1.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 305/6

EUROPOS CENTRINIO BANKO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1011/2012

2012 m. spalio 17 d.

dėl turimų vertybinių popierių statistikos

(ECB/2012/24)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą, ypač į jo 5 straipsnį,

atsižvelgdama į 1996 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2223/96 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Bendrijoje (toliau – ESS 95) (1), ypač į jo A priedą,

atsižvelgdama į 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos Centrinio Banko renkamos statistinės informacijos (2), ypač į jo 5 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 2007 m. liepos 27 d. Europos Centrinio Banko reglamentą (EB) Nr. 958/2007 dėl investicinių fondų turto ir įsipareigojimų statistikos (ECB/2007/8) (3),

atsižvelgdama į 2008 m. gruodžio 19 d. Europos Centrinio Banko reglamentą (EB) Nr. 24/2009 dėl finansinių priemonių korporacijų, sudarančių pakeitimo vertybiniais popieriais sandorius, turto ir įsipareigojimų statistikos (ECB/2008/30) (4),

atsižvelgdama į 2008 m. gruodžio 19 d. Europos Centrinio Banko reglamentą (EB) Nr. 25/2009 dėl pinigų finansinių institucijų sektoriaus balanso (ECB/2008/32) (5),

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinančią Tarybos direktyvą 93/22/EEB (6),

atsižvelgdama į 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (7),

kadangi:

(1)

kad galėtų vykdyti Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) uždavinius ir stebėti euro zonos finansų rinkas ir finansinę veiklą, Europos Centrinis Bankas (ECB), padedamas nacionalinių centrinių bankų (NCB), turi rinkti aukštos kokybės statistinę informaciją pagal kiekvieną vertybinį popierių apie euro zonos institucinių sektorių turimus vertybinius popierius bei euro zonos rezidentų išleistus ir turimus ne euro zonos institucinių sektorių vertybinius popierius;

(2)

siekdamas prisidėti prie to, kad kompetentingos institucijos galėtų sklandžiai vykdyti politiką, susijusią su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra, finansų sistemos stabilumu ir pinigų politikos perdavimo mechanizmo analize, ECB iš bankų grupių turi rinkti informaciją pagal kiekvieną vertybinį popierių apie tų grupių turimus vertybinius popierius;

(3)

šių duomenų rinkimo tikslas – teikti ECB išsamią statistinę informaciją apie euro zonos valstybių narių ekonominių sektorių ir atskirų bankų grupių turimas konkrečių vertybinių popierių rūšis, apie vertybinių popierių turėtojų ir emitentų ekonominių sektorių ryšius bei apie euro zonos rezidentų išleistų vertybinių popierių rinką. Būtinybė turėti tikslią informaciją apie ekonominių sektorių ir bankų grupių turimas konkrečių vertybinių popierių rūšis neagreguotu lygiu išryškėjo finansų krizės metu, nes iš suvestinių duomenų nebuvo įmanoma tinkamai nustatyti rizikos finansiniam stabilumui ir jos paplitimo, kylančios dėl atskirų finansinių institucijų turimų konkrečių vertybinių popierių rūšių. Laiku gauta informacija apie turimus vertybinius popierius atskirų vertybinių popierių lygiu taip pat leis ECB stebėti rizikos perdavimą iš finansų rinkų į realią ekonomiką;

(4)

be to, ši statistinė informacija padės ECB analizuojant finansų rinkos raidą ir stebint ekonomikos sektorių vertybinių popierių portfelių pokyčius bei ryšius tarp finansinių tarpininkų ir nefinansinių investuotojų;

(5)

atsižvelgiant į pinigų politikos ir finansų sistemos stabilumo sąryšį, taip pat reikia rinkti statistinę informaciją pagal kiekvieną vertybinį popierių apie turimų vertybinių popierių likučius ir finansinius sandorius, ir tam, kad pagal likučius būtų galima apskaičiuoti sandorius; tai patenkintų reguliarius ir ad hoc analitinius poreikius siekiant padėti ECB atlikti pinigų ir finansinę analizę bei tam, kad ECBS prisidėtų prie finansų sistemos stabilumo. Ši statistinė informacija leis informaciją apie institucinių sektorių turimus vertybinius popierius susieti su informacija apie atskirus emitentus visame pasaulyje – tai bus svarbus įrankis finansinių netolygumų susidarymui ir raidai stebėti;

(6)

taip pat svarbu, kad ECB galėtų teikti Europos sisteminės rizikos valdybai (ESRV) analitinę ir statistinę paramą, kaip nustatyta 2010 m. lapkričio 17 d. Tarybos reglamente (ES) Nr. 1096/2010, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami konkretūs uždaviniai, susiję su Europos sisteminės rizikos valdybos veikla (8);

(7)

dėl šios priežasties ECB valdančioji taryba turėtų nustatyti atskaitingąsias bankų grupes, iš kurių pagal šį reglamentą būtų renkami duomenys, atsižvelgdama į kiekvienos grupės konsoliduoto balanso dydį palyginus su visų Europos Sąjungos bankų grupių konsoliduoto balanso turtu, grupės veiklos svarbą konkrečiame bankų veiklos segmente bei grupės reikšmę finansų sistemos stabilumui ir veikimui euro zonoje ir (arba) atskirose valstybėse narėse;

(8)

turėtų būti taikomi konfidencialios statistinės informacijos apsaugos ir naudojimo standartai, nustatyti Tarybos reglamento (EB) Nr. 2533/98 8 straipsnyje;

(9)

šiame reglamente nustatyti atskaitomybės reikalavimai, įskaitant leidžiančias nuo jų nukrypti nuostatas, nedaro poveikio kituose ECB teisės aktuose ir priemonėse nustatytiems atskaitomybės reikalavimams, kurie gali, bent iš dalies, taip pat nustatyti reikalavimą teikti statistinę informaciją apie turimus vertybinius popierius pagal kiekvieną vertybinį popierių;

(10)

reikia nustatyti tvarką, pagal kurią būtų veiksmingai atlikti šio reglamento priedų techniniai daliniai pakeitimai, jeigu tokie daliniai pakeitimai nepakeičia esminio konceptualaus pagrindo ir nedaro poveikio valstybių narių atskaitingųjų agentų atskaitomybės naštai. Šioje tvarkoje turi būti leidžiama atsižvelgti į ECBS statistikos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente:

1)

duomenų rinkimas pagal kiekvieną vertybinį popierių – duomenų rinkimas atskirai pagal kiekvieną vertybinį popierių;

2)

likučiai – vertybinių popierių, kurių rūšys išvardintos 15 dalyje, apyvartoje esančių likučių suma, ataskaitinio laikotarpio pabaigoje priklausanti faktiniam atskaitingajam agentui arba jo saugoma, kaip toliau apibrėžta II priedo 4 dalyje;

3)

patronuojančioji kredito įstaiga, patronuojančioji finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, patronuojamoji įmonė ir filialas atitinka reikšmes, apibrėžtas Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnyje;

4)

bankų grupė – a) patronuojančioji kredito įstaiga ir visos jos patronuojamosios finansinės įmonės bei filialai, išskyrus draudimo įmones, kurios gavo oficialų leidimą pagal Direktyvos 73/239/EEB (9) 6 straipsnį arba Direktyvos 2002/83/EB (10) 4 straipsnį, arba b) patronuojančioji finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė ir visos jos patronuojamosios finansinės įmonės bei filialai, išskyrus draudimo įmones, kurios gavo oficialų leidimą pagal Direktyvos 73/239/EEB 6 straipsnį arba Direktyvos 2002/83/EB 4 straipsnį, jei abiem atvejais patronuojančioji įstaiga vadovauja bankų grupei. Patronuojamųjų įmonių neturintis subjektas laikomas grupe, jei jis pats nėra patronuojamoji įmonė;

5)

rezidentas atitinka reikšmę, apibrėžtą Reglamento (EB) Nr. 2533/98 1 straipsnio 4 dalyje;

6)

pinigų finansinė institucija (PFI), kredito įstaiga (KĮ) ir pinigų rinkos fondas (PRF) atitinka reikšmes, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 25/2009 (ECB/2008/32) 1 straipsnyje. PFI sektorius apima KĮ ir PRF;

7)

investicinis fondas (IF) atitinka reikšmę, apibrėžtą Reglamento (EB) Nr. 958/2007 (ECB/2007/8) 1 straipsnyje;

8)

finansinių priemonių korporacija (FPK) atitinka reikšmę, apibrėžtą Reglamento (EB) Nr. 24/2009 (ECB/2008/30) 1 straipsnio 1 dalyje;

9)

saugotojas – finansų bendrovių sektoriui (S.12 (11)) priklausantis subjektas, saugantis ir administruojantis finansines priemones klientų sąskaita, įskaitant turto saugojimą ir tokias susijusias paslaugas, kaip grynųjų pinigų ir (arba) įkeisto turto valdymas, kaip nurodyta Direktyvos 2004/39/EB I priedo B skirsnio 1 punkte;

10)

bankų grupei vadovaujanti įmonė – bankų grupės patronuojančioji bendrovė, jei tai ES patronuojančioji kredito įstaiga arba ES patronuojančioji finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnyje ir kaip įgyvendinta Sąjungos valstybėse narėse, išskyrus tai, kad „ES“ pakeičiama į „euro zonos“, o „valstybė narė“ – į „euro zonos valstybė narė“;

11)

atskaitingajai grupei vadovaujanti įmonė – bankų grupei, kurią Valdančioji taryba pagal 2 straipsnio 4 dalį nustatė kaip atskaitingąją grupę, vadovaujanti įmonė;

12)

investuotojas – bet koks subjektas arba asmuo, kuriam priklauso finansinės priemonės;

13)

saugomi vertybiniai popieriai – vertybiniai popieriai, kuriuos investuotojų vardu saugo ir administruoja saugotojai;

14)

atitinkamas NCB – euro zonos valstybės narės, kurioje reziduoja atskaitingasis agentas, NCB;

15)

vertybiniai popieriai – šių rūšių vertybiniai popieriai:

a)

skolos vertybiniai popieriai (F.3),

b)

biržinės akcijos (F.511), dar vadinamos akcijomis, įtrauktomis į biržos prekybos sąrašus,

c)

investicinių fondų akcijos arba vienetai (F.52).

