22.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 338/10

(1)

Taryba, atlikus antidempingo tyrimą (toliau – pradinis tyrimas), 1998 m. birželio 24 d. Reglamentu (EB) Nr. 1312/98 (2) nustatė galutinius antidempingo muitus (toliau – pradinės priemonės) importuojamoms Indijos kilmės sintetinio pluošto virvėms. Vienam Indijos eksportuojančiam gamintojui buvo nustatytas 53 % dydžio muitas, o visoms kitoms importuojamoms Indijos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės sintetinio pluošto virvėms – 82 % dydžio muitas.

(2)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą (toliau – ankstesnė priemonių galiojimo termino peržiūra), Taryba toliau taikė minėtas priemones pagal 2004 m. spalio 4 d. Reglamentą (EB) Nr. 1736/2004, nustatantį galutinį antidempingo muitą sintetinio pluošto virvių, kurių kilmės šalis yra Indija, importui (3).

(3)

Prašymą dėl priemonių galiojimo termino peržiūros pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį 2009 m. gegužės 4 d. Sąjungos gamintojų, pagaminančių didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau negu 50 %) sintetinio pluošto virvių Sąjungoje, vardu pateikė ES špagato, virvių ir tinklų pramonės ryšių komitetas (Eurocord) (toliau – pareiškėjas).

(4)

Prašymas pagrįstas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir žala Sąjungos pramonei greičiausiai pasikartotų.

(5)

2009 m. spalio 7 d. Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nusprendusi, kad yra pakankamai įrodymų inicijuoti peržiūrą, pranešimu apie inicijavimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4) paskelbė apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(6)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės tyrimą nagrinėtas 2008 m. spalio 1 d. – 2009 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Atliekant tendencijų, svarbių vertinant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybę, tyrimą nagrinėtas laikotarpis nuo 2006 m. sausio 1 d. iki PTL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(7)

Komisija žinomiems Sąjungos gamintojams, nagrinėjamosios šalies eksportuotojams ir eksportuojantiems gamintojams, nagrinėjamosios šalies atstovams, importuotojams ir žinomų susijusių naudotojų asociacijai oficialiai pranešė apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą.

(8)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti nuomonę raštu ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytus terminus. Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą jas išklausyti ir jame nurodžiusios konkrečias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(9)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį Sąjungos gamintojų ir Indijos eksportuojančių gamintojų skaičių, laikyta tikslinga, remiantis pagrindinio reglamento 17 straipsniu, nagrinėti, ar reikėtų atlikti atranką. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), minėtų šalių prašyta per 15 dienų nuo peržiūros inicijavimo pranešti apie save ir Komisijai pateikti pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją.

(10)

Per nustatytą terminą apie save pranešė, prašomą informaciją pateikė ir pageidavimą dalyvauti atrankoje išreiškė iš viso penki Indijos gamintojai, iš kurių du priklausė tai pačiai grupei. Keturios iš minėtų penkių bendrovių per PTL gamino ir į Sąjungos rinką eksportavo nagrinėjamąjį produktą. Penktoji bendrovė per PTL nagrinėjamojo produkto į Sąjungos rinką neeksportavo. Visos penkios bendrovės laikytos bendradarbiaujančiomis bendrovėmis ir svarstyta, ar jas atrinkti. Indijos bendradarbiavimo lygis, t. y. bendradarbiaujančių Indijos bendrovių eksporto į Sąjungą procentinė dalis, palyginti su visu Indijos eksportu į Sąjungą, negalėjo būti apskaičiuotas, nes bendra eksporto į Sąjungą per PTL apimtis, kurią nurodė penkios bendradarbiaujančios bendrovės, buvo daug didesnė nei Eurostato užregistruota bendra Indijos eksporto apimtis dėl 21–23 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių.

(11)

Bendrovės atrinktos gavus Indijos valdžios institucijų sutikimą. Atrinktos tos keturios bendrovės, kurios nurodė, kad vykdė pardavimą eksportui į Sąjungą. Dvi iš keturių atrinktų bendrovių buvo susijusios. Primenama, kad atliekant pradinį tyrimą bendradarbiavo tik vienas eksportuojantis gamintojas, kuriam šiuo metu taikoma individuali antidempingo muito norma. Be to, primenama, kad atliekant ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą nebendradarbiavo nei vienas Indijos eksportuojantis gamintojas, todėl, remiantis pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalimi, išvados padarytos remiantis turimais faktais.

(12)

Aštuoniolika Sąjungos gamintojų (visi penkiolika skundo pateikėjų ir trys kiti gamintojai, bendrai pagaminantys 78 % visos Sąjungos produkcijos) pateikė prašomą informaciją ir sutiko dalyvauti atrankoje. Remdamasi bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų pateikta informacija, Komisija atrinko penkis Sąjungos gamintojus, sudarančius apie 40 % Sąjungos pramonės, kaip apibrėžta 40 konstatuojamojoje dalyje, ir parduodančius beveik pusę visų bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų parduodamo kiekio nesusijusiems Sąjungos pirkėjams. Bendrovės atrinktos remiantis didžiausia tipiška pardavimo apimtimi ir gamintojų geografiniu pasiskirstymu Sąjungoje, kuriuos būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį. Vienas iš penkių atrinktų Sąjungos gamintojų veiklą pradėjo nagrinėjamuoju laikotarpiu, todėl jo duomenys nebuvo naudojami analizuojant žalos rodiklių tendencijas, siekiant išvengti šių tendencijų iškraipymo. Nepaisant to, analizuojant minėtas tendencijas naudoti kitų keturių atrinktų Sąjungos gamintojų duomenys buvo tipiški.

(13)

Komisija penkiems atrinktiems Sąjungos gamintojams ir keturiems atrinktiems Indijos eksportuojantiems gamintojams nusiuntė klausimynus.

