30.1.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 29/1


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 68/2013

2013 m. sausio 16 d.

dėl pašarinių žaliavų katalogo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 767/2009 dėl pašarų tiekimo rinkai ir naudojimo, iš dalies keičiantį Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 ir panaikinantį Tarybos direktyvą 79/373/EEB, Komisijos direktyvą 80/511/EEB, Tarybos direktyvas 82/471/EEB, 83/228/EEB, 93/74/EEB, 93/113/EB, 96/25/EB bei Komisijos sprendimą 2004/217/EB (1), ypač į jo 26 straipsnio 2 ir 3 dalis,

kadangi:

(1)

2011 m. birželio 16 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 575/2011 dėl pašarinių žaliavų katalogo (2) (toliau – katalogas) pakeista pašarų katalogo, nustatyto 2010 m. kovo 19 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 242/2010, kuriuo sudaromas Bendrijos pašarinių žaliavų katalogas (3), pirma redakcija;

(2)

atitinkami Europos pašarų verslo sektoriaus atstovai, pasikonsultavę su kitomis susijusiomis šalimis ir bendradarbiaudami su kompetentingomis nacionalinėmis valdžios institucijomis, atsižvelgdami į atitinkamą patirtį, susijusią su Europos maisto saugos tarnybos paskelbtomis nuomonėmis, ir į mokslinių ar techninių žinių pokyčius, parengė Reglamento (ES) Nr. 575/2011 pakeitimus;

(3)

šie pakeitimai – tai nauji apdorojimo procesų įrašai ir esamų įrašų patobulinimas (pakeitimai visų pirma susiję su aliejumi ir riebalų gaminiais);

(4)

pakeitimai taip pat susiję su didžiausiu leidžiamu cheminių priemaišų, atsiradusių dėl pašarų gamybos proceso ar dėl pagalbinių perdirbimo medžiagų, kiekiu, nustatytinu vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 767/2009 I priedo 1 punktu. Pagal ES maisto teisės aktus pagamintiems nebevartotiniems maisto produktams, pvz., pertekliniams, deformuotiems produktams arba maisto produktams, kurių tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs, turėtų būti taikomos specialios taisyklės;

(5)

Reglamento (EB) Nr. 767/2009 26 straipsnyje nustatytos sąlygos yra įvykdytos;

(6)

atsižvelgiant į tai, kad Reglamento (ES) Nr. 575/2011 pakeitimų yra labai daug, nuoseklumo, aiškumo ir supaprastinimo sumetimais tikslinga tą reglamentą panaikinti ir pakeisti;

(7)

tikslinga sumažinti ūkio subjektų administracinę naštą nustatant laikotarpį, per kurį jie galėtų sklandžiai pereiti prie kitokio ženklinimo ir kuris padėtų išvengti bereikalingo komercinės veiklos sutrikimo;

(8)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Sudaromas Reglamento (EB) Nr. 767/2009 24 straipsnyje nurodytas pašarinių žaliavų katalogas, kuris pateikiamas šio reglamento priede.

2 straipsnis

Reglamentas (ES) Nr. 575/2011 panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

3 straipsnis

Pašarinės žaliavos, kurios buvo paženklintos pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2011 iki 2013 m. rugpjūčio 19 d., gali būti tiekiamos rinkai ir naudojamos, kol baigsis jų atsargos.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. sausio 16 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 229, 2009 9 1, p. 1.

(2)  OL L 159, 2011 6 17, p. 25.

(3)  OL L 77, 2010 3 24, p. 17.


PRIEDAS

PAŠARINIŲ ŽALIAVŲ KATALOGAS

A   DALIS

Bendrosios nuostatos

1.

Pašarų ūkio subjektai katalogu naudojasi savanoriškai. Tačiau C dalyje įrašytų pašarinių žaliavų pavadinimai gali būti naudojami tik pašarinėms žaliavoms, atitinkančioms tam tikro įrašo reikalavimus.

2.

Visi įrašai C dalies pašarinių žaliavų sąraše turi atitikti pašarinių žaliavų naudojimui taikomus apribojimus vadovaujantis atitinkamais Sąjungos teisės aktais. Pašarų ūkio subjektai, naudojantys į katalogą įrašytas pašarines žaliavas, užtikrina, kad jos atitiktų Reglamento (EB) Nr. 767/2009 4 straipsnį.

3.

Nebevartotini maisto produktai – tai maisto produktai, išskyrus viešojo maitinimo atliekas, kurie buvo pagaminti žmonėms vartoti visapusiškai laikantis ES maisto teisės aktų, bet dėl praktinių arba logistinių sumetimų, gamybos sunkumų arba pakuotės ar kitokių defektų nebėra skirti vartoti žmonėms ir, vartojami kaip pašaras, nekelia pavojaus sveikatai. Nebevartotiniems maisto produktams ir viešojo maitinimo atliekoms Reglamento (EB) Nr. 767/2009 I priedo 1 punkte nurodyti didžiausi leidžiamieji kiekiai nustatomi tik juos perdirbant į pašarus.

4.

Vadovaujantis gerąja patirtimi, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 183/2005 (1) 4 straipsnyje, pašarinėse žaliavose neturi būti dėl gamybos proceso atsiradusių cheminių priemaišų ir pagalbinių perdirbimo medžiagų, išskyrus atvejus, kai kataloge nustatytas konkretus didžiausias leidžiamas kiekis. Medžiagų, kurias draudžiama naudoti pašaruose, neturi būti, todėl tokių medžiagų didžiausi leidžiami kiekiai nenustatomi. Skaidrumo sumetimais pašarų ūkio subjektai, vykdydami komercinius sandorius su pašarinėmis žaliavomis, kuriose yra toleruotinų likučių, papildomai pateikia atitinkamą informaciją.

5.

Vadovaujantis gerąja patirtimi, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 183/2005 4 straipsnyje, laikantis ALARA (2) principo ir nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 183/2005, 2002 m. gegužės 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose (3), 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiančio Tarybos direktyvą 91/414/EEB (4) ir 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (5), taikymui tikslinga pašarinių žaliavų kataloge nustatyti didžiausius leidžiamuosius cheminių priemaišų, atsiradusių dėl pašarų gamybos proceso ar dėl pagalbinių perdirbimo medžiagų ir sudarančių 0,1 % arba daugiau masės, kiekius. Jei manoma esant būtina dėl gerosios prekybos praktikos, kataloge taip pat gali būti nustatytas didžiausias leidžiamasis cheminių priemaišų ir pagalbinių perdirbimo medžiagų, kurių yra mažiau kaip 0,1 %, kiekis. Jeigu šio priedo B arba C dalyse nenurodyta kitaip, bet koks didžiausias leidžiamasis kiekis išreiškiamas kaip masė/masė.

6.

Konkretus didžiausias leidžiamasis cheminių priemaišų ir pagalbinių perdirbimo medžiagų kiekis yra nurodomas aprašant procesus B dalyje, aprašant pašarines žaliavas C dalyje arba kategorijos pabaigoje C dalyje. Jeigu C dalyje nenustatyta jokio konkretaus didžiausio leidžiamojo kiekio, bet kuriai C dalyje išvardytai pašarinei žaliavai taikomas didžiausias leidžiamasis kiekis, nustatytas B dalyje atitinkamam procesui, jeigu tos žaliavos aprašyme nurodytas šis procesas ir jeigu susijęs procesas atitinka B dalyje pateiktą aprašymą.

7.

Pašarinių žaliavų botaninis grynumas neturi būti mažesnis nei 95 %. Tačiau botaninės priemaišos, tokios kaip kitų aliejinių augalų sėklų arba aliejinių augalų vaisių likučiai po ankstesnio gamybos proceso, neturi viršyti 0,5 % kiekvienai aliejinių augalų sėklų arba vaisių rūšiai. Nukrypstant nuo šių bendrųjų taisyklių C dalyje esančiame sąraše nustatomas konkretus kiekis.

8.

Prie pašarinės žaliavos pavadinimo papildomai įrašomas vieno arba kelių procesų, išvardytų B dalies procesų terminų žodyno paskutinėje skiltyje, bendrinis pavadinimas arba apibrėžiamasis žodis (6). Pašarinė žaliava, kurios pavadinimas yra sudarytas iš C dalyje nurodyto pavadinimo ir vieno arba kelių B dalyje išvardytų procesų bendrinio pavadinimo arba apibrėžiamojo žodžio, laikoma įtraukta į katalogą, o jos etiketėje atitinkamai pateikiami privalomi šiai pašarinei medžiagai skirti paaiškinimai, nurodyti B ir C dalių paskutinėse skiltyse. Konkretus proceso metu naudotas metodas nurodomas pašarinės žaliavos pavadinime, jeigu jis nurodytas B dalies paskutinėje skiltyje.

9.

Jei pašarinės žaliavos gamybos procesas skiriasi nuo atitinkamo proceso aprašymo, pateikto B dalies apdorojimo būdų terminų žodyne, gamybos procesas nurodomas atitinkamos pašarinės žaliavos aprašyme.

10.

Kai kurioms pašarinėms žaliavoms galima vartoti sinonimus. Tokie sinonimai pateikiami laužtiniuose skliaustuose, C dalies pašarinių žaliavų sąraše atitinkamai pašarinei žaliavai skirto įrašo skiltyje „Pavadinimas“.

11.

Siekiant parodyti rinkos padėtį ir pašarų ūkio subjektų praktikoje vartojamą kalbą pašarinių žaliavų komercinei vertei pabrėžti, C dalies pašarinių žaliavų sąraše esančių pašarinių žaliavų aprašyme vartojamas žodis „produktas“, o ne „šalutinis produktas“.

12.

Botaninis augalo pavadinimas nurodomas tik C dalies pašarinių žaliavų sąrašo tam augalui skirto pirmo įrašo aprašyme.

13.

Jei tam tikrame į katalogą įtrauktame produkte yra didelė konkrečios sudedamosios medžiagos koncentracija arba dėl gamybos proceso pakito produkto maistinės savybės, laikomasi principo, kad atitinkamos pašarinės žaliavos analitines sudedamąsias medžiagas privaloma nurodyti ženklinant.

14.

Reglamento (EB) Nr. 767/2009 15 straipsnio g punkte, siejant su minėto reglamento I priedo 6 punktu, nustatyti drėgniui taikomi ženklinimo reikalavimai. Minėto reglamento 16 straipsnio 1 dalies b punkte, siejant su jo V priedu, nustatyti ženklinimo reikalavimai, taikomi kitoms analitinėms sudedamosioms medžiagoms. Be to, Reglamento (EB) Nr. 767/2009 I priedo 5 punkte nustatyta, kad jei druskos rūgštyje netirpių pelenų kiekis iš viso viršija 2,2 % arba tam tikrose pašarinėse žaliavose viršija minėto reglamento V priedo atitinkamame skirsnyje nustatytą kiekį, tą kiekį būtina nurodyti. Tačiau kai kurie C dalies pašarinių medžiagų sąrašo įrašai nukrypsta nuo minėtų taisyklių:

a)

privalomasis deklaravimas, nustatytas Reglamento (EB) Nr. 767/2009 V priedo atitinkamame skirsnyje, pakeičiamas privalomuoju analitinių sudedamųjų medžiagų C dalies pašarinių medžiagų sąraše deklaravimu;

b)

jei C dalies pašarinių žaliavų sąraše privalomajam deklaravimui skirtoje skiltyje nenurodyta jokių analitinių sudedamųjų medžiagų, kurias reikėtų nurodyti vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 767/2009 V priedo atitinkamu skirsniu, nė vienos iš tokių sudedamųjų medžiagų nurodyti ženklinant nereikia. Tačiau jeigu C dalies pašarinių žaliavų sąraše nėra nustatyta druskos rūgštyje netirpių pelenų kiekio, toks kiekis nurodomas, jei jis viršija 2,2 %;

c)

jeigu C dalies pašarinių žaliavų sąrašo skiltyje „Privalomasis deklaravimas“ nustatytas vienas ar keli konkretūs drėgnio kiekiai, taikomi šie, o ne Reglamento (EB) Nr. 767/2009 I priedo 6 punkte nustatyti kiekiai. Tačiau jeigu drėgnis neviršija 14 %, jo kiekio nurodyti neprivaloma. Jei minėtoje skiltyje konkretus drėgnio kiekis nenurodytas, taikomas Reglamento (EB) Nr. 767/2009 I priedo 6 punktas.

15.

Pašarų ūkio subjektas, kuris tvirtina, kad pašarinė žaliava pasižymi daugiau savybių nei nurodytosios C dalies pašarinių žaliavų sąrašo skiltyje „Aprašymas“, arba nurodo į B dalį įtrauktą procesą, kuris gali būti laikomas teiginiu (pvz., apsaugojimas nuo suirimo didžiajame skrandyje), privalo laikytis Reglamento (EB) Nr. 767/2009 13 straipsnio. Be to, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 767/2009 9 ir 10 straipsniais pašarinės žaliavos gali būti skirtos konkrečiam mitybos tikslui.

B   DALIS

Apdorojimo būdų žodynas

 

Apdorojimo būdas

Apibrėžtis

Bendrinis pavadinimas arba apibrėžiamasis žodis

1

Frakcionavimas oru

Dalelių atskyrimas oro srove.

Frakcionuota oru

2

Aspiracija

Dulkių, smulkių dalelių ar kitokių dalių su prikibusiomis smulkiomis grūdų dalelėmis šalinimo nuo grūdų oro srove procesas.

Aspiruota

3

Blanširavimas

Organinės medžiagos terminio apdorojimo verdančiu vandeniu arba garais, siekiant denatūruoti natūralius fermentus, suminkštinti audinį ir pašalinti kvapus, procesas; virimo procesui nutraukti medžiaga panardinama į šaltą vandenį.

Blanširuota

4

Balinimas

Natūralios spalvos panaikinimas.

Balinta

5

Atšaldymas

Temperatūros mažinimas iki žemesnės nei aplinkos, bet aukštesnės nei užšalimo taško temperatūros, kad produktą galima būtų ilgiau laikyti.

Atšaldyta

6

Sukapojimas

Dalelių dydžio mažinimas vienu ar keliais peiliais.

Sukapota

7

Valymas

Objektų (priemaišų, pvz., akmenų) arba vegetacinių augalo dalių, pvz., neprikibusių šiaudų, luobelių ar piktžolių dalelių, šalinimas.

Valyta/Atskirta

8

Koncentravimas  (7)

Tam tikros sudedamosios dalies didinimas pašalinant vandenį ir (arba) kitas sudedamąsias dalis.

Koncentruota

9

Kondensacija

Medžiagos garų ar dujų būsenos virsmas skystąja.

Kondensuota/Sutirštinta

10

Virimas

Šilumos naudojimas fizinėms ir cheminėms pašarinių žaliavų savybėms pakeisti.

Virta

11

Traiškymas

Dalelių dydžio mažinimas traiškytuvu.

Sutraiškyta

12

Kristalizavimas

Gryninimas, kurio metu iš skysto tirpalo susidaro kieti kristalai. Skysčio priemaišos paprastai nepatenka į kristalo gardelinę struktūrą.

Kristalizuota

13

Lukštenimas  (8)

Grūdų, sėklų, vaisių, riešutų ir pan. išorinio sluoksnio dalinis ar visiškas šalinimas.

Išlukštenta, aplukštenta

14

Gliaudymas/Lukštenimas

Pupų, grūdų ir sėklų išorinės luobelės šalinimas (paprastai fizinėmis priemonėmis).

Išgliaudyta arba išlukštenta (9)

15

Depektinizacija

Pektinų ekstrahavimas iš pašarinių žaliavų.

Depektinizuota

16

Desikacija

Drėgmės ekstrahavimas.

Sudžiovinta

17

Glitėsių šalinimas

Glitėsių sluoksnio šalinimas nuo paviršiaus.

Pašalinti glitėsiai

18

Cukraus šalinimas

Visiškas ar dalinis monosacharidų ir disacharidų šalinimas cheminėmis ar fizinėmis priemonėmis iš melasos ar kitų medžiagų, kuriose yra cukraus.

Pašalintas cukrus, iš dalies pašalintas cukrus

19

Detoksikacija

Nuodingų teršalų naikinimas arba jų koncentracijos mažinimas.

Detoksikuota

20

Distiliavimas

Skysčių frakcionavimas virinant ir surenkant kondensuotus garus į atskirą talpyklą.

Distiliuota

21

Džiovinimas

Vandens šalinimas natūraliu arba dirbtiniu būdu.

Išdžiovinta (saulėje arba dirbtiniu būdu)

22

Silosavimas

Pašarinių žaliavų sukrovimas laikyti silosinėje; gali būti pridedama konservantų arba laikoma anaerobinėmis sąlygomis, prireikus pridedant siloso priedų.

Silosuota

23

Garinimas

Vandens kiekio mažinimas.

Išgarinta

24

Ekspandavimas

Terminis procesas, kurio metu staiga išgarinus produkto viduje esantį vandenį produktas suyra.

Ekspanduota arba pūsta

25

Išspaudimas

Aliejaus arba riebalų pašalinimas spaudžiant.

Išspaudos/rupiniai ir aliejus/riebalai

26

Ekstrahavimas

Riebalų arba aliejaus šalinimas iš tam tikrų medžiagų organiniais tirpikliais arba cukraus bei kitų vandenyje tirpstančių sudedamųjų dalių šalinimas vandeniniais tirpikliais.

Rupiniai/miltai ir riebalai/aliejus, melasa/išspaudos ir cukraus ar kitų vandenyje tirpstančių medžiagų turintys produktai

27

Ekstrudavimas

Terminis procesas, kurio metu staiga išgarinus produkto viduje esantį vandenį produktas suyra ir tuo pačiu metu produktui suteikiama norima forma išspaudžiant jį pro angą.

Ekstruduota

28

Fermentavimas

Mikroorganizmų, kaip antai bakterijų, grybų ar mielių, dauginimas arba naudojimas medžiagų cheminei sudėčiai arba cheminėms savybėms pakeisti.

Fermentuota

29

Filtravimas

Mišinio skystųjų ir kietųjų medžiagų atskyrimas leidžiant skystį per akytąją terpę arba membraną.

Filtruota

30

Dribsnių gaminimas

Sudrėkintos ir termiškai apdorotos medžiagos volavimas.

Dribsniai

31

Grūdų malimas

Sausų grūdų dalelių mažinimas, kad jos lengviau išsiskaidytų į sudedamąsias frakcijas (dažniausiai miltus, sėlenas ir pamiltes).

Miltai, sėlenos, pamiltės (10), pašaras

32

Frakcionavimas

Pašarinių žaliavų sudedamųjų dalių skirstymas sijojant ir (arba) apdorojant oro srove, nupučiant lengvas lukštų ar žievių daleles.

Frakcionuota

33

Fragmentavimas

Pašarinių žaliavų dalijimas į fragmentus.

Fragmentuota

34

Kepimas

Pašarinių žaliavų kepimas aliejuje arba riebaluose.

Kepta

35

Standinimas

Gelio (standžios, drebučių pavidalo medžiagos, kuri gali būti nuo minkštos ir silpnos iki kietos ir tvirtos) formavimo procesas, paprastai naudojant standiklius.

Standinta

36

Smulkinimas

Pašarinių medžiagų apdorojimas tam tikro dydžio ir konsistencijos dalelėms gauti.

Smulkinta

37

Šlifavimas/Malimas

Kietų pašarinių žaliavų dalelių dydžio mažinimas sausuoju arba drėgnuoju būdu.

Šlifuota arba malta

38

Šildymas/Kaitinimas

Šiluminis apdorojimas tam tikromis sąlygomis

Šildyta/Kaitinta

39

Hidrinimas

Katalizinis procesas, kuriuo siekiama prisotinti dvigubas aliejaus, riebalų arba riebalų rūgščių jungtis, atliekamas esant aukštai temperatūrai ir slegiant vandeniliui, siekiant gauti iš dalies arba visiškai prisotintus trigliceridus arba riebalų rūgštis, arba kuriuo siekiama gauti poliolius redukuojant angliavandenių karbonilo grupes į hidroksilines grupes.

Hidrinta, iš dalies hidrinta

40

Hidrolizė

Molekulių dydžio mažinimas naudojant tam tikrus apdorojimo vandeniu ir karščiu arba slėgiu, fermentais arba rūgštimis ar šarmais būdus.

Hidrolizuota

41

Suskystinimas

Medžiagos kietosios ar dujų būsenos virsmas skystąja.

Suskystinta

42

Maceravimas

Pašarinių žaliavų dalių dydžio sumažinimas mechaniniu būdu, dažnai pridedant vandens arba kitų skysčių.

Maceruota

43

Salyklo daiginimas

Procesas, per kurį grūdams leidžiama sudygti, kad būtų aktyvuoti natūralūs fermentai, galintys suskaidyti krakmolą į fermentuojamus angliavandenius, o baltymus – į aminorūgštis ir peptidus.

Daiginta

44

Lydymas

Kietosios medžiagos virsmas skystąja keliant temperatūrą.

Lydyta

45

Mikronizavimas

Kietosios medžiagos dalelių vidutinio skersmens mažinimas iki mikrometrinės skalės.

Mikronizuota

46

Apvirimas

Mirkymas vandenyje ir kaitinimas, kad krakmolas visiškai pavirstų drebučiais, po to išdžiovinant.

Apvirinta

47

Pasterizavimas

Kaitinimas iki kritinės temperatūros nustatytą laiką, kad būtų sunaikinti žalingi mikroorganizmai, po to iš karto atšaldant.

Pasterizuota

48

Lupimas

Vaisių ir daržovių žievelės šalinimas.

Nulupta

49

Granuliavimas

Produkto spaudimas į tam tikros formos gabalėlius.

Granulės, granuliuota

50

Ryžių šlifavimas

Visų sėlenų ir gemalų arba jų dalies šalinimas iš lukštentų ryžių.

Šlifuota

51

Drebutinimas

Krakmolo savybių keitimas siekiant labai pagerinti jo brinkimo šaltame vandenyje savybes.

Drebutinta (11)

52

Spaudimas  (12)

Skysčių, kaip antai riebalų, aliejaus, vandens arba sulčių, gavimas fiziniu būdu iš kietųjų medžiagų.

Išspaudos/rupiniai (jei tai aliejaus turinčios medžiagos

Minkšta masė, išspaudos (jei tai vaisiai ir kt.)

Suspausta minkšta masė (jei tai cukriniai runkeliai)

53

Rafinavimas

Visiškas arba dalinis priemaišų arba nepageidaujamų sudedamųjų dalių šalinimas cheminiu arba fiziniu būdu.

Rafinuota, iš dalies rafinuota

54

Kepinimas

Sausų pašarinių žaliavų kaitinimas virškinamumui pagerinti, spalvoms paryškinti ir (arba) natūraliems maistinę vertę mažinantiems veiksniams susilpninti.

Apkepinta

55

Valcavimas

Dalelių dydžio mažinimas suspaudžiant pašarines medžiagas, pvz., grūdus, tarp besisukančių velenų.

Valcuota

56

Apsaugojimas nuo suirimo didžiajame skrandyje

Procesas, kurio metu maisto medžiagos apsaugomos, kad nesuirtų didžiajame skrandyje jas apdorojant fiziniu būdu, t. y. karščiu, slėgiu, garais (taip pat juos derinant), ir (arba) veikiant, pvz., aldehidais, lignosulfonatais, natrio hidroksidu arba organinėmis rūgštimis (propiono ar tanino rūgštimi).

Pašarinėse žaliavose, kurios nuo suirimo didžiajame skrandyje apsaugotos aldehidais, gali būti iki 0,12 % laisvųjų aldehidų.

Apsaugota nuo suirimo didžiajame skrandyje veikiant [įrašyti atitinkamą medžiagą]

57

Sijojimas/Atrinkimas

Skirtingo dydžio dalelių atskyrimas kratant arba leidžiant pašarines žaliavas per sietą (-us).

Sijota, atrinkta

58

Nugriebimas

Ant skysčio paviršiaus susidariusių plūdrių (pvz., pieno riebalų) šalinimas mechaniniu būdu.

