17.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 360/44

TARYBOS SPRENDIMAS 2014/913/BUSP

2014 m. gruodžio 15 d.

dėl paramos Hagos elgesio kodeksui ir balistinių raketų neplatinimui įgyvendinant ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 26 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Taryba priėmė ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją (toliau – Strategija), kurios III skyriuje numatytas kovos su tokiu platinimu priemonių, kurių reikia imtis Sąjungoje ir trečiosiose šalyse, sąrašas;

(2)

ES aktyviai įgyvendina Strategiją ir vykdo jos II ir III skyriuose išvardytas priemones, pavyzdžiui, teikia finansinius išteklius konkretiems projektams, kuriais stiprinama daugiašalė ginklų neplatinimo sistema ir daugiašalės pasitikėjimo stiprinimo priemonės, remti. Hagos kovos su balistinių raketų platinimu elgesio kodeksas (toliau – Kodeksas) ir Raketų technologijų kontrolės režimas (toliau – MTCR) yra sudėtinės tos daugiašalės ginklų neplatinimo sistemos dalys. Kodeksu ir MTCR siekiama užkirsti kelią balistinių raketų sistemų, galinčių siųsti į taikinį masinio naikinimo ginklus (toliau – MNG), bei susijusių technologijų platinimui ir jį sustabdyti;

(3)

2003 m. lapkričio 17 d. Taryba priėmė Bendrąją poziciją 2003/805/BUSP (1). Toje bendrojoje pozicijoje raginama, inter alia, skatinti, kad kuo daugiau šalių prisijungtų prie Kodekso, visų pirma, kad tai padarytų šalys, turinčios balistinių raketų pajėgumų, taip pat toliau plėtoti ir įgyvendinti Kodeksą, ypač jame numatytas pasitikėjimo stiprinimo priemones, ir skatinti glaudesnes Kodekso sąsajas su JT daugiašale ginklų neplatinimo sistema;

(4)

2008 m. gruodžio 8 d. Taryba priėmė išvadas ir dokumentą „Naujos Europos Sąjungos veiksmų kryptys kovojant su masinio naikinimo ginklų ir jų siuntimo į taikinį sistemų platinimu“. Dokumente, inter alia, teigiama, kad MNG ir jų siuntimo į taikinį sistemų platinimas tebėra viena iš didžiausių problemų saugumo srityje ir kad neplatinimo politika yra labai svarbi bendros užsienio ir saugumo politikos dalis. Atsižvelgdama į padarytą pažangą ir į tai, kad toliau dedamos pastangos įgyvendinant šias „naujas veiksmų kryptis“, 2010 m. gruodžio mėn. Taryba susitarė jų įgyvendinimo laikotarpį pratęsti iki 2012 m. pabaigos;

(5)

2008 m. gruodžio 18 d. Taryba priėmė Sprendimą 2008/974/BUSP (2) dėl paramos Kodekso įgyvendinimui, atsižvelgiant į Strategijos įgyvendinimą;

(6)

2012 m. liepos 23 d. Taryba priėmė Sprendimą 2012/423/BUSP (3). Tuo sprendimu suteikta galimybė sėkmingai skatinti visuotinį Kodekso taikymą ir jo principų laikymąsi. Sąjungos prioritetas – tęsti prie Kodekso prisijungusių ir prie jo neprisijungusių valstybių dialogą, siekiant toliau skatinti visuotinį Kodekso taikymą ir jo geresnį įgyvendinimą bei stiprinimą. Šiuo sprendimu turėtų būti prisidėta prie šio proceso;

(7)

apskritai vis didesnį tarptautinės bendruomenės susirūpinimą kelia toliau vykdomas balistinių raketų, galinčių siųsti į taikinį MNG, platinimas, visų pirma raketų programos, vykdomos Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Rytų Azijoje ir Pietryčių Azijoje, įskaitant Iraną, Siriją ir Korėjos Liaudies Demokratinę Respubliką (toliau – KLDR);

(8)

