|
9.11.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 299/32 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1123/2013
2013 m. lapkričio 8 d.
dėl teisių naudotis tarptautiniais kreditais nustatymo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 96/61/EB (1), ypač į jos 11a straipsnio 8 dalį,
kadangi:
|
(1) |
Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos protokole (Kioto protokole) nustatomi du tarptautinių kreditų, kuriais Šalys gali naudotis išmetamam CO2 kiekiui kompensuoti, įgijimo mechanizmai. Bendro įgyvendinimo (BĮ) mechanizme numatyti išmetamųjų teršalų mažinimo vienetai (TMV, angl. ERU), o Švarios plėtros mechanizme (ŠPM) – patvirtinti išmetamųjų teršalų mažinimo vienetai (PTMV, angl. CER); |
|
(2) |
valstybių narių nacionaliniuose paskirstymo planuose, priimtuose pagal Direktyvos 2003/87/EB 9 straipsnį, numatyta, kad veiklos vykdytojai, siekdami laikytis savo 2008–2012 m. laikotarpio įsipareigojimo atsisakyti apyvartinių taršos leidimų pagal Direktyvos 2003/87/EB 12 straipsnį, gali panaudoti tam tikrą TMV ir PTMV skaičių; |
|
(3) |
Direktyvos 2003/87/EB 11a straipsnyje numatyta, kad pagal Kioto protokolą įsigytus TMV ir PTMV galima toliau naudoti Direktyva 2003/87/EB nustatytoje apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje ir 2013–2020 m. laikotarpiu; be to, nustatyta, kokiu mastu skirtingų kategorijų veiklos vykdytojai ir orlaivių naudotojai gali jais naudotis siekdami laikytis savo prievolių, susijusių su apyvartinių taršos leidimų grąžinimu, pagal Direktyvos 2003/87/EB 12 straipsnį. 11a straipsnio 8 dalyje nustatytos tam tikros minimalios procentiniu lygiu išreikštos veiklos vykdytojų ir orlaivių naudotojų teisės naudotis tarptautiniais kreditais nuo 2008 m. iki 2020 m. ir numatomos tikslių procentinių ribų nustatymo priemonės; |
|
(4) |
Kioto protokole numatyti projektiniai mechanizmai Direktyva 2003/87/EB susieti su apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema siekiant išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį mažinti mažesnėmis sąnaudomis. Atsižvelgiant į apyvartinių taršos leidimų, išduotų pagal Direktyvos 2003/87/EB 13 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą ir galiojančių 2013–2020 m. laikotarpiu, skaičių, teises naudotis tarptautiniais kreditais reikėtų nustatyti tokias, kaip 11a straipsnio 8 dalyje nustatyti minimalūs lygiai. Taigi bus laikomasi bendros Direktyvos 2003/87/EB 11a straipsnio 8 dalies penktoje pastraipoje nustatytos tarptautinių kreditų naudojimo ribos ir nebus taikoma Direktyvos 2003/87/EB 11a straipsnio 8 dalies antra pastraipa ir ketvirtos pastraipos antras sakinys. Likusius 2012 m. įgytus tarptautinius kreditus orlaivių naudotojai gali panaudoti taip, kaip numatyta Direktyvos 2003/87/EB 11a straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse; |
|
(5) |
stacionarių įrenginių veiklos vykdytojai, labai padidinę įrenginio pajėgumus pagal 2011 m. balandžio 27 d. Komisijos sprendimo 2011/278/ES 20 straipsnį, kuriuo nustatomos suderinto nemokamo apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB (2) 10a straipsnį pereinamojo laikotarpio Sąjungos taisyklės, turėtų turėti teisę būti laikomi arba esamais veiklos vykdytojais, arba naujais rinkos dalyviais; |
|
(6) |
čia nustatytų teisių naudoti tarptautinius kreditus ribų įgyvendinimo praktiniai aspektai nustatyti 2013 m. gegužės 2 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 389/2013, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimus Nr. 280/2004/EB ir Nr. 406/2009/EB įsteigiamas Sąjungos registras ir panaikinami Komisijos reglamentai (ES) Nr. 920/2010 ir (ES) Nr. 1193/2011 (3), 58–61 straipsniuose; |
|
(7) |
šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Klimato kaitos komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
1. Kiekvienas stacionaraus įrenginio veiklos vykdytojas, gavęs nemokamų apyvartinių taršos leidimų arba teisę naudoti tarptautinius kreditus laikotarpiu 2008–2012 m., turi teisę 2008–2020 m. laikotarpiu panaudoti tiek tarptautinių kreditų, kiek jam leista jų panaudoti 2008–2012 m. laikotarpiu arba tokį kiekį, kuris atitinka ne daugiau kaip 11 % jam skirtų apyvartinių taršos leidimų 2008–2012 m. laikotarpiu, pasirenkant didesnį dydį.
