29.10.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 287/15


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES, EURATOMAS) Nr. 1023/2013

2013 m. spalio 22 d.

kuriuo iš dalies keičiami Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 336 straipsnį,

atsižvelgdami į Protokolą dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, ypač į jo 12 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasitarus su Tarnybos nuostatų komitetu,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Teisingumo Teismo nuomonę (1),

atsižvelgdami į Audito Rūmų nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

Europos Sąjungoje ir daugiau nei 50 jos institucijų bei agentūrų turėtų būti toliau vykdomas aukštos kokybės Europos viešasis administravimas, kad remdamosi Sutartimis jos galėtų pasiekti savo tikslus, įgyvendinti savo politiką, vykdyti veiklą ir kuo geriau atlikti savo užduotis, kad galėtų įveikti ateityje iškilsiančius vidaus bei išorės sunkumus ir atstovauti Sąjungos piliečių interesams;

(2)

todėl būtina užtikrinti sistemą, pagal kurią būtų pritraukiami, įdarbinami ir išlaikomi aukštos kvalifikacijos daugiakalbiai darbuotojai, atrinkti iš kuo didesnės geografinės teritorijos valstybių narių piliečių ir tinkamai atsižvelgiant į lyčių pusiausvyrą, kurie būtų nepriklausomi ir laikytųsi aukščiausių profesionalumo standartų, ir suteikti tokiems darbuotojams galimybę pareigas atlikti kuo našiau ir veiksmingiau. Tuo požiūriu būtina įveikti dabartinius sunkumus, su kuriais susiduria institucijos, įdarbindamos pareigūnus arba darbuotojus iš kai kurių valstybių narių;

(3)

atsižvelgiant į Europos Sąjungos viešosios tarnybos mastą, palyginti su Sąjungos tikslais ir jos gyventojų skaičiumi, sumažinus Sąjungos institucijų ir agentūrų darbuotojų skaičių neturėtų sutrikti jų užduočių, pareigų ir funkcijų vykdymas pagal Sutartyse įtvirtintus įsipareigojimus ir įgaliojimus. Atsižvelgiant į tai, būtinas kiekvienos institucijos ir agentūros patiriamų personalui skirtų išlaidų, susijusių su jų įdarbintais visų kategorijų darbuotojais, skaidrumas;

(4)

tikimasi, kad Europos Sąjungos viešoji tarnyba atitiks aukščiausius profesinės etikos standartus ir visais atvejais liks nepriklausoma. Tuo tikslu turėtų būti išsamiau paaiškinta Tarnybos nuostatų (4) II antraštinė dalis, kurioje išdėstyta teisių ir pareigų sistema. Šių pareigų nevykdantiems pareigūnams ar buvusiems pareigūnams turėtų būti taikomos drausminės priemonės;

(5)

Europos Sąjungos viešosios tarnybos vertė vienodai susijusi su jos kultūrine ir kalbine įvairove, kuri įmanoma tik užtikrinus tinkamą pareigūnų iš įvairių valstybių narių skaičiaus pusiausvyrą. Ieškant darbuotojų ir juos skiriant turėtų būti užtikrinta, kad jie būtų įdarbinami remiantis kiek įmanoma platesniu geografiniu pagrindu ir kad tai būtų visų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai; vis dėlto pareigybės negali būti rezervuojamos kurios nors konkrečios valstybės narės piliečiams. Tuo tikslu ir siekiant spręsti labai nevienodo pareigūnų iš įvairių valstybių narių skaičiaus problemą, kuri nepateisinama objektyviais kriterijais, kiekvienai institucijai turėtų būti sudaryta galimybė priimti pagrįstas tinkamas priemones. Taikant tokias priemones turėtų būti vadovaujamasi tik nuopelnais grindžiamais įdarbinimo kriterijais. Komisija turėtų informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą, kaip institucijos įgyvendina atitinkamas priemones;

(6)

norėdamos palengvinti įdarbinimą kiek įmanoma platesniu geografiniu pagrindu, institucijos turėtų siekti paremti daugiakalbį ir daugiakultūrį savo darbuotojų vaikų švietimą. Pageidautina, kad Sąjungos indėlis į Europos mokyklų finansavimą, kurį vadovaudamasi atitinkamomis taisyklėmis nustato biudžeto valdymo institucija, būtų skirtas iš Sąjungos biudžeto. Kai tai būtina institucijų veikimo labui, Komisija turėtų turėti galimybę kreiptis į kompetentingas institucijas su prašymu iš naujo svarstyti naujos Europos mokyklos vietą;

(7)

didesnis tikslas turėtų būti tobulinti žmogiškųjų išteklių valdymą Europos viešojoje tarnyboje, kuriai būdingas pažangumas, kompetencija, nepriklausomumas, lojalumas, nešališkumas ir pastovumas, taip pat kultūrinė ir kalbinė įvairovė ir patrauklios įdarbinimo sąlygos;

(8)

pareigūnai turėtų išdirbti devynių mėnesių bandomąjį laikotarpį. Priimdama sprendimą dėl pareigūno nuolatinio įdarbinimo, paskyrimų tarnyba turėtų atsižvelgti ne tik į bandomojo laikotarpio ataskaitą, parengtą baigiantis tam laikotarpiui, bet ir į kandidato elgesį laikantis Tarnybos nuostatuose apibrėžtų jo pareigų. Turėtų būti sudaryta galimybė kandidato ataskaitą parengti bet kuriuo metu, jei esama įrodymų, kad kandidatas dirba akivaizdžiai netinkamai. Priešingu atveju ataskaita turėtų būti parengta tik bandomojo laikotarpio pabaigoje;

(9)

siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų perkamoji galia didėtų lygiagrečiai su valstybių narių valstybės tarnautojų perkamąja galia, būtina išsaugoti daugiamečio darbo užmokesčio atnaujinimo mechanizmo, vadinamo metodu, principą užtikrinant, kad jis būtų taikomas iki 2023 m. pabaigos, ir jį peržiūrėti 2022 m. pradžioje, kartu numatant metodo taikymo preliminaraus pratęsimo mechanizmą. Be to, siekiant išspręsti metodo taikymo sunkumų praeityje problemą, turėtų būti įtraukta nuostata dėl metodo, kad kasmet būtų galima automatiškai atnaujinti visus darbo užmokesčius, pensijas ir išmokas, įskaitant automatinę išlygą dėl krizės. Tuo tikslu atitinkamos Tarnybos nuostatuose ir Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygose nurodytos sumos turėtų būti laikomos orientacinėmis sumomis, kurios būtų nuolat automatiškai atnaujinamos. Komisija informavimo tikslais turėtų skelbti atnaujintas sumas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje. Šis atnaujinimo mechanizmas turėtų būti naudojamas ir visais kitais atvejais, kai toks atnaujinimas numatytas;

(10)

svarbu užtikrinti atlyginimų ir pensijų atnaujinimui naudojamų statistinių duomenų kokybę. Laikydamiesi nešališkumo principo, nacionaliniai statistikos institutai ar kitos atitinkamos valstybių narių institucijos turėtų nacionaliniu lygmeniu rinkti duomenis ir perduoti juos Eurostatui;

(11)

galimą šio metodo taikymo naudą Europos Sąjungos pareigūnams ir kitiems tarnautojams turėtų atsverti iš naujo įvesta mokesčio sistema. Kaip ir metodo atveju, gali būti preliminariai pratęstas solidarumo mokesčio taikymas. Panašu, kad dabartinėmis aplinkybėmis tinkama padidinti solidarumo mokestį, palyginti su tuo, kokio dydžio specialusis mokestis buvo taikomas 2004–2012 m., ir nustatyti pažangesnį koeficientą. Taip siekiama atsižvelgti į itin sudėtingas ekonomines ir socialines aplinkybes Sąjungoje bei jos pasekmes visos Sąjungos viešiesiems finansams. Norint, kad būtų konsoliduoti Sąjungos viešieji finansai, įskaitant trumpuoju laikotarpiu, Sąjungos institucijų personalas turi nedelsdamas dėti ypatingas solidarumo pastangas. Taigi toks solidarumo mokestis visiems Sąjungos pareigūnams turėtų būti taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.;

(12)

Europos Vadovų Taryba savo 2013 m. vasario 8 d. išvadose dėl daugiametės finansinės programos pažymėjo, kad, norint konsoliduoti viešuosius finansus trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais, būtina, kad kiekviena viešojo administravimo tarnyba ir jos darbuotojai dėtų ypatingas pastangas siekiant didinti veiksmingumą, našumą ir prisitaikyti prie kintančių ekonominių aplinkybių. Tame raginime iš esmės pakartotas 2011 m. Komisijos pasiūlymo, kuriuo iš dalies keičiami Tarnybos nuostatai ir Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos, tikslas; šiuo pasiūlymu buvo siekiama užtikrinti išlaidų veiksmingumą ir jame buvo pripažinta, kad iššūkiai, su kuriais šiuo metu susiduria Europos Sąjunga, reikalauja ypatingų kiekvienos viešojo administravimo tarnybos ir kiekvieno šių tarnybų personalo nario pastangų gerinti veiksmingumą ir prisiderinti prie kintančių ekonominių ir socialinių aplinkybių Europoje. Maža to, Europos Vadovų Taryba ragino į Tarnybos nuostatų reformą įtraukti viso Sąjungos institucijų personalo atlyginimo ir pensijų tikslinimą dvejiems metams sustabdant metodo taikymą ir, kaip dalį atlyginimų skaičiavimo metodo reformos, iš naujo nustatyti naują solidarumo mokestį;

(13)

atsižvelgiant į tas išvadas ir siekiant imtis atsakomųjų priemonių, susijusių su biudžeto apribojimais ateityje, bei norint parodyti, kad Europos Sąjungos viešoji tarnyba solidarizuojasi su valstybėmis narėmis, kurios, reaguodamos į precedento neturinčią finansinę krizę, ėmėsi griežto taupymo priemonių, taip pat atsižvelgiant į ypač sudėtingas socialines ir ekonomines sąlygas valstybėse narėse ir visoje Sąjungoje, būtina užtikrinti, kad dvejiems metams būtų sustabdytas pareigūnų visų atlyginimų, pensijų ir išmokų skaičiavimo metodas, ir pritaikyti solidarumo mokestį nepaisant tokio sustabdymo;

(14)

dėl demografinių pokyčių ir kintančios atitinkamų gyventojų amžiaus struktūros reikia didinti pensinį amžių, tačiau jau dirbantiems Europos Sąjungos pareigūnams ir kitiems tarnautojams turi būti taikomos pereinamojo laikotarpio priemonės. Tos pereinamojo laikotarpio priemonės būtinos siekiant atsižvelgti į jau dirbančių pareigūnų, kurie jau mokėjo įmokas į sąlyginį Europos Sąjungos pareigūnų pensijų fondą, įgytas teises. Pensinis amžius taip pat turėtų būti nustatomas lanksčiau, kad darbuotojams būtų lengviau savanoriškai tęsti darbą iki 67 metų amžiaus ir kad išimtinėmis aplinkybėmis ir ypatingomis sąlygomis būtų įmanoma dirbti iki 70 metų amžiaus;

(15)

kadangi Europos Sąjungos pensijų sistemai būdinga aktuarinė pusiausvyra, kuri artimiausiu ir ilgalaikiu laikotarpiu turi būti išlaikyta, iki 2014 m. sausio 1 d. įdarbintiems darbuotojams už jų pensijų įmokas turėtų būti kompensuojama pereinamojo laikotarpio priemonėmis, pvz., taikant patikslintą didesnę kaupimo normą už tarnybos metus sulaukus pensinio amžiaus (Barselonos paskata) ir taikant pusę sumažinimo, kai į pensiją išeinama anksčiau laiko – nuo 60 metų iki teisės aktuose nustatyto pensinio amžiaus;

(16)

pagal visuotinai pripažįstamą aktuarinę praktiką, siekiant užtikrinti pensijų sistemų pusiausvyrą, palūkanų normoms ir darbo užmokesčių didėjimui reikėtų taikyti 20–40 metų stebėjimo laikotarpį. Todėl palūkanų normų ir darbo užmokesčių didėjimo slenkamojo vidurkio taikymas turėtų būti pailgintas iki 30 metų ir numatomas aštuonerių metų pereinamasis laikotarpis;

(17)

Taryba paprašė Komisijos atlikti tyrimą ir pateikti atitinkamus pasiūlymus dėl Tarnybos nuostatų 5 straipsnio 4 dalies, I priedo A skirsnio ir 45 straipsnio 1 dalies, kad būtų galima nustatyti aiškų ryšį tarp atsakomybės ir pareigybės lygio ir užtikrinti, kad lyginant nuopelnus paaukštinimo tikslu daugiau dėmesio būtų skiriama atsakomybės lygmeniui;

(18)

atsižvelgiant į tą prašymą būtų tikslinga, kad paaukštinimas į aukštesnio lygio pareigas priklausytų nuo asmeninio atsidavimo, įgūdžių tobulinimo ir kompetencijos bei pareigų, kurių svarba grindžiamas pareigūno paskyrimas į aukštesnio lygio pareigas, atlikimo;

(19)

AD ir AST pareigų grupėse karjeros srautas turėtų būti pertvarkytas taip, kad aukščiausio lygio pareigos būtų rezervuotos ribotam skaičiui pareigūnų, kuriems tenka didžiausia atsakomybė. Todėl administratoriai galėtų būti paaukštinami tik iki AD 12 lygio, nebent jie būtų paskirti į specialias aukštesnio lygio negu šis pareigas, o AD 13 ir AD 14 lygiai turėtų būti rezervuoti tiems personalo nariams, kurie dirbdami prisiima itin didelę atsakomybę. AST 9 lygio pareigūnai gali būti panašiai paaukštinami iki AST 10 lygio tik laikantis Tarnybos nuostatų 4 straipsnyje ir 29 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos.

(20)

siekiant dar labiau suderinti dabartinių AST darbuotojų sričių karjeros struktūras su įvairiais atsakomybės lygmenimis ir iš esmės prisidėti prie administracinių išlaidų ribojimo, reikėtų įvesti naują sekretoriato ir raštinės darbuotojų pareigų grupę – AST/SC. Darbo užmokesčiais ir paaukštinimo normomis turėtų būti užtikrinama derama atsakomybės lygmens ir atlyginimo dydžio atitiktis. Taip bus galima išsaugoti stabilią ir visapusišką Europos viešąją tarnybą. Komisija turėtų įvertinti ir pranešti apie šios naujos pareigų grupės sukūrimo mastą ir poveikį, ypač atsižvelgdama į moterų padėtį, kad būtų galima užtikrinti stabilios ir visapusiškos Europos viešosios tarnybos išsaugojimą;

(21)

išsaugomas minimalus dvejų metų laikotarpis, kuriuo pareigūno lygis iki jo paaukštinimo į kitą lygį nekinta, kad būtų galima greičiau paaukštinti efektyviai dirbančius personalo narius. Kiekviena institucija turėtų užtikrinti, kad įgyvendindama savo vidaus žmogiškųjų išteklių politiką naudotųsi Tarnybos nuostatuose numatytomis galimybėmis ir kad didelį potencialą turintys ir efektyviai dirbantys pareigūnai galėtų siekti tinkamos karjeros;

(22)

siekiant kompensuoti institucijų darbuotojų skaičiaus sumažinimą, jose taikomas darbo valandas reikėtų suderinti su galiojančiomis tam tikrose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Atliekant tą suderinimą turėtų būti atsižvelgta į valstybių narių valstybės tarnyboje taikomas darbo valandas. Nustačius minimalų darbo valandų per savaitę skaičių bus užtikrinta, kad institucijų įdarbinti darbuotojai galėtų pakelti darbo krūvį, tenkantį siekiant Europos Sąjungos politikos tikslų, ir kad būtų suderintos institucijų darbo sąlygos visos Sąjungos viešosios tarnybos solidarumo labui;

(23)

šiuolaikiškas ir veiksmingas viešasis administravimas neįmanomas be lankstaus darbo grafiko, kuris sudaro šeimai palankias darbo sąlygas ir suteikia galimybę institucijose pasiekti tinkamą lyčių pusiausvyrą. Todėl į Tarnybos nuostatus būtina įtraukti aiškią nuorodą į tą grafiką;

(24)

reikėtų modernizuoti, racionalizuoti ir su ekspatrianto statusu susieti kelionės laiko ir kelionės iš darbo vietos į kilmės vietą kasmetinio išlaidų apmokėjimo taisykles, kad jų taikymas būtų paprastesnis ir skaidresnis. Visų pirma, metinės kelionės laikas turėtų būti pakeistas atostogomis namuose ir jo maksimali trukmė turėtų būti dvi su puse dienos;

(25)

panašiai reikėtų supaprastinti persikraustymo išlaidų kompensavimo taisykles, kad jas būtų lengviau taikyti tiek administracijai, tiek atitinkamiems darbuotojams. Tuo tikslu reikėtų nustatyti išlaidų ribas, atsižvelgiant į pareigūno arba darbuotojo šeiminę padėtį ir į vidutines persikraustymo bei susijusias draudimo išlaidas;

(26)

kai kurie darbuotojai privalo dažnai vykti komandiruotėn į kitas pagrindines jų institucijos darbo vietas. Šiuo metu komandiruočių taisyklėse į tokius atvejus nėra tinkamai atsižvelgta. Todėl šias taisykles reikėtų pritaikyti taip, kad būtų sudarytos sąlygos tokiais atvejais kompensuoti apgyvendinimo išlaidas remiantis fiksuoto dydžio suma;

(27)

turi būti modernizuotos trečiosiose šalyse dirbančio personalo darbo sąlygas: jos turėtų būti veiksmingesnės išlaidų požiūriu, be to, jas taikant turėtų būti taupomos lėšos. Turėtų būti suderinti teisės į kasmetines atostogas elementai ir numatyta galimybė įtraukti įvairius kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatyta su gyvenimo sąlygomis susijusi išmoka nepažeidžiant bendro tikslo taupyti lėšas. Turėtų būti peržiūrėtos sąlygos skirti būsto išmoką siekiant labiau atsižvelgti į vietos sąlygas ir sumažinti administracinę naštą;

(28)

būtų tikslinga numatyti lankstesnę sutartininkų įdarbinimo sistemą. Todėl Sąjungos institucijoms reikėtų suteikti galimybę įdarbinti sutartininkus ne ilgiau kaip šešeriems metams, kad jie užduotis atliktų prižiūrimi pareigūnų arba laikinųjų darbuotojų. Be to, nors didžioji pareigūnų dauguma toliau bus įdarbinama viešųjų konkursų būdu, institucijoms turėtų būtų leidžiama rengti vidaus konkursus, kuriuose išimties tvarka ir taikant specialias sąlygas galėtų dalyvauti ir sutartininkai;

(29)

reikėtų numatyti pereinamojo laikotarpio tvarką, kad naujas taisykles ir priemones būtų galima taikyti laipsniškai, atsižvelgiant į iki šių Tarnybos nuostatų pakeitimų įsigaliojimo įdarbintų darbuotojų įgytas teises ir teisėtus lūkesčius;

(30)

agentūrų darbuotojams, kaip ir visiems kitiems darbuotojams, kuriems taikomi Tarnybos nuostatai, taikoma ES pensijų kaupimo sistema. Savo veiklą visiškai savarankiškai finansuojančios agentūros šiuo metu moka šios sistemos darbdavio įmokas. Siekiant užtikrinti biudžeto skaidrumą ir proporcingesnį finansinės naštos pasidalijimą, Europos Sąjungos bendrojo biudžeto lėšomis iš dalies finansuojamos agentūros turėtų mokėti darbdavio įmokų dalį, kuri atitiktų agentūros pajamų be subsidijų iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto ir jos apyvartos proporciją. Kadangi dėl šios naujos nuostatos gali prireikti suderinti atitinkamas taisykles dėl agentūrų surenkamų mokesčių, ji turėtų būti taikoma tik nuo 2016 m. sausio 1 d. Prireikus Komisija turėtų teikti pasiūlymus dėl tų taisyklių suderinimo;

(31)

siekiant didesnio personalo politikos paprastumo ir darnumo, Komisijos priimtas Tarnybos nuostatų įgyvendinimo taisykles pagal analogiją reikėtų taikyti agentūroms. Tačiau siekiant užtikrinti, kad prireikus būtų galima atsižvelgti į konkrečią agentūrų padėtį, agentūroms reikėtų suteikti teisę prašyti Komisijos leidimo priimti įgyvendinimo taisykles, kurios nukryptų nuo Komisijos priimtų taisyklių, arba visai netaikyti Komisijos taisyklių;

(32)

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turėtų sudaryti ir administruoti visų priimtų Tarnybos nuostatų įgyvendinimo taisyklių registrą. Tas registras, kuriame ieškoti informacijos galės visos institucijos, agentūros ir valstybės narės, padės užtikrinti skaidrumą ir nuoseklų Tarnybos nuostatų taikymą;

(33)

siekiant suderinti ir aiškiau apibrėžti įgyvendinimo nuostatų priėmimo taisykles ir atsižvelgti į jų vidinį bei administracinį pobūdį, būtų tikslinga atitinkamus sprendimų priėmimo įgaliojimus suteikti paskyrimų tarnybai ir darbo sutartis sudaryti įgaliotai tarnybai;

(34)

atsižvelgiant į didelį agentūrų laikinųjų darbuotojų skaičių ir būtinybę formuoti nuoseklią personalo politiką, būtina sukurti naują laikinųjų darbuotojų kategoriją ir nustatyti konkrečias tos kategorijos taisykles;

(35)

Komisija turėtų toliau stebėti su bendrąja sveikatos draudimo sistema susijusią biudžeto padėtį ir, jei sistema struktūriniu požiūriu neproporcinga, imtis visų reikiamų veiksmų;

(36)

remiantis Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 15 straipsniu, valstybių narių vyriausybėms pateikiami tam tikri duomenys apie pareigūnus ir kitus tarnautojus;

(37)

siekiant Tarnybos nuostatuose nustatytų tikslų, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus visų pirma dėl tam tikrų darbo sąlygų aspektų. Rengdama ir sudarydama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduoti Europos Parlamentui ir Tarybai,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai iš dalies keičiami taip:

1)

1d straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

3 dalyje žodis „institucijos“ pakeičiamas žodžiais „institucijų paskyrimų tarnybos“;

b)

4 dalis pakeičiama taip:

„4.   1 dalies tikslais asmuo yra neįgalusis, jei turi ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų, kurie kartu su įvairiomis kliūtimis gali būti kliūtis šiam asmeniui visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime tokiomis pat sąlygomis, kaip kiti asmenys. Sutrikimas apibrėžiamas pagal 33 straipsnyje nustatytą tvarką.

Neįgalusis atitinka 28 straipsnio e punkte nustatytas sąlygas, jei sudarius priimtinas sąlygas gali atlikti esmines darbo funkcijas.

Priimtinos sąlygos, susijusios su esminėmis darbo funkcijomis, yra tinkamos priemonės, kuriomis prireikus neįgaliajam sudaromos galimybės kreiptis dėl darbo, jį dirbti ar kilti karjeros laiptais arba dalyvauti mokymuose, nebent tokios priemonės būtų neproporcingai didelė našta darbdaviui.

Vienodo požiūrio principas nėra kliūtis institucijų paskyrimų tarnyboms išsaugoti arba tvirtinti priemones, kuriomis būtų numatytos specialios lengvatos siekiant, kad neįgaliesiems būtų lengviau užsiimti profesine veikla arba kad būtų užkirstas kelias nepatogumams jiems siekiant profesinės karjeros ar jie būtų kompensuoti.“;

2)

1e straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Dirbantys pareigūnai gali naudotis institucijų patvirtintomis socialinio pobūdžio priemonėmis, įskaitant specialias priemones, kuriomis siekiama derinti profesinę veiklą ir šeimos gyvenimą, ir paslaugomis, kurias teikia 9 straipsnyje nurodytos globos ir rūpybos įstaigos. Buvę pareigūnai gali naudotis ribotomis socialinio pobūdžio specialiomis priemonėmis.“;

3)

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Tarnybos nuostatuose numatytos pareigybės pagal užduočių, su kuriomis jos susijusios, pobūdį ir svarbą skirstomos į administratorių pareigų grupę (toliau – AD), padėjėjų pareigų grupę (toliau – AST) ir sekretorių bei raštinės darbuotojų pareigų grupę (toliau – AST/SC).“;

b)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   AD pareigų grupę sudaro dvylika lygių, atitinkančių vadovaujančiąsias, konceptualiąsias ir analitines, taip pat lingvistines ir mokslines užduotis. AST pareigų grupę sudaro vienuolika lygių, atitinkančių vykdomąsias ir technines užduotis. AST/SC pareigų grupę sudaro šeši lygiai, atitinkantys raštinės ir sekretoriato užduotis.“;

c)

3 dalies a punkte po žodžių „AST pareigų grupėje“ įterpiami žodžiai „ir AST/SC pareigų grupėje“;

d)

4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Pareigybių rūšis rodanti lentelė pateikta I priedo A skirsnyje. Kiekvienos institucijos paskyrimų tarnyba, pasitarusi su Tarnybos nuostatų komitetu, gali tiksliau apibrėžti kiekvienos rūšies pareigybėms priskiriamas užduotis ir įgaliojimus, darydama nuorodą į tą lentelę.“;

4)

6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

1.   Pareigybių sąraše, pridedamame prie kiekvienos institucijos biudžeto skirsnio, nurodomas kiekvieno lygio ir pareigų grupės pareigybių skaičius.

2.   Nedarant poveikio 45 straipsnyje nustatytam paaukštinimo pagal nuopelnus principui, tuo sąrašu užtikrinama, kad kiekvienos institucijos pareigybių sąraše kiekvieno lygio laisvų darbo vietų skaičius kiekvienų metų sausio 1 d. atitiktų ankstesnių metų sausio 1 d. faktiškai dirbusių žemesnio lygio pareigūnų skaičių, padaugintą iš I priedo B skirsnyje tam lygiui nustatytų daugiklių. Tie daugikliai apskaičiuojami pagal penkerių metų vidurkį nuo 2014 m. sausio 1 d.

