(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1005/2008 (NNN reglamentu) sukuriama Sąjungos sistema, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(2)

NNN reglamento VI skyriuje nustatyta tvarka, susijusi su nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių nustatymu, veiksmais, kurių imamasi šalių, pripažintų nebendradarbiaujančiomis trečiosiomis šalimis, atžvilgiu, nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių sąrašo sudarymu, išbraukimu iš nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių sąrašo, nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių sąrašo viešumu ir neatidėliotinomis priemonėmis.

(3)

Pagal NNN reglamento 31 straipsnį Europos Komisija gali nustatyti trečiąsias šalis, kurias ji laiko nebendradarbiaujančiomis trečiosiomis šalimis kovojant su NNN žvejyba. Trečioji šalis gali būti pripažinta nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi, jei ji, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybė, nevykdo jai pagal tarptautinę teisę tenkančių pareigų imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(4)

Nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių nustatymas grindžiamas visos NNN reglamento 31 straipsnio 2 dalyje nustatytos informacijos apžvalga.

(5)

Pagal NNN reglamento 33 straipsnį Taryba gali sudaryti nebendradarbiaujančių šalių sąrašą. Toms šalims taikomos NNN reglamento 38 straipsnyje nustatytos priemonės.

(6)

Pagal NNN reglamento 20 straipsnio 1 dalį trečiųjų šalių vėliavos valstybių prašoma pranešti Komisijai apie jų taikomas įstatymų ir kitų teisės aktų, taip pat išteklių išsaugojimo bei valdymo priemonių, kurių turi laikytis jų žvejybos laivai, įgyvendinimo, kontrolės ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemones.

(7)

Pagal NNN reglamento 20 straipsnio 4 dalį Komisija vykdo administracinį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis srityse, susijusiose su to reglamento nuostatų dėl žvejybos laimikio sertifikavimo įgyvendinimu.

(8)

Pagal NNN reglamento 32 straipsnį Komisija 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimu (2) informavo aštuonias trečiąsias šalis, kad jos pagal NNN reglamentą gali būti pripažintos nebendradarbiaujančiomis trečiosiomis šalimis.

(9)

Į savo 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą Komisija įtraukė informaciją dėl esminių faktų ir tokį preliminarų pripažinimą pagrindžiančių aplinkybių.

(10)

Be to, 2012 m. lapkričio 15 d. Komisija aštuonioms trečiosioms šalims atskirais raštais pranešė, kad svarsto galimybę pripažinti jas nebendradarbiaujančiomis trečiosiomis šalimis. Kartu su tais raštais joms įteiktas ir 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimas.

(11)

Tuose raštuose Komisija pabrėžė, jog tam, kad jos atitinkamai pagal NNN reglamento 31 ir 33 straipsnius nebūtų pripažintos nebendradarbiaujančiomis trečiosiomis šalimis ir pasiūlytos įtraukti į oficialų sąrašą kaip nebendradarbiaujančios trečiosios šalys, atitinkamos trečiosios šalys raginamos, glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija, parengti ir įgyvendinti veiksmų planą siekiant ištaisyti 2012 m. lapkričio 15 d. sprendime nustatytus trūkumus. Laiku ir veiksmingai įgyvendinusios veiksmų planą atitinkamos šalys būtų galėjusios išvengti pripažinimo nebendradarbiaujančiomis trečiosiomis šalimis ir pasiūlymo įtraukti jas į galutinį sąrašą.

(12)

Todėl Komisija paragino aštuonias atitinkamas trečiąsias šalis: i) imtis visų būtinų priemonių Komisijos pasiūlytuose veiksmų planuose nustatytiems veiksmams įgyvendinti; ii) įvertinti Komisijos pasiūlytuose veiksmų planuose nustatytų veiksmų įgyvendinimą; iii) kas šešis mėnesius pateikti Komisijai išsamias ataskaitas ir jose įvertinti kiekvieno veiksmo įgyvendinimą, inter alia, atsižvelgiant į to veiksmo ir (arba) bendrą veiksmų veiksmingumą užtikrinant, kad žvejybos kontrolės sistema atitiktų visus reikalavimus.

(13)

Toms aštuonioms atitinkamoms trečiosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu atsakyti į Komisijos sprendime aiškiai išdėstytus klausimus ir pastabas dėl kitos aktualios informacijos. Toms šalims buvo leista pateikti įrodymus 2012 m. lapkričio 15 d. sprendime paminėtiems faktams paneigti ar papildyti arba, kai tinka, patvirtinti veiksmų planą padėčiai pagerinti ir imtis priemonių trūkumams ištaisyti. Toms aštuonioms šalims buvo užtikrinta teisė prašyti papildomos informacijos arba ją teikti.

(14)

Todėl 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimu ir raštais Komisija pradėjo dialogą su aštuoniomis trečiosiomis šalimis ir nurodė, kad, jos nuomone, šešių mėnesių turėtų iš esmės pakakti susitarimui pasiekti.

(15)

Komisija toliau ieškojo informacijos ir tikrino visą, jos nuomone, būtiną informaciją. Aštuonių trečiųjų šalių pastabos žodžiu ir raštu, pateiktos priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą, buvo apsvarstytos ir į jas buvo atsižvelgta. Toms aštuonioms šalims buvo nuolat žodžiu arba raštu pranešama apie Komisijos svarstymus.

(16)

Šri Lankos Demokratinė Socialistinė Respublika (Šri Lanka) neįstengė paneigti faktų, kuriais rėmėsi Komisija, ar įgyvendinti veiksmų planą siekdama pagerinti padėtį.

(17)

Šis Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo Šri Lanka yra nustatoma trečiąja šalimi, kurią Komisija laiko nebendradarbiaujančia kovojant su NNN žvejyba, priimamas pasibaigus tyrimui bei dialogui ir įgyvendinant NNN reglamentą. Tas tyrimas ir dialogas vyko pagal tame reglamente nustatytus esminius procedūrinius reikalavimus, pagal kuriuos, inter alia, trečioji šalis kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybė privalo vykdyti pagal tarptautinę teisę joms tenkančias pareigas imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ar ją panaikinti.

