atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 338 straipsnio 1 dalį,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

1. Kiekviena valstybė narė renka Sąjungos statistinius duomenis apie krovinių vežimą keliais toje valstybėje narėje registruotomis kelių transporto priemonėmis ir apie tokių transporto priemonių atliktus reisus.

Kiekviena valstybė narė gali netaikyti šio reglamento krovininėms kelių transporto priemonėms, kurių keliamoji galia arba maksimalus leistinas pakrauto automobilio svoris neviršija tam tikros ribos. Ši riba, taikoma pavienei motorinei transporto priemonei, negali viršyti 3,5 tonos keliamosios galios arba 6 tonų maksimalaus leistino svorio.

3. Šis reglamentas netaikomas Maltai, jei Maltoje registruotų krovininių kelių transporto priemonių, kurios turi tarptautinio krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis licencijas, yra ne daugiau kaip 400. Šiuo tikslu Malta kiekvienais metais nurodo Eurostatui, kiek krovininių kelių transporto priemonių turi tarptautinio krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis licencijas, ne vėliau kaip iki kitų metų, kurie eina po metų, su kuriais susijęs pateikiamas kelių transporto priemonių skaičius, kovo mėn. pabaigos.

a) krovinių vežimas keliais– visoks krovinių vežimas krovininėmis kelių transporto priemonėmis;

b) kelių transporto priemonė– kelių transporto priemonė, turinti variklį, kaip vienintelį varomosios jėgos šaltinį, kuri yra paprastai naudojama vežti keliais žmones arba krovinius ar vilkti keliais transporto priemones, naudojamas vežti žmones arba krovinius;

c) kelių transporto priemonė kroviniams vežti– kelių transporto priemonė, sukonstruota tiktai arba visų pirma kroviniams vežti (sunkvežimis, priekaba, puspriekabė);

d) krovininė kelių transporto priemonė– bet kuri pavienė transporto priemonė arba kelių transporto priemonių junginys, būtent autotraukinys arba sujungtoji transporto priemonė, sukonstruota kroviniams vežti;

e) sunkvežimis– nelanksti kelių transporto priemonė, sukonstruota tiktai arba visų pirma kroviniams vežti;

f) vilkikas– kelių transporto priemonė, sukonstruota tiktai arba visų pirma kitoms, varomosios galios neturinčioms transporto priemonėms (dažniausiai puspriekabėms) vilkti;

g) priekaba– kelių transporto priemonė kroviniams vežti, sukonstruota taip, kad ją galėtų vilkti kelių transporto priemonė;

h) puspriekabė– kelių transporto priemonė kroviniams vežti be priekinės ašies, sukonstruota taip, kad tos transporto priemonės dalis arba didesnė jos bendrojo svorio dalis remiasi ant vilkiko;

j) autotraukinys– krovininė kelių transporto priemonė, sujungta su priekaba, arba sujungta transporto priemonė su papildomai prijungta priekaba;

k) registruotas– įrašytas į valstybės narės oficialios įstaigos tvarkomą kelių transporto priemonių registrą, neatsižvelgiant į tai, ar registruojant išduodamas ir registracinio numerio ženklas.

Vežant kelių transporto priemonių junginiu, būtent autotraukiniu arba sujungta transporto priemone, kurioje krovininė kelių transporto priemonė ir priekaba arba puspriekabė yra registruotos skirtingose šalyse, visa transporto priemonė laikoma registruota toje šalyje, kurioje registruota krovininė kelių transporto priemonė;

l) keliamoji galia– transporto priemonę įregistravusios šalies kompetentingos institucijos pripažintas maksimalus leistinas krovinio svoris.

Jei krovininė kelių transporto priemonė yra iš sunkvežimio ir priekabos sudarytas autotraukinys, to autotraukinio keliamoji galia yra sunkvežimio ir priekabos keliamosios galios suma;

m) maksimalus leistinas svoris– bendras nejudančios ir parengtos kelionei transporto priemonės (arba transporto priemonių junginio) ir tą transporto priemonę įregistravusios šalies kompetentingos institucijos pripažintas leistinas krovinio svoris;

n) Eurostatas– Komisijos padalinys, atsakingas už Komisijai priklausančias vykdyti Sąjungos statistikos rengimo užduotis.

