8.4.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 94/2

TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 333/2011

2011 m. kovo 31 d.

kuriuo nustatomi kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kada tam tikrų rūšių metalo laužas nebelaikomas atliekomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančią kai kurias direktyvas (1), ypač į jos 6 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

pateikus siūlomas priemones Europos Parlamentui,

kadangi:

(1)

Įvertinus keletą atliekų srautų paaiškėjo, kad metalo laužo perdirbimo rinkoms būtų naudinga, jei būtų sukurti konkretūs kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatoma, kada iš atliekų gautas metalo laužas nebelaikomas atliekomis. Šiais kriterijais turėtų būti užtikrinama aukšto lygio aplinkos apsauga. Jie neturėtų daryti poveikio trečiųjų valstybių taikomai metalo laužo klasifikacijai.

(2)

Iš Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro ataskaitų matyti, kad yra geležies, plieno ir aliuminio laužo rinka ir poreikis, kad jis būtų naudojamas kaip pramonės žaliavos gaminant metalus plieno liejyklose, liejyklose, aliuminio rafinavimo ir pakartotinio lydymo krosnyse. Todėl geležies, plieno ir aliuminio laužas turėtų būti pakankamai grynas ir atitikti atitinkamus metalų gamybos pramonės metalo laužui nustatytus standartus arba specifikacijas.

(3)

Kriterijais, pagal kuriuos nustatoma, kada geležies, plieno ir aliuminio laužas nebelaikomas atliekomis, turėtų būti užtikrinama, kad vykdant naudojimo operacijas gautas geležies, plieno ir aliuminio laužas atitinka metalų gamybos pramonės techninius reikalavimus, galiojančius teisės aktus ir produktams taikomus standartus, taip pat užtikrinama, kad jis nesukelia neigiamo poveikio aplinkai arba žmonių sveikatai. Iš Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro ataskaitų matyti, kad siūlomais kriterijais dėl atliekų, naudojimo operacijose naudotų kaip žaliavos, dėl apdorojimo procesų ir metodų ir dėl metalo laužo, gauto atlikus naudojimo operacijas, siekiama šių tikslų, nes juos taikant pagaminamas geležies, plieno ir aliuminio laužas neturėtų turėti pavojingų savybių ir ne metalų junginių.

(4)

Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi kriterijų, tikslinga numatyti, kad būtų skelbiama informacija apie metalo laužą, kuris nebelaikomas atliekomis, ir kad būtų įgyvendinta kokybės valdymo sistema.

(5)

Gali prireikti peržiūrėti kriterijus, jeigu stebint geležies, plieno ir aliuminio laužo rinkos sąlygų pokyčius bus pastebėtas neigiamas poveikis geležies, plieno ir aliuminio laužo perdirbimo rinkoms, ypač susijęs su tokio metalo laužo buvimu ir galimybėmis juo naudotis.

(6)

Kad veiklos vykdytojai galėtų prisitaikyti prie kriterijų, kuriais nustatoma, kada metalo laužas nebelaikomas atliekomis, tikslinga numatyti, kad turi praeiti priimtinas laikotarpis, kol šis reglamentas bus pradėtas taikyti.

(7)

Direktyvos 2008/98/EB 39 straipsnio 1 dalimi įsteigtas komitetas nuomonės apie šiame reglamente numatytas priemones nepateikė, todėl Komisija pateikė Tarybai su šiomis priemonėmis susijusį pasiūlymą ir perdavė jį Europos Parlamentui.

(8)

Europos Parlamentas neprieštaravo siūlomoms priemonėms,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomi kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kada geležies, plieno ir aliuminio laužas, įskaitant aliuminio lydinių laužą, nebelaikomas atliekomis.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojami Direktyvoje 2008/98/EB apibrėžti terminai.

