atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą, ypač į jo 5 straipsnį,

atsižvelgdama į 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos Centrinio Banko renkamos statistinės informacijos (1), ypač į jo 5 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2531/98 dėl Europos Centrinio Banko privalomųjų atsargų reikalavimo taikymo (2), ypač į jo 6 straipsnio 4 dalį,

Šiame teisės akte kolektyvinio investavimo subjektai, atitinkantys visus toliau nurodytus kriterijus, laikomi PRF, jei jie:

1. Faktinę atskaitingąją visumą sudaro euro zonos valstybių narių teritorijoje reziduojančios PFĮ (vadovaujantis II priedo 1 dalimi).

2. Faktinėje atskaitingojoje visumoje esančioms PFĮ taikomi visi statistinės atskaitomybės reikalavimai, išskyrus atvejus, kai taikoma kuri nors vadovaujantis 9 straipsniu nustatyta leidžianti nukrypti nuostata.

3. Šis reglamentas taikomas PFĮ apibrėžtį atitinkantiems subjektams, net jeigu jiems netaikomas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013.

4. Siekiant rinkti statistinę informaciją apie PRF akcijų (vienetų) turėtojų rezidavimo vietą, kaip nurodyta I priedo 2 dalies 5.7 skirsnyje, faktinę atskaitingąją visumą taip pat sudaro kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus (KFT), kuriems pagal 9 straipsnio 2 dalies c punktą taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos. Taikydami šį reglamentą, NCB gali parengti ir tvarkyti atskaitingųjų KFT sąrašą, laikydamiesi I priedo 2 dalies 5.7 skirsnyje nustatytų principų.

1. Vykdomoji valdyba parengia ir tvarko statistikai naudojamą PFĮ sąrašą, atsižvelgdama į dažnumo ir savalaikiškumo reikalavimus, kurie kyla jį naudojant ECB privalomųjų atsargų sistemos reikmėms. Statistikai naudojamame PFĮ sąraše nurodoma, ar joms yra taikoma ECB privalomųjų atsargų sistema. Statistikos tikslais PFĮ sąrašas turi būti atnaujinamas, tikslus, kiek įmanoma vienalytiškesnis bei pakankamai pastovus.

2. Statistikai naudojamą PFĮ sąrašą ir jo atnaujinimus NCB ir ECB atskaitingiesiems agentams padaro prieinamą tinkamu būdu, įskaitant elektronines priemones, internetą arba, atskaitingųjų agentų prašymu, popierinio dokumento forma.

3. Statistikai naudojamas PFĮ sąrašas skirtas tik informacijai. Tačiau, jeigu naujausias paskelbtas sąrašo variantas yra neteisingas, ECB netaiko sankcijų jokiam jo statistinės atskaitomybės reikalavimus netinkamai įvykdžiusiam subjektui, jeigu jis sąžiningai rėmėsi neteisingu sąrašu.

1. Faktinė atskaitingoji visuma pateikia valstybės narės, kurios rezidentė yra PFĮ, NCB duomenis apie: a) mėnesines atsargas, susijusias su mėnesio pabaigos balansu; ir b) mėnesinius agreguotus patikslinimus dėl perkainojimo. Agreguoti patikslinimai dėl perkainojimo pateikiami apie visišką ir dalinį paskolų nurašymą, susijusį su paskolomis ir apimantį vertybinių popierių kainos perkainojimus. Kita informacija apie tam tikrą balanso straipsnių informaciją teikiama kas ketvirtį arba kartą per metus. NCB gali rinkti ketvirčio duomenis kas mėnesį, jei tai palengvina pateikimo procesą. Reikalaujama statistinė informacija yra nurodyta I priede.

2. NCB gali rinkti reikalaujamą statistinę informaciją apie PFĮ išleistus ir turimus vertybinius popierius pagal kiekvieną vertybinį popierių, jeigu 1 dalyje nurodytus duomenis galima išvesti laikantis IV priede nustatytų būtinųjų statistikos standartų.

3. Laikydamosi I priedo 4 dalies 1A lentelėje nustatytų būtinųjų reikalavimų, PFĮ pateikia mėnesinius patikslinimus dėl perkainojimo visų ECB reikalaujamų duomenų atžvilgiu. NCB gali rinkti papildomus duomenis, kurių neapima būtinieji reikalavimai. Šie papildomi duomenys gali būti susiję su 1A lentelėje pažymėtais paskirstymais, išskyrus „būtinuosius reikalavimus“.

4. ECB gali reikalauti pateikti paaiškinimus apie NCB surinktus „perklasifikavimų ir kitų patikslinimų“ patikslinimus.

5. Vadovaudamasis 2010 m. rugpjūčio 19 d. Sprendimu ECB/2010/10 dėl statistinės atskaitomybės reikalavimų nevykdymo (12), atskaitingiesiems agentams, kurie nesilaiko šiame reglamente nustatytų statistinės atskaitomybės reikalavimų, ECB gali taikyti sankcijas.

Paskolų pakeitimo vertybiniais popieriais ir kitų paskolų perdavimų papildomi statistinės atskaitomybės reikalavimai

1. NCB nusprendžia, kada ir kokiu periodiškumu jiems reikia gauti duomenis iš atskaitingųjų agentų, kad būtų laikomasi toliau nurodytų terminų, kai taikytina, atsižvelgdami į ECB privalomųjų atsargų sistemos savalaikiškumo reikalavimus, ir atitinkamai informuoja atskaitinguosius agentus.

2. Mėnesinę statistiką NCB perduoda ECB iki 15-os darbo dienos, einančios po mėnesio, kurio duomenys teikiami, pabaigos.

3. Ketvirtinę statistiką NCB perduoda ECB iki 28-os darbo dienos, einančios po ketvirčio, kurio duomenys teikiami, pabaigos.

1. Jeigu šiame reglamente nenustatyta kitaip, apskaitos taisyklės, kurių PFĮ laikosi atskaitomybės pagal šį reglamentą tikslais, yra nustatytos aktuose, į nacionalinę teisę perkeliančiuose 1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvą 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (13), ir visuose kituose taikomuose tarptautiniuose standartuose.

2. Duomenys apie indėlių įsipareigojimus ir paskolas pateikiami jų pagrindine suma, likusia mėnesio pabaigoje. Į šią sumą neįtraukiami visiški ir daliniai nurašymai, kaip nustatyta atitinkamoje apskaitos praktikoje. Indėlių įsipareigojimų ir paskolų užskaita prieš bet kokius kitus turtą arba įsipareigojimus nevykdoma.

3. Nepažeidžiant euro zonos valstybėse narėse vyraujančių apskaitos praktikos ir užskaitos priemonių, statistikos tikslais visas finansinis turtas ir įsipareigojimai pateikiami bendrąją verte.

4. NCB gali leisti pateikti duomenis apie paskolas atėmus atidėjinius, ir apie nupirktas paskolas pagal kainą, sutartą jų įsigijimo metu, jeigu tokią atskaitomybės praktiką taiko visi atskaitingieji agentai rezidentai.

3. PFI gali būti taikomos nuo patikslinimų dėl perkainojimo teikimo nukrypti leidžiančios nuostatos taip:

4. PFĮ gali būti taikomos nuo paskolų, kurios buvo perduotos pakeitimo vertybiniais popieriais būdu, statistinės atskaitomybės nukrypti leidžiančios nuostatos.

NCB gali leisti toms PFĮ, kurios taiko 39 tarptautinį apskaitos standartą (39 TAS), 9 tarptautinį finansinės atskaitomybės standartą (9 TFAS) arba panašias nacionalines apskaitos taisykles, į atsargas, kurių duomenis reikia teikti pagal I priedo 2 ir 3 dalis, neįtraukti jokių paskolų, kurios pagal nacionalinę praktiką buvo perduotos pakeitimo vertybiniais popieriais būdu, jeigu tokią praktiką taiko visos PFĮ rezidentės.

5. NCB gali taikyti PFĮ nuo kai kurių ketvirtinių atsargų, susijusių su ne euro zonos valstybėmis narėmis, nukrypti leidžiančias nuostatas.

Jei iš aukštesniu agregavimo lygiu surinktų duomenų matyti, kad pozicijos bet kurioje ne euro zonos valstybėje narėje reziduojančių atitiktinių šalių atžvilgiu arba pozicijos ne euro zonos valstybės narės valiutos atžvilgiu yra nereikšmingos, NCB gali nuspręsti nereikalauti pateikti duomenų, susijusių su tokia valstybe nare. NCB praneša savo atskaitingiesiems agentams apie kiekvieną tokį sprendimą.

1. Atskaitingieji agentai privalo laikytis jiems taikomų statistinės atskaitomybės reikalavimų ir IV priede nustatytų būtinųjų perdavimo, tikslumo, sąvokų atitikties ir pataisymų standartų.

2. Atsižvelgdami į nacionalinius reikalavimus, NCB nustato ir įgyvendina atskaitomybės taisykles, kurių turi laikytis faktinė atskaitingoji visuma. NCB užtikrina, kad pagal tokias atskaitomybės taisykles būtų teikiama reikalinga statistinė informacija ir būtų galima tiksliai patikrinti, kaip laikomasi IV priede nustatytų būtinųjų perdavimo, tikslumo, sąvokų atitikties ir pataisymų standartų.

Jeigu jungimasis, skaidymasis arba bet kokia kita reorganizacija gali padaryti poveikį atskaitingojo agento statistinių įsipareigojimų vykdymui, viešai paaiškėjus ketinimui įvykdyti tokią operaciją ir per tinkamą laiką iki jos įvykdymo atitinkamas faktinis atskaitingasis agentas informuoja atitinkamą NCB apie planuojamas procedūras šiame reglamente nustatytiems statistinės atskaitomybės reikalavimams įvykdyti.

1. Pagal šį reglamentą kredito įstaigų pateiktą statistinę informaciją kiekviena kredito įstaiga naudoja savo atsargų bazei apskaičiuoti Reglamente (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) nustatyta tvarka. Visų pirma, kiekviena kredito įstaiga naudoja šią informaciją patikrinti, kaip vykdomas jos privalomųjų atsargų reikalavimas per laikymo laikotarpį.

2. Mažų įstaigų trijų atsargų laikymo laikotarpių atsargų bazės duomenys skaičiuojami pagal ketvirčio pabaigos duomenis, NCB surinktus per 28 darbo dienas po ketvirčio, kurio duomenys teikiami, pabaigos.

3. Esant kolizijai, viršenybę prieš bet kokias Reglamento (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) nuostatas turi III priede nustatytos specialiosios ECB privalomųjų atsargų sistemos taikymo taisyklės.

4. Siekiant palengvinti ECB ir kredito įstaigų likvidumo valdymą, privalomųjų atsargų reikalavimai patvirtinami ne vėliau kaip pirmąją laikymo laikotarpio dieną; tačiau išimtiniais atvejais kredito įstaigoms gali prireikti pateikti patvirtintos atsargų bazės arba patvirtintų privalomųjų atsargų reikalavimų pataisas. Privalomųjų atsargų reikalavimų tvirtinimo arba pripažinimo procedūros nepažeidžia atskaitingųjų agentų pareigos visada teikti teisingą statistinę informaciją ir kuo greičiau pataisyti bet kokią jų jau pateiktą neteisingą statistinę informaciją.

NCB įgyvendina teisę tikrinti arba privalomai rinkti informaciją, kurią atskaitingieji agentai privalo teikti pagal šį reglamentą, nepažeisdami ECB teisės pačiam įgyvendinti šią teisę. NCB įgyvendina šią teisę visų pirma tada, kai faktinei atskaitingajai visumai priklausanti įstaiga nevykdo IV priede nustatytų būtinųjų perdavimo, tikslumo, sąvokų atitikties ir pataisymų standartų.

1. Duomenys pagal šį reglamentą pirmą kartą teikiami pateikiant 2014 m. gruodžio mėn. duomenis.

2. I priedo 3 dalies 3 lentelės langelių duomenys, susiję su euro zonos valstybėms narėms, pagal šį reglamentą pirmą kartą teikiami pateikiant pirmus ketvirtinius duomenis po tos dienos, kai jos įsivedė eurą.

3. I priedo 3 dalies 3 ir 4 lentelių langelių duomenys, susiję su ne euro zonos valstybėms narėms, pagal šį reglamentą pirmą kartą teikiami pateikiant pirmus ketvirtinius duomenis po jų įstojimo į Sąjungą dienos. Jei atitinkamas NCB nusprendžia nereikalauti pirmą kartą pateikti nereikšmingų duomenų, pradedant nuo pirmų ketvirtinių duomenų po atitinkamos valstybės narės ar valstybių narių įstojimo į Sąjungą dienos, duomenys pradedami teikti praėjus 12 mėnesių po to, kai NCB praneša atskaitingiesiems agentams, kad duomenys yra reikalingi.

1. Reglamentas (EB) Nr. 25/2009 (ECB/2008/32) panaikinamas nuo 2015 m. sausio 1 d.

2. Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos vadovaujantis VI priede pateikta atitikties lentele.

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d.

I PRIEDAS

PINIGŲ FINANSŲ ĮSTAIGOS IR STATISTINĖS ATSKAITOMYBĖS REIKALAVIMAI

Įžanga

Valstybių narių, kurių valiuta yra euro (toliau – euro zonos valstybės narės) statistikos sistemą, apimančią pinigų finansų įstaigų (PFĮ) sektoriaus balansą, sudaro šie du pagrindiniai elementai:

a)	statistikai naudojamas PFĮ sąrašas (žr. 1 dalį, kurioje identifikuojamos tam tikros PFĮ); ir

b)	nurodyta statistinė informacija, kurią šios PFĮ teikia kas mėnesį, kas ketvirtį ir kas metus (žr. 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 dalis).

Siekiant gauti visapusišką informaciją apie PFĮ balansus, taip pat būtina nustatyti tam tikrus statistinės atskaitomybės reikalavimus ne PRF investiciniams fondams (IF) ir kitiems finansiniams tarpininkams, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus (toliau – KFT), kai jie užsiima finansine veikla, apimančia pinigų rinkos fondų (PRF) akcijas (vienetus). Šią statistinę informaciją nacionaliniai centriniai bankai (NCB) renka iš PFĮ, IF ir KFT, vadovaudamiesi 2 dalimi ir atsižvelgdami į nacionalines taisykles, pagrįstas 1 straipsnyje ir II priede nustatytomis suderintomis apibrėžtimis ir klasifikacijomis.

Pinigų atsargas sudaro apyvartoje esantys PFĮ banknotai ir monetos bei kiti piniginiai įsipareigojimai (indėliai ir kitos finansinės priemonės, kurios yra artimi indėlių pakaitalai). Pinigų atsargų atitiktiniai apima visus kitus PFĮ balanso straipsnius. ECB taip pat parengia duomenis apie finansinius sandorius, išvestus iš atsargų ir kitų duomenų, įskaitant PFĮ pateiktus patikslinimų dėl perkainojimo duomenis (žr. 5 dalį).

ECB reikalinga statistinė informacija yra apibendrinta 8 dalyje.

1 DALIS

Tam tikrų PFĮ identifikavimas

1 SKIRSNIS

Tam tikrų PFĮ identifikavimas remiantis indėlių pakeičiamumo principais

1.1.

Finansų įstaigos, išskyrus kredito įstaigas, kurios leidžia finansines priemones, laikomas artimais indėlių pakaitalais, yra klasifikuojamos kaip PFĮ, jeigu jos atitinka PFĮ apibrėžtį kitais aspektais. Klasifikuojama remiantis indėlių pakeičiamumo kriterijumi (t. y. ar įsipareigojimai yra klasifikuojami kaip indėliai), kuris nustatomas atsižvelgiant į jų likvidumą, apimantį pervedamumo, konvertabilumo, vertės tikrumo ir perleidžiamumo savybes, ir prireikus į jų išleidimo terminą.

Šie indėlių pakeičiamumo kriterijai taip pat taikomi siekiant nustatyti, ar įsipareigojimai turėtų būti klasifikuojami kaip indėliai, išskyrus atvejus, kai tokiems įsipareigojimams yra numatyta atskira kategorija.

1.2.

Nustatant indėlių pakeičiamumą ir klasifikuojant įsipareigojimus kaip indėlius:

a)	pervedamumas – galimybė mobilizuoti finansinėje priemonėje esančias lėšas naudojant mokėjimo priemones, pavyzdžiui, čekius, pervedimo pavedimus, tiesioginį debetą arba panašias priemones;

b)	konvertabilumas – galimybė konvertuoti finansines priemones į valiutą arba pervedamuosius indėlius ir tokio konvertavimo kaina; dėl tokio konvertavimo prarastos mokesčių lengvatos gali būti laikomos bauda, kuri sumažina likvidumo laipsnį;

c)	vertės tikrumas – finansinės priemonės tikslios kapitalo vertės nacionaline valiuta žinojimas iš anksto;

vertybiniai popieriai, kurie yra kotiruojami ir kuriais reguliariai prekiaujama organizuotoje rinkoje, yra laikomi perleidžiamaisiais. Atviro tipo kolektyvinio investavimo subjektų akcijos neturi įprastos rinkos. Tačiau investuotojai žino kiekvienos dienos akcijų kursą ir gali atsiimti lėšas už šią kainą.

