29.4.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 127/51

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2014/45/ES

2014 m. balandžio 3 d.

dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros, kuria panaikinama Direktyva 2009/40/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

savo 2011 m. kovo 28 d. baltojoje knygoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ Komisija iškėlė „nulinės vizijos“, pagal kurią iki 2050 m. Sąjungos keliuose eismo įvykiuose žūstančių žmonių skaičius taptų artimas nuliui, tikslą. Siekiant to tikslo tikimasi, kad prie kelių eismo saugos rezultatų gerinimo labai prisidės transporto priemonių technologijos;

(2)

Komisija savo komunikate „Kuriama saugi Europos kelių eismo erdvė. 2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos kryptys“ pasiūlė nuo 2010 m. toliau siekti iki 2020 m. Sąjungos keliuose žūstančių žmonių skaičių sumažinti perpus. Kad būtų pasiektas tas tikslas, Komisija nustatė septynis strateginius tikslus ir įvardijo transporto priemonių saugos gerinimo veiksmus, sužalojimų keliuose mažinimo strategiją ir pažeidžiamų eismo dalyvių, visų pirma motociklininkų, saugos gerinimo priemones;

(3)

techninė apžiūra yra platesnio režimo, kuriuo užtikrinama, kad naudojamos transporto priemonės išliktų saugios ir aplinkosaugos požiūriu priimtinos būklės, dalis. Tas režimas turėtų apimti transporto priemonių periodines technines apžiūras ir komercinio kelių transporto veikloje naudojamų transporto priemonių techninius patikrinimus keliuose, taip pat nuostatas dėl transporto priemonių registracijos procedūros siekiant leisti sustabdyti leidimo naudoti transporto priemonę keliuose galiojimą, kai ši transporto priemonė kelia tiesioginį pavojų kelių eismo saugai. Periodinė techninė apžiūra turėtų būti pagrindinė priemonė siekiant užtikrinti transporto priemonių tinkamumą važinėti keliuose. Komercinių transporto priemonių techniniai patikrinimai keliuose turėtų tik papildyti periodines technines apžiūras;

(4)

valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nustatyti griežtesnius apžiūros standartus negu reikalaujama pagal šią direktyvą;

(5)

techninės būklės palaikymo priemonių vykdymo užtikrinimas gali apimti transporto priemonių savininkams skirtas informavimo kampanijas, kuriomis būtų siekiama plėsti gerąją patirtį ir suformuoti įpročius atlikti būtiniausius savo transporto priemonės patikrinimus;

(6)

transporto priemonės, kurių techninės sistemos neveikia, daro poveikį eismo saugai ir gali prisidėti sukeliant avarijas, kuriose sužeidžiami arba žūsta žmonės. Tą poveikį būtų galima sumažinti, jei techninės apžiūros sistema būtų tinkamai patobulinta. Anksti nustačius su tinkamumu važinėti keliais susijusį motorinės transporto priemonės trūkumą, būtų lengviau jį pašalinti ir taip išvengti eismo įvykių;

(7)

transporto priemonės, kurių teršalų kontrolės sistemos neveikia, daro didesnį poveikį aplinkai negu tinkamai prižiūrėtos transporto priemonės. Todėl nustačius periodinės techninės apžiūros režimą sumažėtų vidutinis transporto priemonių išmetamų teršalų kiekis ir taip būtų prisidėta prie aplinkos gerinimo;

(8)

valstybės narės turėtų apsvarstyti tinkamas priemones, kuriomis būtų siekiama užkirsti kelią nederamam transporto priemonių dalių ir komponentų reguliavimui arba klastojimui, dėl kurio galėtų būti padarytas neigiamas poveikis reikalaujamoms transporto priemonės saugos ir aplinkosaugos charakteristikoms; tai visų pirma gali būti įgyvendinama atliekant periodines technines apžiūras, taip pat taikant veiksmingas, proporcingas, atgrasančias ir nediskriminacines sankcijas;

(9)

per pastaruosius du dešimtmečius buvo nuolat griežtinami transporto priemonių išmetamų teršalų kiekio reikalavimai taikant tipo patvirtinimo procedūrą. Tačiau oro kokybė nepagerėjo tiek, kiek buvo planuojama griežtinant transporto priemonių išmetamų teršalų standartus, visų pirma azoto oksidų (NOx) ir smulkių kietųjų dalelių aspektais. Reikėtų atidžiai išnagrinėti galimybes patobulinti tikrinimo ciklus, kad jie atitiktų kelio sąlygas, norint ateityje parengti sprendimus, taip pat nustatyti tikrinimo metodus, skirtus NOx lygiui išmatuoti ir išmetamam NOx kiekiui apriboti;

(10)

vertinant transporto priemonių, atitinkančių euro 6 ir euro VI emisijos klases, išmetamus teršalus vidaus diagnostikos sistemos (OBD) tampa vis veiksmingesnės, taigi atliekant techninę apžiūrą išmetamųjų teršalų kiekiui patikrinti leidžiama jas naudoti kaip lygiavertes standartiniam tikrinimui. Norėdamos numatyti OBD sistemų taikymą atliekant transporto priemonių iki euro 5 ir euro V emisijos klasių techninę apžiūrą, valstybės narės turėtų galėti leisti taikyti šį tikrinimo metodą vadovaujantis gamintojo rekomendacijomis ir kitais reikalavimais tokioms transporto priemonėms, jei atsižvelgiant į bet kuriuos atitinkamus tipo patvirtinimo teisės aktus šio metodo lygiavertiškumas prireikus buvo nepriklausomai patikrintas;

(11)

Sąjungoje priimta techninių standartų ir nustatyta transporto priemonių saugos reikalavimų. Reikia nustatyti periodinės techninės apžiūros režimą ir taip užtikrinti, kad transporto priemonės atitiktų saugos standartus. Tas režimas turėtų būti taikomas tam tikrų kategorijų transporto priemonėms, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2002/24/EB (3), 2003/37/EB (4) ir 2007/46/EB (5);

(12)

vietos transporto reikmėms ir komerciniams pervežimams keliais vietoje sunkvežimių vis labiau naudojami ratiniai traktoriai, kurių didžiausias projektinis greitis yra didesnis nei 40 km/val. Jų keliama rizika yra analogiška su sunkvežimiais susijusiai rizikai, todėl turėtų būti atliekama tos kategorijos daugiausiai viešuosiuose keliuose naudojamų transporto priemonių techninė apžiūra;

(13)

istorinės vertės transporto priemonių paskirtis – išsaugoti laikmečio, kuriuo jos buvo pagamintos, istorinį palikimą, o viešuosiuose keliuose jos, manoma, beveik nenaudojamos. Valstybėms narėms turėtų būti palikta teisė nustatyti, kas kiek laiko turi būti atliekama tokių transporto priemonių periodinė techninė apžiūra. Taip pat valstybės narės turėtų savo nuožiūra reguliuoti kitų tipų specializuotų transporto priemonių techninę apžiūrą;

(14)

transporto priemonės, naudojamos tik nutolusiose valstybių narių teritorijose, visų pirma mažiau kaip 5 000 gyventojų turinčiose mažose salose arba retai gyvenamose teritorijose, kurių gyventojų tankumas yra mažesnis kaip penki žmonės viename kvadratiniame kilometre, yra naudojamos sąlygomis, dėl kurių gali būti reikalingas specialus techninės apžiūros režimas. Todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę tokioms transporto priemonėms netaikyti šios direktyvos;

(15)

techninė apžiūra yra valstybės kompetencijos sričiai priklausanti veikla, todėl ją turėtų vykdyti valstybės narės arba jų prižiūrimos valstybinės arba privačiosios įstaigos, įgaliotos atlikti tokią apžiūrą. Bet kuriuo atveju už techninę apžiūrą turėtų išlikti atsakingos valstybės narės, net jei nacionalinėje sistemoje leista privačioms įstaigoms, įskaitant įstaigas, kurios taip pat atlieka transporto priemonių remontą, atlikti techninę apžiūrą;

(16)

valstybės narės turėtų būti įgaliotos paskirti savo teritorijoje nesančius techninės apžiūros centrus atlikti savo teritorijoje registruotų transporto priemonių technines apžiūras, jei tuos techninės apžiūros centrus atlikti transporto priemonių apžiūrą jau įgaliojo valstybė narė, kurioje jie yra;

(17)

tikrinant transporto priemones, ypač jų elektroninius saugos komponentus, labai svarbu turėti prieigą prie kiekvienos transporto priemonės techninių specifikacijų. Todėl transporto priemonių gamintojai turėtų pateikti duomenis, reikalingus su sauga ir aplinka susijusių komponentų funkcionalumui patikrinti. Panašiai tuo tikslu turėtų būti taikomos nuostatos dėl prieigos prie remonto ir techninės priežiūros informacijos, kad techninės apžiūros centrai turėtų prieigą prie techninei apžiūrai atlikti būtinos informacijos. Duomenys turėtų apimti išsamią informaciją, kuria remiantis galėtų būti stebimas transporto priemonės saugos sistemų funkcionalumas, kad tokias sistemas būtų galima patikrinti per periodinę techninę apžiūrą. Tai ypač svarbu elektroniniu būdu valdomų sistemų srityje ir turėtų būti taikoma visiems elementams, kuriuos įrengė gamintojas;

(18)

reikalaujama, kad viešuosiuose keliuose naudojamos transporto priemonės butų geros techninės būklės. Registracijos liudijimo turėtojas ir, atitinkamais atvejais, naudotojas turėtų būti atsakingas už tai, kad transporto priemonė būtų tinkamos naudoti keliuose būklės;

(19)

keliuose naudojamų transporto priemonių tinkama techninė būklė svarbi eismo saugos ir jos poveikio visuomenei aspektais. Todėl valstybėms narėms nereikėtų drausti numatyti galimybės savanoriškai atlikti papildomą techninę apžiūrą;

(20)

kad registracijos liudijimo turėtojams ir naudotojams būtų užtikrintas tam tikras lankstumas, valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti kelių savaičių laikotarpį, per kurį turėtų būti atlikta periodinė techninė apžiūra;

(21)

transporto priemonės apžiūra per visą jos naudojimo laiką turėtų būti palyginti paprasta, greita ir nebrangi, tuo pačiu veiksminga užtikrinant šios direktyvos tikslus;

(22)

atliekant techninę apžiūrą turėtų būti tikrinamos visos pozicijos, susijusios su konkrečia tikrinamos transporto priemonės konstrukcija ir įranga. Dalių ir komponentų, pavyzdžiui, ratų ir rato stebulių, suderinamumas turėtų būti laikomas itin svarbiu saugai aspektu ir turėtų būti tikrinamas atliekant techninę apžiūrą. Atsižvelgiant į tas pozicijas ir į dabartinį transporto priemonių technologijų lygį, į tikrintinų pozicijų sąrašą reikėtų įtraukti naujausias elektronines sistemas. Siekiant, kad techninės apžiūros būtų suderintos, turėtų būti nustatyti rekomenduojami kiekvienos tikrinamos pozicijos apžiūros metodai. Tos pozicijos turėtų būti atnaujinamos atsižvelgiant į transporto priemonių saugos mokslinių tyrimų ir techninės pažangos raidą;

(23)

siekiant palengvinti suderinimą ir užtikrinti standartų nuoseklumą, turėtų būti parengtas nebaigtinis visų tikrinamų pozicijų pagrindinių apžiūros nepraėjimo priežasčių sąrašas. Siekiant, kad tikrinamos transporto priemonės būklės vertinimas būtų nuoseklus, nustatytos apžiūros nepraėjimo priežastys turėtų būti vertinamos pagal bendrą standartą;

(24)

siekiant, kad Sąjungoje būtų geriau taikomas laisvo judėjimo principas, norint perregistruoti transporto priemonę valstybės narės turėtų pripažinti kitoje valstybėje narėje išduotą techninės apžiūros pažymą. Tai neturėtų daryti poveikio valstybių narių teisei perregistruojant patikrinti techninės apžiūros pažymą ir transporto priemonės identifikacijos duomenis ir pareikalauti atlikti naują techninę apžiūrą laikantis šioje direktyvoje išdėstytų sąlygų;

(25)

ridos skaitiklio duomenų klastotė turėtų būti laikoma nusižengimu, už kurį skiriama nuobauda, nes dėl neteisėto ridos skaitiklio duomenų reguliavimo gali būti netinkamai vertinama transporto priemonių techninė būklė. Ridos registravimas techninės apžiūros pažymoje ir galimybė kontrolieriams gauti tą informaciją padėtų lengviau nustatyti ridos skaitiklio duomenų klastojimo ar neteisėto jo reguliavimo faktus. Komisija turėtų išnagrinėti valstybių narių kompetentingų institucijų ridos skaitiklio duomenų mainų klausimą;

(26)

po kiekvienos techninės apžiūros turėtų būti išduodama techninės apžiūros pažyma. Joje, inter alia, turėtų būti nurodoma su transporto priemonės identifikavimu susijusi informacija ir techninės apžiūros rezultatai. Techninės apžiūros rezultatus turėtų būti galima gauti elektroniniu būdu. Siekiant užtikrinti tinkamą kontrolę po techninės apžiūros, valstybės narės turėtų rinkti tokią informaciją ir saugoti ją duomenų bazėje, visų pirma siekdamos analizuoti periodinės techninės apžiūros rezultatus;

(27)

transporto priemonės registracijos liudijimo turėtojas ir, atitinkamais atvejais, naudotojas, turėtų nedelsdamas pašalinti visus per techninę apžiūrą nustatytus trūkumus, visų pirma tuos, dėl kurių kyla rizika eismo saugai. Pavojingų trūkumų atveju gali prireikti apriboti transporto priemonės naudojimą, kol tie trūkumai nebus visiškai pašalinti;

(28)

jei transporto priemonė, kurios techninė apžiūra atliekama, priskiriama transporto priemonių kategorijai, kuriai netaikomas reikalavimas registruoti toje valstybėje narėje, kurioje ji pradedama naudoti, ta valstybė narė turėtų galėti reikalauti, kad techninės apžiūros liudijimas būtų pateikiamas matomoje transporto priemonės vietoje;

(29)

kad visoje Sąjungoje būtų pasiektas aukštas techninės apžiūros kokybės lygis, per apžiūrą naudojamos bandymo įrangos, jos techninės priežiūros ir kalibravimo reikalavimai turėtų būti patikrinti pagal valstybės narės arba gamintojo pateiktas specifikacijas;

(30)

turėtų būti įmanoma naudoti kitą įrangą, atitinkančią technikos pažangą ir naujoves, su sąlyga, kad ja užtikrinama tokio pat aukšto lygio apžiūra;

(31)

įgaliodamos techninės apžiūros centrus savo teritorijoje valstybės narės turėtų atsižvelgti į tai, jog Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/123/EB (6) numatyta, kad ji netaikoma bendrų interesų paslaugoms transporto srityje;

(32)

techninės apžiūros centrai turėtų užtikrinti transporto priemonių techninės apžiūros objektyvumą ir aukštą kokybę. Todėl, siekdami atitikti minimalius kokybės valdymo reikalavimus, techninės apžiūros centrai turėtų laikytis įgaliojančios valstybės narės nustatytų reikalavimų;

(33)

siekiant užtikrinti aukštą techninės apžiūros standartą būtinas aukštas apžiūrą atliekančių darbuotojų įgūdžių ir kompetencijos lygis. Turėtų būti nustatyta mokymo sistema, apimanti pradinio mokymo kursą ir periodinius žinių atnaujinimo kursus, arba tinkamas egzaminas. Turėtų būti numatytas pereinamasis laikotarpis, kad dabartiniai techninės apžiūros darbuotojai galėtų sklandžiai pereiti į periodinio mokymo arba egzaminavimo režimą. Siekiant užtikrinti aukštus mokymo, gebėjimų ir tikrinimo standartus valstybėms narėms turėtų būti leista nurodyti papildomus gebėjimų arba atitinkamo mokymo reikalavimus;

(34)

atlikdami techninę apžiūrą kontrolieriai turi veikti nepriklausomai ir jų sprendimai neturėtų būti paveikti interesų konflikto, įskaitant ekonominę arba asmeninę naudą. Todėl kontrolierių atlyginimas neturėtų būti tiesiogiai susietas su techninės apžiūros rezultatais. Turėtų būti įmanoma valstybėms narėms nustatyti reikalavimus, susijusius su veiklos atskyrimu arba įgalioti privačiąją įstaigą atlikti transporto priemonių technines apžiūras ir remontą, įskaitant tų pačių transporto priemonių, jeigu priežiūros institucija įsitikino, kad užtikrinamas aukštas nešališkumo lygis;

(35)

techninės apžiūros rezultatas neturi būti keičiamas komerciniais tikslais. Tik jei kontrolieriaus atliktos techninės apžiūros išvados yra akivaizdžiai klaidingos, priežiūros institucija turėtų galėti keisti tos apžiūros rezultatus;

(36)

siekiant užtikrinti, kad būtų nuolat išlaikytas aukštas apžiūros kokybės lygis, valstybės narės turėtų nustatyti kokybės užtikrinimo sistemą, kuri apimtų leidimų atlikti techninę apžiūrą išdavimo, priežiūros, atėmimo, galiojimo sustabdymo ar panaikinimo procesus;

(37)

transporto priemonių kontrolės centrų akreditavimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008 (7) neturėtų būti privalomas valstybėms narėms;

(38)

keliose valstybėse narėse techninę apžiūrą atlieka didelis skaičius įgaliotų privačių techninės apžiūros centrų. Kad valstybės narės galėtų veiksmingai keistis informacija, reikėtų paskirti nacionalinius ryšių palaikymo punktus;

(39)

techninė apžiūra yra platesnės visą transporto priemonių gyvavimo ciklą (patvirtinimą, registravimą, patikrinimus ir atidavimą į metalo laužą) reglamentuojančios reguliavimo sistemos dalis. Dalijantis informacija, laikoma nacionalinėse ir gamintojų elektroninėse transporto priemonių duomenų bazėse, iš esmės būtų prisidėta prie visos transporto priemonių administravimo grandinės efektyvumo gerinimo ir išlaidų bei administracinės naštos mažinimo. Todėl Komisija turėtų ištirti elektroninės transporto priemonių informacijos sistemos sukūrimo, naudojantis jau esamais ir įdiegtais IT sprendimais tarptautinio keitimosi duomenimis srityje, kuriais siekiama kiek įmanoma sumažinti išlaidas ir išvengti dubliavimo, galimybes, sąnaudas ir naudą. Atlikdama šio klausimo tyrimą Komisija turėtų apsvarstyti tinkamiausią būdą susieti esamas nacionalines sistemas siekiant užtikrinti už transporto priemonių apžiūrą, registravimą ir patvirtinimą atsakingų valstybių narių kompetentingų institucijų, techninės apžiūros centrų, apžiūros įrangos gamintojų ir transporto priemonių gamintojų keitimąsi su technine apžiūra ir ridos skaitiklio rodmenimis susijusia informacija. Komisija taip pat turėtų išnagrinėti turimos informacijos apie sunkių eismo įvykių patyrusių transporto priemonių pagrindinius su sauga susijusius komponentus rinkimo ir saugojimo galimybes, sąnaudas ir naudą, taip pat galimybę anonimine forma perduoti turimą informaciją apie įvykio istoriją ir ridos skaitiklio duomenis kontrolieriams, registracijos liudijimų turėtojui ir įvykio tyrėjams;

(40)

siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgyvendinimo įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (8);

(41)

Komisija neturėtų priimti įgyvendinimo aktų, susijusių su informacija, su kuria transporto priemonių gamintojai turi sudaryti galimybes susipažinti atliekant technines apžiūras, jeigu pagal šią direktyvą įsteigtas komitetas nepateikia nuomonės apie Komisijos pateikto įgyvendinimo akto projektą;

(42)

siekiant atnaujinti transporto priemonių kategorijos nuorodas, pateiktas 2 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 1 bei 2 dalyse; atnaujinti I priedo 3 punkte numatytus metodus; ir pritaikyti I priedo 3 punkte pateiktą tikrinimo pozicijų sąrašą, metodus ir trūkumų vertinimą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(43)

tinkama techninė būklė turi tiesioginį poveikį kelių eismo saugai, todėl ji turėtų būti periodiškai tikrinama. Komisija turėtų pateikti ataskaitą apie šios direktyvos nuostatų veiksmingumą, įskaitant jos taikymo sritį, techninių apžiūrų dažnumą, tolesnį techninės apžiūros sistemos tobulinimą taikant elektroninius informacijos mainus, taip pat galimybes ateityje numatyti techninės apžiūros pažymų tarpusavio pripažinimą;

(44)

techninės apžiūros centrų įrenginiai ir naudojama įranga turėtų atitikti techninės apžiūros atlikimo reikalavimus. Kadangi tai susiję su svarbiomis investicijomis ir pritaikymais, kurių negalima atlikti iškart, tų reikalavimų laikymuisi užtikrinti turėtų būti numatytas penkerių metų laikotarpis. Penkerių metų laikotarpis taip pat turėtų būti numatytas priežiūros institucijoms, per kurį jos turėtų užtikrinti atitiktį visiems su techninės apžiūros centrų leidimais ir priežiūra susijusiems kriterijams ir reikalavimams;

(45)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. pagerinti kelių eismo saugą nustatant Sąjungoje bendrus transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo minimalius reikalavimus ir suderintas taisykles, valstybės narės negali deramai pasiekti, o to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(46)

šioje direktyvoje laikomasi pagrindinių teisių ir principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje;

(47)

į šią direktyvą įtraukiamos ir atnaujinamos taisyklės, pateiktos Komisijos rekomendacijoje 2010/378/ES (9), siekiant užtikrinti geresnį techninės apžiūros rezultatų reguliavimą;

(48)

šia direktyva atnaujinami Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/40/EB (10) nustatyti techniniai reikalavimai ir išplečiama jos taikymo sritis, įtraukiant visų pirma nuostatas dėl techninės apžiūros centrų ir jų priežiūros institucijų steigimo, taip pat kontrolierių, kuriems suteikiami įgaliojimai atlikti techninę apžiūrą, skyrimo. Todėl ta direktyva turėtų būti panaikinta,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I   SKYRIUS

DALYKAS, TERMINŲ APIBRĖŽTYS IR TAIKYMO SRITIS

1 straipsnis

Dalykas

Šia direktyva nustatomi viešuosiuose keliuose naudojamų transporto priemonių periodinės techninės apžiūros minimalūs reikalavimai.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Ši direktyva taikoma šioms Direktyvoje 2002/24/EB, Direktyvoje 2003/37/EB ir Direktyvoje 2007/46/EB nurodytų kategorijų transporto priemonėms, kurių projektinis greitis yra didesnis nei 25 km/val.:

—

motorinėms transporto priemonėms, suprojektuotoms ir pagamintoms visų pirma žmonėms ir jų bagažui vežti ir kuriose, be vairuotojo sėdimosios vietos, yra ne daugiau kaip aštuonios sėdimosios vietos (M1 kategorijos transporto priemonės);

—

motorinėms transporto priemonėms, suprojektuotoms ir pagamintoms visų pirma žmonėms ir jų bagažui vežti ir kuriose, be vairuotojo sėdimosios vietos, yra daugiau kaip aštuonios sėdimosios vietos (M2 ir M3 kategorijų transporto priemonės);

—

motorinėms transporto priemonėms, suprojektuotoms ir pagamintoms visų pirma kroviniams vežti keliais ir kurių didžiausia masė yra ne didesnė kaip 3,5 tonos (N1 kategorijos transporto priemonės);

—

motorinėms transporto priemonėms, suprojektuotoms ir pagamintoms visų pirma kroviniams vežti ir kurių didžiausia masė yra didesnė kaip 3,5 tonos (N2 ir N3 kategorijų transporto priemonės);

—

priekaboms, suprojektuotoms ir pagamintoms kroviniams arba žmonėms vežti, taip pat žmonėms gyventi, kurių didžiausia masė yra didesnė nei 3,5 tonos (O3 ir O4 kategorijų transporto priemonės);

—

nuo 2022 m. sausio 1 d. dviratėms ar triratėms transporto priemonėms (L3e, L4e, L5e ir L7e kategorijų transporto priemonės), kurių variklio tūris didesnis kaip 125 cm3;

—

T5 kategorijos ratiniams traktoriams, kurie daugiausia naudojami viešuosiuose keliuose ir kurių didžiausias projektinis greitis yra didesnis nei 40 km/val.

