dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002

Bendras pareiškimas dėl klausimų, susijusių su daugiamete finansine programa

Bendras pareiškimas dėl su pastatais susijusių išlaidų remiantis 203 straipsniu

Bendras Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimas dėl 203 straipsnio 3 dalies

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 322 straipsnį, taip pat į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 106a straipsnį,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

1. Šiame reglamente nustatomos Europos Sąjungos bendrojo biudžeto sudarymo ir vykdymo, taip pat ataskaitų pateikimo ir audito taisyklės.

a) Sąjunga– Europos Sąjunga, Europos atominės energijos bendrija arba abi, priklausomai nuo konteksto;

b) institucija– Europos Parlamentas, Europos Vadovų Taryba, Taryba, Europos Komisija, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, Europos Audito Rūmai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, Regionų komitetas, Europos ombudsmenas, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT); Europos centrinis bankas nelaikomas Sąjungos institucija;

c) biudžetas– priemonė, kuria numatomos ir leidžiamos naudoti kiekvienų finansinių metų įplaukos ir išlaidos, kurios laikomos reikalingomis Sąjungai;

d) pagrindinis teisės aktas– teisės aktas, kuriame nustatomas veiksmo ir atitinkamų biudžete numatytų išlaidų teisinis pagrindas.

e) vykdymo metodas– biudžeto vykdymo metodas, aprašytas 58, 59 ar 60 straipsniuose;

f) įgaliojimų perdavimo susitarimas– susitarimas, sudarytas su subjektais ir asmenimis, kuriems patikėtos biudžeto vykdymo užduotys pagal 58 straipsnio 1 dalies c punkto i–viii punktus;

g) naudos gavėjas– fizinis ar juridinis asmuo, su kuriuo buvo pasirašytas susitarimas dėl dotacijos arba kuriam buvo pranešta apie sprendimą dėl dotacijos;

h) rangovas– fizinis ar juridinis asmuo, su kuriuo buvo sudaryta viešųjų pirkimų sutartis;

i) gavėjas– naudos gavėjas, rangovas ir bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, gaunantis apdovanojimus arba lėšas pagal finansinę priemonę;

j) apdovanojimas– finansinis įnašas, suteikiamas kaip apdovanojimas konkurso laimėtojams;

k) paskola– susitarimas, kuris įpareigoja skolintoją pateikti skolininkui sutarto dydžio pinigų sumą sutartam laikotarpiui ir pagal kurį skolininkas įsipareigoja per sutartą laikotarpį grąžinti tą sumą. Paprastai skolininkas privalo sumokėti paskolos sumos palūkanas;

l) garantija– rašytinis įsipareigojimas prisiimti atsakomybę už trečiosios šalies visą skolą ar jos dalį arba už įsipareigojimą ar sėkmingą tos trečiosios šalies veiklą vykdant savo įsipareigojimus, jeigu tokia garantija panaudojama, pvz., paskolos įsipareigojimų nevykdymo atveju;

m) investicijos į nuosavą kapitalą– kapitalo suteikimas firmai tiesiogiai ar netiesiogiai investuojant mainais už visą ar dalinę tos firmos nuosavybę, kai šis investuotojas į nuosavą kapitalą papildomai gali prisiimti tam tikrą firmos valdymo kontrolę ir gali gauti dalį firmos pelno;

n) investicija į kvazinuosavą kapitalą– finansavimo rūšis, kuri yra tarp nuosavybės ir skolos, susijusi su didesne rizika negu pirmaeilės skolos ir su mažesne rizika negu bendro kapitalo atveju. Investicijos į kvazinuosavą kapitalą gali būti vykdomos kaip investicijos į skolos vertybinius popierius (paprastai neužtikrintus ir subordinuotus, kuriuos kai kuriais atvejais galima pakeisti į akcijas) arba privilegijuotąsias akcijas;

o) rizikos pasidalijimo priemonė– finansinė priemonė, kuria sudaromos sąlygos apibrėžtos rizikos pasidalijimui tarp dviejų ar daugiau subjektų, jei tikslinga, mainais už sutartą atlygį;

p) finansinės priemonės– Sąjungos finansinės paramos priemonės, papildomumo pagrindu teikiamos iš biudžeto siekiant vieno ar kelių konkrečių Sąjungos politikos tikslų. Tokios priemonės gali būti investicijos į nuosavą kapitalą ar į kvazinuosavą kapitalą, paskolos ar garantijos, arba kitos rizikos pasidalijimo priemonės, kurios prireikus gali būti derinamos su dotacijomis;

q) Tarnybos nuostatai– Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos, nustatytos Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (9);

r) kontrolė– visos priemonės, kurių imamasi siekiant pateikti pagrįstą patikinimą dėl veiksmų efektyvumo ir ekonomiškumo ir ataskaitų teikimo patikimumo, turto ir informacijos apsaugos, sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos, nustatymo, ištaisymo ir tolesnių su tokiu sukčiavimu ir pažeidimais susijusių veiksmų, ir dėl tinkamo rizikos, susijusios su pagrindinių operacijų teisėtumu ir tvarkingumu, valdymo, atsižvelgiant į daugiametį programų ir atitinkamų mokėjimų pobūdį. Kontrolė gali apimti įvairius patikrinimus, taip pat bet kokios politikos ir procedūrų, skirtų pasiekti pirmame sakinyje aprašytus tikslus, įgyvendinimą;

s) patikrinimas– specialaus įplaukų ar išlaidų operacijos aspekto patikrinimas.

1. Pagrindinio teisės akto nuostatos dėl biudžeto įplaukų ir išlaidų vykdymo turi atitikti pirmos dalies II antraštinėje dalyje nustatytus biudžeto principus.

2. Nedarant poveikio 1 daliai, bet kuriame pasiūlyme arba pasiūlymo pakeitime, pateiktame teisėkūros institucijai, kuriuose yra nuostatų, išskyrus tas, kurios pateikiamos pirmos dalies II antraštinėje dalyje, arba nuo pagal šį reglamentą priimtų deleguotųjų aktų leidžiančių nukrypti nuostatų, aiškiai nurodomos tokios nukrypti leidžiančios nuostatos, o visų tokių pasiūlymų konstatuojamosiose dalyse ir aiškinamajame memorandume nurodomos konkrečios priežastys, pateisinančios tokias nukrypti leidžiančias nuostatas.

Jei nenustatyta kitaip, terminų, nustatytų šiame reglamente, apskaičiavimui taikomas 1971 m. birželio 3 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, nustatantis terminams, datoms ir laikotarpiams taikytinas taisykles (10).

Šis reglamentas nedaro poveikio 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (11) ir Reglamento (EB) Nr. reikalavimams.

Biudžetas sudaromas ir vykdomas laikantis vieningumo, biudžeto tikslumo, metinio periodiškumo, subalansuotumo, apskaitos vieneto, universalumo, konkretumo, patikimo finansų valdymo, kuriam užtikrinti būtina efektyvi ir veiksminga vidaus kontrolė, ir skaidrumo principų, kaip nustatyta šiame reglamente.

2. Biudžete įrašomos garantijos Sąjungos sudarytoms skolinimosi ir skolinimo operacijoms, įskaitant Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonės ir mokėjimų balanso priemonės operacijas, pagal 49 straipsnio 1 dalies d punktą.

1. Nedarant poveikio 83 straipsniui, jokios įplaukos negali būti renkamos ir jokios išlaidos negali būti daromos, jei jos nėra įrašytos į tam tikrą biudžeto eilutę.

2. Jokios išlaidos negali būti skiriamos arba leidžiamos viršijant nustatytus asignavimus.

3. Asignavimas negali būti įrašytas į biudžetą, jei jis nėra skirtas išlaidoms, kurios laikomos būtinomis.

4. Palūkanos, sukauptos už išankstinio finansavimo iš biudžeto mokėjimus, nėra mokėtinos Sąjungai, išskyrus atvejus, kai kitaip numatyta įgaliojimų perdavimo susitarimuose, išskyrus tuos susitarimus, sudarytus su trečiosiomis šalimis ar jų paskirtomis įstaigomis. Numatytais atvejais tokios palūkanos pakartotinai panaudojamos atitinkamam veiksmui, išskaičiuojamos iš mokėjimų prašymų pagal 23 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktą arba susigrąžinamos.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias sukauptų palūkanų, gautų vykdant išankstinio finansavimo mokėjimus, apskaitos taisykles.

Į biudžetą įrašytus asignavimus leidžiama naudoti finansinius metus, kurie prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d.

1. Biudžetą sudaro diferencijuotieji asignavimai, kurie susideda iš įsipareigojimų asignavimų ir mokėjimų asignavimų, ir nediferencijuotieji asignavimai.

2. Įsipareigojimų asignavimus sudaro visų finansiniais metais prisiimtų teisinių įsipareigojimų suma, atsižvelgiant į 86 straipsnio 4 dalį ir 189 straipsnio 2 dalį.

3. Mokėjimų asignavimai apima mokėjimus, atliekamus vykdant finansiniais metais arba ankstesniais finansiniais metais prisiimtus teisinius įsipareigojimus.

4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys nedaro poveikio antros dalies I, IV ir VI antraštinių dalių specialioms nuostatoms ir nesudaro kliūčių galimybei bendrai paskirti asignavimus arba galimybei vykdyti biudžetinius įsipareigojimus kasmetinėmis išmokų dalimis.

1. Finansinių metų įplaukos įrašomos į tų finansinių metų sąskaitas, remiantis surinktomis tais finansiniais metais sumomis. Tačiau, vadovaujantis 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000, įgyvendinančiu Sprendimą 2007/436/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (12), kitų finansinių metų sausio mėnesio nuosavi ištekliai gali būti išmokėti iš anksto.

2. Pridėtinės vertės mokesčio nuosavų išteklių, papildomų bendruoju nacionaliniu produktu paremtų išteklių ir bet kurių finansinių įnašų įrašus galima tikslinti, vadovaujantis Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000.

3. Finansiniais metais leidžiami asignavimai turi būti naudojami tik tais finansiniais metais įsipareigotoms ir apmokėtoms išlaidoms padengti ir mokėtinoms sumoms, kurios yra reikalingos ankstesniųjų finansinių metų įsipareigojimams įvykdyti, padengti.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias finansinių metų asignavimų taisykles.

4. Įsipareigojimai įrašomi į sąskaitas remiantis teisiniais įsipareigojimais, įrašytais iki gruodžio 31 d. Išimties tvarka 86 straipsnio 4 dalyje nurodyti bendrieji biudžetiniai įsipareigojimai ir 189 straipsnio 2 dalyje nurodyti ir su trečiosiomis šalimis sudaryti susitarimai į sąskaitas įrašomi iki gruodžio 31 d. prisiimtų biudžetinių įsipareigojimų pagrindu.

5. Finansinių metų mokėjimai į sąskaitas įrašomi apskaitos pareigūno iki tų metų gruodžio 31 d. atliktų mokėjimų pagrindu.

6. Nukrypstant nuo 3, 4 ir 5 dalių Europos žemės ūkio garantijų fondo finansinių metų išlaidos į sąskaitas įrašomos pagal antros dalies I antraštinėje dalyje nustatytas taisykles.

Į biudžetą įrašyti asignavimai gali būti paskiriami įsipareigojimams nuo sausio 1 d., kai tik galutinai priimamas biudžetas, išskyrus atvejus, kai numatyta kitaip antros dalies I ir VI antraštinėse dalyse.

1. Asignavimai, nepanaudoti iki finansinių metų, į kuriuos jie buvo įrašyti, pabaigos, panaikinami.

Tačiau jie gali būti perkelti tik į kitus finansinius metus atitinkamos institucijos sprendimu, priimtu ne vėliau kaip iki vasario 15 d., pagal 2 ir 3 dalis arba jie gali būti automatiškai perkelti pagal 4 dalį.

2. Iki finansinių metų pabaigos dar nepaskirti diferencijuotieji įsipareigojimų asignavimai ir nediferencijuotieji asignavimai gali būti perkelti kaip:

3. Mokėjimų asignavimai gali būti perkelti į kitą laikotarpį sumoms, reikalingoms egzistuojantiems įsipareigojimams arba įsipareigojimams, susijusiems su į kitą laikotarpį perkeltais įsipareigojimų asignavimų mokėjimais, padengti, kai atitinkamose kitų finansinių metų biudžeto eilutėse numatytų asignavimų toms reikmėms nepakanka.

Atitinkama institucija pirma panaudoja einamiesiems metams nustatytus asignavimus, o perkeltų asignavimų nenaudoja tol, kol neišnaudoja pirmųjų.

4. Nediferencijuotieji asignavimai, atitinkantys iki finansinių metų pabaigos tinkamai prisiimtus įsipareigojimus, automatiškai perkeliami tik į kitus finansinius metus.

5. Iki kovo 15 d. atitinkama institucija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie priimtą sprendimą į kitą laikotarpį perkelti asignavimus, pagal kiekvieną biudžeto eilutę nurodydama, kaip kiekvienam perkėlimui taikomi 2 ir 3 dalių kriterijai.

6. Nedarant poveikio 14 straipsniui, asignavimai, įrašyti į rezervą, ir asignavimai personalo išlaidoms neperkeliami. Taikant šį straipsnį personalo išlaidos apima institucijų, kurioms taikomi Tarnybos nuostatai, narių ir darbuotojų atlyginimus ir kitas išmokas.

7. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias asignavimų panaikinimo ir perkėlimo į kitą laikotarpį taisykles.

21 straipsnyje nurodytų asignuotųjų įplaukų bei nepanaudotų ir gruodžio 31 d. turimų asignavimų, susidariusių iš tokių įplaukų, perkėlimas atliekamas laikantis šių taisyklių:

Nedarant poveikio 178 ir 182 straipsniams, tais atvejais, kai įsipareigojimai panaikinami kitais finansiniais metais, einančiais po finansinių metų, kuriais asignavimai buvo įrašyti į biudžetą, dėl tos priežasties, kad veiksmai, kuriems jie buvo numatyti, nebuvo visiškai arba iš dalies įgyvendinti, atitinkami asignavimai atšaukiami.

1. Jei finansinių metų pradžioje biudžetas dar nėra galutinai priimtas, taikom SESV 315 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatyta procedūra (laikinųjų dvyliktųjų dalių režimas). Įsipareigojimai ir mokėjimai gali būti atliekami laikantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytų apribojimų.

2. Galima nustatyti kiekvieno skyriaus įsipareigojimus, ne didesnius kaip ankstesnių finansinių metų atitinkamo skyriaus visų asignavimų, kurie buvo patvirtinti, ketvirtoji dalis, pridedant vieną dvyliktąją už kiekvieną praėjusį mėnesį.

Mokėjimus galima atlikti kas mėnesį pagal kiekvieną skyrių, neviršijant ankstesnių finansinių metų atitinkamo skyriaus patvirtintų asignavimų vienos dvyliktosios dalies. Tačiau ta suma negali viršyti biudžeto projekto tame pačiame skyriuje numatytų asignavimų vienos dvyliktosios dalies.

3. Ankstesnių finansinių metų atitinkamo skyriaus patvirtinti asignavimai, kaip nurodyta 1 ir 2 dalyse, suprantami kaip biudžete, įskaitant taisomuosius biudžetus, pripažinti asignavimai ir pakoreguoti pagal perkėlimus, atliktus tais finansiniais metais.

4. Jei to reikia Sąjungos veiksmui tęsti ir valdymo poreikiams tenkinti, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma gali leisti viršyti įsipareigojimus ir mokėjimus, kuriuos automatiškai galima naudoti pagal 1 ir 2 dalis, viršijant vieną laikinąją dvyliktąją dalį, bet neviršijant keturių laikinųjų dvyliktųjų dalių, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus. Ji nedelsdama Europos Parlamentui perduoda sprendimą suteikti leidimą.

Sprendimas įsigalioja praėjus 30 dienų po jo priėmimo, nebent Europos Parlamentas:

5. Jei konkrečiam skyriui keturių pagal 4 dalį skirtų laikinų dvyliktųjų dalių nepakanka išlaidų, kurios yra būtinos Sąjungos veiksmų, kuriems taikomas atitinkamas skyrius, tęstinumo pertrūkiui išvengti, išimties tvarka gali būti duotas leidimas viršyti asignavimų sumą, įrašytą į buvusių finansinių metų biudžeto atitinkamą skyrių. Europos Parlamentas ir Taryba sprendžia 4 dalyje nustatyta tvarka. Tačiau jokiu atveju negalima viršyti bendros visų asignavimų sumos, numatytos ankstesnių finansinių metų biudžete arba pasiūlytame biudžeto projekte.

2. Sąjunga ir 208 straipsnyje nurodytos Sąjungos įstaigos negali imti paskolų pagal biudžeto struktūrą.

1. Kiekvienų finansinių metų likutis įrašomas į kitų finansinių metų biudžetą kaip įplaukos perviršio atveju arba kaip mokėjimų asignavimai deficito atveju.

2. Apskaičiuota tokių įplaukų arba mokėjimų asignavimų suma įrašoma į biudžetą biudžetinės procedūros metu ir taisomajame rašte, kuris pateikiamas pagal 39 straipsnį. Apskaičiuota suma parengiama pagal Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000.

3. Pateikus kiekvienų finansinių metų laikinąsias ataskaitas, bet koks neatitikimas tarp tų ataskaitų ir apskaičiuotųjų sumų įrašomas į kitų finansinių metų biudžetą parengiant taisomąjį biudžetą, skirtą tik tam neatitikimui. Tokiu atveju Komisija pateikia taisomojo biudžeto projektą tuo pačiu metu Europos Parlamentui ir Tarybai per 15 dienų nuo laikinųjų ataskaitų pateikimo dienos.

1. Daugiametė finansinė programa ir biudžetas sudaromi ir vykdomi eurais, sąskaitos pateikiamos eurais. Tačiau pinigų srautų, nurodytų 68 straipsnio 1 dalyje, tikslais apskaitos pareigūnas, o avansinių sąskaitų atveju – avansinių lėšų administratoriai, Komisijos ir EIVT administracinio valdymo reikmėms – atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas įgaliojamas vykdyti operacijas kitomis valiutomis, kaip nustatyta deleguotuose aktuose, priimtuose pagal šį reglamentą.

2. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias euro ir kitų valiutų keitimo kurso taisykles.

Nedarant poveikio 21 straipsniui, visos įplaukos padengia visus mokėjimų asignavimus. Nedarant poveikio 23 straipsniui, visos įplaukos ir išlaidos įrašomos, netikslinant jų viena kitos atžvilgiu.

1. Išorės asignuotosios įplaukos ir vidaus asignuotosios įplaukos naudojamos specialioms išlaidoms padengti.

4. Pagrindiniu teisės aktu taip pat galima skirti įplaukas tam tikriems išlaidų punktams. Jeigu pagrindiniame teisės akte nenumatyta kitaip, tokios įplaukos yra vidaus asignuotosios įplaukos.

5. Biudžete yra įrašytos eilutės, skirtos išorės asignuotosioms įplaukoms ir vidaus asignuotosioms įplaukoms, ir visais įmanomais atvejais nurodoma suma.

Į biudžeto projektą gali būti įtraukta tik tokio dydžio asignuotųjų įplaukų suma, dėl kurios neabejojama biudžeto projekto sudarymo dieną.

6. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį dėl išorės ir vidaus asignuotųjų įplaukų nustatymo ir atitinkamų asignavimų skyrimo sistemos, kuriuose apibrėžiamos su valstybių narių įnašais į mokslinių tyrimų programas susijusios taisyklės. Be to, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį dėl įplaukų iš pagal SESV 126 straipsnio 11 dalį skirtų baudų ir dėl asignuotųjų įplaukų, gautų ELPA šalims dalyvaujant tam tikrose Sąjungos programose.

1. Komisija gali priimti bet kokį Sąjungai dovanojamą turtą, tokį kaip fondai, subsidijos, dovanos ir testamentu paliekamas turtas.

2. Priimant 50 000 EUR ar didesnės vertės dovanojamą turtą, su kuriuo yra susijusios finansinės išlaidos, įskaitant vėlesnes išlaidas, viršijančios 10 % dovanojamo turto vertės, būtina gauti Europos Parlamento ir Tarybos leidimą, dėl kurio abi institucijos nusprendžia per du mėnesius nuo Komisijos prašymo gavimo datos. Jei per tą laiką nepareiškiama jokių prieštaravimų, Komisija pati priima galutinį sprendimą dėl dovanojamo turto priėmimo.

2a. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias Sąjungai dovanojamo turto priėmimo taisykles.

1. Iš mokėjimo prašymų, kurie paskui bus perduoti grynajai sumai apmokėti, gali būti išskaitoma:

Pirmos pastraipos d punkte nurodytas skirtumas, susidaręs dėl netinkamai išmokėtų sumų, gali būti tiesiogiai išskaitomas iš naujo tarpinio mokėjimo arba likučių išmokėjimo tam pačiam gavėjui pagal tą patį skyrių, straipsnį ir už tuos pačius finansinius metus, kuriais buvo išmokėta per didelė suma.

Pirmos pastraipos c ir d punktuose nurodytiems išskaitymams taikomos Sąjungos apskaitos taisyklės.

2. Sąjungai suteiktų produktų arba paslaugų kaina, į kurią įeina mokesčiai, kuriuos pagal Protokolą dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų grąžina valstybės narės, įskaitoma į biudžetą suma be mokesčių.

3. Sąjungai suteiktų produktų arba paslaugų kaina, į kurią įeina mokesčiai, kuriuos grąžina trečiosios šalys, remdamosi atitinkamais susitarimais, gali būti įskaitoma į biudžetą:

4. Biudžetą galima tikslinti, atsiradus valiutų skirtumams biudžeto vykdymo metu. Galutinis teigiamas arba neigiamas rezultatas įrašomas į metų likutį.

5. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su susigrąžinamų mokesčių sąskaitomis.

Asignavimai paskiriami konkretiems tikslams pagal antraštinę dalį ir skyrių. Skyriai toliau dalijami į straipsnius ir punktus.

1. Visos institucijos, išskyrus Komisiją, gali perkelti asignavimus savo biudžeto skirsnyje:

2. Likus trims savaitėms iki 1 dalyje nurodytų asignavimų perkėlimų, institucijos apie savo ketinimus praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. Jei per šį laikotarpį Europos Parlamentas arba Taryba nurodo tinkamai pagrįstas priežastis, taikoma 27 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Visos institucijos, išskyrus Komisiją, gali pasiūlyti Europos Parlamentui ir Tarybai tos institucijos biudžeto skirsnyje perkelti asignavimus iš vienos antraštinės dalies į kitą viršijant 10 % asignavimų tiems finansiniams metams, kurie nurodyti eilutėje, iš kurios perkeliami asignavimai. Tokiems asignavimų perkėlimams taikoma 27 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Visos institucijos, išskyrus Komisiją, gali savo biudžeto skirsnyje perkelti asignavimus iš vieno straipsnio į kitą iš anksto nepranešdamos Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias kitų nei Komisija institucijų perkėlimo procentų apskaičiavimo taisykles.

Likus trims savaitėms iki pirmos pastraipos b punkte nurodytų asignavimų perkėlimų, Komisija apie savo ketinimus praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. Jei per šį laikotarpį Europos Parlamentas arba Taryba nurodo tinkamai pagrįstas priežastis, taikoma 27 straipsnyje nustatyta tvarka.

Taikant išimtį antrai pastraipai per paskutinius du finansinių metų mėnesius Komisija gali savarankiškai perkelti asignavimus personalo, išorės darbuotojų ir kitų tarnautojų išlaidoms iš vienos antraštinės dalies į kitą, neviršydama 5 % visų tų metų asignavimų. Komisija praneša Europos Parlamentui ir Tarybai per dvi savaites nuo sprendimo dėl tų perkėlimų priėmimo.

2. Komisija gali priimti sprendimus dėl šių asignavimų perkėlimo jai skirtame biudžeto skirsnyje iš vienos antraštinės dalies į kitą, jeigu ji iš karto praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie savo sprendimą:

3. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias Komisijos vidaus perkėlimų procentų apskaičiavimo taisykles ir prašymų perkelti lėšas priežastis.

Europos Parlamentui ir Tarybai pateikiami institucijų pasiūlymai dėl perkėlimų

1. Kiekviena institucija pateikia savo pasiūlymus dėl perkėlimų vienu metu Europos Parlamentui ir Tarybai.

2. Sprendimus dėl asignavimų perkėlimo, numatytus šio straipsnio 3–6 dalyse, priima Europos Parlamentas ir Taryba, išskyrus atvejus, kai antros dalies I antraštinėje dalyje yra numatyta kitaip.

3. Išskyrus skubos atvejus, Europos Parlamentas ir Taryba, pastaroji spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, sprendimą dėl kiekvieno pasiūlymo dėl perkėlimo priima per šešias savaites nuo tos dienos, kai abi institucijos gavo pasiūlymą.

4. Pasiūlymui dėl perkėlimo pritariama, jeigu per šešių savaičių laikotarpį įvyksta bet kuris iš šių atvejų:

5. 3 dalyje nurodytas šešių savaičių laikotarpis sutrumpinamas iki trijų savaičių, nebent Europos Parlamentas arba Taryba paprašo kitaip, jeigu:

6. Jeigu Europos Parlamentas arba Taryba iš dalies pakeitė perkėlimo sumą, o kita institucija jį patvirtino arba nesiėmė veiksmų, arba jeigu Europos Parlamentas ir Taryba iš dalies pakeitė perkėlimo sumą, patvirtinta laikoma mažesnė iš dviejų sumų, nebent atitinkama institucija atsiimtų pasiūlymą dėl perkėlimo.

1. Asignavimai gali būti perkelti tik į biudžeto eilutes, į kurias biudžete leidžiama įrašyti asignavimus arba kuriose yra simbolinis įrašas „pro memoria“.

2. Asignavimai, atitinkantys asignuotąsias įplaukas, gali būti perkelti tik tuo atveju, jei tokios įplaukos naudojamos tai paskirčiai, kuriai jos yra numatytos.

1. Asignavimų perkėlimams biudžeto antraštinėse dalyse, skirtose Europos žemės ūkio garantijų fondui, struktūriniams fondams, Sanglaudos fondui, Europos žuvininkystės fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir moksliniams tyrimams, taikomos specialios antros dalies I, II ir III antraštinių dalių nuostatos.

2. Sprendimus dėl asignavimų perkėlimų, kuriais leidžiama panaudoti neatidėliotinos pagalbos rezervą, priima Europos Parlamentas ir Taryba remdamiesi Komisijos pasiūlymu. Atskiras pasiūlymas pateikiamas dėl kiekvieno veiksmo susidarius ekstremaliai padėčiai.

Šioje dalyje taikoma 27 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Jei Europos Parlamentas ir Taryba nepritaria Komisijos pasiūlymui ir nėra surandama bendra pozicija dėl šio rezervo panaudojimo, jie susilaiko nuo veiksmų dėl Komisijos pasiūlymo dėl perkėlimo.

3. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su prašymais perkelti lėšas iš neatidėliotinos pagalbos rezervo.

1. Asignavimai naudojami laikantis patikimo finansų valdymo principo, tai yra laikantis ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principų.

2. Ekonomiškumo principu reikalaujama, kad institucijoms jų veiklos vykdymui reikalingi ištekliai būtų prieinami reikiamu laiku, pakankamo dydžio ir kokybės bei geriausia kaina.

Veiksmingumo principas reiškia siekti geriausio panaudotų išteklių ir pasiektų rezultatų santykio.

Efektyvumo principas – tai konkrečių nustatytų tikslų įvykdymas ir planuotų rezultatų pasiekimas.

3. Visiems biudžete numatytiems veiklos sektoriams nustatomi konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, svarbūs ir nurodyto laikotarpio tikslai. Tų tikslų vykdymas stebimas pagal kiekvienos veiklos rodiklius, o lėšas naudojančios institucijos Europos Parlamentui ir Tarybai teikia informaciją, nurodytą 38 straipsnio 3 dalies e punkte. Ta formacija teikiama kasmet ne vėliau kaip kartu su biudžeto projekto dokumentais.

4. Siekdamos tobulinti sprendimų priėmimą, institucijos atlieka ex ante ir ex post vertinimus, laikydamosi Komisijos pateiktų nuorodų. Atliekami visų programų ir veiklos, susijusios su didelėmis išlaidomis, vertinimai, o vertinimo rezultatai pateikiami Europos Parlamentui, Tarybai ir lėšas naudojančioms administracinės valdžios institucijoms.

4a. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias ex ante, laikotarpio vidurio ir ex post vertinimų taisykles.

1. Kartu su bet kuriuo pasiūlymu arba iniciatyva, kuriuos Komisija, Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) arba valstybė narė teikia teisėkūros institucijai ir kurie gali turėti įtakos biudžetui, įskaitant etatų skaičiaus pakeitimus, pateikiama finansinė pažyma ir ex ante vertinimas, numatytas 30 straipsnio 4 dalyje.

Kartu su teisėkūros institucijai pateikto pasiūlymo arba iniciatyvos pakeitimu, kuris gali turėti apčiuopiamą poveikį biudžetui, įskaitant etatų skaičiaus pasikeitimus, pateikiama pakeitimą siūlančios institucijos parengta finansinė pažyma.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su finansinės pažymos reikalavimais.

2. Biudžetinės procedūros metu Komisija pateikia būtiną informaciją, kad būtų galima palyginti reikalingus asignavimus su finansinėje pažymoje pateiktomis pradinėmis prognozėmis, atsižvelgiant į teisėkūros institucijai pateikto pasiūlymo arba iniciatyvos svarstymo eigą.

3. Siekiant sumažinti sukčiavimo ir pažeidimų riziką, 1 dalyje nurodytoje finansinėje pažymoje pateikiama informacija apie parengtą vidaus kontrolės sistemą, kontrolės, atliktos taikant tokias sistemas, sąnaudų ir naudos vertinimą, numatomo klaidų rizikos lygio vertinimą, taip pat informacija apie esamas ir planuojamas sukčiavimo prevencijos ir apsaugos nuo sukčiavimo priemones.

Tokioje analizėje atsižvelgiama į tikėtiną klaidų mastą ir rūšį, taip pat į konkrečias atitinkamos politikos srities sąlygas ir jai taikomas taisykles.

1. Biudžetas vykdomas taikant efektyvią ir veiksmingą vidaus kontrolę, atitinkančią kiekvieną vykdymo metodą, atsižvelgiant į atitinkamas konkretiems sektoriams taikomas taisykles.

2. Biudžeto vykdymo tikslais vidaus kontrolė apibrėžiama kaip procesas, taikomas visais valdymo lygiais, kurio paskirtis – patikimai užtikrinti šių tikslų įgyvendinimą:

3. Veiksminga vidaus kontrolė grindžiama geriausia tarptautine praktika ir visų pirma apima:

5. Jei įgyvendinimo laikotarpiu klaidų lygis nuolat išlieka didelis, Komisija nustato kontrolės sistemos trūkumus, išnagrinėja galimų taisomųjų priemonių sąnaudas ir naudą ir imasi arba siūlo atitinkamus veiksmus, pvz., supaprastina taikomas nuostatas, patobulina kontrolės sistemą ir pertvarko programą arba įgyvendinimo sistemą.

Pristatydama persvarstytus arba naujus pasiūlymus, Komisija įvertina kontrolės sistemų išlaidas ir naudą, taip pat klaidų rizikos lygį, kaip nurodyta 31 straipsnio 3 dalyje.

1. Biudžetas sudaromas ir vykdomas ir ataskaitos pateikiamos laikantis skaidrumo principo.

2. Europos Parlamento pirmininkas užtikrina, kad galutinai priimtas biudžetas ir bet kuris taisomasis biudžetas būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Biudžetai paskelbiami per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią paskelbiama, kad jie galutinai priimti.

Konsoliduotosios metinės ataskaitos ir kiekvienos institucijos parengta biudžeto ir finansų valdymo ataskaita skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias preliminaraus biudžeto paskelbimo taisykles.

1. Informacija apie skolinimosi ir skolinimo trečiosioms šalims operacijas, vykdomas pagal Sąjungos sudarytas sutartis, pateikiama biudžeto priede.

2. Komisija tinkamu būdu ir laiku pateikia informaciją apie gavėjus, taip pat biudžeto lėšomis finansuojamų priemonių pobūdį ir tikslą, kai pastarasis vykdomas tiesiogiai pagal 58 straipsnio 1 dalies a punktą, bei informaciją apie gavėjus, pateiktą subjektų, kuriems pavestos biudžeto vykdymo užduotys pagal kitus vykdymo metodus.

Pirmoje pastraipoje nustatyta pareiga taip pat taikoma kitoms institucijoms atsižvelgiant į jų gavėjus.

3. Ši informacija pateikiama deramai laikantis konfidencialumo ir saugumo reikalavimų, visų pirma asmens duomenų apsaugos reikalavimo.

Fizinių asmenų atveju turėtų būti skelbiamas tik gavėjo vardas, pavardė ir vietovė, paskirta suma ir dotacijos tikslas. Tų duomenų atskleidimas grindžiamas atitinkamais kriterijais, kaip antai dotacijų skyrimo periodiškumas, jų tipas ar svarba. Paskelbtų duomenų atskleidimo kriterijai ir jų išsamumo lygis nustatomi atsižvelgiant į sektoriaus specifiškumą ir į kiekvieną vykdymo metodą.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su informacijos apie gavėjus skelbimu. Prireikus atitinkamose konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse apibrėžiamas išsamumo lygis ir kriterijai.

1. Kiekviena kita nei Komisija institucija parengia savo įplaukų ir išlaidų sąmatą, kurią perduoda Komisijai ir tuo pačiu metu Europos Parlamentui ir Tarybai susipažinti iki kiekvienų metų liepos 1 d.