(14)

Klausimyno atsakymus pateikė visi penkti atrinkti Sąjungos gamintojai. Iš keturių atrinktų Indijos eksportuojančių gamintojų vienas nutraukė bendradarbiavimą, o kiti trys (iš kurių du buvo susiję) klausimyno atsakymus pateikė per nustatytus terminus. Todėl galiausiai buvo atrinkti trys Indijos eksportuojantys gamintojai, t. y. klausimyno atsakymus pateikusios minėtos trys Indijos bendrovės.

(15)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, kaip ji manė, buvo reikalinga dempingo ir žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei ir Sąjungos interesams nustatyti. Tikrinamieji vizitai surengti toliau išvardytų bendrovių patalpose.

—

Axiom Imex International Ltd., Boisar;

—

Tufropes Private Limited, Silvassa;

—

India Nets, Indore.

—

Cordoaria Oliveira SÁ (Portugalija);

—

Eurorope SA (Graikija);

—

Lanex A.S. (Čekija);

—

Lankhorst Euronete Ropes (Portugalija);

—

Teufelberger Ges.m.b.H. (Austrija).

(16)

Nagrinėjamasis produktas – tas pats produktas kaip ir pradiniame tyrime, jis apibrėžiamas taip: virvės, virvelės, lynai ir trosai, pinti arba nepinti, apipinti arba neapipinti, įmirkyti arba neįmirkyti, padengti arba nepadengti, aptraukti arba neaptraukti guma arba plastikais, iš polietileno arba iš polipropileno, išskyrus špagatus arba pakavimo virves, kurių ilginis tankis didesnis kaip 50 000 deciteksų (5 g/m), ir iš kitų sintetinių pluoštų, iš nailono, kitų poliamidų arba iš poliesterių, kurių ilginis tankis didesnis kaip 50 000 deciteksų (5 g/m). Jo KN kodai šiuo metu yra 5607 49 11, 5607 49 19, 5607 50 11 ir 5607 50 19. Nagrinėjamasis produktas naudojamas įvairiausiais jūriniais ir pramoniniais tikslais, visų pirma laivybai (ypač švartavimosi tikslais), ir žuvininkystės pramonėje.

(17)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad minėtos švartavimosi virvės neatitinka nagrinėjamojo produkto apibrėžties, nes dėl prie šių virvių pritvirtintų rezginių tokie produktai turėtų būti deklaruojami kaip virvių gaminiai, kuriems priskiriamas kitas KN kodas (žr. taip pat 23 konstatuojamąją dalį). Tačiau reikėtų pažymėti, kad nuoroda į švartavimosi virves daroma tik kalbant apie skirtingų rūšių nagrinėjamojo produkto, kuris 16 konstatuojamojoje dalyje apibrėžtas kaip sintetinio pluošto virvės, naudojimo paskirtis.

(18)

Kaip nustatyta atliekant pradinį tyrimą ir kaip patvirtinta atliekant šį tyrimą, nagrinėjamasis produktas ir Indijos eksportuojančių gamintojų gaminamos ir jų vidaus rinkoje parduodamos bei Sąjungos gamintojų gaminamos ir Sąjungoje parduodamos sintetinio pluošto virvės yra visais atžvilgiais identiški ir pasižymi tomis pačiomis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis. Todėl šie produktai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(19)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Sąjungos pramonės gaminamas produktas nepanašus į nagrinėjamąjį produktą, atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos gamintojai buvo pradėję naudoti naujos rūšies žaliavą pavadinimu „Dyneema“, kuri yra brangesnė nei kitos žaliavos, nes iš jos pagaminti produktai yra daug atsparesni. Iš tikrųjų atrinkti Indijos gamintojai šios rūšies žaliavos nenaudoja. Tačiau pirmiausia reikėtų pažymėti, kad tiriamieji produktai sudaro tik nedidelę dalį Sąjungos gamintojų parduodamų produktų. Iš tikrųjų, nors ir teisinga, kad šios rūšies pluoštą vis dažniau naudoja kai kurie Sąjungos gamintojai, „Dyneema“ virvės sudaro tik nedidelę Sąjungos gamybos dalį. Todėl, nors didelis žaliavų kainos skirtumas (jos gali būti apie 25–30 kartų brangesnės) gali turėti tam tikro poveikio ypač žalos rodikliui, susijusiam su vidutinėmis Sąjungos pramonės pardavimo kainomis, „Dyneema“ virvių poveikis bendram vertinimui nedidelis, nes Sąjungoje gaminama labai daug vadinamųjų standartinių virvių. Antra, visas šios priemonių galiojimo termino peržiūros skaičiavimas buvo pagrįstas susijusių rūšių produktų palyginimu, kurį atliekant atsižvelgta į skirtingas žaliavas. Todėl produkto asortimento skirtumai minėto skaičiavimo negali iškreipti. Bet kuriuo atveju produktas, kuriam naudojamos tokios žaliavos kaip „Dyneema“, vis tiek pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis kaip nagrinėjamasis produktas. Todėl teiginys buvo atmestas.

(20)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėta dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybė, jeigu baigtų galioti Indijai taikomos priemonės.

(21)

Remiantis Eurostato duomenimis, nagrinėjamojo produkto importo iš Indijos apimtis per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo nedidelė. Per PTL importo iš Indijos apimtis buvo 31 tona, t. y. mažiau kaip 0,1 % Sąjungos suvartojimo per PTL:

(22)

Tačiau remiantis patikrintais duomenimis trys atrinktos bendrovės per PTL į Sąjungą išsiuntė daug didesnį kiekį nagrinėjamojo produkto nei Eurostato nurodytas kiekis. Atsižvelgiant į tai primenama, kad atliekant pradinį tyrimą importuotojai pateikė informacijos, iš kurios buvo matyti, kad tam tikras iš Indijos nupirktas nagrinėjamojo produkto kiekis nebuvo išleistas į laisvą apyvartą Sąjungos rinkoje, bet buvo laikomas muitinės sandėliuose ir parduotas jūrų laivams arba atviroje jūroje esančioms platformoms. Šį teiginį atliekant dabartinį tyrimą pakartojo vienas skundą pateikęs gamintojas. Kadangi atliekant tyrimą uosto prekiautojai nebendradarbiavo, šis teiginys negalėjo būti patikrintas. Tačiau remiantis atrinktų eksportuojančių gamintojų pateiktu pirkėjų sąrašu buvo akivaizdu, kad dauguma pirkėjų iš tiesų buvo laivų ir jūrinių platformų tiekėjai Sąjungos uostuose. Remiantis tuo, kas išdėstyta, akivaizdu, kad statistiniai duomenys ir pateikti duomenys skiriasi dėl minėtų pardavimų.