3.   I priedo B skirsnyje nustatyti daugikliai sudaro dalį ataskaitos, nurodytos 113 straipsnyje.

4.   Dalį 113 straipsnyje nurodytos ataskaitos sudaro nuostatų, susijusių su AST/SC pareigų grupe, ir XIII priedo 31 straipsnyje išdėstytų pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymas atsižvelgiant į sekretoriatų ir raštinių užduotis atliekančių darbuotojų poreikio visose institucijose raidą, taip pat į AST ir AST/SC pareigų grupių nuolatinių bei laikinųjų pareigybių skaičiaus raidą.“;

5)

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Nedarant poveikio 1a daliai, kiekvienoje institucijoje įsteigiama:

personalo komitetas, kurį gali sudaryti įvairių darbo vietų skyriai,

vienas arba daugiau jungtinių komitetų, atitinkamai atsižvelgiant į pareigūnų skaičių darbo vietose,

viena arba daugiau drausmės komisijų, atitinkamai atsižvelgiant į pareigūnų skaičių darbo vietose,

vienas arba daugiau jungtinių patariamųjų komitetų dėl profesinio neišmanymo, atitinkamai atsižvelgiant į pareigūnų skaičių darbo vietose,

ataskaitų komitetas, jei būtina,

invalidumo komitetas,

kurie atlieka pagal šiuos Tarnybos nuostatus jiems priskirtas funkcijas.“;

b)

1a dalis pakeičiama taip:

„1a.   Siekiant taikyti tam tikras šių Tarnybos nuostatų nuostatas, gali būti įsteigtas bendras dviejų arba daugiau institucijų jungtinis komitetas. Kiti 1 dalyje nurodyti komitetai ir drausmės komisija gali būti įsteigti kaip bendros dviejų arba daugiau agentūrų įstaigos.“;

c)

2 dalyje po pirmosios pastraipos įterpiama ši pastraipa:

„Agentūros gali nukrypti nuo II priedo 1 straipsnio nuostatų dėl personalo komitetų sudarymo atsižvelgdamos į savo personalo sudėtį. Agentūros gali nuspręsti neskirti pakaitinių narių į jungtinį komitetą arba II priedo 2 straipsnyje numatytus komitetus.“;

6)

10 straipsnio pirmos pastraipos antrajame sakinyje žodis „institucijos“ pakeičiamas žodžiais „institucijų paskyrimų tarnybos“;

7)

11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

Pareigūnas atlieka savo pareigas ir vykdo veiklą vadovaudamasis tik Sąjungos interesais. Jis nesiekia gauti ir nepriima jokios vyriausybės, institucijos, organizacijos ar jo institucijoje nedirbančio asmens nurodymų. Patikėtas pareigas jis atlieka objektyviai, nešališkai ir laikydamasis pareigos būti lojaliu Sąjungai.

Negavęs paskyrimų tarnybos leidimo, pareigūnas nepriima jokios vyriausybės ar jokio kito institucijai, kurioje jis dirba, nepriklausančio šaltinio garbės ženklo, apdovanojimo, suvenyro, paslaugos, dovanos ar bet kokio kito atlygio, išskyrus už paslaugas, teiktas prieš jį paskiriant arba jam išėjus specialių atostogų karinės ar kitos nacionalinės tarnybos tikslu ir susijusias su tokia tarnyba.

Prieš įdarbindama pareigūną paskyrimų tarnyba patikrina, ar kandidatas turi kokių nors asmeninių interesų, kurie galėtų pakenkti jo nepriklausomumui, arba ar jis susijęs su kokiu nors interesų konfliktu. Tuo tikslu kandidatas, pasinaudodamas specialia forma, informuoja paskyrimų tarnybą apie bet kokį esamą ar galimą interesų konfliktą. Tokiais atvejais paskyrimų tarnyba, teikdama tinkamai pagrįstą nuomonę, atsižvelgia į šią informaciją. Prireikus paskyrimų tarnyba imasi 11a straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių.

Šis straipsnis analogiškai taikomas pareigūnams, grįžtantiems iš atostogų dėl asmeninių priežasčių.“;

8)

16 straipsnis pakeičiamas taip:

„16 straipsnis

Iš tarnybos išėjęs pareigūnas, priimdamas pasiūlymą eiti konkrečias naujas pareigas ar naudodamasis tam tikromis privilegijomis, toliau laikosi pareigos elgtis principingai ir diskretiškai.

Pareigūnas, dvejų metų nuo išėjimo iš tarnybos laikotarpiu ketinantis užsiimti profesine veikla – nesvarbu, ar ji apmokama, ar ne – naudodamasis specialia forma apie tai informuoja savo instituciją. Jei ta veikla susijusi su darbu, kurį pareigūnas dirbo trejus paskutiniuosius tarnybos metus, ir dėl to galėtų būti pažeisti teisėti institucijos interesai, paskyrimų tarnyba, atsižvelgdama į tarnybos interesus, gali arba uždrausti jam užsiimti šia veikla, arba pritarti atsižvelgdama į bet kurias sąlygas, kurias ji laiko tinkamomis. Paskyrimų tarnyba, pasitarusi su jungtiniu komitetu, praneša apie savo sprendimą per 30 darbo dienų nuo tada, kai buvo informuota. Jei iki to laikotarpio pabaigos tokio pranešimo negaunama, tai laikoma besąlygišku sutikimu.

Paskyrimų tarnyba buvusiems vyresniesiems pareigūnams, kaip apibrėžta įgyvendinimo priemonėse, 12 mėnesių laikotarpiu po išėjimo iš tarnybos iš principo uždraudžia dalyvauti lobistinėje veikloje arba palaikant ryšius su savo buvusios institucijos personalu ginti savo verslo, klientų arba darbdavių interesus, kai sprendžiami klausimai, už kuriuos jie buvo atsakingi per trejus paskutiniuosius tarnybos metus.

Vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 (5), kiekviena institucija kasmet skelbia informaciją apie trečios pastraipos įgyvendinimą, įskaitant įvertintų atvejų sąrašą.

9)

18 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Visos teisės į bet kokius rašytinius dokumentus ar kitą darbą, kurį pareigūnas atliko eidamas pareigas, yra Europos Sąjungos nuosavybė, kai tokie rašytiniai dokumentai ar darbas susiję su jos veikla, arba, kai tokie rašytiniai dokumentai ar darbas susiję su Europos atominės energijos bendrijos veikla, jie yra šios bendrijos nuosavybė. Sąjunga arba, kai taikytina, Europos atominės energijos bendrija turi teisiškai įtvirtintą teisę įgyti autoriaus teises į tokius darbus.“;

10)

19 straipsnis pakeičiamas taip:

„19 straipsnis

Vykstant teismo procesui, pareigūnas, negavęs paskyrimų tarnybos leidimo, jokiu pretekstu neatskleidžia informacijos, kuri jam buvo patikėta einant pareigas. Leidimą atsisakoma suteikti tik kai tai būtina siekiant apsaugoti Sąjungos interesus ir toks atsisakymas neturėtų turėti baudžiamojo pobūdžio padarinių pareigūno atžvilgiu. Išėjęs iš tarnybos pareigūnas toliau turi laikytis šios pareigos.

Pirmosios dalies nuostatos netaikomos pareigūnui ar buvusiam pareigūnui, kuris Europos Sąjungos Teisingumo Teismui arba institucijos drausmės komisijai teikia įrodymus klausimu, susijusiu su Europos Sąjungos tarnautoju ar buvusiu tarnautoju.“;

11)

21a straipsnis papildomas šia dalimi:

„3.   Nė vienas pareigūnas, kuris informuoja savo vadovybę apie potvarkius, kurie, jo manymu, neteisingi arba dėl kurių gali kilti didelių sunkumų, dėl to nenukenčia.“;

12)

įterpiamas šis straipsnis:

„22c straipsnis

Remdamasi 24 ir 90 straipsniais, kiekviena institucija nustato tvarką, pagal kurią būtų nagrinėjami pareigūnų pateikti skundai dėl to, kaip su jais buvo elgiamasi jiems įvykdžius 22a arba 22b straipsnyje nurodytas pareigas arba dėl to, kad jie šias pareigas vykdė. Atitinkama institucija užtikrina, kad tokie skundai būtų nagrinėjami konfidencialiai ir, kai tai būtina atsižvelgiant į aplinkybes, iki 90 straipsnyje numatytų terminų pabaigos.

Kiekvienos institucijos paskyrimų tarnyba nustato vidaus taisykles dėl, inter alia:

22a straipsnio 1 dalyje arba 22b straipsnyje nurodytų pareigūnų informavimo apie tai, kaip nagrinėjamos problemos, apie kurias jie pranešė,

tų pareigūnų teisėtų interesų ir jų privatumo apsaugos ir

šio straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytų skundų nagrinėjimo tvarkos.“;

13)

26a straipsnyje žodis „institucijos“ pakeičiamas žodžiais „institucijų paskyrimų tarnybos“;

14)

27 straipsnis pakeičiamas taip:

„27 straipsnis

Įdarbinant siekiama užtikrinti, kad institucijoje dirbtų gabiausi, našiausi ir principingiausi pareigūnai, atrinkti iš kuo didesnės geografinės teritorijos Sąjungos valstybių narių piliečių. Pareigybės nerezervuojamos nė vienos valstybės narės piliečiams.

Pagal Sąjungos piliečių lygybės principą kiekvienai institucijai leidžiama imtis tinkamų priemonių pastebėjus ilgalaikį ir didelį pareigūnų iš skirtingų valstybių narių skaičiaus skirtumą, nepagrįstą objektyviais kriterijais. Tos tinkamos priemonės turi būti pagrįstos ir jas įgyvendinant taikomi tik nuopelnais grindžiami įdarbinimo kriterijai. Prieš imdamasi tokių tinkamų priemonių, atitinkamos institucijos paskyrimų tarnyba 110 straipsnyje nustatyta tvarka priima bendrąsias šios pastraipos įgyvendinimo nuostatas.

Praėjus trejų metų laikotarpiui nuo 2014 m. sausio 1 d., Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia antros dalies įgyvendinimo ataskaitą.

Norėdamos palengvinti įdarbinimą kuo platesniu geografiniu pagrindu, institucijos siekia remti daugiakalbį ir daugiakultūrį savo darbuotojų vaikų švietimą.“;

15)

29 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Prieš institucijoje užpildydama laisvą darbo vietą, paskyrimų tarnyba pirmiausia atsižvelgia į tai:

a)

ar pareigybė gali būti užpildyta:

i)

perkeliant pareigūną ar

ii)

skiriant pareigūną 45a straipsnyje nustatyta tvarka, ar

iii)

pareigūną paaukštinant

institucijos viduje;

b)

ar gauta kitų institucijų to paties lygio pareigūnų prašymų perkelti ir (arba)

c)

ar neįmanoma užpildyti laisvos pareigybės pasinaudojus a ir b punktuose išvardytomis galimybėmis, ar turėtų būti svarstomi tinkamų kandidatų, kaip nustatyta 30 straipsnyje, sąrašai prireikus atsižvelgiant į atitinkamas III priedo nuostatas dėl tinkamų kandidatų ir (arba)

d)

ar turėtų būti surengtas institucijos vidaus konkursas, kuriame galėtų dalyvauti tik Europos Sąjungos kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnyje apibrėžti pareigūnai ir laikini darbuotojai;

ar turėtų būti vykdoma konkurso procedūra tvarka remiantis kvalifikacijomis ar rengiant testus arba remiantis kvalifikacijomis ir rengiant testus. Konkurso procedūra apibrėžta III priede.

Tos tvarkos taip pat galima laikytis siekiant sudaryti rezervą įdarbinimo ateityje tikslais.

Nors ir toliau taikydama principą, pagal kurį didžioji pareigūnų dauguma įdarbinama viešųjų konkursų būdu, paskyrimų tarnyba gali, nukrypdama nuo d punkto ir tik išimtiniais atvejais, nuspręsti, ar rengti institucijos vidaus konkursą, kuriame galėtų dalyvauti ir sutartininkai, kaip apibrėžta Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų 3a ir 3b straipsniuose. Tos pastarosios kategorijos darbuotojams taikomi su ta galimybe susiję apribojimai, kaip apibrėžta Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų 82 straipsnio 7 dalyje, taip pat apribojimai, susiję su tam tikromis užduotimis, kurias jie galėjo atlikti būdami sutartininkais.“;

16)

30 straipsnis pakeičiamas taip:

„30 straipsnis

Kiekvienam konkursui paskyrimų tarnyba skiria atrankos komisiją. Ši komisija parengia tinkamų kandidatų sąrašą.

Paskyrimų tarnyba nusprendžia, kurie iš šių kandidatų turi būti paskirti į laisvą pareigybę.

Šiems kandidatams prieinama tinkama informacija apie Europos Sąjungos institucijų ir agentūrų paskelbtas atitinkamas laisvas vietas.“;

17)

31 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmasis sakinys pakeičiamas taip:

„Nedarant poveikio 29 straipsnio 2 daliai, pareigūnai įdarbinami eiti tik į SC1–SC2, AST 1–AST 4 arba AD 5–AD 8 lygius.“;

18)

32 straipsnio trečiojoje pastraipoje žodis „institucijos“ pakeičiamas žodžiais „kiekvienos institucijos paskyrimų tarnybos“;

19)

34 straipsnis pakeičiamas taip:

„34 straipsnis

1.   Prieš pareigūną priimant į nuolatinę tarnybą, jam nustatomas devynių mėnesių bandomasis laikotarpis. Sprendimas dėl pareigūno nuolatinio įdarbinimo priimamas remiantis 3 dalyje nurodyta ataskaita, taip pat atsižvelgiant į paskyrimų tarnybos turimą informaciją apie bandomuoju laikotarpiu dirbančio kandidato elgesį pagal II antraštinėje dalyje nurodytus kriterijus.

Kai per savo bandomąjį laikotarpį pareigūnas dėl ligos, motinystės atostogų, kaip nustatyta pagal 58 straipsnį, ar nelaimingo atsitikimo negali atlikti savo pareigų nenutrūkstamu bent vieno mėnesio laikotarpiu, paskyrimų tarnyba gali atitinkamam laikui pratęsti jo bandomąjį laikotarpį. Visas bandomasis laikotarpis jokiomis aplinkybėmis neviršija 15 mėnesių.

2.   Jei matoma, kad asmuo, paskirtas bandomajam laikotarpiui, dirba akivaizdžiai netinkamai, ataskaita apie jį gali būti parengta bet kuriuo metu iki bandomojo laikotarpio pabaigos.

Atitinkamas asmuo supažindinamas su ta ataskaita ir turi teisę raštu pateikti savo pastabas per aštuonias darbo dienas. Tiesioginis asmens, paskirto bandomajam laikotarpiui, viršininkas ataskaitą ir pastabas nedelsdamas perduoda paskyrimų tarnybai, kuri per tris savaites gauna jungtinio ataskaitų komiteto nuomonę apie tai, kokių veiksmų turėtų būti imtasi. Paskyrimų tarnyba gali nuspręsti atleisti asmenį, paskirtą bandomajam laikotarpiui, nesibaigus bandomajam laikotarpiui apie tai jį įspėjusi prieš mėnesį arba likusiam bandomajam laikotarpiui paskirti pareigūną į kitą skyrių.

3.   Vėliausiai likus mėnesiui iki bandomojo laikotarpio pabaigos parengiama ataskaita apie asmens, paskirto bandomajam laikotarpiui, gebėjimą atlikti su jo pareigybe susijusias funkcijas, taip pat apie jo darbo našumą ir elgesį tarnyboje. Kandidatas supažindinamas su ta ataskaita ir jis turi teisę raštu pateikti savo pastabas per aštuonias darbo dienas.

Jei ataskaitoje rekomenduojama asmenį atleisti arba išimtinėmis aplinkybėmis pratęsti bandomąjį laikotarpį, kaip nustatyta 1 dalyje, tiesioginis asmens, paskirto bandomajam laikotarpiui, viršininkas ataskaitą ir pastabas nedelsdamas perduoda paskyrimų tarnybai, kuri trijų savaičių laikotarpiu konsultuojasi su jungtiniu ataskaitų komitetu dėl to, kokių veiksmų turėtų būti imtasi.

Asmuo, paskirtas bandomajam laikotarpiui, kurio darbas ar elgesys neatitiko jo pareigybei keliamų reikalavimų, atleidžiamas.

4.   Atleistas asmuo, paskirtas bandomajam laikotarpiui, gauna trijų mėnesių bazinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, jei tarnyboje išdirbo daugiau negu metus, dviejų mėnesių bazinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, jei tarnyboje išdirbo bent šešis mėnesius, ir vieno mėnesio bazinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, jei tarnyboje išdirbo mažiau negu šešis mėnesius, išskyrus atvejus, kai jis gali tuoj pat tęsti darbą kitur.

5.   2, 3, ir 4 dalys netaikomos pareigūnams, kurie atsistatydina iki jų bandomojo laikotarpio pabaigos.“;

20)

35 straipsnis papildomas šiuo punktu:

„g)

atostogos tarnybos labui“;

21)

37 straipsnio b punkto antrojoje įtraukoje žodis „institucijų“ pakeičiamas žodžiais „institucijų paskyrimų tarnybų“;

22)

40 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

įterpiama ši dalis:

„1a.   Atostogų dėl asmeninių priežasčių laikotarpiu toliau taikomas 12b straipsnis. Leidimas pagal 12b straipsnį pareigūnui nesuteikiamas dalyvavimo profesinėje veikloje tikslu – nesvarbu, ar ji apmokama, ar ne – kuri apima su jo institucija susijusią lobistinę veiklą ar protegavimą ir dėl kurios yra ar galėtų būti pažeisti teisėti institucijos interesai.“;

b)

2 dalies antroje pastraipoje žodžiai „15 metų“ pakeičiami žodžiais „12 metų“;

c)

2 dalies trečia pastraipa iš dalies keičiama taip

i)

ii punktas pakeičiamas taip:

„ii)

galėtų būti kartu su savo sutuoktiniu (-e), kuris taip pat yra pareigūnas ar kitas Sąjungos tarnautojas ir kuriam vykdant savo pareigas reikia įsikurti nuolat gyventi tokiu atstumu nuo prašymą pateikusio pareigūno darbo vietos, kad jiems visa šeima apsigyvenus tokiu atstumu, prašymą pateikusiam pareigūnui būtų nepatogu atlikti savo pareigas, arba“;

ii)

papildoma šiuo punktu:

„iii)

galėtų padėti sutuoktiniui, aukštutinės ar žemutinės giminystės linijos giminaičiui, broliui ar seseriai rimtos medicinine pažyma patvirtintos ligos ar negalios atveju,“;

23)

42a straipsnis pakeičiamas taip:

„42a straipsnis

Pareigūnas turi teisę į kiekvieno vaiko priežiūros atostogas be bazinio darbo užmokesčio, kurių trukmė – iki šešių mėnesių ir kurių turi būti einama per pirmuosius dvylika metų po vaiko gimimo ar įvaikinimo. Pagal bendrąsias kiekvienos institucijos paskyrimų tarnybos patvirtintas įgyvendinimo nuostatas pripažintų vienišų tėvų arba išlaikomų vaikų, turinčių institucijos medicinos tarnybos pareigūno pripažintą negalią arba sergančių tokio pareigūno pripažinta sunkia liga, tėvų atostogų trukmė gali būti padvigubinta. Minimali kiekvieną kartą pasiimamų atostogų trukmė ne mažesnė negu vienas mėnuo.

Vaiko priežiūros atostogų metu pareigūnui toliau taikoma socialinio draudimo sistema: išsaugomos jo įgyjamos teisės į pensiją, išmoka vaikui išlaikyti ir mokymosi išmoka. Pareigūnas išsaugo savo pareigybę ir toliau turi teisę siekti aukštesnės pakopos ar paaukštinimo į aukštesnį lygį. Atostogos gali būti paprastos arba dalinės, kai dirbama pusę darbo dienos. Išėjus dalinių vaiko priežiūros atostogų, kai dirbama pusę darbo dienos, pirmojoje pastraipoje numatytas didžiausias laikotarpis padvigubinamas. Vaiko priežiūros atostogų metu pareigūnai turi teisę gauti 911,73 EUR per mėnesį arba 50 % šios sumos, jei atostogos dalinės, tačiau negali dirbti jokio kito apmokamo darbo. Visą įmoką į socialinio draudimo sistemą, numatytą 72 ir 73 straipsniuose, sumoka institucija ir ji apskaičiuojama atsižvelgiant į pareigūno bazinį darbo užmokestį. Tačiau dalinių atostogų atveju ši nuostata taikoma tik viso bazinio darbo užmokesčio ir proporcingai sumažinto bazinio darbo užmokesčio skirtumui. Pareigūno įmoka už faktiškai gaunamą bazinio darbo užmokesčio dalį skaičiuojama taikant tuos pačius koeficientus, kaip ir jam dirbant visą darbo laiką.

Pirmoje pastraipoje nurodytiems vienišiems tėvams ir išlaikomų vaikų, turinčių medicinos tarnybos pareigūno pripažintą negalią arba sergančių tokio pareigūno pripažinta sunkia liga, tėvams, taip pat per pirmuosius tris vaiko priežiūros atostogų mėnesius, kai tokių atostogų per motinystės atostogas išeina tėvas ar iš karto po motinystės atostogų bet kuris iš tėvų arba per įvaikinimo atostogas ar iš karto po jų, skiriama išmoka sudaro 1 215,63 EUR per mėnesį arba 50 % šios sumos, jei pareigūnas eina dalinių atostogų.

Vaiko priežiūros atostogos gali būti pratęstos dar šešiems mėnesiams mokant 50 % antroje pastraipoje nurodytos sumos dydžio išmoką. Pirmoje pastraipoje nurodytiems vienišiems tėvams vaiko priežiūros atostogos gali būti pratęsiamos dar dvylikai mėnesių mokant 50 % trečioje pastraipoje nurodytos sumos dydžio išmoką.

Šiame straipsnyje nurodytos sumos tikslinamos pagal atlyginimo dydį.“;

24)

III antraštinės dalies 2 skyrius papildomas šiuo skirsniu:

7   skirsnis

Atostogos tarnybos labui

42c straipsnis

Iki oficialaus pensinio amžiaus likus daugiausiai penkeriems metams pareigūnas, išdirbęs mažiausiai dešimt metų, paskyrimo tarnybos sprendimu gali būti išleistas atostogų tarnybos labui atsižvelgiant į organizacinius poreikius, susijusius su naujų kompetencijų įgijimu institucijose.

Bendras pareigūnų, kurie išleidžiami atostogų tarnybos labui, skaičius per metus negali būti didesnis kaip 5 % visų institucijų darbuotojų, išėjusių į pensiją praėjusiais metais. Taip apskaičiuotas bendras skaičius priskiriamas kiekvienai institucijai pagal atitinkamą pareigūnų jose skaičių praėjusių metų gruodžio 31 d. Tokio priskyrimo rezultatas suapvalinamas iki artimiausio didesnio sveikojo skaičiaus kiekvienoje institucijoje.

Tokios atostogos nėra drausminė priemonė.

Atostogų trukmė paprastai atitinka laikotarpį, kol pareigūnas sulaukia pensinio amžiaus. Tačiau išimtinėmis aplinkybėmis paskyrimo tarnyba gali nuspręsti atostogas nutraukti ir pareigūną grąžinti į tarnybą.

Kai atostogų tarnybos labui išleistas pareigūnas sulaukia pensinio amžiaus, jis savaime išeina į pensiją.

Atostogas tarnybos labui reglamentuoja šios taisyklės:

a)

į pareigūno darbo vietą gali būti paskirtas kitas pareigūnas;

b)

per atostogas tarnybos labui pareigūnas neturi teisės į paaukštinimą viena pakopa arba aukštesnio lygio suteikimą.

Pareigūnas, kuris išleistas tokių atostogų, gauna pagal IV priedą apskaičiuotą išmoką.

Pareigūno prašymu nuo išmokos mokamos įmokos į pensijų sistemą, apskaičiuotos pagal tos išmokos dydį. Tokiu atveju skaičiuojant pensijų draudimo stažo, įgyto tarnybos pagrindu, metus, kaip numatyta VIII priedo 2 straipsnyje, atsižvelgiama į tarnybos laikotarpį, kai pareigūnas buvo atostogose tarnybos labui.

Korekcinis koeficientas šiai išmokai netaikomas.“;

25)

43 straipsnis pakeičiamas taip:

„43 straipsnis

Kiekvieno pareigūno sugebėjimai, naudingumas ir elgesys tarnyboje aprašomi metinėje ataskaitoje, kaip pagal 110 straipsnį numatė kiekvienos institucijos paskyrimų tarnyba. Toje ataskaitoje nurodoma, ar pareigūno darbo rezultatai buvo patenkinami, ar ne. Kiekvienos institucijos paskyrimų tarnyba nustato nuostatas, suteikiančias teisę pateikti apeliacinį skundą laikantis ataskaitos rengimo tvarkos, kuria turi būti pasinaudota prieš pateikiant skundą, kaip nurodyta 90 straipsnio 2 dalyje.

Pradedant AST 5 lygiu, ataskaitoje gali būti pateikiama nuomonė apie tai, ar, atsižvelgiant į pareigūno darbo rezultatus, jis galėtų vykdyti administracines pareigas.

Pareigūnas supažindinamas su ataskaita. Jis gali pateikti pastabų, kurios jam atrodo svarbios.“;

26)

44 straipsnis pakeičiamas taip:

„44 straipsnis

Pareigūnas, kuris dvejus metus dirbo vienoje savo lygio pakopoje, automatiškai perkeliamas į aukštesnę to lygio pakopą, išskyrus atvejus, kai jo darbo rezultatai buvo įvertinti nepatenkinamai paskutinėje metinėje ataskaitoje, kaip nurodyta 43 straipsnyje. Pareigūnas perkeliamas į aukštesnę to lygio pakopą ne vėliau kaip po ketverių metų, nebent jam taikoma 51 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka.