2. Vyriausiasis įgaliotinis konsultuojasi su už vystymosi politiką, kaimynystės politiką, tarptautinį bendradarbiavimą, humanitarinę pagalbą ir krizių valdymą atsakingais Komisijos nariais klausimais, susijusiais su jų atsakomybės sritimis.

3. Komisija parengia savo sąmatas, kurias ji taip pat pateikia iš karto, kai jos patvirtinamos, Europos Parlamentui ir Tarybai.

Iki kiekvienų metų kovo 31 d. kiekviena 208 straipsnyje nurodyta įstaiga, vadovaudamasi savo steigimo dokumentu, Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai perduoda savo įplaukų ir išlaidų sąmatą, įskaitant savo etatų planą, taip pat savo darbo programos projektą.

1. Komisija biudžeto projekto pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia iki tų metų, po kurių tas biudžetas turi būti vykdomas, rugsėjo 1 d. Ji tą pasiūlymą taip pat perduoda nacionaliniams parlamentams susipažinti.

Biudžeto projekte išdėstoma bendroji Sąjungos įplaukų ir išlaidų suvestinė ir konsoliduojamos 36 straipsnyje nurodytos sąmatos. Į jį taip pat gali būti įtraukiamos kitokios negu institucijų parengtos sąmatos.

Biudžeto projektui taikoma 44–49 straipsniuose nurodyta struktūra ir pateikimas.

Prieš kiekvieną biudžeto projekto skirsnį pateikiamas atitinkamos institucijos parengtas įvadas.

Komisija parengia bendrą biudžeto projekto įvadą. Bendrą įvadą sudaro finansinės lentelės, kuriose pateikiami pagrindiniai duomenys pagal antraštines dalis ir pagrindžiami vienų finansinių metų asignavimų pokyčiai, palyginti su kitų metų asignavimo pokyčiais, pagal daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas.

2. Siekiant pateikti tikslesnes ir patikimesnes prognozes dėl galiojančių teisės aktų ir svarstomų pasiūlymų dėl teisės aktų poveikio biudžetui, Komisija prie biudžeto projekto prideda ateinančių metų finansinio programavimo dokumentą.

Priėmus biudžeto projektą, finansinis programavimas atnaujinamas, siekiant įtraukti biudžetinės procedūros rezultatus ir bet kokius kitus svarbius sprendimus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias finansinio programavimo taisykles.

4. Jei Komisija biudžeto vykdymą patiki viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms, prie biudžeto projekto pridedamas darbinis dokumentas, kuriame pateikiama:

Jei VPP taiko finansines priemones, atitinkama informacija, susijusi su tomis priemonėmis, įtraukiama į 5 dalyje nurodytą darbinį dokumentą.

5. Jei Komisija taiko finansines priemones, prie biudžeto projekto ji prideda darbinį dokumentą, kuriame nurodoma:

6. Prie biudžeto projekto Komisija taip pat prideda bet kokį kitą jos manymu naudingą darbinį dokumentą, kuriuo pagrindžiami jos biudžeto prašymai.

7. Vadovaudamasi 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimo 2010/427/ES, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas (14), 8 straipsnio 5 dalimi ir siekdama užtikrinti skaidrų Sąjungos išorės veiksmų srities biudžetą, Komisija kartu su biudžeto projektu Europos Parlamentui ir Tarybai perduoda darbinį dokumentą, kuriame aiškiai pateikiamos:

Remdamasi bet kuria nauja informacija, kurios tuo metu, kai buvo sudaromas biudžeto projektas, neturėjo, Komisija savo iniciatyva arba vienos iš kitų institucijų prašymu, susijusiu su tai institucijai skirtu biudžeto skirsniu, gali prieš sušaukiant SESV 314 straipsnyje nurodytą Taikinimo komitetą tuo pačiu metu Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti biudžeto projekto taisomuosius raštus. Raštai gali apimti taisomąjį raštą, ypač tą, kuriuo atnaujinama išlaidų žemės ūkiui sąmata.

1. Europos Parlamento pirmininkas paskelbia, kad biudžetas galutinai priimtas SESV 314 straipsnio 9 dalyje ir Euratomo sutarties 106a straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Paskelbus, kad biudžetas galutinai priimtas, kiekviena valstybė narė nuo kitų finansinių metų sausio 1 d. arba nuo paskelbimo apie galutinį biudžeto priėmimą dienos, jei tai įvyksta vėliau kaip sausio 1 d., privalo sumokėti Sąjungai privalomas sumokėti įmokas, kaip nurodyta Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000.

1. Komisija gali pateikti taisomųjų biudžetų projektus, kurie visų pirma orientuoti į įplaukas esant tokioms aplinkybėms:

Jei yra neišvengiamų, išimtinių arba nenumatytų aplinkybių, visų pirma atsižvelgiant į Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų panaudojimą, Komisija gali pateikti taisomųjų biudžetų projektus, kurie pirmiausia orientuoti į išlaidas.

2. Tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip nurodyta 1 dalyje, kitų nei Komisija institucijų prašymai dėl taisomųjų biudžetų pateikiami Komisijai.

Prieš pateikdama taisomojo biudžeto projektą, Komisija ir kitos institucijos išnagrinėja atitinkamų asignavimų perskirstymo sritį, ypač atsižvelgdamos į laukiamą nevisišką asignavimų įvykdymą.

Taisomiesiems biudžetams taikomas 40 straipsnis. Taisomieji biudžetai pagrįsti nuorodomis į biudžetą, kurio sąmatos taisomos.

3. Komisija, išskyrus tinkamai pagrįstas išimtines aplinkybes ar Europos Sąjungos solidarumo fondo mobilizavimo atvejį, kai taisomojo biudžeto projektas gali būti pateikiamas bet kada metų eigoje, savo taisomųjų biudžetų projektus vienu metu pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai iki kiekvienų finansinių metų rugsėjo 1 d. Ji gali pridėti nuomonę apie kitų institucijų prašymus dėl taisomųjų biudžetų projektų.

4. Europos Parlamentas ir Taryba apsvarsto taisomųjų biudžetų projektus, tinkamai atsižvelgdami į jų skubumą.

5. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisomųjų biudžetų projektų taisykles.

Komisija, Europos Parlamentas ir Taryba gali susitarti nukelti tam tikras sąmatų perdavimo ir biudžeto projekto priėmimo bei perdavimo datas. Tačiau toks susitarimas negali sutrumpinti arba pailginti laiko, kuris numatytas tų tekstų aptarimui pagal SESV 314 straipsnį ir Euratomo sutarties 106a straipsnį.

1. Europos Parlamentas ir Taryba Komisijos įplaukas bei kitų institucijų įplaukas ir išlaidas klasifikuoja pagal jų rūšį arba panaudojimą, kuriam jos skirtos pagal antraštines dalis, skyrius, straipsnius ir punktus.

2. Išlaidų suvestinė Komisijos skirsnyje pateikiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos priimtą nomenklatūrą ir yra suklasifikuota pagal paskirtį.

Kiekviena antraštinė dalis atitinka politikos sritį, o kiekvienas skyrius paprastai atitinka veiklą.

Kiekvienoje antraštinėje dalyje gali būti įrašyti veiklos asignavimai ir administraciniai asignavimai.

Vienos antraštinės dalies administraciniai asignavimai sugrupuojami į vieną skyrių.

3. Jei yra suskirstyti pagal paskirtį, atskirų antraštinių dalių administraciniai asignavimai suklasifikuojami toliau nurodytu būdu:

Bet kurios Komisijos administracinės išlaidos, kurių tipas yra bendras kelioms antraštinėms dalims, nurodomos atskiroje suvestinėje, suskirstant jas pagal tipą.

4. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias biudžeto klasifikavimo taisykles.

2. Nuosavus išteklius, sumokėtus pagal 2007 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimą 2007/436/EB, Euratomas dėl Europos bendrijos nuosavų išteklių sistemos (15), sudaro grynosios sumos, kurios biudžeto įplaukų suvestinėje taip ir įrašomos.

1. Kiekviename biudžeto skirsnyje gali būti antraštinė dalis „Atidėjiniai“. Asignavimai į šią antraštinę dalį įrašomi:

Asignavimai pagal tą antraštinę dalį gali būti naudojami tik po to, kai atliekamas perkėlimas šio reglamento 26 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte nustatyta tvarka tais atvejais, kai pagrindinio teisės akto priėmimui taikoma SESV 294 straipsnyje nustatyta tvarka, o kitais atvejais – šio reglamento 27 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Esant didelių vykdymo sunkumų, Komisija finansiniais metais gali siūlyti asignavimus perkelti į antraštinę dalį „Atidėjiniai“. Europos Parlamentas ir Taryba priima sprendimą dėl tokių perkėlimų 27 straipsnyje nustatyta tvarka.

Komisijai skirtame biudžeto skirsnyje gali būti neigiamas rezervas, ne didesnis kaip 200 000 000 EUR. Tokį rezervą, kuris įrašomas į atskirą antraštinę dalį, sudaro tik mokėjimų asignavimai.

Tas neigiamas rezervas parengiamas iki finansinių metų pabaigos, atlikus perkėlimą 26 ir 27 straipsniuose nustatyta tvarka.

1. Komisijai skirtame biudžeto skirsnyje nustatomas neatidėliotinos pagalbos trečiosioms šalims rezervas.

2. 1 dalyje nurodytas rezervas parengiamas iki finansinių metų pabaigos, atlikus asignavimų perkėlimą 27 ir 29 straipsniuose nustatyta tvarka.

2. Be 1 dalyje nurodytų dokumentų, Europos Parlamentas ir Taryba gali pridėti prie biudžeto bet kurį kitą svarbų dokumentą.

3. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį dėl biudžeto pateikimo, įskaitant praeitų finansinių metų, kurių sąskaitos jau yra uždarytos, faktinių išlaidų apibrėžtį, pastabas dėl biudžeto ir etatų planus.

1. 49 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytame etatų plane nustatomos absoliučios ribos kiekvienai institucijai arba įstaigai; jokie paskyrimai negali būti daromi viršijant nustatytas ribas.

Tačiau, išskyrus AD 16, AD 15 ir AD 14 lygius, kiekviena institucija arba įstaiga gali keisti jų etatų planus iki 10 % nustatytų etatų skaičiaus, atsižvelgdamos į šias sąlygas kad:

Likus trims savaitėms iki antroje pastraipoje nurodytų pakeitimų įvykdymo, institucijos apie savo ketinimus praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. Jei per šį laikotarpį Europos Parlamentas arba Taryba nurodo tinkamai pagrįstas priežastis, institucijos nedaro jokių pakeitimų ir taikoma 41 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies pirmos pastraipos, darbo ne visą darbo dieną, kurį, vadovaudamasi Tarnybos nuostatais, leidžia paskyrimų institucija, tikslai gali būti pasiekiami kitais paskyrimais.

Jei įgyvendinant Sąjungos teisės aktą viršijami biudžete numatyti asignavimai, toks aktas finansiškai gali būti įgyvendinamas tik po to, kai atitinkamai iš dalies pakeičiamas biudžetas.

1. Komisija biudžeto įplaukas ir išlaidas vykdo pagal šį reglamentą savo atsakomybe ir neviršydama leidžiamų asignavimų.

2. Valstybės narės bendradarbiauja su Komisija, kad asignavimai būtų naudojami pagal patikimo finansų valdymo principą.

3. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias biudžeto vykdymo, laikantis patikimo finansų valdymo principo, taisykles ir informaciją apie asmens duomenų perdavimą audito tikslais.

1. Biudžete numatyti asignavimai bet kuriam Sąjungos veiksmui gali būti naudojami tik priėmus pagrindinį teisės aktą.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, toliau nurodyti asignavimai gali būti vykdomi be pagrindinio teisės akto, jei veiksmai, kuriems finansuoti jie yra skirti, priskiriami Sąjungos kompetencijai:

Pateikusi biudžeto projektą, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pranešimą apie pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytus veiksmus, kuriame taip pat įvertina rezultatus ir numato tolesnius veiksmus;

3. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su pagrindiniu teisės aktu ir šio straipsnio 2 dalyje išvardytomis išimtimis.

Komisija kitoms institucijoms suteikia būtinus įgaliojimus su jomis susijusiems biudžeto skirsniams vykdyti.

EIVT ir Komisija gali sutarti dėl išsamių nuostatų, siekdami palengvinti Sąjungos delegacijų administracinių asignavimų vykdymą. Tokiais sutarimais nenukrypstama nuo šio reglamento ar deleguotųjų aktų, priimtų pagal šį reglamentą.

1. Komisija ir kiekviena kita institucija gali pavesti biudžeto vykdymą savo departamentams vadovaudamosi šiame reglamente nustatytomis sąlygomis, savo vidaus taisyklėmis ir laikydamosi perdavimo dokumente nustatytų apribojimų. Tokiu būdu įgaliotieji veikia pagal jiems aiškiai suteiktus įgaliojimus.

2. Tačiau Komisija gali pavesti su savo skirsnio veiklos asignavimais susijusius biudžeto vykdymo įgaliojimus Sąjungos delegacijų vadovams. Tuo pačiu metu ji apie tai informuoja vyriausiąjį įgaliotinį. Kai Sąjungos delegacijų vadovai veikia kaip Komisijos perįgalioti leidimus suteikiantys pareigūnai, jie taiko Komisijos biudžeto vykdymo taisykles, o jų pareigos, įsipareigojimai ir atskaitomybė yra tokie, kaip bet kurio kito Komisijos perįgalioto leidimus suteikiančio pareigūno.

Komisija gali atšaukti įgaliojimų perdavimą vadovaudamasi savo taisyklėmis.

Pirmos pastraipos tikslais vyriausiasis įgaliotinis imasi reikalingų priemonių Sąjungos delegacijų ir Komisijos departamentų bendradarbiavimui palengvinti.

1. Finansų pareigūnai ir visi kiti su biudžeto vykdymu ir valdymu, įskaitant susijusius parengiamuosius aktus, auditu arba kontrole susiję asmenys nesiima veiksmų, dėl kurių gali kilti jų ir Sąjungos interesų konfliktas.

Kur kyla toks pavojus, atitinkamas asmuo susilaikyti nuo tokių veiksmų ir praneša apie tai įgaliotajam leidimus suteikiančiam pareigūnui, kuris raštu patvirtina, ar interesų konfliktas egzistuoja. Atitinkamas asmuo taip pat informuoja savo tiesioginį vadovą. Jei nustatyta, kad interesų konfliktas egzistuoja, atitinkamas asmuo privalo nutraukti bet kokią savo veiklą, susijusią su klausimu. Įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas asmeniškai imasi tolesnių tinkamų veiksmų.

2. Taikant 1 dalį interesų konfliktas kyla tais atvejais, kai dėl priežasčių, susijusių su šeima, emociniu gyvenimu, politine arba pilietine priklausomybe, ekonominiais interesais arba kitais su gavėju turimais bendrais interesais, kyla pavojus, kad 1 dalyje nurodytas finansų pareigūnas arba kitas asmuo nebegalės nešališkai ir objektyviai atlikti savo pareigų.

3. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, dėl kurių galėtų kilti interesų konfliktas, ir procedūrą, kurios reikia laikytis šiais atvejais.

2. Komisija lieka atsakinga už biudžeto vykdymą pagal SESV 317 straipsnį ir informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie veiklą, kurią vykdė subjektai ir asmenys, kuriems pavedamos biudžeto vykdymo užduotys pagal šio straipsnio 1 dalies c punktą. Kai subjektas ar asmuo, kuriam patikėta vykdyti veiklą, nurodytas pagrindiniame teisės akte, 31 straipsnyje nurodytoje finansinėje pažymoje pateikiamas visapusiškas to konkretaus subjekto ar asmens pasirinkimo pagrindimas.

3. Subjektai ir asmenys, kuriems pavedamos biudžeto vykdymo užduotys pagal šio straipsnio 1 dalies c punktą, visapusiškai bendradarbiauja siekdami užtikrinti Sąjungos finansinių interesų apsaugą. Su tokiais subjektais sudarytuose įgaliojimų perdavimo susitarimuose numatyta, kad Audito Rūmai ir Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), vykdydami lėšų auditus, turi teisę visapusiškai naudotis savo kompetencija pagal SESV.

Komisija biudžeto vykdymo užduotis paveda subjektams ir asmenims pagal šio straipsnio 1 dalies c punktą, jei yra numatytos skaidrios, nediskriminuojamosios, veiksmingos ir efektyvios peržiūros procedūros, susijusios su faktiniu tokių užduočių įgyvendinimu.

4. Visi įgaliojimų perdavimo susitarimai pateikiami Europos Parlamentui ir Tarybai, jų prašymu.

5. Subjektai ir asmenys, kuriems pavedamos biudžeto vykdymo užduotys pagal šio straipsnio 1 dalies c punktą, užtikrina, tinkamą kasmetinį ex post Sąjungos lėšų gavėjų paskelbimą, vadovaujantis 35 straipsnio 2 dalimi. Komisijai pranešama apie priemones, kurių šiuo atžvilgiu imtasi.

6. Subjektams ir asmenims, kuriems pavedamos biudžeto vykdymo užduotys pagal 1 dalies c punktą, nesuteikiamas įgalioto leidimus suteikiančio pareigūno statusas.

7. Komisija nepaveda trečiosioms šalims vykdomųjų įgaliojimų, kai tokiais įgaliojimais suteikiama plati veiksmų laisvė priimant politinius sprendimus.

8. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su biudžeto vykdymo būdais, įskaitant tiesioginį valdymą, vykdomosioms įstaigoms deleguotų įgaliojimų vykdymą, bei konkrečias nuostatas dėl netiesioginio valdymo su tarptautinėmis organizacijomis, 208 ir 209 straipsniuose nurodytomis įstaigomis, viešosios teisės įstaigomis ar įstaigomis, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančiomis viešųjų paslaugų srityje, įstaigomis, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė ir kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, taip pat su asmenimis, kuriems pavesta įgyvendinti konkrečius BUSP srities veiksmus.

1. Kai Komisija vykdo biudžetą pasidalijamojo valdymo būdu, biudžeto vykdymo užduotys pavedamos valstybėms narėms. Komisija ir valstybės narės laikosi patikimo finansų valdymo, skaidrumo ir nediskriminavimo principų ir, valdydamos Sąjungos lėšas, užtikrina Sąjungos veiksmo matomumą. Šiuo tikslu Komisija ir valstybės narės vykdo savo atitinkamus kontrolės ir audito įsipareigojimus ir prisiima susijusią atsakomybę, nurodytą šiame reglamente. Papildomos nuostatos nustatomos konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse.

2. Valstybės narės, vykdydamos su biudžeto vykdymu susijusias užduotis, imasi visų reikalingų priemonių, įskaitant teisėkūros, reguliavimo ir administracines priemones, būtinų Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti, visų pirma:

Siekdamos apsaugoti Sąjungos finansinius interesus valstybės narės, laikydamosi proporcingumo principo ir vadovaudamosi šiuo straipsniu bei konkretiems sektoriams taikomomis taisyklėmis, vykdo ex ante ir ex post kontrolę, taip pat prireikus tipinių ir (arba) su rizika susijusių operacijų patikras vietoje. Jos taip pat susigrąžina netinkamai išmokėtas lėšas ir prireikus iškelia bylas.

Valstybės narės gavėjams taiko veiksmingas, atgrasančias ir proporcingas nuobaudas, kaip numatyta konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse ir specialiose nacionalinių teisės aktų nuostatose.

Vykdydama rizikos vertinimą ir atsižvelgdama į konkretiems sektoriams taikomas taisykles Komisija stebi valstybėse narėse sukurtas valdymo ir kontrolės sistemas. Vykdydama auditą Komisija vadovaujasi proporcingumo principu ir atsižvelgia į įvertintos rizikos lygį pagal konkretiems sektoriams taikomas taisykles.

3. Laikydamosi konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse nustatytų kriterijų ir procedūrų, valstybės narės tinkamu lygmeniu paskiria įstaigas, atsakingas už Sąjungos lėšų valdymą ir kontrolę. Tokios įstaigos taip pat gali vykdyti su Sąjungos lėšų valdymu nesusijusias užduotis ir pavesti tam tikras savo užduotis kitoms įstaigoms.

Priimdamos sprendimą dėl įstaigų paskyrimo, valstybės narės savo sprendimą gali grįsti tuo, ar valdymo ir kontrolės sistemos yra iš esmės tokios pačios, kokios egzistavo ankstesniu laikotarpiu, ir ar jos funkcionavo veiksmingai.

Jei audito ir kontrolės rezultatai rodo, kad paskirtosios įstaigos daugiau neatitinka konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse nustatytų kriterijų, valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad šių įstaigų užduočių vykdymo trūkumai būtų pašalinti, įskaitant paskyrimo panaikinimą pagal konkretiems sektoriams taikomas taisykles.

Konkretiems sektoriams taikomomis taisyklėmis apibrėžiamas Komisijos vaidmuo šioje dalyje nurodytame procese.

5. Pagal 3 dalį paskirtos įstaigos iki kitų finansinių metų vasario 15 d. Komisijai pateikia:

Su pirmos pastraipos a punkte nurodytomis sąskaitomis ir pirmos pastraipos b punkte nurodyta santrauka pateikiama nepriklausomos audito įstaigos nuomonė, parengta pagal tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus. Toje nuomonėje nustatoma, ar sąskaitose teisingai ir sąžiningai atskleidžiama, ar išlaidos, kurias grąžinti prašoma Komisijos, yra teisėtos ir tvarkingos ir ar įdiegtos kontrolės sistemos veikia tinkamai. Nuomonėje taip pat nurodoma, ar atlikus auditą kilo abejonių dėl pirmos pastraipos a punkte nurodytame valdymo pareiškime pateiktų tvirtinimų.

Atitinkamai valstybei narei pateikus pranešimą, vasario 15 d. terminą Komisija išimties tvarka gali pratęsti iki kovo 1 d.

Valstybės narės atitinkamu lygmeniu gali skelbti šioje dalyje nurodytą informaciją.

Be to, valstybės narės gali pateikti atitinkamu lygmeniu pasirašytus pareiškimus, paremtus šioje dalyje nurodyta informacija.

6. Siekdama užtikrinti, kad Sąjungos lėšos naudojamos pagal taikytinas taisykles, Komisija:

Valstybei narei pateikus savo pastabas ir kai tik ji imasi visų būtinų priemonių, Komisija atšaukia visus mokėjimų terminų nutraukimus ar mokėjimų atidėjimus arba dalį jų. 66 straipsnio 9 dalyje nurodytoje metinėje veiklos ataskaitoje pateikiama informacija apie visus įpareigojimus pagal šią pastraipą.

7. Konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse atsižvelgiama į poreikius, susijusius su Europos teritorinio bendradarbiavimo programomis, visų pirma su jų valdymo pareiškimo turiniu, 3 dalyje nurodytu procesu ir audito funkcija.

8. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles dėl pasidalijamojo valdymo su valstybėmis narėmis, įskaitant įstaigų, atsakingų už Sąjungos lėšų valdymą ir kontrolę, registro sudarymo taisykles ir gerosios patirties skatinimo priemones.

1. Subjektai ir asmenys, kuriems pavedamos biudžeto vykdymo užduotys pagal 58 straipsnio 1 dalies c punktą, laikosi patikimo finansų valdymo, skaidrumo ir nediskriminavimo principų ir, valdydami Sąjungos lėšas, užtikrina Sąjungos veiksmo matomumą. Valdydami Sąjungos lėšas jie užtikrina, kad Sąjungos finansinių interesų apsaugos lygis atitiktų tą, kurio reikalaujama pagal šį reglamentą, ir tinkamai atsižvelgia į:

2. Siekdami apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, subjektai ir asmenys, kuriems pavedamos biudžeto vykdymo užduotys pagal 58 straipsnio 1 dalies c punktą, laikydamiesi proporcingumo principo:

Asmenys, kuriems pavedamos biudžeto vykdymo užduotys pagal 58 straipsnio 1 dalies c punkto viii papunktį, priima savo finansines taisykles prieš tai gavę Komisijos sutikimą. Ne vėliau kaip per šešis mėnesius po jų įgaliojimų pradžios jie užtikrina reikalavimų, nurodytų šios dalies a–e punktuose, laikymąsi. Jei pasibaigus šiam laikotarpiui jie tik iš dalies laikosi reikalavimų, Komisija imasi tinkamų taisomųjų priemonių, kad būtų kontroliuojamas ir remiamas jiems pavestų užduočių įgyvendinimas.

3. Subjektai ir asmenys, kuriems pavedamos biudžeto vykdymo užduotys pagal 58 straipsnio 1 dalies c punktą, užkerta kelią pažeidimams ir sukčiavimo atvejams, juos nustato ir ištaiso, atlikdami su biudžeto vykdymu susijusias užduotis. Šiuo tikslu jie, vadovaudamiesi proporcingumo principu, vykdo ex ante ir ex post kontrolę, taip pat prireikus tipinių ir (arba) su rizika susijusių operacijų patikras vietoje, siekdami užtikrinti, kad iš biudžeto finansuojami veiksmai būtų efektyviai vykdomi ir teisingai įgyvendinami. Jie taip pat susigrąžina netinkamai išmokėtas lėšas ir prireikus iškelia bylas.

4. Komisija gali sustabdyti išmokas subjektams ir asmenims, kuriems pavedamos biudžeto vykdymo užduotys pagal 58 straipsnio 1 dalies c punktą, ypač kai nustatomos sisteminės klaidos, dėl kurių kyla abejonių dėl susijusio subjekto arba asmens vidaus kontrolės sistemų patikimumo arba dėl pagrindinių operacijų teisėtumo ir tvarkingumo.

Nepaisant 92 straipsnio, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali visiškai arba iš dalies nutraukti išmokas tokiems subjektams arba asmenims, kad būtų galima atlikti papildomus patikrinimus, kai:

5. Nedarant poveikio 7 daliai, subjektai ir asmenys, kuriems pavedamos biudžeto vykdymo užduotys pagal 58 straipsnio 1 dalies c punktą, Komisijai pateikia:

Kartu su pirmoje pastraipoje nurodytais dokumentais pateikiama pagal tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus parengta nepriklausomos audito įstaigos nuomonė. Toje nuomonėje nustatoma, ar sąskaitose teisingai ir sąžiningai atskleidžiama, ar įdiegtos kontrolės sistemos veikia tinkamai ir ar pagrindinės operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Nuomonėje taip pat nurodoma, ar atlikus auditą kilo abejonių dėl pirmos pastraipos b punkte nurodytame valdymo pareiškime pateiktų tvirtinimų.

Pirmoje pastraipoje nurodyti dokumentai pateikiami Komisijai ne vėliau kaip iki kitų finansinių metų vasario 15 d. Antroje pastraipoje nurodyta nuomonė pateikiama Komisijai ne vėliau kaip iki kovo 15 d.

Šioje dalyje nurodytais įsipareigojimais nedaromas poveikis su tarptautinėmis organizacijomis ir trečiosiomis šalimis sudarytiems susitarimams. Į tokius susitarimus įtraukiamas bent jau tų tarptautinių organizacijų ir trečiųjų šalių įsipareigojimas kasmet patvirtinti Komisijai, kad per atitinkamus finansinius metus Sąjungos įnašas buvo panaudotas ir apskaitytas pagal 2 dalyje išdėstytus reikalavimus ir tokiuose susitarimuose išdėstytus įsipareigojimus.

7. 5 ir 6 dalys netaikomos Sąjungos įnašams, skirtiems subjektams, kuriems taikoma atskira biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra pagal 208 straipsnį.

8. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles dėl netiesioginio valdymo, įskaitant netiesioginio valdymo sąlygų, kai subjektų ir asmenų sistemos, taisyklės ir procedūros yra tapačios Komisijos sistemoms, taisyklėms ir procedūroms, nustatymą, valdymo pareiškimus ir atitikties pareiškimus, sąskaitų patikrinimo ir priėmimo procedūras ir atvejus, kai iš Sąjungos lėšų nedengiamos išlaidos, atsiradusios pažeidžiant taikomas taisykles.

1. Prieš pavesdama biudžeto vykdymo užduotis 58 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytiems subjektams arba asmenims, Komisija gauna įrodymų, kad laikomasi 60 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a–d punktų reikalavimų.

Jei buvo atliktas esminis subjekto ar asmens, kuriam pavedamos biudžeto vykdymo užduotys pagal 58 straipsnio 1 dalies c punktą, sistemų ar taisyklių pakeitimas ar procedūrų, kurios susijusios su tam subjektui ar asmeniui pavestų Sąjungos lėšų valdymu, pakeitimas, atitinkamas subjektas arba asmuo nedelsdami praneša apie tai Komisijai. Komisija peržiūri su atitinkamu subjektu arba asmeniu sudarytus įgaliojimų perdavimo susitarimus, siekdama užtikrinti, kad būtų toliau laikomasi 60 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a–d punktuose išdėstytų reikalavimų.

2. Išskyrus atvejus, kai įgaliotasis subjektas yra nustatytas pagrindiniame teisės akte, Komisija pasirenka vieną subjektą iš 58 straipsnio 1 dalies c punkto ii, v, vi ir vii papunkčiuose išvardytų kategorijų, tinkamai atsižvelgdama į pavedamų užduočių pobūdį ir į atitinkamų subjektų patirtį ir veiklos bei finansinius pajėgumus. Pasirinkimas turi būti skaidrus, pagrįstas objektyviomis priežastimis ir dėl jo nekyla interesų konfliktas.

3. Įgaliojimų perdavimo susitarimuose nurodomi 60 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a–d punktuose išdėstyti reikalavimai. Juose aiškiai apibrėžiamos subjektui pavedamos užduotys ir pateikiamas atitinkamų subjektų arba asmenų įsipareigojimas vykdyti 60 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos e ir f punktuose nustatytus įpareigojimus ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas.

4. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles dėl taisyklių ir procedūrų pagal tiesioginio valdymo principą ex ante vertinimo ir įgaliojimų perdavimo susitarimų turinio.

1. Komisija gali perduoti įgaliojimus vykdomosioms įstaigoms Komisijos vardu ir jos atsakomybe įgyvendinti visą Sąjungos programą arba projektą ar jų dalį pagal 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus (16). Vykdomosios įstaigos yra Komisijos sprendimu pagal Sąjungos teisę įsteigti juridiniai asmenys.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias vykdomosioms įstaigoms perduotų įgaliojimų vykdymo taisykles.

2. Atitinkamus veiklos asignavimus pagal tiesioginio valdymo principą valdo vykdomosios įstaigos direktorius.

1. Komisija negali pavesti užduočių, susijusių su iš Sąjungos biudžeto gaunamų lėšų įgyvendinimu, įskaitant mokėjimus ir išmokėtų sumų susigrąžinimą, išorės privataus sektoriaus subjektams arba įstaigoms, išskyrus 58 straipsnio 1 dalies c punkto v, vi ir vii papunkčiuose nurodytą atvejį arba konkrečius atvejus, kai mokėjimai:

2. Išorės privataus sektoriaus subjektams arba įstaigoms, neteikiančioms viešųjų paslaugų, sutarčių pagrindu Komisija gali pavesti techninės ekspertizės užduotis ir administracines, parengiamąsias arba pagalbines užduotis, kurias atliekant nesinaudojama nei viešosios valdžios įgaliojimais, nei veikiama savo nuožiūra.

3. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles dėl užduočių pavedimo tam tikriems išorės privataus sektoriaus subjektams ar įstaigoms pagal pirmos dalies V antraštinėje dalyje nustatytas viešųjų pirkimų taisykles.

1. Leidimus suteikiančio pareigūno ir apskaitos pareigūno pareigos yra atskirtos ir nesidubliuoja.

2. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles dėl visų finansų pareigūnų teisių ir pareigų.

2. Šioje antraštinėje dalyje terminas „darbuotojai“ reiškia asmenis, kuriems taikomi Tarnybos nuostatai.

3. Kiekviena institucija laikydamasi savo darbo tvarkos taisyklėse numatytų sąlygų, paveda leidimus suteikiančio pareigūno pareigas atitinkamo lygio darbuotojams. Ji savo vidaus administracinėse taisyklėse nurodo darbuotojus, kuriems paveda tas pareigas, nustato perduotų įgaliojimų taikymo sritį ir nurodo, ar asmenys, kuriems tie įgaliojimai yra perduoti, gali perįgalioti kitus asmenis.

4. Leidimus suteikiančio pareigūno įgaliojimai arba perįgaliojimai perduodami tik darbuotojams.

5. Atsakingi leidimus suteikiantys pareigūnai veikia neperžengdami juos įgaliojančiame arba perįgaliojančiame dokumente nustatytų ribų. Atsakingajam leidimus suteikiančiam pareigūnui atliekant jam pavestas užduotis gali padėti vienas arba daugiau darbuotojų, kuriems jo atsakomybe yra pavedamas tam tikrų operacijų, būtinų biudžeto vykdymui ir ataskaitų pateikimui, vykdymas.

6. Kai Sąjungos delegacijų vadovai veikia kaip perįgalioti leidimus suteikiantys pareigūnai pagal 56 straipsnio 2 dalį, jiems Komisija yra institucija, kurios pareiga nustatyti, vykdyti, stebėti ir vertinti jų, kaip perįgaliotų leidimus suteikiančių pareigūnų, pareigas ir atsakomybę. Komisija tuo pačiu metu apie tai informuoja vyriausiąjį įgaliotinį.

7. Atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui atlikti pareigas gali padėti darbuotojai, už kuriuos jis prisiima atsakomybę ir kuriems pavedamos tam tikros užduotys, reikalingos vykdant biudžetą ir rengiant finansinę bei valdymo informaciją. Darbuotojams, padedantiems atsakingiems leidimus suteikiantiems pareigūnams, taikomas 57 straipsnis.

8. Kiekviena institucija informuoja Audito Rūmus, Europos Parlamentą ir Tarybą apie įgaliotų leidimus suteikiančių pareigūnų, vidaus auditorių ir apskaitos pareigūnų paskyrimą ir paskyrimo panaikinimą ir apie visas vidaus taisykles, kurias ji priima finansų klausimais.