16)

turimi vertybiniai popieriai – vertybinių popierių, kurių rūšys išvardytos 15 dalyje, ekonominė nuosavybė;

17)

ISIN kodas – vertybiniams popieriams suteiktas tarptautinis vertybinių popierių identifikavimo numeris, sudarytas iš 12 raidžių ir skaičių derinio ir išskirtinai apibrėžiantis vertybinių popierių emisiją (kaip apibrėžta ISO 6166).

2 straipsnis

Faktinė atskaitingoji visuma

1.   Faktinę atskaitingąją visumą sudaro reziduojančios PFI, IF, FPK, saugotojai ir bankų grupėms, kurias Valdančioji taryba pagal 4 dalį nustatė kaip atskaitingąsias grupes ir kurioms pagal 5 dalį pranešta apie jų atskaitomybės prievoles, vadovaujančios įmonės (toliau kartu – faktiniai atskaitingieji agentai, o atskirai – faktinis atskaitingasis agentas).

2.   Jeigu pagal jų nacionalinę teisę PRF, IF arba FPK neturi juridinio asmens statuso, už pagal šį reglamentą reikalaujamos informacijos pateikimą atsako asmenys, teisiškai įgalioti jiems atstovauti, o jei atstovavimas neformalizuotas – asmenys, kurie pagal taikomus nacionalinius teisės aktus atsako už jų veiksmus.

3.   Faktiniams atskaitingiesiems agentams taikomi visi atskaitomybės reikalavimai, išskyrus atvejus, kai taikoma kuri nors leidžianti nukrypti nuostata, nustatyta vadovaujantis 4 straipsniu.

4.   Valdančioji taryba gali nuspręsti, kad bankų grupė yra atskaitingoji grupė, jei, vadovaujantis Direktyvos 2006/48/EB V antraštinės dalies 4 skyriaus 1 skirsniu, bankų grupės konsoliduoto balanso turtas yra:

a)

didesnis nei 0,5 % viso Sąjungos bankų grupių konsoliduoto balanso turto (toliau – 0,5 % riba) pagal naujausius ECB prieinamus duomenis, t. y.:

i)

prieš 5 dalyje nurodytą informavimą buvusių kalendorinių metų gruodžio pabaigos duomenis, arba

ii)

jei i punkte nurodytų duomenų nėra – prieš tai buvusių metų gruodžio pabaigos duomenis, arba

b)

lygus 0,5 % ribai arba mažesnis už ją, jei bankų grupė atitinka tam tikrus kiekybinius arba kokybinius kriterijus, dėl kurių ji yra svarbi euro zonos finansų sistemos stabilumui ir veikimui (pavyzdžiui, dėl: sąsajos su kitomis euro zonos finansinėmis institucijomis, veiklos skirtingų jurisdikcijų teritorijose, unikalumo, organizacinės struktūros sudėtingumo) ir (arba) atskirai euro zonos valstybei narei (pavyzdžiui, dėl: bankų grupės sąlyginės svarbos tam tikrame banko paslaugų rinkos segmente vienoje arba daugiau euro zonos valstybių narių).

5.   Atitinkamas NCB informuoja atskaitingosioms grupėms vadovaujančias įmones apie Valdančiosios tarybos sprendimą, priimtą vadovaujantis 4 dalimi, bei apie jų prievoles pagal šį reglamentą.

6.   Nedarant poveikio 10 straipsniui, atskaitingosioms grupėms vadovaujančios įmonės, kurios pagal 5 dalį informuotos jau prasidėjus pirmam duomenų teikimui pagal šį reglamentą, pradeda teikti duomenis ne vėliau nei praėjus šešiems mėnesiams nuo informavimo dienos.

7.   Pagal 5 dalį informuota atskaitingajai grupei vadovaujanti įmonė praneša atitinkamam NCB apie savo pavadinimo arba juridinio statuso pokyčius, susijungimus arba restruktūrizaciją ir apie visus kitus jo atskaitomybės prievolėms turinčius įtakos įvykius bei aplinkybes per 14 dienų nuo tokių įvykių bei aplinkybių atsiradimo dienos.

8.   Pagal 5 dalį informuotai atskaitingajai grupei vadovaujančiai įmonei šiame reglamente nustatyti reikalavimai taikomi tol, kol atitinkamas NCB nepateikia tai paneigiančio pranešimo.

3 straipsnis

Statistinės atskaitomybės reikalavimai

1.   PFI, IF, FPK ir saugotojai atitinkamiems NCB teikia duomenis apie ketvirčio pabaigos arba mėnesio pabaigos likučius pagal kiekvieną vertybinį popierių ir, vadovaudamiesi 5 dalimi, – apie finansinius sandorius per ataskaitinį mėnesį ar ketvirtį arba tokiems sandoriams suskaičiuoti reikalingą statistinę informaciją apie savo turimus vertybinius popierius su ISIN kodu, vadovaudamiesi I priedo 2 dalimi. Tokie duomenys teikiami kas ketvirtį arba kas mėnesį pagal atitinkamų NCB nustatytas duomenų teikimo instrukcijas.

2.   Saugotojas apie saugojimo veiklos vykdymą turi pranešti atitinkamam NCB per vieną savaitę nuo tos dienos, kai jis pradėjo saugojimo veiklą, neatsižvelgiant į tai, ar jam pagal šį reglamentą bus taikomi įprasti atskaitomybės reikalavimai, nebent saugotojas apie tai pranešė kitoms kompetentingoms institucijoms.

Pagal atitinkamo NCB nustatytus duomenų teikimo reikalavimus saugotojai kas ketvirtį arba kas mėnesį atitinkamam NCB teikia ketvirčio pabaigos arba mėnesio pabaigos likučius pagal kiekvieną vertybinį popierių ir, vadovaudamiesi 5 dalimi, – finansinius sandorius per ataskaitinį ketvirtį ar mėnesį apie šiuos vertybinius popierius su ISIN kodu:

a)

vertybinius popierius, kuriuos jie saugo investuotojų rezidentų vardu, kurie neteikia duomenų apie savo turimus vertybinius popierius pagal 1 dalį, kaip nustatyta I priedo 3 dalyje;

b)

vertybinius popierius, kuriuos jie saugo nefinansinių investuotojų, kurie yra kitų euro zonos valstybių narių rezidentai, vardu, kaip nustatyta I priedo 4 dalyje;

c)

euro zonos subjektų išleistus vertybinius popierius, kuriuos jie saugo investuotojų, kurie yra ne euro zonos valstybių narių rezidentai, ir investuotojų, kurie yra ne Sąjungos rezidentai, vardu, kaip nustatyta I priedo 5 dalyje.

3.   Atskaitingosioms grupėms vadovaujančios įmonės atitinkamiems NCB kas ketvirtį teikia duomenis pagal kiekvieną vertybinį popierių apie jų grupės, įskaitant subjektus, kurie nėra rezidentai, turimų vertybinių popierių su ISIN kodu ketvirčio pabaigos likučius. Tokie duomenys teikiami atsižvelgiant į grupės portfelį bendrąja verte, neeliminavus grupės išleistų ir tos pačios grupės turimų vertybinių popierių.

Vadovaudamiesi atitinkamo NCB nurodymais, atskaitingosioms grupėms vadovaujančios įmonės teikia duomenis apie turimus vertybinius popierius vienu iš trijų I priedo 6 dalyje nurodytų būdų.

4.   Šiame reglamente nustatyti atskaitomybės reikalavimai, įskaitant leidžiančias nuo jų nukrypti nuostatas, nedaro poveikio atskaitomybės reikalavimams, nustatytiems: a) Reglamente (EB) Nr. 25/2009 (ECB/2008/32), b) Reglamente (EB) Nr. 958/2007 (ECB/2007/8) ir c) Reglamente (EB) Nr. 24/2009 (ECB/2008/30)

5.   Faktiniai atskaitingieji agentai, vadovaudamiesi atitinkamo NCB instrukcijomis, teikia: a) duomenis pagal kiekvieną vertybinį popierių apie mėnesio arba ketvirčio finansinius sandorius ir, jei atitinkamas NCB paprašo – apie kitus pokyčius arba b) finansiniams sandoriams suskaičiuoti reikalingą statistinę informaciją vienu iš I priedo 1 dalyje nurodytų būdų. Kiti duomenų apie sandorius rengimo reikalavimai ir gairės nustatyti II priedo 3 dalyje.

6.   Faktiniai atskaitingieji agentai, jei taip jiems nurodo atitinkamas NCB, kas ketvirtį arba kas mėnesį teikia duomenis apie ketvirčio pabaigos arba mėnesio pabaigos likučius ir, vadovaudamiesi 5 dalimi, – ataskaitinio ketvirčio ar mėnesio statistinę informaciją apie turimus vertybinius popierius be ISIN kodo pagal I priedo 7 dalį. Ši dalis netaikoma atskaitingiesiems agentams, kuriems pagal 4 straipsnį taikoma leidžianti nukrypti nuostata.

