21.7.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 194/39

(1)

Komunikate „Europa 2020“ (1) Komisija nurodė, kad vienas iš prioritetų – žiniomis ir inovacijomis pagrįstas ekonomikos vystymas;

(2)

strategijoje „Europa 2020“ nustatyti tikslai išsamiau išdėstyti pavyzdinėse iniciatyvose „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (2) ir „Inovacijų Sąjunga“ (3). Be kitų veiksmų, iniciatyvoje „Skaitmeninė darbotvarkė“ numatyta, kad viešosiomis lėšomis remiamų mokslinių tyrimų rezultatai turėtų būti kuo plačiau skleidžiami, taikant laisva mokslinių duomenų ir darbų prieiga pagrįstą leidybą. Iniciatyvoje „Inovacijų Sąjunga“ raginama nustatyti Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) sistemą, kad būtų lengviau pašalinti judumo ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo kliūtis. Joje teigiama, kad reikėtų skatinti laisvą leidinių ir duomenų, pagrįstų viešosiomis lėšomis remiamais moksliniais tyrimais, prieigą ir nustatyti, kad iš ES mokslinių tyrimų bendrųjų programų finansuojamų projektų leidiniai turi būti prieinami;

(3)

2007 m. vasario 14 d. Komisija patvirtino Komunikatą „Mokslinė informacija skaitmeniniame amžiuje: prieinamumas, sklaida ir išsaugojimas“ (4) ir prie jo pridedamą tarnybų darbinį dokumentą. Šiuose dokumentuose apžvelgta, kaip Europoje skelbiama mokslinė informacija ir saugomi mokslinių tyrimų rezultatai, be to, nagrinėti kiti svarbūs organizaciniai, teisiniai, techniniai ir finansiniai klausimai;

(4)

patvirtinus minėtą komunikatą, 2007 m. lapkričio mėn. buvo patvirtintos Tarybos išvados „Mokslinė informacija skaitmeniniame amžiuje: prieinamumas, sklaida ir išsaugojimas“. Šiose išvadose Komisija paraginta pamėginti leisti laisvai naudotis moksliniais leidiniais, pagrįstais iš ES mokslinių tyrimų bendrųjų programų finansuojamais projektais, o valstybėms narėms nurodyta imtis tam tikrų veiksmų. Sprendžiant kai kuriuos iš išvadose nurodytų klausimų pasiekta pažanga, tačiau ne visi tikslai įgyvendinti, o pažanga atskirose valstybėse narėse nevienoda. Norint išnaudoti visą Europos mokslinių tyrimų pajėgumą reikia imtis ES lygmens veiksmų;

(5)

laisvos prieigos politika siekiama skaitytojams sudaryti sąlygas nemokamai ir kuo anksčiau susipažinti su tarpusavyje įvertintais moksliniais leidiniais bei mokslinių tyrimų duomenimis ir naudotis ar pakartotinai naudotis mokslinių tyrimų rezultatais. Šią politiką reikėtų įgyvendinti atsižvelgiant į intelektinės nuosavybės teisių klausimą;

(6)

laisvos prieigos prie mokslinių tyrimų rezultatų politika turėtų būti taikoma visiems viešosiomis lėšomis remiamiems moksliniams tyrimams. Manoma, kad įgyvendinant šią politiką bus sudarytos palankesnės sąlygos vykdyti mokslinius tyrimus, nes pastangos bus mažiau dubliuojamos ir bus mažiau gaištama ieškant informacijos ir ją gaunant. Tai paspartins mokslo pažangą ir palengvins bendradarbiavimą tiek Europos Sąjungoje, tiek su kitomis šalimis. Be to, bus atsižvelgta į mokslo bendruomenės raginimus užtikrinti platesnę prieigą prie mokslinės informacijos;

(7)

visuomenės subjektams sudarius sąlygas dalyvauti mokslinių tyrimų cikle, inovacijų rezultatai tampa kokybiškesni, aktualesni, priimtinesni ir tvaresni, nes atsižvelgiama į visuomenės lūkesčius, poreikius, interesus ir vertybes. Laisva prieiga – esminis valstybių narių atsakingų mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos principas, nes vadovaujantis juo mokslinių tyrimų rezultatai prieinami visiems ir visuomenei paprasčiau įsitraukti į šią veiklą;