(18)

Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo Šri Lanka yra nustatoma kaip trečioji šalis, kurią Komisija laiko nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi kovojant su NNN žvejyba, turi NNN reglamento 18 straipsnio 1 dalies g punkte nustatytų pasekmių.

(19)

2012 m. lapkričio 15 d. Komisija pagal NNN reglamento 32 straipsnį pranešė Šri Lankai, kad svarsto galimybę ją pripažinti nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi (3).

(20)

Komisija paragino Šri Lanką glaudžiai bendradarbiaujant su jos tarnybomis parengti veiksmų planą 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendime nustatytiems trūkumams ištaisyti.

(21)

Siūlomame veiksmų plane Komisija nurodė pagrindinius trūkumus, susijusius su keliais atvejais, kai nesilaikyta tarptautinėje teisėje nustatytų įpareigojimų, visų pirma sukurti tinkamą teisinę sistemą, taip pat su tinkamos ir veiksmingos stebėsenos, stebėtojų programos ir atgrasomųjų sankcijų sistemos nebuvimu ir netinkamu žvejybos laimikio sertifikavimo sistemos įgyvendinimu. Kiti nustatyti trūkumai yra platesne prasme susiję su tarptautinių įsipareigojimų laikymusi, įskaitant regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų (angl. RFMO) rekomendacijas bei rezoliucijas. Taip pat nustatyta, kad nesilaikyta susijusių institucijų rekomendacijų ir rezoliucijų, kaip antai Jungtinių Tautų tarptautinio neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos prevencijos veiksmų plano (angl. IPOA-IUU). Tačiau į neprivalomų rekomendacijų ir rezoliucijų nevykdymą atsižvelgta tik kaip į papildomus įrodymus, kurie nėra pagrindas pripažinti šalį nebendradarbiaujančia.

(22)

2012 m. gruodžio 14 d. dokumentuose Šri Lanka pranešė Komisijai apie institucinius susitarimus, sudarytus siekiant pašalinti siūlomame veiksmų plane nustatytus trūkumus.

(23)

Pastabas raštu Šri Lanka pateikė 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. sausio 4 d.

(24)

2013 m. vasario 7 d. raštu Komisija paprašė Šri Lankos pateikti atnaujintą informaciją apie siūlomo veiksmų plano svarbiausias sritis.

(25)

2013 m. kovo 13 d. Šri Lankos valdžios institucijos pateikė šiuos dokumentus: i) pridedamą raštą ir paaiškinimą; ii) atnaujintus visų Šri Lankos priemonių, kurių bus imtasi, terminus; iii) atnaujintą informaciją apie siūlomo veiksmų plano svarbiausias sritis; iv) 2013 m. nacionalinį kovos su NNN žvejyba veiksmų planą; v) atnaujintą informaciją apie administracines procedūras ir rekomendacijas dėl žvejybos laimikio sertifikatų naudojimo; vi) 2013 m. biudžeto lėšas, skirtas Žuvininkystės ir vandens išteklių plėtros departamento Kokybės kontrolės skyriaus padaliniui įkurti oro uoste; vii) peržiūrėtų teisės aktų, susijusių su teisinių įsipareigojimų vykdymu, tolimojo plaukiojimo laivyno stebėsena ir atgrasomosiomis sankcijomis, projektų tekstus; viii) operatorių informavimo apie žvejybos laimikio sertifikavimo sistemą programas; xi) patikros sistemą ir x) gaires dėl NNN veiklos atviroje jūroje nagrinėjimo procedūrų.

(26)

Komisijos ir Šri Lankos techninės konsultacijos vyko 2013 m. balandžio 17 d. Briuselyje. Tame susitikime Šri Lankos valdžios institucijos pristatė Komisijai savo naują nacionalinį kovos su NNN žvejyba veiksmų planą, taip pat numatomas taikyti priemones, siekiant pagerinti kryžminę žvejybos laimikio sertifikatuose esančios informacijos patikrą ir pateikė informaciją apie pradėtą teisinės sistemos peržiūrą.

(27)

2013 m. gegužės 30 d. ir birželio 3 d. pateikdama informaciją, Šri Lanka pabrėžė įsipareigojimą laiku įgyvendinti savo veiksmų planą ir kartu priimti dalinius teisės aktų pakeitimus siekiant sugriežtinti baudžiamąsias priemones dėl NNN žvejybos ir pradėti laivų stebėjimo sistemos (LSS) viešųjų pirkimų procesą.

(28)

Remdamasi pažanga, nustatyta 2012 m. lapkričio mėn. – 2013 m. birželio mėn. pradžioje, 2013 m. birželio 11 d. raštu Komisija pranešė Šri Lankai, kad tam, kad būtų pasiekta konkrečių rezultatų ir pašalinti 2012 m. lapkričio 15 d. sprendime pažymėti trūkumai bei užbaigti būtini veiksmai, Komisija palaikys dialogą su Šri Lanka papildomą devynių mėnesių laikotarpį iki 2014 m. vasario 28 d. Vėliau, 2013 m. birželio 20 d., Komisija pateikė atnaujintą veiksmų plano pasiūlymą.

(29)

2013 m. rugpjūčio 22 d. Šri Lanka pateikė 2013 m. gegužės 31 d. – 2013 m. rugpjūčio 15 d. laikotarpio pažangos ataskaitą, o 2013 m. spalio 28 d. – informaciją apie iš dalies pakeistų teisės aktų priėmimo procedūrą.

