2.8.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 199/48


TARYBOS DIREKTYVA 2011/70/EURATOMAS

2011 m. liepos 19 d.

kuria nustatoma panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų atsakingo ir saugaus tvarkymo Bendrijos sistema

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 31 ir 32 straipsnius,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą, parengtą atsižvelgiant į Mokslo ir technikos komiteto paskirtų valstybių narių mokslinių ekspertų grupės pateiktą nuomonę,

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (2),

kadangi:

(1)

Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties (Euratomo sutartis) 2 straipsnio b punkte numatyta, kad turi būti nustatyti vienodi saugos standartai, kad būtų apsaugota darbuotojų ir plačiosios visuomenės sveikata;

(2)

Euratomo sutarties 30 straipsnyje numatyta, kad turi būti nustatyti pagrindiniai darbuotojų ir plačiosios visuomenės sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės keliamos grėsmės standartai;

(3)

Euratomo sutarties 37 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės Komisijai teiktų bendruosius duomenis apie radioaktyviųjų atliekų dėjimo į atliekynus planus;

(4)

Tarybos direktyva 96/29/Euratomas (3) nustato pagrindinius darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės saugos standartus. Ta direktyva papildyta labiau specializuotais teisės aktais;

(5)

kaip savo praktikoje pripažino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, Euratomo sutarties 3 skyriaus nuostatos, susijusios su sveikatos ir saugos klausimais, sudaro darnią visumą, ir jomis Komisijai suteikiami tam tikri plataus masto įgaliojimai, kad gyventojai ir aplinka būtų apsaugoti nuo radioaktyviosios taršos pavojaus (4);

(6)

1987 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendime 87/600/Euratomas dėl Bendrijoje nustatomos skubaus pasikeitimo informacija radiacinės avarijos atveju tvarkos (5) nustatyta pranešimų ir informacijos teikimo sistema, kuria valstybės narės turi naudotis, kad apsaugotų plačiąją visuomenę įvykus radiacinei avarijai. 1989 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvoje 89/618/Euratomas dėl plačiosios visuomenės informavimo apie sveikatos apsaugai taikytinas priemones ir atliktinus veiksmus nepaprastosios radiologinės padėties atveju (6) valstybės narės įpareigotos informuoti visuomenę apie įvykusią nepaprastąją radiologinę padėtį;

(7)

Tarybos direktyva 2003/122/Euratomas (7) numato didelio aktyvumo uždarųjų jonizuojančios spinduliuotės šaltinių ir paliktųjų šaltinių, įskaitant nebenaudojamus šaltinius, kontrolę. Remiantis Jungtine panaudoto kuro tvarkymo saugos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos konvencija (toliau – Jungtinė konvencija), Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) elgesio kodeksu dėl jonizuojančios spinduliuotės šaltinių saugos ir saugumo bei dabartine pramonės praktika, nebenaudojami uždarieji šaltiniai gali būti pakartotinai naudojami, perdirbami arba dedami į atliekynus. Daugeliu atvejų tuo tikslu šaltinį ar įrenginius su šaltiniu reikia grąžinti teikėjui ar gamintojui paskirčiai pakeisti ar perdirbti;

(8)

2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo (8) taikoma kasybos pramonės atliekų, kurios gali būti radioaktyvios, tvarkymui, išskyrus su radioaktyvumu susijusius aspektus, kuriems taikoma Euratomo sutartis;

(9)

Tarybos direktyvoje 2006/117/Euratomas (9) išdėstyta Europos atominės energijos bendrijos (toliau – Bendrija) radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tarpvalstybinio vežimo priežiūros ir kontrolės sistema. Ta direktyva papildyta 2008 m. gruodžio 4 d. Komisijos rekomendacija 2008/956/Euratomas dėl radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto kuro eksporto į trečiąsias šalis kriterijų (10);

(10)

2009 m. birželio 25 d. Tarybos direktyvoje 2009/71/Euratomas, kuria nustatoma Bendrijos branduolinių įrenginių branduolinės saugos sistema (11), nustatyti valstybėms narėms įpareigojimai sukurti ir palaikyti nacionalinę branduolinės saugos sistemą. Nors direktyva pirmiausia susijusi su branduolinių įrenginių branduoline sauga, joje teigiama, kad taip pat svarbu užtikrinti panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų saugų tvarkymą, įskaitant tvarkymą saugojimo ir atliekynuose. Todėl tiems įrenginiams, kuriuos reguliuoja Direktyva 2009/71/Euratomas ir ši direktyva, neturėtų būti taikomi neproporcingi ir nebūtini įpareigojimai, visų pirma dėl ataskaitų teikimo;

(11)

2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/35/EB, nustatanti visuomenės dalyvavimą rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas (12), taikoma tam tikriems planams ir programoms, numatytiems 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (13) taikymo srityje;

(12)

2006 m. spalio 24 d. Komisijos rekomendacijoje 2006/851/Euratomas dėl branduolinių įrenginių eksploatavimui nutraukti, panaudotam branduoliniam kurui ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti skirtų finansinių išteklių valdymo (14) dėmesys sutelktas į tai, kad lėšų būtų pakankamai, taip pat į finansinį saugumą ir skaidrumą, siekiant užtikrinti, kad lėšos būtų naudojamos tik numatytais tikslais;

(13)

atsižvelgdama į specialias Lietuvos, Slovakijos ir Bulgarijos stojimo į Europos Sąjungą sąlygas, pagal kurias tam tikros branduolinės elektrinės turėjo būti anksti uždarytos, Bendrija dalyvauja telkiant finansines lėšas ir tam tikromis sąlygomis teikia finansinę paramą įvairiems eksploatavimo nutraukimo projektams, įskaitant susijusiems su radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymu;

