20.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/209


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1294/2013

2013 m. gruodžio 11 d.

kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Europos Sąjungos muitinių veiksmų programa („Muitinė 2020“) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 624/2007/EB

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 33 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (1),

kadangi:

(1)

daugiametė iki 2014 m. taikyta muitinių veiksmų programa labai padėjo sudaryti palankesnes sąlygas muitinių bendradarbiavimui Sąjungoje ir jį sustiprinti. Daugelis muitinės srities veiksmų yra tarpvalstybinio pobūdžio, juose dalyvauja ir jų poveikį patiria visos valstybės narės, todėl pavienės valstybės narės negali jų įgyvendinti veiksmingai ir efektyviai. Komisijos įgyvendinama Sąjungos muitinės programa valstybėms narėms suteikiama minėtos bendradarbiavimo veiklos plėtojimo sistema – sąnaudų požiūriu tai veiksmingiau, nei kiekvienai valstybei narei dvišaliu ar daugiašaliu pagrindu kurti savo atskirą bendradarbiavimo sistemą. Todėl tikslinga užtikrinti ankstesnės daugiametės programos tęstinumą muitinei nustatant naują tos pačios srities programą „Muitinė 2020“ (toliau – Programa);

(2)

veikla pagal Programą, t. y. Europos informacinėmis sistemomis, bendrais muitinių pareigūnų veiksmais ir bendro mokymo iniciatyvomis bus prisidedama prie pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo stiprinant vidaus rinkos veikimą. Pagal Programą bus kuriama veiklos sistema, kuria bus siekiama didinti muitinių darbo veiksmingumą ir jas modernizuoti, didinti įmonių konkurencingumą, skatinti užimtumą, racionalizuoti ir koordinuoti valstybių narių veiksmus, kuriais siekiama apsaugoti jų ir Sąjungos finansinius bei ekonominius interesus, todėl bus aktyviai gerinamas muitų sąjungos veikimas, kad įmonės ir piliečiai galėtų naudotis visomis vidaus rinkos ir pasaulinės prekybos teikiamomis galimybėmis;

(3)

siekiant remti stojimo ir trečiųjų šalių asociacijos procesą, Programoje, įvykdžius tam tikras sąlygas, turėtų būti leidžiama dalyvauti stojančioms šalims ir potencialioms kandidatėms, taip pat potencialioms šalims kandidatėms ir Europos kaimynystės politikos šalims partnerėms. Atsižvelgiant į vis intensyvesnius pasaulio ekonomikos tarpusavio ryšius, Programoje turėtų būti toliau numatoma galimybė tam tikroje veikloje pasitelkti išorės ekspertus, pavyzdžiui, trečiųjų šalių pareigūnus, tarptautinių organizacijų atstovus arba ekonominės veiklos vykdytojus. Išorės ekspertų dalyvavimas laikomas būtinu, kai be tų ekspertų dalyvavimo negali būti pasiekti Programos tikslai. Įsteigus Europos Išorės Veiksmų Tarnybą, pavaldžią Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, sudaromos palankesnės sąlygos tiek dvišaliu, tiek daugiašaliu pagrindu koordinuoti ir derinti politiką srityje, kuri yra svarbus Sąjungos išorės strategijų ir veiklos elementas;

(4)

nustatant Programos tikslus reikėtų atsižvelgti į problemas ir uždavinius, kuriuos muitinės turės spręsti per ateinantį dešimtmetį. Programai ir toliau turėtų tekti vaidmuo gyvybiškai svarbiose srityse, pavyzdžiui, darnaus Sąjungos teisės muitinės ir susijusiais klausimas įgyvendinimas. Be to, Programoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama Sąjungos finansinių ir ekonominių interesų apsaugai ir saugos bei saugumo užtikrinimui. Tai turėtų apimti, inter alia, nacionalinių ir Sąjungos rinkos stebėsenos institucijų ir muitinių bendradarbiavimą ir informacijos telkimą. Programa taip pat turėtų būti skirta palankesnių sąlygų prekybai sudarymui, inter alia, bendradarbiaujant kovoje su sukčiavimu ir didinant muitinių administracinius gebėjimus. Šiuo požiūriu turėtų būti atlikta aptikimo įrangos ir susijusių technologijų sąnaudų ir naudos analizė, kad po 2020 m. muitinėms būtų lengviau įsigyti modernių muitinės kontrolės priemonių. Taip pat turėtų būti nagrinėjami būdai, kaip sudaryti palankesnes sąlygas modernių muitinės kontrolės priemonių įsigijimui, įskaitant bendrus viešuosius pirkimus;

(5)