(23)

Reikėtų taip pat paminėti, kad prašyme dėl priemonių galiojimo termino peržiūros buvo pateikti įtarimai dėl priemonių vengimo. Dėl to pareiškėjas teigė, kad iš Indijos į Sąjungą įvežtas tam tikras kiekis sintetinio pluošto virvių, priskiriamų KN 5609 pozicijai (virvių, virvelių, lynų arba trosų […] gaminiai), kuriai priskiriamiems produktams priemonės netaikomos. Tačiau pareiškėjo teiginiui pagrįsti, atliekant šį tyrimą, nebuvo pateikta jokios informacijos.

(24)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, manoma, kad per PTL iš Indijos į Sąjungos muitų teritoriją faktiškai importuota 31 tona nagrinėjamojo produkto. Dėl patikrinto trijų atrinktų Indijos gamintojų eksportui į Sąjungos uostus parduoto kiekio, kuris nebuvo išleistas į laisvą apyvartą Sąjungos rinkoje: šis parduotas kiekis laikomas Indijos eksporto į kitas trečiąsias šalis dalimi.

(25)

Atsižvelgiant į tai, kad importo iš Indijos į Sąjungą apimtis buvo nedidelė, ja nebuvo galima pagrįsti tipiškos analizės dėl dempingo arba žalos tęsimosi tikimybės. Iš tiesų, atsižvelgiant į tokią nedidelę faktinę importo apimtį, negalima daryti išvados, kad per PTL iš Indijos buvo vykdomas žalingas dempingas. Todėl atliekant šią analizę daugiausia dėmesio skirta dempingo ir žalos pasikartojimo tikimybei, jeigu priemonės nustotų galioti.

(26)

Buvo nagrinėjama, ar nagrinėjamojoje šalyje yra nepanaudotų gamybos pajėgumų, dėl kurių galėtų būti atnaujintas eksportas dempingo kainomis, jeigu priemonės būtų panaikintos.

(27)

Nustatyta, kad trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų gamybos pajėgumai 2007 m. – PTL labai padidėjo, o pajėgumų panaudojimas tuo pačiu metu sumažėjo. Per PTL nepanaudoti trijų bendrovių pajėgumai sudarė beveik 75 % Sąjungos suvartojimo. Tai reiškia, kad eksporto į Sąjungą apimtis greičiausiai padidėtų, jeigu priemonės nustotų galioti.

(28)

Dėl kitų Indijos sintetinio pluošto virvių gamintojų: žinoma, kad bendrovė „Garware“, kuri nustojo bendradarbiauti pasibaigus atrankos etapui, yra svarbus gamintojas, kurio gamybos pajėgumai, remiantis jo oficialia interneto svetaine, yra dideli. Be to, prašyme dėl priemonių galiojimo termino peržiūros nurodyti kiti keturi dideli Indijos gamintojai. Dar yra keletas vidutinių ir mažų Indijos gamintojų, kurie iš esmės vykdė pardavimą vidaus rinkoje. Kadangi šie Indijos gamintojai nebendradarbiavo, jų gamybos pajėgumai nėra žinomi. Tačiau galima manyti, kad jų tendencija panaši į bendradarbiaujančių bendrovių, vadinasi šie gamintojai taip pat turi nepanaudotų pajėgumų.

(29)

Atskleidus nustatytus faktus visi atrinkti Indijos gamintojai pareiškė nesutinkantys su duomenimis apie jų bendrus nepanaudotus pajėgumus. Tačiau šiuos duomenis faktiškai pateikė pačios bendrovės, be to, jie buvo patikrinti atliekant patikrinimą vietoje kiekvienoje bendrovėje. Todėl šie teiginiai buvo atmesti.

(30)

Trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų pardavimo eksportui į kitas trečiąsias šalis apimtis, įskaitant Sąjungos uostuose parduotą kiekį, kuris neįvežamas į Sąjungos muitų teritoriją, yra didelė ir nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo apie 80 %, taip sudarydama beveik pusę viso eksportuojančių gamintojų parduoto kiekio per PTL.

(31)

Nustačius pradines priemones į Sąjungą faktiškai nustota importuoti. Tačiau būtina pažymėti, kad atrinktų eksportuotojų pardavimo eksportui į Sąjungos uostus apimtis itin padidėjo nagrinėjamuoju laikotarpiu – nuo 61 tonos iki 785 tonų. Atsižvelgiant į tai, kad faktiškai importuoti į Sąjungą produktai parduodami per tuos pačius pardavimo kanalus kaip Sąjungos uostuose parduoti produktai, ši didėjanti pardavimo eksportui apimtis šalia Sąjungos rinkos gali reikšti, kad nenustačius priemonių atrinktų Indijos gamintojų (ir galbūt taip pat kitų) nagrinėjamojo produkto pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis per trumpą laikotarpį gali padidėti.

(32)

Atsižvelgiant į minėtą Indijos gamintojų eksporto orientavimą ir didėjantį jų įsitvirtinimą Sąjungos uostuose, galima daryti išvadą, jog labai tikėtina, kad, jeigu priemonės nustotų galioti, Indijos eksporto į Sąjungą apimtis labai padidėtų.

