20.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/303

(1)

vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1082/2006 (3), Komisija 2011 m. liepos 29 d. priėmė ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl to reglamento taikymo; Toje ataskaitoje Komisija paskelbė apie savo ketinimą pasiūlyti keletą Reglamento (EB) Nr. 1082/2006 pakeitimų, kad būtų supaprastintas ETBG steigimas ir veikla, taip pat apie savo ketinimą pasiūlyti paaiškinti tam tikras galiojančias nuostatas. Kliūtys steigti naujas ETBG turėtų būti pašalintos, kartu turėtų būti užtikrintas jau įsteigtų ETBG veiklos tęstinumas ir supaprastintas jų veikimas, nes taip bus galima platesniu mastu naudoti ETBG bei prisidėti prie geresnio viešųjų įstaigų politinio nuoseklumo ir bendradarbiavimo nesukuriant papildomos naštos nacionalinėms ar Sąjungos administracijoms;

(2)

dėl ETBG steigimo turėtų spręsti grupės nariai ir jų nacionalinės valdžios institucijos; Sąjungos lygmeniu ETBG steigimas nėra automatiškai siejamas su jokia teisine ar finansine nauda;

(3)

Lisabonos sutartyje į sanglaudos politiką įtrauktas teritorinis aspektas, o terminas „Bendrija“ pakeistas terminu „Sąjunga“. Todėl turėtų pasikeisti Reglamento (EB) Nr. 1082/2006 terminologija;

(4)

ETBG gali turėti potencialo dar labiau skatinti ir užtikrinti harmoningą visos Sąjungos vystymąsi ir ypač ekonominę, socialinę ir teritorinę jos regionų sanglaudą, taip pat prisidėti siekiant 2020 m. Europa, pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos (toliau - strategija „Europa 2020“) tikslų. ETBG taip pat gali teigiamai prisidėti prie regionų, kurie susiduria su didelėmis ir nuolatinėmis gamtinėmis ar demografinėmis problemomis, įskaitant specifinę atokiausių regionų padėtį, teritorinio bendradarbiavimo kliūčių mažinimo ir gali būt itin naudingos stiprinant trečiųjų šalių, užjūrio šalių ir teritorijų (toliau - UŠT), ir Sąjungos pasienio regionų bendradarbiavimą, taip pat naudojant Sąjungos išorės bendradarbiavimo programas;

(5)

iki šiol įgyta ETBG patirtis rodo, kad ETBG kaip teisinė priemonė taip pat naudojama bendradarbiavimui užtikrinti įgyvendinant kitą Sąjungos politiką nei sanglaudos politika, įskaitant įgyvendinamas programas ar jų dalis, kurioms naudojama ne sanglaudos politikos, o kita Sąjungos finansinė parama. ETBG veiksmingumas ir efektyvumas turėtų būti padidintas išplečiant ETBG pobūdį, šalinant nuolatines kliūtis ir palengvinant ETBG kūrimą ir veiklą kartu išsaugant valstybėms narėms galimybę riboti veiksmus, kuriuos ETBG gali vykdyti be Sąjungos finansinės paramos. Pagal Reglamentą (ES) Nr. 1082/2006 ETBG kiekvienoje valstybėje narėje užtikrintas didžiausias teisnumas, suteikiamas juridiniams asmenims pagal tos valstybės narės nacionalinės teisės aktus, įskaitant galimybę sudaryti susitarimus su kitomis ETBG ar kitais juridiniais asmenimis siekiant vykdyti bendrus bendradarbiavimo projektus, kad, inter alia, būtų užtikrintas veiksmingesnis makroregioninių strategijų įgyvendinimas;

(6)

pagal savo pobūdį ETBG veikia daugiau nei vienoje valstybėje narėje. Dėl to pagal Reglamentą (EB) Nr. 1082/2006 nustatyta galimybė, kuria naudojantis ETBG susitarime ir įstatuose leidžiama nurodyti tam tikrais klausimais taikytiną teisę. Turėtų būti patikslinta, kokiais atvejais pagal tame reglamente nustatytą taikomos teisės hierarchiją tokie nurodymai turi suteikti viršenybę valstybių narių, kuriose yra ETBG registruota buveinė, nacionalinės teisės aktams. Be to, Reglamento (EB) Nr. 1082/2006 nuostatos dėl taikomos teisės turėtų būti taikomos ir ETBG veiksmams bei veiklai, kurių teisinį vertinimą kiekvienu atskiru atveju atlieka valstybės narės;

