iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1126/2008, priimantį tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, kiek tai susiję su 27-uoju tarptautiniu apskaitos standartu (TAS)

atsižvelgdama į 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (1), ypač į jo 3 straipsnio 1 dalį,

Visos įmonės šio reglamento priede pateiktas 27-ojo TAS pataisas taiko ne vėliau kaip nuo pirmųjų joms taikomų finansinių metų, prasidedančių po 2009 m. birželio 30 d., pradžios.

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

PRIEDAS

TARPTAUTINIAI APSKAITOS STANDARTAI

27-asis TAS

Konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos

Galima platinti Europos ekonominėje erdvėje. Visos už Europos ekonominės erdvės ribų esančios teisės, išskyrus teises platinti asmeniniam ar kitam teisingam naudojimui, saugomos. Išsamesnės informacijos galima rasti TASV tinklalapyje www.iasb.org

27-ASIS TARPTAUTINIS APSKAITOS STANDARTAS

Konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos

TAIKYMAS

1	Šis standartas turi būti taikomas rengiant ir pateikiant ūkio subjektų grupės, kurią kontroliuoja patronuojanti įmonė, konsoliduotas finansines ataskaitas.

2	Šiame standarte nenagrinėjami verslo jungimų apskaitos metodai ir jų poveikis konsolidavimui, įskaitant verslo jungimo metu atsirandantį prestižą (žr. 3-iąjį TFAS Verslo jungimai).

3	Šis standartas taip pat turi būti taikomas apskaitant investicijas į dukterines įmones, bendrai kontroliuojamus ūkio subjektus ir asocijuotąsias įmones, kai toks ūkio subjektas pasirenka ar pagal vietinį reglamentavimą iš jo yra reikalaujama pateikti atskiras finansines ataskaitas.

APIBRĖŽIMAI

Šiame standarte vartojami terminai ir jų apibrėžtys:

Konsoliduotos finansinės ataskaitos – ūkio subjektų grupės finansinės ataskaitos, pateikiamos kaip vieno ūkio subjekto finansinės ataskaitos.

Kontrolė – teisė valdyti ūkio subjekto finansinę ir veiklos politiką, siekiant gauti naudos iš jo veiklos.

Grupė – patronuojanti įmonė ir visos jos dukterinės įmonės.

Nekontroliuojama dalis – dukterinės įmonės nuosavybės dalis, tiesiogiai arba netiesiogiai nepriskirtina patronuojančiai įmonei.

Patronuojanti įmonė – ūkio subjektas, turintis vieną ar daugiau dukterinių įmonių.

Atskiros finansinės ataskaitos – patronuojančios įmonės, investuotojo į asocijuotąją įmonę ar bendrai kontroliuojamo ūkio subjekto dalininko pateikiamos finansinės ataskaitos, kuriose investicijos apskaitomos tiesioginės teisės į nuosavybę principu, o ne ūkio subjekto, į kurį buvo investuota, paskelbtų rezultatų ir grynojo turto principu.

Dukterinė įmonė – įmonė, kurią kontroliuoja kitas ūkio subjektas (vadinamas patronuojančia įmone). Į sąvoką įtraukiami ir juridinio statuso neturintys ūkio subjektai, pvz., valdomi partnerystės principu.

Patronuojanti įmonė arba jos dukterinė įmonė gali būti investuotojai į asocijuotąją įmonę arba bendrai kontroliuojamo ūkio subjekto dalininkai. Tokiais atvejais pagal šį standartą rengiamos ir pateikiamos konsoliduotos finansinės ataskaitos taip pat turi atitikti 28-ojo TAS Investicijos į asocijuotąsias įmones ir 31-ojo TAS Dalys bendrose įmonėse reikalavimus.

6	5 straipsnyje aprašytam ūkio subjektui atskiros finansinės ataskaitos yra tos, kurios yra parengtos ir pateiktos papildomai prie 5 straipsnyje nurodytų finansinių ataskaitų. Atskiros finansinės ataskaitos neturi būti prijungiamos arba pateikiamos kartu su tomis ataskaitomis.

7	Ūkio subjekto, neturinčio dukterinių įmonių, asocijuotųjų įmonių arba dalininkui priklausančios dalies bendrai kontroliuojamame ūkio subjekte, finansinės ataskaitos nėra atskiros.

8	Pagal 10 straipsnį nuo konsoliduotų finansinių ataskaitų pateikimo atleista patronuojanti įmonė gali pateikti vien tik atskiras finansines ataskaitas.

KONSOLIDUOTŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ PATEIKIMAS

9	Patronuojanti įmonė (jeigu ji nėra 10 straipsnyje apibūdinta patronuojanti įmonė) turi pateikti konsoliduotas finansines ataskaitas, kuriose savo investicijas į dukterines įmones konsoliduoja pagal šį standartą.

Patronuojanti įmonė neprivalo teikti konsoliduotų finansinių ataskaitų tada ir tik tada, jeigu:

a)	patronuojanti įmonė yra visiškai ar iš dalies kito ūkio subjekto kontroliuojama dukterinė įmonė, o jos kiti savininkai (įskaitant tuos, kurie kitu atveju neturėtų balsavimo teisių) yra informuoti ir neprieštarauja, kad patronuojanti įmonė nepateiktų konsoliduotų finansinių ataskaitų;

b)	patronuojančios įmonės skolos arba nuosavybės priemonėmis neprekiaujama atviroje rinkoje (šalies, užsienio vertybinių popierių biržose ar užbiržinės prekybos rinkoje, įskaitant vietinę ir regioninę rinkas);

c)	patronuojanti įmonė neteikia vertybinių popierių komisijai ar kitai priežiūros institucijai savo finansinių ataskaitų dėl bet kokios klasės finansinių priemonių išplatinimo atviroje rinkoje; ir

d)	pagrindinė arba bet kuri tarpinė patronuojančios įmonės patronuojanti įmonė pateikia viešai skelbiamas konsoliduotas finansines ataskaitas, atitinkančias tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus.

11	Patronuojanti įmonė, kuri, remdamasi 10 straipsniu, pasirenka neteikti konsoliduotų finansinių ataskaitų ir teikia tik atskiras finansines ataskaitas, vykdo 38–43 straipsnių reikalavimus.

KONSOLIDUOTŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ TAIKYMAS

12	Konsoliduotos finansinės ataskaitos turi apimti visas patronuojančios įmonės dukterines įmones (1).

Manoma, kad kontrolė yra tada, kai patronuojančiai įmonei tiesiogiai ar netiesiogiai per dukterines įmones priklauso daugiau kaip pusė ūkio subjekto balsavimo teisių, išskyrus atvejus, kai išskirtinėmis aplinkybėmis galima akivaizdžiai parodyti, kad tokia nuosavybė nėra kontrolė. Kontrolė yra ir tada, kai patronuojančiai įmonei priklauso pusė ar mažiau ūkio subjekto balsavimo teisių, jeigu ji turi (2):

a)	teisę į daugiau kaip pusę balsavimo teisių sudarius sutartį su kitais investuotojais;

b)	teisę valdyti ūkio subjekto finansinę ir veiklos politiką pagal įstatus arba sutartį;

c)	teisę skirti ar atšaukti didžiąją to ūkio subjekto direktorių valdybos ar jai prilygstančio valdymo organo narių dalį, kai ūkio subjektą kontroliuoja tokia valdyba ar valdymo organas; arba

d)	teisę turėti balsų daugumą direktorių valdybos ar jai prilygstančio valdymo organo susirinkimuose (kai ūkio subjektą kontroliuoja tokia valdyba ar valdymo organas).

Ūkio subjektas gali turėti akcijų varantų, pasirinkimo pirkti akcijas sandorių, skolos ar nuosavybės priemonių, konvertuojamų į paprastąsias akcijas, ar kitų panašių finansinių priemonių, kurias naudojant ar keičiant būtų gautos balsavimo teisės arba būtų sumažintos kitos šalies balsavimo teisės dėl minėto ūkio subjekto finansinės arba veiklos politikos sprendimų (potencialios balsavimo teisės). Į potencialias balsavimo teises, kuriomis gali būti pasinaudota ar kurios gali būti keičiamos, taip pat ir į kito ūkio subjekto turimas potencialias balsavimo teises atsižvelgiama vertinant, ar minėtas ūkio subjektas turi teisę valdyti kito ūkio subjekto finansinę ir veiklos politiką. Potencialios balsavimo teisės dabartiniu metu negali būti naudojamos ar keičiamos, jeigu, pavyzdžiui, jas galima bus naudoti (ar iškeisti) tik nuo tam tikros datos ateityje ar tik po tam tikro įvykio.

Vertindamas, ar potencialios balsavimo teisės suteikia kontrolės teisę, ūkio subjektas turi išnagrinėti visus faktus ir aplinkybes (įskaitant potencialių balsavimo teisių įgyvendinimo ir bet kokių kitų susitarimų pagal sutartis sąlygų atskirą ar bendrą įvertinimą), darančias įtaką potencialioms balsavimo teisėms, išskyrus vadovybės ketinimus ir finansinį pajėgumą šias teises įgyvendinti arba iškeisti.