JT Saugumo Taryba (toliau – JT ST) rezoliucijoje 1540 (2004) pabrėžė, o JT ST rezoliucijoje 1977 (2011) priminė, kad branduolinių, cheminių bei biologinių ginklų ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimas kelia grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui, ir įpareigojo valstybes, inter alia, jokiomis priemonėmis nepadėti nevalstybiniams subjektams kurti, įsigyti, gaminti, turėti, gabenti, perduoti ar naudoti branduolinių, cheminių ar biologinių ginklų ir jų siuntimo į taikinį priemonių. Tai, kad branduoliniai, cheminiai bei biologiniai ginklai ir jų siuntimo į taikinį priemonės kelia grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui, buvo dar kartą patvirtinta JT ST rezoliucijoje 1887 (2009) dėl branduolinio ginklo neplatinimo ir branduolinio nusiginklavimo. Be to, JT ST rezoliucijose 1929 (2010) ir 1718 (2006), grindžiamose, inter alia, JT ST rezoliucijomis 1540 (2004), 1977 (2011) ir 1887 (2009), JT Saugumo Taryba nusprendė, kad Iranas ir KLDR neturėtų vykdyti jokios veiklos, susijusios su balistinėmis raketomis, galinčiomis siųsti į taikinį branduolinius ginklus, įskaitant raketų paleidimą naudojant balistinių raketų technologijas, ir kad valstybės turėtų imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias su tokia veikla susijusių technologijų perdavimui ar susijusios techninės pagalbos teikimui Iranui ir KLDR;

(9)

apskritai šiuo sprendimu turėtų būti remiama įvairių rūšių veikla, kuria siekiama kovoti su balistinių raketų platinimu,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1.   Siekdama užtikrinti nuolatinį ir praktinį tam tikrų Strategijos dalių įgyvendinimą, kaip nurodyta priede, Sąjunga:

a)

remia paramos Kodekso ir MTCR įgyvendinimui veiklą, visų pirma siekiant:

i)

skatinti visuotinį taikymą, visų pirma raginti, kad prie Kodekso prisijungtų visos valstybės, turinčios balistinių raketų pajėgumų;

ii)

remti Kodekso įgyvendinimą ir didinti informuotumą apie jį;

iii)

skatinti laikytis MTCR gairių ir jo priedo;

b)

apskritai remia įvairių rūšių veiklą kovojant su balistinių raketų platinimu, kuria visų pirma siekiama didinti informuotumą apie šią grėsmę, aktyviau dėti pastangas didinti daugiašalių priemonių veiksmingumą, didinti paramą iniciatyvoms, skirtoms šiems konkretiems uždaviniams spręsti, ir padėti suinteresuotoms šalims nacionaliniu mastu stiprinti savo atitinkamus eksporto kontrolės režimus.

2.   Atsižvelgiant į tai, Sąjungos remtini projektai apima šią konkrečią veiklą:

a)

paramos Kodekso įgyvendinimui veiklą:

i)

parengti ir paskelbti „sutikimo rinkinį“, skirtą prie Kodekso neprisijungusių valstybių informavimo veiklai, kuriame taip pat būtų primintos prie Kodekso prisijungusių valstybių pareigos;

ii)

prie Kodekso prisijungusių valstybių metinio susitikimo Vienoje metu organizuoti susijusius informavimo renginius;

iii)

JT Generalinės Asamblėjos Pirmojo komiteto posėdžių metu organizuoti susijusius informavimo renginius, kuriais būtų remiamas Kodekso įgyvendinimas;

iv)

surengti ne daugiau kaip tris regioninius informavimo seminarus, grindžiamus ES prioritetais (galbūt skirtus Azijai, Persijos įlankos šalims ir Lotynų Amerikai);

v)

raginti prie Kodekso prisijungusių ir prie jo neprisijungusių valstybių atstovus iš besivystančių šalių dalyvauti Kodekso metiniuose susitikimuose ir informavimo seminaruose;

vi)

rengti neseniai prie Kodekso prisijungusioms valstybėms skirtus informuotumo didinimo seminarus, be kita ko, Kodekso metinio susitikimo Vienoje metu, siekiant padėti joms vykdyti savo pareigas;

vii)

remti Kodekso propagavimo pastangų derinimą su JT 1540 komiteto veikla, be kita ko, finansuojant Kodekso ekspertų dalyvavimą 1540 komiteto narių apsilankymuose konkrečiose šalyse;

viii)

remti Kodekso saugų internetinį informacijos ir ryšių mechanizmą (toliau – e-ICC), be kita ko, stiprinant šios interneto svetainės techninius pajėgumus;

b)

bendrą paramos balistinių raketų neplatinimui veiklą:

i)