(33)

Paskelbus peržiūros išvadas, Indijos gamintojas nurodė, kad Indijos eksportas gerai paskirstytas visame pasaulyje, tarp augimo potencialo turinčių rinkų, todėl eksportas į Sąjungą didele apimtimi nebūtų atnaujintas, jeigu priemonės nustotų galioti. Pripažįstama, kad kai kurie Indijos gamintojai galėjo skirstyti pardavimą eksportui į skirtingas rinkas. Tačiau tai negali būti laikoma pakankama priežastimi keisti minėtais nustatytais faktais pagrįstas išvadas.

(34)

Preliminarus dempingas buvo apskaičiuotas remiantis patikrinta trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų pardavimo Sąjungos uostuose apimtimi, kuri, nors manoma, kad ji sudaro dalį pardavimo eksportui į kitas trečiąsias šalis, yra geras galimų Indijos sintetinio pluošto virvių kainų rodiklis netaikant muitų. Normaliosios vertės nustatytos remiantis kainomis Indijos vidaus rinkoje. Remiantis šiais rodikliais dempingas nustatytas dviem iš trijų atrinktų Indijos gamintojų. Nustatyti vidutiniškai 10 % dempingo skirtumai, kurie gali būti laikomi dideliais, net jei jie yra daug mažesni už tuos, kurie nustatyti atliekant pradinį tyrimą.

(35)

Palyginus trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų kainas kitų trečiųjų šalių rinkose (išskyrus pardavimą Sąjungos uostuose) su šių gamintojų vidaus rinkos kainomis gautas panašus rezultatas, nors tuo remiantis nustatyti dempingo skirtumai buvo mažesni.

(36)

Atskleidus šio tyrimo nustatytus faktus, vienas Indijos gamintojas teigė, kad jokio dempingo, susijusio su importu iš Indijos į Sąjungą, nenustatyta. Tačiau į Sąjungą faktiškai nebuvo importuojama taip pat. Be to, dempingas nustatytas tiek pardavimo Sąjungos uostuose, tiek pardavimo kitoms trečiosioms šalims atžvilgiu. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(37)

Kita suinteresuotoji šalis teigė, kad atliekant šią peržiūrą nustatyti dempingo skirtumai negali būti laikomi dideliais, lyginant juos su taikomomis muitų normomis, atsižvelgiant į didelį Sąjungos ir Azijos darbo sąnaudų skirtumą. Tačiau reikėtų pažymėti, kad Sąjungos darbo sąnaudos nėra reikšmingos skaičiuojant dempingo skirtumą.

(38)

Remiantis minėta analize padaryta išvada, kad eksportuojantys gamintojai turi didžiulį gamybos potencialą iš naujo pradėti eksportuoti į Sąjungą, jeigu priemonės nustotų galioti. Dėl kainų: nustatyta, kad du atrinkti eksportuotojai kitoms trečiosioms šalims pardavinėjo dempingo kainomis. Be to, taip pat atsižvelgiant į nustojusią bendradarbiauti bendrovę „Garware“, skunde nurodyti penki kiti dideli eksportuojantys gamintojai, kurie, kaip galima manyti remiantis turima informacija, laikosi bendrovių, kurios, kaip nustatyta, pardavinėjo kitoms trečiosioms šalims dempingo kainomis, tendencijos.

(39)

Dėl strateginio Indijos eksportuojančių gamintojų suinteresuotumo Sąjungos rinka, kurį rodo didėjanti pardavimo eksportui į Sąjungos uostus apimtis, ir esamų didelių nepanaudotų pajėgumų tikėtina, kad jie vėl pradėtų eksportuoti į Sąjungą didele apimtimi, jeigu priemonės nustotų galioti. Atsižvelgiant į Indijos eksportuotojų kainodarą trečiųjų šalių rinkose labai tikėtina, kad vėl būtų vykdomas eksportas dempingo kainomis. Todėl daroma išvada, kad nustojus galioti priemonėms dempingas greičiausiai pasikartotų.

(40)

Visą Sąjungos produkciją pagaminantys Sąjungos gamintojai yra Sąjungos pramonė, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje. Sąjungos gamintojų gali būti apytikriai keturiasdešimt.

(41)

Penkiolika Sąjungos gamintojų, kurių vardu prašymą atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikė skundą pateikusi asociacija, ir trys kiti Sąjungos gamintojai pateikė pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją atrankai. Kaip minėta 12 konstatuojamojoje dalyje, išsamiai nagrinėti atrinkti penki gamintojai, sudarantys apie 40 % Sąjungos pramonės. Atrinktos šios bendrovės:

(42)

Kaip jau minėta 12 konstatuojamojoje dalyje, per PTL aštuoniolikos bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų produkcija sudarė 78 % visos Sąjungos produkcijos.

(43)

Sintetinio pluošto virvių Sąjungos suvartojimas nustatytas remiantis Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtimi (įskaitant nebendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų pardavimą, nustatytą skundą pateikusios asociacijos) ir visu importu į Sąjungą pagal Eurostato duomenis.

(44)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima nustatyti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas sumažėjo 7 %. Visų pirma po padidėjimo 16 % 2006–2007 m. suvartojimas 2007 m. – PTL sumažėjo 20 %.

(45)

Kaip minėta 21 konstatuojamojoje dalyje, faktinis importas iš Indijos į Sąjungą per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo nedidelis dėl taikomų veiksmingų antidempingo priemonių.

(46)

Tačiau, kaip paaiškinta 22 konstatuojamojoje dalyje, Indijos gamintojai vis labiau įsigali šalia Sąjungos rinkos vykdydami pardavimą eksportui į Sąjungos uostus, kuriam netaikomas muitinis įforminimas, taigi ir minėti antidempingo muitai.

(47)

Kadangi faktinis importas iš Indijos į Sąjungą buvo nedidelis, buvo palygintos Indijos eksporto į kitas trečiąsias šalis (įskaitant pardavimo eksportui į Sąjungos uostus, kuriam netaikomi antidempingo muitai) kainos ir Sąjungos pardavimo, vykdomo atrinktų Sąjungos pramonės gamintojų, kainos.