(14)

su TATENA parama sudaryta Jungtinė konvencija yra skatinamoji priemonė, ja siekiama, kad visame pasaulyje būtų užtikrintas ir išlaikytas aukštas panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos lygis pasitelkiant nacionalinių priemonių tobulinimą ir tarptautinio bendradarbiavimo gerinimą;

(15)

kai kurios valstybės narės jau dalyvavo ir ketina toliau dalyvauti JAV ir Rusijos vadovaujamoje programoje, vadinamoje Pasauline grėsmių mažinimo iniciatyva, veždamos moksliniams tyrimams skirto reaktoriaus panaudotą branduolinį kurą į Jungtines Amerikos Valstijas ir Rusijos Federaciją;

(16)

2006 m. TATENA atnaujino standartų sistemą ir paskelbė Pagrindinius saugos principus, prie kurių rengimo prisidėjo Bendrija, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Branduolinės energijos agentūra ir kitos tarptautinės organizacijos. Taikant Pagrindinius saugos principus bus sudarytos palankesnės sąlygos taikyti tarptautinius saugos standartus ir suderinti skirtingose valstybėse taikomą tvarką;

(17)

atsižvelgiant į 2007 m. gegužės 8 d. Tarybos išvadose dėl branduolinės saugos ir panaudoto branduolinio kuro bei radioaktyviųjų atliekų saugaus tvarkymo išdėstytą raginimą ES lygiu įsteigti aukšto lygio darbo grupę, 2007 m. liepos 17 d. Komisijos sprendimu 2007/530/Euratomas dėl Europos branduolinės saugos ir atliekų tvarkymo aukšto lygio grupės sudarymo (15) įsteigta Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupė, kurios užduotis – padėti siekti Bendrijos tikslų panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo srityje. Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupės išvados ir rekomendacijos atsispindėjo 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos rezoliucijoje dėl panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir 2009 m. lapkričio 9 d. Tarybos išvadose dėl Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupės ataskaitos;

(18)

Europos Parlamentas 2007 m. gegužės 10 d. priėmė rezoliuciją „Euratomo įvertinimas. Europos branduolinės energetikos politikai – 50 metų“, kurioje jis pasisakė už tai, kad būtų priimti suderinti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo standartai, ir paragino Komisiją peržiūrėti atitinkamus savo teisės aktų pasiūlymo projektus ir pateikti naują pasiūlymą dėl radioaktyviųjų atliekų tvarkymo direktyvos;

(19)

nors savo energijos rūšių derinį pati nustato kiekviena valstybė narė, visose valstybėse narėse susidaro radioaktyviųjų atliekų gaminant elektros energiją arba vykdant pramoninę, žemės ūkio, medicinos ir mokslinių tyrimų veiklą, arba dėl branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimo arba valymo ir intervencijų atvejais;

(20)

veikiant branduoliniams reaktoriams susidaro panaudoto branduolinio kuro. Kiekviena valstybė narė pati gali nustatyti savo kuro ciklo politiką. Panaudotas branduolinis kuras gali būti laikomas vertingu ištekliu, kuris gali būti perdirbtas, arba tiesiogiai dedamas į atliekynus, jeigu jis priskiriamas radioaktyviosioms atliekoms. Kad ir kuris variantas būtų pasirinktas, turėtų būti apsvarstyta galimybė dėti į atliekynus perdirbant didelio aktyvumo atliekas, atskirtas kuro perdirbimo metu, arba atliekoms priskiriamą panaudotą branduolinį kurą;

(21)

radioaktyviąsias atliekas, įskaitant atliekoms priskiriamą panaudotą branduolinį kurą, būtina sulaikyti, kad radionuklidai nepasklistų į aplinką, ir ilgam laikotarpiui izoliuoti nuo žmonių ir gyvenamosios aplinkos. Atsižvelgiant į radioaktyviųjų atliekų specifinį pobūdį, t. y. į tai, kad jose yra radionuklidų, būtina imtis žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės keliamo pavojaus priemonių, įskaitant dėjimą į atitinkamus įrenginius, galutinėje jų laikymo vietoje. Radioaktyviųjų atliekų saugojimas, įskaitant ilgalaikį saugojimą, yra ne dėjimo į atliekynus alternatyva, o laikinas sprendimas;

(22)

nacionalinė radioaktyviųjų atliekų klasifikavimo schema, kurią taikant visapusiškai atsižvelgiama į radioaktyviųjų atliekų rūšį ir savybes, turėtų padėti vykdyti tas priemones;

(23)