Be to, vartojamos šios sąvokų apibrėžtys:

a)   geležies ir plieno laužas– metalo laužas, kurį sudaro daugiausia geležis ir plienas;

b)   aliuminio laužas– metalo laužas, kurį sudaro daugiausia aliuminis ir aliuminio lydiniai;

c)   turėtojas– fizinis arba juridinis asmuo, kuris turi metalo laužo;

d)   gamintojas– turėtojas, kuris pirmą kartą perduoda metalo laužą kitam turėtojui kaip metalo laužą, nebelaikomą atliekomis;

e)   importuotojas– Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuris įveža metalo laužą, nebelaikomą atliekomis, į Sąjungos muitų teritoriją;

f)   kvalifikuoti darbuotojai– darbuotojai, kurie yra kompetentingi stebėti ir vertinti metalo laužo savybes, nes turi patirtį arba yra išėję mokymus;

g)   apžiūra– visų metalo laužo siuntos dalių patikrinimas remiantis pojūčiais arba naudojant nespecializuotą įrangą;

h)   siunta– metalo laužo partija, pristatoma iš gamintojo kitam turėtojui vienu ar keliais transporto vienetais, pavyzdžiui, konteineriais.

3 straipsnis

Geležies ir plieno laužui taikomi kriterijai

Geležies ir plieno laužas nebelaikomas atliekomis, jei perduodant iš gamintojo kitam turėtojui įvykdytos visos šios sąlygos:

a)

atliekos, naudojimo operacijose naudotos kaip žaliavos, atitinka I priedo 2 skirsnyje nustatytus kriterijus;

b)

atliekos, naudojimo operacijose naudotos kaip žaliavos, apdorotos pagal I priedo 3 skirsnyje nustatytus kriterijus;

c)

geležies ir plieno laužas, gautas po naudojimo operacijų, atitinka I priedo 1 skirsnyje nustatytus kriterijus;

d)

gamintojas atitinka 5 ir 6 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

4 straipsnis

Aliuminio laužui taikomi kriterijai

Aliuminio laužas, įskaitant aliuminio lydinių laužą, nebelaikomas atliekomis, jei perduodant iš gamintojo kitam turėtojui įvykdytos visos šios sąlygos:

a)

atliekos, naudojimo operacijose naudotos kaip žaliavos, atitinka II priedo 2 skirsnyje nustatytus kriterijus;

b)

atliekos, naudojimo operacijose naudotos kaip žaliavos, apdorotos pagal II priedo 3 skirsnyje nustatytus kriterijus;

c)

aliuminio laužas, gautas po naudojimo operacijų, atitinka II priedo 1 skirsnyje nustatytus kriterijus;

d)

gamintojas atitinka 5 ir 6 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

5 straipsnis

Atitikties pareiškimas

1.   Gamintojas arba importuotojas išduoda kiekvienos metalo laužo siuntos atitikties pareiškimą pagal III priede nustatytą modelį.

2.   Gamintojas arba importuotojas perduoda atitikties pareiškimą būsimam metalo laužo siuntos turėtojui. Gamintojas arba importuotojas saugo atitikties pareiškimo kopiją ne trumpiau kaip vienerius metus po jos išdavimo dienos ir pateikia ją kompetentingoms institucijoms, joms to paprašius.

3.   Atitikties pareiškimas gali būti pateikiamas elektronine forma.

6 straipsnis

Kokybės valdymas

1.   Gamintojas įgyvendina kokybės valdymo sistemą, tinkamą įrodyti atitiktį atitinkamai 3 ir 4 straipsniuose nurodytiems kriterijams.

2.   Kokybės valdymo sistemą sudaro dokumentais pagrįstų procedūrų, susijusių su kiekvienu iš šių aspektų, rinkinys:

a)

atliekų, naudojimo operacijose naudotų kaip žaliavos, priėmimo kontrolė, kaip nustatyta I ir II priedų 2 skirsnyje;

b)

I ir II priedų 3.3 skirsnyje apibūdintų apdorojimo procesų ir metodų stebėsena;

c)

metalo laužo, gauto po naudojimo operacijų, kokybės stebėsena (įskaitant mėginių ėmimą ir analizę), kaip nustatyta I ir II priedų 1 skirsnyje;

d)

I ir II priedų 1.5 skirsnyje nustatytos radiacijos stebėsenos veiksmingumas;

e)

pirkėjų atsiliepimai apie metalo laužo kokybę;

f)

pagal a–d punktus vykdytos stebėsenos rezultatų įrašų saugojimas;

g)

kokybės valdymo sistemos peržiūra ir tobulinimas;

h)

darbuotojų mokymas.

