5.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 321/1

(1)

pagal 2007 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai (toliau – Komisijos komunikatas) pagrindinis Sąjungos integruotos jūrų politikos (IJP) tikslas yra integruoto, koordinuoto, nuoseklaus, skaidraus ir tvaraus sprendimų dėl vandenynų, jūrų, pakrančių, salų ir atokiausių regionų ir jūrų sektorių priėmimo proceso plėtra ir įgyvendinimas;

(2)

kartu su Komisijos komunikatu pateiktame veiksmų plane nurodomos kelios priemonės, kurių Komisija siūlo imtis pradedant įgyvendinti naują Sąjungos IJP;

(3)

2009 m. spalio 15 d. Komisijos ES integruotos jūrų politikos įgyvendinimo pažangos ataskaitoje iki tos datos apibendrinami pagrindiniai IJP laimėjimai ir nustatoma tolesnio jos įgyvendinimo etapo kryptis;

(4)

2009 m. lapkričio 16 d. išvadose dėl integruotos jūrų politikos Taryba pabrėžė finansavimo svarbą tolesnei IJP plėtrai ir įgyvendinimui, prašydama Komisijos pateikti reikiamus pasiūlymus dėl integruotos jūrų politikos veiksmų finansavimo pagal galiojančią finansinę programą, kad jie įsigaliotų iki 2011 m.;

(5)

Europos Parlamentas savo 2010 m. spalio 21 d. rezoliucijoje dėl integruotos jūrų politikos (IJP): padarytos pažangos vertinimas ir nauji uždaviniai pritarė Komisijos pareikštam ketinimui IJP finansavimui per ateinančius dvejus metus skirti 50 mln. eurų, siekiant plėtoti ankstesnius projektus politikos, valdymo, tvarumo ir priežiūros srityse;

(6)

šiame reglamente nustatant IJP skirtą finansinį paketą atsižvelgta tiek į esamą ekonomikos nuosmukį, tiek į tai, kad tai yra pirmoji specialiai IJM įgyvendinimui skirta veiklos programa;

(7)

būtinas tolesnis Sąjungos finansavimas, kad Sąjunga galėtų įgyvendinti ir toliau plėtoti jos IJP pagal 2008 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai (4) ir siekti visiems rūpimų tikslų, nustatytų Komisijos komunikate ir patvirtintų 2009 m. spalio mėn. pažangos ataskaitoje bei 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos išvadose;

(8)

kadangi ne visi IJP prioritetai ir tikslai finansuojami iš esamų Sąjungos šaltinių, tokių kaip Sanglaudos fondas, Europos regionų plėtros fondas, Europos žuvininkystės fondas, Mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstracinės veiklos septintoji bendroji programa, Pasirengimo narystei pagalbos priemonė ir Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė, todėl būtina sukurti IJP tolesnio vystymo paramos programą (toliau – programa);

(9)

nedarant poveikio būsimoms deryboms dėl daugiametės finansinės programos po 2013 m., reikės pakankamai išteklių siekiant užtikrinti galimybę vystyti ir įgyvendinti IJP tikslus, nesumažinant kitoms politikos sritims skirtų išteklių, skatinant tvarų Sąjungos jūrų regionų, įskaitant salas ir atokiausius regionus, vystymąsi. Manoma, kad tuo tikslu reikia IJP įtraukti į daugiametę finansinę programą po 2013 m. Be to, prireikus turėtų būti parengtas pasiūlymas dėl programos pratęsimo po 2013 m. kartu su pasiūlymu, kuriame būtų nustatytas atitinkamas finansinis paketas;

(10)

jūrų klausimų sprendimas teikiant finansinę paramą IJP priemonėms turės didelės įtakos ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai;

(11)

Sąjungos finansavimas turėtų būti skirtas tiriamajam darbui, susijusiam su veiksmais, kuriais siekiama skatinti strateginius IJP tikslus, tinkamai atsižvelgiant į jų bendrą poveikį ir remiantis ekosistemų metodu bei atsižvelgiant į tvarų „žydrosios“ ekonomikos augimą, užimtumą, naujoves ir konkurencingumą pakrančių, salų bei atokiausiuose regionuose ir IJP tarptautinio aspekto propagavimą, remti;

(12)

strateginiai IJP tikslai yra šie: integruotas jūrų valdymas visais lygmenimis; tolesnis integruotų jūrų baseinų strategijų, pritaikytų prie skirtingų Europos jūrų baseinų konkrečių poreikių, vystymas ir įgyvendinimas; tolesnis kompleksinių integruoto politikos formavimo priemonių rengimas siekiant gerinti esamų politikos sričių ir priemonių sąveiką bei koordinavimą, be kita ko, keičiantis su jūromis susijusiais duomenimis ir žiniomis; didesnis suinteresuotųjų subjektų įtraukimas į integruoto jūrų valdymo schemas; jūrų ir pakrančių išteklių apsauga ir tausus jų naudojimas; ir žmogaus veiklos tvarumo ribų nustatymas ir jūrų bei pakrančių aplinkos bei biologinės įvairovės apsauga pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą (5), kuri yra IJP aplinkosauginis ramstis, ir Vandens pagrindų direktyvą (6);

