1.   Taikant šį sprendimą, per septynerių metų laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. bendra 364,5 mln. EUR Sąjungos finansinės paramos suma pagal 11-ąjį EPF, nustatyta Vidaus susitarimu, kuriuo įsteigiamas 11-asis EPF, paskirstoma taip:

2.   11-ojo EPF lėšos neskiriamos po 2020 m. gruodžio 31 d., nebent Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, vieningai nuspręstų kitaip.

3.   Jei 1 dalyje numatytos lėšos išnaudojamos dar nepasibaigus šio sprendimo galiojimui, Taryba imasi atitinkamų priemonių.

1.   EIB:

2.   Finansavimas iš EIB nuosavų išteklių teikiamas laikantis šių sąlygų ir reikalavimų:

3.   Viešojo sektoriaus įmonių investicijų, kurias iš savo nuosavų išteklių finansuoja EIB, atveju gali būti reikalaujama, kad atitinkama UŠT suteiktų konkrečias su projektu susijusias garantijas ar prisiimtų įsipareigojimus.

1.   Veiklai pagal šį sprendimą, kuriai atitinkama UŠT yra pritarusi raštu, UŠT:

2.   Šiame straipsnyje sąvoka „atitinkama UŠT“ reiškia UŠT, kuri naudojasi operacija.

1.   Priemonės ištekliai gali būti naudojami, inter alia:

2.   Akcinio kapitalo dalies valdymas paprastai reiškia nekontrolinių akcijų paketų valdymą ir yra atlyginamas pagal atitinkamo projekto rezultatus.

3.   Kvazikapitalo pagalba gali būti teikiama akcininkų avansų, konvertuojamųjų obligacijų, sąlyginių, subordinuotųjų ir dalyvavimo paskolų forma ar kokia nors kita panašia paramos forma. Tokia parama – tai visų pirma:

4.   Suteikiant paskolą nurodomas atlygis už kiekvieną operaciją.

5.   Nedarant poveikio 4 daliai:

6.   Garantijų dydis turi atitikti apdraustą riziką ir būdingus veiklos ypatumus.

7.   Paprastųjų paskolų palūkanų norma susideda iš orientacinės palūkanų normos, kurią EIB taiko panašioms paskoloms su tokios pat trukmės lengvatiniu ir grąžinimo laikotarpiais, ir antkainio, kurį nustato EIB.

8.   Paprastosios paskolos gali būti suteikiamos koncesinėmis sąlygomis šiais atvejais:

9.   Bet kuriuo atveju galutinė 8 dalies a punkte arba b punkte minėta palūkanų norma niekada negali būti mažesnė kaip 50 % orientacinės palūkanų normos.

10.   Šiems koncesiniams tikslams lėšos suteikiamos iš priemonės lėšų ir neturi viršyti bendros sumos, kuri buvo skirta investicijoms finansuoti pagal priemonę ir EIB iš jo nuosavų išteklių.

11.   Palūkanų subsidijos gali būti kapitalizuojamos arba naudojamos dotacijų forma su projektais susijusiai techninei pagalbai, visų pirma skirtai UŠT finansų institucijoms, remti.

1.   Priemonė veikia visuose ekonomikos sektoriuose ir pagal ją remiamos privačių ir komerciniu pagrindu veikiančių viešojo sektoriaus subjektų investicijos, įskaitant privačiajam sektoriui ypatingai svarbią ekonominę ir technologinę infrastruktūrą, iš kurios gaunamos pajamos. Priemonė:

2.   Išlaidos, kurias EIB patiria administruodamas priemonę, atlyginamos. EIB atlygį sudaro nustatyto dydžio dalis – 0,5 % pradinės skiriamos sumos per metus, ir kintamoji dalis iki 1,5 % UŠT vykdomiems projektams finansuoti skirtų priemonės lėšų per metus. Atlygis finansuojamas iš priemonės.

3.   Pasibaigus šio sprendimo galiojimui ir tuo atveju, jeigu Taryba nepriima konkretaus sprendimo, kaupiamieji grynieji srautai, kurie sugrįžta priemonei, perkeliami į kitą UŠT finansavimo priemonę.

1.   Pagal investicinę priemonę vykdomai veiklai taikoma EIB statute visai jo veiklai nustatyta kontrolės ir biudžeto įvykdymo patvirtinimo tvarka.

2.   EAR investicinės priemonės priežiūrą vykdo remdamiesi Komisijos, EIB ir EAR sutartomis procedūromis, visų pirma pagal Europos Komisijos, Europos investicijų banko ir Europos Audito Rūmų 2003 m. spalio 27 d. trišalį susitarimą, kuris keletą kartų iš dalies pakeistas, papildytas ar pataisytas.

1.   Su šiuo sprendimu susijusią veiklą vykdantys arba jį įgyvendinantys EIB atstovai, atlikdami savo pareigas ir vykdami į minėtų pareigų vykdymo vietą arba iš jos, UŠT naudojasi visomis įprastomis privilegijomis, imunitetais ir lengvatomis.

2.   EIB oficialiems pranešimams ir visiems dokumentams perduoti UŠT teritorijoje taikomos su tarptautinėmis organizacijomis suderintos sąlygos.

3.   Oficiali EIB korespondencija ir kiti oficialūs pranešimai negali būti cenzūruojami.

1.   UŠT ekonomikos priklausomumo nuo prekių, ypač žemės ūkio, žvejybos ir kasybos produktų, eksporto laipsnis – tai kriterijus, kuriuo remiantis nustatoma, kiek lėšų skirti ilgalaikiam vystymuisi.

2.   Siekiant sušvelninti neigiamus eksporto pajamų nestabilumo padarinius ir apsaugoti vystymosi programą, kuriai pavojų kelia pajamų sumažėjimas, iš šalies ilgalaikiam vystymuisi programuojamų išteklių gali būti mobilizuojama papildoma finansinė parama remiantis šio priedo 2 ir 3 straipsniais.

1.   Tinkamumas gauti papildomų išteklių nustatomas:

2.   Teisė gauti papildomą paramą suteikiama ne ilgiau kaip ketveriems metams iš eilės.

3.   Papildomi ištekliai nurodomi atitinkamos šalies valstybinėse sąskaitose. Jie naudojami vadovaujantis įgyvendinimo nuostatomis, kurios nustatytinos pagal šio sprendimo 85 straipsnį. Abiejų šalių susitarimu ištekliai gali būti naudojami į nacionalinį biudžetą įtrauktoms programoms finansuoti. Tačiau dalis papildomų išteklių taip pat gali būti atidėtos konkretiems sektoriams.

1.   Toliau nurodyti produktai laikomi UŠT kilmės:

2.   Kilmės statusą turintys produktai, pagaminti iš medžiagų, gautų tik dviejose arba daugiau UŠT arba pakankamai apdorotų ar perdirbtų dviejose ar daugiau UŠT, laikomi UŠT, kurioje buvo atlikta paskutinė apdorojimo ar perdirbimo operacija, kilmės produktais.

3.   Įgyvendinant 1 dalį, UŠT teritorijos laikomas viena teritorija.

1.   Tik UŠT gautais laikomi:

2.   1 dalies h ir i punktuose vartojamos sąvokos „jos laivai“ ir „jos žuvų perdirbimo laivai“ taikomos tik tiems laivams ir žuvų perdirbimo laivams, kurie atitinka visus šiuos reikalavimus:

3.   Kiekviena iš 2 pastraipoje nurodytų sąlygų gali būti įvykdyta valstybėse narėse arba skirtingose UŠT. Šiuo atveju produktai laikomi UŠT, kurioje, vadovaujantis 2 dalies a punktu, registruotas laivas arba žuvų perdirbimo laivas, kilmės.

1.   Nepažeidžiant šio priedo 5 ir 6 straipsnių, produktai, gauti ne vien tik UŠT, kaip apibrėžta šio priedo 3 straipsnyje, laikomi UŠT kilmės su sąlyga, kad laikomasi II priedėlyje pateiktame sąraše atitinkamoms prekėms nustatytų sąlygų.

2.   Jeigu pagal 1 dalį UŠT kilmės statusą įgijęs produktas toje UŠT papildomai perdirbamas ir panaudojamas kaip medžiaga kitam produktui pagaminti, į kilmės statuso neturinčias medžiagas, kurios galėjo būti panaudotos jam pagaminti, neatsižvelgiama.