daugiašalių forumų metu surengti ne daugiau kaip keturis seminarus, skirtus informuotumui apie balistinių raketų platinimą didinti, galbūt susietus su a punkte nurodytais informavimo apie Kodeksą renginiais, pavyzdžiui, surengti seminarą JT Generalinės Asamblėjos sesijos arba Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo parengiamųjų komitetų posėdžių metu;

ii)

surengti ne daugiau kaip tris regioninius seminarus, skirtus informuotumui apie balistinių raketų platinimą didinti, ir skatinti diskusijas dėl perspektyvų siekiant regionų lygmeniu geriau spręsti uždavinius, susijusius su balistinių raketų platinimo keliama grėsme, galbūt susietus su kita ES informavimo apie Kodeksą veikla; bendradarbiaujant su atitinkamomis valstybėmis, seminarai galėtų būti surengti Azijoje, Persijos įlankos regione ir Lotynų Amerikoje;

iii)

parengti keturis apmąstymams skirtus dokumentus dėl galimų tolesnių daugiašalių veiksmų siekiant užkirsti kelią raketų platinimo keliamai grėsmei ir skatinti nusiginklavimo pastangas balistinių raketų srityje, kuriuose visų pirma daugiausia dėmesio būtų skirta galimoms pasitikėjimo stiprinimo priemonėms ir būtų nagrinėjama galimybė pirmiausia imtis veiksmų tam tikruose regionuose, pavyzdžiui, regionuose, kurie yra itin svarbūs Sąjungai ir (arba) kuriuose artimiausiu metu galima tikėtis pažangos;

iv)

siekiant ankstyvajame etape užkirsti kelią dvejopo naudojimo technologijų ir žinių perdavimui, surengti ne daugiau kaip tris informuotumo didinimo seminarus, skirtus ekspertams, ypač ekspertams iš mokslo ir (arba) kosmoso srities bendruomenių ir iš pramonės sektoriaus;

v)

skatinti sudaryti galimybę akademinės bendruomenės nariams iš besivystančių šalių, dirbantiems raketų neplatinimo srityje, dalyvauti ES kompetencijos centrų projektuose;

vi)

koordinuojant veiklą su ES kompetencijos centrais, rengti tikslines ekspertų misijas į trečiąsias šalis, kad būtų keičiamasi informacija ir dalijamasi įgyta patirtimi su raketų technologijomis bei dvejopo naudojimo prekėmis susijusios eksporto kontrolės srityje ir kad šioms šalims būtų padedama plėtoti jų nacionalinius pajėgumus;

vii)

remti ekspertų mokymą balistinių raketų neplatinimo srityje juos kviečiant dalyvauti ES programose, pavyzdžiui, Europos saugumo ir gynybos koledžo programoje arba Sąjungos valstybių narių (toliau – valstybės narės) programose.

Išsamus projektų aprašymas pateikiamas priede.

2 straipsnis

1.   Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) yra atsakingas už šio sprendimo įgyvendinimą.

2.   1 straipsnio 2 dalyje nurodytų projektų techninį įgyvendinimą vykdo „Fondation pour la recherche stratégique“ (toliau – FRS); jis vykdo šią užduotį prižiūrint vyriausiajam įgaliotiniui. Šiuo tikslu vyriausiasis įgaliotinis sudaro būtinus susitarimus su FRS.

3 straipsnis

1.   1 straipsnio 2 dalyje nurodytiems projektams įgyvendinti skiriama orientacinė finansavimo suma yra 990 000 EUR.

2.   Iš 1 dalyje nustatytos sumos finansuojamos išlaidos tvarkomos laikantis Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų procedūrų ir taisyklių.

3.   Komisija prižiūri, kad 1 dalyje nurodytos išlaidos būtų tinkamai valdomos. Šiuo tikslu ji sudaro finansavimo susitarimą su FRS. Susitarime nustatoma, kad FRS turi užtikrinti ES įnašo matomumą, proporcingą jo dydžiui.

4.   Įsigaliojus šiam sprendimui, Komisija siekia kuo greičiau sudaryti 3 dalyje nurodytą finansavimo susitarimą. Ji praneša Tarybai apie visus sunkumus to proceso metu ir finansavimo susitarimo sudarymo datą.

4 straipsnis

1.   Vyriausiasis įgaliotinis pateikia Tarybai šio sprendimo įgyvendinimo ataskaitą, grindžiamą reguliariai rengiamomis FRS ataskaitomis. Taryba tų ataskaitų pagrindu atlieka įvertinimą.