(7)

skirtingose valstybėse narėse vietos ir regionų institucijų statusas skiriasi, todėl vienose valstybėse narėse šių institucijų kompetencija gali būti regioninė, o kitose, visų pirma mažesnėse arba centralizuotose valstybėse narėse, – nacionalinė. Todėl nacionalinės valdžios institucijos turėtų galėti tapti ETBG narėmis kartu su pačia valstybe nare;

(8)

kadangi Reglamente (EB) Nr. 1082/2006 nurodyta, kad pagal privatinę teisę įsteigtos įstaigos gali tapti ETBG narėmis, jei jos laikomos viešosios teisės reglamentuojamomis įstaigomis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/18/EB (4), ETBG ateityje turėtų būti galima naudoti viešosioms paslaugoms bendrai valdyti, ypatingą dėmesį skiriant visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms ar infrastruktūrai. Todėl kiti privatinės arba viešosios teisės reglamentuojami subjektai taip pat gali tapti ETBG nariais. Tai taip pat turėtų būti taikoma valstybės įmonėms, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/17/EB (5), ir įmonėms, kurioms patikėta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas tokiose srityse, kaip švietimas ir mokymai, medicininė priežiūra, socialiniai poreikiai, susiję su sveikatos ir ilgalaike priežiūra, vaikų priežiūra, galimybe įsidarbinti ir vėl integruotis į darbo rinką, socialiniu būstu, taip pat pažeidžiamoms grupėms priklausančių asmenų priežiūros ir socialinės įtraukties paslaugomis;

(9)

Į Reglamentą (EB) Nr. 1082/2006 neįtrauktos išsamios taisyklės dėl trečiųjų šalių subjektų dalyvavimo pagal tą reglamentą įsteigtoje ETBG, t. y. kai ją įsteigia nariai iš bent dviejų valstybių narių. Atsižvelgiant į tai, kad toliau derinamos taisyklės, kuriomis reglamentuojamas vienos ar daugiau valstybių narių ir vienos ar daugiau trečiųjų šalių bendradarbiavimas – daugiausia tarpvalstybinio bendradarbiavimo pagal Europos kaimynystės priemonę (EKP) ir Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP II) pagrindu, tačiau taip pat papildomo finansavimo Europos plėtros fondo lėšomis ir tarptautinio bendradarbiavimo vadovaujantis Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslu, pagal kurį lėšos, skirtos pagal EKP ir PNPP II, turi būti pervedamos siekiant telkti tokius ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) pagal jungtines bendradarbiavimo programas skirtus asignavimus, kontekste – turėtų būti aiškiai numatytas narių iš trečiųjų šalių, esančių valstybės narės, įskaitant jos atokiausius regionus, kaimynystėje dalyvavimas bent dviejų valstybių narių įsteigtose ETBG. Tai turėtų būti įmanoma, jei tai leidžiama pagal trečiųjų šalių teisės aktus arba bent vienos iš dalyvaujančių valstybių narių ir trečiųjų šalių susitarimus;

(10)

siekiant stiprinti Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir tuo tikslu siekiant didinti visų pirma teritorinio bendradarbiavimo, įskaitant tarpvalstybinį, tarptautinį ir tarpregioninį ETBG narių bendradarbiavimą vienoje ar daugiau sričių, veiksmingumą, trečiosioms šalims, esančioms valstybės narės, įskaitant jos atokiausius regionus, kaimynystėje, turėtų būti leidžiama dalyvauti ETBG. Todėl pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo programas Sąjungos lėšomis bendrai finansuojamais veiksmais, net jeigu jie yra įgyvendinami iš dalies arba visiškai už Sąjungos teritorijos ribų ir todėl ETBG veikla taip pat yra vykdoma bent tam tikru mastu ne Sąjungos teritorijoje, turėtų būti toliau siekiama Sąjungos sanglaudos politikos tikslų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir kai taikoma, ETGB, turinčių narių ir iš trečiųjų šalių, esančių bent vienos valstybės narės, įskaitant jos atokiausius regionus, kaimynystėje, veiklos indėlis siekiant Sąjungos išorės veiksmų politikos, pvz., vystomojo bendradarbiavimo ar ekonominio, finansinio ir techninio bendradarbiavimo, tikslų tėra šalutinis, nes atitinkamomis bendradarbiavimo programomis ir, savo ruožtu, tos ETBG veikloje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama Sąjungos sanglaudos politikos tikslams. Vadinasi, vystomojo bendradarbiavimo ar ekonominio, finansinio ir techninio bendradarbiavimo tikslai, kuriuos tarpusavyje įgyvendina tik viena valstybė narė, įskaitant jos atokiausius regionus, ir viena ar daugiau trečiųjų šalių, tik papildo sanglaudos politika grindžiamus teritorinio bendradarbiavimo tikslus, kuriuos tarpusavyje įgyvendina valstybės narės, įskaitant jų atokiausius regionus. Todėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 175 straipsnio trečia pastraipa yra pakankamas teisinis pagrindas šiam reglamentui priimti;