16	Dukterinė įmonė negali būti nekonsoliduojama tik dėl to, kad investuotojas yra rizikos kapitalo įmonė, kolektyvinio investavimo fondas, patikėjimo fondas ar panašus ūkio subjektas.

Dukterinė įmonė negali būti nekonsoliduojama, kai jos verslo pobūdis skiriasi nuo kitų grupės ūkio subjektų. Konsoliduojant tokias dukterines įmones ir konsoliduotose finansinėse ataskaitose atskleidžiant papildomą informaciją apie skirtingą dukterinių įmonių verslo pobūdį, pateikiama susijusi informacija. Pavyzdžiui, informacija, kurios reikalaujama pagal 8-ąjį TFAS Veiklos segmentai, padeda nustatyti skirtingų veiklos krypčių vienoje grupėje svarbą.

KONSOLIDAVIMO PROCEDŪROS

Rengdamas konsoliduotas finansines ataskaitas, ūkio subjektas sujungia patronuojančios įmonės ir jos dukterinių įmonių finansinių ataskaitų eilutes nuosekliai, sudėdamas turto, įsipareigojimų, nuosavybės, pajamų ir sąnaudų straipsnius. Kad konsoliduotose finansinėse ataskaitose informacija apie ūkio subjektų grupę būtų pateikiama kaip apie vieną ūkio subjektą, reikia:

a)	eliminuoti patronuojančios įmonės investicijos į kiekvieną dukterinę įmonę balansinę vertę ir patronuojančiai įmonei priklausančią nuosavybės dalį kiekvienoje dukterinėje įmonėje (žr. 3-iąjį TFAS dėl susidarančio prestižo apskaitos tvarkos);

b)	identifikuoti nekontroliuojamas konsoliduotų dukterinių įmonių ataskaitinio laikotarpio pelno arba nuostolių dalis; ir

konsoliduotų dukterinių įmonių nekontroliuojamas grynojo turto dalis identifikuoti atskirai nuo patronuojančios įmonės nuosavybės dalių jose. Nekontroliuojamas grynojo turto dalis sudaro:

i)	nekontroliuojamų dalių suma pagrindinio sujungimo dieną, apskaičiuota pagal 3-iąjį TFAS; ir

ii)	nekontroliuojamų dalių suma, atspindinti nuosavybės pokyčius nuo sujungimo datos.

19	Kai yra potencialios balsavimo teisės, pelno arba nuostolių dalys ir nuosavybės pokyčiai, kurie paskirstomi patronuojančiai įmonei ir nekontroliuojamoms dalims, yra nustatomi pagal dabartines nuosavybės dalis ir neatspindi galimo potencialių balsavimo teisių įgyvendinimo arba iškeitimo.

20	Ūkio subjektų grupės vidaus likučiai, sandoriai, pajamos ir sąnaudos turi būti visiškai eliminuojami.

Grupės vidaus likučiai ir sandoriai (taip pat pajamos, sąnaudos ir dividendai) visiškai eliminuojami. Pelnas ir nuostoliai, atsiradę dėl grupės vidaus sandorių ir pripažįstami turtu (pvz., atsargomis ir ilgalaikiu turtu), taip pat visiškai eliminuojami. Grupės vidaus nuostoliai gali reikšti, kad sumažėjo turto vertė, ir tą sumažėjimą reikia pripažinti konsoliduotose finansinėse ataskaitose. Laikiniesiems skirtumams, susidariusiems dėl grupės vidaus sandorių pelno ir nuostolių eliminavimo, taikomas 12-asis TAS Pelno mokesčiai.

Konsoliduotoms finansinėms ataskaitoms parengti naudojamos patronuojančiosios įmonės ir jos dukterinių įmonių finansinės ataskaitos turi būti parengtos tą pačią datą. Kai patronuojančios įmonės ir dukterinės įmonės ataskaitinio laikotarpio pabaiga skiriasi, dukterinė įmonė konsolidavimo tikslu parengia papildomas finansines ataskaitas, kurių data sutampa su patronuojančios įmonės finansinių ataskaitų data, išskyrus atvejį, kai to padaryti neįmanoma.