Nugriebta

59

Pjaustymas

Pašarinių žaliavų pjaustymas plonais griežinėliais

Supjaustyta

60

Įmirkymas/Mirkymas

Pašarinių žaliavų (paprastai sėklų) drėkinimas ir minkštinimas, kad sutrumpėtų virimo laikas, būtų lengviau pašalinti luobelę, lengviau sugertų vandenį dygimui paspartinti arba sumažėtų natūralių maistinę vertę mažinančių medžiagų koncentracija.

Įmirkyta

61

Purškiamasis džiovinimas

Skysčio drėgnumo mažinimas: skysta pašarinė medžiaga išpurškiama jos paviršiaus ir svorio santykiui padidinti ir per ją pučiamas šiltas oras.

Išdžiovinta purškiant

62

Kaitinimas suslėgus

Kaitinimas ir virimas naudojant suspaustus garus virškinamumui pagerinti.

Pakaitinta suslėgus

63

Skrudinimas

Kaitinimas (paprastai aliejinių augalų sėklų) sausu karščiu, pvz., natūraliems maistinę vertę mažinantiems veiksniams susilpninti arba pašalinti.

Skrudinta

64

Ultrafiltravimas

Skysčių filtravimas per membraną, pralaidžią tik mažoms molekulėms.

Ultrafiltruota

65

Gemalų šalinimas

Visiškas arba dalinis sutraiškytų javų grūdų gemalo pašalinimas.

Pašalintas gemalas

66

Mikronizavimas infraraudonaisiais spinduliais

Terminis procesas, kurio metu javai, šaknys, sėklos ar gumbai arba jų gaminiai virinami ir kepinami naudojant infraraudonųjų spindulių šilumą.

Mikronizuota infraraudonaisiais spinduliais

67

Aliejaus ir (arba) riebalų ir sukietintųjų aliejų ir (arba) riebalų skaidymas

Cheminis riebalų ir (arba) aliejų hidralizavimo procesas. Riebalams ir (arba) aliejams reaguojant su vandeniu esant aukštai temperatūrai ir slėgiui hidrofobinės sąveikos etapu galima gauti neapdorotas riebalų rūgštis, o hidrofilinės sąveikos etapu – glicerolio vandenis (neapdorotą glicerolį).

Skaidyta

C   DALIS

Pašarinių žaliavų sąrašas

1.   Javų grūdai ir jų produktai

Numeris

Pavadinimas

Aprašas

Informacija, kurią privaloma nurodyti

1.1.1

Miežiai

Hordeum vulgare L. rūšies miežių grūdai. Gali būti apsaugoti nuo suirimo didžiajame skrandyje.

 

1.1.2

Pūsti miežiai

Produktas, gaunamas iš sumaltų arba skaldytų miežių, drėgnoje ir šiltoje aplinkoje apdorojamų slėgiu.

Krakmolas

1.1.3

Kepinti miežiai

Iš dalies kepintas neryškios spalvos miežių kepinimo produktas.

Krakmolas, jei > 10 %

Žali baltymai, jei > 15 %

1.1.4

Miežių dribsniai

Produktas, gaunamas suslėgus kaitinant arba mikronizuojant infraraudonaisiais spinduliais ir mechaniškai valcuojant lukštentus miežius. Produkte gali būti nedidelis miežių lukštų kiekis. Produktas gali būti apsaugotas nuo suirimo didžiajame skrandyje.

Krakmolas

1.1.5

Miežių ląsteliena

Miežių krakmolo gamybos produktas. Pagrindinė jo sudedamoji dalis – ląsteliena, taip pat endospermo dalelės.

Žalia ląsteliena

Žali baltymai, jei > 10 %

1.1.6

Miežių lukštai

Etanolio gamybos iš krakmolo produktas, gaunamas sumalus, persijojus ir išlukštenus miežių grūdus.

Žalia ląsteliena

Žali baltymai, jei > 10 %

1.1.7

Miežinės pamiltės

Produktas, gaunamas sijotus lukštentus miežius perdirbant į perlines ir smulkias kruopas arba miltus. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – endospermo dalelės su smulkiomis išorinės luobelės skiautelėmis ir tam tikras grūdų atsijų kiekis.

Žalia ląsteliena

Krakmolas

1.1.8

Miežių baltymai

Miežių produktas, gaunamas atskiriant krakmolą ir sėlenas. Pagrindinė jo sudedamoji dalis – baltymai.

Žali baltymai

1.1.9

Miežių baltymų pašaras

Miežių produktas, gaunamas atskiriant krakmolą. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – baltymai ir endospermo dalelės.

Drėgnis, jei < 45 % arba > 60 %

Jei drėgnis < 45 %:

Žali baltymai

Krakmolas

1.1.10

Miežių sunka

Miežių produktas, gaunamas drėgnuoju būdu ekstrahuojant baltymus ir krakmolą.

Žali baltymai

1.1.11

Miežių sėlenos

Miltų gamybos produktas, gaunamas sijojant lukštentų miežių grūdus. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – išorinės luobelės skiautelės ir grūdų, iš kurių pašalinta didžioji endospermo dalis, dalelės.

Žalia ląsteliena

1.1.12

Skystas miežių krakmolas

Gaminant iš miežių krakmolą gaunama antrinė krakmolo frakcija.

Jei drėgnis < 50 %:

Krakmolas

1.1.13

Salyklinių miežių atsijos

Mechaninio sijojimo (frakcionavimo pagal dydį) produktas, kurio sudedamosios dalys – smulkūs miežių brnaduoliai ir miežių branduolių frakcijos, atskirtos prieš salyklo daiginimą.

Žalia ląsteliena

Žali pelenai, jei > 2,2 %

1.1.14

Salykliniai miežiai ir smulkios salyklo dalelės

Produktas, kurio sudedamosios dalys – miežių branduolių ir salyklo frakcijos, atskirtos daiginant salyklą.

Žalia ląsteliena

1.1.15

Salyklinių miežių lukštai

Salyklinių miežių valymo produktas, kurio sudedamosios dalys – lukštų frakcijos ir smulkios dalelės.

Žalia ląsteliena

1.1.16

Drėgni kietieji miežių žlaugtai

Etanolio gamybos iš miežių produktas. Jo sudedamoji dalis – kietoji pašaro frakcija iš distiliuojamos medžiagos.

Drėgnis, jei < 65 % arba > 88 %

Jei drėgnis < 65 %:

Žali baltymai

1.1.17

Drėgni tirpūs miežių žlaugtai

Etanolio gamybos iš miežių produktas. Jo sudedamoji dalis – tirpi pašaro frakcija iš distiliuojamos medžiagos.

Drėgnis, jei < 45 % arba > 70 %

Jei drėgnis < 45 %:

Žali baltymai

1.1.18

Salyklas  (13)

Sudaigintų javų produktas, išdžiovintas, sumaltas ir (arba) ekstrahuotas.

 

1.1.19

Salyklo šaknelės  (13)

Salyklinių javų daiginimo ir salyklo valymo produktas, kurio sudedamosios dalys – šaknelės, smulkios javų dalelės, lukštai ir smulkūs skaldyti salyklinių javų grūdai. Jis gali būti sumaltas.

 

1.2.1

Kukurūzai  (14)

Zea mays L. ssp. mays rūšies grūdai. Produktas gali būti apsaugotas nuo suirimo didžiajame skrandyje.

 

1.2.2

Kukurūzų dribsniai

Produktas, gaunamas suslėgus kaitinant arba mikronizuojant infraraudonaisiais spinduliais ir mechaniškai valcuojant lukštentus kukurūzus. Produkte gali būti nedidelis kukurūzų lukštų kiekis.

Krakmolas

1.2.3

Kukurūzų pamiltės

Kukurūzų miltų arba smulkių kruopų gamybos produktas. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – išorinės luobelės dalys ir grūdų dalys, iš kurių pašalinta mažiau endospermo negu iš kukurūzų sėlenų. Jame gali būti tam tikras kukurūzų gemalų kiekis.

Žalia ląsteliena

Krakmolas

1.2.4

Kukurūzų sėlenos

Kukurūzų miltų arba smulkių kruopų gamybos produktas. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – išorinės luobelės dalys ir tam tikras kukurūzų gemalų su endospermo dalelėmis kiekis.

Žalia ląsteliena

1.2.5

Kukurūzų burbuolių šerdys

Kukurūzo burbuolės branduolys. Burbuolės sudedamosios dalys – stiebas, grūdai ir lapai.

Žalia ląsteliena

Krakmolas

1.2.6

Kukurūzų atsijos

Po sijojimo gavus produktą atskirtos kukurūzų branduolių frakcijos.

 

1.2.7

Kukurūzų ląsteliena

Kukurūzų krakmolo gamybos produktas. Pagrindinė produkto sudedamoji dalis – ląsteliena.

Drėgnis, jei < 50 % arba > 70 %

Jei drėgnis < 50 %:

Žalia ląsteliena

1.2.8

Kukurūzų glitimas

Kukurūzų krakmolo gamybos produktas. Pagrindinė jo sudedamoji dalis – glitimas, gaunamas atskiriant krakmolą.

Drėgnis, jei < 70 % arba > 90 %

Jei drėgnis < 70 %:

Žali baltymai

1.2.9

Kukurūzų glitimo pašaras

Produktas, gaunamas gaminant kukurūzų krakmolą. Jo sudedamosios dalys – sėlenos ir kukurūzų žlaugtai. Produkte taip pat gali būti skaldytų kukurūzų ir atliekų, susidariusių iš kukurūzų šalinant gemalų aliejų. Gali būti pridėta kitų produktų, gautų iš krakmolo ir rafinuojant arba fermentuojant krakmolo produktus.

Drėgnis, jei < 40 % arba > 65 %

Jei drėgnis < 40 %:

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

Krakmolas

1.2.10

Kukurūzų gemalai

Kukurūzų smulkių kruopų, miltų arba krakmolo gamybos produktas. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – kukurūzų gemalai, išorinės luobelės skiautelės ir endospermo dalelės.

Drėgnis, jei < 40 % arba > 60 %

Jei drėgnis < 40 %:

Žali baltymai

Žali riebalai

1.2.11

Kukurūzų gemalų išspaudos

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas išspaudus apdorotus kukurūzų gemalus, nuo kurių dar gali būti neatskirtos endospermo ir sėklos luobelių dalelės.

Žali baltymai

Žali riebalai

1.2.12

Kukurūzų gemalų miltai

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant apdorotus kukurūzų gemalus.

Žali baltymai

1.2.13

Žalias kukurūzų gemalų aliejus

Produktas, gaunamas iš kukurūzų gemalų.

Žali riebalai

1.2.14

Pūsti kukurūzai

Produktas, gaunamas iš sumaltų arba skaldytų kukurūzų, drėgnoje ir šiltoje aplinkoje apdorojant slėgiu.

Krakmolas

1.2.15

Kukurūzų ekstraktas

Koncentruotas skystis, liekantis įmirkius kukurūzus.

Drėgnis, jei < 45 % arba > 65 %

Jei drėgnis < 45 %:

Žali baltymai

1.2.16

Paprastųjų kukurūzų silosas

Paprastųjų kukurūzų perdirbimo pramonės šalutinis produktas, kurio sudedamosios dalys – sukapoti ir nusausinti arba išspausti burbuolių branduoliai, lukštai ir šerdžių dalys. Gaunamas kapojant paprastųjų kukurūzų burbuoles, lukštus ir lapus bei branduolius.

Žalia ląsteliena

1.2.17

Sutraiškyti kukurūzai, iš kurių pašalintas gemalas

Produktas, gaunamas šalinant traiškytų kukurūzų gemalus. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – endospermo dalys ir jame gali būti tam tikras kukurūzų gemalų su išorinių luobelių dalelėmis kiekis.

Žalia ląsteliena

Krakmolas

1.3.1

Soros

Panicum miliaceum L. rūšies sorų grūdai.

 

1.4.1

Avižos

Avena sativa L. ir kitų rūšių avižų grūdai.

 

1.4.2

Lukštentos avižos

Lukštenti avižų grūdai. Jie gali būti apdoroti garais.

 

1.4.3

Avižiniai dribsniai

Produktas, gaunamas suslėgus kaitinant arba mikronizuojant infraraudonaisiais spinduliais ir mechaniškai valcuojant lukštentas avižas. Produkte gali būti nedidelis avižų lukštų kiekis.

Krakmolas

1.4.4

Avižinės pamiltės

Produktas, gaunamas sijotas lukštentas avižas perdirbant į avižines kruopas ir miltus. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – avižų sėlenos ir nedidelis kiekis endospermo dalelių.

Žalia ląsteliena

Krakmolas

1.4.5

Avižų sėlenos

Miltų gamybos produktas, gaunamas sijojant lukštentų avižų grūdus. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – išorinės luobelės dalys ir grūdų, iš kurių pašalinta didžioji endospermo dalis, dalelės.

Žalia ląsteliena

1.4.6

Avižų lukštai

Produktas, gaunamas lukštenant avižų grūdus.

Žalia ląsteliena

1.4.7

Pūstos avižos

Produktas, gaunamas iš sumaltų arba skaldytų avižų, drėgnoje ir šiltoje aplinkoje apdorojant slėgiu.

Krakmolas

1.4.8

Avižinės kruopos

Išvalytos avižos, be lukštų.

Žalia ląsteliena

Krakmolas

1.4.9

Avižiniai miltai

Produktas, gaunamas malant avižų grūdus.

Žalia ląsteliena

Krakmolas

1.4.10

Pašariniai avižų miltai

Avižų produktas, gautas nulukštenus avižas, kuriame yra didelis krakmolo kiekis.

Žalia ląsteliena

1.4.11

Avižinis pašaras

Produktas, gaunamas sijotas lukštentas avižas perdirbant į avižines kruopas ir miltus. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – avižų sėlenos ir nedidelis kiekis endospermo dalelių.

Žalia ląsteliena

1.5.1

Bolivinių balandų sėklų rupiniai

Bolivinės balandos (Chenopodium quinoa Willd.) išvalytos sėklos, iš kurių viršutinio sluoksnio pašalintas saponinas.

 

1.6.1

Skaldyti ryžiai

Ryžių (Oryza sativa L.) branduolių dalys, trumpesnės nei trys ketvirčiai viso branduolio. Ryžiai gali būti apvirti.

Krakmolas

1.6.2

Malti ryžiai

Lukštenti ryžiai, iš kurių malant buvo beveik visai pašalinti sėlenos ir gemalai. Ryžiai gali būti apvirti.

Krakmolas

1.6.3

Drebutiniai ryžiai

Produktas, gaunamas iš sumaltų arba skaldytų ryžių drebutinant.

Krakmolas

1.6.4

Ekstruduoti ryžiai

Produktas, gaunamas ekstruduojant ryžių miltus.

Krakmolas

1.6.5

Ryžių dribsniai

Produktas, gaunamas gaminant drebutinių arba skaldytų ryžių branduolių dribsnius.

Krakmolas

1.6.6

Lukštenti ryžiai

Žaliaviniai ryžiai (Oryza Sativa L.), nuo kurių pašalinti tiktai lukštai. Jie gali būti apvirti. Lukštenant ir apdorojant gali būti prarandamas tam tikras sėlenų kiekis.

Krakmolas

Žalia ląsteliena

1.6.7

Malti pašariniai ryžiai

Produktas, gaunamas sumalus pašarinius ryžius, kurių sudedamosios dalys – žali pusiau stikliški arba nenunokę grūdai, išsijoti malant lukštentus ryžius, arba paprasti nulukštenti grūdai, geltoni arba dėmėti.

Krakmolas

1.6.8

Ryžių miltai

Produktas, gaunamas malant šlifuotus ryžius. Ryžiai gali būti apvirti.

Krakmolas

1.6.9

Lukštentų ryžių miltai

Produktas, gaunamas malant lukštentus ryžius. Ryžiai gali būti apvirti.

Krakmolas

Žalia ląsteliena

1.6.10

Ryžių sėlenos

Ryžių šlifavimo produktas, kurio pagrindinės sudedamosios dalys – išoriniai branduolio sluoksniai (apyvaisis, luobelė, branduolys, aleuronas) ir gemalo dalys. Ryžiai gali būti apvirti arba ekstruduoti.

Žalia ląsteliena

1.6.11

Ryžių sėlenos su kalcio karbonatu

Ryžių šlifavimo produktas, kurio sudedamosios dalys – išoriniai branduolio sluoksniai (apyvaisis, luobelė, branduolys, aleuronas) ir gemalo dalys. Jame gali būti iki 23 % kalcio karbonato, naudojamo kaip pagalbinė perdirbimo medžiaga. Ryžiai gali būti apvirti.

Žalia ląsteliena

Kalcio karbonatas

1.6.12

Ryžių sėlenos, iš kurių pašalinti riebalai

Ryžių sėlenos, gaunamos ekstrahuojant aliejų. Produktas gali būti apsaugotas nuo suirimo didžiajame skrandyje.

Žalia ląsteliena

1.6.13

Ryžių sėlenų aliejus

Iš stabilizuotų ryžių sėlenų gaunamas aliejus.

Žali riebalai

1.6.14

Ryžių pamiltės

Ryžių miltų ir krakmolo gamybos produktas, gaunamas šlifuojant sausuoju ir drėgnuoju būdu ir sijojant. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – krakmolas, baltymai, riebalai ir ląsteliena. Ryžiai gali būti apvirti. Juose gali būti iki 0,25 % natrio ir iki 0,25 % sulfato.

Krakmolas, jei > 20 %

Žali baltymai, jei > 10 %

Žali riebalai, jei > 5 %

Žalia ląsteliena

1.6.15

Ryžių pamiltės su kalcio karbonatu

Ryžių šlifavimo produktas, kurio pagrindinės sudedamosios dalys – aleurono sluoksnio ir endospermo dalelės. Jame gali būti iki 23 % kalcio karbonato, naudojamo kaip pagalbinė perdirbimo medžiaga. Ryžiai gali būti apvirti.

Krakmolas

Žali baltymai

Žali riebalai

Žalia ląsteliena

Kalcio karbonatas

1.6.17

Ryžių gemalai

Ryžių šlifavimo produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – gemalai.

Žali riebalai

Žali baltymai

1.6.18

Ryžių gemalų išspaudos

Produktas, gaunamas traiškant ryžių gemalus siekiant išspausti aliejų.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žalia ląsteliena

1.6.20

Ryžių baltymai

Ryžių krakmolo gamybos produktas, gaunamas malant drėgnuoju būdu, sijojant, atskiriant, koncentruojant ir džiovinant.

Žali baltymai

1.6.21

Skystas poliruotų ryžių pašaras

Koncentruotas skystas produktas, gaunamas drėgnuoju būdu malant ir sijojant ryžius.

Krakmolas

1.6.22

Pūsti ryžiai

Produktas, gaunamas ekspanduojant ryžių branduolius arba skaldytų ryžių branduolius.

Krakmolas

1.6.23

Fermentuoti ryžiai

Produktas, gaunamas fermentuojant ryžius.

Krakmolas

1.6.24

Deformuoti malti ryžiai/Kreidiški malti ryžiai

Ryžų šlifavimo produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis sveiki arba skaldyti deformuoti branduoliai ir (arba) kreidiški branduoliai ir (arba) pažeisti branduoliai. Produktas gali būti apvirtas.

Krakmolas

1.6.25

Nesubrendę malti ryžiai

Ryžų šlifavimo produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – nesubrendę ir (arba) kreidiški branduoliai.

Krakmolas

1.7.1

Rugiai

Secale cereale L. rūšies grūdai.

 

1.7.2

Ruginės pamiltės

Ruginių miltų gamybos produktas, gaunamas persijojus ruginius miltus. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – endospermo dalelės su smulkiomis išorinės luobelės skiautelėmis ir įvairios grūdų dalys.

Krakmolas

Žalia ląsteliena

1.7.3

Ruginis pašaras

Ruginių miltų gamybos produktas, gaunamas persijojus ruginius miltus. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – išorinės luobelės dalys ir grūdų, iš kurių pašalinta mažiau endospermo nei iš rugių sėlenų, dalelės.

Krakmolas

Žalia ląsteliena

1.7.4

Ruginės sėlenos

Ruginių miltų gamybos produktas, gaunamas persijojus ruginius miltus. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – išorinės luobelės skiautelės ir grūdų, iš kurių pašalinta didžioji endospermo dalis, dalelės.

Krakmolas

Žalia ląsteliena

1.8.1

Dvispalviai sorgai; [Milo]

Sorghum bicolor (L). Moench rūšies grūdai ir (arba) sėklos.

 

1.8.2

Baltieji sorgai

Baltųjų sorgų grūdai.

 

1.8.3

Sorgų glitimo pašaras

Džiovintas produktas, gaunamas atskiriant sorgų krakmolą. Pagrindinė jo sudedamoji dalis – sėlenos ir nedidelis glitimo kiekis. Produkte taip pat gali būti sausų maceravimui naudoto vandens likučių ir gemalų.

Žali baltymai

1.9.1

Speltos

Triticum spelta L., Triticum dicoccum Schrank, Triticum monococcum rūšių grūdai.

 

1.9.2

Speltų sėlenos

Speltų miltų gamybos produktas. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – išorinės luobelės skiautelės ir nedidelis speltų gemalų su endospermo dalelėmis kiekis.

Žalia ląsteliena

1.9.3

Speltų lukštai

Produktas, gaunamas lukštenant speltų sėklas.

Žalia ląsteliena

1.9.4

Speltų pamiltės

Produktas, gaunamas perdirbant sijotas, lukštentas speltas į speltų miltus. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – endospermo dalelės su smulkiomis išorinės luobelės dalimis ir tam tikras grūdų atsijų kiekis.

Žalia ląsteliena

Krakmolas

1.10.1

Kvietrugiai

Triticum × Secale L. hibrido grūdai.

 

1.11.1

Paprastieji kviečiai

Triticum aestivum L., Triticum durum Desf. ir kitų išvestų kviečių rūšių grūdai. Produktas gali būti apsaugotas nuo suirimo didžiajame skrandyje.

 

1.11.2

Kviečių šaknelės

Salyklinių kviečių daiginimo ir salyklo valymo produktas, kurio sudedamosios dalys – šaknelės, javų smulkios dalelės, lukštai ir smulkūs skaldyti salyklinių kviečių grūdai.

 

1.11.3

Drebutiniai kviečiai

Produktas, gaunamas iš sumaltų arba skaldytų kviečių, drėgnoje ir šiltoje aplinkoje apdorojant slėgiu.

Krakmolas

1.11.4

Kvietinės pamiltės

Kvietinių miltų gamybos produktas, gaunamas iš sijotų kviečių grūdų arba lukštentų speltų. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – endospermo dalelės su smulkiomis išorinės luobelės dalimis ir tam tikras grūdų atsijų kiekis.

Žalia ląsteliena

Krakmolas

1.11.5

Kvietiniai dribsniai

Produktas, gaunamas suslėgus kaitinant arba mikronizuojant infraraudonaisiais spinduliais ir mechaniškai valcuojant lukštentus kviečius. Produkte gali būti nedidelis kviečių lukštų kiekis. Produktas gali būti apsaugotas nuo suirimo didžiajame skrandyje.

Žalia ląsteliena

Krakmolas

1.11.6

Kvietinis pašaras

Kvietinių miltų arba salyklo gamybos produktas, gaunamas iš sijotų kviečių grūdų arba lukštentų speltų. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – išorinės luobelės skiautelės ir grūdų, iš kurių pašalinta mažiau endospermo negu iš kviečių sėlenų, dalelės.

Žalia ląsteliena

1.11.7

Kvietinės sėlenos  (15)

Kvietinių miltų arba salyklo gamybos produktas, gaunamas iš sijotų kviečių grūdų arba lukštentų speltų. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – išorinės luobelės skiautelės ir grūdų, iš kurių pašalinta didžioji endospermo dalis, dalelės.

