdėklo arba trinkelės nusidėvėjimas. (min. žymos nematyti).

X

b)

Antdėklas arba trinkelė nešvarūs (užteršti alyva, tepalu ir t. t.).

 

X

 

Pablogėjęs stabdymo veikimas.

X

c)

Trūksta antdėklo arba trinkelės, arba jie neteisingai pritvirtinti.

 

 

X

1.1.14.

Stabdžių būgnai, stabdžių diskai

Vizuali apžiūra.

a)

Būgnas arba diskas nusidėvėjęs.

 

X

 

Būgnas arba diskas pernelyg nusidėvėjęs, labai subraižytas, įtrūkęs, netvirtai pritvirtintas arba suskilęs.

X

b)

Būgnas arba diskas nešvarus (užterštas alyva, tepalu ir t. t.).

 

X

 

Labai pablogėjęs stabdymo efektyvumas.

X

c)

Trūksta būgno arba disko.

 

 

X

d)

Netvirtai pritvirtintas pagrindas.

 

X

 

1.1.15.

Stabdžių lynai, trauklės, svirtys, jungtys

Sudedamųjų dalių vizuali apžiūra stabdžių sistemai veikiant, jeigu įmanoma.

a)

Lynas pažeistas arba surištas.

 

X

 

Pablogėjęs stabdymo efektyvumas.

X

b)

Sudedamoji dalis labai nusidėvėjusi ar pažeista korozijos.

 

X

 

Pablogėjęs stabdymo efektyvumas.

X

c)

Lynas, trauklė arba jungtis netvirtai pritvirtinti.

 

X

 

d)

Lyno kanalas pažeistas.

 

X

 

e)

Ribojamas stabdžių sistemos dalių laisvas judėjimas.

 

X

 

f)

Neįprasta svirčių arba jungčių eiga, iš kurios galima spręsti, kad netinkamai sureguliuota arba kad nusidėvėjimas per didelis.

 

X

 

1.1.16.

Stabdžių cilindrai (įskaitant stabdymo mechanizmą su spyruokliniu energijos akumuliatoriumi ar hidraulinius cilindrus)

Sudedamųjų dalių vizuali apžiūra stabdžių sistemai veikiant, jeigu įmanoma.

a)

Cilindras įtrūkęs arba pažeistas.

 

X

 

Pablogėjęs stabdymo efektyvumas.

X

b)

Cilindras nesandarus.

 

X

 

Pablogėjęs stabdymo efektyvumas.

X

c)

Cilindras netvirtai arba netinkamai pritvirtintas.

 

X

 

Pablogėjęs stabdymo efektyvumas.

X

d)

Cilindras pernelyg pažeistas korozijos.

 

X

 

Įtrūkimo pavojus.

X

e)

Nepakankama arba per didelė darbinio stūmoklio arba diafragmos eiga.

 

X

 

Pablogėjęs stabdymo efektyvumas (nėra judėjimo atsargos).

X

f)

Purvasaugis pažeistas.

X

 

 

Nėra purvasaugio arba jis pernelyg pažeistas.

X

1.1.17.

Stabdymo jėgos reguliatorius

Sudedamųjų dalių vizuali apžiūra stabdžių sistemai veikiant, jeigu įmanoma.

a)

Trauklės defektas.

 

X

 

b)

Trauklė netinkamai sureguliuota.

 

X

 

c)

Reguliatorius užstrigęs arba neveikia (ABS veikia).

 

X

 

Reguliatorius užstrigęs arba neveikia.

X

d)

Trūksta reguliatoriaus (jei privalomas).

 

 

X

e)

Trūksta informacinės lentelės.

X

 

 

f)

Duomenys neįskaitomi arba neatitinka reikalavimų 1.

X

 

 

1.1.18.

Tarpo reguliatoriai ir indikatoriai

Vizuali apžiūra.

a)

Reguliatorius pažeistas, užstrigęs arba jo eiga neįprasta, pernelyg nusidėvėjęs arba netinkamai sureguliuotas.

 

X

 

b)

Reguliatorius sugedęs.

 

X

 

c)

Reguliatorius netinkamai įrengtas arba pakeistas.

 

X

 

1.1.19.

Stabdžio-lėtintuvo sistema (jeigu įrengta arba jeigu privalo būti įrengta)

Vizuali apžiūra.

a)

Netvirtai pritvirtintos jungtys arba tvirtinimo detalės.

X

 

 

Jų veikimas pablogėjęs.

X

b)

Sistema akivaizdžiai sugedusi arba jos trūksta.

 

X

 

1.1.20.

Automatinis priekabos stabdžių veikimas

Atjungti priekabos stabdžių jungtį nuo vilkiko.

Atjungus priekabą, jos stabdžiai automatiškai nesuveikia.

 

 

X

1.1.21.

Visa stabdymo sistema

Vizuali apžiūra.

a)

Kiti sistemos įtaisai (pvz., užšalimo saugiklis, oro džiovintuvas ir t. t.) pažeisti iš išorės arba paveikti korozijos tiek, kad tai turi neigiamos įtakos stabdymo sistemai.

 

X

 

Pablogėjęs stabdymo efektyvumas.

X

b)

Oro arba antifrizo nuotėkis.

X

 

 

Pablogėjęs sistemos veikimas.

X

c)

Netvirtai arba netinkamai pritvirtinta bet kuri iš sudedamųjų dalių.

 

X

 

d)

Nesaugus sudedamųjų dalių konstrukcijos pakeitimas 3.

 

X

 

Pablogėjęs stabdymo efektyvumas.

X

1.1.22.

Patikrinimo jungtys (jeigu yra arba jeigu turi būti)

Vizuali apžiūra.

Nėra.

 

X

 

1.1.23.

Inercinis stabdys

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

Nepakankamai veiksmingas.

 

X

 
1.2.   

Darbinio stabdžio veikimas ir veiksmingumas

1.2.1.

Veiksmingumas

(E)

Tikrinimo ant stabdžių tikrinimo stendo metu stabdymo jėga palaipsniui didinama iki didžiausios.

a)

Nepakankama vieno arba daugiau ratų stabdymo jėga.

 

X

 

Nestabdomas vienas arba daugiau ratų.

X

b)

Vieno rato stabdymo jėga nesiekia 70 % kito tos ašies rato didžiausios stabdymo jėgos. Jeigu stabdžiai tikrinami kelyje, transporto priemonė pernelyg nukrypsta nuo tiesios linijos.

 

X

 

Vieno rato stabdymo jėga nesiekia 50 % kito tos ašies rato didžiausios stabdymo jėgos (jei tai vairuojamoji ašis).

X

c)

Stabdymo jėga didėja netolygiai (staiga).

 

X

 

d)

Kurio nors rato stabdžių veikimo delsa.

 

X

 

e)

Per dideli stabdymo jėgos svyravimai per vieną rato sūkį.

 

X

 

1.2.2.

Veiksmingumas

(E)

Tikrinama ant stabdžių tikrinimo stendo esant faktinei transporto priemonės masei arba, jei dėl techninių priežasčių negalima naudoti stendo, tikrinama kelyje naudojant stabdymo pagreičio įrašomąjį prietaisą (1).

Matavimo prietaisų rodmenys mažesni už toliau nurodytuosius (2):

 

 

 

M1, M2 ir M3 kategorijos – 50 % (3)

X

 

N1 kategorija – 45 %

 

 

N2 ir N3 kategorijos – 43 % (4)

 

 

O2, O3 ir O4 kategorijos – 40 % (5)

 

 

Pasiekta mažiau nei 50 % pirmiau nurodytų verčių

 

X
1.3.   

Atsarginio (avarinio) stabdžio veikimas ir veiksmingumas (jeigu tai atskira sistema)

1.3.1.

Veikimas

(E)

Jeigu atsarginė stabdymo sistema atskirta nuo darbinės stabdymo sistemos, taikyti 1.2.1 punkte nurodytą metodą.

a)

Nepakankama vieno arba daugiau ratų stabdymo jėga.

 

X

 

Nestabdomas vienas arba daugiau ratų.

X

b)

Vieno rato stabdymo jėga nesiekia 70 % kito tos ašies rato didžiausios stabdymo jėgos. Jeigu stabdžiai tikrinami kelyje, transporto priemonė pernelyg nukrypsta nuo tiesios linijos.

 

X

 

Vieno rato stabdymo jėga nesiekia 50 % kito tos ašies rato didžiausios stabdymo jėgos (jei tai vairuojamoji ašis).

X

c)

Stabdymo jėga didėja netolygiai (staiga).

 

X

 

1.3.2.

Veiksmingumas

(E)

Jeigu atsarginė stabdymo sistema atskirta nuo darbinės stabdymo sistemos, taikyti 1.2.2 punkte nurodytą metodą.

Stabdymo jėga nesiekia 50 % (6) reikalaujamos darbinio stabdžio stabdymo jėgos, nurodytos 1.2.2 punkte, atsižvelgiant į didžiausią leidžiamą masę.

 

X

 

Pasiekta mažiau kaip 50 % pirmiau nurodytos stabdymo jėgos vertės atsižvelgiant į transporto priemonės masę tikrinimo metu.

X
1.4.   

Stovėjimo stabdžio veikimas ir veiksmingumas

1.4.1.

Veikimas

(E)

Stabdoma tikrinant ant stacionaraus stabdžių bandymo stendo.

Neveikia vienos pusės stabdžiai arba, stabdžius tikrinant kelyje, transporto priemonė pernelyg nukrypsta nuo tiesios linijos.

 

X

 

Pasiekta mažiau kaip 50 % stabdymo jėgos vertės, nurodytos 1.4.2 punkte, atsižvelgiant į transporto priemonės masę tikrinimo metu.

X

1.4.2.

Veiksmingumas

(E)

Tikrinama ant stabdžių bandymo stendo. Jei neįmanoma, tai kelyje naudojant rodomąjį arba stabdymo pagreičio įrašomąjį prietaisą.

Stabdymo veiksmingumas atsižvelgiant į didžiausią leidžiamą masę mažesnis kaip 16 % (visoms transporto priemonėms) arba atsižvelgiant į didžiausią leidžiamą bendrą transporto priemonės masę mažesnis kaip 12 % (motorinėms transporto priemonėms), priklausomai nuo to, kuri vertė didesnė.

 

X

 

Pasiekta mažiau kaip 50 % pirmiau nurodytos stabdymo veiksmingumo vertės atsižvelgiant į transporto priemonės masę tikrinimo metu.

X

1.5.

Stabdžio-lėtintuvo sistemos veikimas

Apžiūrėti ir, jeigu įmanoma, patikrinti, ar sistema veikia.

a)

Stabdymo veiksmingumas kinta netolygiai (netaikoma variklinio stabdžio sistemoms).

 

X

 

b)

Sistema neveikia.

 

X

 

1.6.

Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS)

Vizuali apžiūra ir įspėjamojo įtaiso patikrinimas ir (arba) transporto priemonės elektroninės sąsajos naudojimas.

a)

Įspėjamasis įtaisas veikia netinkamai.

 

X

 

b)

Įspėjamasis įtaisas rodo, kad sistema veikia netinkamai.

 

X

 

c)

Nėra ratų sukimosi greičio jutiklių arba jie pažeisti.

 

X

 

d)

Pažeisti laidai.

 

X

 

e)

Trūksta kitų sudedamųjų dalių arba jos pažeistos.

 

X

 

f)

Sistema rodo gedimą per transporto priemonės elektroninę sąsają.

 

X

 

1.7.

Elektroninė stabdymo sistema (EBS)

Vizuali apžiūra ir įspėjamojo įtaiso patikrinimas ir (arba) transporto priemonės elektroninės sąsajos naudojimas.

a)

Įspėjamasis įtaisas veikia netinkamai.

 

X

 

b)

Įspėjamasis įtaisas rodo, kad sistema veikia netinkamai.

 

X

 

c)

Sistema rodo gedimą per transporto priemonės elektroninę sąsają.

 

X

 

d)

Velkančiosios transporto priemonės ir priekabos jungtis nesuderinama arba jos nėra.

 

 

X

1.8.

Stabdžių skystis

Vizuali apžiūra.

Stabdžių skystis užterštas arba jame yra nuosėdų.

 

X

 

Neišvengiama gedimo rizika.

X
2.   

VAIRAVIMO ĮRENGINIAI
2.1.   

Mechaninė būklė

2.1.1.

Vairo reduktoriaus būklė

Vizuali vairo reduktoriaus veikimo apžiūra sukant vairaratį.

a)

Deformuotas krumplinio sektoriaus velenas arba susidėvėję kaiščiai.

 

X

 

Pablogėjęs veikimas.

X

b)

Per didelis krumplinio sektoriaus veleno nusidėvėjimas.

 

X

 

Pablogėjęs veikimas.

X

c)

Per didelis krumplinio sektoriaus veleno laisvumas.

 

X

 

Pablogėjęs veikimas.

X

d)

Nuotėkis.

 

X

 

Lašų susidarymas.

X

2.1.2.