2.   Valstybės narės į šios direktyvos taikymo sritį gali neįtraukti šių jų teritorijoje registruotų transporto priemonių:

—

transporto priemonių, kurios eksploatuojamos arba naudojamos išskirtinėmis sąlygomis, ir transporto priemonių, kurios niekada arba beveik niekada nenaudojamos viešuosiuose keliuose, pavyzdžiui, istorinės vertės transporto priemonėms arba varžyboms skirtoms transporto priemonėms;

—

transporto priemonių, kurioms taikomas diplomatinis imunitetas;

—

transporto priemonių, kurias naudoja ginkluotosios pajėgos, už viešąją tvarką atsakingos pajėgos, ugniagesių tarnybos, civilinės apsaugos, skubios pagalbos ar gelbėjimo tarnybos;

—

transporto priemonių, kurios naudojamos žemės ūkio, sodininkystės, miškininkystės, ūkininkavimo arba žuvininkystės tikslais tik atitinkamos valstybės narės teritorijoje ir visų pirma tokiai veiklai skirtose vietovėse, įskaitant žemės ūkio kelius, miškų kelius arba žemės ūkio laukus;

—

transporto priemonių, kurios naudojamos tik mažose salose arba retai gyvenamose teritorijose;

—

specializuotų transporto priemonių, kuriomis gabenama cirko ir pramogų parko įranga ir kurių didžiausias projektinis greitis yra ne didesnis kaip 40 km/val. ir kurios naudojamos tik valstybės narės teritorijoje;

—

L3e, L4e, L5e ir L7e kategorijų transporto priemonių, kurių variklio tūris didesnis kaip 125 cm3, jeigu valstybės narės įgyvendino veiksmingas alternatyvias eismo saugos priemones dviratėms ir triratėms transporto priemonėms, visų pirma atsižvelgiant į atitinkamą eismo saugos statistiką per pastaruosius penkerius metus. Valstybės narės apie tokias išimtis praneša Komisijai.

3.   Valstybės narės gali nustatyti nacionalinius techninės apžiūros reikalavimus jų teritorijoje registruotoms ir į direktyvos taikymo sritį nepatenkančioms ir 2 dalyje išvardytoms transporto priemonėms.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Tik šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1.   transporto priemonė– bet kokia nebėginė motorinė transporto priemonė arba jos priekaba;

2.   motorinė transporto priemonė– bet kokia ratinė varikliu varoma savaeigė transporto priemonė, kurios didžiausias projektinis greitis yra didesnis kaip 25 km/val.;

3.   priekaba– bet kokia nesavaeigė ratinė transporto priemonė, suprojektuota ir pagaminta vilkti motorine transporto priemone;

4.   puspriekabė– bet kokia priekaba, suprojektuota būti sujungta su motorine transporto priemone taip, kad jos dalis remtųsi į motorinę transporto priemonę ir kad didelę jos ir jame esančio krovinio masės dalį išlaikytų motorinė transporto priemonė;

5.   dviratė arba triratė transporto priemonė– bet kokia motorinė transporto priemonė dviem ratais su šonine priekaba arba be jos, triratis arba keturratis;

6.   valstybėje narėje registruota transporto priemonė– transporto priemonė, kuri užregistruota arba pradėta naudoti valstybėje narėje;

7.   istorinės vertės transporto priemonė– bet kuri transporto priemonė, kurią registravimo valstybė narė arba viena iš jos paskirtų įgaliojimus suteikianti institucija laiko istorine, atitinkanti visas šias sąlygas:

—

ji pagaminta arba pirmą kartą registruota bent prieš 30 metų,

—

jos konkretaus tipo, kaip apibrėžta atitinkamuose Sąjungos ar nacionalinės teisės aktuose, transporto priemonės nebegaminamos,

—

ji istoriškai išsaugota ir išlaikyta jos pirminė būklė, taip pat iš esmės nepakeistos jos pagrindinių komponentų techninės charakteristikos;

8.   registracijos liudijimo turėtojas– fizinis arba juridinis asmuo, kurio vardu užregistruota transporto priemonė;

9.   techninė apžiūra– pagal I priedą atliktas tikrinimas siekiant užtikrinti, kad transporto priemonę saugu naudoti viešuosiuose keliuose ir ji atitinka reikalaujamas ir privalomas saugos ir aplinkosaugos charakteristikas;

10.   patvirtinimas– procedūra, pagal kurią valstybė narė patvirtina, kad transporto priemonė atitinka atitinkamas administracines nuostatas ir techninius reikalavimus, nurodytus Direktyvoje 2002/24/EB, Direktyvoje 2003/37/EB ir Direktyvoje 2007/46/EB;

11.   trūkumai– per techninę apžiūrą nustatyti techniniai defektai ir kiti neatitikties faktai;

12.   techninės apžiūros pažyma– kompetentingos institucijos arba techninės apžiūros centro išduota techninės apžiūros ataskaita, kurioje nurodytas techninės apžiūros rezultatas;

13.   kontrolierius– asmuo, kurį valstybė narė arba jos kompetentinga institucija įgaliojo atlikti techninę apžiūrą techninės apžiūros centre arba, atitinkamais atvejais, atlikti techninę apžiūrą kompetentingos institucijos vardu;

14.   kompetentinga institucija– valstybės narės įgaliota institucija arba valstybinė įstaiga, atsakinga už techninės apžiūros sistemos valdymą, įskaitant, atitinkamais atvejais, techninės apžiūros atlikimą;

15.   techninės apžiūros centras– valstybinė arba privačioji įstaiga arba įmonė, kurią valstybė narė įgaliojo atlikti techninę apžiūrą;

16.   priežiūros institucija– valstybės narės įsteigta institucija arba institucijos, atsakingos už apžiūros centrų veiklos priežiūrą. Priežiūros institucija gali priklausyti kompetentingai institucijai arba kompetentingos institucijoms;

17.   maža sala– sala, kurios gyventojų skaičius yra mažesnis kaip 5 000 gyventojų ir kuri kelių tiltais arba kelių tuneliais nėra sujungta su kitomis teritorijos dalimis;

18.   retai gyvenama teritorija– iš anksto numatyta teritorija, kurioje gyventojų tankumas yra mažesnis kaip penki žmonės viename kvadratiniame kilometre;

19.   viešasis kelias– bendroms viešosioms reikmėms naudojamas kelias, pavyzdžiui, vietiniai, regioniniai arba nacionaliniai keliai, magistralės, greitkeliai arba magistraliniai keliai.

II   SKYRIUS

BENDRIEJI ĮPAREIGOJIMAI

4 straipsnis

Pareigos

1.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos teritorijoje registruotas transporto priemones pagal šią direktyvą periodiškai tikrintų valstybės narės, kurioje tos transporto priemonės yra užregistruotos, įgalioti techninės apžiūros centrai.

2.   Techninę apžiūrą atlieka valstybė narė, kurioje užregistruota transporto priemonė, valstybinė įstaiga, kuriai ta valstybė patikėjo šią užduotį, arba tos valstybės narės paskirtos ir prižiūrimos įstaigos ar įmonės, įskaitant įgaliotas privačiąsias įstaigas.

3.   Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 715/2007 (11) ir (EB) Nr. 595/2009 (12) nustatytus principus Komisija įgyvendinimo aktais ir ne vėliau kaip 2018 m. gegužės 20 d. priima:

a)

techninės informacijos rinkinį dėl stabdžių sistemos, vairo, matomumo, žibintų, atšvaitų, elektros įrangos, ašies, ratų, padangų, pakabos, važiuoklės, prie važiuoklės tvirtinamų mazgų, kitos įrangos ir neigiamų veiksnių, kurios būtinos tikrinamų pozicijų techninei apžiūrai atlikti, ir dėl rekomenduojamų tikrinimo metodų naudojimo, kaip nurodyta I priedo 3 punkte, ir

b)

išsamias taisykles dėl duomenų formato ir prieigos prie atitinkamos techninės informacijos tvarkos taisykles.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 19 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Gamintojai sudaro galimybę techninės apžiūros centrams ir atitinkamoms kompetentingoms institucijoms nediskriminuodami ir nemokamai arba už pagrįstą mokestį naudotis pirmos pastraipos a punkte nurodyta technine informacija.

Komisija išnagrinėja vieno bendro tos techninės informacijos teikimo centro steigimo galimybę.

4.   Valstybės narės užtikrina, jog pagal nacionalinę teisę būtų įpareigojama užtikrinti, kad transporto priemonė yra saugi ir tinkamos naudoti keliuose būklės.

III   SKYRIUS

MINIMALŪS TECHNINĖS APŽIŪROS REIKALAVIMAI

5 straipsnis

Techninės apžiūros data ir dažnumas

1.   Transporto priemonės techninė apžiūra, nedarant poveikio valstybėse narėse pagal 3 dalį taikomam lankstumo laikotarpiui, turi būti atliekama bent šiais intervalais:

a)

M1 ir N1 kategorijų transporto priemonės – po ketverių metų nuo tada, kai transporto priemonė pirmą kartą užregistruota, o vėliau kas dvejus metus;

b)

M1 kategorijos transporto priemonės, naudojamos kaip taksi arba greitosios medicinos pagalbos automobiliai, ir M2, M3, N2, N3, O3 bei O4 kategorijų transporto priemonės – po vienų metų nuo tada, kai transporto priemonė pirmą kartą užregistruota, o vėliau kasmet;

c)

T5 kategorijos transporto priemonės, naudojamos daugiausia komerciniams pervežimams viešuosiuose keliuose – po ketverių metų nuo tada, kai transporto priemonė pirmą kartą užregistruota, o vėliau kas dvejus metus.

2.   Valstybės narės nustato atitinkamus intervalus, per kuriuos turi būti atliekama L3e, L4e, L5e ir L7e kategorijų transporto priemonių, kurių variklio tūris didesnis kaip 125 cm3, techninė apžiūra.

3.   Valstybės narės arba kompetentingos institucijos gali nustatyti pagrįstą laikotarpį, per kurį, neviršijant 1 dalyje apibrėžtų intervalų, atliekama techninė apžiūra.

4.   Nepaisant paskutinės transporto priemonės techninės apžiūros datos, atitinkama valstybė narė arba kompetentinga institucija gali reikalauti, kad transporto priemonės techninė apžiūra būtų atlikta anksčiau nei 1 ir 2 dalyse nurodyta data šiais atvejais:

—

po eismo įvykio, dėl kurio nukentėjo su sauga susiję pagrindiniai transporto priemonės komponentai, kaip antai ratai, pakaba, deformacijos zonos, oro pagalvių sistemos, vairas arba stabdžiai;

—

jei buvo pakeistos arba modifikuotos su sauga arba aplinka susijusios transporto priemonės sistemos arba komponentai;

—

jei pasikeitė transporto priemonės registracijos liudijimo turėtojas;

—

kai transporto priemonė pasiekia 160 000 km ridą;

—

tais atvejais, kai daromas didelis neigiamas poveikis kelių eismo saugai.

6 straipsnis

Apžiūros turinys ir metodai

1.   Valstybės narės užtikrina, kad tų kategorijų transporto priemonių, kurioms taikoma ši direktyva, išskyrus L3e, L4e, L5e ir L7e kategorijų transporto priemones, kurių variklio tūris didesnis nei 125 cm3, techninė apžiūra apimtų bent I priedo 2 punkte nurodytas sritis.

2.   Valstybės narės kompetentinga institucija arba techninės apžiūros centras atlieka kiekvienos 1 dalyje nurodytos srities techninę apžiūrą, per kurią patikrina bent I priedo 3 punkte nurodytas pozicijas, naudodami rekomenduojamus arba lygiaverčius toms pozicijoms taikomus apžiūros metodus, patvirtintus kompetentingos institucijos, kaip nustatyta I priedo 3 punkte. Per apžiūrą taip pat gali būti patikrinta, ar tos transporto priemonės atitinkamos dalys ir komponentai atitinka reikalaujamas saugos ir aplinkos apsaugos charakteristikas, kurios galiojo patvirtinimo metu arba, atitinkamais atvejais, modifikavimo metu.

Techninė apžiūra atliekama taikant šiuolaikinius metodus ir naudojant šiuolaikinę įrangą, nenaudojant įrankių jokioms transporto priemonės dalims išardyti ar išimti.

3.   L3e, L4e, L5e ir L7e kategorijų transporto priemonėms, kurių variklio tūris didesnis nei 125 cm3, valstybės narės nustato tikrinimo sritis, pozicijas ir atitinkamus tikrinimo metodus.

7 straipsnis

Trūkumų vertinimas

1.   I priede pateiktas minimalus kiekvienos tikrinamos pozicijos galimų trūkumų sąrašas ir nurodytas jų svarbos lygis.

2.   Per periodines transporto priemonių apžiūras aptikti trūkumai priskiriami vienai iš šių grupių:

a)

nedideli trūkumai, nedarantys didelio poveikio transporto priemonės saugai arba aplinkai, ir kiti nežymūs neatitikties faktai;

b)

dideli trūkumai, dėl kurių gali pablogėti transporto priemonės sauga, kurie gali daryti poveikį aplinkai arba dėl kurių gali kilti pavojus kitiems kelių eismo dalyviams, ir kiti svarbesni neatitikties faktai;

c)

pavojingi trūkumai, keliantys tiesioginį ir neišvengiamą pavojų kelių eismo saugai arba darantys poveikį aplinkai, dėl kurių valstybė narė arba jos kompetentingos institucijos gali uždrausti naudoti transporto priemonę viešuosiuose keliuose.

3.   Daugiau nei vienos iš 2 dalyje nurodytų grupių trūkumų turinti transporto priemonė priskiriama prie didesnį trūkumą atitinkančios grupės. Transporto priemonė, turinti kelis trūkumus pagal tą pačią tikrinimo sritį, kaip apibrėžta pagal apžiūros apimtį, nurodytą I priedo 2 punkte, gali būti priskiriama prie kitos didelių trūkumų grupės, jei galima įrodyti, kad dėl bendro tų trūkumų poveikio kyla didesnis pavojus kelių saugai.

8 straipsnis

Techninės apžiūros pažyma

1.   Valstybės narės užtikrina, kad techninės apžiūros centrai arba, atitinkamais atvejais, kompetentingos institucijos, kurie atliko transporto priemonės techninę apžiūrą, išduotų tos transporto priemonės techninės apžiūros pažymą, kurioje pateikiami bent atitinkamų suderintų Sąjungos kodų standartizuoti elementai, kaip nurodyta II priede.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad techninės apžiūros centrai arba, atitinkamais atvejais, kompetentingos institucijos transporto priemonę apžiūrai pateikusiam asmeniui išduotų techninės apžiūros pažymą arba, jei techninės apžiūros pažyma yra elektroninė, patvirtintą išspausdintą tokios pažymos kopiją.

3.   Nedarant poveikio 5 straipsniui, transporto priemonės, jau registruotos kitoje valstybėje narėje, perregistravimo atveju valstybė narė pripažįsta tos kitos valstybės narės išduotą techninės apžiūros pažymą, prilygindama ją savo pačios išduotai techninės apžiūros pažymai, jeigu ta pažyma vis dar galioja atsižvelgiant į perregistruojančios valstybės narės nustatytą techninių apžiūrų dažnumą. Jei kyla abejonių, perregistruojanti valstybė narė, prieš pripažindama techninės apžiūros pažymą, gali ją patikrinti. Iki 2018 m. gegužės 20 d. valstybės narės pateikia Komisijai techninės apžiūros pažymos aprašymą. Komisija apie tai informuoja 19 straipsnyje nurodytą komitetą. Ši dalis netaikoma L3e, L4e, L5e ir L7e kategorijų transporto priemonėms.

4.   Nedarant poveikio 5 straipsnio 4 daliai ir šio straipsnio 3 daliai, valstybės narės iš esmės pripažįsta, kad techninės apžiūros pažyma galioja tuo atveju, kai pasikeičia transporto priemonės, kuri turi galiojantį periodinės techninės apžiūros liudijimą, savininkas.

5.   Nuo 2018 m. gegužės 20 d. ir ne vėliau kaip 2021 m. gegužės 20 d. techninės apžiūros centrai valstybės narės kompetentingai institucijai pradeda perduoti savo išduodamose techninės apžiūros pažymose nurodytą informaciją elektroniniu būdu. Tokia informacija perduodama per pagrįstą laikotarpį po kiekvienos techninės apžiūros pažymos išdavimo. Iki pastarosios datos techninės apžiūros centrai kompetentingai institucijai susijusią informaciją gali pranešti naudodami kitas priemones. Valstybės narės nustato laikotarpį, kurį kompetentinga institucija saugo tą informaciją. Tas laikotarpis turi būti ne trumpesnis nei 36 mėnesiai, nedarant poveikio valstybių narių nacionalinėms mokesčių sistemoms.

6.   Valstybės narės užtikrina, kad ridos skaitiklio rodmenų patikrinimo tikslu, jei skaitiklis sumontuotas įprastai, kontrolieriams būtų pateikiama ankstesnės techninės apžiūros informacija, kai tik ji tampa prieinama elektroniniu būdu. Jeigu nustatoma, kad ridos skaitiklio duomenys buvo klastojami siekiant sumažinti transporto priemonės ridos įrašo dydį arba jį pateikti neteisingai, toks klastojimas baudžiamas taikant veiksmingas, proporcingas, atgrasančias ir nediskriminacines sankcijas.

7.   Valstybės narės užtikrina, kad techninės apžiūros rezultatai būtų pranešami transporto priemonės registracijos institucijai arba kuo greičiau pateikiami elektroniniu būdu. Tame pranešime pateikiama techninės apžiūros pažymoje nurodyta informacija.

9 straipsnis

Vėlesnė trūkumų pašalinimo kontrolė

1.   Jei nustatyta tik nedidelių trūkumų, laikoma, kad techninė apžiūra praeita, tie trūkumai pašalinami ir neatliekama pakartotinė transporto priemonės apžiūra.

2.   Jei nustatoma didelių trūkumų, laikoma, kad techninė apžiūra nepraeita. Valstybė narė arba kompetentinga institucija nusprendžia, kokį laikotarpį tokia transporto priemonė gali būti naudojama, kol bus pareikalauta atlikti kitą jos techninę apžiūrą. Kita apžiūra turi būti atlikta per valstybės narės arba kompetentingos institucijos nustatytą laikotarpį, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pirmosios apžiūros.

3.   Jei nustatoma pavojingų trūkumų, laikoma, kad techninė apžiūra nepraeita. Valstybė narė arba kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad ta transporto priemonė neturi būti naudojama viešuosiuose keliuose ir kad, neįpareigojant iš naujo atlikti registracijos procesą, leidimas naudoti ją kelių eismui laikinai sustabdomas, kol pašalinami trūkumai ir išduodama nauja techninės apžiūros pažyma, kuria patvirtinama, kad transporto priemonė yra tinkamos naudoti keliuose būklės.

10 straipsnis

Techninės apžiūros liudijimas

1.   Techninės apžiūros centras arba, jei taikoma, valstybės narės teritorijoje registruotos transporto priemonės techninę apžiūrą atlikusi kompetentinga institucija kiekvienai techninę apžiūrą praėjusiai transporto priemonei suteikia techninės apžiūros liudijimą, pavyzdžiui, padaro įrašą transporto priemonės registracijos dokumente, išduoda lipduką, pažymėjimą ar pateikia bet kokią kitą lengvai prieinamą informaciją. Techninės apžiūros liudijime nurodoma data, iki kurios turi būti atlikta kita techninė apžiūra.