2.   Komisija teikia informaciją dėl 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų projektų finansinių aspektų.

5 straipsnis

1.   Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

2.   Šis sprendimas nustoja galioti po 30 mėnesių nuo finansavimo susitarimo, nurodyto 3 straipsnio 3 dalyje, sudarymo dienos. Tačiau jis nustoja galioti po šešių mėnesių nuo jo įsigaliojimo dienos, jei iki to laiko nesudaromas joks finansavimo susitarimas.

Priimta Briuselyje 2014 m. gruodžio 15 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

F. MOGHERINI

(1)  2003 m. lapkričio 17 d. Tarybos bendroji pozicija 2003/805/BUSP dėl daugiašalių susitarimų masinio naikinimo ginklų ir pristatymo priemonių neplatinimo srityje universalaus taikymo ir sustiprinimo (OL L 302, 2003 11 20, p. 34).

(2)  2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos sprendimas 2008/974/BUSP dėl paramos Hagos kovos su balistinių raketų platinimu elgesio kodekso įgyvendinimui, atsižvelgiant į ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją (OL L 345, 2008 12 23, p. 91).

(3)  2012 m. liepos 23 d. Tarybos sprendimas 2012/423/BUSP dėl paramos balistinių raketų neplatinimui įgyvendinant ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją ir Tarybos bendrąją poziciją 2003/805/BUSP (OL L 196, 2012 7 24, p. 74).

PRIEDAS

1.   TIKSLAI

Sąjunga aktyviai propaguoja raketų neplatinimą. Jos pastangos šioje srityje apima Strategiją ir Bendrąją poziciją 2003/805/BUSP. Be to, Taryba patvirtino „Naujas Europos Sąjungos veiksmų kryptis kovojant su masinio naikinimo ginklų ir jų siuntimo į taikinį sistemų platinimu“ ir ES parėmė JT ST rezoliuciją 1540 (2004), apie kurią nuo tada primenama JT ST rezoliucijoje 1977 (2010).

Sąjunga mano, kad MTCR yra svarbus daugiašalis dokumentas, kuriuo siekiama sustabdyti balistinių raketų sistemų ir susijusių technologijų bei praktinės patirties platinimą nustatant ir įgyvendinant padidintos rizikos medžiagų eksporto kontrolės taisykles. 19 valstybių narių yra MTCR narės ir visos valstybės narės laikosi MTCR eksporto kontrolės sąrašo įgyvendindamos Tarybos reglamentą (EB) Nr. 428/2009 (1).

Be to, Sąjunga nuo pat pradžių tvirtai rėmė Kodeksą ir reguliariai reiškė susirūpinimą dėl balistinių raketų platinimo. Sąjunga mano, kad Kodeksas yra viena iš pagrindinių skaidrumo ir pasitikėjimo stiprinimo priemonių. Visos valstybės narės yra prisijungusios prie Kodekso ir sąžiningai jį įgyvendina.

Anksčiau Sąjunga dėjo pastangas siekdama panaikinti likusias Kodekso įgyvendinimo bei jo visuotinio taikymo spragas organizuodama praktinius seminarus, ekspertų susitikimus ir regioninius informuotumo didinimo seminarus. Ši veikla, kuri organizuojama pagal Sprendimą 2008/974/BUSP ir kurią įgyvendina FRS, pasirodė esanti veiksminga ir aktuali.

Paskatinta tų renginių rezultatų, Sąjunga toliau įgyvendino savo iniciatyvą ir rėmė šiuos tris Kodekso aspektus:

a)

visuotinį Kodekso taikymą;

b)

Kodekso įgyvendinimą;

c)

Kodekso stiprinimą ir geresnį funkcionavimą.

Šie veiksmai buvo vykdomi pagal Sprendimą 2012/423/BUSP, ir tai sudarė galimybę parengti kelias iniciatyvas, skirtas Kodeksui remti, be kita ko:

a)

sukurti specialią saugią interneto svetainę;

b)

Vienoje, Ženevoje ir Niujorke organizuoti kelis susijusius renginius, kuriais siekiama propaguoti Kodeksą prie jo neprisijungusiose valstybėse;

c)

Paryžiuje surengti informuotumo didinimo praktinį seminarą, skirtą Afrikos ir Artimųjų Rytų šalims;

d)

Singapūre, Abu Dabyje ir Limoje surengti regioninius seminarus;

e)

parengti apmąstymams skirtus dokumentus.