(11)

gavus UŠT nacionalinių, regioninių, subregioninių ir vietos valdžios institucijų ir organizacijų ir, kai tinkama, kitų viešųjų įstaigų ar institucijų, įskaitant viešųjų paslaugų teikėjus, leidimą dalyvauti ETBG remiantis Tarybos sprendimu 2013/755/ES (6) ir atsižvelgiant į tai, kad 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu specialus papildomas finansinis asignavimas pagal daugiametę finansinę programą turi sustiprinti atokiausių Sąjungos regionų ir kaimyninių trečiųjų šalių bei kai kurių UŠT, išvardytų SESV II priede, esančių tų atokiausių regionų kaimynystėje, bendradarbiavimą, galimybė naudotis ETBG teisine priemone turėtų būti sudaryta ir nariams iš UŠT. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir skaidrumą, turėtų būti nustatytos specialios narių iš UŠT prisijungimo prie ETBG patvirtinimo procedūros, įskaitant, kai būtina, specialias taisykles dėl atitinkamai ETBG, kurioje yra ir narių iš UŠT, taikytinos teisės;

(12)

Reglamente (EB) Nr. 1082/2006 susitarimas, kuriame išdėstyta būsimų ETBG sudėtis, atskiriamas nuo įstatų, kuriuose nustatyta įgyvendinimo veikla. Vis dėlto pagal tą reglamentą šiuo metu įstatuose turi būti pateiktos visos susitarimo nuostatos. Nors ir susitarimas, ir įstatai yra siunčiami valstybėms narėms, jie yra atskiri dokumentai, ir patvirtinimas turėtų būti reikalingas tik priimant susitarimą. Be to, kai kurie šiuo metu į įstatus įtraukti aspektai turėtų būti perkelti į susitarimą;

(13)

steigiant ETBG įgyta patirtis rodo, kad valstybės narės retai baigia patvirtinimo procedūrą per nustatytuosius tris mėnesius. Todėl tas laikotarpis turėtų būti pailgintas iki šešių mėnesių. Kita vertus, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, pasibaigus šiam laikotarpiui turėtų būti laikoma, kad susitarimas patvirtinamas nebyliu sutikimu, kai taikoma, vadovaujantis atitinkamų valstybių narių nacionaline teise, įskaitant jų atitinkamus konstitucinius reikalavimus. Tačiau valstybė narė, kurioje turi būti siūlomos ETBG registruota buveinė, turėtų oficialiai patvirtinti susitarimą. Nors valstybės narės turi galėti taikyti nacionalines galimo nario dalyvavimo ETBG patvirtinimo procedūros taisykles arba, vadovaudamosi nacionalinėmis taisyklėmis, kuriomis įgyvendinamas Reglamentas (EB) Nr. 1082/2006, parengti specialias taisykles, neturėtų būti nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo nuostatos dėl nebylaus sutikimo pasibaigus šešiems mėnesiams, išskyrus šiame reglamente nurodytus atvejus;

(14)

turėtų būti nustatyti pagrindai, kuriais remiantys valstybės narės gali atsisakyti patvirtinti galimo nario dalyvavimą ar susitarimą. Vis dėlto, sprendžiant dėl to patvirtinimo neturėtų būti atsižvelgiama į nacionalinę teisę, kurioje reikalaujama taikyti kitokias taisykles ir procedūras nei nustatytos Reglamente (EB) Nr. 1082/2006;