(48)

Tuo remiantis nustatyta, kad Indijos eksportas į kitas trečiąsias šalis vykdytas daug mažesnėmis pardavimo kainomis nei Sąjungos pramonės pardavimo kainos. Taigi nustatytas kainų skirtumas buvo 46 % dydžio ir vidutiniškai sudarė 18 %.

(49)

Indijos pardavimo eksportui į kitas trečiąsias šalis vertė nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo daugiau kaip 30 %. Toks pardavimas per PTL sudarė beveik pusę visos atrinktų Indijos eksportuojančių gamintojų apyvartos.

(50)

Nepaisant 7 % sumažėjusio suvartojimo Sąjungos rinkoje, importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 18 %. Taigi šio importo rinkos dalis padidėjo 17–22 %.

(51)

Reikėtų pažymėti, kad importas iš Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 46 % ir sudarė 8,6 % rinkos dalį (2006 m. – 5,5 %). Nors dėl bendro pobūdžio Eurostato duomenų, kurie nėra suskirstyti pagal konkrečių rūšių produktus, negalima atlikti tikslaus palyginimo, nustatyta, kad vidutinė importo iš Kinijos į Sąjungą kaina yra daug didesnė nei vidutinė Indijos pardavimo eksportui kaina. Be to, atrodo, kad vidutinė importo iš Kinijos kaina atitinka Sąjungos pramonės kainas.

(52)

Importo iš Korėjos Respublikos (toliau – Korėja) į Sąjungą rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat buvo apie 3 % dydžio. Be to, šio importo apimtis sumažėjo 6 % atitinkamai mažėjant suvartojimui.

(53)

Importas iš kitų trečiųjų šalių per PTL sudarė mažiau nei 2 % rinkos dalies sintetinio pluošto virvių Sąjungos rinkoje.

(54)

Išanalizuoti visi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje išvardyti žalos rodikliai. Pardavimo apimties ir Sąjungos gamintojų rinkos dalies rodikliai išanalizuoti remiantis visų Sąjungos gamintojų, t. y. Sąjungos pramonės, pateiktais duomenimis. Nagrinėjant kitus žalos rodiklius remtasi atrinktų Sąjungos gamintojų pateikta informacija, patikrinta kiekvienos bendrovės patalpose, kaip nurodyta 15 konstatuojamojoje dalyje. Kaip jau minėta 12 konstatuojamojoje dalyje, vienas Sąjungos gamintojas veiklą pradėjo nagrinėjamuoju laikotarpiu, todėl jo duomenys nebuvo naudojami analizuojant žalos rodiklių tendencijas, siekiant išvengti šių tendencijų iškraipymo.

(55)

Sąjungos pramonės pardavimas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 12 %. Kaip jau minėta 44 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos suvartojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 7 %, labiausiai 2007 m. Reikėtų pažymėti, kad Sąjungos pramonės pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje mažėjo greičiau nei suvartojimas.

(56)

Dėl ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje ir lentelėje nurodytų pokyčių 2006 m. – PTL sumažėjo Sąjungos pramonės rinkos dalis. Nuolat mažėjanti Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo 4,6 procentinio punkto:

(57)

Reikėtų pažymėti, kad minėtą rinkos dalį Sąjungos pramonė iš esmės prarado dėl padidėjusios importo iš Kinijos rinkos dalies (žr. 50 konstatuojamąją dalį).

(58)

Kintant pardavimo apimčiai atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos apimtis sumažėjo panašiai, 17 % nagrinėjamuoju laikotarpiu. Per tą patį laikotarpį gamybos pajėgumai padidėjo 5 %. Todėl 2008 m. – PTL 20 % sumažėjo pajėgumų naudojimas.

(59)

Dėl atsargų: apskritai sintetinio pluošto virvių gamintojai išlaikė gana mažą atsargų lygį, nes dauguma produkcijos gaminama pagal užsakymą. Būtų galima pažymėti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu, ypač per PTL, vidutinės atsargos sumažėjo daugiausia dėl sumažėjusios sintetinio pluošto virvių gamybos.

(60)

Vidutinės atrinktų Sąjungos gamintojų Sąjungoje parduodamo panašaus produkto kainos per visą nagrinėjamąjį laikotarpį, visų pirma 2007 m. – PTL, šiek tiek padidėjo:

(61)

Tačiau reikėtų pažymėti, kad nurodyta vidutinė pardavimo kaina apskaičiuota remiantis visų rūšių produktais, įskaitant didžiausios vertės sintetinio pluošto virves, pavyzdžiui, sintetinio pluošto virves, pagamintas iš žaliavos pavadinimu „Dyneema“. Šių skirtingų rūšių produktų kainų skirtumas tikrai didelis (žr. 19 konstatuojamąją dalį). Per pastaruosius metus Sąjungos pramonė padidino didesnės vertės produktų gamybą. Taigi tokios sintetinio pluošto virvės sudaro vis didesnę jos produktų asortimento dalį. Šie naujausi su produktų asortimentu susiję pokyčiai yra viena iš priežasčių, dėl kurios padidėjo vidutinės Sąjungos pramonės vieneto pardavimo kainos.

(62)

Iš dalies dėl taikomų veiksmingų priemonių ir iš dalies dėl įvairaus produktų asortimento atrinkti Sąjungos gamintojai per visą nagrinėjamąjį laikotarpį sugebėjo išlaikyti beveik vienodą ir teigiamą pelningumo lygį:

(63)

2006–2007 m. investicijos buvo gana didelės, vėliau jos perpus sumažėjo. Per PTL investicijų faktiškai nebuvo.

(64)

Pelningumui iš esmės nekintant investicijų grąža per visą nagrinėjamąjį laikotarpį didėjo.