Kai pagal 22 straipsnį dukterinės įmonės parengtų finansinių ataskaitų, naudojamų rengiant konsoliduotas finansines ataskaitas, data skiriasi nuo patronuojančios įmonės finansinių ataskaitų datos, turi būti atliekami reikšmingų sandorių ar įvykių, įvykstančių per laikotarpį tarp abiejų datų, poveikio koregavimai. Bet kuriuo atveju skirtumas tarp dukterinės ir patronuojančios įmonės ataskaitinio laikotarpio pabaigos negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai. Ataskaitinių laikotarpių trukmė ir tokie skirtumai tarp ataskaitinių laikotarpių pabaigos datų visais laikotarpiais turi būti vienodi.

24	Konsoliduotos finansinės ataskaitos turi būti parengiamos taikant vienodą panašių sandorių ir kitų įvykių panašiomis aplinkybėmis apskaitos politiką.

25	Jeigu ūkio subjektų grupės narys panašių sandorių ir įvykių panašiomis aplinkybėmis apskaitai taiko kitokią apskaitos politiką negu yra taikoma konsoliduotose finansinėse ataskaitose, rengiant konsoliduotas finansines ataskaitas jo finansinės ataskaitos atitinkamai pakoreguojamos.

Dukterinės įmonės pajamos ir sąnaudos įtraukiamos į konsoliduotas finansinėse ataskaitas nuo įsigijimo datos, kaip nustatyta 3-iajame TFAS. Dukterinės įmonės pajamos ir sąnaudos turi būti pagrįstos turto ir įsipareigojimų vertėmis, pripažintomis patronuojančios įmonės konsoliduotose finansinėse ataskaitose įsigijimo datą. Pavyzdžiui, nusidėvėjimo sąnaudos, pripažintos konsoliduotoje bendrųjų pajamų ataskaitoje po įsigijimo datos, turi būti pagrįstos susijusio nudėvimojo turto, pripažinto konsoliduotose finansinėse ataskaitose įsigijimo datą, tikrosiomis vertėmis. Dukterinės įmonės pajamos ir sąnaudos pateikiamos konsoliduotose finansinėse ataskaitose iki datos, kurią patronuojanti įmonė nustoja kontroliuoti dukterinę įmonę.

27	Nekontroliuojamos dalys turi būti pateiktos konsoliduotoje finansinės būklės ataskaitoje, nuosavybės dalyje, atskirai nuo patronuojančios įmonės savininkų nuosavybės.

Pelnas arba nuostoliai ir kiekvienas kitų bendrųjų pajamų komponentas priskiriami patronuojančios įmonės savininkams ir nekontroliuojamoms dalims. Visos bendrosios pajamos priskiriamos patronuojančios įmonės savininkams ir nekontroliuojamoms dalims, net jei dėl to nekontroliuojamose dalyse susidaro neigiamas likutis.

Jeigu dukterinė įmonė turi neapmokėtų kaupiamųjų privilegijuotųjų akcijų, kurios priskiriamos nuosavybei ir kurias valdo nekontroliuojamos dalys, patronuojanti įmonė savo pelno ar nuostolių dalį apskaičiuoja tik suderinusi su dukterinės įmonės privilegijuotųjų akcijų dividendais, nesvarbu, ar dividendai buvo paskelbti, ar ne.

30	Patronuojančios įmonės nuosavybės dalies pokyčiai dukterinėje įmonėje, dėl kurių neprarandama kontrolė, apskaitomi kaip nuosavybės sandoriai (t. y. sandoriai su savininkais kaip nuosavybės valdytojais).

Tokiomis aplinkybėmis kontrolinių ir nekontroliuojamų dalių balansinės vertės turi būti pakoreguojamos, kad būtų atspindėti jų pokyčiai santykinėse dalyse dukterinėje įmonėje. Visi sumos, kuria pakoreguojamos nekontroliuojamos dalys, ir sumokėto arba gauto atlygio tikrosios vertės skirtumai turi būti tiesiogiai pripažįstami nuosavybėje ir priskiriami patronuojančios įmonės savininkams.

KONTROLĖS PRARADIMAS

Patronuojanti įmonė gali prarasti dukterinės įmonės kontrolę pasikeičiant absoliučios ar santykinės nuosavybės lygiams arba nepasikeičiant. Taip gali atsitikti, kai, pavyzdžiui, dukterinę įmonę pradeda kontroliuoti vyriausybė, teismas, administruojančios ar prižiūrinčios institucijos. Tai gali įvykti ir pagal sutartimi įformintą susitarimą.