7.   Duomenys pagal kiekvieną vertybinį popierių apie ketvirčio pabaigos arba mėnesio pabaigos likučius ir, vadovaujantis 5 dalimi, – ataskaitinio ketvirčio ar mėnesio statistinė informacija teikiami pagal II priedo 1, 2 ir 4 dalis ir laikantis 5 straipsnyje nurodytų apskaitos taisyklių.

4 straipsnis

Leidžiančios nukrypti nuostatos

1.   Kiekvienas atitinkamas NCB savo nuožiūra gali taikyti faktiniams atskaitingiesiems agentams šias leidžiančias nukrypti nuostatas:

a)

euro zonos valstybėse narėse, kurių investuotojai rezidentai vertybinių popierių su ISIN kodu rinkos verte turi mažiau nei arba lygiai 40 mlrd. EUR:

i)

NCB gali taikyti nuo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų atskaitomybės reikalavimų leidžiančias nukrypti nuostatas PFI, IF, FPK ir saugotojams, jei PFI, IF, FPK ir saugotojų, kuriems taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos, turimų vertybinių popierių likučiai neviršija visų nacionalinių PFI, IF, FPK ir saugotojų turimų vertybinių popierių daugiau nei 40 %. FPK, kurios neteikia duomenų pagal kiekvieną vertybinį popierių vadovaudamosi Reglamentu (EB) Nr. 24/2009 (ECB/2008/30), gali, laikydamosi savo atitinkamo NCB nurodymų, viršyti šią ribą pirmaisiais dvejais metais po duomenų teikimo pradžios pagal šį reglamentą;

ii)

NCB gali taikyti saugotojams nuo 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytų atskaitomybės reikalavimų leidžiančias nukrypti nuostatas, jei saugotojų, kuriems taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos, saugomų vertybinių popierių likučiai neviršija visų šalies saugotojų saugomų vertybinių popierių likučių daugiau nei 40 %;

b)

euro zonos valstybėse narėse, kurių investuotojai rezidentai vertybinių popierių su ISIN kodu rinkos verte turi už daugiau nei 40 mlrd. EUR:

i)

NCB gali taikyti nuo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų atskaitomybės reikalavimų leidžiančias nukrypti nuostatas PFI, IF, FPK ir saugotojams, jei PFI, IF, FPK ir saugotojų, kuriems taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos, turimų vertybinių popierių likučiai neviršija 5% visų nacionalinių PFI, IF, FPK ir saugotojų turimų vertybinių popierių likučių;

ii)

NCB gali taikyti saugotojams nuo 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytų atskaitomybės reikalavimų leidžiančias nukrypti nuostatas, jei saugotojų, kuriems taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos, saugomų vertybinių popierių likučiai neviršija visų nacionalinių saugotojų saugomų vertybinių popierių likučių daugiau nei 5%;

c)

NCB konsultuojasi su ECB dėl to, kokia informacija buvo naudojama įvertinant visus turimus vertybinius popierius rinkos verte, kuriems pagal šią dalį būtų taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos.

2.   NCB gali KĮ taikyti nuo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų atskaitomybės reikalavimų leidžiančias nukrypti nuostatas:

a)

NCB gali visiškai arba iš dalies atleisti KĮ nuo atskaitomybės reikalavimų vykdymo, jei jos turimų vertybinių popierių likučiai neviršija 5 % atitinkamoje euro zonos valstybėje narėje KĮ turimų vertybinių popierių likučių;

b)

ši riba gali būti padidinta iki 15 % pirmaisiais dvejais metais nuo duomenų teikimo pradžios pagal šį reglamentą;

c)

a ir b punktuose nurodytos ribos apskaičiuojamos atsižvelgiant į visus atitinkamoje valstybėje narėje turimus vertybinius popierius ir po to kai pritaikoma kuri nors iš 1 dalyje nurodytų leidžiančių nukrypti nuostatų.

3.   NCB gali visiems PRF taikyti nuo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų atskaitomybės reikalavimų leidžiančias nukrypti nuostatas, jei visi jų turimi vertybiniai popieriai su ISIN kodu sudaro mažiau nei 2 % euro zonos PRF turimų vertybinių popierių. Ši 2 % riba apskaičiuojama atsižvelgiant į visus atitinkamoje valstybėje narėje PRF turimus vertybinius popierius, po to kai pritaikoma kuri nors iš 1 dalyje nurodytų leidžiančių nukrypti nuostatų.

4.   NCB gali visoms FPK taikyti nuo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų atskaitomybės reikalavimų leidžiančias nukrypti nuostatas, jei visi jų turimi vertybiniai popieriai su ISIN kodu sudaro mažiau nei 2 % euro zonos FPK turimų vertybinių popierių. Ši 2 % riba apskaičiuojama atsižvelgiant į visus atitinkamoje valstybėje narėje FPK turimus vertybinius popierius, po to kai pritaikoma kuri nors iš 1 dalyje nurodytų leidžiančių nukrypti nuostatų.

5.   NCB gali saugotojams taikyti šias nukrypti leidžiančias nuostatas:

a)

NCB gali visiškai arba iš dalies atleisti saugotojus nuo 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytų atskaitomybės reikalavimų vykdymo, jei 3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytus duomenis galima suskaičiuoti iš kitų statistinių arba priežiūros institucijų duomenų šaltinių vadovaujantis III priede nustatytais būtinaisiais statistikos standartais. Be to, taikomi šie reikalavimai:

i)

valstybėse narėse, kurioms taikomos 1 dalies a punkte nustatytos leidžiančios nukrypti nuostatos ir kuriose 3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytus duomenis tiesiogiai teikia investuotojai, tokie duomenys pagal kiekvieną vertybinį popierių turi sudaryti mažiausiai 60 % visų apyvartoje esančių vertybinių popierių, kaip nurodyta 3 straipsnio 2 dalies a punkte;

ii)

valstybėse narėse, kurioms taikomos 1 dalies b punkte nustatytos leidžiančios nukrypti nuostatos ir kuriose 3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytus duomenis tiesiogiai teikia investuotojai, tokie duomenys pagal kiekvieną vertybinį popierių turi sudaryti mažiausiai 75 % visų apyvartoje esančių vertybinių popierių, kaip nurodyta 3 straipsnio 2 dalies a punkte;

b)

NCB gali visiškai arba iš dalies atleisti saugotojus nuo 3 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose nustatytų atskaitomybės reikalavimų vykdymo, jei visų vertybinių popierių, kuriuos saugotojai turi visų investuotojų nerezidentų vardu, suma yra mažesnė nei 10 mlrd. EUR.

6.   NCB gali taikyti atskaitingosioms grupėms vadovaujančioms įmonėms šias nuo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytų atskaitomybės reikalavimų leidžiančias nukrypti nuostatas:

a)

vadovaujantis šio reglamento reikalavimais NCB gali leisti atskaitingosioms grupėms vadovaujančioms įmonėms teikti statistinę informaciją, apimančią 95 % jų grupės turimų vertybinių popierių su ISIN kodu sumos, pagal kiekvieną vertybinį popierių, jei likę 5 % grupės turimų vertybinių popierių nėra išleisti vienintelio emitento;

b)

NCB gali reikalauti, kad atskaitingosioms grupėms vadovaujančios įmonės teiktų išsamesnę informaciją apie vertybinių popierių, apie kuriuos informacijos teikti nereikia pagal a punktą, rūšį.

7.   NCB gali taikyti nuo šiame reglamente nustatytų atskaitomybės reikalavimų leidžiančias nukrypti nuostatas, jei faktiniai atskaitingieji agentai teikia tuos pačius duomenis pagal Reglamentą (EB) Nr. 25/2009 (ECB/2008/32), Reglamentą (EB) Nr. 958/2007 (ECB/2007/8), arba Reglamentą (EB) Nr. 24/2009 (ECB/2008/30) arba jei NCB gali suskaičiuoti tuos pačius duomenis vadovaudamiesi III priede nustatytais būtinaisiais statistikos standartais.

8.   Faktinių atskaitingųjų agentų, kuriems taikoma 1, 2, 3 arba 4 dalyje nurodyta leidžianti nukrypti nuostata, atžvilgiu, NCB, vadovaudamiesi 3 straipsnio 1 dalyje nustatytais reikalavimais, ir toliau kasmet renka suvestinius duomenis apie vertybinių popierių kiekį arba duomenis pagal kiekvieną vertybinį popierių, kuriuos faktiniai atskaitingieji agentai turi arba saugo.

9.   NCB patikrina, ar tenkinamos 1–7 dalyse nustatytos taikytinos sąlygos, kad būtų galima prireikus taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas, jas atnaujinti arba nutraukti jų taikymą nuo kiekvienų kalendorinių metų pradžios.

10.   Atitinkamas NCB nutraukia leidžiančių nukrypti nuostatų, taikytų pagal 5 dalies a punktą, taikymą, jei duomenys iš kitų statistinių arba priežiūros institucijų duomenų šaltinių, atitinkantys III priede nustatytus būtinuosius statistikos standartus, nebuvo pateikti laiku tris ataskaitinius laikotarpius iš eilės, neatsižvelgiant į tai, jei tai įvyko dėl saugotojų kaltės. Saugotojai pradeda teikti duomenis kaip nustatyta 3 straipsnio 2 dalyje ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią atitinkamas NCB jiems praneša, kad leidžianti nukrypti nuostata panaikinta.

