29.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 132/3

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 438/2010

2010 m. gegužės 19 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 998/2003 dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų nekomerciniam naminių gyvūnėlių judėjimui

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį ir 168 straipsnio 4 dalies b punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą (2),

kadangi:

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 998/2003 (3) nustatyti nekomerciniam naminių gyvūnėlių judėjimui taikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai ir taisyklės, taikomos atliekant tokio judėjimo patikrinimus.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 998/2003 5 straipsnyje išdėstytos nuostatos, taikomos reglamento I priedo A ir B dalyse išvardytų šunų, kačių ir šeškų judėjimui tarp valstybių narių. Pagal to reglamento 5 straipsnio 1 dalies a punktą šie naminiai gyvūnėliai turi būti identifikuojami taikant elektroninę identifikavimo sistemą (atsakiklį). Pereinamuoju aštuonerių metų laikotarpiu nuo to reglamento įsigaliojimo dienos šie naminiai gyvūnėliai laikomi identifikuoti, jeigu jie turi aiškiai įskaitomą tatuiruotę.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 998/2003 4 straipsnio 1 dalyje ir 14 straipsnyje nustatyta, kad jei atsakiklis neatitinka standarto ISO 11784 arba standarto ISO 11785 A priedo, naminio gyvūnėlio savininkas arba savininko vardu už jį atsakingas fizinis asmuo bet kurio patikrinimo metu turi pateikti tokio atsakiklio skaitymui būtinas priemones.

(4)

Siekiant išvengti nereikalingų trukdymų, ypač naminius gyvūnėlius vežant iš trečiųjų šalių, reikia patikslinti nuorodas į šiuos ISO standartus, prieš įsigaliojant privalomam reikalavimui naudoti atsakiklius. Kadangi šios nuorodos yra techninės, tikslinga jas išdėstyti Reglamento (EB) Nr. 998/2003 priede ir atitinkamai iš dalies pakeisti to reglamento 4 ir 14 straipsnius.

(5)

Be to, Reglamento (EB) Nr. 998/2003 5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta, kad šunys, katės ir šeškai turi būti vežami su pasu, kurį išduoda kompetentingos institucijos įgaliotas veterinarijos gydytojas, patvirtinančiu, kad laikantis vakciną gaminančios laboratorijos rekomendacijų atitinkamam gyvūnui atlikta galiojanti vakcinacija nuo pasiutligės, jį paskiepijus inaktyvuota vakcina nuo pasiutligės, kurios vienoje dozėje yra bent vienas antigeno vienetas (PSO standartas). Priėmus Reglamentą (EB) Nr. 998/2003, atliekant vakcinaciją nuo pasiutligės pradėtos taikyti ir rekombinantinės vakcinos.

(6)

Siekiant sudaryti sąlygas vežti rekombinantinėmis vakcinomis paskiepytus šunis, kates ir šeškus, visų pirma iš trečiųjų šalių, reikėtų taip pat priimti nuostatą, pagal kurią, įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 998/2003, būtų leidžiama naudoti šias vakcinas, laikantis tam tikrų to reglamento priede nustatytų techninių reikalavimų.

(7)

Jei vakcinacija atlikta valstybėje narėje, vakcinoms turėtų būti gautas leidimas prekiauti pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus (4), arba 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004, nustatantį Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiantį Europos vaistų agentūrą (5).

(8)

Jei vakcinacija atlikta trečiojoje šalyje, vakcinos turėtų atitikti būtinuosius saugos standartus, nustatytus atitinkamame Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (PGSO) „Sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadovo“ skyriuje.

(9)

Be to, turėtų būti priimtos mokslinėmis žiniomis pagrįstos taisyklės, panašios į pasiutligei skirtas taisykles. Jose turėtų būti numatytos prevencinės sveikatos priemonės, taikomos vežant naminius gyvūnėlius ir susijusios su kitomis ligomis, kuriomis šie gyvūnėliai gali užsikrėsti, jei šios prevencinės priemonės proporcingos dėl tokio judėjimo kylančiai šių ligų plitimo grėsmei.

