15.11.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 296/6


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1152/2011

2011 m. liepos 14 d.

dėl prevencinių sveikatos priemonių siekiant kontroliuoti tarp šunų plintančią Echinococcus multilocularis sukeltą infekciją, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 998/2003

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 998/2003 dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų nekomerciniam naminių gyvūnėlių judėjimui, ir iš dalies keičiančio Tarybos direktyvą 92/65/EEB (1), visų pirma šio reglamento 5 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą,

kadangi:

(1)

Reglamente (EB) Nr. 998/2003 nustatomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi nekomerciniam gyvūnų augintinių judėjimui. Visų pirma, jame nustatomos taisyklės, taikomos nekomerciniam šunų, kačių ir šeškų judėjimui į valstybes nares, ir prireikus numatomos priimant deleguotuosius teisės aktus patvirtinamos prevencinės sveikatos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti kitų nei pasiutligė ligų, kaip tikėtina, galinčių paplisti dėl šių gyvūnų judėjimo, kontrolę. Tos priemonės turi būti moksliškai pagrįstos ir proporcingos dėl tokio judėjimo kylančiai šių ligų plitimo grėsmei;

(2)

be to, Reglamente (EB) Nr. 998/2003 numatyta, kad gyvūnai augintiniai turi būti vežami su pasu, kurį išduoda kompetentingos institucijos įgaliotas veterinarijos gydytojas, patvirtinančiu, kad prireikus atitinkamam gyvūnui buvo taikytos prevencinės sveikatos priemonės, susijusios su kitomis nei pasiutligė ligomis;

(3)

alveolinė echinokokozė yra parazitinė liga, kurią sukelia kaspinuotis Echinococcus multilocularis. Tose Europos vietovėse, kur ši liga paplitusi, parazitas paprastai plinta tarp laukinių gyvūnų: galutiniais šeimininkais tampa laukiniai mėsėdžiai, o tarpiniais šeimininkais, kurie užsikrečia per galutinių šeimininkų išmatas aplinkoje platinamais kiaušinėliais, – kelių rūšių žinduoliai, ypač smulkūs graužikai;

(4)

nors tai turi tik antraeilę reikšmę parazito gyvenimo ciklo palaikymui endeminėse vietovėse, šunys gali užsikrėsti ėsdami užsikrėtusius graužikus. Tačiau kaip galimi galutiniai šeimininkai ir dėl artimo kontakto su žmonėmis jie gali tapti žmonių infekcijos šaltiniu, taip pat gali užkrėsti aplinką, įskaitant gamtinių užtvarų apsaugotas neužkrėstas vietoves. Negauta jokių pranešimų apie tai, ar šeškai tampa galutiniais šeimininkais, taip pat, remiantis turimomis žiniomis, abejotina, ar katės prisideda prie perdavimo ciklo;

(5)

tais atvejais, kai žmonės užsikrečia kaspinuočio lervomis kaip netipiniai tarpiniai šeimininkai, po ilgo inkubacinio periodo stebimi sunkūs klinikiniai ir patologiniai ligos požymiai, o negydant arba netinkamai gydant pacientus mirtingumas gali siekti daugiau kaip 90 %. Didėjantis ligos paplitimas tarp laukinių gyvūnų ir, atitinkamai, tarp žmonių tam tikrose Europos vietose kelia rimtą susirūpinimą daugelio valstybių narių visuomenės sveikatos institucijoms;

(6)

nors gyvūnai Echinococcus multilocularis infekcija užsikrečia Šiaurės pusrutulyje, įskaitant Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos vidurio ir šiaurės regionus, nepaisant vykdomos laukinių gyvūnų stebėsenos ir nevaržomo šunų judėjimo, niekada nebuvo užfiksuota, kad ja būtų užsikrėtę naminiai ar laukiniai galutiniai šeimininkai tam tikrose Europos Sąjungos vietovėse;

