11.8.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 206/1

(1)

2005 m. gegužės mėn. atlikus bendrą priemonių galiojimo termino ir tarpinę peržiūrą (toliau – bendra peržiūra) Taryba Reglamentu (EB) Nr. 713/2005 (2) tam tikriems importuojamiems Indijos kilmės plataus spektro antibiotikams (konkrečiai, amoksicilino trihidratui, ampicilino trihidratui ir cefaleksinui, nesudozuotiems, nesuformuotiems ir nesupakuotiems į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes) (toliau – nagrinėjamasis produktas), kurių KN kodai šiuo metu yra ex29411000 ir ex29419000, nustatė galutinį kompensacinį muitą. Nustatytosios priemonės – 17,3–32 % ad valorem muitas. Pradinės priemonės nustatytos Reglamentu (EB) Nr. 2164/98 (3).

(2)

Atlikus dalinę tarpinę peržiūrą, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1176/2008 (4) iš dalies pakeitė vienam Indijos eksportuotojui taikytą kompensacinio muito normą.

(3)

Paskelbus pranešimą apie artėjantį galiojančių galutinių priemonių galiojimo terminą (5), Komisija gavo prašymą inicijuoti Tarybos reglamento (EB) Nr. 713/2005 galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 2 dalį; prašymą pateikė du Sąjungos gamintojai – DSM ir Sandoz (toliau – pareiškėjai), kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 50 %) visų tam tikrų plataus spektro antibiotikų Sąjungoje.

(4)

Prašymas grįstas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui subsidijavimas ir jo daroma žala Sąjungos pramonei greičiausiai tęsis arba pasikartos.

(5)

Prieš inicijuodama priemonių galiojimo termino peržiūrą ir laikydamasi pagrindinio reglamento 10 straipsnio 9 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies, Komisija Indijos Vyriausybei (toliau – IV) pranešė gavusi tinkamai dokumentais pagrįstą peržiūros prašymą. IV buvo pakviesta konsultacijoms, siekiant išsiaiškinti su prašymo turiniu susijusią padėtį ir priimti visiems priimtiną sprendimą. IV į kvietimą sureagavo labai vėlai, todėl konsultacijos neįvyko.

(6)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad esama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija 2010 m. gegužės 12 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (6) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) paskelbė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(7)

Atliekant subsidijavimo tęsimosi arba pasikartojimo tyrimą nagrinėtas 2009 m. balandžio 1 d.–2010 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Atliekant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbių tendencijų tyrimą, nagrinėtas laikotarpis nuo 2007 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(8)

Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, ankstesnio gamybos etapo tiekėjams, žinomiems susijusiems naudotojams ir IV. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą pareikšti nuomonę raštu ir pateikti prašymą išklausyti.

(9)

Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą jas išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(10)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį nagrinėjamąjį produktą eksportuojančių Indijos gamintojų skaičių, laikyta tikslinga, remiantis pagrindinio reglamento 27 straipsniu, nagrinėti, ar reikėtų atlikti atranką. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį minėtų šalių prašyta per 15 dienų nuo peržiūros inicijavimo pranešti apie save ir Komisijai pateikti pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją. Apie save pranešė tik trys eksportuojantys gamintojai. Todėl atrankos neprireikė.

(11)

Komisija nusiuntė klausimynus visoms žinomoms susijusioms šalims ir toms šalims, kurios apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą. Gauti trijų Sąjungos gamintojų, trijų eksportuojančių gamintojų ir IV atsakymai. Nei vienas kitas gamintojas klausimyno atsakymų ir jokios kitos informacijos nepateikė. Vykdant atranką apie save nepranešė nei vienas importuotojas, be to, atliekant tyrimą jokie kiti importuotojai nepateikė Komisijai jokios informacijos ir nepranešė apie save.

(12)

Vienas iš gamintojų teigė, kad vertinant Sąjungos pramonės padėtį taip pat reikėtų atsižvelgti į dar vieno tariamo Sąjungos gamintojo duomenis. Tačiau šis argumentas atmestas, nes nustatyta, kad ši bendrovė negamino tiriamojo produkto.

(13)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, būtina nustatant subsidijavimo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybę ir Sąjungos interesus. Tikrinamieji vizitai surengti toliau išvardytų suinteresuotųjų šalių patalpose.

(14)

Atliekant šį tyrimą nagrinėjamas produktas yra tas pats, kaip nagrinėtas Tarybos reglamente (EB) Nr. 713/2005, t. y. Indijos kilmės amoksicilino trihidratas, ampicilino trihidratas ir cefaleksinas, nesudozuotas, nesuformuotas ir nesupakuotas į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes, kurio KN kodai šiuo metu yra ex29411000 ir ex29419000 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(15)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad kaip ir per ankstesnį peržiūros tyrimą nagrinėjamojo produkto, eksportuojančių gamintojų Indijos vidaus rinkoje pagamintų ir parduotų produktų ir Sąjungos gamintojų Sąjungoje pagamintų ir parduotų produktų pagrindinės fizinės ir techninės savybės bei naudojimo paskirtis yra tokios pačios, todėl šie produktai laikomi panašiu produktu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio c punkte.

(16)

Kaip minėta 11 konstatuojamojoje dalyje, apie save pranešė ir klausimyno atsakymus pateikė trys eksportuojantys gamintojai. Tačiau tik du iš šių trijų eksportuojančių gamintojų pranešė per PTL vykdę nagrinėjamojo produkto pardavimą Sąjungai.

(17)

Remiantis prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija ir Komisijos klausimyno atsakymais, tirtos toliau nurodytos schemos, kurios tariamai susijusios su subsidijų skyrimu.

(18)

a–f punktuose nurodytos schemos yra pagrįstos 1992 m. Užsienio prekybos (plėtros ir reguliavimo) įstatymu (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Pagal Užsienio prekybos įstatymą IV įgaliojama skelbti su eksporto ir importo politika susijusius pranešimus. Jie apibendrinami „Užsienio prekybos politikos“ (toliau – UPP) dokumentuose, kuriuos kas penkerius metus leidžia ir reguliariai atnaujina Prekybos ministerija. Šiuo atveju du UPP dokumentai yra susiję su PTL, t. y. UPP 2004–2009 m. ir UPP 2009–2014 m. Pastarasis įsigaliojo 2009 m. rugpjūčio mėn. Be to, dokumentus UPP 2004–2009 m. ir UPP 2009–2014 m. reglamentuojančias procedūras IV nustato Procedūrų vadovo I tome (toliau – atitinkamai PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m.). Procedūrų vadovas taip pat reguliariai atnaujinamas.

(19)

g punkte nurodyta schema grindžiama 1949 m. Bankininkystės reguliavimo įstatymo 21 ir 35A skirsniais, pagal kuriuos Indijos rezervų bankas (toliau – IRB) vadovauja komercinių bankų veiklai eksporto kreditų srityje.

(20)

h punkte nurodyta schema grindžiama 1961 m. Pajamų mokesčio įstatymu, kuris kiekvienais metais yra iš dalies keičiamas Finansų įstatymu.

(21)

i punkte nurodytą schemą, grindžiamą Pendžabo Vyriausybės pramonės politikos ir lengvatų kodeksu, administruoja Pendžabo Vyriausybė.

(22)

j punkte nurodytą schemą, grindžiamą Gudžarato pramonės lengvatų politika, administruoja Gudžarato Vyriausybė.

(23)

Išsamus schemos aprašymas pateiktas UPP 2004–2009 m. ir UPP 2009–2014 m. 4.1.1–4.1.14 dalyse ir PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 4.1–4.30A dalyse.

(24)

ILS sudaro šešios poschemės, kurios išsamiau aprašytos 25 konstatuojamojoje dalyje. Šios poschemės, inter alia, skiriasi teisės pasinaudoti lengvatomis taikymo sritimi. Teisę naudotis ILS fiziniam eksportui ir ILS metiniam poreikiui turi su finansuojančiais gamintojais susieti gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai. Galutiniam eksportuotojui produktus tiekiantys gamintojai eksportuotojai turi teisę naudotis ILS tarpiniam tiekimui. ILS tariamam eksportui teisę naudotis turi pagrindiniai rangovai, tiekiantys produktus UPP 2004–2009 m. ir UPP 2009–2014 m. 8.2 dalyje nurodytoms „tariamo eksporto“ kategorijoms, pvz., į eksportą orientuotoms įmonėms (toliau – EOĮ). Galiausiai, teisę naudotis „tariamo eksporto“ lengvatomis pagal Išankstinio išleidimo įsakymo (IIĮ) ir Kompensacinio vidaus akredityvo poschemes turi tarpiniai gamintojų eksportuotojų tiekėjai.