(15)

kadangi Reglamentas (EB) Nr. 1082/2006 negali būti taikomas trečiosiose šalyse, valstybė narė, kurioje siūloma įsteigti ETBG registruotą buveinę, tvirtindama galimų narių iš trečiųjų šalių, įsteigtų pagal tų trečiųjų šalių teisės aktus, dalyvavimą, turėtų įsitikinti, konsultuodamasi su tomis valstybėmis narėmis, pagal kurių įstatymus įsteigti kiti galimi ETBG nariai, kad trečiosios šalys taikė sąlygas ir procedūras, lygiavertes nustatytosioms Reglamente (EB) Nr. 1082/2006 arba veikė pagal tarptautinius dvišalius ar daugiašalius susitarimus tarp Europos Tarybos valstybių narių (nesvarbu, ar jos yra Sąjungos valstybės narės), sudarytus remiantis 1980 m. gegužės 21 d. Madride pasirašyta Europos konvencija dėl pasienio bendradarbiavimo tarp teritorinių bendrijų ir valdžios organų ir pagal ją priimtais papildomais protokolais. Taip pat turėtų būti nurodyta, kad tais atvejais, kai dalyvauja kelios Sąjungos valstybės narės ir viena ar daugiau trečiųjų šalių, turėtų pakakti, kad tokį susitarimą sudarytų atitinkama trečioji šalis ir viena dalyvaujanti Sąjungos valstybė narė;

(16)

siekiant skatinti prie veikiančios ETBG prisijungti naujus narius, turėtų būti supaprastinta susitarimų pakeitimo tvarka. Vadinasi, naujo nario iš susitarimą jau patvirtinusios valstybės narės atveju apie tokius pakeitimus reikėtų pranešti tik tai valstybei narei, pagal kurios įstatymus įsteigtas naujas galimas narys, ir valstybei narei, kurioje yra ETBG registruota buveinė, o ne visoms dalyvaujančioms valstybėms narėms. Apie tolesnius susitarimo pakeitimus turėtų būti pranešama visoms susijusioms valstybėms narėms. Tačiau toks keitimo procedūros supaprastinimas neturėtų būti taikomas tuo atveju, kai naujas galimas narys yra iš susitarimo dar nepatvirtinusios valstybės narės, trečiosios šalies arba UŠT, nes būtina, visas dalyvaujančias valstybes nares įgalinti patikrinti, ar toks prisijungimas atitinka jų viešąjį interesą arba viešąją politiką;

(17)

atsižvelgiant į Sąjungos valstybių narių ir UŠT ryšius, tos valstybės narės turėtų dalyvauti galimų narių iš UŠT dalyvavimo patvirtinimo procedūrose. Atsižvelgiant į specifinius valstybės narės ir UŠT valdymo santykius, valstybė narė turėtų arba pritarti galimo nario dalyvavimui, arba pateikti valstybei narei, kurioje yra siūloma registruoti ETBG buveinę, rašytinį patvirtinimą, kad UŠT kompetentingos institucijos pritarė galimo nario dalyvavimui vadovaudamosi sąlygomis ir procedūromis, lygiavertėmis Reglamente (EB) No 1082/2006 nustatytoms sąlygoms ir procedūroms. Tokia pat procedūra turėtų būti taikoma tuo atveju, kai galimas narys iš UŠT pageidauja prisijungti prie veikiančios ETBG;

(18)

kadangi įstatuose nebeturi būti visų susitarimo nuostatų, ir susitarimas, ir įstatai turėtų būti įregistruojami ir (arba) paskelbiami. Be to, siekiant skaidrumo, pranešimas apie sprendimą įsteigti ETBG turėtų būti paskelbtas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje. Siekiant nuoseklumo tame pranešime turėtų būti Reglamento (EB) Nr. 1082/2006, iš dalies pakeisto šiuo reglamentu, priede nustatyta informacija;

(19)