Žalia ląsteliena

1.11.8

Salyklinių fermentuotų kviečių dalelės

Produktas, gaunamas gaminant kviečių ir kvietinių sėlenų salyklą ir kartu juos fermentuojant. Produktas išdžiovinamas ir sumalamas.

Krakmolas

Žalia ląsteliena

1.11.10

Kviečių ląsteliena

Perdirbant kviečius ekstrahuota ląsteliena. Pagrindinė produkto sudedamoji dalis – ląsteliena.

Drėgnis, jei < 60 % arba > 80 %

Jei drėgnis < 60 %:

Žalia ląsteliena

1.11.11

Kviečių gemalai

Kvietinių miltų gamybos produktas, kurio pagrindinės sudedamosios dalys – malant atskirti valcuoti arba nevalcuoti kviečių gemalai, nuo kurių dar gali būti neatskirtos endospermo ir išorinės luobelės dalelės.

Žali baltymai

Žali riebalai

1.11.12

Fermentuoti kviečių gemalai

Kviečių gemalų fermentavimo produktas su inaktyvuotais mikroorganizmais.

Žali baltymai

Žali riebalai

1.11.13

Kviečių gemalų išspaudos

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant Triticum aestivum L., Triticum durum Desf ir kitų rūšių kviečių ir lukštentų Triticum spelta L., Triticum dicoccum Schrank, Triticum monococcum L. speltų gemalus, nuo kurių dar gali būti neatskirtos endospermo ir sėklos luobelių dalelės.

Žali baltymai

1.11.15

Kviečių baltymai

Kviečių baltymai, ekstrahuoti gaminant krakmolą arba etanolį; jie gali būti iš dalies hidrolizuoti.

Žali baltymai

1.11.16

Kviečių glitimo pašaras

Kviečių krakmolo ir glitimo gamybos produktas. Jo sudedamosios dalys – sėlenos, iš kurių pašalinta dalis gemalų. Produkte gali būti kviečių sunkos, skaldytų kviečių ir kitų produktų, gautų iš krakmolo ir rafinuojant arba fermentuojant krakmolo produktus.

Drėgnis, jei < 45 % arba > 60 %

Jei drėgnis < 45 %:

Žali baltymai

Krakmolas

1.11.18

Baltymų gausus kviečių glitimas

Kviečių baltymai, kurių klampusis elastingumas hidratavus yra didelis ir kuriuose yra ne mažiau kaip 80 % baltymų (N × 6,25) ir sausoje medžiagoje – ne daugiau kaip 2 % pelenų.

Žali baltymai

1.11.19

Skystas kviečių krakmolas

Produktas, gaunamas iš kviečių gaminant krakmolą ir (arba) gliukozę ir glitimą.

Drėgnis, jei < 65 % arba > 85 %

Jei drėgnis < 65 %:

Krakmolas

1.11.20

Baltymingas kviečių krakmolas, iš kurio iš dalies pašalintas cukrus

Kviečių krakmolo gamybos produktas, kurio pagrindinės sudedamosios dalys – iš dalies cukrintas krakmolas, tirpieji baltymai ir kitos tirpios endospermo dalelės.

Žali baltymai

Krakmolas

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze

1.11.21

Kviečių sunka

Kviečių produktas, gaunamas drėgnuoju būdu ekstrahuojant baltymus ir krakmolą. Produktas gali būti hidrolizuotas.

Drėgnis, jei < 55 % arba > 85 %

Jei drėgnis < 55 %:

Žali baltymai

1.11.22

Kviečių mielių koncentratas

Skystas šalutinis produktas, susidarantis fermentuojant kviečių krakmolą alkoholio gamybai.

Drėgnis, jei < 60 % arba > 80 %

Jei drėgnis < 60 %:

Žali baltymai

1.11.23

Salyklinių kviečių atsijos

Mechaninio sijojimo (dalelių frakcionavimo) produktas, kurio sudedamosios dalys – smulkūs kviečių branduoliai ir kviečių branduolių frakcijos, atskirtos prieš salyklo daiginimo procesą.

Žalia ląsteliena

1.11.24

Salykliniai kviečiai ir smulkios salyklo dalelės

Produktas, kurio sudedamosios dalys – kviečių branduolių frakcijos ir salyklas, atskirti salyklo daiginimo proceso metu.

Žalia ląsteliena

1.11.25

Salyklinių kviečių lukštai

Salyklinių kviečių valymo produktas, kurio sudedamosios dalys – lukštų frakcijos ir smulkios dalelės.

Žalia ląsteliena

1.12.2

Grūdų miltai  (16)

Miltai, gaunami malant grūdus.

Krakmolas

Žalia ląsteliena

1.12.3

Grūdų baltymų koncentratas  (16)

Koncentruotas ir išdžiovintas produktas, gaunamas iš grūdų po to, kai fermentuojant mieles iš jų buvo pašalintas krakmolas.

Žali baltymai

1.12.4

Javų grūdų atsijos  (16)

Mechaninio sijojimo (dalelių frakcionavimo) produktas, kurio sudedamosios dalys – smulkūs grūdai ir grūdų branduolių, kurie gali būti sudaiginti, frakcijos, atskirtos prieš tolesnį grūdų apdorojimą. Produkto sudėtyje yra daugiau žalios ląstelienos (pvz., lukštų), nei nefrakcionuotuose javuose.

Žalia ląsteliena

1.12.5

Grūdų gemalai  (16)

Grūdų malimo ir krakmolo gamybos produktas, kurio pagrindinės sudedamosios dalys – malant atskirti valcuoti arba nevalcuoti grūdų gemalai, nuo kurių dar gali būti neatskirtos endospermo ir išorinės luobelės dalelės.

Žali baltymai

Žali riebalai

1.12.6

Grūdų žlaugtų sirupas  (16)

Grūdų produktas, gaunamas išgarinus grūdų spiritui gaminti naudotų grūdų fermentavimo ir distiliavimo žlaugtų koncentratą.

Drėgnis, jei < 45 % arba > 70 %

Jei drėgnis < 45 %:

Žali baltymai

1.12.7

Drėgni grūdų žlaugtai  (16)

Drėgnas produktas, gaunamas centrifuguojant ir (arba) filtruojant grūdų spiritui gaminti naudotų grūdų fermentavimo ir distiliavimo žlaugtus.

Drėgnis, jei < 65 % arba > 88 %

Jei drėgnis < 65 %:

Žali baltymai

1.12.8

Žlaugtų sunkos koncentratas  (16)

Drėgnas alkoholio gamybos produktas, gaunamas fermentuojant ir distiliuojant kviečių mentalą ir cukraus sirupą, prieš tai atskyrus sėlenas ir glitimą. Juose taip pat gali būti fermentacijai naudotų mikroorganizmų negyvų ląstelių ir (arba) jų dalių.

Drėgnis, jei < 65 % arba > 88 %

Jei drėgnis < 65 %:

Žali baltymai, jei > 10 %

1.12.9

Grūdų žlaugtai ir sunka  (16)

Alkoholio gamybos produktas, gaunamas fermentuojant ir distiliuojant javų grūdų mentalą ir (arba) kitus produktus, kuriuose yra krakmolo ir cukraus. Juose taip pat gali būti fermentacijai naudotų mikroorganizmų negyvų ląstelių ir (arba) jų dalių. Jame gali būti 2 % sulfato. Produktas gali būti apsaugotas nuo suirimo didžiajame skrandyje.

Drėgnis, jei < 60 % arba > 80 %

Jei drėgnis < 60 %:

Žali baltymai

1.12.10

Džiovinti grūdų žlaugtai

Alkoholio distiliacijos produktas, gaunamas džiovinant kietas susifermentavusių grūdų nuosėdas. Produktas gali būti apsaugotas nuo suirimo didžiajame skrandyje.

Žali baltymai

1.12.11

Tamsieji grūdų žlaugtai  (16); [Džiovinti grūdų žlaugtai ir sunka]  (16)

Alkoholio distiliavimo produktas, gaunamas džiovinant kietas susifermentavusių grūdų nuosėdas, į kurias įdėta žlaugtų sirupo arba garintų žlaugtų. Produktas gali būti apsaugotas nuo suirimo didžiajame skrandyje.

Žali baltymai

1.12.12

Salyklojai  (16)

Alaus gamybos produktas, kurio sudedamosios dalys – salyklinių ir nesalyklinių grūdų ir kitų krakmolingų medžiagų liekanos, kuriose gali būti apynių. Produktas paprastai parduodamas drėgnas, bet gali būti parduodamas ir išdžiovintas. Jame gali būti iki 0,3 % dimetilo polisiloksano, iki 1,5 % fermentų ir iki 1,8 % bentonito.

Drėgnis, jei < 65 % arba > 88 %

Jei drėgnis < 65 %:

Žali baltymai

1.12.13

Salyklo nuosėdos  (16)

Javų viskio gamybos kietas produktas. Jo sudedamosios dalys – daigintų javų ekstrahavimo karštu vandeniu liekanos. Produktas paprastai parduodamas drėgnas, atskyrus ekstraktą leidžiant skysčiui nusistovėti.

Drėgnis, jei < 65 % arba > 88 %

Jei drėgnis < 65 %:

Žali baltymai

1.12.14

Grūdų mentalas

Kietas produktas, gaunamas gaminant alų, salyklo ekstraktą ir viskio spiritą. Jo sudedamosios dalys – sumalto salyklo ekstrahavimo karštu vandeniu liekanos, kuriose gali būti kitų cukringų arba krakmolingų medžiagų. Produktas paprastai parduodamas drėgnas, išspaudus ekstraktą.

Drėgnis, jei < 65 % arba > 88 %

Jei drėgnis < 65 %:

Žali baltymai

1.12.15

Žlaugtai

Liekanos distiliatoriuje po pirmo salyklinio viskio distiliavimo.

Žali baltymai, jei > 10 %

1.12.16

Žlaugtų sirupas

Po pirmo salyklinio viskio distiliavimo išgarinus žlaugtus distiliatoriuje likęs produktas.

Drėgnis, jei < 45 % arba > 70 %

Jei drėgnis < 45 %:

Žali baltymai


2.   Aliejinių augalų sėklos, aliejinių augalų vaisiai ir jų produktai

Numeris

Pavadinimas

Aprašas

Informacija, kurią privaloma nurodyti

2.1.1

Atalių išspaudos

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant Orbignya veislės atalių palmių riešutus.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žalia ląsteliena

2.2.1

Vasarinių judrų sėklos

Camelina sativa L. Crantz rūšies augalų sėklos.

 

2.2.2

Vasarinių judrų išspaudos

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant vasarinių judrių sėklas.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žalia ląsteliena

2.2.3

Vasarinių judrų miltai

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant ir atitinkamai termiškai apdorojant vasarinių judrių sėklų išspaudas.

Žali baltymai

2.3.1

Kakavos pupelių lukštai

Tikrųjų kakavmedžių (Theobroma cacao L.) pupelių lukštenimo, džiovinimo ir kepinimo liekanos.

Žalia ląsteliena

2.3.2

Kakavos pupelių luobelės

Kakavos pupelių perdirbimo produktas.

Žalia ląsteliena

Žali baltymai

2.3.3

Aplukštentų kakavos pupelių miltai

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant džiovintas ir kepintas tikrojo kakavmedžio (Theobroma cacao L.) pupeles, nuo kurių pašalinta dalis lukšto.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

2.4.1

Kokosų išspaudos

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant riešutinių kokosų (Cocos nucifera L.) džiovintus branduolius (endospermą) ir išorinį apvalkalą.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žalia ląsteliena

2.4.2

Hidrolizuotos kokosų išspaudos

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant ir fermentine hidrolize apdorojant riešutinių kokosų (Cocos nucifera L.) džiovintus branduolius (endospermą) ir išorinį apvalkalą.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žalia ląsteliena

2.4.3

Kokosų miltai

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant kokosinių palmių riešutų džiovintus branduolius (endospermą) ir išorinį apvalkalą.

Žali baltymai

2.5.1

Vilnamedžių sėklos

Gossypium ssp. genties vilnamedžių sėklos, nuo kurių atskirti jas dengiantys plaušai. Produktas gali būti apsaugotas nuo suirimo didžiajame skrandyje.

 

2.5.2

Aplukštentų vilnamedžių sėklų miltai

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant vilnamedžių sėklas, nuo kurių pašalinta dalis lukštų ir plaušai. (Žalios ląstelienos sausojoje medžiagoje turi būti ne daugiau kaip 22,5 %). Produktas gali būti apsaugotas nuo suirimo didžiajame skrandyje.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

2.5.3

Vilnamedžių sėklų išspaudos

Šalutinis aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant vilnamedžių sėklas, nuo kurių pašalinti plaušai.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

Žali riebalai

2.6.1

Aplukštentų žemės riešutų išspaudos

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant valgomųjų arachių (Arachis hypogaea L.) ir kitų arachio (Arachis) genties žemės riešutų sėklas, nuo kurių pašalinta dalis lukštų.

(Žalios ląstelienos sausojoje medžiagoje turi būti ne daugiau kaip 16 %).

Žali baltymai

Žali riebalai

Žalia ląsteliena

2.6.2

Aplukštentų žemės riešutų miltai

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant aplukštentų žemės riešutų išspaudas. (Žalios ląstelienos sausojoje medžiagoje turi būti ne daugiau kaip 16 %).

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

2.6.3

Išlukštentų žemės riešutų išspaudos

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant išlukštentus žemės riešutus.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žalia ląsteliena

2.6.4

Išlukštentų žemės riešutų miltai

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant išlukštentų žemės riešutų išspaudas.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

2.7.1

Kapokmedžių išspaudos

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant kapokmedžių (Ceiba pentadra L. Gaertn.) sėklas.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

2.8.1

Sėmenys

Sėjamųjų linų (Linum usitatissimum L.) sveikos, plokščiai suspaustos arba sumaltos sėklos. (Botaninis grynis ne mažesnis kaip 93 %). Produktas gali būti apsaugotas nuo suirimo didžiajame skrandyje.

 

2.8.2

Sėmenų išspaudos

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant sėmenis. (Botaninis grynis ne mažesnis kaip 93 %).

Žali baltymai

Žali riebalai

Žalia ląsteliena

2.8.3

Sėmenų miltai

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant ir atitinkamai termiškai apdorojant sėmenų išspaudas. Produktas gali būti apsaugotas nuo suirimo didžiajame skrandyje.

Žali baltymai

2.8.4

Sėmenų išspaudų pašaras

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant sėmenis. (Botaninis grynis ne mažesnis kaip 93 %). Jame gali būti iki 1 % balinamosios žemės ir filtravimą greitinančių priemonių (pvz., diatomito, amorfinių silikatų ir silicio, filosilikatų ir celiuliozės arba medienos plaušų) ir žalių lecitinų iš integruoto smulkinimo ir rafinavimo.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žalia ląsteliena

2.8.5

Sėmenų miltų pašaras

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant ir atitinkamai termiškai apdorojant sėmenų išspaudas. Jame gali būti iki 1 % balinamosios žemės ir filtravimą greitinančių priemonių (pvz., diatomito, amorfinių silikatų ir silicio, filosilikatų ir celiuliozės arba medienos plaušų) ir žalių lecitinų iš integruoto smulkinimo ir rafinavimo. Produktas gali būti apsaugotas nuo suirimo didžiajame skrandyje.

Žali baltymai

2.9.1

Garstyčių sėlenos

Garstyčių (Brassica juncea L.) gamybos produktas. Jo sudedamosios dalys – išorinės luobelės skiautelės ir grūdų dalelės.

Žalia ląsteliena

2.9.2

Garstyčių sėklų miltai

Produktas, gaunamas ekstrahuojant lakųjį garstyčių aliejų iš garstyčių sėklų.

Žali baltymai

2.10.1

Aliejinių juodvų sėklos

Astrinių šeimos Guizotia abyssinica (L.F.) Cass augalų sėklos.

 

2.10.2

Aliejinių juodvų išspaudos

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant aliejinių juodvų sėklas. (Druskos rūgštyje netirpių pelenų kiekis ne didesnis kaip 3,4 %).

Žali baltymai

Žali riebalai

Žalia ląsteliena

2.11.1

Alyvuogių išspaudos

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant išspaustus europinio alyvmedžio Olea europea L. vaisius, kuo geriau atskirtus nuo kauliuko dalių.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

Žali riebalai

2.11.2

Alyvuogių miltų, iš kurių pašalinti riebalai, pašaras

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant ir atitinkamai termiškai apdorojant alyvuogių išspaudas, kuo geriau atskirtas nuo branduolio dalių. Jame gali būti iki 1 % balinamosios žemės ir filtravimą greitinančių priemonių (pvz., diatomito, amorfinių silikatų ir silicio, filosilikatų ir celiuliozės arba medienos plaušų) ir žalių lecitinų iš integruoto smulkinimo ir rafinavimo.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

2.11.3

Alyvuogių miltai, iš kurių pašalinti riebalai

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant ir atitinkamai termiškai apdorojant alyvuogių išspaudas, kuo geriau atskirtas nuo kauliuko dalių.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

2.12.1

Alyvpalmių sėklų išspaudos

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant kuo geriau išlukštentas gvinėjinių alyvpalmių Elaeis guineensis Jacq. ir Corozo oleifera (HBK) L. H. Bailey (Elaeis melanococca auct.) sėklas.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

Žali riebalai

2.12.2

Alyvpalmių sėklų miltai

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant kuo geriau išlukštentas alyvpalmių sėklas.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

2.13.1

Aguročių ir moliūgų sėklos

Moliūgų šeimos Cucurbita pepo L. ir Cucurbita genties augalų sėklos.

 

2.13.2

Aguročių ir moliūgų sėklų išspaudos

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant moliūgų šeimos Cucurbita pepo L. ir Cucurbita genties augalų sėklas.

Žali baltymai

Žali riebalai

2.14.1

Rapsų sėklos  (17)

Schulz ir Brassica napus ssp. oleifera (Metzg.) rapsų sėklos. Sinsk., Indiškojo bastučio Brassica napus L. var. glauca (Roxb.) O.E. Schulz ir Brassica rapa ssp. oleifera (Metzg.) Sinsk. rapsų sėklos. Botaninis grynis ne mažesnis kaip 94 %. Produktas gali būti apsaugotas nuo suirimo didžiajame skrandyje.

 

2.14.2

Rapsų sėklų išspaudos

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant rapsų sėklas. Produktas gali būti apsaugotas nuo suirimo didžiajame skrandyje.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žalia ląsteliena

2.14.3

Rapsų sėklų miltai

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant ir atitinkamai termiškai apdorojant rapsų sėklų išspaudas. Produktas gali būti apsaugotas nuo suirimo didžiajame skrandyje.

Žali baltymai

2.14.4

Ekstruduotos rapsų sėklos

Produktas, gaunamas iš sveikų rapsų sėklų, apdorojamų drėgnoje ir šiltoje aplinkoje ir slėgiu gerinant krakmolo savybę tirštėti. Produktas gali būti apsaugotas nuo suirimo didžiajame skrandyje.

Žali baltymai

Žali riebalai

2.14.5

Rapsų sėklų baltymų koncentratas

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas atskiriant rapsų sėklų išspaudų arba rapsų sėklų baltymų dalis.

Žali baltymai

2.14.6

Rapsų sėklų išspaudų pašaras

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant rapsų sėklas. Jame gali būti iki 1 % balinamosios žemės ir filtravimą greitinančių priemonių (pvz., diatomito, amorfinių silikatų ir silicio, filosilikatų ir celiuliozės arba medienos plaušų) ir žalių lecitinų iš integruoto smulkinimo ir rafinavimo. Produktas gali būti apsaugotas nuo suirimo didžiajame skrandyje.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žalia ląsteliena

2.14.7

Rapsų sėklų miltų pašaras

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant ir atitinkamai termiškai apdorojant rapsų sėklų išspaudas. Jame gali būti iki 1 % balinamosios žemės ir filtravimą greitinančių priemonių (pvz., diatomito, amorfinių silikatų ir silicio, filosilikatų ir celiuliozės arba medienos plaušų) ir žalių lecitinų iš integruoto smulkinimo ir rafinavimo. Produktas gali būti apsaugotas nuo suirimo didžiajame skrandyje.

Žali baltymai

2.15.1

Dygminų sėklos

Astrinių šeimos Carthamus tinctorius L. rūšies augalų sėklos.

 

2.15.2

Aplukštentų dygminų sėklų miltai

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant aplukštentų dygminų sėklas.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

2.15.3

Dygminų lukštai

Produktas, gaunamas lukštenant dygminų sėklas.

Žalia ląsteliena

2.16.1

Sezamų sėklos

Pedalijinių šeimos Sesamum indicum L. augalų sėklos.

 

2.17.1

Aplukštentos sezamų sėklos

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas pašalinant dalį lukštų.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

2.17.2

Sezamų lukštai

Produktas, gaunamas lukštenant sezamų sėklas.

Žalia ląsteliena

2.17.3

Sezamų sėklų išspaudos

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant sezamų sėklas (druskos rūgštyje netirpių pelenų kiekis ne didesnis kaip 5 %).

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

Žali riebalai

2.18.1

Srudintos sojos

Atitinkamai termiškai apdorotos gauruotųjų sojų (Glycine max. L. Merr.) pupelės. (Ureazės aktyvumas ne didesnis kaip 0,4 mg N/g/min.). Produktas gali būti apsaugotas nuo suirimo didžiajame skrandyje.

 

2.18.2

Sojų išspaudos

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant sojų sėklas.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žalia ląsteliena

2.18.3

Sojų (nelukštentų) rupiniai

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant ir atitinkamai termiškai apdorojant sojas. (Ureazės aktyvumas ne didesnis kaip 0,4 mg N/g/min.).

Produktas gali būti apsaugotas nuo suirimo didžiajame skrandyje.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

jei > 8 % sausojoje medžiagoje

2.18.4

Lukštentų sojų rupiniai

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant ir atitinkamai termiškai apdorojant lukštentas sojas. (Ureazės aktyvumas ne didesnis kaip 0,5 mg N/g/min.). Produktas gali būti apsaugotas nuo suirimo didžiajame skrandyje.

Žali baltymai

2.18.5

Sojų lukštai

Produktas, gaunamas išlukštenus sojas.

Žalia ląsteliena

2.18.6

Ekstruduotos sojos

Produktas, gaunamas iš sveikų sojų, apdorojamų drėgnoje ir šiltoje aplinkoje ir slėgiu gerinant krakmolo savybę tirštėti. Produktas gali būti apsaugotas nuo suirimo didžiajame skrandyje.

Žali baltymai

Žali riebalai

2.18.7

Sojų baltymo koncentratas

Produktas, gaunamas iš lukštentų sojų, iš kurių pašalinti riebalai; fermentuotas arba antrą kartą ekstrahuotas laisvojo azoto kiekiui sumažinti.

Žali baltymai

2.18.8

Sojų išspaudos; [Sojų išspaudos]

Produktas, gaunamas ekstrahuojant sojas maisto produktams gaminti.

Žali baltymai

2.18.9

Sojų melasa

Produktas, gaunamas perdirbant sojas.

Žali baltymai

Žali riebalai

2.18.10

Šalutinis sojų perdirbimo produktas

Produktas, gaunamas perdirbant sojas maisto produktams iš sojų gaminti.

Žali baltymai

2.18.11

Sojos

Gauruotųjų sojų (Glycine max. L. Merr.) pupelės.

Ureazės aktyvumas ne didesnis kaip 0,4 mg N/g/min.

2.18.12

Sojų dribsniai

Produktas, gaunamas suslėgus kaitinant arba mikronizuojant infraraudonaisiais spinduliais ir mechaniškai valcuojant lukštentas sojas. (Ureazės aktyvumas ne didesnis kaip 0,4 mg N/g/min.).