Jei pareigūnas paskiriamas padalinio vadovu, direktoriumi ar generaliniu direktoriumi tame pačiame lygyje, ir jeigu jis pagal 43 straipsnį patenkinamai atliko savo pareigas per pirmuosius devynis mėnesius nuo jo paskyrimo, jo pareigos tame lygyje laikomos paaukštintomis viena pakopa atgaline data nuo paskyrimo įsigaliojimo dienos. Dėl tokio paaukštinimo jo bazinis mėnesinis darbo užmokestis didinamas pirmosios ir antrosios pakopos kiekviename lygyje santykį atitinkančiu dydžiu. Jei šis padidėjimas yra mažesnis arba jeigu pareigūnas tuo metu jau užima paskutinę savo lygio pakopą, iki kito jo pareigų paaukštinimo bazinis darbo užmokestis jam didinamas tiek, kad būtų pridėtas pirmosios ir antrosios pakopos skirtumas.“;

27)

45 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Sprendimus dėl paaukštinimo priima paskyrimų tarnyba, atsižvelgdama į 6 straipsnio 2 dalį. Jei 4 straipsnio ir 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka netaikoma, pareigūnai gali būti paaukštinti į aukštesnį lygį tik tada, jei užima pareigybę, kuri atitinka vieną iš I priedo A skirsnyje nustatytos rūšies pareigybę. Pareigūno pareigos paaukštinamos paskiriant jį į kitą aukštesnį jo pareigų grupės lygį. Pareigos gali būti paaukštintos tik pareigūnams, atrinktiems iš ne mažiau kaip dvejus metus savo lygyje išdirbusių pareigūnų, apsvarsčius pareigūnų, kurių pareigos gali būti paaukštintos, nuopelnus. Lygindama nuopelnus, paskyrimų tarnyba visų pirma atsižvelgia į ataskaitas apie pareigūnus, kalbas, kurias jie vartoja atlikdami savo pareigas, išskyrus tą kalbą, apie kurios puikų mokėjimą jie yra pateikę įrodymų pagal 28 straipsnio f dalį, ir jų atliekamų pareigų lygį.“;

b)

2 dalies pirmajame sakinyje žodžiai „Europos Sąjungos sutarties 55 straipsnyje“ pakeičiami žodžiais „Europos Sąjungos sutarties 55 straipsnio 1 dalyje“;

c)

2 dalies antrajame sakinyje žodis „Institucijos“ pakeičiamas žodžiais „Institucijų paskyrimų tarnybos“;

28)

45a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalies pirmoje pastraipoje žodžiai „periodinėmis ataskaitomis“ pakeičiami žodžiais „metinėmis ataskaitomis“;

b)

5 dalyje žodis „institucijos“ pakeičiamas žodžiais „kiekvienos institucijos paskyrimų tarnybos“;

29)

48 straipsnio trečiojoje pastraipoje žodžiai „AST pareigų grupės“ pakeičiami žodžiais „AST ir AST/SC pareigų grupės“;

30)

50 straipsnio aštuntoje pastraipoje skaičius „55“ pakeičiamas skaičiumi „58“;

31)

51 straipsnis pakeičiamas taip:

„51 straipsnis

1.   Kiekvienos institucijos paskyrimų tarnyba nustato tvarką, kuria laiku ir tinkamu būdu nustatomi, nagrinėjami ir sprendžiami neišmanymo atvejai.

Priimdama vidaus nuostatas, kiekvienos institucijos paskyrimų tarnyba laikosi šių reikalavimų:

a)

pareigūnas, kuris, sprendžiant iš 43 straipsnyje minėtų trijų iš eilės metinių ataskaitų, vis dar nedaro pažangos profesinės kompetencijos srityje, paskiriamas į vienu lygiu žemesnį tos pačios kategorijos lygį. Jei ir kitose dviejose metinėse ataskaitose nurodomi nepatenkinami darbo rezultatai, pareigūnas atleidžiamas;

b)

bet kokiame pasiūlyme atleisti pareigūną arba pažeminti jo pareigas turi būti nurodytos priežastys, kuriomis šis pasiūlymas grindžiamas. Apie tokį pasiūlymą pranešama atitinkamam pareigūnui. Paskyrimų tarnybos pasiūlymas perduodamas 9 straipsnio 6 dalyje nurodytam Jungtiniam patariamajam komitetui.

2.   Pareigūnas turi teisę gauti visą savo asmens bylą ir pasidaryti visų su procedūra susijusių dokumentų kopijas. Nuo pasiūlymo gavimo dienos jam suteikiama ne mažiau kaip 15, bet ne daugiau kaip 30 dienų pasirengti gynybai. Jam gali padėti jo pasirinktas asmuo. Pareigūnas gali pateikti rašytinių pastabų. Jį išklauso Jungtinis patariamasis komitetas. Pareigūnas taip pat gali pasikviesti liudininkų.

3.   Atvejį nagrinėjant Jungtiniam patariamajam komitetui, institucijai atstovauja paskyrimų tarnybos tuo tikslu paskirtas pareigūnas. Tas pareigūnas turi tokias pačias teises, kaip ir atitinkamas pareigūnas.

4.   Atsižvelgdamas į 1 dalies b punkte minėtą pasiūlymą ir visus atitinkamo pareigūno ar liudininkų rašytinius ir žodinius pareiškimus, Jungtinis patariamasis komitetas balsų dauguma patvirtina pagrįstą išvadą, nurodydamas priemonę, kurią jis mano esant tinkama, atsižvelgiant į faktus, nustatytus jo prašymu. Per du mėnesius nuo tos dienos, kurią klausimas buvo jam perduotas nagrinėti, jis perduoda šią išvadą paskyrimų tarnybai ir atitinkamam pareigūnui. Pirmininkas nebalsuoja dėl Jungtinio patariamojo komiteto sprendimų, išskyrus tuos atvejus, kai sprendžiami procedūriniai klausimai ir tada, kai balsai pasiskirsto po lygiai.

5.   Dėl neišmanymo atleistas pareigūnas 6 dalyje nustatytu laikotarpiu turi teisę gauti mėnesinę išeitinę pašalpą, lygią AST 1 lygio pirmos pakopos pareigūno baziniam darbo užmokesčiui. Tuo pačiu laikotarpiu pareigūnas taip pat turi teisę gauti 67 straipsnyje numatytas išmokas šeimai. Namų ūkio išmoka skaičiuojama pagal AST 1 lygio pareigūno bazinį mėnesinį darbo užmokestį, kaip numatyta VII priedo 1 straipsnyje.

Išmoka nemokama, jei pareigūnas atsistatydina pradėjus 1 ir 2 dalyje numatytos procedūros veiksmus, arba, jeigu jis turi teisę iš karto gauti visos pensijos išmoką. Jeigu pagal valstybinę bedarbio pašalpų mokėjimo sistemą jam priklauso bedarbio pašalpa, tos pašalpos suma atimama iš minėtos išmokos.

6.   Laikotarpis, kuriuo mokamos 5 dalyje nurodytos išmokos, yra:

a)

trys mėnesiai, jeigu pareigūno darbo stažas tarnyboje tą dieną, kai priimtas sprendimas dėl atleidimo, yra mažiau nei penkeri metai;

b)

šeši mėnesiai, jeigu pareigūnas jau dirba ne mažiau kaip penkerius metus, tačiau mažiau kaip 10 metų;

c)

devyni mėnesiai, jeigu pareigūnas tarnyboje dirba ne mažiau kaip 10 metų, tačiau mažiau kaip 20 metų;

d)

12 mėnesių, jeigu pareigūnas tarnyboje dirba mažiausiai 20 metų.

7.   Pareigūnai, kurių pareigos buvo pažemintos dėl neišmanymo, po šešerių metų laikotarpio gali paprašyti iš jų asmens bylų pašalinti visas nuorodas apie tą priemonę.

8.   Pareigūnai turi teisę gauti kompensaciją už pagrįstas išlaidas, kurias jie patyrė savo iniciatyva procedūrinių veiksmų metu, įskaitant ir mokestį, sumokėtą institucijai nepriklausančiam patarėjui gynybos klausimais, kai šiame straipsnyje numatyta procedūra baigiama nepriėmus sprendimo dėl pareigūno atleidimo arba jo pareigų pažeminimo.“;

32)

52 straipsnis pakeičiamas taip:

„52 straipsnis

Nedarant poveikio 50 straipsniui, pareigūnas išleidžiamas į pensiją:

a)

arba automatiškai, paskutinę mėnesio, kurį jam sukanka 66 metai, dieną, arba

b)

jo paties prašymu mėnesio, kuriam buvo pateiktas prašymas, paskutinę dieną, jeigu jis sulaukė pensinio amžiaus arba jeigu jam yra daugiau kaip 58 metai, bet jis dar nesulaukė pensinio amžiaus, ir jis atitinka kriterijus, pagal kuriuos pensija pradedama mokėti iš karto, kaip numatyta VIII priedo 9 straipsnyje. Pagal analogiją taikomas 48 straipsnio antros pastraipos antrasis sakinys.

Tačiau pareigūnas gali savo paties prašymu ir jei, paskyrimų tarnybos nuomone, tai pateisinama tarnybos interesais, tęsti tarnybą iki 67 metų amžiaus arba išimties tvarka iki 70 metų. Tokiu atveju jis savaime išeina į pensiją paskutinę mėnesio, kurį jam sukanka tiek metų, dieną.

Jei paskyrimų tarnyba nusprendžia leisti tęsti pareigūnui tarnybą po 66 metų, tas leidimas suteikiamas ne ilgiau kaip vieniems metams. Jis gali būti atnaujintas pareigūno prašymu.“

33)

55 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pastraipos sunumeruojamos;

b)

antros pastraipos pirmasis sakinys pakeičiamas taip:

„Įprastinė darbo savaitė yra 40–42 valandos, darbo dienos valandas turi nustatyti paskyrimų tarnyba.“;

c)

trečios pastraipos antrasis sakinys pakeičiamas taip:

„Kiekvienos institucijos paskyrimų tarnyba, pasikonsultavusi su Personalo komitetu, nustato išsamias šios dalies taikymo taisykles.“;

d)

papildoma šia dalimi:

„4.   Kiekvienos institucijos paskyrimų tarnyba gali įvesti lankstų darbo grafiką. Dirbant pagal tą grafiką AD/AST 9 ir aukštesnės kategorijos pareigūnams nesuteikiamas leidimas nedirbti visą darbo dieną. Ta tvarka netaikoma pareigūnams, kuriems taikomos 44 straipsnio antros pastraipos nuostatos. Tie pareigūnai savo darbo laiką tvarko remdamiesi susitarimais su savo vadovais.“

34)

55a straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Leidimas pareigūnui gali būti suteiktas tokiais atvejais:

a)

išlaikomo vaiko iki 9 metų amžiaus priežiūra,

b)

išlaikomo 9–12 metų amžiaus vaiko priežiūra, jeigu darbo laikas sutrumpinamas ne daugiau kaip 20 % įprasto darbo laiko,

c)

išlaikomo vaiko priežiūra, kol jam sukanka 14 metų, jeigu pareigūnas yra vieniša motina arba tėvas,

d)

itin didelių sunkumų atvejais – išlaikomo vaiko priežiūrai, kol jam sukanka 14 metų, jeigu darbo laikas sutrumpinamas ne daugiau kaip 5 % įprasto darbo laiko. Tokiais atvejais IVa priedo 3 straipsnio pirmos dvi pastraipos netaikomos. Jeigu abu tėvai dirba Sąjungos tarnyboje, teisė į sutrumpintą darbo laiką suteikiama tik vienam iš tėvų,

e)

rimtai sergančio ar neįgalaus sutuoktinio, tėvų, senelių, prosenelių, vaikų, anūkų, brolių ar seserų priežiūra,

f)

dalyvavimas tolesniuose mokymuose, arba

g)

sulaukus 58 metų, per paskutinius trejus metus iki pareigūnui sulaukiant pensinio amžiaus.

Jeigu sutrumpinto darbo laiko prašoma norint dalyvauti tolesniuose mokymuose arba per paskutinius trejus metus iki pareigūnui sulaukiant pensinio amžiaus, bet ne anksčiau kaip sulaukus 58 metų, paskyrimų tarnyba gali neduoti leidimo arba atidėti jo įsigaliojimo datą tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir dėl svarbių tarnybinių priežasčių.

Jeigu tokia teise gauti leidimą pasinaudojama tam, kad būtų galima prižiūrėti rimtai sergantį sutuoktinį, aukštutinės ar žemutinės giminystės linijos giminaitį, brolius ar seseris, arba tam, kad būtų galima dalyvauti tolesniuose mokymuose, bendra tokių laikotarpių trukmė neviršija penkerių metų per visą pareigūno tarnybos laikotarpį.“;

35)

56 straipsnio trečioji pastraipa pakeičiama taip:

„Kaip numatyta VI priede, SC 1–SC 6 lygių ir AST 1–AST 4 lygių pareigūnai už išdirbtus viršvalandžius turi teisę gauti kompensuojamąsias atostogas arba atlygį, jei dėl tarnybos reikalavimų negali gauti kompensuojamųjų atostogų per du mėnesius, einančius po to mėnesio, kurį buvo dirbami viršvalandžiai.“;

36)

56a straipsnio antroji pastraipa pakeičiama taip:

„Pasikonsultavus su Tarnybos nuostatų komitetu, Komisija deleguotaisiais aktais pagal 111 ir 112 straipsnius nustato teisę gauti tokias išmokas turinčių pareigūnų kategorijas, išmokų skyrimo sąlygas ir jų dydžius.“;

37)

56b straipsnio antroji pastraipa pakeičiama taip:

„Pasikonsultavus su Tarnybos nuostatų komitetu, Komisija deleguotaisiais aktais pagal 111 ir 112 straipsnius nustato teisę gauti tokias išmokas turinčių pareigūnų kategorijas, išmokų skyrimo sąlygas ir jų dydžius.“;

38)

56c straipsnio antroji pastraipa pakeičiama taip:

„Pasikonsultavus su Tarnybos nuostatų komitetu, Komisija deleguotaisiais aktais pagal 111 ir 112 straipsnius nustato teisę gauti specialias išmokas turinčių pareigūnų kategorijas, išmokų skyrimo sąlygas ir jų dydžius.“;

39)

57 straipsnio pirmojoje pastraipoje žodis „institucijos“ pakeičiamas žodžiais „institucijų paskyrimų tarnybos“;

40)

58 straipsnis pakeičiamas taip:

„58 straipsnis

Be 57 straipsnyje numatytų atostogų, nėščiosios, pateikusios medicininę pažymą, turi teisę gauti 20 savaičių atostogų. Atostogos prasideda ne anksčiau kaip likus šešioms savaitėms iki numatytos gimdymo datos, nurodytos pažymoje, ir baigiasi ne anksčiau kaip praėjus 14 savaičių po gimdymo dienos. Jei gimsta daugiau kaip vienas vaikas arba jeigu gimdymas priešlaikinis ar gimsta neįgalus arba sunkia liga sergantis vaikas, atostogų trukmė yra 24 savaitės. Šioje nuostatoje priešlaikinis gimdymas yra gimdymas nepasibaigus 34 nėštumo savaitei.“;

41)

61 straipsnis pakeičiamas taip:

„61 straipsnis

Valstybinių švenčių sąrašai sudaromi Sąjungos institucijų paskyrimų tarnybų susitarimu pasikonsultavus su Tarnybos nuostatų komitetu.“;

42)

63 straipsnis pakeičiamas taip:

„63 straipsnis

Pareigūno atlyginimas nurodomas eurais. Jis išmokamas šalies, kurioje pareigūnas vykdo savo pareigas, valiuta arba eurais.

Kita valiuta nei eurais mokamas atlyginimas apskaičiuojamas remiantis valiutų kursais, taikomais tų metų liepos 1 d. vykdant Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą.

Kiekvienais metais valiutos kursas tikslinamas atgaline data 65 straipsnyje numatyto atlyginimo tikslinimo metu.“;

43)

64 straipsnis pakeičiamas taip:

„64 straipsnis

Eurais nurodytam pareigūno atlyginimui, atėmus šiuose Tarnybos nuostatuose arba įgyvendinimo taisyklėse nustatytus privalomus atskaitymus, taikomas korekcinis koeficientas, kuris yra didesnis kaip 100 %, mažesnis kaip 100 % arba lygus 100 %, atsižvelgiant į gyvenimo sąlygas įvairiose įdarbinimo vietose.

Korekciniai koeficientai nustatomi ar atšaukiami bei kasmet tikslinami remiantis XI priedo nuostatomis. Tikslinant koeficientus visos vertės laikomos pamatinėmis vertėmis. Komisija skelbia patikslintas vertes Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje informavimo tikslais praėjus dviem savaitėms nuo patikslinimo dienos.

Belgijoje ir Liuksemburge korekcinis koeficientas netaikomas, nes tos įdarbinimo vietos yra daugumos institucijų pagrindinės darbo ir būstinės vietos ir todėl jos kaip orientacinės vietos yra ypatingos svarbos.“

44)

65 straipsnis pakeičiamas taip:

„65 straipsnis

1.   Kasmet Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų atlyginimai atnaujinami atsižvelgiant į Sąjungos ekonomikos ir socialinę politiką. Ypatingai atsižvelgiama į bet kokį darbo užmokesčių padidėjimą valstybių narių viešojoje tarnyboje ir į priėmimo į darbą poreikius. Darbo užmokesčiai atnaujinami remiantis XI priedu. Atsižvelgiant į Komisijos ataskaitą, pagrįstą remiantis susitarimu su valstybių narių nacionalinėmis statistikos tarnybomis Europos Sąjungos statistikos tarnybos parengtais statistiniais duomenimis, atnaujinama iki kiekvienų metų pabaigos; statistiniai duomenys atspindi padėtį liepos 1 d. kiekvienoje valstybėje narėje. Toje ataskaitoje pateikiami duomenys, susiję su biudžeto poveikiu Sąjungos pareigūnų atlyginimams ir pensijoms. Ji pateikiama Europos Parlamentui ir Tarybai.

Sumos, nurodytos Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 42a straipsnio antrojoje ir trečiojoje pastraipose, 66 ir 69 straipsniuose, VII priedo 1 straipsnio 1 dalyje, 2 straipsnio 1 dalyje, 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 4 straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 2 dalyje, 10 straipsnio 1 dalyje ir XIII priedo 8 straipsnio 2 dalyje, pagal XIII priedo 18 straipsnio 1 dalį atnaujintinos sumos, nurodytos VII priedo 4a straipsnyje, sumos, nurodytos 24 straipsnio 3 dalyje, 28a straipsnio 3 dalies antrojoje pastraipoje, 28a straipsnio 7 dalyje, 93 straipsnyje, 94 straipsnyje, 96 straipsnio 3 dalies antrojoje pastraipoje ir 96 straipsnio 7 dalyje, 133, 134 ir 136 straipsniuose, sumos, nurodytos Tarybos reglamento (EAPB, EEB, Euratomas) Nr. 300/76 (6) 1 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje, ir sumoms taikomas koeficientas, nurodytas Tarybos reglamento (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 260/68 (7) 4 straipsnyje, kasmet tikslinami remiantis XI priedu. Komisija skelbia atnaujintas sumas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje per dvi savaites nuo tokio atnaujinimo dienos informavimo tikslais.

2.   Jeigu iš esmės pasikeičia pragyvenimo išlaidos, 1 dalyje nurodytos sumos ir 64 straipsnyje nurodyti korekciniai koeficientai atnaujinami remiantis XI priedu. Komisija skelbia atnaujintas sumas ir korekcinius koeficientus Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje informavimo tikslais praėjus dviem savaitėms nuo atnaujinimo.

3.   1 ir 2 dalyje nurodytos sumos ir 64 straipsnyje nurodyti korekciniai koeficientai suprantami kaip sumos ir koeficientai, kurių tikroji vertė tam tikru laiko momentu turi būti atnaujinta netaikant kito teisės akto.

4.   Nedarant poveikio XI priedo 3 straipsnio 5 ir 6 dalių taikymui 2013 ir 2014 m. nebus daromas joks 1 ir 2 dalyse nurodytas atnaujinimas.

45)

66 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pirmosios pastraipos įžanginis sakinys pakeičiamas taip:

„AD ir AST pareigų grupių kiekvieno lygio ir pakopos personalo baziniai mėnesiniai darbo užmokesčiai nustatomi pagal šią lentelę:“

b)

papildoma šia dalimi:

„AST/SC pareigų grupės kiekvieno lygio ir pakopos personalo baziniai mėnesiniai darbo užmokesčiai nustatomi pagal šią lentelę:

 

Pakopa

Lygis

1

2

3

4

5

SC 6

4 349,59

4 532,36

4 722,82

4 854,21

4 921,28

SC 5

3 844,31

4 005,85

4 174,78

4 290,31

4 349,59

SC 4

3 397,73

3 540,50

3 689,28

3 791,92

3 844,31

SC 3

3 003,02

3 129,21

3 260,71

3 351,42

3 397,73

SC 2

2 654,17

2 765,70

2 881,92

2 962,10

3 003,02

SC 1

2 345,84

2 444,41

2 547,14

2 617,99

2 654,17“;

46)

66a straipsnis pakeičiamas taip:

„66a straipsnis

1.   Nukrypstant nuo Reglamento (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 260/68 3 straipsnio 1 dalies ir, nedarant poveikio 65 straipsnio 3 daliai, siekiant atsižvelgti į metodo taikymą pareigūnų atlyginimams ir pensijoms atnaujinti, nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. atlyginimui, kurį Sąjunga moka faktiškai dirbančiam personalui, taikoma laikinoji priemonė – vadinamasis solidarumo mokestis.

2.   Solidarumo mokesčio tarifas, taikomas 3 dalyje nustatytai bazei, yra 6 proc. Tačiau AD 15 lygio 2 pakopos ir tolesnių lygių bei pakopų pareigūnams taikomas 7 proc. tarifas.

3.

a)

Solidarumo mokesčio bazė yra bazinis darbo užmokestis, pagal kurį skaičiuojamas atlyginimas, atėmus:

i)

socialinio draudimo ir pensijų įmokas bei mokesčius, kuriuos to paties lygio ir pakopos pareigūnas, neturintis išlaikytinių, kaip apibrėžta VII priedo 2 straipsnyje, turi mokėti prieš solidarumo mokestį, ir

ii)

AST 1 lygio 1 pakopos pareigūno baziniam darbo užmokesčiui lygią sumą.

b)

Sudėtinės dalys, naudojamos nustatant solidarumo mokesčio bazę, išreiškiamos eurais ir nustatoma jų svertinė vertė pagal 100 dalių skalę.

4.   Solidarumo mokestis išskaičiuojamas kiekvieną mėnesį išmokant atlyginimą; surinktos lėšos įtraukiamos į bendrą Europos Sąjungos biudžetą kaip pajamos.“;

47)

67 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Išmoka vaikui išlaikyti specialiu motyvuotu paskyrimų tarnybos sprendimu gali būti padvigubinta remiantis medicinos įstaigų išduotais dokumentais, įrodančiais, kad vaikas turi negalią arba serga ilgalaike liga, dėl kurių pareigūnas patiria daug išlaidų.“;

48)

72 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies pirmos pastraipos pirmajame sakinyje ir 1 dalies trečiojoje pastraipoje žodžiai „institucijų“ ir „institucijos“ pakeičiami žodžiais „institucijų paskyrimų tarnybų“ ir „institucijų paskyrimų tarnybos“;

b)

2 dalyje žodžiai „63 metai“ pakeičiami žodžiais „pensinis amžius“;

c)

2a dalies i ir ii punktuose žodžiai „63 metai“ pakeičiami žodžiais „pensinis amžius“;

d)

2b dalyje žodžiai „1 lygio“ pakeičiami žodžiais „AST 1 lygio“;

49)

73 straipsnio 1 dalyje žodis „institucijų“ pakeičiamas žodžiais „institucijų paskyrimų tarnybų“;

50)

76a straipsnio antrajame sakinyje žodis „institucijos“ pakeičiamas žodžiais „institucijų paskyrimų tarnybos“;

51)

77 straipsnis pakeičiamas taip:

„77 straipsnis

Pareigūnas, turintis ne mažesnį kaip 10 metų tarnybos stažą, turi teisę gauti ištarnauto laiko pensiją. Tačiau jei pareigūnui sukako daugiau metų nei pensinis amžius, jei nebuvo galima jo grąžinti į tarnybą jam esant rezerve arba atsistatydinant tarnybos labui, jis turi teisę gauti tokią pensiją nepriklausomai nuo stažo.

Didžiausia senatvės pensija siekia 70 % paskutinės kategorijos, kuriai pareigūnas buvo priskirtas bent vienerius metus, paskutinės bazinės algos. 1,80 % to paskutinio bazinio darbo užmokesčio pareigūnui mokama už kiekvienus tarnybos metus, skaičiuojamus VIII straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Tačiau pareigūnai, dirbę Europos Sąjungos sutartyje ar Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo numatytas pareigas einančių asmenų, vienos iš Sąjungos institucijų ar organų išrinkto pirmininko arba vienos iš Europos Parlamento frakcijų išrinkto pirmininko padėjėjais, už einant tas pareigas išdirbtus pensinio stažo metus turi teisę į pensiją, apskaičiuojamą pagal paskutinį tuo metu gautą bazinį darbo užmokestį, jei gautas bazinis darbo užmokestis yra didesnis už darbo užmokestį, pagal kurį apskaičiuojama pensija pagal šio straipsnio antrą pastraipą.

Ištarnauto laiko pensija neturi būti mažesnė kaip 4 % minimalaus gyvenimo lygio už kiekvienus tarnybos metus.

Pensinis amžius yra 66 metai.

Pensinis amžius įvertinamas kiekvienais metais pradedant 2014 m. sausio 1 d. remiantis Komisijos Europos Parlamentui ir Tarybai pateikta ataskaita. Ataskaitoje visų pirma nagrinėjama, kaip kito valstybių narių darbuotojų pensinis amžius ir Europos institucijų pareigūnų tikėtina gyvenimo trukmė.

Prireikus Komisija, atkreipdama ypatingą dėmesį į pokyčius valstybėse narėse, pateikia pasiūlymą, kuriuo atsižvelgiant į tą ataskaitą keičiamas pensinis amžius“;

52)

78 straipsnis pakeičiamas taip:

„78 straipsnis

Jei dėl visiško nuolatinio invalidumo pareigūnas negali atlikti savo pareigų grupę ir postą atitinkančių pareigų, jis turi teisę gauti invalidumo pašalpą VIII priedo 1–16 straipsniuose numatyta tvarka.

Pagal analogiją 52 straipsnis taikomas invalidumo pašalpos gavėjams. Jeigu invalidumo pašalpos gavėjas išeina į pensiją nesulaukęs 66 metų amžiaus ir nesukaupęs teisių į didžiausią galimą pensiją, taikomos bendrosios taisyklės dėl ištarnauto laiko pensijų. Ištarnauto laiko pensijos dydis apskaičiuojamas pagal darbo užmokestį, nustatytą pareigūno lygiui ir pakopai, kuriuose jis dirbo tuo metu, kai tapo invalidu.

Invalidumo pašalpa lygi 70 % pareigūno paskutinio bazinio darbo užmokesčio. Tačiau ji negali būti mažesnė, negu minimalus gyvenimo lygis.

Invalidumo pašalpa kaupiama į pensijų sistemą mokant įmokas, apskaičiuojamas pagal tos pašalpos dydį.

Jeigu invalidumas atsirado dėl nelaimingo atsitikimo pareigūnui atliekant savo pareigas ar dėl nelaimingo atsitikimo, susijusio su pareigūno pareigomis, dėl profesinės ligos, dėl veiksmų visuomenės labui ar rizikuojant gyvybe gelbstint kitą žmogų, invalidumo pašalpa negali būti mažesnė negu 120 % minimalaus gyvenimo lygio. Be to, tokiais atvejais visa įmokų pagal pensijų sistemą suma mokama iš institucijos ar 1b straipsnyje minėtos įstaigos biudžeto.“;

53)

80 straipsnio šešta pastraipa pakeičiama taip:

„Pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje pastraipose numatytos teisės taikomos mirus buvusiam pareigūnui, turėjusiam teisę gauti išmokas pagal Tarnybos nuostatų 50 straipsnį, Tarybos reglamento (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (8) 5 straipsnį, Tarybos reglamento (Euratomas, EAPB, EEB) Nr. 2530/72 (9) 3 straipsnį arba Tarybos reglamento (EAPB, EEB, Euratomas) Nr. 1543/73 (10) 3 straipsnį, ir mirus buvusiam pareigūnui, atleistam iš tarnybos prieš jam sukankant pensiniam amžiui ir prašiusiam atidėti jo senatvės pensijos mokėjimą iki pirmosios kalendorinio mėnesio, sekančio po to mėnesio, kurį jam sukanka pensinis amžius, dienos.