1. Valstybės narės renka statistinius duomenis, susijusius su šiomis sritimis:

2. Kiekvienos srities statistiniai kintamieji rodikliai, jų apibrėžimas ir lygmenys pagal jų skirstymui taikomą klasifikaciją yra pateikti I–VII prieduose.

3. Nustatydamos statistinių duomenų rinkimo būdą, valstybės narės atsisako atlikti prie valstybių narių sienų bet kokius formalumus.

4. Komisijai pagal 8 straipsnį suteikiami įgaliojimai prireikus priimti deleguotuosius aktus dėl I priedo 1 dalies atnaujinimo vien tik siekiant atsižvelgti į ekonomikos ir technologijų raidą, išskyrus bet kokius pakeitimus, susijusius su renkamų duomenų teikimo pasirinktiniu pobūdžiu.

Komisijai taip pat pagal 8 straipsnį suteikiami įgaliojimai prireikus priimti deleguotuosius aktus, susijusius su II–VII priedų pritaikymu siekiant atsižvelgti į ekonomikos ir technologijų raidą.

Komisija, naudodamasi pagal šią dalį suteiktais įgaliojimais, užtikrina, kad priimtais deleguotaisiais aktais valstybėms narėms ir duomenis teikiančioms tarnyboms nebūtų užkraunama didelės papildomos administracinės naštos.

Valstybės narės užtikrina, kad jų statistinių duomenų rinkimo ir apdorojimo būdai parengiami taip, kad būtų garantuojama, jog laikantis šio reglamento valstybių narių perduoti statistiniai rezultatai yra pakankamai tikslūs ir suteikia Komisijai galimybę turėti palyginamus, patikimus, laiko atžvilgiu suderintus, reguliariai teikiamus ir išsamius statistinius duomenis tuo pat metu atsižvelgiant į valstybių narių kelių transporto struktūrines ypatybes.

Siekdama pirmoje pastraipoje nurodyto tikslo, Komisija parengia įgyvendinimo aktus, kuriuose nustatomos detalios techninės taisyklės, susijusios su reikiamų statistinių duomenų tikslumu. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 9 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1. Kiekvieną metų ketvirtį valstybės narės perduoda Eurostatui deramai patikrintus individualius duomenis, atitinkančius 3 straipsnyje nurodytus ir I priede išvardytus kintamuosius rodiklius, nenurodydamos pavardės (pavadinimo), adreso arba registracijos numerio.

Juos perduodant, jei reikia, taip pat pateikiami statistiniai duomenys, susiję su ankstesniais ketvirčiais, kurių duomenys buvo negalutiniai.

2. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, patvirtina 1 dalyje nurodytų duomenų, įskaitant, jeigu reikia, ir šiais duomenimis pagrįstų statistinių lentelių, perdavimo tvarką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 9 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3. 1 dalyje nurodyti duomenys perduodami per penkis mėnesius nuo kiekvieno ketvirtinio stebėjimo laikotarpio pabaigos.

Statistiniai rezultatai, susiję su krovinių vežimu keliais, platinami praėjus ne daugiau kaip 12 mėnesių nuo laikotarpio, su kuriuo šie rezultatai susiję, pabaigos.

Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, patvirtina statistinių rezultatų apie krovinių vežimą keliais, įskaitant skleistinų rezultatų struktūrą ir turinį, sklaidos taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 9 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1. Tą pačią dieną arba prieš tai, kai siunčiama pirmojo ketvirčio informacija, valstybės narės perduoda Eurostatui pranešimą apie statistiniams duomenims rinkti naudojamus metodus.

Valstybės narės taip pat perduoda Eurostatui informaciją apie visus statistiniams duomenims rinkti naudojamų metodų didesnius pakeitimus.

2. Valstybės narės kasmet teikia Eurostatui informaciją apie imties dydį, neatsakymo procentą ir apie pagrindinių statistinių rezultatų patikimumą standartinės paklaidos arba pasikliautinųjų paklaidos intervalų forma.