3.   Kokybės valdymo sistemoje taip pat numatomi konkretūs kiekvieno kriterijaus stebėsenos reikalavimai, nustatyti I ir II prieduose.

4.   Jeigu I priedo 3.3 skirsnyje arba II priedo 3.3 skirsnyje nurodytą apdorojimą atlieka ankstesnis turėtojas, gamintojas užtikrina, kad tiekėjas įgyvendintų šio straipsnio reikalavimus atitinkančią kokybės valdymo sistemą.

5.   2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 765/2008, nustatančiame su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus (2), apibrėžta atitikties vertinimo įstaiga, gavusi akreditaciją pagal tą reglamentą, arba bet kuris kitas 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo (3) 2 straipsnio 20 dalies b punkte apibrėžtas aplinkosaugos vertintojas, įvertina, ar kokybės valdymo sistema atitinka šio straipsnio reikalavimus. Turėtų būti vertinama kas trejus metus.

6.   Importuotojas reikalauja, kad jo tiekėjai įgyvendintų kokybės valdymo sistemą, kuri atitinka šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus ir kurią patikrino nepriklausomas išorės vertintojas.

7.   Kompetentingoms institucijoms paprašius, gamintojas leidžia susipažinti su kokybės valdymo sistema.

7 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2011 m. spalio 9 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. kovo 31 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

VÖLNER P.

(1)  OL L 312, 2008 11 22, p. 3.

(2)  OL L 218, 2008 8 13, p. 30.

(3)  OL L 342, 2009 12 22, p. 1.

I PRIEDAS

Geležies ir plieno laužui taikomi kriterijai

Kriterijai

Savikontrolės reikalavimai

1.   Laužo, gauto atlikus naudojimo operacijas, kokybė

1.1.

Laužas klasifikuojamas pagal pirkėjo specifikaciją, pramonės specifikaciją arba pagal standartą dėl tiesioginio naudojimo gaminant metalo medžiagas ar objektus plieno liejyklose arba liejyklose.

Kvalifikuoti darbuotojai klasifikuoja kiekvieną siuntą.

1.2.

Bendras svetimkūnių kiekis sudaro ≤ 2 % masės:

Svetimkūniai:

1.

spalvotieji metalai (išskyrus legiravimo elementus bet kokiame juodųjų metalų substrate) ir ne metalo medžiagos, pavyzdžiui, žemė, dulkės, izoliacinės medžiagos ir stiklas;

2.

degiosios ne metalo medžiagos, tokios kaip guma, plastikas, audinys, mediena ir kitos cheminės ar organinės medžiagos;

3.

didesnės dalys (plytos dydžio), kurios nėra elektros laidininkai, pavyzdžiui, padangos ir vamzdžiai, užpildyti cementu, mediena arba betonu;

4.

likučiai, pavyzdžiui, šlakas, nuodegos, frezavimo dulkės, šlifavimo dulkės, nuosėdos, kurie susidaro lydant plieną, jį kaitinant, paruošiant paviršių (įskaitant apipjaustymą), atliekant šlifavimo, pjovimo, suvirinimo ir pjaustymo plazminiu degikliu operacijas.

Kvalifikuoti darbuotojai atlieka kiekvienos siuntos apžiūrą.

Tinkamais laiko tarpais (ne rečiau kaip kas 6 mėnesius) analizuojami svetimkūnių tipiniai mėginiai juos sveriant, prieš tai kruopščiai apžiūrėjus ir magnetiniu ar rankiniu būdu (kaip tinkama) atskyrus geležies ir plieno daleles ir objektus.