(13)

svarbu, kad programa būtų susieta su kitomis Sąjungos politikos sritimis, kurios gali būti susijusios su jūrų klausimais, visų pirma struktūriniais fondais, transeuropiniu transporto tinklu, bendra žuvininkystės politika, turizmu, aplinka ir klimato kaita, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bendrąja programa ir energetikos politika;

(14)

siekiant užtikrinti skirtingų programos aspektų suderinamumą, reikėtų nustatyti jos bendruosius tikslus. Pagal kiekvieną bendrąjį tikslą reikėtų nustatyti išsamesnius veiklos tikslus. Priede nurodoma, kaip 2011–2013 m. laikotarpiu paskirstomos lėšos bendriesiems tikslams. Toks paskirstymas suteikia galimybę lanksčiai didinti/mažinti bendrą finansavimą pagal tikslus neviršijant bendro finansinio paketo ribų;

(15)

Sąjungos finansavimas turėtų suteikti galimybių vystyti jūrų priežiūros integravimą, kaip nurodyta 2010 m. spalio 21 d. Europos Parlamento rezoliucijoje ir 2009 m. lapkričio 17 d. Tarybos išvadose dėl jūrų priežiūros integravimo, atsižvelgiant į ES jūrų sričiai skirtos bendros dalijimosi informacija aplinkos (BDIA) sukūrimo veiksmų planą. Todėl toks tikslinis finansavimas turėtų būti teikiamas tik siekiant sukurti decentralizuotą keitimosi informacija sistemą, pavyzdžiui, parengti priemones, įskaitant programinę įrangą, kuriomis būtų siekiama sustiprinti priežiūros sistemų sąveiką. Programoje reikėtų atsižvelgti į kitų projektų, vykdomų decentralizuotos jūrų priežiūros sistemos srityje, rezultatus;

(16)

programos įgyvendinimas trečiosiose šalyse turėtų padėti siekti šalies naudos gavėjos plėtros tikslų ir derėti su kitomis Sąjungos bendradarbiavimo priemonėmis, įskaitant susijusių Sąjungos politikos krypčių, Sąjungos acquis ir tarptautinių konvencijų tikslus ir prioritetus;

(17)

programa turėtų papildyti ir nuosekliai atitikti esamas ir būsimas Sąjungos ir valstybių narių nacionaliniu arba subnacionaliniu lygmeniu turimas finansines priemones, siekiant skatinti vandenynų, jūrų ir pakrančių apsaugą ir tausų naudojimą, padėti skatinti veiksmingesnį valstybių narių ir jų pakrančių, salų bei atokiausių regionų bendradarbiavimą ir atsižvelgti į nacionalinių bei vietos projektų svarbą ir pažangą;

(18)

programoje numatytos priemonės turėtų papildyti kitas Sąjungos priemones, kad būtų užtikrintas Sąjungos teisės aktų dėl atitinkamų sektorių politikos nuoseklus įgyvendinimas, kartu vengiant dubliavimosi;

(19)

taip pat būtina nustatyti taisykles, kuriomis būtų reglamentuojamas priemonių rengimas, išlaidų tinkamumas, Sąjungos finansinės paramos lygis, pagrindinės sąlygos, kuriomis ji turėtų būti teikiama, ir bendras programos biudžetas;

(20)

programa turėtų būti įgyvendinama pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (toliau – Finansinis reglamentas) (7) ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (8);

(21)

šiuo reglamentu nustatomas daugiametės programos finansinis paketas, kuris yra svarbiausias orientacinis dydis biudžeto valdymo institucijai vykdant metinę biudžeto sudarymo procedūrą, kaip apibrėžta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 37 punkte (9);

(22)

siekiant padėti Komisijai stebėti šio reglamento įgyvendinimą, turėtų būti įmanoma finansuoti su stebėjimu, tikrinimais ir vertinimu susijusias išlaidas;

(23)

metines darbo programas, sudaromas šiai programai įgyvendinti, Komisija turėtų priimti pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (10);

(24)

pagal šį reglamentą finansuojamų priemonių atžvilgiu būtina apsaugoti Sąjungos finansinius interesus taikant 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (11), 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (12) ir 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (13);

(25)

siekiant užtikrinti Sąjungos finansavimo veiksmingumą pagal šį reglamentą finansuojamos priemonės turėtų būti reguliariai vertinamos;

(26)

susitarta, kad pagal šią programą nebus numatoma tokių priemonių, kurioms reikėtų papildomo teisinio pagrindo;