3. Ne vėliau kaip iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir po to kas trejus metus Komisija teikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Toje ataskaitoje visų pirma vertinama perduodamų statistinių duomenų kokybė, duomenų rinkimo metodai, taip pat valstybėms narėms ir duomenis teikiantiesiems tenkanti administracinė našta. Kartu su ataskaita, jei reikia, pateikiami pasiūlymai, kaip pakoreguoti kintamųjų rodiklių sąrašą, kad būtų atsižvelgiama į susijusių projektų, visų pirma tų, kurie susiję su oro tarša, kurią sukelia krovinių vežimas keliais, išvadas.

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2. 3 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2012 m. vasario 23 d. Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 3 straipsnio 4 dalyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4. Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 3 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jei per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiams.

1. Komisijai padeda Europos statistikos sistemos komitetas, įsteigtas pagal Reglamentą (EB) Nr. 223/2009. Tas komitetas – komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal IX priede pateiktą atitikties lentelę.

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(1) 2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2011 m. gruodžio 12 d. Tarybos sprendimas.

PRIEDAI

I priedas	KINTAMŲJŲ RODIKLIŲ SĄRAŠAS IR METODOLOGINIS PRIEDĖLIS
II priedas	AŠIŲ KONFIGŪRACIJŲ KLASIFIKACIJA
III priedas	REISŲ TIPŲ KLASIFIKACIJA
IV priedas	KROVINIŲ KLASIFIKACIJA
V priedas	PAVOJINGŲ KROVINIŲ KATEGORIJŲ KLASIFIKACIJA
VI priedas	KROVINIŲ TIPŲ KLASIFIKACIJA
VII priedas	PAKROVIMO IR IŠKROVIMO VIETŲ KODAVIMAS PAGAL ŠALĮ IR REGIONĄ
VIII priedas	PANAIKINAMAS REGLAMENTAS IR JO VĖLESNI PAKEITIMAI
IX priedas	ATITIKTIES LENTELĖ

I PRIEDAS

1 dalis

KINTAMŲJŲ RODIKLIŲ SĄRAŠAS

A1.	transporto priemonę apibūdinantys kintamieji rodikliai;

A2.	reisą apibūdinantys kintamieji rodikliai;

A3.	krovinius apibūdinantys kintamieji rodikliai (pagal pagrindinę transportavimo operaciją).

A1. TRANSPORTO PRIEMONĘ APIBŪDINANTYS KINTAMIEJI RODIKLIAI

Laikantis 2 straipsnio d punkte pateikta apibrėžtimi, krovininė kelių transporto priemonė yra bet kuri pavienė kelių transporto priemonė arba kelių transporto priemonių junginys, būtent autotraukinys arba sujungta transporto priemonė, sukonstruota kroviniams vežti.

Apie transporto priemonę pateiktini šie kintamieji rodikliai:

1.	galimybė panaudoti transporto priemones kombinuotam susisiekimui (neprivaloma);

2.	ašių konfigūracija pagal II priedą (neprivaloma);

3.	kelių transporto priemonės (sunkvežimio arba vilkiko) amžius metais (nuo pirmosios registracijos);

4.	maksimalus leistinas svoris šimtais kilogramų;

5.	keliamoji galia šimtais kilogramų;

6.	transporto priemonės operatorius klasės lygiu pagal NACE 2 red. (keturių skaitmenų lygis) (neprivaloma) (1);

7.	transportavimo rūšis (samdos pagrindais arba už atlygį arba savo sąskaita);

bendra rida kilometrais tiriamuoju laikotarpiu;

8.1.	pakrauta rida;

8.2.	tuščioji rida (įskaitant vilkiko reisus be puspriekabės) (neprivaloma);

9.	transporto priemonės svorio koeficientas, naudotinas taip, kad iš individualių duomenų būtų gauti išsamūs rezultatai, jei tie duomenys renkami atsitiktinės atrankos būdu.

Paskesnės ašių konfigūracijos

Jei pasirinkta tirti kelių transporto priemonė yra tik sunkvežimis, t. y. be priekabos, ji pati yra kelių transporto priemonė kroviniams vežti.