(30)

2014 m. sausio 28–30 d. Komisija lankėsi atitinkamose Šri Lankos valdžios institucijose. Tos institucijos buvo susipažinusios su pažanga imantis veiksmų siekiant pagerinti padėtį pagal 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir pasiūlytą veiksmų planą. Per Komisijos vizitą Šri Lankos valdžios institucijos turėjo galimybę teikti pareiškimus ir aktualius dokumentus atsakydamos į 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir pranešti Komisijai apie naujausius pokyčius, susijusius su veiksmų plano įgyvendinimo pažanga.

(31)

2014 m. kovo 27 d. Šri Lanka pateikė dar vieną pažangos ataskaitą, apimančią 2013 m. rugpjūčio 16 d. – 2014 m. kovo 21 d. laikotarpį. Ji taip pat pateikė šiuos dokumentus: i) atnaujintą informaciją apie siūlomo veiksmų plano svarbiausias sritis; ii) atnaujintą nacionalinio kovos su NNN žvejyba veiksmų plano įgyvendinimo laikotarpį; iii) Žuvininkystės ir vandens išteklių plėtros ministerijos raštus Išorės reikalų ministerijai, kuriais prašoma prisijungti prie FAO atitikties susitarimo ir piliečių, vykdančių NNN žvejybą laivais, plaukiojančiais su kitų valstybių vėliavomis, tyrimo; iv) prašymą dėl LSS finansavimo ir įrodymą apie reikalavimą įrengti atsakiklius; v) informaciją apie informuotumo didinimą ir vi) peržiūrėto 2014 m. žvejybos žurnalo ir plano, skirto uostuose tolimosios žvejybos laivams ir atviros jūros žvejybos laivams tikrinti, pavyzdžius. Be to, buvo pateikta informacija dėl Šri Lankos Parlamento peržiūrėto žuvininkystės įstatymo priėmimo 2013 m. lapkričio 5 d.2014 m. rugpjūčio 1 d. Šri Lanka pateikė papildomą pažangos ataskaitą, apimančią laikotarpį iki 2014 m. liepos mėn., kurioje be atnaujintos informacijos, susijusios su pagrindinėmis pasiūlyto veiksmų plano sritimis, ir atnaujintų nacionalinio kovos su NNN žvejyba veiksmų plano įgyvendinimo terminų pateikiami šie dokumentai: Išorės reikalų ministerijos raštas Žuvininkystės ir vandens išteklių plėtros ministerijai, kuriuo informuojama, kad prisijungimo prie FAO atitikties susitarimo dokumento kopija bus pateikta iš karto po prisijungimo; generaliniam advokatui skirtas prašymas į galiojančius teisės aktus įtraukti griežtesnes sankcijas; du teisės aktų rengėjų raštai, kuriuose pateikti peržiūrėtų atitinkamų reglamentų dėl žvejybos veiksmų atviroje jūroje ir sužvejotų žuvų laimikio duomenų rinkimo projektai, taip pat atviroje jūroje žvejojančių laivų kapitonų informavimo programų santrauka ir IOTC skirta regioninės stebėtojų programos įgyvendinimo ataskaita. 2014 m. rugpjūčio 29 d. Šri Lanka pateikė papildomos informacijos apie tai, kaip šalinami nustatyti trūkumai, t. y. nurodė, kad parengti reglamentų dėl žvejybos veiksmų atviroje jūroje ir sužvejotų žuvų laimikio duomenų rinkimo projektai ir aplinkraštis apie sankcijų sistemą, pateikė informacijos apie stebėtojų bei patikros programas ir apie pažangą, padarytą šalinant nustatytus trūkumus. 2014 m. rugsėjo 18 ir 19 d. Šri Lanka pateikė naujos informacijos – patvirtinimą, kad reglamentai dėl žvejybos veiksmų atviroje jūroje ir sužvejotų žuvų laimikio duomenų rinkimo priimti, apžvalgą, kaip vyksta vidaus darbas rengiant Vyriausybės memorandumo dėl atgrasančios sankcijų sistemos projektą, darbo siekiant laikytis IOTC reikalavimų apžvalgą, informacijos apie laivo žurnalą, patikros bei stebėtojų programų taikymo sritį ir galimybę nuo 2015 m. sausio mėn. iki rugpjūčio mėn. kai kuriuose žvejybos laivuose palaipsniui įdiegti LSS atsakiklius (nors sutartis su rangovu dar nepasirašyta ir nevykdoma).

(32)

Komisija toliau ieškojo informacijos ir tikrino visą, jos nuomone, būtiną informaciją. Į Šri Lankos pastabas žodžiu ir raštu, pateiktas priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą, buvo atsižvelgta; Šri Lankai buvo nuolat žodžiu arba raštu pranešama apie Komisijos svarstymus.

(33)

Atsižvelgdama į surinktus duomenis, kaip aprašyta 34–67 konstatuojamosiose dalyse, Komisija mano, kad Šri Lanka nepakankamai ėmėsi veiksmų, kad išspręstų 2012 m. lapkričio 15 d. sprendime nustatytas problemas ir pašalintų trūkumus. Taip pat nevisiškai įgyvendintos ir pridėtame veiksmų plane pasiūlytos priemonės.

(34)

Pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 dalį Komisija, atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 15 d. sprendime nustatytus faktus ir Šri Lankos pateiktą atitinkamą informaciją, pasiūlytą veiksmų planą ir priemones, kurių imtasi siekiant pagerinti padėtį, vertino, kaip Šri Lanka kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybė vykdo jai tenkančius tarptautinius įsipareigojimus. Atlikdama šį vertinimą, Komisija atsižvelgė į NNN reglamento 31 straipsnio 4–7 dalyse išvardytas sąlygas.

(35)

Kaip nurodyta 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo 292 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad Šri Lanka neturi teisės aktų, kuriais nustatomas žvejybos atviroje jūroje licencijų išdavimas.