(25)

Išankstiniai leidimai gali būti išduodami:

(26)

Per PTL vienam iš dviejų bendradarbiaujančių eksportuotojų pagal ILS taikytos nuolaidos. Ši bendrovė pasinaudojo i punkte nurodyta fizinio eksporto poscheme. Todėl kompensavimo pagal kitas nepanaudotas poschemes nustatyti nereikia.

(27)

Importuotos žaliavos neperduodamos, jos turi būti naudojamos galutiniam eksportuojamam produktui gaminti. Eksporto įsipareigojimą reikia įvykdyti per nustatytą laikotarpį nuo išankstinio leidimo išdavimo. Po to, kai buvo atlikta bendra peržiūra, minėtas laikotarpis pratęstas iki 36 mėnesių (24 mėnesiai su laikotarpio pratęsimu du kartus po 6 mėnesius).

(28)

Indijos valdžios institucijų atliekamo tikrinimo tikslais išankstinio leidimo turėtojas teisiškai privalo pildyti faktinį pagal kiekvieną išankstinį leidimą importuotų ir (arba) šalies viduje be muitų įsigytų produktų suvartojamo ir naudojamo kiekio registrą („teisingai ir tinkamai tvarkyti apskaitą“) ir naudoti specialią formą (PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 4.26 ir 4.30 dalys bei 23 priedėlis). Registrą turi tikrinti nepriklausomas atestuotas apskaitininkas ir (arba) darbo ir sąnaudų apskaitininkas, išduodantis sertifikatą, kuriame patvirtinama, kad nurodyti registrai ir susiję įrašai patikrinti, o pagal 23 priedėlį pateikta informacija visais atžvilgiais teisinga ir tiksli.

(29)

Dėl naudojimosi ILS fiziniam eksportui per PTL: IV nustato leistinos importo apimties ir įsipareigojimo eksportuoti kiekį ir vertę bei įrašo ją išankstiniame leidime. Be to, importuojant ir eksportuojant Vyriausybės pareigūnai atitinkamus sandorius turi įrašyti išankstiniame leidime. Pagal šią schemą leistiną importo apimtį nustato IV, remdamasi standartinėmis išeigos normomis (toliau – SIN). SIN yra nustatytos daugumai produktų, įskaitant nagrinėjamąjį produktą, ir skelbiamos IV. Po bendros peržiūros SIN buvo patikslintos jas sumažinant ir per PTL pagrindinių žaliavų SIN, nelygu produktas ir maršrutas, buvo 2,3–16,1 % mažesnės nei per bendrą peržiūrą.

(30)

Nepaisant tokio SIN sumažinimo, nustatyta, kad vienos iš nagrinėjamųjų rūšių produkto faktinis suvartojimas vis dar buvo mažesnis nei SIN. Be to, nustatyta, kad bendrovė neturėjo 28 konstatuojamojoje dalyje nurodyto privalomo pildyti suvartojimo registro (23 priedėlis), tikrinamo išorės apskaitininko. Nepaisant to, kad bendrovė pažeidė šį reikalavimą, ji naudojosi ILS lengvatomis, kurios, be to, atsižvelgiant į nustatytas per dideles SIN, buvo didesnės nei numatyta pagal jas reglamentuojančias teisines nuostatas.

(31)

IV ir vienas eksportuojantis gamintojas pateikė pastabas dėl ILS.

(32)

IV tvirtino, kad ILS veikia kaip leistina arba pakaitinė sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, o tikrinimo sistema, taikoma reikiamam santykiui tarp be muitų importuojamų žaliavų ir galutinio eksportuojamo produkto užtikrinti, atitinka pagrindinio reglamento I, II ir III priedų nuostatas. IV taip pat teigė, kad pagal pagrindinį reglamentą kompensuojama gali būti tik ta atsisakytų išieškoti ar sąlyginai nustatytų importo mokesčių dalis, kuri viršija už importuotas žaliavas, panaudotas eksportuojamiems produktams gaminti, sumokėtus importo mokesčius. Tvirtinta, kad taikyta tinkama tikrinimo sistema. IV nurodė eilę tikrinimo elementų, kuriuos ji galėjo naudoti atlikdama tokį tikrinimą, įskaitant SIN, informaciją apie kiekį importo ir eksporto dokumentuose ir grąžinimo patikrinimą po importo ir eksporto. IV taip pat priminė, kad jeigu esama kokios nors nesunaudotos medžiagos pagal schemą turi būti sumokėtas visas muitas kartu su palūkanomis.

(33)

Eksportuojantis gamintojas, kuris, parduodamas produkciją Sąjungai, naudojosi ILS, nepateikė pastabų dėl išvadų, susijusių su aprašymu ir praktiniu įgyvendinimu, kaip apibendrinta a–c punktuose, tačiau nesutiko su keliais subsidijos sumai apskaičiuoti naudotais skaičiais. Šiai bendrovei buvo paaiškinta, kad patikrinus skaičiavimą jokių pataisymų atlikti nereikėjo.

(34)

Atleidimas nuo importo muitų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, yra subsidija, t. y. IV finansinė parama, kuria nagrinėjamajam eksportuotojui suteikta lengvata.

(35)

Be to, pagal teisės aktus aiškiai nustatyta, kad ILS fiziniam eksportui priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl ILS laikoma individualia ir kompensuotina schema pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą. Neprisiimdama eksporto įsipareigojimo bendrovė negali naudotis pagal šią schemą teikiamomis lengvatomis.

(36)

Todėl šia priemonių galiojimo termino peržiūra patvirtinta, kad pagrindinės šiuo atveju naudojamos poschemės negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Nors tikrinimo sistema arba tvarka, skirta nustatyti, ar žaliavos buvo sunaudotos eksportuojamam produktui gaminti ir kokiais kiekiais (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktas, o pakaitinių sąlyginio apmokestinimo sistemų atveju – pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktas), yra, IV faktiškai jos netaikė. Pačios SIN negali būti laikomos faktinio suvartojimo tikrinimo sistema, nes, kaip nustatyta, jos yra pernelyg didelės, be to, nustatyta, kad perviršinių lengvatų IV nesusigrąžina. Iš tiesų, IV nevykdė faktinės kontrolės remiantis teisingai tvarkomu faktinio suvartojimo registru. Be to, IV neatliko papildomo patikrinimo atsižvelgdama į panaudotas faktines žaliavas, nors paprastai tokį patikrinimą reikia atlikti, kai faktiškai netaikoma tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas). Galiausiai patvirtinta, kad praktiškai neužtikrinamas pagal įstatymus privalomas atestuotų apskaitininkų dalyvavimas tikrinimo procese.

(37)

Todėl naudojimasis ILS fiziniam eksportui yra kompensuotinas.

(38)

Jeigu netaikoma leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitinė sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, kompensuotina lengvata – tai atsisakymas išieškoti visus importo muitus, paprastai mokėtinus už importuojamas žaliavas. Šiuo atžvilgiu ir atsakant į 32 konstatuojamojoje dalyje minėtą IV argumentą pažymima, kad pagrindiniame reglamente numatytas ne tik perviršinės atsisakytų išieškoti muitų sumos kompensavimas. Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir I priedo i punkte nustatyta, kad gali būti kompensuojama tik per didelė atsisakytų išieškoti muitų suma, jeigu įvykdomos pagrindinio reglamento II ir III priedų sąlygos. Tačiau šiuo atveju šios sąlygos nebuvo įvykdytos. Tai reiškia, kad nustačius, jog stebėsena nepakankama, pirmiau nurodyta išimtis sąlyginio apmokestinimo schemoms netaikoma. Tokiu atveju taikoma įprastinė taisyklė dėl nesumokėtų muitų (negautų pajamų) sumos kompensavimo, o ne dėl tariamai perviršinės atsisakytų išieškoti muitų sumos. Kaip nurodyta pagrindinio reglamento II priedo II dalyje ir III priedo II dalyje, tokią perviršinę atsisakytų išieškoti muitų sumą apskaičiuoja ne tyrimą atliekanti institucija. Priešingai, pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį minėtos institucijos užduotis – tik surinkti pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad tariama tikrinimo sistema yra netinkama.