ETBG paskirtis turėtų būti išplėsta siekiant sudaryti geresnes teritorinio bendradarbiavimo sąlygas ir apskritai jį skatinti, įskaitant strateginį planavimą bei regioninių ir vietos klausimų sprendimo valdymą atsižvelgiant į sanglaudos politiką ir kitas Sąjungos politikos sritis, taip prisidedant prie strategijos „Europa 2020“ arba makroregioninių strategijų įgyvendinimo. Todėl ETBG turėtų turėti galimybę įgyvendinti veiksmus naudodamasi ne pagal Sąjungos sanglaudos politiką teikiama finansine parama. Be to, turėtų būti reikalaujama, kad visi nariai iš kiekvienos atstovaujamos valstybės narės ar trečiosios šalies turėtų veiksmingam ETBG veikimui reikiamą kompetenciją, nebent valstybė narė ar trečioji šalis patvirtina nario, įsteigto pagal jos nacionalinę teisę, dalyvavimą net ir tuo atveju, kai narys neturi kompetencijos atlikti visų susitarime nurodytų užduočių;

(20)

ETBG kaip teisine priemone nesiekiama pažeisti Europos Tarybos acquis numatytos sistemos, pagal kurią siūlomos skirtingos galimybės ir sistemos, kurias naudodamos regionų ir vietos valdžios institucijos gali bendradarbiauti tarpvalstybiniu mastu, įskaitant neseniai sukurtas Europos regionų bendradarbiavimo grupes (7), nei numatyti konkrečių bendrų taisyklių, kuriomis būtų vienodai reglamentuojamos visos tokios priemonės visoje Sąjungoje;

(21)

ir konkrečios ETBG užduotys, ir valstybių narių galimybė apriboti ETBG veiksmus, kuriuos šios grupės gali vykdyti be finansinės Sąjungos paramos, turėtų būti suderintos su nuostatomis, kuriomis 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu reglamentuojami ERPF, Europos socialinis fondas ir Sanglaudos fondas;

(22)

nors Reglamente (EB) Nr. 1082/2006 nustatyta, kad ETBG užduotys negali būti susijusios su, be kita ko, reguliavimo įgaliojimais, kurių teisinės pasekmės skirtingose valstybėse narėse gali skirtis, ETBG asamblėja turėtų galėti – jei taip konkrečiai numatyta pagal susitarimą ir jei tai atitinka Sąjungos ir nacionalinę teisę – nustatyti ETBG valdomo infrastruktūros objekto naudojimo sąlygas ar sąlygas, pagal kurias gali būti teikiamos visuotinės ekonominės svarbos paslaugos, įskaitant tarifus ir mokesčius naudotojams;

(23)

prie ETBG leidus prisijungti nariams iš trečiųjų šalių arba UŠT, susitarime turėtų būti nurodyta šių narių dalyvavimo tvarka;

(24)

susitarime be apskritai taikytinos teisės, kaip nustatyta Reglamento (EB) No 1082/2006 2 straipsnyje, turėtų būti išvardyti Sąjungos ir nacionalinė teisė, taikoma ETBG. Be to, ta nacionalinė teisė galėtų būti tos valstybės narės, kurioje ETBG organai vykdo savo įgaliojimus, teisė ypač tais atvejais, kai darbuotojai, tiesiogiai pavaldūs direktoriui, dirba ne toje valstybėje narėje, kurioje registruota ETBG buveinė. Susitarime taip pat turėtų būti išvardyta taikytina Sąjungos ir nacionalinė teisė, tiesiogiai susijusi su ETBG veikla, vykdoma atsižvelgiant į susitarime nurodytas užduotis, įskaitant kai ETBG valdo visuotinės svarbos viešąsias paslaugas ar infrastruktūrą;

(25)

šiame reglamente neturėtų būti nagrinėjamos su tarpvalstybiniais viešaisiais pirkimais susijusios problemos, su kuriomis susiduria ETBG;

(26)

atsižvelgiant į ETBG darbuotojams taikomų taisyklių ir principų, pagal kuriuos susitariama dėl personalo valdymo ir įdarbinimo tvarkos svarbą, jie turėtų būti nurodyti susitarime, o ne įstatuose. Turėtų būti galima numatyti, kad susitarime būtų galima nustatyti įvairias galimybes pasirinkti ETBG darbuotojams taikytinas taisykles. Konkreti personalo valdymo ir įdarbinimo tvarka turėtų būti nustatyta įstatuose;