(36)

Kaip nurodyta 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo 296 konstatuojamojoje dalyje, 13 Šri Lankos laivų įtraukti į Indijos vandenyno tunų komisijos (angl. IOTC) NNN laivų sąrašo projektą, nes jie buvo užklupti pažeidžią IOTC išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones. Po 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo Šri Lanka neuždraudė savo laivams nelegaliai žvejoti atviroje jūroje, taip pat iš karto nepriėmė teisės aktų, pagal kuriuos būtų leidžiama žvejoti atviroje jūroje ir būtų išduodamos žvejybos atviroje jūroje licencijos siekiant išvengti nelegalios žvejybos, kurią vykdo jos žvejybos laivai. Vietoj to 2013 m. lapkričio 5 d. Šri Lanka galiausiai priėmė peržiūrėtą žuvininkystės įstatymą, pagal kurį leidžiama žvejyba atviroje jūroje. Ji parengė įgyvendinimo teisės akto projektą dėl licencijų išdavimo atviroje jūroje žvejojantiems laivams; remiantis valdžios institucijų pateikta informacija, šis įgyvendinimo teisės aktas priimtas 2014 m. rugsėjo mėn., tačiau dar neįgyvendinamas. Šri Lanka taip pat sumažino IOTC kompetencijos rajone žvejojančių laivų skaičių nuo 3 307 iki 1 758 laivų, tačiau šie laivai vis dar žvejoja turėdami administracinę atviros jūros licenciją, o ne teisėtą licenciją. Atsižvelgiant į tai, primenama, kad pagal JT susitarimo dėl žuvų išteklių (angl. UNFSA) 18 straipsnio 3 dalies b punkto ii papunktį (4) vėliavos valstybė privalo imtis priemonių siekdama užkirsti kelią jos laivų, neturinčių tinkamų licencijų ar leidimų žvejoti, žvejybai atviroje jūroje. Dabartinė padėtis akivaizdžiai rodo, kad Šri Lanka kaip vėliavos valstybė nesilaiko tarptautinių įsipareigojimų.

(37)

Po to, kai buvo priimtas 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimas, remiantis IOTC pateikta informacija (5), pakrantės valstybės 2013 m. aptiko tris su Šri Lankos vėliava plaukiojančius laivus (Malshiri No. 1, Gold Marine 5 ir Lakpriya 2), kurie, kaip manoma, dalyvavo NNN veikloje. Primenama, kad pagal UNFSA 18 straipsnio 1 ir 2 dalis vėliavos valstybė atsako už savo atviroje jūroje žvejojančius laivus. Be to, pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (angl. UNCLOS) 118 straipsnį vėliavos valstybė privalo bendradarbiauti gyvųjų išteklių išsaugojimo ir valdymo srityse, o tam neabejotinai kenkia jos laivynas, plaukiojantis IOTC kompetencijos rajone be teisėtų žvejybos licencijų ir vykdantis NNN žvejybos veiklą, kaip nurodyta NNN reglamento 2 straipsnio apibrėžtyse.

(38)

Be to, 2013 m. buvo nustatyta, kad 13 kitų Šri Lankos laivų, patikrintų tuo metu, kai plaukė per pakrantės valstybės išskirtinę ekonominę zoną (IEZ), pažeidė IOTC išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones. Komisijos manymu, tęsiama Šri Lankos laivų žvejyba pažeidžiant IOTC išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones aiškiai rodo, kad Šri Lanka nevykdo jai pagal tarptautinę teisę tenkančių vėliavos valstybės įsipareigojimų, kaip nurodyta 37 konstatuojamojoje dalyje.

(39)

Tai taip pat rodo, kad Šri Lanka neužtikrina, kad žvejybos laivai, turintys teisę plaukioti su jos vėliava, nevykdytų ar neremtų NNN žvejybos, o tai neatitinka IPOA-IUU 34 punkto, pagal kurį valstybės turėtų užtikrinti, kad žvejybos laivai, turintys teisę plaukioti su jų vėliava, nevykdytų ar neremtų NNN žvejybos. Be to, tai, kad yra su Šri Lankos vėliava plaukiojančių laivų, nurodytų 36–38 konstatuojamosiose dalyse, taip pat rodo, kad Šri Lanka nevykdo savo įsipareigojimų pagal UNFSA 19 straipsnio 1 ir 2 dalis, pagal kurias vėliavos valstybė turi užtikrinti, kad su jos vėliava plaukiojantys laivai laikytųsi RFMO išteklių išsaugojimo ir valdymo taisyklių.

(40)

Komisija taip pat nustatė, kad Šri Lanka negalėjo veiksmingai imtis deramų priemonių kovodama su pasikartojančia NNN žvejyba dėl jos teisinės sistemos trūkumų. Todėl veiksmų plane pasiūlyta peržiūrėti teisinę sistemą siekiant užtikrinti tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su atvira jūra, laikymąsi, pašalinti pakankamų veikiančių priemonių trūkumą siekiant veiksmingai stebėti Šri Lankos dideliais atstumais plaukiojantį laivyną ir sukurti atgrasomųjų sankcijų sistemą.

(41)