Iki 2018 m. gegužės 20 d. valstybės narės pateikia Komisijai to liudijimo aprašymą. Komisija apie tai savo ruožtu informuoja 19 straipsnyje nurodytą komitetą.

2.   Jei atliekama transporto priemonės, priskiriamos transporto priemonių kategorijai, kuriai netaikomas reikalavimas registruoti toje valstybėje narėje, kurioje transporto priemonė pradedama naudoti, techninė apžiūra, ta valstybė narė gali reikalauti, kad techninės apžiūros liudijimas būtų pateikiamas matomoje tos transporto priemonės vietoje.

3.   Laisvos apyvartos tikslais visos valstybės narės pripažįsta kitos valstybės narės techninės apžiūros centro ar kompetentingos institucijos pagal 1 dalį išduotą techninės apžiūros liudijimą.

IV   SKYRIUS

ADMINISTRACINĖS NUOSTATOS

11 straipsnis

Techninės apžiūros įrenginiai ir įranga

1.   Valstybės narės užtikrina, kad techninės apžiūros įrenginiai ir techninei apžiūrai atlikti naudojama įranga atitiktų III priede išdėstytus minimalius techninius reikalavimus.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad techninės apžiūros centrai arba, atitinkamais atvejais, kompetentinga institucija naudotųsi techninės apžiūros įrenginiais ir įranga pagal įrangos gamintojų pateiktas specifikacijas.

3.   Matavimo įranga periodiškai kalibruojama laikantis III priedo reikalavimų ir patikrinama pagal atitinkamos valstybės narės arba įrangos gamintojo pateiktas specifikacijas.

12 straipsnis

Techninės apžiūros centrai

1.   Techninės apžiūros centrus, kuriuose kontrolieriai atlieka transporto priemonių technines apžiūras, įgalioja valstybė narė arba jos kompetentinga institucija.

2.   Techninės apžiūros centrai, siekdami atitikti minimalius kokybės valdymo reikalavimus, laikosi įgaliojančios valstybės narės nustatytų reikalavimų. Techninės apžiūros centrai užtikrina transporto priemonių techninių apžiūrų objektyvumą ir aukštą kokybę.

13 straipsnis

Kontrolieriai

1.   Valstybės narės užtikrina, kad technines apžiūras atliktų kontrolieriai, atitinkantys IV priede išdėstytus minimalius gebėjimų ir mokymo reikalavimus. Valstybės narės gali nustatyti papildomus gebėjimų ir atitinkamo mokymo reikalavimus.

2.   Kompetentingos institucijos arba, atitinkamais atvejais, patvirtinti mokymo centrai minimalius gebėjimų ir mokymo reikalavimus atitinkantiems kontrolieriams išduoda pažymėjimą. Tame pažymėjime pateikiama bent IV priedo 3 punkte nurodyta informacija.

3.   Kontrolieriams, kurie 2018 m. gegužės 20 d. dirba valstybės narės kompetentingoje institucijoje arba techninės apžiūros centre arba yra jų įgalioti, IV priedo 1 punkte išdėstyti reikalavimai netaikomi.

4.   Atlikdamas techninę apžiūrą kontrolierius neturi patekti į jokį interesų konfliktą, kad atitinkama valstybė narė arba kompetentinga institucija galėtų būti užtikrintos, jog garantuojamas aukštas nešališkumo ir objektyvumo lygis.

5.   Transporto priemonę techninei apžiūrai pateikęs asmuo informuojamas apie nustatytus transporto priemonės trūkumus, kurie turi būti pašalinti.

6.   Tik jei techninės apžiūros išvados yra akivaizdžiai klaidingos, prireikus priežiūros institucija gali pakeisti techninės apžiūros rezultatus arba jie gali būti pakeisti taikant kompetentingos institucijos nustatytą procedūrą.

14 straipsnis

Techninės apžiūros centrų priežiūra

1.   Valstybės narės užtikrina, kad techninės apžiūros centrai būtų prižiūrimi.

2.   Priežiūros institucija atlieka bent V priedo 1 punkte numatytas užduotis ir atitinka to priedo 2 ir 3 punktuose išdėstytus reikalavimus.

Valstybės narės viešai paskelbia priežiūros institucijų darbo tvarkos taisykles, kuriomis nustatomas jų darbo organizavimas ir jų darbuotojams taikomos užduotys bei reikalavimai, įskaitant reikalavimus dėl nepriklausomumo.

3.   Techninės priežiūros centrams, kuriems tiesiogiai vadovauja kompetentinga institucija, įgaliojimo ir priežiūros reikalavimai netaikomi, kai priežiūros institucija priklauso kompetentingai institucijai.

4.   Gali būti laikoma, kad šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus reikalavimus įvykdė tos valstybės narės, kuriose reikalaujama, kad techninės apžiūros centrai būtų akredituoti pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008.

V   SKYRIUS

BENDRADARBIAVIMAS IR KEITIMASIS INFORMACIJA

15 straipsnis

Valstybių narių administracinis bendradarbiavimas

1.   Valstybės narės paskiria nacionalinį ryšių palaikymo punktą, atsakingą už keitimąsi su šios direktyvos taikymu susijusia informacija su kitomis valstybėmis narėmis ir su Komisija.

2.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2015 m. gegužės 20 d. praneša Komisijai savo nacionalinio ryšių palaikymo punkto pavadinimą ir kontaktinę informaciją ir vėliau nedelsdamos informuoja apie visus šios informacijos pasikeitimus. Komisija parengia visų nacionalinių ryšių palaikymo punktų sąrašą ir jį perduoda valstybėms narėms.

16 straipsnis

Elektroninė transporto priemonių informacijos sistema

Komisija ištiria elektroninės transporto priemonių informacijos sistemos sukūrimo, naudojantis jau esamais ir įdiegtais IT sprendimais tarptautinio keitimosi duomenimis srityje, kuriais siekiama kiek įmanoma sumažinti išlaidas ir išvengti dubliavimo, galimybes, sąnaudas ir naudą. Tyrimo metu Komisija išnagrinėja tinkamiausią būdą susieti esamas nacionalines sistemas siekiant užtikrinti už transporto priemonių apžiūrą, registravimą ir patvirtinimą atsakingų valstybių narių kompetentingų institucijų, techninės apžiūros centrų, apžiūros įrangos gamintojų ir transporto priemonių gamintojų keitimąsi su technine apžiūra ir ridos skaitiklio rodmenimis susijusia informacija.

Komisija taip pat išnagrinėja turimos informacijos apie sunkius eismo įvykius patyrusių transporto priemonių pagrindinius su sauga susijusius komponentus rinkimo ir saugojimo galimybes, sąnaudas ir naudą, taip pat galimybę anonimine forma perduoti turimą informaciją apie įvykio istoriją ir ridos skaitiklio duomenis kontrolieriams, registracijos liudijimo turėtojams ir įvykio tyrėjams.

VI   SKYRIUS

DELEGUOTIEJI IR ĮGYVENDINIMO AKTAI

17 straipsnis

Deleguotieji aktai

Komisijai pagal 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant:

—

atnaujinti tik transporto priemonių kategorijos nuorodą, nurodytą 2 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse, tais atvejais, kai dėl 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų tipo patvirtinimo teisės aktų pakeitimų pasikeitė transporto priemonių kategorijos, nekeičiant techninės apžiūros taikymo srities ir dažnumo,

—

atnaujinti I priedo 3 punkte nurodytus metodus, jei atsiranda veiksmingesnių ir efektyvesnių tikrinimo metodų, neplečiant tikrintinų pozicijų sąrašo,

—

gavus teigiamą sąnaudų ir naudos vertinimą, pritaikyti I priedo 3 punkte pateiktą tikrinimo pozicijų sąrašą, metodus, apžiūros nepraėjimo priežastis ir trūkumų vertinimą tuo atveju, jei Sąjungos saugos ir aplinkosaugos teisės aktuose keičiami privalomi reikalavimai, susiję su tipo patvirtinimu.

18 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   17 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2014 m. gegužės 19 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 17 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 17 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

19 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas (toliau – Techninės apžiūros komitetas). Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

VII   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

20 straipsnis

Ataskaitų teikimas

1.   Komisija ne vėliau kaip 2020 m. balandžio 30 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie šios direktyvos įgyvendinimą ir jos poveikį, ypač susijusį su periodinių techninių apžiūrų suderinimo lygiu, nuostatų dėl taikymo apimties, apžiūrų dažnumo, techninės apžiūros pažymų tarpusavio pripažinimo tais atvejais, kai perregistruojamos transporto priemonės iš kitos valstybės narės, veiksmingumu, ir elektroninės transporto priemonių informacijos sistemos, nurodytos 16 straipsnyje, taikymo galimybių tyrimo rezultatus. Ataskaitoje taip pat išanalizuojama, ar, atsižvelgiant į techninę pažangą ir praktiką, reikia atnaujinti priedus. Ataskaita pateikiama pasikonsultavus su 19 straipsnyje nurodytu komitetu. Prireikus kartu su ataskaita pateikiami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

2.   Ne vėliau kaip iki 2019 m. balandžio 30 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, remdamasi nepriklausomų tyrimų duomenimis, dėl lengvasvorių priekabų ir dviračių arba triračių transporto priemonių įtraukimo į šios direktyvos taikymo sritį efektyvumo. Ataskaitoje vertinama visų L kategorijos transporto priemonių pakategorių kelių eismo saugos padėties Sąjungoje raida, lyginami nacionalinių kelių eismo saugos priemonių rezultatai atsižvelgiant į vidutinį tomis transporto priemonėmis nuvažiuotą atstumą. Komisija visų pirma įvertina, ar kiekvienos transporto priemonės kategorijos periodinės techninės apžiūros standartai ir sąnaudos yra proporcingos nustatytiems kelių eismo saugos tikslams. Prie ataskaitos pridedamas išsamus poveikio vertinimas, kuriame analizuojamos sąnaudos ir nauda visoje Sąjungoje, nurodant valstybių narių ypatumus. Ataskaita pateikiama ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki bet kokio teisėkūros pasiūlymo, kuriuo prireikus siekiama į šios direktyvos taikymo sritį įtraukti naujas kategorijas, pateikimo.

21 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus šios direktyvos nuostatas, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų taikomos. Tos sankcijos yra veiksmingos, proporcingos, atgrasančios ir nediskriminacinės.

22 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Valstybės narės gali leisti naudoti ne ilgiau kaip penkerius metus nuo 2018 m. gegužės 20 d. 11 straipsnyje nurodytus techninės apžiūros įrenginius ir įrangą, kurie neatitinka III priede išdėstytų minimalių reikalavimų techninei apžiūrai atlikti.

2.   V priede išdėstytus reikalavimus valstybės narės pradeda taikyti ne vėliau kaip nuo 2023 m. sausio 1 d.

23 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 20 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2018 m. gegužės 20 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

24 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2009/40/EB panaikinama nuo 2018 m. gegužės 20 d.

25 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

26 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimtas Briuselyje 2014 m. balandžio 3 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. KOURKOULAS

(1)  OL C 44, 2013 2 15, p. 128.

(2)  2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2014 m. kovo 24 d. Tarybos sprendimas.

(3)  2002 m. kovo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/24/EB dėl dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo, panaikinanti Tarybos direktyvą 92/61/EEB (OL L 124, 2002 5 9, p. 1).

(4)  2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/37/EB dėl žemės ar miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir keičiamos velkamosios įrangos, jų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo ir panaikinanti Direktyvą 74/150/EEB (OL L 171, 2003 7 9, p. 1).

(5)  2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatanti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (OL L 263, 2007 10 9, p. 1).

(6)  2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006 12 27, p. 36).

(7)  2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008 nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).

(8)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(9)  2010 m. liepos 5 d. Komisijos rekomendacija 2010/378/ES dėl defektų vertinimo atliekant techninę apžiūrą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/40/EB dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros (OL L 173, 2010 7 8, p. 74).

(10)  2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/40/EB dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros (OL L 141, 2009 6 6, p. 12).

(11)  2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 5 ir euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos (OL L 171, 2007 6 29, p. 1).

(12)  2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 595/2009 dėl motorinių transporto priemonių ir variklių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į sunkiųjų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį (euro VI) ir dėl galimybės naudotis transporto priemonių remonto ir priežiūros informacija, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 715/2007 ir Direktyvą 2007/46/EB, bei panaikinantis Direktyvas 80/1269/EEB, 2005/55/EB ir 2005/78/EB (OL L 188, 2009 7 18, p. 1).

I PRIEDAS

MINIMALŪS APŽIŪROS TURINIO IR REKOMENDUOJAMŲ METODŲ REIKALAVIMAI

1.   BENDROJI INFORMACIJA

Šiame priede nustatomos transporto priemonės sistemos ir komponentai, kuriuos reikia patikrinti; jame išsamiai aprašomas rekomenduojamas jų tikrinimo metodas ir kriterijai, taikytini nustatant, ar transporto priemonės būklė yra tinkama.

Atliekant techninę apžiūrą būtina patikrinti bent 3 punkte žemiau nurodytas pozicijas, jeigu jos yra susijusios su atitinkamoje valstybėje narėje tikrinamos transporto priemonės įranga. Per apžiūrą taip pat gali būti patikrinta, ar tos transporto priemonės atitinkamos dalys ir komponentai atitinka reikalaujamas saugos ir aplinkos apsaugos charakteristikas, kurios galiojo patvirtinimo metu arba, atitinkamais atvejais, modifikavimo metu.

Jeigu transporto priemonė suprojektuota taip, kad negalima taikyti šiame priede nurodytų apžiūros metodų, apžiūra atliekama pagal rekomenduojamus apžiūros metodus, patvirtintus kompetentingų valdžios institucijų. Kompetentinga institucija turi būti įsitikinusi, kad bus išlaikyti saugos ir aplinkosaugos standartai.

Atliekant periodinę techninę apžiūrą privaloma patikrinti visas nurodytas pozicijas, išskyrus pažymėtas kryželiu (X); pastarosios pozicijos yra susijusios su transporto priemonės būkle ir jos tinkamumu naudoti kelyje, tačiau nėra labai svarbios atliekant techninę apžiūrą.

Jeigu apžiūros nepraėjimo priežastys susijusios su reikalavimais, kurių nebuvo nustatyta atitinkamuose transporto priemonės patvirtinimo teisės aktuose, galiojusiuose pirmą kartą ją registruojant arba pradedant naudoti, arba su modifikavimo reikalavimais, priimant sprendimą dėl techninės apžiūros rezultato į jas neatsižvelgiama.

Jeigu nurodyta, kad patikros metodas yra vizuali apžiūra, tai reiškia, kad kontrolierius prireikus ne tik apžiūri tikrinamas dalis, bet ir pabando jas valdyti, įvertina triukšmą ar patikrina kitomis priemonėmis nenaudodamas įrangos.

2.   APŽIŪROS APIMTIS

Per apžiūrą patikrinamos bent šios sritys:

0.

transporto priemonės identifikavimo duomenys;

1.

stabdymo įranga;

2.

vairavimo įranga;

3.

matomumas;

4.

apšvietimo įranga ir elektros sistemos sudedamosios dalys;

5.

ašys, ratai, padangos, pakaba;

6.

važiuoklė ir prie važiuoklės tvirtinami mazgai;

7.

kita įranga;

8.

neigiami veiksniai;

9.

papildomi M2 ir M3 kategorijų keleivinių transporto priemonių patikrinimo elementai.

3.   APŽIŪROS TURINYS IR METODAI; TRANSPORTO PRIEMONIŲ TRŪKUMŲ VERTINIMAS

Atliekant techninę apžiūrą patikrinamos bent šioje lentelėje nurodytos pozicijos ir taikomi joje nurodyti minimalūs standartai bei metodai.

Per techninę apžiūrą tikrinant kiekvieną transporto priemonės sistemą ir komponentus, trūkumų vertinimas atliekamas kiekvienu atskiru atveju vadovaujantis toje lentelėje pateiktais kriterijais.

Šiame priede neišvardyti trūkumai vertinami atsižvelgiant į pavojų kelių saugai.

Pozicija

Metodas

Apžiūros nepraėjimo priežastys

Trūkumų vertinimas

 

Nedideli

Dideli

Pavojingi
0.   

TRANSPORTO PRIEMONĖS IDENTIFIKAVIMO DUOMENYS

0.1.

Valstybinio numerio ženklai (jei reikia pagal reikalavimus)1

Vizuali apžiūra.

a)

Nėra numerio ženklo (-ų) arba jis (jie) netvirtai pritvirtintas (-i) ir gali nukristi.

 

X

 

b)

Nėra užrašo arba jis neįskaitomas.

 

X

 

c)

Numeris neatitinka transporto priemonės dokumentų arba duomenų įrašų.

 

X

 

0.2.

Transporto priemonės identifikacinis/važiuoklės/serijos numeris

Vizuali apžiūra.

a)

Numerio nėra arba neįmanoma rasti.

 

X

 

b)

Numeris nevisas, neįskaitomas, akivaizdžiai suklastotas arba neatitinka transporto priemonės dokumentų.

 

X

 

c)

Neįskaitomi transporto priemonės dokumentai arba redakcinės klaidos.

X

 

 
1.   

STABDYMO ĮRANGA
1.1.   

Mechaninė būklė ir veikimas

1.1.1.

Darbinio stabdžio pedalo ir (arba) ranka valdomos svirties įtvaras

Sudedamųjų dalių vizuali apžiūra stabdžių sistemai veikiant.

Pastaba. Transporto priemonės, kuriose įrengtos stabdžių sistemos su stiprintuvais, turėtų būti tikrinamos esant išjungtam varikliui.

a)

Per didelė ašies įvarža.

 

X

 

b)

Ašis nusidėvėjusi arba pernelyg laisva.

 

X

 

1.1.2.

Pedalo ir (arba) ranka valdomos svirties būklė ir stabdžių valdymo įtaiso eiga

Sudedamųjų dalių vizuali apžiūra stabdžių sistemai veikiant.

Pastaba. Transporto priemonės, kuriose įrengtos stabdžių sistemos su stiprintuvais, turėtų būti tikrinamos esant išjungtam varikliui.

a)

Pernelyg didelė arba nepakankama laisvos eigos atsarga.

 

X

 

b)

Stabdžių valdiklis į pradinę padėtį grįžta netinkamai.

Jei pablogėjęs jo veikimas.

X

X

 

c)

Nėra stabdžių pedalo paviršiaus slidumą mažinančios priemonės, ji atsilaisvinusi arba jos paviršius lygiai nudilęs.

 

X

 

1.1.3.

Vakuuminis siurblys arba kompresorius ir rezervuarai

Sudedamųjų dalių vizuali apžiūra esant įprastam darbiniam slėgiui. Patikrinti per kiek laiko pasiekiama saugi darbinio išretėjimo arba oro slėgio vertė ir įspėjamojo įtaiso, kontūrų apsauginio vožtuvo ir slėgio sumažinimo vožtuvo veikimą.

a)

Įsijungus įspėjamajam įtaisui (arba kai manometras rodo nesaugią vertę) oro slėgio arba išretėjimo nepakanka stabdžiams įjungti bent keturis kartus.

Bent dviem stabdymams po to, kai įsijungė įspėjamasis įtaisas (arba jeigu manometro rodmenys ties pavojinga riba).

 

X

X

b)

Laikas, per kurį pasiekiama saugi darbinio oro slėgio arba išretėjimo vertė per ilgas, palyginti su reikalavimais1.

 

X

 

c)

Neveikia stabdžių kontūrų apsauginis vožtuvas arba slėgio sumažinimo vožtuvas.

 

X

 

d)

Oro nuotėkis, dėl kurio pastebimai sumažėja slėgis, arba girdimas oro nuotėkis.

 

X

 

e)

Išorinis pažeidimas, dėl kurio gali pablogėti stabdžių sistemos veikimas.

Pagalbinio stabdymo efektyvumas neatitinka reikalavimų.

 

X

X

1.1.4.

Nepakankamo slėgio įspėjamasis manometras arba indikatorius

Veikimo patikrinimas.

Manometras arba indikatorius veikia blogai arba yra sugedęs.

Neįmanoma nustatyti, kad slėgis per žemas.

X

X

 

1.1.5.

Rankiniu būdu valdomų stabdžių vožtuvas

Sudedamųjų dalių vizuali apžiūra stabdžių sistemai veikiant.

a)

Valdymo įtaisas įtrūkęs, pažeistas arba pernelyg nusidėvėjęs.

 

X

 

b)

Valdymo įtaisas netvirtai pritvirtintas ant vožtuvo arba netvirtai pritvirtintas vožtuvas.

 

X

 

c)

Atsilaisvinusios jungtys arba yra nuotėkis iš sistemos.

 

X

 

d)

Veikimas netinkamas.

 

X

 

1.1.6.

Stovėjimo stabdžio valdiklis, valdymo svirtis, stovėjimo stabdžio reketinis mechanizmas, elektroninis stovėjimo stabdys

Sudedamųjų dalių vizuali apžiūra stabdžių sistemai veikiant.

a)

Reketinis mechanizmas fiksuojamas netinkamai.

 

X

 

b)

Svirties ašies arba reketinio mechanizmo nusidėvėjimas.

Per didelis nusidėvėjimas.

X

X

 

c)

Dėl pernelyg didelės svirties eigos galima spręsti, kad sureguliuota netinkamai.

 

X

 

d)

Valdymo įtaiso nėra, jis pažeistas arba neveikia.

 

X

 

e)

Netinkamas veikimas, įspėjamasis indikatorius rodo netinkamą veikimą.

 

X

 

1.1.7.

Stabdymo sistemos čiaupai (atbuliniai vožtuvai, apsauginiai vožtuvai, reguliatoriai)

Sudedamųjų dalių vizuali apžiūra stabdžių sistemai veikiant.

a)

Pažeistas čiaupas arba per didelis oro nuotėkis.

Jei pablogėjęs jų veikimas.