(7)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – EMST) mokslinėje nuomonėje dėl echinokokozės paplitimo Junginėje Karalystėje, Airijoje, Švedijoje, Maltoje ir Suomijoje, jeigu nebebus laikomasi nacionalinių taisyklių, rizikos vertinimo (2) nustatė tarpvalstybinį užsikrėtusių laukinių gyvūnų judėjimą kaip pagrindinį galimą Echinococcus multilocularis parazito invazijos šaltinį, ypač vietovėse, kur nėra veiksmingų fizinių užkardų, pvz., atviroje jūroje. EMST mano, kad šunų epidemiologinis vaidmuo endeminėse vietovėse nėra svarbus parazito gyvenimo ciklo palaikymui;

(8)

tačiau EMST mano, kad Echinococcus multilocularis parazito perdavimo ciklo paplitimo tarp tinkamų laukinių tarpinių ir galutinių šeimininkų, gyvenančių anksčiau neužkrėstose vietovėse, pavojus, kuris kyla dėl kaspinuočio kiaušinėlius platinančių užkrėstų šunų judėjimo, yra pakankamai reikšmingas;

(9)

EMST duomenimis Echinococcus multilocularis parazito paplitimo anksčiau neužkrėstose vietovėse pavojų galima sumažinti gydant šunis, atkeliaujančius iš endeminių vietovių. Siekiant išvengti pakartotinės infekcijos tokį gydymą reikėtų taikyti kuo greičiau, prieš įvežant gyvūną į parazito neužkrėstą vietovę. Tačiau, siekiant išvengti išlikusių užkrečiamų kiaušinėlių platinimo parazitu neužkrėstose vietovėse, po gydymo būtina išlaukti mažiausiai 24 valandas;

(10)

siekiant užtikrinti vaistinių preparatų veiksmingumą kontroliuojant šunims pasireiškiančią Echinococcus multilocularis infekciją jų rinkodaros leidimas turėtų būti suteiktas pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus (3), ar pagal 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 726/2004, nustatantį Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiantį Europos vaistų agentūrą (4), arba juos turėtų patvirtinti ar licencijuoti trečiosios gyvūno kilmės šalies kompetentinga institucija;

(11)

Reglamento Nr. 998/2003 16 straipsnyje nurodoma, kad Suomija, Airija, Malta, Švedija ir Jungtinė Karalystė dėl echinokokozės gali reikalauti, kad gyvūnai augintiniai į jų teritoriją būtų vežami laikantis specialių taisyklių, taikytinų nuo šio Reglamento įsigaliojimo dienos. Šio Reglamento 16 straipsnis galioja tik iki 2011 m. gruodžio 31 d., todėl, siekiant užtikrinti tolesnę šiame straipsnyje minimų valstybių narių, teigiančių, kad dėl nacionalinių taisyklių taikymo jos liko neužkrėstos, apsaugą, priemones būtina patvirtinti iki tos dienos;

(12)

patirtis parodė, kad 24–28 valandų gydymo taikymo laikotarpis, kurio pagal nacionalines taisykles, remdamosi Reglamento Nr. 998/2003 16 straipsniu, reikalauja kai kurios valstybės narės, gyvūnų augintinių savininkams gali būti labai nepatogus arba netgi neįgyvendinamas, ypač tada, kai gydymo procedūrą reikia atlikti savaitgalį ar per valstybines šventes arba kai išvykimas po gydymo atidedamas dėl nuo savininko nepriklausančių priežasčių;

(13)

remiantis kitų valstybių narių, kurios pagal nacionalines taisykles, remdamosi Reglamento Nr. 998/2003 16 straipsniu, leidžia taikyti ilgesnį gydymo laikotarpį ir iki šiol nebuvo užkrėstos, patirtimi, pagrįstai nustačius ilgesnį 24–120 valandų gydymo taikymo laikotarpį gydytų šunų iš endeminių vietovių, kuriose yra paplitęs Echinococcus multilocularis parazitas, pakartotinės infekcijos rizika neturėtų reikšmingai padidėti;