Patronuojanti įmonė gali prarasti dukterinės įmonės kontrolę dviem arba daugiau susitarimų (sandorių). Tačiau kartais aplinkybės rodo, kad keletas susitarimų turėtų būti apskaitomi kaip vienas sandoris. Nustatydama, ar susitarimus apskaityti kaip vieną sandorį, patronuojanti įmonė gali apsvarstyti visus susitarimų terminus ir sąlygas bei jų ekonominį poveikį. Vienas arba daugiau iš šių punktų gali rodyti, kad patronuojanti įmonė turėtų keletą susitarimų apskaityti kaip vieną sandorį:

a)	jie sudaryti tuo pačiu metu arba kartu apsvarstant;

b)	jie sudaro vieną sandorį, kuriuo siekiama bendro komercinio poveikio;

c)	vieno susitarimo atsiradimas priklauso nuo bent vieno kito susitarimo atsiradimo;

d)	vienas atskiras susitarimas nėra ekonomiškai pagrįstas, bet jį galima ekonomiškai pagrįsti apsvarstant kartu su kitais susitarimais. Vienas iš pavyzdžių, kai perleidžiamų akcijų kaina žemesnė už rinkos kainą ir kompensuojama vėlesniu perleidimu už aukštesnę nei rinkos kainą.

Jeigu patronuojanti įmonė praranda dukterinės įmonės kontrolę, ji:

a)	nutraukia dukterinės įmonės turto (įskaitant prestižą) ir įsipareigojimų, atsižvelgiant į jų balansines vertes, pripažinimą kontrolės praradimo datą;

b)	nutraukia visų nekontroliuojamų dalių buvusioje dukterinėje įmonėje balansinės vertės pripažinimą kontrolės praradimo datą (įskaitant visus joms priskirtinus kitų bendrųjų pajamų komponentus);

pripažįsta:

i)	iš sandorio, įvykio arba aplinkybių, dėl kurių buvo prarasta kontrolė, gauto atlygio, jei gautas, tikrąją vertę; ir

ii)	jei sandoris, dėl kurio buvo prarasta kontrolė, apima dukterinės įmonės akcijų paskirstymą savininkams kaip nuosavybės valdytojams, tokį paskirstymą;

d)	pripažįsta bet kokią išlaikytą investiciją į buvusią dukterinę įmonę (jos tikrąja verte kontrolės praradimo datą);

e)	35 straipsnyje nurodytas sumas pergrupuoja į pelną arba nuostolius ar perkelia tiesiogiai į nepaskirstytąjį pelną, jei būtina pagal kitus TFAS; ir

f)	bet kokį gautą skirtumą pripažįsta kaip pelną arba nuostolius patronuojančiai įmonei priskirtiname pelne arba nuostoliuose.

Jeigu patronuojanti įmonė praranda dukterinės įmonės kontrolę, patronuojanti įmonė turi apskaityti visas sumas, pripažintas kitose bendrosiose pajamose, susijusias su ta dukterine įmone, tuo pačiu pagrindu kaip jos būtų pripažįstamos, jeigu patronuojanti įmonė būtų tiesiogiai perleidusi susijusį turtą arba įsipareigojimus. Todėl, jei anksčiau kitose bendrosiose pajamose pripažintas pelnas arba nuostoliai būtų pergrupuoti į pelno (nuostolių) ataskaitą perleidžiant susijusį turtą arba įsipareigojimus, patronuojanti įmonė pergrupuoja pelną arba nuostolius iš nuosavybės į pelno (nuostolių) ataskaitą (pergrupuota suma) tada, kai praranda dukterinės įmonės kontrolę. Pavyzdžiui, jei dukterinė įmonė turi galimo parduoti finansinio turto, o patronuojanti įmonė praranda dukterinės įmonės kontrolę, patronuojanti įmonė turi pergrupuoti į pelno (nuostolių) ataskaitą anksčiau kitose bendrosiose pajamose pripažintą pelną arba nuostolius, susijusius su tuo turtu. Panašiai, jei anksčiau kitose bendrosiose pajamose pripažintas pelnas dėl perkainojimo perleidžiant turtą būtų perkeliamas tiesiai į nepaskirstytąjį pelną, patronuojanti įmonė pelną dėl perkainojimo perkelia tiesiai į nepaskirstytąjį pelną, kai praranda dukterinės įmonės kontrolę.

36	Praradus dukterinės įmonės kontrolę, visos išlaikytos investicijos į buvusią dukterinę įmonę ir visos buvusiai dukterinei įmonei mokėtinos ar iš jos gautinos sumos turi būti apskaitytos pagal kitus TFAS nuo kontrolės praradimo datos.

Bet kokių buvusioje dukterinėje įmonėje išlaikytųjų investicijų tikroji vertė kontrolės praradimo datą turi būti laikoma tikrąja verte pirminiam finansinio turto pripažinimui pagal 39-ąjį TAS Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas arba, kai tinkama, savikaina pirminiam investicijų į asocijuotąją įmonę arba bendrai kontroliuojamą ūkio subjektą pripažinimui.