3.   Kiekvieno produkto atveju nustatoma, ar laikomasi 1 dalyje nustatytų reikalavimų.

Tačiau kai atitinkama taisyklė grindžiama didžiausio leidžiamo kilmės statuso neturinčių medžiagų kiekio kriterijumi, kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė gali būti apskaičiuojama pagal vidurkį, kaip nustatyta 4 dalyje, siekiant atsižvelgti į sąnaudų ir valiutų kurso svyravimus.

4.   3 dalies antroje pastraipoje nurodytu atveju vidutinė produkto gamintojo kaina EXW sąlygomis ir vidutinė panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė apskaičiuojama atitinkamai remiantis visų ankstesniais finansiniais metais parduotų produktų gamintojo kainų EXW sąlygomis suma ir visiems produktams ankstesniais finansiniais metais pagaminti, kaip nustatyta eksportuojančioje šalyje, panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertės suma, arba, jeigu nėra visų finansinių metų statistikos, pasirinkus ne trumpesnį kaip trijų mėnesių laikotarpį.

5.   Eksportuotojai, pasirinkę skaičiavimą pagal vidurkį, šį metodą taiko nuosekliai kitais metais po atskaitinių finansinių metų arba prireikus kitais metais po trumpesnio laikotarpio, naudojamo kaip atskaitinis laikotarpis. Jie gali nustoti taikyti šį metodą, kai konkrečiais finansiniais metais arba atitinkamu ne trumpesniu kaip trijų mėnesių laikotarpiu nustato, jog sąnaudų ar valiutos kurso svyravimai, dėl kurių buvo pasirinkta taikyti šį metodą, pasibaigė.

6.   Siekiant nustatyti, ar paisoma reikalavimo neviršyti didžiausio leidžiamo kilmės statuso neturinčių medžiagų kiekio, 4 dalyje nurodyti vidutiniai dydžiai naudojami kaip gamintojo kaina EXW sąlygomis ir kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė.

1.   Nedarant poveikio 3 daliai, kilmės statusas produktams nesuteikiamas atlikus šias nepakankamo apdorojimo arba perdirbimo operacijas nesvarbu, ar įvykdyti šio priedo 4 straipsnio reikalavimai:

2.   Taikant 1 dalį, operacijos laikomos paprastomis, kai joms atlikti nebūtina turėti jokių įgūdžių, mechanizmų, aparatų ar įrankių, pagamintų ar įrengtų specialiai toms operacijoms atlikti.

3.   Nustatant, ar konkretaus produkto apdorojimas ar perdirbimas turi būti laikomas nepakankamu, kaip apibrėžta 1 dalyje, atsižvelgiama į visas tam produktui taikytas operacijas, atliktas UŠT.

1.   Nukrypstant nuo šio priedo 4 straipsnio nuostatų ir laikantis šio straipsnio 2 ir 3 dalių, kilmės statuso neturinčias medžiagas, kurių, vadovaujantis II priedėlyje pateiktame sąraše nustatytomis sąlygomis, negalima naudoti atitinkamam produktui pagaminti, vis dėlto šiuo tikslu galima naudoti, jeigu įvertinta bendra produkto vertė ar neto masė neviršija:

2.   Taikant 1 dalį, neleidžiama viršyti kurio nors didžiausio leidžiamo kilmės statuso neturinčių medžiagų kiekio procentinio dydžio, kaip nurodyta II priedėlyje pateiktame sąraše nustatytose taisyklėse.

3.   1 ir 2 dalys netaikomos tik UŠT gautiems produktams, kaip apibrėžta šio priedo 3 straipsnyje. Tačiau, nedarant poveikio šio priedo 5 straipsniui ir 11 straipsnio 2 daliai, minėtose dalyse numatyti leistinieji nuokrypiai vis dėlto taikomi visam produktui pagaminti panaudotų medžiagų, kurioms taikoma I priedėlyje pateiktame sąraše nustatyta taisyklė, kad tam produktui būtų panaudotos tik tam tikroje šalyje ar teritorijoje gautos medžiagos, sumai.

1.   Nepažeidžiant šio priedo 2 straipsnio, Sąjungos kilmės medžiagos laikomos UŠT kilmės medžiagomis, kai jos panaudojamos gaminant UŠT gautus produktus, jei atliktų apdorojimo ar perdirbimo operacijų mastas yra didesnis nei 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų operacijų.

2.   Nedarant poveikio šio priedo 2 straipsniui, Sąjungoje atliktas apdorojimas ar perdirbimas laikomas atliktu UŠT, jei UŠT atliekamų medžiagų vėlesnio apdorojimo arba perdirbimo operacijų mastas yra didesnis nei šio priedo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų operacijų.

3.   Taikant šiame straipsnyje numatytą kumuliaciją, medžiagų kilmė nustatytina remiantis šiuo priedu.

1.   Nedarant poveikio šio priedo 2 straipsniui, EPS šalių kilmės medžiagos laikomos UŠT kilmės medžiagomis, kai jos panaudojamos gaminant UŠT gautus produktus, jei atliktų apdorojimo ar perdirbimo operacijų mastas yra didesnis nei šio priedo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų operacijų.

2.   Nedarant poveikio šio priedo 2 straipsniui, EPS šalyse atliktas apdorojimas ar perdirbimas laikomas atliktu UŠT, jei UŠT atliekamų medžiagų vėlesnio apdorojimo arba perdirbimo operacijų mastas yra didesnis nei šio priedo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų operacijų.

3.   Taikant šio straipsnio 1 dalį, EPS šalies kilmės medžiagų kilmė nustatoma vadovaujantis atitinkamam EPS taikomomis kilmės taisyklėmis, ir atitinkamomis nuostatomis dėl prekių kilmės įrodymų ir administracinio bendradarbiavimo.

Šiame straipsnyje numatyta kumuliacija netaikoma:

4.   Šiame straipsnyje numatyta kumuliacija gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu:

5.   Jeigu EPS šalys 4 dalyje nustatytus reikalavimus patenkina dar iki šio sprendimo įsigaliojimo, naujo įsipareigojimo pateikti nereikalaujama.

1.   Nedarant poveikio šio priedo 2 straipsniui, šio straipsnio 2 dalyje nurodytų šalių ir teritorijų kilmės medžiagos laikomos UŠT kilmės medžiagomis, kai jos panaudojamos gaminant UŠT gautus produktus, jei atliktų apdorojimo ar perdirbimo operacijų mastas yra didesnis nei šio priedo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų operacijų.

2.   Taikant 1 dalį, medžiagos turi būti kilusios iš šalies arba teritorijos:

3.   Atitinkamų šalių arba teritorijų medžiagų kilmė nustatoma vadovaujantis kilmės taisyklėmis, nustatytomis pagal Reglamento (ES) Nr. 978/2012 33 straipsnį ir pagal šio priedo 32 arba 41 straipsnį.

4.   Šioje dalyje numatyta kumuliacija netaikoma:

5.   Šio straipsnio 1 dalyje numatyta kumuliacija gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu:

6.   Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (C serijoje) skelbia datą, kurią šiame straipsnyje išvardytos šalys arba teritorijos, įvykdžiusios būtinus reikalavimus, gali taikyti šiame straipsnyje numatytą kumuliaciją.

1.   UŠT prašymu Komisija gali leisti UŠT ir šalies, su kuria Sąjunga yra sudariusi laisvosios prekybos susitarimą pagal galiojančio Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) XXIV straipsnį, kilmės kumuliaciją, jeigu tenkinamos toliau išvardytos sąlygos:

Atsižvelgdama į pavojų, kad bus nesilaikoma prekybos taisyklės, ir į medžiagų, kurios bus naudojamos taikant kumuliaciją, specifinį jautrumą, Komisija gali nustatyti papildomas sąlygas teisės taikyti prašomą kumuliaciją suteikimui.

2.   Šio straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytas prašymas Komisijai pateikiamas raštu. Jame nurodoma atitinkama trečioji šalis arba šalys, pateikiamas medžiagų, kurioms taikytina kumuliacija, sąrašas, taip pat įrodymai, kad įvykdytos šio straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatytos sąlygos.

3.   Panaudotų medžiagų kilmė ir dokumentiniai prekių kilmės įrodymai nustatomi pagal atitinkamame laisvosios prekybos susitarime nustatytas taisykles. Į Sąjungą eksportuojamų produktų kilmė nustatoma vadovaujantis šiame priede nustatytomis prekių kilmės taisyklėmis.

