31.5.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 145/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2013/14/ES

2013 m. gegužės 21 d.

kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros, Direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo ir Direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kiek tai susiję su per dideliu kliovimusi kredito reitingais

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 53 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/41/EB (4) Sąjungos lygmeniu reguliuojamos įstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą (toliau - PPSI). Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB (5) Sąjungos lygmeniu reguliuojami kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektai (toliau – KIPVPS). Atitinkamai Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES (6) Sąjungos lygmeniu reguliuojami alternatyvaus investavimo fondų valdytojai (toliau – AIFV). Visose trijose direktyvose nustatyti rizikos ribojimo reikalavimai, atitinkamai susiję su PPSI, valdymo įmonių ir investicinių bendrovių KIPVPS atžvilgiu ir AIFV rizikos valdymu;

(2)

dėl finansų krizės poveikio egzistuoja per didelis investuotojų, įskaitant PPSI, KIPVPS ir alternatyvaus investavimo fondus (toliau – AIF), kliovimasis kredito reitingais jiems investuojant į skolos priemones ir jie patys nebūtinai įvertina tokių skolos priemonių emitentų kreditingumą. Siekiant pagerinti PPSI, KIPVPS ir AIF investicijų kokybę ir taip apsaugoti tų fondų investuotojus, tikslinga reikalauti, kad PPSI, valdymo įmonės ir investicinės bendrovės KIPVPS atžvilgiu ir AIFV, vertindami su PPSI, KIPVPS ir AIF investicijomis susijusią riziką, vengtų išimtinai ar mechaniškai kliautis kredito reitingais ar naudoti juos kaip vienintelį kriterijų. Todėl bendrasis principas – per didelio kliovimosi kredito reitingais vengimo principas – turėtų būti integruojamas į PPSI, valdymo įmonių ir investicinių bendrovių KIPVPS atžvilgiu ir AIFV rizikos valdymo procesus ir sistemas bei turėtų būti pritaikytas jų specifikai;

(3)

siekiant toliau patikslinti bendrąjį per didelio kliovimosi kredito reitingais vengimo principą, kuris turėtų būti įtrauktas į direktyvas 2009/65/EB ir 2011/61/ES, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų suteikti įgaliojimai priimti aktus, norint užtikrinti, kad valdymo įmonėms ir investicinėms bendrovėms KIPVPS atžvilgiu ir AIFV būtų veiksmingai užkirstas kelias per daug kliautis kredito reitingais vertinant turimo turto kreditingumą. Šiuo atžvilgiu tikslinga iš dalies pakeisti Komisijai tomis direktyvomis suteiktus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus dėl bendrųjų nuostatų, susijusių su valdymo įmonių ir investicinių bendrovių KIPVPS atžvilgiu ir AIFV taikomais rizikos valdymo procesais ir sistemomis. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir skelbtų tokių konsultacijų rezultatus. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(4)

atitinkamos šioje direktyvoje nustatytos priemonės turėtų papildyti kitas nuostatas, išdėstytas 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (7). Tomis nuostatomis nustatomas bendrasis tikslas – mažinti per didelį investuotojų kliovimąsi kredito reitingais ir turėtų būti padedama tą tikslą pasiekti;

(5)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. padėti užtikrinti, kad PPSI, KIPVPS ir AIF investuodami per daug nesikliautų kredito reitingais, valstybės narės, veikdamos koordinuotai, negali deramai pasiekti ir kadangi dėl PPSI, KIPVPS, AIF ir kredito reitingų agentūrų Sąjungos masto struktūros ir veiklos poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(6)

direktyvos 2003/41/EB, 2009/65/EB ir 2011/61/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos;

(7)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (8) valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną arba daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2003/41/EB pakeitimas

Direktyvos 2003/41/EB 18 straipsnis papildomas šia dalimi:

„1a.   Atsižvelgdamos į prižiūrimų įmonių veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos stebėtų įmonių kredito vertinimo procesų tinkamumą, vertintų, kaip jos, vykdydamos savo investicijų politiką, naudojasi nuorodomis į kredito reitingus, kuriuos suteikė kredito reitingų agentūros, kaip apibrėžta 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (9) 3 straipsnio 1 dalies b punkte, ir prireikus skatintų mažinti tokių nuorodų daromą įtaką, siekdamos, kad būtų mažiau išimtinai ir mechaniškai pasikliaunama tokiais kredito reitingais.