54)

81a straipsnio 1 dalis iš dalies keičiamas taip:

a)

b punkte žodžiai „65 metai“ pakeičiami žodžiais „66 metai“;

b)

d punktas pakeičiamas taip:

„d)

mirus iš tarnybos prieš sukankant pensiniam amžiui išėjusiam bei atidėti jo senatvės pensijos mokėjimą iki pirmosios po mėnesio, kurį jam sukaks pensinis amžius, einančio kalendorinio mėnesio dienos prašiusiam buvusiam pareigūnui – senatvės pensijos, į kurią jis būtų turėjęs teisę sulaukęs pensinio amžiaus, pridėjus visas b punkte nurodytas išmokas ir atėmus išskaitymus“;

c)

e punkte žodžiai „išmokas pagal šių Tarnybos nuostatų 41 arba 50 straipsnį“ pakeičiami žodžiais „išmokas pagal šių Tarnybos nuostatų 41, 42c arba 50 straipsnį“;

55)

82 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

„2.   Jeigu pagal 65 straipsnio 1 dalį atnaujinami atlyginimai, taip pat atnaujinamos ir pensijos.“;

56)

83 straipsnio 1 dalies antroji pastraipa išbraukiama;

57)

83a straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalys pakeičiamos taip:

„2.   Agentūros, negaunančios subsidijų iš bendro Europos Sąjungos biudžeto, moka į tą biudžetą visą įmokų sumą, reikalingą sistemai finansuoti. Nuo 2016 m. sausio 1 d. agentūros, kurios iš to biudžeto finansuojamos iš dalies, moka darbdavių įmokų dalį, atitinkančią savo pajamų be subsidijos iš bendro Europos Sąjungos biudžeto ir visų savo pajamų santykį.

3.   Pensijų sistemos pusiausvyra užtikrinama pensiniu amžiumi ir įmokų į šią sistemą tarifu. Pagal XII priedą atliekant penkerių metų laikotarpio aktuarinį įvertinimą ir siekiant užtikrinti pensijų sistemos pusiausvyrą, atnaujinamas įmokos į pensijų sistemą tarifas.

4.   Kiekvienais metais pagal XII priedo 1 straipsnio 2 dalį Komisija pateikia 3 dalyje nurodytą atnaujintą aktuarinio vertinimo variantą. Nustačius, kad einamuoju momentu taikomas įmokų tarifas ir tarifas, kurio reikia aktuarinei pusiausvyrai palaikyti, skiriasi bent 0,25 punkto, Komisija tarifą atnaujina XII priede nustatyta tvarka.

5.   Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytais atvejais atnaujinamas 83 straipsnio 2 dalyje nurodytas orientacinis skaičius. Komisija skelbia atnaujintą įnašo tarifą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje informavimo tikslais praėjus dviem savaitėms nuo atnaujinimo dienos.“;

58)

VIII antraštinė dalis išbraukiama;

59)

110 straipsnis pakeičiamas taip:

„110 straipsnis

1.   Bendrąsias šių Tarnybos nuostatų įgyvendinimo nuostatas priima kiekvienos institucijos paskyrimų tarnyba, pasitarusi su personalo komitetu ir Tarnybos nuostatų komitetu.

2.   Komisijos priimtos šių Tarnybos nuostatų įgyvendinimo taisyklės, įskaitant 1 dalyje nurodytas bendrąsias įgyvendinimo nuostatas, pagal analogiją taikomos agentūroms. Tuo tikslu Komisija po priėmimo nedelsdama praneša agentūroms apie tokias įgyvendinimo taisykles.

Įgyvendinimo taisyklės agentūrose įsigalioja praėjus devyniems mėnesiams nuo jų įsigaliojimo Komisijoje arba devyniems mėnesiams nuo dienos, kurią Komisija agentūras informavo apie atitinkamos įgyvendinimo taisyklės priėmimą, atsižvelgiant į tai, kuri data vėlesnė. Nepaisant to, kas išdėstyta, agentūra gali taip pat nuspręsti, kad tokios įgyvendinimo taisyklės įsigalios anksčiau.

Išimties tvarka prieš pasibaigiant šios dalies antroje pastraipoje nurodytam devynių mėnesių laikotarpiui ir pasitarusi su personalo komitetu agentūra gali teikti Komisijai pritarti įgyvendinimo taisykles, kurios skiriasi nuo Komisijos priimtų taisyklių. Tokiomis pat sąlygomis agentūra gali prašyti Komisijos pritarti kai kurių iš tų įgyvendinimo taisyklių netaikymui. Pastaruoju atveju Komisija, užuot priėmusi arba atmetusi prašymą, gali agentūros prašyti pateikti jai pritarti įgyvendinimo taisykles, kurios skiriasi nuo Komisijos priimtų taisyklių.

Šios dalies antroje pastraipoje nurodytas devynių mėnesių laikotarpis sustabdomas nuo dienos, kurią agentūra paprašo Komisijos pritarimo, iki dienos, kurią Komisija pareiškia savo poziciją.

Agentūra taip pat gali, pasitarusi su personalo komitetu, teikti Komisijai pritarti įgyvendinimo taisykles, kurios susijusios su kitokiais klausimais nei Komisijos priimtos taisyklės.

Priimant įgyvendinimo taisykles agentūroms atstovauja valdyba arba lygiavertis organas, nurodytas Sąjungos teisės akte, kuriuo jos steigiamos.

3.   Priimant taisykles institucijų sutarimu, agentūros nelaikomos institucijomis. Tačiau prieš priimdama tas taisykles Komisija tariasi su agentūromis.

4.   Apie šių Tarnybos nuostatų įgyvendinimo taisykles, įskaitant 1 dalyje nurodytas bendrąsias įgyvendinimo nuostatas, ir institucijų paskyrimų tarnybų sutarimu priimtas taisykles informuojami darbuotojai.

5.   Institucijų ir agentūrų administraciniai padaliniai reguliariai tariasi vienas su kitu dėl šių Tarnybos nuostatų taikymo. Tuose pasitarimuose agentūroms atstovaujama bendrai pagal taisykles, kurios turi būti nustatytos jų tarpusavio susitarimu.

6.   Remdamasis 2 dalyje, įskaitant visus jos pakeitimus, nustatyta tvarka Europos Sąjungos Teisingumo Teismas administruoja kiekvienos institucijos paskyrimų tarnybos priimtų taisyklių registrą, siekdamas įgyvendinti šiuos Tarnybos nuostatus ir tas agentūrų priimtas taisykles tiek, kiek jomis nukrypstama nuo Komisijos priimtų taisyklių. Institucijos ir agentūros turi tiesioginę prieigą prie to registro ir visas teises iš dalies keisti savo taisykles. Valstybės narės turi tiesioginę prieigą prie to registro. Be to, kas trejus metus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl kiekvienos institucijos paskyrimų tarnybos priimtų šių Tarnybos nuostatų įgyvendinimo taisyklių.“;

60)

papildoma šiais straipsniais:

„111 straipsnis

Komisijai pagal 112 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl tam tikrų darbo sąlygų aspektų ir tam tikrų atlyginimų taisyklių ir socialinio draudimo sistemos įgyvendinimo aspektų.

112 straipsnis

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   Tarnybos nuostatų 56a, 56b ir 56c straipsniuose, VII priedo 13 straipsnio 3 dalyje ir XI priedo 9 straipsnyje bei Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 28a straipsnio 11 dalyje ir 96 straipsnio 11 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2014 m. sausio 1 d.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti Tarnybos nuostatų 56a, 56b ir 56c straipsniuose, VII priedo 13 straipsnio 3 dalyje ir XI priedo 9 straipsnyje bei Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 28a straipsnio 11 dalyje ir 96 straipsnio 11 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal Tarnybos nuostatų 56a, 56b ir 56c straipsnius, VII priedo 13 straipsnio 3 dalį arba XI priedo 9 straipsnį arba Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 28a straipsnio 11 dalį ir 96 straipsnio 11 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie šį aktą Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento ar Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

113 straipsnis

Ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertinamas šių Tarnybos nuostatų veikimas.“;

61)

I priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

A skirsnis pakeičiamas taip:

„A.   Kiekvienos pareigų grupės pareigybių rūšys, kaip numatyta 5 straipsnio 4 dalyje

1.   AD pareigų grupė

Generalinis direktorius

AD 15 – AD 16

Direktorius

AD 14 – AD 15

Patarėjas arba lygiavertės pareigos

AD 13 – AD 14

Skyriaus vadovas arba lygiavertės pareigos

AD 9 – AD 14

Administratorius

AD 5 – AD 12


2.   AST pareigų grupė

Vyresnysis padėjėjas

Vykdo administracinę, techninę arba mokomąją veiklą, kuriai reikia daug savarankiškumo, ir eina svarbias pareigas personalo valdymo, biudžeto vykdymo arba politikos koordinavimo srityje

AST 10 – AST 11

Padėjėjas

Vykdo administracinę, techninę arba mokomąją veiklą, kuriai reikia tam tikro savarankiškumo, visų pirma susijusią su taisyklių ir nuostatų arba bendrųjų instrukcijų įgyvendinimu, arba kaip asmeninis institucijos nario, nario privataus biuro vadovo arba generalinio direktoriaus (pavaduotojo) arba lygiaverčio vyresniojo vadovo padėjėjas

AST 1 – AST 9


3.   AST/SC pareigų grupė

Sekretorius / Raštinės darbuotojas

Vykdo raštinių ir sekretoriatų užduotis, tarnybos vadybos ir kitas lygiavertes užduotis, kurioms reikia tam tikro savarankiškumo (11)

SC 1 – SC 6

b)

B skirsnis iš dalies keičiamas taip:

„B.   Vidutinės karjeros lygiavertiškumo daugikliai

1.

AST ir AD pareigų grupių vidutinės karjeros lygiavertiškumo daugikliai:

Lygis

Padėjėjai

Administratoriai

13

15 %

12

15 %

11

25 %

10

20 %

25 %

9

8 %

25 %

8

25 %

33 %

7

25 %

36 %

6

25 %

36 %

5

25 %

36 %

4

33 %

3

33 %

2

33 %

1

33 %

2.

AST/SC pareigų grupių vidutinės karjeros lygiavertiškumo daugikliai;

Lygis

Sekretoriai (raštinės darbuotojai)

SC 6

SC 5

12 %

SC 4

15 %

SC 3

17 %

SC 2

20 %

SC 1

25 %“

62)

II priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

1 straipsnio pirmos pastraipos antrajame sakinyje žodis „institucija“ pakeičiamas žodžiais „kiekvienos institucijos paskyrimų tarnyba“;

b)

1 straipsnio antros pastraipos antrasis sakinys pakeičiamas taip:

„Tačiau kiekvienos institucijos paskyrimų tarnyba gali nuspręsti, kad rinkimų sąlygas reikia nustatyti pagal institucijos darbuotojų pageidavimus, išreikštus visuotiniu balsavimu.“;

c)

1 straipsnio ketvirtoje pastraipoje žodžiai „abiejų pareigų grupių“ keičiami žodžiais „visų trijų pareigų grupių“;

d)

2 straipsnio antros pastraipos pirmojoje įtraukoje žodžiai „trečiojoje pastraipoje“ išbraukiami;

63)

IV priedo vienintelis straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies antrojoje pastraipoje žodžiai „63 metų“ pakeičiami žodžiais „66 metų“;

b)

1 dalies trečioji pastraipa išbraukiama;

c)

3 dalies lentelės paskutinėje eilutėje žodžiai „59 iki 64“ pakeičiami žodžiais „59 iki 65“;

d)

4 dalies ketvirtojoje pastraipoje žodžiai „63 metų“ pakeičiami žodžiais „66 metų“;

64)

IVa priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

1 straipsnio antroje pastraipoje žodžiai „55a straipsnio 2 dalies e punkto“ pakeičiami žodžiais „55a straipsnio 2 dalies g punkto“;

b)

4 straipsnio pirmojoje pastraipoje žodžiai „vyresni nei 55 metų pareigūnai, kuriems leista dirbti pusę darbo dienos, rengiantis išeiti į pensiją“ pakeičiami žodžiais „pareigūnai, kuriems pagal Tarnybos nuostatų 55a straipsnio 2 dalies g punktą leista dirbti pusę darbo dienos“;

65)

V priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

Be metinių atostogų, pareigūnas, paprašius, gali gauti specialias atostogas. Specialios atostogos suteikiamos visų pirma šiais atvejais:

pareigūno santuokos atveju: keturios dienos;

pareigūnui pakeitus gyvenamąją vietą: iki dviejų dienų;

sunkios sutuoktinio ligos atveju: iki trijų dienų;

sutuoktinio mirties atveju: keturios dienos;

aukštutinės giminystės linijos giminaičio sunkios ligos atveju: iki dviejų dienų;

aukštutinės giminystės linijos giminaičio mirties atveju: dvi dienos;

vaiko santuokos atveju: dvi dienos;

vaiko gimimo atveju: 10 dienų per 14 savaičių po gimimo;

gimus neįgaliam arba sunkia liga sergančiam vaikui: 20 dienų per 14 savaičių po gimimo;

per motinystės atostogas mirus žmonai: dienų skaičius, atitinkantis likusią motinystės atostogų dalį; jei mirusi žmona nėra pareigūnas, likusi motinystės atostogų dalis nustatoma pagal analogiją taikant Tarnybos nuostatų 58 straipsnio nuostatas;

sunkios vaiko ligos atveju: iki dviejų dienų;

labai sunkios vaiko ligos atveju, kai tai patvirtino gydytojas, ar paguldžius į ligoninę 12 metų ar jaunesnį vaiką: iki penkių dienų;

vaiko mirties atveju: keturios dienos;

įvaikinus vaiką: 20 savaičių, prailginant iki 24 savaičių, jei įvaikinamas vaikas su negalia:

Kiekvienas įvaikintas vaikas suteikia teisę tik į vieną specialių atostogų laikotarpį, kurį įvaikinę tėvai, jeigu jie abu yra pareigūnai, gali dalytis tarpusavyje. Jos suteikiamos tik tada, jeigu pareigūno sutuoktinis bent pusę laiko užsiima apmokama veikla. Jei sutuoktinis dirba ne Sąjungos institucijose ir turi teisę į panašias atostogas, iš pareigūnui suteikiamų atostogų atimamas atitinkantis dienų skaičius.

Kai būtina, paskyrimų tarnyba gali suteikti papildomas specialias atostogas, jeigu toje šalyje, kurioje atliekama įvaikinimo procedūra, ir kuri nėra įvaikinančio pareigūno darbo šalis, pagal galiojančius vidaus teisės aktus vienas ar abu įvaikinantys tėvai turi praleisti tam tikrą laiką.

Suteikiamos specialios 10 dienų atostogos, jeigu pareigūnas nepanaudoja visų specialių 20 ar 24 savaičių atostogų dėl šios įtraukos pirmojo sakinio; tos papildomos specialios atostogos suteikiamos tik kartą už kiekvieną įvaikintą vaiką.

Be to, pagal Tarnybos nuostatų 24a straipsnį atsižvelgiant į institucijos sudarytos kvalifikacijos kėlimo ir mokymo programos ribas, institucija taip pat gali suteikti specialias atostogas kvalifikacijos kėlimui ir mokymuisi.

Be to, specialios atostogos gali būti suteiktos pareigūnams išimties tvarka dėl išskirtinio darbo, viršijančio įprastines pareigūno prievoles. Tokios specialios atostogos suteikiamos vėliausiai po trijų mėnesių paskyrimų tarnybai priėmus sprendimą dėl išskirtinio pareigūno darbo pobūdžio.

Šiame straipsnyje nesusituokęs pareigūno partneris laikomas sutuoktiniu, jeigu tenkinamos pirmosios trys sąlygos, nustatytos VII priedo 1 straipsnio 2 dalies c punkte.

Kai remiantis šio skirsnio nuostatomis suteikiamos specialios atostogos, kelionės laikas nustatomas specialiu sprendimu, atsižvelgiant į konkrečius poreikius.“;

b)

7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

Pareigūnai, turintys teisę į ekspatriacijos išmoką arba išmoką už darbą užsienyje, turi teisę į dvi su puse dienos papildomų atostogų per metus, kurios skiriamos kelionei namo.

Pirma pastraipa taikoma pareigūnams, kurių darbo vieta yra valstybių narių teritorijose. Jeigu darbo vieta yra už šių teritorijų ribų, atostogų, kurios skiriamos kelionei namo, trukmė nustatoma specialiu sprendimu, atsižvelgiant į konkrečius poreikius.“;

66)

VI priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Neviršijant Tarnybos nuostatų 56 straipsnyje nustatytų ribų, SC 1–SC 6 arba AST 1–AST 4 lygių pareigūnas už viršvalandžius turi teisę gauti kompensuojamąsias atostogas arba atlyginimą:

a)

už kiekvieną viršvalandžių valandą pareigūnas turi teisę gauti pusantros valandos kompensuojamųjų atostogų; jeigu pareigūnas viršvalandžius dirbo nuo 22.00 iki 7.00 val. arba sekmadienį ar valstybės šventės dieną, jis turi teisę gauti dviejų valandų kompensuojamąsias atostogas; suteikiant kompensuojamąsias atostogas, atsižvelgiama į tarnybos reikalavimus ir atitinkamo pareigūno lengvatas;

b)

jeigu tarnybos reikalavimai neleidžia per du mėnesius nuo to mėnesio, kai buvo dirbami viršvalandžiai, išeiti į kompensuojamąsias atostogas, paskyrimų tarnyba leidžia apmokėti neatlygintas viršvalandžių valandas taikant 0,56 % mėnesinio bazinio darbo užmokesčio už kiekvieną a punkte nurodytą viršvalandžių valandą;

c)

siekiant gauti kompensuojamąsias atostogas arba atlyginimą už vienos valandos viršvalandį, papildomai reikia išdirbti ilgiau kaip 30 minučių.“;

b)

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Nepaisant pirmesnių šio priedo nuostatų, atlygis už tam tikrų SC 1–SC 6 arba AST 1–AST 4 lygių grupių pareigūnų išdirbtus viršvalandžius tam tikromis sąlygomis gali būti mokamas fiksuotomis išmokomis, kurių dydį ir sąlygas nustato paskyrimų tarnyba, pasitarusi su Jungtiniu komitetu.“;

67)

VII priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

1 straipsnio 3 dalyje žodžiai „3 lygio“ pakeičiami žodžiais „AST 3 lygio“;

b)

3 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Teisė į tą išmoką įgyjama pirmąją mėnesio, kurį vaikas pradeda lankyti pradinę švietimo įstaigą, dieną ir baigiasi paskutinę mėnesio, kurį vaikas baigia mokslus ar kurio pabaigoje jam sukanka dvidešimt šešeri metai (priklausomai nuo to, kuri iš šių datų ankstesnė), dieną.“;

c)

7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

1.   Pareigūnas turi teisę gauti fiksuoto dydžio išmoką, atitinkančią jo paties, jo sutuoktinio ir kartu su juo gyvenančių išlaikomų asmenų kelionės išlaidas:

a)

pradedant eiti pareigas kompensuojama kelionė nuo pareigūno įdarbinimo vietos iki jo darbo vietos;

b)

baigiant tarnybą, kaip apibrėžta Tarnybos nuostatų 47 straipsnyje, kompensuojama kelionė iš darbo vietos į kilmės vietą, kaip apibrėžta šio straipsnio 4 dalyje;

c)

persikeliant į kitą vietą, kai pasikeičia jo darbo vieta.

Mirus pareigūnui, našliu likęs sutuoktinis ir išlaikomi asmenys turi teisę tomis pačiomis sąlygomis gauti fiksuoto dydžio išmoką.

Jaunesnių nei dvejų metų vaikų kelionės išlaidos per visus kalendorinius metus nekompensuojamos.

2.   Fiksuoto dydžio išmoka apskaičiuojama pagal sumą, skirtą už geografinio atstumo tarp 1 dalyje nurodytų vietų kilometrą.

Už kiekvieną kilometrą mokama ši išmoka:

0 EUR už kiekvieną km nuo

0 iki 200 km

0,1895 EUR už kiekvieną km nuo

201 iki 1 000 km

0,3158 EUR už kiekvieną km nuo

1 001 iki 2 000 km

0,1895 EUR už kiekvieną km nuo

2 001 iki 3 000 km

0,0631 EUR už kiekvieną km nuo

3 001 iki 4 000 km

0,0305 EUR už kiekvieną km nuo

4 001 iki 10 000 km

0 EUR už kiekvieną km per

10 000 km.

Prie kelionės išmokos pridedamas fiksuoto dydžio priedas:

94,74 EUR – jeigu geografinis atstumas tarp 1 dalyje nurodytų vietų yra nuo 600 iki 1 200 km,

189,46 EUR – jeigu geografinis atstumas tarp 1 dalyje nurodytų vietų yra didesnis nei 1 200 km.

Minėtos išmokos už kiekvieną kilometrą ir fiksuoto dydžio priedai atnaujinami tokiu pat santykiu, kaip ir atlyginimas.

3.   Nukrypstant nuo 2 dalies, kelionės išlaidos, susijusios su persikėlimu iš darbo vietos Europos Sąjungos valstybių narių teritorijose į darbo vietą už tų teritorijų ribų arba su persikėlimu iš vienos darbo vietos į kitą už tų teritorijų ribų, kompensuojamos išmokant fiksuoto dydžio išmoką, apskaičiuojamą pagal kelionės lėktuvu klase, viena pakopa aukštesne už ekonominę klasę, kainą.

4.   Pareigūno kilmės vieta jam pradėjus eiti pareigas nustatoma iš esmės pagal tai, kur pareigūnas priimtas į darbą arba kur, remiantis specialiu ir pagrįstu jo prašymu, yra jo interesų centras. Taip nustatyta kilmės vieta gali būti pakeista specialiu paskyrimų tarnybos sprendimu, kol pareigūnas eina pareigas arba kai jis baigia tarnybą. Tačiau kol pareigūnas eina pareigas, toks sprendimas gali būti priimtas tik išimtiniais atvejais ir pareigūnui pateikus tinkamus patvirtinamuosius dokumentus.

Tačiau dėl tokio pakeitimo pareigūno interesų centru nelaikoma vieta už Sąjungos valstybių narių teritorijų ribų, už Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo II priede išvardytų šalių bei teritorijų ribų ir už Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių teritorijų ribų.“;

d)

8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

1.   Kiekvienais kalendoriniais metais pareigūnai, turintys teisę į ekspatriacijos arba gyvenimo užsienyje išmoką, turi teisę, neviršijant 2 dalyje nustatytų ribų, gauti kelionės iš darbo vietos į kilmės vietą, kaip apibrėžta 7 straipsnyje, išlaidas atitinkančią fiksuoto dydžio išmoką sau ir – jeigu jis turi teisę gauti išmoką šeimai – savo sutuoktiniui bei išlaikomiems vaikams, kaip apibrėžta 2 straipsnyje.

Kai ir vyras, ir žmona yra Europos Sąjungos pareigūnai, kiekvienas iš jų pagal išdėstytas nuostatas turi teisę į kelionės išlaidas atitinkančią fiksuoto dydžio išmoką sau ir išlaikomiems vaikams; už kiekvieną išlaikomą vaiką mokama tik viena išmoka. Išmoka išlaikomiems vaikams nustatoma vyro ar žmonos prašymu pagal vieno iš jų kilmės vietą.

Jeigu tam tikrais metais pareigūnas susituokia ir taip įgyja teisę į išmoką šeimai, sutuoktiniui apmokėtinos kelionės išlaidos apskaičiuojamos proporcingai laikotarpiui nuo santuokos dienos iki metų pabaigos.

Jeigu dėl šeiminės padėties pasikeitimo po sumų išmokėjimo pasikeičia skaičiavimo bazė, pareigūnas jų grąžinti neprivalo.

Jaunesnių nei dvejų metų vaikų kelionės išlaidos per visus kalendorinius metus nekompensuojamos.

2.   Fiksuoto dydžio išmoka apskaičiuojama pagal išmoką už kiekvieną geografinio atstumo tarp pareigūno darbo vietos ir jo kilmės vietos kilometrą.

Kai kilmės vieta, kaip apibrėžta 7 straipsnyje, yra už Sąjungos valstybių narių teritorijų ribų, už Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo II priede išvardytų šalių bei teritorijų ribų ir už Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių teritorijų ribų, fiksuoto dydžio išmoka apskaičiuojama pagal išmoką už kiekvieną geografinio atstumo tarp pareigūno darbo vietos ir valstybės narės, kurios pilietybę jis turi, sostinės kilometrą. Pareigūnai, kurių kilmės vieta yra už Sąjungos valstybių narių teritorijų ribų, už Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo II priede išvardytų šalių bei teritorijų ribų ir už Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių teritorijų ribų ir kurie nėra vienos iš valstybių narių piliečiai, neturi teisės į fiksuoto dydžio išmoką.

Už kiekvieną kilometrą mokama ši išmoka:

0 EUR už kiekvieną km nuo

0 iki 200 km

0,3790 EUR už kiekvieną km nuo

201 iki 1 000 km

0,6316 EUR už kiekvieną km nuo

1 001 iki 2 000 km

0,3790 EUR už kiekvieną km nuo

2 001 iki 3 000 km

0,1262 EUR už kiekvieną km nuo

3 001 iki 4 000 km

0,0609 EUR už kiekvieną km nuo

4 001 iki 10 000 km

0 EUR už kiekvieną km per

10 000 km.

Prie kelionės išmokos pridedamas fiksuoto dydžio priedas:

189,48 EUR – jeigu geografinis atstumas tarp darbo vietos ir kilmės vietos yra nuo 600 km iki 1 200 km,

378,93 EUR – jeigu geografinis atstumas tarp darbo vietos ir kilmės vietos yra didesnis kaip 1 200 km.

Minėtos išmokos už kiekvieną kilometrą ir fiksuoto dydžio priedai atnaujinami tokiu pat santykiu, kaip ir atlyginimas.