Vairo reduktoriaus korpuso pritvirtinimas

Vizuali vairo reduktoriaus korpuso pritvirtinimo prie važiuoklės apžiūra sukiojant vairaratį į abi puses.

a)

Vairo reduktoriaus korpusas netinkamai pritvirtintas.

 

X

 

Tvirtinimo elementai pavojingai atsilaisvinę arba matyti laisvumas važiuoklės/kėbulo atžvilgiu.

X

b)

Padidėjusios važiuoklėje esančios tvirtinimo angos.

 

X

 

Tvirtinimo elementai labai pažeisti.

X

c)

Nėra tvirtinimo varžtų arba jie sutrūkę.

 

X

 

Tvirtinimo elementai labai pažeisti.

X

d)

Suskilęs vairo reduktoriaus korpusas.

 

X

 

Pablogėjęs stabilumas arba susilpnėjęs reduktoriaus korpuso pritvirtinimas.

X

2.1.3.

Vairo trapecijos būklė

Vizuali vairo mechanizmo dalių apžiūra sukiojant vairaratį į abi puses, siekiant nustatyti, ar dalys nesusidėvėję, nesutrūkę ir neatsilaisvinusios.

a)

Sudedamosios dalys, kurios turėtų būti tvirtai sujungtos, juda viena kitos atžvilgiu.

 

X

 

Per didelis laisvumas arba gali atsijungti.

X

b)

Per didelis šarnyrų nusidėvėjimas.

 

X

 

Labai didelis pavojus, kad gali atsikabinti.

X

c)

Sutrūkusios arba deformuotos sudedamosios dalys.

 

X

 

Pablogėjęs veikimas.

X

d)

Nėra fiksavimo įtaisų.

 

X

 

e)

Sudedamosios dalys (pvz., skersinė svirtis arba trauklė) nesureguliuotos.

 

X

 

f)

Nesaugus konstrukcijos pakeitimas 3.

 

X

 

Pablogėjęs veikimas.

X

g)

Pažeistas arba susidėvėjęs purvasaugis.

X

 

 

Trūksta purvasaugio arba jis labai nusidėvėjęs.

X

2.1.4.

Vairo trapecijos veikimas

Vizuali vairo mechanizmo dalių apžiūra sukiojant vairaratį į abi puses, siekiant nustatyti, ar dalys nesusidėvėję, nesutrūkę ir neatsilaisvinusios, ratams remiantis į žemę ir esant įjungtam varikliui (su vairo stiprintuvu).

a)

Judanti vairo trapecija liečia stacionarią važiuoklės dalį.

 

X

 

b)

Neveikia vairo mechanizmo ribotuvai arba jų trūksta.

 

X

 

2.1.5.

Vairo stiprintuvas

Tikrinama, ar vairo stiprintuvo sistemoje nėra nuotėkių, tikrinamas hidraulinio stiprintuvo skysčio lygis (jeigu matomas). Ratams remiantis į žemę ir įjungus variklį tikrinama, ar veikia vairo stiprintuvo sistema.

a)

Skysčio nuotėkis.

 

X

 

b)

Nepakanka stabdžių skysčio (žemiau MIN žymos).

 

X

 

Nepakankamas rezervuaras.

X

c)

Mechanizmas neveikia.

 

X

 

Pablogėjęs vairo veikimas.

X

d)

Mechanizmas sutrūkęs arba netvirtai pritvirtintas.

 

X

 

Pablogėjęs vairo veikimas.

X

e)

Sudedamosios dalys nesureguliuotos arba kliudo kitas dalis.

 

X

 

Pablogėjęs vairo veikimas.

X

f)

Nesaugus konstrukcijos pakeitimas 3.

 

X

 

Pablogėjęs vairo veikimas.

X

g)

Lynai ir (arba) žarnelės pažeisti arba labai paveikti korozijos.

 

X

 

Pablogėjęs vairo veikimas.

X
2.2.   

Vairaratis, vairo kolonėlė ir rankenos

2.2.1.

Vairaračio būklė

Ratams remiantis į žemę, vairaratis judinamas priešingomis kryptimis išilgai kolonėlės ir statmenai įvairiomis kryptimis į kolonėlę. Laisvumo ir lanksčiųjų movų arba universaliųjų jungčių būklės vizuali apžiūra.

a)

Vairaračio judėjimas kolonėlės atžvilgiu, iš kurio galima spręsti, kad yra laisvumas.

 

X

 

Labai didelis pavojus, kad gali atsikabinti.

X

b)

Ant vairaračio stebulės nėra tvirtinimo įtaiso.

 

X

 

Labai didelis pavojus, kad gali atsikabinti.

X

c)

Vairaračio stebulė, ratas arba stipinai sutrūkę arba atsilaisvinę.

 

X

 

Labai didelis pavojus, kad gali atsikabinti.

X

d)

Nesaugus konstrukcijos pakeitimas 3

 

X

 

2.2.2.

Vairo kolonėlė ir vairo stabilizatoriai

Vairaratis judinamas priešingomis kryptimis išilgai kolonėlės ir statmenai į kolonėlę. Laisvumo ir lanksčiųjų movų arba universaliųjų jungčių būklės vizuali apžiūra.

a)

Per didelė vairaračio vidurinės dalies laisvoji eiga aukštyn arba žemyn.

 

X

 

b)

Per didelis kolonėlės viršutinės dalies ašies laisvumas.

 

X

 

c)

Lanksčiosios movos susidėvėjusios.

 

X

 

d)

Tvirtinimo įtaisų defektai.

 

X

 

Labai didelis pavojus, kad gali atsikabinti.

 

X

e)

Nesaugus konstrukcijos pakeitimas 3.

 

 

X

2.3.

Vairo mechanizmo laisvumas

Esant įjungtam varikliui, jei transporto priemonė yra su vairo stiprintuvu, ir ratams esant važiavimo tiesiai padėtyje, vairaratis lengvai sukiojamas abiem kryptimis nepasukant ratų. Vizuali apžiūra siekiant nustatyti laisvumą.

Per didelis vairo mechanizmo laisvumas (pvz., vairaračio laisvoji eiga viršija penktadalį jo skersmens arba neatitinka reikalavimų) 1.

 

X

 

Pablogėjusi vairavimo sauga.

X

2.4.

Ratų sureguliavimas (X) 2

Vizuali apžiūra.

Akivaizdžiai netinkamai sureguliuota.

X

 

 

Pablogėjęs važiavimas tiesiai; pablogėjęs krypties stabilumas.

X

 

2.5.

Priekabos vairuojamosios ašies sukamoji platforma

Vizuali apžiūra arba patikra naudojant specialiai pritaikytą ratų laisvumo nustatymo prietaisą.

a)

Nežymiai pažeista sudedamoji dalis.

 

X

 

Labai pažeista arba įtrūkusi sudedamoji dalis.

X

b)

Per didelis laisvumas.

 

X

 

Pablogėjęs važiavimas tiesiai; pablogėjęs krypties stabilumas.

X

c)

Tvirtinimo įtaisų defektai

 

X

 

Tvirtinimo elementai labai pažeisti.

X

2.6.

Elektroninė vairo stiprintuvo sistema (EPS)

Vizuali apžiūra ir vairaračio kampo bei ratų kampo suderinamumo patikrinimas įjungiant ir išjungiant variklį ir (arba) naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają.

a)

EPS gedimų indikatoriaus lemputė rodo bet kokį sistemos gedimą.

 

X

 

b)

Vairo stiprintuvas neveikia.

 

X

 

c)

Sistema rodo gedimą per transporto priemonės elektroninę sąsają.

 

X

 
3.   

MATOMUMAS

3.1.

Matymo laukas

Vizuali apžiūra iš vairuotojo sėdynės.

Vairuotojo matymo lauke yra kliūčių, labai trukdančių stebėti vaizdą priekyje arba šonuose (už stiklo valytuvais valomos srities ribų).

X

 

 

Paveikta stiklo valytuvais valoma sritis arba nematyti išorinių veidrodžių.

X

3.2.

Stiklo būklė

Vizuali apžiūra.

a)

Stiklas arba permatomas skydas (jeigu leidžiama naudoti) suskilęs arba neskaidrus (už stiklo valytuvais valomos srities ribų).

X

 

 

Paveikta stiklo valytuvais valoma sritis arba nematyti išorinių veidrodžių.

X

b)

Stiklas arba permatomas skydas (įskaitant atspindimąją arba spalvinę plėvelę) neatitinka reikalavimų 1 nuostatų. (už stiklo valytuvais valomos srities ribų).

X

 

 

Paveikta stiklo valytuvais valoma sritis arba nematyti išorinių veidrodžių.

X

c)

Stiklas arba permatomas skydas netinkamos būklės.

 

X

 

Labai pablogėjęs matomumas stiklo valytuvais valomoje srityje.

X

3.3.

Galinio vaizdo veidrodžiai arba įtaisai

Vizuali apžiūra.

a)

Trūksta veidrodžio arba įtaiso arba jis neatitinka reikalavimų 1 (yra bent du galinio vaizdo matymo įtaisai).

X

 

 

Yra mažiau nei du galinio vaizdo matymo įtaisai.

X

b)

Veidrodis arba įtaisas nežymiai pažeistas arba atsilaisvinęs.

X

 

 

Veidrodis arba įtaisas neveikia, labai pažeistas, atsilaisvinęs arba netvirtai pritvirtintas.

X

c)

Neapimamas būtinas matymo laukas.

 

X

 

3.4.

Priekinio stiklo valytuvai

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Valytuvai neveikia arba jų trūksta.

 

X

 

b)

Yra valytuvų šepetėlio defektų.

X

 

 

Nėra valytuvo šepetėlio arba jis turi aiškių defektų.

X

3.5.

Priekinio stiklo apliejikliai

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

Apliejikliai veikia netinkamai (nėra ploviklio, bet siurblys veikia, arba nesureguliuota skysčio čiurkšlės kryptis).

X

 

 

Apliejikliai neveikia.

X

3.6.

Apipūtimo sistema (X) 2

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

Sistema neveikia arba turi aiškių defektų.

X

 

 
4.   

ŽIBINTAI, ATŠVAITAI IR ELEKTROS ĮRANGA
4.1.   

Priekiniai žibintai

4.1.1.

Būklė ir veikimas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Trūksta žibinto arba šviesos šaltinio arba yra jo (jų) defektų (daugialypiai žibintai arba šviesos šaltiniai: veikia mažiau kaip 1/3 visų LED).

X

 

 

Pavieniai žibintai arba šviesos šaltiniai: jei naudojama LED, labai pablogėjęs matomumas.

X

b)

Nedideli projekcijos sistemos (atšvaito ir sklaidytuvo) defektai.

X

 

 

Yra didelių projekcijos sistemos (atšvaito ir sklaidytuvo) defektų arba jos trūksta.

X

c)

Žibintas netvirtai pritvirtintas.

 

X

 

4.1.2.

Sureguliavimas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Priekinis žibintas akivaizdžiai netinkamai sureguliuotas.

 

X

 

b)

Šviesos šaltinis netinkamai įdėtas.

 

 

 

4.1.3.

Junginėjimas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Jungiklio veikimas neatitinka reikalavimų 1 (vienu metu šviečiančių žibintų skaičius).

X

 

 

Viršijamas didžiausias leidžiamas šviesos ryškumas į priekį.

X

b)

Valdymo įtaisas veikia netinkamai.

 

X

 

4.1.4.

Atitiktis reikalavimams 1

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva, padėtis, ryškumas arba ženklinimas neatitinka reikalavimų 1.

 

X

 

b)

Ant šviesos sklaidytuvo arba šviesos šaltinio yra priemonių, kurios aiškiai sumažina šviesos ryškumą arba keičia jos spalvą.

 

X

 

c)

Žibintas ir šviesos šaltinis nesuderinami.

 

X

 

4.1.5.

Lygio reguliavimo įtaisai (jeigu privalomi)

Vizuali apžiūra ir, jeigu įmanoma, veikimo patikrinimas.

a)

Įtaisas neveikia.

 

X

 

b)

Rankinio valdymo įtaiso neįmanoma valdyti iš vairuotojo sėdynės.

 

X

 

4.1.6.

Priekinio žibinto valymo įrenginys (jeigu privalomas)

Vizuali apžiūra ir, jeigu įmanoma, veikimo patikrinimas.

Įtaisas neveikia.

X

 

 

Jei naudojamos dujinio išlydžio lempos.

X
4.2.   

Priekiniai ir galiniai gabarito žibintai, šoniniai gabarito žibintai, skersinio kontūro gabarito žibintai ir dieniniai žibintai

4.2.1.

Būklė ir veikimas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Yra šviesos šaltinio defektų.

 

X

 

b)

Yra šviesos sklaidytuvo defektų.

 

X

 

c)

Žibintas netvirtai pritvirtintas.

X

 

 

Labai didelė rizika, kad gali nukristi.

X

4.2.2.

Junginėjimas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Jungiklio veikimas neatitinka reikalavimų 1.