4.   Siekiant, kad gautas produktas įgytų kilmės statusą, nebūtina, kad trečiosios šalies kilmės medžiagoms, naudojamoms į Sąjungą eksportuojamam produktui UŠT pagaminti, būtų taikomas pakankamas apdorojimas ar perdirbimas, jeigu atitinkamoje UŠT atliktų apdorojimo ar perdirbimo operacijų mastas yra didesnis nei šio priedo 5 straipsnio 1 dalyje aprašytų operacijų.

5.   Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (C serijoje) skelbia datą, kurią įsigalioja išplėstinė kumuliacija, šioje kumuliacijoje dalyvaujantį Sąjungos laisvosios prekybos susitarimo partnerį, taikomas sąlygas ir medžiagų, kurioms taikoma kumuliacija, sąrašą.

6.   Priemonę, pagal kurią leidžiama taikyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą kumuliaciją, Komisija tvirtina įgyvendinimo aktais. Šie įgyvendinimo aktai priimami laikantis šio priedo 64 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.   Šio priedo nuostatoms taikyti reikalingu kvalifikavimo vienetu laikomas konkretus produktas, kuris, klasifikuojant pagal Suderintą sistemą, laikomas baziniu vienetu.

2.   Kai siuntą sudaro tam tikras skaičius vienodų produktų, priskiriamų tai pačiai Suderintos sistemos pozicijai, šio priedo nuostatos taikomos atskirai kiekvienam produktui.

3.   Jei pagal Suderintos sistemos 5 bendrąją taisyklę pakuotė klasifikuojama kartu su produktu, nustatant kilmę ji taip pat vertinama kartu su produktu.

1.   Jeigu produktui apdoroti ar perdirbti naudojamos kilmės statusą turinčios ir jo neturinčios pakeičiamos medžiagos, ekonominės veiklos vykdytojų rašytiniu prašymu valstybių narių muitinės gali leisti, kad Sąjungoje medžiagos būtų tvarkomos taikant apskaitos atskyrimo metodą, kad vėliau jos būtų eksportuojamos į UŠT taikant dvišalę kumuliaciją ir šių medžiagų nesandėliuojant atskirai.

2.   Valstybių narių muitinės gali nustatyti, kad 1 dalyje nurodytas leidimas gali būti suteikiamas tik laikantis tam tikrų sąlygų.

Leidimas suteikiamas tik tuomet, jeigu taikant 3 dalyje nurodytą metodą bet kuriuo metu galima užtikrinti, kad gautų produktų, kuriuos būtų galima laikyti Sąjungos kilmės, kiekis būtų toks pats, koks būtų gautas tokias medžiagas fiziškai atskyrus.

Suteikus leidimą, metodas taikomas ir jo taikymas registruojamas pagal Sąjungoje taikomus bendruosius apskaitos principus.

3.   2 dalyje nurodytą metodą taikantis asmuo surašo prekių kilmės įrodymus arba, kol netaikoma registruotųjų eksportuotųjų sistema, kreipiasi, kad jie būtų surašyti produktų, kurie gali būti laikomi Sąjungos kilmės, kiekiui. Valstybių narių muitinių prašymu metodą taikantis asmuo pateikia tų kiekių apskaitos ataskaitą.

4.   Valstybių narių muitinės prižiūri, kaip naudojamas 1 dalyje nurodytas leidimas.

Jos gali atšaukti leidimą šiais atvejais:

1.   Komisijos iniciatyva arba tenkinant valstybės narės ar UŠT prašymą, UŠT gali būti suteikta teisė laikinai taikyti nuo šio priedo nuostatų nukrypti leidžiančią nuostatą bet kuriuo iš šių atvejų:

2.   1 dalyje nurodytas prašymas Komisijai pateikiamas raštu, užpildžius X priedėlyje nustatytą blanką. Jame nurodomos prašymo priežastys, be to, pridedami reikiami patvirtinamieji dokumentai.

3.   Nagrinėjant prašymus visų pirma atsižvelgiama į:

4.   Komisija tenkina visus prašymus, kurie yra tinkamai pateisinami pagal šį straipsnį ir kurie negali rimtai pakenkti nusistovėjusiai Sąjungos pramonei.

5.   Komisija imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad sprendimas kuo greičiau būtų priimtas, ir priima savo poziciją ne vėliau kaip per 95 darbo dienas nuo išsamaus prašymo gavimo dienos.

6.   Laikinoji nukrypti leidžianti nuostata galioja tiek laiko, kiek trunka vidaus ar išorės veiksnių, dėl kurių nukrypti leidžianti nuostata buvo pradėta taikyti, poveikis arba tiek, kiek UŠT reikia, kad galėtų laikytis taisyklių arba pasiekti nukrypti leidžiančia nuostata nustatytų tikslų, atsižvelgiant į konkrečią susijusios UŠT padėtį ir jos patiriamus sunkumus.

7.   Jeigu leidžiama taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, UŠT laikosi visų nustatytų reikalavimų dėl Komisijai teikiamos informacijos apie nukrypti leidžiančios nuostatos taikymą ir kiekių, kuriems nustatyta nukrypti leidžianti nuostata, administravimą.

8.   Priemonę, pagal kurią leidžiama taikyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laikinąją nukrypti leidžiančią nuostatą, Komisija tvirtina įgyvendinimo aktais. Šie įgyvendinimo aktai priimami laikantis šio priedo 64 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.   UŠT nepertraukiamai vykdo šiame priede nustatytas kilmės statuso įgijimo sąlygas, jeigu šio priedo 7–10 straipsniuose nenurodyta kitaip.

2.   Jei iš UŠT į kitą šalį eksportuoti kilmės statusą turintys produktai grąžinami, jie laikomi neturinčiais kilmės statuso, jei kompetentingai institucijai negalima įrodyti, kad:

1.   Produktai, deklaruoti išleisti į laisvą apyvartą Sąjungoje, turi būti tie patys produktai, kurie eksportuoti iš UŠT, kurios kilmės jie yra laikomi. Prieš tai, kai produktus deklaruojama išleisti į laisvą apyvartą, jie neturi būti kaip nors pakeičiami ar perdirbami arba jiems neturi būti taikomos operacijos, išskyrus tas, kurios yra būtinos gerai produktų būklei išlaikyti. Produktus arba siuntas galima saugoti ir siuntas galima skaidyti, kai tai atliekama prižiūrint eksportuotojui ar paskesniam prekių turėtojui, o produktai lieka tranzito šalies arba šalių muitinės prižiūrimi.

2.   Laikoma, kad 1 dalyje nustatytų reikalavimų paisoma, jeigu muitinė neturi pagrindo manyti, kad jų nesilaikoma; tokiais atvejais muitinė gali reikalauti, kad deklarantas pateiktų įrodymus, kad nuostatų laikomasi, kurie gali būti pateikiami bet kokiu būdu, įskaitant sutartinius transporto dokumentus, tokius kaip konosamentai, faktiniai ar konkretūs įrodymai, pagrįsti pakuočių ženklinimu ar numeracija, arba bet kokius įrodymus, susijusius su pačiomis prekėmis.

3.   Kai taikoma kumuliacija pagal šio priedo 7–10 straipsnius, šio straipsnio 1 ir 2 dalys taikomos mutatis mutandis.

1.   Kilmės produktams, siųstiems iš UŠT į parodą šalyje, kuri nėra UŠT, EPS šalis ar valstybė narė, ir, parodai pasibaigus, parduotiems importui į Sąjungą, įvežimo metu taikomos šio sprendimo nuostatos, jei muitinei pateikiami įtikinantys įrodymai, kad:

2.   Prekių kilmės įrodymas turi būti išduotas arba surašytas pagal šio priedo IV antraštinę dalį pateiktas importuojančiosios šalies muitinei laikantis toje šalyje taikytinų procedūrų. Jame turi būti nurodytas parodos pavadinimas ir adresas. Prireikus gali būti reikalaujama pateikti papildomų dokumentų, kuriais patvirtinamos produktų eksponavimo sąlygos.

3.   1 dalis taikoma bet kuriai prekybos, pramonės, žemės ūkio ar amatų parodai, mugei ar panašiam viešam demonstravimui, kuris nėra organizuojamas parduotuvėse ar verslo patalpose siekiant asmeninių tikslų norint parduoti užsieninius produktus ir kurių metu produktai lieka muitinės prižiūrimi.

1.   Siekiant taikyti 26, 31, 43 ir 44 straipsnius, tais atvejais, kai sąskaitose faktūrose produktų kainos nurodomos ne eurais, o kita valiuta, kiekviena atitinkama šalis kiekvienais metais nustato sumas valstybių narių nacionaline valiuta, lygiavertes eurais išreikštoms sumoms.