(8)

įmonėms taip pat bus naudinga tai, kad mokslinių tyrimų rezultatai bus plačiau prieinami. Visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms bus lengviau diegti inovacijas. Todėl prieigos prie mokslinės informacijos politikoje taip pat turėtų būti numatytos palankesnės sąlygos privačioms bendrovėms, norinčioms susipažinti su šia informacija;

(9)

internetas iš esmės pakeitė mokslo ir mokslinių tyrimų pasaulį. Pavyzdžiui, mokslo darbuotojai išbando vis naujus būdus registruoti, tvirtinti, skleisti ir saugoti mokslinius leidinius. Mokslinių tyrimų ir finansavimo politiką reikia pritaikyti prie šių naujų sąlygų. Valstybėms narėms reikėtų rekomenduoti atitinkamai pritaikyti ir plėtoti laisvos prieigos prie mokslinių leidinių politiką;

(10)

laisvai prieinami mokslinių tyrimų duomenys padeda užtikrinti geresnę duomenų kokybę, mažinti poreikį tuos pačius mokslinius tyrimus rengti keletą kartų, spartinti mokslo pažangą ir kovoti su sukčiavimu mokslo srityje. 2010 m. spalio mėn. galutinėje ataskaitoje „Išnaudoti galimybes: kuo mokslinių duomenų banga gali būti naudinga Europai“ (5) Aukšto lygio mokslinių duomenų ekspertų grupė pabrėžė, kad gyvybiškai svarbu dalytis patikimais moksliniais duomenimis ir juos išsaugoti. Todėl reikia imtis skubių politikos veiksmų prieigos prie duomenų srityje ir pateikti atitinkamas rekomendacijas valstybėms narėms;

(11)

visuomenei svarbu, kad mokslinių tyrimų rezultatai būtų išsaugomi. Šią pareigą nuo seno vykdo bibliotekos, visų pirma – nacionalinės privalomuosius egzempliorius kaupiančios bibliotekos. Labai sparčiai daugėja įvairių mokslinių tyrimų rezultatų. Reikėtų nustatyti priemones, infrastruktūrą ir programine įranga pagrįstus sprendimus, kad mokslinių tyrimų rezultatus būtų galima patikimai išsaugoti skaitmeniniu pavidalu. Itin svarbu tvariai finansuoti duomenų išsaugojimą, nes skaitmeninių duomenų priežiūros sąnaudos tebėra palyginti didelės. Mokslinių tyrimų rezultatus svarbu išsaugoti, kad juos būtų galima naudoti ateityje, todėl valstybėms narėms reikėtų rekomenduoti nustatyti arba sustiprinti šios srities politiką;

(12)

valstybių narių rengtina politika turėtų būti nustatoma nacionaliniu arba subnacionaliniu lygmeniu, atsižvelgiant į konstitucinę padėtį ir atsakomybės už mokslinių tyrimų politiką paskirstymą;

(13)

naudojant patikimas e. infrastruktūras, kuriomis grindžiama mokslinės informacijos sistema, ši informacija taps prieinamesnė ir ją bus galima išsaugoti ilgiau. Tai gali paskatinti imtis bendrų mokslinių tyrimų. Remiantis Komisijos komunikatu „E. mokslui skirta IRT infrastruktūra“ (6), e. infrastruktūra yra „aplinka, kurioje gali būti lengvai keičiamasi mokslinių tyrimų ištekliais (aparatūra, programomis ir turiniu) ir kurioje šiais ištekliais galima pasinaudoti kas kartą, kai tai būtina mokslinių tyrimui kokybei pagerinti ir jų veiksmingumui padidinti“. Todėl reikėtų rekomenduoti toliau plėtoti šias infrastruktūras ir jų sąsajas Europos lygmeniu;