Sprendimu 2012/423/BUSP prisidėta prie informuotumo apie Kodeksą didinimo ir jo propagavimo trečiosiose šalyse. Pagal tą sprendimą Sąjunga padėjo Japonijai, Kosta Rikai, Peru, Prancūzijai, Rumunijai ir Vengrijai joms vykdant Kodekso pirmininkaujančių valstybių veiklą. Padidinus Kodekso žinomumą buvo sudarytos palankesnės sąlygos prie Kodekso prisijungti naujoms narėms.

Atsižvelgiant į pasiektus rezultatus ir į toliau vykdomą balistinių raketų, galinčių siųsti į taikinį MNG, platinimą, kuris kelia vis didesnį tarptautinės bendruomenės susirūpinimą, visų pirma dėl raketų programų, vykdomų Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Rytų Azijoje ir Pietryčių Azijoje, įskaitant Iraną ir KLDR, bus vykdomi šie veiksmai:

a)

1 projektas. Informavimas ir ryšiai;

b)

2 projektas. Balistinių raketų neplatinimo veiklos stiprinimas;

c)

3 projektas. Visuotinis Kodekso taikymas. Informavimo veikla.

Šiuo sprendimu ne tik skatinama laikytis Kodekso ir MTCR, bet ir suteikiama galimybė stiprinti tarptautinius debatus raketų platinimo klausimu ir į šią veiklą įtraukti naujus regionus bei naujas bendruomenes.

2.   PROJEKTO APRAŠYMAS

2.1.   1 projektas. Informavimas ir ryšiai

2.1.1.   Projekto tikslas

Kodeksas yra svarbus dokumentas, kuriuo siekiama sustabdyti balistinių raketų ir susijusių technologijų platinimą taikant pasitikėjimo stiprinimo ir skaidrumo priemones. Tačiau dar reikia daug nuveikti remiant jo įgyvendinimą, visų pirma siekiant:

a)

skatinti visuotinį Kodekso taikymą, visų pirma raginti, kad prie Kodekso prisijungtų visos valstybės, turinčios balistinių raketų ir kosmoso srities pajėgumų;

b)

remti visų Kodekso aspektų įgyvendinimą;

c)

didinti informuotumą apie Kodeksą.

2.1.2.   Projekto aprašymas

Projekte numatoma trijų rūšių veikla:

a)

parengti, sukurti, išspausdinti ir išplatinti ne daugiau kaip 1 500 lankstinukų, kuriuose apibūdinama Sąjungos teikiama parama Kodekso įgyvendinimui. Lankstinuke taip pat bus pateikta:

i)

Kodekso aprašymas;

ii)

Kodekso tikslai;

iii)

metinių deklaracijų, pranešimų apie numatomą paleidimą ir savanoriškų stebėjimo apsilankymų aprašymas;

iv)

Europos strategija Kodekso ir MNG siuntimo į taikinį priemonių platinimo atžvilgiu;

v)

atliktini demaršai siekiant prisijungti prie Kodekso;

vi)

kontaktiniai duomenys, skirti prie Kodekso neprisijungusioms valstybėms;

b)

parengti, sukurti, išspausdinti ir išplatinti ne daugiau kaip 1 000 „sutikimo rinkinių“ (atspausdintas brošiūras ir USB atmintuką), kurie yra skirti prie Kodekso neprisijungusių valstybių informavimo veiklai ir kuriuose taip pat būtų primintos prie Kodekso prisijungusių valstybių pareigos. Šis rinkinys taip pat bus pateiktas internete ir į jį bus įtraukta visa reikiama informacija apie Kodeksą ir atitinkamus kontaktinius centrus. Į „sutikimo rinkinį“ bus įtrauktas ir a punkte aprašytas lankstinukas;

c)

remti ir atnaujinti Kodekso saugų internetinį informacijos ir ryšių mechanizmą (elektroninis tiesioginis centrinis kontaktinis punktas – e-ICC), be kita ko, stiprinant šios interneto svetainės techninius pajėgumus glaudžiai bendradarbiaujant su Austrijos federacinė užsienio reikalų ministerija.