2.   26, 31, 43 ir 44 straipsniai siuntai taikomos atsižvelgiant į tą valiutą, kuri buvo nurodyta sąskaitoje faktūroje.

3.   Sumos, kurios turi būti nurodytos kuria nors nacionaline valiuta, turi būti lygiavertės sumoms ta nacionaline valiuta, išreikštoms eurais kiekvienų metų spalio mėnesio pirmąją darbo dieną. Apie šias sumas Komisijai pranešama iki spalio 15 d., o jos taikomos nuo kitų metų sausio 1 d. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims praneša apie atitinkamas sumas.

4.   Valstybė narė gali suapvalinti sumą, gautą perskaičiavus eurais išreikštą sumą į jos nacionalinę valiutą, iki didesnio arba mažesnio sveiko skaičiaus. Suapvalinta suma nuo sumos, gautos perskaičiavus, negali skirtis daugiau kaip 5 procentais. Valstybė narė gali palikti eurais išreikštos sumos nacionalinį ekvivalentą, jeigu 3 dalyje numatyto metinio koregavimo metu konvertuojant tą sumą prieš ją suapvalinant, ekvivalentas nacionaline valiuta padidėja mažiau nei 15 procentų. Ekvivalentas nacionaline valiuta gali būti išlaikytas nepakeistas, jeigu po konvertavimo jis sumažėja.

5.   Komisija savo iniciatyva arba valstybės narės ar UŠT prašymu peržiūri sumas eurais ir jų ekvivalentus tam tikrų valstybių narių nacionaline valiuta. Atlikdama tokią peržiūrą Komisija sprendžia, ar pageidautina faktiškai išlaikyti apribojimų poveikį. Šiuo tikslu ji gali nuspręsti pakeisti eurais išreikštas sumas.

1.   Judėjimo sertifikatą EUR.1 išduoda eksportuojančios UŠT muitinė, eksportuotojui arba jo įgaliotajam atstovui eksportuotojo atsakomybe pateikus raštišką prašymą.

2.   Tuo tikslu eksportuotojas arba jo įgaliotasis atstovas užpildo EUR.1 judėjimo sertifikatą ir prašymo blankus, kurių pavyzdžiai pateikiami III ir IV priedėliuose. Šie blankai užpildomi pagal šį priedą. Jei pildoma ranka, rašoma rašalu didžiosiomis raidėmis. Produktų aprašymas turi būti pateikiamas tam skirtame langelyje, nepaliekant tuščių eilučių. Jeigu užpildytame langelyje lieka tuščios vietos, po paskutiniąja aprašymo eilute brėžiama horizontali linija, o tuščias plotas perbraukiamas.

3.   Eksportuotojas, prašantis išduoti jam judėjimo sertifikatą EUR.1, turi būti pasirengęs bet kuriuo metu eksportuojančios UŠT, kurioje judėjimo sertifikatas EUR.1 yra išduotas, muitinės prašymu pateikti visus atitinkamus dokumentus, įrodančius atitinkamų produktų kilmės statusą ir tai, kad yra įvykdyti kiti šio priedo reikalavimai.

4.   Eksportuojančios UŠT muitinė išduoda judėjimo sertifikatą EUR.1, jei atitinkamus produktus galima laikyti UŠT, Sąjungos ar EPS šalies kilmės produktais ir jei yra įvykdyti kiti šio priedo reikalavimai.

5.   Sertifikatą išduodanti muitinė imasi visų veiksmų, kurių reikia produktų kilmės statusui ir kitų šio priedo reikalavimų įvykdymui patikrinti. Tuo tikslu ji turi teisę pareikalauti bet kokių įrodymų ir atlikti bet kokį eksportuotojo apskaitos patikrinimą ar bet kokį kitą jos manymu būtiną patikrinimą. Be to, sertifikatus išduodanti muitinė užtikrina, kad būtų tinkamai užpildyti 2 dalyje nurodyti blankai. Visų pirma jos tikrina, ar produktų aprašymui skirta vieta užpildyta taip, kad neliktų vietos apgaulingiems papildomiems įrašams.

6.   Judėjimo sertifikato EUR.1 išdavimo data nurodoma sertifikato 11 langelyje.

7.   Judėjimo sertifikatą EUR.1 išduoda muitinės ir perduoda eksportuotojui po faktinio eksportavimo arba jo garantavimo.

1.   Nepaisant 22 straipsnio, judėjimo sertifikatas EUR.1 gali būti išduotas po produktų, kuriems skirtas šis sertifikatas, eksporto, jeigu:

2.   Siekdamas įgyvendinti 1 dalyje nustatytus reikalavimus, eksportuotojas paraiškoje turi nurodyti produktų, kuriems skirtas judėjimo sertifikatas EUR.1, eksportavimo vietą ir datą bei paraiškos pateikimo priežastis.

3.   Muitinė judėjimo sertifikatą EUR.1 atgaline data gali išduoti tik patikrinusi, ar eksportuotojo paraiškoje pateikti duomenys atitinka kituose atitinkamuose eksporto dokumentuose pateiktus duomenis.

4.   Atgaline data išduotas judėjimo sertifikatas EUR.1 turi būti patvirtintas toliau nurodytomis frazėmis judėjimo sertifikato EUR.1 langelyje, pavadintame „Pastabos“ (7 langelis):

5.   4 dalyje nurodytas patvirtinimas įrašomas judėjimo sertifikato EUR.1 langelyje „Pastabos“.

1.   Jei judėjimo sertifikatas EUR.1 pavagiamas, pametamas ar sunaikinamas, eksportuotojas gali kreiptis į jį išdavusią muitinę, kad pagal joje saugomus eksporto dokumentus būtų išduotas dublikatas.

2.   Judėjimo sertifikato EUR.1 dublikatas patvirtinamas langelyje „Pastabos“ (7 langelis) žodžiu

„DUPLICATE“.

3.   2 dalyje nurodytas patvirtinimas įrašomas judėjimo sertifikato EUR.1 dublikato langelyje „Pastabos“.

4.   Dublikatas, kuriame turi būti nurodyta EUR.1 judėjimo sertifikato originalo išdavimo data, įsigalioja nuo tos datos.

1.   Šio priedo 21 straipsnio b punkte nurodytą kilmės deklaraciją gali užpildyti:

2.   Kilmės deklaracija gali būti užpildyta, jei atitinkamus produktus galima laikyti UŠT, EPS šalies ar Sąjungos kilmės gaminiais, kurie atitinka kitus šio priedo reikalavimus.

3.   Eksportuotojas, pildantis kilmės deklaraciją, turi būti pasirengęs bet kuriuo metu eksportuojančios šalies ar teritorijos muitinės prašymu pateikti visus atitinkamus dokumentus, įrodančius atitinkamų produktų kilmės statusą ir tai, kad jie atitinka kitus šio priedo reikalavimus.

4.   Kilmės deklaraciją eksportuotojas pildo sąskaitoje faktūroje, pristatymo dokumente arba kuriame nors kitame komerciniame dokumente mašinėle atspausdindamas, atitinkamu antspaudu atspausdamas ar atspausdindamas pareiškimą, kurio tekstas yra pateiktas VI priedėlyje, pasirinkdamas vieną iš tame priede nustatytų kalbinių variantų ir laikydamasis eksportuojančios šalies ar teritorijos vidaus teisės aktų nuostatų. Jei deklaracija pildoma ranka, rašoma rašalu didžiosiomis raidėmis.

5.   Kilmės deklaraciją ranka pasirašo pats eksportuotojas. Tačiau patvirtintajam eksportuotojui, kaip apibrėžta šio priedo 27 straipsnyje, pasirašyti tokių deklaracijų nebūtina, jei jis eksportuojančios šalies muitinei pateikia raštišką įsipareigojimą prisiimti visą atsakomybę už kiekvieną kilmės deklaraciją, kurioje jis nurodytas kaip pasirašantysis.

6.   Kilmės deklaraciją eksportuotojas gali užpildyti, kai joje nurodyti produktai yra eksportuojami arba jau eksportuoti, jei deklaracija importuojančioje šalyje pateikiama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo joje nurodytų produktų importavimo.

1.   Eksportuojančios šalies muitinė gali leisti bet kuriam eksportuotojui pildyti kilmės deklaracijas neatsižvelgiant į susijusių produktų vertę. Norėdamas gauti tokį leidimą, eksportuotojas muitinei pateikia visas garantijas, būtinas produktų kilmės statusui ir tam, ar jie atitinka kitus šio priedo reikalavimus, patikrinti.