Tačiau jei pasirinkta tirti kelių transporto priemonė yra vilkikas – o šiuo atveju prie jos bus prikabinta puspriekabė – arba jei ją sudaro sunkvežimis su priekaba, tai pagal šį reglamentą reikalaujama duomenų apie kelių transporto priemonę kroviniams vežti kaip visumą. Šiuo atveju tyrimo laikotarpiu gali keistis ašių konfigūracija (per tą laiką prie sunkvežimio gali būti prikabinama priekaba arba pakeičiama sunkvežimio priekaba, arba pakeičiama vilkiko puspriekabė). Tokiu atveju reikia registruoti paskesnes ašių konfigūracijas, o transporto priemonės duomenys turi būti pateikiami apie kiekvieną reisą. Tačiau, jei šių paskesnių konfigūracijų neįmanoma registruoti, susitarta, kad bus registruojami tie transporto priemonę apibūdinantys kintamieji rodikliai, kurie atitinka pirmo tiriamuoju laikotarpiu atlikto reiso su kroviniu pradžioje naudojamą konfigūraciją arba tuo laikotarpiu dažniausiai naudojamą konfigūraciją.

Transportavimo rūšies pakeitimas

Taip pat, atsižvelgiant į reiso pobūdį, vežimas gali būti savo sąskaita arba samdos pagrindais ar už atlygį, ir dėl to turi būti registruojama kiekvieno reiso transportavimo rūšis. Tačiau, jei šių pakeitimų neįmanoma registruoti, susitarta, kad bus registruojama pagrindinę rūšį atitinkanti transportavimo rūšis.

A2. REISĄ APIBŪDINANTYS KINTAMIEJI RODIKLIAI

Tyrimo laikotarpiu krovininė kelių transporto priemonė atlieka reisus be krovinio (sunkvežimyje, priekaboje arba puspriekabėje nėra jokių krovinių arba tuščių pakuočių, dėl to ji yra „visiškai tuščia“) arba reisus su kroviniu (sunkvežimyje, priekaboje arba puspriekabėje yra krovinių arba tuščių pakuočių, kai tuščios pakuotės yra tam tikras krovinių tipas). Krauta krovininės kelių transporto priemonės rida yra atstumas tarp pirmos pakrovimo vietos ir paskutinės iškrovimo vietos (vietos, kurioje krovininė kelių transporto priemonė lieka visiškai tuščia). Taigi reisu su kroviniu gali būti atliekamos kelios pagrindinės transportavimo operacijos.

Apie kiekvieną reisą pateikiami šie kintamieji rodikliai:

1.	reiso tipas pagal III priede pateiktą nomenklatūrą;

2.	reiso metu arba kiekvienu reiso etapu vežamų krovinių svoris, bendrasis svoris šimtais kilogramų;

(krovininės kelių transporto priemonės) pakrovimo vieta (reisui su kroviniu):

—

apibrėžtis: pakrovimo vieta yra pirmoji vieta, kurioje kroviniai yra kraunami į krovininę kelių transporto priemonę, kuri prieš tai buvo visiškai tuščia (arba kurioje prie vilkiko prikabinama pakrauta puspriekabė). Apibūdinant reisą be krovinio, tai ankstesnio reiso su kroviniu iškrovimo vieta („vietos, kurioje prasideda reisas be krovinio“ sąvoka),

—	kodavimas: pakrovimo vieta koduojama pagal VII priedą;

(krovininės kelių transporto priemonės) iškrovimo vieta (reisui su kroviniu):

—

apibrėžtis: iškrovimo vieta yra paskutinė vieta, kurioje kroviniai iškraunami iš krovininės kelių transporto priemonės, kuri po to yra visiškai tuščia (arba kurioje nuo vilkiko atkabinama puspriekabė). Apibūdinant reisą be krovinio, tai paskesniojo reiso su kroviniu pakrovimo vieta („vietos, kurioje reisas be krovinio baigiasi“ sąvoka),

—	kodavimas: iškrovimo vieta koduojama pagal VII priedą;