2.1.3.   Numatomi projekto/rodiklių rezultatai

a)

įvairiuose renginiuose plačiai išplatinus „sutikimo rinkinį“, užtikrinamas didesnis partnerių informuotumas apie Kodekso pridėtinę vertę ir Sąjungos vaidmenį;

b)

saugesne Kodekso interneto svetaine sudaromos geresnės sąlygos partneriams keistis atitinkama informacija;

c)

„sutikimo rinkiniu“ naudosis Kodekso pirmininkaujanti valstybė, Austrija, kuri veikia kaip sekretoriatas (Tiesioginis centrinis kontaktinis punktas (ICC)), Sąjunga ir kiti partneriai, kai to reikės jiems vykdant informavimo veiklą.

2.1.4.   Projekto naudos gavėjai

Projekto naudos gavėjai yra tiek prie Kodekso prisijungusios, tiek prie jo neprisijungusios valstybės.

2.2.   2 projektas. Balistinių raketų neplatinimo veiklos stiprinimas

2.2.1.   Projekto tikslas

Vis didesnį tarptautinės bendruomenės susirūpinimą kelia toliau vykdomas balistinių raketų, galinčių siųsti į taikinį MNG, platinimas ir naudojimas, visų pirma raketų programos, vykdomos Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Rytų Azijoje ir Pietryčių Azijoje, įskaitant Iraną ir KLDR.

Apskritai šiuo projektu bus remiama įvairių rūšių veikla kovojant su balistinių raketų platinimu, kuria visų pirma siekiama didinti informuotumą apie šią grėsmę, aktyviau dėti pastangas didinti daugiašalių priemonių veiksmingumą, didinti paramą iniciatyvoms, skirtoms tiems konkretiems uždaviniams spręsti, ir padėti suinteresuotoms valstybėms nacionaliniu mastu stiprinti savo atitinkamus eksporto kontrolės režimus.

2.2.2.   Projekto aprašymas

Dviejų apmąstymams skirtų dokumentų paskelbimas per metus (iš viso keturių projekto metu). Galimos jų temos galėtų būti:

a)

esamų zonų be MNG kaip pavyzdžio ir galimo pagrindo siekiant įgyvendinti tolesnes balistinių raketų uždraudimo iniciatyvas naudojimas;

b)

tolesni daugiašaliai veiksmai siekiant užkirsti kelią raketų platinimo keliamai grėsmei ir skatinti nusiginklavimo pastangas balistinių raketų srityje, daugiausia dėmesio skiriant galimoms pasitikėjimo stiprinimo priemonėms;

c)

eksporto ir tranzito kontrolės mechanizmai;

d)

nematerialiojo technologijų perdavimo funkcija balistinių raketų srityje.

2.2.3.   Numatomi projekto/rodiklių rezultatai

a)

Skatinant daugiašales raketų platinimo sustabdymo pastangas, įskaitant Kodeksą ir MTCR, didinama ES įtaka raketų neplatinimo srityje;

b)

skatinant debatus naujų iniciatyvų tema, stiprinamas Kodeksas bei MTCR ir atveriamas kelias tolesnėms iniciatyvoms;

c)

skatinamas raketų neplatinimas;

d)

bus paskelbti bent 4 apmąstymams skirti dokumentai;

e)

didinant informuotumą apie dvejopo naudojimo technologijas ir žinių perdavimo klausimus, užkertamas kelias netyčiniam perdavimui tarp valstybių narių ir didinamas visuotinis informuotumas apie eksporto kontrolės mechanizmą.

2.2.4.   Projekto naudos gavėjai

Apmąstymams skirti dokumentai bus naudingi Sąjungai ir jos valstybėms narėms; sprendimą dėl platesnio jų platinimo priims vyriausiasis įgaliotinis, kompetentingoje Tarybos darbo grupėje aktyviai konsultuodamasis su valstybėmis narėmis. Galutinis sprendimas bus grindžiamas įgyvendinančiojo subjekto pagal šio sprendimo 2 straipsnio 2 dalį pateiktais pasiūlymais.

2.3.   3 projektas. Visuotinis Kodekso taikymas. Informavimo veikla

2.3.1.   Projekto tikslas

Vykdant projektą bus organizuoti keli renginiai, kuriais bus siekiama į procesą įtraukti prie Kodekso neprisijungusias valstybes, ir taip bus didinamas informuotumas apie balistinių raketų neplatinimą ir Kodeksą. Šiuo tikslu bus organizuojami renginiai Vienoje ir Niujorke, kad JT delegacijos galėtų dalyvauti susijusiuose renginiuose.