įsitikinta, kad iki 2014 m. taikytos Programos priemonės buvo tinkamos, todėl jos turėtų būti išlaikytos. Atsižvelgiant į struktūriškesnio operatyvaus bendradarbiavimo poreikį, turėtų būti įtraukta papildomų priemonių: iš Sąjungos ir nacionalinių ekspertų sudaromos ekspertų grupės, kurioms pavesta kartu vykdyti užduotis konkrečiose srityse, ir vykdomi viešieji administracinių gebėjimų stiprinimo veiksmai, kuriais turėtų būti teikiama specializuota parama toms dalyvaujančioms šalims, kuriose reikia stiprinti administracinius gebėjimus;

(6)

Europos informacinėms sistemoms tenka gyvybiškai svarbus vaidmuo stiprinant Sąjungos muitų sistemas, todėl jas reikėtų ir toliau finansuoti pagal Programą. Be to, turėtų būti numatyta galimybė į Programą įtraukti naujas pagal Sąjungos teisę sukurtas su muitine susijusias informacines sistemas. Europos informacinės sistemos atitinkamais atvejais turėtų būti grindžiamos bendrais plėtojimo modeliais ir IT struktūra, kad būtų didinamas muitinės administracijos lankstumas ir veiksmingumas;

(7)

pagal Programą taip pat turėtų būti vykdomas žmogiškųjų išteklių gebėjimų ugdymas rengiant bendro mokymo kursus. Muitinių pareigūnai turi plėsti ir atnaujinti žinias bei įgūdžius, kad galėtų tenkinti Sąjungos poreikius. Programa turėtų būti itin svarbi žmogiškųjų išteklių gebėjimams stiprinti teikiant vis daugiau paramos mokymui, kuris skirtas muitinės pareigūnams ir ekonominės veiklos vykdytojams. Tuo tikslu dabartinį Sąjungos bendro mokymo metodą, kuris buvo daugiausia pagrįstas centrinės e. mokymosi programos plėtojimu, reikėtų plėtoti toliau, kad būtų galima parengti daugialypę Sąjungos paramos mokymui programą;

(8)

Programoje deramas dėmesys ir pakankama jos biudžeto dalis turėtų būti skiriama esamų muitinių Europos informacinių sistemų veikimui ir naujų Europos informacinių sistemų kūrimui, nes tai būtina Sąjungos muitinės kodeksui įgyvendinti. Kartu pakankamai lėšų turėtų būti skirta veiklai, kurioje dalyvauja su muitine dirbantys pareigūnai, ir žmogiškųjų išteklių gebėjimų ugdymui. Be to, šioje Programoje turėtų būti numatytas tam tikras biudžeto lankstumas, kad būtų galima reaguoti į politikos prioritetų pokyčius;

(9)

siekiant suderinti Programos trukmę su Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (2), nustatytos daugiametės finansinės programos trukme, programa turėtų būti įgyvendinama septynerių metų laikotarpiu;

(10)

šis reglamentas visam Programos laikotarpiui nustato finansinį paketą, kuris per metinę biudžeto tvirtinimo procedūrą Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausia orientacinė suma, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (3) 17 punkte;

(11)

atsižvelgiant į 2010 m. spalio 19 d. komunikate "ES biudžeto peržiūra" nustatytą Komisijos įsipareigojimą derinti ir supaprastinti finansavimo programas, reikėtų dalytis ištekliais su kitomis Sąjungos finansavimo priemonėmis, jei numatyta veikla pagal Programą siekiama įvairioms finansavimo priemonėms bendrų tikslų, bet atmetant dvigubo finansavimo galimybę. Siekiant remti muitų sąjungos veikimą, veiksmais pagal Programą reikėtų užtikrinti darnų Sąjungos išteklių naudojimą;

(12)

finansiniam šio reglamento įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti priimamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (4) ir Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1268/2012 (5);

(13)

Sąjungos finansinius interesus reikėtų tinkamomis priemonėmis apsaugoti per visą išlaidų ciklą, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisėtai išmokėtų arba neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, atitinkamais atvejais, sankcijas;

(14)

siekiant, kad reikalavimų besilaikančios ir patikimos įmonės gautų didžiausią naudą iš muitinių elektroninio administravimo procedūrų supaprastinimo ir kad būtų tikslingai aptinkami pažeidimai, itin svarbu bendradarbiauti racionaliai vertinant riziką;

(15)

kad būtų užtikrintos vienodos šio reglamento įgyvendinimo sąlygos, Komisijai reikėtų suteikti įgyvendinimo įgaliojimus nustatyti metines darbo programas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 (6);

(16)

siekiant tinkamai reaguoti į politikos prioritetų pokyčius, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiami rodikliai, pagal kuriuos nustatoma, ar pasiekti konkretūs tikslai, ir iš dalies keičiamos kiekvienos rūšies veiksmams skirtos orientacinės sumos. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(17)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti daugiametę programą siekiant gerinti muitų sąjungos veikimą, valstybės narės negali deramai pasiekti, nes jos negali veiksmingai vykdyti Programai įgyvendinti būtino bendradarbiavimo ir koordinavimo, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(18)

