9.2.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 36/30

(1)

Sprendimas Nr. 574/2007/EB įgyvendintas Komisijos sprendimu 2008/456/EB (2).

(2)

Atsižvelgiant į patikimo finansų valdymo principą reikia nustatyti metinėms programoms priskirtinų išankstinių mokėjimų bendros sumos viršutinę ribą.

(3)

Remdamasi prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsniais Danija nedalyvavo priimant Sprendimą Nr. 574/2007/EB, todėl jis nėra jai privalomas ar taikomas. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad Sprendimu Nr. 574/2007/EB plėtojamas Šengeno acquis pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečios dalies V antraštinės dalies nuostatas, Danija pagal minėto protokolo 4 straipsnį 2007 m. birželio 19 d. raštu pranešė apie Sprendimo Nr. 574/2007/EB perkėlimą į savo nacionalinę teisę. Todėl pagal tarptautinę teisę šis sprendimas jai privalomas.

(4)

Šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė, remdamasi 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimu 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (3), nedalyvauja. Todėl Jungtinei Karalystei jis nėra privalomas ar taikomas.

(5)

Šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (4). Todėl Airijai jis nėra privalomas ar taikomas.

(6)

Kalbant apie Islandiją ir Norvegiją, Sprendimu Nr. 574/2007/EB plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (5), kurios patenka į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimo 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (6), 1 straipsnio A ir B punktuose nurodytas sritis.

(7)

Kalbant apie Šveicariją, Sprendimu Nr. 574/2007/EB plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (7), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A ir B punktuose nurodytas sritis, minėtą sprendimą siejant su 2008 m. sausio 28 d. Tarybos sprendimo 2008/146/EB dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos bendrijos vardu (8) 3 straipsniu.

(8)

Kalbant apie Lichtenšteiną, Sprendimu Nr. 574/2007/EB plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A ir B punktuose nurodytas sritis, minėtą sprendimą siejant su 2008 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimu 2008/261/EB dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolo dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis pasirašymo Europos bendrijos vardu ir laikino tam tikrų nuostatų taikymo (9) 3 straipsniu.

(9)

Todėl Sprendimą 2008/456/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

1.

24 straipsnio pavadinimas keičiamas taip:

„Pažangos ir galutinės ataskaitos dėl metinių programų įgyvendinimo ir mokėjimo prašymų“

2.

24 straipsnis papildomas šia 4 dalimi:

„4.   Kaip nurodyta pagrindinio teisės akto 41 straipsnio 3 ir 4 dalyse, išankstinių mokėjimų valstybei narei bendra suma neviršija 90 % visos sumos, skirtos tai valstybei narei finansavimo sprendimu, kuriuo patvirtinama metinė programa.

Jeigu valstybė narė nacionaliniu lygmeniu paskyrė mažesnę sumą negu visa finansavimo sprendime, kuriuo patvirtinama metinė programa, paskirta suma, išankstinių mokėjimų bendra suma neviršija 90 % nacionaliniu lygmeniu paskirtos sumos.“