Tinkamas stebėsenos imant mėginius dažnumas nustatomas atsižvelgiant į šiuos veiksnius:

1.

numatomą kintamumo modelį (pavyzdžiui, remiantis istoriniais rezultatais);

2.

būdingą riziką, kad atliekų, naudojimo operacijoje ir toliau apdirbant panaudotų kaip žaliavos, kokybė gali kisti;

3.

stebėsenos metodui būdingą tikslumą; ir

4.

ar rezultatai artimi apribojimui, pagal kurį svetimkūniai gali sudaryti ne daugiau kaip 2 % masės.

Procesas, pagal kurį nustatomas stebėsenos dažnumas, turėtų būti pagrįstas dokumentais, būti kokybės valdymo sistemos dalis ir jį turėtų būti galima tirti atliekant auditą.

1.3.

Lauže negali būti pernelyg daug jokios formos geležies oksido, išskyrus įprastinį kiekį, susidariusį paruoštą metalo laužą laikant lauke normaliomis oro sąlygomis.

Kvalifikuoti darbuotojai atlieka kiekvienos siuntos apžiūrą, tikrindami, ar nėra oksidų.

1.4.

Lauže negali būti matomų alyvų, aliejinių emulsijų, tepalų arba plastiškųjų tepalų, išskyrus nedidelį jų kiekį, kurio nėra tiek daug, kad jis lašėtų.

Kvalifikuoti darbuotojai atlieka kiekvienos siuntos apžiūrą, ypač atkreipdami dėmesį į tas dalis, kur labiausiai tikėtina, kad gali lašėti alyvos.

1.5.

Radioaktyvumas. pagal nacionalines arba tarptautines radioaktyvaus metalo laužo stebėsenos ir reagavimo procedūrų taisykles reagavimo veiksmų imtis nereikia.

Šis reikalavimas nedaro poveikio pagrindinių standartų dėl darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos, patvirtintų aktais, kuriems taikomas Euratomo sutarties III skyrius, ypač Direktyva 96/29/Eratomas (1), taikymui.

Kvalifikuoti darbuotojai stebi kiekvienos siuntos radioaktyvumą.

Kartu su kiekviena laužo siunta pateikiamas pažymėjimas, parengtas pagal nacionalines arba tarptautines radioaktyvaus metalo laužo stebėsenos ir reagavimo procedūrų taisykles. Pažymėjimas gali būti įtrauktas į kitus dokumentus, kurie pateikiami su siunta.

1.6.

Laužas neturi jokių Direktyvos 2008/98/EB III priede išvardytų pavojingų savybių. Laužas atitinka Sprendime 2000/532/EB (2) nustatytas koncentracijos ribas ir neviršija Reglamento (EB) Nr. 850/2004 (3) IV priede nustatytų koncentracijos ribų.

Atskirų elementų, esančių geležies ir plieno lydiniuose, savybėms šis reikalavimas netaikomas.

Kvalifikuoti darbuotojai atlieka kiekvienos siuntos apžiūrą. Jeigu per apžiūrą kyla įtarimų, kad siunta gali turėti pavojingų savybių, imamasi tinkamų tolesnių stebėsenos priemonių, tokių kaip mėginių ėmimas ir jų tyrimas.

Darbuotojai išėję mokymus apie galimai pavojingas savybes, susijusias su geležies ir plieno laužu, ir apie medžiagų sudedamąsias dalis arba savybes, kurios padeda atpažinti pavojingas savybes.

Pavojingų medžiagų atpažinimo procedūra pagrįsta dokumentais pagal kokybės valdymo sistemą.

1.7.

Lauže negali būti jokių suslėgtų, uždarytų ar nepakankamai atidarytų talpyklų, kurios metalo apdirbimo krosnyse galėtų sukelti sprogimą.

Kvalifikuoti darbuotojai atlieka kiekvienos siuntos apžiūrą.