Žali baltymai

2.18.13

Sojų rupinių pašaras

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant ir atitinkamai termiškai apdorojant sojas. (Ureazės aktyvumas ne didesnis kaip 0,4 mg N/g/min.). Jame gali būti iki 1 % balinamosios žemės ir filtravimą greitinančių priemonių (pvz., diatomito, amorfinių silikatų ir silicio, filosilikatų ir celiuliozės arba medienos plaušų) ir žalių lecitinų iš integruoto smulkinimo ir rafinavimo. Produktas gali būti apsaugotas nuo suirimo didžiajame skrandyje.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

jei > 8 % sausojoje medžiagoje

2.18.14

Lukštentų sojų rupinių pašaras

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant ir atitinkamai termiškai apdorojant lukštentas sojas. (Ureazės aktyvumas ne didesnis kaip 0,5 mg N/g/min.). Jame gali būti iki 1 % balinamosios žemės ir filtravimą greitinančių priemonių (pvz., diatomito, amorfinių silikatų ir silicio, filosilikatų ir celiuliozės arba medienos plaušų) ir žalių lecitinų iš integruoto smulkinimo ir rafinavimo. Produktas gali būti apsaugotas nuo suirimo didžiajame skrandyje.

Žali baltymai

2.19.1

Saulėgrąžų sėklos

Helianthus annuus L. augalų sėklos. Produktas gali būti apsaugotas nuo suirimo didžiajame skrandyje.

 

2.19.2

Saulėgrąžų sėklų išspaudos

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant saulėgrąžų sėklas.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žalia ląsteliena

2.19.3

Saulėgrąžų sėklų rupiniai

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant ir atitinkamai termiškai apdorojant saulėgrąžų sėklų išspaudas. Produktas gali būti apsaugotas nuo suirimo didžiajame skrandyje.

Žali baltymai

2.19.4

Lukštentų saulėgrąžų sėklų rupiniai

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant ir atitinkamai termiškai apdorojant saulėgrąžų sėklas, nuo kurių pašalinti lukštai ar jų dalis. Žalios ląstelienos sausojoje medžiagoje turi būti ne daugiau kaip 27,5 %.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

2.19.5

Saulėgrąžų sėklų lukštai

Produktas, gaunamas lukštenant saulėgrąžų sėklas.

Žalia ląsteliena

2.19.6

Saulėgrąžų sėklų rupinių pašaras

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant ir atitinkamai termiškai apdorojant saulėgrąžų sėklų išspaudas. Jame gali būti iki 1 % balinamosios žemės ir filtravimą greitinančių priemonių (pvz., diatomito, amorfinių silikatų ir silicio, filosilikatų ir celiuliozės arba medienos plaušų) ir žalių lecitinų iš integruoto smulkinimo ir rafinavimo. Produktas gali būti apsaugotas nuo suirimo didžiajame skrandyje.

Žali baltymai

2.19.7

Lukštentų saulėgrąžų sėklų rupiniai

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant ir atitinkamai termiškai apdorojant saulėgrąžų sėklas, nuo kurių pašalinti lukštai ar jų dalis. Jame gali būti iki 1 % balinamosios žemės ir filtravimą greitinančių priemonių (pvz., diatomito, amorfinių silikatų ir silicio, filosilikatų ir celiuliozės arba medienos plaušų) ir žalių lecitinų iš integruoto smulkinimo ir rafinavimo. Žalios ląstelienos sausojoje medžiagoje turi būti ne daugiau kaip 27,5 %.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

2.20.1

Aliejus ir augaliniai riebalai  (18)

Iš augalų gaunamas aliejus ir riebalai (išskyrus ricinos aliejų iš ricinmedžio). Produktas gali būti išvalytas nuo gleivių, rafinuotas ir (arba) hidrintas.

Drėgnis, jei > 1 %

2.21.1

Žali lecitinai

Produktas, gaunamas valant nuo gleivių iš aliejinių augalų sėklų ir vaisių gautą žalią aliejų. Valant nuo gleivių žalią aliejų gali būti pridedama citrinų rūgšties, fosforo rūgšties arba natrio hidroksido.

 

2.22.1

Kanapių sėklos

Kontroliuojamos Cannabis sativa L. augalų sėklos, kurių THC kiekis neviršija nustatytojo ES teisės aktuose.

 

2.22.2

Kanapių išspaudos

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant kanapių sėklas.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

2.22.3

Kanapių aliejus

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant kanapių augalus ir sėklas.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žalia ląsteliena

2.23.1

Aguonų sėklos

Papaver somniferum L. augalų sėklos.

 

2.23.2

Aguonų rupiniai

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant aguonų sėklų išspaudas.

Žali baltymai


3.   Ankštinių augalų sėklos ir jų produktai

Numeris

Pavadinimas

Aprašas

Informacija, kurią privaloma nurodyti

3.1.1

Skrudintos pupelės

Phaseolus spp. arba Vigna spp. pupelių sėklos, atitinkamai termiškai apdorotos. Produktas gali būti apsaugotas nuo suirimo didžiajame skrandyje.

 

3.1.2

Pupelių baltymų koncentratas

Produktas, gaunamas iš gaminant krakmolą atskiriamų pupelių sulčių.

Žali baltymai

3.2.1

Džiovintos saldžiosios ceratonijos

Džiovinti saldžiosios ceratonijos medžio Ceratonia siliqua L. vaisiai.

Žalia ląsteliena

3.2.3

Džiovintos saldžiųjų ceratonijų sėklos

Produktas, gaunamas trupinant džiovintus saldžiosios ceratonijos vaisius (ankštis), iš kurių buvo pašalintos saldžiosios ceratonijos pupelės.

Žalia ląsteliena

3.2.4

Džiovintų saldžiųjų ceratonijų sėklų mikronizuoti miltai

Produktas, gaunamas trupinant džiovintus saldžiosios ceratonijos vaisius (ankštis), iš kurių buvo pašalintos saldžiosios ceratonijos pupelės.

Žalia ląsteliena

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze

3.2.5

Saldžiųjų ceratonijų gemalai

Saldžiosios ceratonijos medžio pupelių gemalai.

Žali baltymai

3.2.6

Saldžiųjų ceratonijų gemalų išspaudos

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant saldžiųjų ceratonijų sėklas.

Žali baltymai

3.2.7

Saldžiųjų ceratonijų pupelės (sėklos)

Saldžiosios ceratonijos medžio pupelės.

Žalia ląsteliena

3.3.1

Avinžirniai

Sėjamųjų avinžirnių Cicer arietinum L. sėklos.

 

3.4.1

Lęšinis vikis

Pupinių šeimos augalo Ervum ervilia L. sėklos

 

3.5.1

Ožragių sėklos

Ožragių (Trigonella foenum-graecum) sėklos.

 

3.6.1

Pupenių rupiniai

Produktas, gaunamas ekstrahuojant pupinių šeimos Cyamopsis tetragonoloba (L.) Taub. augalų sėklų augalinius glitėsius.

Žali baltymai

3.6.2

Pupenių gemalų rupiniai

Produktas, gaunamas ekstrahuojant pupenių sėklų gemalų augalinius glitėsius.

Žali baltymai

3.7.1

Pupos

Ankštinių augalų Vicia faba L. ssp. faba var. equina Pers. ir var. minuta (Alef.) Mansf. sėklos.

 

3.7.2

Pupų dribsniai

Produktas, gaunamas suslėgus kaitinant arba mikronizuojant infraraudonaisiais spinduliais ir mechaniškai valcuojant lukštentas pupas.

Krakmolas

Žali baltymai

3.7.3

Pupų luobos; [Paprastųjų pupų lukštai]

Produktas, gaunamas lukštenant pupų sėklas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – išorinis apvalkas.

Žalia ląsteliena

Žali baltymai

3.7.4

Išlukštentos pupos

Produktas, gaunamas lukštenant pupų sėklas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – pupų branduoliai.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

3.7.5

Pupų baltymai

Produktas, gaunamas malant ir oru frakcionuojant pupas.

Žali baltymai

3.8.1

Lęšiai

Valgomųjų lęšių Lens culinaris a.o. Medik. sėklos.

 

3.8.2

Lęšių lukštai

Produktas, gaunamas lukštenant lęšių sėklas.

Žalia ląsteliena

3.9.1

Lubinai

Lubinų Lupinus spp., kurių karčiųjų sėklų dalis nedidelė, sėklos.

 

3.9.2

Išlukštenti lubinai

Išlukštentos lubinų sėklos.

Žali baltymai

3.9.3

Lubinų sėklų luobos; [lubinų lukštai]

Produktas, gaunamas lukštenant lubinų sėklas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – išorinis apvalkas.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

3.9.4

Lubinų išspaudos

Produktas, gaunamas ekstrahavus lubinų sudedamąsias dalis.

Žalia ląsteliena

3.9.5

Lubinų pamiltės

Produktas, gaunamas gaminant lubinų miltus. Pagrindinė jo sudedamoji dalis – sėklaskilčių dalelės ir šiek tiek luobelių.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

3.9.6

Lubinų baltymai

Produktas, gaunamas gaminant krakmolą atskiriant lubinų sunką arba sumalus ir frakcionavus oru.

Žali baltymai

3.9.7

Lubinų baltymų rupiniai

Produktas, gaunamas perdirbant lubinus daug baltymų turintiems rupiniams gaminti.

Žali baltymai

3.10.1

Spindulinės pupuolės

Pupinių šeimos augalo Vigna radiata L. pupos.

 

3.11.1

Žirniai

Pisum spp. sėklos. Produktas gali būti apsaugotas nuo suirimo didžiajame skrandyje.

 

3.11.2

Žirnių sėlenos

Žirninių rupinių gamybos produktas. Pagrindinė jo sudedamoji dalis – lukštenimo ir valymo liekanos.

Žalia ląsteliena

3.11.3

Žirnių dribsniai

Produktas, gaunamas suslėgus kaitinant arba mikronizuojant infraraudonaisiais spinduliais ir mechaniškai valcuojant lukštentas žirnių sėklas.

Krakmolas

3.11.4

Žirnių miltai

Produktas, gaunamas malant žirnius.

Žali baltymai

3.11.5

Žirnių lukštai

Žirninių miltų gamybos produktas. Pagrindinė jo sudedamoji dalis – lukštenimo ir valymo liekanos ir šiek tiek endospermo.

Žalia ląsteliena

3.11.6

Išlukštenti žirniai

Išlukštentos žirnių sėklos.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

3.11.7

Žirnių pamiltės

Žirninių miltų gamybos produktas. Pagrindinė jo sudedamoji dalis – sėklaskilčių dalelės ir šiek tiek luobelių.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

3.11.8

Žirnių atsijos

Mechaninio sijojimo produktas, kurio sudedamosios dalys – žirnių branduolių frakcijos, atskirtos prieš apdorojant.

Žalia ląsteliena

3.11.9

Žirnių baltymai

Produktas, gaunamas gaminant krakmolą atskiriant žirnių sunką arba sumalus ir frakcionavus oru; gali būti iš dalies hidrolizuotas.

Žali baltymai

3.11.10

Žirnių išspaudos

Produktas, gaunamas drėgnuoju būdu iš žirnių ekstrahuojant krakmolą ir baltymus. Pagrindinė jo sudedamoji dalis – vidiniai pluoštai ir krakmolas.

Drėgnis, jei < 70 % arba > 85 %

Krakmolas

Žalia ląsteliena

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausosios medžiagos

3.11.11

Žirnių sunka

Produktas, gaunamas drėgnuoju būdu iš žirnių ekstrahuojant krakmolą ir baltymus. Pagrindinė jo sudedamoji dalis – tirpūs baltymai ir oligosacharidai.

Drėgnis, jei < 60 % arba > 85 %

Bendras cukraus kiekis

Žali baltymai

3.11.12

Žirnių ląsteliena

Produktas, gaunamas ekstrahuojant sumaltus ir sijotus išlukštentus žirnius.

Žalia ląsteliena

3.12.1

Pašariniai vikiai

Sėjamųjų vikių (Vicia sativa L. var sativa) ir kitų rūšių vikių sėklos.

 

3.13.1

Sėjamieji pelėžirniai

Sėjamojo pelėžirnio Lathyrus sativus L. sėklos, atitinkamai termiškai apdorotos.

Terminio apdorojimo metodas

3.14.1

Pavasariniai vikiai

Vicia monanthos Desf. rūšies augalų sėklos.

 


4.   Gumbiavaisiai, šakniavaisiai ir jų produktai

Numeris

Pavadinimas

Aprašas

Informacija, kurią privaloma nurodyti

4.1.1

Cukriniai runkeliai

Beta vulgaris L. ssp. vulgaris var. altissima Doell. rūšių augalų šakniavaisiai.

 

4.1.2

Cukrinių runkelių dalys

Šviežias cukraus gamybos produktas, kurio pagrindinės sudedamosios dalys – valyti cukrinių runkelių gabalai su runkelių lapais arba be jų.

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 % sausosios medžiagos

Drėgnis, jei < 50 %

4.1.3

(Runkelių) cukrus; [sacharozė]

Iš cukrinių runkelių vandeniu ekstrahuotas cukrus.

Sacharozė

4.1.4

(Cukrinių) runkelių melasa

Sirupo pavidalo produktas, gaunamas gaminant arba rafinuojant cukrinių runkelių cukrų. Jame gali būti iki 0,5 % putojimo stabdiklių. Jame gali būti iki 0,5 % medžiagų nuo nuovirų. Jame gali būti iki 2 % sulfato. Jame gali būti iki 0,25 % sulfito.

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze

Drėgnis, jei > 28 %

4.1.5

(Cukrinių) runkelių melasa, iš kurios iš dalies pašalintas cukrus ir (arba) betainas

Produktas, gaunamas iš cukrinių runkelių melasos dar kartą vandeniu pašalinant sacharozę ir (arba) betainą. Jame gali būti iki 2 % sulfato. Jame gali būti 0,25 % sulfito.

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze

Drėgnis, jei > 28 %

4.1.6

Izomaltuliozės melasa

Nekristalizuotos dalelės, likusios gaminant izomaltuliozę iš cukrinių runkelių sacharozės fermentinės konversijos būdu.

Drėgnis, jei > 40 %

4.1.7

Drėgni (cukrinių) runkelių griežiniai

Cukraus gamybos produktas, kurio sudedamoji dalis – cukrinių runkelių griežiniai, iš kurių vandeniu pašalintas cukrus. Mažiausias drėgnis: 82 %.Cukraus kiekis produkte nedidelis ir dėl (pieno rūgšties) fermentacijos mažėja iki nulio.

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 % sausosios medžiagos

Drėgnis, jei < 82 % arba > 92 %

4.1.8

Spausti (cukrinių) runkelių griežiniai

Cukraus gamybos produktas, kurio sudedamoji dalis – cukrinių runkelių griežiniai, iš kurių vandeniu pašalintas cukrus ir kurie buvo mechaniškai suspausti. Didžiausias drėgnis: 82 %.Cukraus kiekis produkte nedidelis ir dėl (pieno rūgšties) fermentacijos mažėja iki nulio. Jame gali būti iki 1 % sulfato.

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 % sausosios medžiagos

Drėgnis, jei < 65 % arba > 82 %

4.1.9

Spausti (cukrinių) runkelių griežiniai su melasa

Cukraus gamybos produktas, kurio sudedamoji dalis – cukrinių runkelių griežiniai, iš kurių vandeniu pašalintas cukrus, kurie buvo mechaniškai suspausti ir į kuriuos pridėta melasos. Didžiausias drėgnis: 82 %. Cukraus kiekis dėl (pieno rūgšties) fermentacijos mažėja. Jame gali būti iki 1 % sulfato.

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 % sausosios medžiagos

Drėgnis, jei < 65 % arba > 82 %

4.1.10

Džiovinti (cukrinių) runkelių griežiniai

Cukraus gamybos produktas, kurio sudedamoji dalis – cukrinių runkelių griežiniai, iš kurių vandeniu pašalintas cukrus ir kuris buvo mechaniškai suspaustas ir išdžiovintas. Jame gali būti iki 2 % sulfato.

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausosios medžiagos

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze, jei > 10,5 %

4.1.11

Džiovinti (cukrinių) runkelių griežiniai su melasa

Cukraus gamybos produktas, kurio sudedamoji dalis – cukrinių runkelių griežiniai, iš kurių vandeniu pašalintas cukrus, kuris buvo mechaniškai suspaustas ir išdžiovintas ir į kurį pridėta melasos. Jame gali būti iki 0,5 % putojimo stabdiklių. Jame gali būti iki 2 % sulfato.

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausosios medžiagos

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze

4.1.12

Cukraus sirupas

Produktas, gaunamas perdirbant cukrų ir (arba) melasą. Jame gali būti iki 0,5 % sulfato. Jame gali būti iki 0,25 % sulfito.

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze

Drėgnis, jei > 35 %

4.1.13

Virti (cukrinių) runkelių gabalėliai

Valgomojo sirupo gamybos iš cukrinių runkelių produktas, kuris gali būti suspaustas arba išdžiovintas.

Jei išdžiovintas:

druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausosios medžiagos

Jei spaustas:

druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 % sausosios medžiagos

Drėgnis, jei < 50 %

4.1.14

Fruktooligosacharidai

Produktas, gaunamas fermentuojant cukrinių runkelių cukrų.

Drėgnis, jei > 28 %

4.2.1

Runkelių sultys

Sultys, gaunamos spaudžiant paprastuosius runkelius (Beta vulgaris convar. crassa var. conditiva); po to jos koncentruojamos ir pasterizuojamos, kad išliktų būdingas daržovių skonis ir aromatas.

Drėgnis, jei < 50 % arba > 60 %

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausosios medžiagos

4.3.1

Morkos

Geltonųjų ir raudonųjų morkų Daucus carota L. šakniavaisiai.

 

4.3.2

Garintos morkų lupenos

Drėgnas morkų perdirbimo produktas, kurio sudedamosios dalys – nuo morkų šakniavaisių garais pašalintos lupenos, į kurias gali būti papildomai pridėta drebučių pavidalo morkų krakmolo. Didžiausias drėgnis: 97 %.

Krakmolas

Žalia ląsteliena

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausosios medžiagos

Drėgnis, jei < 87 % arba > 97 %

4.3.3

Morkų nuograndos

Perdirbant morkas mechaniškai atskirtas drėgnas produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – džiovintos morkos ir jų likučiai. Produktas gali būti termiškai apdorotas. Didžiausias drėgnis: 97 %.

Krakmolas

Žalia ląsteliena

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausosios medžiagos

Drėgnis, jei < 87 % arba > 97 %

4.3.4

Morkų dribsniai

Produktas, gaunamas smulkinant geltonųjų arba raudonųjų morkų šakniavaisius į dribsnius, po to juo išdžiovinant.

 

4.3.5

Džiovintos morkos

Džiovinti geltonųjų arba raudonųjų morkų šakniavaisiai, nesvarbu, kokiu pavidalu.

Žalia ląsteliena

4.3.6

Džiovintas morkų pašaras

Produktas, kurio sudedamosios dalys – džiovinta vidinė masė ir išorinė luobelė.

Žalia ląsteliena

4.4.1

Cikorijų šaknys

Cichorium intybus L. rūšies augalų šaknys.

 

4.4.2

Cikorijų dalys

Šviežias cikorijų perdirbimo produktas. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – valyti cikorijų gabalėliai ir lapų dalys.

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausosios medžiagos

Drėgnis, jei < 50 %

4.4.3

Cikorijų sėklos

Cichorium intybus L. augalų sėklos.

 

4.4.4

Spaustas cikorijų minkštimas

Inulino gamybos iš Cichorium intybus L. augalų šaknų produktas, kurio sudedamosios dalys – ekstrahuoti ir mechaniškai suspausti cikorijų griežiniai. Iš produkto pašalinta dalis (tirpių) cikorijų angliavandenių ir vandens. Jame gali būti iki 1 % sulfato ir iki 0,2 % sulfito.

Žalia ląsteliena

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausosios medžiagos

Drėgnis, jei < 65 % arba > 82 %

4.4.5

Džiovintas cikorijų minkštimas

Inulino gamybos iš Cichorium intybus L. augalų šaknų produktas, kurio sudedamosios dalys – ekstrahuoti ir mechaniškai suspausti bei išdžiovinti cikorijų griežiniai. Iš produkto pašalinta dalis (tirpių) cikorijų angliavandenių. Jame gali būti iki 2 % sulfato ir iki 0,5 % sulfito.

Žalia ląsteliena

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausosios medžiagos

4.4.6

Cikorijų šaknų milteliai

Produktas, gaunamas kapojant, džiovinant ir malant cikorijų šaknis. Jame gali būti iki 1 % birumą gerinančių medžiagų.

Žalia ląsteliena

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausosios medžiagos

4.4.7

Cikorijų melasa

Cikorijų perdirbimo produktas, gaunamas gaminant inuliną ir oligofruktozę. Cikorijų melasos sudedamosios medžiagos – organinė augalų medžiaga ir mineralai. Jame gali būti iki 0,5 % putojimo stabdiklių.

Žali baltymai

Žali pelenai

Drėgnis, jei < 20 % arba > 30 %

4.4.8

Cikorijų melasos žlaugtai

Cikorijų perdirbimo produktas, gaunamas atskiriant inuliną ir oligofruktozę ir atliekant eliuavimą vykstant jonų mainams. Cikorijų melasos žlaugtų sudedamosios medžiagos – organinė augalų medžiaga ir mineralai. Jame gali būti iki 1 % putojimo stabdiklių.

Žali baltymai

Žali pelenai

Drėgnis, jei < 30 % arba > 40 %

4.4.9

Cikorijų inulinas

Inulinas – iš Cichorium intybus L. augalų šaknų ekstrahuotas fruktanas. Žaliame cikorijų inuline gali būti iki 1 % sulfato ir iki 0,5 % sulfito.

 

4.4.10

Oligofruktozės sirupas

Produktas, gaunamas iš dalies hidrolizavus Cichorium intybus L. augalų inuliną. Žaliame oligofruktozės sirupe gali būti iki 1 % sulfato ir iki 0,5 % sulfito.

Drėgnis, jei < 20 % arba > 30 %

4.4.11

Džiovinta oligofruktozė

Produktas, gaunamas iš dalies hidrolizavus Cichorium intybus L. augalų inuliną ir išdžiovinus.

 

4.5.1

Džiovinti česnakai

Balti arba gelsvi milteliai iš grynų, sumaltų Allium sativum L. augalų.

 

4.6.1

Maniokai; [valgomieji maniokai]; [maniokai]

Valgomieji Manihot esculenta Crantz augalų šakniagumbiai, nepaisant pavidalo.

Drėgnis, jei < 60 % arba > 70 %

4.6.2

Džiovinti maniokai

Džiovinti manioko šakniagumbiai, nepaisant pavidalo.

Krakmolas

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausosios medžiagos

4.7.1

Svogūnų išspaudos

Drėgnas produktas, gaunamas perdirbant Allium genties svogūnus, kurio sudedamosios dalys – išorinės luobelės ir sveiki svogūnai. Jei produktas gaunamas gaminant svogūnų aliejų, tuomet jo pagrindinė sudedamoji dalis – virtos svogūnų liekanos.

Žalia ląsteliena

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausosios medžiagos

4.7.2

Kepinti svogūnai

Nulupti ir smulkiai supjaustyti kepinti svogūnai.

Žalia ląsteliena

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausosios medžiagos

Žali riebalai

4.7.3

Svogūnų sunka

Drėgnas produktas, išskiriamas perdirbant šviežius svogūnus. Jis gaunamas ekstrahuojant alkoholiu ir (arba) vandeniu, vandens arba alkoholio frakcijas atskiriant ir išdžiovinant purškiamojo džiovinimo būdu. Pagrindinė jo sudedamoji dalis – angliavandeniai.

Žalia ląsteliena

4.8.1

Bulvės

Solanum tuberosum L. stiebagumbiai.

Drėgnis, jei < 72 % arba > 88 %

4.8.2

Luptos bulvės

Bulvės, kurių žievė pašalinta garais.