 

X

 

Galinius gabarito žibintus ir šoninius gabarito žibintus galima išjungti, kai priekiniai žibintai įjungti.

X

b)

Valdymo įtaisas veikia netinkamai.

 

X

 

4.2.3.

Atitiktis reikalavimams 1

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva, padėtis, ryškumas arba jo ženklinimas neatitinka reikalavimų 1.

X

 

 

Raudona šviesa sklinda į priekį arba balta šviesa sklinda atgal; labai sumažėjęs šviesos ryškumas.

X

b)

Ant šviesos sklaidytuvo arba šviesos šaltinio yra priemonių, kurios sumažina šviesos ryškumą arba keičia jos spalvą.

X

 

 

Raudona šviesa sklinda į priekį arba balta šviesa sklinda atgal; labai sumažėjęs šviesos ryškumas.

X
4.3.   

Stabdymo signalo žibintai

4.3.1.

Būklė ir veikimas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Yra šviesos šaltinio defektų (daugialypio šviesos šaltinio veikia mažiau kaip 1/3 visų LED).

X

 

 

Pavieniai šviesos šaltiniai: veikia mažiau kaip 2/3 visų LED.

X

 

Visi šviesos šaltiniai neveikia.

 

X

b)

Yra šiek tiek šviesos sklaidytuvo defektų. (skleidžiamai šviesai poveikio nėra).

X

 

 

Yra didelių šviesos sklaidytuvo defektų (yra poveikis skleidžiamai šviesai).

X

c)

Žibintas netvirtai pritvirtintas.

X

 

 

Labai didelė rizika, kad gali nukristi.

X

4.3.2.

Junginėjimas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Jungiklio veikimas neatitinka reikalavimų 1.

X

 

 

Uždelstas veikimas.

X

Neveikia.

 

X

b)

Valdymo įtaisas veikia netinkamai.

 

X

 

4.3.3.

Atitiktis reikalavimams 1

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva, padėtis, ryškumas arba ženklinimas neatitinka reikalavimų 1.

X

 

 

Balta šviesa skleidžiama atgal; labai sumažėjęs šviesos ryškumas.

X
4.4.   

Posūkio rodiklių ir avarinės signalizacijos žibintai

4.4.1.

Būklė ir veikimas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Yra šviesos šaltinio defektų (daugialypis šviesos šaltinis; LED atveju veikia mažiau kaip 1/3 visų LED).

X

 

 

Pavieniai šviesos šaltiniai; LED atveju veikia mažiau kaip 2/3 visų LED.

X

b)

Yra šiek tiek šviesos sklaidytuvo defektų. (skleidžiamai šviesai poveikio nėra).

X

 

 

Yra didelių šviesos sklaidytuvo defektų (yra poveikis skleidžiamai šviesai).

X

c)

Žibintas netvirtai pritvirtintas.

X

 

 

Labai didelė rizika, kad gali nukristi.

X

4.4.2.

Junginėjimas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

Jungiklio veikimas neatitinka reikalavimų 1.

X

 

 

Neveikia.

X

4.4.3.

Atitiktis reikalavimams 1

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva, padėtis, ryškumas arba ženklinimas neatitinka reikalavimų 1.

 

X

 

4.4.4.

Mirksėjimo dažnis

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

Mirksėjimo dažnis neatitinka reikalavimų 1 (dažnio nuokrypis didesnis nei 25 %).

X

 

 
4.5.   

Priekiniai ir galiniai rūko žibintai

4.5.1.

Būklė ir veikimas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Yra šviesos šaltinio defektų (daugialypis šviesos šaltinis; LED atveju veikia mažiau kaip 1/3 visų LED).

X

 

 

Pavieniai šviesos šaltiniai; LED atveju veikia mažiau kaip 2/3 visų LED.

X

b)

Yra šiek tiek šviesos sklaidytuvo defektų. (skleidžiamai šviesai poveikio nėra).

X

 

 

Yra didelių šviesos sklaidytuvo defektų (yra poveikis skleidžiamai šviesai).

X

c)

Žibintas netvirtai pritvirtintas.

X

 

 

Labai didelė rizika, kad gali nukristi arba akinti priešpriešine kryptimi važiuojančius eismo dalyvius.

X

4.5.2.

Sureguliavimas (X) 2

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

Priekinis rūko žibintas netinkamai horizontaliai sureguliuotas, kai šviesos pluoštas turi ribinę liniją (pluošto riba per žemai).

X

 

 

Pluošto riba aukščiau nei perjungiamų tolimųjų šviesų priekinių žibintų pluošto riba.

X

4.5.3.

Junginėjimas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

Jungiklio veikimas neatitinka reikalavimų 1

X

 

 

Neveikia.

X

4.5.4.

Atitiktis reikalavimams 1

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva, padėtis, ryškumas arba ženklinimas neatitinka reikalavimų 1.

 

X

 

b)

Sistemos veikimas neatitinka reikalavimų 1.

X

 

 
4.6.   

Atbulinės eigos žibintai

4.6.1.

Būklė ir veikimas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Yra šviesos šaltinio defektų.

X

 

 

b)

Yra šviesos sklaidytuvo defektų

X

 

 

c)

Žibintas netvirtai pritvirtintas.

X

 

 

Labai didelė rizika, kad gali nukristi.

X

4.6.2.

Atitiktis reikalavimams 1

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva, padėtis, ryškumas arba ženklinimas neatitinka reikalavimų 1.

 

X

 

b)

Sistemos veikimas neatitinka reikalavimų 1.

 

X

 

4.6.3.

Junginėjimas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

Jungiklio veikimas neatitinka reikalavimų 1.

X

 

 

Atbulinės eigos žibintus galima įjungti, kai atbulinė pavara neįjungta.

X
4.7.   

Galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintas

4.7.1.

Būklė ir veikimas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Žibintas šviečia tiesiai arba balta šviesa atgal.

X

 

 

b)

Yra šviesos šaltinio defektų (daugialypiai šviesos šaltiniai).

X

 

 

Yra šviesos šaltinio defektų (pavieniai šviesos šaltiniai).

X

c)

Žibintas netvirtai pritvirtintas.

X

 

 

Labai didelė rizika, kad gali nukristi.

X

4.7.2.

Atitiktis reikalavimams 1

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

Sistemos veikimas neatitinka reikalavimų 1.

X

 

 
4.8.   

Atšvaitai, matomumo gerinimo (atspindimieji) ženklai ir galiniai ženklinimo skydeliai

4.8.1.

Būklė

Vizuali apžiūra.

a)

Yra atspindėjimo įrangos defektų arba ji pažeista.

X

 

 

Pablogėjęs atspindėjimas.

X

b)

Atšvaitas netvirtai pritvirtintas.

X

 

 

Gali nukristi.

X

4.8.2.

Atitiktis reikalavimams 1

Vizuali apžiūra.

Įtaisas, jo atspindimos šviesos spalva arba padėtis neatitinka reikalavimų 1.

 

X

 

Įtaiso trūksta arba jis atspindi raudoną šviesą į priekį arba baltą šviesą atgal.

 

X
4.9.   

Privalomosios apšvietimo įrangos signalinės lemputės

4.9.1.

Būklė ir veikimas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

Neveikia.

X

 

 

Neveikia pagrindinių tolimųjų šviesų žibintas arba galinio rūko žibintas.

X

 

4.9.2.

Atitiktis reikalavimams 1

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

Neatitinka reikalavimų 1.

X

 

 

4.10.

Velkančiosios transporto priemonės ir priekabos arba puspriekabės elektrinės jungtys

Vizuali apžiūra – jeigu įmanoma, patikrinamas jungties elektros grandinių vientisumas.

a)

Stacionarios sudedamosios dalys netvirtai pritvirtintos.

X

 

 

Atsilaisvinęs lizdas.

X

b)

Izoliacinė danga pažeista arba nusidėvėjusi.

X

 

 

Gali sukelti trumpąjį sujungimą.

X

c)

Priekabos arba velkančiosios transporto priemonės elektrinės jungtys veikia netinkamai.

 

X

 

Priekabos stabdymo signalo žibintai neveikia.

X

4.11.

Elektros instaliacija

Vizuali apžiūra, įskaitant variklio skyriaus apžiūrą iš vidaus (jei taikytina)

a)

Laidai netvirtai arba netinkamai pritvirtinti.

X

 

 

Atsilaisvinę tvirtinimo elementai, laidai liečia aštrias briaunas, jungtys gali atsijungti.

X

 

Laidai gali liestis su karštomis dalimis, besisukančiomis dalimis ar liesti žemę, atjungtos jungtys (susijusios su stabdžių, vairavimo sistemų dalimis).

 

X

b)

Laidai nežymiai nusidėvėję.

X

 

 

Laidai labai nusidėvėję.

X

Visiškai susidėvėję laidai (susiję su stabdžių, vairavimo sistemų dalimis)

X

c)

Izoliacinė danga pažeista arba nusidėvėjusi.

X

 

 

Gali sukelti trumpąjį sujungimą.

X

 

Didelė gaisro, kibirkščiavimo rizika.

 

X

4.12.

Žibintai ir atšvaitai, kuriuos įrengti neprivaloma (X) 2

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Žibintas ir (arba) atšvaitas įrengtas nesilaikant reikalavimų 1.

X

 

 

Raudona šviesa sklinda ir (arba) atspindima į priekį arba balta šviesa – atgal.

X

b)

Žibinto veikimas neatitinka reikalavimų 1.

X

 

 

Kartu veikiančių priekinių žibintų skaičius toks, kad viršijamas leidžiamas šviesos ryškumas. Raudona šviesa sklinda į priekį arba balta šviesa – atgal.

X

c)

Žibintas ir (arba) atšvaitas nepatikimai pritvirtintas.

X

 

 

Labai didelė rizika, kad gali nukristi.

X

4.13.

Baterija (Baterijos)

Vizuali apžiūra.

a)

Netvirtai pritvirtinta.

X

 

 

Netinkamai pritvirtinta. Gali sukelti trumpąjį sujungimą.

X

b)

Nesandari.

X

 

 

Pavojingų medžiagų nuotėkis.

X

c)

Yra jungiklio (jeigu privalomas) defektų.

 

X

 

d)

Yra saugiklių (jeigu privalomi) defektų.

 

X

 

e)

Netinkamas vėdinimas (jeigu privalomas).

 

X

 
5.   

AŠYS, RATAI, PADANGOS IR PAKABA
5.1.   

Ašys

5.1.1.

Ašys

(+ E)

Vizuali apžiūra naudojant ratų laisvumo nustatymo prietaisą (jei yra)

a)

Ašis sutrūkusi arba deformuota.

 

 

X

b)

Ašis netvirtai privirtinta prie transporto priemonės.

 

X

 

Pablogėjęs stabilumas, pablogėjęs veikimas: didelis judėjimas jos nejudamų dalių atžvilgiu.

X

c)

Nesaugus konstrukcijos pakeitimas 3.

 

X

 

Pablogėjęs stabilumas, pablogėjęs veikimas, nepakankamas tarpas iki kitų transporto priemonės dalių arba žemės.

X

5.1.2.

Ašigaliai

(+ E)

Vizuali apžiūra naudojant ratų laisvumo nustatymo prietaisą (jei yra). Kiekvienas ratas veikiamas vertikalia arba šonine jėga ir stebimas laisvumas tarp tilto sijos ir ašigalio.

a)

Sutrūkęs ašigalis.

 

 

X

b)

Per didelis šerdeso ir (arba) įvorių nusidėvėjimas.

 

X

 

Gali atsilaisvinti; pablogėjęs krypties stabilumas.

X

c)

Per didelis laisvumas tarp ašigalio ir ašies sijos.

 

X

 

Gali atsilaisvinti; pablogėjęs krypties stabilumas.

X

d)

Atsilaisvinęs ašigalio kaištis.

 

X

 

Gali atsilaisvinti; pablogėjęs krypties stabilumas.

X

5.1.3.

Ratų guoliai

(+ E)

Vizuali apžiūra naudojant ratų laisvumo nustatymo prietaisą (jei yra). Kiekvienas ratas judinamas į šonus arba veikiamas šonine jėga ir stebimas rato laisvumas vertikalia kryptimi ašigalio atžvilgiu.

a)

Per didelis rato guolio laisvumas.

 

X

 

Pablogėjęs krypties stabilumas; trūkimo pavojus.

X

b)

Rato guolis per daug suveržtas, stringa.

 

X

 

Perkaitimo pavojus; trūkimo pavojus;

X
5.2.   

Ratai ir padangos

5.2.1.

Rato stebulė

Vizuali apžiūra.

a)

Trūksta rato veržlių arba smeigių arba jos atsilaisvinusios.

 

X

 

Trūksta tvirtinimo, arba stebulė atsilaisvinusi tokiu mastu, kad kelia labai didelį pavojų kelių saugai.

X

b)

Stebulė nusidėvėjusi arba pažeista.

 

X

 

Stebulė nusidėvėjusi arba pažeista taip, kad tai turi poveikio ratų pritvirtinimo tvirtumui.