(14)

todėl prevencinės sveikatos priemonės tarp šunų plintančiai Echinococcus multilocularis infekcijai kontroliuoti turėtų apimti veterinarijos gydytojo atliekamą dokumentuotą veiksmingo patvirtinto ar licencijuoto vaistinio preparato, kuriuo būtų užtikrintas žarnyne parazituojančios Echinococcus multilocularis parazito formos pašalinimas laiku, skyrimą;

(15)

įrašas apie gydymą turėtų būti padarytas atitinkamame paso skirsnyje, kaip nustatyta 2003 m. lapkričio 26 d. Komisijos sprendimu 2003/803/EB, nustatančiu paso šunų, kačių ir šeškų Bendrijos vidaus judėjimui pavyzdį (5), arba sveikatos sertifikate, nustatytame 2004 m. gruodžio 1 d. Komisijos sprendimu 2004/824/EB, nustatančiu sveikatos sertifikato, taikytino nekomerciniam šunų, kačių ir šeškų vežimui iš trečiųjų šalių į Bendriją, pavyzdį (6);

(16)

atsižvelgiant į prevencinių sveikatos priemonių nepatogumą jos turėtų būti taikomos proporcingai Echinococcus multilocularis sukeltos infekcijos paplitimo dėl nekomercinio naminių šunų judėjimo rizikos laipsniui. Todėl tikslinga sumažinti tokią riziką taikant prevencines sveikatos priemones, numatytas šiame reglamente nekomerciniam į valstybių narių arba jų dalių, kuriose infekcija neužfiksuota, t. y. šio reglamento I priedo A dalyje išvardytų valstybių narių, teritoriją įvežamų šunų judėjimui;

(17)

be to, griežtai apribotu laikotarpiu prevencinės sveikatos priemonės taip pat turėtų būti taikomos siekiant išvengti pakartotinio Echinococcus multilocularis parazito patekimo į valstybes nares arba jų dalis, kuriose parazitas mažai paplitęs ir kur įgyvendinama privalomoji jo likvidavimo tarp laukinių galutinių šeimininkų programa, t. y. į šio Reglamento I priedo B dalyje išvardytas valstybes nares;

(18)

1992 m. liepos 13 d. Tarybos direktyvoje 92/65/EEB, nustatančioje gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją (7), nustatytos gyvūnų sveikatos taisyklės, reglamentuojančios prekybą šunimis bei jų importą iš trečiųjų šalių. Šios direktyvos 10 ir 16 straipsniuose nustatyti sveikatos reikalavimai susiję su Reglamentu Nr. 998/2003. Todėl, siekiant užtikrinti Sąjungos teisės aktų derėjimą, tikslinga parengti ir Komisijai pateikti Echinococcus multilocularis infekcijos likvidavimo tarp laukinių galutinių šeimininkų programas, visų pirma apibrėžiant Direktyvos 92/65/EEB 14 straipsnio 1 dalies aspektus;

(19)

kadangi šunų judėjimas iš Echinoccocus multilocularis parazito neužkrėstos vietovės nekelia reikšmingos ligos paplitimo rizikos, prevencinių sveikatos priemonių neturėtų būti reikalaujama taikyti šunims, įvežamiems iš valstybių narių ar jų dalių, kurios nurodytos šio reglamento I priedo A dalyje;

(20)

Švedija nuo 2011 m. sausio mėn. yra pateikusi pranešimų apie Echinococcus multilocularis infekcijos tarp laukinių gyvūnų atvejus, o Airija, Suomija ir Jungtinė Karalystė Komisijai pateikė savo Echinococcus multilocularis parazito paplitimo tarp laukinių galutinių šeimininkų stebėsenos rezultatus, kuriais pagrindžiamas šių šalių teiginys, kad jų ekosistemose šio parazito nėra;

(21)

Malta pateikė įrodymų, kad saloje nėra laukinių gyvūnų, kurie tinka būti galutiniais šeimininkais, kad niekada neturėta duomenų apie vietinės kilmės naminių galutinių šeimininkų užsikrėtimą Echinococcus multilocularis parazitu ir kad salos aplinka netinkama pakankamai didelei galimų tarpinių šeimininkų populiacijai atsirasti;

