iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1126/2008, priimantį tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, kiek tai susiję su 1-uoju tarptautiniu finansinės atskaitomybės standartu (TFAS)

atsižvelgdama į 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (1), ypač į jo 3 straipsnio 1 dalį,

Reglamento (EB) Nr. 1126/2008 priede 1-asis tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas (TFAS) „Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmą kartą“ pakeičiamas 1-uoju TFAS „Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmą kartą“ (pertvarkytas 2008 m.), kaip nustatyta šio reglamento priede.

Visos įmonės šio reglamento priede pateiktą 1-ąjį TFAS taiko ne vėliau kaip nuo pirmųjų joms taikomų finansinių metų, prasidedančių po 2009 m. gruodžio 31 d., pradžios.

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

PRIEDAS

TARPTAUTINIAI APSKAITOS STANDARTAI

1-asis TFAS

Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmą kartą

„Galima platinti Europos ekonominėje erdvėje. Visos už Europos ekonominės erdvės ribų esančios teisės, išskyrus teises platinti asmeniniam ar kitam teisingam naudojimui, saugomos. Išsamesnės informacijos galima rasti TASV tinklalapyje www.iasb.org“

1-ASIS TARPTAUTINIS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTAS

„ Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmą kartą “

TIKSLAS

Šio TFAS tikslas – užtikrinti, kad pirmosiose pagal TFAS parengtose ūkio subjekto finansinėse ataskaitose ir jo tarpinėse finansinėse ataskaitose, apimančiose dalį pirmojo ataskaitinio laikotarpio, būtų pateikiama kokybiška informacija, kuri:

a)	būtų aiški vartotojams ir palyginama su visais pateiktais ataskaitiniais laikotarpiais;

b)	būtų tinkama pradedant tvarkyti apskaitą pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS) ir

c)	jos surinkimo išlaidos neviršytų gaunamos naudos.

TAIKYMAS

Ūkio subjektas turi taikyti šį TFAS:

a)	sudarydamas pirmąsias finansines ataskaitas pagal TFAS ir

b)	sudarydamas kiekvieną tarpinę finansinę ataskaitą, jei tokių yra, pagal 34-ąjį TAS Tarpinė finansinė atskaitomybė, apimančią dalį ataskaitinio laikotarpio, kuriam sudarytos pirmosios pagal TFAS parengtos finansinės ataskaitos.

Pirmosios pagal TFAS parengtos ūkio subjekto finansinės ataskaitos yra tokios metinės finansinės ataskaitos, kurias sudarydamas ūkio subjektas pirmą kartą taiko TFAS, aiškiai ir be išlygų nurodydamas, kad jos atitinka TFAS. Pagal TFAS parengtos ūkio subjekto finansinės ataskaitos yra pirmosios, jeigu, pavyzdžiui, ūkio subjektas:

pateikė savo naujausias praėjusio ataskaitinio laikotarpio finansines ataskaitas:

i)	parengtas pagal nacionalinius reikalavimus, kurie ne visais aspektais atitinka TFAS;

ii)	kurios visais požiūriais atitinka TFAS, išskyrus tai, kad finansinėse ataskaitose nėra aiškiai ir be išlygų nurodyta, jog jos yra parengtos pagal TFAS;

iii)	kuriose yra aiškiai nurodoma, kad jos atitinka kai kuriuos, tačiau ne visus TFAS;

iv)	parengtas pagal nacionalinius reikalavimus, neatitinkančius TFAS, tačiau vadovaujantis kai kuriais TFAS, paaiškinančiais tuos straipsnius, kuriems nėra nustatytų nacionalinių reikalavimų, arba

v)	pagal nacionalinius reikalavimus, kai kurias sumas sutikrinant su sumomis, nustatytomis pagal TFAS;

b)	pagal TFAS parengė finansines ataskaitas, skirtas tik vidaus naudojimui, kurios nebus pateikiamos ūkio subjekto savininkams ar kitiems išorės vartotojams;

c)	parengė konsoliduotas finansines ataskaitas vadovaudamasis TFAS, tačiau nesudarė išsamaus finansinių ataskaitų rinkinio, kaip reikalaujama 1-ajame TAS Finansinių ataskaitų pateikimas (persvarstytas 2007 m.) arba

d)	nepateikė praėjusių ataskaitinių laikotarpių finansinių ataskaitų.

Šis TFAS taikomas, kai ūkio subjektas pirmą kartą taiko TFAS. Juo nesivadovaujama, jeigu ūkio subjektas, pavyzdžiui:

a)	nustoja pagal nacionalinius reikalavimus rengti finansines ataskaitas, kurias jis anksčiau teikdavo kartu su kitomis finansinėmis ataskaitomis, kuriose buvo aiškiai ir be išlygų nurodyta, kad jos atitinka TFAS;

b)	praėjusiais metais pateikė pagal nacionalinius reikalavimus parengtas finansines ataskaitas, kuriose aiškiai ir be išlygų buvo nurodyta, kad jos atitinka TFAS, arba

c)	praėjusiais metais pateikė finansines ataskaitas, kuriose aiškiai ir be išlygų nurodyta, kad jos atitinka TFAS, net jeigu audito išvada buvo pagrįsta šių finansinių ataskaitų duomenimis.

Šis TFAS netaikomas ūkio subjekto, jau taikančio TFAS, apskaitos politikos pakeitimams. Tokie pakeitimai aptariami:

a)	8-ajame TAS Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos pateikiamuose reikalavimuose, skirtuose apskaitos politikos pakeitimams, ir

b)	kituose TFAS nustatytuose konkrečiuose pereinamojo laikotarpio reikalavimuose.

PRIPAŽINIMAS IR ĮVERTINIMAS

Pradinė pagal TFAS parengta finansinės būklės ataskaita

6	Ūkio subjektas turi parengti ir pateikti pradinę pagal TFAS parengtą finansinės būklės ataskaitą TFAS taikymo pradžios datą. Tai apskaitos pagal TFAS atskaitos taškas.

Apskaitos politika

Pradinėje pagal TFAS parengtoje finansinės būklės ataskaitoje ir už visus ataskaitinius laikotarpius pateikiamose pirmosiose pagal TFAS parengtose finansinėse ataskaitose ūkio subjektas turi taikyti tą pačią apskaitos politiką. Ši apskaitos politika turi atitikti kiekvieną galiojantį TFAS pirmo ataskaitinio laikotarpio, kai taikomi TFAS, pabaigoje, išskyrus 13–19 straipsniuose ir B–E prieduose nustatytus atvejus.

Ūkio subjektas neturi taikyti skirtingų TFAS versijų, kurios galiojo anksčiau. Ūkio subjektas gali taikyti naują TFAS, kuris dar nėra privalomas, jeigu tą TFAS leidžiama taikyti anksčiau.

Pavyzdys. Pastovus naujausio TFAS varianto taikymas

Pagrindinė informacija

Ūkio subjekto A pirmojo ataskaitinio laikotarpio, kai taikomi TFAS, pabaiga yra 20X5 m. gruodžio 31 d. Ūkio subjektas A nusprendžia šiose finansinėse ataskaitose pateikti tik vienerių metų lyginamąją informaciją (žr. 21 straipsnį). Todėl data, kai jis pradėjo taikyti TFAS, yra veiklos pradžia 20X4 m. sausio 1 d. (arba analogiškai – veiklos pabaiga 20X3 m. gruodžio 31 d.). Ūkio subjektas A savo finansines ataskaitas pateikdavo kasmet gruodžio 31 d. pagal anksčiau taikytus BAP, įskaitant ir 20X4 m. gruodžio 31 d.

Reikalavimų taikymas

Reikalaujama, kad ūkio subjektas A taikytų TFAS, galiojančius iki 20X5 m. gruodžio 31 d.:

a)	rengdamas ir pateikdamas savo 20X4 m. sausio 1 d. pradinę pagal TFAS parengtą finansinės būklės ataskaitą ir

rengdamas ir pateikdamas savo 20X5 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitą (įskaitant lyginamąją 20X4 m. informaciją), bendrųjų pajamų ataskaitą, nuosavo kapitalo pokyčių ir pinigų srautų ataskaitas už metus iki 20X5 m. gruodžio 31 d. (įskaitant lyginamąją 20X4 m. informaciją) ir aiškinamąjį raštą (įskaitant lyginamąją 20X4 m. informaciją).