 

X

X

b)

Iš kompresoriaus išmetama per daug alyvos.

X

 

 

c)

Čiaupas netvirtai arba netinkamai pritvirtintas.

 

X

 

d)

Hidraulinių stabdžių skysčio išmetimas arba nuotėkis.

Jei pablogėjęs jų veikimas.

 

X

X

1.1.8.

Priekabos stabdžių jungtys (elektrinės ir pneumatinės)

Atjungti ir prijungti stabdžių sistemos movą, kuria priekaba prijungiama prie transporto priemonės.

a)

Sugedęs čiaupas arba automatinis sandarinimo vožtuvas.

Jei pablogėjęs jų veikimas.

X

X

 

b)

Čiaupas arba vožtuvas netvirtai arba netinkamai pritvirtintas.

Jei pablogėjęs jų veikimas.

X

X

 

c)

Per didelis nuotėkis.

Jei pablogėjęs jų veikimas.

 

X

X

d)

Netinkamas veikimas.

Pablogėjęs stabdžio veikimas.

 

X

X

1.1.9.

Suspausto oro balionas

Vizuali apžiūra.

a)

Balionas nežymiai pažeistas arba nežymiai paveiktas korozijos.

Balionas labai pažeistas, paveiktas korozijos arba nesandarus.

X

X

 

b)

Pablogėjęs išleidimo čiaupo veikimas.

Neveikia išleidimo čiaupas.

X

X

 

c)

Balionas netvirtai arba netinkamai pritvirtintas.

 

X

 

1.1.10.

Stabdžių stiprintuvai, pagrindinis cilindras (hidraulinės sistemos)

Sudedamųjų dalių vizuali apžiūra stabdžių sistemai veikiant, jeigu įmanoma.

a)

Stiprintuvas sugedęs arba neveiksmingas.

Jei neveikia.

 

X

X

b)

Yra pagrindinio cilindro defektų, bet stabdys vis tiek veikia.

Pagrindinis cilindras sugedęs arba nesandarus.

 

X

X

c)

Pagrindinis cilindras nepatikimai pritvirtintas, bet stabdys vis tiek veikia.

Pagrindinis cilindras netvirtai pritvirtintas.

 

X

X

d)

Trūksta stabdžių skysčio (žemiau MIN žymos).

Stabdžių skystis gerokai žemiau MIN žymos.

Stabdžių skysčio nematyti.

X

X

X

e)

Nėra pagrindinio cilindro rezervuaro dangtelio.

X

 

 

f)

Šviečia arba neveikia stabdžių skysčio signalinė lemputė.

X

 

 

g)

Netinkamai veikia stabdžių skysčio lygio įspėjamasis įtaisas.

X

 

 

1.1.11.

Standūs stabdžių sistemos vamzdeliai

Sudedamųjų dalių vizuali apžiūra stabdžių sistemai veikiant, jeigu įmanoma.

a)

Akivaizdus gedimo arba įtrūkimo pavojus.

 

 

X

b)

Nuotėkis iš vamzdelių arba jungčių (pneumatinės stabdžių sistemos).

Nuotėkis iš vamzdelių arba jungčių (hidraulinės stabdžių sistemos).

 

X

X

c)

Vamzdeliai pažeisti arba labai paveikti korozijos.

Poveikis stabdžių veikimui dėl užsiblokavimo arba neišvengiamas nuotėkio pavojus.

 

X

X

d)

Vamzdeliai ne savo vietoje.

Pažeidimo pavojus.

X

X

 

1.1.12.

Lanksčios stabdžių sistemos žarnelės

Sudedamųjų dalių vizuali apžiūra stabdžių sistemai veikiant, jeigu įmanoma.

a)

Akivaizdus gedimo arba įtrūkimo pavojus.

 

 

X

b)

Stabdžių žarnelės pažeistos, nutrintos, susisukusios arba per trumpos.

Žarnelės pažeistos arba nutrintos.

X

X

 

c)

Nuotėkis iš vamzdelių arba jungčių (pneumatinės stabdžių sistemos).

Nuotėkis iš vamzdelių arba jungčių (hidraulinės stabdžių sistemos).

 

X

X

d)

Žarnelės išsipučia veikiant slėgiui.

Pažeistas kordas.

 

X

X

e)

Žarnelės akytos.

 

X

 

1.1.13.

Stabdžių antdėklai ir trinkelės

Vizuali apžiūra.

a)

Per didelis antdėklo arba trinkelės nusidėvėjimas (pasiekta minimali žyma)

Per didelis antdėklo arba trinkelės nusidėvėjimas (minimalios žymos nematyti)

 

X

X

b)

Antdėklas arba trinkelė nešvarūs (užteršti alyva, tepalu ir t. t.).

Pablogėjęs stabdymo veikimas.

 

X

X

c)

Trūksta antdėklo arba trinkelės, arba jie neteisingai pritvirtinti.

 

 

X

1.1.14.

Stabdžių būgnai, stabdžių diskai

Vizuali apžiūra.

a)

Būgnas arba diskas nusidėvėjęs.

Būgnas arba diskas pernelyg nusidėvėjęs, labai subraižytas, įtrūkęs, netvirtai pritvirtintas arba suskilęs.

 

X

X

b)

Būgnas arba diskas nešvarus (užterštas alyva, tepalu ir t. t.).

Pablogėjęs stabdymo veikimas.

 

X

X

c)

Trūksta būgno arba disko.

 

 

X

d)

Netvirtai pritvirtintas pagrindas.

 

X

 

1.1.15.

Stabdžių lynai, trauklės, svirtys, jungtys

Sudedamųjų dalių vizuali apžiūra stabdžių sistemai veikiant, jeigu įmanoma.

a)

Lynas pažeistas arba surištas.

Pablogėjęs stabdymo veikimas.

 

X

X

b)

Sudedamoji dalis labai nusidėvėjusi ar pažeista korozijos.

Pablogėjęs stabdymo veikimas.

 

X

X

c)

Lynas, trauklė arba jungtis netvirtai pritvirtinti.

 

X

 

d)

Lyno kanalas pažeistas.

 

X

 

e)

Ribojamas stabdžių sistemos dalių laisvas judėjimas.

 

X

 

f)

Neįprasta svirčių arba jungčių eiga, iš kurios galima spręsti, kad netinkamai sureguliuota arba kad nusidėvėjimas per didelis.

 

X

 

1.1.16.

Stabdžių cilindrai (įskaitant stabdymo mechanizmą su spyruokliniu energijos akumuliatoriumi ar hidraulinius cilindrus)

Sudedamųjų dalių vizuali apžiūra stabdžių sistemai veikiant, jeigu įmanoma.

a)

Cilindras įtrūkęs arba pažeistas.

Pablogėjęs stabdymo veikimas.

 

X

X

b)

Cilindras nesandarus (yra nuotėkis).

Pablogėjęs stabdymo veikimas.

 

X

X

c)

Cilindras netvirtai arba netinkamai pritvirtintas.

Pablogėjęs stabdymo veikimas.

 

X

X

d)

Cilindras pernelyg pažeistas korozijos.

Įtrūkimo pavojus.

 

X

X

e)

Nepakankama arba per didelė darbinio stūmoklio arba diafragmos eiga.

Pablogėjęs stabdymo efektyvumas (nėra judėjimo atsargos).

 

X

X

f)

Pažeistas purvasaugis.

Nėra purvasaugio arba jis pernelyg pažeistas.

X

X

 

1.1.17.

Stabdymo jėgos reguliatorius

Sudedamųjų dalių vizuali apžiūra stabdžių sistemai veikiant, jeigu įmanoma.

a)

Valdymo mechanizmas (svirčių ir traukių sistema) pažeistas arba sugedęs.

 

X

 

b)

Valdymo mechanizmas netinkamai sureguliuotas.

 

X

 

c)

Reguliatorius užstrigęs arba neveikia (ABS veikia).

Reguliatorius užstrigęs arba neveikia.

 

X

X

d)

Trūksta reguliatoriaus (jei privalomas).

 

 

X

e)

Trūksta informacinės lentelės.

X

 

 

f)

Duomenys neįskaitomi arba neatitinka reikalavimų1.

X

 

 

1.1.18.

Tarpo reguliatoriai ir indikatoriai

Vizuali apžiūra.

a)

Reguliatorius pažeistas, užstrigęs arba jo eiga neįprasta, pernelyg nusidėvėjęs arba netinkamai sureguliuotas.

 

X

 

b)

Reguliatorius sugedęs.

 

X

 

c)

Reguliatorius netinkamai įrengtas arba pakeistas.

 

X

 

1.1.19.

Dilimui atspari stabdžių sistema (jeigu įrengta arba jeigu turi būti įrengta)

Vizuali apžiūra.

a)

Netvirtai pritvirtintos jungtys arba tvirtinimo detalės.

Jei pablogėjęs jų veikimas.

X

X

 

b)

Sistema akivaizdžiai sugedusi arba jos trūksta.

 

X

 

1.1.20.

Automatinis priekabos stabdžių veikimas

Atjungti priekabos stabdžių jungtį nuo vilkiko.

Atjungus priekabą, jos stabdžiai automatiškai nesuveikia.

 

 

X

1.1.21.

Visa stabdymo sistema

Vizuali apžiūra.

a)

Kiti sistemos įtaisai (pvz., užšalimo saugiklis, oro džiovintuvas ir t. t.) pažeisti iš išorės arba paveikti korozijos tiek, kad tai turi neigiamos įtakos stabdymo sistemai.

Pablogėjęs stabdymo veikimas.

 

X

X

b)

Oro arba antifrizo nuotėkis.

Pablogėjęs sistemos veikimas.

X

X

 

c)

Netvirtai arba netinkamai pritvirtinta bet kuri iš sudedamųjų dalių.

 

X

 

d)

Nesaugus sudedamųjų dalių konstrukcijos pakeitimas3.

Pablogėjęs stabdymo veikimas.

 

X

X

1.1.22.

Kontroliniai antgaliai (jeigu yra arba jeigu turi būti)

Vizuali apžiūra.

a)

Nėra.

 

X

 

b)

Pažeistos.

Netinkamos naudoti arba nesandarios.

X

X

 

1.1.23.

Inercinis stabdys

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

Nepakankamai veiksmingas.

 

X

 
1.2.   

Darbinio stabdžio veikimas ir veiksmingumas

1.2.1.

Veikimas

Patikra atliekama ant stacionaraus stabdžių bandymo stendo arba, jeigu tai neįmanoma (kai tikrinama kelyje), stabdymo jėga palaipsniui didinama iki didžiausios.

a)

Nepakankama vieno arba daugiau ratų stabdymo jėga.

Nestabdomas vienas arba daugiau ratų.

 

X

X

b)

Vieno rato stabdymo jėga nesiekia 70 % kito tos ašies rato didžiausios stabdymo jėgos. Jeigu stabdžiai tikrinami kelyje, transporto priemonė pernelyg nukrypsta nuo tiesios linijos.

Vieno rato stabdymo jėga nesiekia 50 % kito tos ašies rato didžiausios stabdymo jėgos (jei tai vairuojamoji ašis).

 

X

X

c)

Stabdymo jėga didėja netolygiai (staiga).

 

X

 

d)

Kurio nors rato stabdžių veikimo delsa.

 

X

 

e)

Per dideli stabdymo jėgos svyravimai per vieną rato sūkį.

 

X

 

1.2.2.

Veiksmingumas

Tikrinama ant stabdžių bandymo stendo arba, jei dėl techninių priežasčių negalima naudoti stendo, tikrinama kelyje naudojant įrašomąjį stabdymo pagreičio matuoklį siekiant nustatyti didžiausią leidžiamą masę arba, puspriekabių atveju, ašių leidžiamų apkrovų sumą atitinkantį stabdymo veiksmingumą.

Transporto priemonės arba priekabos, kurių didžiausia leistina masė didesnė kaip 3,5 tonos, turi būti tikrinamos pagal ISO 21069 standartus arba taikant lygiaverčius metodus.

Patikrinimas kelyje turėtų būti atliekamas sausame, lygiame, tiesiame kelyje.

Matavimo prietaisų rodmenys mažesni už toliau nurodytuosius (1).

1.

Po 2012 m. sausio 1 d. pirmą kartą užregistruotos transporto priemonės:

—

M1 kategorija – 58 %

—

M2 ir M3 kategorijos – 50 %

—

N1 kategorija – 50 %

—

N2 ir N3 kategorijos – 50 %

—

O2, O3 ir O4 kategorijos:

—

puspriekabės – 45 % (2)

—

priekabos su grąžulu – 50 %

 

X

 

2.

Iki 2012 m. sausio 1 d. pirmą kartą užregistruotos transporto priemonės:

—

M1, M2 ir M3 kategorijos – 50 % (3)

—

N1 kategorija – 45 %

—

N2 ir N3 kategorijos – 43 % (4)

—

O2, O3 ir O4 kategorijos – 40 % (5)

 

X

 

3.

Kitos kategorijos:

L kategorija (abu stabdžiai kartu):

—

L1e kategorija – 42 %

—

L2e, L6e kategorijos – 40 %

—

L3e kategorija – 50 %

—

L4e kategorija – 46 %

—

L5e, L7e kategorijos – 44 %

L kategorija (galinių ratų stabdžiai):

visos kategorijos – 25 % bendros transporto priemonės masės

Pasiekta mažiau nei 50 % pirmiau nurodytų verčių.

 

X

X
1.3.   

Atsarginio (avarinio) stabdžio veikimas ir veiksmingumas (jeigu tai atskira sistema)

1.3.1.

Veikimas

Jeigu atsarginė stabdymo sistema atskirta nuo darbinės stabdymo sistemos, taikyti 1.2.1 punkte nurodytą metodą.

a)

Nepakankama vieno arba daugiau ratų stabdymo jėga.

Nestabdomas vienas arba daugiau ratų.

 

X

X

b)

Vieno rato stabdymo jėga nesiekia 70 % kito tos ašies rato didžiausios stabdymo jėgos. Jeigu stabdžiai tikrinami kelyje, transporto priemonė pernelyg nukrypsta nuo tiesios linijos.

Vieno rato stabdymo jėga nesiekia 50 % kito tos ašies rato didžiausios stabdymo jėgos (jei tai vairuojamoji ašis).

 

X

X

c)

Stabdymo jėga didėja netolygiai (staiga).

 

X

 

1.3.2.

Veiksmingumas

Jeigu atsarginė stabdymo sistema atskirta nuo darbinės stabdymo sistemos, taikyti 1.2.2 punkte nurodytą metodą.

Stabdymo jėga nesiekia 50 % (6) darbinio stabdžio stabdymo jėgos, nurodytos 1.2.2 punkte, atsižvelgiant į didžiausią leidžiamą.

Pasiekta mažiau nei 50 % pirmiau nurodytų stabdymo jėgos verčių.

 

X

X
1.4.   

Stovėjimo stabdžio veikimas ir veiksmingumas

1.4.1.

Veikimas

Stabdoma tikrinant ant stabdžių bandymo stendo.

Neveikia vienos pusės stabdžiai arba, stabdžius tikrinant kelyje, transporto priemonė pernelyg nukrypsta nuo tiesios linijos.

Pasiekta mažiau kaip 50 % stabdymo jėgos verčių, kaip nurodyta 1.4.2 punkte, atsižvelgiant į transporto priemonės masę tikrinimo metu.

 

X

X

1.4.2.

Veiksmingumas

Tikrinama ant stabdžių bandymo stendo. Jei neįmanoma, tai kelyje naudojant rodomąjį arba įrašomąjį stabdymo pagreičio matuoklį arba transporto priemonei važiuojant nuožulniu paviršiumi.

Stabdyto veiksmingumas atsižvelgiant į didžiausią leidžiamą masę mažesnis kaip 16 % (visoms transporto priemonėms) arba atsižvelgiant į didžiausią leidžiamą bendrą transporto priemonės masę mažesnis kaip 12 % (motorinėms transporto priemonėms), priklausomai nuo to, kuri vertė didesnė.

Pasiekta mažiau nei 50 % pirmiau nurodytų stabdymo jėgos verčių.

 

X

X

1.5.

Dilimui atsparios stabdžių sistemos veikimas

Apžiūrėti ir, jeigu įmanoma, patikrinti, ar sistema veikia.

a)

Stabdymo veiksmingumas kinta netolygiai (netaikoma variklinio stabdžio sistemoms).

 

X

 

b)

Sistema neveikia.

 

X

 

1.6.

Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS)

Vizuali apžiūra ir įspėjamojo įtaiso patikrinimas ir (arba) naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają.

a)

Įspėjamasis įtaisas veikia netinkamai.

 

X

 

b)

Įspėjamasis įtaisas rodo, kad sistema veikia netinkamai.

 

X

 

c)

Nėra ratų sukimosi greičio jutiklių arba jie pažeisti.

 

X

 

d)

Pažeisti laidai.

 

X

 

e)

Nėra kitų sudedamųjų dalių arba jos pažeistos.

 

X

 

f)

Sistema naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają rodo gedimą.

 

X

 

1.7.

Elektroninė stabdymo sistema (EBS)

Vizuali apžiūra ir įspėjamojo įtaiso patikrinimas ir (arba) naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają.

a)

Įspėjamasis įtaisas veikia netinkamai.

 

X

 

b)

Įspėjamasis įtaisas rodo, kad sistema veikia netinkamai.

 

X

 

c)

Sistema naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają rodo gedimą.

 

X

 

1.8.

Stabdžių skystis

Vizuali apžiūra.

Stabdžių skystis užterštas arba jame yra nuosėdų.

Neišvengiama gedimo rizika.

 

X

X
2.   

VAIRAVIMO ĮRENGINIAI
2.1.   

Mechaninė būklė

2.1.1.

Vairo pavaros (reduktoriaus) būklė

Transporto priemonę pastačius virš duobės arba ant keltuvo taip, kad ratai neliestų žemės arba būtų pastatyti ant sukamųjų stovų, vairaratis sukamas nuo vienos kraštinės padėties iki kitos. Vizuali vairo reduktoriaus veikimo apžiūra.

a)

Netolygus mechanizmo veikimas.

 

X

 

b)

Deformuotas krumplinio sektoriaus velenas arba susidėvėję kaiščiai.

Pablogėjęs veikimas.

 

X

X

c)

Per didelis krumplinio sektoriaus veleno nusidėvėjimas.

Pablogėjęs veikimas.

 

X

X

d)

Per didelis krumplinio sektoriaus veleno laisvumas.

Pablogėjęs veikimas.

 

X

X

e)

Skysčio nuotėkis.

Lašų susidarymas.

X

X

 

2.1.2.

Vairo pavaros (reduktoriaus) korpuso pritvirtinimas

Transporto priemonę pastačius virš duobės arba ant keltuvo taip, kad jos ratai remtųsi į žemę, vairaratis arba išilginis vairas sukiojami abiem kryptimis arba naudojamas specialiai pritaikytas ratų laisvumo nustatymo prietaisas. Vizuali vairo reduktoriaus korpuso pritvirtinimo prie važiuoklės apžiūra.

a)

Vairo reduktoriaus korpusas netinkamai pritvirtintas.

Tvirtinimo elementai pavojingai atsilaisvinę arba matyti laisvumas važiuoklės / kėbulo atžvilgiu.

 

X

X

b)

Padidėjusios važiuoklėje esančios tvirtinimo angos.

Tvirtinimo elementai labai pažeisti.

 

X

X

c)

Nėra tvirtinimo varžtų arba jie sutrūkę.

Tvirtinimo elementai labai pažeisti.

 

X

X

d)

Suskilęs vairo reduktoriaus korpusas.

Pablogėjęs stabilumas arba susilpnėjęs reduktoriaus korpuso pritvirtinimas.

 

X

X

2.1.3.

Vairo traukių ir svirčių būklė

Transporto priemonę pastačius virš duobės arba ant keltuvo taip, kad jos ratai remtųsi į žemę, vairaratis sukiojamas abiem kryptimis arba naudojamas specialiai pritaikytas ratų laisvumo nustatymo prietaisas. Vizuali vairo mechanizmo sudedamųjų dalių apžiūra, ieškant susidėvėjusių, sutrūkusių arba netvirtai pritvirtintų sudedamųjų dalių.

a)

Sudedamosios dalys, kurios turėtų būti sujungtos nepaslankiai, juda viena kitos atžvilgiu.

Per didelis laisvumas arba gali atsijungti.

 

X

X

b)

Per didelis šarnyrų nusidėvėjimas.

Labai didelis pavojus, kad gali atsikabinti.

 

X

X

c)

Sutrūkusios arba deformuotos sudedamosios dalys.

Pablogėjęs veikimas.

 

X

X

d)

Nėra fiksavimo įtaisų.

 

X

 

e)

Sudedamosios dalys (pvz., skersinė svirtis arba trauklė) nesureguliuotos.

 

X

 

f)

Nesaugus pakeitimas3.

Pablogėjęs veikimas.

 

X

X

g)

Purvasaugiai pažeisti arba labai nusidėvėję.

Trūksta purvasaugio arba jis labai nusidėvėjęs.

X

X

 

2.1.4.

Vairo traukių ir svirčių veikimas

Transporto priemonę pastačius virš duobės arba ant keltuvo taip, kad jos ratai remtųsi į žemę, vairaratis sukiojamas abiem kryptimis arba naudojamas specialiai pritaikytas ratų laisvumo nustatymo prietaisas. Vizuali vairo mechanizmo dalių apžiūra, siekiant nustatyti, ar dalys nesusidėvėję, nesutrūkę ir neatsilaisvinusios.

a)

Veikimo metu slankiojanti vairo traukė, svirtis ar kita sudedamoji dalis liečiasi su kita prie važiuoklės pritvirtinta dalimi.

 

X

 

b)

Neveikia vairo mechanizmo ribotuvai arba jų trūksta.

 

X

 

2.1.5.

