15.7.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 185/1

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 677/2011

2011 m. liepos 7 d.

kuriuo nustatomos išsamios oro eismo valdymo (OEV) tinklo funkcijų vykdymo taisyklės ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 691/2010

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 549/2004, nustatantį bendro Europos dangaus sukūrimo pagrindą (pagrindų reglamentas) (1), ypač į jo 11 straipsnį,

atsižvelgdama į 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 551/2004 dėl bendro Europos dangaus oro erdvės organizavimo ir naudojimo (oro erdvės reglamentas) (2), ypač į jo 6 straipsnį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 551/2004 tikslas yra patvirtinti vis labiau integruotos oro erdvės koncepciją bendros transporto politikos kontekste ir nustatyti bendras suskirstymo, planavimo ir valdymo procedūras, užtikrinančias efektyvų ir saugų oro eismo valdymą. Tinklo funkcijos turėtų būti skirtos iniciatyvoms nacionaliniu ir funkcinių oro erdvės blokų lygmenimis paremti.

(2)

Tinklo funkcijos turėtų būti visuotinės svarbos paslaugos, teikiamos Europos aviacijos tinklui ir skirtos prisidėti prie oro transporto sistemos darnaus vystymosi užtikrinant reikiamą veiklos rezultatų lygį, veiksmų suderinamumą ir koordinavimą, įskaitant veiksmus, kuriais užtikrinamas ribotų išteklių optimalus naudojimas.

(3)

Kuriant Europos maršrutų tinklą ir koordinuojant ribotus išteklius pagal Reglamentą (EB) Nr. 551/2004 neturėtų būti pažeidžiamas valstybių narių oro erdvės suverenumas ir tai neturi įtakos valstybių narių reikalavimams, susijusiems su viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir gynybos klausimais, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 549/2004.

(4)	2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 676/2002/EB dėl radijo spektro politikos teisinio reguliavimo pagrindų Europos bendrijoje (sprendimas dėl radijo spektro) (3) sukuriama tos srities politika ir teisinė sistema.

(5)	Turėtų būti įsteigta nešališka kompetentinga įstaiga (tinklo valdytojas), kad būtų atliekamos užduotys, reikalingos Reglamente (EB) Nr. 551/2004 numatytoms tinklo funkcijoms vykdyti.

(6)	Europos maršrutų tinklas turėtų būti sukurtas taip, kad visuose skrydžio etapuose būtų optimizuotas maršruto parinkimas vadovaujantis „nuo vartų iki vartų“ požiūriu ir ypač atsižvelgiant į skrydžio efektyvumo ir aplinkosaugos aspektus.

(7)	Pripažįstama Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) ir Eurokontrolės maršrutų rengimo, dažnių skyrimo ir antrinis apžvalgos radaras (SSR) atsakiklių kodų valdymo veikla ir ja turėtų būti remiamasi optimizuojant tinklo kūrimą ir veikimą Sąjungos lygmeniu;

(8)	Reikėtų laikytis valstybių narių įsipareigojimų ICAO dėl maršrutų rengimo, dažnių skyrimo ir SSR atsakiklių kodų valdymo, o su tinklu susiję įsipareigojimai turėtų būti vykdomi dar efektyviau tinklo valdytojui juos koordinuojant ir padedant įgyvendinti.

(9)	Radijo spektro skyrimas siejamas su Tarptautine telekomunikacijų sąjunga (ITU). Valstybės narės atsako už civilinės aviacijos reikalavimų nustatymą ir už optimalų bendrajam oro eismui skirtų išteklių naudojimą.

(10)	ICAO yra parengusi rekomendacijas, susijusias su SSR atsakiklių kodų ir radijo dažnių funkcijomis, ir naudoja dažnių skyrimo bendrajam oro eismui registravimo ICAO Europos regione sistemą, kurią dabar padeda įgyvendinti Eurokontrolė.

(11)

Reglamente (EB) Nr. 551/2004 reikalaujama priimti išsamias įgyvendinimo taisykles, kuriomis būtų koordinuojami ir derinami procesai bei procedūros siekiant padidinti aviacijos dažnių valdymo efektyvumą, ir numatyta centrinė funkcija koordinuoti ankstyvą dažnių poreikių identifikavimą ir problemų sprendimą siekiant paremti tinklo kūrimą ir veikimą.

(12)	Kadangi oro eismo srautų valdymas (ATFM) yra neatsiejama tinklo funkcijų dalis, reikia jį tinkamai susieti su 2010 m. kovo 25 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 255/2010, kuriuo nustatomos bendrosios oro eismo srautų valdymo taisyklės (4).

(13)	Kadangi tinklo valdymo efektyvumas priklauso nuo to, ar tinklo funkcijos bus pradėtos vykdyti nedelsiant; valstybės narės jau yra patikėjusios Eurokontrolei vykdyti ATFM.

(14)

Įvairias tinklo funkcijas koordinuoti naudinga patikėti vienai įstaigai, kad tinklo lygmeniu būtų parengti nuoseklūs ir veiklos rezultatų tikslus atitinkantys trumpalaikiai ir ilgalaikiai optimizavimo sprendimai. Tačiau tinklo funkcijas turėtų vykdyti tinklo valdytojas, taip pat jos bus vykdomos valstybių narių ir funkcinių oro erdvės blokų lygmenimis, atsižvelgiant į šiuo reglamentu nustatytus įpareigojimus.

(15)	Tinklo valdytojas turėtų dalyvauti svarstant valstybių narių arba funkcinių oro erdvės blokų oro eismo valdymo (OEV) planus, veiksmus ir veiklos rezultatus, ypač tais atvejais, kai galima tikėtis, kad jie turi arba gali turėti esminį poveikį tinklo veiklos rezultatams.

(16)

Su Ejafjadlajokudlio (Eyjafjallajökull) ugnikalnio išsiveržimu 2010 m. balandžio mėn. susiję įvykiai parodė, kad reikia įsteigti centrinę įstaigą, kuri galėtų vietos, regionų ir tinklo lygmenimis imtis koordinuoti poveikio mažinimo priemonių valdymą siekiant užtikrinti, kad į būsimas aviacijos sektoriui poveikį turinčias krizines situacijas bus sureaguota laiku.

(17)	Reikėtų koordinuoti tinklo funkcijas ir funkcinių oro erdvės blokų lygmeniu organizuojamas operacijas.

(18)	Nacionaliniu, funkcinių oro erdvės blokų ir tinklo lygmenimis turėtų vykti efektyvios suinteresuotųjų šalių konsultacijos.

(19)

Kadangi oro uostai yra patekimo į tinklą ir išėjimo iš jo punktai, jie didžia dalimi lemia tinklo veiklos rezultatus, todėl vykdant tinklo funkcijas Sąjungos oro uostų pajėgumų stebėsenos centras turėtų dirbti kartu su oro uostų operatoriais, kurie veikia kaip koordinatoriai, siekiant optimizuoti antžeminį pajėgumą ir taip padidinti bendrą tinklo pajėgumą.

(20)	Tinklo funkcijos turėtų būti vykdomos nepažeidžiant 1993 m. sausio 18 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 95/93 dėl laiko tarpsnių paskirstymo Bendrijos oro uostuose bendrųjų taisyklių (5).

(21)

Norint įgyvendinti nustatytus tikslus, labai svarbu tinkamai atsižvelgti į karinių operacijų veiksmingumą, civilių ir kariškių bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą. Nors sprendimai, susiję su karinių operacijų ir mokymo pagal tarnybinio oro eismo režimą turiniu, taikymo sritimi ir vykdymu, nepriklauso Sąjungos kompetencijos sričiai, siekiant saugumo ir abipusio efektyvumo svarbu reguliuoti tas sritis, kuriose yra sąsajų tarp šių operacijų ir operacijų, kurioms taikomas šis reglamentas.

(22)	Vykdant tinklo funkcijas neturėtų būti pažeidžiamas Reglamento (EB) Nr. 549/2004 13 straipsnis, kuriuo siekiama užtikrinti pagrindinius saugumo ir gynybos politikos interesus, ir neturėtų būti kliudoma lanksčiai naudoti oro erdvę, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 551/2004 7 straipsnyje;

(23)

Tinklo funkcijos turėtų būti vykdomos ekonomiškai naudingai, visų pirma turėtų būti vengiama pastangų dubliavimo, todėl, įgyvendinant šį reglamentą, valstybėms narėms vykdant šias funkcijas finansinių ir žmogiškųjų išteklių turėtų reikėti mažiau, ar bent jau ne daugiau, palyginti su padėtimi, kuri buvo prieš paskiriant tinklo valdytoją.

(24)	Komisija turėtų užtikrinti tinkamą tinklo valdytojo priežiūrą.

(25)	Tinklo funkcijoms taikomi saugos reikalavimai turi būti panašaus lygio, kaip Europos aviacijos saugos agentūros (toliau – Agentūra) oro navigacijos paslaugų teikimui taikomi reikalavimai. Reikėtų nustatyti šiuos reikalavimus ir saugos priežiūros reikalavimus.

(26)	Trečiųjų valstybių suinteresuotumas tinklo funkcijomis ir dalyvavimas jas rengiant bei vykdant prisidėtų prie bendro Europos dangaus europinio aspekto stiprinimo.

(27)	Tinklo funkcijas galima plėsti pagal Reglamento (EB) Nr. 551/2004 6 straipsnį.

(28)

vykdant tinklo funkcijas turėtų būti siekiama konkrečių veiklos rezultatų tikslų, dėl kurių reikia iš dalies pakeisti 2010 m. liepos 29 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 691/2010, kuriuo nustatomas oro navigacijos paslaugų teikimo ir tinklo funkcijų veiklos rezultatų planas ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2096/2005, nustatantis bendruosius oro navigacijos paslaugų teikimo reikalavimus (6). Tuos veiklos rezultatų tikslus galima toliau tobulinti remiantis praktine patirtimi, įgyta įgyvendinant veiklos rezultatų planą.

(29)	Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) Nr. 691/2010.

(30)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro dangaus komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Šiuo reglamentu nustatomos išsamios oro eismo valdymo (OEV) tinklo funkcijų vykdymo taisyklės pagal Reglamento (EB) Nr. 551/2004 6 straipsnį siekiant optimaliai naudoti bendro Europos dangaus oro erdvę ir užtikrinti, kad oro erdvės naudotojai galėtų pasirinkti norimą trajektoriją, sudarant galimybę kuo veiksmingiau naudotis oro erdve ir oro navigacijos paslaugomis.

2. Siekiant užtikrinti tinklo valdymą, šis reglamentas taikomas visų pirma valstybėms narėms, Europos aviacijos saugos agentūrai (toliau – Agentūra), oro erdvės naudotojams, oro navigacijos paslaugų teikėjams, oro uostų operatoriams, oro uostų laiko tarpsnių koordinatoriams ir techninio aptarnavimo organizacijoms nacionaliniu arba funkcinių oro erdvės blokų lygmenimis.

3. Pagal Reglamento (EB) Nr. 551/2004 1 straipsnio 3 dalį ir nepažeidžiant valstybinių orlaivių naudojimo nuostatų pagal Čikagos konvencijos dėl tarptautinės civilinės aviacijos 3 straipsnį, valstybės narės šį reglamentą taiko oro erdvėje, kurią Europos (EUR) ir Afrikos (AFI) regionuose joms patikėjo Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO).

4. Pagal Reglamento (EB) Nr. 549/2004 13 straipsnį šis reglamentas nekliudo valstybei narei taikyti priemones tiek, kiek reikia pagrindiniams jos saugumo ir gynybos politikos interesams apsaugoti.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame reglamente taikomos Reglamento (EB) Nr. 549/2004 2 straipsnyje pateiktos apibrėžtys.

Be to, taikomos šios sąvokų apibrėžtys:

1. Oro uosto operatorius– oro uostą valdanti institucija, kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 95/93 2 straipsnio j punkte.

2. Oro uosto laiko tarpsnių koordinatorius– pareigybė, įsteigta koordinuojamuose oro uostuose taikant Reglamentą (EEB) Nr. 95/93.

3. Oro erdvės suskirstymas– procesas, kuriuo siekiama padėti pasiekti tinklui nustatytus veiklos rezultatų tikslus, tenkinti oro erdvės naudotojų poreikius, užtikrinti arba padidinti nustatytą saugos lygį, didinti oro erdvės pajėgumą ir aplinkosauginį veiksmingumą kuriant ir įgyvendinant pažangius navigacijos metodus, gerinant maršrutų tinklus ir jų suskirstymą sektoriais, kuriant optimalias oro erdvės struktūras ir pajėgumą didinančias oro eismo valdymo procedūras.

4. Rezervuotoji oro erdvė– nustatytos apimties oro erdvė, laikinai rezervuota išskirtiniam arba specialiam tam tikrų kategorijų naudotojų naudojimui.

5. Apribotoji oro erdvė– nustatytos apimties oro erdvė, kurioje nustatytais laikotarpiais gali būti vykdoma veikla, kelianti pavojų orlaivių skrydžiams (pavojingoji zona), arba oro erdvė virš valstybės sausumos plotų arba teritorinių vandenų, kurioje pagal tam tikras nustatytas sąlygas ribojami orlaivių skrydžiai (apribotoji zona), arba tokia oro erdvė virš valstybės sausumos plotų arba teritorinių vandenų, kurioje draudžiami orlaivių skrydžiai (draudžiamoji zona).

6. Oro erdvės struktūra– tam tikros apimties oro erdvė, skirta saugiam ir optimaliam orlaivio veikimui užtikrinti.

7. Oro erdvės naudojimas– būdas, kuriuo oro erdvėje vykdoma veikla.

8. Oro erdvės naudotojų atstovas– bet kuris juridinis asmuo arba subjektas, atstovaujantis vienos ar kelių oro navigacijos paslaugų kategorijų vartotojų interesams.

9. Aviacijos dažnių juosta– konkreti dažnių juosta, įtraukta į ITU Radijo ryšio reglamentų dažnių skyrimo lentelę, skirta bendrajam oro eismui.

10. Skrydžių valdymo sektorius– nustatytos apimties oro erdvė, už kurios skrydžių valdymą bet kuriuo metu atsako atitinkamas dispečeris (-iai).