(65)

Atrinktų Sąjungos gamintojų grynųjų pinigų srautas nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko beveik nepakitęs:

(66)

Atrinktų Sąjungos darbuotojų užimtumo padėties 2006–2008 m. raida buvo teigiama. Tačiau 2008 m. – PTL užimtumas sumažėjo dėl rinkoje sumažėjusios paklausos. Sumažėjus paklausai, dėl kurios sumažėjo gamyba, 2008 m. – PTL taip pat sumažėjo našumas. Metinės darbo sąnaudos vieno darbuotojo metinės darbo sąnaudos iki 2008 m. didėjo, o per PTL šiek tiek sumažėjo.

(67)

2006 m. – PTL, kai Sąjungos suvartojimas sumažėjo 7 % (žr. 44 konstatuojamąją dalį), Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis sumažėjo 12 %, o rinkos dalis – 6 procentiniais punktais (žr. 55 ir 56 konstatuojamąsias dalis). Tačiau, nors dėl taikomų priemonių faktinio importo iš Indijos apimtis buvo nedidelė, importo iš kitų šalių apimtis padidėjo 18 % (daugiausia dėl importo iš KLR), o jos rinkos dalis padidėjo dar 5 procentiniais punktais (žr. 50 konstatuojamąją dalį). Todėl daroma išvada, kad Sąjungos pramonei didesnį poveikį turėjo sumažėjęs suvartojimas, dėl kurio jos pardavimo apimtis sumažėjo daug labiau nei kitų rinkos veikėjų.

(68)

Dėl to, kad per PTL nagrinėjamojo produkto importas iš Indijos buvo nedidelis, nebuvo galima nustatyti faktinio importo iš Indijos dempingo skirtumo. Tačiau reikėtų pažymėti, kad Indijos eksportas į Sąjungos uostus, kuriam netaikomas muitinis įforminimas, labai padidėjo, be to, nustatyta, kad dalis šio pardavimo buvo vykdoma dempingo kainomis.

(69)

Buvo analizuojama, ar Sąjungos pramonė vis dar atsigauna po buvusio dempingo poveikio. Padaryta išvada, kad Sąjungos pramonė jau sugebėjo iš esmės atsigauti po tokio poveikio, nes ilgą laiką buvo taikomos veiksmingos antidempingo priemonės.

(70)

Dėl to, kad importuojamoms Indijos kilmės sintetinio pluošto virvėms buvo taikomi veiksmingi antidempingo muitai, atrodo, kad Sąjungos pramonė sugebėjo iš esmės atsigauti po buvusio žalingo dempingo poveikio.

(71)

Vis dėlto negalima daryti išvados, kad Sąjungos pramonės padėtis tvirta. Nors tam tikri žalos rodikliai, susiję su finansine Sąjungos gamintojų padėtimi (visų pirma, pelningumu, investicijų grąža ir grynųjų pinigų srautu) rodo gana tvirtą padėtį, kiti žalos rodikliai (visų pirma pardavimo apimtis ir rinkos dalis, gamyba ir pajėgumų naudojimas ir investicijos) aiškiai rodo, kad Sąjungos pramonės padėtis PTL pabaigoje vis dar buvo gana pažeidžiama. Atskleidus šio tyrimo nustatytus faktus, vienas Indijos gamintojas teigė, kad Sąjungos pramonei per PTL žala nebuvo daroma. Atsižvelgiant į tai reikėtų pažymėti, kad neteigta, jog Sąjungos pramonei per PTL buvo daroma materialinė žala. Remiantis šios peržiūros nustatytais faktais padaryta išvada buvo ta, kad kai kurie rodikliai rodė gana tvirtą padėtį, tačiau iš kitų rodiklių buvo matyti žalos požymių.

(72)

Kai kurios šalys teigė, kad kai kurių žalos rodiklių neigiamos tendencijos susijusios ne su importu iš Indijos, o su pasauline ekonomikos krize ir padidėjusia importo iš Kinijos rinkos dalimi. Atsižvelgiant į tai reikėtų pažymėti, kad neigiama tam tikrų rodiklių raida nebuvo priskirta beveik nevykdytam importui iš Indijos. Be to, nagrinėtas padidėjęs importas iš Kinijos ir nustatyta, kad jis neturėjo jokio poveikio žalingo dempingo pasikartojimo tikimybės analizei.

(73)

Atsižvelgiant į Sąjungos pramonės gyvybingumą apskritai būtina pažymėti, kad dėl palaipsniui rinkai (tiek Sąjungos, tiek trečiųjų šalių rinkoms) pristatomų įvairių didelės vertės produktų bus ilgam laikotarpiui užtikrintas Sąjungos pramonės konkurencingumas, nes pasaulio rinkoje tokios aukštos kokybės sintetinio pluošto virves gaminančių gamintojų šiuo metu nėra daug.

(74)

Kaip minėta 25 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgiant į nedidelę nagrinėjamojo produkto importo iš Indijos apimtį per PTL, atliekant analizę didžiausias dėmesys buvo skirtas dempingo ir žalos pasikartojimo tikimybei.

(75)

Kaip jau išsamiai aprašyta 26–28 konstatuojamosiose dalyse, Indijos eksportuojančių gamintojų nepanaudoti pajėgumai yra dideli. Be to, kaip paaiškinta 30–32 konstatuojamosiose dalyse, Indijos eksportuojantys gamintojai turi aiškų tikslą ir paskatą savo produktus eksporto rinkose parduoti dideliu kiekiu. Kaip minėta 31 konstatuojamojoje dalyje, Indijos gamintojai vis labiau ir dažniau įsitvirtina Sąjungos uostuose. Todėl galima daryti išvadą, kad netrukus importas iš Indijos į Sąjungą greičiausiai taptų didelis, jeigu priemonės nustotų galioti.

(76)

Kaip minėta 34 ir 35 konstatuojamosiose dalyse, nenustačius priemonių importas iš Indijos greičiausiai būtų atnaujintas dempingo kainomis. Be to, kaip teigta 47 ir 48 konstatuojamosiose dalyse, buvo taip pat nustatyta, kad Indijos gamintojų pardavimo kaina vidutiniškai 18 % mažesnė nei Sąjungos pramonės kainos (ir toks kainų skirtumas gali būti 46 % dydžio), o tai reiškia, kad nenustačius priemonių Indijos gamintojai greičiausiai nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą eksportuotų daug mažesnėmis kainomis nei Sąjungos pramonės kainos, t. y. jie greičiausiai priverstinai mažintų Sąjungos gamintojų pardavimo kainas.