INVESTICIJŲ Į DUKTERINES ĮMONES, BENDRAI KONTROLIUOJAMUS ŪKIO SUBJEKTUS IR ASOCIJUOTĄSIAS ĮMONES APSKAITA ATSKIROSE FINANSINĖSE ATASKAITOSE

Kai ūkio subjektas rengia atskiras finansines ataskaitas, investicijas į dukterines įmones, bendrai kontroliuojamus ūkio subjektus ir asocijuotąsias įmones jis turi apskaityti:

a)	savikaina arba

b)	pagal 39-ąjį TAS.

Ūkio subjektas tokią pačią apskaitą turi taikyti kiekvienai investicijų rūšiai. Savikaina apskaitomos investicijos turi būti apskaitomos pagal 5-ąjį TFAS „Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti, ir nutraukta veikla“, kai jos laikomos skirtomis parduoti (arba įtraukiamos į perleidžiamą grupę, kuri laikoma skirta parduoti) pagal 5-ąjį TFAS. Pagal 39-ąjį TAS apskaitomų investicijų vertinimas tokiomis aplinkybėmis nesikeičia.

38A	Ūkio subjektas savo atskirose finansinėse ataskaitose dividendus iš dukterinės įmonės, bendrai kontroliuojamo ūkio subjekto ir asocijuotosios įmonės pripažįsta pelnu arba nuostoliais, kai nustatoma jo teisė gauti dividendus.

38B

Kai patronuojanti įmonė reorganizuoja savo grupės struktūrą įsteigdama naują ūkio subjektą kaip savo patronuojančią įmonę pagal tokius kriterijus:

a)	naujoji patronuojanti įmonė įgyja pirminės patronuojančios įmonės kontrolę išleisdama nuosavybės priemones mainais į esamas pirminės patronuojančios įmonės nuosavybės priemones,

b)	naujosios grupės ir pirminės grupės turtas ir įsipareigojimai prieš pat reorganizavimo dieną ir iš karto po jos yra tokie pat 'ir

c)	pirminės patronuojančios įmonės savininkai prieš reorganizaciją turi tokią pat absoliučią ir santykinę pirminės grupės ir naujosios grupės grynojo turto dalį prieš pat reorganizavimo dieną ir iš karto po jos,

ir naujoji patronuojanti įmonė savo atskirose finansinėse ataskaitose apskaito savo investicijas į pirminę patronuojančią įmonę pagal 38 straipsnio a punktą, naujoji patronuojanti įmonė vertina savikainą balansine savo dalies nuosavybėje verte, reorganizavimo datą pirminės patronuojančios įmonės parodyta atskirose finansinėse ataskaitose.

38C

Taip pat ir ūkio subjektas, kuris nėra patronuojanti įmonė, gali įsteigti naują ūkio subjektą kaip savo patronuojančią įmonę pagal 38B straipsnio kriterijus. 38B straipsnio reikalavimai tokioms reorganizacijoms taikomi vienodai. Tokiais atvejais nuorodos į pirminę patronuojančią įmonę ir pirminę grupę yra nuorodos į pirminį ūkio subjektą.

Šiame standarte nenurodoma, kurie ūkio subjektai turi parengti viešai skelbiamas atskiras finansines ataskaitas. 38 ir 40–43 straipsniai taikomi, kai ūkio subjektas parengia atskiras finansines ataskaitas, atitinkančias tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus. Pagal 9 straipsnį įmonė taip pat viešai paskelbia konsoliduotas finansines ataskaitas, išskyrus atvejį, kai galima pritaikyti 10 straipsnyje numatytą išimtį.

40	Investicijos į bendrai kontroliuojamus ūkio subjektus ir asocijuotąsias įmones, kurių apskaita konsoliduotose finansinėse ataskaitose tvarkoma pagal 39-ojo TAS reikalavimus, tokiu pačiu būdu turi būti apskaitomos ir atskirose investuotojo finansinėse ataskaitose.