2 SKIRSNIS

PRF identifikavimo kriterijų apibūdinimas

2 straipsnyje:

pinigų rinkos priemonė laikoma aukštos kredito kokybės priemone, jei kiekviena priemonę vertinusi pripažinta kredito reitingų agentūra jai suteikė vieną iš dviejų aukščiausių įmanomų trumpalaikių kredito reitingų arba, jei priemonė reitingo neturi, ji yra lygiavertės kokybės, kuri nustatoma valdymo įmonės vidaus reitingavimo procese. Jei pripažinta kredito reitingų agentūra savo aukščiausią trumpalaikį reitingą padalija į dvi kategorijas, šie du reitingai laikomi viena kategorija ir aukščiausiu įmanomu reitingu;

kaip a punkte nustatyto reikalavimo išimtį, pinigų rinkos fondas gali laikyti ne mažesnės kaip investicinio reitingo kokybės Vyriausybės emisijas, kai „Vyriausybės emisija“ reiškia pinigų rinkos priemones, kurias išleido arba garantavo valstybės narės centrinės, regioninės arba vietos valdžios institucija arba centrinis bankas, ECB, Sąjunga arba Europos investicijų bankas;

apskaičiuojant vertybinių popierių, įskaitant struktūrizuotas finansines priemones, WAL, terminas apskaičiuojamas atsižvelgiant į likutinį laiką iki teisinio priemonių išpirkimo. Tačiau jei į finansinę priemonę įterptas pasirenkamasis pardavimo sandoris (put option), vietoje (teisinio) likutinio termino gali būti naudojama pasirenkamojo pardavimo sandorio vykdymo diena, tačiau tik jei bet kuriuo metu yra tenkinamos šios sąlygos:

i)	pasirenkamojo pardavimo sandorio įvykdymo dieną valdymo įmonė gali laisvai įvykdyti pasirenkamojo pardavimo sandorį;

ii)	pasirenkamojo pardavimo sandorio iš anksto nustatyta kaina išlieka artima tikėtinai priemonės vertei atėjus kitai įvykdymo datai;

iii)	PRF investavimo strategija leidžia manyti, kad yra didelė tikimybė, jog atėjus kitai įvykdymo datai pasirenkamasis pardavimo sandoris bus įvykdytas;

d)	apskaičiuojant WAL ir WAM turi būti atsižvelgiama į išvestinių finansinių priemonių, indėlių ir efektyvaus portfelio valdymo būdų poveikį;

vidutinis svertinis terminas (angl. weighted average maturity, WAM) – visų fonde esančių pagrindinių vertybinių popierių vidutinės trukmės iki termino pabaigos matas, apskaičiuotas taikant kiekvienos priemonės santykinę dalį atspindinčius svorius, darant prielaidą, kad kintamųjų palūkanų normų priemonės terminas yra laikas, likęs iki kito palūkanų normos perskaičiavimo atsižvelgiant į pinigų rinkos palūkanų normą, o ne laikas, likęs iki vertybinio popieriaus pagrindinės sumos išpirkimo. Praktikoje WAM naudojama PRF jautrumui kintančioms pinigų rinkos palūkanų normoms matuoti;

vidutinė svertinė trukmė (angl. weighted average life, WAL) – kiekvieno fonde laikomo vertybinio popieriaus likusio termino svertinis vidurkis, reiškiantis laiką iki visiško pagrindinės sumos išpirkimo, nepaisant palūkanų ir nuolaidų. Priešingai nei apskaičiuojant WAM, apskaičiuojant WAL kintamųjų palūkanų normų vertybiniams popieriams ir struktūrizuotoms finansinėms priemonėms negalima naudoti palūkanų normos perskaičiavimo datų; vietoje jų naudojamas nurodytas vertybinio popieriaus galutinis terminas. WAL naudojama kredito rizikai įvertinti, nes kuo ilgiau atidedamas pagrindinės sumos išpirkimas, tuo didesnė kredito rizika. WAL taip pat naudojama likvidumo rizikai apriboti;

g)	pinigų rinkos priemonės – likvidžios priemonės, kuriomis paprastai prekiaujama pinigų rinkoje ir kurių vertę bet kuriuo metu galima tiksliai nustatyti;

h)	valdymo įmonė – įmonė, kurios įprasta veikla yra PRF portfelio valdymas.

2 DALIS

Balansas (mėnesinės atsargos)

Kad galėtų parengti euro zonos pinigų junginius ir atitiktinius, ECB reikia tokių duomenų 1 lentelėje:

1. Priemonių kategorijos

a) Įsipareigojimai

Atitinkamos priemonių kategorijos yra: grynieji pinigai apyvartoje, indėlių įsipareigojimai, išleisti PRF akcijos (vienetai), išleisti skolos vertybiniai popieriai, kapitalas ir atsargos bei likę įsipareigojimai. Siekiant atskirti piniginius ir nepiniginius įsipareigojimus, indėlių įsipareigojimai taip pat skirstomi į vienadienius indėlius, sutarto termino indėlius, įspėjamojo laikotarpio indėlius ir atpirkimo sandorius. Jų apibrėžtys pateikiamos II priede.

b) Turtas

Atitinkamos priemonių kategorijos yra: grynieji pinigai, paskolos, turimi skolos vertybiniai popieriai, nuosavybės priemonės, investicinių fondų akcijos, ilgalaikis turtas ir likęs turtas. Jų apibrėžtys pateikiamos II priede.

2. Paskirstymas pagal terminą

Pradinio termino paskirstymai gali būti naudojami vietoje išsamių duomenų apie priemones, jeigu skirtingų rinkų finansinės priemonės nėra visiškai palyginamos.

a) Įsipareigojimai

Terminų grupių arba įspėjamųjų laikotarpių paskirstymai yra tokie: sutarto termino indėliams – vienerių ir dvejų metų terminas išleidimo metu, o įspėjamojo laikotarpio indėliams – trijų mėnesių ir dvejų metų įspėjimo laikotarpis. Atpirkimo sandoriai neskirstomi pagal terminą, kadangi paprastai jie yra labai trumpalaikės priemonės, t. y. paprastai mažesnio nei trijų mėnesių termino išleidimo metu. PFĮ išleisti skolos vertybiniai popieriai skirstomi į vienerių ir dvejų metų grupes. PRF išleistų akcijų (vienetų) pagal terminą skirstyti nereikia.

b) Turtas

Terminų grupių paskirstymai yra tokie: PFĮ paskoloms euro zonos rezidentams (išskyrus PFĮ) pagal subsektorių ir toliau PFĮ paskoloms namų ūkiams pagal paskirtį – vienerių ir penkerių metų terminų grupės; PFĮ turimiems skolos vertybiniams popieriams, kuriuos išleido euro zonoje esančios kitos PFĮ – vienerių ir dvejų metų terminų grupės, kad skaičiuojant pinigų junginius šias PFĮ turimas priemones būtų galima užskaityti tarpusavyje.

3. Paskirstymas pagal paskirtį ir atskirai nurodomos paskolos juridinio statuso neturinčioms individualiosioms įmonėms ir partnerystėms

Paskolos namų ūkiams ir namų ūkiams paslaugas teikiančioms ne pelno institucijoms toliau skirstomos pagal paskolos paskirtį (vartojimo kreditai, paskolos būstui pirkti, kitos paskolos). „Kitų paskolų“ kategorijoje turi būti atskirai nurodytos paskolos, suteiktos juridinio statuso neturinčioms individualiosioms įmonėms ir partnerystėms (žr. II priedo 2 dalyje pateiktas priemonių kategorijų apibrėžtis ir II priedo 3 dalyje pateiktas sektorių apibrėžtis). NCB gali nevykdyti reikalavimo atskirai nurodyti paskolas juridinio statuso neturinčioms individualiosioms įmonėms ir partnerystėms, jeigu tokios paskolos sudaro mažiau nei 5 % visų euro zonos valstybės narės paskolų namų ūkiams.

4. Paskirstymas pagal valiutą

Tiems balanso straipsniams, kurie gali būti naudojami sudarant pinigų junginius, turi būti atskirai nurodyti likučiai eurais, kad ECB turėtų galimybę nustatyti pinigų junginius pagal visomis valiutomis kartu arba tik eurais išreikštus likučius.

5. Paskirstymas pagal atitiktinių šalių sektorių ir rezidavimo vietą

5.1.

Sudarant euro zonos pinigų junginius ir atitiktinius, reikia nurodyti tas euro zonos teritorijoje esančias atitiktines šalis, kurios sudaro pinigus turintį sektorių. Šiam tikslui atitiktinės šalys, kurios yra ne PFĮ, pagal patikslintą Europos sąskaitų sistemą (toliau – 2010 m. ESS), pateiktą Reglamente (ES) Nr. 549/2013 (žr. II priedo 3 dalį), yra skirstomos į valdžios sektorių (S.13), visuose indėlių įsipareigojimuose atskirai nurodant centrinę valdžią (S.1311), ir kitus rezidentų sektorius. Siekiant apskaičiuoti pinigų junginių ir kredito atitiktinių mėnesinį pasiskirstymą pagal sektorių, kiti rezidentų sektoriai toliau skirstomi į tokius subsektorius: ne PRF investiciniai fondai (S.124), kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus (S.125) + finansiniai pagalbininkai + priklausomos finansų įstaigos ir pinigus skolinantys vienetai (S.125 + S.126 + S.127), draudimo bendrovės (S.128), pensijų fondai (S.129), ne finansų bendrovės (S.11) ir namų ūkiai + namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos (S.14 + S.15). Taip pat išskiriamos atitiktinės šalys FPB ir pagrindinės tarpuskaitos atitiktinės šalys sujungtuose atitiktinių sektoriuose (S.125 + S.126 + S.127). Dėl juridinio statuso neturinčių individualiųjų įmonių ir partnerysčių žr. 3 skirsnį. Visuose indėlių įsipareigojimuose ir indėlių kategorijose „sutarto nuo dvejų metų termino indėliai“, „įspėjamojo nuo dvejų metų laikotarpio indėliai“ ir „atpirkimo sandoriai“ ECB privalomųjų atsargų sistemos tikslais papildomai atskiriamos kredito įstaigos, kitos PFĮ atitiktinės šalys ir centrinė valdžia.

5.2.

Visuose indėlių įsipareigojimuose ir turto kategorijoje „visos paskolos“ papildomai atskiriami centriniai bankai (S.121) ir indėlių bendrovės, išskyrus centrinį banką (S.122), ir likę pasaulio bankai ir ne bankai, siekiant geriau suprasti bankininkystės sektoriaus skolinimo ir finansavimo politiką ir geriau stebėti tarpbankinę veiklą.

5.3.	Visose grupės vidaus pozicijose papildomai atskiriamos paskolų ir indėlių pozicijos ir indėlių bendrovių, išskyrus centrinį banką (S.122) tarpusavio sandoriai, norint nustatyti tai pačiai grupei priklausančių kredito įstaigų (vidaus ir kitų euro zonos valstybių narių) tarpusavio sąsajas.

5.4.	Visi turimi skolos vertybiniai popieriai, kurių pradinis terminas yra iki vienerių metų, su paskirstymu pagal valiutą, papildomai atskiriamas valdžios sektorius (S.13), kad būtų galima geriau apžvelgti valstybių ir bankų tarpusavio sąsajas.

5.5.

Kai kurie indėliai ir (arba) paskolos, atsirandantys iš atpirkimo sandorių ir (arba) atvirkštinio atpirkimo sandorių arba analogiškų operacijų su kitais finansiniais tarpininkais (S.125) + finansiniais pagalbininkais (S.126) + priklausomomis finansų įstaigomis ir pinigų skolintojais (S.127), gali būti susiję su sandoriais su pagrindine atitiktine šalimi. Pagrindinė atitiktinė šalis yra subjektas, kuris teisiškai atsiduria tarp sutarčių, kuriomis prekiaujama finansinėse rinkose, atitiktinių šalių, tapdamas pirkėju kiekvienam pardavėjui ir pardavėju kiekvienam pirkėjui. Kadangi tokie sandoriai dažnai pakeičia PFĮ dvišalį verslą, indėlių kategorijoje „atpirkimo sandoriai“ papildomai išskiriamas verslas su šiomis atitiktinėmis šalimis. Lygiai taip pat turto kategorijoje „paskolos“ papildomai išskiriami atvirkštinio atpirkimo sandoriai su šiomis atitiktinėmis šalimis.

5.6.

Vidaus atitiktinės šalys nurodomos atskirai nuo euro zonos, išskyrus vidaus, atitiktinių šalių visuose statistiniuose paskirstymuose. euro zonos teritorijoje esančios atitiktinės šalys identifikuojamos pagal jų vidaus sektorių arba institucinę klasifikaciją atsižvelgiant į statistikai naudojamus ECB tvarkomus sąrašus ir ECB „Pinigų, finansų įstaigų ir rinkų statistikos sektoriaus vadovą. Vartotojų statistinės klasifikacijos gaires“, kuriose kiek įmanoma laikomasi 2010 m. ESS atitinkančių klasifikavimo principų. Atitiktinių šalių, esančių už euro zonos teritorijos ribų, geografiškai skirstyti nereikia.

5.7.

euro zonos valstybių narių PFĮ išleistų PRF akcijų (vienetų) atveju atskaitingieji agentai pateikia bent duomenis apie turėtojų rezidavimo vietą pagal tokį paskirstymą: vidaus/euro zonos, išskyrus vidaus/likusio pasaulio, kad būtų galima atskirti tokius PRF akcijas (vienetus), kuriuos turi euro zonos nerezidentai. NCB taip pat gali nustatyti reikalingą statistinę informaciją iš duomenų, surinktų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1011/2012 (ECB/2012/24), jei šie duomenys atitinka šio reglamento 7 straipsnyje nustatytus terminus ir būtinuosius IV priede nurodytus standartus.

PRF akcijų (vienetų), apie kuriuos, vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais, vedamas registras, nurodant jų turėtojus, įskaitant informaciją apie turėtojų rezidavimo vietą, atveju juos išleidę PRF arba jiems teisiškai atstovaujantys asmenys mėnesiniame balanse pateikia duomenis apie jų išleistų akcijų (vienetų) turėtojų paskirstymą pagal rezidavimo vietą.

PRF akcijų (vienetų), apie kuriuos, vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais, nėra vedamas registras, arba apie kuriuos vedamas registras, tačiau nepateikiama informacija apie turėtojų rezidavimo vietą, atveju atskaitingieji agentai pateikia duomenis apie paskirstymą pagal rezidavimo vietą tokiu metodu, kokį atitinkamas NCB nustatė susitaręs su ECB. Šis reikalavimas taikomas tik vienam iš toliau nurodytų variantų arba kelių variantų deriniui, kuris turi būti parinktas atsižvelgiant į atitinkamų rinkų organizaciją ir aptariamos valstybės narės nacionalines teisines priemones. NCB periodiškai stebi, kaip laikomasi šio reikalavimo.

PRF emitentai:

PRF emitentai arba jiems teisiškai atstovaujantys asmenys pateikia duomenis apie jų išleistų akcijų (vienetų) turėtojų paskirstymą pagal rezidavimo vietą. Tokia informacija gali būti pateikiama agento, kuris platina akcijas (vienetus), arba bet kurio kito subjekto, kuris dalyvauja leidžiant, superkant arba perleidžiant akcijas (vienetus).

ii)

PFĮ ir KFT kaip PRF akcijų (vienetų) saugotojai:

Kaip atskaitingieji agentai, PFĮ ir KFT, veikdami kaip PRF akcijų (vienetų) saugotojai, pateikia duomenis apie akcijų (vienetų), išleistų PRF rezidentų ir saugomų turėtojo arba kito tarpininko, taip pat veikiančio kaip saugotojas, vardu, turėtojų paskirstymą pagal rezidavimo vietą. Šis variantas taikomas, jei: i) turėtojų vardu saugomas PRF akcijas (vienetus) saugotojas atskiria nuo kitų saugotojų vardu saugomų PRF akcijų (vienetų); ir ii) daugumą PRF akcijų (vienetų) saugo vietos institucijos rezidentės, klasifikuojamos kaip finansiniai tarpininkai (PFĮ arba KFT).

iii)

PFĮ ir KFT kaip teikiantys duomenys apie rezidentų sandorius su nerezidentais, apimančius PRF rezidento akcijas (vienetus):

Kaip atskaitingieji agentai, PFĮ ir KFT, teikiantys duomenis apie rezidentų sandorius su nerezidentais, apimančius PRF rezidento akcijas (vienetus), pateikia duomenis apie PRF rezidentų išleistų akcijų (vienetų), kuriais jie prekiauja turėtojo arba kito tarpininko, taip pat dalyvaujančio sandoryje, vardu, turėtojų paskirstymą pagal rezidavimo vietą. Šis variantas taikomas, jei: i) atskaitomybės apimtis yra visapusiška, t. y. iš esmės apima visus atskaitingųjų agentų įvykdytus sandorius; ii) pateikiami tikslūs duomenys apie pirkimus ir pardavimus su euro zonos nerezidentais; iii) tų pačių akcijų (vienetų) išleidimo vertės ir išpirkimo vertės skirtumai, atskaičius mokesčius, yra minimalūs; ir iv) euro zonos nerezidentų turimas PRF rezidentų išleistų akcijų (vienetų) kiekis yra nedidelis.

iv)	Jeigu i–ii variantai netaikomi, atskaitingieji agentai, įskaitant PFĮ ir KFT, atitinkamus duomenis pateikia remdamiesi prieinama informacija.

3 DALIS

Balansas (ketvirtinės atsargos)

Tolesnei pinigų pokyčių analizei ir kitais statistikos tikslais ECB reikia tokių pagrindinių straipsnių duomenų:

Kredito euro zonos ne PFĮ paskirstymas pagal subsektorių, terminą ir nekilnojamojo turto įkaitą (žr. 2 lentelę).