(77)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad nenustačius priemonių labai tikėtina, kad nagrinėjamasis produktas iš Indijos būtų vėl importuojamas dideliu kiekiu ir tokiomis kainomis, dėl kurių būtų priverstinai itin mažinamos Sąjungos pramonės kainos.

(78)

Atsižvelgiant į gana pažeidžiamą Sąjungos pramonės padėtį, kaip paaiškinta 71 ir 72 konstatuojamosiose dalyse, galimas atnaujintas didelis importas iš Indijos dempingo kainomis, dėl kurių būtų priverstinai mažinamos Sąjungos kainos, greičiausiai turėtų žalingo poveikio Sąjungos pramonės padėčiai. Visų pirma dėl atnaujinto didelio importo dempingo kainomis greičiausiai dar labiau sumažėtų Sąjungos pramonės rinkos dalis ir pardavimo apimtis, o taip pat ir gamyba bei užimtumas. Dėl šios priežasties ir dėl didelio kainų spaudimo, susijusio su importu, dėl kurio priverstinai mažinamos Sąjungos gamintojų pardavimo kainos, sparčiai itin pablogėtų Sąjungos pramonės finansinė padėtis.

(79)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad, jeigu priemonės nustos galioti, yra tikimybė, jog dėl atnaujinto nagrinėjamojo produkto importo iš Indijos dempingo kainomis bus iš naujo daroma žala.

(80)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį nagrinėta, ar toliau taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama visos Sąjungos interesams.

(81)

Sąjungos interesai buvo nustatyti įvertinus įvairius visų susijusių dalyvių, t. y. Sąjungos pramonės, nagrinėjamojo produkto importuotojų, prekiautojų, didmenininkų ir pramonės naudotojų, interesus.

(82)

Reikėtų priminti, kad atliekant ankstesnius tyrimus laikyta, jog priemonių nustatymas neprieštarauja Sąjungos interesams. Be to, šis tyrimas yra priemonių galiojimo termino peržiūra, todėl analizuojama padėtis, kai antidempingo priemonės jau taikomos.

(83)

Atsižvelgiant į tai buvo nagrinėjama, ar, nepaisant išvados dėl dempingo ir žalos pasikartojimo tikimybės, esama svarių priežasčių, kurios leistų daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju tolesnis priemonių taikymas prieštarautų Sąjungos interesams.

(84)

Kaip jau minėta 56 ir 73 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos pramonė sugebėjo išlaikyti, nors ir mažėjančią, rinkos dalį, pristatydama aukštos klasės sintetinio pluošto virves ir taip paįvairindama savo produktų asortimentą. Todėl galima manyti, kad Sąjungos pramonė išliko struktūriškai gyvybinga.

(85)

Atsižvelgiant į 70–72 konstatuojamosiose dalyse pateiktas išvadas dėl Sąjungos pramonės padėties ir remiantis teiginiais, susijusiais su žalos pasikartojimo tikimybės analize, kaip paaiškinta 74–79 konstatuojamosiose dalyse, taip pat galima manyti, kad Sąjungos pramonės finansinė padėtis greičiausiai pablogėtų, jeigu antidempingo muitai nustotų galioti, ir dėl to pasikartotų materialinė žala.

(86)

Iš tikrųjų, atsižvelgiant į numatomą nagrinėjamojo produkto importo iš Indijos apimtį ir kainas, Sąjungos pramonė patirtų didelę riziką. Kaip paaiškinta 78 konstatuojamojoje dalyje, dėl tokio importo Sąjungos pramonės rinkos dalis, pardavimo apimtis ir užimtumas dar labiau sumažėtų, be to, būtų mažinamos jos kainos, dėl ko galiausiai sumažėtų jos pelningumas, kuris pasiektų panašų neigiamą lygį, nustatytą atliekant pradinį tyrimą.

(87)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kadangi nepateikta jokių kitų įrodymų, daroma išvada, kad tolesnis galiojančių priemonių taikymas neprieštarautų Sąjungos pramonės interesams.

(88)

Komisija nusiuntė klausimynus dešimčiai nesusijusių importuotojų ir (arba) prekiautojų. Atsakymus pateikė tik viena iš šių bendrovių, kuri pareiškė prieštaravimą. Tačiau bendrovė susijusi su sintetinio pluošto virvių Indijos gamintoju, todėl ji negali būti laikoma nesusijusiu importuotoju. Kadangi bendrovė yra susijęs importuotojas, jos interesai iš esmės susiję su jos susijusio Indijos gamintojo interesais.

(89)

Šiomis aplinkybėmis daroma išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių būtų manoma, kad toliau taikant priemones būtų daromas iš esmės didelis neigiamas poveikis nagrinėjamiems nesusijusiems importuotojams ir (arba) prekiautojams.

(90)

Komisija išsiuntė raštą vienai nagrinėjamojo produkto pramonės naudotojų asociacijai. Nė vienas naudotojas nepateikė išsamių klausimyno atsakymų, o asociacija – rašytinių pareiškimų.

(91)

Atsižvelgiant į tai, kad naudotojai nebendradarbiavo, ir tai, kad antidempingo priemonių poveikis greičiausiai būtų nedidelis, palyginti su kitomis pagrindinių naudotojų sektorių, kaip antai laivų statybos, mechaninės inžinerijos ir pakrančių vandenyse veikiančių platformų, išlaidomis, daroma išvada, kad tolesnis priemonių taikymas šiems naudotojams neigiamo poveikio iš esmės neturės.