(39)

Subsidijos suma eksportuotojui, kuris naudojosi ILS, apskaičiuota remiantis nesurinktais importo muitais (pagrindiniu muitu ir specialiu papildomu muitu) už nagrinėjamojo produkto medžiagas, importuotas pagal poschemę per PTL (skaitiklis). Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktu, iš subsidijos sumos išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos reikėjo būtinai sumokėti, norint gauti subsidiją, jeigu tokie prašymai buvo pagrįsti. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma buvo paskirstyta nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai per PTL, kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(40)

Vieninteliam bendradarbiaujančiam gamintojui, kuris naudojosi šia schema, pagal ją per PTL nustatyta 12,3 % subsidijų norma.

(41)

Išsamus MSLS aprašymas pateiktas UPP 2004–2009 m. ir UPP 2009–2014 m. 4.3 dalyje ir PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 4 skyriuje.

(42)

Teisę naudotis šia schema turi visi eksportuojantys gamintojai arba eksportuojantys prekiautojai.

(43)

Šia schema teisę pasinaudoti turintis eksportuotojas gali kreiptis dėl MSLS kreditų, kurie skaičiuojami procentais nuo produktų, eksportuojamų pagal šią schemą, vertės. Tokias MSLS normas Indijos valdžios institucijos nustatė beveik visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Jos nustatomos pagal SIN (žr. 29 konstatuojamąją dalį) ir muitą, taikomą tokiam galimam importui, neatsižvelgiant į faktinį importo muitų sumokėjimą. Nagrinėjamojo produkto MSLS normos per dabartinio tyrimo PTL buvo 8 % amoksicilino trihidrato atveju ir 7 % ampicilino trihidrato ir cefaleksino atveju, taigi bet kuriuo atveju didesnės nei per bendrą peržiūrą.

(44)

Norėdama pasinaudoti šia schema, bendrovė turi eksportuoti. Eksportuotojas, vykdydamas eksporto operaciją, privalo Indijos valdžios institucijoms pateikti deklaraciją, kurioje turi būti nurodyta, kad eksportuojama pagal MSLS. Tam, kad prekes būtų galima eksportuoti, Indijos muitinė per prekių išsiuntimo procedūrą išduoda eksporto važtaraštį. Šiame dokumente, inter alia, nurodoma MSLS kredito suma, kurią ketinama skirti tam eksporto sandoriui. Tada eksportuotojas sužino, kokio dydžio lengvata jam bus suteikta. Muitinės įstaigoms išdavus eksporto važtaraštį, IV nebegali keisti savo sprendimo dėl MSLS kredito. Lengvatos dydis apskaičiuojamas pagal atitinkamą MSLS normą, kuri taikoma eksporto deklaracijos sudarymo metu. Dėl to minėtos lengvatos dydžio atgaline data keisti negalima.

(45)

Nustatyta, kad pagal Indijos apskaitos standartus MSLS kreditai komercinėse sąskaitose gali būti kaupiamuoju principu traukiami į apskaitą kaip pajamos, kai įvykdomas eksporto įsipareigojimas. Tokie kreditai gali būti naudojami muitams už vėliau neribotai importuojamas prekes, išskyrus gamybos priemones, mokėti. Produktus, importuotus naudojant tokius kreditus, galima parduoti vidaus rinkoje (sumokėjus pardavimo mokestį) arba naudoti kitais tikslais. MSLS kreditai gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 24 mėnesius nuo išdavimo.

(46)

Paraiškos dėl MSLS kreditų yra pildomos elektroniniu būdu ir gali būti pateiktos dėl neriboto eksporto sandorių skaičiaus. Paraiškoms dėl MSLS kreditų pateikti de facto nėra griežtų terminų. MSLS tvarkyti naudojama elektroninė sistema automatiškai neatmeta eksporto sandorių, pateiktų po PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 4.47 dalyje nurodyto pateikimo termino. Be to, kaip aiškiai numatyta PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 9.3 dalyje, paraiškos, gautos pasibaigus paraiškų teikimo terminui, gali būti visada priimamos sumokėjus nedidelį baudos mokestį (t. y. 10 % lengvatos sumos).

(47)

Nustatyta, kad vienas bendradarbiaujantis eksportuojantis Indijos gamintojas per PTL šia schema naudojosi.

(48)

IV teigė, kad „gavėjui tenkanti nauda“ gali būti įvertinta ir subsidijos kompensuotinumas nustatytas tik tada, kai MSLS licencijos parduodamos rinkoje, nes nauda jomis suteikiama tik tada, kai jos parduodamos rinkoje. Kitaip tariant, MSLS kreditai nėra kompensuotini, kai jie naudojami muitams už importuojamas prekes, kurios naudojamos kaip žaliavos eksportuojamoms prekėms gaminti, sumokėti.

(49)

MSLS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. MSLS kreditas yra IV finansinė parama, nes jis galiausiai naudojamas importo muitams kompensuoti, taip sumažinant IV muitų pajamas, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, MSLS kreditu eksportuotojui suteikiama nauda, nes juo pagerinamas eksportuotojo likvidumas ne tik tuo atveju, jeigu licencija parduodama rinkoje, kaip teigė IV, bet ir tada, kai jis naudojamas prekių importo muitams sumokėti.

(50)

Be to, pagal teisės aktus MSLS priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(51)

Šios schemos negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Eksportuotojas gamybos proceso metu neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, o kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Be to, netaikoma jokia sistema arba tvarka, siekiant patvirtinti, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba įsitikinti, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Galiausiai eksportuotojas turi teisę naudotis MSLS lengvatomis ir tuo atveju, kai iš viso neimportuoja žaliavų. Norinčiam gauti lengvatą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti produktus neįrodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietoje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis MSLS.

(52)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalimi ir 5 straipsniu, kompensuotinų subsidijų suma buvo skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjui suteiktą lengvatą, nustatytą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, buvo manoma, kad lengvata gavėjui yra suteikiama tada, kai atliekama eksporto operacija pagal šią schemą. Šiuo momentu IV privalo atsisakyti muitų, o tai yra finansinė parama, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje.

(53)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikoma, kad pagal MSLS gauta subsidija yra lygi kreditų, gautų už visus eksporto sandorius, atliktus pagal šią schemą per PTL, sumai.

(54)

Pateikus pagrįstus prašymus, siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, iš tokiu būdu nustatytų kreditų pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją.

(55)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, šios subsidijų sumos buvo paskirstytos visai eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją suteikiant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(56)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, šia schema besinaudojančiam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui pagal ją per PTL nustatyta 6,9 % subsidijų norma.

(57)

Išsamus GPESS aprašymas pateiktas UPP 2004–2009 m. ir UPP 2009–2014 m. 5 skyriuje ir PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 5 skyriuje.

(58)

Teisę naudotis šia schema turi eksportuojantys gamintojai, taip pat su gamintojais susiję eksportuojantys prekiautojai ir paslaugų teikėjai.

(59)

Laikydamasi įsipareigojimo eksportuoti sąlygos, bendrovė gali importuoti gamybos priemones (naujas gamybos priemones ir naudotas iki 10 metų senumo gamybos priemones), mokėdama už jas sumažintą muitą. Todėl pateikus prašymą ir sumokėjus mokestį IV išduoda GPESS licenciją. Pagal šią schemą numatyta taikyti sumažintą 5 % importo muito normą visoms pagal šią schemą importuojamoms gamybos priemonėms. Vykdant eksporto įsipareigojimą importuotos gamybos priemonės turi būti panaudotos tam tikram eksportuojamų produktų kiekiui pagaminti per tam tikrą laikotarpį. Pagal UPP 2009–2014 m. gamybos priemones pagal GPESS galima importuoti mokant 0 % normos muitą, tačiau tokiu atveju eksporto įsipareigojimui įvykdyti skiriamas trumpesnis laikotarpis.

(60)

GPESS licencijos turėtojas gamybos priemones gali įsigyti ir iš vietos šaltinių. Tokiu atveju vietos gamybos priemonių gamintojas gali pasinaudoti be muito importuojamų komponentų, reikalingų tokioms gamybos priemonėms pagaminti, importo lengvatomis. Arba toks vietos gamintojas gali prašyti, kad už gamybos priemonių tiekimą GPESS licencijos turėtojui jam būtų taikomos tariamo eksporto lengvatos.

(61)

Nustatyta, kad abu bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai per PTL šia schema naudojosi.

(62)

Atskleidus nustatytuosius faktus, IV pareiškė nepritarianti tam, kad pagal GPESS taikomos lengvatos būtų laikomos kompensuotinomis. Konkrečiai, IV teigė, kad nebereikėtų laikyti, kad GPESS subsidijos, skirtos gamybos priemonėms įsigyti, kai eksporto įsipareigojimas jau buvo įvykdytas prieš PTL, priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas. Vienas eksportuojantis gamintojas, kuris, kaip nustatyta, naudojosi GPESS lengvatomis, teigė, kad į šias subsidijas neturėjo būti atsižvelgta, nes jomis nesinaudota įsigyjant nagrinėjamajam produktui gaminti skirtas gamybos priemones.