Jeigu naujasis TFAS dar neprivalomas, tačiau jį galima taikyti anksčiau, ūkio subjektui A leidžiama, tačiau nereikalaujama, taikyti šį TFAS pirmą kartą sudarant pagal TFAS parengtas finansines ataskaitas.

9	Kitų TFAS pereinamojo laikotarpio nuostatos yra taikomos ūkio subjekto, kuris jau taiko TFAS, atliktiems apskaitos politikos pakeitimams; jos netaikomos pirmą kartą standartus taikantiems ūkio subjektams pradedant taikyti TFAS, išskyrus atvejus, nurodytus B–E prieduose.

Išskyrus tai, kas aprašyta 13–19 straipsniuose ir B–E prieduose, ūkio subjektas savo pradinėje pagal TFAS parengtoje finansinės būklės ataskaitoje, turi:

a)	pripažinti visą turtą ir įsipareigojimus, kuriuos pripažinti reikalaujama pagal TFAS;

b)	nepripažinti turto ar įsipareigojimų, jeigu pagal TFAS tai neleidžiama;

c)	pergrupuoti straipsnius, kurie pagal anksčiau taikytus BAP yra pripažinti kaip vieno tipo turtas, įsipareigojimai ar nuosavybės komponentas, tačiau pagal TFAS yra kitokio tipo turtas, įsipareigojimai ar nuosavybės komponentas ir

d)	taikyti TFAS įvertindamas visą pripažintą turtą ir įsipareigojimus.

Apskaitos politika, kurios laikosi ūkio subjektas pagal TFAS sudarydamas pradinę finansinės būklės ataskaitą, gali skirtis nuo tos, kuri buvo taikoma sudarant to paties laikotarpio ataskaitą pagal anksčiau taikytus BAP. Pakeitimus lemia prieš pradedant taikyti TFAS sudaryti sandoriai ir įvykiai. Todėl ūkio subjektas TFAS taikymo pradžios datą turėtų tiesiogiai pripažinti šiuos pakeitimus kaip nepaskirstytąjį pelną (arba, jeigu tikslinga, kaip kitą nuosavybės formą).

Šiame TFAS numatytos dvi principo, pagal kurį pradinė pagal TFAS parengta ūkio subjekto finansinės būklės ataskaita turi atitikti kiekvieną TFAS, išimčių grupės:

a)	B priede draudžiama retrospektyviai taikyti kai kuriuos kitų TFAS aspektus.

b)	C–E prieduose atleidžiama nuo kai kurių kitų TFAS reikalavimų laikymosi.

Kitų TFAS retrospektyvaus taikymo išimtys

13	Šiame TFAS draudžiama retrospektyviai taikyti kai kuriuos kitų TFAS aspektus. Šios išimtys yra nustatytos 14–17 straipsniuose ir B priede.

Įvertinimai

Pagal TFAS ūkio subjekto atlikti įvertinimai TFAS taikymo pradžios datą suderinami su tą pačią datą pagal anksčiau taikytus BAP atliktais įvertinimais (atlikus patikslinimus, siekiant parodyti visus apskaitos politikos skirtumus), nebent yra akivaizdžių įrodymų, kad tokie įvertinimai buvo klaidingi.

Ūkio subjektas gali gauti informaciją apie pagal anksčiau taikytus BAP atliktus įvertinimus po TFAS taikymo pradžios datos. Pagal 14 straipsnį tokią informaciją ūkio subjektas, remdamasis 10-uoju TAS Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio, traktuoja taip pat kaip ir nekoreguojančius įvykius po ataskaitinio laikotarpio. Pavyzdžiui, jeigu ūkio subjektas pradeda taikyti TFAS 20X4 m. sausio 1 d., o 20X4 m. liepos 15 d. gauna naujos informacijos, dėl kurios reikia peržiūrėti 20X3 m. gruodžio 31 d. pagal anksčiau taikytus BAP atliktus įvertinimus. Ūkio subjektas naujos informacijos pradinėje pagal TFAS parengtoje finansinės būklės ataskaitoje nenurodo (nebent įvertinimai turi būti patikslinti dėl bet kokių apskaitos politikos pasikeitimų arba yra objektyvių įrodymų, kad įvertinimai buvo klaidingi). Šią naują informaciją ūkio subjektas parodo kaip 20X4 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų pelną ar nuostolius (arba, jeigu tikslinga, kaip kitas bendrąsias pajamas).

TFAS taikymo pradžios datą ūkio subjektui gali prireikti atlikti įvertinimus pagal TFAS, kurių nebuvo reikalaujama pagal anksčiau taikytus BAP. Kad būtų suderinta su 10-uoju TAS, šie pagal TFAS atlikti įvertinimai turi atspindėti TFAS taikymo pradžios datą buvusias sąlygas. Visų pirma, TFAS taikymo pradžios datą nustatyti rinkos kainų, palūkanų normų, užsienio valiutos kurso įvertinimai turėtų atspindėti tą datą buvusias rinkos sąlygas.

14–16 straipsniai taikomi pradinei pagal TFAS sudaromai finansinės būklės ataskaitai. Jie taip pat taikomi lyginamajam laikotarpiui, kuris pateiktas ūkio subjekto pirmosiose pagal TFAS parengtose finansinėse ataskaitose, tik šiuo atveju nuorodos į TFAS taikymo pradžios datą keičiamos nuorodomis į šio lyginamojo laikotarpio pabaigą.

Kitų TFAS taikymo išimtys

18	Ūkio subjektas gali pasirinkti naudotis viena arba daugiau C–E priedų išimčių. Ūkio subjektas neturi taikyti šių išimčių pagal analogiją kitiems straipsniams.

Kai kurios iš C–E priedų išimčių susijusios su tikrąja verte. Nustatydamas tikrąsias aptariamo turto arba įsipareigojimo vertes pagal šį TFAS, ūkio subjektas turi taikyti A priede pateiktą tikrosios vertės apibrėžimą ir visas konkrečias kitų TFAS rekomendacijas. Nustatytos tikrosios vertės turi atspindėti nustatymo metu buvusias sąlygas.

PATEIKIMAS IR ATSKLEIDIMAS

20	Šis TFAS nesuteikia išimčių taikant kitų TFAS reikalavimus dėl pateikimo ar atskleidimo.

Lyginamoji informacija

Kad atitiktų 1-ojo TAS reikalavimus, ūkio subjekto pirmosiose pagal TFAS parengtose finansinėse ataskaitose turi būti bent trys finansinės būklės ataskaitos, dvi bendrųjų pajamų ataskaitos, dvi atskiros pajamų ataskaitos (jei pateiktos), dvi pinigų srautų ataskaitos ir dvi nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos bei susiję aiškinamieji raštai, įskaitant lyginamąją informaciją.

Ne pagal TFAS parengta lyginamoji informacija ir ankstesnių laikotarpių informacijos santraukos

Kai kurie ūkio subjektai taip pat pateikia ankstesnių, prieš pirmąjį ataskaitinį laikotarpį, kurio visą lyginamąją informaciją jie pateikia pagal TFAS, buvusių ataskaitinių laikotarpių pasirinktų duomenų santraukas. Šiame TFAS nereikalaujama, kad tokios santraukos atitiktų TFAS pripažinimo ir vertinimo reikalavimus. Be to, kai kurie ūkio subjektai pateikia lyginamąją informaciją pagal anksčiau taikytus BAP, taip pat lyginamąją informaciją, kurios reikalaujama pagal 1-ąjį TAS. Visose finansinėse ataskaitose, kuriose yra ankstesnių ataskaitinių laikotarpių santraukų arba lyginamosios informacijos pagal ankstesnius BAP, ūkio subjektas turi:

a)	aiškiai nurodyti pagal anksčiau taikytus BAP pateikiamą informaciją, kuri parengta ne pagal TFAS, ir

b)	nurodyti pagrindinių tikslinimų, kuriuos atlikus informacija atitiktų TFAS reikalavimus, pobūdį. Šių tikslinimų nereikia išreikšti skaičiais.