(27)

valstybės narės turėtų labiau išnaudoti galimybes, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 883/2004 (8), kad galėtų bendru sutarimu nustatyti pagal tą reglamentą taikytinų teisės aktų išimtis, atsižvelgiant į tam tikrų asmenų arba tam tikrų asmenų kategorijų interesus, ir laikyti ETBG darbuotojus tokios kategorijos asmenimis;

(28)

atsižvelgiant į tvarkos, susijusios su nario atsakomybe svarbą, ta tvarka turėtų būti numatyta susitarime, o ne įstatuose;

(29)

tais atvejais, kai ETBG išskirtinis tikslas yra valdyti pagal ERPF remiamą bendradarbiavimo programą ar jos dalį arba kai ETBG sprendžia su tarpregioniniu bendradarbiavimu arba tinklais susijusius klausimus, neturėtų būti reikalaujama pateikti informacijos apie teritoriją, kurioje ETBG gali vykdyti savo užduotis. Pirmuoju atveju teritorijos apimtis turėtų būti apibrėžta ir, kai tinkama, pakeista atitinkamoje bendradarbiavimo programoje. Antruoju – reikalavimas pateikti tokią informaciją, kuris daugiausia keliamas neesminei veiklai, trukdytų naujiems nariams prisijungti prie tarpregioninio bendradarbiavimo arba tinklų;

(30)

turėtų būti patikslinta, pirma, įvairūs susitarimai dėl viešųjų lėšų valdymo kontrolės ir, antra, ETBG atskaitomybės audito tvarka;

(31)

ETBG, kurių narių atsakomybė ribota, turėtų būti aiškiau atskirtos nuo tų grupių, kurių narių atsakomybė neribota. Be to, kad ETBG, kurių narių atsakomybė ribota, galėtų įgyvendinti veiklą, dėl kurios galėtų atsirasti skolų, valstybėms narėms turėtų būti leista reikalauti, kad tokios ETBG užtikrintų atitinkamą su jų veikla susijusios rizikos draudimą arba kad tokios ETBG būtų užtikrintos atitinkama finansine garantija;

(32)

valstybės narės turėtų pateikti Komisijai bet kokias nuostatas, priimtas siekiant įgyvendinti Reglamentą (EB) Nr. 1082/2006, visus jų pakeitimus. Siekiant pagerinti valstybių narių, Komisijos ir Regionų komiteto keitimąsi informacija ir veiklos koordinavimą, Komisija turėtų perduoti tokias nuostatas valstybėms narėms ir Regionų komitetui. Regionų komitetas įsteigė ETBG platformą, kuria visiems suinteresuotiesiems subjektams suteikiama galimybė dalytis patirtimi, gerosios patirties pavyzdžiais ir gerinti informavimą apie ETBG galimybes bei uždavinius ir kuria sudaromos sąlygos dalytis patirtimi ETBG steigimo teritoriniu lygmeniu srityje bei gerąja patirtimi, susijusia su teritoriniu bendradarbiavimu;

(33)

turėtų būti nustatytas naujas galutinis terminas parengti pranešimą apie Reglamento (EB) Nr. 1082/2006 taikymą. Atsižvelgiant į Komisijos siekį formuoti įrodymais grindžiamą politiką, tame pranešime turi būti vertinami tokie aspektai, kaip efektyvumas, veiksmingumas, aktualumas Europos pridėtinė vertė, supaprastinimo galimybės ir tvarumas. Efektyvumas inter alia turėtų apimti įvairių Komisijos tarnybų pastangas ir Komisijos bei kitų įstaigų, pvz., Europos išorės veiksmų tarnybos, pastangas skleisti žinias apie ETBG priemonę. Komisija turėtų perduoti tą pranešimą Europos Parlamentui, Tarybai ir, pagal SESV 307 straipsnio pirmą pastraipą, Regionų komitetui. Tas pranešimas turėtų būti perduotas ne vėliau kaip 2018 m. rugpjūčio 1 d.