(63)

GPESS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Muito sumažinimas laikomas IV finansine parama, nes taikant šią nuolaidą sumažinamos IV muitų pajamos, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, muito sumažinimas naudingas eksportuotojui, nes importuojant sutaupyti muitai padidina bendrovės likvidumą.

(64)

Tvirtinimas, kad GPESS subsidijos gamybos priemonėms įsigyti, kai eksporto įsipareigojimas jau buvo įvykdytas prieš PTL, nebeturėtų būti siejamos su eksporto įsipareigojimo įvykdymu, turi būti atmestas. Iš tiesų tai, kad GPESS pagal teisės aktus priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, nekvestionuojama, nes neįsipareigojus eksportuoti negalima gauti šių GPESS licencijų. Todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina. Šiuo požiūriu nesvarbu, kada tiksliai bus faktiškai įvykdytas įsipareigojimas eksportuoti. Dėl to, ar gamybos priemonės yra naudojamos nagrinėjamajam produktui gaminti, ar ne, pagal UPP 2009–2014 m. 5.2 skyrių pagal GPESS gamybos priemones galima importuoti etapui prieš gamybą, gamybai ir etapui po gamybos (įskaitant CKD (angl. complete knock-down)/SKD (angl. semi knock-down) ir kompiuterių programinės įrangos sistemas). Taigi aišku, kad GPESS lengvatomis galima pasinaudoti ir importuojant tas prekes, kurios nenaudojamos nagrinėjamajam produktui gaminti. Be to, nustatyta, kad įsipareigojimas eksportuoti pagal GPESS buvo įvykdytas eksportuojant nagrinėjamąjį produktą. Todėl tvirtinimas atmetamas.

(65)

GPESS negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Tokios leistinos sistemos, kaip nurodyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, neapima gamybos priemonių, nes šios nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus.

(66)

Subsidijos suma apskaičiuota pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka remiantis muitu, nesumokėtu už importuotas gamybos priemones, paskirstytu per laikotarpį, kuris atitinka tokių gamybos priemonių įprastinį nusidėvėjimo laikotarpį susijusiame pramonės sektoriuje. Siekiant parodyti visą ilgainiui suteiktos lengvatos vertę, prie šios sumos buvo pridėtos palūkanos. Buvo nustatyta, kad šiam tikslui tinka peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Indijoje galiojusi komercinių palūkanų norma už paskolas vietos valiuta.

(67)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, subsidijos suma buvo paskirstyta eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas.

(68)

Bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams pagal šią schemą per PTL nustatyta 0,1–0,5 % subsidijų norma.

(69)

Išsamus TRS aprašymas pateiktas UPP 2004–2009 m. 3.9.1–3.9.2.2 dalyse ir UPP 2009–2014 m. 3.14.1–3.14.3 dalyse ir PV I 2004–2009 m. 3.20–3.20.3 dalyse ir PV I 2009–2014 m. 3.8–3.8.2 dalyse.

(70)

Teisę naudotis šia schema turi visi eksportuojantys gamintojai arba eksportuojantys prekiautojai.

(71)

Pagal šią schemą visiems produktams, eksportuojamiems į PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 37(C) priedėlyje nurodytas šalis, suteikiamas 2,5 % FOB produktų eksporto pagal šią schemą vertės muito kreditas. Ši schema netaikoma tam tikros rūšies eksporto veiklai, pvz., importuotų ar persiunčiamų produktų eksportui, tariamam eksportui, paslaugų eksportui ir bendrovių, veikiančių specialiosiose ekonominėse zonose, arba eksportuojančių bendrovių eksporto apyvartai. Ši schema taip pat netaikoma tam tikrų rūšių produktams, pvz., deimantams, tauriesiems metalams, rūdoms, grūdams, cukrui ir naftos produktams.

(72)

TRS kreditai gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 24 mėnesius nuo atitinkamo sertifikato, kuriuo suteikiama teisė naudotis kreditu, išdavimo. Jie gali būti naudojami muitams mokėti už vėliau importuojamas bet kokias žaliavas ar produktus, įskaitant gamybos priemones.

(73)

Sertifikatas, kuriuo suteikiama teisė naudotis kreditu, išduodamas eksportavus arba išsiuntus produktus uoste, iš kurio buvo eksportuota. Tol, kol pareiškėjas teikia valdžios institucijoms visų atitinkamų eksporto dokumentų (pvz., eksporto užsakymo, sąskaitų, važtaraščių, bankų pažymų apie įvykdytą eksportą) kopijas, IV neturi teisės priimti sprendimą suteikti muito kreditus.

(74)

Atskleidus nustatytuosius faktus IV teigė, kad tol, kol sertifikatas, kuriuo suteikiama teisė naudotis kreditu, neparduodamas rinkoje, juo gavėjui nesuteikiama jokia lengvata, todėl jis nėra kompensuotinas. Buvo teigiama, kad TRS muito kreditai nėra kompensuotini, kai jie naudojami muitams už importuojamas prekes, kurios naudojamos kaip žaliavos eksportuojamoms prekėms gaminti, sumokėti. Lengvatomis pagal TRS naudojęsis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas teigė, kad schema yra geografiškai susieta su kitomis šalimis, todėl negali būti kompensuojama ES.

(75)

TRS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. TRS muito kreditas yra IV finansinė parama, nes jis galiausiai naudojamas kompensuoti importo muitus, taip sumažinant IV pajamas iš muitų, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, neatsižvelgiant į tai, ar sertifikatas, kuriuo suteikiama teisė naudotis kreditu, yra panaudojamas importo muitams kompensuoti, ar parduodamas rinkoje, TRS muito kreditas yra naudingas eksportuotojui, nes padidina jo likvidumą.

(76)

Be to, pagal teisės aktus TRS priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina. Tai, kad Sąjungos šalys nepatenka į TRS taikymo sritį, neprieštarauja nei praktiniam schemos įgyvendinimui, nei TRS lengvatų naudojimui, kaip nurodyta 72–74 konstatuojamosiose dalyse. Todėl šis teiginys turėjo būti atmestas.

(77)

Šios schemos negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Eksportuotojas gamybos proceso metu neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, o kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Nėra jokios sistemos arba tvarkos, kurias taikant būtų patvirtinta, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba nustatyta, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Eksportuotojas turi teisę naudotis TRS net ir tuo atveju, kai iš viso neimportuoja žaliavų. Norinčiam gauti lengvatą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti produktus neįrodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietoje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis TRS. Be to, eksportuotojas gali naudoti TRS muito kreditus gamybos priemonėms importuoti, nors gamybos priemonėms netaikomos leistinos sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos, kaip nustatyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, nes šios nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus.

(78)

Kompensuotinų subsidijų suma apskaičiuota atsižvelgiant į gavėjui suteiktą lengvatą, kuri, kaip nustatyta, buvo teikta per PTL ir schema besinaudojančio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo eksporto sandorio metu kaupiamuoju pagrindu įtraukta kaip pajamos. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją suteikiant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(79)

Šia schema besinaudojančiam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui pagal šią schemą per PTL nustatyta < 0,1 % subsidijų norma.

(80)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad bendradarbiaujantys Indijos gamintojai per PTL nesinaudojo BIL schema. Todėl šios schemos nereikėjo toliau analizuoti šiame tyrime.

(81)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad bendradarbiaujantys Indijos gamintojai per PTL nesinaudojo EOB/EPZ/SEZ schema. Todėl šių schemų nereikėjo toliau analizuoti šiame tyrime.

(82)

Išsamus šios schemos aprašymas pateiktas IRB Pagrindiniame aplinkraštyje DBOD Nr. DIR.(Exp).BC 07/04.02.02/2009–10 (Eksporto kreditai rupijomis ir (arba) užsienio valiuta ir paslaugos eksportuotojams), kuris skirtas visiems komerciniams Indijos bankams.

(83)

Teisę naudotis šia schema turi gamintojai eksportuotojai ir prekiautojai eksportuotojai.