Kaip nurodyta šio sprendimo 36 konstatuojamojoje dalyje, 2013 m. lapkričio mėn. Šri Lanka priėmė peržiūrėtą žuvininkystės įstatymą, leidžiantį jos laivams žvejoti už jos IEZ ribų. Tačiau įstatymas, kuris turi būti priimtas dėl licencijų žvejoti atviroje jūroje išdavimo sistemos įgyvendinimo, vis dar yra projektas, todėl jis nėra taikomas. Šiuo metu licencijas išduoda administracija be iš anksto nustatytos procedūros ir nesistemiškai. Be to, peržiūrėtame žuvininkystės įstatyme buvo nustatytos sugriežtintos sankcijos dėl NNN pažeidimų, kurios gali būti laikomos atgrasančiomis tik daliai Šri Lankos dideliais atstumais plaukiojančio laivyno (t. y. mažiems laivams, žvejojantiems už Šri Lankos IEZ ribų, kuriems sankcijos gali būti laikomos tinkamomis atsižvelgiant į ribotą tų laivų žvejybos pajėgumą). Tačiau 2013 ir 2014 m. didelių Šri Lankos laivų (ilgesnių nei 24 metrai) skaičius padidėjo, o sankcijos, nustatytos naujajame žuvininkystės įstatyme, taikomame šiai laivyno daliai, negali būti laikomos atgrasančiomis, nes šių laivų žvejybos pajėgumas yra nuo 10 iki 20 kartų didesnis nei mažesnių laivų. Galiojančiuose teisės aktuose (6) nustatyta didžiausia bauda siekia 8 429 EUR (1 500 000 LKR (7)); ji negali būti laikoma veiksminga siekiant užtikrinti atitiktį, atgrasyti nuo pažeidimų ir užkirsti kelią pažeidėjams gauti naudos iš savo neteisėtos veiklos. Taigi, tokios sankcijos negali būti laikomos atitinkančiomis UNFSA 19 straipsnio 2 dalį, kurioje, inter alia, nustatyta, kad turėtų būti taikomos pakankamai griežtos sankcijos, kuriomis būtų užtikrinta, kad pažeidėjai negautų naudos iš savo neteisėtos veiklos. Todėl Komisija mano, kad Šri Lankos įvesta sankcijų sistema yra neabejotinai neadekvati ir akivaizdžiai neproporcinga galimų pažeidimų dydžiui, galimam pažeidimų poveikiui ištekliams ir galimai naudai, kurią pažeidėjai gali gauti iš tokių neteisėtų veiksmų.

(42)

Taigi, atsižvelgiant į Šri Lankai tenkančias vėliavos valstybės pareigas, Šri Lankos įgyvendinamų veiksmų nepakanka tam, kad būtų laikomasi UNCLOS 118 straipsnio ir UNFSA 18, 19 ir 20 straipsnių nuostatų.

(43)

Atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo 292–299 konstatuojamąsias dalis ir pokyčius po 2012 m. lapkričio 15 d., vadovaudamasi NNN reglamento 31 straipsnio 3 dalimi ir 4 dalies a punktu, Komisija mano, kad Šri Lanka neįvykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių vėliavos valstybės įpareigojimų dėl NNN žvejybą vykdančių laivų ir NNN žvejybos, kurią vykdo arba remia su jos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai arba jos piliečiai, ir kad ji nesiėmė pakankamų priemonių kovai su dokumentais pagrįsta ir pasikartojančia anksčiau su jos vėliava plaukiojusių laivų vykdoma NNN žvejyba.

(44)

Kaip aprašyta 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo 302–311 konstatuojamosiose dalyse, Komisija įvertino, ar Šri Lanka veiksmingai bendradarbiavo su Komisija tyrimų ir susijusios veiklos srityse.

(45)

Kalbant apie laivus, nurodytus 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo 293 konstatuojamojoje dalyje, Šri Lanka, kaip nurodyta to sprendimo 296 konstatuojamojoje dalyje, buvo įpareigota kas mėnesį pranešti apie veiksmus, kurių buvo imtasi tų laivų atžvilgiu. Pranešimai buvo teikiami tik 9 iš 12 mėnesių 2013 m. ir 2 iš 4 mėnesių 2014 m. Pažeisdama UNFSA 20 straipsnio nuostatas, kuriomis nustatomos valstybių pareigos tirti ir bendradarbiauti tiesiogiai arba per RFMO siekiant užtikrinti atitiktį RFMO išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių reikalavimams ir šių reikalavimų vykdymą, Šri Lanka nevykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių įpareigojimų užtikrinti tarptautinį bendradarbiavimą ir reikalavimų vykdymą.

(46)

Kaip aprašyta 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo 302 konstatuojamojoje dalyje, taip pat pirmiau esančioje 45 konstatuojamojoje dalyje, Šri Lanka nevykdė savo įsipareigojimų kas mėnesį pranešti IOTC apie 13 laivų, kurie, kaip manoma, dalyvauja NNN žvejybos veikloje, tačiau nėra įtraukti į IOTC sąrašus. Taigi, Šri Lanka neįstengė įrodyti, kad vykdo UNCLOS 94 straipsnio 2 dalies b punkto, kuriame nustatyta, kad vėliavos valstybė pagal savo vidaus teisės normas įgyvendina jurisdikciją kiekvienam su jos vėliava plaukiojančiam laivui, taip pat laivo kapitonui, pareigūnams ir įgulos nariams, sąlygas.

(47)

Be to, kaip aprašyta 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo 306 ir 307 konstatuojamosiose dalyse, Komisija įvertino, ar Šri Lanka už NNN žvejybą atsakingų operatorių atžvilgiu ėmėsi veiksmingų reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonių ir ar taikytos pakankamai griežtos sankcijos, kad pažeidėjai negalėtų gauti naudos iš savo NNN veiklos.

(48)

Kaip paaiškinta 41 konstatuojamojoje dalyje, priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą Šri Lanka neįgyvendino atgrasomųjų sankcijų sistemos dideliems savo laivyno laivams. Esamas sankcijų sąrašas neatitinka UNFSA 19 straipsnio 2 dalies, kurioje, inter alia, nustatyta, kad turėtų būti taikomos pakankamai griežtos sankcijos, kuriomis būtų užtikrinta, kad pažeidėjai negautų naudos iš savo neteisėtos veiklos.

(49)

Remiantis turimais įrodymais, vis tiek yra akivaizdu, kad Šri Lanka neįvykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių įpareigojimų dėl veiksmingų reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonių. Todėl, kaip paaiškinta 36–38 konstatuojamosiose dalyse, tai, kad tebesama laivų, kurie žvejoja pažeisdami IOTC išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, rodo, kad Šri Lanka nevykdo savo pareigų dėl atviroje jūroje žvejojančių savo laivų, kaip nustatyta UNFSA 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

(50)

Kaip pabrėžiama 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo 309 konstatuojamojoje dalyje, Šri Lankos išsivystymo lygis negali būti laikomas veiksniu, mažinančiu kompetentingų institucijų pajėgumą bendradarbiauti su kitomis šalimis ir imtis reikalavimų vykdymo užtikrinimo veiksmų. Konkrečių vystymosi problemų vertinimas išsamiau aprašytas 65–67 konstatuojamosiose dalyse.