Krakmolas

Žalia ląsteliena

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausosios medžiagos

4.8.3

Garintos bulvių lupenos

Drėgnas bulvių perdirbimo produktas, kurio sudedamosios dalys – nuo bulvių stiebagumbių garais pašalintos lupenos, į kurias gali būti papildomai pridėta drebučių pavidalo bulvių krakmolo. Produktas gali būti sutrintas.

Drėgnis, jei < 82 % arba > 93 %

Krakmolas

Žalia ląsteliena

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausosios medžiagos

4.8.4

Žali bulvių griežinėliai

Produktas, gaunamas iš bulvių ruošiant žmonėms vartoti skirtus gaminius; bulvės gali būti luptos.

Drėgnis, jei < 72 % arba > 88 %

Krakmolas

Žalia ląsteliena

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausosios medžiagos

4.8.5

Bulvių nuograndos

Perdirbant bulves mechaniškai atskirtas produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – džiovintos bulvės ir jų likučiai. Produktas gali būti termiškai apdorotas.

Drėgnis, jei < 82 % arba > 93 %

Krakmolas

Žalia ląsteliena

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausosios medžiagos

4.8.6

Trintos bulvės

Plikytos arba virtos ir sutrintos bulvės.

Krakmolas

Žalia ląsteliena

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausosios medžiagos

4.8.7

Bulvių dribsniai

Produktas, gaunamas džiovinant ir voluojant plautas, skustas arba neskustas, garintas bulves.

Krakmolas

Žalia ląsteliena

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausosios medžiagos

4.8.8

Bulvių tarkiai

Bulvių krakmolo gamybos produktas, sudarytas iš ekstrahuotų trintų bulvių.

Drėgnis, jei < 77 % arba > 88 %

4.8.9

Džiovinti bulvių tarkiai

Džiovintas bulvių krakmolo gamybos produktas, sudarytas iš ekstrahuotų trintų bulvių.

 

4.8.10

Bulvių baltymai

Džiovintas krakmolo gamybos produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – baltyminės medžiagos, gautos atskyrus krakmolą.

Žali baltymai

4.8.11

Hidrolizuoti bulvių baltymai

Baltymai, gaunami bulvių baltymus apdorojant reguliuojama fermentine hidrolize.

Žali baltymai

4.8.12

Fermentuoti bulvių baltymai

Produktas, gaunamas fermentuojant ir purškiamojo džiovinimo būdu išdžiovinant bulvių baltymus.

Žali baltymai

4.8.13

Fermentuoti skysti bulvių baltymai

Skystas produktas, gaunamas fermentuojant bulvių baltymus.

Žali baltymai

4.8.14

Koncentruotos bulvių sultys

Koncentruotas bulvių krakmolo gamybos produktas, kurio sudedamosios dalys – medžiagos, likusios iš sveikų bulvių tarkių iš dalies pašalinus ląstelieną, baltymus bei krakmolą ir išgarinus dalį vandens.

Drėgnis, jei < 50 % arba > 60 %

Jei drėgnis < 50 %:

Žali baltymai

Žali pelenai

4.8.15

Bulvių granulės

Džiovintos bulvės (nuplautos, nuluptos ir susmulkintos, t. y. supjaustytos, perdirbtos į dribsnius ir pan., iš jų pašalinus vandenį).

 

4.9.1

Batatai

Ipomoea batatas L. šakniagumbiai, nesvarbu, kokiu pavidalu.

Drėgnis, jei < 57 % arba > 78 %

4.10.1

Bulvinės saulėgrąžos; [topinambai]

Helianthus tuberosus L. šakniagumbiai, nepaisant pavidalo.

Drėgnis, jei < 75 % arba > 80 %


5.   Kitų augalų sėklos ir vaisiai ir jų produktai

Numeris

Pavadinimas

Aprašas

Informacija, kurią privaloma nurodyti

5.1.1

Gilės

Paprastojo ąžuolo Quercus robur L., bekočio ąžuolo Quercus petraea (Matt.) Liebl., kamštinio ąžuolo Quercus suber L. ar kitų rūšių ąžuolų sveiki vaisiai.

 

5.1.2

Išlukštentos gilės

Produktas, gaunamas lukštenant giles.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

5.2.1

Migdolai

Sveiki arba skaldyti Prunus dulcis vaisiai, su lukštais ar be jų.

 

5.2.2

Migdolų lukštai

Migdolų lukštai, gaunami iš lukštentų migdolų sėklų, fiziniu būdu atskiriant nuo branduolių ir sumalant.

Žalia ląsteliena

5.2.3

Migdolų branduolių išspaudos

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant migdolų branduolius.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

5.3.1

Anyžinių ožiažolių sėklos

Anyžinių ožiažolių Pimpinella anisum sėklos.

 

5.4.1

Džiovinta minkšta obuolių masė; [džiovintos obuolių išspaudos]

Produktas, gaunamas gaminant Malus domestica obuolių sultis arba sidrą. Produkto pagrindinės sudedamosios dalys – džiovintas vidinis minkštimas ir išorinė žievė. Produktas gali būti depektinizuotas.

Žalia ląsteliena

5.4.2

Spausta minkšta obuolių masė; [spaustos obuolių išspaudos]

Drėgnas obuolių sulčių arba sidro gamybos produktas. Produkto pagrindinės sudedamosios dalys – spaustas vidinis minkštimas ir išorinė žievė. Produktas gali būti depektinizuotas.

Žalia ląsteliena

5.4.3

Obuolių sirupas

Produktas, gaunamas iš obuolių minkštimo gavus pektiną. Produktas gali būti depektinizuotas.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

Neapdoroti aliejai ir riebalai, jei > 10 %

5.5.1

Cukrinių runkelių sėklos

Cukrinių runkelių sėklos

 

5.6.1

Sėjamieji grikiai

Sėjamųjų grikių Fagopyrum esculentum sėklos.

 

5.6.2

Sėjamųjų grikių lukštai ir sėlenos

Sėjamųjų grikių grūdų malimo produktas.

Žalia ląsteliena

5.6.3

Sėjamųjų grikių pamiltės

Miltų gamybos produktas, gaunamas persijojus sėjamuosius grikius. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – endospermo dalelės su smulkiomis išorinės luobelės skiautelėmis ir įvairios grūdų dalys. Produkte turi būti ne daugiau kaip 10 % žalios ląstelienos.

Žalia ląsteliena

Krakmolas

5.7.1

Raudongūžių kopūstų sėklos

Kopūstų Brassica oleracea var. capitata f. Rubra sėklos.

 

5.8.1

Kanarinių strypainių sėklos

Kanarinių strypainių Phalaris canariensis sėklos.

 

5.9.1

Paprastųjų kmynų sėklos

Carum carvi L. sėklos.

 

5.12.1

Skaldyti kaštainiai

Kaštainių miltų gamybos produktas, kurio pagrindinės sudedamosios dalys – endospermo dalelės su mažomis apvalko skiautelėmis ir nedaug kaštainių (Castanea spp.) likučių.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

5.13.1

Citrusinių vaisių išspaudos

Citrusinių vaisių sulčių gamybos produktas, gaunamas spaudžiant Citrus (L.) spp. vaisius. Produktas gali būti depektinizuotas.

Žalia ląsteliena

5.13.2

Džiovintos citrusinių vaisių išspaudos

Produktas, gaunamas spaudžiant citrusinius vaisius arba gaminant citrusinių vaisių sultis; po to išdžiovintas. Produktas gali būti depektinizuotas.

Žalia ląsteliena

5.14.1

Raudonųjų dobilų sėklos

Trifolium pratense L. sėklos.

 

5.14.2

Baltųjų dobilų sėklos

Trifolium repens L. sėklos.

 

5.15.1

Kavamedžio sėklų luobelė

Produktas, gaunamas išlukštenus Coffea augalo sėklas.

Žalia ląsteliena

5.16.1

Rugiagėlių sėklos

Centaurea cyanus L. sėklos.

 

5.17.1

Paprastųjų agurkų sėklos

Cucumis sativus L. sėklos.

 

5.18.1

Kiparisų sėklos

Cupressus L. sėklos.

 

5.19.1

Datulės

Phoenix dactylifera L. vaisiai. Produktas gali būti džiovintas.

 

5.19.2

Datulių sėklos

Datulinio finiko sveikos sėklos.

Žalia ląsteliena

5.20.1

Paprastųjų pankolių sėklos

Foeniculum vulgare Mill. sėklos.

 

5.21.1

Figos

Ficus carica L. vaisiai. Produktas gali būti džiovintas.

 

5.22.1

Vaisių braduoliai  (19)

Valgomosios riešutų arba vaisių sėklos arba kauliukai.

 

5.22.2

Vaisių išspaudos  (19)

Vaisių sulčių ir tyrės gamybos produktas. Produktas gali būti depektinizuotas.

Žalia ląsteliena

5.22.3

Džiovintos vaisių išspaudos  (19)

Vaisių sulčių ir tyrės gamybos produktas; išdžiovintas. Produktas gali būti depektinizuotas.

Žalia ląsteliena

5.23.1

Sėjamoji pipirnė

Lepidium sativum L. sėklos.

Žalia ląsteliena

5.24.1

Žolinių augalų sėklos

Poaceae, Cyperaceae ir Juncaceae šeimų žolinių augalų sėklos.

 

5.25.1

Vynuogių kauliukai

vitis L. vynuogių išspaudų pašalinti kauliukai, iš kurių nebuvo pašalintas aliejus.

Žali riebalai

Žalia ląsteliena

5.25.2

Vynuogių kauliukų miltai

Produktas, gaunamas iš vynuogių kauliukų ekstrahuojant aliejų.

Žalia ląsteliena

5.25.3

Vynuogių išspaudos [vynuogių minkšta masė]

Staigiai išdžiovintos vynuogių išspaudos, iš kurių ekstrahuotas alkoholis ir pašalinta kuo daugiau kotelių ir kauliukų.

Žalia ląsteliena

5.25.4

Vynuogių kauliukų sunka

Produktas, gaunamas iš vynuogių kauliukų gaminant vynuogių sultis. Pagrindinė jo sudedamoji dalis – angliavandeniai. Jis gali būti koncentruotas.

Žalia ląsteliena

5.26.1

Lazdyno riešutai

Sveiki arba skaldyti Corylus (L.) spp. vaisiai, su kevalais ar be jų.

 

5.26.2

Lazdyno riešutų išspaudos

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant lazdyno riešutų branduolius.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

5.27.1

Pektinas

Pektinas gaunamas vandeniu ekstrahuojant atitinkamas natūralių padermių augalų žaliavas, paprastai citrusinius vaisius arba obuolius. Galima naudoti tik šiuos organinius nusodiklius: metanolį, etanolį ir propan-2-olį. Jame gali būti iki 1 % metanolio, etanolio ir propan-2-olio, atskirai arba junginyje, skaičiuojant bevandenei medžiagai. Pagrindinė pektino sudedamoji dalis – poligalakturono rūgšties daliniai metilo esteriai ir jų amonio, natrio, kalio ir kalcio druskos.

 

5.28.1

Perilių sėklos

Perilla frutescens L. sėklos ir jų malimo produktai.

 

5.29.1

Pušų riešutai

Pinus (L.) spp. sėklos.

 

5.30.1

Pistacijos

Pistacia vera L. vaisiai.

 

5.31.1

Balkšvųjų gysločių sėklos

Plantago (L.) spp. sėklos.

 

5.32.1

Ridikėlių sėklos

Raphanus sativus L. sėklos.

 

5.33.1

Špinatų sėklos

Spinacia oleracea L. sėklos.

 

5.34.1

Margainių sėklos

Carduus marianus L. sėklos.

 

5.35.1

Pomidorų tyrė [pomidorų minkšta masė]

Pomidorų sulčių gamybos produktas, gaunamas spaudžiant Solanum lycopersicum L. vaisius. Pagrindinės jo sudedamosios dalys – pomidorų odelė ir sėklos.

Žalia ląsteliena

5.36.1

Kraujažolių sėklos

Achillea millefolium L. sėklos.

 

5.37.1

Abrikosų branduolių išspaudos

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant abrikosų (Prunus armeniaca L.) branduolius. Jame gali būti cianido rūgšties.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

5.38.1

Juodgrūdės išspaudos

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant juodgrūdės (Bunium persicum L.) sėklas.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

5.39.1

Vaistinės agurklės sėklų išspaudos

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant vaistinės agurklės (Borago officinalis L.) sėklas.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

5.40.1

Nakvišos išspaudos

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant nakvišos (Oenothera L.) sėklas.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

5.41.1

Granatų išspaudos

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant granatų (Punica granatum L.) sėklas.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

5.42.1

Graikinių riešutų branduolių išspaudos

Aliejaus gamybos produktas, gaunamas spaudžiant graikinių riešutų (Juglans regia L.) branduolius.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena


6.   Žaliasis pašaras, stambieji pašarai ir jų produktai

Numeris

Pavadinimas

Aprašas

Informacija, kurią privaloma nurodyti

6.1.1

Lapiniai burokėliai

Beta spp. augalų lapai.

 

6.2.1

Javai  (20)

Javų rūšių sveiki augalai arba jų dalys. Jie gali būti džiovinti, švieži arba silosuoti.

 

6.3.1

Javų šiaudai  (20)

Javų šiaudai.

 

6.3.2

Apdoroti javų šiaudai  (20)  (21)

Produktas, gaunamas atitinkamai apdorojus javų šiaudus.

Natris, jei apdorojama NaOH

6.4.1

Dobilų miltai

Produktas, gaunamas išdžiovinus ir sumalus Trifolium spp. augalus. Jame gali būti iki 20 % kartu išdžiovintų ir sumaltų liucernų (Medicago sativa L. ir Medicago var. Martyn) ar kitų varpinių žolių priemaišų.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausosios medžiagos

6.5.1

Žaliojo pašaro miltai  (22) ; [žolės miltai]  (22) ; [pašarinių žolių miltai]  (22)

Produktas, gaunamas džiovinant ir sumalant ir kartais suspaudžiant pašarines žoles.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausosios medžiagos

6.6.1

Lauke išdžiovinta žolė, [šienas]

Bet kokios rūšies lauke išdžiovinta žolė.

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausosios medžiagos

6.6.2

Aukštoje temperatūroje išdžiovinta žolė

Produktas, gaunamas iš bet kokios veislės dirbtiniu būdu dehidratuotos žolės (bet kokio pavidalo).

Žali baltymai

Pluoštas

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausosios medžiagos

6.6.3

Žolės, žolelės, ankštiniai augalai, [žaliasis pašaras]

Šviežios, silosuotos arba džiovintos lauko kultūros, kurių sudedamosios dalys – žolės, ankštiniai augalai arba žolelės, bendrai vadinami silosu, šienainiu, šienu arba žaliuoju pašaru.

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausosios medžiagos

6.7.1

Kanapių miltai

Sumaltų džiovintų Cannabis sativa L. lapų miltai.

Žali baltymai

6.7.2

Kanapių ląsteliena

Žalios spalvos, džiovintas, pluoštinis produktas, gaunamas perdirbant kanapes.

 

6.8.1

Pupų šiaudai

Pupų šiaudai.

 

6.9.1

Sėjamųjų linų šiaudai

Sėjamųjų linų (Linum usitatissimum L.) šiaudai.

 

6.10.1

Liucernos; [mėlynžiedės liucernos]

Medicago sativa L. ir Medicago var. Martyn augalai arba jų dalys.

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausosios medžiagos

6.10.2

Lauke išdžiovintos liucernos; [lauke išdžiovintos mėlynžiedės liucernos]

Lauke išdžiovintos liucernos.

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausosios medžiagos

6.10.3

Aukštoje temperatūroje išdžiovintos liucernos; [aukštoje temperatūroje išdžiovintos mėlynžiedės liucernos]

Dirbtiniu būdu dehidratuotos bet kokio pavidalo liucernos.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausosios medžiagos

6.10.4

Ekstruduotos liucernos; [ekstruduotos mėlynžiedės liucernos]

Ekstruduotos mėlynžiedžių liucernų granulės.

 

6.10.5

Liucernų rupiniai  (23); [mėlynžiedžių liucernų rupiniai]  (23)

Produktas, gaunamas išdžiovinus ir sumalus liucernas. Produkte gali būti iki 20 % kartu su liucernomis išdžiovintų ir sumaltų dobilų ar kitų varpinių žolių priemaišų.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 % sausosios medžiagos

6.10.6

Liucernų traiškiniai; [mėlynžiedžių liucernų traiškiniai]

Džiovintas produktas, gaunamas išspaudžiant liucernų sultis.

Žali baltymai

Žalia ląsteliena

6.10.7

Liucernų baltymų koncentratas; [mėlynžiedžių liucernų baltymų koncentratas]

Produktas, gaunamas dirbtiniu būdu išdžiovinant liucernų sulčių frakcijas, prieš tai centrifuguojant ir termiškai apdorojant sultis nusodinus baltymus.

Žali baltymai

Karotenas

6.10.8

Liucernų sunka

Produktas, gaunamas ekstrahavus baltymus iš liucernų sulčių. Jis gali būti sausas.

Žali baltymai

6.11.1

Kukurūzų silosas

Silosuoti Zea mays L. ssp. mays augalai arba jų dalys.

 

6.12.1

Žirnių šiaudai

Pisum spp. šiaudai.

 


7.   Kiti augalai, dumbliai ir jų produktai

Numeris

Pavadinimas

Aprašas

Informacija, kurią privaloma nurodyti

7.1.1

Dumbliai  (24)

Gyvi arba perdirbti dumbliai, įskaitant šviežius, atšaldytus arba užšaldytus dumblius. Juose gali būti iki 0,1 % putojimo stabdiklių.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žali pelenai

7.1.2

Džiovinti dumbliai  (24)

Produktas, gaunamas išdžiovinus dumblius. Jodo kiekiui sumažinti šį produktą galima išplauti Produkte gali būti iki 0,1 % putojimo stabdiklių.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žali pelenai

7.1.3

Dumblių miltai  (24)

Dumblių aliejaus gamybos produktas, gaunamas ekstrahuojant dumblius. Jame gali būti iki 0,1 % putojimo stabdiklių.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žali pelenai

7.1.4

Dumblių aliejus  (24)

Produktas, gaunamas iš dumblių ekstrahuojant aliejų. Jame gali būti iki 0,1 % putojimo stabdiklių.

Žali riebalai

Drėgnis, jei > 1 %

7.1.5

Dumblių ekstraktas  (24) ; [dumblių frakcijos]  (24)

Vandeningas arba alkoholio turintis dumblių ekstraktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – angliavandeniai. Jame gali būti iki 0,1 % putojimo stabdiklių.

 

7.2.6

Jūrinių dumblių miltai

Produktas, gaunamas džiovinant ir smulkinant makrodumblius, daugiausia rudadumblius. Jodo kiekiui sumažinti šį produktą galima išplauti. Jame gali būti iki 0,1 % putojimo stabdiklių.

Žali pelenai

7.3.1

Žievės  (25)

Išvalytos ir išdžiovintos medžių arba krūmų žievės.

Žalia ląsteliena

7.4.1

Džiovinti žiedai  (25)

Maistinių augalų visos išdžiovintų žiedų dalys ir jų frakcijos.

Žalia ląsteliena

7.5.1

Džiovinti brokoliniai kopūstai

Produktas, gaunamas džiovinant nuplautus, susmulkintus, t. y. supjaustytus, perdirbtus į dribsnius ir pan. Brassica oleracea L. augalus, iš jų pašalinus vandenį.

 

7.6.1

Cukranendrių melasa

Sirupo pavidalo produktas, gaunamas gaminant arba rafinuojant Saccharum L. augalų cukrų. Jame gali būti iki 0,5 % putojimo stabdiklių. Jame gali būti iki 0,5 % nuovirų susidarymo stabdiklių. Jame gali būti iki 3,5 % sulfato. Jame gali būti iki 0,25 % sulfito.

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze

Drėgnis, jei > 30 %

7.6.2

Cukranendrių melasa, iš kurios iš dalies pašalintas cukrus

Produktas, gaunamas iš cukranendrių melasos dar kartą vandeniu pašalinant sacharozę.

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze

Drėgnis, jei > 28 %

7.6.3

Cukranendrių cukrus [sacharozė]

Iš cukranendrių vandeniu ekstrahuotas cukrus.

Sacharozė

7.6.4

Cukranendrių išspaudos

Produktas, gaunamas iš cukranendrių vandeniu ekstrahuojant cukrų. Pagrindinė jo sudedamoji dalis – ląsteliena.

Žalia ląsteliena

7.7.1

Džiovinti lapai  (25)

Džiovinti maistinių augalų lapai ir jų frakcijos.

Žalia ląsteliena

7.8.1

Lignoceliuliozė  (25)

Produktas, gaunamas mechaniškai perdirbant žalią natūraliai išdžiovintą medieną, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – lignoceliuliozė.

Žalia ląsteliena

7.9.1

Paprastųjų saldymedžių šaknys

Glycyrrhiza L. šaknys.

 

7.10.1

Mėtos

Produktas, gaunamas džiovinant virš žemės esančias Mentha apicata, Mentha piperita arba Mentha viridis (L.) augalų dalis, nepaisant pavidalo.

 

7.11.1

Džiovinti špinatai

Produktas, gaunamas džiovinant Spinacia oleracea L. augalus, nepaisant pavidalo.

 

7.12.1

Šeriuotosios jukos

Į miltelius sutrintas Yucca schidigera Roezl. augalas.

Žalia ląsteliena

7.13.1

Augalinės anglys; [anglys]

Produktas, gaunamas karbonizuojant organines augalines medžiagas.

Žalia ląsteliena

7.14.1

Mediena  (25)

Chemiškai neapdorota brandi mediena arba medienos plaušai.

Žalia ląsteliena


8.   Pieno gaminiai ir iš jų gauti produktai

Numeris

Pavadinimas

Aprašas

Informacija, kurią privaloma nurodyti

8.1.1

Sviestas ir sviesto gaminiai

Sviestas ir sviesto gamybos ir perdirbimo produktai (pvz., išrūgų sviestas), jeigu nenurodyti kitur.

Žali baltymai

Žali riebalai

Laktozė

Drėgnis, jei > 6 %

8.2.1

Pasukos/Pasukų koncentratas/Pasukų milteliai  (26)

Produktas, gaunamas plakant sviestą iš grietinėlės arba panašiais būdais.

Produktas gali būti koncentruotas ir (arba) išdžiovintas.

Jeigu produktas ruošiamas specialiai kaip pašarinė žaliava, jame gali būti:

iki 0,5 % fosfatų, pvz., polifosfatų (pvz., natrio heksametafosfatų), difosfatų (pvz., tetranatriopirofosfato), naudojamų apdorojant klampai mažinti ir baltymams stabilizuoti;

iki 0,3 % rūgščių, pvz., organinių rūgščių: citrinų rūgšties, skruzdžių rūgšties, propiono rūgšties; neorganinių rūgščių: sieros rūgšties, druskos rūgšties, fosforo rūgšties, naudojamų pH vertei pakoreguoti daugeliu gamybos procesų etapų;

iki 0,5 % šarmų, pvz., natrio, kalio, kalcio, magnio hidroksido, naudojamų pH vertei pakoreguoti daugeliu gamybos procesų etapų;

iki 2 % birumą gerinančių medžiagų, pvz., silicio dioksido, penta-natrio-trifosfato, trikalcio fosfato, naudojamų miltelio birumui pagerinti;

iki 0,4 % emulsiklio lecitino.

Žali baltymai

Žali riebalai

Laktozė

Drėgnis, jei > 6 %

8.3.1

Kazeinas

Produktas, išskiriamas iš nugriebto pieno arba pasukų išdžiovinus kazeiną, nusodintą rūgštimis arba veikiant šliužo fermentu.

Žali baltymai

Drėgnis, jei > 10 %

8.4.1

Kazeinatas

Produktas, gaunamas iš varškės arba kazeino džiovinant ir naudojant neutralizavimo agentus.

Žali baltymai

Drėgnis, jei > 10 %

8.5.1

Sūriai ir sūrių produktai

Sūris ir iš sūrio pagaminti bei kiti produktai pieno pagrindu.