5.	nuvažiuotas nuotolis: faktiškas nuotolis, išskyrus krovininės kelių transporto priemonės įveiktą nuotolį, kai ji yra transportuojama kita transporto priemone;

6.	reiso tonkilometriai;

7.	tranzitu pervažiuotos šalys (ne daugiau kaip penkios), koduojamos pagal VII priedą;

8.	kelių transporto priemonės pakrovimo į kitą transporto priemonę vieta pagal VII priedą (neprivaloma);

9.	kelių transporto priemonės iškrovimo iš kitos transporto priemonės vieta pagal VII priedą (neprivaloma);

10.	krovininės kelių transporto priemonės padėtis „visiškai pakrauta“ (procedūra 2) arba „ne visiškai pakrauta“ (procedūra 1), vertinant reiso metu didžiausią panaudojamą erdvės dydį (procedūra 0 = sutartinis skaitmuo reisams be krovinio žymėti) (neprivaloma).

A3. KROVINIUS APIBŪDINANTYS KINTAMIEJI RODIKLIAI (pagal pagrindinę transportavimo operaciją)

Reiso su kroviniu metu gali būti atliktos kelios pagrindinės transportavimo operacijos, kai pagrindinė transportavimo operacija – tai vieno krovinių tipo (apibūdinamo nuoroda į tam tikrą nomenklatūrą) transportavimas tarp pakrovimo ir iškrovimo vietos.

Apie pagrindinę transportavimo operaciją reiso be krovinio metu pateikiami šie kintamieji rodikliai:

1.	krovinių tipas pagal skyrius, nurodytas atitinkamoje klasifikacijoje (žr. IV priedą);

2.	krovinių svoris: bendrasis svoris šimtais kilogramų;

3.	jei reikia, pavojingų krovinių klasifikavimas pagal 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais (2) pagrindines kategorijas, pateiktas šio reglamento V priede;

4.	krovinio tipas kaip VI priede (neprivaloma);

5.	krovinių pakrovimo vieta, užkoduota pagal VII priedą;

6.	krovinių iškrovimo vieta, užkoduota pagal VII priedą;

7.	nuvažiuotas nuotolis: faktiškas nuotolis, išskyrus krovininės kelių transporto priemonės įveiktą nuotolį, kai ji transportuojama kita transporto priemone.

Transportavimo operacijos, atliktos „Įprastinio krovinių surinkimo ar paskirstymo“ tipo reiso metu (3 reiso tipas)

Dėl šio reiso tipo, kadangi yra keli pakrovimo ir (arba) iškrovimo punktai, praktiškai neįmanoma prašyti transporto operatorių apibūdinti pagrindines transportavimo operacijas.

Remiantis informacija apie reisą, šiems reisams, jei tokie pasitaiko, sukuriamas vienas bendras hipotetinės transportavimo operacijos pavadinimas.

Kiekviena valstybė narė informuoja Komisiją apie šio reiso tipo apibrėžimą ir paaiškina supaprastinimo prielaidas, kurių ji įsipareigoja laikytis, rinkdama duomenis apie atitinkamas transportavimo operacijas.

2 dalis

METODOLOGINIS PRIEDĖLIS

Reisai su kroviniu ir pagrindinės transportavimo operacijos

Atsižvelgiant į atitinkamą valstybę narę, informacija apie transportavimą yra renkama remiantis:

—	arba kiekvienos pagrindinės krovinių transportavimo operacijos aprašu (su papildomomis detalėmis apie reisus be krovinio),

—	arba transporto priemonės atlikto reiso atliekant šias pagrindines krovinių transportavimo operacijas aprašu.

Dauguma atvejų atliekant reisą su kroviniu vieno pagrindinio transportavimo operacijos atliekamos tiktai esant:

—	vienam pakrautų krovinių tipui (duodant nuorodą į naudojamą krovinių klasifikaciją, šiuo atveju – į 20 NST klasifikacijos poskyrių) (3),

—	vienam krovinių pakrovimo punktui,

—	vienam krovinių iškrovimo punktui.