(51)

Taigi, atsižvelgiant į Šri Lankai tenkančias vėliavos valstybės pareigas, Šri Lankos įgyvendinamų veiksmų nepakanka tam, kad būtų laikomasi UNCLOS 94 straipsnio 2 dalies b punkto ir UNFSA 18 ir 19 straipsnių.

(52)

Atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo 302–311 konstatuojamąsias dalis ir pokyčius po 2012 m. lapkričio 15 d., vadovaudamasi NNN reglamento 31 straipsnio 3 dalimi ir 5 dalies b, c ir d punktais, Komisija mano, kad Šri Lanka neįvykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių vėliavos valstybės pareigų dėl bendradarbiavimo ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo.

(53)

Kaip aprašyta 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo 314–334 konstatuojamosiose dalyse, Komisija įvertino visą svarbia laikomą informaciją apie Šri Lankos kaip Susitariančiosios IOTC Šalies statusą. Todėl Komisija įvertino visą svarbia laikomą informaciją dėl Šri Lankos sutikimo, priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą, taikyti IOTC priimtas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones.

(54)

Primenama, kad po to, kai buvo priimtas 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimas, IOTC paskelbė metines atitikties ataskaitas (atitinkamai 2013 (8) ir 2014 m. (9)), kurios rodo, kad Šri Lanka 2012 ir 2013 m. vis dar nesilaikė arba tik iš dalies laikėsi reikalavimų.

(55)

Atsižvelgiant į 2013 m. atitikties ataskaitą, Šri Lanka nepateikė tam tikros reikalingos informacijos apie statistiką ir kai kurias išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones.

(56)

Visų pirma, kalbant apie IOTC rezoliuciją 10/08 (10) dėl veiklą vykdančių laivų sąrašo, Šri Lanka nepateikė informacijos apie kiekvieno laivo tarptautinį radijo šaukinį. Kalbant apie IOTC rezoliuciją 06/03 (11) dėl laivų stebėjimo sistemos (LSS) įrengimo, Šri Lanka neįrengė LSS laivuose, kurių bendras ilgis yra daugiau nei 15 metrų, ir neįkūrė žuvininkystės stebėsenos centro (ŽSC). Šri Lanka taip pat nepateikė privalomos LSS pažangos ataskaitos. Kalbant apie IOTC rezoliuciją 10/02 (12) dėl privalomo statistinių duomenų teikimo reikalavimų, Šri Lanka nepateikė duomenų apie priekrantės žvejybos dydžių pasikartojimus, o jos pateikti duomenys apie nominalųjį žvejybos laimikį, žvejybos laimikį ir žvejybos pastangas bei dydžių pasikartojimus neatitiko rezoliucijoje dėl priekrantės žvejybos, paviršinių vandenų žvejybos ir žvejybos ūdomis nustatyto standarto. Kalbant apie IOTC rezoliuciją 05/05 (13) dėl duomenų apie ryklius pateikimo, Šri Lanka tik iš dalies atitiko reikalavimus, nes duomenys apie žiauniniais tinklais ir ūdomis sužvejotą laimikį pateikiami kartu.Kalbant apie IOTC rezoliuciją 12/05 (14) dėl perkrovimų uoste, Šri Lanka nepateikė privalomos ataskaitos.Kalbant apie IOTC rezoliuciją 11/04 dėl stebėtojų (15), Šri Lanka neįgyvendino regioninės stebėtojų programos, kaip reikalaujama pagal šią rezoliuciją. Visų pirma Šri Lanka neparengė stebėtojų programos, pagal kurią 5 % visų laivų, kurie ilgesni nei 24 m, būtų privalomai stebimi jūroje ir nevykdė įpareigojimo pranešti apie stebėtojus.

(57)

Atsižvelgiant į 2014 m. atitikties reikalavimams ataskaitą, Šri Lanka nepateikė nei tam tikros reikalingos informacijos apie statistiką, nei informacijos apie kai kurias išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones.

(58)

Visų pirma, kalbant apie IOTC rezoliuciją 13/02 (16), Šri Lanka nepriėmė teisės aktų dėl privalomo įrangos ženklinimo. Kalbant apie IOTC rezoliuciją 13/08 (17), Šri Lanka nepateikė žuvų telkimo įtaisų (ŽTĮ) valdymo plano, taip pat nesiėmė kokių nors teisinių ar administracinių priemonių prieš 8 gaubiamaisiais tinklais žvejojančius laivus, kaip reikalaujama pagal IOTC rezoliuciją 12/13 (18). Be to, kalbant apie IOTC rezoliuciją 06/03 (19), 2014 m. Šri Lanka neįrengė LSS laivuose, kurių bendras ilgis yra daugiau nei 15 metrų, neįkūrė ŽSC ir nepateikė privalomos LSS pažangos ataskaitos. Kalbant apie IOTC rezoliuciją 10/02 dėl privalomo statistinių duomenų teikimo reikalavimų, Šri Lankos pateikti duomenys apie nominalųjį žvejybos laimikį, žvejybos laimikį, žvejybos pastangas ir dydžių pasikartojimus neatitiko šioje rezoliucijoje numatyto standarto. Kalbant apie IOTC rezoliucijas 13/06 (20) ir 12/04 (21), Šri Lanka į nacionalinės teisės aktus neperkėlė draudimo žvejoti ilgapelekius pilkuosius ryklius, taip pat neįvykdė įpareigojimo nustatyti, kad gaubiamaisiais tinklais žvejojančiuose laivuose būtų žvejotojo tinkleliai, o ūdomis žvejojančiuose laivuose – ūdoms skirtos žnyplės ir kabliukų pašalinimo prietaisai. Kalbant apie rezoliuciją 11/04 (22), 2014 m., kaip ir praėjusiais metais, Šri Lanka neįgyvendino regioninės stebėtojų programos, kaip reikalaujama. Visų pirma Šri Lanka neparengė stebėtojų programos, pagal kurią 5 % visų laivų, kurie ilgesni nei 24 m, būtų privalomai stebimi jūroje ir nevykdė įpareigojimo pranešti apie stebėtojus. Kalbant apie IOTC rezoliuciją 10/10 (23), Šri Lanka nepateikė ataskaitos dėl tunų ir tunams giminingų žuvų produktų importo, iškrovimo ir perkrovimo uostuose.