(84)

Pagal šią schemą IRB privaloma tvarka nustato didžiausią palūkanų normą, taikomą eksporto kreditams Indijos rupijomis arba užsienio valiuta, kurią komerciniai bankai gali taikyti eksportuotojui. EKS sudaro dvi poschemės, t. y. eksporto kreditų schema, taikoma produktams prieš išsiuntimą („pakavimo kreditai“), kuri apima kreditus, teikiamus eksportuotojui produktų pirkimo, perdirbimo, gamybos, pakavimo ir (arba) siuntimo išlaidoms finansuoti prieš eksportuojant produktus, ir eksporto kreditų schema, taikoma produktams po išsiuntimo, pagal kurią teikiamos apyvartinių lėšų paskolos iš eksporto gautinoms sumoms finansuoti. Be to, IRB nurodo bankams tam tikrą dalį savo grynojo banko kredito skirti eksportui finansuoti.

(85)

Pagal IRB Pagrindinį aplinkraštį eksportuotojai gali gauti eksporto kreditus, kuriems taikomos lengvatinės palūkanų normos, palyginti su įprastinių komercinių kreditų („kreditų grynaisiais“) palūkanų normomis, kurios nustatomos tik pagal rinkos sąlygas. Bendrovėms, kurių kredito reitingai geri, palūkanų normų skirtumas gali būti sumažintas. Iš tikrųjų bendrovės, kurių reitingai aukšti, gali gauti eksporto kreditus ir kreditus grynaisiais vienodomis sąlygomis.

(86)

EKS kredito lengvatinės palūkanų normos, nustatytos 85 konstatuojamojoje dalyje minėtu IRB Pagrindiniu aplinkraščiu, gali sumažinti eksportuotojo palūkanų išlaidas skirtingai nuo išlaidų kreditams, kurios nustatomos tik pagal rinkos sąlygas, ir šiuo atveju yra lengvata, kuria naudojosi toks eksportuotojas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje. Eksporto finansavimas nėra per se saugesnis už vidaus finansavimą. Iš tikrųjų jis paprastai laikomas rizikingesniu, o tam tikram kreditui reikalingo užstato dydis, kad ir koks būtų finansavimo objektas, tėra paprasčiausias komercinis sprendimas, kurį priima tam tikras komercinis bankas. Įvairių bankų taikomų palūkanų normų skirtumai yra IRB metodų, pagal kuriuos reikalaujama nustatyti individualias didžiausias skolinimo palūkanų normas kiekvienam komerciniam bankui, taikymo rezultatas. Be to, komerciniai bankai nebūtų įpareigoti savo klientams perleisti palankesnių palūkanų normų už eksporto kreditus užsienio valiuta.

(87)

Neatsižvelgiant į tai, kad lengvatinius kreditus pagal EKS teikia komerciniai bankai, ši lengvata yra Vyriausybės finansinė parama, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. Šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nei pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje, nei PPO susitarime dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių nenustatyta, kad, skiriant subsidiją, būtų reikalaujama mokesčio už valstybines sąskaitas, pvz., IV kompensacijų komerciniams bankams, tokiu atveju pakanka tik Vyriausybės nurodymo atlikti funkcijas, išvardytas pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i, ii arba iii papunkčiuose. IRB yra valstybės įstaiga, todėl jai taikoma Vyriausybės apibrėžtis, nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punkte. IRB 100 % priklauso Vyriausybei, siekia valstybinės politikos, pvz., pinigų politikos, tikslų, o jo vadovybę skiria IV. IRB vadovauja privačioms įstaigoms, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunkčio antroje įtraukoje, nes komerciniai bankai privalo laikytis jo sąlygų, inter alia, nustatytų IRB Pagrindiniame aplinkraštyje dėl eksporto kreditų didžiausių palūkanų normų, ir IRB nuostatų, reikalaujančių, kad komerciniai bankai dalį savo grynųjų bankinių kreditų skirtų eksportui finansuoti. Šis reikalavimas įpareigoja komercinius bankus atlikti funkcijas, nurodytas pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje, šiuo atveju – susijusias su paskolomis lengvatinio eksporto finansavimo forma. Toks tiesioginis lėšų perleidimas paskolų forma pagal tam tikras sąlygas paprastai būtų atliekamas Vyriausybės, o šiuo atveju taikoma praktika realiai nesiskiria nuo kitų šalių Vyriausybių atliekamų funkcijų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punktu, ši subsidija laikoma individualia ir kompensuotina, nes lengvatinės palūkanų normos gali būti taikomos tik eksporto sandoriams finansuoti, ir dėl to priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų.

(88)

Subsidijos suma apskaičiuota atsižvelgiant į skirtumą tarp palūkanų, sumokėtų už eksporto kreditus, kurios buvo taikomos per PTL, ir palūkanų, kurias būtų reikėję mokėti už vienintelio schema besinaudojančio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo naudojamus įprastinius komercinius kreditus. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta bendrai eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(89)

Bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui pagal šią schemą per PTL nustatyta subsidijų norma buvo nereikšminga.

(90)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad bendradarbiaujantys Indijos gamintojai per PTL nesinaudojo APMS. Todėl šios schemos nereikėjo toliau analizuoti šiame tyrime.

(91)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad bendradarbiaujantys Indijos gamintojai per PTL nesinaudojo Pendžabo pramonės lengvatų schema. Todėl šios schemos nereikėjo toliau analizuoti šiame tyrime.

(92)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad bendradarbiaujantys Indijos gamintojai per PTL nesinaudojo Gudžarato pramonės lengvatų schema. Todėl šios schemos nereikėjo toliau analizuoti šiame tyrime.

(93)

Pagal pagrindinio reglamento nuostatas tiriamiems eksportuojantiems gamintojams apskaičiuota kompensacinių subsidijų suma, išreikšta ad valorem, svyruoja nuo 7,5 % iki 12,4 %. Šios subsidijų sumos buvo didesnės už pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalyje nurodytą de minimis ribą.

(94)

Todėl manoma, kad pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį per PTL buvo toliau vykdomas subsidijavimas.

(95)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 18 straipsnio 2 dalimi nagrinėta, ar pasibaigus priemonių galiojimo terminui, subsidijavimas tęstųsi arba pasikartotų.

(96)

Primenama, kad bendradarbiavo tik du žinomi eksportuojantys nagrinėjamojo produkto gamintojai. Remiantis turima Indijos ir Sąjungos statistine informacija neįmanoma nustatyti, kokią dalį bendrame Indijos nagrinėjamojo produkto eksportuojančių gamintojų pardavimo Sąjungoje sudarė šių eksportuotojų dalis. Tačiau šie statistiniai duomenys rodo, kad esama kitų gamintojų, kurie Sąjungoje galėjo parduoti nagrinėjamąjį produktą.

(97)

Nustatyta, kad per PTL bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai toliau naudojosi Indijos Vyriausybės teikiamomis kompensuotinomis subsidijomis. Pagal išnagrinėtas subsidijų schemas pakartotinai teikiamos lengvatos, be to, nėra požymių, kad šios programos netrukus pasibaigtų ar būtų keičiamos arba kad bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai pagal šias schemas lengvatų nebegautų.

(98)

Nėra duomenų, rodančių, kad kiti eksportuojantys gamintojai nebesinaudotų pirmiau aptartomis subsidijų schemomis. Todėl daroma išvada, kad toliau buvo tęsiamas subsidijavimas visos šalies mastu.

(99)

Atsižvelgiant į pirmiau aprašytus nustatytuosius faktus, daroma išvada, kad per PTL subsidijavimas buvo vykdomas toliau ir tikriausiai bus tęsiamas ateityje.

(100)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu panašų produktą Sąjungoje gamino šie Sąjungos gamintojai: Sandoz, DSM, Deretil, ACS Dobfar SpA ir Antibioticos S.A. Pareiškėjai kreipėsi dėl galiojančių antisubsidijų priemonių galiojimo termino peržiūros. Norint nustatyti visą Sąjungoje pagamintą produkto kiekį naudotasi visa turima informacija apie Sąjungos gamintojus, taip pat prašyme nurodyta informacija ir Sąjungos gamintojų prieš inicijuojant peržiūros tyrimą ir jį inicijavus pateiktais duomenimis. Remiantis šia informacija, nustatyta, kad visa Sąjungos produkcija per PTL sudarė 7 093 tonas.

(101)

Sąjungos gamintojai, pagaminę visą Sąjungos produkciją, sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje (toliau – Sąjungos pramonė). Kadangi trys klausimyno atsakymus pateikę Sąjungos gamintojai per PTL pagamino iki 95 % visos Sąjungos panašaus produkto produkcijos, šių gamintojų duomenys laikyti tipiškais visos Sąjungos pramonės duomenimis.

(102)

Analizuojant importo apimties ir kainų tendencijas naudota nagrinėjamojo laikotarpio Eurostato importo statistika: TARIC kodų 2941101010, 2941102010 ir 2941900030 2007 m. ir 2008 m. statistika ir TARIC kodų 2941100010 ir 2941900030 2009 m. bei vėlesnių metų statistika.