11.   NCB gali nuspręsti taikyti ad hoc atskaitomybės reikalavimus taip išsamiai, kaip jie mano esant reikalinga, faktiniams atskaitingiesiems agentams, kuriems pagal šį straipsnį taikoma leidžianti nukrypti nuostata. Faktiniai atskaitingieji agentai, gavę atitinkamo NCB prašymą, pateikia ad hoc pagrindu reikalaujamą informaciją per 15 darbo dienų.

12.   Faktiniai atskaitingieji agentai gali nuspręsti nesinaudoti leidžiančiomis nukrypti nuostatomis ir vykdyti visus atskaitomybės reikalavimus. Faktinis atskaitingasis agentas, nesinaudojantis atitinkamo NCB leidimu taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas, prieš pradėdamas jomis naudotis turi gauti to NCB sutikimą.

5 straipsnis

Apskaitos taisyklės

1.   Jei šiame reglamente nenumatyta kitaip, apskaitos taisyklės, kurių faktiniai atskaitingieji agentai laikosi atskaitomybės pagal šį reglamentą tikslais, yra nustatytos aktuose, į nacionalinę teisę perkeliančiuose 1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvą 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (12), arba, jei tai netaikytina, bet kuriuose nacionaliniuose arba tarptautiniuose standartuose, kurie taikomi faktiniams atskaitingiesiems agentams.

2.   Nedarant poveikio šalių apskaitos praktikoms, duomenys teikiami apie turimus vertybinius popierius jų nominalia verte arba vienetais. Taip pat galima teikti duomenis rinkos vertėmis, kaip nurodyta II priedo 4 dalyje.

3.   Nedarant poveikio šalių apskaitos praktikai ir užskaitos priemonėms, statistikos tikslais turimi vertybiniai popieriai pateikiami bendrąja verte.

4.   Pagal vertybinių popierių skolinimo sandorius paskolinti turimi vertybiniai popieriai arba pagal atpirkimo sandorį parduoti turimi vertybiniai popieriai lieka pradinio savininko balanse (ir neturi būti apskaitomi laikinojo turėtojo balanse), jeigu yra tvirtas įsipareigojimas atlikti atvirkštinę operaciją (o ne vien tik galimybė tai padaryti). Jeigu laikinasis turėtojas parduoda gautus vertybinius popierius, šis pardavimas turi būti apskaitytas kaip tiesioginis vertybinių popierių sandoris ir laikinasis turėtojas turi atsiskaityti apie jį kaip apie vertybinių popierių portfelio neigiamą poziciją.

6 straipsnis

Savalaikiškumas

1.   NCB nusprendžia, kada jiems reikia gauti duomenis iš faktinių atskaitingųjų agentų, kad būtų įmanoma atlikti būtinas kokybės kontrolės procedūras ir laiku pateikti duomenis iki 2 dalyje nustatytų galutinių terminų.

2.   NCB perduoda ECB iš faktinių atskaitingųjų agentų gautus:

a)

ketvirtinius duomenis pagal kiekvieną vertybinį popierių, vadovaujantis 3 straipsnio 1 dalimi, 2 ir 5 straipsniu iki 70-os kalendorinės dienos darbo dienos pabaigos, ataskaitiniam ketvirčiui pasibaigus, arba

b)

mėnesinius duomenis pagal kiekvieną vertybinį popierių, vadovaujantis I priedo 1 dalies 3 straipsnio 5 dalimi, vienu iš šių būdų:

i)

kas ketvirtį už tris ataskaitinio laikotarpio mėnesius iki 63-ios kalendorinės dienos darbo dienos pabaigos, ataskaitiniam ketvirčiui pasibaigus, arba

ii)

kas mėnesį už kiekvieną ataskaitinio laikotarpio mėnesį iki 63-ios kalendorinės dienos darbo dienos pabaigos, ataskaitiniam mėnesiui pasibaigus, arba

c)

ketvirčio likučius pagal kiekvieną vertybinį popierių, vadovaujantis 3 straipsnio 3 dalimi, iki darbo dienos pabaigos:

i)

nuo 2013 m. iki 2015 m.: iki 70-os kalendorinės dienos, ataskaitiniam ketvirčiui pasibaigus, ir

ii)

nuo 2016 m.: iki 55-os kalendorinės dienos, ataskaitiniam ketvirčiui pasibaigus.

3.   Jeigu 2 dalyje nurodytas terminas sutampa su TARGET2 uždarymo diena, jis pratęsiamas iki kitos TARGET2 veikimo dienos, apie kurią pranešama ECB svetainėje.

7 straipsnis

Būtinieji standartai ir nacionalinės atskaitomybės taisyklės

1.   Faktiniai atskaitingieji agentai vykdo jiems taikomus atskaitomybės reikalavimus laikydamiesi III priede nustatytų būtinųjų standartų.

2.   Atsižvelgdami į nacionalinius ypatumus, NCB nustato ir įgyvendina atskaitomybės taisykles, kurių turi laikytis faktiniai atskaitingieji agentai. NCB nusprendžia, ar reikalauti, kad saugotojai teiktų duomenis pagal kiekvieną vertybinį popierių ir pagal kiekvieną investuotoją. NCB užtikrina, kad pagal tokias atskaitomybės taisykles būtų teikiama reikalinga statistinė informacija ir būtų galima patikrinti, kaip laikomasi III priede nustatytų būtinųjų perdavimo, tikslumo ir patikslinimų standartų.

8 straipsnis

Tikrinimas ir privalomas rinkimas

Teisę tikrinti arba rinkti informaciją, kurią faktiniai atskaitingieji agentai privalo pateikti pagal šį reglamentą, taip išsamiai, kaip NCB mano esant reikalinga, NCB įgyvendina nepažeisdami ECB teisės pačiam įgyvendinti šias teises. NCB įgyvendina šias teises ypač tada, kai faktiniai atskaitingieji agentai nevykdo III priede nustatytų būtinųjų standartų.

9 straipsnis

Supaprastinta dalinių pakeitimų tvarka

Atsižvelgdama į ECBS statistikos komiteto nuomonę, ECB vykdomoji valdyba turi teisę padaryti šio reglamento priedų techninius dalinius pakeitimus, jeigu tokie daliniai pakeitimai nepakeičia esminio konceptualaus pagrindo ir nedaro poveikio valstybių narių atskaitingųjų agentų atskaitomybės naštai. Vykdomoji valdyba nedelsdama praneša Valdančiajai tarybai apie visus tokius dalinius pakeitimus.

10 straipsnis

Pirmasis duomenų teikimas

Pagal šį reglamentą pirmą kartą pradedami teikti duomenys, kurių ataskaitinis laikotarpis – 2013 m. gruodžio mėn. Pirmą kartą NCB teikiant duomenis ECB, reikia teikti tik duomenis apie likučius.

11 straipsnis

Baigiamoji nuostata

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Frankfurte prie Maino 2012 m. spalio 17 d.

ECB Pirmininkas

Mario DRAGHI

(1)  OL L 310, 1996 11 30, p. 1.

(2)  OL L 318, 1998 11 27, p. 8.

(3)  OL L 211, 2007 8 11, p. 8.

(4)  OL L 15, 2009 1 20, p. 1.

(5)  OL L 15, 2009 1 20, p. 14.

(6)  OL L 145, 2004 4 30, p. 1.

(7)  OL L 177, 2006 6 30, p. 1.

(8)  OL L 331, 2010 12 15, p. 162.

(9)  1973 m. liepos 24 d. pirmoji Tarybos direktyva 73/239/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo (OL L 228, 1973 8 16, p. 3).

(10)  2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/83/EB dėl gyvybės draudimo (OL L 345, 2002 12 19, p. 1).

(11)  Kategorijų numeravimas šiame reglamente atspindi Komisijos pasiūlyme KOM(2010) 774 galutinis (ESS 2010 reglamento pasiūlymas) nustatytą numeravimą.

(12)  OL L 372, 1986 12 31, p. 1.

I PRIEDAS

STATISTINĖS ATSKAITOMYBĖS REIKALAVIMAI

1   DALIS

Finansiniai sandoriai

1.

PFI, IF ir saugotojai, teikiantys duomenis apie savo turimus arba investuotojų, kurie yra rezidentai, vardu saugomus vertybinius popierius, teikia statistinę informaciją vienu iš šių būdų:

a)

kas mėnesį arba kas ketvirtį duomenis pagal kiekvieną vertybinį popierių apie mėnesio arba ketvirčio finansinius sandorius ir, atitinkamam NCB paprašius, kitus pokyčius per ataskaitinį mėnesį arba ketvirtį arba

b)

kas mėnesį arba kas ketvirtį mėnesinius duomenis pagal kiekvieną vertybinį popierių apie likučius ir, atitinkamam NCB paprašius, kitus pokyčius per ataskaitinį mėnesį arba ataskaitinio ketvirčio tris mėnesius.

2.

FPK teikia statistinę informaciją vienu iš šių būdų:

a)

kas ketvirtį duomenis pagal kiekvieną vertybinį popierių apie mėnesio finansinius sandorius ir, atitinkamam NCB paprašius, kitus pokyčius per ataskaitinį ketvirtį, arba

b)

kas mėnesį arba kas ketvirtį mėnesinius duomenis pagal kiekvieną vertybinį popierių apie likučius ir, atitinkamam NCB paprašius, kitus pokyčius per ataskaitinį mėnesį arba ataskaitinio ketvirčio tris mėnesius, arba

c)

kas ketvirtį ketvirčio duomenis pagal kiekvieną vertybinį popierių apie likučius ir, atitinkamam NCB paprašius, kitus pokyčius per ataskaitinį ketvirtį.

3.