(59)

Šri Lankos nesugebėjimas pateikti IOTC reikalingos informacijos ir įgyvendinti IOTC įpareigojimų, kaip nurodyta 56 ir 58 konstatuojamosiose dalyse, rodo, kad ji neįvykdė savo kaip vėliavos valstybės įsipareigojimų pagal UNCLOS ir UNFSA. Visų pirma, laiku nepateikus informacijos apie statistiką, LSS, žvejybos laimikį ir žvejybos pastangas, perkrovimą uoste ir stebėtojų programą, mažėja Šri Lankos galimybė vykdyti savo įsipareigojimus pagal UNCLOS 117 ir 118 straipsnius. Pagal tuos straipsnius valstybės įpareigojamos savo piliečių atžvilgiu priimti atviros jūros gyvųjų išteklių išsaugojimo priemones ir bendradarbiauti įgyvendinant gyvųjų išteklių išsaugojimo ir valdymo atviros jūros rajonuose priemones.

(60)

Kaip aprašyta 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo 322 konstatuojamojoje dalyje, 2010 m. lapkričio mėn. Komisijos vizito į Šri Lanką metu nustatyta tam tikrų faktų, visų pirma susijusių su LSS ir teisės aktų dėl žvejybos laimikio ataskaitų teikimo neturėjimu. Kiti susirūpinimą keliantys dalykai, pavyzdžiui, stebėtojų programos neįgyvendinimas ir nepakankamas duomenų teikimas apie laivus ir piliečius, kurie, kaip nustatyta, užsiima NNN žvejyba, išdėstyti 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo 319 ir 321 konstatuojamosiose dalyse, remiantis 2011 ir 2012 m. IOTC atitikties reikalavimams ataskaitomis.Šri Lankos valdžios institucijų pateikta su tais faktais susijusi informacija apie žvejybai atviroje jūroje skirtus teisės aktus, veiksmingos LSS ir patikimos stebėtojų programos sukūrimą, žvejybos laimikio registraciją ir ataskaitų teikimą parodė, kad valdžios institucijos pagal tarptautinius įsipareigojimus neužtikrino veiksmingos ir efektyvios su Šri Lankos vėliava plaukiojančių laivų kontrolės ir stebėsenos. Visų pirma, kaip nurodyta 36, 40 ir 41 konstatuojamosiose dalyse, Šri Lanka paraginta sukurti išsamią teisinę sistemą, pagal kurią būtų leidžiama žvejoti atviroje jūroje, būtų išduodamos žvejybos atviroje jūroje licencijos ir būtų įgyvendinamos IOTC rezoliucijos, visų pirma susijusios su savo laivyno stebėsena, kontrole ir priežiūra, kurios apimtų LSS, laivo žurnalą, sužvejoto kiekio ataskaitų sistemą ir stebėtojų programą.Kalbant apie žvejybos atviroje jūroje teisės aktus, buvo iš dalies pakeistas žvejybos įstatymas, skirtas leisti žvejoti atviroje jūroje, taip pat parengtas įgyvendinimo reglamento dėl licencijų išdavimo projektas; šis įgyvendinimo reglamentas galiausiai buvo priimtas 2014 m. rugsėjo mėn. Tačiau, kadangi įgyvendinimo reglamentas priimtas tik 2014 m. rugsėjo mėn. ir neturima informacijos apie tai, kaip jis būtų įgyvendinamas, išduodamos tik administracinės licencijos, o Šri Lankos laivai plaukioja be įdiegtos LSS. Kalbant apie regioninę stebėtojų programą, Šri Lankos valdžios institucijų pateikti dokumentai atskleidė, jog nepaisant to, kad buvo atrinkti ir įdarbinti keli inspektoriai, didelė laivyno dalis nebus aprėpta dėl nedidelio inspektorių, kurių yra 45, skaičiaus, palyginti su dideliu laivų, kurių IOTC sąraše yra 1 758, skaičiumi. Nepaisant to, Šri Lanka nepateikė IOTC jokių pasiūlymų, kad būtų išspręsta ši rimta problema, o tai reiškia, kad su Šri Lankos vėliava atviroje jūroje plaukiojantys laivai nėra tinkamai stebimi dėl nepakankamų priežiūros priemonių. Šiomis aplinkybėmis taip pat primenama, kad Šri Lanka turi rimtų problemų, susijusių su duomenų teikimu IOTC, dėl kurių mažėja šalies galimybės vykdyti savo kaip vėliavos valstybės įsipareigojimus.