TFAS taikymo pradžios paaiškinimas

23	Ūkio subjektas paaiškina, kokią įtaką jo finansinėse ataskaitose nurodytai finansinei būklei, finansiniams rezultatams ir pinigų srautams padarė vietoj anksčiau taikytų BAP pradėtas TFAS taikymas.

Suderinimas

Siekiant įvykdyti 23 straipsnio reikalavimus, į pirmąsias pagal TFAS parengtas ūkio subjekto finansines ataskaitas įtraukiama:

pagal anksčiau taikytus BAP įvertintos nuosavybės ir pagal TFAS įvertintos nuosavybės suderinimas:

i)	TFAS taikymo pradžios datą ir

ii)	vėliausio ataskaitinio laikotarpio, kuris pateikiamas ūkio subjekto naujausiose metinėse finansinėse ataskaitose, parengtose pagal anksčiau taikytus BAP, pabaigą;

suderinimas su visomis paskutinio ataskaitinio laikotarpio bendrosiomis pajamomis pagal TFAS ūkio subjekto naujausiose metinėse finansinėse ataskaitose. Tokio suderinimo atskaitos taškas turi būti visos to paties ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos pagal ankstesnius BAP arba, jeigu ūkio subjektas nepranešė apie tokias bendrąsias sumas, pelnas arba nuostoliai pagal anksčiau taikytus BAP;

jei ūkio subjektas, pagal TFAS sudarydamas pradinę finansinės būklės ataskaitą, pirmą kartą pripažino ar panaikino kokius nors nuostolius dėl vertės sumažėjimo, atskleidimas, kurio būtų reikalaujama pagal 36-ąjį TAS Turto vertės sumažėjimas, jei ūkio subjektas būtų pripažinęs šiuos vertės sumažėjimo nuostolius ar jų panaikinimą laikotarpį, prasidedantį TFAS taikymo pradžios datą.

24 straipsnio a ir b punktuose reikalaujamas suderinimas turi būti pakankamai išsamus, kad vartotojai galėtų suprasti reikšmingus finansinės būklės ir bendrųjų pajamų ataskaitų patikslinimus. Jeigu ūkio subjektas pinigų srautų ataskaitą pateikė pagal anksčiau taikytus BAP, jis taip pat turi paaiškinti reikšmingus pinigų srautų ataskaitos patikslinimus.

26	Jeigu ūkio subjektas išsiaiškina, kad taikant ankstesnius BAP buvo padaryta klaidų, atliekant suderinimus, kurių reikalaujama pagal 24 straipsnio a ir b punktus, klaidų taisymai nuo apskaitos politikos pakeitimų turi būti atskiriami.

27	8-ajame TAS nenagrinėjami apskaitos politikos pakeitimai, kurie atliekami ūkio subjektui pirmą kartą taikant TFAS. Todėl 8-ojo TAS reikalavimai atskleisti apskaitos politikos pakeitimus netaikomi ūkio subjektui, kuris finansines ataskaitas pagal TFAS rengia pirmą kartą.

28	Jeigu ūkio subjektas ankstesnių ataskaitinių laikotarpių finansinių ataskaitų neteikė, šį faktą jis nurodo pirmosiose pagal TFAS sudaromose finansinėse ataskaitose.

Finansinio turto arba finansinių įsipareigojimų priskyrimas

Ūkio subjektui leidžiama anksčiau pripažintą finansinį turtą ar finansinius įsipareigojimus priskirti finansinio turto arba finansinių įsipareigojimų, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, grupei arba finansinio turto, skirto parduoti, grupei pagal D19 straipsnį. Ūkio subjektas priskyrimo datą atskleidžia bet kurio finansinio turto ar finansinių įsipareigojimų, priskirtų kiekvienai grupei, tikrąją vertę, grupavimą ir ankstesnėse finansinėse ataskaitose nurodytą balansinę vertę.

Tikrosios vertės, kaip numanomos savikainos, naudojimas

Jei ūkio subjektas pradinėje pagal TFAS parengtoje finansinės būklės ataskaitoje nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų, investicinio ar nematerialiojo turto (žr. D5 ir D7 straipsnius) straipsnių tikrąją vertę nurodo kaip numanomą savikainą, pirmosiose pagal TFAS parengtose ūkio subjekto finansinėse ataskaitose parodomos pradinės pagal TFAS parengtos finansinės būklės ataskaitos kiekvienos straipsnio eilutės:

a)	bendra šių tikrųjų verčių suma ir

b)	balansinių verčių, pateiktų pagal anksčiau taikytus BAP, bendra tikslinimų suma.

Numanomos savikainos taikymas investicijoms į dukterines įmones, bendrai kontroliuojamus ūkio subjektus ir asocijuotąsias įmones

Panašiai, jei ūkio subjektas naudoja numanomą savikainą savo pradinėje pagal TFAS parengtoje finansinės būklės ataskaitoje investicijoms į dukterinę įmonę, bendrai kontroliuojamą ūkio subjektą arba asocijuotąją įmonę savo atskirose finansinėse ataskaitose (žr. D15 straipsnį), pirmosiose pagal TFAS parengtose atskirose ūkio subjekto finansinėse ataskaitose turi būti atskleidžiama:

a)	bendra numanoma tų investicijų, kurių numanoma savikaina yra jų balansinė vertė pagal anksčiau taikytus BAP, savikaina;

b)	bendra numanoma tų investicijų, kurių numanoma savikaina yra tikroji vertė, savikaina ir

c)	balansinių verčių, pateiktų pagal anksčiau taikytus BAP, bendra tikslinimų suma.

Tarpinės finansinės ataskaitos

Jei ūkio subjektas, laikydamasis 23 straipsnio reikalavimų, pateikia pagal 34-ąjį TAS tarpinę finansinę ataskaitą, apimančią dalį pagal TFAS parengtų pirmųjų finansinių ataskaitų laikotarpio, jis, be 34-ojo TAS reikalavimų, papildomai vadovaujasi nurodytais reikalavimais:

jeigu ūkio subjektas pateikė paskutinių finansinių metų lyginamojo tarpinio laikotarpio tarpinę finansinę ataskaitą, kiekvienoje tarpinėje finansinėje ataskaitoje turi būti suderinta:

i)	jo nuosavybė pagal anksčiau taikytus BAP lyginamojo laikotarpio pabaigoje su nuosavybe pagal TFAS tą pačią datą ir

ii)

visos bendrosios pajamos pagal TFAS tą lyginamąjį tarpinį laikotarpį (ataskaitinį ir lyginamųjų metų iki tam tikros datos). Tokio suderinimo atskaitos taškas turi būti visos to paties laikotarpio bendrosios pajamos pagal anksčiau taikytus BAP arba, jeigu ūkio subjektas nepranešė apie tokias bendrąsias sumas, pelnas ar nuostoliai pagal anksčiau taikytus BAP.

Be a punkte nurodytų suderinimų į pirmąją pagal 34-ąjį TAS parengtą ūkio subjekto tarpinę finansinę ataskaitą, apimančią dalį pagal TFAS parengtų pirmųjų finansinių ataskaitų laikotarpio, įtraukiami 24 straipsnio a ir b punktuose minėti suderinimai (papildyti 25 ir 26 straipsniuose nurodytais duomenimis) arba pateikiama nuoroda į kitą išleistą dokumentą, kuriame nurodyti tokie suderinimai.

34-ajame TAS reikalaujama nurodyti tik minimalią informaciją remiantis prielaida, kad tarpinių finansinių ataskaitų vartotojai taip pat gali naudotis naujausiomis metinėmis finansinėmis ataskaitomis. Tačiau 34-ajame TAS taip pat reikalaujama, kad ūkio subjektas nurodytų „visus įvykius ar sandorius, kurie yra svarbūs norint suprasti tarpinį ataskaitinį laikotarpį“. Todėl jei pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas naujausiose metinėse finansinėse ataskaitose, parengtose pagal anksčiau taikytus BAP, neatskleidė informacijos, kuri yra reikšminga norint suprasti tarpinį ataskaitinį laikotarpį, jo tarpinėje finansinėje ataskaitoje turi būti atskleista ši informacija arba turi būti nuoroda į kitą išleistą dokumentą, kuriame tokia informacija yra.