2.   Atliekos, naudojimo operacijose panaudotos kaip žaliavos

2.1.

Tik atliekos, kuriose yra geležies arba plieno, kuriuos galima panaudoti, gali būti naudojamos kaip žaliavos.

2.2.

Pavojingos atliekos nenaudojamos kaip žaliavos, išskyrus tuos atvejus, kai pateikiami įrodymai, kad buvo taikyti šio priedo 3 skirsnyje nurodyti procesai ir metodai, skirti pašalinti visas pavojingas savybes.

2.3.

Šios atliekos nenaudojamos kaip žaliavos:

a)

šlifavimo ir tekinimo atliekos, kuriose yra skysčių, tokių kaip alyvos arba aliejinės emulsijos, ir

b)

statinės ir talpyklos, kuriose yra arba buvo alyvų arba dažų, išskyrus įrangą iš eksploatuoti netinkamų transporto priemonių.

Visų gautų atliekų ir lydimųjų dokumentų kontrolę (apžiūrą) atlieka kvalifikuoti darbuotojai, išmokyti atpažinti atliekas, kurios neatitinka šiame skirsnyje nustatytų kriterijų.

3.   Apdorojimo procesai ir metodai

3.1.

Geležies arba plieno laužas atskirtas nuo šaltinio arba surenkant ir laikomas atskirai arba atliekų žaliavos apdorotos taip, kad geležies ir plieno laužas būtų atskirtas nuo sudedamųjų dalių, kurios nėra metalas ir kurios neturi geležies.

3.2.

Užbaigtos visos mechaninio apdorojimo operacijos (kaip pjaustymas, kirpimas, smulkinimas arba granuliavimas; rūšiavimas, atskyrimas, valymas, teršalų pašalinimas ir ištuštinimas), reikalingos paruošti metalo laužą, kad jis taptų tiesioginėmis galutinio panaudojimo žaliavomis, naudojamomis plieno liejyklose arba liejyklose.

3.3.

Atliekoms, turinčioms pavojingų komponentų, taikomi šie konkretūs reikalavimai:

a)

kaip žaliavos naudojamos medžiagos iš elektros ir elektroninės įrangos arba eksploatuoti netinkamų transporto priemonių yra apdorotos visais būdais, kurių reikalaujama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/96/EB (4) 6 straipsnį ir pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/53/EB (5) 6 straipsnį.

b)

chlorfluorangliavandeniliai iš nebenaudojamos įrangos surenkami taikant kompetentingų institucijų patvirtintą procesą;

c)

nuo laidų pašalintos izoliacinės medžiagos arba jie susmulkinti. Jeigu laidą dengia organinis paviršius (plastikas), organinis paviršius šalinamas taikant geriausią turimą technologiją;

d)

statinės ir talpyklos turi būti ištuštintos ir išvalytos; ir

e)

a punkte nepaminėtose atliekose esančios pavojingos medžiagos veiksmingai šalinamos taikant kompetentingų institucijų patvirtintą procesą.

 

(1)  1996 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 96/29/Euratomas, nustatanti pagrindinius darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės saugos standartus (OL L 159, 1996 6 29, p. 1).

(2)  2000 m. gegužės 3 d. Komisijos sprendimas 2000/532/EB, keičiantis sprendimą 94/3/EB, nustatantį atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų 1 straipsnio a dalį, ir Tarybos sprendimą 94/904/EB, nustatantį pavojingų atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų medžiagų 1 straipsnio 4 dalį (OL L 226, 2000 9 6, p. 3).

(3)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 850/2004 dėl patvariųjų organinių teršalų (OL L 158, 2004 4 30, p. 7).

(4)  OL L 37, 2003 2 13, p. 24.

(5)  OL L 269, 2000 10 21, p. 34.

II PRIEDAS

Aliuminio laužui taikomi kriterijai

Kriterijai

Savikontrolės reikalavimai

1.   Laužo kokybė

1.1.