Vairo stiprintuvas

Tikrinama, ar vairo stiprintuvo sistemoje nėra nuotėkių, tikrinamas hidraulinio stiprintuvo skysčio lygis (jeigu matomas). Ratams remiantis į žemę ir įjungus variklį tikrinama, ar veikia vairo stiprintuvo sistema.

a)

Skysčio nuotėkis arba pablogėjęs veikimas.

 

X

 

b)

Trūksta skysčio (žemiau MIN žymos).

Nepakankamas rezervuaras.

X

X

 

c)

Mechanizmas neveikia.

Pablogėjęs vairo veikimas.

 

X

X

d)

Mechanizmas sutrūkęs arba netvirtai pritvirtintas.

Pablogėjęs vairo veikimas.

 

X

X

e)

Sudedamosios dalys nesureguliuotos arba kliudo kitas dalis.

Pablogėjęs vairo veikimas.

 

X

X

f)

Nesaugus pakeitimas3.

Pablogėjęs vairo veikimas.

 

X

X

g)

Lynai ir (arba) žarnelės pažeisti arba labai paveikti korozijos.

Pablogėjęs vairo veikimas.

 

X

X
2.2.   

Vairaratis, vairo kolonėlė ir rankenos

2.2.1.

Vairaračio arba rankenų būklė

Transporto priemonę pastačius virš duobės arba ant keltuvo taip, kad transporto priemonė remtųsi į žemę, vairaratis stumiamas ir traukiamas išilgai kolonėlės, vairaratis arba išilginis vairas judinamas visomis kryptimis stačiu kampu į kolonėlę ir (arba) šakes. Laisvumo ir lanksčiųjų movų arba universaliųjų jungčių būklės vizuali apžiūra.

a)

Vairaračio judėjimas kolonėlės atžvilgiu, iš kurio galima spręsti, kad yra laisvumas.

Labai didelis pavojus, kad gali atsikabinti.

 

X

X

b)

Ant vairaračio stebulės nėra tvirtinimo įtaiso.

Labai didelis pavojus, kad gali atsikabinti.

 

X

X

c)

Vairaračio stebulė, ratas arba stipinai sutrūkę arba atsilaisvinę.

Labai didelis pavojus, kad gali atsikabinti.

 

X

X

2.2.2.

Vairo kolonėlė ir (arba) šakutė ir šakės bei vairo stabilizatoriai.

Transporto priemonę pastačius virš duobės arba ant keltuvo taip, kad transporto priemonė remtųsi į žemę, vairaratis stumiamas ir traukiamas išilgai kolonėlės, vairaratis arba išilginis vairas judinamas visomis kryptimis stačiu kampu į kolonėlę ir (arba) šakes. Laisvumo ir lanksčiųjų movų arba universaliųjų jungčių būklės vizuali apžiūra.

a)

Per didelė vairaračio vidurinės dalies laisvoji eiga aukštyn arba žemyn.

 

X

 

b)

Per didelis kolonėlės viršutinės dalies ašies laisvumas.

 

X

 

c)

Lanksčiosios movos susidėvėjusios.

 

X

 

d)

Tvirtinimo įtaisų defektai.

Labai didelis pavojus, kad gali atsikabinti.

 

X

X

e)

Nesaugus konstrukcijos pakeitimas3.

 

 

X

2.3.

Vairo mechanizmo laisvumas

Transporto priemonę pastačius virš duobės arba ant keltuvo taip, kad transporto priemonės svoris tektų ratams, jeigu įmanoma, įjungus variklį, jeigu tai transporto priemonė su vairo stiprintuvu, ir ratus nustačius tiesiai į priekį, vairaratis lengvai sukiojamas abiem kryptimis nepasukant ratų. Vizuali apžiūra siekiant nustatyti laisvumą.

Per didelis vairo mechanizmo laisvumas (pvz., vairaračio laisvoji eiga viršija penktadalį jo skersmens arba neatitinka reikalavimų)1.

Pablogėjusi vairavimo sauga.

 

X

X

2.4.

Ratų sureguliavimas (X)2

Naudojant tinkamą įrangą tikrinamas vairuojamųjų ratų sureguliavimas.

Sureguliavimas neatitinka transporto priemonės gamintojo duomenų arba reikalavimų1.

Pablogėjęs važiavimas tiesiai; pablogėjęs krypties stabilumas.

X

X

 

2.5.

Priekabos vairuojamosios ašies sukamoji platforma

Vizuali apžiūra arba patikra naudojant specialiai pritaikytą ratų laisvumo nustatymo prietaisą.

a)

Nežymiai pažeista sudedamoji dalis.

Labai pažeista arba įtrūkusi sudedamoji dalis.

 

X

X

b)

Per didelis laisvumas.

Pablogėjęs važiavimas tiesiai; pablogėjęs krypties stabilumas.

 

X

X

c)

Tvirtinimo įtaisų defektai.

Tvirtinimo elementai labai pažeisti.

 

X

X

2.6.

Elektroninė vairo stiprintuvo sistema (EPS)

Vizuali apžiūra ir vairaračio kampo bei ratų kampo suderinamumo patikrinimas įjungiant ir išjungiant variklį ir (arba) naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają.

a)

EPS gedimų indikatoriaus lemputė rodo sistemos gedimą.

 

X

 

b)

Vairaračio ir ratų kampai nesuderinti.

Pablogėjęs vairo veikimas.

 

X

X

c)

Vairo stiprintuvas neveikia.

 

X

 

d)

Sistema naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają rodo gedimą.

 

X

 
3.   

MATOMUMAS

3.1.

Matymo laukas

Vizuali apžiūra iš vairuotojo sėdynės.

Vairuotojo matymo lauke yra kliūčių, labai trukdančių stebėti vaizdą priekyje arba šonuose (už stiklo valytuvais valomos srities ribų).

X

 

 

Paveikta stiklo valytuvais valoma sritis arba nematyti išorinių veidrodžių.

X

3.2.

Stiklo būklė

Vizuali apžiūra.

a)

Stiklas arba permatomas skydas (jeigu leidžiama naudoti) suskilęs arba neskaidrus (už stiklo valytuvais valomos srities ribų).

X

 

 

Paveikta stiklo valytuvais valoma sritis arba nematyti išorinių veidrodžių.

X

b)

Stiklas arba permatomas skydas (įskaitant atspindimąją arba spalvinę plėvelę) neatitinka reikalavimų1 nuostatų (už stiklo valytuvais valomos srities ribų).

X

 

 

Paveikta stiklo valytuvais valoma sritis arba nematyti išorinių veidrodžių.

X

c)

Stiklas arba permatomas skydas netinkamos būklės.

 

X

 

Labai pablogėjęs matomumas stiklo valytuvais valomoje srityje.

X

3.3.

Galinio vaizdo veidrodžiai arba įtaisai

Vizuali apžiūra.

a)

Trūksta veidrodžio arba įtaiso arba jis neatitinka reikalavimų1 (yra bent du galinio vaizdo matymo įtaisai).

 

X

 

Yra mažiau nei du galinio vaizdo matymo įtaisai.

X

b)

Veidrodis arba įtaisas nežymiai pažeistas arba atsilaisvinęs.

X

 

 

Veidrodis arba įtaisas neveikia, labai pažeistas, atsilaisvinęs arba netvirtai pritvirtintas.

X

c)

Neapimamas būtinas matymo laukas.

 

X

 

3.4.

Priekinio stiklo valytuvai

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Valytuvai neveikia, jų trūksta arba jie neatitinka reikalavimų1.

 

X

 

b)

Yra valytuvų šepetėlio defektų.

X

 

 

Nėra valytuvo šepetėlio arba jis turi aiškių defektų.

X

3.5.

Priekinio stiklo apliejikliai

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

Apliejikliai veikia netinkamai (nėra ploviklio, bet siurblys veikia, arba nesureguliuota skysčio čiurkšlės kryptis).

X

 

 

Apliejikliai neveikia.

X

3.6.

Apipūtimo sistema (X)2

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

Sistema neveikia arba turi aiškių defektų.

X

 

 
4.   

ŽIBINTAI, ATŠVAITAI IR ELEKTROS ĮRANGA
4.1.   

Priekiniai žibintai

4.1.1.

Būklė ir veikimas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Trūksta žibinto arba šviesos šaltinio arba yra jo defektų. (daugialypiai žibintai / šviesos šaltiniai; iki 1/3 visų LED neveikia).

Pavieniai žibintai/šviesos šaltiniai: jei naudojama LED, labai pablogėjęs matomumas.

X

X

 

b)

Nedideli projekcijos sistemos (atšvaitas ir sklaidytuvas) defektai.

Yra didelių projekcijos sistemos (atšvaitas ir sklaidytuvas) defektų arba jos trūksta.

X

X

 

c)

Žibintas netvirtai pritvirtintas.

 

X

 

4.1.2.

Sureguliavimas

Naudojant priekinių žibintų reguliavimo įtaisą arba ekraną arba naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają nustatoma kiekvieno artimųjų šviesų priekinio žibinto horizontalioji kryptis.

a)

Priekinio žibinto kryptis neatitinka reikalavimuose1 nustatytų ribų.

 

X

 

b)

Sistema naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają rodo gedimą.

 

X

 

4.1.3.

Įjungimas ir jungikliai

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas arba patikrinimas naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają.

a)

Jungiklio veikimas neatitinka reikalavimų1 (vienu metu šviečiančių žibintų skaičius).

Viršijamas didžiausias leidžiamas šviesos ryškumas į priekį.

X

X

 

b)

Valdymo įtaisas veikia netinkamai.

 

X

 

c)

Sistema naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają rodo gedimą.

 

X

 

4.1.4.

Atitiktis reikalavimams1

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva, padėtis arba ryškumas arba jo ženklinimas neatitinka reikalavimų1.

 

X

 

b)

Ant šviesos sklaidytuvo arba šviesos šaltinio yra priemonių, kurios aiškiai sumažina šviesos ryškumą arba keičia jos spalvą.

 

X

 

c)

Žibintas ir šviesos šaltinis nesuderinami.

 

X

 

4.1.5.

Lygio reguliavimo įtaisai (jeigu privalomi)

Vizuali apžiūra ir, jeigu įmanoma, veikimo patikrinimas arba patikrinimas naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają.

a)

Įtaisas neveikia.

 

X

 

b)

Rankinio valdymo įtaiso neįmanoma valdyti vairuotojui sėdint įprastinėje vairuotojo padėtyje.

 

X

 

c)

Sistema naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają rodo gedimą.

 

X

 

4.1.6.

Priekinio žibinto valymo įrenginys (jeigu privalomas)

Vizuali apžiūra ir, jeigu įmanoma, veikimo patikrinimas.

Įtaisas neveikia.

Jei naudojamos dujinio išlydžio lempos.

X

X

 
4.2.   

Priekiniai ir galiniai gabarito žibintai, šoniniai, skersinio kontūro gabarito žibintai ir dieniniai žibintai

4.2.1.

Būklė ir veikimas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Yra šviesos šaltinio defektų.

 

X

 

b)

Yra šviesos sklaidytuvo defektų.

 

X

 

c)

Žibintas netvirtai pritvirtintas.

Labai didelė rizika, kad gali nukristi.

X

X

 

4.2.2.

Įjungimas ir jungikliai

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Jungiklio veikimas neatitinka reikalavimų1.

Galinius gabarito žibintus ir šoninius gabarito žibintus galima išjungti, kai priekiniai žibintai įjungti.

 

X

X

 

b)

Valdymo įtaisas veikia netinkamai.

 

X

 

4.2.3.

Atitiktis reikalavimams1

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva, padėtis, ryškumas arba jo ženklinimas neatitinka reikalavimų1.

Raudona šviesa sklinda į priekį arba balta šviesa sklinda atgal; labai sumažėjęs šviesos ryškumas.

X

X

 

b)

Ant šviesos sklaidytuvo arba šviesos šaltinio yra priemonių, kurios sumažina šviesos ryškumą arba keičia jos spalvą.

Raudona šviesa sklinda į priekį arba balta šviesa sklinda atgal; labai sumažėjęs šviesos ryškumas.

X

X

 
4.3.   

Stabdymo signalo žibintai

4.3.1.

Būklė ir veikimas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Yra šviesos šaltinio defektų (daugialypis šviesos šaltinis; LED atveju neveikia iki 1/3 visų LED).

Pavieniai šviesos šaltiniai; LED atveju veikia mažiau kaip 2/3 visų LED.

Visi šviesos šaltiniai neveikia.

X

X

X

b)

Yra nedidelių šviesos sklaidytuvo defektų (skleidžiamai šviesai poveikio nėra).

Yra didelių šviesos sklaidytuvo defektų (yra poveikis skleidžiamai šviesai).

X

X

 

c)

Žibintas netvirtai pritvirtintas.

Labai didelė rizika, kad gali nukristi.

X

X

 

4.3.2.

Įjungimas ir jungikliai

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas arba patikrinimas naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają.

a)

Jungiklio veikimas neatitinka reikalavimų1.

Uždelstas veikimas.

Neveikia.

X

X

X

b)

Valdymo įtaisas veikia netinkamai.

 

X

 

c)

Sistema naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają rodo gedimą.

 

X

 

d)

Avarinio stabdymo žibintai neveikia arba veikia netinkamai.

 

X

 

4.3.3.

Atitiktis reikalavimams1

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva, padėtis, ryškumas arba jo ženklinimas neatitinka reikalavimų1.

Balta šviesa sklinda atgal; labai sumažėjęs šviesos ryškumas.

X

X

 
4.4.   

Posūkio rodiklių ir avarinės signalizacijos žibintai

4.4.1.

Būklė ir veikimas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Yra šviesos šaltinio defektų (daugialypis šviesos šaltinis; LED atveju neveikia mažiau kaip 1/3 visų LED).

Pavieniai šviesos šaltiniai; LED atveju veikia mažiau kaip 2/3 visų LED.

X

X

 

b)

Yra nedidelių šviesos sklaidytuvo defektų (skleidžiamai šviesai poveikio nėra).

Yra didelių šviesos sklaidytuvo defektų (yra poveikis skleidžiamai šviesai).

X

X

 

c)

Žibintas netvirtai pritvirtintas.

Labai didelė rizika, kad gali nukristi.

X

X

 

4.4.2.

Įjungimas ir jungikliai

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

Jungiklio veikimas neatitinka reikalavimų1.

Neveikia.

X

X

 

4.4.3.

Atitiktis reikalavimams1

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva, padėtis arba ryškumas neatitinka reikalavimų1.

 

X

 

4.4.4.

Mirksėjimo dažnis

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

Mirksėjimo dažnis neatitinka reikalavimų1 (dažnio nuokrypis didesnis nei 25 %).

X

 

 
4.5.   

Priekiniai ir galiniai rūko žibintai

4.5.1.

Būklė ir veikimas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Yra šviesos šaltinio defektų (daugialypis šviesos šaltinis; LED atveju neveikia iki 1/3 visų LED).

Pavieniai šviesos šaltiniai; LED atveju veikia mažiau kaip 2/3 visų LED.

X

X

 

b)

Yra nedidelių šviesos sklaidytuvo defektų (skleidžiamai šviesai poveikio nėra).

Yra didelių šviesos sklaidytuvo defektų (yra poveikis skleidžiamai šviesai).

X

X

 

c)

Žibintas netvirtai pritvirtintas.

Labai didelė rizika, kad gali nukristi arba akinti priešpriešine kryptimi važiuojančius eismo dalyvius.

X

X

 

4.5.2.

Sureguliavimas (X)2

Tikrinama įjungiant žibintus ir naudojant žibintų reguliavimo įtaisą.

Priekinis rūko žibintas netinkamai horizontaliai sureguliuotas, kai šviesos pluoštas turi ribinę liniją (pluošto riba per žemai).

Pluošto riba aukščiau nei priekinių žibintų pluošto riba.

X

X

 

4.5.3.

Įjungimas ir jungikliai

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

Jungiklio veikimas neatitinka reikalavimų1.

Neveikia.

X

X

 

4.5.4.

Atitiktis reikalavimams1

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva, padėtis, ryškumas arba jo ženklinimas neatitinka reikalavimų1.

 

X

 

b)

Sistemos veikimas neatitinka reikalavimų1.

 

X

 
4.6.   

Atbulinės eigos žibintai

4.6.1.

Būklė ir veikimas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Yra šviesos šaltinio defektų.

X

 

 

b)

Yra šviesos sklaidytuvo defektų.

X

 

 

c)

Žibintas netvirtai pritvirtintas.

Labai didelė rizika, kad gali nukristi.

X

X

 

4.6.2.

Atitiktis reikalavimams1

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva, padėtis, ryškumas arba jo ženklinimas neatitinka reikalavimų1.

 

X

 

b)

Sistemos veikimas neatitinka reikalavimų1.

 

X

 

4.6.3.

Įjungimas ir jungikliai

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

Jungiklio veikimas neatitinka reikalavimų1.

Atbulinės eigos žibintus galima įjungti, kai atbulinė pavara neįjungta.

X

X

 
4.7.   

Galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintas

4.7.1.

Būklė ir veikimas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Žibintas šviečia tiesiai arba balta šviesa atgal.

X

 

 

b)

Yra šviesos šaltinio defektų. Daugialypis šviesos šaltinis.

Yra šviesos šaltinio defektų. Pavienis šviesos šaltinis.

X

X

 

c)

Žibintas netvirtai pritvirtintas.

Labai didelė rizika, kad gali nukristi.

X

X

 

4.7.2.

Atitiktis reikalavimams1

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

Sistemos veikimas neatitinka reikalavimų1.

X

 

 
4.8.   

Atšvaitai, matomumo gerinimo (atspindimieji) ženklai ir galiniai ženklinimo skydeliai

4.8.1.

Būklė

Vizuali apžiūra.

a)

Yra atspindėjimo įrangos defektų arba ji pažeista.

Pablogėjęs atspindėjimas.

X

X

 

b)

Atšvaitas netvirtai pritvirtintas.

Gali nukristi.

X

X

 

4.8.2.

Atitiktis reikalavimams1

Vizuali apžiūra.

Įtaisas, jo atspindimos šviesos spalva arba jo padėtis neatitinka reikalavimų1.

Įtaiso trūksta arba jis atspindi raudoną šviesą į priekį arba baltą šviesą atgal.

X

X

 
4.9.   

Privalomosios apšvietimo įrangos signalinės lemputės

4.9.1.

Būklė ir veikimas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

Neveikia.

Nerodo įjungtų tolimųjų šviesų arba galinio rūko žibinto.

X

X

 

4.9.2.

Atitiktis reikalavimams1

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

Neatitinka reikalavimų1.

X

 

 

4.10.

Velkančiosios transporto priemonės ir priekabos arba puspriekabės elektrinės jungtys

Vizuali apžiūra – jeigu įmanoma, patikrinamas jungties elektros grandinių vientisumas.

a)

Stacionarios sudedamosios dalys netvirtai pritvirtintos.

Atsilaisvinęs lizdas.

X

X

 

b)

Izoliacinė danga pažeista arba nusidėvėjusi.

Gali sukelti trumpąjį sujungimą.

X

X

 

c)

Priekabos arba velkančiosios transporto priemonės elektrinės jungtys veikia netinkamai.

Priekabos stabdymo signalo žibintai neveikia.

 

X

X

4.11.

Elektros instaliacija

Vizuali apžiūra transporto priemonei stovint virš duobės arba ant keltuvo, ir variklio skyriaus apžiūra (jei taikytina).

a)

Laidai netvirtai arba netinkamai pritvirtinti.

Atsilaisvinę tvirtinimo elementai, laidai liečia aštrias briaunas, jungtys gali atsijungti.

Laidai gali liestis su karštomis dalimis, besisukančiomis dalimis ar liesti žemę, atjungtos jungtys (susijusios su stabdžių, vairavimo sistemų dalimis)

X

X

X

b)

Laidai nežymiai nusidėvėję.

Laidai labai nusidėvėję.

Visiškai susidėvėję laidai (susiję su stabdžių, vairavimo sistemų dalimis)

X

X

X

c)

Izoliacinė danga pažeista arba nusidėvėjusi.

Gali sukelti trumpąjį sujungimą.

Didelė gaisro, kibirkščiavimo rizika.

X

X

X

4.12.

Žibintai ir atšvaitai, kuriuos įrengti neprivaloma (X)2

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Žibintas arba atšvaitas įrengtas nesilaikant reikalavimų1.

Raudona šviesa sklinda ir (arba) atspindima į priekį arba balta šviesa – atgal.

X

X

 

b)

Žibinto veikimas neatitinka reikalavimų1.

Kartu veikiančių priekinių žibintų skaičius toks, kad viršijamas leidžiamas šviesos ryškumas; raudona šviesa sklinda į priekį arba balta šviesa – atgal.

X

X

 

c)

Žibintas arba atšvaitas netvirtai pritvirtintas.

Labai didelė rizika, kad gali nukristi.

X

X

 

4.13.

Baterija (-os)

Vizuali apžiūra.

a)

Netvirtai pritvirtinta.

Netinkamai pritvirtinta (-os). Gali sukelti trumpąjį sujungimą.

X

X

 

b)

Skysčio nuotėkis.

Pavojingų medžiagų nuotėkis.

X

X

 

c)

Yra jungiklio (jeigu privalomas) defektų.

 

X

 

d)

Yra saugiklių (jeigu privalomi) defektų.

 

X

 

e)

Netinkamas vėdinimas (jeigu privalomas).

 

X

 
5.   

AŠYS, RATAI, PADANGOS IR PAKABA
5.1.   

Ašys

5.1.1.

Ašys

Virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės vizuali apžiūra. Galima naudoti ratų laisvumo nustatymo prietaisą; jį rekomenduojama naudoti transporto priemonėms, kurių maksimali masė viršija 3,5 t.

a)

Ašis sutrūkusi arba deformuota.

 

 

X

b)

Ašis netvirtai privirtinta prie transporto priemonės.

Pablogėjęs stabilumas, pablogėjęs veikimas: didelis judėjimas jos nejudamų dalių atžvilgiu.

 

X

X

c)

Nesaugus pakeitimas3.