11. Oro eismo paslaugų maršrutas– konkreti oro erdvės struktūros dalis, skirta nukreipti oro eismo srautams, būtiniems oro eismo paslaugoms teikti.

12. Civilinis ir karinis koordinavimas– civilinių ir karinių institucijų ir oro eismo valdymo elementų sąveika, būtina saugiam, efektyviam ir suderintam oro erdvės naudojimui užtikrinti.

13. Sąlyginis maršrutas– oro eismo paslaugų maršrutas, kurį naudoti planuojant skrydžius ir juo skristi galima tik nurodytomis sąlygomis.

14. Bendras sprendimų priėmimas– procesas, per kurį sprendimai priimami remiantis nuolatiniu bendravimu ir konsultacijomis su valstybėmis narėmis, veiklą vykdančiomis suinteresuotosiomis šalimis ir prireikus su kitais dalyviais.

15. Tinklo krizė– padėtis, kai dėl neįprastų ir nenumatytų aplinkybių neįmanoma teikti reikiamo lygio oro navigacijos paslaugas ir dėl to prarandama didelė tinklo pajėgumo dalis arba susidaro didelė tinklo pajėgumo ir poreikio neatitiktis, arba gerokai sutrinka informacijos srautas vienoje arba keliose tinklo dalyse.

16. Europos maršrutų tinklo gerinimo planas– tinklo valdytojo kartu su veiklą vykdančiomis suinteresuotosiomis šalimis parengtas planas, į kurį įtraukti veiklos vykdymo rezultatai, susiję su maršrutų tinklo kūrimu trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiais vadovaujantis tinklo strateginio plano pagrindiniais principais.

17. Laisvų maršrutų oro erdvė– tam tikra oro erdvė, kurioje naudotojai gali laisvai planuoti savo maršrutus nuo pakilimo iki nusileidimo punktų ir jiems nereikia dėl to kreiptis į oro eismo paslaugų maršrutų tinklą.

18. Dažnio paskyrimas– valstybės narės išduotas leidimas nustatytomis sąlygomis naudoti radijo dažnį arba radijo dažnių kanalą.

19. Poveikis tinklui– padėtis, susijusi su II priede nustatyta radijo dažnių funkcija, kai paskyrus radijo dažnį būtų pablogintas vieno ar daugiau paskirtų tinklo radijo dažnių naudojimas, jam būtų kliudoma ar jis būtų pertraukiamas, arba tai trukdytų optimaliam aviacijos dažnių juostų naudojimui pagal šį reglamentą;

20. Maršruto pasirinkimo galimybė– galimybė oro erdvės naudotojui pasirinkti daugiau negu vieną maršrutą, siūlomą oro eismo paslaugų maršrutų tinkle.

21. Trečiosios valstybės– ne ES valstybės narės, kurios yra Eurokontrolės narės arba yra sudariusios susitarimą su Sąjunga dėl bendro Europos dangaus įgyvendinimo, arba dalyvauja funkciniame oro erdvės bloke.

22. Tinklo valdytojas– įstaiga, įsteigta pagal Reglamento (EB) Nr. 551/2004 6 straipsnį užduotims, numatytoms tame straipsnyje ir šiame reglamente, atlikti.

23. Tinklo veiklos planas– tinklo valdytojo kartu su veiklą vykdančiomis suinteresuotosiomis šalimis parengtas planas, pagal kurį trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu organizuojama veikla vadovaujantis tinklo strateginio plano pagrindiniais principais. Europos maršrutų tinklo kūrimui skirta tinklo valdymo plano dalis apima Europos maršrutų tinklo gerinimo planą;

24. Tinklo strateginis planas– tinklo valdytojo kartu su valstybėmis narėmis ir veiklą vykdančiomis suinteresuotosiomis šalimis parengtas ir su Europos OEV pagrindiniu planu suderintas planas, kuriame apibrėžiami pagrindiniai tinklo veikimo principai ir ilgalaikė perspektyva.

25. Techninio aptarnavimo organizacija– organizacija, atsakinga už inžinerinių ir techninių paslaugų, reikalingų teikiant oro eismo, ryšių, navigacijos ar priežiūros paslaugas, teikimą.

26. Veiklos vykdymo reikalavimai– tinklui taikomi saugos, pajėgumo ir efektyvumo reikalavimai.

27. Veiklą vykdančios suinteresuotosios šalys– civiliai ir kariškiai oro erdvės naudotojai, civiliai ir kariškiai oro navigacijos paslaugų teikėjai, oro uosto operatoriai, oro uosto laiko tarpsnių koordinatoriai ir techninio aptarnavimo organizacijos, taip pat bet kurios kitos suinteresuotųjų šalių grupės, kurios laikomos tinkamomis atskiroms funkcijoms vykdyti.

28. Sektorių konfigūracija– schema, pagal kurią esami sektoriai jungiami taip, kad būtų sudarytos geriausios sąlygos veiklos vykdymo reikalavimams tenkinti ir oro erdvės prieinamumui užtikrinti.

29. Naudotojų reikalaujamas maršrutas– orlaivių operatorių pageidaujamas maršrutas, reikalingas jų poreikiams tenkinti, apie kurį jie paskelbia tada, kai skirstoma oro erdvė.

II SKYRIUS

TINKLO FUNKCIJŲ ORGANIZAVIMAS IR VALDYMAS

3 straipsnis

Tinklo valdytojo įsteigimas

1. Tam, kad būtų atliekamos Reglamento (EB) Nr. 551/2004 6 straipsnyje ir šio reglamento prieduose numatytoms funkcijoms vykdyti reikalingos užduotys, įsteigiama nešališka kompetentinga įstaiga – tinklo valdytojas.

2. Tinklo valdytojo kadencija sutampa su Reglamento (ES) Nr. 691/2010 7 straipsnio 1 dalyje numatytais veiklos rezultatų plano ataskaitiniais laikotarpiais. Jos trukmė pakankama, kad būtų įgyta patirties, kaip tinkamai vykdyti šias funkcijas. Kadencija ne trumpesnė kaip du ataskaitiniai laikotarpiai ir gali būti pratęsta.

3. Tinklo valdytojas skiriamas Komisijos sprendimu, kurį ji priima pasikonsultavusi su Bendro dangaus komitetu, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 549/2004 5 straipsnio 3 dalyje, ne vėliau kaip per tris mėnesius po šio reglamento priėmimo. Sprendime nurodytos paskyrimo sąlygos, įskaitant finansavimo ir pasitraukimo iš pareigų sąlygas. Kiekvieno 2 dalyje nurodyto ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Komisija įvertina, kaip laikomasi šių sąlygų.

4. Tinklo valdytojas atlieka šias funkcijas:

a)	kuria Europos maršrutų tinklą, kaip nustatyta I priede;

koordinuoja ribotus išteklius, visų pirma:

i)	bendrajam oro eismui naudojamų aviacijos dažnių juostų radijo dažnius, kaip nustatyta II priede;

ii)	SSR atsakiklių kodus, kaip nustatyta III priede.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 551/2004 6 straipsnio 3 dalį arba 4 dalies c punktą Komisija tinklo valdytojui gali pavesti atlikti ir kitas funkcijas.

5. Tinklo valdytojas taip pat atlieka Reglamento (EB) Nr. 551/2004 6 straipsnio 6 dalyje ir Reglamente (ES) Nr. 255/2010 nurodytą ATFM funkciją.

4 straipsnis

Tinklo valdytojo užduotys

1. Kad būtų vykdomos 3 straipsnyje išvardytos funkcijos, tinklo valdytojas atlieka toliau nurodytas užduotis, siekdamas nuolat gerinti bendrame Europos danguje vykdomas tinklo operacijas ir taip prisidėti prie Reglamente (ES) Nr. 691/2010 visai Europos Sąjungai nustatytų veiklos rezultatų tikslų, visų pirma:

a)	parengti, prižiūrėti ir įgyvendinti 5 straipsnyje nurodytą tinklo strateginį planą laikantis Reglamente (ES) Nr. 691/2010 ir Europos oro eismo valdymo pagrindiniame plane numatyto veiklos rezultatų plano ir atsižvelgiant į visus susijusius ICAO oro navigacijos planus;

b)	detalizuoti tinklo strateginį planą parengiant tinklo veiklos planą, kaip toliau nurodyta 6 straipsnyje, visų pirma siekiant visai Europos Sąjungai nustatytų veiklos rezultatų tikslų trejų–penkerių metų laikotarpiu, taip pat metinių, sezoninių, savaitinių ir kasdienių veiklos rezultatų tikslų;

c)	sukurti integruotą Europos maršrutų tinklą, nustatytą I priede;

d)	vykdyti centrinę funkciją koordinuoti radijo dažnių skyrimą, kaip reikalaujama Reglamento (EB) Nr. 551/2004 6 straipsnio 4 dalies b punkte ir nustatyta šio reglamento II priede;

e)	koordinuoti SSR atsakiklių kodų skyrimo proceso, nustatyto III priede, tobulinimą;

f)	organizuoti funkcijų valdymą ir vykdymą ir visų pirma vykdyti savo, kaip centrinės įstaigos, su ATFM susijusius įsipareigojimus;

g)	laikytis suderinto ir koordinuoto požiūrio į visą tinklo planavimą ir veikimą, įskaitant bendrų veiklos rezultatų stebėseną ir gerinimą;

h)	prisidėti prie tinklo krizių valdymo;

i)	padėti įvairioms veiklą vykdančioms suinteresuotosioms šalims vykdyti joms priskirtus įpareigojimus, susijusius su oro eismo valdymo (OEV) ir (arba) oro navigacijos paslaugų (ONP) sistemų ir procedūrų naudojimu vadovaujantis Europos oro eismo valdymo pagrindiniu planu;

j)	teikti pagalbą subjektams, kuriems patikėtas civilinės aviacijos avarijų ir incidentų tyrimas arba įvykių analizė, jei tie subjektai paprašė suteikti tokią pagalbą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 996/2010 (7);

k)	užtikrinti veiklos su kitais regionais ir trečiosiomis valstybėmis, kurios nedalyvauja tinklo valdytojo veikloje, koordinavimą.

2. Tinklo valdytojas padeda įgyvendinti veiklos rezultatų planą pagal Reglamentą (ES) Nr. 691/2010.

3. Kad galėtų atlikti užduotis, tinklo valdytojas užtikrina:

a)	kad būtų veikiančių priemonių, procesų ir nuoseklių duomenų ir kad jais būtų dalijamasi siekiant palengvinti bendro sprendimų priėmimo procesą tinklo lygmeniu, įskaitant, skrydžio plano apdorojimo ir duomenų valdymo sistemas, tačiau jomis neapsiribojant;

b)	pagalbą veiklą vykdančioms suinteresuotosioms šalims ir jų veiklos koordinavimą, taip pat pagalbą šioms suinteresuotosioms šalims taikant ir įgyvendinant planus ir susijusias tinklo priemones, priimtas bendro sprendimų priėmimo būdu;

c)	savo atsakomybės srityje – tinkamą veiklos koordinavimą, taip pat optimizavimą, sąveiką ir susiejimą;

d)	atitinkamų ICAO dokumentų, susijusių su tinklo funkcijomis, pakeitimų pasiūlymų koordinavimą;

e)	ataskaitų apie visų veiklos rezultatų aspektų, įskaitant ribotus išteklius, teikimą pagal 20 straipsnį;

f)	tinkamą bendradarbiavimą su kitų transporto rūšių veiklos vykdytojais.

4. Tinklo valdytojas vykdo Komisijos arba Agentūrai pateiktus ad-hoc prašymus suteikti informacijos, patarimų, atlikti analizę ar kitas panašias papildomas užduotis, susijusias su įvairiomis funkcijomis.

5 straipsnis

Tinklo strateginis planas

1. Numatydamas ilgalaikę perspektyvą, tinklo valdytojas parengia, prižiūri ir įgyvendina tinklo strateginį planą, kurį suderina su Reglamento (ES) Nr. 691/2010 7 straipsnio 1 dalyje numatytu ataskaitiniu laikotarpiu. Plane nurodomas kito ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatų planas ir tikslai ir pateikiama būsimų ataskaitinių laikotarpių apžvalga.

2. Tinklo strateginiame plane pateikiama V priede nustatyta informacija.

3. Tinklo strateginio plano tikslas – pasiekti Reglamente (ES) Nr. 691/2010 tinklo funkcijoms numatytus veiklos rezultatų tikslus.

4. Prireikus tinklo strateginis planas turi būti atnaujinamas.

6 straipsnis

Tinklo veiklos planas

1. Tam, kad tinklo strateginis planas būtų įgyvendintas veiklos lygmeniu, tinklo valdytojas parengia išsamų tinklo veiklos planą.

2. Tinklo veiklos plane pateikiama V priede nustatyta informacija.

3. Tinklo veiklos plane visų pirma nustatomos priemonės visai Europos Sąjungai Reglamente (ES) Nr. 691/2010 numatytų veiklos rezultatų tikslams pasiekti trejų–penkerių metų laikotarpiu, taip pat metinių, sezoninių, savaitinių ir kasdienių veiklos rezultatų tikslų.

4. Į tinklo veiklos planą įtraukiami kariniai poreikiai, jei valstybės narės juos nurodė.

5. Į tinklo veiklos planą įtraukiamas Europos maršrutų tinklo gerinimo planas, ir radijo dažnių ir SSR atsakiklių kodų atitikmenys.

6. Tinklo veiklos plane nustatomi veiklos suvaržymai bei probleminės sritys, pateikiamos gerinimo priemonės, padėties ištaisymo ar poveikio mažinimo sprendimai.

7. Oro navigacijos paslaugų teikėjai, funkciniai oro erdvės blokai ir oro uostų operatoriai užtikrina, kad jų veiklos planai būtų suderinti su tinklo veiklos planu. Tinklo valdytojas užtikrina tinklo veiklos plano nuoseklumą.

8. Tinklo veiklos planas reguliariai atnaujinamas atsižvelgiant į visus svarbius pokyčius, susijusius su tinklo funkcijų poreikiais ir reikalavimais.