X

5.2.2.

Ratai

Abiejų kiekvieno rato pusių vizuali apžiūra transporto priemonę pastačius virš duobės arba ant keltuvo.

a)

Yra įtrūkimų arba suvirinimo defektų.

 

 

X

b)

Netinkamai uždėtas padangos borto žiedas.

 

X

 

Gali nusimauti.

X

c)

Ratas labai deformuotas arba nusidėvėjęs.

 

X

 

Pablogėjęs tvirtinimas prie stebulės; pablogėjęs padangos tvirtinimas.

X

d)

Rato dydis, konstrukcija, suderinamumas arba tipas neatitinka reikalavimų 1, todėl važiuoti nesaugu.

 

X

 

5.2.3.

Padangos

 

a)

Padangos dydis, apkrovos geba, patvirtinimo ženklas arba greičio indeksas neatitinka reikalavimų 1, todėl važiuoti nesaugu.

 

X

 

Leidžiama apkrova arba greičio indeksas nepakankami faktinėmis naudojimo sąlygomis; padanga liečia kitas nejudančias transporto priemonės dalis, todėl važiuoti nesaugu.

X

b)

Ant tos pačios ašies ratų arba ant dvigubų ratų sumontuotos skirtingo dydžio padangos.

 

X

 

c)

Ant tos pačios ašies ratų sumontuotos skirtingos konstrukcijos padangos (radialinė ir paprasta).

 

X

 

d)

Yra didelių padangos pažeidimų arba įpjovimų.

 

X

 

Matyti kordas arba jis yra pažeistas.

X

e)

Matyti padangos protektoriaus nusidėvėjimo žymeklis.

 

X

 

Padangos protektoriaus gylis neatitinka reikalavimų 1.

X

f)

Padanga trinasi į kitas dalis. lanksčius purvasaugius).

X

 

 

Padanga trinasi į kitas dalis (saugiam vairavimui poveikis nedaromas).

X

g)

Restauruotos padangos neatitinka reikalavimų 1.

 

X

 

Paveiktas kordo apsauginis sluoksnis.

X
5.3.   

Pakabos sistema

5.3.1.

Spyruoklės ir stabilizatorius

(+ E)

Vizuali patikra naudojant ratų laisvumo nustatymo prietaisą (jei yra)

a)

Spyruoklės nepatikimai pritvirtintos prie važiuoklės arba ašies.

 

X

 

Matyti, kad dalys juda viena kitos atžvilgiu. Labai smarkiai atsilaisvinę tvirtinimo elementai.

X

b)

Pažeista arba įtrūkusi spyruoklės dalis.

 

X

 

Labai smarkiai pažeista pagrindinė spyruoklė (lingė) arba papildomos lingės.

X

c)

Trūksta spyruoklės.

 

X

 

Labai smarkiai pažeista pagrindinė spyruoklė (lingė) arba papildomos lingės.

X

d)

Nesaugus konstrukcijos pakeitimas 3.

 

X

 

Nepakankamas tarpas iki kitų transporto priemonės dalių, spyruoklių sistema neveikia.

X

5.3.2.

Amortizatoriai

Vizuali apžiūra.

a)

Amortizatoriai netvirtai pritvirtinti prie važiuoklės arba ašies.

X

 

 

Atsilaisvinęs amortizatorius.

 

X

b)

Pažeistas amortizatorius, yra didelio nuotėkio arba gedimo požymių.

 

X

 

c)

Trūksta amortizatoriaus.

 

X

 

5.3.3.

Sukimo momento ribotuvai, skersinės trauklės, skersiniai automobilio pakabos strypai ir pakabos svirtys

(+ E)

Vizuali patikra naudojant ratų laisvumo nustatymo prietaisą (jei yra)

a)

Sudedamoji dalis netvirtai pritvirtinta prie važiuoklės arba ašies.

 

X

 

Gali atsilaisvinti; pablogėjęs krypties stabilumas.

X

b)

Sudedamoji dalis pažeista arba labai paveikta korozijos.

 

X

 

Pablogėjęs dalies stabilumas arba dalis sutrūkusi.

X

c)

Nesaugus konstrukcijos pakeitimas 3.

 

X

 

Nepakankamas tarpas iki kitų transporto priemonės dalių, sistema neveikia.

X

5.3.4.

Pakabos šarnyrai

(+ E)

Vizuali patikra naudojant ratų laisvumo nustatymo prietaisą (jei yra)

a)

Per didelis šerdeso ir (arba) įvorių nusidėvėjimas arba per didelis pakabos šarnyrų nusidėvėjimas.

 

X

 

Gali atsilaisvinti; pablogėjęs krypties stabilumas.

X

b)

Labai nusidėvėjęs purvasaugis.

X

 

 

Trūksta purvasaugio arba jis pažeistas.

 

X

5.3.5.

Pneumatinė pakaba

Vizuali apžiūra.

a)

Sistema neveikia.

 

 

X

b)

Sudedamoji dalis pažeista, pakeista jos konstrukcija arba ji susidėvėjusi taip, kad tai gali kenkti sistemos veikimui.

 

X

 

Labai pablogėjęs sistemos veikimas.

X

c)

Girdimas nuotėkis iš sistemos.

 

X

 

d)

Nesaugus konstrukcijos pakeitimas.

 

X

 
6.   

VAŽIUOKLĖ IR PRIE VAŽIUOKLĖS TVIRTINAMI MAZGAI
6.1.   

Važiuoklė arba rėmas ir prie jų tvirtinami mazgai

6.1.1.

Bendra būklė

Vizuali apžiūra.

a)

Nežymiai sutrūkęs arba deformuotas šoninis lonžeronas arba skersinis.

 

X

 

Labai sutrūkęs arba deformuotas šoninis lonžeronas arba skersinis.

X

b)

Netvirtai pritvirtintos sustiprinimo plokštės arba tvirtinimo elementai.

 

X

 

Dauguma tvirtinimo elementų atsilaisvinę; Dalys nepakankamai tvirtos.

X

c)

Per didelis korozijos poveikis, turintis įtakos mazgo tvirtumui.

 

X

 

Dalys nepakankamai tvirtos.

X

6.1.2.

Išmetimo vamzdžiai ir duslintuvai

Vizuali apžiūra.

a)

Netvirtai pritvirtinta arba nesandari išmetimo sistema.

 

X

 

b)

Išmetamųjų dujų patenka į vairuotojo kabiną arba į keleivių skyrių.

 

X

 

Pavojus transporto priemonėje esančių žmonių sveikatai.

X

6.1.3.

Degalų bakas ir vamzdeliai (įskaitant šildymo kuro baką ir vamzdelius)

Vizuali apžiūra; suskystintų naftos dujų/suslėgtų gamtinių dujų/suskystintų gamtinių dujų sistemų atveju – nuotėkio aptikimo prietaisų naudojimas

a)

Bakas arba vamzdeliai nepatikimai pritvirtinti ir dėl to kyla ypatingas gaisro pavojus.

 

 

X

b)

Degalų nuotėkis, nėra degalų bako dangtelio arba jis neveiksmingas.

 

X

 

Gaisro pavojus. Per didelis pavojingų medžiagų nuotėkis.

X

c)

Nutrinti vamzdeliai.

X

 

 

Pažeisti vamzdeliai.

 

X

d)

Degalų čiaupas (jei privalomas) veikia netinkamai.

 

X

 

e)

Gaisro pavojus dėl:

—

degalų nuotėkio;

—

netinkamos degalų bako arba išmetimo sistemos apsaugos;

—

variklio skyriaus būklės.

 

 

X

f)

Suskystintų naftos dujų/suslėgtų gamtinių dujų/suskystintų gamtinių dujų arba vandenilio sistema neatitinka reikalavimų, yra bet kurios sistemos dalies defektų 1.

 

 

X

6.1.4.

Buferiai, šoninė apsauga ir galinė apsauga nuo palindimo

Vizuali apžiūra.

a)

Laisvumas arba pažeidimas, dėl kurių gali būti patirta sužalojimų užkliudžius arba prisilietus.

 

X

 

Dalys gali nukristi. Labai pablogėjęs veikimas.

X

b)

Įtaisas akivaizdžiai neatitinka reikalavimų 1.

 

X

 

6.1.5.

Atsarginio rato tvirtinimo įtaisas (jeigu įrengtas)

Vizuali apžiūra.

a)

Tvirtinimo įtaisas netinkamos būklės.

X

 

 

b)

Tvirtinimo įtaisas sutrūkęs arba netvirtai pritvirtintas.

 

X

 

c)

Atsarginis ratas nepatikimai pritvirtintas laikiklyje.

 

X

 

Labai didelė rizika, kad gali nukristi.

X

6.1.6.

Mechaninio sukabinimo ir vilkimo įtaisas

(+ E)

Vizuali apžiūra siekiant nustatyti nusidėvėjimą ir veikimo tinkamumą (ypatingas dėmesys skiriamas įrengtiems saugos įtaisams) ir (arba) patikrinimas naudojant matuoklį.

a)

Sudedamoji dalis pažeista, sugadinta arba įtrūkusi. (nenaudojama).

 

X

 

Sudedamoji dalis (naudojama) pažeista, sugadinta arba įtrūkusi.

X

b)

Per didelis sudedamosios dalies nusidėvėjimas.

 

X

 

Nusidėvėjimas viršija ribą.

X

c)

Tvirtinimo įtaisų defektai.

 

X

 

Atsilaisvinęs tvirtinimo įtaisas, yra labai didelė rizika, kad gali nukristi.

X

d)

Trūksta saugos įtaisų arba jie netinkamai veikia.

 

X

 

e)

Neveikia sukabinimo indikatorius.

 

X

 

f)

Uždengtas registracijos numerio ženklas arba kuris nors žibintas (nenaudojamas)

X

 

 

Valstybinio numerio ženklas neįskaitomas (kai nenaudojami).

 

X

g)

Nesaugus konstrukcijos pakeitimas 3 (pagalbinių dalių).

 

X

 

Nesaugus konstrukcijos pakeitimas 3 (pagrindinės dalys).

X

h)

Sukabinimas per silpnas, nesuderinamas, arba sukabinimo įtaisas neatitinka reikalavimų.

 

 

X

6.1.7.

Transmisija

Vizuali apžiūra.

a)

Atsilaisvinę tvirtinimo varžtai arba jų trūksta.

 

X

 

Atsilaisvinę tvirtinimo varžtai arba jų trūksta tokiu mastu, kad kyla rimtas pavojus kelių saugai.

X

b)

Per didelis pavaros veleno guolių nusidėvėjimas.

 

X

 

Labai didelė rizika, kad gali atsilaisvinti arba sutrūkti.

 

X

c)

Per didelis universaliųjų šarnyrų arba pavarų grandinių/diržų nusidėvėjimas.

 

X

 

Labai didelė rizika, kad gali atsilaisvinti arba sutrūkti.

X

d)

Susidėvėjusios lanksčiosios movos.

 

X

 

Labai didelė rizika, kad gali atsilaisvinti arba sutrūkti.

X

e)

Velenas pažeistas arba sulinkęs.

 

X

 

f)

Guolio korpusas sutrūkęs arba netvirtai pritvirtintas.

 

X

 

Labai didelė rizika, kad gali atsilaisvinti arba sutrūkti.

X

g)

Labai nusidėvėjęs purvasaugis.

X

 

 

Trūksta purvasaugio arba jis pažeistas.

 

X

h)

Neteisėtas transmisijos konstrukcijos pakeitimas.

 

X

 

6.1.8.

Variklio tvirtinimo elementai

Vizuali apžiūra.

Susidėvėję, akivaizdžiai labai pažeisti tvirtinimo elementai.

 

X

 

Atsilaisvinę arba sutrūkę tvirtinimo elementai.

 

X

6.1.9.

Variklio veikimas (X) 2

Vizuali apžiūra ir (arba) elektroninės sąsajos naudojimas

a)

Pakeista valdymo įtaiso konstrukcija, daranti poveikį saugai ir (arba) aplinkai.

 

X

 

b)

Pakeista variklio konstrukcija, daranti poveikį saugai ir (arba) aplinkai.

 

 

X
6.2.   

Kabina ir kėbulas

6.2.1.

Būklė

Vizuali apžiūra.

a)

Atsilaisvinęs arba pažeistas skydas ar sudedamoji dalis, gali sužeisti.

 

X

 

Gali nukristi.

X

b)

Netvirtai įtvirtintas kėbulo statramstis.

 

X

 

Pablogėjęs stabilumas.

X

c)

Į vidų gali patekti dujų iš variklio skyriaus arba išmetamųjų dujų.

 

X

 

Pavojus transporto priemonėje esančių žmonių sveikatai.

X

d)

Nesaugus konstrukcijos pakeitimas 3.

 

X

 

Nepakankamas tarpas iki besisukančių arba judančių dalių ir kelio.

X

6.2.2.