(27)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti veikdamos vienos ir kadangi dėl pagal programą finansuotinų priemonių masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali patvirtinti priemones laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

a)

skatinti integruoto jūrų ir pakrančių reikalų valdymo plėtrą ir įgyvendinimą;

b)

padėti vystyti tarpsektorines priemones, būtent: jūrų erdvės planavimą, bendrą dalijimosi informacija aplinką (CISE) bei duomenis ir žinias apie vandenynus, jūras ir pakrantės regionus, esančius Sąjungoje ir jos pasienyje, siekiant kurti sąveikas ir remti jūrų arba su pakrantėmis susijusią politiką, visų pirma ekonomikos vystymosi, užimtumo, aplinkos apsaugos, mokslinių tyrimų, saugios laivybos, energetikos ir ekologiškų jūrų technologijų vystymo srityse, atsižvelgiant į esamas priemones ir iniciatyvas ir jomis remiantis;

c)

skatinti jūrų aplinkos, visų pirma jos biologinės įvairovės, apsaugą ir tausų jūrų bei pakrančių išteklių naudojimą, toliau nustatyti poveikį jūrų aplinkai darančios žmogaus veiklos tvarumo ribas, visų pirma įgyvendinant Direktyvą 2008/56/EB (Jūrų strategijos pagrindų direktyva);

d)

remti jūrų baseinų strategijų kūrimą ir įgyvendinimą;

e)

gerinti ir tvirtinti išorinį bendradarbiavimą ir koordinavimą, susijusį su IJP tikslais, remiantis tarptautiniuose forumuose vykstančiomis diskusijomis; todėl trečiosios šalys raginamos ratifikuoti ir įgyvendinti Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS);

f)

remti tvarų ekonomikos augimą, užimtumą, naujoves ir naująsias technologijas jūrų sektoriuose ir Sąjungos pakrančių, salų bei atokiausiuose regionuose.

a)

skatinami veiksmai, kuriais valstybės narės ir ES regionai raginami vystyti, įvesti ar įgyvendinti integruotą jūrų valdymą;

b)

skatinti tarpsektorinio bendradarbiavimo platformų ir tinklų vystymą, įtraukiant valstybės, vietos ir regionų valdžios institucijų, pramonės, mokslinių tyrimų suinteresuotųjų šalių, piliečių, pilietinės visuomenės organizacijų ir socialinių partnerių atstovus;

c)

didinti integruoto požiūrio į jūrų reikalus matomumą ir gerinti valdžios institucijų, privataus sektoriaus ir plačiosios visuomenės informuotumą šioje srityje.

a)

Sąjungos jūrų sričiai skirtą bendrą dalijimosi informacija aplinką, kuria skatinama keistis priežiūros informacija tarp įvairių sektorių ir valstybių, susiejant visas vartotojų bendruomenes ir vadovaujantis integruotos jūrų priežiūros principais, kad jūrų erdvės naudojimas būtų saugesnis, patikimesnis ir tausesnis, atsižvelgiant į atitinkamą sektorių politikos priežiūros srityje raidą ir atitinkamais atvejais prisidedant prie reikiamo jos vystymo;

b)

jūrų erdvės planavimą ir integruotą pakrančių zonų valdymą – abi šios priemonės svarbios tvariam jūrų ir pakrančių regionų vystymui užtikrinti ir jomis padedama siekti ekosistemomis grindžiamo valdymo tikslų ir sausumos bei jūros sąsajų vystymo, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas valstybių narių bendradarbiavimui, pavyzdžiui, kuriant eksperimentines ir kitas priemones, apimančias atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir žuvų auginimą;

c)

išsamią ir viešai prieinamą aukštos kokybės jūrų duomenų ir žinių bazę, kuri įvairioms esamus duomenis naudojančioms vartotojų grupėms padėtų keistis šiais duomenimis ir žiniomis, jais naudotis ir juos platinti tarpusavyje, taip išvengiant duomenų bazių dubliavimosi; tuo tikslu turi būti pasinaudota visomis galimybėmis, kurias teikia jau vykdomos Sąjungos ir valstybių narių programos, įskaitant INSPIRE (14) ir GMES (15).

a)

remiama jūrų ir pakrančių aplinkos apsauga ir išsaugojimas, taip pat užkertamas kelias atliekų patekimui į jūrų aplinką, įskaitant jūras teršiančias šiukšles, ir jis mažinamas siekiant palaipsniui panaikinti taršą;

b)

prisidedama prie jūrų ir pakrančių ekosistemų gerovės, biologinės įvairovės ir atsparumo;

c)

sudaromos palankesnės sąlygos valstybėms narėms ir kitiems subjektams tarpusavyje koordinuoti veiklą įgyvendinant ekosistemomis grindžiamą žmogaus veiklos valdymo metodą ir atsargumo principą;

d)

palengvinamas metodų ir standartų kūrimas;

e)

skatinamos klimato kaitos poveikio jūrų, pakrančių ir salų aplinkai švelninimo ir prisitaikymo prie šio poveikio priemonės, daugiausia dėmesio skiriant toms sritims, kurios šiuo atžvilgiu labiausiai pažeidžiamos;

f)

remiamas strateginių požiūrių į mokslinius tyrimus plėtojimas siekiant įvertinti dabartinę ekosistemų būklę, taip sudarant pagrindą ekosistemomis grindžiamam valdymui ir planavimui regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis.