To reikia, kad būtų galima stebėti viso PFĮ kredito finansavimo (paskolų ir vertybinių popierių) pinigus turinčio sektoriaus atžvilgiu visą struktūrą pagal subsektorių ir terminą. Ne finansų bendrovių ir namų ūkių atveju reikia papildomų pozicijų „iš jų“, nurodant paskolas, užtikrintas nekilnojamojo turto įkaitu.

Eurais išreikštų paskolų, kurių pradinis terminas yra nuo vienerių ir nuo dvejų metų, ne finansų bendrovių ir namų ūkių atžvilgiu reikia papildomų pozicijų „iš jų“ tam tikriems likusiems terminams ir naujo palūkanų normos nustatymo laikotarpiams (žr. 2 lentelę). Palūkanų normos perskaičiavimas yra suprantamas kaip paskolos palūkanų normos pakeitimas, numatytas esamoje paskolos sutartyje. Paskolos, kurioms taikomas palūkanų normos perskaičiavimas, inter alia, apima paskolas, kurių palūkanų normos periodiškai peržiūrimos atsižvelgiant į indekso, pvz. Euribor, pokyčius, paskolas, kurių palūkanų normos peržiūrimos nuolat, t. y. kintamos palūkanų normos, ir paskolas, kurių palūkanų normos peržiūrimos PFĮ nuožiūra.

2.	PFĮ indėlių įsipareigojimų euro zonos valstybių narių valdžios sektoriui (išskyrus centrinę valdžią) paskirstymas pagal subsektorių (žr. 2 lentelę). To reikia kaip papildomos informacijos prie mėnesinės atskaitomybės.

3.	Pozicijų su atitiktinėmis šalimis, esančiomis už euro zonos ribų, paskirstymas pagal sektorių (žr. 2 lentelę). Kai 2010 m. ESS negalioja, taikoma sektorių klasifikacija pagal Nacionalinių sąskaitų sistemą (toliau – 2008 m. NSA).

4.	Išvestinių priemonių balanso pozicijų ir už paskolas ir indėlius sukauptų palūkanų nustatymas likusioje turto ir įsipareigojimų dalyje (žr. 2 lentelę). Šio paskirstymo reikia, kad būtų galima padidinti statistinių duomenų nuoseklumą.

5.	Paskirstymas pagal šalį, įskaitant pozicijas Europos investicijų banko ir Europos stabilumo mechanizmo atžvilgiu (žr. 3 lentelę). Šio paskirstymo reikia tolesnei pinigų pokyčių analizei, taip pat pereinamojo laikotarpio reikalavimų tikslais ir duomenų kokybės patikroms.

6.	euro zonos vidaus tarpvalstybinių ne PFĮ indėlių ir suteiktų paskolų paskirstymas pagal sektorių (žr. 3 lentelę). Šio paskirstymo reikia, kad būtų galima įvertinti PFĮ sektorių pozicijas atskirose valstybėse narėse likusių euro zonos valstybių narių atžvilgiu.

7.	Paskirstymas pagal valiutą (žr. 4 lentelę). Šio paskirstymo reikia, kad būtų galima apskaičiuoti sandorius pinigų junginiams ir atitiktiniams, patikslinus juos dėl valiutų santykio pokyčių, kai šie junginiai apima visas valiutas kartu.

4 DALIS

Patikslinimų dėl perkainojimo pateikimas duomenims apie sandorius parengti

Siekiant parengti duomenis apie sandorius euro zonos pinigų junginių ir atitiktinių atžvilgiu, ECB reikia patikslinimų dėl perkainojimo visiško ir (arba) dalinio paskolų nurašymo ir vertybinių popierių kainos perkainojimo atžvilgiu:

1. Visiškas ir (arba) dalinis paskolų nurašymas

Patikslinimas dėl visiško ir (arba) dalinio paskolų nurašymo pateikiamas, kad ECB galėtų iš atsargų, kurių duomenys pateikti du iš eilės atskaitomybės laikotarpius, parengti duomenis apie finansinius sandorius. Patikslinimas atspindi visus paskolų apimties, pateiktos vadovaujantis 2 ir 3 dalimis, pokyčius, kuriuos sąlygojo paskolų nurašymai, įskaitant visos likusios paskolos sumos nurašymus (visiškus nurašymus). Patikslinimas taip pat turėtų atspindėti paskolų atidėjinių pokyčius, jei NCB nusprendžia, kad balanso atsargos apskaitomos atėmus atidėjinius. Kai įmanoma nustatyti, taip pat nurodomas visiškas ir (arba) dalinis paskolų nurašymas, pripažintas paskolos pardavimo arba perdavimo trečiajai šaliai metu.

Būtinieji reikalavimai visiškam ir (arba) daliniam paskolų nurašymui yra nustatyti 1A lentelėje.

2. Vertybinių popierių kainos perkainojimas

Patikslinimas dėl vertybinių popierių kainos perkainojimo yra susijęs su vertybinių popierių vertinimo svyravimais, atsirandančiais dėl vertybinių popierių kainos, kuria jie apskaityti arba prekiaujami, pokyčių. Šis patikslinimas apima laikotarpio pabaigos balanso atsargų vertės pokyčius, atsirandančius dėl pamatinės vertės, kuria vertybiniai popieriai yra apskaityti, pokyčių laikui bėgant, t. y. galimą pelną/nuostolius. Jis taip pat gali apimti vertinimo pokyčius, atsirandančius iš sandorių vertybiniais popieriais, t. y. realizuotą pelną/nuostolius.

Būtinieji reikalavimai vertybinių popierių kainos perkainojimui yra nustatyti 1A lentelėje.

Balanso įsipareigojimų daliai joks privalomasis atskaitomybės reikalavimas nėra nustatytas. Tačiau jeigu atskaitingųjų agentų taikoma išleistų skolos vertybinių popierių vertinimo praktika lemia jų laikotarpio pabaigos atsargų pokyčius, NCB leidžiama rinkti su tokiais pokyčiais susijusius duomenis. Tokie duomenys pateikiami kaip patikslinimai dėl „kito perkainojimo“.

5 DALIS

Paskolų pakeitimo vertybiniais popieriais ir kitų paskolų perdavimų statistinės atskaitomybės reikalavimai

1. Bendrieji reikalavimai

Duomenys pateikiami vadovaujantis 8 straipsnio 2 dalimi, kai taikytina, papildžius 8 straipsnio 4 dalyje numatytais duomenimis. Visi duomenų straipsniai paskirstomi pagal paskolą paėmusio skolininko rezidavimo vietą ir subsektorių, kaip nurodyta 5 lentelės stulpelių antraštėse. Paskolos, perduotos pakeitimo vertybiniais popieriais proceso tarpinio laikymo etape, traktuojamos taip, lyg jos jau būtų pakeistos vertybiniais popieriais.

2. Vertybiniais popieriais pakeistų arba kitaip perduotų paskolų grynųjų srautų atskaitomybės reikalavimai

2.1.

Taikydamos 6 straipsnio a punktą, PFĮ apskaičiuoja 5 lentelės 1 ir 2 dalių straipsnius kaip per atitinkamą laikotarpį vertybiniais popieriais pakeistų arba kitaip perduotų paskolų grynuosius srautus, atimdamos per atitinkamą laikotarpį įsigytas paskolas. Į šiuos skaičiavimus neįtraukiamos paskolos, perduotos kitai euro zonos vidaus PFĮ arba įsigytos iš kitos euro zonos PFĮ, ir paskolos, perduotos dėl atskaitingojo agento skaidymosi, arba susijungimo ar perėmimo, kuriuose dalyvauja atskaitingasis agentas ir kita vidaus PFĮ. Į šiuos skaičiavimus įtraukiamos paskolos, perduotos kitoms ne vidaus PFĮ arba įsigytos iš kitų ne vidaus PFĮ.

2.2.

3.1 skirsnyje nurodyti straipsniai taip priskiriami 5 lentelės 1 ir 2 dalims:

a)	perdavimai ir įsigijimai, kurie daro įtaką paskolų atsargoms, duomenys apie kurias pateikti vadovaujantis I priedo 2 ir 3 dalimis, t. y. perdavimai, lemiantys pripažinimo panaikinimą, ir įsigijimai, lemiantys pripažinimą arba pakartotinį pripažinimą, priskiriami 1 daliai; ir

b)	perdavimai ir įsigijimai, kurie nedaro įtakos paskolų atsargoms, duomenys apie kurias pateikti vadovaujantis I priedo 2 ir 3 dalimis, t. y. perdavimai, nelemiantys pripažinimo panaikinimo, ir įsigijimai, nelemiantys pripažinimo arba pakartotinio pripažinimo, priskiriami 2 daliai.

2.3.

5 lentelės 1 dalies straipsniai, teikiami kas mėnesį, papildomai paskirstomi pagal paskolos perdavimo atitiktinę šalį, atskiriant FPB, iš jų FPB, kurių rezidavimo vieta yra euro zonoje, ir atitiktines šalis. Kai kuriuos 5b lentelės straipsnius, teikiamus kas ketvirtį, reikia papildomai paskirstyti pagal paskolos pradinį terminą ir paskirtį.

3. Administruojamų vertybiniais popieriais pakeistų paskolų, ir paskolų, kurių pripažinimas panaikintas, atskaitomybės reikalavimai

3.1.

PFĮ pagal 5 lentelės 3 dalį teikia duomenis apie PFĮ administruojamas vertybiniais popieriais pakeistas paskolas ir paskolų, kurių pripažinimas panaikintas, taip:

a)	laikotarpio pabaigoje nesumokėtas sumas; ir

b)	finansinius sandorius, išskyrus paskolų pardavimus (perleidimus) ir įsigijimus per atitinkamą laikotarpį, t. y. mokėtinų sumų pasikeitimą, priskirtiną paskolos gavėjų paskolos pagrindinės sumos grąžinimui.

3.2.	3.1 skirsnio b punkte numatytu atveju NCB vietoj to gali pareikalauti PFĮ pateikti PFĮ administruojamų paskolų pardavimų (perleidimų) ir įsigijimų srautus, kad NCB galėtų nustatyti 3.1 skirsnio b punkte numatytus finansinius sandorius.

3.3.

NCB gali taikyti atskaitingiesiems agentams nukrypti nuo 3.1 skirsnio b punkto reikalavimų leidžiančią nukrypti nuostatą, jei 5 lentelės 1.1 dalyje surinkti grynųjų pinigų srautai atitinka 3.2 skirsnyje numatytą tikslą, t. y. kai pagal nacionalinę praktiką vertybiniais popieriais pakeistas paskolas arba paskolas, kurių pripažinimas panaikintas, administruoja PFĮ. NCB užtikrina, kad šie grynieji srautai atitiktų finansinių sandorių, išskyrus paskolų pardavimus (perleidimus) ir įsigijimus pagal 3.1. skirsnio b punktą, apskaičiavimo tikslą. NCB gali prašyti PFĮ papildomos informacijos reikalingam koregavimui atlikti.

3.4.

NCB turi teisę taikyti šiame skirsnyje nustatytus statistinės atskaitomybės reikalavimus visoms PFĮ administruojamoms paskoloms, kurių pripažinimas panaikintas, kurios buvo pakeistos vertybiniais popieriais ar kitaip perduotos. Šiuo atveju NCB praneša PFĮ apie statistinės atskaitomybės reikalavimus 5 lentelės 3 dalyje nustatyta tvarka.

4. Vertybiniais popieriais pakeistų administruojamų paskolų likučių atskaitomybės reikalavimai

4.1.	PFĮ kas ketvirtį teikia duomenis apie vertybiniais popieriais pakeistas administruojamas paskolas pagal 5 lentelės 4 dalį nepaisant to, ar administruojamos paskolos arba atitinkamos jų administravimo teisės yra pripažintos atskaitingojo agento balanse.

4.2.	FPB, kurių rezidavimo vieta yra kitose euro zonos valstybėse narėse, administruojamų paskolų atžvilgiu PFĮ pateikia papildomus paskirstymus, agreguodamos administruojamas paskolas atskirai kiekvienai valstybei narei, kurios rezidentė yra FPB.

4.3.

NCB gali iš PFĮ rezidenčių, veikiančių kaip vertybiniais popieriais pakeistų paskolų administratoriai, rinkti 6 straipsnio b punkte nurodytus duomenis arba jų dalį kaip apie kiekvieną FPB. Jei NCB mano, kad 4.4 skirsnyje nurodyti duomenys ir 4.2 skirsnyje nurodyti paskirstymai gali būti renkami kaip apie kiekvieną FPB, ji praneša PFĮ, ar reikia teikti 4.1 ir 4.2 skirsniuose nurodytus duomenis ir kokia apimtimi juos reikia teikti.

5. Statistinės atskaitomybės reikalavimai PFĮ, taikančioms 39 TAS, 9 TFAS arba panašias nacionalines apskaitos taisykles

5.1.	39 TAS, 9 TFAS arba panašias taisykles taikančios PFĮ pateikia paskolų, perduotų pakeitimo vertybiniais popieriais būdu, kurių pripažinimas nebuvo panaikintas, mėnesio pabaigos likučius vadovaudamosi 5 lentelės 5 dalimi.

5.2.

PFĮ, kurioms taikoma 9 straipsnio 6 dalyje numatyta leidžianti nukrypti nuostata, pateikia paskolų, perduotų pakeitimo vertybiniais popieriais būdu, kurių pripažinimas buvo panaikintas, bet kurios vis dar pripažįstamos finansinėse ataskaitose, ketvirčio pabaigos likučius vadovaudamosi 5 lentelės 5 dalimi.

6 DALIS

Supaprastinta atskaitomybė mažoms kredito įstaigoms

Kredito įstaigos, kurioms taikomos 9 straipsnio 1 dalies d punkte numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, gali būti atleistos nuo šių reikalavimų:

1.	Paskirstymo pagal valiutą, nurodyto 2 dalies 4 skirsnyje.

Atskiro nurodymo:

a)	pozicijų su pagrindinėmis atitiktinėmis šalimis, kaip nurodyta 2 dalies 5.3 skirsnyje;

b)	sindikuotųjų paskolų, kaip nurodyta 2 dalies 1 lentelėje;

c)	iki dvejų metų termino ir mažesnės nei 100 % nominalios kapitalo garantijos skolos vertybinių popierių, kaip nurodyta 2 dalies 1 lentelėje.

3.	Paskirstymo pagal sektorių, nurodyto 3 dalies 3 skirsnyje.

4.	Paskirstymo pagal šalį, nurodyto 3 dalies 4 skirsnyje.

5.	Paskirstymo pagal valiutą, nurodyto 3 dalies 5 skirsnyje.

Be to, šios kredito įstaigos gali įvykdyti 2, 5 ir 6 dalyse nurodytus statistinės atskaitomybės reikalavimus teikdamos duomenis tik kas ketvirtį ir laikydamosi 7 straipsnio 3 dalyje ketvirtinei statistikai numatytų savalaikiškumo reikalavimų.

7 DALIS

Santrauka

PFĮ sektoriaus agreguoto balanso tikslais reikalinga paskirstymų suvestinė (1)

PRIEMONIŲ IR TRUKMĖS KATEGORIJOS

BALANSO STRAIPSNIAI

TURTAS

ĮSIPAREIGOJIMAI

1.	Grynieji pinigai

Paskolos

iki 1 metų (2)

nuo 1 ir iki 5 metų (2)

nuo 5 metų (2)

iš jų: grupės vidaus pozicijos

iš jų: sindikuotosios paskolos

iš jų: atvirkštiniai atpirkimo sandoriai

iš jų: atnaujinamosios paskolos ir lėšų pereikvojimas sąskaitose (eurais)

iš jų: kreditinės kortelės patogumo kreditas (eurais)

iš jų: išplėstinis kreditinės kortelės kreditas (eurais)

iš jų: nekilnojamojo turto įkaitas (7)

Paskolos, kurių pradinis terminas nuo 1 metų (eurais)

iš jų: paskolos, kurių likęs terminas – iki 1 metų

iš jų: paskolos, kurių likęs terminas – nuo 1 metų ir kurių palūkanų norma iš naujo nustatoma per ateinančius 12 mėnesių

Paskolos, kurių pradinis terminas nuo 2 metų (eurais)

iš jų: paskolos, kurių likęs terminas – iki 2 metų

iš jų: paskolos, kurių likęs terminas – nuo 2 metų ir kurių palūkanų norma perskaičiuojama per ateinančius 24 mėnesius

Turimi skolos vertybiniai popieriai

iki 1 metų (3)

nuo 1 ir iki 2 metų (3)

nuo 2 metų (3)

4.	Nuosavybės vertybiniai popieriai

Investicinių fondų akcijos (vienetai)

PRF akcijos (vienetai)

Ne PRF investicinių fondų akcijos (vienetai)

6.	Nefinansinis turtas (įskaitant ilgalaikį turtą)

Likęs turtas

iš jų: išvestinės finansinės priemonės

iš jų: sukauptos paskolų palūkanos

8.	Grynieji pinigai apyvartoje

Indėliai

iki 1 metų (4)

nuo 1 metų (4)

iš jų: grupės vidaus pozicijos

iš jų: pervedamieji indėliai

iš jų: iki 2 metų

iš jų: sindikuotosios paskolos

9.1.	Vienadieniai indėliai iš jų: pervedamieji indėliai

9.2.