Žali baltymai

Žali riebalai

8.6.1

Priešpienis/Priešpienio milteliai

Skystis, išsiskiriantis iš pieninių gyvulių pieno liaukų iki 5 dienų po gimdymo. Produktas gali būti koncentruotas ir (arba) išdžiovintas.

Žali baltymai

8.7.1

Šalutiniai pieno produktai

Produktai, gaunami gaminant pieno produktus (pvz.: nebevartotini pieno maisto produktai, centrifuguojant arba separuojant gautos nuosėdos, baltasis vanduo, pieno mineralai ir kt.).

Jeigu produktas ruošiamas specialiai kaip pašarinė žaliava, jame gali būti:

iki 0,5 % fosfatų, pvz., polifosfatų (pvz., natrio heksametafosfatų), difosfatų (pvz., tetranatriopirofosfato), naudojamų apdorojant klampai mažinti ir baltymams stabilizuoti;

iki 0,3 % rūgščių, pvz., organinių rūgščių: citrinų rūgšties, skruzdžių rūgšties, propiono rūgšties; neorganinių rūgščių: sieros rūgšties, druskos rūgšties, fosforo rūgšties, naudojamų pH vertei pakoreguoti daugeliu gamybos procesų etapų;

iki 0,5 % šarmų, pvz., natrio, kalio, kalcio, magnio hidroksido, naudojamų pH vertei pakoreguoti daugeliu gamybos procesų etapų;

iki 2 % birumą gerinančių medžiagų, pvz., silicio dioksido, penta-natrio-trifosfato, trikalcio fosfato, naudojamų miltelių birumui pagerinti;

iki 0,4 % emulsiklio lecitino.

Drėgnis

Žali baltymai

Žali riebalai

Bendras cukraus kiekis

8.8.1

Rauginti pieno gaminiai

Rauginant pieną gauti gaminiai (pvz., jogurtas ir kt.)

Žali baltymai

Žali riebalai

8.9.1

Laktozė

Cukrus, atskirtas iš išgryninto ir išdžiovinto pieno ar išrūgų.

Laktozė

Drėgnis, jei > 5 %

8.10.1

Pienas/Pieno milteliai  (26)

Per vieną ar kelis melžimus išskirtas normalus pieno liaukų sekretas. Produktas gali būti koncentruotas ir (arba) išdžiovintas.

Žali baltymai

Žali riebalai

Drėgnis, jei > 5 %

8.11.1

Nugriebtas pienas/Nugriebto pieno koncentratas/Nugriebto pieno milteliai  (26)

Pienas, kurio riebumas sumažintas separuojant.

Produktas gali būti koncentruotas ir (arba) išdžiovintas.

Žali baltymai

Drėgnis, jei > 5 %

8.12.1

Pieno riebalai

Produktas, gaunamas nugriebus pieną.

Žali riebalai

8.13.1

Pieno baltymų milteliai

Produktas, gaunamas išdžiovinus baltyminius junginius, cheminiu ar fiziniu būdu ekstrahuotus iš pieno.

Žali baltymai

Drėgnis, jei > 8 %

8.14.1

Sutirštintas pienas ir jo gaminiai

Sutirštintas pienas ir jo gaminiai, gaunami gaminant arba apdorojant šiuos produktus.

Žali baltymai

Žali riebalai

Drėgnis, jei > 5 %

8.15.1

Pieno filtratas/Pieno filtrato milteliai  (26)

Produktas, gaunamas ultrafiltruojant, nanofiltruojant arba mikrofiltruojant pieną (leidžiant per membraną), iš kurio gali būti pašalinta dalis laktozės.

Produktas gali būti apdorotas atvirkštinio osmoso būdu ir koncentruotas ir (arba) išdžiovintas.

Žali pelenai

Žali baltymai

Laktozė

Drėgnis, jei > 8 %

8.16.1

Pieno retentatas/Pieno retentato milteliai  (26)

Produktas, gaunamas ultrafiltruojant, nanofiltruojant arba mikrofiltruojant pieną (sulaikant membrana).

Produktas gali būti koncentruotas ir (arba) išdžiovintas.

Žali baltymai

Žali pelenai

Laktozė

Drėgnis, jei > 8 %

8.17.1

Išrūgos/Išrūgų milteliai  (26)

Sūrio, varškės arba kazeino gamybos ar panašių procesų produktas.

Produktas gali būti koncentruotas ir (arba) išdžiovintas.

Jeigu produktas ruošiamas specialiai kaip pašarinė žaliava, jame gali būti:

iki 0,5 % fosfatų, pvz., polifosfatų (pvz., natrio heksametafosfatų), difosfatų (pvz., tetranatriopirofosfato), naudojamų apdorojant klampai mažinti ir baltymams stabilizuoti;

iki 0,3 % rūgščių, pvz., organinių rūgščių: citrinų rūgšties, skruzdžių rūgšties, propiono rūgšties; neorganinių rūgščių: sieros rūgšties, druskos rūgšties, fosforo rūgšties, naudojamų pH vertei pakoreguoti daugeliu gamybos procesų etapų;

iki 0,5 % šarmų, pvz., natrio, kalio, kalcio, magnio hidroksido, naudojamų pH vertei pakoreguoti daugeliu gamybos procesų etapų;

iki 2 % birumą gerinančių medžiagų, pvz., silicio dioksido, penta-natrio-trifosfato, trikalcio fosfato, naudojamų miltelio birumui pagerinti;

iki 0,4 % emulsiklio lecitino.

Žali baltymai

Laktozė

Drėgnis, jei > 8 %

Žali pelenai

8.18.1

Išrūgos, iš kurių pašalinta laktozė/Išrūgų, iš kurių pašalinta laktozė, milteliai  (26)

Išrūgos, iš kurių pašalinta dalis laktozės.

Produktas gali būti koncentruotas ir (arba) išdžiovintas.

Jeigu produktas ruošiamas specialiai kaip pašarinė žaliava, jame gali būti:

iki 0,5 % fosfatų, pvz., polifosfatų (pvz., natrio heksametafosfatų), difosfatų (pvz., tetranatriopirofosfato), naudojamų apdorojant klampai mažinti ir baltymams stabilizuoti;

iki 0,3 % rūgščių, pvz., organinių rūgščių: citrinų rūgšties, skruzdžių rūgšties, propiono rūgšties; neorganinių rūgščių: sieros rūgšties, druskos rūgšties, fosforo rūgšties, naudojamų pH vertei pakoreguoti daugeliu gamybos procesų etapų;

iki 0,5 % šarmų, pvz., natrio, kalio, kalcio, magnio hidroksido, naudojamų pH vertei pakoreguoti daugeliu gamybos procesų etapų;

iki 2 % birumą gerinančių medžiagų, pvz., silicio dioksido, penta-natrio-trifosfato, trikalcio fosfato, naudojamų miltelio birumui pagerinti;

iki 0,4 % emulsiklio lecitino.

Žali baltymai

Laktozė

Drėgnis, jei > 8 %

Žali pelenai

8.19.1

Išrūgų baltymai/Išrūgų baltymų milteliai  (26)

Produktas, gaunamas džiovinant baltyminius junginius, cheminiu ar fiziniu būdu ekstrahuotus iš išrūgų. Produktas gali būti koncentruotas ir (arba) išdžiovintas.

Jeigu produktas ruošiamas specialiai kaip pašarinė žaliava, jame gali būti:

iki 0,5 % fosfatų, pvz., polifosfatų (pvz., natrio heksametafosfatų), difosfatų (pvz., tetranatriopirofosfato), naudojamų apdorojant klampai mažinti ir baltymams stabilizuoti;

iki 0,3 % rūgščių, pvz., organinių rūgščių: citrinų rūgšties, skruzdžių rūgšties, propiono rūgšties; neorganinių rūgščių: sieros rūgšties, druskos rūgšties, fosforo rūgšties, naudojamų pH vertei pakoreguoti daugeliu gamybos procesų etapų;

iki 0,5 % šarmų, pvz., natrio, kalio, kalcio, magnio hidroksido, naudojamų pH vertei pakoreguoti daugeliu gamybos procesų etapų;

iki 2 % birumą gerinančių medžiagų, pvz., silicio dioksido, penta-natrio-trifosfato, trikalcio fosfato, naudojamų miltelio birumui pagerinti;

iki 0,4 % emulsiklio lecitino.

Žali baltymai

Drėgnis, jei > 8 %

8.20.1

Išrūgos, iš kurių pašalinti mineralai ir laktozė/Išrūgų, iš kurių pašalinti mineralai ir laktozė, milteliai  (26)

Išrūgos, iš kurių pašalinta dalis laktozės ir mineralų.

Produktas gali būti koncentruotas ir (arba) išdžiovintas.

Jeigu produktas ruošiamas specialiai kaip pašarinė žaliava, jame gali būti:

iki 0,5 % fosfatų, pvz., polifosfatų (pvz., natrio heksametafosfatų), difosfatų (pvz., tetranatriopirofosfato), naudojamų apdorojant klampai mažinti ir baltymams stabilizuoti;

iki 0,3 % rūgščių, pvz., organinių rūgščių: citrinų rūgšties, skruzdžių rūgšties, propiono rūgšties; neorganinių rūgščių: sieros rūgšties, druskos rūgšties, fosforo rūgšties, naudojamų pH vertei pakoreguoti daugeliu gamybos procesų etapų;

iki 0,5 % šarmų, pvz., natrio, kalio, kalcio, magnio hidroksido, naudojamų pH vertei pakoreguoti daugeliu gamybos procesų etapų;

iki 2 % birumą gerinančių medžiagų, pvz., silicio dioksido, penta-natrio-trifosfato, trikalcio fosfato, naudojamų miltelio birumui pagerinti;

iki 0,4 % emulsiklio lecitino.

Žali baltymai

Laktozė

Žali pelenai

Drėgnis, jei > 8 %

8.21.1

Išrūgų filtratas/Išrūgų filtrato milteliai  (26)

Produktas, gaunamas ultrafiltruojant, nanofiltruojant arba mikrofiltruojant išrūgas (leidžiant per membraną), iš kurio gali būti pašalinta dalis laktozės. Produktas gali būti apdorotas atvirkštinio osmoso būdu ir koncentruotas ir (arba) išdžiovintas.

Jeigu produktas ruošiamas specialiai kaip pašarinė žaliava, jame gali būti:

iki 0,5 % fosfatų, pvz., polifosfatų (pvz., natrio heksametafosfatų), difosfatų (pvz., tetranatriopirofosfato), naudojamų apdorojant klampai mažinti ir baltymams stabilizuoti;

iki 0,3 % rūgščių, pvz., organinių rūgščių: citrinų rūgšties, skruzdžių rūgšties, propiono rūgšties; neorganinių rūgščių: sieros rūgšties, druskos rūgšties, fosforo rūgšties, naudojamų pH vertei pakoreguoti daugeliu gamybos procesų etapų;

iki 0,5 % šarmų, pvz., natrio, kalio, kalcio, magnio hidroksido, naudojamų pH vertei pakoreguoti daugeliu gamybos procesų etapų;

iki 2 % birumą gerinančių medžiagų, pvz., silicio dioksido, penta-natrio-trifosfato, trikalcio fosfato, naudojamų miltelio birumui pagerinti;

iki 0,4 % emulsiklio lecitino.

Žali pelenai

Žali baltymai

Laktozė

Drėgnis, jei > 8 %

8.22.1

Išrūgų retentatas/Išrūgų retentato milteliai  (26)

Produktas, gaunamas ultrafiltruojant, nanofiltruojant arba mikrofiltruojant išrūgas (sulaikytas membranos).

Produktas gali būti koncentruotas ir (arba) išdžiovintas.

Jeigu produktas ruošiamas specialiai kaip pašarinė žaliava, jame gali būti:

iki 0,5 % fosfatų, pvz., polifosfatų (pvz., natrio heksametafosfatų), difosfatų (pvz., tetranatriopirofosfato), naudojamų apdorojant klampai mažinti ir baltymams stabilizuoti;

iki 0,3 % rūgščių, pvz., organinių rūgščių: citrinų rūgšties, skruzdžių rūgšties, propiono rūgšties; neorganinių rūgščių: sieros rūgšties, druskos rūgšties, fosforo rūgšties, naudojamų pH vertei pakoreguoti daugeliu gamybos procesų etapų;

iki 0,5 % šarmų, pvz., natrio, kalio, kalcio, magnio hidroksido, naudojamų pH vertei pakoreguoti daugeliu gamybos procesų etapų;

iki 2 % birumą gerinančių medžiagų, pvz., silicio dioksido, penta-natrio-trifosfato, trikalcio fosfato, naudojamų miltelio birumui pagerinti;

iki 0,4 % emulsiklio lecitino.

Žali baltymai

Žali pelenai

Laktozė

Drėgnis, jei > 8 %


9.   Sausumos gyvūnų produktai ir iš jų gauti produktai

Numeris

Pavadinimas

Aprašas

Informacija, kurią privaloma nurodyti

9.1.1

Šalutiniai gyvūniniai produktai  (27)

Sveiki šiltakraujų sausumos gyvūnų kūnai arba jų dalys, švieži, užšaldyti, virti, apdoroti rūgštimi arba išdžiovinti.

Žali baltymai

Žali riebalai

Drėgnis, jei > 8 %

9.2.1

Gyvūniniai riebalai  (28)

Produktas, sudarytas iš šiltakraujų sausumos gyvūnų riebalų.

Jeigu produktas ekstrahuotas tirpikliais, jame gali būti iki 0,1 % heksano.

Žali riebalai

Drėgnis, jei > 1 %

9.3.1

Šalutiniai bitininkystės produktai

Perdirbti arba neperdirbti medus, bičių vaškas, bičių pienelis, pikis, žiedadulkės.

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze

9.4.1

Perdirbti gyvūniniai baltymai  (28)

Produktas, gaunamas pakaitinus, išdžiovinus ir sumalus šiltakraujų sausumos gyvūnų skerdenas ir skerdenų dalis, iš kurių gali būti ekstrahuota arba fiziniu būdu pašalinta didžioji riebalų dalis.

Jeigu produktas ekstrahuotas tirpikliais, jame gali būti iki 0,1 % heksano.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žali pelenai

Drėgnis, jei > 8 %

9.5.1

Baltymai, gaunami gaminant želatiną  (28)

Džiovinti maistui tinkami gyvūniniai baltymai, gaunami gaminant želatiną.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žali pelenai

Drėgnis, jei > 8 %

9.6.1

Hidrolizuoti gyvūniniai baltymai  (28)

Hidrolizuoti baltymai, gaunami termiškai ir (arba) slėgiu, chemine, mikrobiologine arba fermentine hidrolize apdorojant gyvūninius baltymus.

Žali baltymai

Drėgnis, jei > 8 %

9.7.1

Kraujo miltai  (28)

Produktas, gaunamas termiškai apdorojant paskerstų šiltakraujų gyvūnų kraują.

Žali baltymai

Drėgnis, jei > 8 %

9.8.1

Kraujo produktai  (27)

Produktas, gaunamas iš paskerstų šiltakraujų gyvūnų kraujo arba kraujo frakcijų; tai yra išdžiovinta, užšaldyta arba skysta plazma, išdžiovintas kraujas, išdžiovinti, užšaldyti arba skysti raudonieji kūneliai arba šių komponentų frakcijos ir mišiniai.

Žali baltymai

Drėgnis, jei > 8 %

9.9.1

Viešojo maitinimo atliekos [Viešojo maitinimo perdirbamosios atliekos]

Visos maisto atliekos, kuriose yra gyvūninių medžiagų, įskaitant panaudotą kepamąjį aliejų, susidarančios restoranuose, viešojo maitinimo įstaigose ir virtuvėse, įskaitant visuomenines ir namų ūkių virtuves.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žali pelenai

Drėgnis, jei > 8 %

9.10.1

Kolagenas  (28)

Baltymų pagrindo produktas, gaunamas iš gyvūnų kaulų, kailių, odų ir sausgyslių.

Žali baltymai

Drėgnis, jei > 8 %

9.11.1

Plunksnų miltai

Produktas, gaunamas išdžiovinus ir sumalus papjautų paukščių plunksnas; gali būti hidrolizuotas.

Žali baltymai

Drėgnis, jei > 8 %

9.12.1

Želatina  (28)

Natūralūs tirpūs baltymai (stingstantys arba nestingstantys), gaunami dalinai hidrolizuojant kolageną, pagamintą iš gyvūnų kaulų, kailių ir odų, sausgyslių ir gyslų.

Žali baltymai

Drėgnis, jei > 8 %

9.13.1

Spirgai  (28)

Šviežias, užšaldytas arba išdžiovintas lajaus, lydytų kiaulės taukų ir kitų ekstrahuotų arba fiziniu būdu atskirtų gyvūninių riebalų gamybos produktas.

Jeigu produktas ekstrahuotas tirpikliais, jame gali būti iki 0,1 % heksano.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žali pelenai

Drėgnis, jei > 8 %

9.14.1

Gyvūniniai produktai  (27)

Nebenaudotini maisto produktai, kurių sudėtyje yra gyvūninių produktų; apdoroti arba neapdoroti, švieži, užšaldyti arba išdžiovinti.

Žali baltymai

Žali riebalai

Drėgnis, jei > 8 %

9.15.1

Kiaušiniai

Sveiki Gallus gallus L. paukščių kiaušiniai, su lukštais arba be jų.

 

9.15.2

Kiaušinio baltymas

Produktas, gaunamas atskyrus kiaušinių lukštus ir trynį, pasterizuotas ir galbūt denatūruotas.

Žali baltymai

Denatūravimo metodas (jei taikomas)

9.15.3

Džiovinti kiaušinių produktai

Produktai, sudaryti iš pasterizuotų džiovintų kiaušinių be lukštų arba iš įvairių džiovinto kiaušinio baltymo ir trynio dalių mišinio.

Žali baltymai

Žali riebalai

Drėgnis, jei > 5 %

9.15.4

Cukrinti kiaušinių miltai

Džiovinti cukrinti sveiki kiaušiniai arba jų dalys.

Žali baltymai

Žali riebalai

Drėgnis, jei > 5 %

9.15.5

Džiovinti kiaušinių lukštai

Produktas, gaunamas iš paukščių kiaušinių, pašalinus jų turinį (trynį ir baltymą). Lukštai išdžiovinti.

Žali pelenai

9.16.1

Sausumos bestuburiai  (27)

Visi sausumos bestuburių kūnai arba jų dalys bet kuriuo jų gyvenimo etapu, išskyrus žmonėms ir gyvūnams patogenines rūšis; apdoroti arba neapdoroti, pvz., švieži, užšaldyti arba išdžiovinti.

 

9.17.1

Chondroitino sulfatas

Produktas, gaunamas ekstrakcijos būdu iš sausgyslių, kaulų ir kitų gyvūninių audinių, kuriuose yra kremzlių arba kitų minkštųjų jungiamųjų audinių.

Natris


10.   Žuvys, kiti vandens organizmai ir iš jų pagaminti produktai

Numeris

Pavadinimas

Aprašas

Informacija, kurią privaloma nurodyti

10.1.1

Vandens bestuburiai  (29)

Visi jūrinių arba gėlavandenių bestuburių kūnai arba jų dalys bet kuriuo jų gyvenimo etapu, išskyrus žmonėms ir gyvūnams patogenines rūšis; apdoroti arba neapdoroti, pvz., švieži, užšaldyti arba išdžiovinti.

 

10.2.1

Vandens gyvūnų šalutiniai produktai  (29)

Produktai iš įmonių arba gamyklų, ruošiančių arba gaminančių žmonėms vartoti skirtus produktus; apdoroti arba neapdoroti, pvz., švieži, užšaldyti arba išdžiovinti.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žali pelenai

10.3.1

Vėžiagyvių miltai

Produktas, gaminamas kaitinant, spaudžiant ir džiovinant visus vėžiagyvius arba jų dalis, įskaitant laukines arba ūkiuose auginamas krevetes.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žali pelenai, jei > 20 %

Drėgnis, jei > 8 %

10.4.1

Žuvys  (30)

Visos žuvys arba jų dalys: šviežios, užšaldytos, virtos, apdorotos rūgštimi arba išdžiovintos.

Žali baltymai

Drėgnis, jei > 8 %

10.4.2

Žuvų miltai  (30)

Produktas, gaunamas kaitinant, spaudžiant ir džiovinant visas žuvis arba jų dalis, į kurį prieš džiovinant gali būti vėl pridėta žuvų sulčių.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žali pelenai, jei > 20 %

Drėgnis, jei > 8 %

10.4.3

Žuvų sultys

Sutirštintas žuvų miltų gamybos produktas, gaunamas atskyrus žuvų miltus, juos stabilizavus parūgštinant ar džiovinant.

Žali baltymai

Žali riebalai

Drėgnis, jei > 5 %

10.4.4

Hidrolizuoti žuvų baltymai

Produktas, gaunamas rūgštimi hidrolizuojant visas žuvis arba jų dalis ir dažnai koncentruojamas džiovinant.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žali pelenai, jei > 20 %

Drėgnis, jei > 8 %

10.4.5

Žuvų kaulų miltai

Produktas, gaunamas kaitinant, spaudžiant ir džiovinant žuvų dalis. Pagrindinė jo sudedamoji dalis – žuvų kaulai.

Žali pelenai

10.4.6

Žuvų taukai

Taukai, gaunami iš žuvų ar jų dalių, centrifuguoti vandeniui pašalinti (produkte gali būti tik konkrečiai rūšiai būdingų elementų, pvz., menkių kepenų taukų).

Žali riebalai

Drėgnis, jei > 1 %

10.4.7

Hidrinti žuvų taukai

Taukai, gaunami hidrinant žuvų taukus.

Drėgnis, jei > 1 %

10.5.1

Krilių taukai

Taukai, gaunami iš virtų ir spaustų jūrinio planktono krilių, centrifuguoti vandeniui pašalinti.

Drėgnis, jei > 1 %

10.5.2

Hidrolizuotas krilio baltymų koncentratas

Produktas, gaunamas fermentine hidrolize iš visų krilių arba jų dalių ir dažnai koncentruojamas džiovinant.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žali pelenai, jei > 20 %

Drėgnis, jei > 8 %

10.6.1

Jūrinių žieduotųjų kirmėlių miltai

Produktas, gaunamas kaitinant ir džiovinant visas jūrines žieduotąsias kirmėles (įskaitant Nereis virens. M. Sars.) arba jų dalis.

Fat

Pelenai, jei > 20 %

Drėgnis, jei > 8 %

10.7.1

Jūrinio zooplanktono miltai

Produktas, gaunamas kaitinant, spaudžiant ir džiovinant jūrinį zooplanktoną, pvz., krilius.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žali pelenai, jei > 20 %

Drėgnis, jei > 8 %

10.7.2

Jūrinio zooplanktono taukai

Taukai, gaunami iš virto ir spausto jūrinio zooplanktono, centrifuguoti vandeniui pašalinti.

Drėgnis, jei > 1 %

10.8.1

Moliuskų miltai

Produktas, gaunamas kaitinant ir džiovinant visus moliuskus (įskaitant galvakojus ir dvigeldžius) arba jų dalis.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žali pelenai, jei > 20 %

Drėgnis, jei > 8 %

10.9.1

Galvakojų moliuskų miltai

Produktas, gaunamas kaitinant, spaudžiant ir džiovinant visus galvakojus moliuskus arba jų dalis.

Žali baltymai

Žali riebalai

Žali pelenai, jei > 20 %

Drėgnis, jei > 8 %


11.   Mineralai ir jų produktai

Numeris

Pavadinimas

Aprašas

Informacija, kurią privaloma nurodyti

11.1.1

Kalcio karbonatas  (31); [Klintis]

Produktas, gaunamas malant kalcio karbonato (CaCO3) turinčias medžiagas, kaip antai klintys, arba nusodinant jas rūgšties tirpalu.

Jame gali būti iki 0,25 % propilenglikolio. Jame gali būti iki 0,1 % pagalbinių malimo medžiagų.