(103)

Atsižvelgiant į Sąjungos gamintojų skaičių ir į tai, kad vienas Sąjungos gamintojas panašų produktą gamino pagal su kitu gamintoju sudarytą žaliavų perdirbimo susitarimą, saugant duomenų konfidencialumą su Sąjungos pramone susijusi informacija pateikiama, kai reikia, tik indeksuota forma arba nurodant intervalus.

(104)

Sąjungos pramonė panašų produktą parduoda nesusijusiems pirkėjams ir parduoda (perleidžia) susijusioms bendrovėms kaip naudotojoms toliau perdirbti.

(105)

Pardavimas nesusijusiems subjektams laikytas „laisvąja rinka“. Pardavimas (perleidimas) susijusiems subjektams laikytas „uždaruoju naudojimu“.

(106)

Apskaičiuodama tariamą Sąjungos nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto suvartojimą, Komisija susumavo:

(107)

Reikėtų pažymėti, kad, siekiant išvengti dvigubo parduotų kiekių skaičiavimo, skaičiuojant neatsižvelgta į pagal dviejų Sąjungos gamintojų žaliavų perdirbimo susitarimą parduotą kiekį.

(108)

Remiantis minėtu skaičiavimu, Sąjungos nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu palaipsniui padidėjo 28 %:

(109)

Remiantis Eurostato duomenimis, į laisvą apyvartą išleisto iš Indijos importuojamo nagrinėjamojo produkto apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 96 %. 2008 m. minėto importo apimtis sumažėjo net 51 procentiniu punktu, 2009 m. – dar 43 procentiniais punktais, o per PTL – 2 procentiniais punktais.

(110)

Kiek kitokia tendencija pastebėta vertinant importuojamus produktus, kuriems buvo įforminta laikino įvežimo perdirbti procedūra ir kuriems netaikomos kompensacinės priemonės ir muitai. 2007–2008 m. minėtų produktų importas iš pradžių sumažėjo 92 %, 2009 m. importuota daugiau, o per PTL importas išliko palyginti stabilus.

(111)

Vidutinė iš Indijos į laisvą apyvartą išleisti importuojamo nagrinėjamojo produkto kaina 2007–2009 m. padidėjo 34 %, per PTL smarkiai sumažėjo ir buvo 26 % mažesnė nei 2007 m. Produktų, kuriems įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, importo kaina taip pat mažėjo ir per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 16 %. Skirtingas minėtų dviejų importo režimų kainų tendencijas galima paaiškinti tuo, kad importuotas ne tos pačios rūšies nagrinėjamasis produktas, t. y. cefaleksinas, kuris, palyginti su kitų rūšių nagrinėjamuoju produktu, yra brangesnis.

(112)

Iš Indijos į laisvą apyvartą išleisti importuojamų produktų arba produktų, kuriems įforminama laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, importo rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo labai maža ir abiem atvejais sumažėjo.

(113)

Vienas Sąjungos gamintojas nurodė, kad neteisingai apskaičiuotas Indijos importas, grindžiamas Eurostato duomenimis, nes, palyginti su Eurostato duomenimis, Indijos eksporto statistikoje nurodoma didesnė eksporto apimtis. Atsakant reikėtų pažymėti, kad remtis Eurostato duomenimis vertinant importo statistiką yra įprastinė Komisijos praktika. Be to, pažymima, kad Indijos eksporto statistikoje nenurodoma galutinė eksportuojamų produktų paskirtis ir tai, ar jie bus faktiškai įvežti į Sąjungą. Todėl šis argumentas turėjo būti atmestas.

(114)

Atsižvelgiant į tai, kad į ES rinką įvežta labai mažai išleisti į laisvą apyvartą skirtų iš Indijos importuojamų produktų, reikšmingų išvadų dėl priverstinio kainų mažinimo nebuvo galima padaryti. Vertinant produktus, kuriems įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, nustatytas neigiamas priverstinio kainų mažinimo skirtumas. Tačiau šis importas sudarė mažiau nei dešimt tonų ir yra susijęs tik su vienos rūšies produktu (cefaleksinu), kuris, be to, yra pats brangiausias ir mažiausiai tipiškas produktas rinkoje. Taigi prieita prie išvados, kad importuojamų produktų, kuriems įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, sandorių duomenys yra netipiški, todėl netinkami reikšmingam priverstinio kainų mažinimo skaičiavimui ir tolesnei analizei.

(115)

Vienas Sąjungos gamintojas nurodė, kad metodas, pagal kurį atskirai analizuojamas abiejų kategorijų importas (t. y. pagal produktus, kurie išleidžiami į laisvą apyvartą, ir produktus, kuriems įforminama laikinojo įvežimo perdirbti procedūra) neatitinka per ankstesnius peržiūros tyrimus naudoto metodo ir nuoseklios Komisijos praktikos.

(116)

Atsakant reikėtų pažymėti, kad, kaip nurodyta 115 konstatuojamojoje dalyje, kiekiai, importuoti pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, arba į laisvą apyvartą išleisti kiekiai yra nepakankami, kad jais remiantis būtų galima daryti reikšmingas išvadas. Atsižvelgiant į žemą bendros apimties lygį, minėta išvada galioja ir šiam kiekiui.

(117)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį tiriamojo produkto importas iš kitų nei Indija šalių padidėjo 62 %, rinkos dalis išaugo daugiau kaip 10 procentinių punktų nuo 37,6 % iki 47,7 % ir tai sutapo su padidėjusiu suvartojimu Sąjungos rinkoje. Tarp eksportuojančių šalių Singapūras, Kinija ir Omanas yra pagrindiniai tiekėjai Sąjungos rinkoje.

(118)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės importo iš trečiųjų šalių kainos sumažėjo net 43 %. Nors per PTL dėl pagrindinių eksportuojančių šalių (Singapūro, Kinijos ir Omano) kainų Sąjungos kainos, vertinant atskirai kiekvieną produktą, buvo priverstinai sumažintos maždaug 20 %, o importo apimtys, galima sakyti, buvo reikšmingos, panašu, kad toks importas iš tiesų neturėjo poveikio Sąjungos pramonės pelningumui.

(119)

Vienas Sąjungos gamintojas teigė, kad nagrinėjant vidutinės importo kainos tendencijas reikėjo atsižvelgti į įvairias produkto rūšis. Atsakant reikėtų pažymėti, kad, laikantis įprastinės praktikos, atliekant, inter alia, kainų tendencijų analizę reikia remtis nagrinėjamuoju produktu, neatsižvelgiant į kiekvieną produkto rūšį. Taip pat pažymima, kad remiantis importo iš trečiųjų šalių nagrinėjamuoju laikotarpiu kainų tendencijomis šiuo atveju nebuvo padaryta nei viena išvada. Todėl šis argumentas turėjo būti atmestas.

(120)

Visi Sąjungos gamintojai teigė, kad importą iš, inter alia, Kinijos ir Omano daugiausia sudaro veterinarinėms reikmėms skirtas amoksicilino trihidratas ir į tai reikėjo atsižvelgti atliekant minėtų kainų analizę. Atsakant pažymima, kad tiriamasis produktas apima antibiotikus, skirtus vartoti žmonėms ir veterinariniais tikslais. Be to, šiam argumentui pagrįsti pateikta informacija nebuvo pagrįsta faktais. Todėl šis argumentas turėjo būti atmestas.

(121)

Vienas Sąjungos gamintojas teigė abejojantis amoksicilino trihidrato ir ampicilino trihidrato kainų per PTL palyginimo pagrįstumu, nes Eurostato duomenys nėra suskirstyti pagal šias dvi produkto rūšis. Kadangi nustatyta, kad šių dviejų rūšių produkto Sąjungos pramonės kainos yra panašios, nebuvo nepagrįsta kainas lyginti suvestiniu lygmeniu.

(122)

Dėl importo iš Singapūro – visi Sąjungos gamintojai teigė, kad šis importas buvo vykdomas sandorių tarp susijusių bendrovių kaina. Tokiomis aplinkybėmis, jei atsižvelgiama į šį importą, iškreipiamos vidutinės importo iš kitų trečiųjų šalių kainos. Pažymima, kad tuo atveju, jei, lyginant kainas, į šį importą nebūtų atsižvelgta, minėta išvada dėl priverstinio kainų mažinimo skirtumo reikšmingai nepasikeistų, todėl išvada, kad importas mažomis kainomis neturėjo poveikio Sąjungos pramonės pelningumui, nesikeistų.