Saugotojai, teikiantys duomenis apie i) vertybinius popierius, kuriuos jie saugo nefinansinių investuotojų, kurie yra kitų euro zonos valstybių narių rezidentai, vardu ir ii) euro zonos subjektų išleistus vertybinius popierius, kuriuos jie saugo investuotojų, kurie yra ne euro zonos valstybių narių rezidentai ir investuotojų, kurie yra ne Sąjungos rezidentai, vardu, teikia statistinę informaciją vienu iš 2 dalyje nurodytų būdų.

2   DALIS

PFI, IF, FPK ir saugotojų duomenys apie savo turimus vertybinius popierius su ISIN kodu

Toliau pateiktos lentelės laukuose duomenis apie kiekvieną vertybinį popierių su ISIN kodu, priskirtą vertybinių popierių kategorijoms „skolos vertybiniai popieriai“ (F.3), „biržinės akcijos“ (F.511) arba „investicinių fondų akcijos arba vienetai“ (F.52), teikia PFI, IF, FPK finansiniai investuotojai ir saugotojai, nurodydami savo turimus vertybinius popierius. Jie teikiami vadovaujantis šiomis taisyklėmis ir suderinus su II priedo sąvokų apibrėžtimis:

a)

teikiami 1 ir 2 laukų duomenys;

b)

duomenys teikiami pagal i arba ii punktą, kaip nurodyta:

i)

jei PFI, IF, FPK ir saugotojai teikia duomenis pagal kiekvieną vertybinį popierių apie finansinius sandorius, teikiami 5 lauko, ir, paprašius atitinkamam NCB, 6 lauko duomenys arba

ii)

jei PFI, IF, FPK ir saugotojai neteikia duomenų pagal kiekvieną vertybinį popierių apie finansinius sandorius, paprašius atitinkamam NCB, teikiami 6 lauko duomenys.

Atitinkamas NCB gali nuspręsti reikalauti, kad PFI, IF, FPK finansiniai investuotojai ir saugotojai, užuot teikę duomenis pagal a punktą, teiktų 1 ir 3 laukų duomenis. Tokiu atveju, vietoj b punkte nurodytų duomenų, teikiami 5 lauko, ir, paprašius atitinkamam NCB, taip pat 7 lauko duomenys.

Atitinkamas NCB taip pat gali nuspręsti reikalauti, kad PFI, IF, FPK finansiniai investuotojai ir saugotojai teiktų 2b, 3 ir 4 laukų duomenis.

Laukas

Aprašymas

1

ISIN kodas

2

Vienetai arba bendroji nominalioji vertė

2b

Kotiravimo būdas

3

Rinkos vertė

4

Portfelinės investicijos arba tiesioginės investicijos

5

Finansiniai sandoriai

6

Kiti pokyčiai nominaliąja verte

7

Kiti pokyčiai rinkos verte

3   DALIS

Duomenys apie vertybinius popierius su ISIN kodu, saugomus rezidentų, kurie nėra finansiniai investuotojai, ir kitų finansinių investuotojų, kurie neprivalo teikti duomenų apie savo turimus vertybinius popierius, vardu

Toliau pateiktos lentelės laukuose duomenis apie kiekvieną vertybinį popierių su ISIN kodu, priskirtą vertybinių popierių kategorijoms „skolos vertybiniai popieriai“ (F.3), „biržinės akcijos“ (F.511) arba „investicinių fondų akcijos arba vienetai“ (F.52), teikia saugotojai, nurodydami rezidentų, kurie nėra finansiniai investuotojai, ir kitų finansinių investuotojų, kurie neteikia duomenų apie savo turimus vertybinius popierius, vardu saugomus vertybinius popierius. Jie teikia duomenis vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis ir suderinę su III priedo sąvokų apibrėžtimis:

a)

teikiami 1, 2 ir 3 laukų duomenys;

b)

duomenys teikiami pagal i arba ii punktą, kaip nurodyta:

i)

jei saugotojai teikia duomenis pagal kiekvieną vertybinį popierių apie finansinius sandorius, pildomas 6 laukas, ir, paprašius atitinkamam NCB, 7 laukas arba

ii)

jei saugotojai neteikia duomenų pagal kiekvieną vertybinį popierių apie finansinius sandorius, paprašius atitinkamam NCB, teikiami 7 lauko duomenys.

Atitinkamas NCB gali nuspręsti reikalauti, kad saugotojai, užuot teikę duomenis pagal a punktą, teiktų 1, 3 ir 4 laukų duomenis. Tokiu atveju, vietoj b punkte nurodytų duomenų, teikiami 6 lauko, ir, paprašius atitinkamam NCB, taip pat 8 lauko duomenys.

Atitinkamas NCB taip pat gali nuspręsti reikalauti, kad saugotojai teiktų 2b, 4 ir 5 laukų duomenis.

Laukas

Aprašymas

1

ISIN kodas

2

Vienetai arba bendroji nominalioji vertė

2b

Kotiravimo būdas

3

Turėtojo sektorius:

—

Draudimo bendrovės (S.128)

—

Pensijų fondai (S.129)

—

Kiti finansiniai tarpininkai (S.125), išskyrus finansinių priemonių bendroves, užsiimančias pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriais, finansines pagalbines įmones (S.126), priklausomas finansų įstaigas ir pinigų skolintojus (S.127)

—

Finansinių priemonių korporacijos

—

Ne finansų bendrovės (S.11)

—

Valdžios sektorius (S.13) (1)

—

Namų ūkiai ir namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos (S.14 + S.15) (2)

4

Rinkos vertė

5

Portfelinės investicijos arba tiesioginės investicijos

6

Finansiniai sandoriai

7

Kiti pokyčiai nominaliąja verte

8

Kiti pokyčiai rinkos verte

4   DALIS

Duomenys apie vertybinius popierius su ISIN kodu, saugomus investuotojų, kurie yra euro zonos valstybių narių rezidentai, vardu

Toliau pateiktos lentelės laukuose duomenis apie kiekvieną vertybinį popierių su ISIN kodu, priskirtą vertybinių popierių kategorijoms „skolos vertybiniai popieriai“ (F.3), „biržinės akcijos“ (F.511) arba „investicinių fondų akcijos arba vienetai“ (F.52), teikia saugotojai, nurodydami nefinansinių investuotojų, kurie reziduoja kitose euro zonos valstybėse narėse, vardu saugomus vertybinius popierius. Jie teikia duomenis vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis ir suderinę su II priedo sąvokų apibrėžtimis:

a)

teikiami 1, 2, 3 ir 4 laukų duomenys;

b)

paprašius atitinkamam NCB, teikiami 7 lauko duomenys.

Atitinkamas NCB gali nuspręsti reikalauti, kad saugotojai, užuot teikę duomenis pagal a punktą, teiktų 1, 3, 4 ir 5 laukų duomenis. Tokiu atveju, paprašius atitinkamam NCB, vietoj b punkte nurodytų duomenų, teikiami 8 lauko duomenys.

Atitinkamas NCB taip pat gali nuspręsti reikalauti, kad saugotojai teiktų 2b, 5, 6 ir 9 laukų duomenis.

Laukas

Aprašymas

1

ISIN kodas

2

Vienetai arba bendroji nominalioji vertė

2b

Kotiravimo būdas

3

Turėtojo sektorius:

—

Namų ūkiai (S.14)

—

Kiti nefinansiniai investuotojai, išskyrus namų ūkius

4

Turėtojo šalis

5

Rinkos vertė

6

Portfelinės investicijos arba tiesioginės investicijos

7

Kiti pokyčiai nominaliąja verte

8

Kiti pokyčiai rinkos verte

9

Finansiniai sandoriai

5   DALIS

Duomenys apie vertybinius popierius su ISIN kodu, išleistus euro zonos rezidentų, saugomus investuotojų, kurie yra ne euro zonos valstybių narių arba ne Sąjungos rezidentai, vardu

Toliau pateiktos lentelės laukuose duomenis apie kiekvieną vertybinį popierių su ISIN kodu, priskirtą vertybinių popierių kategorijoms „skolos vertybiniai popieriai“ (F.3), „biržinės akcijos“ (F.511) arba „investicinių fondų akcijos arba vienetai“ (F.52), teikia saugotojai, nurodydami investuotojų, kurie yra ne euro zonos valstybių narių arba ne Sąjungos rezidentai, vardu saugomus vertybinius popierius. Jie teikia duomenis vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis ir suderinę su II priedo sąvokų apibrėžtimis:

a)

teikiami 1, 2, 3 ir 4 laukų duomenys;

b)

paprašius atitinkamam NCB, teikiami 7 lauko duomenys.

Atitinkamas NCB gali nuspręsti reikalauti, kad saugotojai, užuot teikę duomenis pagal a punktą, teiktų 1, 3, 4 ir 5 laukų duomenis. Tokiu atveju, paprašius atitinkamam NCB, vietoj b punkte nurodytų duomenų, teikiami 8 lauko duomenys.

Atitinkamas NCB taip pat gali nuspręsti reikalauti, kad saugotojai teiktų 2b, 5, 6 ir 9 laukų duomenis.

Laukas

Aprašymas

1

ISIN kodas

2

Vienetai arba bendroji nominalioji vertė

2b

Kotiravimo būdas

3

Turėtojo sektorius (3):

—

valdžia ir centrinis bankas

—

Kiti investuotojai, išskyrus valdžią ir centrinį banką

4

Turėtojo šalis

5

Rinkos vertė

6

Portfelinės investicijos arba tiesioginės investicijos

7

Kiti pokyčiai nominaliąja verte

8

Kiti pokyčiai rinkos verte

9

Finansiniai sandoriai

6   DALIS

Atskaitingųjų grupių duomenys apie turimus vertybinius popierius su ISIN kodu

Atskaitingosioms grupėms vadovaujančios įmonės teikia statistinę informaciją vienu iš šių atskaitomybės būdų:

a)

apie visos grupės turimus vertybinius popierius arba

b)

apie grupės subjektų, kurie yra tos šalies, kurioje yra vadovaujanti įmonė, rezidentai, turimus vertybinius popierius bei atskirai – apie grupės subjektų, kurie nėra tos šalies, kurioje yra vadovaujanti įmonė, rezidentai, turimus vertybinius popierius arba

c)

apie kiekvieno grupės subjekto turimus vertybinius popierius atskirai.