Kalcis, druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 %

11.1.2

Karbonatingieji jūrinių moliuskų kiautai

Natūralus produktas, gaunamas iš sumaltų arba granuliuotų jūrinių moliuskų, pavyzdžiui, austrių ar geldelių) kiautų.

Kalcis, druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 %

11.1.3

Kalcio ir magnio karbonatas

Natūralus kalcio karbonato (CaCO3) ir magnio karbonato (MgCO3) mišinys. Jame gali būti iki 0,1 % pagalbinių malimo medžiagų.

Kalcis, magnis, druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 %

11.1.4

Karbonatingieji jūriniai dumbliai (Maerl)

Natūralus produktas, gaunamas iš sumaltų ar granuliuotų karbonatingųjų jūrų dumblių.

Kalcis, druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 %

11.1.5

Raudonieji jūriniai dumbliai

Natūralus produktas, gaunamas iš sumaltų ar granuliuotų karbonatingųjų jūrų dumblių (Phymatolithon calcareum (Pall.)).

Kalcis, druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 %

11.1.6

Kalcio chloridas

Kalcio chloridas (CaCl2). Jame gali būti iki 0,2 % bario sulfato.

Kalcis, druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 %

11.1.7

Kalcio hidroksidas

Kalcio hidroksidas (Ca(OH)2).

Jame gali būti iki 0,1 % pagalbinių malimo medžiagų.

Kalcis, druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 %

11.1.8

Kalcio sulfato anhidratas

Kalcio sulfato anhidratas (CaSO4), gaunamas sumalant kalcio sulfato anhidratą arba dehidratuojant kalcio sulfato dihidratą.

Kalcis, druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 %

11.1.9

Kalcio sulfato hemihidratas

Kalcio sulfato hemihidratas (CaSO4 × ½ H2O), gaunamas iš dalies dehidratuojant kalcio sulfato dihidratą.

Kalcis, druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 %

11.1.10

Kalcio sulfato dihidratas

Kalcio sulfato dihidratas (CaSO4 × 2H2O), gaunamas sumalant kalcio sulfato dihidratą arba hidratuojant kalcio sulfato hemihidratą.

Kalcis, druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 %

11.1.11

Organinių rūgščių kalcio druskos  (32)

Valgomųjų organinių rūgščių, turinčių ne mažiau kaip 4 anglių atomus, kalcio druskos.

Kalcis, organinės rūgštys

11.1.12

Kalcio oksidas

Kalcio oksidas (CaO), gaunamas kalcinuojant natūralias klintis.

Jame gali būti iki 0,1 % pagalbinių malimo medžiagų.

Kalcis, druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 %

11.1.13

Kalcio gliukonatas

Gliukono rūgščių kalcio druska, kurios cheminė formulė paprastai yra Ca(C6H11O7)2, ir jos hidratai.

Kalcis, druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 %

11.1.15

Kalcio sulfatas arba kalcio karbonatas

Produktas, gaunamas gaminant natrio karbonatą.

Kalcis, druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 %

11.1.16

Kalcio pidolatas

L-kalcio pidolatas (C5H6CaNO3). Jame gali būti iki 1,5 % glutamo rūgšties ir susijusių medžiagų.

Kalcis, druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 %

11.1.17

Kalcio karbonatas-magnio oksidas

Produktas, gaunamas kaitinant natūralų kalcį ir magnį, kurių sudėtyje yra tokių medžiagų kaip dolomitas. Jame gali būti iki 0,1 % pagalbinių malimo medžiagų.

Kalcis, magnis

11.2.1

Magnio oksidas

Degtas magnio oksidas (MgO), kuriame ne mažiau kaip 70 % MgO.

Magnis, druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 15 %

11.2.2

Magnio sulfato heptahidratas

Magnio sulfatas (MgSO4 × 7 H2O).

Magnis, siera, druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 15 %

11.2.3

Magnio sulfato monohidratas

Magnio sulfatas (MgSO4 × H2O).

Magnis, siera, druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 15 %

11.2.4

Magnio sulfato anhidratas

Magnio sulfato anhidratas (MgSO4).

Magnis, siera, druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 %

11.2.5

Magnio propionatas

Magnio propionatas (C6H10MgO4).

Magnis

11.2.6

Magnio chloridas

Magnio chloridas (MgCl2) arba tirpalas, gaunamas natrio chloridui natūraliai nusėdus jūros vandenyje.

Magnis, chloras, druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 %

11.2.7

Magnio karbonatas

Natūralus magnio karbonatas (MgCO3).

Magnis, druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 %

11.2.8

Magnio hidroksidas

Magnio hidroksidas (Mg(OH)2).

Magnis, druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 %

11.2.9

Magnio kalio sulfatas

Magnio kalio sulfatas.

Magnis, kalis, druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 %

11.2.10

Organinių rūgščių magnio druskos  (32)

Valgomųjų organinių rūgščių, turinčių ne mažiau kaip 4 anglių atomus, magnio druskos.

Magnis, organinė rūgštis

11.3.1

Dikalcio fosfatas  (33); [Kalcio vandenilio ortofosfatas]

Kalcio monohidrofosfatas, gaunamas iš kaulų arba neorganinių medžiagų (CaHPO4 × H2O)

Ca/P > 1,2.

Jame gali būti iki 3 % NaCl išreikšto chlorido.

Kalcis, bendras fosforo kiekis, 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %, druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 %

11.3.2

Monodikalcio fosfatas

Produktas, gaunamas cheminiu būdu ir sudarytas iš dikalcio fosfato ir monokalcio fosfato (CaHPO4. Ca(H2PO4)2 × H2O)

0,8 < Ca/P < 1,3

Bendras fosforo kiekis, kalcis, 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.3

Monokalcio fosfatas; [Kalcio tetravandenilio diortofosfatas]

Kalcio bis(dihidrofosfatas) (Ca(H2PO4)2 × H2O)

Ca/P < 0,9

Bendras fosforo kiekis, kalcis, 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.4

Trikalcio fosfatas; [Trikalcio ortofosfatas]

Trikalcio fosfatas iš kaulų ir neorganinių šaltinių (Ca3(PO4)2 × H2O)

Ca/P > 1,3

Kalcis, bendras fosforo kiekis, 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.5

Kalcio ir magnio fosfatas

Kalcio ir magnio fosfatas.

Kalcis, magnis, bendras fosforo kiekis, 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.6

Befluoris fosfatas

Gamtinis fosfatas, gesintas ir kitaip termiškai apdorotas priemaišoms pašalinti.

Bendras fosforo kiekis, kalcis, natris, 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %, druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 5 %

11.3.7

Dikalcio pirofosfatas; [Dikalcio difosfatas]

Dikalcio pirofosfatas.

Bendras fosforo kiekis, kalcis, 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.8

Magnio fosfatas

Produktas, sudarytas iš vienbazio ir (arba) dvibazio ir (arba) tribazio magnio fosfato.

Bendras fosforo kiekis, magnis, 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %, druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 %

11.3.9

Natrio, kalcio ir magnio fosfatas

Produktas, sudarytas iš natrio, kalcio ir magnio fosfatų.

Bendras fosforo kiekis, magnis, kalcis, natris, 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.10

Mononatrio fosfatas; [Natrio divandenilio ortofosfatas]

Mononatrio fosfatas

(NaH2PO4 × H2O).

Bendras fosforo kiekis, natris, 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.11

Dinatrio fosfatas; [Dinatrio vandenilio ortofosfatas]

Dinatrio fosfatas (Na2HPO4 × H2O).

Bendras fosforo kiekis, natris, 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.12

Trinatrio fosfatas; [Trinatrio ortofosfatas]

Trinatrio fosfatas (Na3PO4).

Bendras fosforo kiekis, natris, 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.13

Natrio pirofosfatas; [Tetranatrio difosfatas]

Natrio pirofosfatas (Na4P2O7).

Bendras fosforo kiekis, natris, 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.14

Monokalio fosfatas; [Kalio divandenilio ortofosfatas]

Monokalio fosfatas (KH2PO4 × H2O).

Bendras fosforo kiekis, kalis, 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.15

Dikalio fosfatas; [Dikalio vandenilio ortofosfatas]

Dikalio fosfatas (K2HPO4 × H2O).

Bendras fosforo kiekis, kalis, 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.16

Kalcio ir natrio fosfatas

Kalcio ir natrio fosfatas (CaNaPO4).

Bendras fosforo kiekis, kalcis, natris, 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.17

Monoamonio fosfatas; [Amonio divandenilio ortofosfatas]

Monoamonio fosfatas (NH4H2PO4).

Bendras azoto kiekis, bendras fosforo kiekis, 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.18

Diamonio fosfatas; [Diamonio vandenilio ortofosfatas]

Diamonio fosfatas ((NH4)2HPO4).

Bendras azoto kiekis Bendras fosforo kiekis 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.19

Natrio tripolifosfatas; [Pentanatrio trifosfatas]

Natrio tripolifosfatas (Na5P3O9).

Bendras fosforo kiekis, natris, 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.20

Natrio ir magnio fosfatas

Natrio ir magnio fosfatas (MgNaPO4).

Bendras fosforo kiekis, magnis, natris, 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.21

Magnio hipofosfitas

Magnio hipofosfitas (Mg(H2PO2)2 × 6H2O).

Magnis

Bendras fosforo kiekis

2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.22

Kaulų miltai be želatinos

Sterilizuoti ir sumalti kaulai be želatinos ir riebalų.

Bendras fosforo kiekis, kalcis, druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 %

11.3.23

Kaulų pelenai

Mineralinės šalutinių gyvūninių produktų kremavimo, deginimo arba dujinimo liekanos.

Bendras fosforo kiekis, kalcis, druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 %

11.3.24

Kalcio polifosfatas

Heterogeniniai mišiniai iš kalcio druskų ir kondensuotų polifosforo rūgščių, kurių bendroji formulė – H(n + 2)PnO(3n + 1), kai n – ne mažiau kaip 2.

Bendras fosforo kiekis, kalcis, 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.25

Kalcio divandenilio difosfatas

Monokalcio divandenilio pirofosfatas (CaH2P2O7).

Bendras fosforo kiekis, kalcis, 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.26

Magnio rūgšties pirofosfatas

Magnio rūgšties pirofosfatas (MgH2P2O7.). Gaunamas iš išgrynintos fosforo rūgšties ir išgryninto magnio hidroksido arba magnio oksido, išgarinus vandenį ir po kondensacijos ortofosfatui virtus difosfatu.

Bendras fosforo kiekis, magnis, 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.27

Dinatrio divandenilio difosfatas

Dinatrio divandenilio difosfatas (Na2H2P7O7).

Bendras fosforo kiekis, kalcis, 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.28

Trinatrio difosfatas

Trinatrio monovandenilio difosfatas (bevandenis: Na3HP2O7; monohidratas: Na3HP2O7 × H2O)

Bendras fosforo kiekis, natris, 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.29

Natrio polifosfatas; [Natrio heksametafosfatas]

Heterogeniniai mišiniai iš natrio druskų ir linijinių kondensuotų polifosforo rūgščių, kurių bendroji formulė – H(n + 2)PnO(3n + 1), kai n – ne mažiau kaip 2.

Bendras fosforo kiekis, natris, 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.30

Trikalio fosfatas

Trikalio monofosfatas (bevandenis: K3PO4; hidratas: K3PO4 × n H2O (n = 1 arba 3)).

Bendras fosforo kiekis, kalis, 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.31

Tetrakalio difosfatas

Tetrakalio pirofosfatas (K4P2O7).

Bendras fosforo kiekis, kalis, 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.32

Pentakalio trifosfatas

Pentakalio tripolifosfatas (K5P3O10).

Bendras fosforo kiekis, kalis, 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.33

Kalio polifosfatas

Heterogeniniai mišiniai iš kalio druskų ir linijinių kondensuotų polifosforo rūgščių, kurių bendroji formulė – H(n + 2)PnO(3n + 1), kai n – ne mažiau kaip 2.

Bendras fosforo kiekis, kalis, 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.3.34

Kalcio ir natrio polifosfatas

Kalcio ir natrio polifosfatas.

Bendras fosforo kiekis, natris, kalcis, 2 % citrinos rūgštyje netirpus P, jei > 10 %

11.4.1

Natrio chloridas  (31)

Natrio chloridas (NaCl) arba produktas, gaunamas garinimu kristalizuojant sūrymą (vakuuminė druska), garinant jūros vandenį (jūros druska) arba malant akmens druską.

Natris, druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 %

11.4.2

Natrio hidrokarbonatas [Natrio vandeninio karbonatas]

Natrio hidrokarbonatas (NaHCO3).

Natris, druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 %

11.4.3

Natrio/amonio (hidro)karbonatas [Natrio/amonio (vandenilio) karbonatas]

Natrio karbonato ir natrio hidrokarbonato gamybos produktas, kuriame yra amonio hidrokarbonato likučių (amonio hidrokarbonato ne daugiau kaip 5 %).

Natris, druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 %

11.4.4

Natrio karbonatas

Natrio karbonatas (Na2CO3).

Natris, druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 %

11.4.5

Natrio seskvikarbonatas [Trinatrio vandenilio dikarbonatas]

Natrio seskvikarbonatas (Na3H(CO3)2).

Natris, druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 %

11.4.6

Natrio sulfatas

Natrio sulfatas (Na2SO4).

Jame gali būti iki 0,3 % metionino.

Natris, druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 %

11.4.7

Organinių rūgščių natrio druskos  (32)

Valgomųjų organinių rūgščių, turinčių ne mažiau kaip 4 anglių atomus, natrio druskos.

Natris, organinė rūgštis

11.5.1

Kalio chloridas

Kalio chloridas (KCl) arba produktas, gaunamas malant natūralias kalio chlorido turinčias medžiagas.

Kalis, druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 %

11.5.2

Kalio sulfatas

Kalio sulfatas (K2SO4).

Kalis, druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 %

11.5.3

Kalio karbonatas

Kalio karbonatas (K2CO3).

Kalis, druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 %

11.5.4

Kalio hidrokarbonatas [Kalio-vandenilio karbonatas]

Kalio hidrokarbonatas (KHCO3).

Kalis, druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 10 %

11.5.5

Organinių rūgščių kalio druskos  (32)

Valgomųjų organinių rūgščių, turinčių ne mažiau kaip 4 anglių atomus, kalio druskos.

Kalis, organinė rūgštis

11.6.1

Gamtinė siera

Milteliai, gaunami iš natūralių mineralo telkinių. Taip pat produktas, gaunamas rafinuojant naftą įprastais sieros gamintojų metodais.

Siera

11.7.1

Atapulgitas

Natūralus magnio, aliuminio ir silicio mineralas.

Magnis

11.7.2

Kvarcas

Gamtinis mineralas, gaunamas malant kvarcingas medžiagas.

Jame gali būti iki 0,1 % pagalbinių malimo medžiagų.

 

11.7.3

Kristobalitas

Silicio dioksidas (SiO2), gaunamas perkristalizuojant kvarcą.

Jame gali būti iki 0,1 % pagalbinių malimo medžiagų.

 

11.8.1

Amonio sulfatas

Amonio sulfatas ((NH4)2SO4), gaunamas cheminės sintezės būdu.

Azotas, išreikštas žaliais baltymais, siera

11.8.2

Amonio sulfato tirpalas

Amonio sulfatas vandeniniame tirpale, kuriame yra ne mažiau kaip 35 % amonio sulfato.

Azotas, išreikštas žaliais baltymais

11.8.3

Organinių rūgščių amonio druskos  (32)

Valgomųjų organinių rūgščių, turinčių ne mažiau kaip 4 anglių atomus, amonio druskos.

Azotas, išreikštas žaliais baltymais, organinė rūgštis

11.8.4

Amonio laktatas

Amonio laktatas (CH3CHOHCOONH4). Taip pat amonio laktatas, pagamintas fermentavimui naudojant Lactobacillus delbrueckii ssp. Bulgaricus, Lactococcus lactis ssp., Leuconostoc mesenteroides, Streptococcus thermophilus, Lactobacillus spp, arba Bifidobacterium spp. mikroorganizmus, kuriame yra ne mažiau kaip 44 % azoto, išreikšto žaliais baltymais.

Jame gali būti iki 0,8 % fosforo, 0,9 % kalio, 0,7 % magnio, 0,3 % natrio, 0,3 % sulfatų, 0,1 % chloridų, 5 % cukrų ir 0,1 % silikoninių putojimo stabdiklių.

Azotas, išreikštas žaliais baltymais, žali pelenai

11.8.5

Amonio acetatas

Amonio acetatas (CH3COONH4) vandeniniame tirpale, kuriame yra ne mažiau kaip 55 % amonio acetato.

Azoto, išreikšto žaliais baltymas, kiekis


12.   Fermentacijos produktai ir šalutiniai jų produktai iš mikroorganizmų

Numeris

Pavadinimas

Aprašas

Informacija, kurią privaloma nurodyti

12,1

Produktai, gaunami iš tam tikruose substratuose užaugintų mikroorganizmų biomasės

Juose gali būti iki 0,3 % putojimo stabdiklių. Juose gali būti iki 1,5 % filtravimą greitinančių ir (arba) skaidrinančių medžiagų. Juose gali būti iki 2,9 % propiono rūgšties.

Propiono rūgštis, jei > 0,5 %

12.1.1

Baltymai iš Methylophilus methylotrophus

Baltyminis fermentavimo produktas, gaunamas metanolio terpėje naudojant Methylophilus methylotrophus (NCIMB padermė 10.515) (34) kultūrą; žalių baltymų kiekis ne mažesnis kaip 68 %, atspindžio rodiklis ne mažesnis kaip 50.

Žali baltymai

Žali pelenai

Žali riebalai

12.1.2

Baltymai iš Methylococcus capsulatus (Bath), Alca ligenes acidovorans, Bacillus brevis ir Bacillus firmus

Baltyminis fermentavimo produktas, gaunamas gamtinių dujų (apie 91 % metano, 5 % etano, 2 % propano, 0,5 % izobutano, 0,5 % n-butano), amoniako ir mineralinių druskų terpėje naudojant Methylococcus capsulatus (Bath) (NCIMB padermė 11132), Alcaligenes acidovorans (NCIMB padermė 12387), Bacillus brevis (NCIMB padermė 13288) ir Bacillus firmus (NCIMB padermė 13280) (34) kultūras; žalių baltymų kiekis ne mažesnis kaip 65 %.

Žali baltymai

Žali pelenai

Žali riebalai

12.1.3

Bakteriniai baltymai iš Escherichia coli

Baltyminis produktas; šalutinis aminorūgščių gamybos naudojant Escherichia coli K12 (34) kultūrą augalinės ar cheminės kilmės substratuose iš amoniako ar mineralinių druskų, produktas; jis gali būti hidrolizuotas.

Žali baltymai

12.1.4

Bakteriniai baltymai iš Corynebacterium glutamicum

Baltyminis produktas; šalutinis aminorūgščių gamybos naudojant Corynebacterium glutamicum (34) kultūrą augalinės ar cheminės kilmės substratuose iš amoniako ar mineralinių druskų, produktas; jis gali būti hidrolizuotas.

Žali baltymai

12.1.5

Mielės ir jų dalys [Alaus mielės] [Mielių produktas]

Visos mielės ir jų dalys, gautos iš Saccharomyces cerevisiae, Saccharomyces carlsbergensis, Kluyveromyces lactis, Kluyveromyces fragilis, Torulaspora delbrueckii, Candida utilis/Pichia jadinii, Saccharomyces uvarum, Saccharomyces ludwigii arba Brettanomyces ssp. (34)  (35), dažniausiai augalinės kilmės substratuose, kaip antai: melasa, cukraus sirupas, alkoholis, alkoholio gamybos atliekos, javai ir produktai, kuriuose yra krakmolo, vaisių sulčių, išrūgų, pieno rūgšties, cukraus, hidrolizuotos augalinės ląstelienos ir fermentacijos mitybos medžiagų, pavyzdžiui, amoniako arba mineralinių druskų.

Drėgnis, jei < 75 % arba > 97 %

Jei drėgnis < 75 %:

Žali baltymai

12.1.6

Grybienos silosas, gaunamas gaminant peniciliną

Grybiena (azoto junginiai), skystas šalutinis produktas, gaunamas gaminant peniciliną Penicillium chrysogenum (ATCC48271) (34) naudojant įvairias angliavandenių ir jų hidrolizatų turinčias medžiagas, termiškai apdorotas ir silosuotas penicilinui inaktyvuoti naudojant Lactobacillus brevis, plantarum, sake, collinoides ir Streptococcus lactis; azoto, išreikšto žaliais baltymais, kiekis ne mažesnis kaip 7 %.

Azotas, išreikštas žaliais baltymais

Žali pelenai

12.1.7

Biodyzelino gamybos metu gautos mielės

Visos mielės ir jų dalys, gautos iš Yarrowia lipolytica  (34)  (35), išaugintos ant aliejų ir išvalytų nuo gleivių ir glicerolio frakcijų, susidariusių gaminant biodegalus.

Drėgnis, jei < 75 % arba > 97 %

Jei drėgnis < 75 %:

Žali baltymai

12,2

Kiti šalutiniai fermentacijos produktai

Juose gali būti iki 0,6 % putojimo stabdiklių. Juose gali būti iki 0,5 % nuovirų susidarymo stabdiklių. Juose gali būti iki 0,2 % sulfitų.

 

12.2.1

Melasos žlaugtai [sutirštinti melasos žlaugtai]

Šalutiniai produktai, gaunami pramoniniu būdu perdirbant misą, susidariusią per fermentacijos procesą gaminant alkoholį, organines rūgštis ar mieles. Jie sudaryti iš skystų arba pastos pavidalo frakcijų, gautų atskyrus fermentuotą misą. Juose taip pat gali būti fermentacijai naudotų mikroorganizmų negyvų ląstelių arba jų dalių. Dažniausiai naudojami augalinės kilmės substratai, kaip antai: melasa, cukraus sirupas, alkoholis, alkoholio gamybos atliekos, javai ir produktai, kuriuose yra krakmolo, vaisių sulčių, išrūgų, pieno rūgšties, cukraus, hidrolizuotos augalinės ląstelienos ir fermentacijos mitybos medžiagų, pavyzdžiui, amonio arba mineralinių druskų.

Žali baltymai

Jei reikia – substratas ir gamybos procesas

12.2.2

L-glutamo rūgšties gamybos šalutiniai produktai

Koncentruoti skysti šalutiniai produktai, gaunami gaminant L-glutamo rūgštį fermentacijai naudojant Corynebacterium melassecola  (34) substratuose, sudarytuose iš sacharozės, melasos, krakmolo produktų ir jų hidrolizatų, amonio druskų ir kitų azoto junginių.

Žali baltymai

12.2.3

Šalutiniai produktai, gaunami gaminant L-lizino monohidrochloridą naudojant Brevibacterium lactofermentum

Šalutiniai produktai, gaunami gaminant L-lizino monohidrochloridą fermentacijai naudojant Brevibacterium lactofermentum  (34) substratuose, sudarytuose iš sacharozės, melasos, krakmolo produktų ir jų hidrolizatų, amonio druskų ir kitų azoto junginių.

Žali baltymai

12.2.4

Aminorūgščių gamybos naudojant Corynebacterium glutamicum šalutiniai produktai

Šalutiniai produktai, gaunami gaminant aminorūgštis fermentacijai naudojant Corynebacterium glutamicum  (34) augalinės ar cheminės kilmės substratuose iš amonio ir mineralinių druskų.

Žali baltymai

Žali pelenai

12.2.5

Aminorūgščių gamybos naudojant Escherichia coli K12 šalutiniai produktai

Šalutiniai produktai, gaunami gaminant aminorūgštis fermentacijai naudojant Escherichia coli K12 (34) augalinės ar cheminės kilmės substratuose iš amonio ir mineralinių druskų.