9. Kiekviena institucija informuoja Audito Rūmus apie avansinių lėšų administratorių paskyrimus ir apie įgaliojimų perdavimo sprendimus pagal 69 straipsnio 1 dalį ir 70 straipsnį.

10. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles dėl pagalbos atsakingiems leidimus suteikiantiems pareigūnams ir vidaus nuostatų, kuriomis reglamentuojamas įgaliojimų suteikimas.

1. Kiekvienoje institucijoje leidimus suteikiantis pareigūnas yra atsakingas už įplaukų ir išlaidų vykdymą, vadovaujantis patikimo finansų valdymo principais, ir už tai, kad būtų laikomasi teisėtumo bei tvarkingumo reikalavimų.

2. 1 dalies tikslais įgaliotas leidimus suteikiantis pareigūnas, pagal 32 straipsnį ir kiekvienos institucijos priimtus būtiniausius standartus ir atsižvelgdamas į riziką, susijusią su valdymo aplinka ir finansuojamų veiksmų pobūdžiu, nustato organizacinę struktūrą ir vidaus kontrolės sistemas, tinkančias jo pareigoms atlikti. Tokia struktūra ir sistemos sukuriamos remiantis visapusiška rizikos analize, kurioje atsižvelgiama į jų ekonominį efektyvumą.

3. Vykdydamas išlaidas, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas prisiima biudžeto ar teisinius įsipareigojimus, tvirtina išlaidas, suteikia įgaliojimus vykdyti mokėjimus ir imasi preliminarių priemonių asignavimams vykdyti.

4. Į įplaukų vykdymą įeina gautinų sumų sąmatų rengimas, susigrąžintinų sumų nustatymas ir vykdomųjų raštų sumoms išieškoti išdavimas. Kai tinkama, įtraukiamas teisės į grąžintinas sumas atsisakymas.

5. Kiekvienai operacijai taikoma bent ex ante kontrolė, pagrįsta dokumentų tikrinimu ir turimais jau atliktos kontrolės, susijusios su operacijos veiklos ir finansiniais aspektais, rezultatais.

Konkrečios operacijos atveju patikrą atlieka kiti darbuotojai, nei tie, kurie operaciją pradėjo. Patikrą atliekantys darbuotojai nėra pavaldūs operaciją pradėjusiems darbuotojams.

6. Įgaliotas leidimus suteikiantis pareigūnas gali nustatyti ex post kontrolę, kad patikrintų operacijas, kurios jau buvo patvirtintos atlikus ex ante kontrolę. Tokia kontrolė gali būti organizuojama atrankos būdu atsižvelgiant į riziką.

Ex ante kontrolę atlieka kiti darbuotojai nei tie, kurie atsakingi už ex post kontrolę. Už ex post kontrolę atsakingi darbuotojai nėra pavaldūs darbuotojams, atsakingiems už ex ante kontrolę.

Kai įgaliotas leidimus suteikiantis pareigūnas kaip ex post kontrolę atlieka gavėjų finansinį auditą, susijusios audito taisyklės turi būti aiškios, nuoseklios ir skaidrios ir turi būti gerbiamos Komisijos ir audituojamų subjektų teisės.

7. Darbuotojai, atsakingi už finansinių operacijų valdymo kontrolę, turi turėti būtinus profesinius įgūdžius. Jie turi laikytis atitinkamo profesinių standartų kodekso, kurį nustato kiekviena institucija.

8. Jei darbuotojas, dalyvaujantis finansų valdyme ir sandorių kontrolėje, mano, kad sprendimas, kurį jo viršininkas reikalauja vykdyti arba priimti, yra klaidingas arba neatitinka patikimo finansų valdymo principų arba profesinių taisyklių, kurių iš to darbuotojo reikalaujama laikytis, jis apie tai atitinkamai praneša savo tiesioginiam vadovui. Jei darbuotojas apie tai praneša raštu, tiesioginis vadovas turi atsakyti raštu. Jei tiesioginis vadovas nesiima veiksmų arba patvirtina pradinį sprendimą arba nurodymą ir darbuotojas mano, kad toks patvirtinimas nėra pagrįstas atsakymas į jam rūpimą klausimą, darbuotojas raštu informuoja įgaliotą leidimus suteikiantį pareigūną. Jei tas pareigūnas nesiima veiksmų, darbuotojas praneša apie tai 73 straipsnio 6 dalyje nurodytai atitinkamai komisijai.

Neteisėtos veiklos, sukčiavimo arba korupcijos, kuri gali pakenkti Sąjungos interesams atveju, darbuotojas praneša institucijoms arba įstaigoms, nurodytoms taikytiname teisės akte. Sutartyse su išorės auditoriais, vykdančiais Sąjungos finansinio valdymo auditą, turi būti numatyta išorės auditorių pareiga informuoti įgaliotą leidimus suteikiantį pareigūną apie visus įtariamus neteisėtos veiklos, sukčiavimo arba korupcijos atvejus, kuriais gali būti pakenkta Sąjungos interesams.

9. Įgaliotas leidimus suteikiantis pareigūnas savo institucijai atsiskaito už savo pareigų atlikimą metinėje veiklos ataskaitoje, į kurią įtraukiama finansinė ir valdymo informacija, įskaitant kontrolės rezultatus, pareikšdamas, išskyrus atvejus, kai su apibrėžtomis įplaukų ir išlaidų sritimis susijusiose išlygose nurodyta kitaip, kad yra pakankamas užtikrinimas, kad:

Veiklos ataskaitoje nurodomi veiklos rezultatai remiantis nustatytais tikslais, su ta veikla susijusi rizika, suteiktų išteklių panaudojimas ir vidaus kontrolės sistemų veiksmingumas bei efektyvumas, įskaitant su kontrole susijusių išlaidų ir naudos bendrą įvertinimą.

Ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 15 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai siunčia praėjusių metų metinių veiklos ataskaitų suvestinę. Europos Parlamentui ir Tarybai taip pat suteikiama galimybė susipažinti su kiekvieno įgalioto leidimus suteikiančių pareigūno metinėmis veiklos ataskaitomis.

10. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su ex ante ir ex post kontrole, patvirtinamųjų dokumentų saugojimu, profesinių standartų kodeksu, leidimus suteikiančio pareigūno neveikimu, informacijos perdavimu apskaitos pareigūnui ir pranešimais apie derybų procedūras.

1. Kai Sąjungos delegacijų vadovai veikia kaip perįgalioti leidimus suteikiantys pareigūnai pagal 56 straipsnio 2 dalį, jie glaudžiai bendradarbiauja su Komisija, kad tinkamai įgyvendintų lėšas, pirmiausia siekdami užtikrinti finansinių operacijų teisėtumą ir tvarkingumą, taip pat tai, kad valdant lėšas būtų laikomasi patikimo finansų valdymo principo ir būtų veiksmingai saugomi Sąjungos finansiniai interesai.

Atitinkamai, jie imasi būtinų priemonių, kad išvengtų bet kokios padėties, dėl kurios galėtų iškilti grėsmė Komisijos atsakomybei už jiems perduoto biudžeto vykdymą, ir bet kokio prioritetų konflikto, kuris gali turėti įtakos jiems perduotų finansų valdymo uždavinių vykdymui.

Jeigu susidaro antroje pastraipoje nurodyta padėtis arba konfliktas, Sąjungos delegacijų vadovai nedelsdami apie tai praneša atsakingiems Komisijos ir EIVT generaliniams direktoriams. Tie generaliniai direktoriai imasi atitinkamų veiksmų padėčiai ištaisyti.

2. Jeigu Sąjungos delegacijų vadovai atsiduria 66 straipsnio 8 dalyje nurodytoje padėtyje, jie šiuo klausimu kreipiasi į specializuotą finansinių pažeidimų komisiją, sudarytą pagal 73 straipsnio 6 dalį. Sąjungos interesams galinčios pakenkti neteisėtos veiklos, sukčiavimo arba korupcijos atveju jie praneša institucijoms ir įstaigoms, nurodytoms taikytinuose teisės aktuose.

3. Pagal 56 straipsnio 2 dalį kaip perįgalioti leidimus suteikiantys pareigūnai veikiantys Sąjungos delegacijų vadovai teikia ataskaitas savo įgaliotam leidimus suteikiančiam pareigūnui, kad pastarasis galėtų įtraukti jų ataskaitas į 66 straipsnio 9 dalyje nurodytą savo metinės veiklos ataskaitą. Sąjungos delegacijų vadovų ataskaitose nurodoma informacija apie jų delegacijos vidaus kontrolės sistemų veiksmingumą ir efektyvumą, taip pat apie jiems perduotos veiklos vykdymą, ir pateikiamas 73 straipsnio 5 dalies trečioje pastraipoje nurodytas patikinimas. Tos ataskaitos pridedamos prie įgalioto leidimus suteikiančio pareigūno metinės veiklos ataskaitos ir Europos Parlamentui bei Tarybai suteikiama galimybė su jomis susipažinti, prireikus atsižvelgiant į jų konfidencialumą.

Sąjungos delegacijų vadovai visapusiškai bendradarbiauja su institucijomis, kurios susijusios su biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, ir prireikus pateikia bet kokią reikalingą papildomą informaciją. Atsižvelgiant į tai, jų gali būti paprašyta dalyvauti susijusių įstaigų posėdžiuose ir teikti paramą atsakingam įgaliotam leidimus suteikiančiam pareigūnui.

4. Pagal 56 straipsnio 2 dalį kaip perįgalioti leidimus suteikiantys pareigūnai veikiantys Sąjungos delegacijų vadovai atsako į bet kokį Komisijos įgalioto leidimus suteikiančio pareigūno prašymą, pateiktą pačios Komisijos iniciatyva arba, vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, Europos Parlamento prašymu.

5. Komisija užtikrina, kad perįgaliojimas nesukliudytų vykdyti biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros pagal SESV 319 straipsnį.

1. Kiekviena institucija paskiria apskaitos pareigūną, kuris kiekvienoje institucijoje yra atsakingas už:

EIVT apskaitos pareigūnas atsakingas tik už EIVT vykdomo biudžeto EIVT skirsnį. Komisijos apskaitos pareigūnas lieka atsakingas už visą biudžeto Komisijos skirsnį, įskaitant apskaitos operacijas, susijusias su Sąjungos delegacijų vadovams perduotais asignavimais.

Komisijos apskaitos pareigūnas, laikantis 213 straipsnio, taip pat veikia kaip EIVT apskaitos pareigūnas, kiek tai susiję su biudžeto EIVT skirsnių įvykdymu.

2. Komisijos apskaitos pareigūnas atsako už apskaitos taisyklių ir suderintų sąskaitų planų nustatymą pagal pirmos dalies IX antraštinę dalį.

3. Apskaitos pareigūnas iš leidimus suteikiančio pareigūno gauna visą informaciją, kuri yra būtina ataskaitoms, teisingai ir objektyviai parodančioms institucijų finansinę padėtį ir biudžeto vykdymą, parengti. Leidimus suteikiantis pareigūnas užtikrina šios informacijos patikimumą.

4. Prieš institucijai arba 208 straipsnyje nurodytai įstaigai patvirtinant ataskaitas, jas pasirašo apskaitos pareigūnas, patvirtindamas turimą pakankamą patikinimą, kad ataskaitose teisingai ir objektyviai parodyta finansinė institucijos arba 208 straipsnyje nurodytos įstaigos padėtis.

Tuo tikslu apskaitos pareigūnas patvirtina, kad ataskaitos yra parengtos pagal 143 straipsnyje nurodytas apskaitos taisykles ir apskaitos procedūras, nurodytas šio straipsnio 1 dalies d punkte, ir kad visos įplaukos ir išlaidos yra įrašytos į sąskaitas.

Įgalioti leidimus suteikiantys pareigūnai apskaitos pareigūnui perduoda bet kurią jo pareigoms vykdyti reikalingą informaciją.

Leidimus suteikiantys pareigūnai lieka visiškai atsakingi už tinkamą jų valdomų lėšų panaudojimą, jų kontroliuojamų išlaidų teisėtumą ir tvarkingumą ir apskaitos pareigūnui perduodamos informacijos išsamumą ir tikslumą.

5. Apskaitos pareigūnas įgaliojamas patikrinti gautą informaciją ir atlikti tolesnius patikrinimus, kurie, jo nuomone, yra reikalingi norint pasirašyti ataskaitas.

Apskaitos pareigūnas prireikus pareiškia išlygas, tiksliai paaiškindamas tokių išlygų pobūdį ir taikymo sritį.

6. Išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip, tik apskaitos pareigūnas yra įgaliotas valdyti pinigus ir pinigų ekvivalentus. Apskaitos pareigūnas atsakingas už jų saugojimą.

7. Įgyvendinant programą arba veiksmą, Komisijos vardu ir jos pavedimu gali būti atidarytos patikos sąskaitos, kad jas galėtų valdyti subjektas, kuriam pavedamos biudžeto vykdymo užduotys pagal 58 straipsnio 1 dalies c punkto ii, iii, v ar (vi) papunkčius.

Tokios sąskaitos atidaromos leidimus suteikiančio pareigūno, vadovaujančio programos arba veiksmo įgyvendinimui, atsakomybe pritariant Komisijos apskaitos pareigūnui.

8. Komisijos apskaitos pareigūnas parengia patikos sąskaitų atidarymo, valdymo, jų uždarymo ir naudojimo taisykles.

9. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su apskaitos pareigūno įgaliojimais ir pareigomis, jo paskyrimu eiti pareigas ir pareigų nutraukimu, nuomone apie apskaitos ir turto aprašo sistemas, iždo ir banko sąskaitų valdymu, parašais ant sąskaitų, sąskaitų likučių valdymu, pervedimo ir keitimo operacijomis, mokėjimo būdais, teisės subjekto forma ir patvirtinamųjų dokumentų saugojimu.

1. Apskaitos pareigūnas, vykdydamas savo pareigas, gali tam tikras užduotis perduoti jam pavaldiems darbuotojams.

2. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su asmenimis, įgaliotais administruoti sąskaitas vietiniuose padaliniuose.

1. Įplaukų, išskyrus nuosavus išteklius, surinkimui ir mažų sumų išmokėjimui galima atidaryti avansines sąskaitas, kaip apibrėžta pagal šį reglamentą priimtuose deleguotuosiuose aktuose.

Tačiau krizių valdymo pagalbos ir humanitarinės pagalbos operacijų srityje, kaip apibrėžta 128 straipsnyje, avansinės sąskaitos gali būti naudojamos neribojant sumos, tuo pat metu laikantis atitinkamoje einamųjų finansinių metų biudžeto eilutėje nurodyto asignavimų dydžio, dėl kurio sprendimą priėmė Europos Parlamentas ir Taryba.

2. Į avansines sąskaitas pinigus perveda institucijos apskaitos pareigūnas ir už jas yra atsakingi institucijos apskaitos pareigūno paskirti avansinių lėšų administratoriai.

3. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius su avansinėmis sąskaitomis susijusias sąlygas, apimančias didžiausias sumas, kurias moka avansinių lėšų administratoriai, taip pat išorės veiksmų taisykles, įskaitant taisykles dėl avansinių lėšų administratorių pasirinkimo, avansinių sąskaitų papildymo, leidimus suteikiančių ir apskaitos pareigūnų vykdomos kontrolės ir viešųjų pirkimų procedūros laikymosi. Be to, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles dėl avansinių sąskaitų atidarymo ir avansinių lėšų administratorių Sąjungos delegacijose.

1. Institucija, paskyrusi atsakingus leidimus suteikiančius pareigūnus, gali bet kuriuo metu jų įgaliojimą arba perįgaliojimą laikinai ar visam laikui atšaukti.

2. Institucija, paskyrusi apskaitos pareigūną, gali bet kuriuo metu apskaitos pareigūno arba avansinių lėšų administratoriaus, arba abiejų paskyrimą eiti pareigas laikinai arba visam laikui sustabdyti.

3. Šis straipsnis nedaro poveikio jokioms drausminėms priemonėms, kurių buvo imtasi 1 ir 2 dalyje nurodytų finansų pareigūnų atžvilgiu.

Leidimus suteikiančio pareigūno atsakomybė už neteisėtą veiklą, sukčiavimą arba korupciją

1. Šis skyrius nedaro poveikio bet kokiai galimai 71 straipsnyje nurodytų finansų pareigūnų baudžiamajai atsakomybei, kaip numatyta taikomoje nacionalinėje teisėje ir galiojančiose nuostatose dėl Sąjungos finansinių interesų apsaugos ir dėl kovos su Sąjungos arba valstybių narių pareigūnų korupcija.

2. Nedarant poveikio šio reglamento 73, 74 ir 75 straipsniams, kiekvienas atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, apskaitos pareigūnas ir avansinių lėšų administratorius gali būti baudžiamas drausminėmis priemonėmis ir iš jo gali būti reikalaujama sumokėti kompensaciją, kaip nustatyta Tarnybos nuostatuose. Neteisėtos veiklos, sukčiavimo arba korupcijos atveju, kuris gali pakenkti Sąjungos interesams, klausimas perduodamas taikytinų teisės aktų paskirtoms institucijoms ir įstaigoms, visų pirma OLAF.

2a. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles dėl leidimus suteikiančių pareigūnų, apskaitos pareigūnų ir avansinių lėšų administratoriaus atsakomybės neteisėtos veiklos, sukčiavimo arba korupcijos atveju.

1. Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas turi sumokėti kompensaciją, kaip nustatyta Tarnybos nuostatuose.

2. Pareiga sumokėti kompensaciją visų pirma taikoma, jeigu atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas tyčia arba dėl savo didelio aplaidumo:

3. Įgaliotas arba perįgaliotas leidimus suteikiantis pareigūnas, kuris mano, kad sprendimas, kurį jis privalo priimti, yra neteisingas arba prieštarauja patikimam finansų valdymui, apie tai raštu praneša jį įgaliojusiai institucijai. Jei po to įgaliojusi institucija įgaliotam arba perįgaliotam leidimus suteikiančiam pareigūnui raštu pateikia pagrįstą nurodymą priimti tą sprendimą, atsakomybė leidimus suteikiančiam pareigūnui netaikoma.

4. Perįgaliojimo tarnybose atveju įgaliotas leidimus suteikiantis pareigūnas toliau lieka atsakingas už įdiegtų vidaus valdymo bei kontrolės sistemų veiksmingumą ir efektyvumą bei už perįgalioto leidimus suteikiančio pareigūno parinkimą.

5. Perįgaliojimo Sąjungos delegacijų vadovams atveju įgaliotas leidimus suteikiantis pareigūnas atsakingas už įdiegtų vidaus valdymo bei kontrolės sistemų apibrėžtį, taip pat jų veiksmingumą ir efektyvumą. Sąjungos delegacijų vadovai atsakingi už tų sistemų tinkamą sukūrimą ir veikimą, atsižvelgiant į įgalioto leidimus suteikiančio pareigūno nurodymus, taip pat už lėšų ir Sąjungos delegacijose vykdomos veiklos, už kurias jie atsakingi, valdymą. Prieš pradėdami eiti savo pareigas, jie išklauso specialų mokymo kursą apie leidimus suteikiančių pareigūnų užduotis ir atsakomybę, taip pat apie biudžeto vykdymą.

Sąjungos delegacijų vadovai teikia ataskaitas apie savo atsakomybės sritis pagal šios dalies pirmą pastraipą, atsižvelgdami į 67 straipsnio 3 dalį.

Kasmet Sąjungos delegacijų vadovai Komisijos įgaliotam leidimus suteikiančiam pareigūnui pateikia patikinimą dėl savo delegacijose įdiegtų vidaus valdymo ir kontrolės sistemų, taip pat dėl jiems perįgaliotų valdymo operacijų ir tų operacijų rezultatų, kad leidimus suteikiantis pareigūnas galėtų parengti savo 66 straipsnio 9 dalyje numatytą deklaraciją dėl užtikrinimo.

6. Kiekviena institucija įsteigia specialią finansinių pažeidimų komisiją arba dalyvauja kelių institucijų sudarytoje bendroje komisijoje. Komisijos veikia nepriklausomai ir nustato, ar yra padarytas finansinis pažeidimas ir kokie turėtų būti padariniai (jei tokių būtų).

Remdamasi šios komisijos nuomone, institucija nusprendžia, ar pradėti procesą dėl nubaudimo drausmine priemone arba dėl kompensacijos sumokėjimo. Jei komisija nustato problemas pačioje sistemoje, ji nusiunčia pranešimą su rekomendacijomis leidimus suteikiančiam pareigūnui ir įgaliotam leidimus suteikiančiam pareigūnui, jei jis nėra proceso dalyvis, taip pat vidaus auditoriui.

7. Kai pagal 56 straipsnio 2 dalį Sąjungos delegacijų vadovai veikia kaip perįgalioti leidimus suteikiantys pareigūnai, pagal šio straipsnio 6 dalį Komisijos sudaryta speciali finansinių pažeidimų komisija kompetentinga 56 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais.

Jei komisija nustato problemas pačioje sistemoje, ji nusiunčia pranešimą su rekomendacijomis leidimus suteikiančiam pareigūnui, vyriausiajam įgaliotiniui ir Komisijos įgaliotam leidimus suteikiančiam pareigūnui, jeigu pastarasis nėra proceso dalyvis, taip pat vidaus auditoriui.

Remdamasi finansinių pažeidimų komisijos nuomone Komisija gali paprašyti vyriausiojo įgaliotinio, kad jis, kaip skiriančioji institucija, inicijuotų procesą dėl perįgaliotų leidimus suteikiančių pareigūnų nubaudimo drausmine priemone arba dėl kompensacijos sumokėjimo, jeigu pažeidimai susiję su jiems perduotais Komisijos įgaliojimais. Tokiu atveju atsižvelgdamas į Tarnybos nuostatus vyriausiasis įgaliotinis imasi tinkamų veiksmų, kad būtų vykdomi sprendimai dėl nubaudimo drausmine priemone arba dėl kompensacijos sumokėjimo atsižvelgiant į Komisijos rekomendacijas.

Valstybės narės visapusiškai remia Sąjungos veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti bet kokią laikinųjų darbuotojų, kuriems taikomas Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio e punktas, atsakomybę pagal Tarnybos nuostatų 22 straipsnį.

8. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, taikomas įgaliotam leidimus suteikiančiam pareigūnui, įskaitant nurodymų patvirtinimą ir finansinių pažeidimų komisijos vaidmenį.

Apskaitos pareigūnams ir avansinių lėšų administratoriams taikomos taisyklės

1. Apskaitos pareigūnui taikoma drausminė priemonė ir reikalaujama sumokėti kompensaciją, kaip nustatyta Tarnybos nuostatuose, taikant juose numatytas procedūras. Tokios priemonės apskaitos pareigūnui ypač gali būti taikomos dėl bet kurio iš šių prasižengimų:

2. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su apskaitos pareigūnų atsakomybe kitų prasižengimų atvejais.

1. Avansinių lėšų administratoriui taikoma drausminė priemonė ir reikalaujama sumokėti kompensaciją, kaip nustatyta Tarnybos nuostatuose, taikant juose numatytas procedūras. Tokios priemonės avansinių lėšų administratoriui ypač gali būti taikomos dėl bet kurio iš šių prasižengimų:

2. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su avansinių lėšų administratorių atsakomybe kitų prasižengimų atvejais.

1. Nuosavų išteklių įplaukų sąmata, nurodyta Sprendime 2007/436/EB, Euratomas, įrašoma į biudžetą eurais. Ja leidžiama naudotis pagal Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000, įgyvendinantį tą sprendimą.

2. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias nuosaviems ištekliams taikomas taisykles.

1. Kai atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas turi pakankamos ir patikimos informacijos apie bet kurią priemonę arba padėtį, dėl kurios gali atsirasti skola Sąjungai, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas apskaičiuoja gautiną sumą.

2. Leidimus suteikiantis pareigūnas tikslina apskaičiuotą gautiną sumą, kai tik sužino apie įvykį, dėl kurio pasikeičia priemonė arba padėtis, kurios lemia apskaičiavimą.

Rengiant vykdomąjį raštą sumoms išieškoti dėl priemonės arba padėties, dėl kurių pirmiau apskaičiuotos gautinos sumos, atsakingas leidimus duodantis pareigūnas atitinkamai tikslina tą apskaičiavimą.

Jeigu parengiamas vykdomasis raštas sumoms išieškoti, kuriame nurodoma ta pati suma kaip pradinė apskaičiuota gautina suma, tos apskaičiuotos sumos sumažinamos iki nulio.

3. Nukrypstant nuo 1 dalies, gautina suma neapskaičiuojama tol, kol valstybės narės Komisijai nesumoka nuosavų išteklių sumų, apibrėžtų Sprendime 2007/436/EB, Euratomas, kurias valstybės narės moka reguliariai nustatytais terminais. Atsižvelgdamas į tai, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas išduoda vykdomąjį raštą toms sumoms išieškoti.

4. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles dėl gautinų sumų apskaičiavimo.

1. Gautinų sumų nustatymas – tai veiksmas, kuriuo atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas:

2. Komisijai mokami nuosavi ištekliai ir tikrai patvirtinta tiksli gautina suma nustatoma apskaitos pareigūnui siunčiamame vykdomajame rašte sumoms išieškoti, o po to skolininkui siunčiamame debetiniame dokumente; abu dokumentus parengia atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas.

4. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles dėl gautinų sumų nustatymo, taip pat dėl procedūros, patvirtinamųjų dokumentų ir delspinigių.

1. Leidimas išieškoti sumas – tai veiksmas, kuriuo atsakingas leidimus suteikiantis atsakingas pareigūnas, išduodamas vykdomąjį raštą sumoms išieškoti, nurodo apskaitos pareigūnui išieškoti gautiną sumą, kurią atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas yra nustatęs.

2. Institucija gali oficialiai nustatyti sumą, gautiną iš asmenų, išskyrus valstybes, priimdama sprendimą, kuris vykdomas, kaip apibrėžta SESV 299 straipsnyje.

Komisija taip pat išskirtinėmis aplinkybėmis kitų institucijų prašymu gali priimti tokį vykdytiną sprendimą jų naudai dėl su darbuotojais, kuriems taikomi Tarnybos nuostatai, susijusių reikalavimų, jei tai reikalinga norint veiksmingai ir laiku apsaugoti Sąjungos finansinius interesus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles dėl susigrąžinimo tvarkos.

1. Apskaitos pareigūnas veikia pagal vykdomuosius raštus sumoms išieškoti, kuriuos tinkamai išdavė atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas. Apskaitos pareigūnas tai daro tinkamai, siekdamas užtikrinti, kad Sąjunga gautų savo įplaukas, ir užtikrina Sąjungos teisių apsaugą.

Apskaitos pareigūnas susigrąžina sumas, į Sąjungos reikalavimus skolininkui įskaitydamas tolygią sumą, kurią pačiam skolininkui turi grąžinti Sąjunga. Tokios sumos yra tiksliai nustatytos, fiksuoto dydžio ir mokėtinos sumos.

2. Kai įgaliotas leidimus suteikiantis pareigūnas ketina visiškai arba iš dalies atsisakyti teisės susigrąžinti nustatytą gautiną sumą, jis užtikrina, kad toks atsisakymas galimas ir atitinka patikimo finansų valdymo ir proporcingumo principus. Sprendimas atsisakyti išieškoti sumas pagrindžiamas. Leidimus suteikiantis pareigūnas kitam asmeniui gali perduoti priimti tokį sprendimą.

Įgaliotas leidimus suteikiantis pareigūnas gali visiškai arba iš dalies panaikinti nustatytą gautiną sumą. Nustatytos gautinos sumos dalinis panaikinimas nereiškia, kad atsisakoma nustatytos Sąjungos teisės į grąžintinas sumas.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su susigrąžinimo būdais, įskaitant susigrąžinimą įskaitymo būdu, išieškojimo procedūrą, kai skola negrąžinama geranoriškai, papildomą mokėjimo laiką, baudų ir kitų nuobaudų išieškojimą, išieškojimo atšaukimą ir nustatytos gautinos sumos panaikinimą.

3. Valstybės narės visų pirma atsakingos už kontrolės ir audito vykdymą ir už netinkamai panaudotų sumų susigrąžinimą, kaip numatyta konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse. Jei valstybės narės aptinka pažeidimus ir juos ištaiso savo sąskaita, joms netaikomas Komisijos finansinių klaidų ištaisymas, susijęs su tais pažeidimais.

4. Komisija ištaiso valstybių narių finansines klaidas, kad iš Sąjungos lėšų nebūtų dengiamos išlaidos, atsirandančios pažeidžiant taikomus teisės aktus. Komisija savo finansinių klaidų ištaisymą pagrindžia netinkamai išleistų sumų nustatymu ir finansiniu poveikiu biudžetui. Jei tokios sumos negali būti tiksliai nustatytos, Komisija gali taikyti ekstrapoliuoto ar nustatyto dydžio pataisą pagal konkretiems sektoriams taikomas taisykles.

Komisija, nustatydama finansinės pataisos sumą, atsižvelgia į taikomų teisės aktų pažeidimo pobūdį ir sunkumą ir finansines pasekmes biudžetui, apimant valdymo ir kontrolės sistemų trūkumų atvejus.

Finansinių klaidų ištaisymo nustatymo kriterijai ir taikoma procedūra gali būti apibrėžti konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse.

5. Ekstrapoliuoto ar nustatyto dydžio pataisų taikymo metodologija nustatoma laikantis konkretiems sektoriams taikomų taisyklių siekiant sudaryti sąlygas Komisijai apsaugoti Sąjungos finansinius interesus.

1. Nedarant poveikio konkrečių reglamentų nuostatoms ir Sprendimo 2007/436/EB, Euratomas taikymui, Sąjungos teisėms į grąžintinas sumas trečiųjų šalių atžvilgiu ir trečiųjų šalių teisėms į grąžintinas sumas Sąjungos atžvilgiu taikomas penkerių metų senaties terminas.

2. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles dėl senaties termino.

Iškėlus nemokumo bylą, Sąjungos teisėms į grąžintinas sumas teikiama tokia pati pirmenybė kaip viešojo sektoriaus įstaigų panašaus pobūdžio teisėms valstybėse narėse, kuriose vykdoma išieškojimo procedūra.

1. Sumos, gautos baudų, nuobaudų ir sankcijų pavidalu, taip pat bet kurios dėl jų susikaupusios palūkanos arba kitos pajamos į biudžetą nėra įrašomos kaip biudžeto įplaukos tol, kol sprendimus, pagal kuriuos jos yra paskirtos, gali panaikinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.

2. Pirmoje dalyje nurodytos sumos kuo greičiau įrašomos į biudžetą kaip biudžeto įplaukos vėliausiai tais metais, kurie eina po to, kai išnaudojamos visos teisinės gynimo priemonės. Sumos, kurios turi būti grąžintos jas sumokėjusiam subjektui pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą, neįrašomos kaip biudžeto įplaukos.

3. 1 dalis netaikoma sprendimams dėl sąskaitų tvirtinimo ar finansinių klaidų ištaisymo.

4. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles dėl sumų iš baudų, nuobaudų ir susikaupusių palūkanų.

1. Kiekvienas išlaidų punktas turi turėti nustatytą paskirtį, būti patvirtintas, jam turi būti išduotas leidimas ir jis turi būti išmokėtas.

2. Išskyrus asignavimus, kurie gali būti vykdomi be pagrindinio teisės akto pagal 54 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos e punktą, prieš išlaidų paskirties nustatymą institucija arba kitos institucijos, kurioms institucija yra perdavusi tokius įgaliojimus, priima finansavimo sprendimą.

3. 2 dalyje nurodytame finansavimo sprendime pateikiama informacija apie tai, kokio tikslo siekiama, kokių rezultatų tikimasi, kokius įgyvendinimo metodus ketinama taikyti ir bendra finansavimo suma. Į jį taip pat įtraukiamas veiksmų, kuriuos ketinama finansuoti, aprašymas, nurodoma kiekvienai operacijai skirta suma ir pateikiamas preliminarus įgyvendinimo tvarkaraštis.

Netiesioginio valdymo atveju finansavimo sprendime taip pat nurodomas subjektas ar asmuo, kuriam pavedamos biudžeto vykdymo užduotys pagal 58 straipsnio 1 dalies c punktą, kriterijai, kuriais vadovautasi pasirenkant subjektą ar asmenį, ir jam pavestos užduotys.

4. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles dėl finansavimo sprendimų.

1. Biudžetinis įsipareigojimas – tai operacija, kuria rezervuojamas asignavimas, būtinas būsimiems mokėjimams vykdant teisinius įsipareigojimus padengti.

Teisinis įsipareigojimas – tai veiksmas, kuriuo leidimus suteikiantis pareigūnas prisiima arba nustato įsipareigojimą, dėl kurio iš biudžeto yra mokamos lėšos.

Biudžetinius įsipareigojimus ir teisinius įsipareigojimus priima tas pats leidimus suteikiantis pareigūnas, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, numatytus pagal šį reglamentą priimtuose deleguotuose aktuose.

2. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su įsipareigojimų rūšimis, bendrųjų įsipareigojimų priėmimu, vienu parašu ir administracinėmis išlaidomis, dengiamomis iš laikinųjų įsipareigojimų.

4. Biudžetiniai įsipareigojimai veiksmams, kurie tęsiasi daugiau kaip vienus finansinius metus, gali būti suskaidyti į mokamas per keletą metų metines dalis tik tuo atveju, kai taip yra numatyta pagrindiniame teisės akte, arba su tuo susijusioms administracinėms išlaidoms padengti.

1. Kiekvienai priemonei, dėl kurios gali atsirasti iš biudžeto padengiamų išlaidų, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, prieš prisiimdamas teisinį įsipareigojimą trečiosioms šalims arba pervesdamas lėšas į patikos fondą pagal 187 straipsnį, prisiima biudžetinį įsipareigojimą.