Sutarto termino indėliai

iki 1 metų

nuo 1 ir iki 2 metų

nuo 2 metų

9.3.

Įspėjamojo laikotarpio indėliai

iki 3 mėnesių

nuo 3 mėnesių

iš jų: nuo 2 metų (5)

9.4.	Atpirkimo sandoriai

10.	PRF akcijos (vienetai)

11.

Išleisti skolos vertybiniai popieriai

iki 1 metų

nuo 1 metų ir iki 2 metų

iš jų: iki 2 metų ir mažesnės nei 100 % nominalios kapitalo garantijos

nuo 2 metų

12.	Kapitalas ir atsargos

13.

Likę įsipareigojimai

iš jų: išvestinės finansinės priemonės

iš jų: sukauptos indėlių palūkanos

ATITIKTINIŲ ŠALIŲ IR PASKIRTIES KATEGORIJOS

TURTAS

ĮSIPAREIGOJIMAI

Vidaus rezidentai

PFĮ

iš jų: centriniai bankai

iš jų: indėlių bendrovės, išskyrus centrinį banką

Ne PFĮ

Valdžios sektorius

centrinė valdžia

regioninė valdžia

vietos valdžia

socialinės apsaugos fondai

Kiti rezidentų sektoriai (6)

ne PRF investiciniai fondai (S.124)

kiti finansiniai tarpininkai, finansiniai pagalbininkai ir priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.125 + S.126 + S.127) (6)

iš jų: pagrindinės atitiktinės šalys (7)

iš jų: FPB (7)

draudimo bendrovės (S.128)

pensijų fondai (S.129) (6)

ne finansų bendrovės (S.11) (6)

namų ūkiai ir namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos (S.14 + S.15) (6)

vartojimo kreditas (7)

paskolos būstui pirkti (7)

kitos paskolos (7)

iš jų: juridinio statuso neturinčioms individualiosioms įmonėms ir partnerystėms (7)

euro zonos, išskyrus vidaus, rezidentai

PFĮ

iš jų: centriniai bankai

iš jų: indėlių bendrovės, išskyrus centrinį banką

Ne PFĮ

Valdžios sektorius

centrinė valdžia

regioninė valdžia

vietos valdžia

socialinės apsaugos fondai

Kiti rezidentų sektoriai (6)

ne PRF investiciniai fondai (S.124)

kiti finansiniai tarpininkai, finansiniai pagalbininkai ir priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.125 + S.126 + S.127) (6)

iš jų: pagrindinės atitiktinės šalys (7)

iš jų: FPB (7)

draudimo bendrovės (S.128)

pensijų fondai (S.129) (6)

ne finansų bendrovės (S.11) (6)

namų ūkiai ir namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos (S.14 + S.15) (6)

vartojimo kreditas (7)

paskolos būstui pirkti (7)

kitos paskolos (7)

iš jų: juridinio statuso neturinčioms individualiosioms įmonėms ir partnerystėms (7)

Likusio pasaulio rezidentai

Bankai

Ne bankai

Valdžios sektorius

Kiti rezidentai

Vidaus rezidentai

PFĮ

iš jų: centriniai bankai

iš jų: indėlių bendrovės, išskyrus centrinį banką

iš jų: kredito įstaigos

Ne PFĮ

Valdžios sektorius

centrinė valdžia

kitas valdžios sektorius

regioninė valdžia

vietos valdžia

socialinės apsaugos fondai

Kiti rezidentų sektoriai (6)

ne PRF investiciniai fondai (S.124)

kiti finansiniai tarpininkai, finansiniai pagalbininkai ir priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.125 + S.126 + S.127) (6)

iš jų: pagrindinės atitiktinės šalys (7)

iš jų: FPB (7)

draudimo bendrovės (S.128)

pensijų fondai (S.129) (6)

ne finansų bendrovės (S.11) (6)

namų ūkiai ir namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos (S.14 + S.15) (6)

euro zonos, išskyrus vidaus, rezidentai

PFĮ

iš jų: centriniai bankai

iš jų: indėlių bendrovės, išskyrus centrinį banką

iš jų: kredito įstaigos

Ne PFĮ

Valdžios sektorius

centrinė valdžia

kitas valdžios sektorius

regioninė valdžia

vietos valdžia

socialinės apsaugos fondai

Kiti rezidentų sektoriai (6)

ne PRF investiciniai fondai (S.124)

kiti finansiniai tarpininkai, finansiniai pagalbininkai ir priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.125 + S.126 + S.127) (6)

iš jų: pagrindinės atitiktinės šalys (7)

iš jų: FPB (7)

draudimo bendrovės (S.128)

pensijų fondai (S.129) (6)

ne finansų bendrovės (S.11) (6)

namų ūkiai ir namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos (S.14 + S.15) (6)

Likusio pasaulio rezidentai

Bankai

Ne bankai

Valdžios sektorius

Kiti rezidentai

Iš viso

VALIUTOS

eurai

x	užsienio valiutos - valiutos, išskyrus eurą, t. y. kitų valstybių narių valiutos, JAV doleris (USD), Japonijos jena (JPY), Šveicarijos frankas (CHF), kitos valiutos (8)

(1) Mėnesinių duomenų paskirstymai yra nurodyti paryškintu šriftu, ketvirtinių duomenų paskirstymai yra nurodyti įprastu šriftu.

(2) Mėnesiniai paskirstymai pagal terminą yra skirti tik paskoloms pagrindinių rezidentų sektoriams, išskyrus PFĮ ir euro zonos valstybių narių valdžios sektorių. Atitinkami paskolų euro zonos valstybių narių valdžios sektoriui, išskyrus centrinę valdžią, paskirstymai pagal terminą yra ketvirtiniai.

(3) Mėnesiniai paskirstymai pagal terminą yra skirti tik turimiems vertybiniams popieriams, kuriuos išleido euro zonoje esančios PFĮ. Ketvirtiniai duomenys apie turimus vertybinius popierius, išleistus euro zonos ne PFĮ, skirstomi į kategorijas „iki vienerių metų“ ir „nuo vienerių metų“.

(4) Nurodoma tik likusio pasaulio atžvilgiu.

(5) Straipsnio „įspėjamojo nuo dvejų metų laikotarpio indėliai“ duomenys teikiami savanoriškai, kol bus nurodyta kitaip.

(6) Paskolų ir indėlių mėnesiniai duomenys turi būti paskirstyti pagal subsektorių.

(7) S.14 + S.15 subsektoriaus paskolos papildomai turi būti paskirstytos pagal paskirtį. Be to, kai kurių subsektorių atžvilgiu kai kurioms priemonėms reikia papildomų pozicijų „iš jų“: subsektoriui S.125 – „iš jų: pagrindinės atitiktinės šalys“ ir „iš jų: finansinių priemonių bendrovės“; paskoloms subsektoriuje S.14 – „iš jų: juridinio statuso neturinčioms individualiosioms įmonėms ir partnerystėms“; paskoloms subsektoriuose S.11 ir S.14 + S.15 (tik ketvirtiniams reikalavimams) – „iš jų: nekilnojamojo turto įkaitas“.

(8) Ketvirtinio paskirstymo pagal kiekvienos kitos valstybės narės valiutą reikia tik atskiriems straipsniams.

II PRIEDAS

KONSOLIDAVIMO PRINCIPAI IR APIBRĖŽTYS

1 DALIS

Konsolidavimas statistikos tikslais toje pačioje valstybėje narėje

Kiekvienai valstybei narei, kurios valiuta yra euro (toliau – euro zonos valstybė narė) atskaitingąją visumą sudaro PFĮ, kurios yra įtrauktos į statistikai naudojamą PFĮ sąrašą ir kurių rezidavimo vieta yra euro zonos valstybių narių teritorijoje (1). Tai:

a)	toje teritorijoje įsteigtos ir esančios institucijos, įskaitant už tos teritorijos ribų esančių patronuojančių bendrovių patronuojamąsias bendroves (2), ir

b)	institucijų, kurių pagrindinė buveinė yra už tos teritorijos ribų, filialai.

Lengvatiniuose finansiniuose centruose esančios institucijos statistiniu požiūriu traktuojamos kaip teritorijų, kuriose yra šie centrai, rezidentės.

Statistikos tikslais PFĮ konsoliduoja visų toje pačioje valstybėje narėje esančių savo vidaus įstaigų (registruotos arba pagrindinės buveinės ir (arba) filialų) veiklą. Neleidžiama statistikos tikslais konsoliduoti už nacionalinių teritorijų ribų.

Jei patronuojanti bendrovė ir jos patronuojamosios bendrovės yra toje pačioje valstybėje narėje esančios PFĮ, patronuojanti bendrovė statistikos ataskaitose gali konsoliduoti duomenis apie šių patronuojamųjų bendrovių veiklą, tačiau duomenis apie kredito įstaigų ir kitų PFĮ veiklą turi nuodyti atskirai.

Jeigu institucija turi filialų, esančių kitų euro zonos valstybių narių teritorijoje, atitinkamoje euro zonos valstybėje narėje esanti registruota arba pagrindinė buveinė pozicijas visų šių filialų atžvilgiu vertina kaip pozicijas kitų euro zonos valstybių narių rezidentų atžvilgiu. Ir atvirkščiai, atitinkamoje euro zonos valstybėje narėje esantis filialas pozicijas registruotos arba pagrindinės buveinės atžvilgiu, arba kitų tos pačios institucijos filialų, esančių kitų euro zonos valstybių narių teritorijoje, atžvilgiu vertina kaip pozicijas kitų euro zonos valstybių narių rezidentų atžvilgiu.

Jeigu institucija turi filialų, esančių už euro zonos valstybių narių teritorijos ribų, atitinkamoje euro zonos valstybėje narėje esanti registruota arba pagrindinė buveinė pozicijas visų šių filialų atžvilgiu vertina kaip pozicijas likusio pasaulio rezidentų atžvilgiu. Ir atvirkščiai, atitinkamoje euro zonos valstybėje narėje esantis filialas pozicijas registruotos arba pagrindinės buveinės arba kitų tos pačios institucijos filialų, esančių už euro zonos valstybių narių ribų, atžvilgiu vertina kaip pozicijas likusio pasaulio rezidentų atžvilgiu.

2 DALIS

Priemonių kategorijų apibrėžtys

Šioje lentelėje pateikiamas priemonių kategorijų išsamus standartinis aprašas, kurį nacionaliniai centriniai bankai (NCB) pagal šį reglamentą perkelia į nacionaliniu lygiu taikomas kategorijas. Lentelėje nepateikiamas atskirų finansinių priemonių sąrašas, o apibrėžtys nėra išsamios. Apibrėžtys pateiktos vadovaujantis 2010 m. ESS.

Pradinis terminas, t. y. terminas išleidimo momentu – nustatytas finansinės priemonės gyvavimo laikotarpis, kuriam nepasibaigus ji negali būti išpirkta (pvz., skolos vertybiniai popieriai) arba ji gali būti išpirkta tik pritaikius tam tikros rūšies baudą (pvz., kai kurių rūšių indėliai). Įspėjamasis laikotarpis – laikas nuo to momento, kada priemonės turėtojas įspėja apie savo ketinimą išpirkti priemonę, iki datos, kurią turėtojui leidžiama ją konvertuoti į grynuosius pinigus netaikant baudos. Pagal įspėjamąjį laikotarpį finansinės priemonės klasifikuojamos tik tuomet, kai nėra nustatyto sutarto termino.

Finansinius reikalavimus galima skirstyti pagal tai, ar jie yra perleidžiamieji, ar ne. Reikalavimas yra perleidžiamasis, jei vienetas gali paprastai perduoti savo nuosavybės teises kitam vienetui, jas perleisdamas ar patvirtindamas, arba jei reikalavimą galima užskaityti kitu sandoriu, pvz., išvestinių finansinių priemonių atveju. Iš esmės bet kokia finansine priemone galima prekiauti, tačiau perleidžiamosiomis priemonėmis prekiaujama organizuotose biržose arba nebiržiniais sandoriais, nors faktinė prekyba nėra būtina perleidžiamumo sąlyga.

Lentelė

Priemonių kategorijos

TURTO KATEGORIJOS

Kategorija

Pagrindinių požymių aprašymas

1.	Grynieji pinigai

Turimi eurų ir užsienio valiutų banknotai ir monetos, esantys apyvartoje, paprastai naudojami mokėjimams atlikti

2.	Paskolos, kurių pradinis terminas – iki vienerių metų imtinai/nuo vienerių metų ir iki penkerių metų imtinai/nuo penkerių metų

Turimas finansinis turtas, sukurtas kreditoriams skolinant skolininkams lėšas, nepatvirtintas dokumentais arba patvirtintas neperleidžiamaisiais dokumentais. Šis straipsnis taip pat apima turtą atskaitingųjų agentų indėlių forma. NCB taip pat gali reikalauti šiam straipsniui pateikti pilną paskirstymą pagal sektorių.

Šis straipsnis apima:

paskolas namų ūkiams ir namų ūkiams paslaugas teikiančioms ne pelno institucijoms, suskirstytas į:

vartojimo kreditą (paskolas, suteiktas daugiausia asmeniniam prekių ir paslaugų vartojimui). Juridinio statuso neturinčioms individualiosioms įmonėms ir partnerystėms suteiktas vartojimo kreditas įtraukiamas į šią kategoriją, jei atskaitingoji PFĮ žino, kad paskola yra daugiausia naudojama asmeniniam vartojimui;

ii)

paskolas būstui pirkti (kreditą, suteiktą investuoti į būstą savo naudojimui arba nuomai, įskaitant statybą ir remontą). Jos apima gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintas paskolas, naudojamas būstui pirkti, ir kitas paskolas būstui pirkti, suteiktas asmeniškai arba užtikrintas kitos formos turtu. Juridinio statuso neturinčioms individualiosioms įmonėms ir partnerystėms suteiktos būsto paskolos įtraukiamos į šią kategoriją, išskyrus atvejus, kai atskaitingoji PFĮ žino, kad būstas daugiausia naudojamas verslui; tokiu atveju duomenys apie jas teikiami kaip „kitos paskolos, iš jų: juridinio statuso neturinčioms individualiosioms įmonėms ir partnerystėms“,

iii)

kitas paskolas (paskolas, suteiktas kitais tikslais nei vartojimui ir būstui įsigyti, pavyzdžiui, verslui, skolos konsolidavimui, mokymuisi ir t. t.). Ši kategorija gali apimti juridinio statuso neturinčioms individualiosioms įmonėms ir partnerystėms suteiktas vartojimo paskolas (žr. II priedo 3 dalį), jei duomenys apie tokias paskolas nepateikti kategorijoje „vartojimo kreditas“. Išskyrus atvejus, kai taikomos sumažintos atskaitomybės sąlygos, turi būti pateikiama pozicija „iš jų“, šioje kategorijoje atskirai nurodant individualiosioms įmonėms suteiktas paskolas (žr. II priedo 3 dalį);

Kreditinės kortelės skolą.

Šiame reglamente ši kategorija apima kreditą, suteiktą namų ūkiams arba nefinansinėms korporacijoms per uždelstines debetines korteles, t. y. korteles, suteikiančias „patogumo kreditą“, kaip apibrėžta toliau arba per kreditines korteles, t. y. korteles, suteikiančias „patogumo kreditą“ ir išplėstinį kreditą. Kreditinės kortelės skola įrašoma tam skirtose kortelės sąskaitose ir todėl jos nematyti einamosiose arba kredito limitą suteikiančiose sąskaitose. „Patogumo kreditas“ apibrėžiamas kaip kreditas, laikotarpiu tarp per vieną mokėjimo ciklą kortele atliktų mokėjimo operacijų ir datos, kurią padengiami šio konkretaus mokėjimo ciklo debeto likučiai, suteiktas už 0 % palūkanų normą. Išplėstinis kreditas apibrėžiamas kaip kreditas, suteiktas praėjus ankstesnių mokėjimo ciklų mokėjimo datoms, t. y. debeto sumos kortelės sąskaitoje, kurios nebuvo padengtos iš karto, kai buvo įmanoma, už kurį skaičiuojama paprastai didesnė nei 0 % palūkanų norma arba pakopinės palūkanų normos. Dažnai reikia mokėti minimalias mėnesines įmokas, kad išplėstinis kreditas būtų grąžintas bent iš dalies.

Šių kredito formų atitiktinė šalis yra subjektas, pagal sutartinį susitarimą turintis galiausiai grąžinti likusias sumas, kuris sutampa su kortelės turėtoju privačiai naudojamų kortelių atveju, tačiau nesutampa bendrovės kortelių atveju;

Atnaujinamąsias paskolas ir sąskaitų pereikvojimą

Atnaujinamosios paskolos yra paskolos, kurioms būdingi visi šie požymiai: (i) skolininkas gali naudotis lėšomis arba išimti jas iki iš anksto patvirtinto kredito limito ribos iš anksto neįspėdamas skolintojo; (ii) prieinamo kredito suma gali padidėti ir sumažėti, kadangi lėšų yra skolinamasi ir jos yra grąžinamos; (iii) kreditu galima naudotis pakartotinai; (iv) nėra įsipareigojimo reguliariai grąžinti lėšas.