(10)

Reglamento (EB) Nr. 998/2003 6 straipsnyje nustatyta, kad įvežant šunis ir kates į Airiją, Maltą, Švediją ir Jungtinę Karalystę taikomi papildomi reikalavimai, atsižvelgiant į ypatingą šių valstybių narių padėtį dėl pasiutligės. Ši nuostata, kaip pereinamojo laikotarpio priemonė, taikytina iki 2010 m. birželio 30 d.

(11)

Laikantis šių papildomų reikalavimų, į minėtas valstybes nares įvežami šunys turi būti identifikuojami atsakikliu, išskyrus tuos atvejus, kai paskirties valstybė narė taip pat pripažįsta, kad gyvūnas gali būti identifikuojamas aiškiai įskaitoma tatuiruote. Be to, pagal šiuos reikalavimus prieš įvežant tuos naminius gyvūnėlius į minėtų valstybių narių teritoriją būtinas jų antikūnų titravimas, siekiant patvirtinti pakankamą apsauginį pasiutligės antikūnų lygį.

(12)

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus dėl prevencinių sveikatos priemonių, susijusių su kitomis nei pasiutligė ligomis, taip pat prieduose, kuriais Reglamentas (EB) Nr. 998/2003 papildomas laikantis šio reglamento nuostatų, nurodytų gyvūnams identifikuoti ir vakcinuoti nuo pasiutligės taikomų techninių reikalavimų pakeitimus. Labai svarbu, kad parengiamųjų darbų metu Komisija tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu.

(13)

Reglamento (EB) Nr. 998/2003 8 straipsnyje pateikiamos šunų, kačių ir šeškų judėjimo iš trečiųjų šalių sąlygos, nustatytos pagal vyraujančią padėtį dėl pasiutligės kilmės trečiojoje šalyje ir paskirties valstybėje narėje.

(14)

Reglamento (EB) Nr. 998/2003 8 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje nustatyta, kad jei naminiai gyvūnėliai vežami iš tam tikrų trečiųjų šalių į Airiją, Maltą, Švediją ir Jungtinę Karalystę, taikytini to reglamento 6 straipsnyje nustatyti papildomi reikalavimai. Tos trečiosios šalys išvardijamos to reglamento II priedo B dalies 2 skirsnyje ir C dalyje.

(15)

Reglamento (EB) Nr. 998/2003 8 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje nustatyta, kad iš kitų trečiųjų šalių atvežti naminiai gyvūnėliai pateikiami karantinui, išskyrus atvejus, jei po įvežimo į Sąjungą jie atitiko to reglamento 6 straipsnio reikalavimus.

(16)

Be to, Reglamento (EB) Nr. 998/2003 16 straipsnyje nustatyta, kad Suomija, Airija, Malta, Švedija ir Jungtinė Karalystė gali reikalauti, kad į jų teritoriją naminiai gyvūnėliai būtų įvežami laikantis to reglamento įsigaliojimo dieną taikomų specialių taisyklių dėl echinokokozės, o Airija, Malta ir Jungtinė Karalystė – dėl erkių. Ši nuostata, kaip pereinamojo laikotarpio priemonė, taikytina iki 2010 m. birželio 30 d.

(17)

Reglamento (EB) Nr. 998/2003 23 straipsnyje nustatyta, kad Komisija, gavusi Europos maisto saugos tarnybos nuomonę (toliau – EMST) dėl būtinybės ir toliau vykdyti serologinius tyrimus ir remdamasi įgyta patirtimi ir rizikos įvertinimu, Europos Parlamentui ir Tarybai turi pateikti ataskaitą, kartu su atitinkamais pasiūlymais, dėl režimo, kuris turi įsigalioti nuo 2010 m. liepos 1 d., taikant to reglamento 6, 8 ir 16 straipsnius nustatymo.