7 straipsnis

Tinklo valdytojo kompetencijos sritys

1. Nepažeisdamas valstybių narių įsipareigojimų, tinklo valdytojas vykdydamas savo užduotis pagal bendro sprendimų priėmimo procesą priima individualias priemones. Šalys, kurioms skirtos tos priemonės, jas įgyvendina.

2. Jeigu dėl valstybių narių įsipareigojimų negalima priimti tokių individualių priemonių, tinklo valdytojas kreipiasi į Komisiją ir perduoda klausimą tolesniam svarstymui.

3. Tinklo valdytojas taip pat rekomenduoja priemones kitais klausimais, reikalingais tinklo veiklos rezultatams užtikrinti.

4. Tinklo valdytojas savo atsakomybės srityje imasi priemonių, skirtų užtikrinti, kad būtų pasiekti visai Europos Sąjungai nustatyti veiklos rezultatų tikslai, nurodyti Reglamento (ES) Nr. 691/2010 9 straipsnyje.

5. Tinklo valdytojas renka, konsoliduoja ir analizuoja visus svarbius I – VI prieduose nurodytus duomenis. Šiuos duomenis jis teikia Komisijai, Agentūrai arba Reglamente (ES) Nr. 691/2010 numatytai Veiklos rezultatų vertinimo įstaigai, šioms to paprašius.

8 straipsnis

Santykiai su veiklą vykdančiomis suinteresuotosiomis šalimis

1. Kad galėtų atlikti užduotis stebėti ir gerinti bendrus tinklo veiklos rezultatus, tinklo valdytojas sudaro tinkamus 15 straipsnyje numatytus darbinius susitarimus su veiklą vykdančiomis suinteresuotosiomis šalimis.

2. Veiklą vykdančios suinteresuotosios šalys užtikrina, kad vietos arba funkcinių oro erdvės blokų lygmenimis įgyvendintos priemonės būtų suderinamos su priemonėmis, priimtomis tinklo lygmeniu taikant bendro sprendimų priėmimo procesą.

3. Veiklą vykdančios suinteresuotosios šalys tinklo valdytojui pateikia I–VI prieduose išvardytus atitinkamus duomenis laikydamosi terminų, taip pat reikalavimų dėl išsamumo ar tikslumo, dėl kurių susitarta su tinklo valdytoju.

4. Veiklą vykdančios suinteresuotosios šalys, kurioms taikomos tinklo valdytojo pagal 7 straipsnio 1 dalį priimtos individualios priemonės, gali prašyti peržiūrėti tokias priemones per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo. Tai, kad pateiktas prašymas peržiūrėti, nesustabdo individualių priemonių vykdymo.

5. Tinklo valdytojas tokias priemones patvirtina arba pakeičia per penkias darbo dienas arba, tinklo krizės atveju, per 48 valandas.

9 straipsnis

Santykiai su valstybėmis narėmis

1. Atlikdamas savo užduotis tinklo valdytojas tinkamai atsižvelgia į valstybių narių įsipareigojimus.

2. Valstybės narės informuoja tinklo valdytoją, jei dėl jų suverenių teisių ir įsipareigojimų negalima priimti individualių priemonių pagal 7 straipsnio 1 dalį.

3. Tais atvejais, kai valstybės narės sprendžia su tinklo funkcijomis susijusius veiklos klausimus, jos dalyvauja bendro sprendimų priėmimo procese ir nacionaliniu lygmeniu siekia per šį procesą sutartų rezultatų.

10 straipsnis

Santykiai su funkciniais oro erdvės blokais

1. Valstybės narės užtikrina glaudų funkcinių oro erdvės blokų ir tinklo valdytojo bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą, kaip antai, strateginio planavimo lygmeniu ir sprendžiant taktinio kasdienių srautų ir pajėgumo valdymo klausimus.

2. Tam, kad būtų palengvintas funkcinių oro erdvės blokų veiklos susiejimas, tinklo valdytojas, glaudžiai bendradarbiaudamas su visais funkciniais oro erdvės blokais, parengia suderintus procesus, procedūras ir sąsajas, įskaitant su tinklo valdytojo veikla susijusių aspektų pakeitimus.

3. Valstybės narės, bendradarbiaujančios funkciniame oro erdvės bloke, užtikrina, kad tinklo funkcijų klausimais būtų formuojamas bendras požiūris.

4. Oro navigacijos paslaugų teikėjai, bendradarbiaujantys funkciniame oro erdvės bloke, užtikrina, kad su tinklo funkcijomis susijusiais veiklos klausimais būtų formuojamas bendras požiūris.

5. Prieš sudarydamos funkcinį oro erdvės bloką, valstybės narės ir oro navigacijos paslaugų teikėjai bendradarbiauja, kad būtų suformuotas bendras požiūris dėl su tinklo valdytojo veikla susijusių aspektų.

11 straipsnis

Civilinis ir karinis bendradarbiavimas

1. Tinklo valdytojas užtikrina, kad būtų sudaryti tinkami susitarimai, kuriuose būtų numatytas ir remiamas veiksmų koordinavimas su nacionalinėmis karinėmis institucijomis.

2. Valstybės narės užtikrina, kad karinės institucijos tinkamai dalyvautų visoje veikloje, susijusioje su tinklo funkcijomis.

3. Valstybės narės užtikrina, kad karinių oro navigacijos paslaugų teikėjai ir kariniai oro erdvės naudotojai būtų tinkamai atstovaujami visose tinklo valdytojo sudarytose darbo ir konsultavimo susitarimų grupėse.

4. Europos maršrutų tinklo kūrimo funkcija vykdoma nepažeidžiant oro erdvės apimties rezervavimo ar apribojimų išskirtiniam arba specialiam valstybių narių naudojimui. Tinklo valdytojas skatina ir koordinuoja sąlyginių maršrutų prieinamumą tose zonose pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2150/2005 (8).

12 straipsnis

Tinklo funkcijoms taikomi bendrieji reikalavimai

Tinklo valdytojas užtikrina, kad būtų vykdomi tinklo funkcijoms taikomi bendrieji reikalavimai, nustatyti VI priede. Tie reikalavimai taikomi nuo paskyrimo sprendimo priėmimo dienos ir tinklo valdytojas jų imasi laikytis per dvylika mėnesių nuo tos dienos.

III SKYRIUS

TINKLO FUNKCIJŲ VALDYMAS

13 straipsnis

Bendras sprendimų priėmimas

1. Tinklo funkcijos valdomos bendro sprendimų priėmimo būdu.

2. Bendras sprendimų priėmimas apima:

a)	14 straipsnyje numatytas konsultacijas;

b)	15 straipsnyje numatytus išsamius darbinius susitarimus ir veiklos procesus.

3. Tam, kad būtų priimamos su tinklo funkcijų valdymu susijusios priemonės ir vykdoma tų funkcijų veiklos rezultatų stebėsena, tinklo valdytojas įsteigia 16 straipsnyje numatytą tinklo valdybą.

4. Jeigu tinklo valdytojas nustato, kad jo veiksmams kliudo viena ar kelios šalys, tuos klausimus jis perduoda spręsti tinklo valdybai.

14 straipsnis

Konsultacijų procesas

1. Nustatomas procesas, pagal kurį valstybės narės ir veiklą vykdančios suinteresuotosios šalys galėtų tinkamai ir reguliariai konsultuotis.

2. Konsultuojamasi dėl 15 straipsnyje numatytų išsamių darbinių susitarimų, tinklo strateginio plano, tinklo veiklos plano, dėl pažangos, padarytos įgyvendinant planus, taip pat dėl Komisijai teiktinų ataskaitų ir prireikus su veikla susijusiais klausimais.

3. Konsultacijų procesas gali skirtis priklausomai nuo atskirų tinklo funkcijų pobūdžio. Siekiant užtikrinti galimybę spręsti su reguliavimu susijusius klausimus, prireikus turi dalyvauti valstybės narės.

4. Jeigu suinteresuotosios šalys nepatenkintos konsultacijų rezultatais, klausimas iš pradžių perduodamas spręsti atitinkamai konsultavimo susitarimų grupei atskirų tinklo funkcijų lygmeniu. Nepavykus išspręsti atskirų tinklo funkcijų lygmeniu, klausimas perduodamas spręsti tinklo valdybai.

15 straipsnis

Išsamūs darbiniai susitarimai ir veiklos procesai

1. Tinklo valdytojas parengia išsamius darbinius susitarimus ir veiklos procesus, kurie apima planavimo ir veiklos aspektus, visų pirma atsižvelgdamas į atskirų tinklo funkcijų specifiškumą ir reikalavimus, kaip nurodyta I–VI prieduose.

2. Tinklo valdytojas užtikrina, kad išsamiuose darbiniuose susitarimuose ir veiklos procesuose būtų taisyklės dėl atitinkamų suinteresuotųjų šalių informavimo.

3. Šiuose išsamiuose darbiniuose susitarimuose ir veiklos procesuose turi būti atsižvelgta į tai, kad paslaugų teikimo ir reguliavimo klausimai yra atskirti, ir užtikrinama, kad prireikus juose dalyvautų valstybės narės.

16 straipsnis

Tinklo valdyba

1. Tinklo valdyba:

a)	tvirtina tinklo strateginį planą prieš jį priimant pagal Reglamento (EB) Nr. 549/2004 5 straipsnio 3 dalį;

b)	tvirtina trejų–penkerių metų ir metinius tinklo veiklos planus;

c)	gavusi teigiamą Bendro dangaus komiteto nuomonę, tvirtina bendro sprendimo priėmimo, konsultavimosi ir išsamių darbinių susitarimų bei veiklos procesus, reikalingus tinklo funkcijoms vykdyti;

d)	gavusi teigiamą Bendro dangaus komiteto nuomonę, tvirtina 18 straipsnio 4 dalyje numatyto Europos aviacijos krizių koordinavimo padalinio darbo tvarkos taisykles;

e)	stebi pažangą, padarytą įgyvendinant planus, ir nagrinėja galimus nukrypimus nuo pradinių planų;

f)	stebi konsultacijų su veiklą vykdančiomis suinteresuotosiomis šalimis procesą;

g)	stebi veiklą, susijusią su tinklo funkcijų valdymu;

h)	stebi tinklo valdytojo veiklą, susijusią su tinklo krizėmis;

i)	tvirtina 20 straipsnyje nurodytą metinę ataskaitą. Ši ataskaita apima tinklo strateginio plano ir tinklo veiklos plano įgyvendinimą, tačiau tuo neapsiribojama;

j)	sprendžia klausimus, kurių nepavyko išspręsti atskirų tinklo funkcijų lygmeniu;

k)	vertina, ar tinklo valdytojas turi reikiamų sugebėjimų, išteklių ir yra nešališkas, kad galėtų savarankiškai atlikti jam paskirtas užduotis, įskaitant saugumo užduotis, atsakomybę ir nepaprastosios padėties atveju taikomas priemones;

l)	gavusi teigiamą Bendro dangaus komiteto nuomonę, tvirtina tinklo valdytojo metinį biudžetą;

m)	gavusi teigiamą Bendro dangaus komiteto nuomonę, tvirtina savo darbo tvarkos taisykles;

n)	sprendžia kitus klausimus, kurie, jos manymu, yra svarbūs.

2. Balsavimo teisę turintys tinklo valdybos nariai:

a)	po vieną oro navigacijos paslaugų teikėjų atstovą iš kiekvieno sudaryto ar sudaromo funkcinio oro erdvės bloko; oro navigacijos paslaugų teikėjai iš viso turi keturis balsus;

b)	keturi civilių oro erdvės naudotojų komerciniais ir nekomerciniais tikslais atstovai;

c)	du oro uosto operatorių atstovai;

d)	du karinių oro navigacijos paslaugų teikėjų ir kariškių oro erdvės naudotojų atstovai.

3. Kiti tinklo valdybos nariai:

a)	pirmininkas, dėl jo techninės kompetencijos ir patirties paskirtas Komisijos siūlymu, kuris pagrįstas visų pirma balsavimo teisę turinčių tinklo valdybos narių pasiūlymais, gavus teigiamą Bendro dangaus komiteto nuomonę;

b)	vienas Komisijos atstovas;

c)	vienas Eurokontrolės atstovas;

d)	vienas tinklo valdytojo atstovas.

4. Kiekvienas narys turi pakaitinį narį.

5. Balsavimo teisę turintys tinklo valdybos nariai paskiriami jų organizacijų siūlymu, gavus teigiamą Bendro dangaus komiteto nuomonę.

6. Komisija patarėjais gali paskirti nepriklausomus ir pripažintus ekspertus, kurie veikia savarankiškai ir atstovauja įvairias disciplinas, apimančias esminius tinklo funkcijų aspektus. Tuo tikslu tinklo valdytojo veikloje dalyvaujančios valstybės gali siūlyti kandidatus.

7. 3 dalies a, b ir c punktuose išvardyti nariai turi teisę atmesti pasiūlymus, kurie daro poveikį:

a)	valstybių narių suverenumui ir įsipareigojimams, ypač susijusiems su viešąja tvarka, visuomenės saugumu ir gynybos reikalais, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 549/2004 13 straipsnyje;

b)	tinklo valdybos veiklos suderinamumui su šio reglamento tikslais ir uždaviniais;

c)	tinklo valdybos nešališkumui ir sąžiningumui.

8. 1 dalyje nurodytus dokumentus tinklo valdyba priima balsavimo teisę turinčių narių paprasta balsų dauguma.

9. Jeigu nepavyksta susitarti dėl tinklui itin svarbių klausimų, tinklo valdyba perduoda tą klausimą Komisijai, kad ši imtųsi tolesnių veiksmų. Komisija informuoja Bendro dangaus komitetą.

17 straipsnis

Bendro dangaus komiteto vaidmuo

1. Tinklo valdytojas Komisijai perduoda su reguliavimu susijusius klausimus. Komisija apie tuos klausimus informuoja Bendro dangaus komitetą.

2. Bendro dangaus komitetas pareiškia savo nuomonę dėl:

a)	tinklo valdytojo kandidatūros;

b)	tinklo valdybos pirmininko paskyrimo;

c)	balsavimo teisę turinčių tinklo valdybos narių paskyrimo;

d)	tinklo valdybos darbo tvarkos taisyklių;

e)	tinklo strateginio plano, ypač šio plano tikslų pradiniame jo rengimo etape;

f)	tinklo valdytojui skirto metinio biudžeto;

g)	Europos aviacijos krizių koordinavimo padalinio darbo tvarkos taisyklių;

h)	bendro sprendimo priėmimo, konsultavimosi ir išsamių darbinių susitarimų bei veiklos procesų, reikalingų tinklo funkcijoms vykdyti.