paprastai trumpaamžės mažo ir vidutinio aktyvumo atliekos yra dedamos į paviršinį atliekyną. Plačiai pripažįstama, kad techniniu požiūriu dėjimas į giluminį atliekyną – šiuo metu saugiausias ir tvariausias galutinis didelio aktyvumo atliekų ir atliekoms priskiriamo panaudoto branduolinio kuro tvarkymo būdas. Valstybės narės, išsaugodamos atsakomybę už panaudoto branduolinio kuro ir mažo, vidutinio arba didelio aktyvumo lygio atliekų tvarkymo politiką, turėtų, be kita ko, savo nacionalinėje politikoje numatyti dėjimo į atliekynus galimybių planavimą ir vykdymą. Kadangi atliekynų įgyvendinimas ir vystymas tęsis ištisus dešimtmečius, daugelyje programų pripažįstama, kad reikia ir toliau būti lanksčiais ir gebančiais prisitaikyti, pvz., kad būtų atsižvelgta į naujas žinias apie dėjimo į atliekynus vietos sąlygas arba galimą dėjimo į atliekynus sistemos evoliuciją. Vykdant veiklą pagal Geologinio radioaktyviųjų atliekų dėjimo į atliekynus įgyvendinimo technologijų platformą (IGD-TP) galėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos naudotis šios srities patirtimi ir technologijomis. Todėl vykdant dėjimo į atliekynus sistemos techninį plėtojimą galima remtis atliekų susigrąžinamumu ir išimamumu, kaip eksploatavimo ir projektavimo kriterijais. Tačiau dėl šių kriterijų neturėtų būti atsisakyta gerai suprojektuoto atliekyno, kurio uždarymui yra tvirtų argumentų. Reikalingas kompromisas, nes radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymas yra pagrįstas naujausiais mokslo ir technologijų duomenimis;

(24)

tai turėtų būti kiekvienos valstybės narės etikos įsipareigojimas, kuriuo ji privalėtų vengti ateities kartoms nepagrįstai užkrauti bet kokią naštą, susijusią su esamu panaudotu branduoliniu kuru ir radioaktyviosiomis atliekomis, įskaitant bet kurias radioaktyviąsias atliekas, kurios būtų išimamos iš esamų branduolinių įrenginių, kurių eksploatavimas nutraukiamas. Įgyvendindamos šią direktyvą valstybės narės parodo, kad jos ėmėsi pagrįstų veiksmų kad tas tikslas būtų pasiektas;

(25)

už panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugą galutinė atsakomybė tenka valstybėms narėms – tai vienas iš Jungtinėje konvencijoje patvirtintų pagrindinių principų. Minėtas nacionalinės atsakomybės principas ir principas, pagal kurį pagrindinė atsakomybė už panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugą tenka nacionalinės kompetentingos reguliavimo institucijos kontroliuojamam licencijos turėtojui, turėtų būti įtvirtintas šia direktyva; ja taip pat turėtų būti sustiprintas kompetentingos reguliavimo institucijos vaidmuo ir įtvirtintas jos nepriklausomumas;

(26)

suprantama, kad kompetentingos reguliavimo institucijos vykdomas jonizuojančios spinduliuotės šaltinių utilizavimas nedaro poveikio jos nepriklausomumui atliekant reguliavimo užduotis;

(27)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymui būtų skirtas pakankamas finansavimas;

(28)

valstybės narės turėtų sukurti nacionalines programas, siekiant užtikrinti, kad politiniai sprendimai būtų perkelti į aiškias nuostatas, susijusias su visais panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo etapų nuo susidarymo iki dėjimo į atliekynus įgyvendinimu laiku. Turėtų būti galima, kad tokios nacionalinės programos būtų vienas pamatinis dokumentas arba dokumentų rinkinys;

(29)

daroma prielaida, kad nacionalinė panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo tvarka bus taikoma pasitelkiant tam tikros formos teisinę, reguliavimo ar organizavimo priemonę, kurios pasirinkimas priklauso valstybių narių kompetencijai;

(30)

skirtingi panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo etapai yra glaudžiai susiję. Sprendimai viename etape gali turėti įtakos kitam etapui. Todėl į tokias sąsajas turėtų būti atsižvelgta rengiant nacionalines programas;

(31)

skaidrumas yra svarbus panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo aspektas. Skaidrumas turėtų būti užtikrintas siekiant užtikrinti, kad visuomenė būtų tinkamai informuojama ir visiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant vietos valdžios institucijas ir visuomenės atstovus, būtų suteikta galimybė dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, įgyvendinant nacionalinius ir tarptautinius įsipareigojimus;

(32)

valstybių narių ir tarptautinis bendradarbiavimas suteiktų galimybę naudotis sukaupta patirtimi ir technologija ir taip galėtų padėti palengvinti ir paspartinti sprendimų priėmimą;

(33)

kai kurios valstybės narės mano, kad gali būti naudinga, saugu ir ekonomiškai efektyvu bendrai naudoti panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginius, įskaitant atliekynus, jei toks naudojimas pagrįstas tų valstybių narių susitarimu;

(34)

su sauga susijusių sprendimų priėmimo proceso dokumentų tvarkymas turėtų atitikti rizikos lygius (proporcingumo principas) ir turėtų sudaryti gerą pagrindą sprendimams panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo srityje. Tai turėtų įgalinti nustatyti problemines sritis, į kurias reikia atkreipti dėmesį vertinant saugą. Saugos vertinimo sprendimai turėtų būti pagrįsti saugos vertinimo rezultatais ir informacija apie saugos vertinimo pagrįstumą ir patikimumą, taip pat apie to vertinimo prielaidas. Todėl sprendimų priėmimo procesas turėtų būti pagrįstas argumentų ir įrodymų visuma, kuriais siekiama parodyti, kad panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginyje ar vykdant tokio tvarkymo veiklą laikomasi reikiamo saugos standarto. Konkrečiu atliekyno atveju dokumentų tvarkymas turėtų pagerinti dėjimo į atliekynus sistemos saugai poveikį darančių veiksnių supratimą, įskaitant gamtinių (geologinių) ir inžinerinių barjerų supratimą, ir numatomą per tam tikrą laiką dėjimo į atliekynus sistemos vystymąsi;