Pablogėjęs stabilumas, pablogėjęs veikimas, nepakankamastarpas iki kitų transporto priemonės dalių arba žemės.

 

X

X

5.1.2.

Ašigaliai

Virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės vizuali apžiūra. Galima naudoti ratų laisvumo nustatymo prietaisą; jį rekomenduojama naudoti transporto priemonėms, kurių maksimali masė viršija 3,5 t. Kiekvienas ratas veikiamas vertikalia arba šonine jėga ir stebimas laisvumas tarp tilto sijos ir ašigalio.

a)

Sutrūkęs ašigalis.

 

 

X

b)

Per didelis šerdeso ir (arba) įvorių nusidėvėjimas.

Gali atsilaisvinti; pablogėjęs krypties stabilumas.

 

X

X

c)

Per didelis laisvumas tarp ašigalio ir ašies sijos.

Gali atsilaisvinti; pablogėjęs krypties stabilumas.

 

X

X

d)

Atsilaisvinęs ašigalio kaištis.

Gali atsilaisvinti; pablogėjęs krypties stabilumas.

 

X

X

5.1.3.

Ratų guoliai

Virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės vizuali apžiūra. Galima naudoti ratų laisvumo nustatymo prietaisą; jį rekomenduojama naudoti transporto priemonėms, kurių maksimali masė viršija 3,5 t. Kiekvienas ratas judinamas į šonus arba veikiamas šonine jėga ir stebimas rato laisvumas vertikalia kryptimi ašigalio atžvilgiu.

a)

Per didelis rato guolio laisvumas.

Pablogėjęs krypties stabilumas; trūkimo pavojus.

 

X

X

b)

Rato guolis per daug suveržtas, stringa.

Perkaitimo pavojus; trūkimo pavojus.

 

X

X
5.2.   

Ratai ir padangos

5.2.1.

Rato stebulė

Vizuali apžiūra.

a)

Trūksta rato veržlių arba smeigių arba jos atsilaisvinę.

Trūksta tvirtinimo, arba stebulė atsilaisvinusi tokiu mastu, kad kyla labai didelis pavojus kelių saugai.

 

X

X

b)

Stebulė nusidėvėjusi arba pažeista.

Stebulė nusidėvėjusi arba pažeista taip, kad tai turi poveikio ratų pritvirtinimo tvirtumui.

 

X

X

5.2.2.

Ratai

Abiejų kiekvieno rato pusių vizuali apžiūra transporto priemonę pastačius virš duobės arba ant keltuvo

a)

Yra įtrūkimų arba suvirinimo defektų.

 

 

X

b)

Netinkamai uždėtas padangos borto žiedas.

Gali nusimauti.

 

X

X

c)

Ratas labai deformuotas arba nusidėvėjęs.

Pablogėjęs tvirtinimas prie stebulės; pablogėjęs padangos tvirtinimas.

 

X

X

d)

Rato dydis, techninis projektavimas, suderinamumas arba tipas neatitinka reikalavimų1, todėl daromas poveikis kelių eismo saugai.

 

X

 

5.2.3.

Padangos

Visos padangos vizuali apžiūra sukant virš žemės pakeltą ratą, kai transporto priemonė pastatyta virš duobės arba ant keltuvo, arba stumdant transporto priemonę virš duobės pirmyn ir atgal.

a)

Padangos dydis, leidžiama apkrova, patvirtinimo ženklas arba greičio indeksas neatitinka reikalavimų1, todėl daromas poveikis kelių eismo saugai.

Leidžiama apkrova arba greičio indeksas nepakankamifaktinėmis naudojimo sąlygomis, padanga liečia kitas nejudančias transporto priemonės dalis, todėl važiuoti nesaugu.

 

X

X

b)

Ant tos pačios ašies ratų arba ant dvigubų ratų sumontuotos skirtingo dydžio padangos.

 

X

 

c)

Ant tos pačios ašies ratų sumontuotos skirtingos konstrukcijos padangos (radialinė ir paprasta).

 

X

 

d)

Yra didelių padangos pažeidimų arba įpjovimų.

Matyti kordas arba jis yra pažeistas.

 

X

X

e)

Matyti padangos protektoriaus nusidėvėjimo žymeklis.

Padangos protektoriaus gylis neatitinka reikalavimų1.

 

X

X

f)

Padanga trinasi į kitas sudedamąsias dalis (lanksčius purvasaugius).

Padanga trinasi į kitas sudedamąsias dalis (vairavimo saugai poveikio neturi).

X

X

 

g)

Restauruotos padangos neatitinka reikalavimų1.

Paveiktas kordo apsauginis sluoksnis.

 

X

X

h)

Yra padangos oro slėgio kontrolės sistemos sutrikimų arba padanga akivaizdžiai nepakankamai pripūsta.

Akivaizdžiai neveikia.

X

X

 
5.3.   

Pakabos sistema

5.3.1.

Spyruoklės ir stabilizatorius

Virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės vizuali apžiūra. Galima naudoti ratų laisvumo nustatymo prietaisą; jį rekomenduojama naudoti transporto priemonėms, kurių maksimali masė viršija 3,5 t.

a)

Spyruoklės netvirtai pritvirtintos prie važiuoklės arba ašies.

Matomas dalių judėjimas viena kitos atžvilgiu; labai smarkiai atsilaisvinę tvirtinimo elementai.

 

X

X

b)

Pažeista arba įtrūkusi spyruoklės dalis.

Labai smarkiai pažeista pagrindinė spyruoklė (lingė) arba papildomos lingės.

 

X

X

c)

Trūksta spyruoklės.

Labai smarkiai pažeista pagrindinė spyruoklė (lingė) arba papildomos lingės.

 

X

X

d)

Nesaugus konstrukcijos pakeitimas3.

Nepakankamas tarpas iki kitų transporto priemonės dalių; spyruoklių sistema neveikia.

 

X

X

5.3.2.

Amortizatoriai

Virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės vizuali apžiūra arba patikrinimas naudojant specialią įrangą, jeigu ji yra.

a)

Amortizatoriai netvirtai pritvirtinti prie važiuoklės arba ašies.

Atsilaisvinęs amortizatorius.

X

X

 

b)

Pažeistas amortizatorius, yra nuotėkio arba gedimo požymių.

 

X

 

5.3.2.1.

Slopinimo veiksmingumo patikrinimas (X)2

Naudojant specialią įrangą nustatomi kairės ir dešinės pusės skirtumai.

a)

Didelis kairės ir dešinės pusių skirtumas.

 

X

 

b)

Neužtikrinamos nustatytos minimalios vertės.

 

X

 

5.3.3.

Sukimo momento ribotuvai, skersinės trauklės, skersiniai automobilio pakabos strypai ir pakabos svirtys

Virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės vizuali apžiūra. Galima naudoti ratų laisvumo nustatymo prietaisą; jį rekomenduojama naudoti transporto priemonėms, kurių maksimali masė viršija 3,5 t.

a)

Sudedamoji dalis netvirtai pritvirtinta prie važiuoklės arba ašies.

Gali atsilaisvinti; pablogėjęs krypties stabilumas.

 

X

X

b)

Sudedamoji dalis pažeista arba labai paveikta korozijos.

Pablogėjęs dalies stabilumas arba dalis sutrūkusi.

 

X

X

c)

Nesaugus pakeitimas3.

Nepakankamas tarpas iki kitų transporto priemonės dalių; sistema neveikia.

 

X

X

5.3.4.

Pakabos šarnyrai

Virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės vizuali apžiūra. Galima naudoti ratų laisvumo nustatymo prietaisą; jį rekomenduojama naudoti transporto priemonėms, kurių maksimali masė viršija 3,5 t.

a)

Per didelis šerdeso ir (arba) įvorių nusidėvėjimas arba per didelis pakabos šarnyrų nusidėvėjimas

Gali atsilaisvinti; pablogėjęs krypties stabilumas.

 

X

X

b)

Labai nusidėvėjęs purvasaugis.

Trūksta purvasaugio arba jis pažeistas.

X

X

 

5.3.5.

Pneumatinė pakaba

Vizuali apžiūra.

a)

Sistema neveikia.

 

 

X

b)

Sudedamoji dalis pažeista, pakeista jos konstrukcija arba ji susidėvėjusi taip, kad tai gali kenkti sistemos veikimui.

Labai pablogėjęs sistemos veikimas.

 

X

X

c)

Girdimas nuotėkis iš sistemos.

 

X

 
6.   

VAŽIUOKLĖ IR PRIE VAŽIUOKLĖS TVIRTINAMI MAZGAI
6.1.   

Važiuoklė arba rėmas ir prie jų tvirtinami mazgai

6.1.1.

Bendra būklė

Virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės vizuali apžiūra. Galima naudoti ratų laisvumo nustatymo prietaisą;

a)

Nežymiai įtrūkęs arba deformuotas šoninis lonžeronas arba skersinis.

Labai įtrūkęs arba deformuotas šoninis lonžeronas arba skersinis.

 

X

X

b)

Netvirtai pritvirtintos sustiprinimo plokštės arba tvirtinimo elementai.

Dauguma tvirtinimo elementų atsilaisvinę; dalys nepakankamai tvirtos.

 

X

X

c)

Per didelis korozijos poveikis, turintis įtakos mazgo tvirtumui.

Dalys nepakankamai tvirtos.

 

X

X

6.1.2.

Išmetimo vamzdžiai ir duslintuvai

Virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės vizuali apžiūra. Galima naudoti ratų laisvumo nustatymo prietaisą;

a)

Netvirtai pritvirtinta arba nesandari išmetimo sistema.

 

X

 

b)

Išmetamųjų dujų patenka į vairuotojo kabiną arba į keleivių skyrių.

Pavojus transporto priemonėje esančių žmonių sveikatai.

 

X

X

6.1.3.

Degalų bakas ir vamzdeliai (įskaitant šildymo kuro baką ir vamzdelius)

Virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės vizuali apžiūra; tikrinant SND, SGD arba LNG sistemas naudojami nuotėkio nustatymo prietaisai.

a)

Bakas arba vamzdeliai netvirtai pritvirtinti ir dėl to kyla ypatingas gaisro pavojus.

 

 

X

b)

Degalų nuotėkis, nėra degalų bako dangtelio arba jis neveiksmingas.

Gaisro pavojus. Per didelis pavojingų medžiagų nuotėkis.

 

X

X

c)

Nutrinti vamzdeliai.

Pažeisti vamzdeliai.

X

X

 

d)

Degalų čiaupas (jei privalomas) veikia netinkamai.

 

X

 

e)

Gaisro pavojus dėl:

—

degalų nuotėkio,

—

netinkamos degalų bako arba išmetimo sistemos apsaugos,

—

variklio skyriaus būklės.

 

 

X

f)

SND/SGD/LNG sistemos arba vandenilio sistema neatitinka reikalavimų, yra bet kurios sistemos dalies defektų1.

 

 

X

6.1.4.

Buferiai, šoninės apsaugos ir galinė apsauga nuo palindimo

Vizuali apžiūra.

a)

Laisvumas arba pažeidimas, dėl kurių gali būti patirta sužalojimų užkliudant arba prisiliečiant.

Dalys gali nukristi. Labai pablogėjęs veikimas.

 

X

X

b)

Įtaisas akivaizdžiai neatitinka reikalavimų1.

 

X

 

6.1.5.

Atsarginio rato tvirtinimo įtaisas (jeigu įrengtas)

Vizuali apžiūra.

a)

Tvirtinimo įtaisas netinkamos būklės.

X

 

 

b)

Tvirtinimo įtaisas sutrūkęs arba netvirtai pritvirtintas.

 

X

 

c)

Atsarginis ratas netvirtai pritvirtintas prie tvirtinamojo įtaiso.

Labai didelė rizika, kad gali nukristi.

 

X

X

6.1.6.

Mechaninio sukabinimo ir vilkimo įtaisas

Vizuali apžiūra siekiant nustatyti nusidėvėjimą ir veikimo tinkamumą (ypatingas dėmesys skiriamas įrengtiems saugos įtaisams) ir (arba) patikrinimas naudojant matuoklį.

a)

Sudedamoji dalis (nenaudojama) pažeista, sugadinta arba įtrūkusi.

Sudedamoji dalis (jei naudojama) pažeista, sugadinta arba įtrūkusi.

 

X

X

b)

Per didelis sudedamosios dalies nusidėvėjimas.

Nusidėvėjimas viršija ribą.

 

X

X

c)

Tvirtinimo įtaisų defektai.

Atsilaisvinęs tvirtinimo įtaisas, yra labai didelė rizika, kad gali nukristi.

 

X

X

d)

Trūksta saugos įtaisų arba jie netinkamai veikia.

 

X

 

e)

Neveikia sukabinimo indikatorius.

 

X

 

f)

Uždengtas valstybinio numerio ženklas arba kuris nors žibintas (nenaudojamas).

Valstybinio numerio ženklas neįskaitomas (nenaudojamas).

X

X

 

g)

Nesaugus pakeitimas3 (pagalbinės dalys).

Nesaugus konstrukcijos pakeitimas3 (pagrindinės dalys).

 

X

X

h)

Sukabinimas per silpnas.

 

X

 

6.1.7.

Transmisija

Vizuali apžiūra.

a)

Atsilaisvinę tvirtinimo varžtai arba jų trūksta.

Atsilaisvinę tvirtinimo varžtai arba jų trūksta tokiu mastu, kad kyla rimtas pavojus kelių saugai.

 

X

X

b)

Per didelis pavaros veleno guolių nusidėvėjimas.

Labai didelė rizika, kad gali atsilaisvinti arba sutrūkti.

 

X

X

c)

Per didelis universaliųjų šarnyrų arba pavarų grandinių / diržų nusidėvėjimas.

Labai didelė rizika, kad gali atsilaisvinti arba sutrūkti.

 

X

X

d)

Susidėvėjusios lanksčiosios movos.

Labai didelė rizika, kad gali atsilaisvinti arba sutrūkti.

 

X

X

e)

Velenas pažeistas arba sulinkęs.

 

X

 

f)

Guolio korpusas sutrūkęs arba netvirtai pritvirtintas.

Labai didelė rizika, kad gali atsilaisvinti arba sutrūkti.

 

X

X

g)

Labai nusidėvėjęs purvasaugis.

Trūksta purvasaugio arba jis pažeistas.

X

X

 

h)

Neteisėtas transmisijos konstrukcijos pakeitimas.

 

X

 

6.1.8.

Variklio tvirtinimo elementai

Vizuali apžiūra, nebūtinai virš duobės ar ant keltuvo.

Susidėvėję, akivaizdžiai labai pažeisti tvirtinimo elementai.

Atsilaisvinę arba sutrūkę tvirtinimo elementai.

 

X

X

6.1.9.

Variklio veikimas (X)2

Vizuali apžiūra ir (arba) elektroninės sąsajos naudojimas.

a)

Pakeista variklio konstrukcija, daranti poveikį saugai ir (arba) aplinkai.

 

X

 

b)

pakeista variklio konstrukcija, daranti poveikį saugai ir (arba) aplinkai.

 

 

X
6.2.   

Kabina ir kėbulas

6.2.1.

Būklė

Vizuali apžiūra.

a)

Atsilaisvinęs arba pažeistas skydas ar sudedamoji dalis, gali sužeisti.

Gali nukristi.

 

X

X

b)

Netvirtai įtvirtintas kėbulo statramstis.

Pablogėjęs stabilumas.

 

X

X

c)

Į vidų gali patekti dujų iš variklio skyriaus arba išmetamųjų dujų.

Pavojus transporto priemonėje esančių žmonių sveikatai.

 

X

X

d)

Nesaugus pakeitimas3.

Nepakankamas tarpas iki besisukančių arba judančių dalių ir kelio.

 

X

X

6.2.2.

Tvirtinimas

Vizuali apžiūra virš duobės arba ant keltuvo.

a)

Kėbulas arba kabina netvirtai pritvirtinti.

Pablogėjęs stabilumas.

 

X

X

b)

Kėbulas ir (arba) kabina akivaizdžiai netiesiai pritvirtinti ant važiuoklės.

 

X

 

c)

Netvirtai pritvirtinti kėbulo ir (arba) kabinos tvirtinimo prie važiuoklės arba skersinių įtaisai arba jų trūksta; simetriškumo patikrinimas.

Kėbulo ir (arba) kabinos tvirtinimo prie važiuoklės arba skersinių įtaisai nepatikimai pritvirtinti arba jų trūksta tokiu mastu, kad kyla labai didelis pavojus kelių saugai.

 

X

X

d)

Labai pažeistos korozijos vientiso kėbulo tvirtinimo vietos.

Pablogėjęs stabilumas.

 

X

X

6.2.3.

Durys ir durų fiksatoriai

Vizuali apžiūra.

a)

Durys neatsidaro arba netinkamai užsidaro.

 

X

 

b)

Durys gali netikėtai atsidaryti arba atsirakinti (stumdomosios durys).

Durys gali netikėtai atsidaryti arba atsirakinti (varstomosios durys).

 

X

X

c)

durys, vyriai, užraktai arba statramsčiai susidėvėję.

Trūksta durų, vyrių, užraktų arba statramsčių arba šios dalys atsilaisvinusios.

X

X

 

6.2.4.

Dugnas

Vizuali apžiūra virš duobės arba ant keltuvo.

Dugnas netvirtai pritvirtintas arba labai nusidėvėjęs.

Nepakankamas stabilumas.

 

X

X

6.2.5.

Vairuotojo sėdynė

Vizuali apžiūra.

a)

Yra sėdynės konstrukcijos defektų.

Sėdynė atsilaisvinusi.

 

X

X

b)

Reguliavimo mechanizmas veikia netinkamai.

Sėdynė juda arba negalima užfiksuoti atlošo.

 

X

X

6.2.6.

Kitos sėdynės

Vizuali apžiūra.

a)

Sėdynės prastos būklės arba netvirtai pritvirtintos (pagalbinės dalys).

Sėdynės prastos būklės arba netvirtai pritvirtintos (pagrindinės dalys).

X

X

 

b)

Sėdynės įrengtos nesilaikant reikalavimų1.

Sėdynių yra daugiau nei leidžiama; išdėstymas neatitinka patvirtinimo.

X

X

 

6.2.7.

Vairavimo priemonės

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

Netinkamai veikia kuris nors valdymo įtaisas, būtinas saugiam transporto priemonės naudojimui užtikrinti.

Pablogėjusi naudojimo sauga.

 

X

X

6.2.8.

Kabinos laipteliai

Vizuali apžiūra.

a)

Laiptelis arba laiptelio rėmas netvirtai pritvirtintas.

Nepakankamas stabilumas.

X

X

 

b)

Laiptelis arba rėmas yra tokios būklės, kad lipant galima susižeisti.

 

X

 

6.2.9.

Kiti vidaus ir išorės įtaisai ir įranga

Vizuali apžiūra.

a)

Yra kitų įtaisų arba įrangos tvirtinimo defektų.

 

X

 

b)

Kiti įtaisai arba įranga įrengti nesilaikant reikalavimų1.

Dalys gali sužeisti; pablogėjusi naudojimo sauga.

X

X

 

c)

Nuotėkis iš hidraulinės įrangos.

Didelis pavojingų medžiagų nuotėkis.

X

X

 

6.2.10.

Purvasaugiai (sparnai), apsaugos nuo aptaškymo įtaisai

Vizuali apžiūra.

a)

Įtaisų trūksta, jie blogai pritvirtinti arba labai paveikti korozijos.

Gali sužeisti; gali nukristi.

X

X

 

b)

Nepakankamas tarpas tarp įtaiso ir rato (apsauga nuo aptaškymo).

Nepakankamas tarpas tarp įtaiso ir rato (purvasaugiai).

X

X

 

c)

Neatitinka reikalavimų1.

Nepakankamai uždengiamas padangos lankas.

X

X

 

6.2.11.

Stovas

Vizuali apžiūra.

a)

Įtaisų trūksta, jie blogai pritvirtinti arba labai paveikti korozijos.

 

X

 

b)

Neatitinka reikalavimų1.

 

X

 

c)

Yra rizikos, kad atsilenks judant transporto priemonei.

 

 

X

6.2.12.

Ranktūriai ir atramos kojoms

Vizuali apžiūra.

a)

Įtaisų trūksta, jie blogai pritvirtinti arba labai paveikti korozijos.

 

X

 

b)

Neatitinka reikalavimų1.

 

X

 
7.   

KITA ĮRANGA
7.1.   

Saugos diržai ir sagtys, kitos saugos sistemos

7.1.1.

Saugos diržų ir sagčių pritvirtinimo tvirtumas

Vizuali apžiūra.

a)

Tvirtinimasis antgalis labai nusidėvėjęs.

Pablogėjęs stabilumas.

 

X

X

b)

Išklibęs įtvaras.

 

X

 

7.1.2.

Saugos diržų ir sagčių būklė

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Trūksta privalomo saugos diržo arba jis neįmontuotas.

 

X

 

b)

Saugos diržas pažeistas.

Yra bet kokių įpjovimų ar per didelio įtempimo požymių.

X

X

 

c)

Saugos diržas neatitinka reikalavimų1.

 

X

 

d)

Saugos diržo sagtis pažeista arba veikia netinkamai.

 

X

 

e)

Saugos diržo įtraukimo įtaisas pažeistas arba veikia netinkamai.

 

X

 

7.1.3.

Saugos diržo įtempimo ribotuvas

Vizuali apžiūra ir (arba) elektroninės sąsajos naudojimas.

a)

Įtempimo ribotuvo akivaizdžiai trūksta arba jis netinkamas naudoti toje transporto priemonėje.

 

X

X

b)

Sistema naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają rodo gedimą.

 

 

X

7.1.4.

Saugos diržo įtempimo įtaisai

Vizuali apžiūra ir (arba) elektroninės sąsajos naudojimas.

a)

Įtempimo įtaiso akivaizdžiai trūksta arba jis netinkamas naudoti toje transporto priemonėje.