įgyvendinti Programą Komisijai turėtų padėti programos „Muitinė 2020“ komitetas;

(19)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas Programai įvertinti, iš pat pradžių turėtų būti nustatyta tinkama pagal Programą pasiektų rezultatų stebėsenos sistema. Turėtų būti atliekamas vidurio laikotarpio įvertinimas, kaip įgyvendinami Programos tikslai, įvertinamas jos efektyvumas ir jos pridėtinė vertė Europos lygiu. Be to, galutiniame įvertinime turėtų būti vertinamas ilgalaikis Programos poveikis ir tvarumo rezultatai. Turėtų būti užtikrintas visiškas skaidrumas, numatant reguliarų stebėsenos ir vertinimo ataskaitų teikimą Europos Parlamentui ir Tarybai. Tas vertinimas turėtų būti grindžiamas rodikliais, kuriais Programos rezultatai įvertinami pagal iš anksto nustatytus bazinius lygius. Rodikliais, inter alia, turėtų būti įvertinama, kiek laiko bendrasis ryšių tinklas veikia be sistemos sutrikimų, nes tai yra visų Europos informacinių sistemų tinkamo veikimo sąlyga, kad muitinės galėtų veiksmingai bendradarbiauti muitų sąjungoje;

(20)

asmens duomenų tvarkymą, kuris atliekamas valstybėse narėse įgyvendinant šį reglamentą, prižiūrint valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms, visų pirma valstybių narių paskirtoms viešosioms nepriklausomoms institucijoms, reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB (7). Asmens duomenų tvarkymą, kurį atlieka Komisija pagal šį reglamentą, prižiūrint Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui, reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 45/2001 (8). Kompetentingos valdžios institucijos visa informacija keistis arba ją perduoti turėtų laikydamosi asmens duomenų perdavimo taisyklių, nustatytų Direktyvoje 95/46/EB, o Komisija visa informacija turėtų keistis arba ją perduoti laikydamasi asmens duomenų perdavimo taisyklių, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 45/2001;

(21)

šiuo reglamentu pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 624/2007/EB (9). Todėl tas sprendimas turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

1.   Siekiant remti muitų sąjungos veikimą šiuo reglamentu nustatoma daugiametė veiksmų programa „Muitinė 2020“ (toliau – Programa).

2.   Programa įgyvendinama laikotarpiui nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamos šios terminų apibrėžtys:

1)

muitinės – už muitinės taisyklių taikymą atsakingos institucijos;

2)

išorės ekspertai:

a)

vyriausybinių institucijų atstovai, be kita ko, iš Programoje nedalyvaujančių šalių, remiantis 3 straipsnio 2 dalimi,

b)

ekonominės veiklos vykdytojai ir juos atstovaujančios organizacijos,

c)

tarptautinių ir kitų atitinkamų organizacijų atstovai.

3 straipsnis

Dalyvavimas Programoje

1.   Dalyvaujančios šalys – valstybės narės ir 2 dalyje nurodytos šalys, jei įvykdytos toje dalyje nustatytos sąlygos.

2.   Programoje gali dalyvauti bet kuri iš šių šalių:

a)

stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios kandidatės, kurioms taikoma pasirengimo narystei strategija, pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus, bendrąsias nuostatas ir sąlygas, nustatytas atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose, asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose;

b)

Europos kaimynystės politikos šalys partnerės, jei tos šalys yra pakankamai suderinusios atitinkamus savo teisės aktus ir administracinius metodus su Sąjungos teisės aktais ir metodais.

Pirmos pastraipos b punkte nurodytos šalys partnerės dalyvauja Programoje pagal nuostatas, kurios kartu su tomis šalimis nustatomos sudarius bendruosius susitarimus dėl jų dalyvavimo Sąjungos programose.

4 straipsnis

Indėlis į veiklą pagal Programą

Išorės ekspertai gali būti kviečiami prisidėti prie atrinktos pagal Programą organizuojamos veiklos, jei tai būtina 5 ir 6 straipsniuose nurodytiems tikslams pasiekti. Išorės ekspertus parenka Komisija kartu su dalyvaujančiomis šalimis, atsižvelgdami į jų gebėjimus, patirtį ir žinias, kurių reikia konkrečiai veiklai.

5 straipsnis

Bendrasis tikslas ir konkretūs tikslai

1.   Bendras Programos tikslas yra remti muitų sąjungos veikimą ir modernizavimą siekiant stiprinti vidaus rinką vykdant dalyvaujančių šalių, jų muitinių ir pareigūnų bendradarbiavimą. Bendrojo tikslo siekiama pasiekiant konkrečius tikslus.