2. Pareiga prisiimti biudžetinį įsipareigojimą prieš prisiimant teisinį įsipareigojimą, kaip numatyta 1 dalyje, netaikoma teisiniams įsipareigojimams, prisiimtiems po krizės paskelbimo, vykdant veiklos tęstinumo planą laikantis tvarkos, kurią priėmė Komisija arba bet kuri kita institucija remdamasi savo administraciniu savarankiškumu.

3. 1 dalyje nustatyta pareiga netaikoma humanitarinės pagalbos operacijų, civilinės saugos operacijų ir krizių valdymo pagalbos atvejais, jei siekiant efektyvios Sąjungos intervencijos reikalaujama, kad Sąjunga nedelsiant prisiimtų teisinį įsipareigojimą trečiųjų šalių atžvilgiu, o iš anksto prisiimti individualų biudžetinį įsipareigojimą neįmanoma. Biudžetinis įsipareigojimas prisiimamas iš karto po to, kai prisiimamas teisinis įsipareigojimas trečiųjų šalių atžvilgiu.

4. Atsižvelgiant į specialias antros dalies IV antraštinės dalies nuostatas, bendrieji biudžetiniai įsipareigojimai turi apimti visą atitinkamų individualių teisinių įsipareigojimų, prisiimtų iki n+1 metų gruodžio 31 d., sumą.

Atsižvelgiant į 85 straipsnio 4 dalį ir 203 straipsnio 2 dalį, individualūs teisiniai įsipareigojimai, susiję su individualiais arba preliminariais biudžetiniais įsipareigojimais, sudaromi iki n metų gruodžio 31 d.

Pirmoje ir antroje pastraipose nurodytų laikotarpių pabaigoje atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas panaikina visus su nepanaudotu tokių biudžetinių įsipareigojimų likučiu susijusius įsipareigojimus.

Prieš pasirašant kiekvieną individualaus teisinio įsipareigojimo sumą, priimtą pagal bendrąjį biudžetinį įsipareigojimą, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas ją įregistruoja biudžetinėse sąskaitose ir priskiria bendrajam biudžetiniam įsipareigojimui.

5. Biudžetiniams ir teisiniams įsipareigojimams, kurie tęsiasi ilgiau kaip vienus finansinius metus, išskyrus personalo išlaidoms, nustatoma galutinė įvykdymo data, vadovaujantis patikimo finansų valdymo principu.

Visos tokių įsipareigojimų dalys, kurios nėra įvykdytos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos datos, panaikinamos, vadovaujantis 15 straipsniu.

Biudžetinio įsipareigojimo suma, atitinkanti teisinį įsipareigojimą, pagal kurį, kaip nurodyta 90 straipsnyje, nebuvo atliktas mokėjimas per dvejus metus po teisinio įsipareigojimo pasirašymo, yra panaikinama, išskyrus, kai ta suma susijusi su atveju, kai vyksta bylinėjimasis teisme arba arbitraže, arba kai egzistuoja specialios sąlygos, nurodytos konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse.

6. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su biudžetiniais ir teisiniais įsipareigojimais, taip pat atskirų įsipareigojimų registravimu.

1. Priimdamas biudžetinį įsipareigojimą, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas užtikrina, kad:

2. Registruodamas teisinį įsipareigojimą fiziniu arba elektroniniu parašu, leidimus suteikiantis pareigūnas užtikrina, kad:

3. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su įsipareigojimams taikomais patikrinimais.

1. Išlaidų patvirtinimas yra veiksmas, kuriuo atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas:

2. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su išlaidų patvirtinimu, įskaitant personalo išlaidų patvirtinimą išmokėjimui, tarpinių išmokų ir likučio patvirtinimą išmokėjimui teikiant dotacijas ir sudarant viešųjų pirkimų sutartis, išankstinio finansavimo mokėjimų patvirtinimą ir „patvirtinta išmokėti“ ir „tvirtinu, teisinga“ formas.

1. Leidimas išlaidoms – tai veiksmas, kuriuo atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, patikrinęs, kad asignavimai egzistuoja, ir išdavęs mokėjimo pavedimą, nurodo apskaitos pareigūnui apmokėti išlaidų sumą, kurią atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas patvirtino.

Jeigu periodiniai mokėjimai yra susiję su teikiamomis paslaugomis, įskaitant nuomos paslaugas, arba su pristatomomis prekėmis, leidimus suteikiantis pareigūnas, atsižvelgdamas į savo rizikos analizę, gali duoti nurodymą taikyti tiesioginio debeto sistemą.

2. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su leidimu išlaidoms, taip pat su privaloma informacija ant mokėjimo pavedimų ir leidimus suteikiančio pareigūno vykdomais mokėjimo pavedimų patikrinimais.

1. Mokėjimas atliekamas, pateikus įrodymus, kad atitinkamas veiksmas atitinka pagrindinio teisės akto arba sutarties nuostatas, ir susideda iš vienos ar kelių šių operacijų:

2. Biudžeto apskaitoje, įrašant skirtingų rūšių mokėjimus, nurodytus 1 dalyje, būtina kiekvieną mokėjimą atskirti.

3. Į 152 straipsnyje nurodytas apskaitos taisykles įtraukiamos išankstinio finansavimo patvirtinimo sąskaitose ir sąnaudų atitikimo reikalavimams pripažinimo taisyklės.

4. Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas reguliariai tvirtina išankstinio finansavimo mokėjimus, atsižvelgdamas į susijusio projekto ekonominį pobūdį ir laiką.

Kai atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas mano, kad reikalauti finansinės ataskaitos iš naudos gavėjų ir sutarties šalių yra neefektyvu, dotacijų ar sutarčių, kurių vertė daugiau nei 5 000 000 EUR, atveju jis turi iš jų bent kartą per metus gauti informaciją apie kaupiamąsias išlaidas.

Antroje pastraipoje numatytu tikslu į sutartis, sprendimus ir susitarimus dėl dotacijų bei įgaliojimų perdavimo susitarimus įtraukiamos atitinkamos nuostatos.

Ši dalis nedaro poveikio konkrečioms taisyklėms, nustatytoms antros dalies IV antraštinėje dalyje.

5. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su mokėjimų rūšimis ir patvirtinamaisiais dokumentais.

Apskaitos pareigūnas išlaidų mokėjimus atlieka neviršydamas turimų lėšų.

2. Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali nutraukti mokėjimo terminą, jei:

Jei atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gauna informaciją, dėl kurios kyla abejonių dėl mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų tinkamumo, šis pareigūnas gali sustabdyti mokėjimo terminą, kad būtų galima patikrinti, įskaitant patikras vietoje, kad išlaidos iš tikrųjų yra tinkamos.

4. Jei sustabdymo laikotarpis ilgesnis nei du mėnesiai, kreditorius gali prašyti, kad atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas priimtų sprendimą dėl sustabdymo tęstinumo.

5. Išskyrus valstybių narių atveju, praėjus 1 dalyje nustatytiems terminams, kreditorius turi teisę gauti delspinigius.

6. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su mokėjimų terminais ir aplinkybių, kuriomis kreditoriai, kuriems pavėluota išmokėti, turi teisę gauti delspinigius, kurie įrašomi į eilutę, iš kurios išmokėta pagrindinė suma, apibrėžimu.

1. Kai įplaukos ir išlaidos valdomos kompiuterių sistemomis, dokumentai gali būti pasirašyti kompiuterine arba elektronine tvarka.

2. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles dėl operacijų elektroninio valdymo.

Institucijoms ir valstybėms narėms iš anksto susitarus, dokumentai tarp jų gali būti siunčiami elektroninėmis priemonėmis.

1. Pagal pasidalijamąjį valdymą bet koks oficialus valstybių narių ir Komisijos keitimasis informacija vykdomas taikant priemones, nurodytas konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse. Tos taisyklės užtikrina surinktų ar kitaip gautų dokumentų ir persiųstų biudžeto valdymo duomenų sąveiką.

2. Institucijos, vykdomosios įstaigos ir 208 straipsnyje nurodytos įstaigos nustato ir taiko bendrus keitimosi informacija elektroniniu būdu su trečiosiomis šalimis, kurios dalyvauja viešųjų pirkimų ir dotacijų procedūrose, standartus. Visų pirma jos kuo aktyviau kuria ir taiko bendrus duomenų, perduotų vykdant dotacijų ir viešųjų pirkimų procedūras, perdavimo, saugojimo ir tvarkymo standartus ir šiuo tikslu nustato bendrą keitimosi elektroniniais duomenimis vietą pareiškėjams, kandidatams ir konkurso dalyviams.

3. Komisija reguliariai teikia Europos Parlamentui ir Tarybai e. valdžios įgyvendinimo pažangos ataskaitą.

1. Įgaliojimus suteikiantis pareigūnas nedelsdamas praneša apie būtinybę pateikti įrodymus ir (arba) dokumentus, jų formą ir informaciją, kurią būtina įtraukti, taip pat prireikus preliminarų sutarties sudarymo procedūros užbaigimo tvarkaraštį paskelbiama.

2. Jei dėl akivaizdžios rašybos klaidos, kurią padarė pareiškėjas ar konkurso dalyvis, pareiškėjas ar konkurso dalyvis nepateikia įrodymų arba netinkamai suformuluoja pareiškimą, vertinimo komitetas arba, prireikus, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, išskyrus tinkamai pagrįstais atvejais, prašo, kad pareiškėjas arba konkurso dalyvis pateiktų trūkstamą informaciją arba paaiškintų patvirtinamuosius dokumentus. Tokia informacija arba paaiškinimai nekeičia iš esmės pasiūlymo arba konkurso sąlygų.

Jei leidimus suteikiančio pareigūno sudarytas procedūrinis aktas neigiamai veikia pareiškėjo ar konkurso dalyvio, naudos gavėjo ar rangovo teises, jame nurodoma, kokiomis administracinėmis ir (arba) teisinėmis teisių gynimo priemonėmis galima užginčyti šį aktą.

Visų pirma nurodoma, kokių teisių gynimo priemonių esama, kokiai institucijai ar institucijoms galima teikti prašymą dėl užginčijimo ir per kiek laiko tai reikia padaryti.

1. Kiekviena institucija sukuria vidaus audito funkciją, kuri vykdoma pagal atitinkamus tarptautinius standartus. Institucijos paskirtas vidaus auditorius yra jai atskaitingas už tinkamo biudžeto vykdymo sistemų veikimo ir procedūrų patikrą. Vidaus auditorius negali būti nei leidimus suteikiantis pareigūnas, nei apskaitos pareigūnas.

2. EIVT vidaus audito reikmėms, Sąjungos delegacijų vadovams, veikiantiems kaip perįgalioti leidimus suteikiantys pareigūnai pagal 56 straipsnio 2 dalį, perduotą finansų valdymą tikrina Komisijos vidaus auditorius.

Komisijos vidaus auditorius taip pat veikia kaip EIVT vidaus auditorius, kiek tai susiję su biudžeto EIVT skirsnių vykdymu, laikantis 213 straipsnio.

3. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su vidaus auditoriaus skyrimu.

1. Vidaus auditorius pataria savo institucijai dėl rizikos valdymo, pareikšdamas nepriklausomas nuomones dėl valdymo ir kontrolės sistemų kokybės bei teikdamas rekomendacijas, kaip patobulinti operacijų vykdymo sąlygas ir skatinti patikimą finansų valdymą.

2. Vykdydamas savo pareigas, vidaus auditorius atlieka visos institucijos veiklos ir visų departamentų auditą. Vidaus auditoriui prieinama visa be jokių apribojimų informacija, kurios jam reikia savo pareigoms atlikti prireikus ir vietoje, įskaitant valstybes nares ir trečiąsias šalis.

Vidaus auditorius atsižvelgia į leidimus suteikiančių pareigūnų metinę ataskaitą ir visą kitą nurodytą informaciją.

3. Vidaus auditorius praneša institucijai savo nustatytus faktus ir rekomendacijas. Institucija užtikrina, kad būtų imtasi priemonių, atitinkančių po audito pateiktas rekomendacijas. Vidaus auditorius institucijai taip pat pateikia metinę vidaus audito ataskaitą, nurodydamas, kiek ir kokios rūšies vidaus auditų atlikta, kokios rekomendacijos pateiktos ir kokių veiksmų imtasi dėl tų rekomendacijų.

4. Institucija sudaro galimybę susipažinti su vidaus auditoriaus kontaktiniais duomenimis bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, dalyvaujančiam išlaidų operacijose, kad būtų galima konfidencialiai kreiptis į vidaus auditorių.

5. Kiekvienais metais institucija Europos Parlamentui ir Tarybai siunčia ataskaitą – atliktų vidaus auditų skaičių ir rūšių, pateiktų rekomendacijų ir veiksmų, kurių imtasi dėl tų rekomendacijų, santrauką.

6. Vidaus auditoriaus ataskaitos ir išvados, taip pat institucijos pranešimas turi būti prieinami visuomenei tik po to, kai vidaus auditorius patvirtina veiksmus, kurių imtasi dėl rekomendacijų.

7. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su vidaus auditoriaus įgaliojimais ir pareigomis.

1. Institucija nustato specialias vidaus auditoriui taikomas taisykles, kurios garantuoja vidaus auditoriaus visišką nepriklausomumą atliekant savo pareigas ir kuriomis nustatoma vidaus auditoriaus atsakomybė.

Jei vidaus auditorius yra etatinis darbuotojas, savo išimtines audito funkcijas jis vykdo visiškai nepriklausomai ir prisiima atsakomybę, kaip nurodyta Tarnybos nuostatuose ir pagal šį reglamentą priimtuose deleguotuose aktuose.

2. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su vidaus auditoriaus nepriklausomumu ir atsakomybe, įskaitant vidaus auditoriaus teisę pateikti ieškinį Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.

1. Viešųjų pirkimų sutartys – atlygintinės sutartys, kurias raštu sudaro vienas arba daugiau ūkinės veiklos vykdytojų ir viena arba daugiau perkančiųjų institucijų, kaip apibrėžta 117 ir 190 straipsniuose, kad už visą arba iš dalies iš biudžeto sumokėtą kainą jos įgytų kilnojamojo arba nekilnojamojo turto, joms būtų vykdomi darbai arba teikiamos paslaugos.

2. Bendrosios sutartys – vieno arba daugiau ūkinės veiklos vykdytojų ir vienos arba daugiau perkančiųjų institucijų sudarytos sutartys, kuriomis siekiama nustatyti sutarčių, kurios bus sudaromos per tam tikrą laikotarpį, sąlygas, visų pirma nustatyti kainą ir prireikus numatyti kiekį. Jas reglamentuoja šios antraštinės dalies nuostatos, susijusios su sutarties sudarymo procedūra, įskaitant reklamą.

3. Išskyrus 106–109 straipsnius, ši antraštinė dalis netaikoma dotacijoms arba techninės pagalbos sutartims su Europos investicijų banku arba EIB.

3a. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su viešųjų pirkimų sutarčių apibrėžtimi ir taikymo sritimi, įskaitant bendrąsias sutartis ir specialiąsias sutartis.

1. Visos viešųjų pirkimų, visiškai arba iš dalies finansuojamų iš biudžeto, sutartys sudaromos laikantis skaidrumo, proporcingumo, vienodų sąlygų ir nediskriminavimo principų.

2. Visoms viešųjų pirkimų sutartims sudaryti kuo plačiau skelbiami konkursai, išskyrus atvejus, kai taikoma derybų procedūra, nurodyta 104 straipsnio 1 dalies d punkte.

Perkančiosios institucijos netaiko bendrųjų sutarčių netinkamai arba nesiima veiksmų, kurių tikslas arba poveikis – užkirsti kelią konkurencijai, ją apriboti arba iškraipyti.

1. Visas sutartis, viršijančias 118 arba 190 straipsnyje numatytas ribas, perkančiosios institucijos skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Skelbimai dėl sutarčių skelbiami iš anksto, išskyrus 104 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, ir paslaugų sutartis, kurioms taikomas 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešųjų darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (17) II B priedas.

Kai sutartis jau sudaryta, tam tikros informacijos galima neskelbti, jei tai trukdytų taikyti teisės aktus, prieštarautų viešiesiems interesams, kenktų teisėtiems viešųjų arba privačių įmonių verslo interesams ar iškraipytų jų sąžiningą konkurenciją.

2. Pranešimai apie sutartis, kurių vertė mažesnė už 118 ar 190 straipsnyje nustatytas ribines vertes, bei apie paslaugų sutartis, nurodytas Direktyvos 2004/18/EB II B priede, skelbiami tinkamomis priemonėmis.

2a. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su sutarčių ir pranešimų skelbimo reikalavimais.

Kai viešųjų pirkimų sutartimi arba bendrąja sutartimi yra suinteresuotos dvi arba daugiau institucijų, vykdomųjų įstaigų arba 208 ir 209 straipsniuose nurodytų įstaigų ir jeigu galima pasiekti didesnį veiksmingumą, atitinkamos perkančiosios institucijos siekia vykdyti tarpinstitucinę viešųjų pirkimų procedūrą.

Kai viešųjų pirkimų sutarties arba bendrosios sutarties reikia institucijos ir valstybės narės vienos ar daugiau perkančiųjų institucijų bendram veiksmui vykdyti, institucija ir perkančiosios institucijos gali bendrai vykdyti viešųjų pirkimų procedūrą tam tikrose situacijose, kurios turi būti apibūdintos pagal šį reglamentą priimtuose deleguotuose aktuose.

Viešųjų pirkimų procedūra gali būti bendrai vykdoma su Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėmis ir Sąjungos šalimis kandidatėmis, jei ši galimybė konkrečiai numatyta dvišalėje ar daugiašalėje sutartyje.

2. Sutartims, kurių vertė mažesnė už 118 arba 190 straipsnyje nurodytas ribas, taikyti derybų procedūrą leidžiama tik tais atvejais, kurie yra numatyti pagal šį reglamentą priimtuose deleguotuose aktuose.

3. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su viešųjų pirkimų procedūrų rūšimis, bendru pirkimu, mažos vertės sutartimis ir mokėjimu pagal sąskaitas faktūras.

Konkurso dokumentuose pateikiamas išsamus, aiškus ir tikslus sutarties dalyko aprašas ir nurodomi sutarčiai taikomi draudimo dalyvauti, atrankos ir sutarties sudarymo kriterijai.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su konkurso dokumentų turiniu, taip pat galimybe ir sąlygomis koreguoti kainą ir technines specifikacijas.

1. Kandidatams arba konkurso dalyviams neleidžiama dalyvauti viešųjų pirkimų procedūroje, jeigu:

Pirmos pastraipos a–d punktai netaikomi prekių pirkimui ypač palankiomis sąlygoms iš tiekėjo, kuris galutinai nutraukia savo verslo veiklą, arba iš bankrutuojančios įmonės administratorių arba likvidatorių, jeigu susitarta su kreditoriais, arba pagal nacionalinę teisę vykdoma tokio paties pobūdžio procedūra.

Pirmos pastraipos b ir e punktai netaikomi, kai kandidatai arba konkurso dalyviai gali įrodyti, kad jiems atstovaujančių, sprendimus priimančių arba juos kontroliuojančių asmenų, kuriems taikomas pirmos pastraipos b arba e punkte nurodytas sprendimas, atžvilgiu imtasi tinkamų priemonių.

2. Derybų procedūros atveju, kai dėl techninių arba meninių priežasčių, arba dėl priežasčių, susijusių su išskirtinių teisių apsauga, sutartis gali būti sudaryta tik su konkrečiu ūkinės veiklos vykdytoju, institucija gali nuspręsti nedrausti atitinkamam ūkinės veiklos vykdytojui dalyvauti viešųjų pirkimų procedūroje dėl priežasčių, nurodytų 1 dalies pirmos pastraipos a, c ir d punktuose, jeigu tai būtina, kad būtų užtikrintas institucijos darbo tęstinumas. Tokiais atvejais institucija tinkamai pagrindžia savo sprendimą.

3. Kandidatai arba konkurso dalyviai patvirtina, kad jie nėra patekę nei į vieną iš 1 dalyje išvardytų situacijų. Tačiau perkančioji institucija gali nereikalauti tokio patvirtinimo labai mažos vertės sutarčių atveju.

Siekdamas tinkamai taikyti 1 dalį, kandidatas arba konkurso dalyvis, perkančiajai institucijai bet kada paprašius:

4. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles:

1. Sutartis nesudaroma su kandidatais arba konkurso dalyviais, kurie su šia sutartimi susijusios viešųjų pirkimų procedūros metu:

2. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su viešųjų pirkimų procedūros metu taikytinais draudimo dalyvauti viešųjų pirkimų procedūroje kriterijais ir nustatymu, kokie įrodymai gali būti laikomi pakankamais, kad būtų galima parodyti, jog nesusidarė padėtis, kai draudžiama dalyvauti konkurse. Be to, susidarius padėčiai, kai draudžiama dalyvauti konkurse, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, susijusius su draudimo dalyvauti konkurse trukme.

1. Komisija sudaro ir administruoja draudimo dalyvauti centrinę duomenų bazę. Joje laikomi duomenys apie kandidatus ir konkurso dalyvius, kurie yra patekę į vieną iš situacijų, nurodytų 106 straipsnyje, 109 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte ir 109 straipsnio 2 dalies a punkte. Ta duomenų bazė yra bendra institucijoms, vykdomosioms įstaigoms ir 208 straipsnyje nurodytoms įstaigoms. Europos Parlamentui ir Tarybai kasmet pateikiama informacija apie naujų atvejų skaičių ir apie bendrą į duomenų bazę įtrauktų atvejų skaičių.

2. Valstybių narių ir trečiųjų šalių institucijos ir įstaigos, kurios nėra nurodytos 1 dalyje, dalyvaujančios vykdant biudžetą pagal 58 ir 61 straipsnius, atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui perduoda informaciją apie kandidatus ir konkurso dalyvius, kurie yra patekę į vieną iš 106 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos e punkte nurodytų situacijų, kai atitinkamo ūkinės veiklos vykdytojo veikla kenkė Sąjungos finansiniams interesams. Tas leidimus suteikiantis pareigūnas gauna šią informaciją ir paprašo, kad apskaitos pareigūnas įvestų ją į duomenų bazę.

Pirmoje pastraipoje nurodytos institucijos ir įstaigos turi galimybę naudotis duomenų bazėje esančia informacija ir atitinkamais atvejais bei savo atsakomybe gali atsižvelgti į ją sudarydami sutartis, susijusias su biudžeto vykdymu.

3. ECB, EIB ir Europos investicijų fondas taip pat turi galimybę naudotis informacija, įtraukta į duomenų bazę, kad apsaugotų savo lėšas, ir atitinkamais atvejais ir savo atsakomybe gali į šią informaciją atsižvelgti sudarydami sutartis pagal savo viešųjų pirkimų taisykles.

Jie praneša Komisijai informaciją apie kandidatus ir konkurso dalyvius, kurie yra patekę į vieną iš 106 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos e punkte nurodytų situacijų, kai konkrečių ūkinės veiklos vykdytojų elgesys pakenkė Sąjungos finansiniams interesams.

4. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su draudimo dalyvauti viešųjų pirkimų procedūroje centrine duomenų baze, įskaitant duomenų bazės naudojimo standartizuotų procedūrų ir techninių specifikacijų aprašymą.

4a. Trečiųjų šalių institucijoms prieigą galima suteikti tik tada, kai laikomasi Reglamento (EB) Nr. 45/2001 9 straipsnio reikalavimų, ir atskirai įvertinus kiekvieną atvejį.

1. Perkančioji institucija gali skirti administracines ir (arba) finansines nuobaudas:

Tačiau visais atvejais perkančioji institucija atitinkamam asmeniui pirmiausia suteikia galimybę pateikti savo pastabas.

2. 1 dalyje nurodytos nuobaudos yra proporcingos sutarties svarbai ir nusižengimo sunkumui ir gali būti tokios:

3. Siekdamos sustiprinti Sąjungos finansinių interesų apsaugą, institucijos, laikydamosi proporcingumo principo, gali nuspręsti paskelbti savo sprendimus, pagal kuriuos skiriamos 1 dalyje nurodytos administracinės arba finansinės nuobaudos, po to, kai visapusiškai įvykdoma 1 dalyje nurodyta procedūra.

Priimant sprendimą paskelbti sprendimą, pagal kurį skiriamos pirmoje pastraipoje nurodytos administracinės arba finansinės nuobaudos, visų pirma atsižvelgiama į nusižengimo rimtumą, įskaitant jo poveikį Sąjungos finansiniams interesams ir įvaizdžiui, į nuo nusižengimo įvykdymo praėjusį laiką, nusižengimo trukmę ir pasikartojimą, atitinkamo subjekto ketinimus arba aplaidumo laipsnį bei priemones, kurių ėmėsi atitinkamas subjektas, kad ištaisytų padėtį.

Sprendimas dėl paskelbimo įtraukiamas į sprendimą, pagal kurį skiriamos administracinės arba finansinės nuobaudos, ir jame aiškiai numatomas sprendimo, pagal kurį skiriamos nuobaudos, arba jo santraukos paskelbimas institucijos interneto svetainėje.

Siekiant užtikrinti atgrasomąjį poveikį, paskelbtoje santraukoje nurodomas asmens, kuris atsakingas už nusižengimą, vardas ir pavardė, trumpas nusižengimo aprašymas, susijusi programa ir draudimo dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose trukmė ir (arba) finansinių nuobaudų suma.

Sprendimas skelbiamas tik tuomet, kai panaudojamos visos kitos teisės gynimo priemonės, nukreiptos prieš sprendimą, arba kai baigiasi teisių gynimo priemonės terminai, ir sprendimas skelbiamas interneto svetainėje tol, kol pasibaigs draudimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose terminas arba kol pasibaigs šešių mėnesių po finansinių nuobaudų sumokėjimo laikotarpis, jeigu šios nuobaudos – vienintelė nustatyta priemonė.

Fizinių asmenų atvejais sprendimas dėl paskelbimo priimamas tinkamai atsižvelgiant į teisę į privatų gyvenimą ir į Reglamente (EB) Nr. 45/2001 numatytas teises.

4. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su įvairiomis administracinėmis ir finansinėmis nuobaudomis, skiriamomis konkurso dalyviams ar kandidatams, kurie pateikė klaidingą informaciją, padarė esminių klaidų, pažeidimų ar sukčiavo arba buvo pripažinti kaltais dėl to, kad rimtai pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus.

1. Sutartys sudaromos remiantis konkurso turiniui taikomais sutarties sudarymo kriterijais, patikrinus ūkinės veiklos vykdytojų, kuriems leidžiama dalyvauti pagal 106 ir 107 straipsnius bei 109 straipsnio 2 dalies a punktą, pajėgumus pagal atrankos kriterijus, nustatytus konkurso skelbimo dokumentuose.

2. Sutartys sudaromos taikant automatinę sutarties sudarymo procedūrą arba ekonominiu požiūriu geriausio pasiūlymo procedūrą.

3. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, susijusius su atrankos ir sutarties sudarymo kriterijų apibrėžimu. Be to, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, susijusius su dokumentais, kurie įrodo ekonominius ir finansinius pajėgumus, techninių ir profesinių gebėjimų įrodymu ir išsamiomis taisyklėmis dėl elektroninių aukcionų ir neįprastai mažų kainų pasiūlymais.

1. Pasiūlymų pateikimo tvarka turi būti užtikrinta reali konkurencija ir pasiūlymų turinio konfidencialumas iki tol, kol vokai bus vienu metu atplėšti.

2. Komisija, imdamasi atitinkamų priemonių ir laikydamasi 95 straipsnyje nurodytos tvarkos, užtikrina, kad konkurso dalyviai galėtų įrašyti su konkursu susijusius duomenis ir pateikti bet kokius patvirtinamuosius įrodymus elektronine forma (e. viešieji pirkimai).

Komisija iki 2014 m. spalio 28 d. ir vėliau reguliariai Europos Parlamentui ir Tarybai teikia šios nuostatos įgyvendinimo pažangos ataskaitą.

3. Jeigu nustatoma, kad tai tinkama ir proporcinga, perkančioji institucija gali reikalauti, kad konkurso dalyviai iš anksto pateiktų garantiją, kad paduoti pasiūlymai nebus atsiimti.

4. Išskyrus nedidelės vertės sutartis, nurodytas 104 straipsnio 3 dalyje, prašymus leisti dalyvauti ir pasiūlymus atidaro tam tikslui paskirta vokų atplėšimo komisija. Bet kurie pasiūlymai arba prašymai leisti dalyvauti, kurie komisijos pripažįstami kaip neatitinkantys nustatytų sąlygų, atmetami.

5. Visi prašymai leisti dalyvauti arba pasiūlymai, kuriuos vokų atplėšimo komisija pripažįsta atitinkančiais nustatytas sąlygas, įvertinami remiantis kriterijais, numatytais konkurso skelbimo dokumentuose, siekiant pasiūlyti perkančiajai institucijai sudaryti sutartį arba surengti elektroninį aukcioną.

6. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su pasiūlymų pateikimu ir pasiūlymų ir prašymų dalyvauti gavimo terminų nustatymu, taip pat laiko, skirto susipažinti su konkurso skelbimo dokumentais, ir terminų skubos atvejais nustatymu. Be to, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, susijusius su įvairiais bendravimo būdais ir išsamiomis taisyklėmis dėl pasiūlymo garantijos galimybės, pasiūlymų vokų atplėšimu, prašymais dalyvauti ir pasiūlymų ir prašymų dalyvauti vertinimo komitetu.

1. Vykstant viešųjų pirkimų procedūrai, perkančioji institucija ir kandidatai arba konkurso dalyviai bendrauja taip, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir vienodos sąlygos. Sutarties sąlygos arba pradinės konkurso sąlygos nekeičiamos.

2. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su vienodų sąlygų ir skaidrumo principais. Be to, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, susijusius su kontaktais, kuriuos gali turėti perkančiosios institucijos ir konkurso dalyviai per sutarties sudarymo procedūrą, minimaliais vertinimo protokolo reikalavimais ir pagrindinėmis sprendimo, kurį priėmė perkančioji institucija, detalėmis.

1. Leidimus suteikiantis pareigūnas, remdamasis atrankos ir sutarties sudarymo kriterijais, nustatytais iš anksto konkurso skelbimo dokumentuose ir viešųjų pirkimų taisyklėse, sprendžia, su kuo sudaroma sutartis.

2. Perkančioji institucija visiems kandidatams arba konkurso dalyviams, kurių prašymai leisti dalyvauti arba pasiūlymai buvo atmesti, praneša motyvus, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas, ir status quo laikotarpio, nurodyto 118 straipsnio 2 dalyje, trukmę. Perkančioji institucija praneša visiems konkurso dalyviams, kurie atitiko draudimo dalyvauti viešųjų pirkimų procedūroje ir atrankos kriterijus ir kurie raštu prašo tokios informacijos, apie nugalėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, taip pat konkurso dalyvio, su kuriuo sudaroma sutartis, pavadinimą.

Tačiau tam tikros informacijos negalima atskleisti, jei toks atskleidimas trukdytų taikyti teisės aktus, prieštarautų viešiesiems interesams arba kenktų teisėtiems viešųjų ar privačių įmonių verslo interesams, arba iškraipytų tų įmonių sąžiningą konkurenciją.

3. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su sprendimu sudaryti sutartį ir sutarties pasirašymu bei jos įgyvendinimu.

Kol sutartis dar nepasirašyta, perkančioji institucija gali arba atsisakyti viešųjų pirkimų, arba atšaukti sutarties sudarymo procedūrą, ir tokiu atveju kandidatai arba konkurso dalyviai neturi teisės gauti kompensaciją.

Sprendimas pagrindžiamas, ir apie jį pranešama kandidatams arba konkurso dalyviams.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su viešųjų pirkimų procedūros atšaukimu.

Išskyrus atvejus, kai sudaromos mažos vertės sutartys, jeigu nustatoma, kad tai tinkama ir proporcinga, kiekvienu konkrečiu atveju, atlikusi rizikos analizę, perkančioji institucija gali reikalauti, kad rangovai pateiktų garantiją, siekiant:

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su garantijomis, kurių reikalaujama iš sutarties dalyvių, įskaitant rizikos analizės kriterijus.

1. Kai vykdant sutarties sudarymo procedūrą padaryta esminių klaidų, pažeidimų arba sukčiauta, perkančioji institucija sustabdo procedūrą ir gali imtis visų reikalingų priemonių, įskaitant procedūros nutraukimą.

Kai nustačius konkurso nugalėtoją paaiškėja, kad vykdant sutarties sudarymo procedūrą arba sutartį padaryta esminių klaidų, pažeidimų arba sukčiauta, perkančioji institucija, atsižvelgdama į einamąjį procedūros etapą, gali nesudaryti sutarties arba sustabdyti jos vykdymą, arba atitinkamais atvejais ją nutraukti.

Kai už tas klaidas, pažeidimus arba sukčiavimą atsakingas rangovas, perkančioji institucija gali taip pat atsisakyti mokėti, susigrąžinti jau išmokėtas sumas arba gali nutraukti visas su tuo rangovu sudarytas sutartis, atsižvelgdama į klaidų, pažeidimų arba sukčiavimo sunkumą.

2. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles dėl laikino sutarties sustabdymo, jeigu esama klaidų, pažeidimų arba sukčiavimo atvejų.

Nuostatos, taikomos sutartims, kurias institucijos sudaro savo pačių sąskaita

1. Institucijos laikomos perkančiosiomis institucijomis, kai jos sudaro sutartis savo pačių sąskaita. Pagal 65 straipsnį jos perduoda reikiamus įgaliojimus perkančiosios institucijos funkcijai vykdyti.

2. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su perkančiosios institucijos funkcijos perdavimu, įskaitant tinkamo lygio nustatymą apskaičiuojant ribines vertes.