(22)

remiantis Airijos, Maltos, Suomijos ir Jungtinės Karalystės pateikta informacija nėra abejonių, kad visa šių valstybių narių teritorija atitinka vieną iš įtraukimo į šio Reglamento I priedo A dalį sąlygų. Taigi nuo 2012 m. sausio 1 d., kai Reglamento Nr. 998/2003 16 straipsnyje numatyta pereinamoji priemonė nustos galioti, joms turėtų būti leista taikyti šiame Reglamente numatytas prevencines sveikatos priemones;

(23)

kaip teigiama EMST 2006 m. paskelbtoje nuomonėje, užkrečiami Echinococcus multilocularis kiaušinėliai pradeda išsiskirti į aplinką tik po 28 dienų nuo tada, kai buvo suėstas užsikrėtęs tarpinis šeimininkas. Todėl šiame Reglamente turėtų būti nustatytos sąlygos, pagal kurias būtų galima taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas šunims, kurie po to, kai jiems pritaikomos prevencinės sveikatos priemonės, šio Reglamento I priede išvardytų valstybių narių arba jų dalių teritorijoje gyvena mažiau nei 28 dienas, nes šie šunys nekelia parazito išplatinimo rizikos,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šiuo reglamentu nustatomos prevencinės sveikatos priemonės, kuriomis siekiama kontroliuoti Echinococcus multilocularis infekciją, pasireiškiančią šunims, nekomerciniais tikslais vežamiems į valstybes nares ar jų teritorijos dalis, nustatomas pagal šiuos kriterijus:

a)

Echinococcus multilocularis parazito nebuvimą tarp galutiniais šeimininkais tinkamų būti gyvūnų; arba

b)

Echinococcus multilocularis parazito, paplitusio tarp galutiniais šeimininkais tinkamų būti laukinių gyvūnų, likvidavimo programos įgyvendinimą per nustatytą laikotarpį.

2 straipsnis

Geografinis prevencinių sveikatos priemonių taikymas

1.   I priede išvardytos valstybės narės taiko 7 straipsnyje numatytas prevencines sveikatos priemones („prevencinės sveikatos priemonės“) šunims, nekomerciniais tikslais vežamiems į tame priede išvardytų valstybių narių ar jų dalių teritoriją.

2.   I priedo A dalyje išvardytos valstybės narės netaiko prevencinių sveikatos priemonių šunims, nekomerciniais tikslais vežamiems tiesiogiai iš kitos toje A dalyje nurodytos valstybės narės ar jos dalies.

3.   I priedo B dalyje išvardytos valstybės narės netaiko prevencinių sveikatos priemonių šunims, nekomerciniais tikslais vežamiems tiesiogiai iš kitos A dalyje nurodytos valstybės narės ar jos dalies.

3 straipsnis

Valstybių narių ar jų dalių įtraukimo į I priedo A dalį sąlygos

I priedo A dalyje išvardijamos valstybės narės ar jų teritorijos dalys, Komisijai pateikusios paraišką, kurioje dokumentais patvirtinama, kad jos atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

a)

taikydamos Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (PGSO) Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso 2010 m. leidimo 1 tomo 1.4 skyriaus 1.4.6 straipsnio 3 dalyje rekomenduotą procedūrą paskelbė, kad visoje jų teritorijoje arba jos dalyje galutiniais šeimininkais tinkami būti gyvūnai nėra užsikrėtę Echinococcus multilocularis sukelta infekcija, ir yra patvirtintos taisyklės, pagal kurias, laikantis nacionalinių teisės aktų, privaloma pranešti apie šeimininkais tinkamų gyvūnų užsikrėtimo Echinococcus multiocularis sukelta infekcija atvejus;

b)

per penkiolika metų iki paraiškos pateikimo dienos, netaikydamos konkretaus patogeno stebėsenos programos, neužfiksavo nė vieno šeimininkais tinkamų būti gyvūnų užsikrėtimo Echinococcus multilocularis sukelta infekcija atvejo, su sąlyga, kad dešimt metų iki paraiškos pateikimo dienos buvo laikomasi šių reikalavimų:

i)

taikytos taisyklės, pagal kurias, laikantis nacionalinės teisės, privaloma pranešti apie šeimininkais tinkamų būti gyvūnų užsikrėtimo Echinococcus multilocularis sukelta infekcija atvejus;

ii)