(14)

laisvos prieigos siekis aktualus visame pasaulyje – tai patvirtina atnaujinta UNESCO veiksmų skatinant laisvą prieigą prie mokslinės informacijos ir mokslinių tyrimų strategija (7) ir EBPO deklaracija dėl prieigos prie mokslinių tyrimų, finansuojamų iš viešųjų šaltinių (8). Valstybės narės turėtų prisidėti prie šio siekio ir rodyti pavyzdį – aktyviau skatinti kurti atvirą labiau bendradarbiavimu ir abipuse nauda pagrįstą mokslinių tyrimų aplinką;

(15)

leidybos sektorius veikia pereinamojo laikotarpio sąlygomis, todėl padėčiai palengvinti suinteresuotosios šalys turi susitelkti ir ieškoti tvarių mokslinės informacijos skelbimo sprendimų;

(16)

2011 m. gruodžio 12 d. Komisija patvirtino teisės aktų rinkinį: Komunikatą dėl atvirųjų duomenų, Direktyvos, kuria iš dalies keičiama 2003 m. lapkričio 17 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (9), pasiūlymą ir naujas Komisijos turimų dokumentų tvarkymo taisykles. Šiame rinkinyje, kuriame nuosekliai išdėstyta Komisijos atvirųjų duomenų strategija, numatomi įvairūs veiksmai, taip pat ši rekomendacija;

(17)

prie šios rekomendacijos pridedamas komunikatas, kuriame Komisija nustato laisvos prieigos prie mokslinių tyrimų rezultatų politiką ir viziją. Komunikate išdėstomi veiksmai, kurių Komisija imsis kaip institucija, finansuojanti mokslinius tyrimus iš Sąjungos biudžeto;

(18)

kartu su šia rekomendacija ir pridedamu komunikatu Komisija patvirtina Komunikatą „Sustiprinta partnerystė Europos mokslinių tyrimų erdvėje siekiant pažangos ir augimo“, kuriame nustatomi pagrindiniai Europos mokslinių tyrimų erdvės plėtros galutinio etapo prioritetai; vienas iš jų – tinkamiausias keitimasis mokslinėmis žiniomis, prieiga prie tų žinių ir jų perdavimas,

1.

Nustatyti aiškią mokslinių leidinių, pagrįstų viešosiomis lėšomis remiamais moksliniais tyrimais, sklaidos ir prieigos prie šių leidinių politiką. Šioje politikoje turėtų būti numatyti:

Užtikrinti, kad įgyvendinus minėtą politiką:

2.

Užtikrinti, kad mokslinius tyrimus finansuojančios institucijos, atsakingos už viešojo mokslinių tyrimų finansavimo valdymą, ir šį finansavimą gaunančios akademinės įstaigos, įgyvendindamos minėtą politiką:

3.

Nustatyti aiškią mokslinių tyrimų duomenų, pagrįstų viešosiomis lėšomis remiamais moksliniais tyrimais, sklaidos ir prieigos prie šių duomenų politiką. Šioje politikoje turėtų būti numatyti:

Užtikrinti, kad įgyvendinus minėtą politiką:

4.

Užtikrinti, kad mokslinė informacija būtų geriau išsaugoma:

5.

Toliau plėtoti e. infrastruktūras, kuriomis grindžiama mokslinės informacijos sklaida:

6.

Užtikrinti nacionalinių e. infrastruktūrų sąveiką Europos ir pasaulio lygmenimis:

7.

Įsitraukti į suinteresuotųjų šalių dialogą nacionaliniu, Europos ir (arba) tarptautiniu lygmenimis ir aptarti įvairius laisvos prieigos prie mokslinės informacijos ir tos informacijos išsaugojimo skatinimo būdus. Dalyviai turėtų visų pirma atkreipti dėmesį į šiuos klausimus:

8.

Paskirti iki metų pabaigos nacionalinę tarnybą, kuri:

9.

Per 18 mėnesių nuo šios rekomendacijos paskelbimo Oficialiajame Europos Sąjungos leidinyje ir po to kas dvejus metus pranešti Komisijai apie veiksmus, kurių imtasi dėl įvairių šios rekomendacijos dalių, remiantis nuostatomis, kurios turi būti parengtos ir suderintos. Remdamasi šia informacija Komisija peržiūrės ES pažangą, kad galėtų įvertinti, ar reikia imtis papildomų veiksmų norint pasiekti šioje rekomendacijoje nustatytus tikslus.