 

X

 

b)

Sistema naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają rodo gedimą.

 

 

X

7.1.5.

Saugos oro pagalvė

Vizuali apžiūra ir (arba) elektroninės sąsajos naudojimas.

a)

Saugos oro pagalvių akivaizdžiai trūksta arba jos netinkamos naudoti toje transporto priemonėje.

 

X

 

b)

Sistema naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają rodo gedimą.

 

 

X

c)

Saugos oro pagalvė akivaizdžiai neveikia.

 

X

 

7.1.6.

Papildomos apsaugos sistemos (SRS)

Gedimų indikatoriaus lemputės vizuali apžiūra.

a)

SRS gedimų indikatoriaus lemputė rodo sistemos gedimą.

 

X

 

b)

Sistema naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają rodo gedimą.

 

 

X

7.2.

Gesintuvas (X)2

Vizuali apžiūra.

a)

Trūksta.

 

X

 

b)

Neatitinka reikalavimų1.

Jei reikalaujama (pvz., taksi, autobusams, turistiniams autobusams ir t. t.)

X

X

 

7.3.

Spynelės ir apsaugos nuo vagystės įtaisas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Įtaisas neužtikrina, kad transporto priemone nebūtų galima važiuoti.

X

 

 

b)

Įtaisas sugedęs.

Netyčia užsirakina arba užsiblokuoja.

 

X

X

7.4.

Trikampis avarinio sustojimo ženklas (jeigu privaloma) (X)2

Vizuali apžiūra.

a)

Trūksta ženklo ar jo dalių.

X

 

 

b)

Neatitinka reikalavimų1.

X

 

 

7.5.

Pirmosios pagalbos vaistinėlė (jeigu privaloma) (X)2

Vizuali apžiūra.

Trūksta vaistinėlės ar jos dalių arba ji neatitinka reikalavimų1.

X

 

 

7.6.

Ratų atsparos (pleištai) (jeigu privaloma) (X)2

Vizuali apžiūra.

Atsparų trūksta arba jos prastos būklės, nepakankamai stabilios arba netinkamo dydžio.

 

X

 

7.7.

Garsinis signalas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Veikia netinkamai.

Neveikia.

X

X

 

b)

Netvirtai pritvirtintas valdymo mygtukas.

X

 

 

c)

Neatitinka reikalavimų1.

Skleidžiamą garsą galima supainioti su oficialiosiomis sirenomis.

X

X

 

7.8.

Spidometras

Vizuali apžiūra arba patikrinimas važiuojant keliu arba naudojant elektronines priemones.

a)

Įrengtas nesilaikant reikalavimų1.

Trūksta (jei privalomas).

X

X

 

b)

Pablogėjęs veikimas.

Neveikia.

X

X

 

c)

Nepakankamas apšvietimas.

Apšvietimas neveikia.

X

X

 

7.9.

Tachografas (jeigu įrengtas arba jeigu turi būti įrengtas)

Vizuali apžiūra.

a)

Įrengtas nesilaikant reikalavimų1.

 

X

 

b)

Neveikia.

 

X

 

c)

Pažeistos plombos arba jų nėra.

 

X

 

d)

Nėra instaliavimo lentelės, ji neįskaitoma arba negaliojanti.

 

X

 

e)

Akivaizdūs klastojimo arba neteisėto reguliavimo požymiai.

 

X

 

f)

Padangų dydis neatitinka kalibravimo parametrų.

 

X

 

7.10.

Greičio ribotuvas (jeigu įrengtas arba jeigu turi būti įrengtas)

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas (jeigu yra reikalinga įranga).

a)

Įrengtas nesilaikant reikalavimų1.

 

X

 

b)

Akivaizdžiai neveikia.

 

X

 

c)

Neteisingai nustatytas greitis (jeigu tikrinama).

 

X

 

d)

Pažeistos plombos arba jų nėra.

 

X

 

e)

Nėra lentelės arba ji neįskaitoma.

 

X

 

f)

Padangų dydis neatitinka kalibravimo parametrų.

 

X

 

7.11.

Ridos skaitiklis (jeigu įrengtas) (X)2

Vizuali apžiūra ir (arba) elektroninės sąsajos naudojimas.

a)

Akivaizdu, kad ridos skaitiklis buvo neteisėtai reguliuojamas (klastojimo atvejis) siekiant sumažinti arba pateikti klaidingus transporto priemonės nuvažiuoto atstumo duomenis.

 

X

 

b)

Akivaizdžiai neveikia.

 

X

 

7.12.

Elektroninė stabilumo kontrolė (ESC) (jeigu įrengta arba jeigu turi būti įrengta)

Vizuali apžiūra ir (arba) elektroninės sąsajos naudojimas.

a)

Nėra ratų sukimosi greičio jutiklių arba jie pažeisti.

 

X

 

b)

Pažeisti laidai.

 

X

 

c)

Nėra kitų sudedamųjų dalių arba jos pažeistos.

 

X

 

d)

Jungiklis pažeistas arba veikia netinkamai.

 

X

 

e)

ESC gedimų indikatoriaus lemputė rodo sistemos gedimą.

 

X

 

f)

Sistema naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają rodo gedimą.

 

X

 
8.   

NEIGIAMI VEIKSNIAI
8.1.   

Triukšmas

8.1.1.

Triukšmo slopinimo sistema

Subjektyvus vertinimas (nebent tikrintojas nusprendžia, kad triukšmo lygis yra ties riba; tada gali būti atliktas stovinčios transporto priemonės triukšmingumo patikrinimas naudojant triukšmo matuoklį).

a)

Triukšmo lygis viršija leidžiamą pagal reikalavimus1.

 

X

 

b)

Bet kuri triukšmo slopinimo sistemos dalis atsilaisvinusi, pažeista, netinkamai sumontuota, jos trūksta arba jos konstrukcija akivaizdžiai pakeista taip, kad triukšmo lygis gali padidėti.

Labai didelė rizika, kad gali nukristi.

 

X

X
8.2.   

Išmetamieji teršalai

8.2.1.

Kibirkštinio uždegimo variklio išmetamieji teršalai

8.2.1.1.

Išmetamųjų teršalų kontrolės įranga

Vizuali apžiūra.

a)

Nėra gamintojo įrengtos išmetamųjų teršalų kontrolės įrangos, pakeista jos konstrukcija arba akivaizdu, kad ji sugedusi.

 

X

 

b)

Nuotėkis, dėl kurio išmetamųjų teršalų kiekio matavimas gali būti netikslus.

 

X

 

8.2.1.2.

Išmetamieji dujiniai teršalai

—

Transporto priemonėms iki euro 5 ir euro V emisijos klasių (7):

Matavimas naudojant išmetamųjų dujų analizatorių laikantis nustatytų reikalavimų1 arba remiantis įmontuotosios diagnostikos sistemos (OBD) rodmenimis. Nustatoma, kad variklio išmetalų išmetimo vamzdyje matavimas yra standartinis išmetamųjų teršalų kontrolės metodas. Remiantis atitikties įvertinimu ir atsižvelgiant į susijusius tipo patvirtinimo teisės aktus, valstybės narės gali leisti naudoti įmontuotąją diagnostikos sistemą (OBD) laikantis gamintojo nustatytų rekomendacijų ir kitų reikalavimų.

—

Transporto priemonėms, priskiriamoms euro 6 ir euro VI emisijos klasėms (7):

Matuojama naudojant išmetamųjų dujų analizatorių ir laikantis nustatytų reikalavimų1 arba remiantis įmontuotosios diagnostikos sistemos (OBD) rodmenimis pagal gamintojo rekomendacijas ir kitus reikalavimus1.

Šie matavimai netaikomi dvitakčiams varikliams.

a)

Išmetamųjų teršalų kiekis viršija tam tikrus gamintojo nurodytus dydžius

 

X

 

b)

arba, jeigu tokios informacijos nėra, išmetamas CO kiekis viršija:

i)

transporto priemonių, kuriose nėra įrengtos šiuolaikinės išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos:

—

4,5 % arba

—

3,5 %

atsižvelgiant į pirmosios registracijos datą arba į reikalavimuose1 nurodytą paskirtį.

ii)

transporto priemonių, kuriose įrengta šiuolaikinė išmetamųjų dujų kontrolės sistema:

—

varikliui veikiant tuščiąja eiga – 0,5 %

—

tuščiąja eiga, padidintu sūkių dažniu – 0,3 %

arba

—

varikliui veikiant tuščiąja eiga – 0,3 % (8)

—

tuščiąja eiga, padidintu sūkių dažniu – 0,2 %

atsižvelgiant į pirmosios registracijos datą arba į reikalavimuose1 nurodytą paskirtį;

 

X

 

c)

Lambda koeficientas yra už intervalo 1 ± 0,03 ribų arba neatitinka gamintojo specifikacijos.

 

X

 

d)

Iš įmontuotosios diagnostikos įrangos rodmenų galima spręsti, kad yra rimtų gedimų.

 

X

 
8.2.2.   

Slėginio uždegimo variklių išmetamieji teršalai

8.2.2.1.

Išmetamųjų teršalų kontrolės įranga

Vizuali apžiūra.

a)

Nėra gamintojo įrengtos išmetamųjų teršalų kontrolės įrangos arba akivaizdu, kad ji sugedusi.

 

X

 

b)

Nuotėkis, dėl kurio išmetamųjų teršalų kiekio matavimas gali būti netikslus.

 

X

 

8.2.2.2.

Išmetamųjų dujų neskaidrumas

Transporto priemonėms, užregistruotoms arba pradėtoms naudoti iki 1980 m. sausio 1 d., šis reikalavimas netaikomas.

—

Transporto priemonėms iki euro 5 ir euro V emisijos klasių (8):

išmetamųjų dujų neskaidrumas matuojamas varikliui įsibėgėjant laisvuoju greitėjimu (be apkrovos nuo tuščiosios eigos minimalių sūkių iki variklio ribojamų sūkių), pavarų perjungimo svirtį nustačius į neutralią padėtį ir nuspaudus sankabą, arba remiantis įmontuotosios diagnostikos sistemos (OBD) rodmenimis. Nustatoma, kad variklio išmetalų išmetimo vamzdyje matavimas yra standartinis išmetamųjų teršalų kontrolės metodas. Remiantis atitikties įvertinimu, valstybės narės gali leisti naudoti įmontuotąją diagnostikos sistemą (OBD) laikantis gamintojo nustatytų rekomendacijų ir kitų reikalavimų.

—

Transporto priemonėms, priskiriamoms euro 6 ir euro VI emisijos klasėms (7):

išmetamųjų dujų neskaidrumas matuojamas varikliui įsibėgėjant laisvuoju greitėjimu (be apkrovos nuo tuščiosios eigos minimalių sūkių iki variklio ribojamų sūkių), pavarų perjungimo svirtį nustačius į neutralią padėtį ir nuspaudus sankabą, arba pagal įmontuotosios diagnostikos sistemos (OBD) rodmenis laikantis gamintojo nustatytų rekomendacijų ir kitų reikalavimų1.

Transporto priemonės parengimas prieš tikrinant:

1.

Transporto priemonės gali būti tikrinamos be parengimo, nors saugos sumetimais reikėtų patikrinti, ar variklis sušilęs ir ar yra tinkamos mechaninės būklės.

2.

Parengimo reikalavimai:

i)

variklis turi būti visiškai sušildytas, pvz., variklio alyvos temperatūra, matuojama zondu alyvos lygio matuoklio vamzdelyje, turi būti ne žemesnė kaip 80 °C arba įprastos darbinės temperatūros, jeigu ji yra žemesnė už nurodytąją; arba turi būti bent lygiavertė variklio bloko temperatūra, išmatuota infraraudonųjų spindulių termometru. Jeigu dėl transporto priemonės konstrukcijos taip matuoti būtų praktiškai neįmanoma, įprastą variklio darbinę temperatūrą galima nustatyti kitais būdais, pvz., pagal variklio aušinimo ventiliatoriaus veikimą;

ii)

išmetimo sistema turi būti prapūsta ne mažiau kaip per tris greitėjimo ciklus arba lygiaverčiu būdu.

a)

Transporto priemonių, kurios pirmą kartą užregistruotos arba pradėtos naudoti po reikalavimuose1 nurodytos datos,

išmetamųjų dujų neskaidrumas viršija lygį, nurodytą ant transporto priemonės pritvirtintoje gamintojo lentelėje.

 

X

 

 

 

b)

Jeigu tokios informacijos nėra arba jeigu pagal reikalavimus1 etaloninių verčių taikyti negalima:

—

varikliai be pripūtimo – 2,5 m–1,

—

varikliai su turbininiu kompresoriumi – 3,0 m–1,

—

reikalavimuose1 nurodytų transporto priemonių ir transporto priemonių, kurios pirmą kartą užregistruotos arba pradėtos naudoti po reikalavimuose1 nurodytos datos

1,5 m–1  (9)

arba 0,7 m–1  (10).

 

X

 

 

Tikrinimo procedūra:

1.

Variklis ir turbokompresorius (jei yra) prieš kiekvieną laisvojo greitėjimo ciklą turi veikti tuščiąja eiga. Didelės galios dyzelinių variklių atveju tai reiškia ne mažiau kaip 10 sekundžių pauzę po to, kai paleidžiamas akceleratoriaus pedalas.

2.

Kiekvienas laisvojo įsibėgėjimo ciklas turi būti pradedamas greitai ir nuosekliai (greičiau kaip per vieną sekundę), bet ne per staigiai, paspaudžiant akceleratoriaus pedalą iki galo, kad įpurškimo siurblys veiktų didžiausiu pajėgumu.

3.

Per kiekvieną laisvojo įsibėgėjimo ciklą, prieš paleidžiant akceleratoriaus pedalą, variklis turi pasiekti ribinį sūkių dažnį, o transporto priemonės su automatine transmisija – gamintojo nurodytą sūkių dažnį arba, jei tokios informacijos nėra, du trečdalius ribinio sūkių dažnio. Tai galima patikrinti, pvz., stebint variklio sūkių dažnį arba paliekant pakankamai laiko nuo pirmojo akceleratoriaus pedalo paspaudimo iki paleidimo; M2, M3, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonių atveju šis laikas turėtų būti ne trumpesnis kaip 2 sekundės.

4.

Transporto priemonės pripažįstamos netinkamomis tik jei ne mažiau kaip trijų laisvojo įsibėgėjimo ciklų verčių aritmetinis vidurkis viršija ribinę vertę. Skaičiuojant vidurkį galima neatsižvelgti į matavimo rezultatus, kurie labai skiriasi nuo vidurkio, arba apskaičiuoti vidurkį bet kokiu kitu statistinio skaičiavimo būdu, kuriuo atsižvelgiama į matavimo rezultatų sklaidą. Valstybės narės gali apriboti tikrinimo ciklų skaičių.

5.

Kad būtų išvengta nereikalingų tikrinimų, valstybės narės gali pripažinti netinkamomis tas transporto priemones, kurių išmatuotos vertės po mažiau kaip trijų laisvojo įsibėgėjimo ciklų arba po prapūtimo ciklų labai viršija ribines vertes. Be to, kad būtų išvengta nereikalingų tikrinimų, valstybės narės gali pripažinti tinkamomis tas transporto priemones, kurių išmatuotos vertės po mažiau kaip trijų laisvojo greitėjimo ciklų arba po prapūtimo ciklų yra daug mažesnės už ribines vertes.

 

 

 

 
8.3.   

Elektromagnetinių trukdžių slopinimas

Radijo trukdžiai (X)2

 

Neatitinka kurio nors iš reikalavimų1.

X

 

 
8.4.   

Kiti su aplinka susiję dalykai

8.4.1.

Skysčio nuotėkis

 

Bet koks pernelyg gausus skysčio, išskyrus vandenį, nuotėkis, dėl kurio daroma žala aplinkai arba gali kilti pavojus kitiems kelių eismo dalyviams.

Nuolatinis lašų susidarymas, kuris kelia labai didelį pavojų.

 

X

X
9.   

PAPILDOMI M2 IR M3 KATEGORIJŲ KELEIVINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ APŽIŪROS ELEMENTAI
9.1.   

Durys

9.1.1.

Įlipimo ir išlipimo durys

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Netinkamas veikimas.

 

X

 

b)

Susidėvėjusios.

Gali sužeisti.

X

X

 

c)

Sugedusi valdymo avarijos atveju įranga.

 

X

 

d)

Netinkamai veikia nuotolinė durų valdymo įranga arba įspėjamieji įtaisai.

 

X

 

e)

Neatitinka reikalavimų1.

Nepakankamas durų plotis.

X

X

 

9.1.2.

Avariniai išėjimai

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas (jeigu galima).

a)

Netinkamas veikimas.

 

X

 

b)

Avarinio išėjimo ženklai neįskaitomi.

Nėra avarinio išėjimo ženklų.

X

X

 

c)

Nėra plaktuko stiklui išdaužti.

X

 

 

d)

Neatitinka reikalavimų1.

Nepakankamo pločio arba neprieinami.

X

X

 

9.2.

Apipūtimo ir atšildymo sistema (X)2

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Netinkamas veikimas.

Pablogėjusi transporto priemonės naudojimo sauga.

X

X

 

b)

Į vairuotojo kabiną arba į keleivių skyrių patenka nuodingų arba išmetamųjų dujų.

Pavojus transporto priemonėje esančių žmonių sveikatai.

 

X

X

c)

Sugedusi atšildymo sistema (jeigu ji privaloma).

 

X

 

9.3.

Vėdinimo ir šildymo sistema (X)2

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

a)

Netinkamas veikimas.

Rizika transporto priemonėje esančių žmonių sveikatai.

X

X

 

b)

Į vairuotojo kabiną arba į keleivių skyrių patenka nuodingų arba išmetamųjų dujų.

Pavojus transporto priemonėje esančių žmonių sveikatai.

 

X

X
9.4.   

Sėdynės

9.4.1.

Keleivių sėdynės (įskaitant palydovų sėdynes)

Vizuali apžiūra.

Atlenkiamos sėdynės (jeigu jas leidžiama naudoti) neveikia automatiškai.

Užstoja avarinį išėjimą.

X

X

 

9.4.2.

Vairuotojo sėdynė (papildomi reikalavimai)

Vizuali apžiūra.

a)

Yra specialiųjų įtaisų, pvz., apsaugos nuo akinimo skydelio, defektų.

Pablogėjęs matymo laukas.

X

X

 

b)

Vairuotojo apsaugos įranga netvirtai pritvirtinta arba neatitinka reikalavimų1.

Gali sužeisti.

X

X

 

9.5.

Vidaus apšvietimas ir maršruto informacijos įtaisai (X)2

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

Yra įtaiso defektų arba jis neatitinka reikalavimų1.

Neveikia.

X

X

 

9.6.

Takai, stovėjimo aikštelės

Vizuali apžiūra.

a)

Netvirtai pritvirtintos grindys.

Pablogėjęs stabilumas.

 

X

X

b)

Yra turėklų arba laikymosi rankenų defektų.

Netvirtai pritvirtinti arba netinkami naudoti.

X

X

 

c)

Neatitinka reikalavimų1.

Nepakankamo pločio arba nepakankamai erdvūs.

X

X

 

9.7.

Laiptai ir pakopos

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas (jeigu galima).

a)

Susidėvėję.

Pažeisti.

Pablogėjęs stabilumas.

X

X

X

b)

Netinkamas įtraukiamųjų laiptelių veikimas.

 

X

 

c)

Neatitinka reikalavimų1.

Nepakankamo pločio arba per aukšti.

X

X

 

9.8.

Keleivių informavimo sistema (X)2

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.

Yra sistemos defektų.

Neveikia.

X

X

 

9.9.

Informaciniai skelbimai (X)2

Vizuali apžiūra.

a)

Jų trūksta, jie klaidingi arba neįskaitomi.

X

 

 

b)

Neatitinka reikalavimų1.

Klaidinga informacija.

X

X

 
9.10.   

Vaikų vežimo reikalavimai (X)2

9.10.1.

Durys

Vizuali apžiūra.

Durų apsauga neatitinka reikalavimų1, taikomų tos rūšies transporto priemonėms.

 

X

 

9.10.2.

Signalizavimo ir speciali įranga

Vizuali apžiūra.

Signalizavimo arba specialios įrangos nėra arba ji neatitinka reikalavimų1.

X

 

 
9.11.   

Asmenų su negalia vežimo reikalavimai (X)2

9.11.1.

Durys, rampos ir keltuvai

Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas

a)

Netinkamas veikimas.

Pablogėjusi naudojimo sauga.

X

X

 

b)

Įranga susidėvėjusi.

Pablogėjęs stabilumas. Gali sužeisti.

X

X

 

c)

Sugedę valdymo įtaisai.

Pablogėjusi naudojimo sauga.

X

X

 

d)

Sugedę įspėjamieji įtaisai.

Neveikia.

X

X

 

e)

Neatitinka reikalavimų1.

 

X

 

9.11.2.

Neįgaliųjų vežimėlių laikymo sistema

Vizuali apžiūra ir, jeigu galima, veikimo patikrinimas

a)

Netinkamas veikimas.

Pablogėjusi naudojimo sauga.

X

X

 

b)

Įranga susidėvėjusi.

Pablogėjęs stabilumas. Gali sužeisti.

X

X

 

c)

Sugedę valdymo įtaisai.

Pablogėjusi naudojimo sauga.

X

X

 

d)

Neatitinka reikalavimų1.

 

X

 

9.11.3.

Signalizavimo ir speciali įranga

Vizuali apžiūra.

Signalizavimo arba specialios įrangos nėra arba ji neatitinka reikalavimų1.

 

X

 
9.12.   

Kita speciali įranga (X)2

9.12.1.

Maisto ruošimo įranga

Vizuali apžiūra.

a)

Įranga neatitinka reikalavimų1.

 

X

 

b)

Įranga pažeista taip, kad ją pavojinga naudoti.

 

X

 

9.12.2.