2. Kiekvienas stacionaraus įrenginio veiklos vykdytojas, negavęs nei nemokamų apyvartinių taršos leidimų, nei teisės naudoti tarptautinius kreditus laikotarpiu 2008–2012 m., ir, nukrypstant nuo 1 dalies nuostatos, taip pat kiekvienas stacionaraus įrenginio veiklos vykdytojas, kaip apibrėžta Direktyvos 2003/87/EB 3 straipsnio h punkto pirmose dviejose įtraukose, turi teisę 2008–2020 m. laikotarpiu panaudoti tokį kiekį tarptautinių kreditų, kuris atitinka ne daugiau kaip 4,5 % jo patvirtintų išmetamųjų teršalų kiekio 2013–2020 m. laikotarpiu.
3. Kiekvienas stacionaraus įrenginio veiklos vykdytojas, labai padidinęs įrenginio pajėgumus pagal Sprendimo 2011/278/ES 20 straipsnį, turi teisę 2008–2020 m. laikotarpiu panaudoti tiek tarptautinių kreditų, kiek jam leista jų panaudoti 2008–2012 m. laikotarpiu arba tokį kiekį, kuris atitinka ne daugiau kaip 11 % jam skirtų apyvartinių taršos leidimų 2008–2012 m. laikotarpiu, arba tokį kiekį, kuris atitinka ne daugiau kaip 4,5 % jo patvirtintų išmetamųjų teršalų kiekio 2013–2020 m. laikotarpiu, pasirenkant didžiausią dydį.
4. Kiekvienas stacionaraus įrenginio veiklos vykdytojas, už 2008–2012 m. laikotarpį gavęs nemokamų apyvartinių taršos leidimų ir vykdantis veiklą, neįtrauktą į Direktyvos 2003/87/EB I priedą su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 219/2009 (4), bet įtrauktą į Direktyvos 2003/87/EB I priedą su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/29/EB (5), turi teisę 2008–2020 m. laikotarpiu panaudoti tiek tarptautinių kreditų, kiek jam leista jų panaudoti 2008–2012 m. laikotarpiu arba tokį kiekį, kuris atitinka ne daugiau kaip 11 % jam skirtų apyvartinių taršos leidimų 2008–2012 m. laikotarpiu arba tokį kiekį, kuris atitinka ne daugiau kaip 4,5 % jo patvirtintų išmetamųjų teršalų kiekio 2013–2020 m. laikotarpiu, pasirenkant didžiausią dydį.
5. Kiekvienas orlaivio naudotojas turi teisę panaudoti tokį tarptautinių kreditų kiekį, kuris atitinka ne daugiau kaip 1,5 % jo patvirtintų išmetamųjų teršalų kiekio 2013–2020 m. laikotarpiu, nedarant poveikio nuo 2012 m. likusioms jo teisėms naudoti tarptautinius kreditus.
2 straipsnis
1. Valstybės narės apskaičiuoja ir paskelbia, kiek tarptautinių kreditų gali panaudoti kiekvienas tos valstybės narės veiklos vykdytojas pagal 1 straipsnio 1 dalį, bei apie tai praneša Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 389/2013 59 straipsnį per vieną mėnesį nuo šio reglamento įsigaliojimo.
2. Kiekvienam iš 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiklos vykdytojų ir 1 straipsnio 5 dalyje nurodytų orlaivių naudotojų teisės naudoti tarptautinius kreditus apskaičiuojamos pagal jų patvirtintą išmetamųjų teršalų skaičių ir kasmet atnaujinamos. 1 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų veiklos vykdytojų atveju atnaujintos teisės naudoti tarptautinius kreditus bus apskaičiuojamos pagal tai, kurios teisės – apskaičiuotos pagal 1 straipsnio 1 dalį ar 4,5 % 2013–2020 m. laikotarpio patvirtintų išmetamųjų teršalų kiekio – yra didesnės. Patvirtinusios patikrintą išmetamųjų teršalų skaičių valstybės narės praneša Komisijai apie teisių naudoti tarptautinius kreditus pakeitimus pagal Reglamento (ES) Nr. 389/2013 59 straipsnį.
3 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2013 m. lapkričio 8 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
José Manuel BARROSO
(1) OL L 275, 2003 10 25, p. 32.
(2) OL L 130, 2011 5 17, p. 1.
(4) OL L 87, 2009 3 31, p. 109.
(5) OL L 140, 2009 6 5, p. 63.