2.3.2.   Projekto aprašymas

Projekte bus numatyti trijų rūšių renginiai:

a)

finansuojami keturi informavimo renginiai (po 2 kiekviename mieste), kuriais bus remiamas Kodekso įgyvendinimas bei balistinių raketų neplatinimas ir kurie įvyks šiuose dviejuose miestuose:

i)

Niujorke, JT Generalinės Asamblėjos Pirmojo komiteto posėdžių arba Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo parengiamųjų komitetų posėdžių metu;

ii)

Vienoje, vykdant su Kodeksu susijusią ar kitą atitinkamą JT veiklą Vienoje.

Organizaciniai seminarų aspektai:

i)

kiekvienas seminaras truks pusę dienos, juose dalyvaus ne daugiau kaip 80 dalyvių iš JT misijų Niujorke bei Vienoje ir juos ves atrinkta pranešėjų bei ES pareigūnų grupė;

ii)

bus pakviesti ne daugiau kaip 6 pranešėjai;

iii)

bus pakviestas Kodekso pirmininkaujančios valstybės atstovas;

iv)

pagal šį sprendimą bus rengiami ir finansuojami ribotos sudėties pietūs ar vakarienės, kuriems vadovaus ES aukšto rango atstovas bei ekspertai ir kurių metu bus siekiama į procesą įtraukti aukšto rango pareigūnus iš atrinktų šalių.

Šiuo tikslu įgyvendinantysis subjektas kiekvieno renginio atveju pasiūlys šalių sąrašą; kai kurios iš jų bus prie Kodekso neprisijungusios valstybės. Tokiu būdu bus sudaryta galimybė sušaukti aukšto rango atstovus, sprendžiančius ginklų neplatinimo klausimus;

b)

finansuojami trys regioniniai informavimo seminarai, kurie galėtų vykti Lotynų Amerikoje (pvz., Argentinoje, Brazilijoje, Čilėje, Meksikoje arba vienoje iš Karibų jūros regiono prie Kodekso neprisijungusių valstybių), Artimuosiuose Rytuose (pvz., Persijos įlankos šalyse, Bahreine, Katare arba Saudo Arabijoje) ir Azijoje (pvz., Indonezijoje arba Vietname). Vieta bus pasirinkta susitarus su vyriausiuoju įgaliotiniu, kompetentingoje Tarybos darbo grupėje aktyviai konsultuojantis su valstybėmis narėmis. Seminarai bus skirti raketų platinimo tendencijų klausimui ir juose daugiausia dėmesio bus skiriama regioniniams klausimams bei bus svarstomas Kodeksas, taip pat bus supažindinta su praktine informacija apie prie Kodekso prisijungusios valstybės pareigas. Į juos bus kviečiamos vyriausybiniu lygmeniu dalyvauti atitinkamo regiono prie Kodekso prisijungusios valstybės, kad pasidalytų savo patirtimi su prie Kodekso neprisijungusiomis valstybėmis. Bus pakviestas ir Kodekso pirmininkaujančios valstybės atstovas, kad padarytų pareiškimą ir pirmininkautų susitikimui. Seminaruose galėtų dalyvauti pareigūnai, diplomatai, karinis personalas, tarptautinių organizacijų atstovai, ES atstovai, akademinės bendruomenės nariai ir pan.

Organizaciniai seminarų aspektai:

i)

kiekvienas seminaras truks vieną dieną;

ii)

galėtų būti pakviesta dalyvauti ne daugiau kaip 50 asmenų;

iii)

bus pakviestas Kodekso pirmininkaujančios valstybės atstovas, kad padarytų pareiškimą;

c)