3.   Jeigu pareigūnas, kurio tarnyba kalendoriniais metais dėl kokios nors priežasties, išskyrus mirtį, nutrūksta arba kuris dalį metų išėjęs atostogų dėl asmeninių priežasčių, Sąjungos institucijoje faktiškai dirba trumpiau kaip devynis tų metų mėnesius, jis turi teisę gauti tik dalį 1 ir 2 dalyse nurodyto fiksuoto dydžio išmokos, apskaičiuotos proporcingai faktiškai išdirbtam laikotarpiui.

4.   Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalys taikomos pareigūnams, kurių darbo vieta yra valstybių narių teritorijose. Pareigūnas, kurio darbo vieta yra už valstybių narių teritorijų ribų, kiekvienais kalendoriniais metais turi teisę gauti pats, o tuo atveju, jeigu jis turi teisę į šeimos pašalpą, – taip pat jo sutuoktinis ir išlaikomi vaikai, kaip apibrėžta 2 straipsnyje, kelionės į kilmės vietą išlaidų kompensaciją arba kelionės į kitą vietą išlaidų kompensaciją, neviršijančią kelionės į kilmės vietą išlaidų. Tačiau jeigu sutuoktinis ir 2 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys negyvena su pareigūnu jo darbo vietoje, jie turi teisę kiekvienais kalendoriniais metais gauti kelionės iš kilmės vietos į darbo vietą arba kelionės į kitą vietą, kurios kaina yra ne didesnė už kelionės į darbo vietą kainą, išlaidų kompensaciją.

Kelionės išlaidos kompensuojamos išmokant fiksuoto dydžio išmoką, apskaičiuojamą pagal kelionės lėktuvu ekonomine klase kainą.“;

e)

9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

1.   Pareigūnai, kurie, kad būtų laikomasi Tarnybos nuostatų 20 straipsnio, pradėdami tarnybą privalo pakeisti gyvenamąją vietą arba vėliau keisti darbo vietą būdami tarnyboje ir kurie negavo tų pačių išlaidų kompensacijos iš kito šaltinio, turi teisę į baldų ir asmeninių daiktų pervežimo išlaidų, įskaitant įprastinės rizikos (t. y. įsilaužimo, vagystės, gaisro) draudimo išlaidas, kompensaciją, neviršijančią išlaidų ribų.

Nustatant išlaidų ribas atsižvelgiama į pareigūno šeiminę padėtį persikraustymo metu ir vidutines persikraustymo bei susijusias draudimo išlaidas.

Šiai daliai įgyvendinti kiekvienos institucijos paskyrimų tarnyba priima bendrąsias įgyvendinimo nuostatas.

2.   Pareigūnui baigus tarnybą arba mirus, kompensuojamos persikraustymo iš pareigūno darbo vietos į jo kilmės vietą išlaidos, neviršijant 1 dalyje nustatytų ribų. Jeigu miręs pareigūnas buvo nevedęs, išlaidų kompensaciją gauna jo teises gauti išmokas turintys asmenys.

3.   Jeigu asmuo turi pareigūno statusą, persikraustoma per vienus metus nuo jo bandomojo laikotarpio pabaigos. Baigus tarnybą, persikraustoma per trejus metus, kaip nustatyta 6 straipsnio 4 dalies antrojoje pastraipoje. Persikraustymai po šioje dalyje nurodytų terminų kompensuojami tik išimtiniais atvejais specialiu paskyrimų tarnybos sprendimu.“;

f)

13 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

i)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Komisija kas dvejus metus peržiūri 2 dalies a punkte nustatytus tarifus. Peržiūra atliekama atsižvelgiant į ataskaitą apie viešbučių, restoranų bei maitinimo paslaugų kainas ir grindžiama tokių kainų pokyčių rodikliais. Dėl peržiūros Komisija sprendžia priimdama deleguotuosius aktus pagal Tarnybos nuostatų 111 ir 112 straipsnius.“;

ii)

papildoma šia dalimi:

„4.   Nukrypstant nuo 1 dalies, apgyvendinimo išlaidos, kurias pareigūnai patiria komandiruotėse į pagrindines savo institucijų darbo vietas, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo protokole Nr. 6, gali būti kompensuojamos remiantis fiksuoto dydžio suma, kuri neviršija didžiausios minėtoms valstybėms narėms nustatytos sumos.“;

g)

13a straipsnyje žodžiai „įvairios institucijos“ pakeičiami žodžiais „įvairių institucijų paskyrimų tarnybos“;

h)

17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

i)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Atlyginimas kiekvienam pareigūnui išmokamas toje vietoje, kur jis dirba, ir tos šalies valiuta arba, pareigūno prašymu, eurais į banką Europos Sąjungoje.“;

ii)

2 dalies pirmoji pastraipa pakeičiama taip:

„Taisyklėse, kurias pasitarusios su Tarnybos nuostatų komitetu kiekvienos institucijos paskyrimų tarnybos nustato bendru sutarimu, išdėstytomis sąlygomis pareigūnas gali prašyti nuolatinio atlyginimo dalies pervedimo.“;

iii)

3 dalies pirmajame sakinyje po žodžių „atliekami“ įterpiami žodžiai „atitinkamos valstybės narės valiuta“;

iv)

4 dalies pirmajame sakinyje prieš žodžius „į kitą valstybę narę“ įterpiami žodžiai „vietos valiuta“;

68)

VIII priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

3 straipsnio b punkte žodžiai „pagal 41 ir 50 straipsnius“ pakeičiami žodžiais „pagal 41, 42c ir 50 straipsnius“;

b)

5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

Nepaisant šio priedo 2 straipsnio nuostatų, pareigūnai, likę tarnyboje po to, kai sulaukė pensinio amžiaus, turi teisę į pensijos priedą, lygų 1,5 % bazinio darbo užmokesčio, pagal kurį skaičiuojama jų pensija kiekvienais metais, dirbtais sulaukus tokio amžiaus, su išlyga, kad bendra jų pensijos ir priedo suma negali viršyti 70 % jų paskutinio bazinio darbo užmokesčio, kaip nurodyta Tarnybos nuostatų 77 straipsnio antroje arba trečioje pastraipoje.

Ta padidinta suma taip pat mokama mirus pareigūnui, kuris nenutraukė savo tarnybos sulaukęs pensinio amžiaus.“;

c)

6 straipsnyje žodžiai „1 lygio pirmos pakopos“ pakeičiami žodžiais „AST 1 lygio pirmosios pakopos“;

d)

9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

Pareigūnas, išeidamas iš tarnybos, kol dar nesulaukė pensinio amžiaus, gali paprašyti, kad jo ištarnauto laiko pensija:

a)

būtų atidėta iki kalendorinio mėnesio po to mėnesio, kurį jis sulaukė pensinio amžiaus, pirmosios dienos arba

b)

būtų išmokėta tuojau pat, jeigu jam yra sukakę ne mažiau kaip 58 metai. Tuo atveju ištarnauto laiko pensija mažinama suma, apskaičiuota atsižvelgiant į pareigūno amžių, jam pradėjus gauti savo pensiją.

Pensija mažinama 3,5 % kiekvienais metais iki tų metų, kuriais pareigūnas įgytų teisę į ištarnauto laiko pensiją, kaip apibrėžta Tarnybos nuostatų 77 straipsnyje. Jeigu amžiaus, kurio sulaukus įgyjamos teisės į ištarnauto laiko pensiją, kaip apibrėžta Tarnybos nuostatų 77 straipsnyje, ir suinteresuoto asmens amžiaus tuo metu skirtumas yra didesnis, negu sveikas metų skaičius, pensija mažinama dar vienus papildomus metus.“;

e)

11 straipsnio 2 dalies antrojoje pastraipoje žodis „institucija“ pakeičiamas žodžiais „kiekvienos institucijos paskyrimų tarnyba“;

f)

12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

i)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Pareigūnas, kuris dar nesulaukė pensinio amžiaus ir kurio tarnyba nutrūksta ne dėl mirties ar invalidumo, ir kuris neturi teisės į tuojau pat prasidedantį ar atidėtą pensijos mokėjimą, išeidamas iš tarnybos turi teisę:

a)

gauti išeitinę pašalpą, lygią trigubai sumai, išskaičiuotai iš jo bazinio darbo užmokesčio jo pensijos įmokoms, atėmus visas sumas, išmokėtas pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 42 ir 112 straipsnius, jeigu jo tarnybos trukmė buvo trumpesnė nei vieneri metai ir jis nepasinaudojo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka;

b)

kitais atvejais – gauti išmokas, numatytas 11 straipsnio 1 dalyje arba į tai, kad tokių išmokų aktuarinis ekvivalentas būtų pervestas į jo pasirinktą privačią draudimo bendrovę ar pensijų fondą, jeigu tokia bendrovė ar fondas garantuoja, kad:

i)

kapitalas nebus grąžintas;

ii)

mėnesinės išmokos bus pradėtos mokėti ne anksčiau kaip sulaukus 60 metų ir ne vėliau kaip sulaukus 66 metų;

iii)

būtų įtrauktos nuostatos dėl apgrąžos ar maitintojo netekimo pensijos;

iv)

perkėlimas į kitą draudimo bendrovę ar kitą fondą leidžiamas tik tada, jeigu toks fondas atitinka i, ii ir iii papunkčiuose nustatytas sąlygas.“;

ii)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Nukrypstant nuo 1 dalies b punkto, jaunesni kaip pensinio amžiaus pareigūnai, kurie nuo to laiko, kai pradėjo eiti pareigas, tam, kad įgytų ar išlaikytų teises į pensiją, mokėjo įmokas valstybinei pensijų sistemai ar jų pasirinktai privačiai draudimo sistemai arba pensijų fondui, atitinkančiam 1 dalyje nustatytas sąlygas, ir kurių tarnyba nutrūksta ne dėl mirties ar invalidumo, jiems neįgyjant teisės tuojau pat ar po tam tikro laiko gauti ištarnauto laiko pensiją, išeidami iš tarnybos turi teisę gauti išeitinę išmoką, lygią jų pensijos, sukauptos jų tarnybos metu institucijose, aktuarinei vertei. Tais atvejais sumos, sumokėtos tam, kad būtų įgytos ar išlaikytos teisės į pensiją pagal valstybinę pensijų sistemą, taikant Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 42 ar 112 straipsnius, atimamos iš išeitinės išmokos.“;

g)

15 straipsnyje žodžiai „63 metų“ pakeičiami žodžiais „pensinis amžius“;

h)

18a straipsnyje žodžiai „63 metų“ pakeičiami žodžiais „pensinis amžius“;

i)

27 straipsnio antrojoje pastraipoje žodis „patikslinus“ pakeičiamas žodžiu „atnaujinus“;

j)

45 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

i)

trečiojoje pastraipoje žodžiai „valstybės narės, kurioje yra jų gyvenamoji vieta,“ pakeičiami žodžiais „Europos Sąjungos“;

ii)

ketvirtos pastraipos pirmajame sakinyje prieš žodžius „šalies, kurioje yra jų gyvenamoji vieta, banką“ įterpiami žodžiai „Europos Sąjungos arba“;

iii)

ketvirtos pastraipos antrajame sakinyje žodžiai „eurais į banką šalyje, kurioje yra institucijos buveinė, ar“ išbraukiami;

69)

IX priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

2 straipsnio 3 dalyje žodis „institucijos“ pakeičiamas žodžiais „kiekvienos institucijos paskyrimų tarnyba“;

b)

5 straipsnio 1 dalies pirmasis sakinys pakeičiamas taip:

„Kiekvienoje institucijoje įsteigiama drausmės komisija (toliau – komisija), jei dvi arba daugiau agentūrų, remdamosi Tarnybos nuostatų 9 straipsnio 1a dalimi, nenusprendžia įsteigti bendros komisijos.“;

c)

30 straipsnis pakeičiamas taip:

„30 straipsnis

Nedarant poveikio 2 straipsnio 3 daliai, kiekvienos institucijos paskyrimo tarnyba, jei mano, kad tai tikslinga, pasitarusi su personalo komitetu, priima šio priedo įgyvendinimo tvarką.“;

70)

X priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

Kiekvienais kalendoriniais metais pareigūnas turi teisę į dvi dienas metinių atostogų už kiekvieną tarnybos mėnesį.

Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, į trečiąsias šalis jau komandiruoti pareigūnai nuo 2014 m. sausio 1 d. turi teisę:

į tris darbo dienas nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.;

dvi su puse darbo dienų nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.“;

b)

7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

Tais metais, kai pareigūnas pradeda arba baigia eiti pareigas trečiojoje šalyje, jis turi teisę į dvi darbo dienas atostogų už kiekvieną pilną tarnybos mėnesį, po dvi darbo dienas už nepilną tarnybos mėnesį, jei dirbta daugiau kaip 15 dienų, ir po vieną darbo dieną už nepilną mėnesį, jei dirbta 15 ar mažiau dienų.

Pareigūnui dėl nesusijusių su tarnyba priežasčių neišnaudojus kasmetinių atostogų iki einamųjų metų pabaigos, į kitus metus galima perkelti ne daugiau kaip 14 darbo dienų atostogų.“;

c)

8 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„Pareigūnai, kurie pagal Tarnybos nuostatų 24a straipsnį dalyvauja mokymuose ir kuriems pagal šio straipsnio pirmą pastraipą suteikiamos atostogos poilsiui, prireikus derina mokymams skirtą laiką su savo atostogomis.“;

d)

9 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Atsižvelgiant į pareigūno pageidavimą ir tarnybos poreikius, kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos visos iš karto arba dalimis. Tačiau bent viena atostogų dalis turi trukti dvi savaites iš eilės.“;

e)

10 straipsnis pakeičiamas taip:

„10 straipsnis

1.   Išmoka dėl gyvenimo sąlygų nustatoma pagal pareigūno tarnybos vietą orientacinės sumos procentu. Ta bazinė suma apima visą bazinį darbo užmokestį, ekspatriacijos išmoką, išmoką šeimai ir išmoką vaikui išlaikyti, atėmus Tarnybos nuostatuose arba jiems įgyvendinti priimtuose reglamentuose nurodytas privalomas išskaičiuoti sumas.

Kai pareigūnas dirba šalyje, kurioje gyvenimo sąlygos gali būti laikomos lygiavertėmis gyvenimo sąlygoms Europos Sąjungoje, tokia išmoka nemokama.

Kitose darbo vietose išmoka dėl gyvenimo sąlygų nustatoma atsižvelgiant, be kita ko, į šiuos aspektus:

sveikatos priežiūros ir ligoninių aplinką,

saugumą,

klimatą,

izoliacijos laipsnį,

kitas vietos gyvenimo sąlygas.

Gavusi Personalo komiteto nuomonę, paskyrimų tarnyba kasmet persvarsto ir prireikus patikslina kiekvienai tarnybos vietovei nustatytą išmoką dėl gyvenimo sąlygų.

Paskyrimų tarnyba gali nuspręsti prie išmokos dėl gyvenimo sąlygų skirti papildomą priemoką tais atvejais, kai pareigūnas buvo daugiau nei vieną kartą paskirtas į darbo vietą, kurioje darbo sąlygos laikomos sunkiomis arba labai sunkiomis. Ta papildoma priemoka neviršija pirmoje pastraipoje nurodytos 5 % bazinės sumos, o paskyrimų tarnyba tinkamai pagrindžia pavienius savo sprendimus, kad būtų paisoma vienodo požiūrio principo, remdamasi ankstesnio paskyrimo sunkumo laipsniu.

2.   Jei gyvenimo sąlygos darbo vietoje tiesiogiai pavojingos pareigūnui, paskyrimų tarnybos specialiu pagrįstu sprendimu jam mokama laikina papildoma išmoka. Ta išmoka nustatoma 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos bazinės sumos procentu:

kai tarnyba rekomenduoja personalui neįkurdinti šeimos ar kitų priklausomų asmenų darbo vietoje, su sąlyga, kad jie laikosi tos rekomendacijos;

kai tarnyba nusprendžia laikinai sumažinti tam tikroje darbo vietoje dirbančių darbuotojų skaičių.

Tinkamai pagrįstais atvejais paskyrimų tarnyba taip pat gali nustatyti, kad tam tikras pareigas gali eiti tik šeimos neturintis asmuo. Minėta išmoka mokama tik darbuotojams, kurie laikosi tos apibrėžties.

3.   Dėl išsamių šio straipsnio taikymo nuostatų sprendžia paskyrimų tarnyba.“;

f)

11 straipsnio pirmajame sakinyje žodis „Belgijoje“ pakeičiamas žodžiais „Europos Sąjungoje“;

g)

13 straipsnis pakeičiamas taip:

„13 straipsnis

Siekiant kuo geriau užtikrinti pareigūnams tą pačią perkamąją galią, kad ir kur būtų jų darbo vieta, 12 straipsnyje nurodyti korekciniai koeficientai atnaujinami kartą per metus laikantis XI priedo. Atnaujinant koeficientus visos vertės laikomos orientacinėmis vertėmis. Komisija skelbia atnaujintas vertes Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje informavimo tikslais praėjus dviem savaitėms nuo atnaujinimo dienos.

Tačiau jei paaiškėja, kad tam tikros šalies pragyvenimo išlaidų skirtumas, apskaičiuotas remiantis korekciniu koeficientu ir atitinkamu valiutų kursu, po paskutinio atnaujinimo viršijo 5 %, pirmoje pastraipoje nustatyta tvarka atliekamas laikinasis atnaujinimas siekiant korekcinio koeficiento tikslinimo.“;

h)

23 straipsnis pakeičiamas taip:

„23 straipsnis

Paskyrimų tarnyba, remdamasi šalių sąrašu, kurį turi sudaryti ji pati, ir kai institucija neaprūpina pareigūno būstu, moka pareigūnui būsto išmoką arba grąžina pareigūno mokamą nuomą.

Būsto išmoka mokama pateikus nuomos sutartį, nebent paskyrimų tarnyba dėl tinkamai pagrįstų priežasčių, susijusių su darbo vietos atitinkamoje trečiojoje šalyje praktika ir vietos sąlygomis, panaikina tą prievolę. Būsto išmoka apskaičiuojama visų pirma atsižvelgiant į pareigūno pareigų lygį ir po to į jo išlaikomos šeimos sudėtį.

Nuoma grąžinama, jeigu paskyrimų tarnyba davė aiškų leidimą įsikurti atitinkamame būste ir jei jis visų pirma atitinka pareigūno pareigų lygį ir po to jo išlaikomos šeimos sudėtį.

Išsamias šio straipsnio taikymo nuostatas nustato paskyrimų tarnyba. Būsto išmoka jokiu būdu neturi viršyti pareigūno patiriamų išlaidų.“;

71)

XI priedas pakeičiamas taip:

„XI PRIEDAS

TARNYBOS NUOSTATŲ 64 IR 65 STRAIPSNIŲ ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS

1   SKYRIUS

KASMETINIS ATLYGINIMO ATNAUJINIMAS, NUSTATYTAS TARNYBOS NUOSTATŲ 65 STRAIPSNIO 1 DALYJE

1   Skirsnis

Kasmetinį tikslinimą lemiantys veiksniai

1 straipsnis

1.   Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) pranešimas

Siekiant atlikti Tarnybos nuostatų 65 straipsnio 1 dalyje nustatytą atnaujinimą ir X priedo 13 straipsnio tikslais, kiekvienais metais iki spalio mėn. pabaigos Eurostatas parengia pranešimą apie pragyvenimo išlaidų Belgijoje ir Liuksemburge pasikeitimus, ekonominius Briuselio ir tam tikrų valstybių narių bei, jei būtina, trečiųjų šalių vietų ekonominius paritetus ir centrinės valdžios valstybinėje tarnyboje mokamų darbo užmokesčių perkamosios galios pokyčius.

2.   Pragyvenimo išlaidų Belgijoje ir Liuksemburge kitimas

Eurostatas sudaro indeksą Sąjungos pareigūnų pragyvenimo išlaidų Belgijoje ir Liuksemburge pokyčiams įvertinti. Šis indeksas (toliau – jungtinis indeksas) apskaičiuojamas atsižvelgiant į nacionalinį korekcinį infliacijos koeficientą (Belgijos atveju į suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), o Liuksemburgo – į vartotojų kainų indeksą (VKI)) nuo praėjusių metų birželio mėn. iki einamųjų metų birželio mėn. pagal tose valstybėse narėse tarnaujančių darbuotojų pasiskirstymą.

3.   Pragyvenimo ne Briuselyje išlaidų kitimas

a)

Eurostatas, suderinęs su valstybių narių nacionaliniais statistikos institutais ar kitomis atitinkamomis institucijomis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 223/2009 (12), (toliau - valstybių narių nacionaliniai statistikos institutai ar kitos atitinkamos institucijos) apskaičiuoja ekonominius paritetus, kuriais nustatoma, kiek ekvivalentiška yra perkamoji galia, kurią užtikrina:

i)

Sąjungos pareigūnų, dirbančių valstybių narių sostinėse, išskyrus Olandiją, kai skaičiuojama pagal padėtį Hagoje, o ne Amsterdame, bei tam tikrose kitose darbo vietose darbo užmokestis, palyginti su Briuseliu,

ii)

valstybėse narėse mokamos pareigūnų pensijos, palyginti su Belgija.

b)

ekonominiai paritetai nurodomi kiekvienų metų birželio mėnesiui.

c)

Ekonominiai paritetai skaičiuojami taip, kad kiekviena bazinė sudedamoji dalis galėtų būti atnaujinama du kartus per metus ir patikrinama tiesioginio tyrimo metu bent kartą per penkerius metus. Eurostatas atnaujina ekonominius paritetus, taikydamas suderinto valstybių narių vartotojų kainų indekso pokyčius ir tinkamiausius indeksus, apibrėžtus 13 straipsnyje nurodytos Tarnybos nuostatų 64 ir 65 straipsnių darbo grupės;

d)

ne Belgijoje ir Liuksemburge pragyvenimo išlaidų pokyčiai baziniu laikotarpiu skaičiuojami pagal išvestinius indeksus. Tie indeksai skaičiuojami jungtinį indeksą padauginant iš ekonominio pariteto pokyčio.

4.   Centrinės valdžios valstybės tarnautojų darbo užmokesčių perkamosios galios kitimas (specifiniai rodikliai)

a)

siekdamas apskaičiuoti valstybės tarnautojų darbo užmokesčio santykinį pokytį, t. y. jo sumažėjimą arba padidėjimą, Eurostatas, remdamasis valstybių narių nacionalinių statistikos institutų ar kitų atitinkamų institucijų iki rugsėjo mėn. pabaigos pateikta informacija, apskaičiuoja specifinius rodiklius, atspindinčius faktinio centrinės valdžios valstybės tarnautojų atlyginimo pokyčius nuo praėjusių metų liepos mėn. iki einamųjų metų liepos mėn. Abu dydžius turėtų sudaryti viena dvyliktoji visų kasmet išmokamų sumų.

Specifiniai rodikliai yra dviejų rūšių:

i)

po vieną rodiklį kiekvienai Tarnybos nuostatuose apibrėžtai pareigų grupei,

ii)

vidutinis rodiklis, atspindintis nacionalinių valstybės tarnautojų skaičių, atitinkantį kiekvieną pareigų grupę.

Kiekvienas iš tų rodiklių turi būti išreikštas realiomis bruto ir neto vertėmis. Pereinant nuo bruto į neto, atsižvelgiama į įstatymais numatytus atskaitymus ir bendruosius apmokestinimo koeficientus.

Nustatydamas visos Europos Sąjungos bruto ir neto rodiklius, Eurostatas taiko imtį, sudarytą iš šių valstybių narių: Belgijos, Vokietijos, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Austrijos, Lenkijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės. Europos Parlamentas ir Taryba, veikdami pagal Komisijos pasiūlymą, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos Veikimo 336 straipsnį, gali patvirtinti naują imtį, kuri atitinka 75 % Sąjungos bendro vidaus produkto (BVP) ir kuri pradedama taikyti kitais metais po jos patvirtinimo. Kiekvienos šalies rezultatas vertinamas pagal atitinkamą agreguotą jos BVP, nustatytą pagal perkamosios galios paritetus, kurie matyti iš naujausių statistinių duomenų, paskelbtų pagal nacionalinių sąskaitų apibrėžtis einamuoju momentu galiojančioje Europos sąskaitų sistemoje.

b)

Eurostato prašymu valstybių narių nacionaliniai statistikos institutai ar kitos atitinkamos institucijos jam pateikia papildomą informaciją, jo nuomone, reikalingą tam, kad būtų galima nustatyti specifinį rodiklį, pagal kurį tiksliai įvertinami nacionalinių valstybės tarnautojų perkamosios galios pokyčiai.

Jeigu po tolesnių konsultacijų su valstybių narių nacionaliniais statistikos institutais ar kitomis atitinkamomis institucijomis Eurostatas gautoje informacijoje randa statistinių anomalijų arba nustato, kad neįmanoma parengti rodiklių, kurie leistų statistiškai tiksliai įvertinti tam tikros valstybės narės valstybės tarnautojų faktinių pajamų pokyčius, jis apie tai praneša Komisijai ir pateikia visus duomenis, kurių jai reikia įvertinimui atlikti.

c)

be specifinių rodiklių, Eurostatas apskaičiuoja tam tikrus kontrolinius rodiklius. Vienas toks rodiklis yra duomenys apie realų uždarbį vienam asmeniui centrinės valdžios institucijoje, nustatyti pagal nacionalinių sąskaitų apibrėžimus einamuoju momentu galiojančioje Europos sąskaitų sistemoje.

Prie Eurostato pranešimo apie specifinius rodiklius pridedamos pastabos apie tų rodiklių ir šiame punkte nurodytų kontrolinių rodiklių skirtumus.

2 straipsnis

Šio priedo 15 straipsnio tikslais Komisija reguliariai atlieka institucijų įdarbinimo poreikių tyrimą.

2   Skirsnis

Kasmetinio atlyginimų ir pensijų atnaujinimo tvarka

3 straipsnis

1.

Pagal Tarnybos nuostatų 65 straipsnį, remiantis šio priedo 1 skirsnyje nustatytais kriterijais, iki kiekvienų metų pabaigos atliekamas atlyginimų ir pensijų atnaujinimas, įsigaliojantis liepos 1 d.

2.

Atnaujinimo suma nustatoma jungtinį indeksą padauginant iš specifinio rodiklio. Atnaujinimas atliekamas atskaičius mokesčius ir išreiškiamas vienodu procentiniu dydžiu.

3.

Taip nustatyto atnaujinimo suma pagal toliau nustatytą metodą įtraukiama į bazinio darbo užmokesčio lenteles, pateiktas Tarnybos nuostatų 66 straipsnyje ir Tarnybos nuostatų XIII priede, ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 20, 93 ir 133 straipsniuose:

a)

atlyginimo ir pensijos neto vertės be korekcinių koeficientų didinamos ar mažinamos pirmiau minėta metine atnaujinimo suma,

b)

nauja bazinių darbo užmokesčių lentelė sudaroma apskaičiuojant bruto sumą, kuri, atėmus mokesčius, atsižvelgiant į 4 dalį, ir privalomus socialinio draudimo atskaitymus bei pensijų įmokas, atitinka neto sumą,

c)

neto sumos verčiamos bruto sumomis pagrindu imant nesusituokusio pareigūno, kuriam nemokamos jokios Tarnybos nuostatuose numatytos išmokos, padėtį.