(61)

Kalbant apie LSS, kaip aprašyta 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo 316, 321 ir 322 konstatuojamosiose dalyse ir šio sprendimo 60 konstatuojamojoje dalyje, Komisija primena įvairias IOTC nustatytas problemas. Po 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo Šri Lanka teigė, kad ji pradėjo LSS diegimo procesą. Ji pateikė Komisijai teisės aktus, įrodančius, jog reikalaujama, kad nuo 2011 m. lapkričio 1 d. laivuose būtų įdiegtas atsakiklis, ir nurodė, kad paslaugų teikėjas jau išrinktas. Tačiau nebuvo finansavimo, o Šri Lankos valdžios institucijų ir atitinkamos finansų įstaigos derybos tęsiasi jau daugiau kaip 18 mėnesių. Jose deramasi dėl paskolos sąlygų, siekiant įsigyti bei įrengti ŽSC ir teikti finansinę paramą operatoriams, kad visame atviroje jūroje plaukiojančiame laivyne per atitinkamą laikotarpį būtų įdiegta ir veiktų LSS. Todėl Šri Lankoje nėra veikiančio ŽSC. Be to, LSS vis dar kuriama, ji dar neveikia. Per Komisijos atstovų vizitą 2014 m. sausio mėn. nustatyta, kad, kaip tvirtinama vėlesniuose Šri Lankos dokumentuose ir IOTC 2013 ir 2014 m. atitikties reikalavimams ataskaitose, Šri Lankos žvejybos laivuose vis dar nėra įdiegta LSS. Kalbant apie IOTC LSS reikalavimų vykdymą, IOTC 2013 ir 2014 m. atitikties reikalavimams ataskaitos nedera su Šri Lankos veiksmais. Atitikties ataskaitose tvirtinama apie dalinį reikalavimų laikymąsi, o Šri Lankos pateikta informacija akivaizdžiai rodo, kad LSS iš tiesų neįdiegta. Taigi, remiantis surinkta informacija apie Šri Lankos valdžios institucijų stebėsenos, kontrolės ir priežiūros gebėjimus, visų pirma apie jų gebėjimus valdyti savo laivyną, ir veiksmingos LSS sukūrimą bei įdiegimą, Šri Lanka nevykdo UNFSA 18 straipsnio 3 dalies g punkte nustatytų sąlygų.

(62)

3.3 skirsnyje išdėstyti faktai rodo, kad Šri Lanka pažeidžia UNFSA 18 straipsnio 3 dalį.

(63)

Taigi, Šri Lanka, atsižvelgiant į jai tenkančias vėliavos valstybės pareigas, nepakankamai laikėsi UNCLOS 117 ir 118 straipsnių bei UNFSA 18 straipsnio 3 dalies.

(64)

Atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo 314–334 konstatuojamąsias dalis ir pokyčius priėmus tą sprendimą, vadovaudamasi NNN reglamento 31 straipsnio 3 ir 6 dalimis, Komisija mano, kad Šri Lanka nevykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių pareigų, susijusių su tarptautinėmis taisyklėmis, įstatymais ir išteklių išsaugojimo bei valdymo priemonėmis.

(65)

Primenama, kad pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą (24) Šri Lanka laikoma vidutinės žmogaus socialinės raidos šalimi (92-oji iš 186 šalių). Tai taip pat patvirtinama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1905/2006 (25) II priede, kuriame Šri Lanka priskiriama prie mažesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių kategorijos.

(66)

Kaip aprašyta 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo 337 konstatuojamojoje dalyje, nenustatyta jokių akivaizdžių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad Šri Lanka jai pagal tarptautinę teisę tenkančių įpareigojimų nevykdo dėl nepakankamo išsivystymo lygio. Po 2012 m. lapkričio 15 d. nebuvo pateikta papildomų konkrečių įrodymų, kad nustatyti trūkumai yra susiję su nepakankamais pajėgumais ir administracine infrastruktūra.

(67)

Atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo 336 ir 337 konstatuojamąsias dalis ir pokyčius po 2012 m. lapkričio 15 d., vadovaudamasi NNN reglamento 31 straipsnio 7 dalimi, Komisija mano, kad Šri Lankos su žvejyba susijusiai išsivystymo būklei ir apskritai jos su žvejyba susijusiai veiklai šalies išsivystymo lygis nekenkia.

(68)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas, kad Šri Lanka kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybė nevykdo pagal tarptautinę teisę jai tenkančių pareigų ir nesiima veiksmų siekdama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ar ją panaikinti, vadovaujantis NNN reglamento 31 straipsniu, šią šalį reikėtų pripažinti šalimi, kurią Komisija laiko nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi kovojant su NNN žvejyba.

(69)

Atsižvelgdamos į NNN reglamento 18 straipsnio 1 dalies g punktą, valstybių narių kompetentingos institucijos privalo neleisti importuoti į Sąjungą žuvininkystės produktų neprašydamos papildomų įrodymų arba nesiųsdamos vėliavos valstybei pagalbos prašymo, jei sužino, kad žvejybos laimikio sertifikatą patvirtino vėliavos valstybės, kuri pagal to reglamento 31 straipsnį laikoma nebendradarbiaujančia valstybe, valdžios institucijos. Neigiamas poveikis prekybai turėtų, kiek įmanoma, būti daromas palaipsniui, siekiant laikotarpiu tarp šio Komisijos įgyvendinimo sprendimo įsigaliojimo ir galimų Tarybos taikysimų priemonių palengvinti šalių prisitaikymą prie naujos padėties, o ekonominės veiklos vykdytojams skirti pakankamai laiko prisitaikyti, atsižvelgiant į Šri Lankos žuvininkystės gaminių specifines savybes ir į Šri Lankos tiekimo įmonių, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, ypatumus. Todėl šio sprendimo taikymas turėtų būti atidėtas trims mėnesiams. Toks atidėjimas neturėtų daryti jokio poveikio Tarybai imtis skubių priemonių, kad būtų greitai reaguojama į padėtį Šri Lankoje dėl NNN žvejybos.

(70)

Pažymėtina, kad Šri Lankos pripažinimas šalimi, kurią Komisija laiko nebendradarbiaujančia taikant šį sprendimą, nekliudo Komisijai ar Tarybai imtis tolesnių veiksmų sudarant nebendradarbiaujančių šalių sąrašą.

(71)

Jei Taryba įtrauktų Šri Lanką į nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių sąrašą pagal NNN reglamento 33 straipsnio nuostatas, šis pirmesnis sprendimas dėl pripažinimo nebendradarbiaujančia šalimi taptų nebeaktualus.

(72)

Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Žuvininkystės ir akvakultūros komiteto nuomonę,