(18)

Norėdama nustatyti tą režimą, Komisija atliko poveikio vertinimą, vadovaudamasi įvairiomis neseniai vykdytomis konsultacijomis ir 2007 m. spalio 8 d. patvirtinta Komisijos ataskaita, susijusia su Reglamento (EB) Nr. 998/2003 23 straipsniu, bei atsižvelgė į EMST rekomendacijas.

(19)

2006 m. gruodžio 11 d. EMST priėmė nuomonę „Pasiutligės pavojaus Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Švedijoje ir Maltoje nutraukus pasiutligei atsparių antikūnų serologinius tyrimus vertinimas“ (6).

(20)

Remdamasi 2005 m. duomenimis EMST nustatė, kad tam tikrose valstybėse narėse pasiutligė gana paplitusi tarp naminių gyvūnėlių. EMST taip pat rekomendavo, kad vežant naminius gyvūnėlius iš šalių, kuriose tarp šių gyvūnėlių pasiutligė gana paplitusi, būtų taikomos riziką mažinančios priemonės.

(21)

Minėtose valstybėse narėse pasiutligė daugiausia paplitusi tarp laukinių gyvūnų. Remiantis vietoje surinktais duomenimis matyti, kad likvidavus laukinių gyvūnų pasiutligę intensyviomis oralinės laukinių gyvūnų vakcinacijos programomis, naminiai gyvūnai rečiau užsikrečia pasiutlige.

(22)

Remdamasi 1990 m. birželio 26 d. Tarybos sprendimo 90/424/EEB dėl išlaidų veterinarijos srityje (7) 24 straipsnio 5 dalimi Bendrija patvirtino kelias pasiutligės likvidavimo, kontrolės ir stebėsenos šiose valstybėse narėse programas. Komisija numato iki 2011 m. pabaigos baigti teikti ES paramą šių valstybių narių teritorijoje įgyvendinamoms nacionalinėms programoms.

(23)

Atsižvelgiant į 2006 m. gruodžio 11 d. EMST nuomonę ir Bendrijos remiamas pasiutligės likvidavimo tam tikrose valstybėse narėse programas reikėtų pratęsti Reglamento (EB) Nr. 998/2003 6 straipsnyje nurodytų pereinamojo laikotarpio priemonių galiojimą iki 2011 m. gruodžio 31 d.

(24)

2007 m. sausio 18 d. EMST priėmė nuomonę „Echinokokozės paplitimo Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Švedijoje, Maltoje ir Suomijoje pavojaus panaikinus nacionalines taisykles vertinimas“ (8).

(25)

2007 m. kovo 8 d. EMST priėmė nuomonę „Erkių paplitimo Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Maltoje pavojaus panaikinus nacionalines taisykles vertinimas“ (9).

(26)

Tos nuomonės patvirtina, jog remdamasi turimais duomenimis EMST negalėjo įrodyti ypatingos valstybių narių, taikančių pereinamojo laikotarpio priemones, padėties dėl tam tikrų erkių ir kaspinuočio Echinococcus multilocularis, ir kiekybiškai įvertinti patogeno paplitimo pavojų, kylantį dėl nekomercinio naminių gyvūnėlių judėjimo.

(27)

Siekiant užtikrinti pereinamojo laikotarpio priemonių nuoseklumą, tikslinga pratęsti Reglamento (EB) Nr. 998/2003 16 straipsnyje nurodytos pereinamojo laikotarpio priemonės galiojimą iki 2011 m. gruodžio 31 d.