(34)

pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus nustatančius rodiklių, kuriais remiantis vertinamas Reglamentas (EB) Nr. 1086/2006 ir rengiama jo taikymo ataskaita, sąrašą. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(35)

veikiančios ETBG neturėtų būti įpareigotos pakeisti savo susitarimą ir įstatus pagal šiuo reglamentu padarytus Reglamento (EB) Nr. 1082/2006 pakeitimus;

(36)

būtina nurodyti, koks taisyklių rinkinys turėtų būti taikomas tų ETBG, kurių patvirtinimo procedūra buvo pradėta prieš šio reglamento taikymo pradžios datą, patvirtinimui;

(37)

norint pritaikyti esamas nacionalines taisykles, kad būtų galima įgyvendinti šį reglamentą prieš pateikiant Komisijai programas pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą, šis reglamentas turėtų būti pradėtas taikyti praėjus šešiems mėnesiams nuo jo įsigaliojimo dienos. Pritaikydamos savo šiuo metu galiojančias nacionalines taisykles, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų paskirtos už ETBG tvirtinimą atsakingos kompetentingos institucijos ir kad vadovaujantis jų teisine ir administracine tvarka tos institucijos būtų tos pačios įstaigos, kurios, remiantis Reglamento (EB) No 1082/2006 4 straipsniu, yra atsakingos už pranešimų priėmimą;

(38)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. patobulinti tokią teisinę priemonę kaip ETBG, valstybės narės negali pačios deramai pasiekti, o jo tikslingiau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali priimti priemones pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Vadovaujantis proporcingumo principu, kaip nustatyta tame straipsnyje, šiuo reglamentu nenumatoma nieko, kas nėra būtina siekiant šio tikslo, o pagal kiekvienos valstybės narės konstitucinę sistemą naudotis ETBG nėra privaloma;

(39)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 1082/2006 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1.

1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2.

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3.

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4.

įterpiamas šis straipsnis:

„3a straipsnis

Narių iš trečiųjų šalių ar užjūrio šalių ar teritorijų (UŠT) prisijungimas

1.   Pagal 4 straipsnio 3a dalį ETBG gali sudaryti nariai iš ne mažiau kaip dviejų valstybių narių teritorijų ir vienos ar daugiau trečiųjų šalių, esančių bent vienos iš tų valstybių narių, įskaitant jų atokiausius regionus, kaimynystėje, kai tos valstybės narės ir trečiosios šalys kartu vykdo teritorinio bendradarbiavimo veiksmus arba įgyvendina Sąjungos remiamas programas.

Šiame reglamente trečioji šalis arba UŠT laikoma esančia valstybės narės, įskaitant jos atokiausius regionus, kaimynystėje, jei trečioji šalis arba UŠT ir ta valstybė narė turi bendrą sausumos sieną arba jei trečioji šalis ir UŠT, ir valstybė narė atitinka bendros jūrų tarpvalstybinės ar tarptautinės programos kriterijus pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą arba atitinka kitos tarpvalstybinės, jūrų kirtimo ar jūrų baseino bendradarbiavimo programos kriterijus, įskaitant atvejus, kai jos skiriamos tarptautinių vandenų.

2.   ETBG gali sudaryti nariai esantys tik vienos valstybės narės teritorijoje ir vienoje ar daugiau trečiųjų šalių, esančių tos valstybės narės, įskaitant jos atokiausius regionus, kaimynystėje, kai atitinkama valstybė narė mano, kad ta ETBG atitinka jos teritorinio bendradarbiavimo tarpvalstybinio ar tarptautinio bendradarbiavimo kontekste arba dvišalių santykių su atitinkamomis trečiosiomis šalimis mastą.

3.   1 ir 2 dalių taikymo tikslais trečiosios šalys, esančios valstybės narės, įskaitant jos atokiausius regionus, kaimynystėje, apima jūrų sienas tarp atitinkamų šalių.

4.   Pagal 4a straipsnį ir laikantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų ETBG taip pat gali sudaryti nariai esantys vienos ar daugiau valstybių narių teritorijoje, įskaitant jų atokiausius regionus, ir vienoje ar daugiau UŠT, nepriklausomai nuo to, ar tokios ETBG sudėtyje yra narių iš vienos ar daugiau trečiųjų šalių.

5.   Pagal 4a straipsnį ir laikantis šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų ETBG taip pat gali sudaryti nariai, esantys tik vienos valstybės narės teritorijoje, įskaitant jos atokiausius regionus, ir vienoje ar daugiau UŠT, nepriklausomai nuo to, ar tokios ETBG sudėtyje yra narių iš vienos ar daugiau trečiųjų šalių.