Atnaujinamosios paskolos apima per kredito liniją gautas ir dar negrąžintas sumas (likučius). Kredito linija yra skolintojo ir skolininko susitarimas, kuris leidžia skolininkui per nustatytą laikotarpį ir iki tam tikro limito imti lėšas ir savo nuožiūra grąžinti jas iki nustatytos datos. Per kredito liniją prieinamos sumos, kurios nebuvo paimtos arba kurios jau buvo grąžintos, nepriskirtinos jokiai balansinių straipsnių kategorijai. Sąskaitų pereikvojimas yra debeto likučiai einamosiose sąskaitose. Nei atnaujinamosios paskolos, nei sąskaitų pereikvojimas neapima paskolų, suteiktų per kreditines korteles. Turi būti pateikiami duomenys apie visą skolininko skolingą sumą, nesvarbu, ar ji viršija, ar ne bet kokį iš anksto skolintojo ir skolininko sutartą limitą paskolos dydžio ir (arba) didžiausio laikotarpio atžvilgiu;

Sindikuotąsias paskolas (vienas paskolos susitarimas, kuriame kaip skolintojos dalyvauja kelios institucijos).

Sindikuotosios paskolos apima tik tokius atvejus, kai iš paskolos sutarties skolininkas žino, kad paskolą suteikė keli skolintojai. Statistikos tikslais tik faktiškai skolintojų išmokėtos sumos (o ne visos kredito linijos) yra laikomos sindikuotosiomis paskolomis. Paprastai sindikuotąją paskolą tvarko ir koordinuoja viena institucija (dažnai vadinama „pagrindiniu vadovu“) ir ją faktiškai suteikia įvairūs sindikato dalyviai. Visi dalyviai, įskaitant pagrindinį vadovą, savo balanso turto dalyje pateikia duomenis apie savo paskolos dalį skolininko atžvilgiu, t. y. ne pagrindinio vadovo atžvilgiu;

e)	Indėlius, kaip apibrėžta 9 įsipareigojimų kategorijoje;

Finansinį lizingą, suteiktą trečiosioms šalims

Finansinis lizingas – tai sutartys, pagal kurias teisėtas ilgalaikės prekės savininkas (toliau – nuomotojas) šį turtą beveik visam arba visam ekonominiam jo naudojimo laikotarpiui skolina trečiajai šaliai (toliau – nuomininkui) už įnašus, padengiančius prekių kainą ir apskaičiuotas palūkanas. Faktiškai laikoma, kad nuomininkas gauna visą naudą iš prekės naudojimo ir padengia su nuosavybe susijusias išlaidas bei riziką. Statistikos tikslais finansinis lizingas laikomas nuomotojo nuomininkui suteiktomis paskolomis, suteikiančiomis galimybę nuomininkui nusipirkti ilgalaikę prekę. Turtas (ilgalaikės prekės), kuris buvo paskolintas nuomininkui, balanse niekur nenurodomas;

g)	Blogas paskolas, kurios dar negrąžintos arba nenurašytos Visa paskolų, kurios negrąžinamos laiku arba kurios kitokiais būdais pripažįstamos iš dalies arba visiškai nuvertėjusiomis, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 575/2013 178 straipsnyje pateiktą įsipareigojimų nevykdymo apibrėžtį, suma;

h)	Turimus neperleidžiamus vertybinius popierius Turimi skolos vertybiniai popieriai, kurie nėra perleidžiamieji ir kuriais negalima prekiauti antrinėse rinkose;

i)	Paskolas, kuriomis prekiaujama Paskolos, de facto tapusios perleidžiamosiomis, turi būti klasifikuojamos turto straipsnyje „paskolos“, jeigu nėra prekybos antrinėje rinkoje įrodymų. Kitu atveju jos priskirtinos skolos vertybiniams popieriams (3 kategorijos);

Subordinuotoji skola indėlių arba paskolų forma

Subordinuotosios skolos priemonės yra papildomas reikalavimas institucijai emitentei, kuris gali būti įvykdytas tik įvykdžius visus aukštesnį statusą, pvz., indėlius ir (arba) paskolas, turinčius reikalavimus; dėl to jos turi kai kurias nuosavybės priemonių ypatybes. Statistikos tikslais subordinuotoji skola turi būti klasifikuojama kaip „paskolos“ arba kaip „skolos vertybiniai popieriai“, atsižvelgiant į finansinės priemonės pobūdį. Kai PFĮ turima visų formų subordinuotoji skola šiuo metu statistikos tikslais išreiškiama nurodant vieną skaičių, šis skaičius turi būti klasifikuojamas turto straipsnyje „skolos vertybiniai popieriai“, kadangi subordinuotąją skolą daugiausia sudaro vertybiniai popieriai, o ne paskolos;

Reikalavimai pagal atvirkštinio atpirkimo sandorius arba vertybiniai popieriai, paskolinti už grynųjų pinigų įkaitą

Grynųjų pinigų, sumokėtų už atskaitingųjų agentų nupirktus vertybinius popierius konkrečia kaina pagal tvirtą įsipareigojimą perparduoti šiuos ar panašius vertybinius popierius nustatyta kaina nustatytą dieną ateityje atitiktinys arba vertybinių popierių skolinimas už grynųjų pinigų įkaitą (žr. 9.4 įsipareigojimų kategoriją).

Šioje atskaitomybės sistemoje paskolų paskirstymas pagal nekilnojamojo turto įkaitą apima visą likusių paskolų, kurios užtikrintos įkaitu pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 199 straipsnio 2–4 punktus, sumą, kai likusios paskolos ir įkaito santykis yra 1 arba mažiau nei 1. Jei atskaitingasis agentas šių taisyklių netaiko, sprendžiant, kurios paskolos turi būti įtrauktos į šį paskirstymą, remiamasi tuo metodu, kuris buvo pasirinktas kapitalo reikalavimams vykdyti.

Paskola nelaikomas šis straipsnis:

Patikos pagrindu suteiktos paskolos

Patikos pagrindu suteiktos paskolos, t. y. patikos paskolos arba pasitikėjimu paremtos paskolos – tai paskolos, vienos šalies (toliau – „patikėtinis“) vardu suteiktos už trečiąją šalį (toliau – „naudos gavėjas“). Statistikos tikslais patikos paskolos neturi būti apskaitomos patikėtinio balanse, jei lėšų nuosavybės riziką ir naudą prisiima naudos gavėjas. Lėšų nuosavybės riziką ir naują prisiima naudos gavėjas, jeigu: a) naudos gavėjas prisiima paskolos kredito riziką, t. y. patikėtinis yra atsakingas tik už administracinį paskolos valdymą; arba b) naudos gavėjo investicijos yra apsaugotos nuo nuostolių, jeigu patikėtinis bankrutuotų, t. y. patikos paskola nėra patikėtinio turto, kuris gali būti išdalintas bankroto atveju, dalis

3.	Skolos vertybiniai popieriai

Turimi skolos vertybiniai popieriai, kurie yra perleidžiamosios finansinės priemonės, kuriomis įrodoma skola, ir kuriais paprastai prekiaujama antrinėse rinkose arba kurie gali būti užskaityti rinkoje, ir kurie nesuteikia turėtojui jokių nuosavybės teisių į išleidžiančią instituciją.

Šis straipsnis apima:

a)	turimus vertybinius popierius, kurie suteikia turėtojui besąlygišką teisę į fiksuotas arba sutartiniu būdu nustatytas pajamas, tam tikrą dieną arba dienomis arba pradedant nuo emisijos metu nustatytos datos gaunamas atkarpų ir (arba) nustatytos fiksuotos sumos forma;

perleidžiamąsias paskolas, kurios tapo perleidžiamos organizuotoje rinkoje, t. y. paskolas, kuriomis prekiaujama, su sąlyga, kad yra įrodymų, jog jomis prekiaujama antrinėje rinkoje, įskaitant rinkos formuotojų buvimo, dažno finansinio turto kotiravimo, pvz., pirkėjo ir pardavėjo siūlomų kainų skirtumų, įrodymus (taip pat žr. „paskolas, kuriomis prekiaujama“ 2i kategorijoje);

c)	subordinuotąją skolą skolos vertybinių popierių forma (taip pat žr. „subordinuotoji skola indėlių arba paskolų forma“ 2j kategorijoje);

Pagal vertybinių popierių skolinimo sandorius paskolinti vertybiniai popieriai arba pagal atpirkimo sandorį parduoti vertybiniai popieriai lieka pradinio savininko balanse (ir neturi būti apskaitomi laikinojo įgijėjo balanse), jeigu yra tvirtas įsipareigojimas atlikti atvirkštinę operaciją, o ne vien tik galimybė tai padaryti. Jeigu laikinasis įgijėjas parduoda gautus vertybinius popierius, šis pardavimas turi būti apskaitytas kaip tiesioginis vertybinių popierių sandoris ir įrašytas laikinojo įgijėjo balanse kaip vertybinių popierių portfelio neigiama pozicija

3a/3b/3c

Skolos vertybiniai popieriai, kurių pradinis terminas – iki vienerių metų imtinai/nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai/nuo dvejų metų

Šie straipsniai apima:

a)	Turimus perleidžiamuosius skolos vertybinius popierius, kurių pradinis terminas – iki vienerių metų imtinai/nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai/nuo dvejų metų;

b)	Paskolas, kurios tapo perleidžiamos organizuotoje rinkoje, t. y. paskolas, kuriomis prekiaujama, jei jos priskiriamos skolos vertybiniams popieriams, ir kurių pradinis terminas – iki vienerių metų imtinai/nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai/nuo dvejų metų;

c)	Subordinuotoji skola skolos vertybinių popierių, kurių pradinis terminas – iki vienerių metų imtinai/nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai/nuo dvejų metų, forma

4.	Nuosavybės priemonės

Nuosavybės priemonės reiškia nuosavybės teises į bendroves arba kvazibendroves; tai reikalavimas dėl likutinės vertės po to, kai patenkinami visų kreditorių reikalavimai.

Šis straipsnis apima biržines ir nebiržines akcijas ir kitas nuosavybės priemones

5.	Investicinių fondų akcijos (vienetai)

Investicinių fondų, kurie yra kolektyvinio investavimo subjektai, investuojantys į finansinį ir (arba) nefinansinį turtą, kai tuo siekiama investuoti iš visuomenės surinktą kapitalą, išleistos akcijos arba vienetai

Šis straipsnis apima PRF akcijas (vienetus), kuriuos PRF išleido pagal šio reglamento 2 straipsnį, ir ne PRF investicinių fondų išleistas akcijas (vienetus) (kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38) 1 straipsnio 1 dalyje)

6.	Nefinansinis turtas (įskaitant ilgalaikį turtą)

Materialusis ar nematerialusis turtas, išskyrus finansinį turtą. Šis straipsnis apima būstą, kitus pastatus ir statinius, mašinas ir įrangą, vertybes ir intelektinės nuosavybės produktus, pvz., kompiuterių programinę įrangą ir duomenų bazes

7.	Likęs turtas

Straipsnis „likęs turtas“ yra likęs balanso turto dalies straipsnis, apibrėžiamas kaip „kitur neįtrauktas turtas“. NCB gali reikalauti teikti duomenis apie į šį straipsnį įtrauktas konkrečias subpozicijas. Likęs turtas gali apimti:

išvestinių finansinių priemonių pozicijas bendrosiomis teigiamomis rinkos vertėmis

Statistikos tikslais čia įtraukiamos išvestinės finansinės priemonės, kurias būtina įrašyti balanse ir kurios pateikiamos atskiru „iš jų“ straipsniu, paskirstant jas pagal sektorius (PFĮ/ne PFĮ) ir a geografiškai (vidaus/euro zonos, išskyrus vidaus/likusio pasaulio sektoriaus);

b)	pagal laikinuosius straipsnius gautinas bendrąsias sumas Laikinieji straipsniai – tai PFĮ balanse laikomi turto likučiai, kurie nėra apskaitomi klientų vardu, tačiau yra susiję su klientų lėšomis, pvz., investicijoms, pervedimui arba atsiskaitymui numatytos lėšos;

c)	pagal tranzitinius straipsnius gautinas bendrąsias sumas Tranzitiniuose straipsniuose nurodomos lėšos, paprastai priklausančios klientams, kurios yra perdavimo iš vienos PFĮ į kitą procese. Straipsniai apima čekius ir kitas mokėjimo formas, kurios buvo nusiųstos kitoms PFĮ, kad jos jas atsiimtų;

sukauptas gautinas paskolų palūkanas

Pagal bendrąjį kaupiamosios apskaitos principą gautinos paskolų palūkanos turėtų būti įrašomos balanse jų susikaupimo momentu, t. y. kaupiamuoju pagrindu, o ne tuo metu, kai jos faktiškai gaunamos, t. y. grynųjų pinigų pagrindu. Sukauptos paskolų palūkanos bendrąja verte klasifikuojamos kategorijoje „likęs turtas“. Sukauptos palūkanos neįtraukiamos į paskolą, su kuria jos susijusios, ir pateikiamos atskiru „iš jų“ straipsniu;

e)	sukauptas turimų skolos vertybinių popierių palūkanas;

f)	gautinus dividendus;

g)	gautinas sumas, nesusijusias su pagrindine PFĮ veikla;

h)	valstybės išleistų monetų atitiktį turto dalyje (tik NCB balansuose

„Likęs turtas“ neapima finansinių priemonių, kurios yra išreikštos finansinio turto (įtraukto į kitus balanso straipsnius) forma, tam tikrų finansinių priemonių, kurios nėra išreikštos finansinio turto forma, pavyzdžiui, garantijų, įsipareigojimų, administruojamų ir patikos paskolų (įrašytų nebalansiniuose straipsniuose), ir nefinansinio turto (įtraukto į 6 kategoriją)

ĮSIPAREIGOJIMŲ KATEGORIJOS

Kategorija

Pagrindinių požymių aprašymas

8.	Grynieji pinigai apyvartoje

Įsipareigojimų kategorija „grynieji pinigai apyvartoje“ – apyvartoje esantys banknotai ir monetos, išleisti pinigų institucijos arba jos patvirtinti. Ši kategorija apima ECB ir NCB išleistus banknotus. Apyvartoje esančios monetos yra ne euro zonos valstybių narių PFĮ įsipareigojimas, o centrinės valdžios įsipareigojimas. Vis dėlto monetos yra pinigų junginių dalis, todėl jos įrašomos kategorijoje „apyvartoje esantys pinigai“. Šio įsipareigojimo atitiktinys turi būti įtraukiamas į straipsnį „likęs turtas“

Indėliai

Atskaitingųjų agentų kreditoriams mokėtinos sumos (akcijos, indėliai arba kitos), atitinkančios I priedo 1 dalies 1 skirsnyje aprašytus požymius, išskyrus sumas, kylančias iš perleidžiamųjų vertybinių popierių arba PRF akcijų (vienetų) emisijos. Atskaitomybės sistemoje ši kategorija yra skirstoma į vienadienius indėlius, sutarto termino indėlius, įspėjamojo laikotarpio indėlius ir atpirkimo sandorius

indėliai ir paskolos

„Indėliai“ taip pat apima „paskolas“ kaip PFĮ įsipareigojimus. Apskritai paskolos reiškia PFĮ gautas sumas, kurios nėra išreikštos „indėlių“ forma. 2010 m. ESS „paskolos“ atskiriamos nuo „indėlių“ atsižvelgiant į šalį, kuri imasi iniciatyvos, t. y. jeigu iniciatyvą rodo skolininkas, tuomet tai yra paskola, o jeigu skolintojas – tuomet tai yra indėlis. Pagal atskaitomybės sistemą „paskolos“ nepripažįstamos atskira kategorija balanso įsipareigojimų pusėje. „Paskolomis“ laikomi likučiai turi būti neatskiriamai klasifikuojami straipsnyje „indėlių įsipareigojimai“, išskyrus atvejus, kai jie išreiškiami perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais. Tai atitinka pirmiau pateiktą „indėlių įsipareigojimų“ apibrėžtį. PFĮ suteiktos paskolos, kurios klasifikuojamos kaip „indėlių įsipareigojimai“, turi būti paskirstytos pagal atskaitomybės sistemos reikalavimus, t. y. pagal sektorių, priemonę, valiutą ir terminą. Šiai kategorijai priskiriamos atskaitingųjų agentų gautos sindikuotosios paskolos.

neperleidžiamieji skolos vertybiniai popieriai

Atskaitingųjų agentų išleisti neperleidžiamieji skolos vertybiniai popieriai paprastai turi būti klasifikuojami kaip „indėlių įsipareigojimai“. Atskaitingųjų agentų išleistos neperleidžiamosios priemonės, kurios vėliau tampa perleidžiamosiomis ir kuriomis gali būti prekiaujama antrinėse rinkose, turėtų būti perklasifikuotos kaip „skolos vertybiniai popieriai“.

privalomųjų įnašų indėliai

Privalomųjų įnašų indėliai (privalomieji įnašai) pagal išvestinių finansinių priemonių sutartis turėtų būti klasifikuojami kaip „indėlių įsipareigojimai“, jeigu jie išreiškia pinigų finansų įstaigoms pateiktą grynųjų pinigų įkaitą ir jeigu jie išlieka indėlininko nuosavybe ir yra gražintini indėlininkui sutarčiai pasibaigus. Iš esmės atskaitingojo agento gautus privalomuosius įnašus taip pat siūloma klasifikuoti kaip „indėlių įsipareigojimus“, jeigu PFĮ buvo suteiktos lėšos, kurias galima laisvai naudoti perskolinimui; jeigu dalį PFĮ gauto privalomojo įnašo reikia perduoti kitam išvestinių finansinių priemonių rinkos dalyviui, pvz., kliringo įstaigai, tik ta dalis, kuri lieka PFĮ dispozicijoje, iš principo turėtų būti klasifikuojama kaip „indėlių įsipareigojimai“. Dėl sudėtingos dabartinės rinkos praktikos gali būti sunku nustatyti tuos privalomuosius įnašus, kuriuos tikrai reikia grąžinti, kadangi toje pačioje sąskaitoje neatskiriamai laikomi skirtingų rūšių privalomieji įnašai, arba tuos privalomuosius įnašus, kurie suteikia PFĮ išteklių perskolinimui. Tokiais atvejais šiuos privalomuosius įnašus galima klasifikuoti straipsnyje „likę įsipareigojimai“ arba kaip „indėlių įsipareigojimus“.

d)	atidėti likučiai Pagal nacionalinę praktiką „atidėti likučiai“, susiję, pvz., su lizingo sutartimis, yra klasifikuojami kaip indėlių įsipareigojimai straipsniuose „sutarto termino indėliai“ arba „įspėjamojo laikotarpio indėliai“, atsižvelgiant į atitinkamos sutarties terminą/nuostatas.