(35)

jeigu valstybė narė, kuri neturi panaudoto branduolinio kuro, nei perspektyvų artimiausiu metu jo turėti, nevykdo ir neplanuoja veiksmų, susijusių su panaudotu branduoliniu kuru, turėtų perkelti į nacionalinę teisę ir įgyvendinti šios direktyvos nuostatas, susijusias su panaudotu branduoliniu kuru, jai būtų nustatomas neproporcingas ir nebūtinas įpareigojimas. Todėl tokios valstybės narės turėtų būti atleidžiamos nuo įpareigojimo perkelti į nacionalinę teisę ir įgyvendinti šios direktyvos nuostatas, susijusias su panaudotu branduoliniu kuru, jeigu jos nepriima sprendimo plėtoti veiklą, susijusią su panaudotu branduoliniu kuru;

(36)

Slovėnijos Respublikos Vyriausybės ir Kroatijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl Krško branduolinės elektrinės statuso ir kitų juridinių santykių, susijusių su investavimu į ją, jos eksploatavimu ir eksploatavimo nutraukimu, reglamentavimo, nustato branduolinės elektrinės bendros nuosavybės valdymo teisę. Ta sutartis numato bendrą atsakomybę už radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymą ir dėjimą į atliekynus, todėl turėtų būti nustatyta išimtis, leidžianti netaikyti tam tikrų šios direktyvos nuostatų, kad nebūtų kliudoma visapusiškam šios dvišalės sutarties įgyvendinimui;

(37)

šioje direktyvoje pripažįstama, kad nacionalinėje sistemoje turėtų būti atsižvelgta į radiologinius ir neradiologinius pavojus, susijusius su panaudotu branduoliniu kuru ir radioaktyviosiomis atliekomis, tačiau ji netaikoma radiologiniams pavojams, kuriems taikoma Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo;

(38)

panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo srities kompetencijos ir įgūdžių išsaugojimas ir didinimas – viena iš svarbiausių aukšto lygio saugos užtikrinimo priemonių, kuri turėtų būti įgyvendinamas remiantis darbo patirtimi grindžiamu mokymusi;

(39)

moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, kurių veiksmingumą didintų subjektų bendradarbiavimas techniniais klausimais, gali atverti galimybes pagerinti panaudoto branduolinio kuro saugos valdymą ir prisidėti prie didelio radioaktyvumo atliekų radiacinio toksiškumo rizikos mažinimo;

(40)

siekiant kaupti patirtį ir ja keistis, taip pat užtikrinti aukštus veiklos standartus, puikia pasitikėjimo panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymu Europos Sąjungoje skatinimo priemone galėtų būti atliekamas tarpusavio vertinimas,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1   SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS, APIBRĖŽTYS IR BENDRIEJI PRINCIPAI

1 straipsnis

Dalykas

1.   Šia direktyva nustatoma Bendrijos sistema atsakingam ir saugiam panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymui užtikrinti, kad ateities kartoms nebūtų nepagrįstai užkrauta našta.

2.   Direktyva užtikrinama, kad valstybės narės numatytų reikiamas nacionalines panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo aukšto lygio saugos užtikrinimo priemones, kad darbuotojai ir plačioji visuomenė būtų apsaugoti nuo jonizuojančiosios spinduliuotės keliamo pavojaus.

3.   Ja užtikrinamas būtinos informacijos visuomenei teikimas ir jos dalyvavimas, susiję su panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymu, kartu tinkamai atsižvelgiant į saugumo ir nuosavybės teise priklausančios informacijos klausimus.

4.   Nepažeidžiant Direktyvos 96/29/Euratomas, šia direktyva papildomi Euratomo sutarties 30 straipsnyje nurodyti panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų saugos pagrindiniai standartai.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Ši direktyva taikoma:

a)

visiems panaudoto branduolinio kuro tvarkymo etapams, kai panaudoto branduolinio kuro susidaro vykdant civilinę veiklą;

b)

visiems radioaktyviųjų atliekų tvarkymo etapams nuo susidarymo iki dėjimo į atliekynus, kai radioaktyviųjų atliekų susidaro vykdant civilinę veiklą.

2.   Ši direktyva netaikoma:

a)

kasybos pramonės atliekoms, kurios gali būti radioaktyvios ir kurios patenka į Direktyvos 2006/21/EB taikymo sritį;

b)

leistinam medžiagų išmetimui.

3.   Šios direktyvos 4 straipsnio 4 dalis netaikoma:

a)

nebenaudojamų uždarųjų šaltinių grąžinimui į kilmės šalį tiekėjui ar gamintojui;

b)

moksliniams tyrimams skirto reaktoriaus panaudoto branduolinio kuro vežimui į šalį, kuri tiekia moksliniams tyrimams skirto reaktoriaus branduolinį kurą arba jį gamina, atsižvelgiant į taikomus tarptautinius susitarimus;

c)

esamos Krško branduolinės elektrinės atliekoms ir panaudotam branduoliniam kurui, kai tai susiję su vežimu iš Slovėnijos į Kroatiją ir atvirkščiai.

4.   Ši direktyva nedaro poveikio valstybės narės arba įmonės toje valstybėje narėje teisei po perdirbimo grąžinti radioaktyviąsias atliekas į jų kilmės šalį, kai:

a)

radioaktyviosios atliekos vežamos į tą valstybę narę arba įmonę perdirbti; arba

b)

kitos medžiagos vežamos į tą valstybę narę arba įmonę siekiant iš jų išskirti radioaktyviąsias atliekas.