Žali baltymai

Žali pelenai

12.2.6

Fermentų gamybos naudojant Aspergillus niger šalutinis produktas

Kviečių ir salyklo fermentavimo šalutinis produktas, fermentams gaminti naudojant Aspergillus niger  (34).

Žali baltymai


13.   Kita

Numeris

Pavadinimas

Aprašas

Informacija, kurią privaloma nurodyti

13.1.1

Duonos ir makaronų pramonės produktai

Duonos, pyragų, pyragaičių, vaflių arba makaronų gamybos produktai. Jie gali būti išdžiovinti.

Krakmolas

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze

Žali riebalai, jei > 5 %

13.1.2

Pyragaičių pramonės produktai

Pyragų ir pyragaičių gamybos produktai. Jie gali būti išdžiovinti.

Krakmolas

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze

Žali riebalai, jei > 5 %

13.1.3

Sausų pusryčių gamybos produktai

Medžiagos arba produktai, skirti vartoti žmonėms arba tokie, kuriuos galima pagrįstai laikyti potencialiu žmonių maistu (perdirbti, iš dalies perdirbti arba neperdirbti). Jie gali būti išdžiovinti.

Žali baltymai, jei > 10 %

Žalia ląsteliena

Žali aliejai ir riebalai, jei > 10 %

Krakmolas, jei > 30 %

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze, jei > 10 %

13.1.4

Konditerijos pramonės produktai

Saldainių ir šokolado gamybos produktai. Jie gali būti išdžiovinti.

Krakmolas

Žali riebalai, jei > 5 %

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze

13.1.5

Valgomųjų ledų pramonės produktai

Valgomųjų ledų gamybos produktai. Jie gali būti išdžiovinti.

Krakmolas

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze

Žali riebalai

13.1.6

Šviežių vaisių ir daržovių perdirbimo produktai ir šalutiniai produktai  (36)

Produktai, gaunami perdirbant šviežius vaisius ir daržoves (įskaitant vaisių bei daržovių lupenas, gabalus ir jų mišinius). Jie gali būti išdžiovinti arba užšaldyti.

Krakmolas

Žalia ląsteliena

Žali riebalai, jei > 5 %

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 %

13.1.7

Augalų perdirbimo produktai  (36)

Produktai, gaunami užšaldžius arba išdžiovinus augalus arba jų dalis.

Žalia ląsteliena

13.1.8

Prieskonių ir pagardų perdirbimo produktai  (36)

Produktai, gaunami užšaldžius arba išdžiovinus prieskonius ar pagardus arba jų dalis.

Žali baltymai, jei > 10 %

Žalia ląsteliena

Žali aliejai ir riebalai, jei > 10 %

Krakmolas, jei > 30 %

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze, jei > 10 %

13.1.9

Žolelių perdirbimo produktai  (36)

Produktai, gaunami susmulkinus, sumalus, užšaldžius arba išdžiovinus žoleles arba jų dalis.

Žalia ląsteliena

13.1.10

Bulvių perdirbimo pramonės produktai

Bulvių perdirbimo produktai. Jie gali būti išdžiovinti arba užšaldyti.

Krakmolas

Žalia ląsteliena

Žali riebalai, jei > 5 %

Druskos rūgštyje netirpūs pelenai, jei > 3,5 %

13.1.11

Padažų gamybos produktai ir šalutiniai produktai

Padažų gamybos medžiagos, skirtos vartoti žmonėms arba tokios, kurias galima pagrįstai laikyti potencialiu žmonių maistu (perdirbtos, iš dalies perdirbtos arba neperdirbtos). Jos gali būti išdžiovintos.

Žali riebalai

13.1.12

Užkandžių pramonės produktai ir šalutiniai produktai

Užkandžių pramonės produktai ir šalutiniai produktai, gaunami gaminant pikantiškus užkandžius: bulvių traškučius, bulvių arba javų užkandžius (tiesiogiai ekstruduotus, tešlos pagrindo ir granuliuotus užkandžius) ir riešutus.

Žali riebalai

13.1.13

Gatavi maisto produktai

Produktai, gaunami gaminant valgyti paruoštus maisto produktus. Jie gali būti išdžiovinti.

Žali riebalai, jei > 5 %

13.1.14

Alkoholinių gėrimų gamybos augaliniai šalutiniai produktai

Kieti produktai iš augalų (uogų ir sėklų, pvz., anyžinių ožiažolių), gaunami maceruojant tuos augalus alkoholio tirpale arba išgarinus ir (arba) distiliavus alkoholį, apdorojant kvapiąsias medžiagas alkoholinių gėrimų gamybai. Šie produktai turi būti distiliuojami alkoholio likučiams pašalinti.

Žali baltymai, jei > 10 %

Žalia ląsteliena

Žali aliejai ir riebalai, jei > 10 %

13.1.15

Pašarinis alus

Alaus darymo proceso metu gaunamas produktas, kurio negalima parduoti kaip žmonėms gerti skirto gėrimo.

Alkoholio kiekis

13.2.1

Karamelizuotas cukrus

Produktas, gaunamas kontroliuojamu bet kokios rūšies cukraus kaitinimu.

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze

13.2.2

Dekstrozė

Dekstrozė (kurios sudėtyje yra arba nėra kristalizacijos vandens) gaunama hidrolizavus krakmolą ir yra sudaryta iš išvalytos ir kristalizuotos gliukozės.

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze

13.2.3

Fruktozė

Fruktozė – išvalyti kristalizuoti milteliai. Ji gaunama iš gliukozės sirupe esančios gliukozės naudojant gliukozės izomerazę ir atliekant sacharozės inversiją.

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze

13.2.4

Gliukozės sirupas

Gliukozės sirupas – išvalytas ir koncentruotas maistinių sacharidų vandeningas tirpalas, gaunamas hidrolizuojant krakmolą.

Bendras cukraus kiekis

Drėgnis, jei > 30 %

13.2.5

Gliukozės melasa

Gliukozės sirupo rafinavimo proceso produktas.

Bendras cukraus kiekis

13.2.6

Ksilozė

Iš medienos ekstrahuotas cukrus.

 

13.2.7

Laktulozė

Pusiau sintetinis disacharidas (4-O-D-galaktopiranosil-D-fruktozė), gaunamas iš laktozės izomerizuojant gliukozę į fruktozę. Jos yra termiškai apdorotame piene ir pieno produktuose.

Laktulozė

13.2.8

Gliukozaminas (Chitozaminas)

Aminosacharidas (monosacharidas) – polisacharidų chitozano ir chitino struktūros dalis. Gaminamas hidrolizuojant vėžiagyvių ir kitų nariuotakojų egzoskeletus arba fermentuojant grūdus, pvz., kukurūzus arba kviečius.

Atitinkamai natris arba kalis

atitinkamai „iš vandens gyvūnų“ arba „fermentuojant“

13.3.1

Krakmolas  (37)

Krakmolas.

Krakmolas

13.3.2

Drebutinis krakmolas  (37)

Produktas, sudarytas iš krakmolo, kurio apimtis labai padidėjusi dėl terminio apdorojimo.

Krakmolas

13.3.3

Krakmolo  (37) mišinys

Produktas, sudarytas iš gamtinio ir (arba) modifikuoto maistinio krakmolo, gaunamas iš įvairių botaninių šaltinių.

Krakmolas

13.3.4

Krakmolo  (37) hidrolizatų rupiniai

Krakmolo hidrolizės produktas – filtratas, sudarytas iš baltymų, krakmolo, polisacharidų, riebalų, aliejaus ir filtravimą greitinančių priemonių (pvz., diatomito, medienos plaušų).

Drėgnis, jei < 25 % arba > 45 %

Jei drėgnis < 25 %:

Žali riebalai

Žali baltymai

13.3.5

Dekstrinas

Dekstrinas – iš dalies rūgštimi hidrolizuotas krakmolas.

 

13.3.6

Maltodekstrinas

Maltodekstrinas – iš dalies hidrolizuotas krakmolas.

 

13.4.1

Polidekstrozė

Atsitiktinai laisvai sujungtas gliukozės polimeras, gaunamas terminės D-gliukozės polimerizacijos būdu.

 

13.5.1

Polioliai

Produktas, gaunamas hidrinimo arba fermentacijos būdu, kurio sudedamosios dalys – redukuotieji monosacharidai, disacharidai, ar oligosacharidai arba polisacharidai.

 

13.5.2

Izomaltas

Cukraus alkoholis, gaunamas sacharozės fermentinės konversijos ir hidrinimo būdu.

 

13.5.3

Manitolis

Produktas, gaunamas hidrinimo arba fermentacijos būdu, kurio sudedamosios dalys – redukuotoji gliukozė ir (arba) fruktozė.

 

13.5.4

Ksilitolis

Produktas, gaunamas hidrinant ir fermentuojant ksilozę.

 

13.5.5

Gliucitolis

Produktas, gaunamas hidrinant gliukozę.

 

13.6.1

Rūgštieji aliejai, gaunami rafinuojant cheminiu būdu  (38)

Produktas, gaunamas mažinant aliejų ir augalinių ir gyvūninių riebalų rūgštingumą šarminant ir rūgštinant, po to atskiriant vandeninį sluoksnį, kuriame yra laisvųjų riebalų rūgščių, aliejų ar riebalų ir natūraliai pasitaikančių sėklų, vaisių ar gyvūnų audinių sudedamųjų dalių, pvz., monogliceridų, digliceridų, lecitino ir ląstelienos.

Žali riebalai

Drėgnis, jei > 1 %

13.6.2

Gliceroliu esterintos riebalų rūgštys  (39)

Gliceridai, gaunami glicerolį esterinant riebalų rūgštimis. Juose gali būti iki 50 ppm nikelio, likusio po hidrinimo.

Drėgnis, jei > 1 %

Žali riebalai

Nikelis, jei > 20 ppm

13.6.3

Riebalų rūgščių monogliceridai, digliceridai ir triglicerida  (39)

Produktas, kurio sudedamosios dalys – glicerolio monoesterių, diesterių ir triesterių bei riebalų rūgščių mišiniai.

Juose gali būti mažas laisvųjų riebalų rūgščių ir glicerolio kiekis.

Juose gali būti iki 50 ppm nikelio, likusio po hidrinimo.

Žali riebalai

Nikelis, jei > 20 ppm

13.6.4

Riebalų rūgščių druskos  (39)

Produktas, gaunamas vykstant riebalų rūgščių, turinčių ne mažiau kaip keturis anglies atomus, ir kalcio, magnio, natrio arba kalio hidroksidų, oksidų arba druskų reakcijai.

Juose gali būti iki 50 ppm nikelio, likusio po hidrinimo.

Žali riebalai (po hidrolizės)

Drėgnis

Ca arba Na arba K arba Mg (atitinkamai)

Nikelis, jei > 20 ppm

13.6.5

Riebalų rūgščių distiliatai, gauti rafinuojant mechaniniu būdu  (38)

Produktas, gaunamas mažinant aliejų ir augalinių ir gyvūninių riebalų rūgštingumą distiliuojant, kuriame yra laisvųjų riebalų rūgščių, aliejų ar riebalų ir natūraliai pasitaikančių sėklų, vaisių ar gyvūnų audinių sudedamųjų dalių, pvz., monogliceridų, digliceridų, sterolių ir tokoferolių.

Žali riebalai

Drėgnis, jei > 1 %

13.6.6

Žalios riebalų rūgštys, gautos skaidant  (38)

Produktas, gaunamas skaidant aliejų ir (arba) riebalus. Iš esmės jo sudedamosios dalys – žalios riebalų rūgštys C6-C24, alifatinės, linijinės monokarboksirūgštys, prisotintos ar neprisotintos. Jame gali būti iki 50 ppm nikelio, likusio po hidrinimo.

Žali riebalai

Drėgnis, jei > 1 %

Nikelis, jei > 20 ppm

13.6.7

Grynos distiliuotos riebalų rūgštys, gautos skaidant  (38)

Produktas, gautas distiluojant žalias riebalų rūgštis, gautas skaidant aliejų ir (arba) riebalus ir hidrinant. Iš esmės jo sudedamosios dalys – grynos distiliuotos riebalų rūgštys C6-C24, alifatinės, linijinės monokarboksirūgštys, prisotintos ar neprisotintos.

Jame gali būti iki 50 ppm nikelio, likusio po hidrinimo.

Žali riebalai

Drėgnis, jei > 1 %

Nikelis, jei > 20 ppm

13.6.8

Soupstokai  (38)

Produktas, gaunamas mažinant aliejų ir augalinių ir gyvūninių riebalų rūgštingumą vandeniniu kalcio, magnio, natrio arba kalio hidroksido tirpalu, kuriame yra riebalų rūgščių druskų, aliejų ar riebalų ir natūraliai pasitaikančių sėklų, vaisių ar gyvūnų audinių sudedamųjų dalių, pvz., monogliceridų, digliceridų, lecitino ir ląstelienos.

Drėgnis, jei < 40 ir > 50 %

Ca arba Na arba K arba Mg (atitinkamai)

13.6.9

Organinėmis rūgštimis esterintų riebalų rūgščių monogliceridai ir digliceridai  (39)  (40)

Organinėmis rūgštimis esterintų riebalų rūgščių, turinčių ne mažiau kaip keturis anglies atomus, monogliceridai ir digliceridai.

Žali riebalai

13.6.10

Riebalų rūgščių sacharozės esteriai  (39)

Sacharozės ir riebalų rūgščių esteriai.

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze

Žali riebalai

13.6.11

Riebalų rūgščių sacharozės glicerinai  (39)

Sacharozės ir riebalų rūgščių monogliceridų ir digliceridų mišinys.

Bendras cukraus kiekis, išreikštas sacharoze

Žali riebalai

13.8.1

Žalias glicerinas

Šalutinis produktas, gaunamas tokiais būdais:

Aliejaus ir (arba) riebalų perdirbimo proceso metu juos skaidant, siekiant gauti riebalų rūgštis ir glicerolio vandenį, po to koncentruojant glicerolio vandenį žaliam gliceroliui gauti arba peresterinant (gali būti 0,5 % metanolio) natūralius aliejus ir (arba) riebalus riebalų rūgščių metilo esteriams ir glicerolio vandeniui gauti, po to koncentruojant glicerolio vandenį žaliam gliceroliui gauti.

Biodyzelino gamybos produktas (riebalų rūgščių metilo arba etilo esteriai), gaunamas peresterinant konkrečiai nenurodytus augalinius ir gyvūninius aliejus bei riebalus. Glicerine gali būti likę mineralinių ir organinių druskų (iki 7,5 %).

Jame gali būti iki 0,5 % metanolio ir iki 4 % organinės medžiagos be glicerolio (angl. Matter Organic Non Glycerol, MONG), sudarytos iš riebalų rūgčių metilo esterių, riebalų rūgčių etilo esterių, laisvųjų riebalų rūgčių ir gliceridų.

Muilinant augalinius arba gyvūninius aliejus ir (arba) riebalus, paprastai naudojant šarmus ir (arba) šarminę žemę, muilui gauti.

Jame gali būti iki 50 ppm nikelio, likusio po hidrinimo.

Glicerolis

Kalis, jei > 1,5 %

Natris, jei > 1,5 %

Nikelis, jei > 20 ppm

13.8.2

Glicerinas

Produktas, gaunamas tokiais būdais:

a) aliejaus ir (arba) riebalų perdirbimo proceso metu juos skaidant, po to koncentruojant glicerolio vandenį ir rafinuojant distiliavimo būdu (žr. apdorojimo būdų žodyno B dalies 20 įrašą), arba jonų mainų proceso metu; b) peresterinant natūralius aliejus ir (arba) riebalus riebalų rūgščių metilo esteriams ir žaliam glicerolio vandeniui gauti, po to koncentruojant glicerolio vandenį žaliam gliceroliui gauti ir rafinuojant distiliavimo būdu arba jonų mainų proceso metu.

Biodyzelino gamybos produktas (riebalų rūgščių metilo arba etilo esteriai), gaunamas pirmiausia peresterinant augalinius ir gyvūninius aliejus bei riebalus, po to rafinuojant gliceriną. Mažiausias glicerolio kiekis: 99 % sausosios medžiagos.

Muilinant augalinius arba gyvūninius aliejus ir (arba) riebalus, paprastai naudojant šarmus ir (arba) šarminę žemę, muilui gauti, po to rafinuojant žalią glicerolį ir distiliuojant.

Jame gali būti iki 50 ppm nikelio, likusio po hidrinimo.

Glicerolis, jei < 99 % sausosios medžiagos

Natris, jei > 0,1 %

Kalis, jei > 0,1 %

Nikelis, jei > 20 ppm

13.9.1

Metilo sulfonilmetanas

Organinis sieros junginys ((CH3)2SO2), gaunamas sintetiniu būdu, ir kuris yra identiškas natūraliai augaluose pasitaikančiam junginiui.

Siera

13.10.1

Durpės

Produktas, susidaręs natūraliai yrant augalams (daugiausia kiminams) anaerobinėmis ir ologotroinėmis sąlygomis.

Žalia ląsteliena

13.10.2

Leonarditas

Produktas, pasitaikantis gamtoje kaip mineralinis fenolinių angliavandeninlių junginys, taip pat žinomas kaip humusas, susidarantis per milijonus metų yrant organinei medžiagai.

Žalia ląsteliena

13.11.1

Propilenglikolis; [1,2-propandiolis; [propan-1,2-diolis]

Organinis junginys (diolis arba dialkoholis), kurio formulė C3H8O2. Tai klampus, saldoko skonio higroskopinis skystis, kurį galima maišyti su vandeniu, acetonu ir chloroformu. Jame gali būti iki 0,3 % dipropilenglikolio.

Propilenglikolis

13.11.2

Propilenglikolio ir riebalų rūgščių monoesteriai  (39)

Propilenglikolio monoesteriai ir riebalų rūgštys, atskirai arba mišinyje su diesteriais.

Propilenglikolis

Žali riebalai


(1)  OL L 35, 2005 2 8, p. 1.

(2)  Toks mažas, kokį pagrįstai įmanoma užtikrinti (angl. As Low As Reasonable Achievable).

(3)  OL L 140, 2002 5 30, p. 10.

(4)  OL L 70, 2005 3 16, p. 1.

(5)  OL L 268, 2003 10 18, p. 29.

(6)  Nukrypstant nuo šios prievolės, prie proceso „džiovinimas“ jis gali būti įrašomas.

(7)  Jei reikia, vokiečių kalbos žodį Konzentrieren galima pakeisti žodžiu Eindicken, tokiu atveju vartotinas bendrinis pavadinimas eingedickt.

(8)  Jei reikia, vietoj „lukštenimo“ galima vartoti „gliaudymą“ arba „žievelės šalinimą“, tokiu atveju vartotinas bendrinis pavadinimas „išgliaudyta“ arba „pašalinta žievelė“.

(9)  Kalbant apie ryžius, procesas aprašomas kaip „lukštenimas“, o bendrinis pavadinimas – „išlukštenta“.

(10)  Prancūzų kalba galima vartoti pavadinimą issues.

(11)  Vokiečių kalba galima vartoti bendrinį pavadinimą aufgeschlossen ir pavadinimą Quellwasser (jei tai krakmolas). Danų kalba galima vartoti bendrinį pavadinimą Kvęldning ir pavadinimą Kvęldet (jei tai krakmolas).

(12)  Jei reikia, prancūzų kalboje žodį Pressage galima pakeisti žodžiais Extraction mécanique.

(13)  Prie pavadinimo galima papildomai nurodyti javų rūšį.

(14)  Pastaba: anglų kalba žodžiai maize ir corn gali būti vartojami kaip sinonimai. Šie terminai vartojami visiems kukurūzų produktams.

(15)  Jei šis produktas smulkiau maltas, prie pavadinimo galima pridėti žodį „smulkios“ arba pavadinimą galima pakeisti kitu atitinkamu pavadinimu.

(16)  Prie pavadinimo galima papildomai nurodyti grūdų rūšį.

(17)  Jei reikia, galima pridėti nuorodą „turintis mažai gliukozinolato“, kaip apibrėžta Bendrijos teisės aktuose. Šie terminai vartojami visiems rapsų sėklų produktams.

(18)  Prie pavadinimo papildomai nurodoma augalų rūšis.

(19)  Prie pavadinimo papildomai nurodoma augalų rūšis.

(20)  Prie pavadinimo papildomai nurodoma augalų rūšis.

(21)  Prie pavadinimo būtina papildomai nurodyti atlikto apdorojimo būdą.

(22)  Prie pavadinimo galima nurodyti pašarinių žolių kultūrų rūšį.

(23)  Terminą „miltai“ galima pakeisti terminu „granulės“. Prie pavadinimo galima nurodyti džiovinimo būdą.

(24)  Prie pavadinimo papildomai nurodoma rūšis.

(25)  Prie pavadinimo papildomai nurodoma augalų rūšis.

(26)  Sąvokos nėra sinonimai ir skiriasi drėgnio kiekiu; vartotina atitinkama sąvoka.

(27)  Nepažeidžiant Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 (OL L 54, 2011 2 26, p. 1) VIII priedo III skyriuje nustatytų privalomųjų reikalavimų dėl šalutinių gyvūninių produktų ir iš jų gautų produktų prekybos dokumentų ir veterinarijos sertifikatų, jeigu katalogu naudojamasi ženklinimo tikslais, pavadinimas atitinkamai pakeičiamas nurodant:

gyvūno rūšį ir

gyvūninio produkto dalį (pvz., kepenys, mėsa (tik skeletiniai raumenys)) ir (arba)

dėl draudimo šerti tos pačios rūšies gyvūnus neperdirbtos gyvūno rūšies pavadinimą (pvz., be paukštienos) arba

prie pavadinimo atitinkamai papildomai nurodoma

gyvūno rūšis ir (arba)

gyvūninio produkto dalis (pvz., kepenys, mėsa (tik skeletiniai raumenys) ir (arba)

dėl draudimo šerti tos pačios rūšies gyvūnus neperdirbtos gyvūno rūšies pavadinimas.

(28)  Nepažeidžiant Reglamento (ES) Nr. 142/2011 VIII priedo III skyriuje nustatytų privalomųjų reikalavimų dėl šalutinių gyvūninių produktų ir iš jų gautų produktų prekybos dokumentų ir veterinarijos sertifikatų, jeigu katalogu naudojamasi ženklinimo tikslais, prie pavadinimo atitinkamai papildomai nurodoma:

perdirbto gyvūno rūšis (pvz., kiaulės, atrajotojai, paukščiai) ir (arba)

perdirbta medžiaga (pvz., kaulai) ir (arba)

taikytas apdorojimo būdas (pašalinti riebalai, rafinuota) ir (arba)

dėl draudimo šerti tos pačios rūšies gyvūnus neperdirbtos gyvūno rūšies pavadinimas (pvz., be paukštienos).

(29)  Prie pavadinimo papildomai nurodoma rūšis.

(30)  Jei produktas gaminamas iš ūkiuose auginamų žuvų, prie pavadinimo nurodoma rūšis.

(31)  Pavadinime arba vietoj jo galima papildomai nurodyti pirminės medžiagos rūšį.

(32)  Pavadinimas iš dalies pakeičiamas arba papildomas nurodant organinės rūgšties rūšį.

(33)  Pavadinime galima nurodyti gamybos būdą.

(34)  Mikroorganizmų ląstelės inaktyvuotos arba numarintos.

(35)  Naudojami mielių padermių pavadinimai gali skirtis nuo mokslinės sistematikos, todėl taip pat gali būti vartojami išvardyti mielių padermių pavadinimai.

(36)  Prie pavadinimo papildomai nurodoma atitinkamo vaisiaus, daržovės, augalo, prieskoninio augalo ir žolelės rūšis.

(37)  Pavadinimas papildomas nurodant botaninę kilmę.

(38)  Pavadinimas papildomas nurodant botaninę arba gyvūninę kilmę.

(39)  Pavadinimas iš dalies pakeičiamas arba papildomas nurodant naudotas riebalų rūgštis.

(40)  Pavadinimas iš dalies pakeičiamas arba papildomas nurodant organinės rūgšties rūšį.