(123)

Analizuojant ekonominius rodiklius (pardavimo apimtis ir pardavimo kainas Sąjungos rinkoje, rinkos dalį ir pelningumą), susijusius su Sąjungos pramone, buvo nustatyta, kad, norint atlikti reikšmingą analizę ir įvertinimą, reikia sutelkti dėmesį į padėtį, vyraujančią laisvojoje rinkoje. Kai buvo įmanoma ir pateisinama, šios išvados vėliau buvo palygintos su uždarosios rinkos duomenimis, siekiant nuodugniai išsiaiškinti Sąjungos pramonės padėtį.

(124)

Tačiau kitų ekonominių rodiklių analizė, atlikus tyrimą, parodė, kad juos galima pagrįstai išnagrinėti tik atsižvelgiant į visą veiklą. Iš tiesų, gamyba (uždarojoje ir laisvojoje rinkoje), pajėgumai, pajėgumų naudojimas, atsargos, investicijos, likučiai, užimtumas, našumas, darbo užmokestis, augimas, pajėgumas padidinti kapitalą priklauso nuo visos veiklos, neatsižvelgiant į tai, ar produkcija realizuojama uždarojoje, ar laisvojoje rinkoje.

(125)

Gavus pastabų iš vieno Sąjungos gamintojo dėl galutinai atskleistų faktų, kuriais remiantis ketinta baigti tyrimą, ištaisyti kai kurie ekonominiai rodikliai, minimi tolesnėse konstatuojamosiose dalyse. Šie pakeitimai nebuvo tokie, kad būtų reikėję keisti išvadą dėl Sąjungos pramonės padėties.

(126)

2007–2008 m. Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai nekito, 2008–2009 m. padidėjo 4 %, o per PTL padidėjo dar 3 procentiniais punktais.

(127)

Vis dėlto, dėl 2008 m. Sąjungos gamintojo patirtų nenumatytų techninių sunkumų produkcijos apimtis nedidėjo – tais metais gamybos apimtis sumažėjo 5 %, o iki PTL palaipsniui pasiekė ankstesnį lygį.

(128)

Padidėjus gamybos pajėgumui ir šiek tiek sumažėjus produkcijos apimčiai, nagrinėjamuoju laikotarpiu pajėgumų naudojimo koeficientas nuolat mažėjo ir per PTL pasiekė tokį lygį, kuris buvo 9 % mažesnis nei 2007 m.

(129)

Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusioms šalims apimtis per PTL buvo šiek tiek mažesnė nei 2007 m., 2009 m. sumažėjo 7 %, o per PTL padidėjo šešiais procentiniais punktais.

(130)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje kaina padidėjo 4 %. 2008 m. kainos staiga padidėjo 21 %, 2009 m. sumažėjo 17 procentinių punktų, o per PTL nekito.

(131)

Vienas Sąjungos gamintojas teigė, kad neteisingai įvertintas importo iš Indijos kainų poveikis Sąjungos pramonei. Atsakant pirmiausia pažymima, kad, kaip minėta 115 konstatuojamojoje dalyje, priverstinio kainų mažinimo nenustatyta. Be to, kaip nurodyta ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 4 %. Atsižvelgiant į šias aplinkybes laikoma, kad importas iš Indijos Sąjungos pramonės padėčiai neturėjo jokio neigiamo poveikio.

(132)

Mažėjantis pardavimas Sąjungos rinkoje nesusijusioms šalims matyti iš to, kaip kito rinkos dalis, – per PTL, palyginti su 2007 m., ji sumažėjo 22 procentiniais punktais.

(133)

Nors, nepaisant didėjančios paklausos, Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusioms šalims apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu mažėjo, uždarasis pardavimas padidėjo 28 %.

(134)

Sąjungos pramonės uždarosios rinkos rinkos dalis 2008 m. padidėjo 9 procentiniais punktais, vėliau palaipsniui mažėjo, kol pasiekė 2007 m. lygį.

(135)

Visos Sąjungos pramonės rinkos dalis buvo apskaičiuota sudėjus laisvojoje ir uždarojoje rinkoje Sąjungoje parduotus kiekius. Nors šis kiekis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 14 %, Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo 10 procentinių punktų, nes tuo pačiu laikotarpiu 28 % padidėjo suvartojimas rinkoje. Tai reiškia, kad Sąjungos pramonė neturėjo naudos iš padidėjusio suvartojimo.

(136)

Nuo 2007 m. iki PTL pabaigos atsargų lygis sumažėjo 54 % – daugiausia dėl padidėjusios paklausos uždarojoje rinkoje.

(137)

Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusioms šalims Sąjungos rinkoje pelningumas žymiai pagerėjo per PTL – 153 procentiniais punktais. Tai galima paaiškinti vidutiniu 2 % kainų augimu ir sumažėjusiomis gamybos sąnaudomis. Palyginti su pelno dydžiu per paskutinio priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo tiriamąjį laikotarpį, pelnas padidėjo daugiau kaip 400 procentinių punktų.

(138)

Reikėtų pažymėti, kad, išskyrus 2007 m., nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pelno lygis buvo aukštesnis nei tikslinis pelno dydis, nustatytas per ankstesnį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą, t. y. 10 % (tikslinis pelnas).

(139)

Du Sąjungos gamintojai teigė, kad pelningumas nustatytas netinkamai, nes pelnas, kurį uždirbo susiję ankstesnio gamybos etapo tiekėjai, buvo atimtas iš jų sąnaudų. Atsakant pažymima, kad atimti susijusių šalių, dalyvaujančių žaliavų gamyboje, pelną yra įprastinė praktika. Tokiomis aplinkybėmis šį argumentą teko atmesti.

(140)

Sąjungos pramonės uždarojo pardavimo Sąjungos rinkoje pelningumas per PTL padidėjo 51 %. Tai daugiausia galima paaiškinti vidutiniškai 10 % padidėjusiomis kainomis. Vis dėlto, kadangi ši kainų raida yra pagrįsta kainomis tarp susijusių įmonių, iš to, kas išdėstyta, negalima daryti reikšmingų išvadų.

(141)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijos padidėjo. Investicijos, susijusios su gamybos pajėgumo padidėjimu siekiant tiekti produkciją ir uždarajai, ir laisvajai rinkai.

(142)

Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad investicijų grąža, t. y. grynasis ikimokestinis pelnas už produktą, išreikštas produktui priskiriamo ilgalaikio turto grynosios buhalterinės vertės procentine dalimi, per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo.

(143)

Pinigų srautas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 7 %, nes pelningumo sumažėjimą buvo galima kompensuoti sumažėjusiomis atsargomis per antrąją nagrinėjamojo laikotarpio dalį.

(144)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu užimtumas padidėjo 9 % (tai atitiko investicijas į gamybos pajėgumus), o vidutinis darbo užmokestis padidėjo tik 6 %. Našumas iš viso sumažėjo 11 %, kai vienas Sąjungos gamintojas patyrė nenumatytų techninių sunkumų.

(145)

Atsižvelgiant į subsidijuoto importo iš Indijos apimtį, faktinės subsidijavimo sumos poveikis negali būti laikomas nereikšmingu.

(146)

Sąjungos pramonės padėtis labai pagerėjo po paskutiniojo peržiūros tyrimo ir nagrinėjamuoju laikotarpiu. Todėl galima daryti išvadą, kad Sąjungos pramonė pajėgė visiškai atsigauti po ankstesnio subsidijavimo.

(147)

2007 m. – peržiūros tiriamuoju laikotarpiu subsidijuojamo nagrinėjamojo produkto importo apimtis buvo nereikšminga. Nagrinėjamuoju laikotarpiu daugelio žalos rodiklių (išskyrus tam tikrus rodiklius kaip antai rinkos dalis, produkcijos apimtis ir investicijų grąža), įskaitant pelningumą (+ 153 %), pardavimo kainą (+ 4 %), pardavimo apimtį (+ 14 %), užimtumą (+ 10 %) ir investicijas (+ 29 %), raida buvo teigiama. Sąjungos rinkoje pasiektas pelno lygis buvo (išskyrus 2007 m.) didesnis nei tikslinis pelno dydis, nustatytas per ankstesnį priemonių galiojimo peržiūros tyrimą, t. y. 10 %. Teigiamą didžiosios dalies rodiklių raidą daugiausia lėmė Sąjungos pramonės patikimumas ir tvarūs santykiai su klientais, kuriuos ji kūrė pastaraisiais metais, be to, kainos lygis, kurį jai pavyko pasiekti rinkoje.