2.   Patvirtintojo eksportuotojo statusą muitinė gali suteikti nustatydama bet kokius reikalavimus, kurie jai atrodo tinkami.

3.   Muitinė suteikia patvirtintajam eksportuotojui muitinės leidimo numerį, kuris nurodomas kilmės deklaracijoje.

4.   Muitinė stebi, kaip patvirtintasis eksportuotojas naudojasi jam suteiktu leidimu.

5.   Muitinė gali bet kuriuo metu atšaukti leidimą. Ji tai padaro, jei patvirtintasis eksportuotojas nebeteikia 1 dalyje nurodytų garantijų, nevykdo 2 dalyje nurodytų sąlygų ar kitaip netinkamai naudojasi leidimu.

1.   Prekių kilmės įrodymas galioja dešimt mėnesių nuo išdavimo eksportuojančioje šalyje dienos ir per nurodytą laikotarpį turi būti pateiktas importuojančios šalies muitinei.

2.   Prekių kilmės įrodymai, pateikiami importuojančios šalies muitinei po 1 dalyje nurodytos galutinės pateikimo datos, gali būti priimti taikant lengvatinį režimą, jei prekių kilmės įrodymai nebuvo pateikti iki nustatytos galutinės datos tik dėl išskirtinių aplinkybių.

3.   Kitais pavėluoto pateikimo atvejais importuojančios šalies muitinė prekių kilmės įrodymus gali priimti, jei produktai buvo pateikti iki minėtos galutinės datos.

1.   Produktai, kuriuos fiziniai asmenys mažais paketais siunčia kitiems fiziniams asmenims arba kurie sudaro keleivių asmeninio bagažo dalį, laikomi turinčiais kilmės statusą ir nereikalaujama pateikti prekių kilmės įrodymo, jei šie produktai nėra importuojami prekybos tikslais ir buvo deklaruoti kaip atitinkantys šio priedo reikalavimus, ir jei nėra abejonių dėl tokios deklaracijos teisingumo. Kai produktai siunčiami paštu, ši deklaracija gali būti įrašyta muitinės deklaracijoje CN22/CN23 arba prie jos pridėtame lape.

2.   Nereguliarus importas, kurį sudaro tik asmeniniam gavėjų ar keleivių arba jų šeimų naudojimui skirti produktai, nėra laikomas prekybiniu importu, jei iš produktų pobūdžio ir kiekio akivaizdžiai matyti, kad jie nėra importuojami komerciniais tikslais.

3.   Be to, bendra tokių produktų vertė neturi būti didesnė kaip 500 EUR, kai jie siunčiami mažuose paketuose, arba 1 200 EUR, kai tokie produktai sudaro keleivių asmeninio bagažo dalį.

1.   Kai taikoma šio priedo 2 straipsnio 2 dalis ir 7 straipsnio 1 dalis, medžiagų iš kitų UŠT arba Sąjungos kilmės statusui įrodyti pagal šį priedą pateikiamas EUR.1 judėjimo sertifikatas, kilmės deklaracija arba tiekėjo deklaracija, kurią pateikia šalies, iš kurios tos medžiagos atvežtos, eksportuotojas. Tiekėjo deklaracijos pavyzdys pateiktas VII priedėlyje. Jeigu tiekiančioji UŠT taiko registruotųjų eksportuotojų sistemą, tačiau jos netaiko UŠT, kurioje vykdomas tolesnis perdirbimas, kilmės statusui įrodyti gali būti pateiktas pareiškimas apie prekių kilmę.

2.   Kai taikoma šio priedo 2 straipsnio 2 dalis ir 7 straipsnio 2 dalis, kitoje UŠT arba Sąjungoje atliktam apdirbimui ar perdirbimui įrodyti pateikiama tiekėjo deklaracija, kurią pateikia šalies, iš kurios tos medžiagos atvežtos, eksportuotojas. Tiekėjo deklaracijos pavyzdys pateiktas VIII priedėlyje.

3.   Taikant 1 ir 2 dalis, kiekvienai medžiagų siuntai tiekėjas pateikia atskirą tiekėjo deklaraciją su ta siunta susijusioje komercinėje sąskaitoje faktūroje arba tokios sąskaitos faktūros priede, arba pristatymo dokumente ar kitame su ta siunta susijusiame komerciniame dokumente, kuriame atitinkamos medžiagos yra aprašytos pakankamai, kad jas būtų galima identifikuoti.

Tiekėjo deklaracija gali būti surašyta iš anksto atspausdintame blanke.

Tiekėjų deklaracijos pasirašomos ranka. Tačiau kai sąskaita faktūra ir tiekėjų deklaracijos parengiamos elektroniniais duomenų apdorojimo būdais, tiekėjo deklaracijos nereikia pasirašyti ranka, jei šalies arba teritorijos, kurioje parengtos tiekėjo deklaracijos, muitinė yra įsitikinusi, kad atsakingo tiekimo įmonės darbuotojo tapatybė yra nurodyta teisingai. Minėta muitinė gali nustatyti šios dalies įgyvendinimo sąlygas.

Tiekėjo deklaracijos pateikiamos kompetentingai muitinei eksportuojančioje UŠT, kurios prašoma išduoti judėjimo sertifikatą EUR.1.

4.   Kai taikomi 8 ir 10 straipsniai, kilmės statuso įrodymai pagal atitinkamo Sąjungos ir susijusios šalies laisvosios prekybos susitarimo nuostatas pateikiami pristatant atitinkamame laisvosios prekybos susitarime nustatytus prekių kilmės įrodymus.

5.   Kai taikomas 9 straipsnis, kilmės statuso įrodymai pagal Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 (4) nuostatas pateikiami pristatant tame reglamente nustatytus prekių kilmės įrodymus.

6.   1, 2, 4ir 5 dalyse nurodytais atvejais judėjimo sertifikato EUR.1 7 langelyje arba, atitinkamais atvejais, kilmės deklaracijoje arba pareiškime apie prekių kilmę nurodoma „OCT cumulation“, „EU cumulation“, „EPA cumulation“, „cumulation with GSP country“ arba „extended cumulation with country x“ ar „Cumul PTOM“, „Cumul UE“, „cumul avec pays APIE“, „cumul avec pays SPG“, „cumul étendu avec le pays x“.

1.   Išduoti judėjimo sertifikatą EUR.1 prašantis eksportuotojas 22 straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus saugo ne mažiau kaip trejus metus.

2.   Kilmės deklaraciją pildantis eksportuotojas jos kopiją ir 26 straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus saugo ne mažiau kaip trejus metus.

3.   Eksportuojančios UŠT muitinė, išduodanti judėjimo sertifikatą EUR.1, 22 straipsnio 2 dalyje nurodytą pareiškimo blanką saugo ne mažiau kaip trejus metus.

4.   Importuojančios šalies muitinės joms pateiktus judėjimo sertifikatus EUR.1 ir kilmės deklaracijas saugo ne mažiau kaip trejus metus.

1.   Nustačius nedidelių prekių kilmės įrodyme pateiktų duomenų ir dokumentų, pateiktų muitinės įstaigai produktų importo formalumams atlikti, duomenų neatitikimų, prekių kilmės įrodymas ipso facto netampa negaliojančiu, jeigu deramai nustatoma, kad jame pateikti duomenys atitinka pateiktus produktus.

2.   Aiškios formalios klaidos, pavyzdžiui, spausdinimo, padarytos prekių kilmės įrodyme, neturėtų būti šio dokumento atmetimo priežastis, jei šios klaidos nekelia abejonių dėl dokumente nurodytų duomenų teisingumo.

1.   Kompetentingos UŠT institucijos sudaro elektroninį toje šalyje esančių registruotųjų eksportuotojų registrą ir nuolat jį atnaujina. Registras nedelsiant atnaujinamas, kai eksportuotojas iš jo išbraukiamas remiantis šio priedo 41 straipsnio 2 dalimi.

2.   Registre pateikiama tokia informacija:

3.   Kompetentingos UŠT institucijos praneša Komisijai, kokią nacionalinę kodavimo sistemą jos taiko registruotiesiems eksportuotojams registruoti. Kodas turi prasidėti ISO dviraidžiu šalies kodu.