3. Bendro dangaus komitetas gali patarti Komisijai tais atvejais, kai tinklo valdyba negali susitarti dėl tinklui itin svarbių klausimų.

IV SKYRIUS

TINKLO KRIZIŲ VALDYMAS

18 straipsnis

Europos aviacijos krizių koordinavimo padalinio įsteigimas

1. Valdyti tinklo krizes padeda įsteigtas Europos aviacijos krizių koordinavimo padalinys.

2. Nuolatiniai Europos aviacijos krizių koordinavimo padalinio nariai – vienas Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atstovas, vienas Komisijos atstovas, vienas Agentūros atstovas, vienas Eurokontrolės atstovas, vienas kariuomenės atstovas, vienas oro navigacijos paslaugų teikėjų atstovas, vienas oro uostų atstovas ir vienas oro erdvės naudotojų atstovas.

3. Europos aviacijos krizių koordinavimo padalinio sudėtį atskirais atvejais gali papildyti ekspertai, priklausomai nuo konkrečios krizės pobūdžio.

4. Europos aviacijos krizių koordinavimo padalinys parengia savo darbo tvarkos taisykles, kurias priima Tinklo valdyba.

5. Tinklo valdytojas skiria lėšas, reikalingas Europos aviacijos krizių koordinavimo padaliniui įsteigti ir veikti.

19 straipsnis

Tinklo valdytojo ir Europos aviacijos krizių koordinavimo padalinio atsakomybė

1. Tinklo valdytojas, veikdamas kartu su Europos aviacijos krizių koordinavimo padalinio nariais, atsako už Europos aviacijos krizių koordinavimo padalinio veiklos pradžią ir jos nutraukimą.

2. Tinklo valdytojas kartu su Europos aviacijos krizių koordinavimo padaliniu atsako už:

a)	reagavimo į tinklo krizę valdymo koordinavimą vadovaujantis Europos aviacijos krizių koordinavimo padalinio darbo tvarkos taisyklėmis ir glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis struktūromis valstybėse narėse;

b)	pagalbą aktyvinant ir koordinuojant nepaprastosios padėties planų vykdymą valstybių narių lygmeniu;

tinklo lygmeniu taikomų poveikio mažinimo priemonių tobulinimą siekiant užtikrinti, kad būtų laiku sureaguota į tokią tinklo krizės padėtį, apsaugotas tinklas ir užtikrintas nuolatinis ir saugus jo veikimas. Šiuo tikslu tinklo valdytojas:

i)	24 valandas per parą stebi, ar nekyla tinklo krizė;

ii)	skleidžia tikslius ir nuoseklius duomenis, kad sprendimų priėmimo procesuose būtų galima taikyti rizikos valdymo principus ir procesus, ir taip užtikrina efektyvų informacijos valdymą ir perdavimą laiku;

iii)	padeda organizuotai rinkti ir centralizuotai saugoti tuos duomenis;

d)	tai, kad prireikus Komisijai, Agentūrai arba valstybėms narėms būtų nurodytos papildomos galimybės, kaip padėti mažinti krizės poveikį, įskaitant veikimą kartu su kitų transporto rūšių veiklos vykdytojais, kurie gali nustatyti ir įgyvendinti įvairiarūšio transporto sprendimus;

e)	stebėseną ir ataskaitų apie tinklo atkūrimą ir jo tvarumą teikimą.

V SKYRIUS

STEBĖSENA, ATASKAITŲ TEIKIMAS IR PRIEŽIŪRA

20 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1. Tinklo valdytojas sukuria nuolatinės toliau išvardytų aspektų stebėsenos procesą:

a)	tinklo veiklos rezultatų;

b)	priemonių, kurių buvo imtasi, ir veiklą vykdančių suinteresuotųjų šalių ir valstybių pasiektų veiklos rezultatų;

c)	kiekvienos iš šiame reglamente nurodytų funkcijų veiksmingumo ir efektyvumo.

2. Vykdant nuolatinę stebėseną nustatomi bet kokie galimi nukrypimai nuo tinklo strateginio plano ir tinklo veiklos planų. Veiklą vykdančios suinteresuotosios šalys padeda tinklo valdytojui vykdyti šią užduotį atlikdamos tam tikras užduotis, įskaitant duomenų teikimą, tačiau tuo neapsiribodamos.

3. Tinklo valdytojas Komisijai ir Agentūrai pateikia metinę atskaitą apie priemones, kurių ėmėsi siekdamas atlikti jam paskirtas užduotis. Ataskaitoje turi būti aptariamos atskiros tinklo funkcijos ir bendra tinklo padėtis ir ji turi būti glaudžiai susijusi su tinklo strateginio plano ir tinklo veiklos plano turiniu. Komisija informuoja Bendro dangaus komitetą.

21 straipsnis

Tinklo valdytojo priežiūra

Komisija, kuriai Agentūra padeda su saugumu susijusiais klausimais, užtikrina tinklo valdytojo priežiūrą ir visų pirma prižiūri, kaip jis laikosi šiame reglamente ir kituose Sąjungos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Komisija ataskaitas Bendro dangaus komitetui pateikia kasmet arba tada, kai jis to jos paprašo.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

22 straipsnis

Santykiai su trečiosiomis valstybėmis

Trečiosios valstybės kartu su savo veiklą vykdančiomis suinteresuotosiomis šalimis gali dalyvauti tinklo valdytojo veikloje.

23 straipsnis

Tinklo valdytojo veiklos finansavimas

Valstybės narės imasi reikiamų priemonių tinklo valdytojui patikėtų tinklo funkcijų finansavimui užtikrinti atsižvelgiant į oro navigacijos mokesčius. Tinklo valdytojas savo sąnaudas nustato vadovaudamasis skaidrumo principu.

24 straipsnis

Atsakomybė

Tinklo valdytojas sudaro susitarimus, kuriais būtų apdrausta atsakomybė, susijusi su jam pavestų užduočių atlikimu. Draudimo metodas atitinka galimus nuostolius ir žalą, atsižvelgiant į tinklo valdytojo teisinį statusą ir į jam prieinamą komercinio draudimo lygį.

25 straipsnis

Peržiūra

Komisija ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 31 d., ir nuo tada reguliariai, peržiūri, kaip efektyviai buvo vykdomos tinklo funkcijos, ypač atsižvelgdama į Reglamento (ES) Nr. 691/2010 numatytus veiklos rezultatų plano ataskaitinius laikotarpius.

26 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 691/2010 pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 691/2010 iš dalies keičiamas taip:

3 straipsnio 3 dalyje pridedamas toks m punktas:

„m)	įvertinti tinklo valdytojo veiklos rodiklių planą, įskaitant tai, ar jis atitinka visai Europos Sąjungai nustatytus veiklos rezultatų tikslus.“;

įterpiamas šis 5a straipsnis:

„5a straipsnis

Tinklo valdytojas

1. Tinklo valdytojas, įsteigtas pagal Reglamento (ES) Nr. 677/2011 (9) 3 straipsnį, atlieka šias su veiklos rezultatų planu susijusias užduotis:

padėti Komisijai, reikšmingai prisidedant prie visai Europos Sąjungai taikomų veiklos rezultatų tikslų rengimo prieš ataskaitinius laikotarpius ir vykdant stebėseną atskaitiniu laikotarpiu. Visų pirma tinklo valdytojas atkreipia Komisijos dėmesį į bet kokį reikšmingą ir nuolatinio pobūdžio veiklos rezultatų pablogėjimą;

b)	pagal 20 straipsnio 5 dalį suteikti Komisijai galimybę naudotis visais IV priede išvardytais duomenimis;

c)	padėti valstybėms narėms ir oro navigacijos paslaugų teikėjams ataskaitiniais laikotarpiais pasiekti veiklos rezultatų tikslą;

tobulinti veiklos rezultatų planą, kuris bus priimtas kaip tinklo strategijos plano dalis prieš prasidedant kiekvienam ataskaitiniam laikotarpiui. Šis veiklos rezultatų planas yra viešas ir jame pateikiami:

i)	aplinkosaugos rezultatai, kurie turi būti suderinami su visai Europos Sąjungai visą ataskaitinį laikotarpį taikomu veiklos rezultatų tikslu, nurodant metines vertes, kurios naudojamos stebėsenos tikslais;

ii)	kitų pagrindinių sričių veiklos rezultatai, kurie turi būti suderinami su visai Europos Sąjungai visą ataskaitinį laikotarpį taikomais veiklos rezultatų tikslais, nurodant metines vertes, kurios naudojamos stebėsenos tikslais;

iii)	veiksmų, kuriais planuojama pasiekti tikslus, aprašymas;

iv)	prireikus, arba Komisijai nusprendus, papildomi pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai ir tikslai.

17 straipsnyje įterpiama 2a dalis:

„2a. Komisija stebi, kaip įgyvendinamas tinklo valdytojo veiklos rezultatų planas. Jei per atskaitinį laikotarpį tikslai nepasiekiami, Komisija taiko atitinkamas taisomąsias priemones, nurodytas veiklos rezultatų plane. Tuo tikslu taikomos veiklos rezultatų plano metinės vertės.“;

III priedo 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3. Aplinkosauga

Maršrutų planavimas– pirmąjį atskaitinį laikotarpį netaikoma. Antrąjį ataskaitinį laikotarpį – pagal veiklos rezultatų planą naudojamo maršrutų planavimo proceso ir jo suderinamumo su tinklo valdytojo sukurtu Europos maršrutų tinklo gerinimo plano rengimo procesu įvertinimas.

4. Pajėgumas

Užlaikymo lygis– numatomo maršrutinės ATFM užlaikymo lygio, taikomo veiklos rezultatų planuose, palyginimas su atskaitine verte, gauta per Eurokontrolės vykdomą pajėgumo planavimo procesą ir nurodyta tinklo valdytojo tinklo veiklos plane.“

27 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtąją dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. liepos 7 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 96, 2004 3 31, p. 1.

(2) OL L 96, 2004 3 31, p. 20.

(3) OL L 108, 2002 4 24, p. 1.

(4) OL L 80, 2010 3 26, p. 10.

(5) OL L 14, 1993 1 22, p. 1.

(6) OL L 201, 2010 8 3, p. 1.

(7) OL L 295, 2010 11 12, p. 35.

(8) OL L 342, 2005 12 24, p. 20.

(9) OL L 185, 2011 7 15, p. 1.“;

I PRIEDAS

EUROPOS MARŠRUTŲ TINKLO KŪRIMO (EMTK) FUNKCIJA

A DALIS

Tikslas

EMTK funkcijos vykdytojas:

a)	siekdamas užtikrinti saugų ir efektyvų oro eismą, sudaro Europos maršrutų tinklo gerinimo planą, tinkamai atsižvelgdamas į poveikį aplinkai;

sudarydamas Europos maršrutų tinklo gerinimo planą palengvina oro erdvės struktūros plėtrą užtikrindamas reikiamą saugos, pajėgumo, lankstumo, reagavimo, aplinkosauginio veiksmingumo ir nenutrūkstamo operatyvių oro navigacijos paslaugų teikimo lygį, tinkamai atsižvelgdamas į saugumo ir gynybos poreikius;

c)	užtikrina Europos maršrutų tinklo junglumą ir sąveiką ICAO EUR regione ir su gretimais ICAO regionais.

2.	Europos maršrutų tinklo gerinimo planas rengiamas taikant bendro sprendimų priėmimo procesą. Europos maršrutų tinklo gerinimo planas sudaro su EMTK susijusią tinklo veiklos plano dalį ir jame pateikiamos išsamios tinklo strateginio plano EMTK dalies įgyvendinimo taisyklės.

3.	Valstybės narės išliks atsakingos už jų atsakomybės sričiai priklausančios oro erdvės struktūros išsamų parengimą, patvirtinimą ir nustatymą.

B DALIS

Planavimo principai

Nepažeisdami valstybių narių oro erdvės suverenumo ir atsižvelgdami į jų reikalavimus, susijusius su viešąja tvarka, visuomenės saugumu ir gynybos reikalais, tinklo valdytojas, valstybės narės, trečiosios valstybės, oro erdvės naudotojai, funkciniai oro erdvės blokai ir oro navigacijos paslaugų teikėjai (kaip funkcinių oro erdvės blokų dalis arba individualiai), taikydami bendro sprendimų priėmimo procesą, parengia Europos maršrutų tinklo gerinimo planą, atsižvelgdami į šiame priede nustatytus oro erdvės suskirstymo principus. Europos maršrutų tinklo gerinimo planas atitinka veiklos rezultatų plane nustatytus tinklo valdytojo veiklos rezultatų tikslus.

Bendro sprendimų priėmimo procesas vykdomas remiantis tinkamais nuolatiniais išsamiais darbiniais susitarimais, kuriuos tinklo valdytojas, dalyvaujant visoms suinteresuotosioms šalims, sudaro ekspertų lygiu. Konsultavimo susitarimų grupės organizuojamos Europos maršrutų tinklo kūrimo funkcijos poreikius atitinkančiu periodiškumu.

Siekiant užtikrinti tinkamą junglumą rengiant Europos maršrutų tinklo gerinimo planą, tinklo valdytojas ir valstybės narės pagal 22 straipsnį į bendro sprendimų priėmimo procesą įtraukia trečiąsias valstybes. Užtikrinamas tinkamas tinklo valdytojo ir pagal jo išsamius darbinius susitarimus suburtų ekspertų grupių, susijusių su Europos maršrutų tinklo gerinimo plano rengimu, taip pat susijusių ICAO ekspertų grupių, suburtų pagal darbinius susitarimus dėl maršrutų tinklo sąsajų gerinimo, bendradarbiavimas.

4.	Europos maršrutų tinklo gerinimo planas yra kintamas planas, į kurį įtraukiami visi elementai, reikalingi siekiant užtikrinti, kad būtų kuriama bendra Europos oro erdvė, atitinkanti taikomus veiklos rezultatų tikslus.