įdiegta ankstyvo Echinococcus multilocularis sukeltos infekcijos nustatymo tarp šeimininkais tinkamų būti gyvūnų sistema;

iii)

taikytos tinkamos priemonės siekiant išvengti Echinococcus multilocularis parazito paplitimo per galutiniais šeimininkais tinkamus būti naminius gyvūnus;

iv)

nėra žinomų Echinococcus multilocularis sukeltos infekcijos paplitimo tarp šeimininkais tinkamų būti laukinių gyvūnų atvejų jų teritorijoje;

c)

tris metus iki paraiškos pateikimo dienos įgyvendino konkretaus patogeno stebėsenos programą, kuri atitinka II priede pateiktus reikalavimus ir ją taikant neužfiksuota nė vieno užsikrėtimo Echinococcus multilocularis sukelta infekcija tarp galutiniais šeimininkais tinkamų būti laukinių gyvūnų atvejo, o apie tokius atvejus privaloma pranešti pagal nacionalinę teisę.

4 straipsnis

Valstybių narių ar jų dalių įtraukimo į I priedo B dalį sąlygos

I priedo B dalyje ne daugiau kaip penkerių metų stebėsenos laikotarpiui išvardijamos valstybės narės, Komisijai pateikusios paraišką, kurioje dokumentais patvirtinama, kad:

a)

toje dalyje nurodytoje visoje jų teritorijoje arba jos dalyje įgyvendinama privaloma Echinococcus multilocularis sukeltos infekcijos likvidavimo tarp galutiniais šeimininkais tinkamų būti laukinių gyvūnų programa, atitinkanti Direktyvos 92/65/EEB 14 straipsnio 1 dalies įtraukų reikalavimus;

b)

jose taikomos taisyklės, pagal kurias, laikantis nacionalinių teisės aktų, privaloma pranešti apie šeimininkais tinkamų būti gyvūnų užsikrėtimą Echinococcus multilocularis sukelta infekcija.

5 straipsnis

I priede išvardyti valstybių narių įsipareigojimai

1.   I priede išvardytos valstybės narės atitinka šiuos reikalavimus:

a)

taiko taisykles, pagal kurias, laikantis nacionalinės teisės aktų, privaloma pranešti apie šeimininkais tinkamų būti gyvūnų užsikrėtimą Echinococcus multilocularis sukelta infekcija;

b)

yra įdiegusios ankstyvo Echinococcus multilocularis infekcijos nustatymo tarp šeimininkais tinkamų būti gyvūnų sistemą.

2.   I priede išvardytos valstybės narės įgyvendina konkretaus patogeno stebėsenos programą, parengtą ir vykdomą pagal II priede pateiktus reikalavimus.

3.   I priede išvardytos valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, kad aptiko Echinococcus multilocularis sukeltą infekciją mėginiuose, paimtuose iš galutiniais šeimininkais tinkamų būti laukinių gyvūnų:

a)

per ankstesnį vienerių metų stebėsenos laikotarpį (I priedo A dalyje išvardytų valstybių narių ar jų dalių atveju); arba

b)

po pirmųjų dvejų metų nuo tada, kai pradėta įgyvendinti 4 straipsnyje numatyta privaloma Echinococcus multilocularis sukeltos infekcijos likvidavimo tarp I priedo B dalyje išvardytose valstybėse narėse arba jų dalyse gyvenančių galutiniais šeimininkais tinkamų būti laukinių gyvūnų programa.