4.

Siekiant taikyti Reglamentą (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 260/68, jo 4 straipsnyje nurodytos sumos dauginamos iš koeficiento, kurį sudaro:

a)

koeficientas, apskaičiuotas per ankstesnį atnaujinimą, ir (arba)

b)

2 dalyje nurodyta atlyginimo atnaujinimo norma.

5.

Belgijoje ir Liuksemburge netaikomi jokie korekciniai koeficientai. Korekciniai koeficientai, kurie taikomi:

a)

Europos Sąjungos pareigūnų, dirbančių kitose valstybėse narėse ir tam tikrose kitose darbo vietose, darbo užmokesčiams,

b)

nukrypstant nuo Tarnybos nuostatų 82 straipsnio 1 dalies, Europos Sąjungos pensijų, mokamų kitose valstybėse narėse, daliai, atitinkančiai iki 2004 m. gegužės 1 d. įgytas teises

nustatomi remiantis šio priedo 1 straipsnyje nurodytų atitinkamų ekonominių paritetų ir valiutų kursų, kurie Tarnybos nuostatų 63 straipsnyje nustatyti atitinkamoms šalims, tarpusavio santykiu.

Taikoma šio priedo 8 straipsnyje nustatyta korekcinių koeficientų taikymo atgaline data darbo vietose, kur yra didelė infliacija, tvarka.

6.

Institucijos atlieka atitinkamus pareigūnų, buvusių pareigūnų ir kitų susijusių asmenų atlyginimų ir pensijų atnaujinimus – padidinimus arba sumažinimus – atgaline data laikotarpiui nuo įsigaliojimo datos ir kito atnaujinimo įsigaliojimo.

Jei dėl to atnaujinimo atgaline data reikia susigrąžinti permokėtas sumas, grąžinimas gali būti paskirstytas per ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį nuo kito kasmetinio atnaujinimo įsigaliojimo.

2   SKYRIUS

TARPINIAI ATLYGINIMŲ IR PENSIJŲ ATNAUJINIMAI (TARNYBOS NUOSTATŲ 65 STRAIPSNIO 2 DALIS)

4 straipsnis

1.

Tarpinis atlyginimų ir pensijų atnaujinimas pagal Tarnybos nuostatų 65 straipsnio 2 dalį, įsigaliojantis sausio 1 d., atliekamas, kai nuo birželio iki gruodžio mėn. iš esmės pasikeičia pragyvenimo išlaidos (palyginti su šio priedo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta ribine verte), tinkamai atsižvelgiant į perkamosios galios kitimo einamuoju metiniu ataskaitiniu laikotarpiu prognozes.

2.

Į tokius tarpinius atnaujinimus atsižvelgiama atliekant kasmetinį darbo užmokesčių atnaujinimą.

5 straipsnis

1.

Kiekvienų metų kovo mėn. Eurostatas sudaro perkamosios galios pokyčių per atitinkamą laikotarpį prognozes, remdamasis informacija, pateikta per šio priedo 13 straipsnyje numatytą posėdį.

Jei tas prognozuojamas dydis yra neigiamas, skaičiuojant tarpinį atnaujinimą atsižvelgiama į pusę to dydžio.

2.

Pragyvenimo išlaidų Belgijoje ir Liuksemburge pokytis vertinamas pagal jungtinį indeksą, nustatytą laikotarpiui nuo praėjusių kalendorinių metų birželio iki gruodžio mėn.

3.

Kiekvienai vietai, kuriai nustatytas korekcinis koeficientas (išskyrus Belgiją ir Liuksemburgą), apskaičiuojamas 1 straipsnio 3 dalyje minėtų ekonominių paritetų įvertinimas gruodžio mėnesiui. Pragyvenimo išlaidų pokytis skaičiuojamas pagal 1 straipsnio 3 dalyje nustatytas taisykles.

6 straipsnis

1.

Šio priedo 5 straipsnio 2 dalyje minėta ribinė vertė šešių mėnesių laikotarpiui yra procentinis dydis, atitinkantis 6 % 12 mėnesių laikotarpiui.

2.

Taikant šio priedo 5 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, ribinė vertė taikoma tokia tvarka:

a)

jei ribinė vertė Belgijoje ir Liuksemburge pasiekta ar viršyta (vertinant pagal birželio – gruodžio mėn. jungtinį indeksą), atlyginimai visose vietose atnaujinami kasmetinio atnaujinimo tvarka,

b)

jei Belgijoje ir Liuksemburge ribinė vertė nepasiekta, korekciniai koeficientai atnaujinami tik tose vietose, kur pragyvenimo lygio išlaidos (vertinant pagal birželio–gruodžio mėn. išvestinius indeksus) viršijo ribinę vertę.

7 straipsnis

Pagal šio priedo 6 straipsnį:

Atnaujinimo suma yra jungtinis indeksas, kai reikia, padaugintas iš pusės prognozuojamo specifinio rodiklio dydžio, jei jo vertė neigiama.

Korekciniai koeficientai yra atitinkamo ekonominio pariteto ir Tarnybos nuostatų 63 straipsnyje nurodyto valiutos kurso santykis, padaugintas, jeigu atnaujinimo ribinė vertė Belgijoje ir Liuksemburge nepasiekta, iš atnaujinimo dydžio.

3   SKYRIUS

KOREKCINIO KOEFICIENTO ĮSIGALIOJIMO DATA (DARBO VIETOS, KURIOSE DIDELIS PRAGYVENIMO IŠLAIDŲ AUGIMAS)

8 straipsnis

1.

Vietose, kuriose didelis pragyvenimo išlaidų augimas (vertinant pagal išvestinių indeksų kitimą), korekcinis koeficientas įsigalioja iki sausio 1 d., jei atliekamas tarpinis atnaujinimas, arba liepos 1 d., jeigu atliekamas kasmetinis atnaujinimas. Tai daroma tam, kad perkamosios galios sumažėjimas atitiktų dydį, kuris būtų taikomas įdarbinimo vietoje, kurioje pragyvenimo išlaidų pokytis atitinka ribinę vertę.

2.

Kasmetinio atnaujinimo įsigaliojimo datos:

a)

gegužės 16 d. – darbo vietose, kur infliacijos lygis didesnis nei 6 %, ir

b)

gegužės 1 d. – darbo vietose, kur infliacijos lygis didesnis nei 10 %.

3.

Tarpinio atnaujinimo įsigaliojimo datos:

a)

lapkričio 16 d. – darbo vietose, kur infliacijos lygis didesnis nei 6 %, ir

b)

lapkričio 1 d. – darbo vietose, kur infliacijos lygis didesnis nei 10 %.

4   SKYRIUS

KOREKCINIŲ KOEFICIENTŲ NUSTATYMAS IR PANAIKINIMAS (TARNYBOS NUOSTATŲ 64 STRAIPSNIS)

9 straipsnis

1.

Atitinkamos valstybių narių institucijos, Sąjungos institucijos administracija arba Sąjungos pareigūnų atstovai konkrečioje darbo vietoje gali prašyti nustatyti tos vietos korekcinį koeficientą.

Toks prašymas turėtų būti pagrįstas objektyviais veiksniais, atskleidžiančiais apčiuopiamą pragyvenimo išlaidų toje darbo vietoje ir atitinkamos valstybės narės sostinėje (išskyrus Nyderlandus, kur lyginama su Haga, o ne su Amsterdamu) skirtumą per kelerius metus. Jei Eurostatas patvirtina, kad skirtumas apčiuopiamas (daugiau nei 5 %) ir ilgalaikis, Komisija deleguotaisiais aktais pagal Tarnybos nuostatų 111 ir 112 straipsnius nustato tos vietos korekcinį koeficientą.

2.

Komisija, priimdama deleguotuosius aktus pagal Tarnybos nuostatų 111 ir 112 straipsnius, sprendžia dėl tam tikrai vietai nustatyto korekcinio koeficiento panaikinimo. Tuo atveju sprendimas grindžiamas vienu iš šių dalykų:

a)

atitinkamų valstybės narės institucijų, Sąjungos institucijos administracijos arba Sąjungos pareigūnų atstovų prašymu tam tikroje darbo vietoje, kuris rodo, kad pragyvenimo išlaidos toje vietoje smarkiai nebesiskiria (skirtumas mažesnis negu 2 %) nuo tokių išlaidų atitinkamos valstybės narės sostinėje. Toks išlaidų supanašėjimas turėtų būti ilgalaikis ir patvirtintas Eurostato,

b)

tuo, kad toje vietoje nebedirba nė vienas Europos Sąjungos pareigūnas ir laikinasis darbuotojas.

5   SKYRIUS

NUOSAIKUMO IR IŠLYGOS NUOSTATOS

10 straipsnis

Kasmetiniam atnaujinimui naudojamo specifinio rodiklio vertės viršutinė riba yra 2 %, o žemutinė riba yra – 2 %. Jei specifinis rodiklis viršija viršutinę ribą arba yra žemesnis už žemutinę ribą, atnaujinimo vertei apskaičiuoti naudojama ribos vertė.

Pirma pastraipa netaikoma, jei taikomas 11 straipsnis.

Atlikus metinį atnaujinimą gauta liekana, lygi taikant specifinį rodiklį apskaičiuotos atnaujinimo vertės ir taikant ribą apskaičiuotos atnaujinimo vertės skirtumui, taikoma nuo kitų metų balandžio 1 d.

11 straipsnis

1.

Jeigu Komisija einamiesiems metams prognozuoja faktinį Sąjungos BVP sumažėjimą, o specifinis rodiklis yra teigiamas, atnaujinimo vertei apskaičiuoti naudojama tik specifinio rodiklio dalis. Specifinio rodiklio liekaną atitinkanti atnaujinimo vertės liekana taikoma nuo kitų metų vėlesnės datos. Į tą atnaujinimo vertės liekaną neatsižvelgiama taikant 10 straipsnį. Sąjungos BVP poveikis specifiniam rodikliui ir taikymo datai apibrėžtas šioje lentelėje:

Sąjungos BVP

Poveikis specifiniam rodikliui

Antros dalies mokėjimo data

[– 0,1 %; – 1 %]

33 %; 67 %

n + 1 metų balandžio 1 d.

[– 1 %; – 3 %]

0 %; 100 %

n + 1 metų balandžio 1 d.

mažiau kaip – 3 %

0 %

2.

Jeigu tarp 1 dalies lentelėje nurodytos prognozės ir galutinių Komisijos pateiktų Sąjungos BVP duomenų yra skirtumas ir tie galutiniai duomenys pakeistų poveikį, kaip nustatyta 1 dalyje esančioje lentelėje, pagal tą pačią lentelę atliekama būtina teigiama arba neigiama korekcija, įskaitant patikslinimą atgaline data.

3.

Bet kokią atlikus korekciją gautą atnaujintą bazinę sumą Komisija informavimo tikslais skelbia per dvi savaites po korekcijos atlikimo Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

4.

Jei taikant 1 ar 2 dalį specifinio rodiklio vertė nepanaudojama atlyginimams ir pensijoms atnaujinti, ta pastaroji vertė taikoma kaip pagrindas būsimam atnaujinimui apskaičiuoti, kai Sąjungos BVP produkto augimas nuo metų, kuriais taikyta 1 ar 2 dalis, tampa teigiamas. Bet kuriuo atveju pirmajame sakinyje nurodytai vertei taikomos tos pačios šio priedo 10 straipsnyje nustatytos ribos ir principai. Šiuo tikslu Sąjungos BVP pokyčius reguliariai vertina Eurostatas.

5.

Jei reikia, 10 straipsnio ir šio straipsnio taikymo teisiniai padariniai toliau visapusiškai galioja net baigus galioti šiam priedui, kaip nurodyta 15 straipsnyje.

6   SKYRIUS

EUROSTATO VAIDMUO IR RYŠIAI SU VALSTYBIŲ NARIŲ NACIONALINIAIS STATISTIKOS INSTITUTAIS AR KITOMIS ATITINKAMOMIS INSTITUCIJOMIS

12 straipsnis

Eurostato užduotis – tikrinti pagrindinių duomenų kokybę ir statistinius metodus, taikomus siekiant nustatyti veiksnius, į kuriuos atsižvelgiama atnaujinant atlyginimus. Visų pirma jis atlieka tokiam patikrinimui būtinus vertinimus arba tyrimus.

13 straipsnis

Kiekvienų metų kovo mėn. Eurostatas sušaukia darbo grupę, kurią sudaro valstybių narių nacionalinių statistikos institutų ar kitų atitinkamų institucijų ekspertai, – vadinamąją Tarnybos nuostatų 64 ir 65 straipsnių darbo grupę.

Tame posėdyje nagrinėjami statistiniai metodai ir jų taikymas, susiję su specifiniais ir kontroliniais rodikliais, jungtinis indeksas ir ekonominiai paritetai.

Taip pat pateikiama informacija, reikalinga sudaryti perkamosios galios pokyčių prognozei, kuri būtina tarpiniam atlyginimų atnaujinimui, kartu su duomenimis apie darbo valandas centrinės valdžios padaliniuose.

14 straipsnis

Eurostato prašymu valstybės narės informuoja jį apie bet kokius veiksnius, turinčius tiesioginės ar netiesioginės įtakos valstybės tarnautojų atlyginimų sudėčiai ir pokyčiams.

7   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS IR PERŽIŪROS SĄLYGA

15 straipsnis

1.

Šio priedo nuostatos taikomos nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.

2.

Iki 2022 m. kovo 31 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą. Toje ataskaitoje atsižvelgiama į pagal šio priedo 2 straipsnį atliktą apžvalgą ir įvertinama, ar visų pirma Sąjungos pareigūnų atlyginimų ir pensijų perkamosios galios pokyčiai atitinka valstybių narių centrinės valdžios valstybės tarnautojų atlyginimų perkamosios galios pokyčius. Remdamasi ta ataskaita, Komisija, jei reikia, pateikia pasiūlymą iš dalies keisti šį priedą ir Tarnybos nuostatų 66a straipsnį remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 336 straipsniu.

3.

Kol Europos Parlamentas ir Taryba nepriima reglamento pagal Komisijos pasiūlymą, Tarnybos nuostatų šis priedas ir 66a straipsnis laikinai taikomi toliau pasibaigus Tarnybos nuostatų šio straipsnio 1 dalyje ir 66a straipsnyje nustatytiems terminams.

4.

2018 m. pabaigoje Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia tarpinę Tarnybos nuostatų šio priedo ir 66a straipsnio taikymo ataskaitą.“;

72)

XII priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

1.   Visi įmokų tarifo atnaujinimai įsigalioja liepos 1 d., tuo pačiu laiku, kaip ir kasmetinis atlyginimų atnaujinimas pagal Tarnybos nuostatų 65 straipsnį. Jokiu atnaujinimu negalima nustatyti įmokos, kuri būtų daugiau kaip vienu procentu didesnė ar mažesnė už praėjusiais metais galiojusį tarifą.

2.   Nustatytas įmokų tarifo patikslinimo, kuris būtų buvęs apskaičiuotas atliekant aktuarinius skaičiavimus, ir atnaujinimo, susidariusio dėl 1 dalies paskutiniame sakinyje nurodyto nukrypimo, skirtumas nekompensuojamas niekada, taip pat ir vėliau į jį neatsižvelgiama atliekant tolesnius aktuarinius skaičiavimus. Įmokų tarifas, kuris būtų buvęs apskaičiuotas atliekant aktuarinius skaičiavimus, nurodomas šio priedo 1 straipsnyje numatytoje įvertinimo ataskaitoje.“;

b)

4 straipsnio 6 dalyje žodžiai „12 metų“ pakeičiami žodžiais „30 metų“;

c)

10 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnio 2 dalyje žodžiai „12 metų“ pakeičiami žodžiais „30 metų“;

d)

įterpiamas šis straipsnis:

„11a straipsnis

Iki 2020 m., taikant šio priedo 4 straipsnio 6 dalį, 10 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnio 2 dalį, slenkamasis vidurkis skaičiuojamas pagal tokią skalę:

 

2014 m. – 16 metų

 

2015 m. – 18 metų

 

2016 m. – 20 metų

 

2017 m. – 22 metai

 

2018 m. – 24 metai

 

2019 m. – 26 metai

 

2020 m. – 28 metai.“;

e)

12 straipsnis pakeičiamas taip:

„12 straipsnis

VIII priedo 4 ir 8 straipsniuose nurodytuose skaičiavimuose taikoma sudėtinių palūkanų norma yra faktinė norma, nurodyta šio priedo 10 straipsnyje, kuri, jei reikia, atnaujinama kas penkeri metai atliekamo aktuarinio įvertinimo metu.

Atnaujinimo tikslais VIII priedo 4 ir 8 straipsniuose nurodyta norma suprantama kaip orientacinė norma. Komisija skelbia atnaujintą faktinę normą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje informavimo tikslais per dvi savaites nuo atnaujinimo dienos.“;

f)

14 straipsnis pakeičiamas taip:

„14 straipsnis

1.   2022 m. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą. Toje ataskaitoje atsižvelgiama į šio priedo poveikį biudžetui ir įvertinama pensijų sistemos aktuarinė pusiausvyra. Remdamasi ta ataskaita, Komisija, jei reikia, pateiks pasiūlymą iš dalies keisti šį priedą.

2.   2018 m. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio priedo taikymo tarpinę ataskaitą.“;

73)

XIII priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

7 straipsnio 2 dalies trečiojoje pastraipoje žodis „patikslinus“ pakeičiamas žodžiu „atnaujinus“;

b)

10 ir 14–17 straipsniai bei 18 straipsnio 2 dalis išbraukiami;

c)

18 straipsnio 1 dalyje žodis „tikslinama“ pakeičiamas žodžiu „atnaujinama“, o žodis „patikslinimą“ pakeičiamas žodžiu „atnaujinimą“;

d)

19 straipsnis pakeičiamas taip:

„19 straipsnis

Nepaisant Europos Parlemento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1023/2013 (13) nuostatų, iki 1.11.2013 galiojusių Tarnybos nuostatų 63, 64, 65, 82 ir 83a straipsniai, XI ir XII priedai ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 20 straipsnio 1 dalis, 64, 92 ir 132 straipsniai galioja toliau tik atliekant bet kokį patikslinimą, būtiną, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo dėl tų straipsnių taikymo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 266 straipsnį.

e)

20 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

i)

2 dalis išbraukiama;

ii)

3 dalies antroji pastraipa pakeičiama taip:

„Korekcinis koeficientas pensijoms taikomas tik tada, jeigu pareigūno gyvenamoji vieta sutampa su jo paskutine darbo vieta arba kilmės vietos šalimi, kaip apibrėžta VII priedo 7 straipsnio 4 dalyje. Tačiau dėl šeiminių ar medicininių priežasčių pensiją gaunantys pareigūnai gali prašyti paskyrimų tarnybos pakeisti jų kilmės vietą; sprendimas priimamas pareigūnui pateikus atitinkamus patvirtinamuosius dokumentus.“;

iii)

4 dalies paskutinis sakinys išbraukiamas;

f)

21 straipsnis pakeičiamas taip:

„21 straipsnis

Neatsižvelgiant į Tarnybos nuostatų 77 straipsnio antrosios pastraipos antrą sakinį, pareigūnai, kurie pradėjo tarnybą iki 2004 m. gegužės 1 d., turi teisę į 2 % tame straipsnyje minėto jų darbo užmokesčio už kiekvienus pensijų draudimo stažo, įgyto tarnybos pagrindu ir skaičiuojamo pagal VIII priedo 3 straipsnį, metus.

Pareigūnai, pradėję tarnybą nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. turi teisę į 1,9 % tame straipsnyje minėto jų darbo užmokesčio už kiekvienus pensijų draudimo stažo, įgyto tarnybos pagrindu ir skaičiuojamo pagal VIII priedo 3 straipsnį, metus.“;

g)

22 straipsnis pakeičiamas taip:

„22 straipsnis

1.   Pareigūnai, kurių darbo stažas 2004 m. gegužės 1 d. yra 20 ar daugiau metų, teisę į ištarnauto laiko pensiją įgyja sulaukę 60 m. amžiaus.

Pareigūnai, kuriems 2014 m. gegužės 1 d. yra 35 ar daugiau metų ir kurie pradėjo tarnybą iki 2014 m. sausio 1 d., teisę į ištarnauto laiko pensiją įgyja sulaukę šioje lentelėje nurodyto amžiaus:

Amžius 2014 m. gegužės 1 d.

Pensinis amžius

Amžius 2014 m. gegužės 1 d.

Pensinis amžius

60 metų ir daugiau

60 metų

47 metai

62 metai 6 mėnesiai

59 metai

60 metų 2 mėnesiai

46 metai

62 metai 8 mėnesiai

58 metai

60 metų 4 mėnesiai

45 metai

62 metai 10 mėnesių

57 metai

60 metų 6 mėnesiai

44 metai

63 metai 2 mėnesiai

56 metai

60 metų 8 mėnesiai

43 metai

63 metai 4 mėnesiai

55 metai

61 metai

42 metai

63 metai 6 mėnesiai

54 metai

61 metai 2 mėnesiai

41 metai

63 metai 8 mėnesiai

53 metai

61 metai 4 mėnesiai

40 metų

63 metai 10 mėnesių

52 metai

61 metai 6 mėnesiai

39 metai

64 metai 3 mėnesiai

51 metai

61 metai 8 mėnesiai

38 metai

64 metai 4 mėnesiai

50 metų

61 metai 11 mėnesių

37 metai

64 metai 5 mėnesiai

49 metai

62 metai 2 mėnesiai

36 metai

64 metai 6 mėnesiai

48 metai

62 metai 4 mėnesiai

35 metai

64 metai 8 mėnesiai

Pareigūnai, kuriems 2014 m. gegužės 1 d. yra mažiau kaip 35 metų, teisę į ištarnauto laiko pensiją įgyja sulaukę 65 metų amžiaus.

Tačiau pareigūnų, kuriems 2014 m. gegužės 1 d. yra 45 metai arba daugiau ir kurie pradėjo tarnybą nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., pensinis amžius lieka 63 metai.

Pareigūnų, pradėjusių tarnybą iki 2014 m. sausio 1 d., pensinis amžius, į kurį reikia atsižvelgti pagal visas šių Tarnybos nuostatų nuorodas į pensinį amžių, nustatomas pagal pateiktas nuostatas, išskyrus atvejus, kai šiuose Tarnybos nuostatuose nustatyta kitaip.

2.   Neatsižvelgiant į VIII priedo 2 straipsnį, pareigūnai, kurie pradeda tarnybą iki 2014 m. sausio 1 d. ir lieka tarnauti po to, kai sulaukia amžiaus, suteikiančio jiems teisę į ištarnauto laiko pensiją, įgyja teisę į papildomą paskutinio bazinio atlyginimo padidinimą 2,5 % už kiekvienus metus, išdirbtus sulaukus tokio amžiaus, jeigu visa pensija neviršija 70 % paskutinio bazinio darbo užmokesčio, kaip apibrėžta Tarnybos nuostatų 77 straipsnio antrojoje arba trečiojoje pastraipose.

Tačiau pareigūnams, 2004 m. gegužės 1 d. sulaukusiems daugiau kaip 50 metų amžiaus arba turintiems 20 metų ar ilgesnį tarnybos stažą, pirmesnėje pastraipoje numatytas pensijos padidinimas yra ne mažesnis nei 5 % teisių į pensiją, įgytų sulaukus 60 metų, sumos.

Pensija taip pat didinama pareigūnui mirus, jei jis liko tarnauti sulaukęs tokio amžiaus, kuris suteikia teisę į ištarnauto laiko pensiją.

Jeigu pagal IVa priedą pareigūnas, pradėjęs tarnybą iki 2014 m. sausio 1 d. ir dirbantis ne visą darbo laiką, į pensijų sistemą moka darbo laikui proporcingas įmokas, šiame straipsnyje numatytas pensijos padidinimas taikomas tik ta pačia proporcija.

3.   Jeigu pareigūnas išeina į pensiją nesulaukęs šiame straipsnyje nustatyto pensinio amžiaus, laikotarpiui nuo 60 metų amžiaus iki teisės aktuose nustatyto pensinio amžiaus taikoma tik pusė VIII priedo 9 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyto mažinimo.

4.   Nukrypstant nuo IV priedo vienintelio straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos, pareigūnas, kuriam pagal 1 dalį taikomas trumpesnis nei 65 metų pensinis amžius, šiame straipsnyje numatytą išmoką jame nustatytomis sąlygomis gauna iki tos dienos, kurią jis sulaukia pensinio amžiaus.

Tačiau vyresnis nei nurodyto amžiaus pareigūnas iki 65 metų ir toliau gauna išmoką, kol pasiekia didžiausią ištarnauto laiko pensiją, nebent būtų taikomas Tarnybos nuostatų 42c straipsnis.“;

h)

23 straipsnis pakeičiamas taip:

„23 straipsnis

1.   Jei taikomas Tarnybos nuostatų 52 straipsnio a punktas, nedarant poveikio 50 straipsnio nuostatoms, pareigūnas, pradėjęs tarnybą iki 2014 m. sausio 1 d., automatiškai išeina į pensiją paskutinę mėnesio, kurį jam sukanka 65 metai, dieną. Tarnautojų, pradėjusių eiti tarnybą iki 2014 m. sausio 1 d., atveju Tarnybos nuostatų 78 straipsnio antroje pastraipoje ir 81a straipsnio b punkte ir VIII priedo 12 straipsnio 1 dalies b punkte „66 metų“ ir „66 metai“ pakeičiami žodžiais atitinkamai „65 metų“ ir „65 metai“.

2.   Neatsižvelgiant į Tarnybos nuostatų 52 straipsnį, pareigūnai, kurie pradėjo tarnybą iki 2014 m. sausio 1 d. ir kurie baigė tarnybą nesulaukę amžiaus, nuo kurio būtų įgiję teisę į ištarnauto laiko pensiją pagal šio priedo 22 straipsnį, gali prašyti, kad VIII priedo 9 straipsnio 1 dalies b punkto antroji pastraipa būtų taikoma:

a)

iki 2015 m. gruodžio 31 d. nuo 55 metų;

b)

iki 2016 m. gruodžio 31 d. nuo 57 metų.