Laužas klasifikuojamas pagal pirkėjo specifikaciją, pramonės specifikaciją arba pagal standartą dėl tiesioginio naudojimo gaminant metalo medžiagas ar objektus juos rafinuojant arba perlydant.

Kvalifikuoti darbuotojai klasifikuoja kiekvieną siuntą.

1.2.

Bendras svetimkūnių kiekis sudaro ≤ 5 % masės arba metalo išeiga yra ≥ 90 %;

Svetimkūniai:

1.

metalai, išskyrus aliuminį ir aliuminio lydinius;

2.

ne metalo medžiagos, tokios kaip žemė, dulkės, izoliacinės medžiagos ir stiklas;

3.

degiosios ne metalo medžiagos, tokios kaip guma, plastikas, audinys, mediena ir kitos cheminės ar organinės medžiagos;

4.

didesnės dalys (plytos dydžio), kurios nėra elektros laidininkai, pavyzdžiui, padangos ir vamzdžiai, užpildyti cementu, mediena arba betonu arba

5.

likučiai, pavyzdžiui, šlakas, nuodegos, lengvosios frakcijos, frezavimo dulkės, šlifavimo dulkės, nuosėdos, kurie susidaro lydant aliuminį ir aliuminio lydinius, jį kaitinant, paruošiant paviršių (įskaitant apipjaustymą), atliekant šlifavimo, pjovimo, suvirinimo ir pjaustymo suvirinimo degikliu operacijas.

Aliuminio laužo gamintojas tikrina, kaip laikomasi reikalavimų, stebėdamas svetimkūnių kiekį arba nustatydamas metalo išeigą.

Kvalifikuoti darbuotojai atlieka kiekvienos siuntos apžiūrą.

Tinkamais laiko tarpais (ne rečiau kaip kas 6 mėnesius) analizuojami kiekvienos klasės aliuminio laužo tipiniai mėginiai, kad būtų galima išmatuoti bendrą svetimkūnių kiekį arba metalo išeigą.

Tipiniai mėginiai gaunami laikantis standarte EN 13920 (1) aprašytų mėginių atrinkimo procedūrų.

Bendras svetimkūnių kiekis matuojamas pagal svorį, rūšiuojant rankomis ar kitomis atskyrimo priemonėmis (magnetu arba remiantis tankiu) atskyrus aliuminio metalo daleles ir objektus nuo dalelių ir objektų, kuriuos sudaro svetimkūniai.

Metalo išeiga matuojama pagal šią procedūrą:

1.

nustačius ir pašalinus drėgmę nustatoma masė (m1) (pagal EN 13920–1:2002 standarto 7.1 punktą);

2.

nustatoma ir pašalinama laisvoji geležis (pagal EN 13920–1:2002 standarto 7.2 punktą);

3.

vykdant metalo išeigos nustatymo procedūrą, nustatoma metalo masė po lydymo ir sustingimo (m2) (pagal EN 13920–1:2002 standarto 7.3 punktą);

4.

apskaičiuojama metalo išeiga m [%] = (m2/m1) × 100.

Tinkamas tipinių mėginių analizės dažnumas nustatomas atsižvelgiant į šiuos veiksnius:

1.

numatomą kintamumo modelį (pavyzdžiui, remiantis istoriniais rezultatais);

2.

būdingą riziką, kad atliekų, naudojimo operacijose panaudotų kaip žaliavos, kokybė gali kisti, kaip ir apdorojimo procesų rezultatai;

3.

stebėsenos metodui būdingą tikslumą; taip pat

4.

ar rezultatai artimi bendro svetimkūnių kiekio arba metalo išeigos ribinėms vertėms.

1.3.

Laužo dangoje, dažuose ar plastike negali būti polivinilo chlorido (PVC).

Kvalifikuoti darbuotojai atlieka kiekvienos siuntos apžiūrą.

1.4.

Lauže negali būti matomų alyvų, aliejinių emulsijų, tepalų arba plastiškųjų tepalų, išskyrus nedidelį jų kiekį, kurio nėra tiek daug, kad jis lašėtų.