Tvirtinimas

Vizuali apžiūra.

a)

Kėbulas arba kabina netvirtai pritvirtinti.

 

X

 

Pablogėjęs stabilumas.

X

b)

Kėbulas ir (arba) kabina akivaizdžiai netiesiai pritvirtinti ant važiuoklės.

 

X

 

c)

Netvirtai pritvirtinti kėbulo ir (arba) kabinos tvirtinimo prie važiuoklės ar skersinių įtaisai arba jų trūksta; simetriškumo patikrinimas.

 

X

 

Kėbulo ir (arba) kabinos tvirtinimo prie važiuoklės arba skersinių įtaisai nepatikimai pritvirtinti arba jų trūksta tokiu mastu, kad kyla labai didelis pavojus kelių saugai.

X

d)

Labai pažeistos korozijos vientiso kėbulo tvirtinimo vietos.

 

X

 

Pablogėjęs stabilumas.

X

6.2.3.

Durys ir durų fiksatoriai

Vizuali apžiūra.

a)

Durys neatsidaro arba netinkamai užsidaro.

 

X

 

b)

Durys gali netikėtai atsidaryti arba atsirakinti. Stumdomosios durys.

 

X

 

Durys gali netikėtai atsidaryti arba nesilaiko uždarytos (varstomosios durys).

X

c)

Susidėvėję durys, vyriai, užraktai arba statramsčiai.

X

 

 

Trūksta durų, vyrių, užraktų arba statramsčių arba šios dalys atsilaisvinusios.

 

X

6.2.4.

Grindys

Vizuali apžiūra.

Grindys netvirtai pritvirtintos arba labai nusidėvėjusios.

 

X

 

Nepakankamas stabilumas.

X

6.2.5.

Vairuotojo sėdynė

Vizuali apžiūra.

a)

Yra sėdynės konstrukcijos defektų.

 

X

 

Sėdynė atsilaisvinusi.

X

b)

Blogai veikia reguliavimo mechanizmas.

 

X

 

Sėdynė juda arba negalima užfiksuoti atlošo.

X

6.2.6.

Kitos sėdynės

Vizuali apžiūra.

a)

Sėdynės prastos būklės arba netvirtai pritvirtintos (pagalbinės dalys).

X

 

 

Sėdynės prastos būklės arba netvirtai pritvirtintos (pagrindinės dalys).

X

b)

Sėdynės įrengtos nesilaikant reikalavimų 1.

X

 

 

Sėdynių yra daugiau nei leidžiama; išdėstymas neatitinka patvirtinimo.

X

6.2.7.

Vairavimo priemonės

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

Netinkamai veikia kuris nors valdymo įtaisas, būtinas saugiam transporto priemonės naudojimui užtikrinti.

 

X

 

Pablogėjusi naudojimo sauga.

X

6.2.8.

Kabinos laipteliai

Vizuali apžiūra.

a)

Laiptelis arba laiptelio rėmas netvirtai pritvirtintas.

X

 

 

Nepakankamas stabilumas.

 

X

b)

Laiptelis arba rėmas yra tokios būklės, kad lipant galima susižeisti.

 

X

 

6.2.9.

Kiti vidaus ir išorės įtaisai ir įranga

Vizuali apžiūra.

a)

Yra kitų įtaisų arba įrangos tvirtinimo defektų.

 

X

 

b)

Kiti įtaisai arba įranga įrengti nesilaikant reikalavimų 1.

X

 

 

Dalys gali sužeisti; Pablogėjusi naudojimo sauga.

X

c)

Nuotėkis iš hidraulinės įrangos.

X

 

 

Per didelis pavojingų medžiagų nuotėkis.

 

X

6.2.10.

Purvasaugiai (sparnai), apsaugos nuo aptaškymo įtaisai

Vizuali apžiūra.

a)

Įtaisų trūksta, jie blogai pritvirtinti arba labai paveikti korozijos.

X

 

 

Gali sužeisti; Gali nukristi.

X

b)

Nepakankamas tarpas tarp padangos ir rato (apsaugos nuo aptaškymo įtaiso).

X

 

 

Nepakankamas tarpas tarp padangos ir rato (purvasaugio).

X

c)

Neatitinka reikalavimų 1.

X

 

 

Nepakankamai uždengiamas padangos protektorius.

 

X
7.   

KITA ĮRANGA
7.1.   

Saugos diržai ir sagtys, kitos saugos sistemos

7.1.1.

Saugos diržų ir sagčių pritvirtinimo tvirtumas

Vizuali apžiūra.

a)

Tvirtinimo įtaisas labai nusidėvėjęs.

 

X

 

Pablogėjęs stabilumas.

X

b)

Atsilaisvinęs įtvaras.

 

X

 

7.1.2.

Saugos diržų ir sagčių būklė

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Trūksta privalomo saugos diržo arba jis neįmontuotas.

 

X

 

b)

Saugos diržas pažeistas.

X

 

 

Bet koks įpjovimas ar per didelio įtempimo požymiai.

 

X

c)

Saugos diržas neatitinka reikalavimų 1.

 

X

 

d)

Saugos diržo sagtis pažeista arba veikia netinkamai.

 

X

 

e)

Saugos diržo įtraukimo įtaisas pažeistas arba veikia netinkamai.

 

X

 

7.1.3.

Saugos diržo įtempimo ribotuvas

Vizuali apžiūra ir (arba) elektroninės sąsajos naudojimas

a)

Įtempimo ribotuvo akivaizdžiai trūksta arba jis netinkamas naudoti toje transporto priemonėje.

 

X

 

b)

Sistema rodo gedimą per transporto priemonės elektroninę sąsają.

 

X

 

7.1.4.

Saugos diržo įtempimo įtaisai

Vizuali apžiūra ir (arba) elektroninės sąsajos naudojimas

a)

Įtempimo įtaiso akivaizdžiai trūksta arba jis netinkamas naudoti toje transporto priemonėje.

 

X

 

b)

Sistema rodo gedimą per transporto priemonės elektroninę sąsają.

 

X

 

7.1.5.

Saugos oro pagalvė

Vizuali apžiūra ir (arba) elektroninės sąsajos naudojimas

a)

Saugos oro pagalvių akivaizdžiai trūksta arba jos netinkamos naudoti toje transporto priemonėje.

 

X

 

b)

Sistema rodo gedimą per transporto priemonės elektroninę sąsają.

 

X

 

c)

Saugos oro pagalvė akivaizdžiai neveikia.

 

X

 

7.1.6.

Papildomos apsaugos sistemos (SRS)

Gedimų indikatoriaus lemputės vizuali apžiūra ir (arba) elektroninės sąsajos naudojimas

a)

SRS gedimų indikatoriaus lemputė rodo sistemos gedimą.

 

X

 

b)

Sistema rodo gedimą per transporto priemonės elektroninę sąsają.

 

X

 

7.2.

Gesintuvas (X) 2

Vizuali apžiūra.

a)

Trūksta.

 

X

 

b)

Neatitinka reikalavimų 1.

X

 

 

Jei reikalaujama (pvz., taksi, autobusai ir t. t.).

X

7.3.

Spynelės ir apsaugos nuo vagystės įtaisas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Įtaisas sugadintas, netyčia užsirakina arba užsiblokuoja.

X

 

 

b)

Įtaisas sugadintas.

 

X

 

Netyčia užsirakina arba užsiblokuoja.

X

7.4.

Trikampis avarinio sustojimo ženklas (jeigu privalomas) (X) 2

Vizuali apžiūra.

a)

Trūksta ženklo ar jo dalių.

X

 

 

b)

Neatitinka reikalavimų 1.

X

 

 

7.5.

Pirmosios pagalbos vaistinėlė (jeigu privalomas) (X) 2

Vizuali apžiūra.

Trūksta vaistinėlės ar jos dalių arba ji neatitinka reikalavimų 1.

X

 

 

7.6.

Ratų atsparos (pleištai) (jeigu privalomos) (X) 2

Vizuali apžiūra.

Atsparų trūksta arba jos prastos būklės, nepakankamai stabilios arba netinkamo dydžio.

 

X

 

7.7.

Garsinis signalas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Veikia netinkamai.

X

 

 

Neveikia.

 

X

b)

Netvirtai pritvirtintas valdymo mygtukas.

X

 

 

c)

Neatitinka reikalavimų 1.

X

 

 

Skleidžiamą garsą galima supainioti su oficialiosiomis sirenomis.

 

X

7.8.

Spidometras

Vizuali apžiūra arba patikrinimas važiuojant keliu arba naudojant elektronines priemones

a)

Įrengtas nesilaikant reikalavimų 1.

X

 

 

Trūksta (jei privalomas).

 

X

b)

Pablogėjęs veikimas.

X

 

 

Neveikia.

 

X

c)

Nepakankamas apšvietimas.

X

 

 

Apšvietimas neveikia.

X

7.9.

Tachografas (jeigu įrengtas arba jeigu turi būti įrengtas)

Vizuali apžiūra.

a)

Įrengtas nesilaikant reikalavimų 1.

 

X

 

b)

Neveikia.

 

X

 

c)

Pažeistos plombos arba jų nėra.

 

X

 

d)

Nėra instaliavimo lentelės, ji neįskaitoma arba negaliojanti.

 

X

 

e)

Akivaizdūs klastojimo arba neteisėto reguliavimo požymiai.

 

X

 

f)

Padangų dydis neatitinka kalibravimo parametrų.

 

X

 

7.10.

Greičio ribotuvas (jeigu įrengtas arba jeigu turi būti įrengtas)

(+ E)

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas (jeigu yra reikalinga įranga).

a)

Įrengtas nesilaikant reikalavimų 1.

 

X

 

b)

Akivaizdžiai neveikia.

 

X

 

c)

Neteisingai nustatytas greitis (jeigu tikrinama).

 

X

 

d)

Pažeistos plombos arba jų nėra.

 

X

 

e)

Nėra lentelės arba ji neįskaitoma.

 

X

 

f)

Padangų dydis neatitinka kalibravimo parametrų.

 

X

 

7.11.

Ridos skaitiklis (jeigu įrengtas) (X) 2

Vizuali apžiūra ir (arba) elektroninės sąsajos naudojimas

a)

Akivaizdu, kad ridos skaitikliu manipuliuota (klastojimo atvejis), siekiant sumažinti arba iškreipti transporto priemonės nuvažiuoto atstumo duomenis.

 

X

 

b)

Akivaizdžiai neveikia.

 

X

 

7.12.

Elektroninė stabilumo kontrolė (ESC) (jeigu įrengta arba jeigu turi būti įrengta) 2

Vizuali apžiūra ir (arba) elektroninės sąsajos naudojimas

a)

Nėra ratų sukimosi greičio jutiklių arba jie pažeisti.

 

X

 

b)

Pažeisti laidai.

 

X

 

c)

Trūksta kitų sudedamųjų dalių arba jos pažeistos.

 

X

 

d)

Jungiklis pažeistas arba veikia netinkamai.

 

X

 

e)

ESC gedimų indikatoriaus lemputė rodo sistemos gedimą.

 

X

 

f)

Sistema rodo gedimą per transporto priemonės elektroninę sąsają.

 

X

 
8.   

NEIGIAMI VEIKSNIAI
8.1.   

Triukšmas

8.1.1.

Triukšmo slopinimo sistema

(+ E)

Subjektyvus vertinimas (nebent tikrintojas nusprendžia, kad triukšmo lygis yra ties riba; tada gali būti atliktas stovinčios transporto priemonės triukšmingumo matavimas naudojant garso lygio matuoklį).

a)

Triukšmo lygis viršija leidžiamą pagal reikalavimus 1.

 

X

 

b)

Bet kuri triukšmo slopinimo sistemos dalis atsilaisvinusi pažeista, netinkamai sumontuota, jos nėra arba jos konstrukcija akivaizdžiai pakeista taip, kad triukšmo lygis gali padidėti.

 

X

 

Labai didelė rizika, kad gali nukristi.

X
8.2.   

Išmetamieji teršalai
8.2.1.   

Transporto priemonės su priverstinio uždegimo varikliais:

8.2.1.1.

Išmetamųjų teršalų kontrolės įranga

Vizuali apžiūra.

a)

Nėra gamintojo įrengtos išmetamųjų teršalų kontrolės įrangos, pakeista jos konstrukcija arba akivaizdu, kad ji sugedusi.

 

X

 

b)

Nuotėkis, dėl kurio išmetamųjų teršalų kiekio matavimas gali būti netikslus.

 

X

 

c)

Gedimų indikatoriaus lemputė neveikia tinkama seka.

 

X

 

8.2.1.2.

Išmetamieji dujiniai teršalai

(E)

—

iki EURO 5 ir EURO V taršos klasių transporto priemonėms (7):

Matuojama naudojant išmetamųjų dujų analizatorių laikantis nustatytų reikalavimų 1 arba remiantis įmontuotos diagnostikos sistemos (OBD) rodmenimis. Išmetamojo vamzdžio tikrinimas yra numatytasis išmetamųjų teršalų vertinimo metodas. Remiantis atitikties vertinimu ir atsižvelgiant į susijusius teisės aktus dėl tipo patvirtinimo, valstybės narės gali leisti naudoti vidaus diagnostikos sistemas, laikantis gamintojo rekomendacijų ir kitų reikalavimų.