a)

remiamas integruotų jūrų baseinų strategijų kūrimas ir įgyvendinimas laikantis subalansuoto požiūrio visų jūrų baseinų atžvilgiu, taip pat atsižvelgiant į jūrų baseinų ir jūrų baseinų dalių ypatumus, ir, prireikus, atitinkamų makroregioninių strategijų kūrimas ir įgyvendinimas, ypač tų, pagal kurias įvairios šalys tarpusavyje jau keičiasi informacija bei patirtimi ir veikia daugianacionalinės veiklos struktūros;

b)

skatinama naudotis nacionalinio, regioninio ir Sąjungos lygių sinergija, keistis informacija, be kita ko, apie metodus ir standartus, ir keistis jūrų politikos srities geriausios praktikos pavyzdžiais, įskaitant jos valdymo ir sektorių politikos, kurie daro poveikį regioninėms jūroms ir pakrančių regionams, pavyzdžius, ir sudaromos tam palankesnės sąlygos.

a)

skatinama, kad glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis būtų tęsiamas darbas, vykdomas su trečiosiomis šalimis ir jose veikiančiais subjektais, turinčiais bendrus su Sąjungos valstybėmis narėmis jūrų baseinus, integruoto metodo klausimais, įskaitant UNCLOS ratifikavimą ir įgyvendinimą;

b)

skatinamas dialogas su trečiosiomis šalimis, atsižvelgiant į UNCLOS ir į susijusias galiojančias UNCLOS grindžiamas tarptautines konvencijas;

c)

skatinamas keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais, jais papildant esamas iniciatyvas, atsižvelgiant į regioninių strategijų plėtojimą subregioniniu lygiu.

a)

skatinamos ekonomikos augimo ir užimtumo iniciatyvos jūrų sektoriuose ir pakrančių bei salų regionuose;

b)

skatinamos jūrininkystės profesijų atstovams skirtos mokymo, švietimo ir karjeros galimybės;

c)

skatinama vystyti ekologiškas technologijas, jūrų atsinaujinančiuosius energijos išteklius, ekologišką laivybą ir trumpųjų nuotolių jūrų laivybą;

d)

skatinama plėtoti pakrančių, jūrų ir salų turizmą.

a)

projektams, įskaitant bandomuosius projektus; tyrimams; moksliniams tyrimams ir su veikla susijusioms bendradarbiavimo programoms, įskaitant švietimo, profesinio mokymo ir perkvalifikavimo programas;

b)

viešajam keitimuisi informacija ir gerąja patirtimi, informuotumo didinimui ir susijusiai ryšių bei sklaidos veiklai, įskaitant viešąsias kampanijas bei renginius ir interneto svetainių bei atitinkamų socialinių tinklų ir duomenų bazių kūrimą bei priežiūrą;

c)

konferencijoms, seminarams, praktiniams seminarams ir suinteresuotųjų šalių forumams;

d)

su Sąjungos finansuojamais regioniniais projektais susijusių duomenų, gerosios patirties ir duomenų bazių kaupimui, stebėjimui, vizualizavimui ir viešosios prieigos prie jų užtikrinimui, įskaitant, kai reikia, pasitelkiant sekretoriatą, įsteigtą vienai ar daugiau iš šių paskirčių, kuris sudarys palankesnes sąlygas patvirtinti bendrus duomenų rinkimo ir tvarkymo standartus;

e)

su kompleksinėmis priemonėmis susijusiems veiksmams, įskaitant bandomuosius projektus.

a)

dotacijomis; Sąjungos teikiamo bendrojo finansavimo vienai priemonei didžiausia norma – 80 %;

b)

viešųjų pirkimų sutartimis;

c)

administraciniais susitarimais su Jungtiniu tyrimų centru.

a)

taikant klastojimo, korupcijos ir bet kokios kitos neteisėtos veiklos prevencijos priemones;

b)

atliekant veiksmingas patikras;

c)

susigrąžinant neteisingai išmokėtas lėšas; ir

d)

taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas, aptikus pažeidimų.

a)

pažangos ataskaitą ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d.; ataskaita apima programos poveikio kitoms Sąjungos politikos sritims vertinimą;

b)

ex-post vertinimo ataskaitą ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 31 d.