Kvalifikuoti darbuotojai atlieka kiekvienos siuntos apžiūrą, ypač atkreipdami dėmesį į tas dalis, kur labiausiai tikėtina, kad gali lašėti alyvos.

1.5.

Radioaktyvumas. pagal nacionalines arba tarptautines radioaktyvaus metalo laužo stebėsenos ir reagavimo procedūrų taisykles reagavimo veiksmų imtis nereikia.

Šis reikalavimas nedaro poveikio pagrindinių standartų dėl darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos, patvirtintų aktais, kuriems taikomas Euratomo sutarties III skyrius, ypač Tarybos direktyva 96/29/Euratomas (2), taikymui.

Kvalifikuoti darbuotojai stebi kiekvienos siuntos radioaktyvumą. Kartu su kiekviena laužo siunta pateikiamas pažymėjimas, parengtas pagal nacionalines arba tarptautines radioaktyvaus metalo laužo stebėsenos ir reagavimo procedūrų taisykles. Pažymėjimas gali būti įtrauktas į kitus dokumentus, kurie pateikiami su siunta.

1.6.

Laužas neturi jokių Direktyvos 2008/98/EB III priede išvardytų pavojingų savybių. Laužas atitinka Komisijos sprendime 2000/532/EB (3) nustatytas koncentracijos ribas ir neviršija Reglamento (EB) Nr. 850/2004 (4) IV priede nustatytų koncentracijos ribų.

Atskirų elementų, esančių aliuminio lydiniuose, savybėms šis reikalavimas netaikomas.

Kvalifikuoti darbuotojai atlieka vizualinę kiekvienos siuntos apžiūrą. Jeigu per apžiūrą kyla įtarimų, kad siunta gali turėti pavojingų savybių, imamasi tinkamų tolesnių stebėsenos priemonių, tokių kaip mėginių ėmimas ir jų tyrimas.

Darbuotojai išėję mokymus apie galimai pavojingas savybes, susijusias su aliuminio laužu, ir apie medžiagų sudedamąsias dalis arba savybes, kurios padeda atpažinti pavojingas savybes.

Pavojingų medžiagų atpažinimo procedūra pagrįsta dokumentais pagal kokybės valdymo sistemą.

1.7.

Lauže negali būti jokių suslėgtų, uždarytų ar nepakankamai atidarytų talpyklų, kurios metalo apdirbimo krosnyse galėtų sukelti sprogimą.

Kvalifikuoti darbuotojai atlieka vizualinę kiekvienos siuntos apžiūrą.

2.   Atliekos, naudojimo operacijose panaudotos kaip žaliavos

2.1.

Tik atliekos, kuriose yra aliuminio arba aliuminio lydinių, kuriuos galima panaudoti, gali būti naudojamos kaip žaliavos.

2.2.

Pavojingos atliekos nenaudojamos kaip žaliavos, išskyrus tuos atvejus, kai pateikiami įrodymai, kad buvo taikyti šio priedo 3 skirsnyje nurodyti procesai ir metodai, skirti pašalinti visas pavojingas savybes.

2.3.

Šios atliekos nenaudojamos kaip žaliavos:

a)

šlifavimo ir tekinimo atliekos, kuriose yra skysčių, tokių kaip alyvos arba aliejinės emulsijos, ir

b)

statinės ir talpyklos, kuriose yra arba buvo alyvų arba dažų, išskyrus įrangą iš eksploatuoti netinkamų transporto priemonių.

Visų gautų atliekų ir lydimųjų dokumentų kontrolę (apžiūrą) atlieka kvalifikuoti darbuotojai, išmokyti atpažinti atliekas, kurios neatitinka šiame skirsnyje nustatytų kriterijų.

3.   Apdorojimo procesai ir metodai

3.1.

Aliuminio laužas atskirtas nuo šaltinio arba surenkant ir laikomas atskirai arba atliekų žaliavos apdorotos taip, kad aliuminio laužas būtų atskirtas nuo sudedamųjų dalių, kurios nėra metalas ir kurios neturi aliuminio.