Ši direktyva nedaro poveikio valstybės narės arba joje esančios įmonės, į kurią apdorojimo ar perdirbimo tikslais vežamas panaudotas branduolinis kuras, teisei grąžinti į jo kilmės šalį apdorojimo ar perdirbimo metu išskirtas radioaktyviąsias atliekas, arba jų lygiavertį pakaitalą, dėl kurio susitarta.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)   uždarymas– visų operacijų užbaigimas praėjus tam tikram laikotarpiui po to, kai panaudotas branduolinis kuras ir radioaktyviosios atliekos patalpinami į atliekyną, įskaitant baigiamuosius inžinerinius ar kitus darbus, kurių reikia, kad būtų užtikrinta ilgalaikė saugi įrenginio būklė;

2)   kompetentinga reguliavimo institucija– valstybės narės paskirta panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos institucija arba institucijų sistema, kaip nurodyta 6 straipsnyje;

3)   dėjimas į atliekyną– radioaktyviųjų atliekų arba panaudoto branduolinio kuro patalpinimas į įrenginį, neketinant jų iš ten išimti;

4)   atliekynas– bet koks įrenginys ar įranga, kurios pagrindinė paskirtis – radioaktyviųjų atliekų šalinimas;

5)   licencija– bet kuris teisinis dokumentas, kuriuo valstybės narės jurisdikcijoje suteikiama teisė vykdyti bet kokią panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo veiklą arba kuriuo įpareigojama nustatyti panaudoto branduolinio kuro ar radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginio vietą, tokį įrenginį projektuoti, statyti, pripažinti tinkamu eksploatuoti, eksploatuoti, nutraukti jo eksploatavimą ar jį uždaryti;

6)   licencijos turėtojas– juridinis ar fizinis asmuo, kuriam tenka visiška atsakomybė už licencijoje nurodytą panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo veiklą ar įrenginį;

7)   radioaktyviosios atliekos– dujų, skysčio arba kieto pavidalo radioaktyviosios medžiagos, kurių valstybė narė (arba juridinis ar fizinis asmuo, kurio sprendimą valstybė narė pripažįsta) nenumato ar nesvarsto toliau naudoti ir kurias kaip radioaktyviąsias atliekas kompetentinga reguliavimo institucija reguliuoja pagal valstybės narės teisinę ir reguliavimo sistemą;

8)   radioaktyviųjų atliekų tvarkymas– visa veikla, susijusi su radioaktyviųjų atliekų tvarkymu, pradiniu apdorojimu, pagrindiniu apdorojimu, galutiniu apdorojimu, saugojimu ir dėjimu į atliekyną, išskyrus išvežimą už aikštelės ribų;

9)   radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys– bet koks įrenginys ar įranga, kurių pagrindinė paskirtis – radioaktyviųjų atliekų tvarkymas;

10)   perdirbimas– procesas arba operacija, kurios tikslas – iš panaudoto branduolinio kuro tolesniam naudojimui išskirti daliąsias ir pirmines medžiagas;

11)   panaudotas branduolinis kuras– branduolinis kuras, apšvitintas reaktoriaus aktyviojoje zonoje ir visam laikui iš jos pašalintas; panaudotas branduolinis kuras gali būti laikomas naudotinu ištekliu, kuris gali būti perdirbtas, arba dedamas į atliekyną, jeigu jis priskiriamas radioaktyviosioms atliekoms;

12)   panaudoto branduolinio kuro tvarkymas– visa veikla, susijusi su panaudoto branduolinio kuro tvarkymu, saugojimu, perdirbimu ar dėjimu į atliekyną, išskyrus vežimą;

13)   panaudoto branduolinio kuro tvarkymo įrenginys– bet koks įrenginys ar įranga, kurių pagrindinė paskirtis – panaudoto branduolinio kuro tvarkymas;

14)   saugojimas– radioaktyviųjų atliekų arba panaudoto branduolinio kuro saugojimas įrenginyje, ketinant juos iš ten paimti.

4 straipsnis

Bendrieji principai

1.   Valstybės narės nustato ir įgyvendina panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo nacionalinę politiką. Nepažeidžiant 2 straipsnio 3 dalies, kiekvienai valstybei narei tenka galutinė atsakomybė už joje susidariusių panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų medžiagų tvarkymą.

2.   Kai radioaktyviosios atliekos arba panaudotas branduolinis kuras vežamas perdirbimui arba pakartotiniam perdirbimui į valstybę narę ar trečiąją šalį, galutinė atsakomybė už saugų ir atsakingą tų medžiagų, įskaitant visas atliekas, sukurtas kaip šalutinis produktas, dėjimą į atliekyną, išlieka tai valstybei narei ar trečiajai šaliai, iš kurios radioaktyviosios medžiagos buvo išvežtos.

3.   Nacionalinė politika grindžiama visais šiais principais:

a)

siekiama, kad susidarytų kuo mažiau radioaktyviųjų atliekų, kaip praktiškai ir pagrįstai įmanoma, – ir jų kiekio, ir aktyvumo požiūriu, – tuo tikslu imantis atitinkamų projektavimo priemonių, taip pat eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo veiksmų, įskaitant medžiagų perdirbimą ir pakartotinį naudojimą;

b)

atsižvelgiama į visų panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų susidarymo ir tvarkymo etapų tarpusavio sąsajas;

c)

panaudotas branduolinis kuras ir radioaktyviosios atliekos tvarkomi saugiai, įskaitant ir ilguoju laikotarpiu, užtikrinant pasyviosios saugos savybes;

d)

priemonės įgyvendinamos laipsniškai;

e)

panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo išlaidas padengia tie subjektai, dėl kurių veiklos tos medžiagos susidarė;

f)

vykdomas įrodymais ir dokumentais grindžiamas sprendimų priėmimo procesas visuose panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo etapuose.