(92)

Galima tikėtis, kad toliau taikant priemones bus užtikrinta, kad per trumpą laikotarpį Sąjungos rinkoje nebūtų atnaujintas didelės apimties importas iš Indijos dempingo kainomis. Todėl Sąjungos pramonei toliau bus naudingos konkurencinės sąlygos Sąjungos rinkoje ir sumažėjusi įmonių uždarymo bei mažėjančio užimtumo rizika. Be to, manoma, kad dėl teigiamo priemonių taikymo poveikio bus užtikrintos sąlygos Sąjungos pramonei kurti naujoviškus pažangiųjų technologijų produktus, skirtus naujoms ir specialioms paskirtims.

(93)

Reikėtų taip pat pažymėti, kad išnagrinėjus Sąjungos importuotojų ir (arba) prekiautojų, taip pat naudotojų interesus, nenustatyta jokių įtikinamų priežasčių, rodančių, kad tolesnis priemonių taikymas turėtų didelio neigiamo poveikio.

(94)

Atsižvelgiant į pateiktas išvadas dėl tolesnio priemonių taikymo poveikio skirtingiems Sąjungos rinkos veikėjams, daroma išvada, kad tolesnis priemonių taikymas neprieštarauja Sąjungos interesams.

(95)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t. y. inter alia didžiulius nepanaudotus Indijos gamintojų pajėgumus, aiškų eksporto orientavimą ir vis didėjantį įsitvirtinimą šalia Sąjungos rinkos, pardavimo eksportui į kitų trečiųjų šalių rinkas kainas, kurios, kaip nustatyta, per PTL buvo mažesnės už normaliąją vertę ir daug mažesnės už Sąjungos pramonės kainas, ir gana pažeidžiamą Sąjungos pramonės padėtį, tikėtina, kad Indijos vykdomas žalingas dempingas pasikartotų, jeigu priemonės nustotų galioti.

(96)

Visoms susijusioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones esama forma. Be to, nustatytas laikotarpis, per kurį, atskleidus šią informaciją, šalys galėjo pareikšti prieštaravimus, tačiau negauta jokių prieštaravimų, dėl kurių būtų pagrįstai pakeistos pateiktos išvados. Su nustatytų faktų atskleidimu susiję teiginiai aptarti atitinkamose šio reglamento konstatuojamosiose dalyse.

(97)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikėtų toliau taikyti Reglamentu (EB) Nr. 1736/2004 nustatytas antidempingo priemones, kaip numatyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje.

(98)

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nustatyta žalingo dempingo pasikartojimo tikimybė, atliekant šį tyrimą buvo nustatytos konkrečios aplinkybės, visų pirma ilgas taikomų priemonių galiojimo terminas, kuris jau kartą pratęstas, ir labai maža faktinio importo iš Indijos apimtis, kaip nurodyta 21–24 konstatuojamosiose dalyse. Į šiuos faktus reikėtų tinkamai atsižvelgti toliau pratęsiant antidempingo priemonių galiojimo terminą, kuris turėtų būti treji metai. Atskleidus nustatytus faktus pareiškėjas teigė, kad priemonės turėtų būti pratęstos penkeriems metams ir kad pateikta trumpesnio termino priežastis nepasiteisins.

(99)

Paprastai pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį priemonių galiojimo terminas pratęsiamas penkerių metų laikotarpiui. Atlikus tyrimą padaryta išvada, kad Sąjungos pramonės padėtis PTL pabaigoje buvo vis dar pažeidžiama. Kaip nustatyta atliekant pradinį tyrimą, Sąjungos pramonė ilgą laiką turėjo finansinių sunkumų. Todėl ji vis dar visiškai neatsigavo po žalingo dempingo. Vis dėlto kai kurie žalos rodikliai rodė, kad dėl priemonių nustatymo tam tikrais atvejais padėtis jau gerokai pagerėjo. Išanalizavus šią sudėtingą padėtį daroma išvada, kad visiškas tvirtas atsigavimas po bet kokio buvusio žalingo dempingo poveikio tikėtinas per trumpesnį nei įprastą penkerių metų laikotarpį. Nustatyta, kad atsižvelgiant į bendrą žalos analizę ir tikėtinus rinkos pokyčius nustačius priemones, Sąjungos pramonė visiškai ekonomiškai ir finansiškai atsigauti turėtų per trejus metus. Todėl priemonių ilgesnį laikotarpį taikyti nebūtina.

(100)

Taigi manoma, kad priemonių galiojimo termino pratęsimas visam penkerių metų laikotarpiui nėra visapusiškai pagrįstas tyrimu nustatytais faktais, todėl priemonių galiojimo terminas turėtų būti sutrumpintas iki trejų metų.

(101)

1 straipsnyje nurodyta individuali antidempingo muito norma buvo nustatyta remiantis pradinio tyrimo išvadomis. Taigi ji atitinka nagrinėjamos bendrovės padėtį, nustatytą atliekant minėtą tyrimą. Todėl ši muito norma (kitaip nei visos šalies mastu nustatytas muitas, taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) taikoma tik tiems importuojamiems Indijos kilmės produktams, kuriuos pagamino nagrinėjamoji bendrovė, t. y. nurodytas konkretus juridinis asmuo. Kitų bendrovių, kurios konkrečiai nepaminėtos 1 straipsnyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėta bendrove, pagamintiems importuojamiems produktams ši norma netaikoma; jiems galioja visos šalies mastu taikomas muitas.

(102)

Visi prašymai taikyti individualiai bendrovei nustatytą antidempingo muito normą (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba pardavimo subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiami Komisijai, nurodant visą svarbią informaciją, ypač informaciją apie bendrovės veiklos pasikeitimus, susijusius su gamyba ir pardavimu vidaus rinkoje bei pardavimu eksportui, kuriuos lėmė, pavyzdžiui, minėtas pavadinimo pasikeitimas arba gamybos ir pardavimo subjektų pasikeitimas. Prireikus šis reglamentas bus atitinkamai iš dalies keičiamas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomi individualūs muitai, sąrašą,