Plane pateikiami:

a)	bendri bendrieji principai ir oro erdvės suskirstymo techninės specifikacijos;

b)	su oro erdve susiję kariniai reikalavimai;

c)	sutartas Europos maršrutų tinklas ir, jei įmanoma, laisvų maršrutų oro erdvės struktūra, sudaryta taip, kad atitiktų visų naudotojų reikalavimus, atsižvelgiant į visus oro erdvės pakeitimų projektus;

d)	maršrutų tinklas ir laisvų maršrutų oro erdvės naudojimo taisyklės ir prieinamumas;

e)	nurodymai dėl rekomenduojamo skrydžių valdymo suskirstymo į sektorius, palaikant kuriamą oro eismo paslaugų oro erdvės struktūrą, kurią turės sukurti, nustatyti ir įgyvendinti valstybės narės;

f)	oro erdvės valdymo gairės;

g)	išsamus plėtojimo tvarkaraštis;

h)	tinklo veiklos plane nustatytas bendro skelbimo ir įgyvendinimo ciklo kalendorius;

i)	esamos ir numatomos tinklo padėties apžvalga, įskaitant veiklos rezultatus, numatomus remiantis esamu ir sutartu planais.

6.	Tinklo valdytojas užtikrina, kad vykdant visų rūšių veiklą būtų sudaryti tinkami susitarimai, užtikrinantys civilinio ir (arba) karinio koordinavimo galimybę bendro sprendimų priėmimo procese.

Tinklo valdytojas, valstybės narės, funkciniai oro erdvės blokai ir oro navigacijos paslaugų teikėjai (kaip funkcinių oro erdvės blokų dalis ar individualiai) užtikrina nuoseklų oro erdvės suskirstymo projektų, sutartų taikant bendro sprendimų priėmimo procesą, įtraukimą į Europos maršrutų tinklo gerinimo planą.

Valstybės narės ir funkciniai oro erdvės blokai, prieš įgyvendindami nacionalinius ir funkcinių oro erdvės blokų oro erdvės suskirstymo projektus, užtikrina, kad tie projektai būtų suderinami su Europos maršrutų tinklo gerinimo planu, jį atitiktų ir būtų derinami su valstybėmis, kurioms tai turės poveikį, ir tinklo valdytoju.

Duomenys, susiję su projektų pakeitimais, kuriuos atliekant būtina patikrinti suderinamumą ir kuriuos būtina pateikti tinklo valdytojui (sąrašas nebaigtinis):

a)	maršrutų išdėstymo pakeitimai;

b)	maršrutų krypties pakeitimai;

c)	maršrutų paskirties pakeitimai;

d)	laisvų maršrutų oro erdvės aprašymas, įskaitant susijusias naudojimo taisykles;

e)	maršrutų naudojimo taisyklės ir prieinamumas;

f)	vertikalios arba horizontalios sektoriaus ribos pakeitimai;

g)	svarbių taškų pridėjimas arba pašalinimas;

h)	tarpvalstybinės oro erdvės naudojimo pakeitimai;

i)	svarbių taškų koordinačių pakeitimai;

j)	pakeitimai, turintys poveikį duomenų perdavimui;

k)	pakeitimai, turintys poveikį oro navigacijos informacijos leidiniuose skelbiamiems duomenims;

l)	su oro erdvės suskirstymo ir naudojimo susitarimų dokumentais susiję pakeitimai.

10.

Tinklo valdytojas ir valstybės narės, atsižvelgdami į šį priedą taikydami bendro sprendimų priėmimo procesą, parengia bendrus pasiūlymus iš dalies pakeisti atitinkamus ICAO dokumentus. Visų pirma pasiūlymus iš dalies keisti su oro eismo paslaugų maršrutais virš atviros jūros susijusius ICAO dokumentus valstybės narės teikia pagal taikomą ICAO derinimo tvarką.

11.

Tinklo valdytojas, valstybės narės, oro erdvės naudotojai, oro uostų operatoriai, funkciniai oro erdvės blokai ir oro navigacijos paslaugų teikėjai (kaip funkcinių oro erdvės blokų dalis ar individualiai), taikydami bendro sprendimų priėmimo procesą, nuolat peržiūri Europos maršrutų tinklo gerinimo planą, kad būtų atsižvelgta į naujus ar kintančius su oro erdve susijusius poreikius. Bus užtikrinamas nuolatinis derinimas su karinėmis institucijomis.

C DALIS

Oro erdvės suskirstymo principai

Pagal bendro sprendimų priėmimo procesą rengdami Europos maršrutų tinklo gerinimo planą, tinklo valdytojas, valstybės narės, trečiosios valstybės, funkciniai oro erdvės blokai ir oro navigacijos paslaugų teikėjai (kaip funkcinių oro erdvės blokų dalis ar individualiai) laikosi šių oro erdvės suskirstymo principų:

a)	nustatant oro erdvės struktūrą ir ją konfigūruojant remiamasi su veiklos vykdymo reikalavimais, o ne valstybių sienomis ar funkcinių oro erdvės blokų arba skrydžių informacijos regionų (SIR) ribomis, ir nebūtinai laikomasi apribojimų, susijusių su viršutinės ir apatinės oro erdvės atskyrimo lygiu;

b)	oro erdvės struktūros kūrimas yra skaidrus procesas, kuriame parodomi padaryti sprendimai ir jų pagrindimas atsižvelgiant į visų naudotojų reikalavimus, derinant juos su saugos, pajėgumo, aplinkosaugos aspektais ir tinkamai atsižvelgiant į karinius ir nacionalinio saugumo poreikius;

c)	siekiant patenkinti pagrindinių eismo srautų ir oro uostų poreikį, rengiant Europos maršrutų tinklo gerinimo planą kaip pradiniai duomenys naudojami esamas ir numatomas eismo poreikis tinklo ir vietos lygmeniu ir veiklos rezultatų tikslai;

d)	užtikrinamas vertikalus ir horizontalus junglumas, įskaitant terminalų oro erdvę ir sąsajų oro erdvės struktūrą;

e)	galimybė vykdyti maršrutinius skrydžius naudotojų reikalaujamais maršrutais ir taikant reikalaujamą skrydžio profilį ar kuo mažiau nukrypstant nuo tų maršrutų ir tų profilių skrydžio etapu;

f)	visi oro erdvės struktūros pasiūlymai, įskaitant laisvų maršrutų oro erdvę, kelių maršrutų galimybes ir sąlyginius maršrutus, gauti iš suinteresuotųjų šalių, turinčių veiklos vykdymo reikalavimų toje srityje, priimami vertinti ir galbūt bus panaudoti;

oro erdvės struktūros kūrimas, įskaitant laisvų maršrutų oro erdvę ir skrydžių valdymo sektorius, vykdomas atsižvelgiant į esamas arba siūlomas oro erdvės struktūras, skirtas vykdyti veiklą, kuriai reikalinga rezervuotoji ar apribotoji oro erdvė. Tuo tikslu kuriamos tik lankstaus oro erdvės naudojimo principus atitinkančios struktūros. Užtikrinama, kad tokios struktūros būtų kuo labiau suderintos ir nuoseklios visame Europos tinkle;

h)	skirstymas į skrydžių valdymo sektorius pradedamas nuo reikalaujamo maršrutų ar eismo srautų išdėstymo taikant iteracinį procesą, kuriuo užtikrinamas maršrutų ar srautų ir sektorių suderinamumas;

i)	skirstymas į skrydžių valdymo sektorius atliekamas taip, kad sektoriaus konfigūracija atitiktų eismo srautų poreikį ir ją būtų galima pritaikyti prie eismo poreikio pokyčių;

j)	susitarimai dėl paslaugų teikimo sudaromi tais atvejais, kai dėl susijusių su veiklos vykdymu priežasčių skrydžių valdymo sektoriai turi būti formuojami nepaisant valstybių sienų ar funkcinių oro erdvės blokų arba SIR ribų.

Tinklo valdytojas, valstybės narės, trečiosios valstybės, funkciniai oro erdvės blokai ir oro navigacijos paslaugų teikėjai (kaip funkcinių oro erdvės blokų dalis ar individualiai), taikydami bendro sprendimų priėmimo procesą, užtikrina, kad būtų laikomasi šių oro erdvės naudojimo ir pajėgumų valdymo principų:

a)	oro erdvės struktūros planuojamos taip, kad būtų lengviau lanksčiai ir laiku naudoti oro erdvę ir valdyti jos maršrutų galimybes, eismo srautus, sektorių konfigūracijos sistemą ir kitų oro erdvės struktūrų konfigūraciją;

b)	oro erdvės struktūros turėtų užtikrinti galimybę nustatyti papildomas maršrutų galimybes, kartu užtikrinant jų suderinamumą (atsižvelgiant į pajėgumą ir suskirstymo sektoriais apribojimus).

D DALIS

Nuolatinė veiklos rezultatų stebėsena tinklo lygmeniu

1.	Siekiant užtikrinti, kad veiklos rezultatai nuolat gerėtų, tinklo valdytojas, glaudžiai bendradarbiaudamas su valstybėmis, funkciniais oro erdvės blokais ir veiklą vykdančiomis suinteresuotosiomis šalimis, reguliariai atlieka įgyvendintų oro erdvės struktūrų veiksmingumo peržiūrą.

Atliekant peržiūrą nagrinėjami šie aspektai, tačiau jais neapsiribojama:

a)	eismo poreikio raida;

b)	pajėgumo ir skrydžių efektyvumo rezultatai ir apribojimai valstybių, funkcinių oro erdvės blokų ar tinklo lygmeniu;

c)	oro erdvės naudojimo aspektų vertinimas ir civiliniu, ir kariniu požiūriu;

d)	suskirstymo į sektorius ir sektorių konfigūracijos vertinimas;

e)	oro erdvės struktūrų vientisumo ir tęstinumo vertinimas;

f)	Komisijos informavimas tais atvejais, kai būtini taisomieji veiksmai peržengia tinklo valdytojo kompetencijos srities ribas.

II PRIEDAS

RADIJO DAŽNIŲ FUNKCIJA

A DALIS

Funkcijos vykdymo reikalavimai

Valstybės narės paskiria nacionalinį dažnių valdytoją (kompetentingą asmenį, instituciją ar organizaciją) – jis užtikrina, kad dažniai būtų skiriami, keičiami ir atlaisvinami pagal šį reglamentą. Valstybės narės Komisijai ir tinklo valdytojui praneša tų asmenų vardą ir pavardę ir adresą ne vėliau kaip per 4 mėnesius po šio reglamento priėmimo.

Tinklo valdytojas parengia su tinklu susijusių strateginių spektro aspektų sąrašą ir koordinuoja su šiais aspektais susijusių klausimų sprendimą; tie aspektai tinkamai dokumentuojami tinklo strateginiame plane ir tinklo veiklos plane. Valstybėms narėms koordinuotai pateikiant medžiagą tarptautiniuose forumuose, visų pirma Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijoje (CEPT) ir Tarptautinėje telekomunikacijų sąjungoje (ITU), tinklo valdytojas Komisijai ir valstybėms narėms padeda rengti bendras pozicijas aviacijos klausimais.

3.	Nacionalinio (-ų) dažnių valdytojo (-ų) prašymu tinklo valdytojas imasi veiksmų kartu su Komisija ir CEPT, kad išspręstų su kitais pramonės sektoriais susijusius klausimus, jei tokių klausimų atsiranda.

Nacionaliniai dažnių valdytojai tinklo valdytojui praneša apie Europos aviacijos tinklui poveikį turinčių radijo trukdžių atvejus. Tinklo valdytojas registruoja tokių trukdžių atvejus ir remia jų vertinimą. Nacionalinio (-ų) dažnių valdytojo (-ų) prašymu tinklo valdytojas koordinuoja arba teikia reikiamą paramą, įskaitant veiksmus su Komisija ir CEPT, kad išspręstų tokius atvejus ar sušvelnintų jų pasekmes.

5.	Tinklo valdytojas parengia ir tvarko centrinį registrą, kuriame registruojami visų radijo dažnių paskyrimo duomenys, kaip aprašyta 14 punkte.

6.	Valstybės narės centriniu registru naudojasi vykdydamos administracinius dažnių paskyrimo registravimo įsipareigojimus ICAO atžvilgiu.

Tinklo valdytojas ir nacionaliniai dažnių valdytojai toliau plėtoja ir tobulina dažnių valdymo tvarką, planavimo kriterijus, duomenų rinkinius ir procesus, siekdami optimizuoti bendrajam oro eismui naudojamo radijo spektro naudojimą ir užimtumą. Valstybės (-ių) narės (-ių) prašymu tinklo valdytojas siūlo šias priemones taikyti regionų lygmeniu.

8.	Kai reikia paskirti dažnius, pareiškėjas atitinkamam nacionaliniam dažnių valdytojui pateikia prašymą, įskaitant susijusius duomenis ir pagrindimą.

Nacionaliniai dažnių valdytojai ir tinklo valdytojas vertina prašymus skirti dažnius ir nustato prioritetus remdamiesi veiklos vykdymo reikalavimais ir sutartais kriterijais. Be to, tinklo valdytojas, kartu su nacionaliniais dažnių valdytojais, nustato, kokį poveikį tinklui turės tų dažnių paskyrimas. Tokius kriterijus tinklo valdytojas, konsultuodamasis su nacionaliniais dažnių valdytojais, nustato per 12 mėnesių po šio reglamento priėmimo ir vėliau prireikus juos atnaujina.

10.

Jei numatoma, kad bus daromas poveikis tinklui, tinklo valdytojas, kad patenkintų prašymą, nustato tinkamą (-us) dažnį (-ius), atsižvelgdamas į šiuos reikalavimus:

a)	poreikį teikti saugias ryšio, navigacijos ir stebėjimo infrastruktūros paslaugas;

b)	poreikį optimizuoti baigtinių radijo spektro išteklių naudojimą;

c)	poreikį užtikrinti, kad prieiga prie radijo spektro būtų teikiama ekonomiškai efektyviai, teisingai ir skaidriai;

d)	pareiškėjo (-ų) ir veiklą vykdančių suinteresuotųjų šalių veiklos vykdymo reikalavimus;

e)	prognozuojamą būsimą radijo spektro poreikį;

f)	ICAO Europos dažnių valdymo vadove pateiktas nuostatas.