2 straipsnis

Direktyvos 2009/65/EB pakeitimai

Direktyvos 2009/65/EB 51 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1)

1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„1.   Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė taiko rizikos valdymo procesą, kad galėtų stebėti ir bet kuriuo metu įvertinti pozicijų riziką ir jų įnašą į bendrą KIPVPS portfelio riziką. Visų pirma, vertindama KIPVPS turto kreditingumą, ji išimtinai ar mechaniškai nesikliauja kredito reitingais, kuriuos suteikė kredito reitingų agentūros, kaip apibrėžta 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (10) 3 straipsnio 1 dalies b punkte.

2)

įterpiama ši dalis:

„3a.   Atsižvelgdamos į KIPVPS veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, kompetentingos institucijos stebi valdymo įmonių ar investicinių bendrovių kreditingumo vertinimo procesų tinkamumą, vertina, kaip KIPVPS investicijų politikoje naudojamasi nuorodomis į kredito reitingus, kaip nurodyta 1 dalies pirmoje pastraipoje, ir prireikus skatina mažinti tokių nuorodų daromą įtaką, siekdamos, kad būtų mažiau išimtinai ir mechaniškai pasikliaunama tokiais kredito reitingais.“;

3)

4 dalis iš dalies keičiama taip:

a)

a punktas pakeičiamas taip:

„a)

vadovaujantis 1 dalies pirma pastraipa – valdymo įmonės ar investicinės bendrovės taikomo rizikos valdymo proceso tinkamumo įvertinimo kriterijai;“;

b)

papildoma šia pastraipa:

„Pirmos pastraipos a punkte nurodytais kriterijais užtikrinama, kad valdymo įmonei ar investicinei bendrovei būtų užkirstas kelias išimtinai ar mechaniškai kliautis kredito reitingais, kaip nurodyta 1 dalies pirmoje pastraipoje, vertinant KIPVPS turto kreditingumą.“

3 straipsnis

Direktyvos 2011/61/ES pakeitimai

Direktyvos 2011/61/ES 15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1)

2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„2.   AIFV įdiegia tinkamas rizikos valdymo sistemas, siekdami tinkamai nustatyti, išmatuoti, valdyti ir stebėti visų rūšių riziką, kuri susijusi su kiekviena AIF investavimo strategija ir kuri gresia arba gali grėsti kiekvienam AIF. Visų pirma, vertindami AIF turto kreditingumą, AIFV išimtinai ar mechaniškai nesikliauja kredito reitingais, kuriuos suteikė kredito reitingų agentūros, kaip apibrėžta 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (11) 3 straipsnio 1 dalies b punkte.

2)

įterpiama ši dalis:

„3a.   Atsižvelgdamos į AIF veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, kompetentingos institucijos stebi AIFV kreditingumo vertinimo procesų tinkamumą, vertina, kaip AIF investicijų politikoje naudojamasi nuorodomis į kredito reitingus, kaip nurodyta 2 dalies pirmoje pastraipoje, ir prireikus skatina mažinti tokių nuorodų daromą įtaką, siekdamos, kad būtų mažiau išimtinai ir mechaniškai pasikliaunama tokiais kredito reitingais.“;

3)

5 dalis papildoma šia pastraipa:

„Pirmos pastraipos a punkte nurodytomis rizikos valdymo sistemas apibūdinančiomis priemonėmis užtikrinama, kad AIFV būtų užkirstas kelias išimtinai ar mechaniškai kliautis kredito reitingais, kaip nurodyta 2 dalies pirmoje pastraipoje, vertinant AIF turto kreditingumą.“

4 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2014 m. gruodžio 21 d. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos tas priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstą.

5 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

6 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2013 m. gegužės 21 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkė

L. CREIGHTON


(1)  OL C 167, 2012 6 13, p. 2.

(2)  OL C 229, 2012 7 31, p. 64.

(3)  2013 m. sausio 16 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos sprendimas.

(4)  OL L 235, 2003 9 23, p. 10.

(5)  OL L 302, 2009 11 17, p. 32.

(6)  OL L 174, 2011 7 1, p. 1.

(7)  OL L 302, 2009 11 17, p. 1.

(8)  OL C 369, 2011 12 17, p. 14.

(9)  OL L 302, 2009 11 17, p. 1.“

(10)  OL L 302, 2009 11 17, p. 1.“;

(11)  OL L 302, 2009 11 17, p. 1.“;