1. Atsižvelgiant į antros dalies IV antraštinę dalį, Direktyvoje 2004/18/EB nustatomos ribinės vertės, kuriomis apsprendžiama:

2. Atsižvelgdama į pagal šį reglamentą priimtuose deleguotuose aktuose nustatytas išimtis ir sąlygas, perkančioji institucija Direktyvoje 2004/18/EB numatytų sutarčių atveju su konkurso nugalėtoju nepasirašo sutarties arba bendrosios sutarties nepasibaigus status quo laikotarpiui.

3. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su taikomomis ribinėmis vertėmis, atskiromis sutartimis ir sutartimis, kuriose numatomos kelios dalys, taip pat su tam tikrų sutarčių vertės vertinimu ir status quo laikotarpiu prieš pasirašant sutartį.

1. Dalyvavimas konkursų procedūrose turi būti atviras vienodomis sąlygomis visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kuriems taikomos Sutartys, ir visiems fiziniams ir juridiniams asmenims trečiojoje šalyje, sudariusioje su Sąjunga specialų susitarimą dėl viešųjų pirkimų, pagal tame susitarime nustatytas sąlygas.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su įrodymais, kurie turi būti pateikti dėl prieigos prie sutarčių.

2. OLAF vykdo Komisijai 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (18) suteiktus įgaliojimus vykdyti inspektavimus ir patikrinimus vietoje valstybėse narėse ir, vadovaujantis galiojančiais bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos susitarimais, trečiosiose šalyse ir tarptautinių organizacijų patalpose.

Kai taikomas Daugiašalis susitarimas dėl vyriausybės viešųjų pirkimų, sudarytas Pasaulio prekybos organizacijoje, viešieji pirkimai taip pat turi būti atviri valstybių, kurios yra ratifikavusios šį susitarimą, nacionaliniams subjektams tame susitarime nustatytomis sąlygomis.

1. Dotacijos yra neatlygintinos tiesioginės finansinės išmokos iš biudžeto, skirtos finansuoti:

Dotacijoms taikomas rašytinis susitarimas arba Komisijos sprendimas, apie kurį pranešama pareiškėjui, kuriam suteikta dotacija.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius tikslų dotacijų taikymo srities nurodymą ir taisykles, pagal kurias nurodoma, ar reikia sudaryti susitarimus dėl dotacijos, ar priimti sprendimus dėl dotacijos. Be to, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius elektroninės mainų sistemos detales, įskaitant sąlygas, kuriomis tokiomis sistemomis perduodami dokumentai, įskaitant susitarimus dėl dotacijų, laikomi originalais ir turi būti pasirašyti, ir partnerystės pagrindų susitarimo naudojimą.

3. Palūkanų normos subsidijos ir garantinio mokesčio subsidijos laikomos dotacijomis, jei jos derinant kartu su pirmos dalies VIII antraštinėje dalyje nurodytomis finansinėmis priemonėmis nesudaro vienos priemonės.

4. Visos institucijos gali suteikti dotacijas komunikacijos veiklai tuo atveju, jeigu dėl tinkamai pagrįstų priežasčių viešųjų pirkimų tvarkos taikymas yra netikslingas.

1. Kai keletas subjektų atitinka dotacijos skyrimo kriterijus ir kartu sudaro vieną subjektą, tas subjektas gali būti laikomas vienu naudos gavėju, įskaitant atvejus, kai subjektas yra konkrečiai sukurtas veiksmo, kuris turi būti finansuojamas dotacija, įgyvendinimo tikslu.

2. Šios antraštinės dalies tikslais šie subjektai laikomi su naudos gavėju susijusiais subjektais:

3. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius minimalų susitarimų dėl dotacijų ar sprendimų turinį, ypač kai dotacija suteikiama keletui subjektų, prireikus, konkrečias koordinatoriaus ir kitų naudos gavėjų pareigas, taikomą atsakomybės tvarką ir naudos gavėjo įtraukimo ar pašalinimo sąlygas.

2. Nustatant tinkamą dotacijos formą reikia kuo labiau atsižvelgti į galimo naudos gavėjo interesus ir apskaitos metodus.

3. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius įvairių formų dotacijų, įskaitant mažos vertės dotacijas, taisykles.

Vienkartinės išmokos, vieneto įkainiai ir finansavimas nustatyto dydžio suma

1. Nedarant poveikio pagrindinio teisės akto nuostatoms, vienkartinių išmokų, vieneto įkainių ar finansavimo nustatyto dydžio suma metodus leidžiama naudoti Komisijos sprendimu užtikrinus, kad laikomasi vienodo tos pačios kategorijos veiksmų ar darbo programų vykdančių naudos gavėjų traktavimo principo.

Jei maksimalus dotacijos dydis neviršija mažos vertės dotacijos sumos, leidimą gali suteikti atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas.

3. Jei leidžiama taikyti įprastinę naudos gavėjo sąnaudų apskaitos praktiką, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas ex ante arba taikydamas atitinkamą ex post kontrolės strategiją gali įvertinti, ar ta praktika atitinka 2 dalyje pateiktas sąlygas.

Jei įprastinės naudos gavėjo sąnaudų apskaitos praktikos atitiktis 2 dalyje nurodytoms sąlygoms nustatyta ex ante, vienkartinių išmokų sumos, vieneto įkainiai ar finansavimas nustatyto dydžio suma, kurie nustatyti taikant tą praktiką, neužginčijami atlikus ex post kontrolę.

Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali daryti prielaidą, kad įprastinė naudos gavėjo sąnaudų apskaitos praktika atitinka 2 dalyje nurodytas sąlygas, jei ją kaip palyginamą finansavimo sistemą pripažįsta nacionalinės valdžios institucijos.

4. Sprendime arba susitarime dėl dotacijos gali būti leidžiama arba skiriama nustatyto dydžio suma finansuoti netiesiogines naudos gavėjo sąnaudas, sudarančias ne daugiau kaip 7 % visų finansuotinų tiesioginių veiksmų sąnaudų, išskyrus atvejus, kai naudos gavėjas gauna dotaciją veiklai iš biudžeto. Komisija motyvuotu sprendimu gali pakeisti nustatytą 7 % viršutinę ribą.

5. MVĮ savininkai ir kiti fiziniai asmenys, kurie negauna darbo užmokesčio, remdamiesi Komisijos sprendimu apibrėžtais vieneto įkainiais, gali deklaruoti finansuojamas personalo išlaidas už darbą, atliktą vykdant veiksmą ar darbo programą.

6. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles dėl vienkartinių išmokų, vieneto įkainių ir finansavimo nustatyto dydžio suma.

2. Nedarant poveikio 130 straipsniui, dotacijos nėra kaupiamosios arba skiriamos atgaline data.

3. Dotacijos turi būti bendrai finansuojamos, nedarant poveikio specialiosioms taisyklėms, nustatytoms antros dalies IV antraštinėje dalyje.

Jei šiame reglamente nenurodyta kitaip, taisyklės, reglamentuojančios politinių partijų veiklą Europos lygmeniu, ir taisyklės dėl jų finansavimo nustatytos 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2004/2003 dėl reglamentų, reglamentuojančių Europos politines partijas, ir šių partijų finansavimo taisyklių (20).

4. Dotacijomis nesiekiama pelno ir jos neturi tokio poveikio pagal naudos gavėjo veiksmą arba darbo programą (toliau – pelno nesiekimo principas).

Jei gaunamas pelnas, Komisija turi teisę susigrąžinti procentinę pelno dalį, atitinkančią Sąjungos įnašą į naudos gavėjo reikalavimus atitinkančias sąnaudas, kurias jis faktiškai patyrė įgyvendindamas veiksmų ar darbų programą.

5. Šios antraštinės dalies tikslais pelnas apibrėžiamas kaip įplaukų perteklius, viršijantis naudos gavėjo patirtas reikalavimus atitinkančias sąnaudas, kai prašoma išmokėti likutį.

Pirmoje pastraipoje nurodytos įplaukos apribotos vykdant veiksmų ar darbo programą gautomis pajamomis, taip pat finansiniais įnašais, kuriuos paramos teikėjai skyrė specialiai reikalavimus atitinkančioms sąnaudoms finansuoti.

Dotacijos veiklai atveju į sumas, skirtas rezervų kaupimui, neatsižvelgiama tikrinant atitiktį pelno nesiekimo principui.

6. Jei Sąjungos politinės partijos finansinių metų, kuriems ji gavo dotaciją veiklai, pabaigoje pajamos viršija išlaidas, tai to perviršio dalis, ne didesnė nei 25 % visų tų finansinių metų pajamų, gali, nukrypstant nuo 4 dalyje numatyto principo nesiekti pelno, būti perkelta į kitus finansinius metus su sąlyga, kad ji bus panaudota iki kitų finansinių metų pirmo ketvirčio pabaigos.

Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi pelno nesiekimo principo, neįskaičiuojami nuosavi ištekliai, visų pirma dovanojamos lėšos ir nario mokesčiai, sukaupti per Sąjungos politinės partijos veiklos metus, kurie viršija 15 % tinkamų finansuoti sąnaudų, kurias gali padengti naudos gavėjas.

Antros pastraipos nuostatos netaikomos, jei Sąjungos politinės partijos finansiniai ištekliai viršija 100 % jos vidutinių metinių pajamų.

7. Dotacijos gali būti teikiamos be kvietimo teikti pasiūlymus EIB ar Europos investicijų fondui techninės pagalbos veiksmams vykdyti. Tokiais atvejais 131 straipsnio 2–5 dalys ir 132 straipsnio 1 dalis netaikomos.

8. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, papildančius bendrus dotacijoms taikomus principus, įskaitant pelno nesiekimo ir bendro finansavimo principus. Be to, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, susijusius su techninės pagalbos apibrėžtimi.

1. Dotacijos neviršija bendros viršutinės ribos absoliučiąja verte, nustatyta remiantis apskaičiuotomis tinkamomis finansuoti sąnaudomis.

2. Tinkamos finansuoti sąnaudos – tai sąnaudos, kurias faktiškai patyrė dotacijos gavėjas ir kurios atitinka visus šiuos kriterijus:

3. Kvietime teikti pasiūlymus nurodomos sąnaudų, kurios laikomos atitinkančiomis Sąjungos finansavimo reikalavimus, kategorijos.

Nedarant poveikio pagrindiniam teisės aktui ir papildant 2 dalį toliau nurodytos išlaidų kategorijos yra tinkamos, kai atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas patvirtino jas tokiomis pagal kvietimą teikti pasiūlymus:

4. Susijusių su naudos gavėju subjektų patirtas sąnaudas, kaip nurodyta 122 straipsnyje, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali pripažinti tinkamomis finansuoti pagal kvietimą teikti pasiūlymus. Tokiu atveju laikomasi šių abiejų sąlygų:

5. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, kuriais nustatomos tolesnės tinkamų finansuoti sąnaudų specifikacijos.

1. Apskaičiuojant iš dotacijos gautą pelną neatsižvelgiama į bendro finansavimo įnašus natūra.

2. Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali priimti bendrą finansavimą įnašais natūra, jeigu mano tai esant reikalinga ar tinkama. Kai bendras finansavimas natūra siūlomas siekiant paremti mažos vertės dotacijas, o atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas nusprendė to neleisti, jis paaiškina, kodėl tai nebūtina ar netinkama.

Įnašai natūra biudžeto sąmatoje pateikiami atskirai, kad būtų galima matyti visus veiksmui paskirtus išteklius. Jų vieneto vertė nustatoma preliminariame biudžete ir vėliau nekeičiama.

Įnašai natūra atitinka nacionalines mokesčių ir socialinės apsaugos taisykles.

1. Dotacijos skiriamos pagal darbo programą, kuri skelbiama prieš ją įgyvendinant.

Ta darbo programa įgyvendinama skelbiant kvietimą teikti pasiūlymus, išskyrus tinkamai pagrįstus išimtinius skubius atvejus arba kai dėl naudos gavėjo ar veiksmo ypatumų neįmanoma to veiksmo atveju pasirinkti nieko kito, arba kai naudos gavėjas nurodomas pagrindiniame teisės akte.

Pirma pastraipa netaikoma krizių valdymo pagalbai, civilinės saugos operacijoms ar humanitarinės pagalbos operacijoms.

2. Kvietime teikti pasiūlymus nurodoma planuojama data, iki kurios visi pareiškėjai turi būti informuoti apie jų paraiškų vertinimo rezultatus, ir orientacinė susitarimų dėl dotacijos pasirašymo ar pranešimo apie sprendimą dėl dotacijos data.

Tie laikotarpiai gali būti pakoreguoti siekiant atsižvelgti į laiką, reikalingą įvykdyti specialias procedūras, kurių gali būti reikalaujama pagrindiniame teisės akte pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 (22), ir išimties tvarka tinkamai pagrįstais atvejais jie gali būti pratęsti, ypač sudėtingų veiksmų, kai pateikta daug pasiūlymų arba vėluojama dėl pareiškėjų, atvejais.

Įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas savo metinėje veiklos ataskaitoje pateikia informaciją apie vidutinius pareiškėjų informavimo ir susitarimų dėl dotacijų pasirašymo arba pranešimo apie sprendimus dėl dotacijų laikotarpius. Jei antroje pastraipoje nurodytas laikotarpis viršijamas, įgaliotas leidimus suteikiantis pareigūnas pateikia priežastis ir, jeigu nėra tinkamo pagrindimo pagal trečią pastraipą, pasiūlo taisomuosius veiksmus.

3. Visos finansiniais metais skirtos dotacijos skelbiamos kasmet, kaip nustatyta 35 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

4. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles dėl reikalavimų, susijusių su darbo programa, kvietimų teikti pasiūlymus turiniu, kvietimų teikti pasiūlymus išimtimis, pareiškėjams teikiama informacija ir ex post skelbimu.

1. Vienam veiksmui ir vienam naudos gavėjui iš biudžeto gali būti skiriama tik viena dotacija, išskyrus atvejus, kai atitinkamuose pagrindiniuose teisės aktuose numatyta kitaip.

Naudos gavėjas iš biudžeto per vienus finansinius metus gali gauti tik vieną dotaciją veiklai.

Pareiškėjas nedelsdamas praneša leidimus suteikiantiems pareigūnams, jeigu yra kelios paraiškos ir kelios dotacijos, susijusios su tuo pačiu veiksmu arba ta pačia darbo programa.

Bet kuriuo atveju tos pačios išlaidos du kartus iš biudžeto nefinansuojamos.

2. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su nekaupiamojo dotacijų skyrimo principu.

1. Dotacija gali būti skirta jau prasidėjusiam veiksmui tik tais atvejais, kai pareiškėjas gali įrodyti, jog veiksmą pradėti būtina prieš pasirašant susitarimą dėl dotacijos arba prieš pranešimą apie sprendimą dėl dotacijos.

Tokiais atvejais finansavimo reikalavimus atitinkančios sąnaudos negali būti patirtos prieš pateikiant paraišką skirti dotaciją, išskyrus tinkamai pagrįstus išimtinius atvejus, numatytus pagrindiniame teisės akte, arba ypatingos skubos atvejais krizių valdymo pagalbai, civilinės saugos operacijoms ir humanitarinės pagalbos operacijoms arba susidarius padėčiai, kuri gali nedelsiant peraugti į ginkluotą konfliktą arba destabilizuoti šalį, kai greitas Sąjungos dalyvavimas būtų labai svarbus skatinant konflikto prevenciją.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias skyrimo atgaline data principo taisykles.

2. Dotacijų veiklai atveju susitarimas dėl dotacijos pasirašomas arba apie sprendimą dėl dotacijos pranešama per šešis mėnesius nuo naudos gavėjo finansinių metų pradžios. Finansavimo reikalavimus atitinkančios sąnaudos negali būti patirtos prieš pateikiant paraišką skirti dotaciją arba prieš prasidedant naudos gavėjo finansiniams metams.

1. Paraiškos skirti dotacijas pateikiamos raštu, taip pat, tam tikrais atvejais, saugiu elektroniniu formatu.

Jei Komisija laiko šį būdą įmanomu, ji suteikia galimybę pateikti paraiškas skirti dotacijas internetu.

Laikantis pirmos pastraipos a punkto paraiškos skirti dotacijas gali atitikti reikalavimus, jei jas pateikė subjektai, pagal taikomą nacionalinę teisę neturintys juridinio asmens statuso, su sąlyga, kad jų atstovai gali subjektų vardu prisiimti teisinius įsipareigojimus ir suteikti Sąjungos finansinių interesų apsaugos garantijas, lygiavertes juridinių asmenų suteikiamoms garantijoms.

3. Paraiškoje nurodomas pareiškėjo teisinis statusas ir jo finansiniai bei veiklos pajėgumai vykdyti siūlomą veiksmą ar darbo programą.

Tuo tikslu pareiškėjas pateikia garbės pareiškimą ir, jei dotacija nėra mažos vertės, visus patvirtinamuosius dokumentus, kurių reikalauja atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, remdamasis savo atliktu rizikos vertinimu. Dokumentai, kuriuos būtina pateikti, nurodomi kvietime teikti pasiūlymus.

Finansinio pajėgumo tikrinimas netaikomas stipendijas gaunantiems fiziniams asmenims, fiziniams asmenims, kuriems parama labiausiai reikalinga ir gaunantiems tiesioginę paramą, viešosioms įstaigoms ar tarptautinėms organizacijoms. Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, remdamasis rizikos vertinimu, gali netaikyti prievolės tikrinti viešųjų įstaigų ar tarptautinių organizacijų veiklos pajėgumus.

4. 106 straipsnio 1 dalis ir 107, 108 ir 109 straipsniai taip pat taikomi dotacijų pareiškėjams. Pareiškėjai privalo patvirtinti, kad jie nėra patekę nei į vieną iš tuose straipsniuose nurodytų situacijų. Tačiau atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas nereikalauja tokio patvirtinimo:

5. Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali skirti pareiškėjams veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias administracines ir finansines nuobaudas pagal 109 straipsnio nuostatas.

Tas nuobaudas taip pat galima skirti naudos gavėjams, kurie paraiškos pateikimo metu arba dotacijos panaudojimo metu klaidingai pateikė informaciją, kurios reikalauja atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, arba iš viso nepateikė tos informacijos.

6. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su paraiškų skirti dotacijas tvarka, įrodymais dėl to, kad nepatenkama į draudimo dalyvauti situaciją, juridinio asmens statuso neturinčiais pareiškėjais, juridiniais asmenimis, kurie sudaro vieną pareiškėją, finansinėmis ir administracinėmis nuobaudomis, atrankos kriterijais ir mažos vertės dotacijomis.

1. Iš anksto kvietime teikti pasiūlymus paskelbti atrankos kriterijai turi būti tokie, kad būtų galima įvertinti pareiškėjo galimybes užbaigti planuojamą veiksmą ar darbo programą.

2. Dotacijų skyrimo kriterijai, iš anksto paskelbti kvietime teikti pasiūlymus, turi leisti įvertinti pateiktų pasiūlymų kokybę, atsižvelgiant į nustatytus tikslus ir prioritetus.

3. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles dėl atrankos ir dotacijų skyrimo kriterijų.

1. Pasiūlymai vertinami remiantis iš anksto paskelbtais atrankos ir skyrimo kriterijais, siekiant nustatyti, kuriuos pasiūlymus galima finansuoti.

2. Po to atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, remdamasis 1 dalyje nurodytu įvertinimu, sudaro naudos gavėjų ir patvirtintų sumų sąrašą.

3. Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas pareiškėjams raštu praneša apie priimtą sprendimą dėl jų paraiškos. Jei prašomos dotacijos neskiriama, susijusi institucija nurodo paraiškos atmetimo priežastis, remdamasi visų pirma atrankos ir dotacijos skyrimo kriterijais.

4. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su vertinimu ir dotacijų skyrimu bei informacija pareiškėjams.

1. Jeigu nustatoma, kad tai tinkama ir proporcinga, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas kiekvienu konkrečiu atveju ir atlikęs rizikos analizę, siekdamas apriboti su išankstinio finansavimo sumomis susijusią riziką, gali reikalauti, kad gavėjas iš anksto pateiktų garantiją.

2. Nepaisant 1 dalies, mažos vertės dotacijų atvejais garantijų nereikalaujama.

3. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles dėl išankstinio finansavimo garantijos.

1. Visa dotacijos suma neišmokama tol, kol atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas nepatvirtina galutinių ataskaitų ir sąskaitų, nedarant poveikio institucijos teisei atlikti vėlesnius patikrinimus, kurie atliekami laiku.

2. Jeigu vykdant sutarties sudarymo procedūrą padaryta esminių klaidų, pažeidimų arba sukčiauta, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas sustabdo procedūrą ir gali imtis visų reikalingų priemonių, įskaitant procedūros nutraukimą. Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas nedelsdamas informuoja OLAF apie įtariamus sukčiavimo atvejus.

3. Tais atvejais, kai suteikus dotaciją nustatoma, kad vykdant sutarties sudarymo procedūrą arba naudojant dotaciją padaryta esminių klaidų, pažeidimų, sukčiauta, arba nevykdomi įsipareigojimai, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, priklausomai nuo to, kokia procedūros stadija pasiekta, ir po to, kad pareiškėjui ar naudos gavėjui buvo sudaryta galimybė pateikti savo pastabas:

4. Kai už tokias klaidas, pažeidimus ar sukčiavimą atsakingas naudos gavėjas, arba kai naudos gavėjas nesilaiko susitarime arba sprendime dėl dotacijos numatytų įsipareigojimų, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali papildomai sumažinti dotaciją arba susigrąžinti neteisėtai pagal susitarimą ar sprendimą dėl dotacijos išmokėtas sumas atsižvelgdamas į klaidų, pažeidimų ar sukčiavimo arba įsipareigojimų nevykdymo sunkumą, su sąlyga, kad naudos gavėjui buvo suteikta galimybė pateikti pastabas.

5. Jeigu kontrolės ir audito rezultatai rodo nuolat arba dažnai pasikartojančias klaidas, pažeidimus ar sukčiavimą, arba tai, kad naudos gavėjas nesilaiko įsipareigojimų, ir tai daro esminį poveikį tam naudos gavėjui panašiomis sąlygomis suteiktų dotacijų skaičiui, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali sustabdyti visų susijusių dotacijų panaudojimą arba, jei tinkama, nutraukti susijusius susitarimus dėl dotacijos ar sprendimus dėl dotacijos su tuo naudos gavėju atsižvelgdamas į klaidų, pažeidimų ar sukčiavimo rimtumą ir įsipareigojimų nevykdymo sunkumą, po to, kai naudos gavėjui buvo suteikta galimybė pateikti pastabas.

Be to, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas atlikus prieštaravimų procedūrą gali sumažinti dotacijas arba susigrąžinti netinkamai išmokėtas sumas, susijusias su visomis dotacijomis, kurių atžvilgiu buvo padaryta sisteminių arba pasikartojančių klaidų, pažeidimų, buvo sukčiauta arba nesilaikyta įsipareigojimų, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, ir kurios gali būti audituojamos pagal susitarimus ar sprendimus dėl dotacijos.

6. Kai tik įmanoma ir praktiškai įgyvendinama, priėmus naudos gavėjo pateiktas peržiūrėtas finansines ataskaitas, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas apibrėžia sumas, kurios turi būti sumažintos arba susigrąžintos, remdamasis neteisėtai kaip tinkamomis finansuoti deklaruotomis sąnaudomis kiekvienai susijusiai dotacijai.

7. Jei neįmanoma ar sudėtinga tiksliai nustatyti netinkamas finansuoti sąnaudas kiekvienos susijusios dotacijos atveju, sumos, kurios turi būti sumažintos ar susigrąžintos, gali būti nustatytos ekstrapoliuojant sumažinimo ar išieškojimo sumą, taikomą dotacijoms, kurių atžvilgiu buvo įrodytos sisteminės ar pasikartojančios klaidos ar pažeidimai, arba, jei netinkamomis finansuoti sąnaudomis negali būti remiamasi nustatant sumas, kurias reikia sumažinti ar susigrąžinti, laikantis proporcingumo principo nustatoma vienodo dydžio suma. Naudos gavėjui suteikiama galimybė pateikti pastabas dėl taikomo ekstrapoliacijos metodo arba vienodo dydžio sumos ir prieš sumažinant arba susigrąžinant lėšas pasiūlyti tinkamai pagrįstą alternatyvų metodą ar sumą.

8. Komisija užtikrina vienodą sąlygų taikymą programos naudos gavėjams, ypač kai jį įgyvendina keletas atsakingų leidimus suteikiančių pareigūnų.

Naudos gavėjai vadovaujantis 97 straipsniu informuojami apie priemones, kuriomis galima užginčyti pagal šio straipsnio 3, 4, 5, 6 ir 7 dalis priimtus sprendimus.

9. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su dotacijų mokėjimu ir kontrole, įskaitant taisykles, susijusias su patvirtinamaisiais dokumentais ir dotacijų sustabdymu ir sumažinimu.

1. Naudos gavėjai saugo įrašus, patvirtinamuosius dokumentus, statistinius ir kitus su dotacija susijusius duomenis penkerius metus nuo likučio išmokėjimo dienos ir trejus metus mažos vertės dotacijų atveju.

2. Dokumentai dėl auditų, apeliacijų, ginčų ar reikalavimų atlyginti žalą, susijusių su projekto vykdymu, saugomi tol, kol užbaigiami auditai, apeliacijos, ginčai ar ieškiniai dėl žalos atlyginimo.

1. Kai veiksmui arba darbo programai įgyvendinti reikia teikti finansinę paramą trečiosioms šalims, naudos gavėjas gali teikti tokią finansinę paramą, jei laikomasi šių sąlygų:

2. Kiekviename sprendime arba susitarime dėl dotacijos aiškiai numatoma, kad Komisija ir Audito Rūmai turi įgaliojimus tikrinti visų Sąjungos lėšas gavusių trečiųjų šalių dokumentus, patalpas ir informaciją (įskaitant saugomą elektroninėse laikmenose).

3. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su įgyvendinimo sutartimis ir finansine parama trečiosioms šalims.

1. Apdovanojimams taikomi skaidrumo ir vienodų sąlygų principai ir jais skatinamas Sąjungos politikos tikslų siekimas.

2. Šiuo tikslu apdovanojimai įtraukiami į darbo programą, kuri turi būti skelbiama prieš ją įgyvendinant. Darbo programa įgyvendinama skelbiant konkursus.

Konkursai apdovanojimų, kurių vieneto vertė yra 1 000 000 EUR ar daugiau, atveju gali būti skelbiami tik jei jie numatyti ataskaitose arba kituose atitinkamuose dokumentuose, nurodytuose 38 straipsnio 3 dalies e punkte.

Konkurso taisyklėse nustatomos bent dalyvavimo sąlygos, įskaitant 106 straipsnio 1 dalyje ir 107, 108 ir 109 straipsnyje numatytus draudimo dalyvauti kriterijus, skyrimo kriterijai, apdovanojimo suma ir mokėjimo tvarka.

Apdovanojimai negali būti teikiami tiesiogiai be konkurso ir apie juos skelbiama kiekvienais metais pagal 35 straipsnio 2 ir 3 dalis.

3. Konkurso dalyvius vertina ekspertų grupė remdamasi paskelbtomis konkurso taisyklėmis.

Po to apdovanojimus teikia atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, remdamasis ekspertų grupės pateiktais vertinimais; ekspertai gali spręsti, ar rekomenduoti teikti apdovanojimus, ar ne, priklausomai nuo jų atlikto konkursui pateiktų darbų kokybės įvertinimo.

5. Kai veiksmui arba darbo programai įgyvendinti būtina, kad Sąjungos dotacijos gavėjas apdovanojimus suteiktų trečiosioms šalims, tas naudos gavėjas gali tokius apdovanojimus suteikti, jeigu sprendime dėl dotacijos arba dotacijos gavėjo ir Komisijos susitarime dėl dotacijos tiksliai apibrėžtas 2 dalyje nustatytų konkurso taisyklių minimalus turinys, nenumatant galimybės veikti savo nuožiūra.

6. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su apdovanojimais, įskaitant programavimą, konkurso turinį, ex post skelbimą, vertinimą, informaciją ir pranešimą nugalėtojams.

1. Finansinėms priemonėms turi būti suteiktas leidimas priimant pagrindinį teisės aktą.

Nepaisant pirmos pastraipos, finansinės priemonės tinkamai pagrįstais atvejais gali būti nustatytos nesuteikus leidimo priimant pagrindinį teisės aktą, jei tokios priemonės yra įtrauktos į biudžetą pagal 49 straipsnio 1 dalies e punktą.

2. Kai Sąjungos parama teikiama panaudojant finansines priemones ir ji teikiama vienos priemonės su elementais, tiesiogiai susijusiais su finansinėmis priemonėmis, kuriomis parama teikiama tiems patiems galutiniams gavėjams, įskaitant techninę pagalbą, palūkanų normos subsidijas ir garantinio mokesčio subsidijas, pavidalu, ši antraštinė dalis taikoma visiems tos priemonės elementams.

3. Kai finansinės priemonės derinamos su dotacijomis, kurios finansuojamos iš biudžeto pagal pirmos dalies VI antraštinę dalį, elementams, tiesiogiai nesusijusiems su finansinėmis priemonėmis, turi būti išsaugoti atskiri įrašai, susiję su kiekvienu finansavimo šaltiniu.

4. Komisija gali įgyvendinti finansines priemones tiesioginiu valdymu arba netiesioginiu valdymu, kaip nustatyta pagrindiniame teisės akte, pavesdama biudžeto vykdymo užduotis subjektams pagal 58 straipsnio 1 dalies c punkto ii, iii, v ir vi papunkčius.

Subjektai, kuriems pavedamos biudžeto vykdymo užduotys pagal 58 straipsnio 1 dalies c punkto ii, iii, v ir vi papunkčius, įgyvendindami finansines priemones, gali savo atsakomybe dalį šio įgyvendinimo pavesti finansiniams tarpininkams, jei tie subjektai užtikrina, jog finansiniai tarpininkai tenkina 140 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse nustatytus kriterijus. Finansiniai tarpininkai pasirenkami pagal atvirą, skaidrią, proporcingą ir nediskriminuojančią procedūrą, vengiant interesų konflikto.

Komisija ir toliau yra atsakinga už užtikrinimą, kad finansinių priemonių įgyvendinimo programa atitiktų patikimo finansų valdymo principus ir kad ja būtų padedama siekti apibrėžtų ir su nustatytais terminais politikos tikslų, kurie išmatuojami atsižvelgiant į jų rezultatus. Komisija atsakinga už finansinių priemonių įgyvendinimą nedarant poveikio subjektų, kuriems patikimas valdymas, teisinei ir sutartinei atsakomybei pagal taikytiną teisę.

5. Kai finansinės priemonės įgyvendinamos pasidalijamojo valdymo su valstybėmis narėmis būdu, toms priemonėms taikomos nuostatos, įskaitant taisykles dėl įnašų į finansines priemones, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai valdomos pagal šią antraštinę dalį, išdėstytos 175 straipsnyje nurodytuose reglamentuose.

6. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su finansinėmis priemonėmis, įskaitant subjektų, kuriems patikėtas finansinių priemonių įgyvendinimas, pasirinkimu, įgaliojimų perdavimo susitarimų turiniu, valdymo sąnaudomis ir mokesčiais, konkrečiomis taisyklėmis dėl patikos sąskaitų, tiesioginiu finansinių priemonių įgyvendinimu ir administratorių, finansinių tarpininkų ir galutinių gavėjų pasirinkimu.

1. Finansinės priemonės naudojamos laikantis patikimo finansų valdymo, skaidrumo, proporcingumo, nediskriminavimo, vienodų sąlygų ir subsidiarumo principų, vadovaujantis jų tikslais ir, jei taikoma, laikantis termino, nustatyto pagrindiniame teisės akte, kuris taikomas toms finansinėms priemonėms.

3. Su finansine priemone susijusios biudžeto išlaidos ir Sąjungos finansinė atsakomybė jokiu būdu neviršija tai priemonei paskirto atitinkamo biudžetinio įsipareigojimo sumos, taip pašalinant neapibrėžtųjų įsipareigojimų biudžete galimybę.

4. Subjektai, kuriems pavedamos biudžeto vykdymo užduotys pagal 58 straipsnio 1 dalies c punkto ii, iii, v ir vi papunkčius, ir visi finansų tarpininkai, atrinkti dalyvauti vykdant finansines operacijas pagal finansinę priemonę laikosi atitinkamų pinigų plovimo prevencijos, kovos su terorizmu ir mokestiniu sukčiavimu standartų ir taikomų teisės aktų. Finansinių priemonių pagal šią antraštinę dalį įgyvendinimo tikslais subjektai, kuriems pavedamos biudžeto vykdymo užduotys pagal 58 straipsnio 1 dalies c punkto ii, iii, v ir vi papunkčius, nėra įsisteigę ir nepalaiko verslo santykių su subjektais, registruotais teritorijose, kurios pagal savo jurisdikciją nebendradarbiauja su Sąjunga tarptautiniu mastu suderintų mokesčių standartų taikymo srityje, ir tokius reikalavimus pateikia savo sutartyse su atrinktais finansiniais tarpininkais.

5. Subjektai, kuriems pavedamos biudžeto vykdymo užduotys pagal 58 straipsnio 1 dalies c punkto ii, iii, v ir vi papunkčius, Sąjungos finansinių priemonių valdyme dalyvaujantys finansiniai tarpininkai, nurodyti 4 dalyje, ir galutiniai Sąjungos paramos pagal šią antraštinę dalį gavėjai Audito Rūmams pagal 161 straipsnį suteikia visas galimybes ir pateikia visą informaciją, kurią Audito Rūmai mano esant reikalingą savo užduočiai atlikti.

Sąjungos paramai pagal šią antraštinę dalį taikomas Reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (23).