3.   Nukrypstant nuo Tarnybos nuostatų 50 straipsnio aštuntos pastraipos, pareigūnas, išėjęs į pensiją tarnybos labui pagal Tarnybos nuostatų 50 straipsnio pirmą pastraipą, turi teisę gauti pensiją pagal VIII priedo 9 straipsnį pagal šią lentelę:

Sprendimo pagal 50 straipsnio pirmą pastraipą data

Amžius

Iki 2016 m. gruodžio 31 d.

55 metai

Po 2016 m. gruodžio 31 d.

58 metai“

i)

įterpiamas šis straipsnis:

„24a straipsnis

Jeigu pensija nustatyta iki 2014 m. sausio 1 d., gavėjo teisės į pensiją po tos datos ir toliau nustatomos pagal taisykles, galiojusias tada, kai tos teisės nustatytos pirmą kartą. Tas pats taikoma ir draudimui pagal bendrąją sveikatos draudimo sistemą.“;

j)

28 straipsnis pakeičiamas taip:

„28 straipsnis

1.   Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnyje nurodyti tarnautojai, kurie 2004 m. gegužės 1 d. dirbo pagal sutartį ir kurie po tos datos ir iki 2014 m. sausio 1 d. paskirti pareigūnais, išeidami į pensiją turi teisę į jų teisių į pensiją, kurias jie įgijo būdami laikinaisiais tarnautojais, aktuarinį tikslinimą, kurį atliekant atsižvelgiama į Tarnybos nuostatų 77 straipsnyje nurodyto jų pensinio amžiaus pasikeitimą.

2.   Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2, 3a ir 3b straipsniuose minėti tarnautojai, kurie 2014 m. sausio 1 d. dirba pagal sutartį ir po tos datos paskiriami pareigūnais, išeidami į pensiją turi teisę į jų teisių į pensiją, kurias jie įgijo būdami laikinaisiais darbuotojais ar sutartininkais, aktuarinį patikslinimą, kurį atliekant atsižvelgiama į jų pensinio amžiaus, kaip nurodyta Tarnybos nuostatų 77 straipsnyje, pasikeitimą, jeigu 2014 m. gegužės 1 d. jie yra sulaukę bent 35 metų amžiaus.“;

k)

papildoma šiuo skirsniu:

5   skirsnis

30 straipsnis

1.   Nukrypstant nuo I priedo A skirsnio 2 dalies, 2013 m. gruodžio 31 d. tarnaujantiems pareigūnams taikoma ši AD pareigų grupės pareigybių rūšių lentelė:

Generalinis direktorius

AD 15 – AD 16

Direktorius

AD 14 – AD 15

Skyriaus vadovas arba lygiavertės pareigos

AD 9 – AD 14

Patarėjas arba lygiavertės pareigos

AD 13 – AD 14

Pereinamojo laikotarpio vyresnysis administratorius

AD 14

Pereinamojo laikotarpio administratorius

AD 13

Administratorius

AD 5 – AD 12

2.   Nuo 2014 m. sausio 1 d. paskyrimų tarnyba 2013 m. gruodžio 31 d. tarnaujančius AD pareigų grupės pareigūnus į pareigybių rūšis skirsto taip:

a)

pareigūnai, kurie 2013 m. gruodžio 31 d. buvo AD 14 lygio ir kurie nėjo direktoriaus ar lygiaverčių pareigų, skyriaus vadovo ar lygiaverčių pareigų arba patarėjo ar lygiaverčių pareigų, priskiriami prie „Pereinamojo laikotarpio vyresniojo administratoriaus“ pareigybių rūšies;

b)

pareigūnai, kurie 2013 m. gruodžio 31 d. buvo AD 13 lygio ir kurie nėjo skyriaus vadovo ar lygiaverčių pareigų arba patarėjo ar lygiaverčių pareigų, priskiriami prie „Pereinamojo laikotarpio administratoriaus“ pareigybių rūšies;

c)

pareigūnai, kurie 2013 m. gruodžio 31 d. buvo AD 9-14 lygio ir kurie ėjo skyriaus vadovo ar lygiavertes pareigas, priskiriami prie „Skyriaus vadovo arba lygiaverčių pareigų“ pareigybių rūšies;

d)

pareigūnai, kurie 2013 m. gruodžio 31 d. buvo AD 13 arba AD 14 lygio ir kurie ėjo patarėjo ar lygiavertes pareigas, priskiriami prie „Patarėjo arba lygiaverčių pareigų“ pareigybių rūšies;

e)

pareigūnai, kurie 2013 m. gruodžio 31 d. buvo AD 5-12 lygio ir kurie nėjo skyriaus vadovo ar lygiaverčių pareigų, priskiriami prie „Administratoriaus“ pareigybių rūšies.

3.   Nukrypstant nuo 2 dalies, AD 9-14 lygio pareigūnai, einantys specialias pareigas, iki 2015 m. gruodžio 31 d. paskyrimų tarnybos gali būti priskiriami prie „Skyriaus vadovo arba lygiaverčių pareigų“ arba „Patarėjo arba lygiaverčių pareigų“ pareigybių rūšies. Kiekviena paskyrimų tarnyba nustato šio straipsnio įgyvendinimo nuostatas. Tačiau bendras pareigūnų, kuriems taikoma ši nuostata, skaičius neviršija 5 % AD pareigų grupės pareigūnų skaičiaus 2013 m. gruodžio 31 d.

4.   Priskyrimas prie pareigybių rūšies galioja tol, kol pareigūnai yra paskiriami į naujas pareigas, kurios atitinka kitą pareigybių rūšį.

5.   44 straipsnio pirmojoje pastraipoje nustatytas sąlygas tenkinantiems AD 12 lygio 5 pakopos administratoriaus pareigas einantiems pareigūnams nuo 2016 m. sausio 1 d. bazinis darbo užmokestis padidinamas dalimi, lygia AD 12 lygio 4 pakopos ir AD 12 lygio 3 pakopos darbo užmokesčio skirtumui.

6.   44 straipsnio pirmojoje pastraipoje nustatytas sąlygas tenkinantiems AD 12 lygio 5 pakopos administratoriaus pareigas einantiems pareigūnams, kuriems taikoma 5 dalies priemonė, po dvejų metų bazinis darbo užmokestis papildomai padidinamas dalimi, lygia AD 12 lygio 5 pakopos ir AD 12 lygio 4 pakopos darbo užmokesčio skirtumui.

7.   Nukrypstant nuo 5 dalies administratoriaus pareigas einantiems AD 12 lygio pareigūnams, pradėjusiems eiti pareigas iki 2004 m. gegužės 1 d. ir nepaaukštintiems nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., taikomos šios nuostatos:

a)

44 straipsnio pirmojoje pastraipoje nustatytas sąlygas tenkinantiems 8 pakopos pareigūnams nuo 2016 m. sausio 1 d. bazinis darbo užmokestis padidinamas dalimi, lygia AD 12 lygio 4 pakopos ir AD 12 lygio 3 pakopos darbo užmokesčio skirtumui;

b)

8 pakopos pareigūnams, kuriems taikoma a punkto priemonė, po dvejų metų bazinis darbo užmokestis papildomai padidinamas dalimi, lygia AD 12 lygio 5 pakopos ir AD 12 lygio 4 pakopos darbo užmokesčio skirtumui.

8.   44 straipsnio pirmojoje pastraipoje nustatytas sąlygas tenkinantiems AD 13 lygio 5 pakopos pereinamojo laikotarpio administratoriaus pareigas einantiems pareigūnams nuo 2016 m. sausio 1 d. bazinis darbo užmokestis padidinamas dalimi, lygia AD 13 lygio 4 pakopos ir AD 13 lygio 3 pakopos darbo užmokesčio skirtumui.

9.   44 straipsnio pirmojoje pastraipoje nustatytas sąlygas tenkinantiems AD 13 lygio 5 pakopos pereinamojo laikotarpio administratoriaus pareigas einantiems pareigūnams, kuriems taikoma 8 dalies priemonė, po dvejų metų bazinis darbo užmokestis papildomai padidinamas dalimi, lygia AD 13 lygio 5 pakopos ir AD 13 lygio 4 pakopos darbo užmokesčio skirtumui.

10.   Pareigūnams, kuriems pagal 5-9 dalis padidinamas bazinis darbo užmokestis ir kurie vėliau paskiriami į to paties lygio skyriaus vadovo ar lygiavertes pareigas arba į patarėjo ar lygiavertes pareigas, toks bazinio darbo užmokesčio padidinimas tebegalioja.

11.   Nukrypstant nuo 46 straipsnio pirmo sakinio, į aukštesnį lygį paskirti pareigūnai, kuriems pagal 5, 6, 8 ir 9 dalis padidinamas bazinis darbo užmokestis, paskiriami į to lygio antrą pakopą. Jiems bazinis darbo užmokestis nepadidinamas, kaip nustatyta 5, 6, 8 ir 9 dalyse.

12.   7 dalyje nustatyta bazinio darbo užmokesčio padidinimo dalis nemokama po paaukštinimo ir ji nenaudojama apskaičiuojant bazinio mėnesinio darbo užmokesčio padidinimo dalį, nurodytą šio priedo 7 straipsnio 5 dalyje.

31 straipsnis

1.   Nukrypstant nuo I priedo A skirsnio 2 dalies, 2013 m. gruodžio 31 d. tarnaujantiems pareigūnams taikoma ši AST pareigų grupės pareigybių rūšių lentelė:

Pereinamojo laikotarpio vyresnysis padėjėjas

AST 10 – AST 11

Pereinamojo laikotarpio padėjėjas

AST 1 – AST 9

Pereinamojo laikotarpio administracinis padėjėjas

AST 1 – AST 7

Pereinamojo laikotarpio pagalbinis darbuotojas

AST 1 – AST 5

2.   Nuo 2014 m. sausio 1 d. paskyrimų tarnyba 2013 m. gruodžio 31 d. tarnaujančius AST pareigų grupės pareigūnus į pareigybių rūšis skirsto taip:

a)

pareigūnai, kurie 2013 m. gruodžio 31 d. yra AST 10 arba AST 11 lygio, priskiriami prie „Pereinamojo laikotarpio vyresniojo padėjėjo“ pareigybių rūšies;

b)

pareigūnai, kuriems netaikomas a punktas, kurie iki 2004 m. gegužės 1 d. priklausė buvusiai B kategorijai arba iki 2004 m. gegužės 1 d. priklausė buvusioms C ar D kategorijoms ir kurie tapo AST pareigų grupės darbuotojais, taip pat AST pareigūnai, įdarbinti po 2004 m. gegužės 1 d., be apribojimų priskiriami prie „Pereinamojo laikotarpio padėjėjo“ pareigybių rūšies;

c)

pareigūnai, kuriems netaikomi a ir b punktai ir kurie iki 2004 m. gegužės 1 d. priklausė buvusiai C kategorijai, priskiriami prie „Pereinamojo laikotarpio administracinio padėjėjo“ pareigybių rūšies;

d)

pareigūnai, kuriems netaikomi a ir b punktai ir kurie iki 2004 m. gegužės 1 d. priklausė buvusiai D kategorijai, priskiriami prie „Pereinamojo laikotarpio pagalbinio darbuotojo“ pareigybių rūšies.

3.   Priskyrimas prie pareigybių rūšies galioja tol, kol pareigūnai yra paskiriami į naujas pareigas, kurios atitinka kitą pareigybių rūšį. Pereinamojo laikotarpio administraciniai padėjėjai ir pereinamojo laikotarpio pagalbiniai darbuotojai gali būti priskirti prie padėjėjo pareigybių rūšies, kaip apibrėžta I priedo A skirsnyje, tik laikantis Tarnybos nuostatų 4 straipsnyje ir 29 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros. Paaukštinimas leidžiamas tik 1 dalyje nurodytuose karjeros srautuose, atitinkančiuose kiekvieną pareigybę.

4.   Nukrypstant nuo Tarnybos nuostatų 6 straipsnio 1 dalies ir I priedo B skirsnio, kito aukštesnio lygio laisvų darbo vietų skaičius, kurio reikia paaukštinimo tikslais, pereinamojo laikotarpio pagalbiniams darbuotojams skaičiuojamas atskirai. Taikomi tokie daugikliai:

 

Lygis

Dydis

Pereinamojo laikotarpio pagalbiniai darbuotojai

5

4

10 %

3

22 %

2

22 %

1

Siekiant paaukštinti pereinamojo laikotarpio pagalbinius darbuotojus, lyginami reikalavimus atitinkančių to paties lygio ir kategorijos pareigūnų nuopelnai (Tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalis).

5.   Pereinamojo laikotarpio administraciniai padėjėjai ir pereinamojo laikotarpio pagalbiniai darbuotojai, kurie iki 2004 m. gegužės 1 d. priklausė buvusiai C arba D kategorijai, ir toliau už išdirbtus viršvalandžius turi teisę į kompensuojamąsias atostogas arba atlygį, kai pagal tarnybos reikalavimus nenumatomos kompensuojamosios atostogos du mėnesius po to mėnesio, kurį buvo dirbami viršvalandžiai, kaip numatyta VI priede.

6.   Pareigūnai, kuriems remiantis Tarnybos nuostatų 55a straipsnio 2 dalies g punktu ir Tarnybos nuostatų IVa priedo 4 straipsniu leista dirbti ne visą darbo laiką laikotarpiu iki 2014 m. sausio 1 d., kuris tęsiasi ir po tos datos, gali toliau dirbti ne visą darbo laiką tokiomis pat sąlygomis ne ilgesniu nei penkerių metų bendru laikotarpiu.

7.   Pareigūnų, kurių pensinis amžius pagal šio priedo 22 straipsnį yra mažesnis negu 65 metai, atveju Tarnybos nuostatų 55a straipsnio 2 dalies g punkte nurodytas trejų metų laikotarpis gali viršyti jų pensinį amžių, tačiau neturi viršyti 65 metų.

32 straipsnis

Nukrypstant nuo Tarnybos nuostatų II priedo 1 straipsnio ketvirtos pastraipos pirmojo sakinio, atstovavimo AST/SC pareigų grupei personalo komitete nereikia užtikrinti iki kitų naujo personalo komiteto, kuriame gali būti atstovaujama AST/SC darbuotojams, rinkimų.

33 straipsnis

Nukrypstant nuo Tarnybos nuostatų 40 straipsnio 2 dalies, jei 2013 m. gruodžio 31 d. pareigūnas per visą karjerą yra praleidęs atostogose dėl asmeninių priežasčių daugiau kaip 10 metų, bendra atostogų dėl asmeninių priežasčių trukmė per visą pareigūno karjerą negali viršyti 15 metų.“.

2 straipsnis

Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos iš dalies keičiamos taip:

1)

1 straipsnio antroji įtrauka išbraukiama.

2)

2 straipsnis papildomas šiuo punktu:

„f)

darbuotojus, priimtus užimti pareigybę, kuri įtraukta į pareigybių sąrašą, pridedamą prie agentūrai skirto biudžeto skirsnio, kaip nurodyta Tarnybos nuostatų 1a straipsnio 2 dalyje, ir kurią biudžeto valdymo institucijos priskiria prie laikinųjų pareigybių, išskyrus agentūrų vadovus ir agentūrų vadovų pavaduotojus, kaip nurodyta Sąjungos teisės akte, kuriuo steigiama agentūra, ir pareigūnus, komandiruotus į agentūrą tarnybos labui.“;

3)

3 straipsnis išbraukiamas;

4)

3b straipsnio b punkto i papunktis pakeičiamas taip:

„i)

AST/SC ir AST pareigų grupės pareigūnus ar laikinuosius darbuotojus;“;

5)

8 straipsnio pirmojoje pastraipoje žodžiai „2 straipsnio a punktas“ pakeičiami žodžiais „2 straipsnio a arba f punktas“;

6)

10 straipsnio 4 dalis išbraukiama;

7)

11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pirmos pastraipos pirmajame sakinyje žodžiai „11 – 26 straipsnių“ pakeičiami žodžiais „11 – 26a straipsnių“;

b)

trečiojoje pastraipoje žodžiai „antrosios pastraipos“ pakeičiami žodžiais „trečiosios pastraipos“;

8)

12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Įdarbinant laikinuosius darbuotojus siekiama užtikrinti, kad institucijoje dirbtų gabiausi, darbingiausi ir sąžiningiausi asmenys, pasamdyti iš Sąjungos valstybių narių piliečių laikantis kuo platesnės geografinės įvairovės principo.

Laikinieji darbuotojai parenkami neatsižvelgiant į rasę, politinius, filosofinius ar religinius įsitikinimus, lytį ar seksualinę orientaciją ir nesiremiant jų civiline būkle ar šeimine padėtimi.

Pareigybės nerezervuojamos nė vienos valstybės narės piliečiams. Tačiau pagal Sąjungos piliečių lygybės principą kiekvienai institucijai leidžiama imtis tinkamų priemonių, pastebėjus didelį laikinųjų darbuotojų iš skirtingų valstybių narių skaičiaus skirtumą, nepagrįstą objektyviais kriterijais. Tos tinkamos priemonės turi būti pagrįstos ir jas įgyvendinant taikomi tik nuopelnais grindžiami įdarbinimo kriterijai. Prieš imdamasi tokių tinkamų priemonių, 6 straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodyta institucija Tarnybos nuostatų 110 straipsnyje nustatyta tvarka priima bendrąsias šios dalies įgyvendinimo nuostatas.

Praėjus trejų metų laikotarpiui nuo 2014 m. sausio 1 d., Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pirmesnės pastraipos įgyvendinimo ataskaitą.

Norėdamos sudaryti palankesnes sąlygas įdarbinimui kuo platesniu geografiniu pagrindu, institucijos siekia remti daugiakalbį ir daugiakultūrį savo darbuotojų vaikų švietimą.“;

b)

5 dalyje žodžiai „Kiekviena institucija“ pakeičiami žodžiais „6 straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodyta institucija“;

9)

14 straipsnis pakeičiamas taip:

„14 straipsnis

1.   Laikinasis darbuotojas dirba devynių mėnesių bandomąjį laikotarpį.

Jeigu per bandomąjį laikotarpį laikinasis darbuotojas bent vieno mėnesio nepertraukiamo laikotarpio negali eiti pareigų dėl ligos, motinystės atostogų, kaip nurodyta Tarnybos nuostatų 58 straipsnyje, ar nelaimingo atsitikimo, 6 straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodyta institucija gali jo bandomąjį laikotarpį pratęsti atitinkamą laiką. Visas bandomasis laikotarpis jokiomis aplinkybėmis negali viršyti 15 mėnesių.

2.   Ataskaita apie laikinąjį darbuotoją parengiama bet kuriuo metu iki bandomojo laikotarpio pabaigos, jeigu matyti, kad jo darbas akivaizdžiai netinkamas.

Atitinkamas asmuo supažindinamas su ta ataskaita ir turi teisę per aštuonių darbo dienų laikotarpį raštu pateikti savo pastabas. Ataskaitą ir pastabas tiesioginis laikinojo darbuotojo viršininkas nedelsdamas perduoda 6 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytai institucijai. Remdamasi ataskaita, 6 straipsnio pirmojoje pastraipoje minėta institucija gali nuspręsti atleisti laikinąjį darbuotoją bandomajam laikotarpiui nepasibaigus, įspėjusi jį prieš vieną mėnesį, arba likusiam bandomojo laikotarpio laikui paskirti laikinąjį darbuotoją į kitą skyrių.

3.   Likus ne mažiau kaip mėnesiui iki bandomojo laikotarpio pabaigos, parengiama ataskaita apie laikinojo darbuotojo sugebėjimus atlikti jo etatui priskirtas pareigas ir apie jo darbo našumą bei jo elgesį tarnyboje. Laikinasis darbuotojas supažindinamas su ta ataskaita ir turi teisę per aštuonias darbo dienas raštu pateikti savo pastabas.

Jei ataskaitoje rekomenduojama asmenį atleisti arba, išimtiniais atvejais, pratęsti bandomąjį laikotarpį pagal 1 dalį, ataskaitą ir pastabas tiesioginis laikinojo darbuotojo viršininkas nedelsdamas perduoda 6 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytai institucijai.

Laikinasis darbuotojas, kurio darbas arba elgesys neatitiko jo pareigybei keliamų reikalavimų, yra atleidžiamas.

Galutinis sprendimas priimamas remiantis šioje dalyje nurodyta ataskaita ir 6 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytos institucijos turima informacija apie laikinojo darbuotojo elgesį pagal Tarnybos nuostatų II antraštinę dalį.

4.   Atleistas laikinasis darbuotojas turi teisę į vieno trečdalio jo bazinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už kiekvieną ištarnautą bandomojo laikotarpio mėnesį.“;

10)

15 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa papildoma šiuo sakiniu:

„Pagal 6 straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodytos institucijos priimtus kriterijus tam tikram lygiui priskirtas laikinasis darbuotojas išlaiko atitinkamoje tarnybos pakopoje įgytą stažą, jei laikinuoju to paties lygio darbuotoju įdarbinamas iš karto po ankstesnio laikinosios tarnybos laikotarpio.“;

11)

16 straipsnis pakeičiamas taip:

„16 straipsnis

Pagal analogiją taikomi Tarnybos nuostatų 42a, 42b ir 55–61 straipsniai dėl atostogų, darbo valandų, viršvalandžių, darbo pamainomis, budėjimo darbo vietoje ar namuose ir valstybinių švenčių. Specialios atostogos, vaiko priežiūros atostogos ir atostogos dėl šeiminių priežasčių negali tęstis ilgiau už darbo sutarties terminą. Be to, Tarnybos nuostatų 41, 42, 45 ir 46 straipsniai pagal analogiją taikomi Tarnybos nuostatų XIII priedo 29 straipsnyje minimiems laikinai priimtiems tarnautojams, nepriklausomai nuo jų darbo pradžios datos.

Tačiau Tarnybos nuostatų 59 straipsnyje numatytos mokamos atostogos dėl ligos negali būti ilgesnės kaip trys mėnesiai arba ilgesnės už laikinai priimto tarnautojo dirbtą laiką, kai jis ilgesnis nei trys mėnesiai. Atostogos neturi būti ilgesnės už darbo sutarties galiojimo terminą.

Tiems terminams pasibaigus, tarnautojui, kurio sutartis nenutraukiama, nepaisant jo nedarbingumo, suteikiamos nemokamos atostogos.

Tačiau, jei tarnautojas suserga profesine liga arba patiria nelaimingą atsitikimą eidamas savo pareigas, jis visą nedarbingumo laiką gauna visą atlyginimą, kol jam pagal 33 straipsnio nuostatas paskiriama invalidumo pensija.“;

12)

17 straipsnis pakeičiamas taip:

„17 straipsnis

Išskirtinėmis aplinkybėmis laikinai priimto tarnautojo prašymu dėl neatidėliotinų asmeninių priežasčių jam gali būti suteiktos nemokamos atostogos. Nemokamų atostogų dėl asmeninių priežasčių laikotarpiu toliau taikomas Tarnybos nuostatų 12b straipsnis.

Leidimas pagal 12b straipsnį laikinai priimtam tarnautojui nesuteikiamas dalyvavimo profesinėje veikloje tikslu – nesvarbu, ar ji pelninga, ar ne – kuri apima su jo institucija susijusią lobistinę veiklą ar protegavimą ir dėl kurios galėtų būti pažeisti teisėti institucijos interesai ar galėtų atsirasti tokio pažeidimo galimybė.

6 straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodyta institucija nustato tokių atostogų trukmę, kuri negali būti ilgesnė kaip ketvirtadalis tarnautojo dirbto laiko arba

trys mėnesiai, jei tarnautojo darbo stažas trumpesnis kaip ketveri metai,

dvylika mėnesių visais kitais atvejais.

Į atostogų, suteiktų remiantis pirma pastraipa, laikotarpį neatsižvelgiama taikant Tarnybos nuostatų 44 straipsnio pirmąją pastraipą.

Laikinai priimtam tarnautojui esant nemokamose atostogose, jo narystė 28 straipsnyje nurodytoje socialinio draudimo sistemoje sustabdoma.

Tačiau praėjus ne daugiau kaip vienam mėnesiui nuo to mėnesio, kurį prasideda nemokamos atostogos, laikinai priimtas tarnautojas, kuris nedirba mokamo darbo, gali pateikti prašymą būti toliau draudžiamas nuo 28 straipsnyje nurodytos rizikos, jeigu sumoka pusę tame straipsnyje nurodytų įmokų už savo atostogų trukmę. Įmoka apskaičiuojama pagal jo paskutinį bazinį darbo užmokestį.

Be to, laikinai priimtas tarnautojas, kuriam taikomas 2 straipsnio c arba d punktas ir kuris įrodo negalįs įgyti teisės gauti pensiją pagal kitą pensijų sistemą, gali prašyti, kad jam ir toliau nemokamų atostogų laikotarpiu būtų leista nenutraukti pensinio stažo, su sąlyga, kad jis moka trijų 41 straipsnyje nustatytų normų dydžio įmoką; įmokos apskaičiuojamos pagal jo lygio ir pakopos bazinį darbo užmokestį.

Moterys, kurių motinystės atostogos prasideda iki su jomis pasirašytos sutarties galiojimo pabaigos, turi teisę į motinystės atostogas ir motinystės išmokas.“;

13)

20 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalyje žodis „patikslinimų“ pakeičiamas žodžiu „atnaujinimo“;

b)

3 dalyje žodžiai „specialiojo mokesčio“ pakeičiami žodžiais „solidarumo mokesčio“;

c)

4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Pagal analogiją laikiniesiems darbuotojams taikomas Tarnybos nuostatų 44 straipsnis.“;

14)

28a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

3 dalies paskutiniame sakinyje žodis „tikslinamos“ pakeičiamas žodžiu „atnaujinamos“;

b)

10 dalyje žodžiai „Sąjungos institucijų“ pakeičiami žodžiais „6 straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodytų Sąjungos institucijų“;

c)

11 dalis pakeičiama taip:

„Kas dvejus metus Komisija teikia ataskaitą apie nedarbo draudimo sistemos finansinę padėtį. Nepriklausomai nuo tos ataskaitos, Komisija gali deleguotaisiais aktais pagal Tarnybos nuostatų 111 ir 112 straipsnius patikslinti šio straipsnio 7 dalyje numatytas įmokas, jei to reikia sistemos pusiausvyrai palaikyti.“;

15)

33 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje žodžiai „65 metų amžiaus“ pakeičiami žodžiais „66 metų amžiaus“;

16)

34 straipsnis pakeičiamas taip:

„34 straipsnis

Tarnybos nuostatų VIII priedo 4 skyriuje apibrėžti mirusiojo tarnautojo įpėdiniai pagal 35–38 straipsnių nuostatas turi teisę į maitintojo netekimo pensiją.