PFĮ išleistos akcijos

PFĮ išleistos akcijos klasifikuojamos kaip indėliai, o ne kaip kapitalas ir atsargos, jeigu: i) PFĮ emitentę ir turėtoją, nesvarbu, kokios yra nuosavybės teisės į šias akcijas, sieja skolininko ir kreditoriaus ekonominis ryšys; ir ii) akcijas galima konvertuoti į pinigus arba išpirkti netaikant didelių apribojimų arba baudų. Įspėjamasis laikotarpis nelaikomas dideliu apribojimu. Be to, tokios akcijos turi atitikti šias sąlygas:

—	atitinkamos nacionalinių teisės aktų nuostatos nesuteikia PFĮ emitentei besąlygiškos teisės atsisakyti išpirkti savo akcijas;

—	akcijos yra neabejotinos vertės, t. y. esant įprastinėms sąlygoms, išpirkimo atveju jos bus išpirktos už jų nominaliąją vertę;

—

PFĮ nemokumo atveju jos akcijų turėtojai teisiškai nėra įpareigoti nei, greta nominaliosios akcijų vertės, t. y. akcininkų dalyvavimo pasirašytame kapitale, dengti neapmokėtus įsipareigojimus, nei vykdyti bet kokius kitus sunkinančius papildomus įsipareigojimus. Akcijų subordinavimas bet kokiai kitai PFĮ išleistai priemonei nėra sunkinantis papildomas įsipareigojimas.

Tokių akcijų konvertavimui į pinigus nustatyti įspėjamieji laikotarpiai yra naudojami klasifikuojant šias akcijas pagal įspėjamąjį laikotarpį priemonių kategorijoje „indėliai“. Šie įspėjamieji laikotarpiai taip pat taikomi pagal Reglamento (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) 4 straipsnį nustatant atsargų normą. Bet kokios su PFĮ suteiktomis paskolomis susijusios paskirtosios akcijos turėtų būti klasifikuojamos kaip indėlių įsipareigojimai, skirstomos pagal tokį pat pradinį terminą kaip ir atitinkama paskola, t. y. kaip „sutarto termino indėliai“ arba „įspėjamojo laikotarpio indėliai“, atsižvelgiant į atitinkamos paskolos sutarties nuostatas dėl terminų.

Kai tokių PFĮ išleistų akcijų, kurios klasifikuojamos kaip indėliai, o ne kaip kapitalas ir atsargos, turėtojos yra PFĮ, jos jas klasifikuoja kaip paskolas savo balanso turto dalyje.

f)	pakeitimo vertybiniais popieriais įsipareigojimai Paskolų ir (arba) kito turto, kurio buvo netekta dėl pakeitimo vertybiniais popieriais, bet kuris vis dar pripažįstamas balanse, atitiktinys

Indėliu nelaikomas šis straipsnis:

Patikos pagrindu gautos lėšos (indėliai) nėra įrašomos į PFĮ statistinį balansą (žr. 2 kategorijoje „Patikos pagrindu suteiktos paskolos“)

9.1.	Vienadieniai indėliai

Indėliai, kuriuos galima konvertuoti į pinigus ir (arba) kurie pervedami pareikalavus pagal čekį, banko pavedimą, debeto įrašą arba panašias priemones be ilgo uždelsimo, apribojimo arba baudos. Šis straipsnis apima:

likučius (nuo kurių skaičiuojamos arba neskaičiuojamos palūkanos), kurie pagal pareikalavimą konvertuojami į pinigus nedelsiant arba iki kitos dienos, einančios po tos dienos, kurią buvo pateiktas pareikalavimas, darbo pabaigos, netaikant jokios didelės baudos arba apribojimo, tačiau kurių negalima pervesti;

b)	likučius (nuo kurių skaičiuojamos arba neskaičiuojamos palūkanos), išreiškiančius iš anksto apmokėtas sumas „aparatinės įrangos“ arba „programinės įrangos“ el. pinigų kontekste, pvz., iš anksto apmokėtos kortelės;

c)	paskolos, kurias reikia grąžinti iki kitos dienos, einančios po tos dienos, kurią buvo suteikta paskola, darbo pabaigos.

9.1a.

Pervedamieji indėliai

Pervedamieji indėliai yra tie „vienadienių indėlių“ kategorijos indėliai, kuriuos pagal pareikalavimą galima tiesiogiai pervesti, siekiant atlikti mokėjimus kitiems ūkio subjektams įprastai naudojamomis mokėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, kredito pervedimu ir tiesioginiu debetu, taip pat galbūt kreditine arba debetine kortele, el. pinigų sandoriais, čekiais arba panašiomis priemonėmis be ilgo uždelsimo, apribojimo arba baudos. Pervedamiesiems indėliams nepriskiriami tie indėliai, kuriuos galima naudoti tik grynųjų pinigų išėmimui, ir (arba) indėliai, iš kurių lėšos gali būti paimtos arba pervestos tik per kitą to paties savininko sąskaitą.

9.2.	Sutarto termino indėliai

Nepervedamieji indėliai, kurių negalima konvertuoti į pinigus iki sutarto fiksuoto termino arba kuriuos galima konvertuoti į pinigus iki šio sutarto termino tik jeigu turėtojas sumoka tam tikrą baudą. Šis straipsnis taip pat apima administraciniu būdu reguliuojamus taupomuosius indėlius, kuriems su terminu susijęs kriterijus nėra svarbus; šie priskirtini „nuo dvejų metų“ terminų grupei. Finansiniai produktai, kurie gali būti reguliariai pratęsiami, turi būti klasifikuojami pagal anksčiausią terminą. Nors sutarto termino indėliams gali būti numatyta galimybė išmokėti juos anksčiau, apie tai iš anksto įspėjus, arba jie gali būti išmokėti pagal pareikalavimą, dėl to sumokėjus tam tikras baudas, šie požymiai nelaikomi svarbiais indėlių klasifikavimui.

9.2a/9.2b/9.2c

Sutarto iki vienerių metų imtinai/nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai/nuo dvejų metų termino indėliai

Šie straipsniai kiekvienai terminų grupei apima:

a)	Likučius, padėtus fiksuotam iki vienerių metų imtinai/nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai/nuo dvejų metų terminui, kurie yra nepervedamieji ir kurie negali būti konvertuoti į pinigus iki šio termino pabaigos;

Likučius, padėtus fiksuotam iki vienerių metų imtinai/nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai/nuo dvejų metų terminui, kurie yra nepervedamieji, bet kurie gali būti išmokėti iki šio termino pabaigos iš anksto įspėjus; jei buvo pateiktas įspėjimas, šie likučiai klasifikuojami atitinkamai 9.3a arba 9.3b kategorijoje;

c)	Likučius, padėtus fiksuotam iki vienerių metų imtinai/nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai/nuo dvejų metų terminui, kurie yra nepervedamieji, bet kurie gali būti išmokėti pagal pareikalavimą, sumokėjus tam tikras baudas;

Privalomuosius įnašus pagal išvestinių finansinių priemonių sutartis, kurios turi būti įvykdytos per vienerius metus/nuo vienerių iki dvejų metų/daugiau kaip dvejus metus, kurie išreiškia grynųjų pinigų įkaitą, pateiktą siekiant apsaugoti nuo kredito rizikos, tačiau kurie lieka indėlininko nuosavybe ir yra jam grąžinami sutarčiai pasibaigus;

e)	Neperleidžiamaisiais dokumentais patvirtintas arba dokumentais nepatvirtintas paskolas, kurių pradinis terminas yra iki vienerių metų imtinai/nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai/nuo dvejų metų;

f)	PFĮ išleistus neperleidžiamuosius skolos vertybinius popierius, kurių pradinis terminas yra iki vienerių metų imtinai/nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai/nuo dvejų metų;

g)	Subordinuotąją skolą, PFĮ išleista indėlių arba paskolų forma, kurios pradinis terminas yra iki vienerių metų imtinai/nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai/nuo dvejų metų;

h)	Pakeitimo vertybiniais popieriais įsipareigojimus. Paskolų ir (arba) kito turto, kurio buvo netekta dėl pakeitimo vertybiniais popieriais, bet kuris vis dar pripažįstamas balanse, atitiktinys. Paprastai šie įsipareigojimai priskiriami „sutarto nuo dvejų metų termino“ grupei.

Be to, sutarto nuo dvejų metų termino indėliai apima:

Likučius (nesvarbu, koks jų terminas), kurių palūkanų normos ir (arba) sąlygos yra nurodytos nacionaliniuose teisės aktuose ir kurie skirti laikyti konkretiems tikslams, pvz., būstui finansuoti, kuriuos įvykdyti reikės po dvejų metų, net jeigu techniškai jie gali būti išmokėti pagal pareikalavimą

9.3.	Įspėjamojo laikotarpio indėliai

Nepervedamieji indėliai, neturintys sutarto termino, kurie negali būti konvertuoti į pinigus be išankstinio įspėjimo laikotarpio; iki jo pabaigos jų konvertuoti negalima arba tai padaryti galima tik sumokėjus baudą. Jie apima indėlius, kurie, nors teisiškai ir galėtų būti atsiimami pagal pareikalavimą, pagal nacionalinę praktiką dėl to būtų taikomos baudos ir apribojimai (jie klasifikuojami „iki trijų mėnesių imtinai“ grupėje), ir investicines sąskaitas, kurioms nenustatytas įspėjamasis laikotarpis arba sutartas terminas, tačiau kurioms numatytos atsiėmimą ribojančios nuostatos (jos klasifikuojamos „nuo trijų mėnesių“ grupėje)

9.3a/9.3b

Įspėjamojo iki trijų mėnesių imtinai/nuo trijų mėnesių laikotarpio indėliai, iš jų – įspėjamojo nuo dvejų metų laikotarpio indėliai

Šie straipsniai apima:

Likučius, padėtus nefiksuotam terminui, kuriuos galima atsiimti tik iš anksto įspėjus, kai įspėjamasis laikotarpis yra iki trijų mėnesių imtinai/nuo trijų mėnesių, iš jų – nuo dvejų metų; jeigu iki to įspėjamojo laikotarpio pabaigos (arba pagal pareikalavimą) juos atsiimti galima, dėl to mokama bauda; ir

b)	Likučius, padėtus fiksuotam terminui, kurie yra nepervedamieji, tačiau apie kurių atsiėmimą iki termino pabaigos buvo įspėta prieš mažiau nei tris mėnesius/daugiau nei tris mėnesius, iš jų – prieš daugiau nei dvejus metus

Be to, įspėjamojo iki trijų mėnesių imtinai laikotarpio indėliai apima nepervedamuosius neterminuotus taupomuosius indėlius (angl. non-transferable sight savings) ir kitų rūšių mažmeninius indėlius, kurie, nors teisiškai ir gali būti išmokėti pagal pareikalavimą, dėl to taikomos didelės baudos

Įspėjamojo nuo trijų mėnesių laikotarpio indėliai, iš jų įspėjamojo nuo dvejų metų laikotarpio indėliai (kai taikytina) apima investicines sąskaitas, kurioms nenustatytas įspėjamasis laikotarpis arba sutartas terminas, tačiau kurioms numatytos atsiėmimą ribojančios nuostatos

9.4.	Atpirkimo sandoriai

Grynųjų pinigų, gautų už vertybinius popierius, kuriuos už tam tikrą kainą pardavė atskaitingieji agentai, pateikę tvirtą įsipareigojimą atpirkti tuos pačius arba panašius vertybinius popierius už nustatytą kainą tam tikrą dieną ateityje, atitiktinys. Sumos, kurias atskaitingieji agentai gavo už trečiajai šaliai, t. y. laikinajam įgijėjui“, perleistus vertybinius popierius, turi būti klasifikuojamos straipsnyje „atpirkimo sandoriai“, jeigu yra tvirtas įsipareigojimas atlikti atvirkštinį sandorį, o ne tik galimybė tai padaryti. Tai reiškia, kad atskaitingieji agentai išlaiko visą sandorio metu patiriamą atitinkamų vertybinių popierių riziką ir gaunamą naudą.

Straipsnyje „atpirkimo sandoriai“ yra klasifikuojami visi šie atpirkimo tipo sandoriai:

a)	sumos, gautos už vertybinius popierius, laikinai perleistus trečiajai šaliai vertybinių popierių skolinimo už grynųjų pinigų įkaitą forma; ir

b)	sumos, gautos už vertybinius popierius, laikinai perleistus trečiajai šaliai pardavimo (atgalinio pirkimo) susitarimo forma.

Vertybiniai popieriai, dėl kurių sudaromi atpirkimo tipo sandoriai, pagal taisykles įrašomi 3 turto straipsnyje „Skolos vertybiniai popieriai“. Į šį straipsnį taip pat įtraukiami sandoriai, kuriais už grynųjų pinigų įkaitą laikinai perleidžiamas auksas

10.	PRF akcijos (vienetai)

PRF išleistos akcijos arba vienetai. Žr. apibrėžtį I priedo 1 dalies 2 skirsnyje.

11.	Išleisti skolos vertybiniai popieriai

Atskaitingųjų agentų išleisti vertybiniai popieriai, išskyrus nuosavybės vertybinius popierius, kurie paprastai yra perleidžiamosios priemonės ir kuriais prekiaujama antrinėse rinkose arba kurie gali būti užskaityti rinkoje ir kurie nesuteikia jų turėtojui jokių nuosavybės teisių į instituciją emitentę. Šis straipsnis apima:

a)	Vertybinius popierius, kurie suteikia jų turėtojui besąlygišką teisę į fiksuotas arba susitarimu nustatytas pajamas atkarpų mokėjimų ir (arba) nustatytos fiksuotos sumos forma, kai mokama tam tikrą dieną (arba dienomis) arba pradedama mokėti nuo emisijos metu nustatytos datos;

b)	Atskaitingųjų agentų išleistos neperleidžiamosios priemonės, kurios vėliau tampa perleidžiamosiomis, turėtų būti perklasifikuotos kaip „skolos vertybiniai popieriai“ (taip pat žr. 9 kategoriją);

Pinigų ir finansų statistikoje PFĮ išleista subordinuotoji skola turi būti traktuojama taip pat, kaip ir kita PFĮ turima skola. Taigi vertybinių popierių forma išleista subordinuotoji skola turi būti klasifikuojama kaip „išleisti skolos vertybiniai popieriai“, o indėlių arba paskolų forma PFĮ išleista subordinuotoji skola turi būti klasifikuojama kaip „indėlių įsipareigojimai“. Jeigu statistikos tikslais visa PFĮ išleista subordinuotoji skola yra išreiškiama viena suma, šis skaičius turi būti klasifikuojamas straipsnyje „išleisti skolos vertybiniai popieriai“, kadangi subordinuotąją skolą daugiausia sudaro vertybiniai popieriai, o ne paskolos. Subordinuotoji skola neturėtų būti klasifikuojama įsipareigojimų straipsnyje „kapitalas ir atsargos“

Mišrios priemonės. Perleidžiamosios priemonės, kurias sudaro skolos ir išvestinių finansinių priemonių derinys, įskaitant

i)	perleidžiamąsias skolos priemones, kuriose yra įterptųjų išvestinių finansinių priemonių;

ii)	perleidžiamąsias priemones, kurių išpirkimo vertė ir (arba) atkarpa yra susieta su atitinkamo pamatinio turto, turto kainos arba kitos pamatinio rodiklio raida priemonės trukmės laikotarpiu

11a/11b/11c

Skolos vertybiniai popieriai, kurių pradinis terminas yra iki vienerių metų imtinai/nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai/nuo dvejų metų

Šie straipsniai kiekvienai terminų grupei apima:

a)	PFĮ išleistus perleidžiamuosius skolos vertybinius popierius, kurių pradinis terminas yra iki vienerių metų imtinai/nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai/nuo dvejų metų; ir

b)	Skolos vertybinių popierių, kurių pradinis terminas yra iki vienerių metų imtinai/nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai/nuo dvejų metų, forma PFĮ išleistą subordinuotąją skolą

11d	Iš jų iki dvejų metų termino ir mažesnės nei 100 % nominalios kapitalo garantijos skolos vertybiniai popieriai

PFĮ išleistos mišrios priemonės, kurių pradinis terminas yra iki dvejų metų ir kurių sutartinė išpirkimo vertė emisijos valiuta termino pabaigoje gali būti mažesnė už pradžioje investuotą sumą dėl to, kad jas sudaro skolos ir išvestinių finansinių priemonių derinys.