(148)

Vienas Sąjungos gamintojas teigė, kad analizuojant kainų ir pelno tendencijas reikėtų atsižvelgti į žaliavų stygių 2007 ir 2008 m. Anot šio gamintojo, dėl tokio stygiaus 2008 m. ir 2009 m. (kiek mažiau) neįprastai didėjo kainos ir pelnas. Atsakant pažymima, kad, kaip matyti iš 5.5.2.1 ir 5.5.4.1 lentelių, neįprastai dideles kainas ir pelną galima sieti tik su 2008 m. Panašu, kad 2009 m. ir per PTL gautam pelnui žaliavų stygius poveikio nebeturėjo. 139 konstatuojamojoje dalyje pateikta išvada, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį gautas pelnas viršijo tikslinį peną, tebegalioja.

(149)

Dėl uždarojo pardavimo: galimybė parduoti dalį produkcijos uždarojoje rinkoje leido užtikrinti aukštą pajėgumų naudojimo lygį ir sudarė sąlygas Sąjungos pramonei sumažinti pastoviąsias išlaidas ir išlikti konkurencingai.

(150)

Galiausiai, atsižvelgiant į su Sąjungos pramone susijusių rodiklių teigiamą pokytį, daroma išvada, kad Sąjungos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu materialinės žalos nepatyrė.

(151)

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu nagrinėjamojo produkto importo į Sąjungą apimtis buvo nedidelė, subsidijuojamas importas neturėjo neigiamo poveikio Sąjungos pramonės veiklos rezultatams. Kaip minėta, laikoma, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė materialinės žalos nepatyrė.

(152)

Primenama, kad Sąjungos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu materialinės žalos nepatyrė, nes daugumos žalos rodiklių raida tuo laikotarpiu buvo teigiama. Todėl vadovaujantis pagrindinio reglamento 18 straipsnio 2 dalimi nagrinėta, ar pasibaigus priemonių galiojimo terminui, žala pasikartotų.

(153)

Tyrimas parodė, kad trijų bendradarbiaujančių Indijos gamintojų pajėgumų naudojimas per PTL pasiekė labai aukštą lygį. Todėl nepanaudoti pajėgumai, kurie gali būti nukreipti į Sąjungos rinką, jei priemonės nebūtų taikomos, panašu, yra riboti.

(154)

Atskleidus nustatytuosius faktus, keli Sąjungos gamintojai teigė, kad Indijoje esama daug nepanaudotų pajėgumų ir kad bendradarbiaujančių Indijos eksportuojančių gamintojų pajėgumų naudojimo koeficiento negalima laikyti tipišku viso Indijos sektoriaus pajėgumų naudojimo koeficientu. Vienas Sąjungos gamintojas net teigė, kad septynių pagrindinių Indijos eksportuotojų nepanaudoti pajėgumai yra iš esmės didesni nei Sąjungos laisvojoje rinkoje suvartojamas kiekis.

(155)

Atsakant pirmiausia reikėtų pabrėžti, kad trijų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pajėgumų naudojimo koeficientas yra svertinis vidurkis, apskaičiuotas remiantis patikrintais, tik su nagrinėjamuoju produktu susijusiais duomenimis. Be to, trys bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai yra dideli gamintojai ir yra tarp septynių Indijos eksportuotojų, kuriuos skundo pateikėjas įvardijo kaip „pagrindinius“. Priešingai, Sąjungos gamintojų pateikti šių septynių Indijos gamintojų nepanaudotų pajėgumų duomenys daugiausia buvo grindžiami „rinkos informacija“ ir, nors buvo konkrečiai paprašyta, nebuvo pagrįsti patikimais faktiniais įrodymais. Todėl atsižvelgti į minėtą informaciją nebuvo galima ir buvo patvirtinta, kad, remiantis patikrintais bylos duomenimis, Indijos nepanaudoti pajėgumai greičiausiai yra nedideli.

(156)

Remiantis oficialiąja Indijos statistika nustatyta, kad per PTL pardavimo eksportui į dešimt pagrindinių Indijos eksporto rinkų kainos buvo vidutiniškai maždaug 20 % mažesnės nei Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje kainos. Šios Indijos eksporto kainos atitiko kitų pagrindinių Sąjungos rinkos dalyvių kainas, kaip nurodyta 119 konstatuojamojoje dalyje. Nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš šių kitų šalių mažomis kainomis neturėjo neigiamo poveikio Sąjungos pramonės veiklos rezultatams. Atsižvelgiant į tai daroma išvada, kad, leidus nebetaikyti priemonių, Indijos eksporto kainos neturėtų turėti žalingo poveikio Sąjungos pramonei, nes ji jau dabar turi konkuruoti su kitomis, tokią pačią kainodarą taikančiomis eksportuojančiomis šalimis ir materialinės žalos nepatiria.

(157)

Du Sąjungos gamintojai taip pat teigė, kad, leidus nebetaikyti priemonių, dėl Sąjungos rinkos patrauklumo kainų požiūriu Indijos gamintojai į Sąjungos rinką nukreips šiuo metu į kitas rinkas siunčiamą eksportą. Pirmiausia pažymima, kad jeigu Indijos gamintojai nukreiptų eksportą į Sąjungą, jie turėtų konkuruoti su kitomis trečiosiomis šalimis, kurios jau dabar į Sąjungą eksportuoja didelius kiekius. Be to, kaip minėta 119 konstatuojamojoje dalyje, prieita prie išvados, kad trečiųjų šalių importas, vykdomas tokiomis kainomis, kurios yra panašios į Indijos eksporto į kitas rinkas kainas, neturėjo poveikio Sąjungos pramonės veiklos rezultatams. Todėl manoma, kad jeigu iš Indijos į Sąjungą bus daugiau eksportuojama panašiomis kainomis kaip į kitas eksporto rinkas, Sąjungos pramonė materialinės žalos nepatirs.

(158)

Du Sąjungos gamintojai taip pat teigė, kad tai, jog JAV tam tikroms Indijos antibiotikų gamybos įmonėms buvo taikomas importo draudimas, reiškia, kad papildomi kiekiai bus vėl nukreipti į Sąjungos rinką. Vis dėlto, šiuo požiūriu pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados dėl galimo eksporto nukreipimo tebegalioja.

(159)

Nors nagrinėjamuoju laikotarpiu uždaroji rinka sudarė 50–60 % Sąjungos pramonės laisvosios ir uždarosios rinkos, suvartojimas Sąjungos pramonės uždarojoje rinkoje tuo laikotarpiu padidėjo daugiau kaip 20 %. Atsižvelgiant į šios rinkos savybes ir dydį, manoma, kad, leidus nebetaikyti priemonių, galimas eksporto iš Indijos padidėjimas neturės poveikio uždarajai rinkai, o Sąjungos pramonė išlaikys didelį pajėgumų naudojimo koeficientą bei masto ekonomiją.

(160)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, prieita prie išvados, kad, leidus nebetaikyti priemonių, subsidijuojamas importas iš Indijos greičiausiai nepadarys materialinės žalos Sąjungos pramonei, nes daugumos žalos rodiklių raida nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo teigiama, nepaisant reikšmingo ir didėjančio kitų šalių importo, vykdyto kainomis, panašiomis į Indijos eksporto į kitas šalis kainas. Todėl buvo prieita prie išvados, kad, leidus nebetaikyti priemonių, materialinė žala greičiausiai nepasikartos.

(161)

Vienas Sąjungos gamintojas teigė, kad turėjo būti atlikta Sąjungos interesų bandomoji analizė. Atsakant pažymima, kad atsižvelgiant į tai, jog žalos pasikartojimo tikimybės nėra, nagrinėti Sąjungos interesus netikslinga. Todėl argumentas atmestas.

(162)

Atsižvelgiant į išvadą dėl subsidijavimo tęsimosi tikimybės, kaip minėta 100 konstatuojamojoje dalyje, ir poveikio, kurį jis gali daryti būsimiems prekybos srautams, Komisija stebės nagrinėjamojo produkto importo apimtis. Pastebėjusi reikšmingų kiekio pokyčių, Komisija svarstys, kokių priemonių, jei būtina, reikia imtis.

(163)

Stebėsena bus vykdoma dvejus metus po šio reglamento paskelbimo.

(164)

Atsižvelgiant į šio peržiūros tyrimo rezultatus, manoma, kad yra tikslinga panaikinti tam tikriems importuojamiems Indijos kilmės plataus spektro antibiotikams taikomą kompensacinį muitą.

(165)

Suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis siūlyta baigti tyrimą, ir joms buvo suteikta galimybė pareikšti savo pastabas. Gautos pastabos aptartos atitinkamose konstatuojamosiose dalyse ir jos nebuvo tokios, kad būtų reikėję keisti pirmiau išdėstytas išvadas,