2.   Konkretūs tikslai yra parama muitinėms, kad būtų apsaugomi Sąjungos ir valstybių narių finansiniai ir ekonominiai interesai, įskaitant kovą su sukčiavimu ir intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, didinama sauga ir saugumas, apsaugomi piliečiai ir aplinka, gerinami muitinių administraciniai gebėjimai ir didinamas Europos įmonių konkurencingumas.

Tų konkrečių tikslų pasiekiama visų pirma:

a)

vykdant kompiuterizavimą;

b)

užtikrinant modernius ir suderintus metodus muitinės procedūrų ir kontrolės srityje;

c)

sudarant palankias sąlygas teisėtai prekybai;

d)

sumažinant reikalavimų laikymosi sąnaudas bei administracinę naštą; ir

e)

gerinant muitinių veikimą.

3.   Konkrečių tikslų įgyvendinimas vertinamas remiantis I priede išvardytais rodikliais. Prireikus tie rodikliai Programos laikotarpiu gali būti tikslinami.

Komisijai pagal 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl I priede nustatyto rodiklių sąrašo pakeitimo.

6 straipsnis

Veiklos tikslai

Programos veiklos tikslai yra šie:

a)

remti Sąjungos teisės aktų ir politikos muitinės srityje rengimą, darnų taikymą ir veiksmingą įgyvendinimą;

b)

plėtoti, tobulinti, eksploatuoti ir remti muitinėms skirtas Europos informacines sistemas;

c)

nustatyti, plėtoti bei taikyti geriausią darbo praktiką ir administracines procedūras bei jomis dalytis, visų pirma atlikus lyginamąją analizę;

d)

gerinti muitinės pareigūnų gebėjimus ir kompetenciją;

e)

gerinti muitinių ir tarptautinių organizacijų, trečiųjų šalių, kitų vyriausybinių institucijų, įskaitant Sąjungos ir nacionalines rinkos priežiūros institucijas, ekonominės veiklos vykdytojų ir juos atstovaujančių organizacijų bendradarbiavimą.

II   SKYRIUS

REIKALAVIMUS ATITINKANTYS VEIKSMAI

7 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys veiksmai

14 straipsnyje nurodytoje metinėje darbo Programoje nustatytomis sąlygomis pagal programą teikiama finansinė parama šių rūšių veiksmams:

a)

bendriems veiksmams:

i)

seminarams ir praktiniam mokymui;

ii)

projektų grupėms, kurias paprastai sudaro ribotas valstybių skaičius ir kurios veikia tam tikrą laikotarpį siekdamos iš anksto nustatyto tikslo ir tiksliai apibrėžto rezultato, įskaitant koordinavimą ar lyginamąją analizę;

iii)

darbo vizitams, kuriuos rengia dalyvaujančios šalys arba kita šalis, siekdamos sudaryti sąlygas pareigūnams įgyti praktinės darbo patirties ar žinių muitinės klausimais, arba jas praplėsti; jei darbo vizitai rengiami trečiosiose šalyse, Programos reikalavimus atitinka tik kelionės ir pragyvenimo (apgyvendinimo ir dienpinigių) išlaidos;

iv)

stebėsenai, kurią vykdo iš Komisijos pareigūnų ir dalyvaujančių šalių pareigūnų sudarytos jungtinės grupės, siekdamos analizuoti muitinių praktiką, nustatyti taisyklių įgyvendinimo sunkumus ir, atitinkamais atvejais, teikti Sąjungos taisyklių ir darbo metodų pritaikymo pasiūlymus;

v)

ekspertų grupėms, kurios yra struktūrinė bendradarbiavimo forma; jos yra nenuolatinės arba nuolatinės ir jose sutelkiama praktinė patirtis siekiant atlikti užduotis konkrečiose srityse arba vykdyti su veikla susijusias funkcijas, prireikus naudojantis bendradarbiavimo internetu paslaugomis, administracine pagalba ir infrastruktūra bei įranga;

vi)

muitinės administracinių gebėjimų stiprinimui ir pagalbiniams veiksmams;

vii)

tyrimams;

viii)

bendrai plėtojamiems informavimo veiksmams;

ix)

visai kitai veiklai, kuria remiami 5 ir 6 straipsniuose nustatyti bendrieji, konkretieji ir veiklos tikslai.

b)

IT pajėgumams didinti: II priedo A skirsnyje nurodytų Europos informacinių sistemų Sąjungos komponentų ir pagal Sąjungos teisę sukurtų naujų Europos informacinių sistemų plėtojimui, techninei priežiūrai, veikimui ir kokybės kontrolei;

c)

žmogiškųjų išteklių gebėjimams ugdyti: bendro mokymo veiksmams, kuriais remiamas būtinų su muitine susijusių profesinių gebėjimų ir žinių įgijimas.