Sanitarinė įranga

Vizuali apžiūra.

Įranga neatitinka reikalavimų1.

Gali sužeisti.

X

X

 

9.12.3.

Kiti įtaisai (pvz., garso ir vaizdo sistemos)

Vizuali apžiūra.

Neatitinka reikalavimų1.

Pablogėjusi transporto priemonės naudojimo sauga.

X

X

 

(1)  Transporto priemonės, kurių kategorijoms ši direktyva netaikoma, įtrauktos rekomendaciniais tikslais.

(2)  43 %, jeigu tai puspriekabės, patvirtintos prieš 2012 m. sausio 1 d.

(3)  48 %, jeigu tai transporto priemonės, kuriose nėra ABS, arba jeigu transporto priemonės tipas patvirtintas iki 1991 m. spalio 1 d.

(4)  45 %, jeigu transporto priemonė užregistruota po 1988 m. arba po reikalavimuose nurodytos datos (taikoma vėlesnė iš šių dviejų datų).

(5)  43 %, jeigu puspriekabė arba priekaba su grąžulu užregistruota po 1988 m. arba po reikalavimuose nurodytos datos (taikoma vėlesnė iš šių dviejų datų).

(6)  Pvz., N1, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėms – 2,5 m/s2, kurios pirmą kartą buvo užregistruotos po 2012 m. sausio 1 d.

(7)  Transporto priemonės, kurių tipas patvirtintas pagal Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo 2 lentelę (euro 6) ir Reglamentą (EB) Nr. 595/2009 (euro VI).

(8)  Transporto priemonės, kurių tipas patvirtintas pagal Direktyvą 70/220/EEB, Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo 1 lentelę (euro 5), Direktyvą 88/77/EEB ir Direktyvą 2005/55/EB.

(9)  Transporto priemonės, kurių tipas patvirtintas pagal ribas, nustatytas Direktyvos 70/220/EEB su pakeitimais, padarytais Direktyva 98/69/EB, arba vėlesniais pakeitimais, I priedo 5.3.1.4 punkto B eilutėje, Direktyvos 88/77/EEB I priedo 6.2.1 punkto B1, B2 eilutėse arba C skirsnyje, arba ribas, kurios pirmą kartą užregistruotos arba pradėtos taikyti po 2008 m. liepos 1 d.

(10)  Transporto priemonės, kurių tipas patvirtintas pagal ribas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo 2 lentelėje (euro 6). Transporto priemonės, kurių tipas patvirtintas pagal Reglamentą (EB) Nr. 595/2009 (euro VI).

PASTABOS

1

Reikalavimai – tipo patvirtinimo reikalavimai, galiojantys patvirtinant transporto priemonės tipą, pirmą kartą ją registruojant ar pirmą kartą pradedant ją naudoti, taip pat modifikavimo įpareigojimais arba registravimo šalies nacionalinės teisės aktais nustatyti reikalavimai. Šios apžiūros nepraėjimo priežastys taikomos tik tikrinant atitiktį reikalavimams.

2

Kryželiu (X) pažymėtos tos pozicijos, kurios yra susijusios su transporto priemonės būkle ir jos tinkamumu naudoti kelyje, bet nėra svarbios atliekant techninę apžiūrą.

3

Nesaugus konstrukcijos pakeitimas reiškia pakeitimą, dėl kurio pablogėja transporto priemonės sauga kelyje arba kuris daro neproporcingą poveikį aplinkai.

II PRIEDAS

MINIMALUS TECHNINĖS APŽIŪROS PAŽYMOS TURINYS

Techninės apžiūros pažymoje, kuri išduodama atlikus techninę apžiūrą, turi būti bent šie elementai, prieš kuriuos nurodomi atitinkami suderinti Sąjungos kodai:

1.

transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN arba važiuoklės numeris);

2.

transporto priemonės valstybinis numeris ir registracijos valstybės ženklas;

3.

techninės apžiūros vieta ir data;

4.

ridos skaitiklio (jei yra) rodmenys tuo metu, kai buvo atliekama techninė apžiūra;

5.

transporto priemonės kategorija (jeigu nustatyta);

6.

nustatyti trūkumai ir jų pavojingumo lygis;

7.

techninės apžiūros rezultatas;

8.

kitos techninės apžiūros data arba šios pažymos galiojimo laikotarpio pabaigos data (jeigu ši informacija nepateikiama kitu būdu);

9.

techninę apžiūrą atlikusios organizacijos arba centro pavadinimas ir už apžiūrą atsakingo kontrolieriaus parašas arba tapatybės duomenys;

10.

kita informacija.

III PRIEDAS

MINIMALŪS TECHNINĖS APŽIŪROS ĮRENGINIŲ IR BANDYMO ĮRANGOS REIKALAVIMAI

I.   Įrenginiai ir įranga

Techninė apžiūra, vykdoma taikant I priede nurodytus rekomenduojamus metodus, atliekama naudojant tinkamus įrenginius ir įrangą. Šiuo tikslu atitinkamais atvejais gali būti naudojami mobilieji apžiūros padaliniai. Kuri techninės apžiūros įranga yra reikalinga, priklauso nuo transporto priemonių, kurios turi būti tikrinamos, kategorijų, kaip aprašyta I lentelėje. Įrenginiai ir įranga turi atitikti šiuos minimalius reikalavimus:

1.

techninės apžiūros įrenginiai turi būti pakankamai erdvūs, kad būtų galima vertinti transporto priemones, ir atitikti būtinuosius sveikatos ir saugos reikalavimus;

2.

kiekvienai apžiūrai pakankamo dydžio takas, duobė arba keltuvas, o transporto priemonių, kurių maksimali masė yra didesnė kaip 3,5 tonos, atveju – įtaisas pakelti vieną iš transporto priemonės ašių, su tinkamais apšvietimo ir, jei reikia, vėdinimo įrenginiais;

3.

tikrinant bet kurią transporto priemonę – ritininis stabdžių tikrinimo stendas, kuriuo galima išmatuoti, parodyti ir užregistruoti stabdymo jėgas ir oro slėgį pneumatinėje stabdžių sistemoje pagal ISO 21069-1 standarto dėl ritininio stabdžių bandymo stendo techninių reikalavimų A priedą arba lygiaverčius standartus;

4.

tikrinant transporto priemones, kurių maksimali masė neviršija 3,5 tonos – ritininis stabdžių tikrinimo stendas, atitinkantis 3 punkto reikalavimus, kuris negali turėti ratų stabdymo jėgų, pedalo spaudimo jėgos ir oro slėgio pneumatinėje sistemoje registravimo įtaisų ir jų rodymo įtaisų;

arba

plokštinis stabdžių tikrinimo stendas, lygiavertis 3 punkte nurodytam ritininiam stabdžių tikrinimo stendui, kuris negali turėti ratų stabdymo jėgų, pedalo spaudimo jėgos registravimo ir oro slėgio pneumatinėje stabdžių sistemoje rodymo įtaisų;

5.

nenuolatinio matavimo prietaisai turi registruoti ir (arba) išsaugoti matavimo rezultatą bent 10 kartų per sekundę;

6.

pneumatinių stabdžių sistemų, pavyzdžiui, manometrų, stabdžių jungčių ir stabdžių žarnelių, bandymo įrenginiai;

7.

ratų/ašių apkrovos matavimo įtaisas ašių apkrovai nustatyti (pasirinktinai gali būti naudojami įrenginiai dviejų ratų apkrovai matuoti, kaip antai, ratų svarmenys ir ašių svarmenys);

8.

įtaisas, kuriuo galima išbandyti rato-ašies pakabą nepakeliant ašies (ratų laisvumo nustatymo įtaisas) ir kuris atitinka šiuos reikalavimus:

a)

įtaisas turi turėti bent dvi pavara valdomas plokštes, kurias galima judinti priešingomis kryptimis ir skersine, ir išilgine kryptimi transporto priemonės ašies atžvilgiu;

b)

plokščių judėjimą operatorius turi galėti valdyti būdamas tikrinimo vietoje;

c)

transporto priemonių, kurių maksimali masė viršija 3,5 tonos, atveju plokštės turi atitikti šiuos techninius reikalavimus:

—

judėjimo išilgine ir skersine kryptimi eiga bent 95 mm,

—

judėjimo išilgine ir skersine kryptimi greitis 5–15 cm/s;

9.

II klasės garso lygio matuoklis, jeigu matuojamas garso lygis;

10.

4 rūšių dujų analizatorius pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/22/EB (1);

11.

pakankamo tikslumo sugerties koeficiento matavimo įtaisas;

12.

vieno priekinio žibinto krypties nustatymo įtaisas, kuriuo galima patikrinti, ar tinkamai sureguliuotas priekinis žibintas pagal motorinių transporto priemonių priekinių žibintų reguliavimo nuostatas (Direktyva 76/756/EEB); šviesios ir tamsios sričių riba turi būti aiškiai matoma esant dieniniam apšvietimui (be tiesioginės saulės šviesos);

13.

įtaisas padangų protektoriaus gyliui matuoti;

14.

įtaisas, skirtas prisijungti prie transporto priemonės elektroninės sąsajos, pavyzdžiui, OBD informacijos skaitytuvas;

15.

įtaisas SND/SGD/LNG nuotėkiui aptikti, jeigu tikrinamos atitinkamos transporto priemonės.

Bet kurie iš pirmiau nurodytų įtaisų gali būti sujungti į vieną įrenginį su sąlyga, kad taip nesumažinamas kiekvieno įtaiso tikslumas.

II.   Matavimo įrangos kalibravimas

Jei atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nenurodyta kitaip, kalibravimo intervalas turi būti ne ilgesnis kaip:

i)

svorio, slėgio ir garso lygio matavimo prietaisų – 24 mėnesiai,

ii)

jėgos matavimo prietaisų – 24 mėnesiai,

iii)

dujinių teršalų matavimo prietaisų – 12 mėnesių.

I   Lentelė  (2)

Techninei apžiūrai atlikti būtina minimali įranga

Transporto priemonės

Kategorija

Kiekvienai I skirsnyje nurodytai pozicijai tikrinti būtina įranga

 

Didžiausia masė

 

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

1.

Motociklai

 

 

1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

L1e

P

x

 

 

 

 

 

 

 

x

x

 

x

x

x

 

 

 

L3e,L4e

P

x

 

 

 

 

 

 

 

x

x

 

x

x

x

 

 

 

L3e,L4e

D

x

 

 

 

 

 

 

 

x

 

x

x

x

x

 

 

 

L2e

P

x

x

 

 

 

 

 

 

x

x

 

x

x

x

 

 

 

L2e

D

x

x

 

 

 

 

 

 

x

 

x

x

x

x

 

 

 

L5e

P

x

x

 

 

 

 

 

 

x

x

 

x

x

x

 

 

 

L5e

D

x

x

 

 

 

 

 

 

x

 

x

x

x

x

 

 

 

L6e

P

x

x

 

 

 

 

 

 

x

x

 

x

x

x

 

 

 

L6e

D

x

x

 

 

 

 

 

 

x

 

x

x

x

x

 

 

 

L7e

P

x

x

 

 

 

 

 

 

x

x

 

x

x

x

 

 

 

L7e

D

x

x

 

 

 

 

 

 

x

 

x

x

x

x

 

2.

Keleivinės transporto priemonės

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 3 500  kg

M1,M2

P

x

x

 

x

 

 

 

 

x

x

 

x

x

x

x

 

iki 3 500  kg

M1,M2

D

x

x

 

x

 

 

 

 

x

 

x

x

x

x

 

 

daugiau kaip 3 500  kg

M2,M3

P

x

x

x

 

x

x

x

x

x

x

 

x

x

x

x

 

daugiau kaip 3 500  kg

M2,M3

D

x

x

x

 

x

x

x

x

x

 

x

x

x

x

 

3.

Krovininės transporto priemonės

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 3 500  kg

N1

P

x

x

 

x

 

 

 

 

x

x

 

x

x

x

x

 

iki 3 500  kg

N1

D

x

x

 

x

 

 

 

 

x

 

x

x

x

x

 

 

daugiau kaip 3 500  kg

N2,N3

P

x

x

x

 

x

x

x

x

x

x

 

x

x

x

x

 

daugiau kaip 3 500  kg

N2,N3

D

x

x

x

 

x

x

x

x

x

 

x

x

x

x

 

4.

Specialios transporto priemonės, pagamintos modifikuojant N kategorijos transporto priemonę, T5

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 3 500  kg

N1

P

x

x

 

x

 

 

 

 

x

x

 

x

x

x

x

 

iki 3 500  kg

N1

D

x

x

 

x

 

 

 

 

x

 

x

x

x

x

 

 

daugiau kaip 3 500  kg

N2,N3,T5

P

x

x

x

 

x

x

x

x

x

x

 

x

x

x

x

 

daugiau kaip 3 500  kg

N2,N3,T5

D

x

x

x

 

x

x

x

x

x

 

x

x

x

x

 

5.

Priekabos

iki 750 kg

O1

 

x

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

x

 

 

 

daugiau kaip 750, iki 3 500  kg

O2

 

x

x

 

x

 

 

 

 

 

 

 

 

x

 

 

 

daugiau kaip 3 500  kg

O3,O4

 

x

x

x

 

 

x

x

x

 

 

 

 

x

 

 

(1)  2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/22/EB dėl matavimo priemonių (OL L 135, 2004 4 30, p. 1).

(2)  Transporto priemonių kategorijos, kurioms ši direktyva netaikoma, įtrauktos rekomendaciniais tikslais.

1

B – benzininės (kibirkštinio uždegimo); D – dyzelinės (slėginio uždegimo).

IV PRIEDAS

MINIMALŪS ISNPEKTORIŲ KVALIFIKACIJOS, MOKYMO IR ATESTAVIMO REIKALAVIMAI

1.   Kvalifikacija

Prieš suteikdamos prašymo dirbti kontrolieriumi teikėjui leidimą atlikti periodinę techninę apžiūrą, valstybės narės arba kompetentingos valdžios institucijos patikrina, ar tas asmuo:

a)

turi dokumentais patvirtintų žinių ir išmanymą apie kelių transporto priemones šiose srityse:

—

mechanikos,

—

dinamikos,

—

transporto priemonių dinamikos,

—

vidaus degimo variklių,

—

medžiagų ir medžiagų apdirbimo,

—

elektronikos,

—

elektros,

—

elektroninių transporto priemonės dalių,

—

IT taikomųjų priemonių;

b)

turi bent trejų metų dokumentais patvirtintos praktinės patirties ar lygiavertės patirties, pavyzdžiui, dokumentais patvirtintos mentoriaus arba studijų patirties, ir yra dalyvavęs tinkamame mokyme pirmiau nurodytoje kelių transporto priemonių srityje,

2.   Pradinio mokymo ir žinių atnaujinimo kursai

Valstybės narės arba kompetentingos institucijos užtikrina, kad siekiant suteikti kontrolieriams leidimą atlikti techninę apžiūrą jie būtų baigę tinkamus pradinio mokymo ir žinių atnaujinimo kursus arba jiems būtų surengtas tinkamas egzaminas, apimantis teorinius ir praktinius dalykus.

Minimalus pradinio mokymo ir žinių atnaujinimo kursų arba tinkamo egzamino turinys turi apimti šias temas:

a)   Pradinio mokymo kursas arba tinkamas egzaminas

Valstybės narės arba valstybės narės įgalioto mokymo centro rengiamas pradinio mokymo kursas turi apimti bent šias temas:

i)

transporto priemonių technika:

—

stabdžių sistemos,

—

vairavimo sistemos,

—

matymo laukai,

—

apšvietimo įranga, apšvietimo prietaisai ir elektroninės dalys,

—

ašys, ratai ir padangos,

—

važiuoklė ir kėbulas,

—

neigiami veiksniai ir išmetamieji teršalai,

—

papildomi reikalavimai specialiosioms transporto priemonėms;

ii)

apžiūros metodai;

iii)

trūkumų vertinimas;

iv)

teisiniai transporto priemonės būklės reikalavimai, taikomi patvirtinant transporto priemonės tipą;

v)

teisiniai reikalavimai, susiję su technine apžiūra;

vi)

administracinės nuostatos, susijusios su transporto priemonės patvirtinimu, registracija ir technine apžiūra;

vii)

IT taikomosios priemonės, susijusios su technine apžiūra ir administravimu.

b)   Žinių atnaujinimo kursai arba tinkamas egzaminas

Valstybės narės užtikrina, kad kontrolieriai reguliariai būtų baigę žinių atnaujinimo kursus arba išlaikytų tinkamą egzaminą, kuriuos rengia valstybė narė arba valstybės narės įgaliotas mokymo centras.

Valstybės narės užtikrina, kad žinių atnaujinimo mokymo kurso arba tinkamo egzamino turinys suteiktų kontrolieriams galimybę išlaikyti ir atnaujinti būtinas žinias ir įgūdžius a punkto i–vii papunkčiuose nurodytose srityse.

3.   Kvalifikacijos pažymėjimas

Pažymėjime arba lygiaverčiame dokumente, kurie išduodami kontrolieriui, įgaliotam atlikti techninę apžiūrą, turi būti pateikiama bent ši informacija:

—

kontrolieriaus tapatybė (vardas, pavardė);

—

transporto priemonių, kurių techninę apžiūrą turi teisę atlikti kontrolierius, kategorijos;

—

pažymėjimą išdavusios institucijos pavadinimas;

—

išdavimo data.

V PRIEDAS

PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS

Pagal 14 straipsnį valstybių narių įsteigtų priežiūros institucijų darbo tvarkos taisyklės turi apimti toliau išvardytus minimalius reikalavimus.

1.   Priežiūros institucijų užduotys ir veikla

Priežiūros institucijos atlieka bent šias užduotis:

a)

techninės apžiūros centrų priežiūra:

—

patikrina, ar techninės apžiūros įrenginiai ir įranga atitinka minimalius reikalavimus,

—

patikrina privalomuosius įgalioto subjekto reikalavimus,

b)

kontrolierių mokymo ir egzaminavimo patikrinimas:

—

patikrina, ar kontrolieriai yra baigę pradinio mokymo kursą,

—

patikrina, ar kontrolieriai yra baigę periodinį žinių atnaujinimo kursą,

—

rengia priežiūros institucijos egzaminuotojų periodinius žinių atnaujinimo kursus,

—

rengia arba stebi egzaminus;

c)

auditas:

—

atlieka pirminį techninės apžiūros centro auditą prieš suteikiant leidimą atlikti techninę apžiūrą,

—

vykdo periodinį techninės apžiūros centro pakartotinį auditą,

—

atlieka specialų auditą, jei nustatoma pažeidimų,

—

atlieka mokymo ir (arba) egzaminavimo centro auditą;

d)

stebėsena taikant toliau išvardytas priemones, kaip antai:

—

statistiškai pagrįstos patikrintų transporto priemonių dalies pakartotinė apžiūra,

—

apsimestinio kliento patikrinimai (pasirenkamai naudojama defektų turinti transporto priemonė),

—

techninės apžiūros rezultatų analizė (taikant statistikos metodus),

—

apžiūra pagal apeliacinius skundus,

—

skundų nagrinėjimas.

e)

per techninę apžiūrą atliktų matavimų rezultatų patvirtinimas;

f)

siūlymas panaikinti techninės apžiūros centrų leidimus ir (arba) kontrolierių pažymėjimus arba sustabdyti jų galiojimą:

—

kai atitinkamas centras arba kontrolierius neatitinka esminio leidimo arba pažymėjimo išdavimo reikalavimo,

—

nustačius didelių pažeidimų,

—

kai nuolat gaunami neigiami audito rezultatai,

—

kai atitinkamas centras arba kontrolierius netenka geros reputacijos.

2.   Priežiūros institucijai taikomi reikalavimai

Priežiūros institucijos darbuotojams taikomi reikalavimai apima šias sritis:

—

techninės kompetencijos,

—

nešališkumo,

—

kvalifikacijos ir mokymo standartų.

3.   Darbo tvarkos taisyklių turinys

Kiekviena valstybė narė arba jos kompetentinga institucija nustato atitinkamas darbo tvarkos taisykles, kuriose numatomi bent šie elementai:

a)

techninės apžiūros centrų leidimų suteikimo ir priežiūros reikalavimai, susiję su:

—

paraiška gauti leidimą veikti kaip techninės apžiūros centras,

—

techninės apžiūros centro pareigomis,

—

apsilankymu vieną ar kelis kartus prieš išduodant leidimą siekiant patikrinti, ar laikomasi visų reikalavimų,

—

techninės apžiūros centro leidimo išdavimu,

—

periodinėmis pakartotinėmis techninės apžiūros centrų patikromis ir (arba) auditu,

—

periodiniu techninės apžiūros centrų tikrinimu siekiant nustatyti, ar nuolat laikomasi reikalavimų;

—

įrodymais grindžiamais specialiaisiais techninės apžiūros centrų patikrinimais arba auditais, apie kuriuos iš anksto nepranešama,

—

apžiūros duomenų analize siekiant gauti neatitikties įrodymų,

—

techninės apžiūros centrams išduotų leidimų panaikinimu arba jų galiojimo sustabdymu;

b)

techninės apžiūros centrų kontrolieriai:

—

reikalavimai, taikomi norint tapti sertifikuotu kontrolieriumi,

—

pradinio mokymo ir žinių atnaujinimo kursai ir egzaminavimas,

—

kontrolieriaus pažymėjimo panaikinimas arba jo galiojimo sustabdymas;

c)

įranga ir patalpos:

—

techninės apžiūros įrangai keliami reikalavimai,

—

techninės apžiūros įrenginiams keliami reikalavimai,

—

ženklinimo reikalavimai,

—

techninės apžiūros įrangos techninės priežiūros ir kalibravimo reikalavimai,

—

kompiuterizuotoms sistemoms keliami reikalavimai;

d)

priežiūros institucijos:

—

priežiūros institucijų galios,

—

priežiūros institucijų darbuotojams keliami reikalavimai,

—

apeliacijos ir skundai.