6.   ETBG nėra įsteigiama tik tarp narių iš valstybės narės ir vienos ar daugiau UŠT, susijusių su ta pačia valstybe nare.“;

5.

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6.

įterpiamas šis straipsnis:

„4a straipsnis

Narių iš UŠT dalyvavimas

Galimo ETBG nario iš UŠT atveju valstybė narė, su kuria yra susijusi UŠT, įsitikina, kad įvykdytos 3a straipsnyje nustatytos sąlygos, ir, atsižvelgdama į savo ryšį su UŠT:

7.

5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

Juridinio asmens statuso įgijimas ir skelbimas Oficialiajame leidinyje

1.   Susitarimas ir įstatai bei visi vėlesni jų pakeitimai įregistruojami ir (arba) paskelbiami valstybėje narėje, kurioje yra atitinkamos ETBG registruota buveinė, laikantis tos valstybės narės taikomos nacionalinės teisės. ETBG įgyja juridinio asmens statusą susitarimo ir įstatų registracijos ar paskelbimo dieną, atsižvelgiant į tai, kas įvyksta anksčiau. Nariai informuoja atitinkamas valstybes nares ir Regionų komitetą apie susitarimo ir įstatų įregistravimą ir paskelbimą.

2.   ETBG užtikrina, kad per dešimt darbo dienų nuo susitarimo ir įstatų įregistravimo ar paskelbimo Regionų komitetui būtų nusiųstas prašymas, parengtas pagal šio reglamento priede pateiktą šabloną. Tada Regionų komitetas perduoda Europos Sąjungos leidinių biurui tą prašymą, kad Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje būtų paskelbtas pranešimas apie ETBG įsteigimą, kartu su informacija, nurodyta šio reglamento priede.“;

8.

6 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Nepaisant šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatų, tais atvejais, kai 7 straipsnio 3 dalyje nurodytos ETBG užduotys apima veiksmus, kuriuos bendrai finansuoja Sąjunga, taikomi atitinkami teisės aktai, kuriais reglamentuojama Sąjungos suteiktų lėšų kontrolė.“;

9.

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

10.

8 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Susitarime nurodoma:

3.   Tais atvejais, kai ETBG užduotys yra susijusios tik su bendradarbiavimo programos ar jos dalies valdymu pagal Reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 arba kai ETBG sprendžia su tarpregioniniu bendradarbiavimu arba tinklais susijusius klausimus, 2 dalies b punkte nurodytos informacijos pateikti nereikalaujama.“;

11.

9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

Įstatai

1.   ETBG įstatus remdamiesi jos susitarimu ir juo vadovaudamiesi vieningai priima jos nariai.

2.   ETBG įstatuose nurodoma bent jau ši informacija:

12.

11 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Jos atskaitomybės, įskaitant, kai to reikalaujama, pridedamą metinę ataskaitą, rengimas bei tos atskaitomybės auditas ir paskelbimas reglamentuojamas valstybės narės, kurioje yra ETBG registruota buveinė, nacionalinės teisės.“;

13.

12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

14.

15 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„2.   Jei šiame reglamente nenumatyta kitaip, sprendžiant ginčus, kuriuose dalyvauja ETBG, taikoma Sąjungos teisė, kuria reglamentuojama jurisdikcija. Tokioje Sąjungos teisėje nenumatytais atvejais teismai, turintys kompetenciją spręsti ginčus, yra valstybės narės, kurioje yra ETBG registruota buveinė, teismai.“;

15.

16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

16.

17 straipsnis pakeičiamas taip:

„17 straipsnis

Ataskaita

Ne vėliau kaip 2018 m. rugpjūčio 1 d. Komisija Europos Parlamentui, Tarybai ir Regionų komitetui perduoda šio reglamento taikymo ataskaitą, kurioje, remiantis rodikliais, įvertinamas jo efektyvumas, veiksmingumas, aktualumas, Europos pridėtinė vertė ir supaprastinimo galimybės.

Komisijai pagal 17a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nustatomas pirmoje pastraipoje nurodytų rodiklių sąrašas.“;

17.

Papildomas šiuo straipsniu:

„17a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   17 straipsnio antroje pastraipoje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2013 m. gruodžio 21 d..

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 17 straipsnio antroje pastraipoje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 17 straipsnio antrą pastraipą priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.“.