8 straipsnis

Konkrečios bendrų veiksmų įgyvendinimo nuostatos

1.   Dalyvavimas 7 straipsnio a punkte nurodytuose bendruose veiksmuose yra savanoriškas.

2.   Dalyvaujančios šalys užtikrina, kad dalyvauti bendruose veiksmuose būtų skiriami tinkamo profilio ir kvalifikacijos pareigūnai.

3.   Dalyvaujančios šalys atitinkamais atvejais imasi bendriems veiksmams įgyvendinti būtinų priemonių, visų pirma didindamos informuotumą apie tuos veiksmus ir užtikrindamos optimalų pasiektų rezultatų naudojimą.

9 straipsnis

IT pajėgumų didinimo specialiosios įgyvendinimo nuostatos

1.   Komisija ir dalyvaujančios šalys užtikrina II priedo A skirsnyje nurodytų Europos informacinių sistemų kūrimą, veikimą ir tinkamą techninę priežiūrą.

2.   Bendradarbiaudama su dalyvaujančiomis šalimis Komisija koordinuoja II priedo B skirsnyje išvardintų Sąjungos komponentų ir II priedo C skirsnyje apibūdintų Sąjungai nepriklausančių komponentų, taip pat II priedo A skirsnyje nurodytų Europos informacinių sistemų kūrimo ir veikimo aspektus, būtinus siekiant užtikrinti šių komponentų tinkamumą naudoti, tarpusavio sujungimą ir nuolatinį tobulinimą.

3.   Sąjunga padengia Sąjungos komponentų įsigijimo, plėtojimo, diegimo, techninės priežiūros ir kasdienio veikimo išlaidas. Sąjungai nepriklausančių komponentų įsigijimo, plėtojimo, diegimo, techninės priežiūros ir kasdienio veikimo išlaidas padengia dalyvaujančios šalys.

10 straipsnis

Žmogiškųjų išteklių gebėjimų ugdymo specialiosios įgyvendinimo nuostatos

1.   Dalyvavimas 7 straipsnio c punkte nurodytuose bendro mokymo veiksmuose yra savanoriškas.

2.   Dalyvaujančios šalys atitinkamais atvejais į savo nacionalines mokymo programas įtraukia bendrai parengtą mokymo turinį, įskaitant elektroninio mokymosi modulius, mokymo programas ir bendrai sutartus mokymo standartus.

3.   Dalyvaujančios šalys užtikrina savo pareigūnų dalyvavimą pirminio ir tęstinio mokymo kursuose, kurie būtini siekiant įgyti mokymo programose nustatytus bendruosius profesinius gebėjimus ir žinias.

4.   Dalyvaujančios šalys pasirūpina kalbų mokymu, kuris būtinas, kad pareigūnų kalbų mokėjimo lygis būtų pakankamas, kad jie galėtų dalyvauti Programoje.

III   SKYRIUS

FINANSINĖ STRUKTŪRA

11 straipsnis

Finansinė struktūra

1.   Programos įgyvendinimo finansinis paketas 2014–2020 m. laikotarpiui yra 522 934 000 EUR dabartinėmis kainomis.

Europos Parlamentas ir Taryba leidžia naudoti metinius asignavimus laikantis daugiametėje finansavimo programoje nustatytų ribų.

2.   Iš Programai skirto finansinio paketo 7 straipsnyje išvardytiems reikalavimus atitinkantiems veiksmams orientacinės sumos skiriamos laikantis III priede kiekvienos rūšies veiksmams nustatytų procentinių dalių. Komisija gali nukrypti nuo tame priede nustatyto orientacinio lėšų paskirstymo, tačiau negali padidinti paskirtos finansinio paketo dalies daugiau kaip 10 % kiekvienos rūšies veiksmams.

Jei paaiškėtų, kad tą ribą reikia viršyti, Komisijai pagal 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais keičiamas III priede nustatytas orientacinis lėšų paskirstymas.

12 straipsnis

Intervencijos rūšys

1.   Komisija įgyvendina Programą laikydamasi Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012.

2.   Sąjungos finansinė parama 7 straipsnyje numatytiems reikalavimus atitinkantiems veiksmams yra:

a)

dotacijos;

b)

viešojo pirkimo sutartys;

c)

4 straipsnyje nurodytų išorės ekspertų patirtų išlaidų kompensavimas.

3.   Dotacijoms taikoma iki 100 % tinkamų finansuoti sąnaudų bendro finansavimo norma, skirta dienpinigių, kelionės ir apgyvendinimo išlaidoms ir su renginių organizavimu susijusioms išlaidoms padengti.