4.   Radioaktyviosios atliekos dedamos į atliekyną toje valstybėje narėje, kurioje jos susidarė, nebent vežimo metu įsigalioja atitinkamos valstybės narės susitarimas su kita valstybe nare arba trečiąja šalimi, kuriuo atsižvelgiama į Komisijos pagal Direktyvos 2006/117/Euratomas 16 straipsnio 2 dalį nustatytus kriterijus, dėl vienoje iš jų esančio atliekyno panaudojimo.

Prieš vežimą į trečiąją šalį eksportuojanti valstybė narė informuoja Komisiją apie bet kurio tokio susitarimo turinį ir imasi pagrįstų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad:

a)

paskirties šalis būtų sudariusi susitarimą su Bendrija dėl panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo arba būtų Jungtinės panaudoto kuro tvarkymo saugos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos konvencijos (toliau – Jungtinė konvencija) šalis;

b)

paskirties šalis turi radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir dėjimo į atliekyną programą, kurios tikslai, kuriais siekiama užtikrinti aukštą saugos lygį, yra lygiaverčiai šia direktyva nustatytiems tikslams; ir

c)

patvirtinta, kad į paskirties šalyje esantį atliekyną galima vežti radioaktyviąsias atliekas, kad prieš vežimą jis veikia ir kad yra valdomas pagal tos paskirties šalies radioaktyviųjų atliekų tvarkymo programų reikalavimus

2   SKYRIUS

ĮPAREIGOJIMAI

5 straipsnis

Nacionalinė sistema

1.   Valstybės narės sukuria ir įgyvendina nacionalinę panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo teisėkūros, reguliavimo ir organizacinę sistemą (toliau – nacionalinė sistema), kurioje paskirstoma atsakomybė ir numatomas atitinkamų kompetentingų institucijų veiksmų koordinavimas. Nacionalinėje sistemoje numatomi visi šie elementai:

a)

panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo politikos įgyvendinimo nacionalinė programa;

b)

panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos nacionalinė tvarka. Valstybės narės turi teisę nuspręsti, kaip tokia tvarka priimama ir kokiomis priemonėmis taikoma;

c)

panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo veiklos, įrenginių arba abiejų licencijų išdavimo sistema, įskaitant panaudoto branduolinio kuro ar radioaktyviųjų atliekų tvarkymo veiklos draudimą, draudimą eksploatuoti panaudoto branduolinio kuro ar radioaktyviųjų atliekų arba abiejų atliekyną be licencijos, arba, prireikus, nustatant tolesnio veiklos, įrenginio, arba abiejų valdymo sąlygas;

d)

atitinkamos kontrolės sistema, valdymo sistema, reguliavimo tikslais atliekami patikrinimai, su radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymo veikla, įrenginiais, arba su abiem susiję dokumentai ir ataskaitos, kuria įsipareigota teikti, įskaitant laikotarpiu po atliekynų uždarymo taikomas atitinkamas priemones;

e)

poveikio priemonių taikymo veiksmai, įskaitant veiklos sustabdymą ir licencijos pakeitimą, galiojimo termino nustatymą arba panaikinimą, taip pat prireikus kiti reikalavimai, susiję su alternatyviais sprendimais, dėl kurių pagerėja sauga;

f)

skirtinguose panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo etapuose dalyvaujančių organų atsakomybės paskirstymas; visų pirma nacionalinėje sistemoje pirminė atsakomybė už panaudotą branduolinį kurą ir radioaktyviąsias atliekas tenka tam, dėl kurio veiklos jos susidarė arba, tam tikrais atvejais, licencijos turėtojui, kuriam šią atsakomybę patikėjo kompetentingos institucijos;

g)

visuomenės informavimui ir jos dalyvavimui taikomi nacionaliniai reikalavimai;

h)

panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo finansavimo schema (-os) pagal 9 straipsnį.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinė sistema būtų toliau tobulinama, prireikus atsižvelgiant į eksploatavimo patirtį, į žinias, įgytas 4 straipsnio 3 dalies f punkte nurodyto sprendimo priėmimo procese, ir į atitinkamų technologijų ir mokslinių tyrimų raidą.

6 straipsnis

Kompetentinga reguliavimo institucija

1.   Kiekviena valstybė narė įsteigia kompetentingą panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos reguliavimo instituciją ir užtikrina sąlygas jai veikti.

2.   Kad priimant reguliavimo sprendimus kompetentingai reguliavimo institucijai nebūtų daroma nederamo poveikio, valstybės narės užtikrina, kad šios institucijos funkciniu požiūriu būtų atskirtos nuo bet kurių kitų įstaigų ar organizacijų, užsiimančių branduolinės energetikos ar radioaktyviųjų medžiagų propagavimu ar panaudojimu (įskaitant elektros energijos gamybą ir radioizotopų naudojimą) arba panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymu.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingai reguliavimo institucijai būtų suteikti teisiniai įgaliojimai ir žmogiškieji bei finansiniai ištekliai, būtini siekiant vykdyti įsipareigojimus, susijusius su 5 straipsnio 1 dalies b, c, d ir e punktuose apibūdinta nacionaline sistema.