1.   Registruotieji eksportuotojai, kurie nebeatitinka jokių prekių, kurioms taikomos lengvatos pagal šį sprendimą, eksporto reikalavimų arba nebeketina eksportuoti minėtų prekių, apie tai nedelsdami praneša kompetentingoms UŠT institucijoms, kurios juos nedelsdamos pašalina iš toje UŠT tvarkomo registruotųjų eksportuotojų registro.

2.   Nedarant poveikio UŠT taikomų baudų ir sankcijų sistemai, kai registruotieji eksportuotojai tyčia ar dėl aplaidumo surašo arba nurodo surašyti pareiškimą apie prekių kilmę arba bet kokį patvirtinamąjį dokumentą, kuriame pateikiama neteisinga informacija, kuria remiantis lengvatinis muitų tarifų režimas taikomas neteisėtai ar apgaulingai, kompetentingos UŠT institucijos eksportuotoją išbraukia iš atitinkamoje UŠT tvarkomo registruotųjų eksportuotojų registro.

3.   Nedarant poveikio galimam nustatytų netikslumų poveikiui būsimiems patikrinimams, sprendimas išbraukti iš registruotųjų eksportuotojų registro taikomas būsimiems pareiškimams, t. y. po išbraukimo datos surašytiems pareiškimams.

4.   Vadovaujantis 2 dalimi iš registruotųjų eksportuotojų registro kompetentingų institucijų sprendimu pašalinti eksportuotojai vėl gali būti į jį įtraukti, jei kompetentingoms UŠT institucijoms įrodo, kad ištaisė padėtį, dėl kurios buvo išbraukti.

1.   Registruotieji ir neregistruotieji eksportuotojai privalo:

2.   1 dalies d punkte nurodyti įrašai gali būti elektroniniai, jeigu pagal juos galima atsekti eksportuojamiems produktams pagaminti naudotas medžiagas ir patvirtinti jų kilmės statusą.

3.   1 ir 2 dalyse nustatytos prievolės taip pat taikomos tiekėjams, pateikiantiems eksportuotojams tiekėjų deklaracijas, kuriomis patvirtinamas jų tiekiamų prekių kilmės statusas.

1.   Eksportuotojas pareiškimą apie prekių kilmę surašo, kai jame nurodomi produktai eksportuojami, jei atitinkamos prekės gali būti laikomos UŠT kilmės.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, pareiškimas apie prekių kilmę išimties tvarka gali būti surašytas po eksporto (atgaline data surašytas pareiškimas), su sąlyga, kad jis valstybėje narėje, kurioje prekės deklaruojamos išleisti į laisvą apyvartą, pateikiamas ne vėliau kaip dveji metai po eksporto. Kai siunta suskaidoma vadovaujantis šio priedo 18 straipsniu, pareiškimas apie prekių kilmę gali būti surašytas atgaline tvarka.

3.   Pareiškimą apie prekių kilmę, kuriame pateikiami XII priedėlyje nurodyti duomenys, eksportuotojas pateikia klientui Sąjungoje. Pareiškimas apie prekių kilmę surašomas anglų arba prancūzų kalba.

Jis gali būti surašytas bet kuriame komerciniame dokumente, pagal kurį galima identifikuoti atitinkamą eksportuotoją ir susijusias prekes.

4.   Kai taikoma kumuliacija pagal šio priedo 2 ir 7 straipsnius, produkto, kuriam pagaminti panaudotos UŠT arba Sąjungos kilmės medžiagos, eksportuotojas remiasi tiekėjo pateiktu pareiškimu apie prekių kilmę. Jeigu tiekėjas yra įsisteigęs UŠT, kuri dar netaiko registruotųjų eksportuotojų sistemos, UŠT, kurioje vykdomas tolesnis perdirbimas, eksportuotojas taip pat gali remtis judėjimo sertifikatu EUR.1, kilmės deklaracija arba tiekėjo deklaracija.

5.   Tokiais atvejais eksportuotojo surašytame pareiškime apie prekių kilmę atitinkamai įrašoma pastaba „EU cumulation“, „OCT cumulation“ arba „Cumul UE“, „cumul PTOM“.

6.   Kai taikomi šio priedo 8 ir 10 straipsniai, kilmės statuso įrodymai pagal atitinkamo Sąjungos ir susijusios šalies laisvosios prekybos susitarimo nuostatas patvirtinami pristatant atitinkamame laisvosios prekybos susitarime nustatytus prekių kilmės įrodymus.

Šiuo atveju eksportuotojo surašytame pareiškime apie prekių kilmę įrašoma pastaba „cumulation with EPA country“ arba „extended cumulation with country x“ arba „cumul avec pays APE“ arba „cumul étendu avec le pays x“.

7.   Kai taikoma kumuliacija pagal šio priedo 9 straipsnį, kilmės statuso įrodymai pagal Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 nuostatas pateikiami pristatant tame reglamente nustatytus prekių kilmės įrodymus.

Šiuo atveju eksportuotojo surašytame pareiškime apie prekių kilmę įrašoma pastaba „cumulation with GSP country“ arba „cumul avec pays SPG“.

1.   Pareiškimas apie prekių kilmę surašomas kiekvienai siuntai.

2.   Pareiškimas apie prekių kilmę galioja dvylika mėnesių nuo tos dienos, kai jį surašo eksportuotojas.

3.   Vienas pareiškimas apie prekių kilmę gali būti skirtas kelioms siuntoms, jeigu prekės atitinka šiuos reikalavimus:

1.   Prekių išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracijoje pateikiama nuoroda į pareiškimą apie prekių kilmę. Muitinei, kuri, siekdama patikrinti deklaraciją, gali pareikalauti pateikti pareiškimą apie prekių kilmę, sudaromos sąlygos jį patikrinti. Muitinė taip pat gali pareikalauti pareiškimo apie prekių kilmę vertimo į atitinkamos valstybės narės valstybinę kalbą arba vieną iš valstybinių kalbų.

2.   Jeigu deklarantas prašo leidimo taikyti lengvatas pagal šį sprendimą ir tuo metu, kai priimama išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracija, jis neturi pareiškimo apie prekių kilmę, minėta deklaracija laikoma ne visiškai užpildyta, kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 253 straipsnio 1 dalyje, ir jai taikomos atitinkamos sąlygos.

3.   Prieš deklaruodamas prekių išleidimą į laisvą apyvartą, deklarantas tinkamai pasirūpina, kad prekės atitiktų šiame priede nustatytas taisykles, visų pirma patikrindamas:

1.   Neprivaloma surašyti ir pateikti pareiškimų apie šių produktų kilmę:

2.   1 dalyje nurodyti produktai turi atitikti šiuos reikalavimus:

3.   Taikant 2 dalies a punktą, importas nelaikomas prekybiniu importu, jeigu paisoma visų šių sąlygų:

1.   Aptikus nedidelių pareiškime apie prekių kilmę pateiktų duomenų ir dokumentų, pateiktų muitinei, kad būtų atlikti importuojamiems produktams nustatyti formalumai, neatitikimų, pareiškimas apie prekių kilmę ipso facto netampa niekiniu, jeigu tinkamai nustatoma, kad susiję produktai atitinka nurodytuosius dokumentuose.

2.   Akivaizdžiai formalios klaidos, kaip antai spausdinimo klaidos, padarytos pareiškime apie prekių kilmę, neturi būti šio dokumento atmetimo priežastimi, jei šios klaidos nekelia abejonių dėl dokumente nurodytų duomenų teisingumo.

1.   Šio priedo 42 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka taikoma valstybių narių muitinių nustatytu laikotarpiu.

2.   Importuojančių valstybių narių muitinės, prižiūrinčios paeiliui išleidžiamas į laisvą apyvartą siuntas, tikrina, kad jose būtų išmontuoti arba nesurinkti produktai, kuriems surašytas pareiškimas apie prekių kilmę.

1.   Kai produktai dar nėra išleisti į laisvą apyvartą, pareiškimas apie prekių kilmę gali būti pakeistas vienu ar daugiau prekių turėtojo surašytų pakaitinių pareiškimų apie prekių kilmę, jei norima visus ar kai kuriuos produktus išsiųsti į kitą Sąjungos muitų teritorijos vietą. Patys prekių turėtojai neprivalo būti registruotaisiais eksportuotojais, kad turėtų teisę surašyti pakaitinius pareiškimus apie prekių kilmę.

2.   Kai pareiškimas apie prekių kilmę keičiamas, pirminiame pareiškime apie prekių kilmę nurodoma:

Pirminiame pareiškime apie prekių kilmę įrašomas žodis „Replaced“ arba „Remplacée“.