4.   I priede išvardytos valstybės narės kiekvieno vienerių metų stebėsenos laikotarpio pabaigoje iki gegužės 31 d. Komisijai pateikia ataskaitą apie 2 dalyje nurodytos konkretaus patogeno stebėsenos programos rezultatus.

6 straipsnis

Valstybių narių ar jų dalių išbraukimo iš I priedo sąlygos

Komisija išbraukia valstybes nares ar jų dalis iš atitinkamo I priede pateikto sąrašo, kai:

a)

5 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos nustoja galioti; arba

b)

5 straipsnio 3 dalyje nurodytais stebėsenos laikotarpiais tarp galutiniais šeimininkais tinkamų būti gyvūnų nustatoma Echinococcus multilocularis sukeltos infekcijos atvejų; arba

c)

5 straipsnio 4 dalyje minėta ataskaita Komisijai nepateikiama iki 5 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino pabaigos; arba

d)

likvidavimo programa nutraukiama pagal 4 straipsnio reikalavimus.

7 straipsnis

Prevencinės sveikatos priemonės

1.   Šunims, nekomerciniais tikslais vežamiems į I priede išvardytas valstybes nares ar jų dalis, gydymo procedūra siekiant sunaikinti subrendusias ir nesubrendusias žarnyne parazituojančias Echinococcus multilocularis parazito formas atliekama ne daugiau kaip prieš 120 valandų ir ne mažiau nei prieš 24 valandas iki planuojamo jų įvežimo į valstybes nares ar jų dalis.

2.   1 dalyje numatytą gydymo procedūrą atlieka veterinarijos gydytojas, t. y. skiria vaistinį preparatą:

a)

kurio sudėtyje yra tinkama dozė:

i)

prazikvantelio; arba

ii)

farmakologiškai veiklių medžiagų, kurios, kaip įrodyta, vartojant jas atskirai arba kartu mažina konkrečios šeimininkais tinkamų būti gyvūnų rūšies žarnyne parazituojančių subrendusių ir nesubrendusių Echinococcus multilocularis parazito formų kiekį;

b)

kurio suteikta(s):

i)

rinkodaros leidimas pagal Direktyvos 2001/82/EB 5 straipsnį arba Reglamento (EB) Nr. 726/2004 3 straipsnį; arba

ii)

patvirtinimas arba licencija, kuriuos suteikia trečiosios nekomerciniais tikslais vežamo šuns kilmės šalies kompetentinga institucija.

3.   1 dalyje numatytą gydymo procedūros atlikimą patvirtina:

a)

procedūrą atliekantis veterinarijos gydytojas atitinkamame Sprendimu 2003/803/EB nustatyto paso pavyzdžio skirsnyje (Sąjungos viduje nekomerciniais tikslais pervežamų šunų atveju); arba

b)

valstybinis veterinarijos gydytojas atitinkamame Sprendimu 2004/824/EB nustatyto gyvūnų sveikatos sertifikato skirsnyje (iš trečiosios šalies nekomerciniais tikslais vežamų šunų atveju).

8 straipsnis

Nukrypimas nuo prevencinių sveikatos priemonių taikymo

1.   Nukrypstant nuo 7 straipsnio 1 dalies nuostatų į I priede išvardytas valstybes nares ar jų dalis leidžiama nekomerciniais tikslais įvežti šunis, kuriems pritaikytos prevencinės sveikatos priemonės, numatytos:

a)

7 straipsnio 2 dalyje ir 7 straipsnio 3 dalies a papunktyje – bent du kartus darant ne didesnę kaip 28 dienų pertrauką, o vėliau gydymo procedūra kartojama reguliariai, ne rečiau kaip kartą per 28 dienas;

b)

7 straipsnio 2 ir 3 dalyse – ne mažiau kaip prieš 24 valandas iki jų įvežimo ir ne daugiau kaip prieš 28 dienas iki tranzito pabaigos – tokiu atveju šie šunys privalo būti vežami per vieną iš įvažiavimo punktų, tos valstybės narės nurodytų pagal Reglamento (EB) Nr. 998/2003 13 straipsnio nuostatas.