Taikytina bendro finansavimo norma, kai veiklai būtina skirti dotacijas, nurodoma metinėse darbo programose.

4.   Iš Programai skirtų finansinių asignavimų taip pat gali būti dengiamos:

a)

išlaidos, susijusios su parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, kurios reikia valdant Programą ir siekiant jos tikslų, visų pirma išlaidos, susijusios su tyrimais, ekspertų posėdžiais, informavimo ir komunikacijos veikla, įskaitant organizacinės komunikacijos veiklą, informuojant apie Sąjungos politikos prioritetus, jei jie yra susiję su Programos tikslais;

b)

išlaidos, susijusios su IT tinklais, ypač su informacijos apdorojimu ir mainais; ir

c)

visos kitos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, kurias Komisija patiria valdydama Programą.

13 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

1.   Komisija atitinkamomis priemonėmis užtikrina, kad, įgyvendinant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus, būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai ir tuo tikslu taikomos sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veikos prevencijos priemonės, atliekamos veiksmingos patikros, nustačius pažeidimų susigrąžinamos neteisėtai išmokėtos sumos ir, atitinkamais atvejais, taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios administracinės bei finansinės sankcijos.

2.   Komisijai arba jos atstovams ir Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų pagal Programą, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

3.   Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali, laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (10) ir Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (11) nustatytų nuostatų ir procedūrų, atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, kad nustatytų, ar vykdant susitarimą dėl dotacijos, sprendimą dėl dotacijos arba sutartį dėl finansavimo Sąjungos lėšomis būta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančios sukčiavimo, korupcijos arba kitos neteisėtos veiklos atvejų.

IV   SKYRIUS

ĮGYVENDINIMO ĮGALIOJIMAI

14 straipsnis

Darbo programa

1.   Siekdama įgyvendinti Programą Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato metines darbo programas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Kiekviena metine darbo programa Programos tikslai bus įgyvendinami nustatant:

a)

veiksmus, atitinkančius 5 ir 6 straipsniuose nustatytus bendruosius, konkrečius ir veiklos tikslus, ir įgyvendinimo metodą, įskaitant, atitinkamais atvejais, 7 straipsnio a punkto v papunktyje nurodytų ekspertų grupių sudarymo tvarką ir numatomus rezultatus;

b)

biudžeto suskirstymą pagal veiksmų rūšis;

c)

dotacijų bendro finansavimo normą, kaip nurodyta 12 straipsnio 3 dalyje.

2.   Rengdama metinę darbo programą Komisija atsižvelgia į bendrą su muitų politika susijusį požiūrį. Tas požiūris reguliariai peržiūrimas ir nustatomas Komisijai ir valstybėms narėms bendradarbiaujant Muitų politikos grupėje, kurią sudaro valstybių narių muitinių vadovai arba jų atstovai ir Komisijos atstovai.

Komisija reguliariai informuoja Muitų politikos darbo grupę apie Programos įgyvendinimo priemones.

15 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   5 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje ir 11 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami laikotarpiui nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 5 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje ir 11 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytus įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 5 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą ir 11 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nepareikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

16 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

V   SKYRIUS

STEBĖSENA IR VERTINIMAS

17 straipsnis

Veiksmų pagal Programą stebėsena

1.   Komisija, bendradarbiaudama su dalyvaujančiomis šalimis, stebi Programos ir veiksmų pagal ją įgyvendinimą remdamasi I priede nurodytais rodikliais.

2.   Komisija viešai skelbia stebėsenos rezultatus.

3.   Stebėsenos rezultatai naudojami Programai įvertinti pagal 18 straipsnį.

18 straipsnis

Vertinimas

1.   Komisija teikia Europos Parlamentui ir Tarybai vidurio laikotarpio ir galutinio Programos įvertinimo ataskaitą apie 2 ir 3 dalyse nurodytus klausimus. To įvertinimo rezultatai, įskaitant nustatytus didelius trūkumus, įtraukiami į sprendimus dėl galimo tolesnio Programos atnaujinimo, keitimo arba sustabdymo. Tą vertinimą atlieka nepriklausomas išorės vertintojas.

2.   Ne vėliau kaip iki 2018 m. liepos 30 d. Komisija parengia vidurio laikotarpio įvertinimo ataskaitą apie pasiektus veiksmų pagal Programą tikslus, išteklių naudojimo veiksmingumą ir Programos pridėtinę vertę Europos lygiu. Toje ataskaitoje papildomai vertinamas supaprastinimas ir tolesnis tikslų aktualumas, taip pat Programos įnašas įgyvendinant Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo prioritetus.

3.   Ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d. Komisija parengia galutinę 2 dalyje nurodytų klausimų, taip pat ilgalaikio Programos poveikio ir rezultatų tvarumo įvertinimo ataskaitą.