6. Sumos, atitinkančios bent Sąjungos įnašą arba, jei taikoma, jo daugiklius, naudojamos konkrečių politikos tikslų, kurių siekiama finansine priemone, įgyvendinimui, ir dėl jų neturi atsirasti netinkamų pranašumų, ypač netinkamų dividendų ar pelno trečiosioms šalims forma.

Nedarant poveikio konkretiems sektoriams taikomoms taisyklėms dėl pasidalijamojo valdymo, įplaukos, įskaitant dividendus, kapitalo prieaugį, garantinius mokesčius, paskolų palūkanas ir patikos sąskaitų sumų, grąžintų Komisijai, ar patikos sąskaitų, atidarytų finansinėms priemonėms ir priskirtų paramos iš biudžeto pagal finansinę priemonę mokėjimui, palūkanas, įrašomos į biudžetą atėmus valdymo sąnaudas ir mokesčius.

Metiniai grąžinimai, įskaitant kapitalo grąžinimus, suteiktos garantijos ir pagrindinės paskolų sumos grąžinimai, sumokėti Komisijai ar į patikos sąskaitas, atidarytas finansinėms priemonėms ir priskirtas paramos iš biudžeto pagal finansinę priemonę mokėjimui, sudaro vidaus asignuotąsias įplaukas pagal 21 straipsnį ir, nedarant poveikio šio straipsnio 9 daliai, naudojamos tai pačiai finansinei priemonei laikotarpiu, kuris neviršija įsipareigojimų asignavimui skiriamo laikotarpio, prie kurio pridedami dveji metai, jei pagrindiniame teisės akte nenurodyta kitaip.

7. Mokėjimus į patikos sąskaitas atlieka Komisija remdamasi mokėjimų prašymais, kurie tinkamai pagrįsti mokėjimo planu, ir atsižvelgdama į patikos sąskaitų likutį ir būtinybę išvengti šių sumų perteklinių likučių. Jei patikos sąskaitų sumų pakanka sutartyse numatytam minimaliam patikos sąskaitų rezervui, kuris padidintas atsižvelgiant į einamųjų finansinių metų mokėjimo planus ir padengia sumas, reikalingas padengti neapibrėžtuosius įsipareigojimus, susijusius su ne euro valiuta vykdomais mokėjimų įsipareigojimais, į patikos sąskaitas nemokamos jokios kitos sumos. Mokėjimų planai pateikiami kasmet arba, prireikus, du kartus per metus.

8. Komisija kiekvienais metais Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia veiklos, susijusios su finansinėmis priemonėmis, ataskaitą. Ataskaitoje pateikiama ši informacija apie kiekvieną finansinę priemonę:

9. Jei Europos Parlamentas ar Taryba mano, kad taikant finansinę priemonę nebuvo veiksmingai pasiekti jos tikslai, jie gali prašyti, kad Komisija pateiktų pasiūlymą dėl peržiūrėto pagrindinio teisės akto siekiant panaikinti priemonę. Finansinės priemonės panaikinimo atveju visos naujos su ta priemone susijusios grąžinamos sumos pagal 6 dalies trečią pastraipą laikomos bendrosiomis įplaukomis.

10. Komisijos svetainėje skelbiamas finansinės priemonės tikslas ir, jei taikoma, jos specialus teisinis statusas ir juridinė registracijos vieta.

11. Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas užtikrina, kad subjektai, kuriems pavedamos biudžeto vykdymo užduotys pagal 58 straipsnio 1 dalies c punkto ii, iii, v ir vi papunkčius, iki kitų metų vasario 15 d. pateiktų finansinių priemonių finansines ataskaitas, apimančias laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., parengtas vadovaujantis 143 straipsnyje nurodytoms apskaitos taisyklėmis ir tarptautiniais viešojo sektoriaus apskaitos standartais, taip pat visą informaciją, kuri reikalinga finansinių ataskaitų parengimui pagal 68 straipsnio 3 dalį. Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas taip pat užtikrina, kad tie subjektai, iki kitų metų gegužės 15 d. pateiktų finansinių priemonių audituotas finansines ataskaitas.

12. Komisija užtikrina suderintą finansinių priemonių valdymą, visų pirma apskaitos, ataskaitų teikimo, stebėsenos ir finansinės rizikos valdymo srityse.

13. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su finansinių priemonių įgyvendinimu, įskaitant jų naudojimo sąlygas, sverto poveikį, ex ante vertinimą, stebėseną ir įnašų iš 175 straipsnyje nurodytų fondų tvarkymą.

1. Kiekviena 141 straipsnyje nurodyta institucija ir įstaiga rengia tų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą.

Iki kitų finansinių metų kovo 31 d. jos siunčia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams.

2. 1 dalyje nurodytoje ataskaitoje atsižvelgiama (ir absoliučiais skaičiais, ir procentais)bent į asignavimų vykdymo normą ir į suvestinę informaciją apie asignavimų perkėlimus iš vieno biudžeto punkto į kitą.

3. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles dėl biudžeto ir finansų valdymo ataskaitos.

1. Komisijos apskaitos pareigūnas priima taisykles vadovaudamasis tarptautiniu mastu pripažintais apskaitos standartais, taikomais viešajam sektoriui. Apskaitos pareigūnas gali nukrypti nuo tų standartų, jei jis mano, kad tai reikalinga norint pateikti tikrą ir teisingą informaciją apie turtą ir įsipareigojimus, išlaidas, pajamas ir pinigų srautus. Jei apskaitos taisykle iš esmės nukrypstama nuo tų standartų, finansinių ataskaitų aiškinamosiose pastabose tai nurodoma ir pateikiamos nukrypimo priežastys.

2. 141 straipsnyje nurodytos biudžetinės ataskaitos atitinka šiame reglamente nustatytus biudžeto principus. Jose pateikiama tikra ir teisinga informacija apie biudžeto įplaukas ir išlaidų operacijas.

1. 141 straipsnyje nurodytose finansinėse ataskaitose informacija, įskaitant informaciją apie apskaitos politiką, pateikiama tokiu būdu, kad yra užtikrinama, jog ji yra susijusi, patikima, palyginama ir suprantama. Jos parengiamos laikantis visuotinai priimtų apskaitos principų, nustatytų 143 straipsnyje nurodytose apskaitos taisyklėse.

2. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus tam, kad nustatytų apskaitos pareigūno užduočių vykdymo pagal šį straipsnį ir 145, 146, 148, 151, 154, 156 ir 157 straipsnius struktūrą.

2. Finansinių ataskaitų aiškinamosiose pastabose papildoma ir komentuojama informacija, pateikta 1 dalyje nurodytose finansinėse ataskaitose, ir pateikiama visa papildoma informacija, kurios reikalaujama pagal tarptautiniu mastu pripažintą apskaitos praktiką, kai tokia informacija yra svarbi Sąjungos veiklai.

2. Biudžeto vykdymo ataskaitų pateikimo struktūra yra tokia pat kaip ir biudžeto.

1. Kitų 141 straipsnyje nurodytų institucijų ir įstaigų apskaitos pareigūnai iki kitų metų kovo 1 d. siunčia Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams savo preliminarias ataskaitas.

2. Kitų 141 straipsnyje nurodytų institucijų ir įstaigų apskaitos pareigūnai iki kitų metų kovo 1 d. taip pat siunčia Komisijos apskaitos pareigūnui ataskaitų rinkinį, parengtą standartine forma, kurią konsolidavimo tikslais nustato Komisijos apskaitos pareigūnas.

3. Komisijos apskaitos pareigūnas konsoliduoja tas preliminarias ataskaitas su Komisijos preliminariomis ataskaitomis ir iki kitų metų kovo 31 d. Audito Rūmams nusiunčia preliminarias Komisijos ataskaitas ir konsoliduotąsias preliminarias Sąjungos ataskaitas.

1. Iki birželio 1 d. Audito Rūmai pateikia savo pastabas dėl 141 straipsnyje nurodytų kitų nei Komisija institucijų ir įstaigų preliminariųjų finansinių ataskaitų, o iki birželio 15 d. pateikia pastabas dėl Komisijos preliminariųjų ataskaitų ir dėl konsoliduotųjų preliminariųjų Sąjungos ataskaitų.

2. Institucijos, išskyrus Komisiją, ir kiekviena 141 straipsnyje nurodyta įstaiga parengia savo galutines ataskaitas ir iki liepos 1 d. jas nusiunčia Komisijos apskaitos pareigūnui, Audito Rūmams, Europos Parlamentui ir Tarybai, kad būtų galima parengti galutines konsoliduotąsias ataskaitas.

Kitų 141 straipsnyje nurodytų institucijų ir įstaigų apskaitos pareigūnai taip pat iki liepos 1 d. siunčia Komisijos apskaitos pareigūnui ataskaitų rinkinį, parengtą standartine forma, kurią konsolidavimo tikslais nustato Komisijos apskaitos pareigūnas.

3. Kiekvienos 141 straipsnyje nurodytos institucijos ir įstaigos apskaitos pareigūnas tą pačią dieną, kurią siunčiamos galutinės ataskaitos, taip pat siunčia Audito Rūmams (ir kopiją Komisijos apskaitos pareigūnui) vadovybės pareiškimo raštą, kuriame apžvelgiamos tos galutinės ataskaitos.

Galutinės ataskaitos pateikiamos kartu su apskaitos pareigūno parengta aiškinamąja pastaba, kurioje jis pareiškia, kad galutinės ataskaitos parengtos pagal šią antraštinę dalį ir taikytinus apskaitos principus, taisykles ir metodus.

4. Komisijos apskaitos pareigūnas rengia galutines konsoliduotąsias ataskaitas, remdamasis pagal 2 dalį institucijų, išskyrus Komisiją, ir įstaigų, nurodytų 141 straipsnyje, pateikta informacija pagal šio straipsnio 2 dalį. Galutinės konsoliduotosios ataskaitos pateikiamos kartu su Komisijos apskaitos pareigūno aiškinamąja pastaba, kurioje jis pareiškia, kad galutines konsoliduotąsias ataskaitas parengė pagal šią antraštinę dalį ir apskaitos principus, taisykles ir metodus, išdėstytus finansinių ataskaitų aiškinamosiose pastabose.

5. Patvirtinusi galutines konsoliduotąsias ataskaitas ir savo galutines ataskaitas, Komisija iki liepos 31 d. jas nusiunčia Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams.

Iki tos pačios dienos Komisijos apskaitos pareigūnas išsiunčia Audito Rūmams vadovybės pareiškimo raštą, kuriame apžvelgiamos galutinės konsoliduotosios ataskaitos.

6. Galutinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos iki lapkričio 15 d. paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje kartu su Audito Rūmų patikinimo pareiškimu pagal SESV 287 straipsnį ir Euratomo sutarties 160a straipsnį.

Be ataskaitų, nurodytų 145 ir 146 straipsniuose, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai vieną kartą per metus praneša apie biudžeto garantijas, nurodytas 49 straipsnio 1 dalies d punkte, ir atitinkamą riziką.

1. Be ataskaitų, nurodytų 145 ir 146 straipsniuose, Komisijos apskaitos pareigūnas vieną kartą per mėnesį Europos Parlamentui ir Tarybai siunčia bent skyrių lygmeniu susumuotus biudžeto vykdymo, įplaukų ir išlaidų skaičius, juos lyginant su visais asignavimais.

Tais skaičiais taip pat pateikiama informacija apie tai, kaip yra panaudoti į kitą laikotarpį perkeltieji asignavimai.

Šie skaičiai siunčiami per dešimt darbo dienų nuo kiekvieno mėnesio pabaigos.

2. Tris kartus per metus per 30 darbo dienų po gegužės 31 d., rugpjūčio 31 d. ir gruodžio 31 d. Komisijos apskaitos pareigūnas Europos Parlamentui ir Tarybai atsiunčia biudžeto vykdymo ataskaitą, kurioje įplaukos ir išlaidos parodomos pagal skyrius, straipsnius ir punktus.

Tose ataskaitose taip pat pateikiama informacija apie tai, kaip panaudoti iš praėjusių finansinių metų perkelti asignavimai.

3. Skaičiai ir biudžeto vykdymo ataskaitos tuo pačiu metu siunčiami ir Audito Rūmams, ir paskelbiami Komisijos svetainėje.

4. Iki kiekvienų metų rugsėjo 15 d. apskaitos pareigūnas Europos Parlamentui ir Tarybai siunčia ataskaitą, kurioje pateikiama informacija apie pastebėtą esamą riziką, nustatytas bendras tendencijas, kylančius naujus klausimus dėl apskaitos, pažangą sprendžiant su apskaita susijusius klausimus, įskaitant tuos, kuriuos iškėlė Audito Rūmai, ir informaciją apie susigrąžintąsias lėšas.

1. Institucijos apskaitos sistema – yra skirta padėti organizuoti biudžeto ir finansinę informaciją taip, kad skaičius būtų galima įrašyti, susisteminti ir užregistruoti.

2. Apskaitos sistemą sudaro bendrosios sąskaitos ir biudžetinės sąskaitos. Sąskaitos tvarkomos eurais ir pagal kalendorinius metus.

3. Įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas taip pat gali sudaryti ir tvarkyti analitines sąskaitas.

Komisijos apskaitos pareigūnas, pasikonsultavęs su kitų institucijų ir įstaigų, nurodytų 141 straipsnyje, apskaitos pareigūnais, pagal 143 straipsnį patvirtina apskaitos taisykles ir suderintą sąskaitų planą, kurie turi būti taikomi visose institucijose, antros dalies V antraštinėje dalyje nurodytose įstaigose ir visose 141 straipsnyje nurodytose įstaigose.

Bendrosiose sąskaitose chronologine tvarka dvejybiniu principu registruojami visi įvykiai ir operacijos, kurios turi įtakos 141 straipsnyje nurodytų institucijų ir įstaigų ekonominei ir finansinei padėčiai, turtui ir įsipareigojimams.

1. Likučiai ir bendrųjų sąskaitų pokyčiai įrašomi į apskaitos žurnalus.

2. Visi apskaitos įrašai, įskaitant sąskaitų tikslinimą, turi būti paremti patvirtinamaisiais dokumentais, su kuriais įrašai yra susiję.

3. Apskaitos sistemoje turi būti galima vykdant auditą aiškiai atsekti visus apskaitos įrašus.

Laikotarpiu nuo finansinių metų pabaigos iki bendrųjų sąskaitų pateikimo dienos apskaitos pareigūnas atlieka patikslinimus, nesusijusius su tų metų išmokomis ir įplaukomis, kurie yra būtini, kad tose sąskaitose pateikta informacija būtų teisinga ir tikra. Tokie patikslinimai atitinka 143 straipsnyje nurodytas apskaitos taisykles.

2. 1 dalies tikslais, biudžetinėse sąskaitose registruojamos visos biudžeto įplaukų ir išlaidų operacijos, numatytos pirmos dalies IV antraštinėje dalyje.

1. Kiekviena 141 straipsnyje nurodyta institucija ir įstaiga sudaro inventorinius sąrašus, kuriuose nurodomas viso Sąjungos materialaus, nematerialaus ir finansinio turto kiekis ir vertė pagal Komisijos apskaitos pareigūno parengtą modelį.

Kiekviena 141 straipsnyje nurodyta institucija ir įstaiga tikrina, kad inventorinio sąrašo įrašai atitiktų tikrą padėtį.

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija Audito Rūmams kuo greičiau praneša apie visus sprendimus ir taisykles, priimtus pagal 13, 16, 21, 25, 26, 29 ir 40 straipsnius.

1. Audito Rūmai, tirdami, ar visos įplaukos yra gautos ir visos išlaidos padarytos teisėtai ir tinkamai, atsižvelgia į Sutartis, biudžetą, šį reglamentą, pagal šį reglamentą priimtus deleguotuosius aktus ir visus kitus teisės aktus, priimtus pagal Sutartis.

2. Vykdydami savo užduotis Audito Rūmai turi teisę susipažinti, kaip numatyta 161 straipsnyje, su visais dokumentais ir informacija, susijusia su departamentų ar įstaigų finansų valdymu, atliekant Sąjungos finansuojamas arba bendrai finansuojamas operacijas. Jie turi teisę užduoti klausimus bet kuriam pareigūnui, atsakingam už įplaukų arba išlaidų operacijas, ir taikyti visas minėtiems departamentams arba įstaigoms tinkamas audito procedūras. Auditas valstybėse narėse atliekamas kartu su nacionalinėmis audito institucijomis arba, kai jos neturi būtinų įgaliojimų, su kompetentingais nacionaliniais departamentais. Audito Rūmai ir valstybių narių nacionalinės audito institucijos bendradarbiauja pasitikėjimo dvasia, išlaikydamos savo nepriklausomumą.

Audito Rūmai, siekdami gauti visą informaciją, būtiną užduotims atlikti, kurios jiems yra pavestos pagal Sutartis arba pagal jas priimtus teisės aktus, savo pageidavimu gali dalyvauti biudžeto vykdymo audito veikloje, kurią atlieka kuri nors institucija arba kuri atliekama jos vardu.

Audito Rūmų prašymu, kiekviena institucija įgalioja finansų institucijas, kuriose laikomos Sąjungos lėšos, suteikti galimybę Audito Rūmams užtikrinti, kad išoriniai duomenys sutaptų su finansinėmis ataskaitomis.

3. Vykdydami savo užduotis, Audito Rūmai institucijoms ir įstaigoms, kurioms taikomas šis reglamentas, praneša savo darbuotojų, kurie yra įgalioti atlikti jų auditą, vardus ir pavardes.

Audito Rūmai užtikrina, kad visi vertybiniai popieriai ir grynieji pinigai sąskaitose arba kasoje būtų patikrinti pagal saugotojo pasirašytus orderius arba pagal oficialų memorandumą apie turimus grynuosius pinigus ir vertybinius popierius. Jie gali patys vykdyti tokius patikrinimus.

1. Komisija, kitos institucijos, įstaigos, administruojančios įplaukas ar išlaidas Sąjungos vardu, bei galutiniai gavėjai suteikia Audito Rūmams visas priemones ir visą informaciją, kuri, Audito Rūmų nuomone, jiems reikalinga savo užduotims atlikti. Audito Rūmams jie pateikia visus dokumentus, susijusius su sutarčių, finansuojamų iš biudžeto, sudarymu ir vykdymu, visas grynųjų pinigų ir medžiagų sąskaitas, visus apskaitos įrašus ir patvirtinamuosius dokumentus bei su jais susijusius administracinius dokumentus, visus su įplaukomis ir išlaidomis susijusius dokumentus, visus inventorinius sąrašus, visas organizacines departamentų diagramas, kuriuos Audito Rūmai laiko reikalingais, atliekant biudžetinių ir finansinių rezultatų ataskaitų auditą, remiantis įrašais ar vietoje atliekamu auditu ir tuo pačiu tikslu visais vietoje esančiais dokumentais bei duomenimis, parengtais arba saugomais elektroniniu pavidalu.

Vidaus audito padaliniai ir kitos atitinkamų nacionalinių administracijų tarnybos Audito Rūmams suteikia visas galimybes, kurias mano esant reikalingas jų užduotims atlikti.

3. Audito Rūmai įgaliojami tikrinti dokumentus, susijusius su Sąjungos įplaukomis ir išlaidomis, kuriuos turi institucijų departamentai, ypač departamentai, atsakingi už sprendimus dėl tokių įplaukų ir išlaidų, įstaigos, administruojančios įplaukas arba išlaidas Sąjungos vardu, ir iš biudžeto išmokas gaunantys fiziniai arba juridiniai asmenys.

4. Įstaigų, neįeinančių į institucijų sudėtį, gautų Sąjungos lėšų įnašų pavidalu panaudojimas taip pat tikrinamas, nustatant, ar įplaukos yra gautos ir išlaidos padarytos teisėtai ir tinkamai, ir ar jos yra patikimai valdomos.

5. Sąjungos finansavimo gavėjai, neįeinantys į institucijų sudėtį, raštu paliudija, kad jie sutinka, kad Audito Rūmai atliktų auditą, kaip naudojamos finansavimo lėšos, o jiems nesutinkant, tokį sutikimą raštu pateikia rangovai arba subrangovai.

6. Komisija Audito Rūmų prašymu jiems pateikia bet kurią informaciją apie skolinimosi ir skolinimo veiklą.

7. Naudojant integruotą kompiuterių sistemą nesumažėja Audito Rūmų galimybės susipažinti su patvirtinamaisiais dokumentais.

1. Iki birželio 30 d. Audito Rūmai Komisijai ir atitinkamoms institucijoms perduoda visas pastabas, kurios, jų nuomone, turėtų atsispindėti metinėje ataskaitoje. Tos pastabos lieka konfidencialios ir joms taikoma prieštaravimų procedūra. Kiekviena institucija savo atsakymą Audito Rūmams atsiunčia iki spalio 15 d. Institucijų, išskyrus Komisijos, atsakymai tuo pačiu metu siunčiami Komisijai.

3. Metinėje ataskaitoje yra skirsnis, skirtas kiekvienai institucijai. Audito Rūmai ataskaitą gali papildyti bet kokiu, jų nuomone, reikalingu apibendrinimu arba bendromis pastabomis.

Audito Rūmai imasi visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad kiekvienos institucijos atsakymas į jų pastabas būtų paskelbtas šalia arba po kiekvienos pastabos, su kuria jis susijęs.

4. Iki lapkričio 15 d. Audito Rūmai institucijoms, atsakingoms už biudžeto įvykdymo patvirtinimą, ir kitoms institucijoms perduoda savo metinę ataskaitą su institucijų atsakymais ir užtikrina jos paskelbimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5. Kai tik Audito Rūmai perduoda metinę ataskaitą, Komisija atitinkamoms valstybėms narėms nedelsdama praneša tos ataskaitos detales, kurios susijusios su lėšų, už kurias pagal galiojančias taisykles jos yra atsakingos, valdymu.

Gavusios tokią informaciją, valstybės narės Komisijai atsako per 60 dienų. Komisija iki vasario 28 d. tos informacijos apibendrinimą perduoda Audito Rūmams, Europos Parlamentui ir Tarybai.

1. Audito Rūmai atitinkamai institucijai arba įstaigai perduoda pastabas, kurios, jų nuomone, turėtų būti pateiktos specialiojoje ataskaitoje. Tos pastabos lieka konfidencialios ir joms taikoma prieštaravimų procedūra.

Atitinkama institucija arba įstaiga per du su puse mėnesio nuo pastabų perdavimo Audito Rūmams praneša savo atsakymus, kuriuos ji nori pateikti dėl tų pastabų.

Audito Rūmai galutinį specialiosios ataskaitos variantą patvirtina kitą mėnesį, gavę susijusios institucijos arba įstaigos atsakymus.

Specialiosios ataskaitos kartu su atitinkamų institucijų arba įstaigų atsakymais nedelsiant perduodamos Europos Parlamentui ir Tarybai ir kiekviena iš šių institucijų sprendžia, prireikus kartu su Komisija, kokių veiksmų reikia imtis.

Audito Rūmai imasi visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad kiekvienos susijusios institucijos arba įstaigos atsakymai į jos pastabas būtų paskelbti kartu su specialia ataskaita.

2. SESV 287 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje nurodytas nuomones, nesusijusias su pasiūlymais arba projektais, kuriems taikoma teisėkūros konsultavimosi procedūra, Audito Rūmai gali skelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Sprendimą dėl skelbimo Audito Rūmai priima pasikonsultavę su institucija, kuri prašė nuomonės arba kuri yra su juo susijusi. Nuomonės skelbiamos kartu su atitinkamų institucijų pastabomis.

1. Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos rekomendacija, priimta kvalifikuota balsų dauguma, iki n+2 metų gegužės 15 d. priima sprendimą, kad Komisija n metų biudžetą įvykdė.

2. Jei 1 dalyje nustatytą dieną sprendimo priimti negalima, Europos Parlamentas arba Taryba Komisijai praneša sprendimo atidėjimo priežastis.

3. Jei Europos Parlamentas atideda sprendimą dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, Komisija deda visas pastangas kuo skubiau imtis priemonių sprendimo priėmimo kliūtims pašalinti arba padėti jas pašalinti.

1. Sprendimas dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo priimamas dėl visų Sąjungos įplaukų ir išlaidų sąskaitų, galutinio likučio ir balanse įrašyto Sąjungos turto ir įsipareigojimų.

2. Prieš priimdamas sprendimą dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, Europos Parlamentas, Tarybai tą jau padarius, išanalizuoja ataskaitų rinkinį, finansines ataskaitas ir įvertinimo pranešimą, nurodytą SESV 318 straipsnyje. Jis taip pat išnagrinėja Audito Rūmų metines ataskaitas kartu su audituotų institucijų atsakymais, visomis atitinkamų finansinių metų specialiosiomis Audito Rūmų ataskaitomis ir Audito Rūmų patikinimo pareiškimą dėl sąskaitų patikimumo ir operacijų, kuriomis jos paremtos, teisėtumo ir tvarkingumo.

3. Komisija Europos Parlamento prašymu pateikia visą informaciją, kurios reikia sprendimo dėl susijusių finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo priėmimo sklandžiai procedūrai pagal SESV 319 straipsnį.

1. Vadovaudamosi SESV 319 straipsniu ir Euratomo sutarties 106a straipsniu, Komisija ir kitos institucijos imasi deramų priemonių dėl pastabų, pateiktų kartu su Europos Parlamento sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, ir dėl pastabų, pateiktų kartu su Tarybos rekomendacija priimti sprendimą dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo.

2. Europos Parlamento arba Tarybos prašymu institucijos praneša apie priemones, kurių buvo imtasi, atsižvelgiant į tas pastabas ir komentarus, ir, visų pirma, apie nurodymus, kuriuos jos davė visiems savo departamentams, kurie yra atsakingi už biudžeto vykdymą. Valstybės narės bendradarbiauja su Komisija, pranešdamos jai apie priemones, kurių jos ėmėsi dėl tų pastabų, kad Komisija galėtų į jas atsižvelgti, rengdama savo pačios ataskaitą. Audito Rūmams taip pat perduodamos institucijų ataskaitos.

EIVT taikomos procedūros, nustatytos SESV 319 straipsnyje ir šio reglamento 164, 165 ir 166 straipsniuose. EIVT visapusiškai bendradarbiauja su institucijomis, dalyvaujančiomis biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūroje, ir atitinkamais atvejais pateikia visą reikalingą papildomą informaciją, be kita ko, dalyvaudama atitinkamų įstaigų posėdžiuose.

1. Pirma ir trečia dalys taikomos institucijų ir įstaigų, nurodytų Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) taisyklėse, išlaidoms ir įplaukoms, išskyrus atvejus, kai šioje antraštinėje dalyje yra numatyta kitaip.

2. Veikla, kurią tiesiogiai valdo Komisija, įgyvendinama vadovaujantis pirmos ir trečios dalies taisyklėmis.

1. Kiekvienais finansiniais metais EŽŪGF asignavimai apima nediferencijuotuosius asignavimus, išskyrus išlaidas, susijusias su priemonėmis, nurodytomis Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 3 straipsnio 2 dalyje, kurios padengiamos diferencijuotaisiais asignavimais.

2. Perkeltieji mokėjimų asignavimai, kurie per finansinius metus buvo neišnaudoti, panaikinami.

3. Nepaskirtus asignavimus, susijusius su veiksmais, nurodytais Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 3 straipsnio 1 dalyje, galima perkelti tiktai į kitus finansinius metus.

Taip perkeliamų į kitą ataskaitinį laikotarpį asignavimų suma, kuri negali viršyti 2 % pradinių asignavimų, negali būti didesnė už 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams (24), 11 straipsnyje nurodyto tiesioginių išmokų patikslinimo sumą, taikytą praėjusiais finansiniais metais.

Į kitą laikotarpį perkelti asignavimai grąžinami tik į tas biudžeto eilutes, kurios apima veiksmus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 3 straipsnio 1 dalies c punkte.

Taip perkėlus asignavimus į kitą laikotarpį, papildoma išmoka gali būti sumokėta tik tiems galutiniams gavėjams, kuriems praėjusiais finansiniais metais buvo taikomas tiesioginių išmokų patikslinimas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 73/2009 11 straipsnyje.

Sprendimą dėl asignavimų perkėlimo į kitą laikotarpį Komisija priima tų metų, į kuriuos perkeliami asignavimai, vasario 15 d. ir apie tai praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

2. Komisijos sprendimai, kuriuose nustatomos tokių išlaidų išmokėjimo sumos, sudaro bendruosius laikinuosius įsipareigojimus, kurie negali viršyti visų asignavimų, įtrauktų į EŽŪGF.

3. Nuo finansinių metų lapkričio 15 d. įprastas valdymo išlaidas EŽŪGF galima paskirstyti iš anksto pagal kitiems finansiniams metams numatytus asignavimus. Tačiau tokie įsipareigojimai neviršija trijų ketvirčių visų finansinių metų atitinkamų asignavimų. Jie taikomi tik išlaidoms, kurioms šis principas yra nustatytas galiojančiame pagrindiniame teisės akte.

1. Per du mėnesius nuo tos dienos, kai buvo gautos valstybių narių atsiųstos finansinės ataskaitos, išlaidos, kurias yra padariusios EŽŪGF taisyklėse nurodytos institucijos ir įstaigos, priskiriamos įsipareigojimams pagal skyrius, straipsnius ir punktus. Toks priskyrimas įsipareigojimams gali būti atliktas praėjus šiam dviejų mėnesių laikotarpiui, kai reikia taikyti procedūrą dėl asignavimų perkėlimo, susijusią su konkrečiomis biudžeto eilutėmis. Išskyrus atvejus, kai valstybės narės dar nėra atlikusios mokėjimų arba kai abejojama jų atitikimu reikalavimams, sumos įrašomos kaip mokėjimai per tą patį dviejų mėnesių laikotarpį.

Pirmoje pastraipoje nurodyti įsipareigojimai atimami iš bendrųjų laikinųjų įsipareigojimų, nurodytų 170 straipsnyje.

2. Bendrieji laikinieji įsipareigojimai, kurie yra numatyti finansiniams metams ir kurie dar nepaskirstyti pagal biudžeto nomenklatūros konkrečias eilutes iki kitų finansinių metų vasario 1 d., panaikinami, kiek tai susiję su atitinkamais finansiniais metais.

3. 1 ir 2 dalys taikomos, atsižvelgiant į sąskaitų išnagrinėjimą ir patvirtinimą.

Biudžeto apskaitoje išlaidos įrašomos į finansinių metų ataskaitas, remiantis Komisijos iki tų finansinių metų gruodžio 31 d. valstybėms narėms grąžintomis sumomis, jei mokėjimo pavedimą apskaitos pareigūnas gauna iki kitų finansinių metų sausio 31 d.

1. Kai Komisija perkelia asignavimus pagal 26 straipsnio 1 dalį, ji priima sprendimą iki kitų finansinių metų sausio 31 d. ir apie tai praneša Europos Parlamentui ir Komisijai, kaip numatyta 26 straipsnio 1 dalyje.

2. Kitais, 1 dalyje nenurodytais atvejais, Komisija pasiūlymus dėl perkėlimo Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia iki kitų finansinių metų sausio 10 d.

Europos Parlamentas ir Taryba sprendimus dėl tokių perkėlimų priima 27 straipsnyje numatyta tvarka, bet šio straipsnio tikslais taikytinas terminas yra trys savaitės.

1. Asignuotosios įplaukos pagal šią antraštinę dalį priskiriamos atsižvelgiant į įplaukų kilmę pagal 21 straipsnio 3 dalį.

2 Sprendimų rezultatai, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 30 straipsnyje, įrašomi į vieną straipsnį.

STRUKTŪRINIAI FONDAI, SANGLAUDOS FONDAS, EUROPOS ŽUVININKYSTĖS FONDAS, EUROPOS ŽEMĖS ŪKIO FONDAS KAIMO PLĖTRAI IR PASIDALIJAMOJO VALDYMO PRINCIPU VALDOMI FONDAI, SUSIJĘ SU LAISVĖS, SAUGUMO IR TEISINGUMO ERDVE

1. Pirma ir trečia dalys taikomos išlaidoms, kurias patyrė institucijos ir įstaigos, nurodytos 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (25), 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo (26), 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1081/2006 dėl Europos socialinio fondo (27), 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1083/2006, nustatančiame bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo (28), 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1084/2006, įsteigiančiame Sanglaudos fondą (29), 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo (30), ir pasidalijamojo valdymo principu pagal 59 straipsnį valdomi fondai, susiję su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve, įskaitant Solidarumo ir migracijos srautų valdymo programai numatytus fondus (toliau – fondai), ir jų įplaukoms, išskyrus atvejus, kai šioje antraštinėje dalyje yra numatyta kitaip.

2. Operacijos, kurias tiesiogiai valdo Komisija, taip pat įgyvendinamos pagal pirmoje ir trečioje dalyse nustatytas taisykles.

Europos Parlamentas ir Taryba atsižvelgia į paskirtus įsipareigojimų asignavimus, numatytus atitinkamuose pagrindiniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose struktūrinius veiksmus, kaimo plėtrą ir Europos žuvininkystės fondą.

1. Finansinius įnašus iš fondų Komisija išmoka pagal 175 straipsnyje nurodytus reglamentus.

2. Komisijos atliekamų tarpinių išmokų terminai nustatomi pagal 175 straipsnyje nurodytus reglamentus.

3. Vadovaujantis 175 straipsnyje nurodytais reglamentais, dėl išankstinio finansavimo mokėjimų, susijusių su tam tikra veikla, visiško ar dalinio sugrąžinimo neturi būti mažinamas atitinkamai veiklai skirtas įnašas iš fondų.

Laikantis 21 straipsnio 3 dalies c punkto grąžinamos sumos sudaro vidaus asignuotąsias įplaukas.

Valstybių narių grąžinamoms sumoms ir įnašams iš fondų taikomi 175 straipsnyje nurodyti reglamentai.