11.	Jei numatoma, kad poveikio tinklui nebus, nacionaliniai dažnių valdytojai, kad patenkintų prašymą, nustato tinkamą (-us) dažnį (-ius), atsižvelgdami į 10 punkte išvardytus reikalavimus.

12.

Kai negalima patenkinti prašymo skirti dažnius, nacionaliniai dažnių valdytojai gali prašyti tinklo valdytojo atlikti tam tikro dažnio paiešką. Siekdamas rasti sprendimą nacionaliniams dažnių valdytojams, tinklo valdytojas, padedamas nacionalinių dažnių valdytojų, gali atlikti specialų dažnių naudojimo tam tikroje geografinėje srityje padėties tyrimą.

13.	Nacionalinis dažnių valdytojas paskiria tinkamą (-us) dažnį (-ius), nustatytą (-us) pagal 10, 11 ar 12 punktą.

14.

Nacionalinis dažnių valdytojas registruoja kiekvieną paskyrimą centriniame registre, nurodydamas šią informaciją:

a)	ICAO Europos dažnių valdymo vadove apibrėžtus duomenis, įskaitant svarbius susijusius techninius ir veiklos duomenis;

b)	duomenis, reikalaujamus pateikti pagal patobulintus reikalavimus, nustatytus remiantis 7 punktu;

c)	paskirtų dažnių naudojimo vykdant veiklą apibūdinimas;

d)	paskirtus dažnius naudojančios veiklą vykdančios suinteresuotosios šalies kontaktiniai duomenys.

15.

Pareiškėjui skirdamas dažnius, nacionalinis dažnių valdytojas nustato naudojimo sąlygas. Nustatomos bent šios sąlygos:

a)	dažnio paskyrimas išlieka galioti, kol paskirtas dažnis naudojamas siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi pareiškėjo aprašytų veiklos vykdymo reikalavimų;

b)	dažnio paskyrimui gali būti taikomas reikalavimas pereiti prie kitų dažnių ir toks perėjimas turės būti atliktas per nustatytą terminą;

c)	dažnio paskyrimas gali būti pakeistas, jei vykdydamas veiklą pareiškėjas ima naudoti dažnius kitaip, nei yra nurodęs.

16.

Nacionalinis (-ai) dažnių valdytojas (-ai) užtikrina, kad reikalavimas pereiti prie kitų dažnių, paskyrimo pakeitimas ar dažnių atlaisvinimas būtų atliktas per sutartą terminą ir kad informacija centriniame registre būtų atitinkamai atnaujinta. Jei šių veiksmų atlikti negalima, nacionalinis (-ai) dažnių valdytojas (-ai), tinkamai pagrįsdamas (-i), tai nurodo tinklo valdytojui.

17.	Nacionaliniai dažnių valdytojai užtikrina, kad ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 31 d. su visais Europos aviacijos tinkle naudojamų dažnių paskyrimais susiję 14 punkte nurodyti veiklos vykdymo, techniniai ir administraciniai duomenys būtų įtraukti į centrinį registrą.

18.

Tinklo valdytojas ir nacionalinis (-ai) dažnių valdytojas (-ai), laikydamiesi skaidrumą užtikrinančios tvarkos, vykdo aviacijos dažnių juostų ir paskirtų dažnių naudojimo stebėseną ir vertinimą, siekdami užtikrinti, kad dažnių juostos ir paskirti dažniai būtų naudojami tinkamai ir efektyviai. Ne vėliau kaip per 12 mėnesių po šio reglamento priėmimo tinklo valdytojas, konsultuodamasis su nacionaliniais dažnių valdytojais, nustato tokią tvarką, vėliau ją palaiko ir prireikus atnaujina. Visų pirma tinklo valdytojas nustato su dažnio paskyrimu susijusios centriniame registre saugomos informacijos, veiklos vykdymo tikslo ir tikrojo naudojimo neatitikimus. Tinklo valdytojas apie tokius neatitikimus praneša nacionaliniam dažnių valdytojui, kad pastarasis imtųsi priemonių per sutartą terminą juos ištaisyti.

19.

Tinklo valdytojas užtikrina, kad bendros priemonės būtų prieinamos ir taip remiamas centrinis ir nacionalinis planavimas, koordinavimas, registravimas, auditas ir optimizavimas. Visų pirma sukuriamos priemonės, naudingos atliekant centrinio registro duomenų analizę funkcijos efektyvumo stebėsenai ir 7 punkte nurodytam dažnių optimizavimo procesui sukurti ir įgyvendinti.

B DALIS

Funkcijos organizavimo reikalavimai

1.	Nacionalinių dažnių valdytojų ir tinklo valdytojo bendradarbiavimas priimant sprendimus grindžiamas susitarimais, kuriuos pagal šio reglamento 16 straipsnį tvirtina tinklo valdyba, gavusi teigiamą Bendro dangaus komiteto nuomonę pagal Reglamento (EB) Nr. 549/2004 5 straipsnio 2 dalį.

2.	Jei kyla nesutarimų dėl šio priedo B dalies 1 punkte nurodytų susitarimų, tinklo valdytojas arba susijusios valstybės narės apie tai informuoja Komisiją, kad pastaroji imtųsi veiksmų. Komisija veikia Reglamento (EB) Nr. 549/2004 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

Susitarimuose nustatomi bent šie dalykai:

a)	veiklos vykdymo reikalavimų vertinimo kriterijai ir jų pirmenybė;

b)	minimalūs naujų ar iš dalies keičiamų radijo dažnių paskyrimų koordinavimo terminai;

c)	mechanizmai, kuriais užtikrinama, kad tinklo valdytojas ir nacionaliniai dažnių valdytojai pasiektų atitinkamus Europos Sąjungos masto veiklos rezultatų tikslus;

d)	kad patobulinta dažnių valdymo tvarka, kriterijai ir procesai neturėtų neigiamo poveikio kitose valstybėse taikomai valdymo tvarkai, kriterijams ar procesams, atsižvelgiant į ICAO regioninę tvarką;

e)	reikalavimai užtikrinti, kad valstybės narės tinkamai konsultuotųsi dėl naujų ar iš dalies keičiamų valdymo susitarimų su visomis suinteresuotosiomis šalimis, kurioms jie taikomi, nacionaliniu ir Europos lygmeniu.

4.	Užtikrinamas visiškas pradinių radijo dažnių koordinavimo susitarimų ir esamų susitarimų suderinamumas. Šių susitarimų tobulinimas nurodomas bendradarbiaujant su nacionaliniais dažnių valdytojais ir juo siekiama sumažinti, kiek praktiškai įmanoma, nebūtinas sąnaudas.

Strateginio ir taktinio radijo dažnių naudojimo koordinavimas su kaimyninėmis tinklo valdytojo veikloje nedalyvaujančiomis valstybėmis vykdomas remiantis ICAO regioniniais darbiniais susitarimais. Tai bus vykdoma siekiant kaimyninėms valstybėms suteikti galimybę gauti prieigą prie tinklo valdytojo teikiamų paslaugų.

Tinklo valdytojas ir nacionaliniai dažnių valdytojai susitaria dėl bendrų funkcijos prioritetų, kad būtų gerinama Europos aviacijos tinklo sandara ir veikimas. Šie prioritetai dokumentuojami dažniams skirtoje tinklo strateginio plano ir tinklo veiklos plano, dėl kurių reikia konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis, dalyje. Visų pirma prioritetai gali būti susiję su konkrečiomis juostomis, sritimis ir paslaugomis.

7.	Valstybės narės užtikrina, kad aviacijos dažnių juostų naudojimas, kai jas naudoja kariniai naudotojai, būtų tinkamai koordinuojamas su nacionaliniais dažnių valdytojais ir su tinklo valdytoju.

III PRIEDAS

ATSAKIKLIŲ KODŲ FUNKCIJA

A DALIS

Atsakiklių kodų funkcijai keliami reikalavimai

Šios funkcijos tikslai:

a)	visoms kodų skyrimo procese dalyvaujančioms suinteresuotosioms šalims paskirti aiškius vaidmenis ir pareigas, nustatyti kodų skyrimo principus daugiausiai dėmesio skiriant bendriems tinklo veiklos rezultatams ir taip paspartinti kodų skyrimo procesą;

b)	padidinti kodų skyrimo ir tikrojo kodų naudojimo skaidrumą ir taip suteikti galimybę geriau vertinti bendrą tinklo efektyvumą;

c)	tobulinant reguliavimą sukurti reguliavimo bazę, kuri suteiktų galimybę užtikrinti geresnį reikalavimų vykdymą ir geresnę jų vykdymo kontrolę.

SSR atsakiklių kodai per tinklo valdytoją valstybėms narėms ir oro navigacijos paslaugų teikėjams skiriami taip, kad būtų optimizuotas jų saugus ir efektyvus paskirstymas atsižvelgiant į šiuos dalykus:

a)	visų veiklą vykdančių suinteresuotųjų šalių veiklos vykdymo reikalavimus;

b)	esamą ir prognozuojamą oro eismo intensyvumo lygius;

c)	reikiamą SSR atsakiklių kodų naudojimą laikantis atitinkamų ICAO regioninio oro navigacijos plano (Europos regiono) priemonių ir paslaugų įgyvendinimo dokumento nuostatų ir rekomendacijų.

3.	Tinklo valdytojas užtikrina, kad valstybėms narėms, oro navigacijos paslaugų teikėjams ir trečiosioms valstybėms visada būtų prieinamas SSR atsakiklių kodų paskyrų sąrašas, kuriame aprašyti visi paskirti 1 straipsnio 3 dalyje nurodytoje oro erdvėje aktualūs SSR kodai.

4.	Tinklo valdytojas, atsižvelgdamas į visus SSR atsakiklių kodų naudojimo civiliniais ir kariniais tikslais būdus, įgyvendina oficialų SSR atsakiklių kodų skyrimo reikalavimų nustatymo, vertinimo ir koordinavimo procesą.

4 punkte nurodytą oficialų procesą sudaro bent svarbios sutartos procedūros, trukmė, ir veiklos rezultatų tikslai, taikomi šiai veiklai:

a)	SSR atsakiklių kodų skyrimo paraiškų pateikimas;

b)	SSR atsakiklių kodų skyrimo paraiškų vertinimas;

c)	siūlomų SSR atsakiklių kodų paskyrų pakeitimų koordinavimas su valstybėmis narėmis ir trečiosiomis valstybėmis pagal B dalyje išdėstytus reikalavimus;

d)	reguliariai atliekamas SSR atsakiklių kodų skyrimo ir poreikių auditas siekiant optimizuoti padėtį, įskaitant jau paskirtų kodų perskirstymą;

e)	reguliariai atliekami 3 punkte nurodyto bendro SSR atsakiklių kodų paskyrų sąrašo pakeitimai, tvirtinimas ir platinimas;

f)	pranešimas apie nenumatytus SSR atsakiklių kodų paskyrų nesuderinamumo atvejus, tų atvejų vertinimas ir sprendimas;

g)	pranešimas apie SSR atsakiklių kodų paskyrimo klaidas, aptiktas atliekant kodų išlaikymo patikrinimą, jų vertinimas ir šalinimas;

h)	pranešimas apie nenumatytą SSR atsakiklių kodų paskyrų stygių, jo vertinimas ir sprendimas;

i)	duomenų ir informacijos teikimas pagal C dalyje išdėstytus reikalavimus.

6.	Tinklo valdytojas tikrina, ar vykdant 4 punkte nustatytą procesą gautos SSR atsakiklių kodų skyrimo paraiškos atitinka procese taikomas formato ir duomenų taisykles ir išsamumo, tikslumo, pateikimo laiku ir pagrindimo reikalavimus.

7.	Valstybės narės užtikrina, kad SSR atsakiklių kodai būtų skiriami orlaiviams pagal 3 punkte pateiktą SSR atsakiklių kodų paskyrų sąrašą.

8.	Tinklo valdytojas valstybių narių ir oro navigacijos paslaugų teikėjų vardu gali naudoti centrinę SSR atsakiklių kodų skyrimo ir valdymo sistemą, kurioje SSR atsakiklių kodai bendrajam oro eismui būtų skiriami automatiškai.

9.	Tinklo valdytojas įgyvendina reguliariai atliekamo vertinimo, kaip valstybės narės ir oro navigacijos paslaugų teikėjai naudoja SSR atsakiklių kodus, tvarką ir priemones.

10.

Tinklo valdytojas, valstybės narės ir oro navigacijos paslaugų teikėjai susitaria dėl planų ir tvarkos, kuriais būtų remiama reguliariai atliekama analizė ir būsimų SSR atsakiklių kodų reikalavimų nustatymas. Ši analizė apima ir galimo poveikio veiklos rezultatams dėl numatomo SSR atsakiklių kodų paskyrų stygiaus nustatymą.

11.	Parengiami ir tvarkomi veiklos vadovai, kuriuose pateikiami reikalingi nurodymai ir informacija, kad būtų galima vykdyti tinklo funkciją pagal šio reglamento reikalavimus. Šie veiklos vadovai platinami ir tvarkomi taikant atitinkamus kokybės ir dokumentų valdymo procesus.