4.   Dalyvaujančios šalys Komisijos prašymu teikia visus duomenis ir informaciją, kurių reikia rengiant vidurio laikotarpio ir galutinę įvertinimo ataskaitas.

VI   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimas Nr. 624/2007/EB panaikinamas nuo 2014 m. sausio 1 d.

Tačiau finansiniams įsipareigojimams, susijusiems su veiksmais, vykdomais pagal tą sprendimą, jis toliau taikomas tol, kol minėti įsipareigojimai įvykdomi.

20 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2013 m. gruodžio 11 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

V. LEŠKEVIČIUS


(1)  2013 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 884).

(3)  OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(4)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(5)  2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012 12 31, p. 1).

(6)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(7)  1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(8)  2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos ES institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(9)  2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 624/2007/EB, nustatantis Bendrijos muitinių veiksmų programą (Muitinė 2013) (OL L 154, 2007 6 14, p. 25).

(10)  2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(11)  1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).


I PRIEDAS

Rodikliai

Ar pasiekti 5 straipsnio 2 dalyje nurodyti konkretūs tikslai, vertinama remiantis šiais rodikliais:

a)

veiksmų pagal Programą dalyvių ir programos naudotojų atsiliepimų rodikliu bus vertinama Programos suinteresuotųjų subjektų nuomonė apie veiksmų pagal Programą poveikį, inter alia, šiais aspektais:

i)

veiksmų pagal Programą poveikis tinklų kūrimui;

ii)

veiksmų pagal Programą poveikis bendradarbiavimui;

b)

užbaigus veiklą pagal Programą parengtų gairių ir rekomendacijų, susijusių su šiuolaikiniais ir suderintais muitinės procedūrų metodais, skaičius;

c)

Bendro ryšių tinklo Europos informacinių sistemų rodikliu, pagal kurį bus vertinamos galimybės naudotis bendruoju tinklu, kuris yra būtinas Europos muitinės informacinių sistemų veikimui. Tinklu turėtų būti galima naudotis 98 % laiko;

d)

Sąjungos teisės aktų ir politikos taikymo ir įgyvendinimo rodikliu, pagal kurį bus vertinama pažanga rengiant, taikant ir įgyvendinant Sąjungos teisės aktus ir politiką muitinės srityje, inter alia, remiantis:

i)

šioje srityje surengtų veiksmų pagal Programą, visų pirma susijusių su intelektinės nuosavybės teisių apsauga, su saugos ir saugumo klausimais, su kova su sukčiavimu ir su tiekimo grandinės saugumu, skaičiumi;

ii)

užbaigus tuos veiksmus parengtų rekomendacijų skaičiumi;

e)

galimybės naudotis Europos informacine sistema rodikliu, pagal kurį bus vertinama galimybė naudotis IT muitinės prietaikų Sąjungos komponentais. Jais turėtų būti galima naudotis 97 % laiko darbo valandomis ir 95 % laiko kitu metu;

f)

geriausios praktikos ir gairių rodikliu, pagal kurį bus vertinama geriausios darbo praktikos pavyzdžių ir administracinių procedūrų nustatymo, plėtojimo, dalijimosi jais ir jų taikymo raida, inter alia, remiantis:

i)

šioje srityje surengtų veiksmų pagal Programą skaičiumi;

ii)

gairių ir geriausios praktikos pavyzdžių, kuriais pasikeista, skaičiumi;

g)

mokymosi rodikliu, pagal kurį bus vertinama pažanga įgyvendinant veiksmus pagal Programą, kuriais siekiama stiprinti muitinės pareigūnų gebėjimus ir kompetenciją, inter alia, remiantis:

i)

pareigūnų, kurie buvo mokomi naudojant bendrą Sąjungos mokymo medžiagą, skaičiumi;

ii)

Programos e. mokymosi modulių atsisiuntimo kartų skaičiumi;

h)

bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis rodikliu, pagal kurį bus nustatyta, kaip Programa remiamos kitos valdžios institucijos, kurios nėra valstybių narių muitinės institucijos, suskaičiuojant, keliais veiksmais pagal Programą padedama siekti to tikslo.


II PRIEDAS

Europos informacinės sistemos ir jų Sąjungos ir Sąjungai nepriklausantys komponentai

A.