Šiuo atveju abu metodai yra visiškai lygiaverčiai, ir šiais metodais surinkta informacija apibūdina:

—	ir krovinių transportavimą (visas pagrindines krovinių transportavimo operacijas),

—	ir šias operacijas atliekančių transporto priemonių atliktus reisus, kartu pateikiant transporto priemonių keliamosios galios ir jos naudojimo detales (reisas su kroviniu su krovumo koeficientu; reisas be krovinio).

Pagal šį reglamentą reikia apibūdinti ir krovinių transportavimą, ir transporto priemonių atliktus reisus, bet nepageidautina transporto operatoriams primesti pernelyg didelės statistinių duomenų naštos ir prašyti jų išsamiai apibūdinti krovinių transportavimą ir transporto priemonių reisus.

Taigi valstybių narių nacionalinės statistikos tarnybos, koduodamos klausimynus, duomenis, kurių tiesiogiai nereikalaujama iš transporto operatorių, turi atkurti iš tų duomenų, kuriuos jie surenka remdamiesi „pagrindine transportavimo operacija“ arba „transporto priemonės reisu“.

Kai vieno reiso su kroviniu metu atliekamos kelios pagrindinės transportavimo operacijos, problema iškyla dėl to, kad gali būti:

—

keli krovinių pakrovimo ir (arba) iškrovimo punktai (bet ribotas skaičius, nes antraip tai būtų krovinių surinkimo ar paskirstymo reisai, kuriems taikoma specialiai nustatyta tvarka). Tuo atveju šie įvairūs pakrovimo ir (arba) iškrovimo punktai registruojami, kad būtų galima tiesiogiai apskaičiuoti reiso tonkilometrius, o statistikos tarnyba gali atkurti bazines transportavimo operacijas,

ir (arba)

—

keli skirtingi reiso su kroviniu metu vežamų krovinių tipai, o šis faktas statistikoje paprastai neregistruojamas, nes prašoma nurodyti tiktai (vieną arba pagrindinį) krovinių tipą. Šiuo atveju informacijos nuostolis yra priimtinas, o valstybės narės, šitaip ją supaprastindamos, tokį supaprastinimą aiškiai nurodo Komisijai.

(1) Europos Sąjungos ekonominės veiklos rūšių statistinis klasifikatorius.

(2) OL L 260, 2008 9 30, p. 13.

(3) NST – standartinė transporto statistikos krovinių nomenklatūra.

II PRIEDAS

AŠIŲ KONFIGŪRACIJŲ KLASIFIKACIJA

Naudojant transporto priemonių junginį, ašių konfigūraciją sudaro bendras ašių skaičius, t. y. sunkvežimio arba vilkiko ašys ir priekabos arba puspriekabės ašys.

Skiriamos šios ašių kategorijos:

Kodavimas

Pavienių transporto priemonių (sunkvežimių) ašių skaičius:

120

130

140

kitoks

199

Transporto priemonių junginio ašių skaičius: sunkvežimis ir priekaba:

2 + 1

221

2 + 2

222

2 + 3

223

3 + 2

232

3 + 3

233

kitoks

299

Transporto priemonių junginio ašių skaičius: vilkikas ir puspriekabė:

2 + 1

321

2 + 2

322

2 + 3

323

3 + 2

332

3 + 3

333

kitoks

399

4.	Vilkikas atskirai

499

III PRIEDAS

REISŲ TIPŲ KLASIFIKACIJA

1.	Reisas su kroviniu, kuriuo atliekama viena vienintelė pagrindinė transportavimo operacija.

2.	Reisas su kroviniu, kuriuo atliekamos kelios transportavimo operacijos, bet nelaikomas krovinių surinkimo ar paskirstymo reisu.