3.2.

Užbaigtos visos mechaninio apdorojimo operacijos (kaip pjaustymas, kirpimas, smulkinimas arba granuliavimas; rūšiavimas, atskyrimas, valymas, teršalų pašalinimas ir ištuštinimas), reikalingos paruošti metalo laužą, kad jis taptų tiesioginėmis galutinio panaudojimo žaliavomis.

3.3.

Atliekoms, turinčioms pavojingų komponentų, taikomi šie konkretūs reikalavimai:

a)

kaip žaliavos naudojamos medžiagos iš elektros ir elektroninės įrangos arba eksploatuoti netinkamų transporto priemonių yra apdorotos visais būdais, kurių reikalaujama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/96/EB (5) 6 straipsnį ir pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/53/EB (6) 6 straipsnį.

b)

chlorfluorangliavandeniliai iš nebenaudojamos įrangos surenkami taikant kompetentingų institucijų patvirtintą procesą;

c)

nuo laidų pašalintos izoliacinės medžiagos arba jie susmulkinti. Jeigu laidą dengia organinis paviršius (plastikas), organinis paviršius šalinamas taikant geriausią turimą technologiją.

d)

statinės ir talpyklos turi būti ištuštintos ir išvalytos;

e)

a punkte nepaminėtose atliekose esančios pavojingos medžiagos veiksmingai šalinamos taikant kompetentingų institucijų patvirtintą procesą.

 

(1)  EN 13920–1:2002; Aliuminis ir aliuminio lydiniai. Laužas. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai, bandinių atrinkimas ir bandymai; CEN 2002.

(2)  OL L 159, 1996 6 29, p. 1.

(3)  OL L 226, 2000 9 6, p. 3.

(4)  OL L 229, 2004 4 30, p. 1.

(5)  OL L 37, 2003 2 13, p. 24.

(6)  OL L 269, 2000 10 21, p. 34.

III PRIEDAS

5 straipsnio 1 dalyje nurodytas atitikties atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijams pareiškimas

1.

Metalo laužo gamintojas ir (arba) importuotojas:

Pavadinimas (vardas, pavardė):

Adresas:

Kontaktinis asmuo:

Telefonas:

Faksas:

E. paštas:

2.

a)

metalo laužo kategorijos pavadinimas arba kodas pagal pramonės specifikaciją arba standartą:

b)

kai tinka, pirkėjo specifikacijų pagrindinės techninės nuostatos, tokios kaip sudėtis, dydis, rūšis ir savybės:

3.

Metalo laužo siunta atitinka 2 punkte nurodytą specifikaciją arba standartą:

4.

Siuntos kiekis tonomis:

5.

Radioaktyvumo bandymo pažymėjimas, parengtas pagal nacionalines arba tarptautines radioaktyvaus metalo laužo stebėsenos ir reagavimo procedūrų taisykles:

6.

Metalo laužo gamintojas taiko kokybės valdymo sistemą, atitinkančią Reglamento (ES) Nr. 333/2011 (1) 6 straipsnį, ir tai patvirtino akredituotas tikrintojas arba nepriklausomas tikrintojas tais atvejais, kai atliekomis nebelaikomas metalo laužas įvežamas į Sąjungos muitų teritoriją:

7.

Metalo laužo siunta atitinka Reglamento (ES) Nr. 333/2011 (1) 1 3 ir 4 straipsnių a–c punktuose nurodytus kriterijus:

8.

Metalo laužo gamintojo ir (arba) importuotojo deklaracija: Tvirtinu, kad, mano žiniomis, pirmiau pateikta informacija yra išsami ir tiksli:

Pavadinimas (vardas, pavardė):

Data:

Parašas:

(1)  2011 m. kovo 31 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 333/2011, kuriuo nustatomi kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kada tam tikrų rūšių metalo laužas nebelaikomas atliekomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB (OL L 94, 2011 4 8, p. 2).