B DALIS

Konkretaus konsultacijų mechanizmo reikalavimai

Tinklo valdytojas nustato specialų išsamių SSR atsakiklių kodų skyrimo susitarimų koordinavimo ir konsultacijų mechanizmą:

kuris užtikrintų, kad būtų atsižvelgiama į SSR atsakiklių kodų naudojimo trečiosiose valstybėse poveikį dalyvaujant SSR atsakiklių kodų valdymo darbiniuose susitarimuose, nurodytuose atitinkamose ICAO regioninio oro navigacijos plano (Europos regiono) priemonių ir paslaugų įgyvendinimo dokumento nuostatose;

b)	kuris užtikrintų, kad A dalies 3 punkte nurodytas SSR atsakiklių kodų paskyrų sąrašas būtų suderinamas su kodų valdymo planu, nustatytu atitinkamose ICAO regioninio oro navigacijos plano (Europos regiono) priemonių ir paslaugų įgyvendinimo dokumento nuostatose;

c)	kuriuo būtų nustatyti reikalavimai užtikrinti, kad su susijusiomis valstybėmis narėmis būtų tinkamai konsultuojamasi dėl naujų ar keičiamų SSR atsakiklių kodų valdymo susitarimų;

d)	kuriuo būtų nustatyti reikalavimai užtikrinti, kad dėl naujų ar keičiamų SSR atsakiklių kodų valdymo susitarimų valstybės narės tinkamai konsultuotųsi su visomis suinteresuotosiomis šalimis nacionaliniu lygmeniu;

kuris užtikrintų strateginio ir taktinio SSR atsakiklių kodų naudojimo koordinavimą su trečiosiomis valstybėmis dalyvaujant SSR atsakiklių kodų valdymo darbiniuose susitarimuose, nurodytuose atitinkamose ICAO regioninio oro navigacijos plano (Europos regiono) priemonių ir paslaugų įgyvendinimo dokumento nuostatose;

f)	kuriuo būtų nustatyti minimalūs siūlomų naujų arba iš dalies keičiamų SSR atsakiklių kodų paskyrų koordinavimo ir konsultavimo terminai;

g)	kuris užtikrintų, kad SSR atsakiklių kodų paskyrų sąrašo pakeitimus turėtų patvirtinti valstybės narės, kurioms taikomas toks pakeitimas;

kuriuo būtų nustatyti reikalavimai siekiant užtikrinti, kad apie patvirtintus SSR atsakiklių kodų paskyrų sąrašo pakeitimus būtų iškart pranešama visoms suinteresuotosioms šalims, nepažeidžiant nacionalinės informacijos apie SSR atsakiklių kodų naudojimą, kai juos naudoja karinės institucijos, pranešimo tvarkos.

2.	Tinklo valdytojas, koordinuodamas veiksmus su nacionalinėmis karinėmis institucijomis, užtikrina, kad būtų imtasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad SSR atsakiklių kodų naudojimas karinėms reikmėms neturėtų neigiamo poveikio bendrojo oro eismo saugai ar jo srautų efektyvumui.

C DALIS

Duomenų teikimo reikalavimai

1.	Pateikiamos naujų SSR atsakiklių kodų skyrimo ar esamų paskyrų pakeitimo paraiškos atitinka A dalies 4 punkte nurodytas procese taikomas formato ir duomenų taisykles ir išsamumo, tikslumo, pateikimo laiku ir pagrindimo reikalavimus.

Su SSR atsakiklių kodais susijusiai tinklo funkcijai palaikyti valstybės narės per sutartą tinklo valdytojo nustatytą terminą prireikus tinklo valdytojui pateikia šiuos duomenis ir informaciją:

a)	naujausius įrašus apie visų SSR atsakiklių kodų paskyrimą ir naudojimą jų atsakomybės srityje, atsižvelgdamos į apribojimus dėl saugumo, susijusius su visišku tam tikrų bendrajam oro eismui nenaudojamų kariniais tikslais naudojamų kodų paskyrų atskleidimu;

b)	pagrindimą, kad esamos ir prašomos SSR atsakiklių kodų paskyros yra būtinos siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi veiklos vykdymo reikalavimų;

c)	išsami informacija apie paskirtus SSR atsakiklių kodus, kurie nebereikalingi veiklai vykdyti ir gali būti atlaisvinti, kad juos būtų galima perskirstyti tinkle;

d)	nenumatyto SSR atsakiklių kodų paskyrų stygiaus (jei yra) ataskaitos;

e)	duomenys apie planuojamo sistemų ar jų sudedamųjų dalių įrengimo ar jų eksploatacinės būklės pasikeitimus, kurių poveikis gali būti svarbus skiriant SSR atsakiklių kodus skrydžiams.

Su SSR atsakiklių kodais susijusiai tinklo funkcijai palaikyti oro navigacijos paslaugų teikėjai per sutartą tinklo valdytojo nustatytą terminą prireikus tinklo valdytojui pateikia šiuos duomenis ir informaciją:

a)	pagerintos taktinio srautų valdymo sistemos koreliuotų skrydžių duomenų ataskaitas, kuriose nurodomi SSR atsakiklių kodai, paskirti bendrajam oro eismui, kuriame skrydžiai vykdomi pagal skrydžių pagal prietaisus taisykles;

b)	dėl SSR atsakiklių kodų paskyrimo vykdant veiklą atsiradusio nenumatyto nesuderinamumo ar pavojaus atvejų ataskaitos, įskaitant tai, kaip išspręstas toks nesuderinamumas.

Valstybių narių ir oro navigacijos paslaugų teikėjų atsakymuose, pateikiamuose vykdant siūlomų SSR atsakiklių kodų paskyrų pakeitimų ir SSR atsakiklių kodų paskyrų sąrašo papildymų koordinavimą, nurodomi bent šie dalykai:

a)	ar numatomas koks nors SSR atsakiklių kodų paskyrų nesuderinamumas ar su tomis paskyromis susijęs pavojus;

b)	ar bus padarytas neigiamas poveikis veiklos vykdymo reikalavimams ar efektyvumui (arba patvirtinama, kad tokio poveikio nebus);

c)	patvirtinimas, kad SSR atsakiklių kodų paskyrų pakeitimus galima įgyvendinti laikantis reikiamų terminų.

IV PRIEDAS

TINKLO STRATEGINIO PLANO ŠABLONAS

Tinklo strateginis planas sudaromas remiantis tokia struktūra:

1. ĮVADAS

1.1.	Tinklo strateginio plano taikymo sritis (geografinė sritis ir laikotarpis)

1.2.	Plano rengimas ir tvirtinimo procesas

2. BENDROSIOS APLINKYBĖS IR REIKALAVIMAI

2.1.	Esamos ir planuojamos padėties tinkle apibūdinimas, įskaitant EMTK, OESV, oro uostus ir ribotus išteklius

2.2.	Su plano laikotarpiu susiję uždaviniai ir galimybės (įskaitant eismo poreikio prognozę ir pasaulinę raidą)

2.3.	Veiklos rezultatų tikslai ir įvairių suinteresuotųjų šalių pareikšti veiklos reikalavimai, taip pat visos Europos Sąjungos veiklos rezultatų tikslai

3. STRATEGINĖ VIZIJA

3.1.	Tinklo plėtros ir pažangos, kuriomis būtų sėkmingai siekiama veiklos rezultatų tikslų ir užtikrinama atitiktis veiklos reikalavimams, strategijos aprašymas

3.2.	Atitiktis veiklos rezultatų planui

3.3.	Atitiktis Europos oro eismo valdymo pagrindiniam planui

4. STRATEGINIAI TIKSLAI

4.1.

Tinklo strateginių tikslų aprašymas:

—	veikloje dalyvaujančių suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimo aspektai – vaidmenys ir pareigos,

—	parodyti, kaip strateginiai tikslai atitinka reikalavimus,

—	nurodyti, kaip bus matuojama pažanga siekiant šių tikslų,

—	nurodyti, kokį poveikį strateginiai tikslai turės pramonei ir kitoms susijusioms sritims.

5. VEIKLOS REZULTATŲ PLANAVIMAS

Veiklos rezultatų planas sudaromas remiantis tokia struktūra:

1. Įvadas

1.1.	Padėties apibūdinimas (plano taikymo sritis, susijusios funkcijos ir t. t.)

1.2.	Atskaitiniam laikotarpiui taikomo makroekonominio scenarijaus aprašymas, įskaitant bendrąsias prielaidas (eismo prognozė ir t. t.)

1.3.	Suinteresuotųjų šalių konsultacijų siekiant parengti veiklos rezultatų planą išvadų apibūdinimas (pagrindiniai dalyvių iškelti klausimai ir, jei įmanoma, pasiekti kompromisai)

2. Tinklo valdytojo lygmens veiklos rezultatų tikslai

2.1.	Veiklos rezultatų tikslai kiekvienoje taikomoje pagrindinėje veiklos rezultatų srityje, nustatyti atsižvelgiant į kiekvieną taikomą pagrindinį veiklos rezultatų rodiklį, visam atskaitiniam laikotarpiui nurodant metines vertes, skirtas naudoti stebėjimo ir skatinimo tikslais

2.2.	Tinklo valdytojo veiklos rezultatų tikslų indėlio į visos Europos Sąjungos veiklos rezultatų tikslus ir poveikio jiems aprašymas ir paaiškinimas

3. Kiekvienos funkcijos indėlis

3.1.	Kiekvienai funkcijai (OESV, EMTK, SSR atsakiklių kodų, dažnių) taikomi individualūs veiklos rezultatų tikslai

4. Karinis aspektas

4.1.

Plano civilinio-karinio aspekto aprašymas, kuriame apibūdinama, kaip taikomas lankstaus oro erdvės naudojimo principas, kad tinkamai atsižvelgiant į karinės operacijos efektyvumą būtų didinamas pajėgumas, taip pat, jei reikia, nurodomi atitinkami veiklos rezultatų rodikliai ir tikslai, atitinkantys veiklos rezultatų plano rodiklius ir tikslus

5. Jautrumo analizė ir palyginimas su ankstesniu veiklos rezultatų planu

5.1.	Jautrumas išorinėms prielaidoms

5.2.	Palyginimas su ankstesniu veiklos rezultatų planu

6. Veiklos rezultatų plano įgyvendinimas

6.1.

Veiklos rezultatų tikslams pasiekti tinklo valdybos taikomos priemonės, tokios kaip:

—	stebėjimo mechanizmai, skirti užtikrinti, kad būtų vykdoma saugos veikla ir įgyvendinami verslo planai,

—	veiklos rezultatų planų įgyvendinimo stebėsenos ir ataskaitų teikimo priemonės, įskaitant tai, kaip reaguoti, kai per atskaitinį laikotarpį tikslai nepasiekiami.

6. STRATEGINIS PLANAVIMAS

6.1.

Trumpojo ir (arba) vidutinės trukmės laikotarpio planavimo aprašymas:

—	kiekvieno strateginio tikslo prioritetai,

—	kiekvienam strateginiam tikslui įgyvendinti reikalingų technologijų diegimas, architektūrinis poveikis, žmogiškieji aspektai, reikalingos sąnaudos, nauda, taip pat valdymo, išteklių ir reguliavimo poreikis,

—	reikalingas veiklą vykdančių suinteresuotųjų šalių dalyvavimas, įskaitant jų vaidmenis ir pareigas, įgyvendinant kiekvieną plano elementą,

—	sutartas tinklo valdytojo dalyvavimo lygis remiant kiekvieno iš plano elementų, susijusių su kiekviena atskira funkcija, įgyvendinimą.

6.2.

Ilgojo laikotarpio planavimo aprašymas:

—

kaip ketinama pasiekti kiekvieną iš strateginių tikslų: reikalinga technologija ir susiję mokslinių tyrimų ir plėtros aspektai, architektūrinis poveikis, žmogiškieji aspektai, verslo argumentai, reikiamas valdymas ir reguliavimas, taip pat susijęs šių investicijų pagrindimas saugos ir ekonominiu požiūriu,

—	reikalingas veiklą vykdančių suinteresuotųjų šalių dalyvavimas, įskaitant jų vaidmenis ir pareigas, įgyvendinant kiekvieną plano elementą.

7. RIZIKOS VERTINIMAS

7.1.	Su plano įgyvendinimu susijusios rizikos aprašymas

7.2.	Stebėsenos proceso aprašymas (įskaitant galimą nukrypimą nuo pradinių tikslų)

8. REKOMENDACIJOS

8.1.	Veiksmai, kurių Sąjungos ir valstybės narės turėtų imtis plano įgyvendinimui remti

V PRIEDAS

TINKLO VEIKLOS PLANO ŠABLONAS

Tinklo veiklos planas sudaromas remiantis tokia bendrąja struktūra (ji pritaikoma prie konkrečių sąlygų atsižvelgiant į slankų plano pobūdį ar laikotarpį (treji–penkeri metai, vieneri metai, sezonas, savaitė ar diena)):

1. ĮVADAS

1.1.	Tinklo veiklos plano taikymo sritis (geografinė sritis ir laikotarpis).

1.2.	Plano rengimas ir tvirtinimo procesas.

2. TINKLO VEIKLOS PLANO APRAŠYMAS, VEIKLOS UŽDUOTYS IR TIKSLAI

—	Nurodomi veikloje dalyvaujančių suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimo aspektai – vaidmenys ir pareigos,

—	nurodoma, kaip bus vykdomos veiklos užduotys ir siekiama tikslų tinklo veiklos plano taktiniu, parengiamuoju, trumpojo laikotarpio ir vidutinės trukmės laikotarpio etapais, taip pat kaip bus siekiama kitų veiklos rezultatų tikslų, nustatytų pagal veiklos rezultatų reglamentą,

—	planavimo laikotarpiui nustatyti prioritetai ir reikalingi ištekliai,

—	poveikis OEV sektoriuje ir kitose susijusiose srityse.

3. BENDRAS TINKLO VEIKLOS PLANAVIMO PROCESAS

—	Bendro tinklo veiklos planavimo proceso aprašymas,

—	tinklo veiklos plano strateginio vystymo ir pažangos, kuria būtų užtikrinama atitiktis veiklos rezultatų reikalavimams ir sėkmingai siekiama kitų pagal veiklos rezultatų reglamentą nustatytų veiklos rezultatų tikslų, aprašymas,

—	naudotų priemonių ir duomenų aprašymas.

4. BENDROSIOS APLINKYBĖS IR VEIKLOS VYKDYMO REIKALAVIMAI

4.1.	Ankstesnių tinklo veiklos rezultatų santrauka

4.2.	Su plano laikotarpiu susiję uždaviniai ir galimybės

4.3.

Tinklo eismo prognozė pagal 1 ir 2 priedėlius, įskaitant:

—	tinklo prognozę,

—	oro navigacijos paslaugų teikėjo, funkcinio oro erdvės bloko ir srities valdymo centro prognozę,

—	pagrindinių oro uostų prognozę,

—	eismo prognozės analizę, įskaitant įvairius scenarijus,

—	renginių poveikio analizę.

4.4.