4. Nukrypstant nuo 14 straipsnio nuostatų, gruodžio 31 d. turimus įsipareigojimų asignavimus, atsiradusius iš išankstinio finansavimo mokėjimų susigrąžinimo, galima perkelti į kitą laikotarpį iki programos užbaigimo ir prireikus juos panaudoti, kai nebėra kitų įsipareigojimų asignavimų.

5. Biudžeto apskaitoje išlaidos įrašomos į finansinių metų sąskaitas, remiantis Komisijos iki tų finansinių metų gruodžio 31 d. valstybėms narėms grąžintomis sumomis, įskaitant išlaidas, iki kitų finansinių metų sausio 31 d. padengiamas iš tą mėnesį turimų mokėjimų asignavimų atlikus 179 straipsnyje nurodytus perkėlimus.

1. Komisija automatiškai panaikina asignavimus, paskirtus įsipareigojimams 175 straipsnyje nurodytuose reglamentuose nustatytomis sąlygomis.

2. Panaikinti asignavimai gali būti vėl naudojami, jei įvyko akivaizdi klaida išimtinai dėl Komisijos kaltės.

Šiuo tikslu Komisija persvarsto praėjusiais finansiniais metais panaikintus asignavimus ir iki einamųjų finansinių metų vasario 15 d. priima sprendimą, remdamasi poreikiu, ar reikia atitinkamus asignavimus vėl leisti naudoti.

1. Išskyrus Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai atvejį, šioje antraštinėje dalyje nurodytas veiklos išlaidas Komisija gali perkelti iš vienos antraštinės dalies į kitą, jei atitinkami asignavimai yra skirti tam pačiam tikslui, kaip numatyta 175 straipsnyje nurodytuose reglamentuose, arba priklauso techninės pagalbos išlaidoms. Komisija savo sprendimus priima iki kitų finansinių metų sausio 31 d.

2. Kitais, 1 dalyje nenurodytais atvejais, Komisija pasiūlymus dėl perkėlimo į mokėjimų asignavimų fondus Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia iki kitų finansinių metų sausio 10 d. Mokėjimų asignavimai gali būti perkeliami iš bet kurio biudžeto punkto. Europos Parlamentas ir Taryba sprendimus dėl tokių perkėlimų priima 27 straipsnyje numatyta tvarka, bet šiame straipsnyje taikytinas terminas yra trys savaitės.

3. Jei Europos Parlamentas ir Taryba perkėlimo nepatvirtina arba patvirtina tik iš dalies, atitinkama išlaidų dalis, nurodyta 177 straipsnio 5 dalyje, priskiriama kitų finansinių metų mokėjimų asignavimams.

Valdymą ir projektų atranką bei jų auditą reglamentuoja 175 straipsnyje nurodyti reglamentai.

1. Moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai skirtiems asignavimams taikomos pirma ir trečia dalys, išskyrus atvejus, kai šioje antraštinėje dalyje yra numatyta kitaip.

Tokie asignavimai įrašomi arba vienoje iš biudžeto antraštinių dalių, susijusių su „Netiesioginiai moksliniai tyrimai“ arba „Tiesioginiai moksliniai tyrimai'“ politikos srities veikla, arba skyriuje, susijusiame su mokslinių tyrimų veikla kitoje antraštinėje dalyje.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su mokslinių tyrimų operacijų rūšimis.

2. Asignavimai, susiję su Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo, įsteigto p Protokolu (Nr. 37) dėl EAPB sutarties galiojimo pabaigos finansinių padarinių ir dėl Anglies ir plieno mokslinių tyrimų fondo, pridėtu prie ES sutarties ir SESV, gautomis įplaukomis, laikomi asignuotosiomis įplaukomis pagal 21 straipsnį. Iš tokių įplaukų sudaryti įsipareigojimų asignavimai gali būti naudojami, kai tik apskaičiuojamos gautinos sumos, o mokėjimų asignavimai – kai tik gaunamos įplaukos.

3. Veiklos išlaidas, nurodytas šioje antraštinėje dalyje, Komisija gali perkelti iš vienos antraštinės dalies į kitą, jei asignavimai yra naudojami tuo pačiu tikslu.

4. Ekspertai, apmokami iš moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai skirtų asignavimų, samdomi tokia tvarka, kurią nustato Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami kiekvieną bendrąją mokslinių tyrimų programą arba atitinkamas įmonių, mokslo centrų ir universitetų dalyvavimo taisykles.

1. Įsipareigojimų asignavimus, atitinkančius įsipareigojimų sumą, kuri buvo panaikinta, visiškai arba iš dalies neįvykdžius su moksliniais tyrimais susijusių projektų, kuriems šie asignavimai buvo skirti, išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais galima vėl panaudoti, kai labai svarbu įgyvendinti iš pradžių numatytą programą, nebent atitinkamų finansinių metų (n metų) biudžete šiam tikslui lėšos yra numatytos.

2. Taikydama 1 dalį, kiekvienų finansinių metų pradžioje Komisija patikrina praėjusiais finansiniais metais (n-1 metais) panaikintus įsipareigojimus ir, atsižvelgdama į reikalavimus, įvertina, ar reikia atitinkamus asignavimus vėl leisti naudoti.

Remdamasi šiuo įvertinimu, iki kiekvienų finansinių metų vasario 15 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai gali pateikti atitinkamus pasiūlymus, pagal kiekvieną biudžeto punktą nurodydama priežastis, dėl kurių tuos asignavimus reikia vėl leisti naudoti.

3. Europos Parlamentas ir Taryba per šešias savaites priima sprendimą dėl Komisijos pasiūlymų. Jei per šį laikotarpį sprendimas nepriimamas, pasiūlymai laikomi patvirtintais.

Įsipareigojimų asignavimų suma, kurią vėl leidžiama naudoti n metais jokiu būdu neviršija 25 % visos toje pačioje biudžeto eilutėje įrašytos n - 1 metais panaikintų įsipareigojimų sumos.

4. Įsipareigojimų asignavimai, kuriuos vėl leidžiama naudoti, nėra perkeliami į kitą laikotarpį.

Teisiniai įsipareigojimai, susiję su įsipareigojimų asignavimais, kuriuos vėl galima naudoti, baigia galioti iki n metų gruodžio 31 d.

Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas n metų pabaigoje galutinai panaikina nepanaudotą įsipareigojimų asignavimų, kuriuos vėl buvo leidžiama naudoti, likutį.

1. Jungtinis tyrimų centras (JRC) gali gauti finansavimą savo dalyvavimui viešųjų pirkimų ir dotacijų skyrimo procedūrose pagal pirmos dalies V ir VI antraštines dalis, kurios visos arba tam tikra jų dalis yra finansuojamos iš biudžeto, iš asignavimų, įrašytų kitose nei 181 straipsnio 1 dalyje nurodytose antraštinėse dalyse arba skyriuose.

Dalyvavimo viešųjų pirkimų ir dotacijų skyrimo procedūrose tikslais JRC laikomas valstybėje narėje įsteigtu juridiniu asmeniu.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su JTC.

2. Asignavimai, susiję su toliau nurodoma veikla, laikomi asignuotosiomis įplaukomis, kaip nurodyta 21 straipsnio 2 dalyje:

Iš pirmos pastraipos a ir c punktuose nurodytų įplaukų sudarytus įsipareigojimų asignavimus leidžiama naudoti, kai tik apskaičiuojamos gautinos sumos.

Asignavimai, per penkerius metus nepanaudoti pirmos pastraipos c punkte nurodytai veiklai, panaikinami.

3. Tokių asignavimų panaudojimas parodomas biudžeto rezultatų ataskaitos analitinėse sąskaitose pagal kiekvieną veiksmo kategoriją, su kuria jie yra susiję; tokie įrašai turi būti atskirti nuo įplaukų, gautų iš trečiųjų šalių (viešųjų arba privačių) finansavimo, ir nuo įplaukų iš kitų paslaugų, kurias Komisija teikia trečiosioms šalims.

4. Kai JRC dalyvauja dotacijų skyrimo arba pirkimų procedūrose pagal šio straipsnio 1 dalį, jam netaikomos 106 straipsnyje, 107 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose, 108, 109 straipsniuose, 131 straipsnio 4 ir 5 dalyse išdėstytos sąlygos dėl draudimo dalyvauti viešųjų pirkimų ir dotacijų skyrimo procedūrose ir su šiomis procedūromis susijusių nuobaudų.

Taip pat laikoma, kad JRC atitinka ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimus.

JRC atleidžiamas nuo garantijų pateikimo, kaip nurodyta 115 ir 134 straipsniuose.

5. Pirmos dalies V antraštinės dalies taisyklės dėl viešųjų pirkimų netaikomos veiklai, kurią JCR atlieka trečiųjų šalių vardu.

6. Nukrypstant nuo 26 straipsnio Komisija biudžeto antraštinėje dalyje, susijusioje su politikos sritimi „Tiesioginiai moksliniai tyrimai“, iš vieno skyriaus į kitą gali perkelti iki 15 % asignavimų eilutėje, iš kurios yra perkeliama.

1. Pirma ir trečia dalys taikomos išorės veiksmams, finansuojamiems iš biudžeto, išskyrus atvejus, kai šioje antraštinėje dalyje numatyta kitaip.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su veiksmais, kurie gali būti finansuojami kaip išorės veiksmai.

3. Kai išorės veiksmai bendrai finansuojami tiek iš į biudžetą įrašytų asignavimų, tiek iš išorės asignuotųjų įplaukų, nurodytų 21 straipsnio 2 dalies b punkte, lėšos, kurios nepaskirtos pasibaigus su atitinkamu veiksmu susijusiam 189 straipsnio 2 dalyje nurodytam sutartiniam laikotarpiui, grąžinamos pro rata pagrindu, atėmus vienkartines išmokas, atitinkančias audito, vertinimo ir nenumatytas išlaidas, kurios gali būti paskirtos vėliau.

4. Šioje antraštinėje dalyje nurodytiems veiksmams netaikoma 90 straipsnio 4 dalies antra pastraipa.

Dotacijų pagal tiesioginį valdymą, kurių vertė daugiau negu 5 000 000 EUR ir kuriomis finansuojami išorės veiksmai, atveju veiksmo laikotarpiu lieka nepatvirtinti daugiausiai du išankstinio finansavimo mokėjimai.

Šioje antraštinėje dalyje nurodytus veiksmus Komisija gali vykdyti tiesiogiai pagal 58 straipsnio 1 dalies a punktą, taikydama pasidalijamojo valdymo principą pagal 58 straipsnio 1 dalies b punktą, arba juos gali vykdyti netiesiogiai bet kuris subjektas arba asmuo, kuriems pavedamos biudžeto vykdymo užduotys pagal 58 straipsnio 1 dalies c punktą, vadovaujantis 58–63 straipsnių atitinkamomis nuostatomis. Asignavimai išorės veiksmams gali būti naudojami kartu su lėšomis iš kitų šaltinių bendrai užduočiai pasiekti.

1. Kai numatyta atitinkamuose pagrindiniuose teisės aktuose, Komisija gali suteikti paramą biudžetui trečiajai šaliai gavėjai, jei tos šalies vykdomas viešųjų finansų valdymas yra pakankamai skaidrus, patikimas ir veiksmingas.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su paramos biudžetui naudojimu ir gavėjų įsipareigojimais.

2. 84 straipsnyje nurodytame finansavimo sprendime pateikiami paramos biudžetui trečiojoje šalyje gavėjoje teikimo tikslai ir tikėtini rezultatai. Sąjungos įnašo mokėjimas turi būti paremtas 1 dalyje nurodytų sąlygų, įskaitant viešųjų finansų valdymo gerinimą, įgyvendinimu ir aiškiais ir objektyviais veiklos rodikliais, kurie yra pažangos per tam tikrą laiką atitinkamame sektoriuje nustatymo pagrindas.

3. Komisija į atitinkamą finansavimo susitarimą, sudarytą pagal 184 straipsnio 2 dalies b punktą, įtraukia tam tikras nuostatas, pagal kurias trečioji šalis gavėja įsipareigoja nedelsdama kompensuoti visas ar dalį tam tikrai veiklai skirtų lėšų, jei nustatoma, kad dėl rimtų pažeidimų, už kuriuos ta šalis gavėja, netinkamai buvo išmokėtos susijusios Sąjungos lėšos.

Siekiant susigrąžinti pirmoje pastraipoje nurodytas lėšas, gali būti taikoma 80 straipsnio 1 dalies antroji pastraipa.

4. Komisija remia trečiosios šalies gavėjos parlamentinės kontrolės ir audito pajėgumų kūrimą ir skaidrumo didinimą bei viešos prieigos prie informacijos užtikrinimą.

1. Remdamasi su kitais pagalbos teikėjais sudarytu susitarimu, Komisija gali įkurti patikos fondus veiksmams ekstremaliųjų situacijų atveju, veiksmams po ekstremaliųjų situacijų arba teminiams veiksmams. Kiekvieno patikos fondo steigiamajame teisės akte apibrėžiami patikos fondo tikslai.

2. Sąjungos patikos fondų veikla vykdoma laikantis patikimo finansų valdymo, skaidrumo, proporcingumo, nediskriminavimo ir vienodų sąlygų principų ir vadovaujantis konkrečiais tikslais, apibrėžtais kiekviename steigiamajame teisės akte.

Sąjungos patikos fondų veiklą Komisija vykdo tiesiogiai pagal 58 straipsnio 1 dalies a punktą, išskyrus Sąjungos patikos fondus veiksmams ekstremaliųjų situacijų atveju ar veiksmams po ekstremaliųjų situacijų, kurie taip pat gali būti vykdoma netiesiogiai, pavedant biudžeto vykdymo užduotis subjektams pagal 58 straipsnio 1 dalies c punkto i, ii, v ir vi papunkčius.

4. Siekiant užtikrinti pagalbos teikėjų ir nemokančių valstybių narių, turinčių stebėtojų teises, veikiančių įnašų atstovavimą ir priimti sprendimus dėl lėšų panaudojimo, įsteigiama kiekvieno Sąjungos patikos fondo valdyba, kuriai pirmininkauja Komisija.

5. Sąjungos patikos fondai įkuriami ribotam laikotarpiui, kuris nustatomas šių fondų steigiamajame teisės akte. Patikos fondo valdybos prašymu šio laikotarpio trukmė gali būti pratęsta Komisijos sprendimu.

Europos Parlamentas ir (arba) Taryba gali paprašyti Komisijos nebeskirti asignavimų patikos fondui arba persvarstyti steigiamąjį teisės aktą siekiant prireikus panaikinti patikos fondą. Tokiu atveju visos likusios lėšos pro rata pagrindu kaip bendrosios įplaukos grąžinamos į biudžetą ir įnašus mokančioms valstybėms narėms bei kitiems pagalbos teikėjams.

6. Sąjungos ir pagalbos teikėjų įnašai įrašomi į specialią banko sąskaitą. Sąjungos įnašai perkeliami į šią sąskaitą remiantis mokėjimų prašymais, kurie tinkamai pagrįsti mokėjimo planais, atsižvelgiant į sąskaitos likutį ir atsiradusį papildomų mokėjimų poreikį. Mokėjimų planai pateikiami kasmet arba, prireikus, du kartus per metus.

Įnašai neįtraukiami į biudžetą ir juos valdo Komisija per įgaliotą leidimus suteikiantį pareigūną.

Sąjungos patikos fondo apskaitos pareigūnas yra Komisijos apskaitos pareigūnas. Jis yra atsakingas už visiems Sąjungos patikos fondams bendrų apskaitos procedūrų ir sąskaitų plano nustatymą.

Komisijos vidaus auditorius ir Audito Rūmų auditoriai turi tokius pačius įgaliojimus patikos fondo atžvilgiu, kaip ir kitų veiksmų, kuriuos vykdo Komisija, atžvilgiu.

Apskaitos pareigūnas atidaro ir uždaro patikos fondo specialią banko sąskaitą.

Komisija užtikrina, kad apskaitos pareigūno ir leidimus suteikiančio pareigūno pareigos būtų griežtai atskirtos.

Komisijos finansų pareigūnai prisiima įsipareigojimus dėl lėšų ir jas išmoka, kaip apibrėžta pirmos dalies IV antraštinės dalies 3 skyriuje.

7. Komisijai leidžiama paimti ne daugiau kaip 5 % patikos fonde sutelktos sumos savo valdymo išlaidoms padengti tais metais, kuriais 6 dalyje nurodyti įnašai buvo pradėti naudoti. Patikos fondo veikimo laikotarpiu tokie valdymo mokesčiai prilyginami asignuotosioms įplaukoms, kaip nustatyta 21 straipsnio 2 dalies b punkte.

Apskaitos pareigūnas imasi veiksmų dėl vykdomųjų raštų sumoms išieškoti, susijusių su iš patikos fondo finansuojamais veiksmais. Įplaukos iš sumų, susigrąžinamų pagal šiuos vykdomuosius raštus sumoms išieškoti, grąžinamos į specialią patikos fondo banko sąskaitą. Vykdomieji raštai sumoms išieškoti atšaukiami ir jų atsisakoma pagal 80 straipsnyje nurodytas taisykles.

8. Komisija savo sprendimų dėl Sąjungos patikos fondo įkūrimo, veiklos pratęsimo ir panaikinimo projektus pateikia pagrindiniame teisės akte, pagal kurį mokami Sąjungos įnašai į Sąjungos patikos fondą, numatytam kompetentingam komitetui.

9. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles dėl išorės veiksmų patikos fondų valdymo, atskaitomybės ir vadovavimo šiems fondams.

10. Komisija kasmet Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia visapusišką ir išsamią ataskaitą dėl Sąjungos patikos fondų remiamos veiklos, dėl jų įgyvendinimo ir veiklos rezultatų ir dėl jų sąskaitų. Savo ataskaitą Komisija prideda prie metinių ataskaitų, nurodytos 66 straipsnio 9 dalies trečioje pastraipoje, santraukos.

1. Veiksmams, kurie vykdomi netiesiogiai pagal 58 straipsnio 1 dalies c punktą, taikoma analitinė Komisijos ir Sąjungos delegacijų veiklos priežiūra pagal 56 straipsnio 2 dalį. Tokia analitinė priežiūra vykdoma arba išankstiniais patvirtinimais, arba ex post patikrinimais, arba taikant abu metodus.

2. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su išorės veiksmų vykdymu taikant netiesioginį valdymą.

1. Vykdant išorės veiksmus, sudaromas vienas arba daugiau toliau nurodytų dokumentų:

Išorės pagalbos suteikimo sąlygos nurodytos priemonėje, kuria valdomi šios dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose numatyti finansiniai susitarimai arba sutartys ar susitarimai dėl dotacijų.

2. Finansavimo susitarimai su subjektais, nurodytais 1 dalies pirmos pastraipos a punkte, sudaromi iki n+1 metų gruodžio 31 d.; n metai – tai metai, kuriais prisiimamas biudžetinis įsipareigojimas.

Finansavimo susitarimuose nustatomas laikotarpis, per kurį 1 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodyti subjektai sudaro visas atskiras sutartis ir susitarimus dėl dotacijų, pagal kuriuos vykdomi veiksmai. Toks laikotarpis neturi būti ilgesnis kaip treji metai nuo finansinio susitarimo sudarymo dienos, išskyrus:

3. 2 dalis netaikoma daugiametėms programoms, kurios įgyvendinamos išskaidžius įsipareigojimus, tokiais atvejais:

Tais atvejais Komisija automatiškai panaikina asignavimus pagal konkretiems sektoriams taikomas taisykles.

4. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su finansavimo susitarimais dėl išorės veiksmų vykdymo.

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles dėl su išorės veiksmais susijusių viešųjų pirkimų.

2. Sutartims, kurioms taikoma ši antraštinė dalis, taikomos pirmos dalies V antraštinės dalies 1 skyriaus nuostatos, susijusios su bendrosiomis viešųjų pirkimų nuostatomis, atsižvelgiant į specialiąsias nuostatas dėl ribų ir tvarkos, taikytinos renkant, su kuo bus sudaromos išorės sutartys, nustatytos pagal šį reglamentą priimtuose deleguotuose aktuose. Taikant šį skyrių, perkančiosios institucijos yra šios:

3. Viešųjų pirkimų procedūros nustatomos 189 straipsnyje nurodytuose finansavimo susitarimuose.

4. Šio skyriaus nuostatos netaikomos veiksmams, kuriems taikomi konkretiems sektoriams taikomi pagrindiniai teisės aktai, susiję su krizių valdymo pagalba, civilinės saugos operacijomis ir humanitarinės pagalbos operacijomis.

1. Dalyvavimas konkursų procedūrose turi būti atviras vienodomis sąlygomis visiems asmenims, kurie patenka į Sutarčių taikymo sritį, ir bet kuriems kitiems fiziniams arba juridiniams asmenims, vadovaujantis pagrindinių dokumentų, reglamentuojančių atitinkamo sektoriaus bendradarbiavimą, specifinėmis nuostatomis.

2. 54 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais, atsakingo leidimus suteikiančio pareigūno tinkamai pagrįstomis išimtinėmis aplinkybėmis gali būti nuspręsta leisti kitiems nei nurodyta 1 dalyje trečiųjų šalių nacionaliniams subjektams dalyvauti konkursuose dėl sutarčių.

3. Kai taikomas susitarimas dėl rinkos prekių ir paslaugų viešiesiems pirkimams išplėtimo, kurio viena iš šalių yra Sąjunga, viešųjų pirkimų, finansuojamų iš biudžeto, sutartis galima sudaryti su kitais nei nurodyta 1 ir 2 dalyse trečiųjų šalių nacionaliniais subjektais tame susitarime nustatytomis sąlygomis.

4. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias dalyvavimo konkursų procedūrose taisykles.

Veiksmai gali būti visiškai finansuojami iš biudžeto tik tuo atveju, jei įrodoma, kad kitaip jų įvykdyti neįmanoma.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles dėl visiško išorės veiksmų finansavimo.

Dotacijų skyrimo procedūros, kurias netiesioginio valdymo atveju turi taikyti 185 straipsnyje nurodyti subjektai, nustatomos Komisijos ir tų subjektų sudarytuose susitarimuose.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su dotacijų skyrimo procedūromis, kurios taikomos netiesioginio valdymo atveju.

Kiekviename Komisijos ir 185 straipsnyje nurodyto subjekto susitarime, susitarime arba sprendime dėl dotacijos aiškiai numatoma, kad Komisija ir Audito Rūmai turi įgaliojimus atlikti visų rangovų ir subrangovų, kurie yra gavę Sąjungos lėšų, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

1. Pagal šią antraštinę dalį Europos įstaigos – tai administracinės struktūros, kurias įsteigia viena arba kelios institucijos konkretiems bendriems uždaviniams atlikti.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su Europos įstaigų ir institucijų delegacijų į Europos įstaigas aprėptimi.

2. Ši antraštinė dalis taikoma OLAF veiklai, išskyrus 198, 199 ir 200 straipsnius.

3. Pirma ir trečia dalys taikomos Europos įstaigų veiklai, jei šioje antraštinėje dalyje nenumatyta kitaip.

1. Asignavimai kiekvienai Europos įstaigai, kurių visa suma įrašoma į specialią biudžeto eilutę Komisijai skirtame skirsnyje, išsamiai nurodomi to skirsnio priede.

Priedas parengiamas įplaukų ir išlaidų ataskaitos forma, suskirstyta taip pat kaip biudžeto skirsniai.

Į tą priedą įrašyti asignavimai padengia visus kiekvienos Europos įstaigos finansų poreikius, atliekant pareigas institucijų vardu.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles dėl Europos įstaigoms numatytų asignavimų, taip pat tam tikrų apskaitos pareigūno perduodamų užduočių, iždo ir banko sąskaitų.

2. Kiekvienos Europos įstaigos etatų planas pridedamas prie Komisijos etatų plano.

3. Dėl perkėlimų 1 dalyje nurodytame priede sprendžia kiekvienos Europos įstaigos direktorius. Komisija apie tokius perkėlimus informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

4. Kiekvienos Europos įstaigos ataskaitos yra Sąjungos ataskaitų, nurodytų 141 straipsnyje, sudedamoji dalis.

Leidimus suteikiančio pareigūno įgaliojimus, susijusius su asignavimais, įrašytais į kiekvienai Europos įstaigai skirtą priedą, Komisija perduoda atitinkamos Europos įstaigos direktoriui pagal 65 straipsnį.

1. Kiekviena tarpinstitucinė Europos įstaiga parengia savo išlaidų analitines sąskaitas, kurios leidžia nustatyti jų paslaugų dalį, teikiamą kiekvienai institucijai. Atitinkamos Europos įstaigos direktorius, šios įstaigos valdymo komitetui patvirtinus, priima kriterijus, kuriais grindžiama apskaitos sistema.

2. Pastabose dėl specialios biudžeto eilutės, kurioje įrašytas visas asignavimas kiekvienai tarpinstitucinei Europos įstaigai, nurodoma tos įstaigos teikiamų kiekvienai institucijai paslaugų sąnaudų sąmata. Ji turi būti paremta 1 dalyje nurodytomis analitinėmis sąskaitomis.

3. Kiekviena tarpinstitucinė Europos įstaiga atitinkamoms institucijoms praneša analitinių sąskaitų rezultatus.

1. Kiekviena institucija gali perduoti leidimus suteikiančio pareigūno įgaliojimus valdyti tai institucijai skirtame skirsnyje įrašytus asignavimus tarpinstitucinės Europos įstaigos direktoriui ir nustato šio įgaliojimų perdavimo apribojimus ir sąlygas.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su leidimus suteikiančio pareigūno įgaliojimų perdavimu Europos tarpinstitucinės įstaigos direktoriui.

2. Komisijos vidaus auditoriui tenka visa atsakomybė, nustatyta pirmos dalies IV antraštinės dalies 9 skyriuje.

Jei į kurios nors Europos įstaigos kompetenciją įeina atlygintinas tiekimas trečiosioms šalims, jos direktorius, valdymo komitetui patvirtinus, nustato konkrečias nuostatas, reglamentuojančias, kaip toks tiekimas turi būti vykdomas ir kaip turi būti tvarkomos atitinkamos sąskaitos.

1. Pirma ir trečia dalys taikomos administraciniams asignavimams, išskyrus atvejus, kai šioje antraštinėje dalyje numatyta kitaip.

2. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su administracinių asignavimų ir nuomos garantijų taikymo sritimi.

1. Nuo kiekvienų metų spalio 15 d. įprastos administracinės išlaidos gali būti paskirstytos iš anksto pagal kitiems finansiniams metams numatytus asignavimus. Tačiau tokie įsipareigojimai nėra didesni už vieną ketvirtąją dalį asignavimų, Europos Parlamento ir Tarybos nustatytų pagal atitinkamą biudžeto eilutę einamiesiems finansiniams metams. Jie netaikomi tokioms naujoms išlaidų rūšims, kurios dar nėra iš esmės patvirtintos paskutiniame tinkamai priimtame biudžete.

2. Išlaidas, kurios pagal teisines arba sutartines nuostatas apmokamos iš anksto, pavyzdžiui, už nuomą, galima pradėti mokėti nuo gruodžio 1 d., mokėjimus priskiriant kitų finansinių metų asignavimams. Tokiu atveju 1 dalyje nurodytas apribojimas netaikomas.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias konkrečių administracinių asignavimų taisykles, įskaitant su pastatais ir institucijų darbuotojams skiriamu avansu susijusias taisykles.

2. Administracinės išlaidos pagal sutartis, kurios dėl susiklosčiusios vietinės praktikos arba dėl to, kad yra susijusios su įrangos tiekimu, turi būti apmokėtos pasibaigus finansiniams metams, įskaitomos į tų finansinių metų, kuriais jos yra padarytos, biudžetą.

3. Kiekviena institucija Europos Parlamentui ir Tarybai iki kiekvienų metų birželio 1 d. pateikia pastatų politikos darbinį dokumentą, kuriame nurodoma ši informacija:

4. Visų pastatų projektų, kurie gali turėti reikšmingos įtakos biudžetui, atveju institucija kuo anksčiau, prieš vykdant vietos rinkos tyrimą sutarčių dėl pastatų atveju ar prieš paskelbiant konkursą arba jį vykdant statybos darbų atveju, informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie pastatams statyti reikalingą plotą ir preliminarų planavimą.

5. Visų pastatų projektų, kurie gali turėti reikšmingos įtakos biudžetui, atveju institucija pateikia pastatų projektą, įskaitant jo išsamią sąnaudų sąmatą ir finansavimo planą, taip pat sutarčių projektų, kuriuos planuojama naudoti, sąrašą ir prieš sudarant sutartis prašo Europos Parlamento ir Tarybos patvirtinimo. Institucijos prašymu su pastatų projektu susiję pateikti dokumentai naudojami konfidencialiai.

Išskyrus nenugalimos jėgos atvejus, Europos Parlamentas ir Taryba sprendimą dėl pastatų projekto priima per keturias savaites nuo tada, kai abi institucijos projektą gavo.

Laikoma, kad pasibaigus šiam keturių savaičių laikotarpiui pastatų projektas patvirtintas, jei Europos Parlamentas arba Taryba per tą laikotarpį nepriima sprendimo, kuriuo prieštaraujama pasiūlymui.

Jei Europos Parlamentas ir (arba) Taryba per keturių savaičių laikotarpį išreiškia tinkamai pagrįstą susirūpinimą, tas laikotarpis vieną kartą pratęsiamas dviem savaitėmis.

Jei Europos Parlamentas arba Taryba priima sprendimą, kuriuo prieštaraujama pastatų projektui, atitinkama institucija atsiima savo pasiūlymą ir gali pateikti naują pasiūlymą.

6. Nenugalimos jėgos atvejais 4 dalyje numatyta informacija gali būti pateikta kartu su pastatų projektu. Europos Parlamentas ir Taryba sprendimą dėl pastatų projekto priima per dvi savaites nuo tada, kai abi institucijos projektą gavo. Laikoma, kad pasibaigus šiam dviejų savaičių laikotarpiui pastatų projektas patvirtintas, jei Europos Parlamentas ir (arba) Taryba per tą laikotarpį nepriima sprendimo, kuriuo prieštaraujama pasiūlymui.

7. Pastatų projektais, kurie gali turėti didelį finansinį poveikį biudžetui, laikoma:

Ši dalis taip pat taikomi tarpinstitucinio pobūdžio pastatų projektams ir Sąjungos delegacijoms.

8. Nedarant poveikio 17 straipsniui, pastatų įsigijimo projektas gali būti finansuojamas paskola, jei prieš tai gaunamas Europos Parlamento ir Tarybos patvirtinimas.

Paskola paimama ir grąžinama atsižvelgiant į patikimo finansų valdymo principą ir atitinkamai siekiant geriausių Sąjungos finansinių interesų.

Jei institucija siūlo įsigijimą finansuoti paskola, finansiniame plane, kurį atitinkama institucija turi pateikti su prašymu dėl išankstinio patvirtinimo, visų pirma nurodomas didžiausias finansavimo mastas, finansavimo laikotarpis, finansavimo rūšis, finansavimo sąlygos ir, palyginus su kitomis sutartinių priemonių rūšimis, sutaupomos lėšos.

Europos Parlamentas ir Taryba sprendimą dėl prašymo dėl išankstinio patvirtinimo priima per keturias savaites nuo tada, kai abi institucijos prašymą gavo. Šis laikotarpis gali būti vieną kartą pratęstas dviem savaitėmis. Jei Europos Parlamentas ir Taryba per tą laikotarpį aiškiai nepatvirtino įsigijimo finansavimo paskola, laikoma, kad prašymas atmestas.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles dėl išorės ekspertų apmokėjimo, įskaitant konkrečią procedūrą, kaip atrinkti fizinius asmenis kaip apmokamus išorės ekspertus, kurie teiks pagalbą institucijoms, vertindami paraiškas skirti dotacijas, projektus ir konkursinius pasiūlymus, bei teiks konkrečiais atvejais nuomonę ir konsultacijas.

Tokiems ekspertams sumokama iš anksto paskelbta fiksuota suma ir jie pasirenkami remiantis profesiniais gebėjimais. Atranka atliekama remiantis atrankos kriterijais, laikantis nediskriminavimo, vienodų sąlygų ir interesų konflikto nebuvimo principų.

1. Asignavimai, kurių įsipareigojimai buvo panaikinti taikant 178 straipsnį, gali būti vėl naudojami 175 straipsnio 1 dalyje minimiems fondams, kurių pagrindiniai teisės aktai panaikinti iki 2013 m. sausio 1 d., jei įvyko akivaizdi klaida išimtinai dėl Komisijos kaltės arba įvykus nenugalimos jėgos situacijai, kuri turi sunkių pasekmių iš šių fondų remiamos veiklos įgyvendinimui.

2. Komisija gali iš vienos antraštinės dalies į kitą perkelti asignavimus, susijusius su reglamentuose (EB) Nr. 1260/1999, (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 1080/2006, (EB) Nr. 1081/2006, (EB) Nr. 1083/2006, (EB) Nr. 1084/2006 ir (EB) Nr. 1198/2006 minimomis veiklos išlaidomis – pagal kurias Sąjunga dar turi atlikti mokėjimus, kad apmokėtų neįvykdytus Sąjungos įsipareigojimus iki pagalbos teikimo pabaigos, jei tie asignavimai skirti tam pačiam tikslui arba yra susiję su Sąjungos iniciatyvomis arba technine pagalba bei inovacinėmis priemonėmis ir yra perkeliami to paties pobūdžio priemonėms.

3. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, nustatančius išsamias taisykles, susijusias su pereinamojo laikotarpio nuostatomis.

Europos Parlamentui ir Tarybai suteikiama teisė gauti informaciją ir paaiškinimus apie biudžeto reikalus savo kompetencijos ribose.

Nedarant poveikio 118 straipsniui, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, susijusius su visomis šiame reglamente nustatytomis ribinėmis vertėmis ir sumomis.