3.   Pakaitiniame pareiškime apie prekių kilmę nurodoma:

Pakaitinį pareiškimą apie prekių kilmę surašantis asmuo prie pakaitinio pareiškimo apie prekių kilmę gali pridėti pradinio pareiškimo apie prekių kilmę kopiją.

4.   1, 2 ir 3 dalys mutatis mutandis taikomos pareiškimams, kuriais pakeičiami pareiškimai apie prekių kilmę, kurie patys yra pakaitiniai pareiškimai apie prekių kilmę.

5.   1, 2 ir 3 dalys mutatis mutandis taikomos pareiškimams, kuriais pakeičiami pareiškimai apie prekių kilmę, kai vadovaujantis šio priedo 18 straipsniu siunta suskaidoma.

1.   Kai muitinei kyla abejonių dėl produktų kilmės statuso, ji gali paprašyti, kad deklarantas per nurodytą pagrįstą laikotarpį pateiktų bet kokius turimus įrodymus, kuriais remiantis būtų galima patikrinti deklaracijoje pateiktos prekių kilmės nuorodos tikslumą ar atitiktį pagal šio priedo 18 straipsnyje nustatytas sąlygas.

2.   Muitinė gali sustabdyti lengvatinių muitų tarifų priemonės taikymą, kol atliekamas šio priedo 64 straipsnyje nustatytas tikrinimas, kai:

3.   Laukiant, kol deklarantas pateiks 1 dalyje nurodytą informaciją arba kol paaiškės 2 dalyje nurodyto tikrinimo rezultatai, importuotojui išleisti produktus leidžiama laikantis būtinų atsargumo priemonių.

1.   Importo valstybės narės muitinė atsisako suteikti teisę naudotis lengvatomis pagal šį sprendimą ir neprivalo prašyti pateikti papildomų įrodymų ar nusiųsti UŠT prašymą atlikti patikrinimą, kai:

2.   Importo valstybės narės muitinė atsisako suteikti teisę naudotis lengvatomis pagal šį sprendimą, kai kompetentingoms UŠT institucijoms pateikiamas prašymas atlikti patikrinimą, kaip nurodyta šio priedo 60 straipsnyje, jei importo valstybės narės muitinė:

1.   Siekdamos užtikrinti tinkamą lengvatų taikymą, UŠT:

2.   1 dalies b punkte nurodytas bendradarbiavimas apima:

3.   Iki 2015 m. sausio 1 d. UŠT praneša Komisijai apie oficialų įsipareigojimą vykdyti 1 dalyje išdėstytus reikalavimus.

1.   Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (C serijoje) skelbia UŠT sąrašą ir datą, nuo kurios jos laikomos įvykdžiusiomis šio priedo 51 ir 54 straipsniuose arba 57 straipsnyje nurodytas sąlygas. Komisija atnaujina šį sąrašą, kai tas pačias sąlygas įvykdo nauja UŠT.

2.   Pagal šio priedo nuostatas UŠT kilmę įgijusiems produktams, išleidžiamiems į laisvą apyvartą Sąjungoje, lengvatiniai muitų tarifai taikomi tik tuo atveju, kai jie eksportuojami 1 dalyje nurodytame sąraše nustatytą dieną arba vėliau.

3.   UŠT laikoma įvykdžiusi šio priedo 51 ir 54 straipsniuose arba 57 straipsnyje nustatytus reikalavimus tą dieną, kai:

4.   Įgyvendindamos šio priedo IV antraštinės dalies 3 skirsnį ir V antraštinės dalies 3 skirsnį, šio priedo 57 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą informaciją UŠT Komisijai pateikia ne mažiau kaip prieš tris mėnesius iki faktinio registruotųjų eksportuotojų sistemos taikymo jų teritorijose pradžios.

1.   UŠT praneša Komisijai jų teritorijoje esančių institucijų pavadinimus ir adresus, jei minėtos institucijos:

2.   UŠT siunčia Komisijai naudojamų antspaudų pavyzdžius.

3.   UŠT nedelsdamos praneša Komisijai apie bet kokius pagal 1 ir 2 dalis praneštos informacijos pasikeitimus.

4.   Komisija šią informaciją siunčia valstybių narių muitinėms.

1.   Vėliau prekių kilmės įrodymai tikrinami atsitiktine tvarka arba kai importuojančios šalies muitinė turi pagrįstų abejonių dėl šių dokumentų autentiškumo, susijusių produktų kilmės statuso arba kitų šio priedo reikalavimų vykdymo.

2.   1 daliai įgyvendinti importuojančios šalies muitinės grąžina eksportuojančios šalies arba teritorijos muitinei judėjimo sertifikatą EUR.1 ir sąskaitą faktūrą, jei ji buvo pateikta, kilmės deklaraciją arba šių dokumentų kopijas, jei reikia, nurodydamos prašymo atlikti patikrinimą priežastis. Bet kurie gauti dokumentai ir informacija, leidžiantys daryti prielaidą, kad prekių kilmės įrodyme pateikta informacija yra neteisinga, persiunčiami kartu su prašymu atlikti patikrinimą.

3.   Tikrinimą atlieka eksportuojančios šalies arba teritorijos muitinė. Tuo tikslu ji turi teisę pareikalauti bet kokių įrodymų ir atlikti bet kokį eksportuotojo apskaitos patikrinimą ar bet kokį kitą jos manymu būtiną patikrinimą.

4.   Jei importuojančios šalies muitinė nusprendžia laikinai sustabdyti lengvatinio režimo taikymą atitinkamiems produktams iki to laiko, kol bus gauti patikrinimo rezultatai, importuotojui pasiūloma pateikti produktus, taikant visas atsargumo priemones, kurios laikomos būtinomis.

5.   Patikrinimo prašančios muitinės kuo greičiau informuojamos apie patikrinimo rezultatus. Tie rezultatai turi aiškiai rodyti, ar dokumentai yra autentiški, ar atitinkamus produktus galima laikyti UŠT, Sąjungos arba EPS šalies kilmės produktais ir ar jie atitinka kitus šio priedo reikalavimus.

6.   Jei, esant pagrįstoms abejonėms, per 10 mėnesių nuo prašymo atlikti patikrinimą atsakymas negaunamas arba jei atsakyme nepakanka informacijos nustatyti dokumento autentiškumą arba tikrąją produktų kilmę, prašymą pateikusi muitinė, išskyrus ypatingus atvejus, atsisako suteikti teisę į lengvatas.

1.   Tiekėjų deklaracijos gali būti tikrinamos atsitiktine tvarka arba kai importuojančios šalies arba teritorijos muitinė turi pagrįstų abejonių dėl dokumento autentiškumo ar dėl informacijos apie atitinkamų medžiagų tikrąją kilmę išsamumo.

2.   Muitinė, kuriai pateikta tiekėjo deklaracija, gali prašyti, kad valstybės arba teritorijos, kurioje deklaracija buvo parengta, muitinė išduotų informacinį lapą, kurio pavyzdys pateikiamas IX priedėlyje. Kitu atveju muitinė, kuriai pateikta tiekėjo deklaracija, gali prašyti, kad eksportuotojas pateiktų valstybės arba teritorijos, kurioje deklaracija buvo parengta, muitinės išduotą informacinį lapą.

Įstaiga, išdavusi informacinį lapą, jo kopiją saugo ne mažiau kaip trejus metus.

3.   Prašymą pateikusiai muitinei kuo greičiau pranešama apie patikrinimo rezultatus. Rezultatai turi aiškiai parodyti, ar deklaracija dėl medžiagų kilmės statuso yra teisinga.

4.   Kad būtų galima atlikti patikrinimą, tiekėjai ne mažiau kaip trejus metus saugo dokumento, kuriame yra deklaracija, kopiją ir visus būtinus tikrojo medžiagų kilmės statuso įrodymus.

5.   Valstybės arba teritorijos, kurioje parengta tiekėjo deklaracija, muitinė turi teisę pareikalauti bet kokių įrodymų arba atlikti bet kokį jos manymu būtiną patikrinimą, siekdama įsitikinti bet kurios tiekėjo deklaracijos teisingumu.

6.   Bet kuris judėjimo sertifikatas EUR.1, išduotas arba išrašytas remiantis neteisinga tiekėjo deklaracija, laikomas negaliojančiu.