12.	Kapitalas ir atsargos

Atskaitomybės sistemoje šią kategoriją sudaro sumos, atsirandančios iš akcininkams arba kitiems savininkams atskaitingųjų agentų išleidžiamo akcinio kapitalo, išreiškiančio turėtojo nuosavybės teises į PFĮ ir apskritai teisę gauti dalį jos pelno ir dalį nuosavų lėšų likvidavimo atveju. Taip pat įtraukiamas pelnas (nuostoliai), įrašytas į pelno (nuostolių) ataskaitą, lėšos, atsirandančios iš akcininkams nepaskirstytojo pelno arba lėšų, kuriuos atskaitingieji agentai atideda numatomiems tikėtiniems mokėjimams ir įsipareigojimams ateityje. Išsamiai ši kategorija iš esmės apimtų:

a)	padidintą akcinį kapitalą, įskaitant akcijų priedus;

b)	pelną (nuostolius), įrašytus į pelno (nuostolių) ataskaitą;

c)	pajamas ir išlaidas, pripažįstamas nuosavybės priemonėse tiesiogiai;

d)	lėšas, atsirandančias iš akcininkams nepaskirstytojo pelno;

e)	specialiuosius ir bendruosius atidėjinius paskoloms, vertybiniams popieriams ir kitų rūšių turtui, pvz., išmokoms vertės sumažėjimui ir paskolų nuostoliams (gali būti apskaitomi pagal apskaitos taisykles

13.	Likę įsipareigojimai

Straipsnis „likę įsipareigojimai“ yra likęs balanso įsipareigojimų dalies straipsnis, apibrėžiamas kaip „kitur neįtraukti įsipareigojimai“. NCB gali reikalauti teikti duomenis apie į šį straipsnį įtrauktas konkrečias subpozicijas. Likę įsipareigojimai gali apimti:

išvestinių finansinių priemonių pozicijas bendrosiomis neigiamomis rinkos vertėmis

Statistikos tikslais čia įtraukiamos išvestinės finansinės priemonės, kurias būtina įrašyti balanse ir kurios pateikiamos atskiru „iš jų“ straipsniu, paskirstant jas pagal sektorius (PFĮ/ne PFĮ) ir geografiškai (vidaus/euro zonos, išskyrus vidaus/likusio pasaulio sektoriaus);

b)	pagal laikinuosius straipsnius mokėtinas bendrąsias sumas Laikinieji straipsniai – tai PFĮ balanse laikomi likučiai, kurie nėra apskaitomi klientų vardu, tačiau yra susiję su klientų lėšomis, pvz., investicijoms, pervedimui arba atsiskaitymui numatytos lėšos;

pagal tranzitinius straipsnius mokėtinas bendrąsias sumas

Tranzitiniuose straipsniuose nurodomos lėšos, paprastai priklausančios klientams, kurios yra perdavimo iš vienos PFĮ į kitą procese. Straipsniai apima kredito pervedimus, kurie buvo debetuoti iš klientų sąskaitų, ir kitus straipsnius, pagal kuriuos atskaitingasis agentas dar neatliko atitinkamo mokėjimo;

sukauptas mokėtinas paskolų palūkanas

Pagal bendrąjį kaupiamosios apskaitos principą mokėtinos paskolų palūkanos turi būti įrašomos balanse jų susikaupimo momentu, t. y. kaupiamuoju pagrindu, o ne tuo metu, kai jos faktiškai sumokamos, t. y. grynųjų pinigų pagrindu. Sukauptos paskolų palūkanos bendrąja verte klasifikuojamos kategorijoje „likę įsipareigojimai“. Sukauptos palūkanos neįtraukiamos į indėlį, su kuriuo jos susijusios, ir pateiktinos atskiru „iš jų“ straipsniu;

e)	sukauptas išleistų skolos vertybinių popierių palūkanas;

f)	mokėtinus dividendus; mokėtinas sumas, nesusijusias su pagrindine PFĮ veikla, pvz., tiekėjams, mokesčiams, darbo užmokesčiui, socialinėms įmokoms mokėtinos sumos;

g)	atidėjinius, išreiškiančius įsipareigojimus trečiųjų šalių atžvilgiu, pvz., pensijos ir dividendai;

privalomuosius įnašus pagal išvestinių finansinių priemonių sutartis

Privalomieji įnašai pagal išvestinių finansinių priemonių sutartis paprastai klasifikuojami kaip „indėlių įsipareigojimai“ (žr. 9 kategoriją). Dėl sudėtingos dabartinės rinkos praktikos gali būti sunku nustatyti tuos privalomuosius įnašus, kuriuos tikrai reikia grąžinti, kadangi toje pačioje sąskaitoje neatskiriamai laikomi skirtingų rūšių privalomieji įnašai, arba tuos privalomuosius įnašus, kurie suteikia PFĮ išteklių perskolinimui. Tokiais atvejais šiuos privalomuosius įnašus, atsižvelgiant į nacionalinę praktiką, galima klasifikuoti straipsnyje „likę įsipareigojimai“ arba kaip „indėlių įsipareigojimus“;

i)	grynosios sumos, mokėtinos pagal būsimus atsiskaitymus už sandorius vertybiniais popieriais arba užsienio valiutos keitimo operacijas

„Likę įsipareigojimai“ gali neapimti beveik visų finansinių priemonių, kurios yra išreikštos finansinių įsipareigojimų (įtrauktų į kitus balanso straipsnius) forma, finansinių priemonių, kurios nėra išreikštos finansinių įsipareigojimų forma, pavyzdžiui, garantijų, įsipareigojimų, administruojamų ir patikos paskolų (įrašytų nebalansiniuose straipsniuose), ir nefinansinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, kapitalo straipsnių įsipareigojimų dalyje (įtrauktų į straipsnį „kapitalas ir atsargos“).

3 DALIS

Sektorių apibrėžtys

Sektorių klasifikavimo standartas yra pateiktas 2010 m. ESS. Šioje lentelėje pateikiamas išsamūs standartiniai sektorių apibrėžimai, kuriuos NCB, vadovaudamasis šiuo reglamentu, perkelia į nacionalines kategorijas. euro zonoje esančios atitiktinės šalys nustatomos pagal jų sektorių vadovaujantis Europos Centrinio Banko (ECB) sudarytu statistikai naudojamu sąrašu ir ECB vadove „Pinigų, finansų įstaigų ir rinkų statistikos sektoriaus vadovas. Vartotojų statistinės klasifikacijos gairės“ (angl. Monetary financial institutions and markets statistics sector manual: Guidance for the statistical classification of customers) pateiktomis atitiktinių šalių statistinio klasifikavimo gairėmis. Kredito įstaigos, esančios už euro zonos ribų, vadinamos ne PFĮ, o „bankais“. Lygiai taip pat sąvoka „ne PFĮ“ vartojama tik valstybių narių atžvilgiu. Valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro, vartojama sąvoka „ne bankai“.

Lentelė

Sektorių apibrėžtys

Sektorius	Apibrėžtis
PFĮ	Žr. 1 straipsnį
Valdžios sektorius	Valdžios sektorių (S.13) sudaro instituciniai vienetai, ne rinkos gamintojai, kurių produkcija skirta individualiam ir kolektyviniam vartojimui, ir kuriuos finansuoja privalomieji kitiems sektoriams priklausančių vienetų ir institucinių vienetų, kurie daugiausia verčiasi nacionalinių pajamų ir turto perskirstymu, mokėjimai (2010 m. ESS, 2.111–2.113 punktai)
Centrinė valdžia	Šiam subsektoriui (S.1311) priskiriami visi šalies administraciniai padaliniai ir kitos centrinės įstaigos, kurių kompetencijai paprastai priklauso visa ekonominė teritorija, išskyrus socialinės apsaugos fondų administravimą (2010 m. ESS, 2.114 punktas)
Regioninė valdžia	Šį subsektorių (S.1312) sudaro tokie viešojo administravimo tipai, kurie yra atskiri instituciniai vienetai, vykdantys kai kurias valdžios funkcijas, išskyrus socialinės apsaugos fondų administravimą, žemesniu nei centrinės valdžios lygmeniu ir aukštesniu nei vietos valdžios institucinių vienetų lygmeniu (2010 m. ESS, 2.115 punktas)
Vietos valdžia	Šiam subsektoriui (S.1313) priskiriamas tų rūšių viešasis administravimas, kurio kompetencijai priklauso tik vietinė ekonominės teritorijos dalis, išskyrus socialinės apsaugos fondų vietos įstaigas (2010 m. ESS, 2.116 punktas)
Socialinės apsaugos fondai	Socialinės apsaugos fondų subsektorių (S.1314) sudaro centriniai, krašto (regiono) ir vietos instituciniai vienetai, kurių pagrindinė veikla yra teikti socialines išmokas ir kurie atitinka abu šiuos kriterijus: a) pagal teisės aktus arba taisykles tam tikros gyventojų grupės privalo dalyvauti toje sistemoje arba mokėti įmokas ir b) valdžios sektorius yra atsakingas už institucijos valdymą ir už įmokų ir išmokų patvirtinimą ir mokėjimą, nepriklausomai nuo jo, kaip priežiūros institucijos ar darbdavio, vaidmens (2010 m. ESS, 2.117 punktas)
Ne PRF investiciniai fondai	IF, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38). Šį subsektorių sudaro visi kolektyvinio investavimo subjektai, išskyrus PRF, investuojantys į finansinį ir (arba) nefinansinį turtą, kiek siekiama investuoti iš visuomenės gautą kapitalą
Kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus + finansiniai pagalbininkai + priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai	Kitų finansinių tarpininkų, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus, subsektorių (S.125) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas, prisiimant įsipareigojimus kitokia nei pinigų, indėlių (arba artimų indėlių pakaitalų), investicinių fondų akcijų (vienetų) forma arba susijusius su institucinių vienetų draudimo, pensijų ir standartinių garantijų sistemomis (2010 m. ESS, 2.86–2.94 punktai) Finansinių pagalbininkų subsektorių (S.126) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra glaudžiai susijusi su finansiniu tarpininkavimu, tačiau kai pačios bendrovės nėra finansų tarpininkės. Šiam subsektoriui taip pat priskiriamos pagrindinės buveinės, kurių visos patronuojamosios bendrovės arba jų dauguma yra finansų bendrovės (2010 m. ESS, 2.95–2.97 punktai) Priklausomų finansų įstaigų ir pinigų skolintojų subsektorių (S.127) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurios nevykdo finansinio tarpininkavimo veiklos ir neteikia pagalbinių finansinių paslaugų, o su didžiąja dalimi jų turto ar įsipareigojimų susiję sandoriai nėra sudaromi atviroje rinkoje. Šiam subsektoriui priskiriamos kontroliuojančiosios bendrovės, kurios nuosavybės teise valdo patronuojamųjų bendrovių grupės akcinį kapitalą (kontrolinį akcijų paketą) ir kurių pagrindinė veikla yra tos grupės nuosavybės teisių turėjimas, neteikiant jokios kitos paslaugos įmonėms, kuriose akcinis kapitalas yra laikomas, t. y. jos neadministruoja arba nevaldo kitų vienetų (2010 m. ESS, 2.98–2.99 punktai)
Draudimo bendrovės	Draudimo bendrovių subsektorių (S. 128) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas kaip rizikos mažinimo (daugiausia tiesioginio draudimo ar perdraudimo forma) pasekmė (2010 m. ESS, 2.100–2.104 punktai)
Pensijų fondai	Pensijų fondų subsektorių (S. 129) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas kaip apdraustų asmenų socialinės rizikos ir poreikių sujungimo pasekmė (socialinis draudimas). Pensijų fondai kaip socialinio draudimo sistemos suteikia pajamų išėjus į pensiją (ir dažnai skiria išmokas mirties ar negalios atveju) (2010 m. ESS, 2.105–2.110 punktai)
Ne finansų bendrovės	Ne finansų bendrovių sektorių (S.11) sudaro instituciniai vienetai, kurie yra nepriklausomi juridiniai vienetai ir rinkos gamintojai, kurių pagrindinė veikla yra prekių gamyba ir nefinansinių paslaugų teikimas. Šiam sektoriui taip pat priskiriamos ne finansų kvazibendrovės (2010 m. ESS, 2.45–2.54 punktai)
Namų ūkiai ir namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos	Namų ūkių sektoriui (S.14) priskiriami asmenys ar asmenų grupės, kurie yra vartotojai, taip pat verslininkai, gaminantys rinkos prekes ir teikiantys nefinansines ir finansines paslaugas (rinkos gamintojai), jei prekes gamina ir paslaugas teikia ne atskiri kvazibendrovėmis laikomi vienetai. Šiam sektoriui taip pat priskiriami asmenys ir asmenų grupės, gaminantys prekes ir teikiantys nefinansines paslaugas išimtinai savo galutiniam naudojimui (2010 m. ESS, 2.118–2.128 punktai) Namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų (namų ūkiams paslaugas teikiančios NPI) sektorių (S.15) sudaro ne pelno institucijos, kurios yra atskiri juridiniai vienetai, teikiantys paslaugas namų ūkiams, ir kurie yra privatieji ne rinkos gamintojai. Jų pagrindiniai ištekliai – savanoriškos įmokos grynaisiais arba natūra iš namų ūkių kaip vartotojų, iš valdžios sektoriaus mokėjimų ir nuosavybės pajamų (2010 m. ESS, 2.129–2.130 punktai)
Juridinio asmens statuso neturinčios individualiosios įmonės ir partnerystės („Namų ūkių“ pogrupis)	Individualiosios įmonės ir partnerystės, neturinčios savarankiško teisinio statuso, išskyrus tas, kurios sukurtos kaip kvazibendrovės, ir kurios yra rinkos gamintojai (2010 m. ESS, 2.119d punktas)

(1) Šio priedo lentelėse ECB klasifikuojamas kaip PFĮ, kurios rezidavimo vieta yra šalyje, kurioje fiziškai yra ECB.

(2) Patronuojamosios bendrovės yra atskiri įsteigti subjektai, kuriuose didžiąją dalį akcinio kapitalo arba jį visą turi kitas subjektas; filialai yra neįsteigti subjektai (neturintys nepriklausomo teisinio statuso), kurie visiškai priklauso patronuojančiai bendrovei.

III PRIEDAS

PRIVALOMŲJŲ ATSARGŲ REIKALAVIMŲ TAIKYMAS IR SUSIJUSIOS SPECIALIOSIOS TAISYKLĖS

1 DALIS

Privalomųjų atsargų reikalavimai kredito įstaigoms: bendrosios taisyklės

I priedo 1 lentelėje žvaigždute * pažymėti langeliai naudojami atsargų bazei apskaičiuoti. Skolos vertybinių popierių atžvilgiu kredito įstaigos pateikia įrodymus dėl įsipareigojimų, kurie į atsargų bazę neturi būti įskaitomi, arba atima Europos Centrinio Banko (ECB) nustatytą fiksuoto procentinio dydžio standartinę sumą. Duomenis pažymėtuose langeliuose pateikia tik tos kredito įstaigos, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai.

Skiltyje „iš jų kredito įstaigos, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, ECB ir nacionaliniai centriniai bankai (NCB)“ nenurodomi atskaitingųjų agentų įsipareigojimai institucijų, kurioms netaikoma ECB privalomųjų atsargų sistema, atžvilgiu, t. y. institucijų, kurios nuo privalomųjų atsargų reikalavimo yra atleistos ne dėl reorganizavimo priemonių, o dėl kitų priežasčių, atžvilgiu. Institucijoms, kurios nuo privalomųjų atsargų reikalavimų yra laikinai atleistos dėl to, kad joms taikomos reorganizavimo priemonės, yra traktuojamos kaip institucijos, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, todėl įsipareigojimai šių institucijų atžvilgiu įrašomi skiltyje „iš jų kredito įstaigos, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, ECB ir NCB“. Šioje skiltyje taip pat įrašomi įsipareigojimai institucijų, iš kurių faktiškai nereikalaujama laikyti privalomųjų atsargų Europos centrinių bankų sistemoje, nes jos išskaito nustatytą leidžiamą sumą, atžvilgiu.

Išsamius duomenis teikiantys subjektai taip pat gali nurodyti pozicijas „PFĮ, išskyrus kredito įstaigas, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, ECB ir NCB“ atžvilgiu, o ne „PFĮ“ ir „kredito įstaigų, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, ECB ir NCB“ atžvilgiu, jeigu dėl to nesumažės išsamios informacijos ir nepasikeis nepažymėtuose langeliuose nurodytos pozicijos. Be to, atsižvelgiant į nacionalines duomenų rinkimo sistemas ir nepažeidžiant reikalavimo laikytis visų šiame reglamente nustatytų PFĮ balanso apibrėžčių ir klasifikavimo principų, kredito įstaigos, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, gali pasirinkti teikti atsargų bazei apskaičiuoti reikalingus duomenis, išskyrus duomenis apie perleidžiamąsias priemones, kaip nustatyta toliau pateiktoje lentelėje, jeigu dėl to nepasikeis nepažymėtuose langeliuose nurodytos I priedo 1 lentelės pozicijos.

4.	Mažos kredito įstaigos pateikia bent ketvirtinius duomenis, reikalingus atsargų bazei apskaičiuoti, kaip nustatyta toliau pateiktoje lentelėje.