2.   1 dalyje numatyta leidžianti nukrypti nuostata taikoma tik šunims, įvežamiems į tas I priede išvardytas valstybes nares ar jų dalis, kurios:

a)

Komisijai pranešė apie tokio judėjimo kontrolės sąlygas; ir

b)

viešai paskelbė šias sąlygas.

9 straipsnis

Persvarstymas

Komisija:

a)

šį reglamentą persvarsto ne vėliau kaip per penkerius metus nuo jo įsigaliojimo, atsižvelgdama į mokslo laimėjimus gyvūnų, kuriems pasireiškia Echinococcus multilocularis sukelta infekcija, gydymo srityje;

b)

persvarstymo rezultatus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Persvarstant visų pirma įvertinamas prevencinių sveikatos priemonių proporcingumas ir mokslinis pagrindas.

10 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2012 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. liepos 14 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 146, 2003 6 13, p. 1.

(2)  EFSA leidinys (2006) 441, 1–54 (http://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/doc/441.pdf).

(3)  OL L 311, 2001 11 28, p. 1.

(4)  OL L 136, 2004 4 30, p. 1.

(5)  OL L 312, 2003 11 27, p. 1.

(6)  OL L 358, 2004 12 3, p. 12.

(7)  OL L 268, 1992 9 14, p. 54.


I PRIEDAS

A   DALIS

Valstybių narių ar jų dalių, atitinkančių 3 straipsnyje nustatytas sąlygas, sąrašas

ISO kodas

Valstybė narė

Teritorijos dalis

FI

SUOMIJA

Visa teritorija

GB

JUNGTINĖ KARALYSTĖ

Visa teritorija

IE

AIRIJA

Visa teritorija

MT

MALTA

Visa teritorija


B   DALIS

Valstybių narių ar jų dalių, atitinkančių 4 straipsnyje nustatytas sąlygas, sąrašas

ISO kodas

Valstybė narė

Teritorijos dalis

 

 

 


II PRIEDAS

3 straipsnio 2 dalies c punkte numatytai konkretaus patogeno stebėsenos programos reikalavimai

1.

Konkretaus patogeno stebėsenos programa sukurta taip, kad kiekviename valstybės narės arba jos dalies epidemiologiškai svarbiame geografiniame vienete būtų galima nustatyti ne didesnį nei 1 % paplitimą esant bent 95 % pasikliautinumo lygiui.

2.

Įgyvendinant konkretaus patogeno stebėsenos programą taikoma tinkama mėginių ėmimo – pagrįsto rizika arba reprezentatyvaus – metodika, ir taip užtikrinama, kad Echinococcus multilocularis parazito, jeigu jo yra kurioje nors valstybės narės teritorijos dalyje, paplitimas bus nustatytas, kaip numatyta 1 punkte.

3.

Įgyvendinant konkretaus patogeno stebėsenos programą mėginiai per vienerių metų stebėsenos laikotarpį renkami iš galutiniais šeimininkais tinkamų būti laukinių gyvūnų arba, jeigu yra įrodymų, kad valstybėje narėje arba jos dalyje nėra galutiniais šeimininkais tinkamų būti laukinių gyvūnų, iš galutiniais šeimininkais tinkamų būti naminių gyvūnų, ir jų analizė atliekama ištiriant:

a)

žarnyno turinį Echinococcus multilocularis parazitui aptikti taikant sedimentacijos ir skaičiavimo metodą (SSM) arba lygiaverčiu jautrumu ir specifiškumu pasižymintį metodą; arba

b)

išmatas konkrečiai rūšiai būdingai deoksiribonukleorūgščiai (DNR) iš Echinococcus multilocularis parazito audinių ar kiaušinėlių aptikti taikant polimerazės grandininės reakcijos (PGR) metodą arba lygiaverčiu jautrumu ir specifiškumu pasižymintį metodą.