ĮSIGALIOJIMO DATA

34	Ūkio subjektas turi taikyti šį TFAS, jeigu jo pirmosios pagal TFAS parengtos finansinės ataskaitos apima ataskaitinį laikotarpį, prasidedantį 2009 m. liepos 1 d. arba vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau.

Ūkio subjektas turi taikyti D1 straipsnio n punkto ir D23 straipsnio pataisas metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, kurie prasideda 2009 m. liepos 1 d. arba vėliau. Jeigu ūkio subjektas taiko 23-ąjį TAS Skolinimosi išlaidos (persvarstytas 2007 m.) ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.

36	3-uoju TFAS Verslo jungimai (persvarstytas 2008 m.) pataisyti 19, C1 straipsniai ir C4 straipsnio f ir g punktai. Jeigu ūkio subjektas taiko 3-ąjį TFAS (persvarstytas 2008 m.) ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, pataisos taip pat turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.

37	27-uoju TAS Konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos (pataisytas 2008 m.) pataisyti 13 ir B7 straipsniai. Jeigu ūkio subjektas taiko 27-ąjį TAS (pataisytas 2008 m.) ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, pataisos taip pat turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.

2008 m. gegužės mėn. išleidus 1-ojo TFAS ir 27-ojo TAS pataisas Investicijų į dukterines įmones, bendrai kontroliuojamus ūkio subjektus ir asocijuotąsias įmones savikaina, įtraukti 31 straipsnis, D1 straipsnio g punktas, D14 ir D15 straipsniai. Ūkio subjektas šiuos straipsnius turi taikyti metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, kurie prasideda 2009 m. liepos 1 d. arba vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas taiko šiuos straipsnius ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą.

2008 m. gegužės mėn. paskelbtu dokumentu TFAS patobulinimas pataisytas B7 straipsnis. Ūkio subjektas turi taikyti tas pataisas metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, kurie prasideda 2009 m. liepos 1 d. arba vėliau. Jeigu ūkio subjektas 27-ąjį TAS (pataisytas 2008 m.) taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, pataisos taip pat turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.

1-OJO TFAS (PASKELBTO 2003 M.) PANAIKINIMAS

40	Šis TFAS pakeičia 1-ąjį TFAS (paskelbtą 2003 m. ir pataisytą 2008 m. gegužės mėn.).

A priedėlis

Sąvokų apibrėžimai

Šis priedas yra neatskiriama šio TFAS dalis.

TFAS taikymo pradžios data

Anksčiausio ataskaitinio laikotarpio, kurio visą lyginamąją informaciją pagal TFAS reikalavimus pateikia ūkio subjektas savo pirmosiose pagal TFAS parengtose finansinėse ataskaitose, pradžia.

numanoma savikaina

Nustatytą datą naudota pakaitinė savikaina arba nudėvėta savikaina. Vėliau skaičiuojant nusidėvėjimą arba amortizaciją daroma prielaida, jog ūkio subjektas pirmą kartą turtą ar įsipareigojimus pripažino nustatytą datą ir kad jų savikaina buvo lygi numanomai savikainai.

tikroji vertė

Suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, ketinančių pirkti (parduoti) turtą ar užskaityti tarpusavio įsipareigojimą.

pirmosios pagal TFAS parengtos finansinės ataskaitos

Pirmosios metinės finansinės ataskaitos, kurias rengdamas ūkio subjektas taiko Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS) ir aiškiai be išlygų pareiškia, kad finansinės ataskaitos juos atitinka.

pirmas ataskaitinis laikotarpis, pradėjus taikyti TFAS

Ataskaitinis laikotarpis, kuris baigiasi ūkio subjekto pirmųjų pagal TFAS parengtų finansinių ataskaitų datą.

pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas

Ūkio subjektas, kuris pateikia savo pirmąsias pagal TFAS parengtas finansines ataskaitas.

Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai (TFAS)

Tarptautinių apskaitos standartų valdybos (TASV) priimti standartai ir aiškinimai. Jie apima:

a)	tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus;

b)	tarptautinius apskaitos standartus ir

c)	Tarptautinio finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) arba buvusio Nuolatinio aiškinimo komiteto (NAK) parengtus aiškinimus.

pradinė pagal TFAS parengta finansinės būklės ataskaita

Ūkio subjekto finansinės būklės ataskaita, parengta TFAS taikymo pradžios datą.

anksčiau taikyti BAP

Bendrieji apskaitos principai, kuriais pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas vadovavosi prieš pradėdamas taikyti TFAS.

B priedas

Kitų TFAS retrospektyvaus taikymo išimtys

Šis priedas yra neatskiriama šio TFAS dalis.

Ūkio subjektas turi taikyti šias išimtis:

a)	finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas (B2 ir B3 straipsniai);

b)	apsidraudimo sandorių apskaita (B4–B6 straipsniai) ir

c)	nekontroliuojamos dalys (B7 straipsnis).

Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Išskyrus B3 straipsnyje leidžiamas išimtis, pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas turi perspektyviai taikyti 39-ajame TAS Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas pateiktus pripažinimo nutraukimo reikalavimus sandoriams, sudarytiems 2004 m. sausio 1 d. arba vėliau. Kitaip tariant, jeigu pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas pagal anksčiau taikytus BAP nutraukė neišvestinio finansinio turto arba neišvestinių finansinių įsipareigojimų pripažinimą dėl sandorio, sudaryto iki 2004 m. sausio 1 d., jis neturi šio turto ir įsipareigojimų vėl pripažinti pagal TFAS, jeigu jie dėl vėlesnio sandorio arba įvykio vėl netampa pripažintini.

Nepaisydamas B2 straipsnio, ūkio subjektas gali retrospektyviai taikyti 39-ojo TAS pripažinimo nutraukimo reikalavimus nuo pasirinktos datos, jeigu informacija, reikalinga norint taikyti 39-ąjį TAS finansiniam turtui ir finansiniams įsipareigojimams, kurių pripažinimas yra nutrauktas dėl praeities sandorių, buvo gauta tų sandorių pirminės apskaitos metu.

Apsidraudimo sandorių apskaita

39-ajame TAS reikalaujama, kad TFAS taikymo pradžios datą ūkio subjektas:

a)	įvertintų visas išvestines finansines priemones jų tikrąja verte ir

b)	panaikintų visą atidėtą pelną ir nuostolius, susidariusius dėl išvestinių finansinių priemonių, kurios buvo apskaitoje registruojamos pagal anksčiau taikytus BAP, tarsi tai būtų turtas arba įsipareigojimai.

Į savo pradinę pagal TFAS parengtą finansinės būklės ataskaitą ūkio subjektas neįtraukia tokių apsidraudimo sandorių, kurie neatitinka 39-ojo TAS nustatytos apsidraudimo sandorių apskaitos (pavyzdžiui, dauguma apsidraudimo sandorių, kuriuose apsidraudimo priemonės yra grynieji pinigai ar pasirašytas pasirinkimo sandoris, kai apdraustasis objektas yra grynoji pozicija arba kai apsidraudimo sandoriai padengia iki termino laikomų investicijų palūkanų riziką). Tačiau jeigu ūkio subjektas pagal anksčiau taikytus BAP grynąją poziciją nurodė kaip apdraustąjį objektą, pagal TFAS jis gali atskirą straipsnį iš šios grynosios pozicijos parodyti kaip apdraustąjį objektą, jei jis tai padaro ne vėliau kaip iki TFAS taikymo pradžios datos.

Jeigu prieš pradėdamas taikyti TFAS ūkio subjektas sandorį buvo pripažinęs apsidraudimu, tačiau toks apsidraudimas neatitinka 39-ajame TAS pateiktų apsidraudimo sandorių apskaitos sąlygų, tai apsidraudimo sandorio apskaitai nutraukti jis turi taikyti 39-ojo TAS 91 ir 101 straipsnius. Iki TFAS taikymo pradžios sudaryti sandoriai neturi būti retrospektyviai priskiriami apsidraudimams.