ATSKLEIDIMAS

Konsoliduotose finansinėse ataskaitose turi būti atskleidžiama ši informacija:

a)	patronuojančios ir dukterinės įmonių santykių pobūdis, kai patronuojanti įmonė nei tiesiogiai, nei netiesiogiai per dukterines įmones nevaldo daugiau kaip pusės balsavimo teisių;

b)	priežastys, dėl kurių, tiesiogiai ar netiesiogiai per dukterines įmones turint daugiau kaip pusę balsavimo teisių ar potencialių balsavimo teisių, teisė kontroliuoti investicijų objektą nesuteikiama;

dukterinės įmonės finansinių ataskaitų ataskaitinio laikotarpio pabaiga, kai tokios finansinės ataskaitos naudojamos rengiant konsoliduotas finansines ataskaitas, bet dukterinės įmonės finansinių ataskaitų data arba ataskaitinis laikotarpis skiriasi nuo patronuojančios įmonės finansinių ataskaitų atitinkamos datos arba ataskaitinio laikotarpio; taip pat priežastys, kodėl naudojama kita data arba laikotarpis;

d)	bet kokių reikšmingų apribojimų (pvz., atsirandančių dėl skolinimosi susitarimų arba priežiūros reikalavimų), suvaržančių dukterinės įmonės galimybę perleisti lėšas patronuojančiai įmonei dividendų pavidalu arba atsiskaityti už paskolas ar avansus, dydis ir pobūdis;

e)	grafikas, rodantis visų patronuojančios įmonės nuosavybės dalies pokyčių dukterinėje įmonėje poveikį, dėl kurio nėra prarandama patronuojančios įmonės savininkams priskirtinos nuosavybės kontrolė; ir

jeigu prarandama dukterinės įmonės kontrolė, patronuojanti įmonė turi atskleisti pelną arba nuostolius, jei yra, pripažįstamus pagal 34 straipsnį, ir:

i)	pelno arba nuostolių, priskirtinų pripažįstant visas išlaikytąsias investicijas buvusioje dukterinėje įmonėje tikrąja verte kontrolės praradimo datą, dalį; ir

ii)	straipsnio eilutę (-es) bendrųjų pajamų ataskaitoje, kurioje yra pripažintas pelnas arba nuostoliai (jei nepateikta atskirai bendrųjų pajamų ataskaitoje).

Patronuojanti įmonė, kuri, remdamasi 10 straipsniu, nusprendžia nerengti konsoliduotų finansinių ataskaitų, atskirose finansinėse ataskaitose turi atskleisti:

faktą, kad finansinės ataskaitos yra atskiros finansinės ataskaitos; kad buvo pasinaudota leidimu nekonsoliduoti; taip pat ūkio subjekto, kurio konsoliduotos finansinės ataskaitos atitinka tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus ir yra paskelbtos viešai, pavadinimą, registracijos ar veiklos šalį; ir adresą, kur galima gauti šias konsoliduotas finansines ataskaitas;

b)	svarbių investicijų į dukterines įmones, bendrai kontroliuojamus ūkio subjektus ir asocijuotąsias įmones sąrašą, įtraukiant tų įmonių pavadinimus, registracijos ar veiklos šalis, nuosavybės dalių santykį ir, jeigu skiriasi, turimų balsavimo teisių santykį jose; ir

c)	b punkte išvardytų investicijų apskaitai taikomo metodo aprašymą.

Kai patronuojanti įmonė (kita nei apibūdinta 42 straipsnyje), dalininkas, turintis dalį bendrai kontroliuojamame ūkio subjekte, arba investuotojas į asocijuotąją įmonę parengia atskiras finansines ataskaitas, jose turi atskleisti:

a)	faktą, kad ataskaitos yra atskiros finansinės ataskaitos, taip pat priežastis, dėl kurių tokios ataskaitos parengtos, jeigu įstatymuose nereikalaujama jas rengti;

b)	svarbių investicijų į dukterines įmones, bendrai kontroliuojamus ūkio subjektus ir asocijuotąsias įmones sąrašą, įtraukiant tų įmonių pavadinimus, registracijos ar veiklos šalis, nuosavybės dalių santykį ir, jeigu skiriasi, turimų balsavimo teisių santykį jose; ir

c)	b punkte išvardytų investicijų apskaitai taikomo metodo aprašymą;

ir turi nurodyti pagal šio standarto 9 straipsnį arba 28-ąjį TAS ir 31-ąjį TAS parengtas finansines ataskaitas, su kuriomis yra susijusios.

ĮSIGALIOJIMO DATA IR PEREINAMOSIOS NUOSTATOS

44	Ūkio subjektas šį standartą turi taikyti 2005 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Rekomenduojama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas taiko šį standartą laikotarpiui, prasidedančiam prieš 2005 m. sausio 1 d., jis turi atskleisti šį faktą.