Tinklo veiklos rezultatų reikalavimai, įskaitant:

—	bendro tinklo pajėgumo reikalavimus,

—	oro navigacijos paslaugų teikėjo, funkcinio oro erdvės bloko ir srities valdymo centro pajėgumo reikalavimus,

—	oro uosto pajėgumą,

—	pajėgumo reikalavimų analizę,

—	bendros tinklo aplinkos ir (arba) skrydžių efektyvumo reikalavimus,

—	bendros tinklo saugos reikalavimus,

—	reikalavimus nenumatytais atvejais ir poveikį tinklui turinčių paslaugų tęstinumą.

4.5.	Įvairių suinteresuotųjų šalių, įskaitant karinį sektorių, pareikšti veiklos vykdymo poreikiai

5. TINKLO VEIKLOS REZULTATŲ GERINIMO PLANAI IR TINKLO LYGMENS VEIKSMAI

—	Planų ir veiksmų, kuriuos numatoma įgyvendinti tinklo lygmeniu, įskaitant susijusius su oro erdve, ribotais ištekliais ir ATFM, aprašymas,

—	kiekvieno plano ir veiksmo indėlio į veiklos rezultatus aprašymas.

6. VEIKLOS REZULTATŲ GERINIMO PLANAI IR VIETOS LYGMENS VEIKSMAI

—	Kiekvieno plano ir veiksmo, kuriuos numatoma įgyvendinti vietos lygmeniu, aprašymas,

—	kiekvieno plano ir veiksmo indėlio į veiklos rezultatus aprašymas,

—	ryšių su trečiosiomis valstybėmis aprašymas ir darbas, susijęs su ICAO.

7. RENGINIAI

—	Renginių, turinčių didelį poveikį OEV, apžvalga,

—	atskiri renginiai ir reagavimas į juos atsižvelgiant į tinklo aplinkybes,

—	svarbiausios karinės pratybos.

8. SU ORO ERDVE SUSIJĘ KARINIAI REIKALAVIMAI

8.1.

Karinių OEV paslaugų teikėjai, atsakingi už sritis, kuriose oro erdvė rezervuota ar atskirta, per susijusį oro erdvės valdymo vienetą pagal nacionalinės taisykles su tinklo valdytoju pasikeičia šia informacija:

—	oro erdvės prieinamumas – numatytosios dienos ir laikas, kada rezervuota oro erdvė yra prieinama,

—	specialūs nenumatyto rezervuotos oro erdvės naudojimo prašymai,

—	rezervuotos oro erdvės (kai jos nereikia) atlaisvinimas civiliniam naudojimui, pranešant apie tai kuo anksčiau.

9. BENDRA TINKLO VEIKLOS REZULTATŲ PROGNOZĖ IR ANALIZĖ

—	Tinklo, oro navigacijos paslaugų teikėjo, funkcinio oro erdvės bloko ir srities valdymo centro OEV užlaikymo mažinimo ir pajėgumo uždaviniai ir prognozė,

—	oro uosto veiklos rezultatai,

—	tinklo aplinkos ir (arba) skrydžių efektyvumo veiklos rezultatų uždaviniai ir prognozė,

—	specialių renginių poveikis,

—	veiklos rezultatų uždavinių ir prognozės analizė.

10. VEIKLOS PROBLEMINIŲ SRIČIŲ NUSTATYMAS IR JŲ MAŽINIMO SPRENDIMAI TINKLO IR VIETOS LYGMENIU

—	Veiklos (saugos, pajėgumo, skrydžių efektyvumo) probleminių sričių ir galimų probleminių sričių nustatymas, jų priežastys ir sutarti sprendimai ar jų poveikio mažinimo veiksmai, įskaitant poreikio ir pajėgumo pusiausvyros palaikymo galimybes.

1 priedėlis

Srities valdymo centrai (SVC)

Tinklo veiklos plane pateikiamas išsamus SVC aprašymas – visų sričių SVC apibūdina planuojamas veiklos gerinimo priemones, laikotarpio perspektyvas, eismo prognozę, užlaikymo mažinimo uždavinius ir prognozę, svarbius renginius, kurie gali turėti poveikį eismui, taip pat nurodo su veiklos vykdymu susijusius kontaktinius duomenis.

Tinklo valdytojas įtraukia šią su kiekvienu SVC susijusią informaciją:

—	eismo prognozę,

—	dabartinių veiklos rezultatų analizę,

—	pasiekto pajėgumo kiekybinį vertinimą (pajėgumo atskaitos taškas),

—	pagal įvairius eismo raidos scenarijus reikalingo pajėgumo kiekybinį vertinimą (reikalingo pajėgumo profilis),

—	su oro navigacijos paslaugų teikėjais suderintų planuojamų veiklos gerinimo SVC lygmens veiksmų kiekybinį vertinimą,

—	užlaikymo mažinimo užduotį ir prognozę,

—	numatomų veiklos rezultatų analizę (sauga, pajėgumas, aplinkosauga).

Kiekvienas oro navigacijos paslaugų teikėjas tinklo valdytojui pateikia šią į atskirų SVC aprašymus įtrauktiną informaciją:

—	vietos užlaikymo mažinimo uždavinys,

—	eismo prognozės vertinimas ir patvirtinimas, atsižvelgiant į vietoje sukauptas žinias,

—	esamų sektorių skaičius: sektorių konfigūracija ir darbo tvarkaraštis per sezoną, savaitės dienos, laikas,

—	pajėgumas, stebimos kiekvieno sektoriaus vertės, su kiekviena konfigūracija ir darbo tvarkaraščiu susijusi eismo apimtis,

—	planuojami arba žinomi renginiai, nurodant datas ir laiką ir susijusį poveikį veiklos rezultatams,

—	išsami informacija apie planuojamas veiklos gerinimo priemones, jų įgyvendinimo tvarkaraštis ir susijęs neigiamas ir (arba) teigiamas poveikis pajėgumui ir (arba) efektyvumui,

—	išsami informacija apie siūlomus ir patvirtintus oro erdvės struktūros ir naudojimo pakeitimus,

—	su tinklo valdytoju suderinti papildomi veiksmai,

—	su SVC veiklos vykdymu susiję kontaktiniai duomenys.

2 priedėlis

Oro uostai

Tinklo veiklos plane pateikiamas išsamus pagrindinių Europos oro uostų aprašymas – apibūdinamos visose srityse planuojamos veiklos gerinimo priemonės, laikotarpio perspektyvos, eismo prognozė, užlaikymo mažinimo uždaviniai ir prognozė, svarbūs renginiai, kurie gali turėti poveikį eismui, taip pat nurodomi su veiklos vykdymu susiję kontaktiniai duomenys.

Tinklo valdytojas įtraukia šią su kiekvienu pagrindiniu oro uostu susijusią informaciją:

—	eismo prognozę,

—	numatomų veiklos rezultatų analizę (sauga, pajėgumas, aplinkosauga).

Kiekvienas į tinklo veiklos planą įtrauktas oro uostas tinklo valdytojui pateikia šią į atskirų oro uostų aprašymus įtrauktiną informaciją:

—	eismo prognozės vertinimas ir patvirtinimas, atsižvelgiant į vietoje sukauptas žinias,

—	su kiekviena kilimo ir tūpimo takų konfigūracija susijęs kilimo ir tūpimo takų pajėgumas, esamas ir numatomas atvykstančių ir išvykstančių orlaivių skaičius,

—	kai taikoma – pajėgumas nakties laikotarpiu ir nakties laikotarpio trukmė,

—	išsami informacija apie planuojamas veiklos gerinimo priemones, jų įgyvendinimo tvarkaraštis ir susijęs neigiamas ir (arba) teigiamas poveikis pajėgumui ir (arba) efektyvumui,

—	planuojami arba žinomi renginiai, nurodant datas ir laiką ir susijusį poveikį veiklos rezultatams,

—	kitos planuojamos pajėgumo užtikrinimo priemonės,

—	su tinklo valdytoju suderinti papildomi veiksmai.

VI PRIEDAS

BENDRIEJI TINKLO FUNKCIJŲ REIKALAVIMAI

1. ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

Tinklo valdytojas sukuria ir valdo savo organizaciją pagal struktūrą, kuri padėtų užtikrinti saugą vykdant tinklo funkcijas.

Organizacijos struktūroje nustatoma:

a)	įvairias pareigas eiti paskirtų darbuotojų, visų pirma vadovaujančio personalo, vykdančio su sauga, kokybe, saugumu ir žmogiškaisiais ištekliais susijusias funkcijas, įgaliojimai, pareigos ir atsakomybė;

b)	skirtingų organizacijos dalių ir procesų tarpusavio sąsajos ir pavaldumas.

2. SAUGA

Tinklo valdytojas taiko visas jo vykdomas tinklo funkcijas apimančią saugos valdymo sistemą, parengtą remiantis toliau išdėstytais principais. Sistemoje:

a)	taip, kad kuo labiau atitiktų įvairių suinteresuotųjų šalių poreikius, aprašoma bendra organizacijoje taikoma saugos koncepcija ir principai (toliau – politika);

sukuriama atitikties reikalavimams stebėsenos funkcija, kurioje numatoma patikrinimo tvarka, kad visos funkcijos būtų vykdomos laikantis taikomų reikalavimų, standartų ir procedūrų. Atitikties reikalavimams stebėsena apima pranešimo apie nustatytus faktus atsakingam vadovaujančiam personalui sistemą, kuria užtikrinama, kad prireikus būtų veiksmingai ir laiku imamasi taisomųjų veiksmų;

c)	pateikiami valdymo sistemos veikimo įrodymai, t. y. vadovai ir kontrolės dokumentai;

d)	paskiriami administracijos atstovai stebėti, kaip laikomasi saugią ir veiksmingą darbo tvarką užtikrinančių procedūrų ir ar šios procedūros tinkamos;

e)	atliekamos valdymo sistemos peržiūros ir prireikus imamasi taisomųjų veiksmų;

valdoma visų jai priskirtų tinklo funkcijų sauga. Vykdant šią užduotį nustatomos oficialios sąsajos su visomis susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis, kad būtų galima atpažinti su sistemoje vykdomais veiksmais susijusius pavojus aviacijos saugai, juos vertinti ir prireikus valdyti susijusią riziką;

g)	nustatomos saugos valdymo procedūros, taikomos įdiegiant naujas ar keičiant esamas funkcines sistemas.

3. SAUGUMAS

Tinklo valdytojas taiko visas jo vykdomas tinklo funkcijas apimančią saugumo valdymo sistemą, parengtą remiantis toliau išdėstytais principais. Sistemoje:

a)	užtikrinamas įrenginių ir personalo saugumas, kad būtų išvengta neteisėto įsikišimo, kuriuo galėtų būti daromas poveikis jos valdomų tinklo funkcijų saugumui;

b)	užtikrinamas gaunamų arba sukuriamų ar kitaip panaudojamų operacinių duomenų saugumas, kad tie duomenys būtų prieinami tik atitinkamai įgaliotiems asmenims;

c)	apibrėžiamos procedūros, susijusios su pavojaus saugumui vertinimu ir mažinimu, saugumo stebėsena ir gerinimu, saugumo peržiūromis ir patirties sklaida;

d)	apibrėžiamos priemonės, skirtos aptikti saugumo pažeidimus ir tinkamai įspėti personalą;

e)	apibrėžiamos saugumo pažeidimų poveikio ribojimo priemonės ir nustatomi taisomieji veiksmai ir poveikio mažinimo procedūros siekiant išvengti pažeidimų pasikartojimo.

4. VEIKLOS VYKDYMO VADOVAI

Tinklo valdytojas nustato ir atnaujina su jo veikla susijusius veiklos vykdymo vadovus, skirtus naudoti ir jais vadovautis veiklą vykdančiam personalui. Jis užtikrina, kad:

a)	veiklos vykdymo vadovuose būtų nurodymai ir informacija, reikalingi veiklą vykdančiam personalui atlikti savo darbą;

b)	susijusiam personalui būtų prieinamos reikiamos veiklos vykdymo vadovų dalys;

c)	veiklą vykdantis personalas būtų nedelsiant informuojamas apie veiklos vykdymo vadovų, susijusių su jų darbu, pakeitimus ir jų įsigaliojimą.

5. REIKALAVIMAI PERSONALUI

Tinklo valdytojas samdo tinkamos kvalifikacijos personalą, kad užtikrintų, jog jam priskirtos tinklo funkcijos būtų vykdomos saugiai, veiksmingai ir nepertraukiamai. Tuo tikslu jis nustato personalo mokymo strategiją.

6. NENUMATYTŲ ATVEJŲ PLANAI

Tinklo valdytojas visoms jo teikiamoms funkcijoms nustato nenumatytų atvejų planus, taikomus tais atvejais, kai dėl nenumatytų įvykių tos funkcijos labai pablogėja arba nutrūksta.

7. ATASKAITŲ TEIKIMO REIKALAVIMAI

Pagal 20 straipsnį tinklo valdytojas pateikia metinę savo veiklos ataskaitą. Šioje ataskaitoje pateikiami jo veiklos rezultatai, taip pat aprašoma svarbi veikla ir pokyčiai saugos srityje.

Metinėje ataskaitoje nurodomi bent šie dalykai:

—	tinklo valdytojo vykdomų tinklo funkcijų veiklos rezultatų vertinimas,

—	veiklos rezultatų palyginimas su tinklo strateginiame plane numatytais tikslais, sugretinant tikruosius veiklos rezultatus su tinklo valdymo plane numatytais veiklos rezultatų rodikliais,

—	pateikiamas paaiškinimas dėl skirtumų palyginti su uždaviniais ir nurodoma, kokių priemonių bus imtasi trūkumams pašalinti per Reglamento (EB) Nr. 549/2004 11 straipsnyje nurodytą atskaitinį laikotarpį,

—	veiklos vykdymo ir infrastruktūros raida,

—	informacija apie oficialią konsultacijų su paslaugų naudotojais ir suinteresuotosiomis šalimis tvarką,

—	informacija apie žmogiškųjų išteklių strategiją.

8. DARBO METODAI IR STANDARTINĖS VEIKLOS PROCEDŪROS

Tinklo valdytojas gali įrodyti, kad jo darbo metodai ir veiklos procedūros atitinka Sąjungos teisės aktų, visų pirma Reglamento (ES) Nr. 255/2010, reikalavimus.