(28)

Todėl Reglamentą (EB) Nr. 998/2003 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 998/2003 iš dalies keičiamas taip:

1)

4 straipsnio 1 dalies antroji pastraipa pakeičiama taip:

„Jeigu pirmos pastraipos b punkte nurodytas atsakiklis neatitinka Ia priede nustatytų reikalavimų, naminio gyvūnėlio savininkas arba savininko vardu už jį atsakingas fizinis asmuo bet kurio patikrinimo metu turi pateikti tokio atsakiklio skaitymui būtinas priemones.“;

2)

5 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)

b punktas pakeičiamas taip:

„b)

vežami su pasu, kurį išdavė kompetentingos institucijos įgaliotas veterinarijos gydytojas, patvirtinančiu, kad:

i)

atitinkamam gyvūnui atlikta galiojanti vakcinacija nuo pasiutligės, kaip nurodyta Ib priede;

ii)

prireikus, atitinkamam gyvūnui buvo taikytos prevencinės sveikatos priemonės dėl kitų ligų.“;

b)

papildoma šia pastraipa:

„Siekdama užtikrinti kitų nei pasiutligė ligų, kurios galėtų plisti dėl naminių gyvūnėlių judėjimo, kontrolę, Komisija, naudodamasi teise priimti deleguotus teisės aktus pagal 19b straipsnį bei laikydamasi 19c ir 19d straipsniuose nustatytų sąlygų, gali patvirtinti pirmos pastraipos b punkto ii papunktyje nurodytas prevencines sveikatos priemones. Tos priemonės turi būti moksliškai pagrįstos ir proporcingos dėl tokio judėjimo kylančiai šių ligų plitimo grėsmei.“;

3)

6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos įžanginė dalis ir pirmoji įtrauka pakeičiamos taip:

„1.   Iki 2011 m. gruodžio 31 d. I priedo A dalyje išvardytus naminius gyvūnėlius leidžiama įvežti į Airijos, Maltos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės teritoriją tik laikantis šių reikalavimų:

—

jie turi būti identifikuoti pagal 4 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos b punktą, išskyrus atvejus, jei iki 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto aštuonerių metų pereinamojo laikotarpio pabaigos paskirties valstybė narė taip pat pripažįsta identifikavimą pagal 4 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos a punktą, ir“;

4)

8 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)

a punkto ii papunktis pakeičiamas taip:

„ii)

iki 2011 m. gruodžio 31 d. – vieną iš valstybių narių, įtrauktų į II priedo A dalies sąrašą, tiesiogiai arba po tranzito per vieną iš teritorijų, įtrauktų į II priedo B dalį, atitinka 6 straipsnio reikalavimus.“;

b)

b punkto ii papunktis pakeičiamas taip:

„ii)

iki 2011 m. gruodžio 31 d. – vieną iš valstybių narių, įtrauktų į II priedo A dalies sąrašą, tiesiogiai arba po tranzito per vieną iš teritorijų, įtrauktų į II priedo B dalį, pateikiami karantinui, išskyrus atvejus, jei po įvežimo į Sąjungą jie atitiko 6 straipsnio reikalavimus.“;

5)

14 straipsnio antroji pastraipa pakeičiama taip:

„Jeigu 4 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytas atsakiklis neatitinka Ia priede nustatytų reikalavimų, naminio gyvūnėlio savininkas arba savininko vardu už jį atsakingas asmuo bet kurio patikrinimo metu turi pateikti tokio atsakiklio skaitymui būtinas priemones.“;

6)

16 straipsnis pakeičiamas taip:

„16 straipsnis

Iki 2011 m. gruodžio 31 d. Suomija, Airija, Malta, Švedija ir Jungtinė Karalystė gali reikalauti, kad į jų teritoriją naminiai gyvūnėliai būtų įvežami laikantis šio reglamento įsigaliojimo dieną taikomų specialių taisyklių dėl echinokokozės, o Airija, Malta ir Jungtinė Karalystė – dėl erkių“;

7)

įterpiami šie straipsniai:

„19a straipsnis

1.   Siekdama atsižvelgti į technikos pažangą ir priimdama deleguotus teisės aktus pagal 19b straipsnį bei laikydamasi 19c ir 19d straipsniuose nustatytų sąlygų, Komisija gali priimti Ia priede nustatytų techninių identifikavimo reikalavimų pakeitimus.