Finansinis pagrindų reglamentas, taikomas įstaigoms, įsteigtoms pagal SESV ir Euratomo sutartį

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti finansinį pagrindų reglamentą, priimant deleguotąjį aktą pagal 210 straipsnį, taikomą SESV ir Euratomo sutartimi įsteigtoms įstaigoms, kurios turi juridinio asmens statusą ir gauna iš biudžeto mokamas išmokas.

Finansinis pagrindų reglamentas grindžiamas šiame reglamente išdėstytais principais ir taisyklėmis.

Tų įstaigų finansinės taisyklės nenukrypsta nuo finansinio pagrindų reglamento, išskyrus atvejus, kai to reikia dėl jų specifinių reikalavimų, ir gavus Komisijos išankstinį sutikimą.

2. Sprendimą dėl 1 dalyje nurodytų įstaigų biudžetų įvykdymo priima Europos Parlamentas, Tarybai rekomendavus. 1 dalyje nurodytos įstaigos visapusiškai bendradarbiauja su institucijomis, dalyvaujančiomis biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūroje, ir atitinkamais atvejais pateikia bet kurią reikalingą papildomą informaciją, be kita ko, dalyvaudamos atitinkamų organų posėdžiuose.

3. Komisijos vidaus auditorius 1 dalyje nurodytoms įstaigoms turi tuos pačius įgaliojimus kaip ir Komisijai.

4. Nepriklausomas išorės auditorius patikrina, ar metinėse kiekvienos įstaigos, nurodytos 1 dalyje, ataskaitose tinkamai nurodytos jos pajamos, išlaidos ir susijusios įstaigos finansinė būklė, iki tol, kol jos ataskaitos konsoliduojamos su Komisijos ataskaitomis. Jeigu 1 dalyje nurodytame pagrindiniame teisės akte nenumatyta kitaip, Audito Rūmai pagal SESV 287 straipsnio 1 dalies reikalavimus parengia specialiąją metinę ataskaitą dėl kiekvienos įstaigos. Rengdami šią ataskaitą Audito Rūmai atsižvelgia į nepriklausomo išorės auditoriaus audito rezultatus ir veiksmus, kurių imtasi dėl auditoriaus išvadų.

Pavyzdinis finansinis reglamentas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigoms

Juridinio asmens statusą turinčios įstaigos, įsteigtos pagrindiniu teisės aktu, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, priima savo finansines taisykles.

Į šias taisykles įtraukti principai, kurie būtini, siekiant užtikrinti patikimą Sąjungos lėšų finansinį valdymą.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pavyzdinį finansinį reglamentą, priimant deleguotuosius aktus pagal 210 straipsnį, kuris nustatytų principus, būtinus užtikrinti Sąjungos fondų patikimą finansų valdymą, ir kuris būtų paremtas 60 straipsniu.

Tų įstaigų finansinės taisyklės nenukrypsta nuo pavyzdinio finansinio reglamento, išskyrus atvejus, kai to reikia dėl jų specifinių reikalavimų, ir gavus Komisijos išankstinį sutikimą.

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2. 8, 11, 13, 19, 21, 22, 23, 25, 26, 29, 30, 31, 34, 35, 38, 41, 44, 49, 53, 54, 57, 58,59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 68, 69, 70, 72, 73, 74, 75, 76, 77, 78, 79, 80, 81, 83, 84, 85, 86, 87, 88, 89, 90, 92, 93, 98, 99, 100, 101, 103, 104, 105, 106, 107, 108, 109, 110, 111, 112, 113, 114, 115, 116, 117, 118, 119, 121, 122, 123, 124, 125, 126, 128, 129, 130, 131, 132, 133, 134, 135, 137, 138, 139, 140, 142, 144, 181, 183, 184, 186, 187, 188, 189, 190, 191, 192, 193, 195, 196, 199, 201, 203, 204, 205, 207, 208 ir 209 straipsniuose nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami iki pirmos daugiametės finansinės programos (laikotarpiu po 2013 m.), nurodytos SESV 312 straipsnyje, pabaigos. Komisija ne vėliau kaip likus dvejiems metams iki pirmos daugiametės finansinės programos (laikotarpiu po 2013 m.) pabaigos parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, kurie atitinkamai atitiktų daugiametes finansines programas, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas ar Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio atitinkamos daugiametės finansinės programos laikotarpio pabaigos.

3. 8, 11, 13, 19, 21, 22, 23, 25, 26, 29, 30, 31, 34, 35, 38, 41, 44, 49, 53, 54, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 68, 69, 70, 72, 73, 74, 75, 76, 77, 78, 79, 80, 81, 83, 84, 85, 86, 87, 88, 89, 90, 92, 93, 98, 99, 100, 101, 103, 104, 105, 106, 107, 108, 109, 110, 111, 112, 113, 114, 115, 116, 117, 118, 119, 121, 122, 123, 124, 125, 126, 128, 129, 130, 131, 132, 133, 134, 135, 137, 138, 139, 140, 142, 144, 181, 183, 184, 186, 187, 188, 189, 190, 191, 192, 193, 195, 196, 199, 201, 203, 204, 205, 207, 208 ir 209 straipsniuose nurodytą įgaliojimų suteikimą bet kuriuo metu gali atšaukti Europos Parlamentas arba Taryba. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4. Kai Komisija priima deleguotąjį aktą, ji nedelsdama apie jį tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 8, 11, 13, 19, 21, 22, 23, 25, 26, 29, 30, 31, 34, 35, 38, 41, 44, 49, 53, 54, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 68, 69, 70, 72, 73, 74, 75, 76, 77, 78, 79, 80, 81, 83, 84, 85, 86, 87, 88, 89, 90, 92, 93, 98, 99, 100, 101, 103, 104, 105, 106, 107, 108, 109, 110, 111, 112, 113, 114, 115, 116, 117, 118, 119, 121, 122, 123, 124, 125, 126, 128, 129, 130, 131, 132, 133, 134, 135, 137, 138, 139, 140, 142, 144, 181, 183, 184, 186, 187, 188, 189, 190, 191, 192, 193, 195, 196, 199, 201, 203, 204, 205, 207, 208 ir 209 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik jei Europos Parlamentas ar Taryba per du mėnesius nuo pranešimo apie šį aktą Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nepareiškė prieštaravimo arba, jei prieš baigiantis šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad prieštarauti neketina. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

Šis reglamentas persvarstomas bet kuriuo metu, kai tai pasirodo esant reikalinga, bet kokiu atveju vėliausiai dveji metai iki pirmos daugiametės finansinės programos (laikotarpiu po 2013 m.) pabaigos.

Toks persvarstymas apima, inter alia, pirmos dalies VIII antraštinės dalies nuostatų įgyvendinimą.

Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 panaikinamas nuo 2013 m. sausio 1 d., išskyrus:

Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 pirmos dalies VI antraštinė dalis toliau taikoma susitarimams dėl dotacijų, kurie pasirašyti, ir sprendimams dėl dotacijų, apie kuriuos pranešta iki 2013 m. gruodžio 31 d., prisiimant bendruosius įsipareigojimus pagal 2012 m. biudžetą arba ankstesniais metais, jeigu leidimus suteikiantis pareigūnas taip nuspręstų, tinkamai atsižvelgiant į vienodo požiūrio ir skaidrumo principus.

Nuorodos į panaikintą reglamentą aiškinamos kaip nuorodos į šį reglamentą ir skaitomos pagal atitikmenų lentelę, pateiktą priede.

68 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa ir 98 straipsnio 2 dalies antra pastraipa bus persvarstytos 2013 m., tinkamai atsižvelgiant į EIVT specifiką ir ypač į Sąjungos delegacijų specifiką ir prireikus į EIVT finansinio valdymo pajėgumų pakankamumą.

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(2) 2012 m. spalio 23 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2012 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimas.

PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002	Naujas reglamentas	Pavadinimai
PIRMA DALIS	PIRMA DALIS	BENDROSIOS NUOSTATOS
I ANTRAŠTINĖ DALIS	I ANTRAŠTINĖ DALIS	DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS
1 straipsnis	1 straipsnis	Dalykas
—	2 straipsnis	Apibrėžtys
2 straipsnis	3 straipsnis	Antrinių teisės aktų atitiktis šiam reglamentui
—	5 straipsnis	Asmens duomenų apsauga
II ANTRAŠTINĖ DALIS	II ANTRAŠTINĖ DALIS	BIUDŽETO PRINCIPAI
3 straipsnis	6 straipsnis	Biudžeto principų laikymasis
1 SKYRIUS	1 SKYRIUS	Vieningumo ir biudžeto tikslumo principai
4 straipsnis	7 straipsnis	Biudžeto taikymo sritis
5 straipsnis	8 straipsnis	Konkrečios vieningumo ir biudžeto tikslumo principų taisyklės
5a straipsnis	4 straipsnis	Laikotarpiai, datos ir terminai
2 SKYRIUS	2 SKYRIUS	Metinio periodiškumo principas
6 straipsnis	9 straipsnis	Apibrėžtis
7 straipsnis	10 straipsnis	Asignavimų rūšis
8 straipsnis	11 straipsnis	Įplaukų ir asignavimų apskaita
9 straipsnis	13 straipsnis	Asignavimų panaikinimas ir perkėlimas į kitą laikotarpį
10 straipsnis	14 straipsnis	Asignuotųjų įplaukų perkėlimo taisyklės
11 straipsnis	15 straipsnis	Asignavimų panaikinimas
12 straipsnis	12 straipsnis	Asignavimų paskyrimas įsipareigojimams
13 straipsnis	16 straipsnis	Taisyklės, taikytinos pavėluotai priėmus biudžetą
3 SKYRIUS	3 SKYRIUS	Subalansuotumo principas
14 straipsnis	17 straipsnis	Apibrėžtis ir taikymo sritis
15 straipsnis	18 straipsnis	Finansinių metų likutis
4 SKYRIUS	4 SKYRIUS	Apskaitos vieneto principas
16 straipsnis	19 straipsnis	Euro naudojimas
5 SKYRIUS	5 SKYRIUS	Universalumo principas
17 straipsnis	20 straipsnis	Apibrėžtis ir taikymo sritis
18 straipsnis	21 straipsnis	Asignuotosios įplaukos
19 straipsnis	22 straipsnis	Dovanojamas turtas
20 straipsnis	23 straipsnis	Atskaitymų ir valiutos keitimo kursų tikslinimo taisyklės
6 SKYRIUS	6 SKYRIUS	Konkretumo principas
21 straipsnis	24 straipsnis	Bendrosios nuostatos
22 straipsnis	25 straipsnis	Kitų nei Komisija institucijų atliekami perkėlimai
23 straipsnis	26 straipsnis	Komisijos atliekami perkėlimai
24 straipsnis	27 straipsnis	Europos Parlamentui ir Tarybai pateikiami institucijų pasiūlymai dėl perkėlimų
25 straipsnis	28 straipsnis	Specialios perkėlimo taisyklės
26 straipsnis	29 straipsnis	Perkėlimai, kuriems taikomos specialiosios nuostatos
7 SKYRIUS	7 SKYRIUS	Patikimo finansų valdymo principas
27 straipsnis	30 straipsnis	Ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principai
28 straipsnis	31 straipsnis	Privaloma finansinė pažyma
—	32 straipsnis	Biudžeto vykdymo vidaus kontrolė
—	33 straipsnis	Ekonomiškai efektyvios kontrolės sistemos
8 SKYRIUS	8 SKYRIUS	Skaidrumo principas
29 straipsnis	34 straipsnis	Ataskaitų rinkinio, biudžeto ir kitų ataskaitų paskelbimas
30 straipsnis	35 straipsnis	Informacijos apie gavėjus ir kitos informacijos paskelbimas
III ANTRAŠTINĖ DALIS	III ANTRAŠTINĖ DALIS	BIUDŽETO SUDARYMAS IR STRUKTŪRA
1 SKYRIUS	1 SKYRIUS	Biudžeto sudarymas
31 straipsnis	36 straipsnis	Įplaukų ir išlaidų sąmatos
32 straipsnis	37 straipsnis	208 straipsnyje nurodytų įstaigų biudžeto sąmata
33 straipsnis	38 straipsnis	Biudžeto projektas
34 straipsnis	39 straipsnis	Biudžeto projekto taisomasis raštas
35 straipsnis	—	—
36 straipsnis	40 straipsnis	Valstybių narių pareigos, atsirandančios priėmus biudžetą
37 straipsnis	41 straipsnis	Taisomųjų biudžetų projektai
38 straipsnis	—	—
39 straipsnis	42 straipsnis	Išankstinis sąmatų ir biudžeto projektų perdavimas
2 SKYRIUS	2 SKYRIUS	Biudžeto struktūra ir pateikimas
40 straipsnis	43 straipsnis	Biudžeto struktūra
41 straipsnis	44 straipsnis	Biudžeto nomenklatūra
42 straipsnis	45 straipsnis	Neigiamų įplaukų draudimas
43 straipsnis	46 straipsnis	Atidėjiniai
44 straipsnis	47 straipsnis	Neigiamas rezervas
45 straipsnis	48 straipsnis	Neatidėliotinos pagalbos rezervas
46 straipsnis	49 straipsnis	Biudžeto pateikimas
47 straipsnis	50 straipsnis	Etatų plano taisyklės
—	3 SKYRIUS	Biudžetinė drausmė
—	51 straipsnis	Atitiktis daugiametei finansinei programai
—	52 straipsnis	Sąjungos teisės aktų atitiktis biudžetui
IV ANTRŠTINĖ DALIS	IV ANTRŠTINĖ DALIS	BIUDŽETO VYKDYMAS
1 SKYRIUS	1 SKYRIUS	Bendrosios nuostatos
48 straipsnis	53 straipsnis	Biudžeto vykdymas pagal patikimo finansų valdymo principą
49 straipsnis	54 straipsnis	Pagrindinis teisės aktas ir išimtys
50 straipsnis	55 straipsnis	Kitų nei Komisija institucijų biudžeto vykdymas
51 straipsnis	56 straipsnis	Biudžeto vykdymo įgaliojimų perdavimas
52 straipsnis	57 straipsnis	Interesų konfliktas
2 SKYRIUS	2 SKYRIUS	Biudžeto vykdymo metodai
53 straipsnis	58 straipsnis	Biudžeto vykdymo metodai
53a straipsnis	—	—
53b straipsnis	59 straipsnis	Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis
53c straipsnis	60 straipsnis	Netiesioginis valdymas
53d straipsnis	—	—
54 straipsnis	61 straipsnis	Ex ante patikrinimai ir įgaliojimų perdavimo susitarimai
55 straipsnis	62 straipsnis	Vykdomosios įstaigos
56 straipsnis	—	—
57 straipsnis	63 straipsnis	Įgaliojimų perdavimo ribos
3 SKYRIUS	3 SKYRIUS	Finansų pareigūnai
1 skirsnis	1 skirsnis	Pareigų atskyrimo principas
58 straipsnis	64 straipsnis	Pareigų atskyrimas
2 skirsnis	2 skirsnis	Leidimus suteikiantis pareigūnas
59 straipsnis	65 straipsnis	Leidimus suteikiantis pareigūnas
60 straipsnis	66 straipsnis	Leidimus suteikiančio pareigūno įgaliojimai ir pareigos
60a straipsnis	67 straipsnis	Sąjungos delegacijų vadovų įgaliojimai ir pareigos
3 skirsnis	3 skirsnis	Apskaitos pareigūnas
61 straipsnis	68 straipsnis	Apskaitos pareigūno įgaliojimai ir pareigos
62 straipsnis	69 straipsnis	Įgaliojimai, kuriuos gali perduoti apskaitos pareigūnas
4 skirsnis	4 skirsnis	Avansinių lėšų administratorius
63 straipsnis	70 straipsnis	Avansinės sąskaitos
4 SKYRIUS	4 SKYRIUS	Finansų pareigūnų atsakomybė
1 skirsnis	1 skirsnis	Bendrosios taisyklės
64 straipsnis	71 straipsnis	Finansų pareigūnams suteiktų įgaliojimų atšaukimas ir sustabdymas
65 straipsnis	72 straipsnis	Leidimus suteikiančio pareigūno atsakomybė už neteisėtą veiklą, sukčiavimą arba korupciją
2 skirsnis	2 skirsnis	Taisyklės, taikomos įgaliotiems ir perįgaliotiems leidimus suteikiantiems pareigūnams
66 straipsnis	73 straipsnis	Leidimus suteikiantiems pareigūnams taikomos taisyklės
3 skirsnis	3 skirsnis	Taisyklės, taikomos apskaitos pareigūnams ir avansinių lėšų administratoriams
67 straipsnis	74 straipsnis	Taisyklės, taikomos apskaitos pareigūnams
68 straipsnis	75 straipsnis	Avansinių lėšų administratoriams taikomos taisyklės
5 SKYRIUS	5 SKYRIUS	Įplaukų operacijos
1 skirsnis	1 skirsnis	Nuosavų išteklių naudojimas
69 straipsnis	76 straipsnis	Nuosavi ištekliai
2 skirsnis	2 skirsnis	Gautinų sumų apskaičiavimas
70 straipsnis	77 straipsnis	Gautinų sumų apskaičiavimas
3 skirsnis	3 skirsnis	Gautinų sumų nustatymas
71 straipsnis	78 straipsnis	Gautinų sumų nustatymas
4 skirsnis	4 skirsnis	Leidimas išieškoti sumas
72 straipsnis	79 straipsnis	Leidimas išieškoti sumas
5 skirsnis	5 skirsnis	Susigrąžinimas
73 straipsnis	80 straipsnis	Susigrąžinimo taisyklės
73a straipsnis	81 straipsnis	Senaties terminas
—	82 straipsnis	Sąjungos teisių į grąžintinas sumas nacionalinis traktavimas
74 straipsnis	83 straipsnis	Komisijos paskirtos baudos, nuobaudos ir susikaupusios palūkanos
6 SKYRIUS	6 SKYRIUS	Išlaidų operacijos
75 straipsnis	84 straipsnis	Finansavimo sprendimai
1 skirsnis	1 skirsnis	Išlaidų paskirties nustatymas
76 straipsnis	85 straipsnis	Įsipareigojimų rūšys
77 straipsnis	86 straipsnis	Įsipareigojimams taikomos taisyklės
78 straipsnis	87 straipsnis	Įsipareigojimams taikomi patikrinimai
2 skirsnis	2 skirsnis	Išlaidų patvirtinimas
79 straipsnis	88 straipsnis	Išlaidų patvirtinimas
3 skirsnis	3 skirsnis	Leidimas išlaidoms
80 straipsnis	89 straipsnis	Leidimas išlaidoms
4 skirsnis	4 skirsnis	Išlaidų apmokėjimas
81 straipsnis	90 straipsnis	Mokėjimų rūšys
82 straipsnis	91 straipsnis	Mokėjimai neviršija turimų lėšų
5 skirsnis	5 skirsnis	Išlaidų operacijų terminai
83 straipsnis	92 straipsnis	Terminai
7 SKYRIUS	7 SKYRIUS	IT sistemos ir e. valdžia
84 straipsnis	93 straipsnis	Operacijų elektroninis valdymas
—	94 straipsnis	Dokumentų perdavimas
—	95 straipsnis	E. valdžia
—	8 SKYRIUS	Administravimo principai
—	96 straipsnis	Geras administravimas
—	97 straipsnis	Teisių gynimo priemonių nurodymas
8 SKYRIUS	9 SKYRIUS	Vidaus auditorius
85 straipsnis	98 straipsnis	Vidaus auditoriaus skyrimas
86 straipsnis	99 straipsnis	Vidaus auditoriaus įgaliojimai ir pareigos
87 straipsnis	100 straipsnis	Vidaus auditoriaus nepriklausomumas
V ANTRAŠTINĖ DALIS	V ANTRAŠTINĖ DALIS	VIEŠIEJI PIRKIMAI
1 SKYRIUS	1 SKYRIUS	Bendrosios nuostatos
1 skirsnis	1 skirsnis	Taikymo sritis ir sutarties sudarymo principai
88 straipsnis	101 straipsnis	Viešųjų pirkimų sutarčių apibrėžtis
89 straipsnis	102 straipsnis	Viešųjų pirkimų sutartims taikytini principai
2 skirsnis	2 skirsnis	Skelbimas
90 straipsnis	103 straipsnis	Viešųjų pirkimų sutarčių skelbimas
3 skirsnis	3 skirsnis	Viešųjų pirkimų procedūros
91 straipsnis	104 straipsnis	Viešųjų pirkimų procedūros
92 straipsnis	105 straipsnis	Konkurso dokumentų turinys
93 straipsnis	106 straipsnis	Draudimo dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose kriterijai
94 straipsnis	107 straipsnis	Sutarties sudarymui taikomi draudimo dalyvauti konkurse kriterijai
95 straipsnis	108 straipsnis	Draudimo dalyvauti viešųjų pirkimų procedūroje centrinė duomenų bazė
96 straipsnis	109 straipsnis	Administracinės ir finansinės nuobaudos
97 straipsnis	110 straipsnis	Sutarties sudarymo kriterijai
98 straipsnis	111 straipsnis	Pasiūlymų teikimas
99 straipsnis	112 straipsnis	Vienodų sąlygų ir skaidrumo principai
100 straipsnis	113 straipsnis	Sprendimas sudaryti sutartį
101 straipsnis	114 straipsnis	Viešųjų pirkimų procedūros atšaukimas
4 skirsnis	4 skirsnis	Garantijos ir taisomieji veiksmai
102 straipsnis	115 straipsnis	Garantijos
103 straipsnis	116 straipsnis	Klaidos, pažeidimai ir sukčiavimas vykdant procedūrą
2 SKYRIUS	2 SKYRIUS	Nuostatos, taikomos sutartims, kurias institucijos sudaro savo pačių sąskaita
104 straipsnis	117 straipsnis	Perkančioji institucija
105 straipsnis	118 straipsnis	Taikytinos ribinės vertės
106 straipsnis	119 straipsnis	Taisyklės dėl dalyvavimo konkursų procedūrose
107 straipsnis	120 straipsnis	Pasaulio prekybos organizacijos viešųjų pirkimų taisyklės
VI ANTRAŠTINĖ DALIS	VI ANTRAŠTINĖ DALIS	DOTACIJOS
1 SKYRIUS	1 SKYRIUS	Dotacijų taikymo sritis ir formos
108 straipsnis	121 straipsnis	Dotacijų taikymo sritis
—	122 straipsnis	Naudos gavėjai
108a straipsnis	123 straipsnis	Dotacijų formos
—	124 straipsnis	Vienkartinės išmokos, vienetui tenkančios sąnaudos ir finansavimas vienodo dydžio suma
2 SKYRIUS	2 SKYRIUS	Principai
109 straipsnis	125 straipsnis	Dotacijoms taikytini bendrieji principai
—	126 straipsnis	Tinkamos finansuoti sąnaudos
—	127 straipsnis	Bendras finansavimas natūra
110 straipsnis	128 straipsnis	Skaidrumas
111 straipsnis	129 straipsnis	Nekaupiamojo skyrimo principas
112 straipsnis	130 straipsnis	Netaikymo atgaline data principas
113 straipsnis	—	—
3 SKYRIUS	3 SKYRIUS	Dotacijų skyrimo procedūra
114 straipsnis	131 straipsnis	Paraiškos skirti dotacijas
115 straipsnis	132 straipsnis	Atrankos ir dotacijų skyrimo kriterijai
116 straipsnis	133 straipsnis	Vertinimo procedūra
117 straipsnis	—	—
4 SKYRIUS	4 SKYRIUS	Mokėjimas ir kontrolė
118 straipsnis	134 straipsnis	Išankstinio finansavimo garantija
119 straipsnis	135 straipsnis	Dotacijų mokėjimas ir kontrolė
—	136 straipsnis	Įrašų saugojimo laikotarpiai
5 SKYRIUS	5 SKYRIUS	Įgyvendinimas
120 straipsnis	137 straipsnis	Įgyvendinimo sutartys ir finansinė parama trečiosioms šalims
—	VII ANTRAŠTINĖ DALIS	APDOVANOJIMAI
—	—	—
—	138 straipsnis	Bendrosios taisyklės
—	VIII ANTRAŠTINĖ DALIS	FINANSINĖS PRIEMONĖS
—	139 straipsnis	Taikymo sritis
—	140 straipsnis	Finansinėms priemonėms taikytini principai ir sąlygos
VII ANTRAŠTINĖ DALIS	IX ANTRAŠTINĖ DALIS	ATASKAITŲ PATEIKIMAS IR APSKAITA
1 SKYRIUS	1 SKYRIUS	Ataskaitų pateikimas
121 straipsnis	141 straipsnis	Ataskaitų struktūra
122 straipsnis	142 straipsnis	Biudžeto ir finansų valdymo ataskaita
123 straipsnis	143 straipsnis	Ataskaitoms taikomos taisyklės
124 straipsnis	144 straipsnis	Apskaitos principai
125 straipsnis	—	—
126 straipsnis	145 straipsnis	Finansinės ataskaitos
127 straipsnis	146 straipsnis	Biudžeto vykdymo ataskaitos
128 straipsnis	147 straipsnis	Preliminarios ataskaitos
129 straipsnis	148 straipsnis	Galutinių konsoliduotųjų ataskaitų patvirtinimas
2 SKYRIUS	2 SKYRIUS	Informacija apie biudžeto vykdymą
130 straipsnis	149 straipsnis	Biudžeto garantijų ir rizikos ataskaita
131 straipsnis	150 straipsnis	Informacija apie biudžeto vykdymą
3 SKYRIUS	3 SKYRIUS	Apskaita
1 skirsnis	1 skirsnis	Bendrosios nuostatos
132 straipsnis	151straipsnis	Apskaitos sistema
133 straipsnis	152 straipsnis	Institucijų apskaitos sistemos bendrieji reikalavimai
2 skirsnis	2 skirsnis	Bendrosios sąskaitos
134 straipsnis	153 straipsnis	Bendrosios sąskaitos
135 straipsnis	154 straipsnis	Įrašai bendrosiose sąskaitose
136 straipsnis	155 straipsnis	Apskaitos patikslinimai
3 skirsnis	3 skirsnis	Biudžetinės sąskaitos
137 straipsnis	156 straipsnis	Biudžeto apskaita
4 SKYRIUS	4 SKYRIUS	Turto inventorius
138 straipsnis	157 straipsnis	Inventorius
VIII ANTRAŠTINĖ DALIS	X ANTRAŠTINĖ DALIS	IŠORĖS AUDITAS IR BIUDŽETO ĮVYKDYMO PATVIRTINIMAS
1 SKYRIUS	1 SKYRIUS	Išorės auditas
139 straipsnis	158 straipsnis	Audito Rūmų vykdomas išorės auditas
140 straipsnis	159 straipsnis	Audito taisyklės ir procedūros
141 straipsnis	160 straipsnis	Vertybinių popierių ir grynųjų pinigų patikrinimai
142 straipsnis	161 straipsnis	Audito Rūmų prieigos teisė
143 straipsnis	162 straipsnis	Audito Rūmų metinė ataskaita
144 straipsnis	163 straipsnis	Audito Rūmų specialiosios ataskaitos
2 SKYRIUS	2 SKYRIUS	Biudžeto įvykdymo patvirtinimas
145 straipsnis	164 straipsnis	Biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros tvarkaraštis
146 straipsnis	165 straipsnis	Biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra
147 straipsnis	166 straipsnis	Tolesnės priemonės
147a straipsnis	167 straipsnis	Specialiosios nuostatos dėl EIVT
ANTRA DALIS	ANTRA DALIS	SPECIALIOSIOS NUOSTATOS
I ANTRAŠTINĖ DALIS	I ANTRAŠTINĖ DALIS	EUROPOS ŽEMĖS ŪKIO GARANTIJŲ FONDAS
148 straipsnis	168 straipsnis	Specialiosios nuostatos dėl Europos žemės ūkio garantijų fondo
149 straipsnis	169 straipsnis	EŽŪGF asignavimų įsipareigojimai
150 straipsnis	170 straipsnis	EŽŪGF asignavimų bendrieji laikinieji įsipareigojimai
151 straipsnis	171 straipsnis	EŽŪGF biudžetinių įsipareigojimų tvarkaraštis ir terminas
152 straipsnis	172 straipsnis	EŽŪGF išlaidų apskaita
153 straipsnis	173 straipsnis	EŽŪGF asignavimų perkėlimas
154 straipsnis	174 straipsnis	EŽŪGF asignuotosios įplaukos
II ANTRAŠTINĖ DALIS	II ANTRAŠTINĖ DALIS	STRUKTŪRINIAI FONDAI, SANGLAUDOS FONDAS, EUROPOS ŽUVININKYSTĖS FONDAS, EUROPOS ŽEMĖS ŪKIO FONDAS KAIMO PLĖTRAI IR PASIDALIJAMOJO VALDYMO PRINCIPU VALDOMI FONDAI, SUSIJĘ SU LAISVĖS, SAUGUMO IR TEISINGUMO ERDVE
155 straipsnis	175 straipsnis	Specialiosios nuostatos
—	176 straipsnis	Atsižvelgimas į paskirtus įsipareigojimų asignavimus
156 straipsnis	177 straipsnis	Įnašų mokėjimai, tarpinės išmokos ir grąžinamos sumos
157 straipsnis	178 straipsnis	Asignavimų panaikinimas
158 straipsnis	179 straipsnis	Asignavimų perkėlimas
159 straipsnis	180 straipsnis	Valdymas, atranka ir auditas
III ANTRAŠTINĖ DALIS	III ANTRAŠTINĖ DALIS	MOKSLINIAI TYRIMAI
160 straipsnis	181 straipsnis	Mokslinių tyrimų fondai
160a straipsnis	182 straipsnis	Mokslinių tyrimų fondo įsipareigojimai
161 straipsnis	183 straipsnis	Jungtinis tyrimų centras
IV ANTRŠTINĖ DALIS	IV ANTRŠTINĖ DALIS	IŠORĖS VEIKSMAI
1 SKYRIUS	1 SKYRIUS	Bendrosios nuostatos
162 straipsnis	184 straipsnis	Išorės veiksmai
2 SKYRIUS	2 SKYRIUS	Veiksmų vykdymas
—	1 skirsnis	Bendrosios nuostatos
163 straipsnis	185straipsnis	Išorės veiksmų vykdymas
—	2 skirsnis	Parama biudžetui ir kelių paramos teikėjų patikos fondai
—	186 straipsnis	Paramos biudžetui naudojimas
164 straipsnis (panaikintas)	187 straipsnis	Sąjungos išorės veiksmų patikos fondai
—	3 skirsnis	Kiti valdymo būdai
165 straipsnis	188 straipsnis	Išorės veiksmų vykdymas taikant netiesioginio valdymo principą
166 straipsnis	189 straipsnis	Išorės veiksmų vykdymo finansavimo susitarimai
3 SKYRIUS	3 SKYRIUS	Viešieji pirkimai
167 straipsnis	190 straipsnis	Su išorės veiksmais susiję viešieji pirkimai
168 straipsnis	191 straipsnis	Taisyklės dėl dalyvavimo konkursų procedūrose
4 SKYRIUS	4 SKYRIUS	Dotacijos
169 straipsnis	192 straipsnis	Visiškas išorės veiksmų finansavimas
169a straipsnis	193 straipsnis	Išorės veiksmų dotacijoms taikomos taisyklės
5 SKYRIUS	5 SKYRIUS	Sąskaitų auditas
170 straipsnis	194 straipsnis	Išorės veiksmų Sąjungos auditas
V ANTRAŠTINĖ DALIS	V ANTRAŠTINĖ DALIS	EUROPOS ĮSTAIGOS
171 straipsnis	195 straipsnis	Europos įstaigos
172 straipsnis	196 straipsnis	Europos įstaigoms paskirti asignavimai
173 straipsnis	197 straipsnis	Europos įstaigų leidimus suteikiantis pareigūnas
174 straipsnis	198 straipsnis	Tarpinstitucinių Europos įstaigų sąskaitos
174a straipsnis	199 straipsnis	Įgaliojimų valdyti perdavimas Europos tarpinstitucinėms įstaigoms
175 straipsnis	200 straipsnis	Paslaugos trečiosioms šalims
176 straipsnis (panaikintas)	—	—
VI ANTRAŠTINĖ DALIS	VI ANTRAŠTINĖ DALIS	ADMINISTRACINIAI ASIGNAVIMAI
177 straipsnis	201straipsnis	Bendrosios nuostatos
178 straipsnis	202 straipsnis	Įsipareigojimai
179 straipsnis	203 straipsnis	Specialiosios nuostatos dėl administracinių asignavimų
VII ANTRAŠTINĖ DALIS	VII ANTRAŠTINĖ DALIS	EKSPERTAI
179a straipsnis	204 straipsnis	Išorės ekspertų apmokėjimas
TREČIA DALIS	TREČIA DALIS	BAIGIAMOSIOS IR PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS
I ANTRAŠTINĖ DALIS	—	—
180 straipsnis (panaikintas)	—	—
181 straipsnis	205 straipsnis	Pereinamojo laikotarpio nuostatos
II ANTRAŠTINĖ DALIS	—	—
182 straipsnis	206 straipsnis	Europos Parlamento ir Tarybos informacijos prašymai
—	207 straipsnis	Ribinės vertės ir sumos
183 straipsnis	210 straipsnis	Įgaliojimų vykdymas
185 straipsnis	208 straipsnis	Finansinis pagrindų reglamentas, taikomas įstaigoms, įsteigtoms pagal SESV ir Euratomo sutartį
—	209 straipsnis	Pavyzdinis finansinis reglamentas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigoms
184 straipsnis	211 straipsnis	Persvarstymas
186 straipsnis	212 straipsnis	Panaikinimas
186a straipsnis	212 straipsnis	Persvarstymas, susijęs su EIVT
187 straipsnis	214 straipsnis	Įsigaliojimas