7 straipsnis

Licencijos turėtojai

1.   Valstybės narės užtikrina, kad pagrindinė atsakomybė už panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginių ir (arba) veiklos saugą tektų licencijos turėtojui. Perduoti šios atsakomybės negalima.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad pagal taikomą nacionalinę sistemą būtų reikalaujama, kad licencijos turėtojai, kompetentingai reguliavimo institucijai reguliavimo tikslais vykdant kontrolę, reguliariai įrodytų ir nuolat gerintų, kaip tik pagrįstai įmanoma, radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymo įrenginio ar veiklos saugą, tai darydami sistemingai ir taip, kad būtų galima patikrinti jų veiklos rezultatus. Tai pasiekiama pasitelkus atitinkamą saugos įvertinimą ir kitus metodus bei įrodymus.

3.   Saugos pagrindimas yra vienas iš licencijos įrenginiui ar veiklai suteikimo veiksnių; jis apima veiklos parengimo ir vykdymo etapus bei įrenginio parengimo, eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo etapus arba atliekyno uždarymo etapą ir veiklos po jo uždarymo etapą. Saugos pagrindimo apimtis atitinka veiklos sudėtingumą ir pavojų, susijusių su radioaktyviosiomis atliekomis ir panaudotu branduoliniu kuru, taip pat su įrenginiu ar veikla, dydį. Licencijų suteikimo procesas padeda užtikrinti įrenginio ar veiklos saugą normalaus eksploatavimo sąlygomis, tikėtinų eksploatavimo įvykių metu ir įvykus projektinėms branduolinių elektrinių avarijoms. Juo užtikrinama reikalinga įrenginio ar veiklos sauga. Įdiegiamos avarijų prevencijos ir jų padarinių mažinimo priemonės, be kita ko, fiziniai barjerai ir licencijos turėtojo administracinės apsaugos procedūros, kurios, kol jos veikia, užtikrina, kad jonizuojančioji spinduliuotė nepadarytų pastebimo poveikio darbuotojams ir plačiajai visuomenei. Taikant šį požiūrį nustatomi ir mažinami neapibrėžtumai.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad taikant nacionalinę sistemą būtų reikalaujama, kad licencijos turėtojai sukurtų ir įdiegtų integruotas valdymo sistemas, įskaitant kokybės užtikrinimą, kurias taikant būtų deramai teikiama pirmenybė bendrai panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų saugai ir kurias reguliariai tikrintų kompetentinga reguliavimo institucija.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad pagal įdiegtą nacionalinę sistemą būtų reikalaujama, kad licencijos turėtojai numatytų ir nuolat užtikrintų pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad būtų įvykdyti 1–4 dalyse nustatyti jų įsipareigojimai panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos srityje.

8 straipsnis

Sukaupta patirtis ir įgūdžiai

Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėse sistemose būtų reikalaujama, kad visi subjektai sudarytų susitarimus dėl savo personalo švietimo ir mokymo, taip pat mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklos pagal nacionalinės panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo programos reikalavimus, kad būtų užtikrinama ir toliau plėtojama būtina patirtis ir gebėjimai.

9 straipsnis

Finansiniai ištekliai

Deramai atsižvelgdamos į subjektų, dėl kurių veiklos susidarė panaudotas branduolinis kuras ir radioaktyviosios atliekos, atsakomybę, valstybės narės užtikrina, kad taikant nacionalinę sistemą būtų reikalaujama nacionalinių programų, nurodytų 11 straipsnyje, įgyvendinimui, visų pirma panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymui, prireikus skirti pakankamai finansinių išteklių.

10 straipsnis

Skaidrumas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad būtina informacija apie panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymą būtų prieinama darbuotojams ir plačiajai visuomenei. Vykdant šį įpareigojimą taip pat užtikrinama, kad informaciją visuomenei pagal savo kompetenciją teiktų kompetentinga reguliavimo institucija. Informacija visuomenei teikiama vadovaujantis nacionalinės teisės aktais ir tarptautiniais įsipareigojimais, su sąlyga, kad toks informacijos teikimas nekenkia kitiems interesams, inter alia, saugumui, pripažintiems pagal nacionalinės teisės aktus ar tarptautinius įsipareigojimus.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad visuomenei būtų suteikta būtina galimybė veiksmingai dalyvauti panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sprendimų priėmimo procese pagal nacionalinius teisės aktus ir tarptautinius įsipareigojimus.

11 straipsnis

Nacionalinės programos

1.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad būtų įgyvendinama jos nacionalinė panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo programa (toliau – nacionalinė programa), kuri taikoma jos jurisdikcijoje esančiam visų rūšių panaudotam branduoliniam kurui ir radioaktyviosioms atliekoms bei visiems panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo etapams nuo jų susidarymo iki dėjimo į atliekynus.

2.   Kiekviena valstybė narė reguliariai peržiūri ir atnaujina savo nacionalinę programą, prireikus atsižvelgdama į techninę ir mokslinę pažangą, taip pat į rekomendacijas, tarpusavio vertinimuose nustatytus geriausios praktikos pavyzdžius.