Nekontroliuojamos dalys

Pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas turi taikyti tokius 27-ojo TAS (pataisytas 2008 m.) reikalavimus perspektyviai nuo TFAS taikymo pradžios datos:

a)	28 straipsnio reikalavimas, kad visos bendrosios pajamos priskiriamos patronuojančios įmonės savininkams ir nekontroliuojamoms dalims, net jei dėl to nekontroliuojamose dalyse susidaro nepakankamas likutis;

b)	30 ir 31 straipsnių apskaitos reikalavimai, taikomi patronuojančios įmonės nuosavybės dalies dukterinėje įmonėje pokyčiams, dėl kurių kontrolė nėra prarandama, ir

c)	34–37 straipsnių apskaitos reikalavimai, taikomi dukterinės įmonės kontrolės praradimui, ir susiję 5-ojo TFAS Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti, ir nutraukta veikla 8A straipsnio reikalavimai.

Tačiau, jeigu pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas nusprendžia taikyti 3-ąjį TFAS (persvarstytas 2008 m.) retrospektyviai anksčiau atliktiems verslo jungimams, jis taip pat turi taikyti 27-ąjį TAS (pataisytas 2008 m.) pagal šio TFAS C1 straipsnį.

C priedėlis

Verslo jungimams taikomos išimtys

Šis priedas yra neatskiriama šio TFAS dalis. Verslo jungimams, kuriuos ūkio subjektas pripažino prieš pradėdamas taikyti TFAS, turi taikyti pateiktus reikalavimus.

Pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas gali pasirinkti ankstesniems verslo jungimams (verslo jungimams, kurie buvo atlikti iki TFAS taikymo pradžios datos) netaikyti 3-iojo TFAS (persvarstytas 2008 m.) retrospektyviai. Tačiau, jeigu pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas pataiso kokį nors verslo jungimą taip, kad jis atitiktų 3-ąjį TFAS (persvarstytas 2008 m.), jis turi pataisyti visus vėlesnius verslo jungimus ir nuo tos pačios datos taikyti 27-ąjį TAS (pataisytas 2008 m.). Pavyzdžiui, jeigu pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas pataiso verslo jungimą, kuris buvo atliktas 20X6 m. birželio 30 d., jis turi pataisyti visus verslo jungimus, atliktus nuo 20X6 m. birželio 30 d. iki TFAS taikymo pradžios datos, o nuo 20X6 m. birželio 30 d. taip pat turi taikyti 27-ąjį TAS (pataisytas 2008 m.).

Ūkio subjektas neturi taikyti 21-ojo TAS Užsienio valiutos kurso pasikeitimo įtaka retrospektyviai tikrųjų verčių koregavimui ir prestižui, atsiradusiems sujungus verslą iki TFAS taikymo pradžios datos. Jeigu ūkio subjektas retrospektyviai netaiko 21-ojo TAS minėtiems tikrosios vertės koregavimams ir prestižui, jis turi apskaityti juos kaip savo, o ne įsigyjamo ūkio subjekto turtą ir įsipareigojimus. Taigi, tokie prestižo ir tikrųjų verčių koregavimai arba jau yra išreikšti ūkio subjekto funkcine valiuta, arba yra nepiniginiai straipsniai užsienio valiuta, apskaitomi naudojant keitimo kursą, naudotą pagal anksčiau taikytus BAP.

Ūkio subjektas gali retrospektyviai taikyti 21-ąjį TAS tikrųjų verčių koregavimams ir prestižui, atsirandantiems:

a)	dėl visų verslo jungimų, įvykdytų iki TFAS taikymo pradžios datos, arba

b)	dėl visų verslo jungimų, kuriuos ūkio subjektas pasirenka pataisyti ataskaitose, kad šios atitiktų 3-ąjį TFAS, kaip tai leidžiama pagal pirmiau pateiktą C1 straipsnį.

Jei pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas 3-ojo TFAS retrospektyviai netaiko praeityje įvykdytam verslo jungimui, tam verslo jungimui tai daro tokį poveikį:

a)	Pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas laikosi to pačio grupavimo (kaip įsigyjančio ūkio subjekto atliktas įsigijimas, įsigyjamo ūkio subjekto atliktas atvirkštinis įsigijimas arba interesų suvienijimas) kaip ir ankstesnėse finansinėse ataskaitose, parengtose pagal anksčiau taikytus BAP.

Pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas TFAS taikymo pradžios datą pripažįsta visą turtą ir įsipareigojimus, kurie buvo prisiimti ar įgyti anksčiau sujungiant verslą, išskyrus:

i)	tam tikrą finansinį turtą ir finansinius įsipareigojimus, kurių pripažinimas buvo nutrauktas pagal anksčiau taikytus BAP (žr. B2 straipsnį), ir

ii)	turtą, įskaitant prestižą, ir įsipareigojimus, kurie pagal anksčiau taikytus BAP nebuvo pripažinti įsigyjančio ūkio subjekto konsoliduotoje finansinės būklės ataskaitoje ir kurie pagal TFAS negali būti pripažinti atskiroje įsigyjamo ūkio subjekto finansinės būklės ataskaitoje (žr. f–i punktus).

Pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas pripažįsta bet kokį atsirandantį pokytį koreguodamas nepaskirstytąjį pelną (arba, jei tikslinga, kitą nuosavybės elementą), nebent šis pokytis atsiranda dėl nematerialiojo turto, kuris anksčiau buvo priskirtas prestižui (žr. g punkto i papunktį), pripažinimo.

Pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas į pradinę pagal TFAS parengtą finansinės būklės ataskaitą neįtraukia straipsnių, pripažintų pagal anksčiau taikytus BAP, kurie negali būti pripažinti turtu ar įsipareigojimais pagal TFAS. Pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas atsirandančius pokyčius į apskaitą įtraukia taip:

pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas ankstesnį verslo jungimą galėjo grupuoti kaip įsigijimą ir pripažinti straipsnį nematerialiuoju turtu, kuris pagal 38-ąjį TAS Nematerialusis turtas negali būti pripažintas tokiu turtu. Ūkio subjektas pergrupuoja tokį straipsnį (ir, jei yra, susijusius atidėtuosius mokesčius bei nekontroliuojamas dalis) kaip prestižo dalį (nebent pagal anksčiau taikytus BAP prestižas buvo atimamas tiesiogiai iš nuosavybės, žr. g punkto i papunktį ir i punktą);

ii)	pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas pripažįsta visus kitus atsirandančius nepaskirstytojo pelno pokyčius (1).

TFAS reikalaujama atlikti vėlesnį kai kurio turto ir įsipareigojimų įvertinimą, kuris nėra pagrįstas pradine savikaina, pvz., tikrąja verte. Pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas pradinėje pagal TFAS parengtoje finansinės būklės ataskaitoje įvertina tokį turtą ir įsipareigojimus, atsižvelgdamas į tokį vėlesnio įvertinimo pagrindą, net jeigu jie buvo įsigyti arba prisiimti ankstesnio verslo jungimo metu. Ūkio subjektas pripažįsta bet kokį balansinės vertės pokytį koreguodamas nepaskirstytąjį pelną (arba, jei tikslinga, kitą nuosavybės elementą), o ne prestižą.

Iš karto po verslo jungimo įgyto turto ir prisiimtų įsipareigojimų balansinė vertė pagal anksčiau taikytus BAP tampa tą datą numanoma savikaina pagal TFAS. Jei TFAS reikalaujama tokį turtą ar įsipareigojimus įvertinti remiantis vėlesnių laikotarpių savikaina, tai numanoma savikaina yra savikaina, nuo kurios skaičiuojamas nusidėvėjimas ar amortizacija, pradedant nuo verslo jungimo datos.