—

iki EURO 6 ir EURO VI VIVI taršos klasių VI transporto priemonėms (8)

Matuojama naudojant išmetamųjų dujų analizatorių ir laikantis nustatytų reikalavimų 1 arba vidaus diagnostikos sistemos parodymų, diagnostikos sistemas, laikantis gamintojo rekomendacijų ir kitų reikalavimų 1.

Šie matavimai netaikomi dvitakčiams varikliams.

Taip pat gali būti matuojama naudojant nuotolinės patikros įrangą ir patvirtinant rezultatą standartiniais bandymo metodais.

a)

Išmetamųjų teršalų kiekis viršija tam tikrus gamintojo nurodytus dydžius.

 

X

 

b)

arba, jeigu tokios informacijos nėra, išmetamas CO kiekis viršija:

i)

transporto priemonių, kuriose nėra įrengtos šiuolaikinės išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos:

—

4,5 %, arba

—

3,5 %

atsižvelgiant į pirmosios registracijos datą arba į reikalavimuose 1 nurodytą paskirtį.

ii)

transporto priemonių, kuriose įrengta šiuolaikinė išmetamųjų dujų kontrolės sistema:

—

varikliui veikiant tuščiąja eiga – 0,5 %

—

tuščiąja eiga, padidintu sūkių dažniu – 0,3 %

arba

—

varikliui veikiant tuščiąja eiga – 0,3 % (7)

—

tuščiąja eiga, padidintu sūkių dažniu – 0,3 %, 0,2 %

atsižvelgiant į pirmosios registracijos datą arba į reikalavimuose 1 nurodytą paskirtį.

 

X

 

c)

Lambda koeficientas yra už intervalo 1 ± 0,03 ribų arba neatitinka gamintojo specifikacijos.

 

X

 

d)

Iš įmontuotosios diagnostikos įrangos rodmenų galima spręsti, kad yra rimtų gedimų.

 

X

 

e)

Matuojant nuotolinės patikros įranga nustatyta didelė neatitiktis.

 

X

 
8.2.2.   

Transporto priemonės su slėginio uždegimo varikliais:

8.2.2.1.

Išmetamųjų teršalų kontrolės įranga

Vizuali apžiūra.

a)

Nėra gamintojo įrengtos išmetamųjų dujų kontrolės įrangos arba akivaizdu, kad ji sugedusi.

 

X

 

b)

Nuotėkis, dėl kurio išmetamųjų teršalų kiekio matavimas gali būti netikslus.

 

X

 

c)

Gedimų indikatoriaus lemputė neveikia tinkama seka.

 

X

 

d)

Trūksta reagento (jei taikytina).

 

X

 

8.2.2.2.

Išmetamųjų dujų neskaidrumas

Transporto priemonėms, užregistruotoms arba pradėtoms naudoti iki 1980 m. sausio 1 d., šis reikalavimas netaikomas.

—

iki EURO 5 ir EURO V taršos klasių transporto priemonėms (7):

išmetamųjų dujų neskaidrumas matuojamas varikliui įsibėgėjant laisvuoju greitėjimu (be apkrovos nuo tuščiosios eigos minimalių sūkių iki atkirtos ribos), pavarų perjungimo svirtį nustačius į neutralią padėtį ir nuspaudus sankabą, arba remiantis įmontuotos diagnostikos sistemos (OBD) rodmenimis. Išmetamojo vamzdžio tikrinimas yra numatytasis išmetamųjų teršalų vertinimo metodas. Remiantis atitikties vertinimu valstybės narės gali leisti naudoti vidaus diagnostikos sistemas, laikantis gamintojo rekomendacijų ir kitų reikalavimų.

—

iki EURO 6 ir EURO VI taršos klasių transporto priemonėms (8):

išmetamųjų dujų neskaidrumas matuojamas varikliui įsibėgėjant laisvuoju greitėjimu (be apkrovos nuo tuščiosios eigos minimalių sūkių iki atkirtos ribos), pavarų perjungimo svirtį nustačius į neutralią padėtį ir nuspaudus sankabą, arba remiantis įmontuotos diagnostikos sistemos (OBD) rodmenimis, laikantis diagnostikos sistemas, laikantis gamintojo rekomendacijų ir kitų reikalavimų 1.

a)

Transporto priemonių, kurios pirmą kartą užregistruotos arba pradėtos naudoti po reikalavimuose 1 nurodytos datos,

 

 

 

išmetamųjų dujų neskaidrumas viršija lygį, nurodytą ant transporto priemonės pritvirtintoje gamintojo lentelėje;

 

X

 

Transporto priemonės parengimas prieš tikrinant:

1.

Transporto priemonės gali būti tikrinamos be parengimo, nors saugos sumetimais reikėtų patikrinti, ar variklis sušilęs ir ar yra tinkamos mechaninės būklės.

b)

Jeigu tokios informacijos nėra arba jeigu pagal reikalavimus 1 etaloninių verčių taikyti negalima:

—

varikliai be pripūtimo – 2,5 m–1,

—

varikliai su turbininiu kompresoriumi – 3,0 m–1,

arba, reikalavimuose 1 nurodytų transporto priemonių ir transporto priemonių, kurios pirmą kartą užregistruotos arba pradėtos naudoti po reikalavimuose 1 nurodytos datos

 

1,5 m–1  (9)

arba

 

0,7 m –1  (10)

 

X

 

2.

Parengimo reikalavimai:

i)

Variklis turi būti visiškai sušildytas, pvz., variklio alyvos temperatūra, matuojama zondu alyvos lygio matuoklio vamzdelyje, turi būti ne žemesnė kaip 80 °C arba įprastos darbinės temperatūros, jeigu ji yra žemesnė už nurodytąją; arba turi būti bent lygiavertė variklio bloko temperatūra, išmatuota infraraudonųjų spindulių termometru. Jeigu dėl transporto priemonės konstrukcijos taip matuoti būtų praktiškai neįmanoma, įprastą variklio darbinę temperatūrą galima nustatyti kitais būdais, pvz., pagal variklio aušinimo ventiliatoriaus veikimą.

ii)

Išmetimo sistema turi būti prapūsta ne mažiau kaip per tris greitėjimo ciklus arba lygiaverčiu būdu.

 

 

X

 

Tikrinimo procedūra:

1.

Variklis ir turbokompresorius (jei yra) prieš kiekvieną laisvojo greitėjimo ciklą turi veikti tuščiąja eiga. Didelės galios dyzelinių variklių atveju tai reiškia ne mažiau kaip 10 sekundžių pauzę po to kai paleidžiamas akceleratoriaus pedalas.

2.

Kiekvienas laisvojo įsibėgėjimo ciklas turi būti pradedamas greitai ir nuosekliai (greičiau kaip per vieną sekundę), bet ne per staigiai, paspaudžiant akceleratoriaus pedalą iki galo, kad įpurškimo siurblys veiktų didžiausiu pajėgumu.

3.

Per kiekvieną laisvojo įsibėgėjimo ciklą, prieš paleidžiant akceleratoriaus pedalą, variklis turi pasiekti ribinį sūkių dažnį, o transporto priemonės su automatine transmisija – gamintojo nurodytą sūkių dažnį arba, jei tokios informacijos nėra, du trečdalius ribinio sūkių dažnio. Tai galima patikrinti, pvz., stebint variklio sūkių dažnį arba paliekant pakankamai laiko nuo pirmojo akceleratoriaus pedalo paspaudimo iki paleidimo; M2, M3, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonių atveju šis laikas turėtų būti ne trumpesnis kaip 2 sekundės.

4.

Transporto priemonės pripažįstamos netinkamomis tik jei ne mažiau kaip trijų laisvojo įsibėgėjimo ciklų verčių aritmetinis vidurkis viršija ribinę vertę. Skaičiuojant vidurkį galima neatsižvelgti į matavimo rezultatus, kurie labai skiriasi nuo vidurkio, arba apskaičiuoti vidurkį bet kokiu kitu statistinio skaičiavimo būdu, kuriuo atsižvelgiama į matavimo rezultatų sklaidą. Valstybės narės gali apriboti tikrinimo ciklų skaičių.

5.

Tam, kad būtų išvengta bereikalingų tikrinimų, valstybės narės gali pripažinti netinkamomis tas transporto priemones, kurių išmatuotos vertės po mažiau kaip trijų laisvojo įsibėgėjimo ciklų arba po prapūtimo ciklų labai viršija ribines vertes. Be to, kad būtų išvengta nereikalingų tikrinimų, valstybės narės gali pripažinti tinkamomis tas transporto priemones, kurių išmatuotos vertės po mažiau kaip trijų laisvojo greitėjimo ciklų arba po prapūtimo ciklų yra daug mažesnės už ribines vertes.

Kitas galimas būdas – matavimas naudojant nuotolinės patikros įrangą ir patvirtinant standartiniais tikrinimo metodais

c)

Matuojant nuotolinės patikros įranga nustatyta didelė neatitiktis.

 

X

 
8.4.   

Kiti su aplinka susiję dalykai

8.4.1.

Skysčio nuotėkis

 

Bet koks pernelyg gausus skysčio, išskyrus vandenį, nuotėkis, dėl kurio daroma žala aplinkai arba gali kilti pavojus kitiems kelių eismo dalyviams.

 

X

 

Nuolatinis lašų susidarymas, keliantis labai didelį pavojų.

X
9.   

PAPILDOMI M2 IR M3 KATEGORIJŲ KELEIVINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ APŽIŪROS ELEMENTAI
9.1.   

Durims

9.1.1.

Įlipimo ir išlipimo durys

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Netinkamas veikimas.

 

X

 

b)

Susidėvėjusi.

X

 

 

Gali sužeisti.

X

c)

Sugedusi valdymo avarijos atveju įranga.

 

X

 

d)

Netinkamai veikia nuotolinė durų valdymo įranga arba įspėjamieji įtaisai.

 

X

 

9.1.2

Avariniai išėjimai

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas (jeigu reikia)

a)

Netinkamas veikimas.

 

X

 

b)

Avarinio išėjimo ženklai neįskaitomi.

X

 

 

Trūksta avarinio išėjimo ženklų.

X

c)

Nėra plaktuko stiklui išdaužti.

X

 

 

d)

Avarinis išėjimas neprieinamas.

 

X

 

9.2.

Apipūtimo ir atšildymo sistema (X) 2

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Netinkamas veikimas.

X

 

 

Pablogėjusi transporto priemonės naudojimo sauga.

X

b)

Į vairuotojo kabiną arba į keleivių skyrių patenka nuodingų arba išmetamųjų dujų.

 

X

 

Pavojus transporto priemonėje esančių žmonių sveikatai.

X

c)

Sugedusi atšildymo sistema (jeigu ji privaloma).

 

X

 

9.3.

Vėdinimo ir šildymo sistema (X) 2

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Netinkamas veikimas.

X

 

 

Pavojus transporto priemonėje esančių žmonių sveikatai.

X

b)

Į vairuotojo kabiną arba į keleivių skyrių patenka nuodingų arba išmetamųjų dujų.

 

X

 

Pavojus transporto priemonėje esančių žmonių sveikatai.

X
9.4.   

Sėdynės

9.4.1.

Keleivių sėdynės (įskaitant palydovų sėdynes ir vaikų tvirtinimo sistemas, jei jos yra)

Vizuali apžiūra.

Atlenkiamos sėdynės (jeigu jas leidžiama naudoti) neveikia automatiškai.

X

 

 

Užstoja avarinį išėjimą.

X

9.4.2.

Vairuotojo sėdynė (papildomi reikalavimai)

Vizuali apžiūra.

a)

Yra specialiųjų įtaisų, pvz., apsaugos nuo akinimo skydelio, defektų.

X

 

 

Pablogėjęs matymo laukas.

X

b)

Vairuotojo apsaugos įranga nepatikimai pritvirtinta.

X

 

 

Gali sužeisti.

X

9.5.

Vidaus apšvietimas ir maršruto informacijos įtaisai (X) 2

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

Yra įtaiso defektų.

X

 

 

Neveikia.

X

9.6.

Takai, stovėjimo aikštelės

Vizuali apžiūra.

a)

Nestabiliai pritvirtintos grindys.

 

X

 

Pablogėjęs stabilumas.

X

b)

Yra turėklų arba laikymosi rankenų defektų.

X

 

 

Nepatikimai pritvirtinti arba netinkami naudoti.

X

9.7.

Laiptai ir pakopos

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas (jeigu reikia)

a)

Susidėvėjusi.

X

 

 

Pažeisti.

X

 

Pablogėjęs stabilumas.

 

X

b)

Netinkamas įtraukiamų kopėtėlių veikimas.

 

X

 

9.8.

Keleivių informavimo sistema (X) 2

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

Yra sistemos defektų.