Toliau pateiktos lentelės laukuose duomenis apie kiekvieną vertybinį popierių su ISIN kodu, priskirtą vertybinių popierių kategorijoms „skolos vertybiniai popieriai“ (F.3), „biržinės akcijos“ (F.511) arba „investicinių fondų akcijos arba vienetai“ (F.52), teikia atskaitingosioms grupėms vadovaujančios įmonės, nurodydami grupės turimus vertybinius popierius. Jie teikia duomenis vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis ir suderinę su II priedo sąvokų apibrėžtimis:

a)

teikiami duomenys 1 ir 2 laukams;

b)

a punkto duomenys teikiami vienu iš šių būdų:

i)

visos grupės suvestiniai arba

ii)

atskirai grupės subjektams rezidentams ir nerezidentams. Šiuo atveju taip pat teikiami 4 lauko duomenys arba

iii)

apie kiekvieno grupės subjekto turimus vertybinius popierius atskirai. Šiuo atveju taip pat teikiami 5 lauko duomenys.

Atitinkamas NCB taip pat gali nuspręsti reikalauti, kad atskaitingosioms grupėms vadovaujančios įmonės teiktų 2b ir 3 laukų duomenis.

Laukas

Aprašymas

Alternatyvūs atskaitomybės metodai

1

ISIN kodas

i)

Grupės lygiu

ii)

Atskirai nurodyti grupės subjektai rezidentai ir nerezidentai

iii)

Subjekto lygiu

2

Vienetai arba bendroji nominalioji vertė

2b

Kotiravimo būdas

3

Rinkos vertė

4

Subjektai rezidentai/ nerezidentai

 

5

Grupės subjektas

 

7   DALIS

Duomenys apie turimus vertybinius popierius be ISIN kodo

Toliau pateiktoje lentelėje duomenis apie kiekvieną vertybinį popierių be ISIN kodo, priskirtą vertybinių popierių kategorijoms „trumpalaikiai skolos vertybiniai popieriai“ (F.31), „ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai“ (F.32), „biržinės akcijos“ (F.511) arba „investicinių fondų akcijos arba vienetai“ (F.52), gali teikti PFI, IF, FPK finansiniai investuotojai ir saugotojai. Jie teikia duomenis vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis ir suderinę su II priedo sąvokų apibrėžtimis:

a)

Investuotojai, teikiantys duomenis apie savo turimus vertybinius popierius, ketvirčio arba mėnesiniai duomenis teikia taip:

i)

1–4 laukų duomenys (vietoj 2 ir 4 laukų gali būti teikiami 5 lauko duomenys), 6, 7 ir 9–13 laukų duomenys ir 14 lauko duomenys arba 15 ir 16 laukų duomenys už ataskaitinį ketvirtį arba mėnesį pagal kiekvieną vertybinį popierių vartojant identifikavimo kodus, pvz., CUSIP, SEDOL arba NCB identifikavimo kodą ir t. t. arba

ii)

suvestiniai 2–4 laukų duomenys (vietoj 2 ir 4 laukų gali būti teikiami 5 lauko duomenys), 6, 7 ir 9–13 laukų duomenys ir 14 lauko duomenys arba 15 ir 16 laukų duomenys už ataskaitinį ketvirtį arba mėnesį.

b)

Saugotojai, teikiantys duomenis apie finansinių investuotojų, kurie yra rezidentai, neprivalantys teikti duomenų apie savo turimus vertybinius popierius, vardu ir nefinansinių investuotojų vardu, ketvirčio arba mėnesinius duomenis teikia taip:

i)

1–4 laukų duomenys (vietoj 2 ir 4 laukų gali būti teikiami 5 lauko duomenys), 6, 8–13 laukų duomenys ir 14 lauko duomenys arba 15 ir 16 laukų duomenys už ataskaitinį ketvirtį arba mėnesį pagal kiekvieną vertybinį popierių vartojant identifikavimo kodus, pvz., CUSIP, SEDOL, NCB identifikavimo kodą ir t. t. arba

ii)

suvestiniai 2–4 laukų duomenys (vietoj 2 ir 4 laukų gali būti teikiami 5 lauko duomenys), 6 ir 8–13 laukų duomenys ir 14 lauko duomenys arba 15 ir 16 laukų duomenys už ataskaitinį ketvirtį arba mėnesį.

Laukas

Aprašymas

1

Vertybinio popieriaus identifikavimo kodas (NCB identifikavimo kodas, CUSIP, SEDOL, kita)

2

Vienetai arba bendroji nominalioji vertė (4)

3

Kotiravimo būdas

4

Kainos vertė

5

Rinkos vertė

6

Priemonė:

—

Trumpalaikiai skolos vertybiniai popieriai (F.31)

—

Ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai (F.32)

—

Biržinės akcijos (F.511)

—

Investicinių fondų akcijos arba vienetai (F.52)

7

Investuotojų, teikiančių duomenis apie savo turimus vertybinius popierius, sektorius arba subsektorius:

—

Centrinis bankas (S.121)

—

Indėlius priimančios bendrovės, išskyrus centrinį banką (S.122)

—

Pinigų rinkos fondai (S.123)

—

Investiciniai fondai, išskyrus pinigų rinkos fondus (S.124)

—

Finansinių priemonių korporacijos

8

Investuotojų, apie kuriuos saugotojai teikia duomenis, sektorius arba subsektorius:

—

Kitos finansų bendrovės, išskyrus pinigų finansines institucijas, investicinius fondus, finansinių priemonių korporacijas, draudimo bendroves ir pensijų fondus (S.125 + S.126 + S.127)

—

Draudimo bendrovės (S.128)

—

Pensijų fondai (S.129)

—

Ne finansų bendrovės (S.11)

—

Valdžios sektorius (S.13) (5)

—

Namų ūkiai ir namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos (S.14 + S.15) (6)

9

Emitento sektorius arba subsektorius:

—

Centrinis bankas (S.121)

—

Indėlius priimančios bendrovės, išskyrus centrinį banką (S.122)

—

Pinigų rinkos fondai (S.123)

—

Investiciniai fondai, išskyrus pinigų rinkos fondus (S.124)

—

Kitos finansų bendrovės, išskyrus pinigų finansines institucijas, investicinius fondus, finansinių priemonių korporacijas, draudimo bendroves ir pensijų fondus (S.125 + S.126 + S.127)

—

Finansinių priemonių korporacijos

—

Draudimo bendrovės ir pensijų fondai (S.128 + S.129) (7)

—

Ne finansų bendrovės (S.11)

—

Valdžios sektorius (S.13)

—

Namų ūkiai ir ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas namų ūkiams (S.14 + S.15) (8)

10

Portfelinės investicijos arba tiesioginės investicijos

11

Investuotojų paskirstymas pagal šalį

12

Emitentų paskirstymas pagal šalį

13

Vertybinių popierių valiuta

14

Finansiniai sandoriai

15

Patikslinimai dėl perkainojimo

16

Kiti pokyčiai

(1)  Jei įmanoma, centrinės valdžios (S.1311), krašto (regiono) valdžios (S.1312), vietos valdžios (S.1313) ir socialinės apsaugos fondų (S.1314) subsektorių duomenys teikiami juos nurodant atskirai.

(2)  Atitinkamas NCB gali reikalauti, kad faktiniai atskaitingieji agentai atskirai nurodytų namų ūkių (S.14) ir namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų (S.15) subsektorius.

(3)  Šiuo atveju taikoma 1993 m. Nacionalinių sąskaitų sistemoje nustatyta sektorių klasifikacija, nes ESS netaikoma.

(4)  Suvestiniai duomenys: vienetų skaičius arba suvestinė nominalioji vertė tokia pati kaip kainos vertė (žr. 4 lauką).

(5)  Jei įmanoma, centrinės valdžios (S.1311), krašto (regiono) valdžios (S.1312), vietos valdžios (S.1313) ir socialinės apsaugos fondų (S.1314) subsektorių duomenys teikiami juos nurodant atskirai.

(6)  Jei įmanoma, namų ūkių (S.14) ir namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų (S.15) subsektorių duomenys teikiami juos nurodant atskirai.

(7)  Jei įmanoma, draudimo bendrovių (S.128) ir pensijų fondų (S.129) subsektorių duomenys teikiami juos nurodant atskirai.

(8)  Atitinkamas NCB gali reikalauti, kad faktiniai atskaitingieji agentai atskirai nurodytų namų ūkių (S.14) ir namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų (S.15) subsektorius.

II PRIEDAS

APIBRĖŽTYS

1   DALIS

Priemonių kategorijų apibrėžtys

Šioje lentelėje pateikiamas priemonių kategorijų, kurias nacionaliniai centriniai bankai (NCB) pagal šį reglamentą perkelia į nacionaliniu lygiu taikomas kategorijas, išsamus aprašas.

Kategorija

Pagrindinių požymių aprašymas

1.