Jei anksčiau sujungiant verslą įsigytas turtas ar prisiimti įsipareigojimai pagal anksčiau taikytus BAP nebuvo pripažinti, pradinėje pagal TFAS parengtoje finansinės būklės ataskaitoje jų numanoma savikaina nėra lygi nuliui. Vietoj to, įsigyjantis ūkio subjektas savo konsoliduotoje finansinės būklės ataskaitoje juos turi pripažinti ir įvertinti taip, kaip pagal TFAS būtų reikalaujama juos parodyti įsigyjamo ūkio subjekto finansinės būklės ataskaitoje. Iliustruojame: jei įsigyjantis ūkio subjektas pagal anksčiau taikytus BAP nekapitalizavo finansinės nuomos, gautos iš ankstesnio verslo jungimo, jis šią nuomą kapitalizuoja savo konsoliduotose finansinėse ataskaitose, kaip 17-ajame TAS Nuoma reikalaujama, kad įsigyjamas ūkio subjektas tai atliktų savo finansinės būklės ataskaitoje, rengiamoje pagal TFAS. Panašiai, jeigu įsigyjantis ūkio subjektas pagal anksčiau taikytus BAP nepripažino neapibrėžtojo įsipareigojimo, kuris dar egzistavo TFAS taikymo pradžios datą, jis turi pripažinti neapibrėžtąjį įsipareigojimą tą datą, nebent 37-asis TAS Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas draustų jį pripažinti įsigyjamo ūkio subjekto finansinėse ataskaitose. Ir atvirkščiai, jei pagal anksčiau taikytus BAP turtas ir įsipareigojimai buvo priskirti prestižui, bet pagal 3-ąjį TFAS būtų pripažįstami atskirai, tai toks turtas ar įsipareigojimai lieka prestižo straipsnyje, nebent TFAS būtų reikalaujama pripažinti juos atskirose įsigyjamo ūkio subjekto finansinėse ataskaitose.

Prestižo balansinė vertė pradinėje pagal TFAS parengtoje finansinės būklės ataskaitoje turi būti jo balansinė vertė pagal anksčiau taikytus BAP TFAS taikymo pradžios datą po šių dviejų patikslinimų:

jei to reikalaujama pagal c punkto i papunktį, pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas, pergrupuodamas straipsnį, kurį pagal anksčiau taikytus BAP pripažino nematerialiuoju turtu, padidina prestižo balansinę vertę. Panašiai ir tuo atveju, jei f punkte nurodoma, kad pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas turi pripažinti nematerialųjį turtą, kuris pagal anksčiau taikytus BAP buvo priskirtas prestižui, jis atitinkamai sumažina prestižo balansinę vertę (ir, jei reikia, pakoreguoja atidėtuosius mokesčius bei nekontroliuojamą dalį);

ii)

Neatsižvelgiant į tai, ar yra kokių nors požymių, kad prestižas gali būti sumažėjęs, pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas tikrindamas, ar prestižas iki TFAS taikymo pradžios datos nesumažėjo, ir bet kokius vertės sumažėjimo nuostolius priskirdamas nepaskirstytajam pelnui (arba, jei to reikalaujama pagal 36-ąjį TAS, perkainojimo pelnui), vadovaujasi 36-uoju TAS. Vertės sumažėjimas tikrinamas remiantis TFAS taikymo pradžios datą esančiomis sąlygomis.

TFAS taikymo pradžios datą neatliekami jokie kiti prestižo balansinės vertės tikslinimai. Pavyzdžiui, pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas nekeičia prestižo balansinės vertės, kad:

i)	pašalintų verslo jungimo metu įsigytus vykstančių tyrimų ir plėtros procesus (nebent pagal 38-ąjį TAS susijęs nematerialusis turtas turėtų būti pripažįstamas įsigyjamo ūkio subjekto finansinės būklės ataskaitoje);

ii)	koreguotų ankstesnę prestižo amortizacijos sumą;

iii)	panaikintų prestižo tikslinimus, kurie nėra leistini pagal 3-ąjį TFAS, tačiau buvo atlikti remiantis anksčiau taikytais BAP, tikslinant turtą ir įsipareigojimus tarp verslo jungimo ir TFAS taikymo pradžios datų.

Jei pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas, remdamasis anksčiau taikytais BAP, pripažino, kad prestižas turi būti atimamas iš nuosavybės:

i)	jis nepripažįsta tokio prestižo pradinėje pagal TFAS parengtoje finansinės būklės ataskaitoje. Be to, jei ūkio subjektas perleidžia dukterinę įmonę arba investicijos į dukterinę įmonę vertė sumažėja, ūkio subjektas šio prestižo nepergrupuoja į pelną ar nuostolius;

ii)	tikslinimai dėl vėliau panaikintų neapibrėžtumų, darančių įtaką įsigijimo kainai, pripažįstami kaip nepaskirstytasis pelnas.

Pagal anksčiau taikytus BAP pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas negalėjo konsoliduoti dukterinės įmonės, kurią įsigijo ankstesnio verslo jungimo metu (pavyzdžiui, pagal anksčiau taikytus BAP patronuojanti įmonė nelaikė jos dukterine įmone arba neparengė konsoliduotų finansinių ataskaitų). Pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas koreguoja dukterinės įmonės turto ir įsipareigojimų balansines vertes, kad jos sutaptų su sumomis, kurios pagal TFAS reikalavimus pateikiamos dukterinės įmonės finansinės būklės ataskaitoje. Numanoma prestižo savikaina TFAS taikymo pradžios datą yra lygi skirtumui tarp:

i)	patronuojančiai įmonei priklausančios tų suderintų balansinių verčių dalies ir

ii)	atskirose finansinėse ataskaitose nurodytų patronuojančios įmonės investicijų į dukterines įmones savikainos.

k)	Atidėtųjų mokesčių ir nekontroliuojamos dalies įvertinimas remiasi kito turto ir įsipareigojimų įvertinimu. Todėl pirmiau minėti turto ir įsipareigojimų tikslinimai daro įtaką atidėtiesiems mokesčiams ir nekontroliuojamai daliai.

C5	Išimtys, taikomos ankstesniems verslo jungimams, taip pat yra taikomos ir ankstesnėms investicijoms į asocijuotąsias įmones bei daliai bendrose įmonėse. Be to, pagal C1 straipsnį pasirinkta data galioja visiems tokiems įsigijimams.

(1) Tokie pokyčiai apima pergrupavimą iš (į) nematerialiojo turto, jei pagal anksčiau taikytus BAP prestižas nebuvo pripažintas turtu. Taip atsitinka, jei pagal anksčiau taikytus BAP ūkio subjektas: a) prestižą atėmė tiesiogiai iš nuosavybės arba b) verslo jungimo nelaiko įsigijimu.

D priedas

Kitų TFAS taikymo išimtys

Šis priedas yra neatskiriama šio TFAS dalis.

Ūkio subjektas gali pasirinkti taikyti vieną arba daugiau iš pateiktų išimčių:

a)	mokėjimo akcijomis sandoriai (D2 ir D3 straipsniai);

b)	draudimo sutartys (D4 straipsnis);

c)	tikroji vertė arba perkainojimas pagal numanomą savikainą (D5–D8 straipsniai);

d)	nuoma (D9 straipsnis);

e)	išmokos darbuotojams (D10 ir D11 straipsniai);

f)	sukaupti valiutos kurso pokyčių skirtumai (D12 ir D13 straipsniai);

g)	investicijos į dukterines įmones, bendrai kontroliuojamus ūkio subjektus ir asocijuotąsias įmones (D14 ir D15 straipsniai);

h)	dukterinių, asocijuotųjų ir bendrų įmonių turtas bei įsipareigojimai (D16 ir D17 straipsniai);

i)	sudėtinės finansinės priemonės (D18 straipsnis);

j)	anksčiau pripažintų finansinių priemonių pergrupavimas (D19 straipsnis);

k)	finansinio turto ar finansinių įsipareigojimų tikrosios vertės nustatymas pirminio pripažinimo metu (D20 straipsnis);

l)	veiklos nutraukimo įsipareigojimai, įtraukti į nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų savikainą (D21 straipsnis);

m)	finansinis turtas arba nematerialusis turtas, apskaitomas pagal TFAAK 12-ąjį aiškinimą Koncesijos sutartys dėl paslaugų (D22 straipsnis), ir

n)	skolinimosi išlaidos (D23 straipsnis).

Ūkio subjektas šių išimčių negali taikyti analogiškiems straipsniams.