2.   Siekdama atsižvelgti į mokslo ir technikos pažangą, susijusią su vakcinacija nuo pasiutligės, ir priimdama deleguotus teisės aktus pagal 19b straipsnį bei laikydamasi 19c ir 19d straipsniuose nustatytų sąlygų, Komisija gali priimti Ib priede nustatytų vakcinacijos nuo pasiutligės techninių reikalavimų pakeitimus.

3.   Priimdama tokius deleguotus teisės aktus, Komisija laikosi atitinkamų šio reglamento nuostatų.

19b straipsnis

1.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 5 straipsnio 1 dalyje ir 19a straipsnyje nurodytus deleguotus teisės aktus penkerių metų laikotarpiui nuo 2010 m. birželio 18 d. Komisija pateikia ataskaitą dėl deleguotų įgaliojimų ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų delegavimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas ar Taryba jį atšaukia pagal 19c straipsnį.

2.   Kai tik Komisija priima deleguotą teisės aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

3.   Įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus Komisijai suteikiami laikantis 19c ir 19d straipsniuose nustatytų sąlygų.

19c straipsnis

1.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 5 straipsnio 1 dalyje ir 19a straipsnyje nurodytą įgaliojimų delegavimą.

2.   Institucija, pradėjusi vidaus procedūrą, kad nuspręstų, ar atšaukti įgaliojimų delegavimą, stengiasi informuoti kitą instituciją ir Komisiją per protingą terminą iki galutinio sprendimo priėmimo dienos, nurodydama deleguotus įgaliojimus, kurie galėtų būti atšaukti, ir galimas atšaukimo priežastis.

3.   Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Jis įsigalioja nedelsiant arba vėlesnę jame nurodytą datą. Sprendimas neturi poveikio jau galiojančių deleguotų teisės aktų galiojimui. Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

19d straipsnis

1.   Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimus dėl deleguoto teisės akto per du mėnesius nuo pranešimo dienos.

Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiams.

2.   Jeigu praėjus tam laikotarpiui nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto, deleguotas teisės aktas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja jo nuostatose nurodytą dieną.

Deleguotas teisės aktas gali būti skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioti iki to laikotarpio pabaigos, jeigu tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba informavo Komisiją, kad nepareikš prieštaravimų.

3.   Jeigu Europos Parlamentas ar Taryba pareiškia prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto, šis aktas neįsigalioja. Prieštaravimus pareiškusi institucija nurodo prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto priežastis.“;

8)

įterpiami Ia ir Ib priedai, kurių tekstas pateikiamas šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2010 m. gegužės 19 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BUZEK

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. LÓPEZ GARRIDO

(1)  OL C 318, 2009 12 23, p. 121.

(2)  2010 m. kovo 9 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2010 m. balandžio 26 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 146, 2003 6 13, p. 1.

(4)  OL L 311, 2001 11 28, p. 1.

(5)  OL L 136, 2004 4 30, p. 1.

(6)  EMST leidinys (2006) 436, p. 1.

(7)  OL L 224, 1990 8 18, p. 19.

(8)  EMST leidinys (2006) 441, p. 1.

(9)  EMST leidinys (2007) 469, p. 1.

PRIEDAS

„

Ia PRIEDAS

Techniniai identifikavimo reikalavimai

Taikant 4 straipsnio 1 dalį standartinė elektroninė identifikavimo sistema – pastovusis pasyvus radijo dažninio atpažinimo įrenginys (atsakiklis):

1)

atitinkantis ISO 11784 standartą ir veikiantis pagal HDX arba FDX-B technologiją;

2)

skaitomas ISO 11785 standartą atitinkančiu skaitytuvu.

Ib PRIEDAS

Techniniai vakcinacijos nuo pasiutligės reikalavimai (kaip nurodyta 5 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje)

Taikant 5 straipsnio 1 dalį pripažįstama, kad vakcinacija nuo pasiutligės yra galiojanti, jei laikomasi toliau išvardytų reikalavimų:

1.