Europos informacinės sistemos yra šios:

1)

bendrasis ryšių tinklas / bendroji sistemų sąsaja (angl. common communications network/common systems interface, CCN/CSI – CCN2), CCN mail3, CSI tiltas, http tiltas, CCN LDAP ir susijusios priemonės, CCN saityno portalas, CCN stebėsena;

2)

pagalbinės sistemos, visų pirma CCN taikomosios programos sąrankos priemonė, veiklos ataskaitų priemonė (angl. Activity Reporting Tool, ART2), Mokesčių ir muitų sąjungos GD elektroninio projektų valdymo internetu priemonė (angl. Taxud Electronic Management of Project Online, TEMPO), paslaugų valdymo priemonė (angl. Service Management Tool, SMT), vartotojų valdymo priemonė (angl. User Management System, UM), sistema BPM, prieinamumo prietaisų skydelis ir AvDB, IT paslaugų valdymo portalas, katalogų ir naudotojų prieigos valdymas;

3)

programos informacinė ir ryšių erdvė (angl. Programme information and communication space, PICS);

4)

muitais apmokestinamų prekių gabenimo sistemos, ypač (Naujoji) kompiuterizuota tranzito sistema (N)CTS), Rusijai skirta NCTS TIR, eksporto kontrolės sistema (ECS) ir importo kontrolės sistema (ICS). Pagalbinės šių sistemų taikomosios programos arba komponentai yra šie: duomenų mainų su trečiosiomis šalimis sistema (SPEED bridge), SPEED Edifact Converter Node (SPEED-ECN), standartinė SPEED testavimo taikomoji programa (SSTA), standartinė tranzito testavimo taikomoji programa (STTA), tranzito testavimo taikomoji programa (TTA), centrinė paslaugų ir bazinių duomenų sistema (CSRD2) bei centrinė paslaugų ir valdymo informacijos sistema (CS/MIS);

5)

Bendrijos rizikos valdymo sistema (CRMS), apimanti rizikos informacijos formas (RIF) ir bendrų profilių CPCA funkcines sritis;

6)

ekonominės veiklos vykdytojų sistema (EOS), apimanti ekonominės veiklos vykdytojų registravimo ir identifikavimo (EORI), įgaliotųjų ekonominių operacijų vykdytojų (AEO), reguliarių vežimo paslaugų (RSS) ir abipusio pripažinimo su šalimis partnerėmis funkcines sritis; Generic Web Service yra pagalbinis šios sistemos komponentas;

7)

tarifo sistema (TARIC3), kuri yra bazinių duomenų sistema, naudojama kitose taikomosiose programose, pvz., kvotų valdymo sistemoje (QUOTA2), stebėjimo valdymo ir stebėsenos sistemoje (SURV2), Europos privalomosios tarifinės informacijos sistemoje (EBTI3), Europos cheminių medžiagų muitinės registre (ECICS2). Kombinuotosios nomenklatūros (KN) ir sustabdymo (Suspensions) taikomosiomis programomis valdoma teisinė informacija, tiesiogiai susijusi su tarifo sistema;

8)

kontrolės taikomosios programos, visų pirma prekių pavyzdžių valdymo sistema (angl. Specimen Management System, SMS) ir perdirbimo procedūrų informacinė sistema (angl. Information System for Processing Procedures, ISPP);

9)

kovos su klastojimu ir piratavimu sistema (COPIS);

10)

duomenų platinimo sistema (DDS2), kuria valdoma visa informacija, su kuria visuomenė gali susipažinti internetu;

11)

kovos su sukčiavimu informacinė sistema (AFIS); ir

12)

bet kokios kitos sistemos, įtrauktos į daugiametį strateginį planą, numatytą Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 70/2008/EB (1) 8 straipsnio 2 dalyje, ir to plano perėmėjai.

B.

Europos informacinių sistemų Sąjungos komponentai yra šie:

1)

IT ištekliai, pvz., aparatinė įranga, programinė įranga ir sistemos tinklo ryšiai, įskaitant susijusią duomenų infrastruktūrą;

2)

IT paslaugos, būtinos remiant sistemų plėtrą, techninę priežiūrą, tobulinimą ir eksploatavimą; ir

3)

visi kiti elementai, kuriuos dėl veiksmingumo, saugumo ir racionalizavimo Komisija nustatė kaip bendrus dalyvaujančioms šalims.

C.

Sąjungai nepriklausantys Europos informacinės sistemos komponentai apima visus komponentus, kurie nėra priskirti Sąjungos komponentams B skirsnyje.


(1)  2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 70/2008/EB dėl nepopierinės muitinės ir verslo aplinkos (OL L 23, 2008 1 26, p. 21).


III PRIEDAS

Lėšų orientacinis paskirstymas

Lėšų, kurios gali būti skiriamos reikalavimus atitinkantiems 7 straipsnyje išvardintiems veiksmams, orientacinis paskirstymas yra toks:

Veiksmų tipas

Finansinio paketo dalis

(%)

Bendrieji veiksmai

Ne daugiau kaip 20 %

IT pajėgumų didinimas

Ne mažiau kaip 75 %

Žmogiškųjų išteklių gebėjimų ugdymas

Ne daugiau kaip 5 %