Skolos vertybiniai popieriai (F.3)

Skolos vertybiniai popieriai yra perleidžiamosios finansinės priemonės, kuriomis įrodoma skola. Skolos vertybiniams popieriams būdingi šie bruožai:

a)

skolos vertybinio popieriaus emisijos data;

b)

emisijos kaina, kuria investuotojai perka pirmą kartą išleistus skolos vertybinius popierius;

c)

išpirkimo data arba terminas, iki kurio turi būti atliktas galutinis sutartyje numatytas pagrindinės sumos išpirkimas;

d)

išpirkimo kaina arba nominalioji vertė – suėjus terminui emitento vertybinių popierių turėtojams sumokama suma;

e)

pradinis terminas – laikotarpis nuo emisijos datos iki paskutinio sutartyje numatyto mokėjimo;

f)

likęs ar likutinis terminas – laikotarpis nuo nurodytos datos iki paskutinio sutartyje numatyto mokėjimo;

g)

atkarpa, pagal kurią emitentas moka atkarpos išmokas skolos vertybinių popierių turėtojams; atkarpa gali būti nustatyta visam skolos vertybinio popieriaus galiojimo laikui arba priklausyti nuo infliacijos, palūkanų normų ar turto kainų. Pagal vekselius ir nulinės atkarpos skolos vertybinius popierius atkarpos išmoka nemokama;

h)

atkarpos datos, kuriomis emitentas moka atkarpos išmoką skolos vertybinių popierių turėtojams;

i)

emisijos kaina, išpirkimo kaina ir atkarpos dydis gali būti išreikšti (arba nustatyti) nacionaline valiuta arba užsienio valiutomis.

Skolos vertybinių popierių kredito reitingą, kuris parodo atskirų skolos vertybinių popierių emisijų kreditingumą, nustato pripažintos agentūros, nurodydamos reitingo kategorijas.

Kalbant apie c punktą, išpirkimo data (terminas) gali sutapti su skolos vertybinio popieriaus konvertavimu į akciją. Tokiomis aplinkybėmis galimybė konvertuoti reiškia, kad turėtojas gali iškeisti skolos vertybinį popierių į emitento paprastąją akciją. Galimybė perleisti reiškia, kad turėtojas gali iškeisti skolos vertybinį popierių į kitos, ne emitento bendrovės akcijas. Nuolatiniai vertybiniai popieriai be nurodytos išpirkimo datos priskiriami skolos vertybiniams popieriams.

1a.

Trumpalaikiai skolos vertybiniai popieriai (F.31)

Skolos vertybiniai popieriai, kurių pradinis terminas yra vieneri metai arba trumpiau, ir pagal kreditoriaus reikalavimą grąžinami skolos vertybiniai popieriai.

1b.

Ilgalaikiai skolos vertybiniai popieriai (F.32)

Skolos vertybiniai popieriai, kurių pradinis terminas yra ilgesnis nei vieneri metai arba terminas nenurodytas.

2.

Nuosavybės priemonės (F.51)

Nuosavybės priemonės yra finansinis turtas, sudarantis reikalavimą dėl bendrovės likutinės vertės po to, kai visi kiti reikalavimai jau įvykdyti. Nuosavybės teisė į juridinių asmenų išleistas nuosavybės priemones paprastai įrodoma akcijomis, pajais, depozitoriumo pakvitavimais, dalyvavimo ar panašiais dokumentais. Akcijos ir pajai reiškia tą patį.

Nuosavybės priemonės skirstomos į: biržines akcijas (F.511), nebiržines akcijas (F.152) ir kitas nuosavybės priemones (F.519).

2a.

Biržinės akcijos (F.511)

Biržinės akcijos – nuosavybės vertybiniai popieriai, įtraukti į biržos prekybos sąrašus. Birža gali būti pripažinta vertybinių popierių birža arba bet kokios kitos formos antrinė rinka. Biržinės akcijos taip pat vadinamos kotiruojamomis akcijomis. Jei žinomos į biržos prekybos sąrašus įtrauktų akcijų kotiruojamos kainos, paprastai laikoma, kad žinomos dabartinės rinkos kainos.

3.

Investicinių fondų akcijos arba vienetai (F.52)

Investicinių fondų akcijomis vadinamos akcijomis, jei jas išleidęs investicinis fondas yra įsteigtas kaip bendrovė. Jei fondas yra įsteigtas kaip fondas (angl. trust), jos vadinamos vienetais. Investiciniai fondai – kolektyvinio investavimo įmonės, kuriose investuotojai laiko lėšas, kad galėtų jas bendrai investuoti į finansinį ir (arba) nefinansinį turtą.

Investicinių fondų akcijos skirstomos į: pinigų rinkos fondų (PRF) akcijas ar vienetus (F.521) ir ne PRF investicinių fondų akcijas ar vienetus (F.529).

2   DALIS

Sektorių apibrėžtys

Šioje lentelėje pateikiamas sektorių kategorijų, kurias NCB pagal šį reglamentą perkelia į nacionaliniu lygiu taikomas kategorijas, aprašas.

Sektorius

Apibrėžtis

1.

Ne finansų bendrovės (S.11)

Ne finansų bendrovių sektorių (S.11) sudaro instituciniai vienetai, kurie yra nepriklausomi juridiniai vienetai ir rinkos gamintojai, kurių pagrindinė veikla yra prekių gamyba ir nefinansinių paslaugų teikimas. Ne finansų bendrovių sektoriui taip pat priskiriamos nefinansinės kvazibendrovės.

2.

Centrinis bankas (S.121)

Centrinio banko subsektorių (S.121) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė paskirtis – leisti į apyvartą pinigus, palaikyti vidinę ir išorinę pinigų vertę ir saugoti visas šalies tarptautines atsargas arba jų dalį.

3.

Indėlių bendrovės, išskyrus centrinį banką (S.122)

Indėlių bendrovių, išskyrus centrinį banką, subsektorių (S.122) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, išskyrus priskiriamas centrinio banko ir PRF subsektoriams, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas ir kurios verčiasi priimdamos institucinių vienetų indėlius ir savo vardu teikdamos paskolas ir (arba) investuodamos į vertybinius popierius.

4.

Pinigų rinkos fondai (PRF) (S.123)

PRF (S.123) kaip kolektyvinio investavimo sistemų subsektorių sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, išskyrus priskiriamas centrinio banko ir kredito institucijų subsektoriams, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas. Jos verčiasi išleisdamos institucinių fondų akcijas ar vienetus kaip artimus institucinių vienetų indėlių pakaitalus ir savo vardu investuodamos daugiausia į PRF akcijas ir (arba) vienetus, trumpalaikius skolos vertybinius popierius ir (arba) indėlius.

5.

Investiciniai fondai, išskyrus PRF (S.124)

Investicinių fondų, išskyrus PRF, (S.124) subsektorių sudaro visos kolektyvinio investavimo sistemos, išskyrus priskiriamas PRF subsektoriui, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas. Jos verčiasi gaudamos investicinių fondų akcijas ar vienetus, kurie nėra artimi indėlių pakaitalai, ir savo vardu investuodamos daugiausia į finansinį turtą, išskyrus trumpalaikį finansinį turtą, ir nefinansinį turtą (paprastai nekilnojamąjį turtą).

6.

Kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus (S.125)

Kitų finansinių tarpininkų, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus, (S.125) subsektorių sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas prisiimant įsipareigojimus kitokia forma nei pinigai, indėliai, investicinių fondų akcijos ar susijusius su institucinių vienetų draudimo, pensijų ir standartinių garantijų sistemomis.

7.

Finansinių priemonių bendrovės, užsiimančios pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriais (FPK)

FPK – pakeitimo vertybiniais vienetais sandorius vykdančios įmonės. Instituciniam vienetui nustatytus kriterijus tenkinančios FPK priskiriamos S.125 subsektoriui, kitu atveju jos laikomos neatsiejama patronuojančiosios bendrovės dalimi.

8.

Finansinės pagalbinės įmonės (S.126)

Finansinių pagalbinių įmonių subsektorių (S.126) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra su finansiniu tarpininkavimu glaudžiai susijusi veikla, tačiau kurios nėra finansiniai tarpininkai.

9.

Priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.127)

Priklausomų finansų įstaigų ir pinigų skolintojų (S.127) subsektorių sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurios nevykdo finansinio tarpininkavimo veiklos ir neteikia pagalbinių finansinių paslaugų, o su didžiąja dalimi jų turto ar įsipareigojimų susiję sandoriai nėra sudaromi atviroje rinkoje.

10.

Draudimo bendrovės (S.128)

Draudimo bendrovių (S.128) subsektorių sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas kaip rizikos mažinimo (daugiausia tiesioginio draudimo ar perdraudimo forma) pasekmė.

11.

Pensijų fondai (S.129)

Pensijų fondų (S.129) subsektorių sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas kaip apdraustų asmenų socialinės rizikos ir poreikių sujungimo pasekmė (socialinis draudimas). Pensijų fondai kaip socialinio draudimo sistemos suteikia pajamų išėjus į pensiją (ir dažnai skiria išmokas mirties ar negalios atveju).

12.

Valdžios sektorius (S.13)

Valdžios sektorių (S.13) sudaro visi instituciniai vienetai, kurie yra ne rinkos gamintojai, kurių produkcija yra skirta individualiam ir kolektyviniam vartojimui, ir kurie yra finansuojami iš privalomų mokėjimų, kuriuos moka kitiems sektoriams priklausantys vienetai ir instituciniai vienetai, kurių pagrindinė veikla yra nacionalinių pajamų ir turto perskirstymas.

Valdžios sektorius skirstomas į keturis subsektorius: centrinė valdžia (S.1311), krašto (regiono) valdžia (S.1312), vietos valdžia (S.1313) ir socialinės apsaugos fondai (S.1314).

13.