12 straipsnis

Nacionalinių programų turinys

1.   Nacionalinėse programose nurodoma, kaip valstybės narės ketina įgyvendinti 4 straipsnyje nurodytą savo nacionalinę panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų atsakingo ir saugaus tvarkymo politiką siekdamos užtikrinti, kad būtų pasiekti šios direktyvos tikslai, ir jose pateikiami visi šie elementai:

a)

bendri valstybių narių nacionalinės panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo politikos tikslai;

b)

svarbios gairės ir aiškūs tų gairių įgyvendinimo laikotarpiai atsižvelgiant į bendrus nacionalinių programų tikslus;

c)

viso panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų aprašas ir būsimo kiekio (įskaitant tą, kuris susidarys po eksploatavimo nutraukimo) apskaičiavimas, aiškiai nurodant radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro vietą bei kiekį pagal atitinkamą radioaktyviųjų atliekų klasifikaciją;

d)

visiems panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo etapams nuo susidarymo iki dėjimo į atliekynus skirtos koncepcijos arba planai ir techniniai sprendimai;

e)

po atliekyno uždarymo jo buvimo laikui taikomos koncepcijos arba planai, įskaitant laiką, kurio metu taikoma institucinė kontrolė, taip pat įskaitant ilgalaikes priemones, naudotinas informacijai apie įrenginį išsaugoti;

f)

mokslinių tyrimų, plėtros ir demonstracinė veikla, kuri reikalinga, kad būtų įgyvendinti panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sprendimai;

g)

atsakomybė už nacionalinės programos įgyvendinimą ir pagrindiniai veiklos rodikliai, skirti stebėti įgyvendinimo pažangą;

h)

nacionalinės programos sąnaudų vertinimas ir šio vertinimo pagrindas bei prielaidos nurodant, kaip sąnaudos keičiasi einant laikui;

i)

galiojanti (-čios) finansavimo schema (-os);

j)

skaidrumo politika arba 10 straipsnyje nurodytas procesas;

k)

jei yra, su valstybe nare ar trečiąja šalimi sudarytas (-i) susitarimas (-ai) dėl panaudoto branduolinio kuro ar radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, įskaitant susitarimą (-us) dėl atliekynų.

2.   Nacionalinė programa ir nacionalinė politika gali būti išdėstyta viename dokumente arba keliuose dokumentuose.

13 straipsnis

Pranešimas

1.   Valstybės narės praneša Komisijai apie savo nacionalines programas ir bet kuriuos svarbius jų pakeitimus.

2.   Per šešis mėnesius nuo pranešimo dienos Komisija gali paprašyti paaiškinimo ir (arba) pareikšti savo nuomonę dėl to, ar nacionalinės programos turinys atitinka 12 straipsnį.

3.   Gavusios Komisijos atsiliepimą valstybės narės per šešis mėnesius pateikia prašomą paaiškinimą ir (arba) informuoja Komisiją apie nacionalinių programų pakeitimus.

4.   Priimdama sprendimą dėl Bendrijos finansinės ar techninės paramos panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginiams ar veiklai, Komisija atsižvelgia į valstybių narių paaiškinimus ir nacionalinių programų įgyvendinimo pažangą.

14 straipsnis

Ataskaitų teikimas

1.   Pirmą ataskaitą apie šios direktyvos įgyvendinimą valstybės narės, atsižvelgdamos į Jungtinėje konvencijoje numatytas peržiūras ir ataskaitų teikimą, pateikia Komisijai pirmą kartą iki 2015 m. rugpjūčio 23 d., o po to – kas trejus metus.

2.   Remdamasi valstybių narių ataskaitomis, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia:

a)

šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą; ir

b)

Bendrijos teritorijoje esančių radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro aprašą ir ateities perspektyvas.

3.   Valstybės narės, siekdamos užtikrinti, kad vykdant saugų panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymą būtų laikomasi aukštų saugos standartų, periodiškai ir bent kartą per 10 metų pačios įvertina savo nacionalines sistemas, kompetentingas reguliavimo institucijas, nacionalinę programą ir jos įgyvendinimą, taip pat surengia savo nacionalinių sistemų, kompetentingų reguliavimo institucijų ir (arba) nacionalinės programos tarptautinį tarpusavio vertinimą. Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešama apie bet kuriuos tarpusavio vertinimo rezultatus; jie gali būti pateikti ir visuomenei, jei tai neprieštarauja nuostatoms dėl saugumo ir nuosavybės teise saugotinos informacijos.

3   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

15 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais, įsigaliojusiais ne vėliau kaip 2015 m. rugpjūčio 23 d., įgyvendinama ši direktyva. Jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.

Valstybės narės, patvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Įpareigojimai perkelti į nacionalinę teisę ir įgyvendinti šios direktyvos nuostatas dėl panaudoto branduolinio kuro netaikomi Airijai, Danijai, Estijai, Kiprui, Latvijai, Liuksemburgui ir Maltai, jei jos nenusprendžia imtis su branduoliniu kuru susijusios bet kurios veiklos.

3.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų ir visų jų vėlesnių pakeitimų tekstus.

4.   Apie savo nacionalinių programų, apimančių visus 12 straipsnyje numatytus aspektus, turinį valstybės narės pirmą kartą praneša Komisijai kuo greičiau, bet ne vėliau kaip 2015 m. rugpjūčio 23 d.

16 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

17 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2011 m. liepos 19 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. SAWICKI


(1)  2011 m. gegužės 4 d. (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  2011 m. birželio 23 d. (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3)  OL L 159, 1996 6 29, p. 1.

(4)  C-187/87 (1988 Rink., p. 5013) ir C-29/99 (2002 Rink., p. I-11221).

(5)  OL L 371, 1987 12 30, p. 76.

(6)  OL L 357, 1989 12 7, p. 31.

(7)  OL L 346, 2003 12 31, p. 57.

(8)  OL L 102, 2006 4 11, p. 15.

(9)  OL L 337, 2006 12 5, p. 21.

(10)  OL L 338, 2008 12 17, p. 69.

(11)  OL L 172, 2009 7 2, p. 18.

(12)  OL L 156, 2003 6 25, p. 17.

(13)  OL L 197, 2001 7 21, p. 30.

(14)  OL L 330, 2006 11 28, p. 31.

(15)  OL L 195, 2007 7 17, p. 44.