X

 

 

Neveikia.

X

9.9.

Informaciniai skelbimai (X) 2

Vizuali apžiūra.

a)

Jų trūksta, jie klaidingi arba neįskaitomi.

X

 

 

Klaidinga informacija.

X
9.10.   

Reikalavimai, susiję su vaikų vežimu (X) 2

9.10.1.

Durims

Vizuali apžiūra.

Durų apsauga neatitinka reikalavimų 1 taikomų tos rūšies transporto priemonėms.

 

X

 

9.10.2.

Signalizavimo ir speciali įranga

Vizuali apžiūra.

Signalizavimo arba specialios įrangos nėra.

X

 

 
9.11.   

Reikalavimai riboto judumo asmenų pervežimui naudojamoms transporto priemonėms (X) 2

9.11.1.

Durys, rampos ir keltuvai

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas

a)

Netinkamas veikimas.

X

 

 

Pablogėjusi naudojimo sauga.

X

b)

Susidėvėjusi.

X

 

 

Pablogėjęs stabilumas; gali sužeisti.

X

c)

Sugedęs (-ę) valdymo įtaisas (-ai).

X

 

 

Pablogėjusi naudojimo sauga.

X

d)

Sugedęs (-ę) įspėjamasis (-ieji) įtaisas (-ai).

X

 

 

Neveikia.

X

9.11.2.

Neįgaliųjų vežimėlių laikymo sistema

Vizuali apžiūra ir, jeigu galima, veikimo patikrinimas

a)

Netinkamas veikimas.

X

 

 

Pablogėjusi naudojimo sauga.

X

b)

Susidėvėjusi.

X

 

 

Pablogėjęs stabilumas, gali sužeisti.

X

c)

Sugedęs (-ę) valdymo įtaisas (-ai).

X

 

 

Pablogėjusi naudojimo sauga.

X

9.11.3.

Signalizavimo ir speciali įranga

Vizuali apžiūra.

Signalizavimo arba specialios įrangos nėra.

 

X

 

(1)  Stabdžių veiksmingumo procentinė vertė apskaičiuojama bendrą įjungus stabdį pasiektą stabdymo jėgą padalijus iš transporto priemonės svorio arba, puspriekabės atveju, iš ašių apkrovos ir gautą rezultatą padauginus iš 100.

(2)  Transporto priemonių kategorijos, kurioms ši direktyva netaikoma, įtrauktos rekomendaciniais tikslais.

(3)  48 %, jeigu transporto priemonėje neįmontuota ABS arba nepatvirtintas tipas iki 1991 m. spalio 1 d.

(4)  45 %, jeigu transporto priemonė registruota po 1988 m. arba po reikalavimuose nurodytos datos (taikoma vėlesnė i šių dviejų datų).

(5)  43 %, jeigu tai puspriekabė arba priekaba su grąžulu, užregistruota po 1988 m. arba po reikalavimuose nurodytos datos (taikoma vėlesnė iš šių dviejų datų).

(6)  N1, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėms – 2,2 m/s2.

(7)  Tipas patvirtintas pagal Direktyvą 70/220/EEB, Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo 1 lentelę (euro 5), Direktyvą 88/77/EEB ir Direktyvą 2005/55/EB.

(8)  Tipas patvirtintas pagal Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo 2 lentelę (euro 6) ir Reglamentą (EB) Nr. 595/2009 (euro VI).

(9)  Tipas patvirtintas laikantis Direktyvos 70/220/EEB I priedo 5.3.1.4 punkto B eilutėje nustatytų ribų; Direktyvos 88/77/EEB I priedo 6.2.1 punkto B1, B2 ar C eilutės apribojimų, arba pirmą kartą įregistruota ar pradėta eksploatuoti po 2008 m. liepos 1 d.

(10)  Tipas patvirtintas pagal Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo 2 lentelę (euro 6) ir laikantis Reglamento (EB) Nr. 595/2009 (euro VI).

PASTABOS

1

Reikalavimai – tipo patvirtinimo reikalavimai, galiojantys patvirtinant transporto priemonės tipą, pirmą kartą ją registruojant arba pirmą kartą pradedant ją naudoti, taip pat modifikavimo įpareigojimais arba registravimo šalies registravimo šalies nacionalinės teisės aktais nustatyti reikalavimai. Į šiuos trūkumus atsižvelgiama tik tuo atveju, jeigu patikrinta, ar laikytasi reikalavimų.

2

Simboliu (X) pažymėtos tos pozicijos, kurios yra susijusios su transporto priemonės būkle ir jos tinkamumu naudoti kelyje, tačiau nėra laikomos esminėmis atliekant techninę apžiūrą.

3

Nesaugus konstrukcijos pakeitimas reiškia pakeitimą, dėl kurio pablogėja transporto priemonės sauga kelyje arba kuris daro neproporcingai neigiamą poveikį aplinkai.

E

Šiai pozicijai patikrinti būtina įranga.

III PRIEDAS

I.   Krovinio pritvirtinimo principai

1.

Krovinio pritvirtinimas atlaiko toliau nurodytas jėgas, atsirandančias dėl transporto priemonės greitėjimo / lėtėjimo:

—

važiavimo kryptimi: 0,8 krovinio svorio ir

—

šonine kryptimi: 0,5 krovinio svorio ir

—

priešinga važiavimui kryptimi: 0,5 krovinio svorio

—

iš esmės būtina išvengti krovinio pakreipimo arba virtimo.

2.

Paskirstant krovinį atsižvelgiama į didžiausias leidžiamas ašies apkrovas, taip pat ir į būtinas mažiausias ašies apkrovas didžiausios leidžiamos transporto priemonės masės ribose, laikantis teisinių nuostatų dėl transporto priemonės svorių ir matmenų.

3.

Tvirtinant krovinį atsižvelgiama į taikomus reikalavimus dėl tam tikrų transporto priemonės komponentų, pvz., priekinio borto, šoninio borto, galinio borto, statramsčių arba pririšimo taškų stiprumą, jei tie komponentai naudojami kroviniui tvirtinti.

4.

Kroviniui tvirtinti galima naudoti vieną ar kelis toliau nurodytus laikymo metodus, arba jų derinius:

—

prirakinimą,

—

blokavimą (vietinį arba bendrą)

—

tiesioginį pririšimą,

—

pririšimą per viršų.

5.

Taikomi standartai:

Standartas

Dalykas

—

EN 12195-1

Pririšimo jėgų apskaičiavimas

—

EN 12640

Pririšimo taškai

—

EN 12642

Transporto priemonės kėbulo struktūros stiprumas

—

EN 12195-2

Austiniai diržai, pagaminti iš sintetinio pluošto

—

EN 12195-3

Rišimo grandinės

—

EN 12195-4

Rišimo plieniniai lynai

—

ISO 1161, ISO 1496

ISO standartinis konteineris

—

EN 283

Pakeičiami kėbulai

—

EN 12641

Brezentai

—

EUMOS 40511

Stulpai –Ramsčiai

—

EUMOS 40509

Transportavimas Pakuotės

II.   Krovinio pritvirtinimo patikrinimas

1.   Trūkumų klasifikacija

Trūkumai priskiriami prie vienos iš šių trūkumų grupių:

—

Nedidelis trūkumas. Nedidelis trūkumas yra tada, kai krovinys yra tinkamai pritvirtintas, bet vertėtų patarti dėl saugos.

—

Didelis trūkumas. Didelis trūkumas yra tada, kai krovinys yra nepakankamai pritvirtintas, todėl jis ar jo dalys gali daug pasislinkti arba apvirsti veikiant jėgoms.

—

Pavojingas trūkumas. Pavojingas trūkumas yra tada, kai kyla tiesioginis pavojus eismo saugai dėl to, kad gali nukristi krovinys ar jo dalys arba pavojų kelia pats krovinys, arba dėl jėgų kyla tiesioginis pavojus žmonėms.

Jei nustatomi keli trūkumai, vežimas priskiriamas prie didžiausio nustatyto trūkumo grupės. Jei nustatomi keli trūkumai ir tikėtina, kad dėl bendro tų trūkumų poveikio atskirų trūkumų poveikis padidės, vežimas priskiriamas prie kitos didesnių trūkumų grupės.

2.   Tikrinimo metodai

Tikrinimo metodas yra vizuali apžiūra įvertinant, ar tinkamai panaudotos tinkamos priemonės, ar pakankamas kroviniui pritvirtinti tų priemonių kiekis ir (arba) ar teisingai buvo apskaičiuotos įtempimo jėgos, užtikrintas veiksmingumas ir patikrinti sertifikatai.

3.   Trūkumų vertinimas

Tikrinant, ar saugiai pritvirtintas krovinys, kad būtų galima nustatyti, ar vežimo sąlygos yra priimtinos, gali būti taikomos 1 lentelėje nustatytos taisyklės.

Trūkumų skirstymas į kategorijas nustatomas atskirai kiekvienu atveju remiantis šio skyriaus 1 skirsnyje nustatytomis klasifikacijomis.

1 lentelėje nurodytos vertės yra orientacinės ir turėtų būti vertinamos kaip gairės nustatant esamo trūkumo kategoriją atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, visų prima priklausomai nuo krovinio prigimties ir inspektoriaus nuožiūra.

Jei vežimui taikoma Tarybos direktyva 95/50/EB (1), gali būti taikomi konkretesni reikalavimai.

1   lentelė

Pozicija

Trūkumai

Trūkumų vertinimas

 

Nedideli

Dideli

Pavojingi

A

Dėl transportavimo pakuočių neįmanoma tinkamai ir saugiai užfiksuoti krovinio

Inspektoriaus nuožiūra

B

Vienas arba daugiau krovinio vienetų nėra tinkamai padėti

Inspektoriaus nuožiūra

C

Transporto priemonė nėra tinkama kroviniui (kiti nei 10 pozicijoje nurodyti trūkumai)

Inspektoriaus nuožiūra

D

Akivaizdūs transporto priemonės konstrukcijos trūkumai (kiti nei 10 pozicijoje nurodyti trūkumai)

Inspektoriaus nuožiūra

10

Transporto priemonės tinkamumas

10.1

Priekinė siena (jei naudojama kroviniui pritvirtinti)

10.1.1

Dalis paveikta korozijos arba deformuota ir todėl jos tvirtumas sumažėjęs

 

x

 

Dalis įtrūkusi, todėl kyla rizika krovinių skyriaus vientisumui

 

x

10.1.2

Nepakankamas tvirtumas (sertifikatas arba etiketė, jei reikia)

 

x

 

Nepakankamas aukštis gabenamo krovinio atžvilgiu

 

x

10.2.

Bortai (jei naudojami kroviniui pritvirtinti)

10.2.1.

Dalis paveikta korozijos arba deformuota ir todėl jos tvirtumas sumažėjęs, netinkamos būklės vyriai arba fiksatoriai

 

x

 

Dalis įtrūkusi; vyrių arba fiksatorių trūksta arba jie neveikia

 

x

10.2.2.

Nepakankamas sutvirtinimų tvirtumas (sertifikatas arba etiketė, jei reikia)

 

x

 

Nepakankamas aukštis gabenamo krovinio atžvilgiu

 

x

10.2.3.

Netinkamos būklės bortų lentos

 

x

 

Dalis įtrūkusi

 

x

10.3.

Galinė siena (jei naudojama kroviniui pritvirtinti)

10.3.1.

Dalis paveikta korozijos arba deformuota ir todėl jos tvirtumas sumažėjęs, netinkamos būklės vyriai arba fiksatoriai

 

x

 

Dalis įtrūkusi; vyrių arba fiksatorių trūksta arba jie neveikia

 

x

10.3.2.

Nepakankamas tvirtumas (sertifikatas arba etiketė, jei reikia)

 

x

 

Nepakankamas aukštis gabenamo krovinio atžvilgiu

 

x

10.4.

Statramsčiai (jei naudojami kroviniui pritvirtinti)

10.4.1.

Dalis paveikta korozijos arba deformuota ir todėl jos tvirtumas sumažėjęs, arba ji nepakankamai pritvirtinta prie transporto priemonės

 

x

 

Dalis įtrūkusi; nestabilus pritvirtinimas prie transporto priemonės

 

x

10.4.2.

Nepakankamai tvirti arba netinkamos konstrukcijos

 

x

 

Nepakankamas aukštis gabenamo krovinio atžvilgiu

 

x

10.5.

Pririšimo taškai (jei naudojami kroviniui pritvirtinti)

10.5.1.

Netinkamos būklės arba konstrukcijos

 

x

 

Negali išlaikyti būtinų pririšimo jėgų

 

x

10.5.2.

Nepakankamas skaičius

 

x

 

Skaičius nepakankamas, kad galėtų išlaikyti būtinas pririšimo jėgas

 

x

10.6.

Būtinosios specialios konstrukcijos (jei naudojamos kroviniui pritvirtinti)

10.6.1.

Netinkamos būklės, pažeistos

 

x

 

Dalis įtrūkusi; negali išlaikyti veikiančių jėgų

 

x

10.6.2.