ne daugiau kaip 10 tikslinių ekspertų misijų, skirtų prie Kodekso neprisijungusioms valstybėms. Jos iš esmės bus orientuotos į atitinkamas pramonės šakas, mokslininkų bendruomenę, eksporto kontrolės ekspertus ir pilietinės visuomenės atstovus. Vietos misijoms tikslinėse šalyse vadovaus du balistinių raketų neplatinimo srities ekspertai iš įgyvendinančiosios agentūros ir vienas ES ekspertas, koordinuodami veiklą su Europos Sąjungos kompetencijos centrais. Misijos galėtų būti vykdomos Alžyre, Bahreine, Bolivijoje, Brazilijoje, Egipte, Indijoje, Indonezijoje, Izraelyje, Katare, Kinijoje, Malaizijoje, Meksikoje, Pietų Afrikoje, Saudo Arabijoje ir Tailande, tačiau neapsiribojant šiomis šalimis. Dėl galutinio šalių sąrašo bus nuspręsta glaudžiai bendradarbiaujant su vyriausiuoju įgaliotiniu, taip pat bendradarbiaujant su juo bus apsvarstyta galimybė vykdyti bendrus demaršus JT 1540 komitetui vykdant informavimo veiklą. Misijose galėtų dalyvauti lankomos šalies pareigūnai, diplomatai, karinis personalas, akademinės bendruomenės nariai, pramonės atstovai, mokslinių tyrimų darbuotojai ir pan. Pirmenybė bus teikiama pareigūnams ir politinius spendimus priimantiems asmenims, diplomatams, atitinkamam kariniam personalui ir pan.

Organizaciniai seminarų aspektai:

i)

kiekvienas seminaras truks vieną dieną;

ii)

būtų pakviesti ne daugiau kaip 25 asmenys;

iii)

galėtų būti pakviesti 3 ekspertai;

iv)

bus pakviestas Kodekso pirmininkaujančios valstybės atstovas.

2.3.3.   Numatomi projekto/rodiklių rezultatai

a)

Niujorke ir Vienoje bus surengti bent 4 informavimo renginiai;

b)

3 regioniniuose renginiuose suburta svarbi diplomatų ir akademinė bendruomenė ir sudarytos sąlygos naujoms prisijungimo perspektyvoms;

c)

įvykdyta 10 ekspertų misijų siekiant skatinti visuotinį Kodekso taikymą. Tose misijose suburta bent 20 sprendimus priimančių asmenų bei pareigūnų ir padidintas aplankytų šalių pareigūnų bei sprendimus priimančių asmenų įsipareigojimų lygis;

d)

didinamas informuotumas apie raketų platinimo tendencijas, ypač apie Kodeksą, prie Kodekso neprisijungusiose valstybėse ir skatinamos diskusijos dėl tolesnių pastangų siekiant sustabdyti raketų platinimą;

e)

įgyvendinant projektą Sąjungoje ir už jos ribų skatinami debatai dėl būsimų iniciatyvų;

f)

projektu didinamas raketų platinimo, kaip strateginės problemos, žinomumas.

2.3.4.   Projekto naudos gavėjai

Šiuose renginiuose daugiausia dėmesio bus skiriama prie Kodekso neprisijungusioms valstybėms, nors prie Kodekso prisijungusios valstybės galėtų prie kai kurių renginių prisidėti dėl politinių priežasčių. Dalyviai pirmiausia turėtų būti vyriausybių ekspertai ir aukšto rango pareigūnai.

Naudos gavėjų valstybių galutinė atranka bus atliekama vykdant įgyvendinančiojo subjekto konsultacijas su vyriausiuoju įgaliotiniu, kompetentingoje Tarybos darbo grupėje aktyviai konsultuojantis su valstybėmis narėmis.

3.   TRUKMĖ

Bendra numatoma projektų įgyvendinimo trukmė – 30 mėnesių.

4.   ĮGYVENDINANTYSIS SUBJEKTAS

a)

Techninis projektų įgyvendinimas bus pavestas FRS;

b)

bendras finansavimas priklausys nuo FRS;

c)

įgyvendinantysis subjektas parengs:

i)

projektų įgyvendinimo ketvirčio ataskaitas;

ii)

ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo projektų įgyvendinimo pabaigos – galutinę ataskaitą;

d)

ataskaitos bus siunčiamos vyriausiajam įgaliotiniui;

e)

FRS užtikrins Sąjungos įnašo matomumą, proporcingą jo dydžiui.

5.   TREČIŲJŲ ŠALIŲ DALYVIAI

Projektai bus visiškai finansuojami pagal šį sprendimą. Prie Kodekso prisijungiančių arba prie jo neprisijungusių valstybių ekspertai gali būti laikomi trečiųjų šalių dalyviais. Jie dirbs laikydamiesi FRS standartinių taisyklių.

(1)  2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 428/2009, nustatantis Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą (OL L 134, 2009 5 29, p. 1).