1.   UŠT praneša Komisijai jų teritorijoje esančių institucijų pavadinimus ir adresus, jei minėtos institucijos:

2.   UŠT nedelsdamos praneša Komisijai apie bet kokius pagal 1 ir 2 dalis praneštos informacijos pasikeitimus.

3.   Komisija šią informaciją siunčia valstybių narių muitinėms.

1.   Komisija sukuria elektroninę registruotųjų eksportuotojų duomenų bazę remdamasi UŠT vyriausybinių institucijų ir valstybių narių muitinių pateikta informacija.

2.   Tik Komisija turi prieigą prie duomenų bazės ir joje saugomų duomenų. Pirmoje dalyje nurodytos institucijos užtikrina, kad Komisijai pranešami duomenys būtų reguliariai atnaujinami, išsamūs ir tikslūs.

3.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje duomenų bazėje tvarkomi duomenys visuomenei skelbiami internetu, išskyrus šio priedo 28 straipsnyje minimo prašymo suteikti registruotojo eksportuotojo statusą 2 ir 3 langeliuose nurodytą konfidencialią informaciją.

4.   Pirmoje dalyje nurodytoje duomenų bazėje tvarkomi asmens duomenys trečiosioms šalims ar tarptautinėms organizacijoms perduodami ir galimybė susipažinti su jais suteikiama tik vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (5) 9 straipsniu.

5.   Šis sprendimas neturi jokio poveikio asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis pagal Sąjungos ir nacionalinės teisės nuostatas lygiui, visų pirma juo nekeičiamos nei valstybių narių pareigos, susijusios su asmens duomenų tvarkymu pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB (6), nei Sąjungos institucijų ir įstaigų pareigos, susijusios su asmens duomenų tvarkymu pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001, kai jos atlieka savo funkcijas.

6.   Eksportuotųjų identifikavimo ir registravimo duomenis, sudarančius XI priedėlio 1, 3 (susijęs su veiklos aprašymu), 4 ir 5 punktuose išvardytų duomenų rinkinį, Komisija skelbia internete tik tuomet, jeigu susiję eksportuotojai, turėdami reikiamą informaciją, laisva valia raštu duoda išankstinį sutikimą juos skelbti.

7.   Eksportuotojams suteikiama informacija, nurodyta Reglamento (EB) Nr. 45/2001 11 straipsnyje.

8.   Asmenų teisės, susijusios su jų registracijos duomenų, nurodytų XI priedėlyje, tvarkymu nacionalinėse duomenų bazėse, įgyvendinamos vadovaujantis tos valstybės narės, kurioje, įgyvendinant Direktyvą 95/46/EB, saugomi jų asmens duomenys, įstatymais.

9.   Asmenų teisės, susijusios su asmens duomenų tvarkymu 1–4 dalyse nurodytoje centrinėje duomenų bazėje, įgyvendinamos vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 45/2001.

10.   Nacionalinės duomenų apsaugos priežiūros institucijos ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas, veikdami pagal savo atitinkamą kompetenciją, aktyviai bendradarbiauja ir užtikrina suderintą 1–4 dalyse nurodytos duomenų bazės priežiūrą.

1.   Siekdamos užtikrinti atitiktį pagal produktų kilmės statusą reglamentuojančias taisykles, kompetentingos UŠT institucijos atlieka:

Išplėstinė kumuliacija pagal šio priedo10 straipsnį leidžiama tik tuo atveju, jeigu šalis, su kuria Sąjunga yra sudariusi galiojantį laisvosios prekybos susitarimą, sutinka teikti UŠT tokią pat pagalbą administracinio bendradarbiavimo klausimais, kaip ir valstybių narių muitinėms pagal atitinkamas susijusio laisvosios prekybos susitarimo nuostatas.

2.   1 dalies b punkte nurodytais patikrinimais turi būti užtikrinama, kad eksportuotojai nuolat laikytųsi savo prievolių. Patikrinimų dažnumas nustatomas remiantis atitinkamais rizikos analizės kriterijais. Šiuo tikslu kompetentingos UŠT institucijos turi pareikalauti, kad eksportuotojai pateiktų savo surašytų pareiškimų apie prekių kilmę kopijas arba sąrašą.

3.   Kompetentingos UŠT institucijos turi teisę reikalauti pateikti bet kokius įrodymus ir atlikti bet kokius eksportuotojo bei prireikus prekes jam tiekiančių gamintojų apskaitos registrų, įskaitant ir patalpose, tikrinimus ar bet kokias kitas patikras, kurios, jų nuomone, yra būtinos.

1.   Pareiškimų apie prekių kilmę paskesni patikrinimai atliekami atsitiktine tvarka arba kai valstybių narių muitinės turi pagrįstų abejonių dėl šių dokumentų autentiškumo, susijusių produktų kilmės statuso arba kitų šiame priede nustatytų reikalavimų vykdymo.

Kai valstybės narės muitinė kreipiasi į kompetentingas UŠT institucijas dėl bendradarbiavimo atliekant pareiškimų apie prekių kilmę galiojimo ar produktų kilmės statuso arba ir vieno, ir kito patikrinimus, prireikus ji turi nurodyti prašyme priežastis, dėl kurių pagrįstai abejoja pareiškimo apie prekių kilmę galiojimu arba produktų kilmės statusu.

Prie prašymo atlikti patikrinimą gali būti pridėta pareiškimo apie prekių kilmę kopija ir bet kokia kita informacija ar dokumentai, leidžiantys manyti, kad tame pareiškime pateikta informacija yra neteisinga.

Prašymą pateikusi valstybė narė nustato pradinį šešių mėnesių laikotarpį patikrinimo rezultatams pranešti, skaičiuojant nuo prašymo atlikti patikrinimą datos.

2.   Jeigu esant pagrįstoms abejonėms per 1 dalyje nustatytą laikotarpį negaunama atsakymo arba jeigu atsakyme nėra pakankamai informacijos, kad būtų galima nustatyti tikrąją produktų kilmę, kompetentingoms institucijoms siunčiamas antrasis pranešimas. Šiuo pranešimu nustatomas ne ilgesnis kaip šešių mėnesių papildomas laikotarpis.

1.   Šios antraštinės dalies III skirsnis ir VI antraštinės dalies III skirsnis mutatis mutandis taikomi:

2.   Valstybės narės muitinė Sąjungos eksportuotojus jų prašymu laiko registruotaisiais eksportuotojais, kad jie galėtų pasinaudoti lengvatomis pagal šį sprendimą, kai jie atitinka šias sąlygas:

1.   Šio priedo nuostatos dėl prekių kilmės įrodymų išdavimo, naudojimo ir paskesnio patikrinimo mutatis mutandis taikomos taikant dvišalę kumuliaciją iš UŠT į Seutą ar Melilją eksportuojamiems produktams ir iš Seutos ir Meliljos į UŠT eksportuojamiems produktams.

2.   Seuta ir Melilja laikomos viena teritorija.

3.   Ispanijos muitinė yra atsakinga už šio priedo taikymą Seutoje ir Meliljoje.

1.   Nukrypstant nuo registruotųjų eksportuotųjų sistemos, Komisija gali priimti sprendimus, leisdama vienai arba kelioms UŠT taikyti šio priedo 21–35 ir 54, 55 ir 56 straipsnius po 2017 m. sausio 1 d.

Nukrypti leidžianti nuostata galioja tiek laiko, kiek atitinkamai UŠT reikia pasirengti taikyti šio priedo 38–50 ir 57–61 straipsnius.

2.   UŠT, pageidaujančios pasinaudoti 1 dalyje numatyta nukrypti leidžiančia nuostata, teikia prašymą Komisijai. Prašyme nurodoma, kiek laiko atitinkamai UŠT reikia pasirengti taikyti šio priedo 38–50 ir 57–61 straipsnius.

3.   Priemonę, pagal kurią leidžiama taikyti 1 dalyje nurodytą laikinąją nukrypti leidžiančią nuostatą, Komisija tvirtina įgyvendinimo aktais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 64 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.   Komisijai padeda Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 247 straipsnio a punkte nurodytas Muitinės kodekso komitetas.

2.   Tais atvejais, kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (7) 5 straipsnis.

1.   Šis priedas taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

2.   Šio priedo 52 straipsnio 3 dalies b punktas taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d.

3.   Šio priedo 8 straipsnio 3 dalies b punktas taikomas iki 2015 m. rugsėjo 30 d.

4.   Šio priedo 21–35 ir 54, 55 ir 56 straipsniai taikomi iki 2016 m. gruodžio 31 d.

5.   Šio priedo 38–50 ir 57–61 straipsniai taikomi nuo 2017 m. sausio 1 d.