Netinka vežamam kroviniui

 

x

 

Jų trūksta

 

x

10.7.

Grindys (jei naudojamos kroviniui pritvirtinti)

10.7.1.

Netinkamos būklės, pažeistos

 

x

 

Dalis įtrūkusi; Negali išlaikyti krovinio

 

x

10.7.2.

Nepakankamas krovumo rodiklis

 

x

 

Negali išlaikyti krovinio

 

x

20

Laikymo būdai

20.1.

Prirakinimas, fiksavimas ir tiesioginis pririšimas

20.1.1

Tiesioginis krovinio pritvirtinimas (fiksavimas)

20.1.1.1

Per didelis atstumas iki priekinės sienos, jei ji naudojama kroviniui tiesiogiai pritvirtinti

 

x

 

Daugiau kaip 15 cm ir prasiskverbimo pro sieną pavojus

 

x

20.1.1.2.

Per didelis atstumas iki šoninio borto, jei naudojama kroviniui tiesiogiai pritvirtinti

 

x

 

Daugiau kaip 15 cm ir prasiskverbimo pro sieną pavojus

 

x

20.1.1.3.

Per didelis atstumas iki galinio borto, jei naudojama kroviniui tiesiogiai pritvirtinti

 

x

 

Daugiau kaip 15 cm ir prasiskverbimo pro sieną pavojus

 

x

20.1.2.

Priekiniai, šoniniai ir galiniai tvirtinamieji įtaisai, kaip antai: rišamieji bėgiai, fiksavimo sijos, intarpai ir pleištai

20.1.2.1.

Netinkamai pritvirtinti prie transporto priemonės

x

 

 

Nepakankamai pritvirtinti

x

 

Negali išlaikyti laikymo jėgų, atsilaisvinę

 

x

20.1.2.2.

Netinkami pritvirtinti

x

 

 

Nepakankamai pritvirtinti

x

 

Visiškai neveiksmingi

 

x

20.1.2.3.

Nepakankamas tvirtinimo įrangos tinkamumas

 

x

 

Tvirtinimo įranga visiškai netinkama

 

x

20.1.2.4.

Pasirinktas neoptimalus pakuotės tvirtinimo būdas

 

x

 

Pasirinktas visiškai netinkamas būdas

 

x

20.1.3

Tiesioginis tvirtinimas tinklais ir užklotais

20.1.3.1.

Tinklų ir užklotų būklė (nėra etiketės arba ji pažeista, bet įtaisas vis tiek geros būklės)

x

 

 

Pažeisti krovinį laikantieji įtaisai

x

 

Krovinį laikantieji įtaisai rimtai pažeisti ir nebetinkami naudoti

 

x

20.1.3.2.

Nepakankamas tinklų ir užklotų stiprumas

 

x

 

Tvirtumas mažesnis nei 2/3 būtinų laikymo jėgų

 

x

20.1.3.3.

Tinklai ir užklotai nepakankamai pritvirtinti

 

x

 

Tvirtinamieji įtaisai gali išlaikyti mažiau nei 2/3 būtinų laikymo jėgų

 

x

20.1.3.4.

Tinklai ir užklotai nepakankamai tinkami kroviniui pritvirtinti

 

x

 

Visiškai netinkami

 

x

20.1.4.

Krovinio vienetų atskyrimas ir intarpai arba tarpai

20.1.4.1.

Atskyrimo ir intarpų netinkamumas

 

x

 

Per daug atskirtos dalys arba per dideli tarpai

 

x

20.1.5.

Tiesioginis pririšimas (horizontalieji, skersiniai, įstrižieji, kilpiniai ir spyruokliniai pririšimo įtaisai)

20.1.5.1.

Būtinos tvirtinimo jėgos nėra tinkamos

 

x

 

Mažiau nei 2/3 būtino tvirtumo

 

x

20.2.

Pritvirtinimas naudojant frikcinį fiksatorių

20.2.1.

Reikalaujamo pritvirtinimo tvirtumo užtikrinimas

20.2.1.1.

Būtinos tvirtinimo jėgos nėra tinkamos

 

x

 

Mažiau nei 2/3 būtino tvirtumo

 

x

20.3.

Naudojami krovinį laikantieji įtaisai

20.3.1

Krovinį laikančiųjų įtaisų netinkamumas

 

x

 

Visiškai netinkamas įtaisas

 

x

20.3.2.

Trūksta etiketės (pvz., antsiuvo, bandymo etiketės) arba ji pažeista, bet įtaisas vis tiek yra geros būklės

x

 

 

Trūksta etiketės (pvz., antsiuvo, bandymo etiketės) arba ji pažeista, ir įtaisas akivaizdžiai nusidėvėjęs

x

20.3.3.

Pažeisti krovinį laikantieji įtaisai

 

x

 

Krovinį laikantieji įtaisai rimtai pažeisti ir nebetinkami naudoti

 

x

20.3.4.

Netinkamas raiščių įtempiklių naudojimas

 

x

 

Yra raiščių įtempiklių defektų

 

x

20.3.5.

Krovinį laikantysis įtaisas naudojamas klaidingai (pvz., nėra briaunos apsaugos)

 

x

 

Krovinį laikantysis įtaisas naudojamas netinkamai (pvz., raištis sumazgytas)

 

x

20.3.6.

Krovinį laikančiųjų įtaisų pritvirtinimas nėra tinkamas

 

x

 

Mažiau nei 2/3 būtino tvirtumo

 

x

20.4.

Papildoma įranga (pvz., neslidūs paklotai, briaunų apsaugos, briaunų slankikliai)

20.4.1.

Naudojama netinkama įranga

x

 

 

Naudojama ne ta įranga, kuri turėtų būti naudojama, arba yra įrangos defektų

x

 

Naudojama visiškai netinkama įranga

 

x

20.5.

Nesupakuotų, lengvų ir birių medžiagų vežimas

20.5.1.

Vežamos nesupakuotos medžiagos gali būti išpūstos iš transporto priemonės ant kelio, gali trukdyti eismo dalyviams

 

x

 

Kelia pavojų eismui

 

x

20.5.2.

Nesupakuotos medžiagos nėra tinkamai pritvirtintos

 

x

 

Iškritęs krovinys kelia pavojų eismui

 

x

20.5.3.

Lengvos prekės vežamos neuždengtos

 

x

 

Iškritęs krovinys kelia pavojų eismui

 

x

20.6.

Apvaliosios medienos vežimas

20.6.1.

Vežama žaliava (rąstai) iš dalies atsilaisvinę

 

 

x

20.6.2.

Nepakankamas krovinio vieneto pritvirtinimo tvirtumas

 

x

 

Mažiau nei 2/3 būtino tvirtumo

 

x

30

Krovinys visiškai nepritvirtintas

 

 

x

(1)  1995 m. spalio 6 d. Tarybos direktyva 95/50/EB dėl pavojingų krovinių vežimo keliais vienodų tikrinimo procedūrų (OL L 249, 1995 10 17, p. 35).

IV PRIEDAS

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

V PRIEDAS

STANDARTINĖ ATASKAITOS KOMISIJAI FORMA

Standartinė forma parengiama naudojant įprastą biuro programinę įrangą tinkamu apdoroti kompiuteriu formatu ir perduodama elektroninėmis priemonėmis.

Kiekviena valstybė narė parengia:

—

vieną apibendrinamąją lentelę ir

—

po atskirą išsamią lentelę, skirtą kiekvienai išsamiau patikrintų transporto priemonių registracijos valstybei, kurioje nurodoma išsami informacija apie patikrintas kiekvienos kategorijos transporto priemonių pozicijas ir nustatytus trūkumus.

Apibendrinamoji lentelė

visi (pradiniai ir išsamesni) patikrinimai

 

Ataskaitą teikiančioji valstybė narė:

pvz., Belgija

Ataskaitinis laikotarpis

metai [X]

iki

[X+1] metų


Transporto priemonių kategorija:

N2

N3

M2

M3

O3

O4

T5

Kitos kategorijos:

(neprivaloma)

Iš viso

Registracijos šalis

Patikrintų transporto priemonių skaičius

Netinkamomis pripažintų transporto priemonių skaičius (1)

Patikrintų transporto priemonių skaičius

Netinkamomis pripažintų transporto priemonių skaičius

Patikrintų transporto priemonių skaičius

Netinkamomis pripažintų transporto priemonių skaičius

Patikrintų transporto priemonių skaičius

Netinkamomis pripažintų transporto priemonių skaičius

Patikrintų transporto priemonių skaičius

Netinkamomis pripažintų transporto priemonių skaičius

Patikrintų transporto priemonių skaičius

Netinkamomis pripažintų transporto priemonių skaičius

Patikrintų transporto priemonių skaičius

Patikrintų transporto priemonių skaičius

Patikrintų transporto priemonių skaičius

Netinkamomis pripažintų transporto priemonių skaičius

Patikrintų transporto priemonių skaičius

Netinkamomis pripažintų transporto priemonių skaičius

Belgija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Bulgarija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Čekija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Danija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vokietija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Estija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Airija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Graikija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ispanija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Prancūzija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kroatija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Italija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kipras

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Latvija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Lietuva

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Liuksemburgas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vengrija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Malta

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nyderlandai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Austrija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Lenkija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Portugalija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Rumunija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Slovėnija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Slovakija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Suomija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Švedija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Jungtinė Karalystė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Albanija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Andora

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Armėnija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Azerbaidžanas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Baltarusija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Bosnija ir Hercegovina

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Gruzija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kazachstanas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Lichtenšteinas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Monakas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Juodkalnija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Norvegija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Moldovos Respublika

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Rusijos Federacija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

San Marinas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Serbija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šveicarija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tadžikistanas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Turkija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Turkmėnistanas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ukraina

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Uzbekistanas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kitos trečiosios šalys

(nurodyti)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Išsamesnių patikrinimų rezultatai

Ataskaitą teikiančioji valstybė narė:

pvz., Belgija

Ataskaitą teikiančiosios valstybės narės pavadinimas

Registracijos valstybė:

pvz., Bulgarija

LAIKOTARPIS: nuo:

01/[x] metų

iki

12/[x+1] metų

Transporto priemonės registracijos valstybės pavadinimas


Transporto priemonių kategorija:

N2

N3

M2

M3

O3

O4

T5

Kitos kategorijos:

(neprivaloma)

Iš viso

Patikrintų transporto priemonių skaičius

Netinkamomis pripažintų transporto priemonių skaičius (2)

Patikrintų transporto priemonių skaičius

Netinkamomis pripažintų transporto priemonių skaičius

Patikrintų transporto priemonių skaičius

Netinkamomis pripažintų transporto priemonių skaičius

Patikrintų transporto priemonių skaičius

Netinkamomis pripažintų transporto priemonių skaičius

Patikrintų transporto priemonių skaičius

Netinkamomis pripažintų transporto priemonių skaičius

Patikrintų transporto priemonių skaičius

Netinkamomis pripažintų transporto priemonių skaičius

Patikrintų transporto priemonių skaičius

Netinkamomis pripažintų transporto priemonių skaičius

Patikrintų transporto priemonių skaičius

Netinkamomis pripažintų transporto priemonių skaičius

Patikrintų transporto priemonių skaičius

Netinkamomis pripažintų transporto priemonių skaičius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Išsami informacija apie trūkumus

 

Patikrinta

Neatitiko reikalavimų

Patikrinta

Neatitiko reikalavimų

Patikrinta

Neatitiko reikalavimų

Patikrinta

Neatitiko reikalavimų

Patikrinta

Neatitiko reikalavimų

Patikrinta

Neatitiko reikalavimų

Patikrinta

Neatitiko reikalavimų

Patikrinta

Neatitiko reikalavimų

Patikrinta

Neatitiko reikalavimų

0)

identifikavimo duomenys

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1)

stabdymo įranga

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2)

vairavimo įrenginiai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3)

matomumas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4)

apšvietimo įranga ir elektros sistema

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5)

ašys, ratai, padangos, pakaba

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

6)

važiuoklė ir prie važiuoklės tvirtinami mazgai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

7)

kita įranga, įskaitant tachografą ir greičio ribotuvą

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

8)

neigiami veiksniai, įskaitant išmetamuosius teršalus ir degalų ir (arba) alyvos išsiliejimą

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

9)

papildomi M2 ir M3 kategorijų patikrinimo elementai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

10)

krovinio pritvirtinimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Išsami (papildoma) informacija apie trūkumus

1.1.1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

0

1.1.2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

0

…

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

0

2.1.1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

0

2.1.2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

0

…

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

0

3.1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

0

3.2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

0

…

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

0

20.6.2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

0

30

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

0

Bendras neatitikimų reikalavimams skaičius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

0

(1)  Netinkamomis pripažintos transporto priemonės, turinčios didelių ar pavojingų trūkumų, kaip numatyta IV priede.

(2)  Netinkamomis pripažintos transporto priemonės, turinčios didelių ar pavojingų trūkumų, kaip numatyta IV priede.