Mirus invalidumo pašalpą gavusiam buvusiam tarnautojui arba 2 straipsnio a, c, d, e arba f punkto apibrėžimą atitinkančiam senatvės pensiją gavusiam buvusiam tarnautojui arba iš tarnybos prieš pensinį amžių išėjusiam ir atidėti senatvės pensijos mokėjimą iki pirmosios kalendorinio mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį jam sukanka pensinis amžius, dienos, prašiusiam buvusiam tarnautojui, Tarnybos nuostatų VIII priedo 4 skyriuje apibrėžti mirusiojo tarnautojo įpėdiniai turi teisę į tame priede numatytą maitintojo netekimo pensiją.

Kai laikinai priimto tarnautojo arba invalidumo pašalpą ar senatvės pensiją gaunančio buvusio laikinai priimto tarnautojo, arba buvusio laikinai priimto tarnautojo, kuris baigė tarnybą prieš pensinį amžių ir prašiusio atidėti jo senatvės pensijos mokėjimą iki pirmosios kalendorinio mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį jam sukanka pensinis amžius, dienos, buvimo vieta nežinoma ilgiau nei vienerius metus, Tarnybos nuostatų VIII priedo 5 ir 6 skyriaus nuostatos dėl laikinųjų pensijų pagal analogiją taikomos jo sutuoktiniui ir jo išlaikytiniais pripažintiems asmenims.“;

17)

36 straipsnio pirmos pastraipos trečiajame sakinyje žodžiai „2 straipsnio a, c arba d punktų“ pakeičiami žodžiais „2 straipsnio a, c, d, e arba f punktų“;

18)

37 straipsnio ketvirtojoje pastraipoje žodžiai „63 metų amžiaus“ pakeičiami žodžiais „pensinio amžiaus“, o žodžiai „2 straipsnio a, c ar d punkte“ pakeičiami žodžiais „2 straipsnio a, c, d, e ar f punktuose“;

19)

39 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Baigdamas tarnybą tarnautojas, kaip apibrėžta 2 straipsnyje, turi teisę į senatvės pensiją, aktuarinio ekvivalento pervedimą ar išeitinę išmoką, kaip numatyta Tarnybos nuostatų V antraštinės dalies 3 skyriuje ir VIII priede. Jeigu tarnautojas turi teisę į senatvės pensiją, jo teisės į pensiją mažinamos proporcingai sumoms, išmokėtoms pagal 42 straipsnį.“;

20)

42 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Laikantis sąlygų, kurias turi nustatyti 6 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodyta institucija, tarnautojas gali paprašyti tos institucijos mokėti visas įmokas, kurias jis privalo mokėti, siekdamas įsigyti ar išlaikyti teises gauti pensiją savo kilmės šalyje.“;

21)

47 straipsnis pakeičiamas taip:

„47 straipsnis

Išskyrus tarnybos nutraukimą dėl mirties, laikinieji darbuotojai atleidžiami iš darbo:

a)

mėnesio, kurį tarnautojas sulaukia 66 metų, pabaigoje arba, jeigu taikytina, pagal Tarnybos nuostatų 52 straipsnio antrąją ir trečiąją pastraipas nustatytą dieną; arba

b)

jeigu darbo sutartis sudaryta nustatytos trukmės laikotarpiui:

i)

darbo sutartyje nustatytą datą;

ii)

pasibaigus sutartyje apibrėžtam įspėjimo laikotarpiui, kuriuo tarnautojui ar institucijai suteikiama galimybė sutartį nutraukti anksčiau. Įspėjimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip vienas mėnuo, skaičiuojant vieną mėnesį už kiekvienus tarnybos metus, ir ne ilgesnis kaip trys mėnesiai. Laikiniesiems darbuotojams, kurių darbo sutartys buvo pratęstos, ilgiausias įspėjimo terminas yra šeši mėnesiai. Tačiau įspėjimo terminas negali būti pradėtas skaičiuoti nėštumo metu, jei pateikiama medicininė pažyma, motinystės atostogų arba laikinojo nedarbingumo atostogų metu, jei laikinojo nedarbingumo atostogos neužtrunka ilgiau kaip tris mėnesius. Be to, laikantis minėtų apribojimų šio termino skaičiavimas sustabdomas medicinine pažyma patvirtinto nėštumo, motinystės atostogų ar laikinojo nedarbingumo atostogų metu. Jeigu darbo sutartį nutraukia institucija, tarnautojas turi teisę gauti kompensaciją, lygią trečdaliui jo bazinio darbo užmokesčio laikotarpiu nuo tos dienos, kurią jis baigia eiti pareigas, iki tos dienos, kurią baigiasi jo darbo sutartis;

iii)

jeigu tarnautojas nebeatitinka 12 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytų sąlygų, atsižvelgus į galimybę pagal tą nuostatą padaryti išimtį. Jeigu išimtis nepadaroma, taikomas ii papunktyje nurodytas įspėjimo laikotarpis; arba

c)

jeigu darbo sutartis sudaryta neapibrėžtos trukmės laikotarpiui:

i)

pasibaigus sutartyje apibrėžtam įspėjimo laikotarpiui; įspėjimo laikotarpio trukmė negali būti mažesnė kaip vienas mėnuo už kiekvienus visus tarnybos metus, bet ne trumpesnė kaip trys mėnesiai ir ne ilgesnė kaip 10 mėnesių. Tačiau įspėjimo laikotarpis negali būti pradėtas skaičiuoti nėštumo metu, jei pateikiama medicininė pažyma, motinystės atostogų arba laikinojo nedarbingumo atostogų metu, jei tokios laikinojo nedarbingumo atostogos neužtrunka ilgiau kaip tris mėnesius. Be to, jo skaičiavimas laikinai sustabdomas pateikus medicininę pažymą patvirtinto nėštumo metu, motinystės atostogų ar laikinojo nedarbingumo atostogų metu, taikant pirmiau nustatytus terminus; arba

ii)

jeigu tarnautojas nebeatitinka 12 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytų sąlygų, atsižvelgus į galimybę pagal tą nuostatą padaryti išimtį. Jeigu išimtis nepadaroma, taikomas i papunktyje nurodytas įspėjimo laikotarpis.“;

22)

įterpiamas šis straipsnis:

„48a straipsnis

Kiekvienu atitinkamos Parlamento kadencijos laikotarpiu daugiausia penkiems vyresniesiems Europos Parlamento frakcijų AD 15 arba AD 16 lygio laikiniesiems darbuotojams pagal analogiją gali būti taikomas Tarnybos nuostatų 50 straipsnis, jeigu jie yra 55 metų amžiaus, Europos institucijose dirba jau dvidešimt metų ir turi bent 2,5 metų paskutinio lygio, kuriam buvo priskirti, darbo stažą.“;

23)

50c straipsnio 2 dalis išbraukiama;

24)

II antraštinė dalis papildoma šiuo skyriumi:

„11   SKYRIUS

SPECIALIOSIOS NUOSTATOS, TAIKOMOS 2 STRAIPSNIO F PUNKTE NURODYTIEMS LAIKINIESIEMS DARBUOTOJAMS

51 straipsnis

Pagal analogiją 2 straipsnio f punkte nurodytiems laikiniesiems darbuotojams taikomas Tarnybos nuostatų 37 straipsnis, išskyrus pirmos pastraipos b punktą, ir 38 straipsnis.

52 straipsnis

Nukrypstant nuo 17 straipsnio trečios pastraipos, 2 straipsnio f punkte nurodytiems laikiniesiems darbuotojams, su kuriais sudaryta neterminuota sutartis, gali būti neatsižvelgiant į tarnybos stažą suteikiamos nemokamos atostogos ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui.

Visa tokių atostogų trukmė negali viršyti dvylikos metų per visą darbuotojo karjerą.

Į laikinojo darbuotojo užimamą pareigybę gali būti įdarbintas kitas asmuo.

Pasibaigus laikinojo darbuotojo atostogoms, jis turi būti grąžintas į pirmąją laisvą jo pareigų grupės jo lygį atitinkančią pareigybę, jei jis atitinka tai pareigybei keliamus reikalavimus. Pareigūnui atsisakius siūlomos pareigybės, jam paliekama teisė būti grąžintam į kitą atsiradusią laisvą jo pareigų grupės jo lygį atitinkančią pareigybę, jei jis atitinka tai pareigybei keliamus reikalavimus; pareigūnui antrą kartą atsisakius pareigybės, institucija gali atleisti jį iš darbo be įspėjimo. Kol pareigūnas faktiškai nėra grąžintas į atitinkamas pareigas ar komandiruotas, jis laikomas išėjusiu nemokamų atostogų dėl asmeninių priežasčių.

53 straipsnis

2 straipsnio f punkte nurodyti laikinieji darbuotojai įdarbinami pagal vienos arba daugiau agentūrų rengiamą atrankos procedūrą. Europos personalo atrankos tarnyba, gavusi atitinkamos agentūros arba agentūrų prašymą, teikia agentūroms pagalbą, visų pirma nustatydama egzaminų turinį ir rengdama atrankos procedūras. Europos personalo atrankos tarnyba užtikrina, kad atrankos tvarka būtų skaidri.

Pagal išorės atrankos procedūrą 2 straipsnio f punkte nurodyti laikinieji darbuotojai įdarbinami tik į SC 1–SC 2, AST 1–AST 4 ar AD 5–AD 8 lygius. Tačiau, kai reikia, ir tinkamai pagrįstais atvejais agentūra gali leisti įdarbinti į AD 9, AD 10, AD 11 arba išimtiniais atvejais į AD 12 lygį, kai pareigos susijusios su atitinkama atsakomybe, laikantis patvirtinto pareigybių sąrašo. Bendras į AD 9–AD 12 lygius įdarbintų darbuotojų skaičius agentūroje neviršija 20 % bendro laikinųjų darbuotojų, įdarbintų į AD pareigų grupę, skaičiaus, apskaičiuoto per penkerių metų tęstinį laikotarpį.

54 straipsnis

Į kitą aukštesnį lygį atrenkami tik tie 2 straipsnio f punkte nurodyti laikinieji darbuotojai, kurie savo lygyje išdirbo ne mažiau kaip dvejus metus, apsvarsčius tokių laikinųjų darbuotojų lyginamuosius nuopelnus ir išnagrinėjus ataskaitas apie juos. Pagal analogiją taikomas Tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalies paskutinis sakinys ir 45 straipsnio 2 dalis. Negalima viršyti vidutinės karjeros lygiavertiškumo daugiklių, pareigūnams nustatytų Tarnybos nuostatų I priedo B skirsnyje.

Pagal Tarnybos nuostatų 110 straipsnį kiekviena agentūra priima bendrąsias šio straipsnio įgyvendinimo nuostatas.

55 straipsnis

Kai 2 straipsnio f punkte nurodytas laikinasis darbuotojas po vidaus paskelbimo apie pareigybę perkeliamas į naują jo pareigų grupės pareigybę, jis nepaskiriamas į žemesnį negu jo ankstesnės pareigybės lygį ar pakopą, jeigu jo pareigybė yra viename iš lygių, nurodytų pranešime apie laisvą darbo vietą.

Tos pačios nuostatos pagal analogiją taikomos ir tada, kai toks laikinasis darbuotojas su agentūra sudaro naują darbo sutartį tuojau po to, kai baigiasi ankstesnė jo sutartis su kita agentūra.

56 straipsnis

Pagal Tarnybos nuostatų 110 straipsnio 2 dalį kiekviena agentūra priima bendrąsias nuostatas dėl 2 straipsnio f punkte nurodytų laikinųjų darbuotojų įdarbinimo ir darbo tvarkos.“;

25)

III antraštinė dalis išbraukiama;

26)

79 straipsnio 2 dalyje žodžiai „Kiekviena institucija“ pakeičiami žodžiais „6 straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodyta institucija“;

27)

80 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Remdamasi šia lentele, 3a straipsnyje nurodytos kiekvienos institucijos, agentūros ar įstaigos institucija, nurodyta 6 straipsnio pirmojoje pastraipoje, pasitarusi su Tarnybos nuostatų komitetu, išsamiau apibrėžia kiekvienai darbo rūšiai priskiriamus įgaliojimus.“;

b)

4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Pagal analogiją taikomi Tarnybos nuostatų 1d ir 1e straipsniai.“;

28)

82 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

6 dalyje žodžiai „Kiekviena institucija“ pakeičiami žodžiais „6 straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodyta institucija“;

b)

papildoma šia dalimi:

„7.   II, III ir IV pareigų grupėse dirbantiems sutartininkams gali būti leista dalyvauti vidaus konkursuose tik išdirbus institucijoje trejus metus. II pareigų grupėje dirbantys sutartininkai gali dalyvauti tik konkursuose į SC 1–SC 2 lygius, III pareigų grupėje dirbantys sutartininkai – konkursuose į AST 1–AST 2 lygius, o IV pareigų grupėje dirbantys sutartininkai – konkursuose į AST 1–AST 4 arba AD 5–AD 6 lygius. Į bet kurio iš tų lygių laisvas darbo vietas paskirtų kandidatų bendras skaičius turi neviršyti 5 % viso į tas pareigų grupes pagal Tarnybos nuostatų 30 straipsnio antrą pastraipą paskirtų darbuotojų skaičiaus per metus.“;

29)

84 straipsnis pakeičiamas taip:

„84 straipsnis

1.   Sutartininko, kurio darbo sutartis sudaryta ne mažiau kaip vieniems metams, bandomasis laikotarpis trunka pirmuosius šešis jo darbo mėnesius, jeigu jo pareigų grupė I, arba pirmuosius devynis mėnesius, jeigu jo pareigų grupė kita.

Jeigu per savo bandomąjį laikotarpį sutartininkas nenutrūkstamu bent vieno mėnesio laikotarpiu negali atlikti savo pareigų dėl ligos, motinystės atostogų pagal Tarnybos nuostatų 58 straipsnį ar nelaimingo atsitikimo, 6 straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodyta institucija gali atitinkamą laiką pratęsti jo bandomąjį laikotarpį. Visas bandomasis laikotarpis jokiomis aplinkybėmis negali būti ilgesnis kaip 15 mėnesių.

2.   Ataskaita apie sutartininką parengiama bet kuriuo metu iki bandomojo laikotarpio pabaigos, jeigu matyti, kad jo darbas yra akivaizdžiai nepakankamo lygio.

Atitinkamas asmuo supažindinamas su ta ataskaita ir turi teisę per aštuonias darbo dienas raštu pateikti savo pastabas. Ataskaitą ir pastabas tiesioginis sutartininko viršininkas nedelsdamas perduoda 6 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytai institucijai. Remdamasi ataskaita, 6 straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodyta institucija gali nuspręsti atleisti sutartininką bandomajam laikotarpiui nepasibaigus, įspėjusi jį prieš vieną mėnesį, arba likusiam bandomojo laikotarpio laikui paskirti sutartininką į kitą skyrių.

3.   Likus ne mažiau kaip mėnesiui iki bandomojo laikotarpio pabaigos parengiama ataskaita apie sutartininko sugebėjimus atlikti jo etatui priskirtas pareigas ir apie jo darbo našumą bei jo elgesį tarnyboje. Sutartininkas supažindinamas su ta ataskaita ir turi teisę per aštuonias darbo dienas raštu pateikti savo pastabas.

Jei ataskaitoje rekomenduojama asmenį atleisti arba, išimtiniais atvejais, pratęsti bandomąjį laikotarpį pagal 1 dalį, ataskaitą ir pastabas tiesioginis sutartininko viršininkas nedelsdamas perduoda 6 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytai institucijai.

Sutartininkas, kurio darbas arba elgesys neatitiko nuolatiniam darbui tose pareigose keliamų reikalavimų, yra atleidžiamas.

Galutinis sprendimas priimamas remiantis šioje dalyje nurodyta ataskaita ir 6 straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodytos institucijos turima informacija apie sutartininko elgesį pagal Tarnybos nuostatų II antraštinę dalį.

4.   Atleistas sutartininkas turi teisę į vieno trečdalio jo bazinės mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už kiekvieną ištarnautą bandomojo laikotarpio mėnesį.“;

30)

85 straipsnio 3 dalyje žodžiai „EB sutarties 314 straipsnyje“ pakeičiami žodžiais „Europos Sąjungos sutarties 55 straipsnio 1 dalyje“;

31)

86 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)

antra pastraipa papildoma šiuo sakiniu:

„Tačiau pagal analogiją 1 lygio pareigose įdarbintam sutartininkui taikoma Tarnybos nuostatų 32 straipsnio antra pastraipa.“;

b)

papildoma šia pastraipa:

„Šiai daliai įgyvendinti pagal Tarnybos nuostatų 110 straipsnį priimamos bendrosios įgyvendinimo nuostatos.“;

32)

88 straipsnio pirmosios pastraipos b punkte žodžiai „trejų metų“ pakeičiami žodžiais „šešerių metų“;

33)

91 straipsnis pakeičiamas taip:

„91 straipsnis

Pagal analogiją taikomi 16–18 straipsniai.

Sutartininkams pagal analogiją netaikomas Tarnybos nuostatų 55 straipsnio 4 dalies antrasis sakinys.

Už viršvalandžius, kuriuos sutartininkai dirbo III ir IV pareigų grupėse, nėra mokama.

Tarnybos nuostatų VI priede numatytomis sąlygomis I ir II pareigų grupių sutartininkai už dirbtus viršvalandžius turi teisę į kompensuojamąsias atostogas arba atlyginimą, kai tarnybos reikalavimuose nenumatytos kompensuojamosios atostogos du mėnesius, einančius po to, kurį buvo dirbami viršvalandžiai.“;

34)

95 straipsnyje žodžiai „63 metų“ pakeičiami žodžiais „pensinis amžius“;

35)

96 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

3 dalyje žodis „patikslinus“ pakeičiamas žodžiu „atnaujinus“;

b)

11 dalis pakeičiama taip:

„11.   Kas dvejus metus Komisija teikia ataskaitą apie nedarbo draudimo sistemos finansinę padėtį. Nepriklausomai nuo tos ataskaitos, Komisija gali deleguotaisiais aktais pagal Tarnybos nuostatų 111 ir 112 straipsnius patikslinti 7 dalyje numatytas įmokas, jei to reikia sistemos pusiausvyrai palaikyti.“;

36)

101 straipsnio 1 dalies antros pastraipos antrajame sakinyje žodžiai „65 metų“ pakeičiami žodžiais „66 metų“;

37)

103 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Mirus invalidumo pašalpą gavusiam buvusiam sutartininkui arba senatvės pensiją gavusiam buvusiam sutartininkui arba iš tarnybos prieš pensinį amžių išėjusiam ir atidėti senatvės pensijos mokėjimą iki pirmos kalendorinio mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį jam sukanka pensinis amžius, dienos, prašiusiam buvusiam sutartininkui Tarnybos nuostatų VIII priedo 4 skyriuje nurodyti asmenys, susiję su mirusiu buvusiu sutartininku, turi teisę į tame priede numatytą maitintojo netekimo pensiją.“;

b)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Kai sutartininko ar invalidumo pašalpą gavusio buvusio sutartininko arba senatvės pensiją gaunančio buvusio sutartininko ar buvusio sutartininko, kuris baigė tarnybą prieš pensinį amžių ir prašiusio atidėti jo senatvės pensijos mokėjimą iki pirmos kalendorinio mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį jam sukanka pensinis amžius, dienos, buvimo vieta nežinoma ilgiau kaip vienus metus, Tarnybos nuostatų VIII priedo 5 ir 6 skyrių nuostatos dėl laikinųjų pensijų pagal analogiją taikomos jo sutuoktiniui ir jo išlaikytiniais pripažintiems asmenims.“;

38)

106 straipsnio 4 dalyje žodžiai „63 metų“ pakeičiami žodžiais „pensinis amžius“;

39)

120 straipsnyje žodžiai „kiekviena institucija“ pakeičiami žodžiais „6 straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodyta institucija“;

40)

įterpiamas šis straipsnis:

„132a straipsnis

Vadovaujantis įgyvendinimo priemonėmis, nurodytomis 125 straipsnio 1 dalyje, ir esant atitinkamo (-ų) Parlamento nario (-ių), kuriam (-iems) jie dirba, prašymui, akredituotiems Europos Parlamento narių padėjėjams vieną kartą iš atitinkamo Parlamento nario padėjėjų išmokos gali būti sumokėta arba įsikūrimo, arba persikėlimo išmoka, remiantis įrodymais, kad gyvenamosios vietos pakeitimas buvo būtinas. Išmokos dydis neviršija padėjėjo vieno mėnesio bazinio darbo užmokesčio dydžio.“;

41)

139 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)

b punktas pakeičiamas taip:

„b)

mėnesio, kurį akredituotas Europos Parlamento nario padėjėjas sulaukia 66 metų, pabaigoje arba išimties tvarka – pagal Tarnybos nuostatų 52 straipsnio antroje ir trečioje pastraipose nustatytą dieną;“;

ii)

d punktas pakeičiamas taip:

„d)

atsižvelgiant į tai, kad Europos Parlamento nario ir akredituoto Europos Parlamento nario padėjėjo profesiniai santykiai grindžiami pasitikėjimu, pasibaigus sutartyje numatytam įspėjimo terminui, per kurį akredituotam Europos Parlamento nario padėjėjui ar Europos Parlamentui, veikiančiam Europos Parlamento nario (-ių), kuriam (-iems) padėti buvo įdarbintas akredituotas Europos Parlamento nario padėjėjas, pavedimu, suteikiama teisė nutraukti sutartį nepasibaigus jos galiojimo terminui. Įspėjimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip vienas mėnuo, skaičiuojant vieną mėnesį už kiekvienus tarnybos metus, ir ne ilgesnis kaip trys mėnesiai. Tačiau įspėjimo terminas negali būti pradėtas skaičiuoti nėštumo metu, jei pateikiama medicininė pažyma, motinystės atostogų arba laikinojo nedarbingumo atostogų metu, jei laikinojo nedarbingumo atostogos neužtrunka ilgiau kaip tris mėnesius. Be to, laikantis minėtų apribojimų šio termino skaičiavimas sustabdomas medicinine pažyma patvirtinto nėštumo, motinystės atostogų ar laikinojo nedarbingumo atostogų metu;“;

b)

įterpiama ši dalis:

„3a.   Pagal 125 straipsnio 1 dalyje nurodytas įgyvendinimo priemones numatoma taikinimo procedūra, taikoma prieš nutraukiant akredituoto Parlamento nario padėjėjo darbo sutartį Europos Parlamento nario (-ių), kuriam (-iems) padėti buvo įdarbintas akredituotas Parlamento nario padėjėjas, arba atitinkamo Parlamento nario padėjėjo prašymu remiantis 1 dalies d punktu ir 3 dalimi.“;

42)

141 straipsnyje žodžiai „kiekviena institucija“ pakeičiami žodžiais „6 straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodyta institucija“;

43)

papildoma šiuo straipsniu:

„142a straipsnis

Ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertinamas šių Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų veikimas.“;

44)

priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

1 straipsnio 1 dalis papildoma šiais sakiniais:

„Kitiems tarnautojams, kurie 2013 m. gruodžio 31 d. yra įdarbinti, pagal analogiją taikomi šio priedo 21 straipsnis, 22 straipsnis, išskyrus jo 4 dalį, 23 straipsnis, 24a straipsnis ir 31 straipsnio 6 ir 7 dalys. Laikiniesiems darbuotojams, kurie 2013 m. gruodžio 31 d. yra įdarbinti, pagal analogiją taikomas šio priedo 30 straipsnis ir 31 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalys. Sutartininkams, kurie buvo įdarbinti iki 2014 m. sausio 1 d., Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 33 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, 47 straipsnio a punkte, 101 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje ir 139 straipsnio 1 dalies b punkte žodžiai „66 metai“ pakeičiami žodžiais „65 metai“;“

b)

papildoma šiuo straipsniu:

„6 straipsnis

Nuo 2014 m. sausio 1 d. laikinųjų darbuotojų, kuriems taikomas Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktas ir kurie 2013 m. gruodžio 31 d. dirba agentūroje, sutartys be atrankos procedūros pakeičiamos į sutartis pagal Įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio f punktą. Likusiesiems sutarties sąlygos nekeičiamos. Šis straipsnis netaikomas laikinųjų darbuotojų, įdarbintų agentūrų vadovais arba agentūrų vadovų pavaduotojais, kaip nurodyta Sąjungos teisės akte, kuriuo steigiama agentūra, sutartims ir pareigūnams, į agentūrą komandiruotiems tarnybos labui.“.

3 straipsnis

1.   Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.   Šis reglamentas taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d., išskyrus 1 straipsnio 44 punktą ir 1 straipsnio 73 punkto d papunktį, kurie taikomi nuo šio reglamento įsigaliojimo datos.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2013 m. spalio 22 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

V. LEŠKEVIČIUS


(1)  2012 m. kovo 22 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL C 205, 2012 7 12, p. 1.

(3)  2013 m. liepos 2 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2013 m. spalio 10 d. Tarybos sprendimas.

(4)  Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai, patvirtinti Tarybos reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (OL L 56, 1968 3 4, p. 1).

(5)  2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1.)“;

(6)  1976 m. vasario 9 d. Tarybos reglamentas (EAPB, EEB, Euratomas) Nr. 300/76, apibrėžiantis turinčių teisę gauti išmokas už pamaininį darbą pareigūnų kategorijas, išmokų dydžius ir jų mokėjimo sąlygas (OL L 38, 1976 2 13, p. 1, Specialusis leidimas lietuvių kalba: 1 skyrius, 1 tomas, p. 78).

(7)  1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 260/68, nustatantis apmokestinimo Europos Bendrijų naudai sąlygas ir tvarką (OL L 56, 1968 3 4, p. 8, Specialusis leidimas lietuvių kalba: 1 skyrius, 1 tomas, p. 33).“;

(8)  1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68, nustatantis Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas bei Komisijos pareigūnams laikinai taikomas specialias priemones (OL L 56, 1968 3 4, p. 1, Specialusis leidimas lietuvių kalba: 1 skyrius, 2 tomas, p. 5).

(9)  1972 m. gruodžio 4 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EAPB, EEB) Nr. 2530/72, nustatantis specialias ir laikinas priemones dėl Europos Bendrijų pareigūnų įdarbinimo, priimant naujas valstybes nares bei galutinai nutraukiant šių Bendrijų pareigūnų tarnybą (OL L 272, 1972 12 5, p. 1).

(10)  1973 m. birželio 4 d. Tarybos reglamentas (EAPB, EEB, Euratomas) Nr. 1543/73, nustatantis specialias Europos Bendrijos pareigūnams, kuriems mokama iš mokslinių tyrimų ir investicijų fondų, taikomas laikinas priemones (OL L 155, 1973 6 11, p. 1).“;

(11)  Europos Parlamente Parlamento tvarkdarių pareigybių turi būti ne daugiau kaip 85.“;

(12)  2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009 3 31, p. 164).

(13)  2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1023/2013, kuriuo iš dalies keičiami Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos (OL L 287, 2013 10 29, p. 15)“;