Namų ūkių sektorius (S.14)

Namų ūkių sektoriui (S.14) priskiriami asmenys ar asmenų grupės, kurie yra vartotojai, taip pat verslininkai, gaminantys rinkos prekes ir teikiantys nefinansines ir finansines paslaugas (rinkos gamintojai), jei prekes gamina ir paslaugas teikia ne atskiri kvazibendrovėmis laikomi vienetai. Šiam sektoriui taip pat priskiriami asmenys ir asmenų grupės, gaminantys prekes ir teikiantys nefinansines paslaugas išimtinai savo galutiniam naudojimui.

14.

Namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos (S.15)

Namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų (S.15) sektorių sudaro ne pelno institucijos, kurios yra atskiri juridiniai vienetai, teikiantys paslaugas namų ūkiams, ir kurie yra privatieji ne rinkos gamintojai. Jų pagrindiniai ištekliai – savanoriškos įmokos grynaisiais arba natūra iš namų ūkių kaip vartotojų, iš valdžios sektoriaus mokėjimų ir nuosavybės pajamų.

3   DALIS

Finansinių sandorių apibrėžtis

1.

Faktiniai atskaitingieji agentai teikia duomenis apie sandorius, kaip nurodyta 3 straipsnio 5 dalyje.

2.

Finansiniai sandoriai yra finansinio turto ir įsipareigojimų sandoriai tarp institucinių vienetų rezidentų ir tarp jų ir institucinių vienetų nerezidentų. Instituciniams vienetams sudarius finansinį sandorį tuo pat metu sukuriami arba likviduojami finansinis turtas ir atitiktinis įsipareigojimas, arba pakeičiamos nuosavybės teisės į finansinį turtą ar prisiimamas įsipareigojimas. Dar neišmokėtos susikaupusios palūkanos apskaitomos kaip finansinis sandoris, parodant, kad palūkanos yra reinvestuotos į atitinkamą finansinę priemonę.

Finansiniai sandoriai į sąskaitas įrašomi sandorių verte, t. y. nacionaline valiuta išreikšta verte, kuria buvo sukurtas, likviduotas, iškeistas ar prisiimtas finansinis turtas ir (arba) įsipareigojimai tarp institucinių vienetų.

Į sandorio vertę įtraukiamos sukauptos palūkanos, bet neįtraukiami mokėjimai už paslaugas, rinkliavos, komisiniai ir panašūs mokėjimai už suteiktas paslaugas vykdant sandorius nei sandoriams taikomi mokesčiai. Perkainojimai nėra finansiniai sandoriai.

3.

Finansiniai sandoriai matuojami kaip vertybinių popierių likučių (įskaitant sukauptas palūkanas) laikotarpių pabaigai skirtumas, iš jo atėmus pokyčius, atsiradusius dėl „patikslinimų dėl perkainojimo“ (nulemtų kainos ir valiutos kursų pokyčių) bei dėl „kitų pokyčių“ poveikio.

4.

Kainos ir valiutų kursų pokyčiai parodo vertybinių popierių vertinimo svyravimus, kylančius dėl vertybinių popierių kainos ir (arba) valiutų kursų pokyčių, darančių poveikį užsienio valiuta išreikštų vertybinių popierių vertei, išreikštai eurais. Kadangi šie pokyčiai atspindi vertės padidėjimą arba sumažėjimą ne dėl finansinių sandorių, iš sandorių duomenų šiuos poveikiuus reikia pašalinti.

—

Kainos perkainojimai apima pokyčius, atsiradusius ataskaitiniu laikotarpiu laikotarpio pabaigos likučių vertėje dėl pamatinės vertės, kuria jie apskaitomi, pokyčių, t. y. vertės padidėjimo arba sumažėjimo.

—

Valiutos kurso perkainojimai parodo tarp laikotarpio pabaigos ataskaitinių dienų vykstančius valiutos kursų svyravimus euro atžvilgiu, dėl kurių pakinta vertybinių popierių užsienio valiuta vertė, išreikšta eurais.

5.

Kiti pokyčiai parodo investuotojo turto apimties pokyčius, kurie gali atsirasti dėl: a) visumos statistinės aprėpties pasikeitimo (pvz., institucinių vienetų perklasifikavimo ir restruktūrizavimo (1)), b) turto perklasifikavimo, c) ataskaitinių klaidų, kurios pateiktuose duomenyse buvo ištaisytos tik už ribotą laikotarpį, d) kreditorių visiškai ar iš dalies nurašytų blogų skolų, kurias sudaro vertybiniai popieriai, ir skolininkų vienpusiai atsisakytų įsipareigojimų (vadinamasis atsisakymas grąžinti skolą) arba e) investuotojo rezidencijos pasikeitimo.

4   DALIS

Kiekvieno vertybinio popieriaus požymių apibrėžtys

Laukas

Aprašymas

Vertybinio popieriaus identifikavimo kodas

Kodas, kuris yra unikalus kiekvienam vertybiniam popieriui. Tai yra ISIN kodas, jei tam vertybiniam popieriui jis buvo suteiktas, arba kitoks vertybinių popierių identifikavimo numeris.

Likučiai nominaliąja verte (išleidimo valiuta arba eurais arba investicinių fondų vienetų ar akcijų likučiai vienetais)

Vertybinių popierių vienetai arba bendroji nominalioji vertė, jei tais vertybiniais popieriais dažniau prekiaujama pagal vertę nei vienetus, neįskaitant sukauptų palūkanų.

Likučiai rinkos verte

Turimi vertybiniai popieriai, įvertinti rinkos kaina eurais. Iš principo, NCB privalo reikalauti teikti duomenis apie sukauptas palūkanas arba šioje pozicijoje, arba rodyti jas atskirai. Tačiau NCB savo nuožiūra gali reikalauti duomenų, neįtraukiant sukauptų palūkanų.

Kiti pokyčiai (nominaliąja verte)

Turimų vertybinių popierių kiti pokyčiai nominaliąja verte išleidimo valiuta/vienetais arba eurais.

Kiti pokyčiai (rinkos verte)

Turimų vertybinių popierių kiti pokyčiai rinkos verte eurais.

Finansiniai sandoriai

Vertybinių popierių pirkimų suma atėmus pardavimus, sandorio vertę nurodant eurais.

Portfelinės investicijos arba tiesioginės investicijos

Investicijų pobūdis pagal mokėjimų balanso statistikos suskirstymą (2).

Kainos vertė

Paskutinė žinoma vertybinių popierių kaina

Kotiravimo būdas

Nurodo, ar vertybiniai popieriai kotiruojami procentais, ar vienetais.

Patikslinimai dėl perkainojimo

Kainos ir valiutų kurso perkainojimai, kaip nurodyta 3 dalyje.

Vertybinių popierių valiuta

Tarptautinių standartų organizacijos suteiktas arba jam prilyginamas valiutos kodas, naudojamas vertybinių popierių kainai ir (arba) vertei išreikšti.

(1)  T. y. susijungimai ir įsigijimai.

(2)  2011 m. gruodžio 9 d. Gairės ECB/2011/23 dėl Europos Centrinio Banko statistinės atskaitomybės reikalavimų išorės sektoriaus statistikos srityje (OL L 65, 2012 3 3, p. 1).

III PRIEDAS

BŪTINIEJI STANDARTAI, KURIUOS TURI TAIKYTI FAKTINĖ ATSKAITINGOJI VISUMA

Faktiniai atskaitingieji agentai turi laikytis šių būtinųjų standartų, kad įvykdytų Europos Centrinio Banko (ECB) statistinės atskaitomybės reikalavimus.

1.

Būtinieji perdavimo standartai:

a)

duomenys nacionaliniams centriniams bankams (NCB) turi būti pateikiami laiku ir laikantis atitinkamo NCB nustatytų terminų;

b)

statistinių ataskaitų forma ir formatas turi atitikti NCB nustatytus techninius atskaitomybės reikalavimus;

c)

turi būti nurodyti faktinio atskaitingojo agento kontaktiniai asmenys;

d)

turi būti laikomasi duomenų perdavimo NCB techninių specifikacijų.

2.

Būtinieji tikslumo standartai:

a)

turi būti laikomasi visų tiesinių ryšių, kai jie yra (pvz., sudėjus tarpines sumas turi gautis bendra suma);

b)

faktiniai atskaitingieji agentai turi sugebėti pateikti informaciją apie pokyčius, kuriuos rodo pateikti duomenys;

c)

statistinė informacija turi būti išsami;

d)

faktiniai atskaitingieji agentai turi laikytis NCB nustatytų techninio duomenų perdavimo matmenų ir dešimtainių skaitmenų;

e)

faktiniai atskaitingieji agentai turi laikytis NCB nustatytos techninio duomenų perdavimo skaičių apvalinimo metodikos.

3.

Būtinieji sąvokų atitikties standartai:

a)

statistinė informacija turi atitikti šiame reglamente pateiktas apibrėžtis ir klasifikacijas;

b)

jeigu nuo šių apibrėžčių ir klasifikacijų nukrypstama, kai taikytina, faktiniai atskaitingieji agentai turi reguliariai stebėti ir įvertinti skirtumą tarp naudojamo ir šiame reglamente nustatyto mato;

c)

faktiniai atskaitingieji agentai turi sugebėti paaiškinti pateiktų duomenų trūkius, lyginant su ankstesnių laikotarpių duomenimis.

4.

Būtinieji pataisymų standartai:

Turi būti laikomasi pataisymų metodikos ir procedūrų, kurias nustato ECB ir NCB. Prie pataisymų, kurie nukrypsta nuo įprastų pataisymų, turi būti pridėtos aiškinamosios pastabos.