Mokėjimo akcijomis sandoriai

Pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas yra skatinamas (bet iš jo nereikalaujama) taikyti 2-ąjį TFAS Mokėjimas akcijomis nuosavybės priemonėms, suteiktoms 2002 m. lapkričio 7 d. ar anksčiau. Pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas taip pat yra skatinamas (bet iš jo nereikalaujama) taikyti 2-ąjį TFAS nuosavybės priemonėms, suteiktoms po 2002 m. lapkričio 7 d., kurių teisės buvo perduotos iki vėlesnės iš šių datų: a) TFAS taikymo pradžios datos ir b) 2005 m. sausio 1 d. Tačiau, jeigu pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas pasirenka nuosavybės priemonėms taikyti 2-ąjį TFAS, jis tai gali daryti tik tada, jeigu viešai atskleidė tų nuosavybės priemonių tikrąją vertę, kuri buvo nustatyta vertinimo datą, kaip apibrėžta 2-ajame TFAS. Visų suteiktų nuosavybės priemonių, kurioms nebuvo taikytas 2-asis TFAS (pvz., nuosavybės priemonių, suteiktų 2002 m. lapkričio 7 d. arba anksčiau), atveju pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas vis tiek turi atskleisti 2-ojo TFAS 44 ir 45 straipsniuose reikalaujamą informaciją. Jeigu pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas pakeičia suteiktų nuosavybės priemonių, kurioms 2-asis TFAS nebuvo taikomas, sąlygas, iš jo nereikalaujama taikyti 2-ojo TFAS 26–29 straipsnių reikalavimų, jei toks pakeitimas buvo atliktas iki TFAS taikymo pradžios datos.

Pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas yra skatinamas (bet iš jo nereikalaujama) taikyti 2-ąjį TFAS įsipareigojimams, atsirandantiems iš mokėjimo akcijomis sandorių, kurie sudaryti prieš TFAS taikymo pradžios datą. Pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas taip pat yra skatinamas (bet iš jo nereikalaujama) taikyti 2-ąjį TFAS įsipareigojimams, įvykdytiems iki 2005 m. sausio 1 d. Įsipareigojimų, kuriems taikomas 2-asis TFAS, atveju iš pirmą kartą standartus taikančio ūkio subjekto nereikalaujama atnaujinti lyginamosios informacijos, jeigu ta informacija susijusi su ankstesniu laikotarpiu ar data, buvusia prieš 2002 m. lapkričio 7 d.

Draudimo sutartys

D4	Pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas gali taikyti pereinamąsias nuostatas, nustatytas 4-ajame TFAS Draudimo sutartys. 4-ajame TFAS apribojamas apskaitos politikos keitimas draudimo sutarčių atžvilgiu, įskaitant ir pirmą kartą standartus taikančio ūkio subjekto atliekamus keitimus.

Tikroji vertė arba perkainojimas pagal numanomą savikainą

D5	Ūkio subjektui pradedant taikyti TFAS, nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai gali būti įvertinami jų tikrąja verte ir ši tikroji vertė tą datą laikoma numanoma savikaina.

Pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas gali pasirinkti nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimo, atlikto pagal anksčiau taikytus BAP TFAS taikymo pradžios datą arba anksčiau, sumą laikyti numanoma savikaina perkainojimo datą, jei ši perkainojimo suma perkainojimo datą buvo iš esmės palyginama su:

a)	tikrąja verte arba

b)	savikaina ar pagal TFAS nustatyta nudėvėta savikaina, patikslinta, pavyzdžiui, bendrojo ar konkretaus kainų indekso pasikeitimais.

D5 ir D6 straipsnių pasirinkimai taip pat gali būti taikomi:

a)	investiciniam turtui, jeigu ūkio subjektas taikydamas 40-ąjį TAS Investicinis turtas pasirenka savikainos metodą ir

nematerialiajam turtui, kuris atitinka:

i)	38-ojo TAS pripažinimo kriterijus (įskaitant patikimą pradinės savikainos įvertinimą) ir

ii)	38-ojo TAS perkainojimo kriterijus (įskaitant aktyvios rinkos buvimą).

Ūkio subjektas šių pasirinkimų neturi taikyti kitam turtui arba įsipareigojimams.

Pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas pagal anksčiau taikytus BAP galėjo nustatyti viso savo turto ir įsipareigojimų ar tam tikros jų dalies numanomą savikainą, įvertindamas juos tikrąja verte konkrečią datą dėl tokio įvykio kaip privatizavimas arba pradinis viešas siūlymas. Su konkrečiu įvykiu susijusiai tikrajai vertei nustatyti ūkio subjektas gali naudoti numanomą savikainą tokio įvertinimo pagal TFAS atlikimo datą.

Nuoma

Pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas gali taikyti TFAAK 4-ojo aiškinimo Sutarties patikrinimas, ar ji yra nuomos sutartis pereinamąsias nuostatas. Todėl pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas norėdamas nustatyti, ar susitarimas, galiojantis TFAS taikymo pradžios datą, apima nuomą, remiasi tos dienos informacija ir aplinkybėmis.

Išmokos darbuotojams

D10

Pagal 19-ąjį TAS Išmokos darbuotojams ūkio subjektas gali pasirinkti „vertės intervalo“ metodą, kurį taikant lieka nepripažintas tam tikras aktuarinis pelnas ir nuostoliai. Retrospektyviai taikant šį metodą reikalaujama, kad ūkio subjektas nuo plano vykdymo pradžios iki TFAS taikymo pradžios datos sukauptą aktuarinį pelną ir nuostolius suskirstytų į pripažintus ir nepripažintus. Tačiau pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas gali pripažinti visą sukauptą aktuarinį pelną ir nuostolius TFAS taikymo pradžios datą, net jei jis taiko „vertės intervalo“ metodą vėlesniam aktuariniam pelnui ir nuostoliams pripažinti. Jeigu pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas pasirenka šį būdą, jis turi būti taikomas visiems planams.

D11	Ūkio subjektas gali atskleisti sumas, kaip reikalaujama 19-ojo TAS 120A straipsnio p punkte, nes kiekvieno ataskaitinio laikotarpio sumos apskaičiuojamos perspektyviai nuo TFAS taikymo pradžios datos.

Sukaupti valiutos kursų pokyčių skirtumai

D12

21-ajame TAS reikalaujama, kad ūkio subjektas:

a)	pripažintų kai kuriuos valiutos kursų pokyčius kitose bendrosiose pajamose ir kauptų juos atskirame nuosavybės komponente ir

perleidęs užsienyje veikiantį ūkio subjektą, pergrupuotų iš to ūkio subjekto sukauptą valiutos kursų pokyčių skirtumą (įskaitant pelną ir nuostolius iš susijusių apsidraudimo nuo kurso kitimo rizikos sandorių, jeigu taikytina) iš nuosavybės į pelną ar nuostolius kaip atliktos perleidimo operacijos pelną (nuostolius).

D13

Nepaisant to, pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas neturi laikytis reikalavimų dėl sukauptų valiutos kursų pokyčių skirtumų, kurie buvo susidarę TFAS taikymo pradžios datą. Jei pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas pasinaudoja šia išimtimi:

a)	tai iš visų užsienyje veikiančių ūkio subjektų sukauptas valiutų kursų pokyčių skirtumas TFAS taikymo pradžios datą turi būti laikomas lygiu nuliui ir

b)	pelnui (nuostoliams), susijusiems su vėlesniu užsienyje veikiančio ūkio subjekto perleidimu, neturi būti priskiriami tie valiutų kursų pokyčių skirtumai, kurie susidaro iki TFAS taikymo pradžios datos, ir jiems turėtų būti priskiriami vėlesni valiutos kursų pokyčių skirtumai.

Investicijos į dukterines įmones, bendrai kontroliuojamus ūkio subjektus ir asocijuotąsias įmones

D14

Kai ūkio subjektas parengia atskiras finansines ataskaitas, 27-ajame TAS (pataisytas 2008 m.) reikalaujama, kad jis apskaitytų savo investicijas į dukterines įmones, bendrai kontroliuojamus ūkio subjektus ir asocijuotąsias įmones:

a)	savikaina arba

b)	pagal 39-ąjį TAS.

D15

Jeigu pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas tokią investiciją įvertina savikaina pagal D14 straipsnį, jis turi įvertinti tą investiciją savo atskiroje pradinėje pagal TFAS parengtoje finansinės būklės ataskaitoje viena iš šių sumų:

a)	savikaina, nustatyta pagal 27-ąjį TAS, arba

numanoma savikaina. Numanoma tokios investicijos savikaina turi būti jos:

i)	tikroji vertė (nustatyta pagal 39-ąjį TAS) ūkio subjekto TFAS taikymo pradžios datą jo atskirose finansinėse ataskaitose arba

ii)	pagal anksčiau taikytus BAP nustatyta balansinė vertė tą datą.

Pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas gali pasirinkti i arba ii punktą, norėdamas įvertinti savo investicijas į kiekvieną dukterinę įmonę, bendrai kontroliuojamą ūkio subjektą arba asocijuotąją įmonę, kuriuos pasirenka vertinti naudodamas numanomą savikainą.

Dukterinių, asocijuotųjų ir bendrų įmonių turtas bei įsipareigojimai

D16

Jeigu dukterinė įmonė TFAS pradeda taikyti vėliau negu jos patronuojanti įmonė, dukterinė įmonė turi savo finansinėse ataskaitose vertinti savo turtą ir įsipareigojimus vienu iš toliau nurodytų būdų:

balansinėmis vertėmis, nustatytomis patronuojančios įmonės TFAS taikymo pradžios datą, kurios bus įtrauktos į patronuojančios įmonės konsoliduotas finansines ataskaitas, jei konsolidavimo procedūros ir verslo jungimo, kurio metu patronuojanti įmonė įgyja dukterinę įmonę, rezultatai nebuvo tikslinti arba

dukterinės įmonės TFAS taikymo pradžios datą nustatytomis balansinėmis vertėmis, kurias privalu nustatyti pagal likusią šio TFAS dalį. Šios balansinės vertės gali skirtis nuo a punkte apibūdintų verčių:

i)	jeigu šiame TFAS numatytos išimtys lemia įvertinimus, kurie priklauso nuo TFAS taikymo pradžios datos;

ii)

jeigu dukterinės įmonės finansinėse ataskaitose taikoma apskaitos politika skiriasi nuo tos, kuria vadovaujantis sudaromos konsoliduotos finansinės ataskaitos. Pavyzdžiui, dukterinė įmonė gali taikyti 16-ajame TAS Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai numatytą savikainos metodą kaip savo apskaitos politiką, o visa grupė – perkainojimo metodą.

Analogiškai gali rinktis ir asocijuotosios arba bendros įmonės, kurios standartus pradeda taikyti vėliau, negu jas kontroliuojantis arba bendrai valdantis ūkio subjektas.

D17

Tačiau, jeigu ūkio subjektas pradeda taikyti standartus vėliau negu jo dukterinė įmonė (asocijuotoji arba bendra įmonė), jis savo konsoliduotose finansinėse ataskaitose dukterinės įmonės (asocijuotosios arba bendros įmonės) turtą ir įsipareigojimus turėtų vertinti ta pačia balansine verte kaip ir atskirose dukterinės įmonės (asocijuotosios arba bendros įmonės) finansinėse ataskaitose, atlikus tikslinimus dėl konsolidavimo procedūros ir nuosavybės apskaitos bei verslo sujungimo, kurio metu ūkio subjektas įsigijo dukterinę įmonę. Panašiai ir tuo atveju, jei patronuojanti įmonė savo atskiroms finansinėms ataskaitoms standartus pradeda taikyti anksčiau ar vėliau nei konsoliduotoms finansinėms ataskaitoms, abiejose finansinėse ataskaitose turto ir įsipareigojimų sumos turi būti vienodos, išskyrus tikslinimą dėl konsolidavimo.

Sudėtinės finansinės priemonės

D18

Pagal 32-ąjį TAS Finansinės priemonės. Pateikimas ūkio subjektas iš pat pradžių privalo suskirstyti sudėtines finansines priemones į atskiras įsipareigojimų ir nuosavybės sudedamąsias dalis. Jeigu įsipareigojimų dalis apmokėta, 32-asis TAS retrospektyviai taikomas dviem nuosavybės dalims skirtingai. Pirmoji dalis yra nepaskirstytasis pelnas ir parodo iš įsipareigojimų dalies sukauptas palūkanas. Kita dalis parodo tikrosios nuosavybės dalį. Tačiau pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas pagal šį TFAS neprivalo išskirti šių dviejų dalių, jeigu TFAS taikymo pradžios datą įsipareigojimų dalis yra apmokėta.

Anksčiau pripažintų finansinių priemonių priskyrimas

D19

39-ajame TAS leidžiama pirminio pripažinimo metu finansinį turtą priskirti galimam parduoti, arba finansinę priemonę (jeigu ji atitinka tam tikrus kriterijus) priskirti finansiniam turtui arba finansiniam įsipareigojimui, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais. Nepaisant šio reikalavimo, toliau nurodytomis aplinkybėmis yra taikomos išimtys:

a)	TFAS taikymo pradžios datą ūkio subjektas finansinį turtą ar finansinį įsipareigojimą gali priskirti galimam parduoti;

TFAS taikymo pradžios datą ūkio subjektas bet kurį finansinį turtą arba finansinį įsipareigojimą gali priskirti vertinamam tikrąja verte, kurios pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, jeigu minėtą datą toks turtas arba įsipareigojimas atitinka 39-ojo TAS 9 straipsnio b punkto i ir ii papunkčiuose ar 11A straipsnyje nustatytus kriterijus.

Finansinio turto arba finansinių įsipareigojimų tikrosios vertės nustatymas pirminio pripažinimo metu

D20

Nepaisant 7 ir 9 straipsnių reikalavimų, ūkio subjektas gali taikyti 39-ojo TAS 76TN straipsnio paskutinio sakinio ir 76ATN straipsnio reikalavimus vienu iš šių būdų:

a)	perspektyviai sandoriams, sudarytiems po 2002 m. spalio 25 d. arba

b)	perspektyviai, atsižvelgdamas į sandorius, sudarytus po 2004 m. sausio 1 d.

Veiklos nutraukimo įsipareigojimai, įtraukti į nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų savikainą

D21

TFAAK 1-ajame aiškinime Veiklos nutraukimo, atnaujinimo ir panašių įsipareigojimų pokyčiai reikalaujama konkrečius nustatytus nutraukimo, atnaujinimo ar panašius įsipareigojimų pokyčius pridėti arba atimti iš turto, su kuriuo jie susiję, savikainos; patikslinta nudėvimoji turto suma yra nudėvima per likusį turto naudingo tarnavimo laiką. Pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas neturi laikytis reikalavimų dėl tokių įsipareigojimų, kurie atsirado prieš TFAS taikymo pradžios datą, pokyčių. Jei pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas pasinaudoja šia išimtimi, jis turi:

a)	vadovaudamasis 37-uoju TAS, vertinti įsipareigojimą taip, kaip jis buvo vertinamas TFAS taikymo pradžioje;

tiek, kiek įsipareigojimui taikomas TFAAK 1-asis aiškinimas, įvertinti sumą, kuri būtų įtraukta į susijusio turto savikainą įsipareigojimo pirminio atsiradimo metu, diskontuodamas įsipareigojimą iki jo atsiradimo datos remdamasis geriausiu ankstesnių dėl rizikos patikslintų diskonto normų, kurios būtų taikomos įsipareigojimui tarpiniu laikotarpiu, įvertinimu ir

c)	apskaičiuoti sukauptą tos sumos nusidėvėjimą TFAS taikymo pradžios datą, remdamasis turto naudingo tarnavimo laiko dabartiniu įvertinimu ir taikydamas TFAS atitinkančią nusidėvėjimo politiką.

Finansinis turtas arba nematerialusis turtas, apskaitomas pagal TFAAK 12-ąjį aiškinimą

D22	Pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas gali taikyti pereinamąsias nuostatas, nustatytas TFAAK 12-ajame aiškinime.

Skolinimosi išlaidos

D23	Pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas gali taikyti 23-ojo TAS, persvarstyto 2007 m., 27 ir 28 straipsnių pereinamąsias nuostatas. Tuose straipsniuose nuorodos į įsigaliojimo datą aiškinamos kaip 2009 m. liepos 1 d. arba TFAS taikymo pradžios data, atsižvelgiant į tai, kuri data vėlesnė.

E priedėlis

Trumpalaikės TFAS išimtys

Šis priedas yra neatskiriama šio TFAS dalis.

[Atsarginis priedas galimoms trumpalaikėms ateities išimtims].