5.	Teikiant duomenis pagal toliau pateiktą lentelę, turi būti užtikrinta, kad jie griežtai atitiktų I priedo 1 lentelę.

2 DALIS

Specialiosios taisyklės

1 SKIRSNIS

Kredito įstaigų, kurioms taikoma ECB privalomųjų atsargų sistema, kaip grupės statistinė atskaitomybė agreguotu pagrindu

1.1.

Jeigu vykdomos Reglamento (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) 11 straipsnyje nustatytos sąlygos, vykdomoji valdyba gali leisti kredito įstaigoms, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, teikti agreguotą statistinę atskaitomybę kaip grupei vienoje valstybėje narėje. Visos atitinkamos institucijos į ECB PFĮ sąrašą įtraukiamos atskirai.

1.2.

Jeigu pagal Reglamento (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) 10 straipsnį kredito įstaigoms buvo leista laikyti privalomąsias atsargas per tarpininką ir jeigu jos neteikia grupės atskaitomybės, kaip nurodyta šiame skirsnyje, atitinkamas NCB gali leisti tarpininkui kredito įstaigų vardu teikti agreguotą statistinę atskaitomybę (išskyrus atskaitomybę atsargų bazės atžvilgiu). Visos atitinkamos įstaigos į ECB PFĮ sąrašą įtraukiamos atskirai.

1.3.	Jeigu visą kredito įstaigų grupę sudaro išimtinai mažos institucijos, ji turi laikytis tik mažoms institucijoms taikomos supaprastintos atskaitomybės. Kitais atvejais visai grupei taikoma išsamius duomenis teikiančių subjektų atskaitomybės schema.

2 SKIRSNIS

Privalomųjų atsargų reikalavimai susijungimų, kuriuose dalyvauja kredito įstaigos, atveju

2.1.	Šiame priede sąvokos „susijungimas“, „susijungiančios institucijos“ ir „įsigyjanti institucija“ turi tokią reikšmę kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) 1 straipsnyje.

2.2.	Tam laikymo laikotarpiui, kurį įvyksta susijungimas, įsigyjančios institucijos privalomųjų atsargų reikalavimai apskaičiuojami ir vykdomi Reglamento (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) 13 straipsnyje nustatyta tvarka.

2.3.

Iš eilės einantiems laikymo laikotarpiams įsigyjančios institucijos privalomųjų atsargų reikalavimas apskaičiuojamas pagal atsargų bazę ir statistinę informaciją, pateiktus laikantis toliau esančioje lentelėje nurodytų taisyklių. Kitais atvejais taikomos įprastos statistinės informacijos pateikimo ir privalomųjų atsargų reikalavimų apskaičiavimo taisyklės, nustatytos Reglamento (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) 3 straipsnyje.

2.4.

Nepažeisdamas pirmiau pateiktose dalyse nustatytų pareigų, atitinkamas NCB gali leisti įsigyjančiai institucijai įvykdyti savo pareigą teikti statistinę informaciją naudojantis laikinomis procedūromis, pavyzdžiui, kelis laikotarpius po to, kai įvyko susijungimas, kiekvienai iš susijungiančių institucijų teikti atskiras formas. Ši nuo įprastų atskaitomybės procedūrų leidžianti nukrypti nuostata turėtų būti taikoma kuo trumpiau ir neturėtų viršyti šešių mėnesių po to, kai įvyko susijungimas. Ši leidžianti nukrypti nuostata nepažeidžia įsigyjančios institucijos pareigos savo atskaitomybės įsipareigojimus vykdyti pagal šį reglamentą ir prireikus jos pareigos prisiimti susijungiančių institucijų atskaitomybės įsipareigojimus šiame priede nustatyta tvarka.

Lentelė

Specialiosios susijungime dalyvaujančių kredito įstaigų privalomųjų atsargų reikalavimų skaičiavimo taisyklės (1)

Atvejo nr.	Jungimosi rūšis	Prisiimtini įsipareigojimai
1	Susijungimas, kai išsamius duomenis teikiantis subjektas (įsigyjanti institucija) įsigyja vieną arba kelis išsamius duomenis teikiančius subjektus (susijungiančios institucijos), įvyksta po termino, kurį atitinkamas NCB nustato mėnesinei statistinei informacijai apie praėjusį mėnesį pateikti	Įsigyjančios institucijos laikymo laikotarpio, einančio po susijungimo, privalomųjų atsargų reikalavimas apskaičiuojamas pagal atsargų bazę, agreguojančią įsigyjančios institucijos ir susijungiančių institucijų atsargų bazes. Agreguojamos tos atsargų bazės, pagal kurias būtų skaičiuojamos to laikymo laikotarpio privalomosios atsargos, jeigu susijungimas nebūtų įvykęs. Leidžiama išskaityti tik vieną nuolaidą
2	Susijungimas, kai išsamius duomenis teikiantis subjektas (įsigyjanti institucija) įsigyja vieną arba kelias mažas institucijas ir galbūt vieną arba kelis išsamius duomenis teikiančius subjektus (susijungiančias institucijas), įvyksta po termino, kurį atitinkamas NCB nustato praėjusio ketvirčio statistinei informacijai pateikti	Įsigyjančios institucijos laikymo laikotarpio, einančio po susijungimo, privalomųjų atsargų reikalavimas apskaičiuojamas pagal atsargų bazę, agreguojančią įsigyjančios institucijos ir susijungiančių institucijų atsargų bazes. Agreguojamos tos atsargų bazės, pagal kurias būtų skaičiuojamos to laikymo laikotarpio privalomosios atsargos, jeigu susijungimas nebūtų įvykęs. Leidžiama išskaityti tik vieną nuolaidą
3	Susijungimas, kai išsamius duomenis teikiantis subjektas (įsigyjanti institucija) įsigyja vieną arba kelis išsamius duomenis teikiančius subjektus (susijungiančias institucijas), įvyksta per laikotarpį nuo mėnesio pabaigos iki termino, kurį atitinkamas NCB nustato mėnesinei statistinei informacijai apie praėjusį mėnesį pateikti	Įsigyjančios institucijos laikymo laikotarpio, einančio po susijungimo, privalomųjų atsargų reikalavimas apskaičiuojamas pagal atsargų bazę, agreguojančią įsigyjančios institucijos ir susijungiančių institucijų atsargų bazes. Agreguojamos tos atsargų bazės, pagal kurias būtų skaičiuojamos to laikymo laikotarpio privalomosios atsargos, jeigu susijungimas nebūtų įvykęs. Leidžiama išskaityti tik vieną nuolaidą. Be savo atskaitomybės įsipareigojimų, įsigyjanti institucija taip pat prisiima susijungiančių institucijų atskaitomybės įsipareigojimus to mėnesio, kuris buvo prieš susijungimą, statistinės informacijos atžvilgiu
4	Susijungimas, kai išsamius duomenis teikiantis subjektas (įsigyjanti institucija) įsigyja vieną arba kelias mažas institucijas ir galbūt vieną arba kelis išsamius duomenis teikiančius subjektus (susijungiančias institucijas), įvyksta per laikotarpį nuo ketvirčio pabaigos iki termino, kurį atitinkamas NCB nustato praėjusio ketvirčio statistinei informacijai pateikti	Įsigyjančios institucijos laikymo laikotarpio, einančio po susijungimo, privalomųjų atsargų reikalavimas apskaičiuojamas pagal atsargų bazę, agreguojančią įsigyjančios institucijos ir susijungiančių institucijų atsargų bazes. Agreguojamos tos atsargų bazės, pagal kurias būtų skaičiuojamos to laikymo laikotarpio privalomosios atsargos, jeigu susijungimas nebūtų įvykęs. Leidžiama išskaityti tik vieną nuolaidą. Be savo atskaitomybės įsipareigojimų, įsigyjanti institucija taip pat prisiima susijungiančių institucijų atskaitomybės įsipareigojimus to mėnesio arba ketvirčio, kuris buvo prieš susijungimą, atsižvelgiant į instituciją, statistinės informacijos atžvilgiu
5	Susijungimas, kai maža institucija (įsigyjanti institucija) įsigyja vieną arba kelis išsamius duomenis teikiančius subjektus ir galbūt vieną arba kelias mažas institucijas (susijungiančias institucijas), įvyksta po termino, kurį atitinkamas NCB nustato praėjusio mėnesio statistinei informacijai pateikti	Taikoma tokia pat procedūra kaip ir 1 atveju
6	Susijungimas, kai maža institucija (įsigyjanti institucija) įsigyja vieną arba kelias mažas institucijas (susijungiančias institucijas), įvyksta po termino, kurį atitinkamas NCB nustato praėjusio ketvirčio statistinei informacijai pateikti	Nuo laikymo laikotarpio, einančio po susijungimo, iki to momento, kai įsigyjanti institucija pirmą kartą po susijungimo pateikia ketvirtinius duomenis, vadovaudamasi III priede nustatytais mažoms įstaigoms taikomais sumažintais statistinės atskaitomybės reikalavimais, įsigyjančios institucijos privalomųjų atsargų reikalavimas apskaičiuojamos pagal atsargų bazę, agreguojančią įsigyjančios institucijos ir susijungiančių institucijų atsargų bazes. Agreguojamos tos atsargų bazės, pagal kurias būtų skaičiuojamos to laikymo laikotarpio privalomosios atsargos, jeigu susijungimas nebūtų įvykęs. Leidžiama išskaityti tik vieną nuolaidą
7	Susijungimas, kai maža institucija (įsigyjanti institucija) įsigyja vieną arba kelias mažas institucijas (susijungiančias institucijas), įvyksta po termino, kurį atitinkamas NCB nustato praėjusio ketvirčio statistinei informacijai pateikti ir kai dėl susijungimo maža institucija tampa išsamius duomenis teikiančiu subjektu	Taikoma tokia pat procedūra kaip ir 2 atveju
8	Susijungimas, kai maža institucija (įsigyjanti institucija) įsigyja vieną arba kelias mažas institucijas (susijungiančias institucijas), įvyksta per laikotarpį nuo ketvirčio pabaigos iki termino, kurį atitinkamas NCB nustato praėjusio ketvirčio statistinei informacijai pateikti	Nuo laikymo laikotarpio, einančio po susijungimo, iki to momento, kai įsigyjanti institucija pirmą kartą po susijungimo pateikia ketvirtinius duomenis, vadovaudamasi III priede nustatytais mažoms įstaigoms taikomais sumažintais statistinės atskaitomybės reikalavimais, įsigyjančios institucijos privalomųjų atsargų reikalavimas apskaičiuojamos pagal atsargų bazę, agreguojančią įsigyjančios institucijos ir susijungiančių institucijų atsargų bazes. Agreguojamos tos atsargų bazės, pagal kurias būtų skaičiuojamos to laikymo laikotarpio privalomosios atsargos, jeigu susijungimas nebūtų įvykęs. Leidžiama išskaityti tik vieną nuolaidą. Be savo atskaitomybės įsipareigojimų, įsigyjanti institucija taip pat prisiima susijungiančių institucijų atskaitomybės įsipareigojimus to ketvirčio, kuris buvo prieš susijungimą, statistinės informacijos atžvilgiu
9	Susijungimas, kai maža institucija (įsigyjanti institucija) įsigyja vieną arba kelis išsamius duomenis teikiančius subjektus ir galbūt vieną arba kelias mažas institucijas (susijungiančias institucijas), įvyksta per laikotarpį nuo mėnesio pabaigos iki termino, kurį atitinkamas NCB nustato mėnesinei statistinei informacijai apie praėjusį mėnesį pateikti	Taikoma tokia pat procedūra, kaip ir 3 atveju
10	Susijungimas, kai maža institucija (įsigyjanti institucija) įsigyja vieną arba kelias mažas institucijas (susijungiančias institucijas), įvyksta per laikotarpį nuo ketvirčio pabaigos iki termino, kurį atitinkamas NCB nustato praėjusio ketvirčio statistinei informacijai pateikti ir kai dėl susijungimo maža institucija tampa išsamius duomenis teikiančiu subjektu	Taikoma tokia pat procedūra, kaip ir 4 atveju
11	Susijungimas, kai išsamius duomenis teikiantis subjektas (įsigyjanti institucija) yra sukuriamas iš išsamius duomenis teikiančių subjektų (susijungiančių institucijų), įvyksta per laikotarpį nuo mėnesio pabaigos iki termino, kurį atitinkamas NCB nustato mėnesinei statistinei informacijai apie praėjusį mėnesį pateikti	Įsigyjančios institucijos laikymo laikotarpio, einančio po susijungimo, privalomųjų atsargų reikalavimas apskaičiuojamas pagal atsargų bazę, agreguojančią susijungiančių institucijų atsargų bazes. Agreguojamos tos atsargų bazės, pagal kurias būtų skaičiuojamos to laikymo laikotarpio privalomosios atsargos, jeigu susijungimas nebūtų įvykęs. Leidžiama išskaityti tik vieną nuolaidą. Įsigyjanti institucija prisiima susijungiančių institucijų atskaitomybės įsipareigojimus to mėnesio, kuris buvo prieš susijungimą, statistinės informacijos atžvilgiu
12	Susijungimas, kai išsamius duomenis teikiantis subjektas (įsigyjanti institucija) sukuriamas iš vienos arba kelių mažų institucijų ir galbūt vieno arba kelių išsamius duomenis teikiančių subjektų (susijungiančių institucijų), įvyksta per laikotarpį nuo ketvirčio pabaigos iki termino, kurį atitinkamas NCB nustato praėjusio ketvirčio statistinei informacijai pateikti	Įsigyjančios institucijos laikymo laikotarpio, einančio po susijungimo, privalomųjų atsargų reikalavimas apskaičiuojamas pagal atsargų bazę, agreguojančią susijungiančių institucijų atsargų bazes. Agreguojamos tos atsargų bazės, pagal kurias būtų skaičiuojamos to laikymo laikotarpio privalomosios atsargos, jeigu susijungimas nebūtų įvykęs. Leidžiama išskaityti tik vieną nuolaidą. Įsigyjanti institucija prisiima susijungiančių institucijų atskaitomybės įsipareigojimus to mėnesio arba ketvirčio, kuris buvo prieš susijungimą, atsižvelgiant į instituciją, duomenų atžvilgiu
13	Susijungimas, kai maža institucija (įsigyjanti institucija) sukuriama iš vienos arba kelių mažų institucijų (susijungiančių institucijų), įvyksta per laikotarpį nuo ketvirčio pabaigos iki termino, kurį atitinkamas NCB nustato praėjusio ketvirčio statistinei informacijai pateikti	Nuo laikymo laikotarpio, einančio po susijungimo, iki to momento, kai įsigyjanti institucija pirmą kartą po susijungimo pateikia ketvirtinius duomenis, vadovaudamasi III priede nustatytais mažoms įstaigoms taikomais sumažintais statistinės atskaitomybės reikalavimais, įsigyjančios institucijos privalomųjų atsargų reikalavimas apskaičiuojamos pagal atsargų bazę, agreguojančią susijungiančių institucijų atsargų bazes. Agreguojamos tos atsargų bazės, pagal kurias būtų skaičiuojamos to laikymo laikotarpio privalomosios atsargos, jeigu susijungimas nebūtų įvykęs. Leidžiama išskaityti tik vieną nuolaidą. Įsigyjanti institucija prisiima susijungiančių institucijų atskaitomybės įsipareigojimus to ketvirčio, kuris buvo prieš susijungimą, duomenų atžvilgiu

(1) Šioje lentelėje nurodomos konkrečiais atvejais taikomos sudėtingesnės procedūros. Lentelėje nenurodytais atvejais taikomos Reglamento (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) 3 straipsnyje nustatytos įprastos statistinės informacijos teikimo ir privalomųjų atsargų reikalavimų apskaičiavimo taisyklės.

Reglamentas (EB) Nr. 25/2009 (ECB/2008/32)	Šis reglamentas
1a straipsnis	2 straipsnis
2 straipsnis	3 straipsnis
3 straipsnis	4 straipsnis
4 straipsnis	5 straipsnis
5 straipsnis	6 straipsnis
6 straipsnis	7 straipsnis
7 straipsnis	8 straipsnis
8 straipsnis	9 straipsnis
9 straipsnis	10 straipsnis
10 straipsnis	11 straipsnis
11 straipsnis	12 straipsnis
12 straipsnis	13 straipsnis
13 straipsnis	14 straipsnis
14 straipsnis	15 straipsnis
15 straipsnis	16 straipsnis
I priedas, 2 dalis, 5.2a skirsnis	I priedas, 2 dalis, 5.3 skirsnis
I priedas, 2 dalis, 5.2b skirsnis	I priedas, 2 dalis, 5.4 skirsnis
I priedas, 2 dalis, 5.3 skirsnis	I priedas, 2 dalis, 5.5 skirsnis
I priedas, 2 dalis, 5.4 skirsnis	I priedas, 2 dalis, 5.6 skirsnis
I priedas, 2 dalis, 5.5 skirsnis	I priedas, 2 dalis, 5.7 skirsnis
—	I priedas, 3 dalis, 4 skirsnis
I priedas, 3 dalis, 4 skirsnis	I priedas, 3 dalis, 5 skirsnis
I priedas, 3 dalis, 5 skirsnis	I priedas, 3 dalis, 6 skirsnis
I priedas, 3 dalis, 6 skirsnis	I priedas, 3 dalis, 7 skirsnis
I priedas, 4 dalis	—
I priedas, 5 dalis	I priedas, 4 dalis
I priedas, 6 dalis	I priedas, 7 dalis
I priedas, 8 dalis	I priedas, 5 dalis
I priedas, 6 dalis	I priedas, 7 dalis