3.	Krovinių surinkimo ar paskirstymo tipo reisas.

4.	Reisai be krovinio.

IV PRIEDAS

KROVINIŲ KLASIFIKACIJA

Skyrius	Apibūdinimas
01	Žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės produktai; žuvis ir kiti žuvininkystės produktai
02	Akmens anglys ir rusvosios anglys; žalia nafta ir gamtinės dujos
03	Metalų rūdos ir kiti kasybos bei karjerų eksploatavimo produktai: durpės; uranas ir toris
04	Maisto produktai, gėrimai ir tabakas
05	Tekstilė ir tekstilės gaminiai; oda ir jos dirbiniai
06	Mediena ir medienos bei kamštienos gaminiai bei dirbiniai (išskyrus baldus); gaminiai bei dirbiniai iš šiaudų ir pynimo medžiagų; plaušiena, popierius ir popieriaus gaminiai; spaudiniai ir įrašytos laikmenos
07	Koksas ir rafinuoti naftos produktai
08	Chemikalai, chemijos produktai ir cheminiai pluoštai; guminiai ir plastikiniai gaminiai; branduolinis kuras
09	Kiti ne metalo mineraliniai produktai
10	Pagrindiniai metalai; metalo gaminiai, išskyrus mašinas ir įrenginius
11	Niekur kitur nepriskirtos mašinos ir įranga; įstaigos mašinos ir kompiuteriai; niekur kitur nepriskirta elektros įranga ir aparatūra; radijo, televizijos ir ryšių įranga bei aparatūra; medicinos, tikslieji ir optiniai prietaisai; įvairių tipų laikrodžiai
12	Transporto įranga
13	Baldai; kiti, niekur kitur nepriskirti pramonės gaminiai
14	Antrinės žaliavos; komunalinės atliekos ir kitos atliekos
15	Laiškai, siuntos
16	Krovinių vežimui naudojama įranga ir medžiagos
17	Namų ūkių ir įstaigų persikraustymo metu vežami kroviniai; atskirai nuo keleivių vežamas bagažas; remontui vežamos variklinės transporto priemonės; kiti, niekur kitur nepriskirti, ne rinkai skirti kroviniai
18	Mišrūs kroviniai: kartu vežami įvairių rūšių kroviniai
19	Kroviniai, kurių negalima įvardyti: kroviniai, kurių dėl kokių nors priežasčių negalima įvardyti ir todėl negalima priskirti 1–16 grupėms
20	Kiti, niekur kitur nepriskirti kroviniai

V PRIEDAS

PAVOJINGŲ KROVINIŲ KATEGORIJŲ KLASIFIKACIJA

1	Sprogstamosios medžiagos
2	Dujos, suslėgtos, skystosios ar suskystintos
3	Liepsnieji skysčiai
4.1	Liepsniosios kietosios medžiagos
4.2	Savaime užsidegančios medžiagos
4.3	Medžiagos, kurios nuo sąlyčio su vandeniu skleidžia liepsnias dujas
5.1	Oksiduojančiosios medžiagos
5.2	Organiniai peroksidai
6.1	Nuodingosios (toksiškos) medžiagos
6.2	Infekciją sukeliančios medžiagos
7	Radioaktyviosios medžiagos
8	Ėsdinančiosios medžiagos
9	Įvairios pavojingos medžiagos

VI PRIEDAS

KROVINIO TIPŲ KLASIFIKACIJA (1)

0	Skystas piltinis krovinys (be krovinio vieneto)
1	Sausas birus krovinys (be krovinio vieneto)
2	Dideli krovininiai konteineriai
3	Kiti krovininiai konteineriai
4	Ant padėklo pakrauti kroviniai
5	Lynu kelti parengtas krovinys
6	Mobilūs, savaeigiai vienetai
7	Kiti mobilūs vienetai
8	(Rezervuota)
9	Kitų rūšių kroviniai

(1) Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija – krovinio, pakuočių ir pakavimo medžiagų tipų kodai, Darbo grupės tarptautinės prekybos tvarkai lengvinti priimta Rekomendacija Nr. 21, Ženeva, 1986 m. kovo mėn.

VII PRIEDAS

PAKROVIMO IR IŠKROVIMO VIETŲ KODAVIMAS PAGAL ŠALĮ IR REGIONĄ

Pakrovimo ir iškrovimo vietos koduojamos taip:

a)	regioninė klasifikacija iki Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros (NUTS) 3 lygmens Bendrijos valstybėms narėms;

b)	administracinių regionų, kuriems teikiamos prekės iš trečiosios šalies, sąrašai, skirti valstybėms, kurios nėra valstybės narės, bet yra Europos ekonominės erdvės (EEE) sutarties šalys, būtent Islandijai, Lichtenšteinui ir Norvegijai;

c)	dviejų raidžių ISO 3166 kodai – kitoms trečiosioms šalims koduoti. Dažniausiai naudojami kodai pateikiami šio priedo 2 punkto b papunktyje esančioje lentelėje.