Vakcina nuo pasiutligės turi būti:

a)

vienai iš toliau išvardytų kategorijų priskiriama vakcina, išskyrus gyvas modifikuotas vakcinas:

i)

inaktyvuota vakcina, kurios vienoje dozėje yra bent vienas antigeno vienetas (PSO standartas); arba

ii)

rekombinantinė vakcina, nurodanti pasiutligės viruso imunizuojantį glikoproteiną gyvame viruso vektoriuje;

b)

jei vakcinacija šia vakcina atlikta valstybėje narėje, jai suteiktas leidimas prekiauti pagal:

i)

2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus (1); arba

ii)

2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004, nustatantį Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiantį Europos vaistų agentūrą (2);

c)

jei vakcinacija šia vakcina atlikta trečiojoje šalyje, ji turi atitikti bent būtinuosius saugos standartus, nustatytus Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (PGSO) „Sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadovo“ 2008 m. redakcijos 2.1.13 skyriaus C dalyje.

2.

Vakcinacija nuo pasiutligės gali būti pripažįstama galiojančia, tik įvykdžius šias sąlygas:

a)

vakcina panaudota dieną, kuri nurodyta:

i)

paso IV skirsnyje; arba

ii)

atitinkame gyvūno sveikatos sertifikato skirsnyje;

b)

a punkte nurodyta diena negali būti ankstesnė nei ženklinimo elektronine identifikavimo sistema (atsakikliu) diena, nurodyta:

i)

paso III skirsnio 2 dalyje; arba

ii)

atitinkamame gyvūno sveikatos sertifikato skirsnyje;

c)

po vakcinacijos protokolo užbaigimo turi būti praėjusi ne mažiau kaip 21 diena, kaip reikalaujama gamintojo pirminės vakcinacijos atvejais pagal 1 punkto b papunktyje nurodyto leidimo prekiauti technines specifikacijas vakcinoms nuo pasiutligės valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, kuriose atliekama vakcinacija;

d)

vakcinacijos galiojimo laikotarpį, kaip nurodyta vakcinos naudojimo valstybės narės ar trečiosios šalies vakcinos nuo pasiutligės leidimo prekiauti techninėse specifikacijose, įgaliotas veterinarijos gydytojas turi įrašyti:

i)

paso IV skirsnyje; arba

ii)

atitinkamame gyvūno sveikatos sertifikato skirsnyje;

e)

pakartotinė (stimuliuojanti) vakcinacija turi būti laikoma pirmine, jei ji nebuvo atlikta per d punkte nurodytą ankstesnės vakcinacijos galiojimo laikotarpį.
“

(1)  OL L 311, 2001 11 28, p. 1.

(2)  OL L 136, 2004 4 30, p. 1.

Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimas dėl Sutarties dėl ES veikimo 290 straipsnio

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pareiškia, kad šio reglamento nuostatos nedaro įtakos būsimai institucijų pozicijai dėl Sutarties dėl ES veikimo 290 straipsnio, taip pat dėl atskirų teisės aktų, kuriuose įrašytos tokios nuostatos, įgyvendinimo.

Komisijos pareiškimas

Komisija iki 2011 m. birželio 30 d. ketina pateikti pasiūlymą persvarstyti visą Reglamentą (EB) Nr. 998/2003, ypač jo aspektus dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų.

Komisijos pareiškimas dėl pranešimo apie deleguotuosius teisės aktus

Europos Komisija atkreipia dėmesį į Europos Parlamento ir Tarybos nuomonę, kad, išskyrus atvejus, kai atitinkamame teisės akte numatyta skubos procedūra, pranešant apie deleguotuosius teisės aktus turi būti atsižvelgiama į institucijų darbo pertraukas (žiemos, vasaros ir Europos Parlamento rinkimų), kad per atitinkamuose teisės aktuose nustatytus terminus Europos Parlamentas ir Taryba galėtų pasinaudoti išimtinėmis teisėmis. Todėl Komisija yra pasirengusi į tai atsižvelgti.