Tranzitu pervažiuotoms šalims koduoti (I priedo A2 skyriaus 7 punktas) naudojami šie šalių kodai:

a)	teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros (NUTS) kodų dviejų raidžių dalis, kaip nurodyta toliau pateiktoje lentelėje, valstybėms narėms;

b)	dviejų raidžių ISO 3166 kodai – visoms kitoms šalims koduoti. Dažniausiai naudojami kodai pateikiami toliau pateiktoje lentelėje.

ŠALIŲ KODŲ LENTELĖ

a) Valstybės narės (atitinka NUTS dviejų raidžių šalių kodus)

Šalies pavadinimas	Kodas
Belgija	BE
Bulgarija	BG
Čekija	CZ
Danija	DK
Vokietija	DE
Estija	EE
Airija	IE
Graikija	GR
Ispanija	ES
Prancūzija	FR
Italija	IT
Kipras	CY
Latvija	LV
Lietuva	LT
Liuksemburgas	LU
Vengrija	HU
Malta	MT
Nyderlandai	NL
Austrija	AT
Lenkija	PL
Portugalija	PT
Rumunija	RO
Slovėnija	SI
Slovakija	SK
Suomija	FI
Švedija	SE
Jungtinė Karalystė	UK
Pastaba: šalys pateikiamos oficialia Europos Sąjungos eilės tvarka.

b) Kitos šalys (ISO 3166 dviejų raidžių kodai)

Šalies pavadinimas	Kodas
Albanija	AL
Bosnija ir Hercegovina	BA
Baltarusija	BY
Šveicarija	CH
Kroatija	HR
Islandija	IS
Lichtenšteinas	LI
Moldovos Respublika	MD
Juodkalnija	ME
Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija	MK (1)
Norvegija	NO
Rusijos Federacija	RU
Serbija	RS
Turkija	TR
Ukraina	UA
Pastaba: šalys pateikiamos pagal kodus.

(1) Laikinasis kodas, kuris neturi įtakos pastovaus šalies kodo suteikimui, dėl kurio bus sutarta užbaigus šiuo metu vykstančias derybas Jungtinėse Tautose.

VIII PRIEDAS

PANAIKINAMAS REGLAMENTAS IR JO VĖLESNI PAKEITIMAI

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1172/98 (OL L 163, 1998 6 6, p. 1)
Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2691/1999 (OL L 326, 1999 12 18, p. 39)
2003 m. Stojimo akto II priedo 10.15 punktas (OL L 236, 2003 9 23, p. 561)
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1)	Tik II priedo 27 punktas
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20, p. 1)	Tik priedo 8.5 punktas
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006 (OL L 393, 2006 12 30, p. 1)	Tik 13 straipsnis
Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1304/2007 (OL L 290, 2007 11 8, p. 14)	Tik 2 straipsnis
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 399/2009 (OL L 126, 2009 5 21, p. 9)

IX PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

Reglamentas (EB) Nr. 1172/98	Šis reglamentas
1 straipsnis	1 straipsnis
2 straipsnio pirma–keturiolikta įtraukos	2 straipsnio a–n punktai
3 straipsnis	3 straipsnis
4 straipsnis	4 straipsnis
5 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys	5 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys
5 straipsnio 4 dalis	—
5 straipsnio 5 dalis	—
6 straipsnis	6 straipsnis
7 straipsnio 1 ir 2 dalys	7 straipsnio 1 ir 2 dalys
7 straipsnio 3 dalis	—
8 straipsnis	—
—	8 straipsnis
10 straipsnio 1 ir 2 dalys	9 straipsnio 1 ir 2 dalys
10 straipsnio 3 dalis	—
11 straipsnis	—
—	10 straipsnis
12 straipsnis	11 straipsnis
A–G priedai	I–VII priedai
—	VIII priedas
—	IX priedas