Ūkio subjektas turi taikyti Tarptautinių apskaitos standartų valdybos 2008 m. padarytas 27-ojo TAS 4, 18, 19, 26–37 straipsnių ir 41 straipsnio e bei f punktų pataisas metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, kurie prasideda 2009 m. liepos 1 d. arba vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Tačiau ūkio subjektas neturi taikyti šių pataisų metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems anksčiau kaip 2009 m. liepos 1 d., nebent jis taip pat taiko 3-iąjį TFAS (Tarptautinių apskaitos standartų valdybos persvarstytą 2008 m.). Jeigu ūkio subjektas taiko pataisas anksčiau nei nuo 2009 m. liepos 1 d., jis turi atskleisti šį faktą. Ūkio subjektas turi taikyti pataisas retrospektyviai, išskyrus:

28 straipsnio pataisą dėl visų bendrųjų pajamų priskyrimo patronuojančios įmonės savininkams ir nekontroliuojamoms dalims, net jei dėl to nekontroliuojamose dalyse susidaro nepakankamas likutis. Todėl ūkio subjektas neturi perskaičiuoti jokio pelno arba nuostolių priskyrimo ataskaitiniams laikotarpiams prieš pritaikant pataisą;

b)	30 ir 31 straipsnių dėl pokyčių dukterinės įmonės nuosavybės dalyse įgijus kontrolę apskaitos reikalavimus. Todėl 30 ir 31 straipsnių reikalavimai netaikomi pokyčiams, įvykusiems prieš ūkio subjektui pritaikant pataisas;

34–37 straipsnių dėl dukterinės įmonės kontrolės praradimo reikalavimus. Ūkio subjektas neturi perskaičiuoti investicijų į buvusią dukterinę įmonę balansinės vertės, jeigu kontrolė buvo prarasta prieš pritaikant tas pataisas. Be to, ūkio subjektas neturi perskaičiuoti jokio pelno arba nuostolių, patirtų prarandant dukterinės įmonės kontrolę prieš pritaikant pataisas.

45A

2008 m. gegužės mėn. paskelbtu dokumentu „TFAS patobulinimas“ pataisytas 38 straipsnis. Šią pataisą ūkio subjektas turi taikyti metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau, perspektyviai nuo tos dienos, kurią pirmą kartą taikė 5-ąjį TFAS. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas pataisą taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą.

45B

2008 m. gegužės mėn. išleidus 1-ojo TFAS ir 27-ojo TAS pataisas „Investicijų į dukterines įmones, bendrai kontroliuojamus ūkio subjektus ir asocijuotąsias įmones savikaina“, standarto 4 straipsnyje išbraukta savikainos metodo apibrėžtis ir įtrauktas 38A straipsnis. Šias pataisas ūkio subjektas turi taikyti perspektyviai metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas pataisas taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą ir kartu taikyti susijusias 18-ojo TAS, 21-ojo TAS ir 36-ojo TAS pataisas.

45C

2008 m. gegužės mėn. išleidus 1-ojo TFAS ir 27-ojo TAS pataisas „Investicijų į dukterines įmones, bendrai kontroliuojamus ūkio subjektus ir asocijuotąsias įmones savikaina“, standartas papildytas 38B ir 38C straipsniais. Šiuos straipsnius ūkio subjektas turi taikyti perspektyviai reorganizacijoms, įvykusioms metiniais ataskaitiniais laikotarpiais, prasidedančiais 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Be to, ūkio subjektas gali pasirinkti 38B ir 38C straipsnius retrospektyviai taikyti ankstesnėms reorganizacijoms pagal tuos straipsnius. Tačiau jei ūkio subjektas pataiso kurią nors reorganizaciją, kad laikytųsi 38B arba 38C straipsnio, jis pagal tuos straipsnius pataiso ir visas vėlesnes reorganizacijas. Jeigu ūkio subjektas 38B arba 38C straipsnį taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą.

27-OJO TAS (2003 M.) PANAIKINIMAS

46	Šis standartas pakeičia 27-ąjį TAS Konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos (persvarstytą 2003 m.).

(1) Jeigu įsigijimo metu dukterinė įmonė atitinka kriterijus, kad būtų priskiriama skirtam parduoti turtui pagal 5-ąjį TFAS Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti, ir nutraukta veikla, ji turi būti apskaitoma pagal to standarto reikalavimus.

(2) Taip pat žr. NAK 12-ąjį aiškinimą Konsolidavimas. Specialiosios paskirties ūkio subjektai.

Priedėlis

Kitų TFAS pataisos

Šio priedo pataisos turi būti taikomos metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, kurie prasideda 2009 m. liepos 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 27-ojo TAS pataisas ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui. Pataisytuose straipsniuose ištrintas tekstas yra perbrauktas, o naujas tekstas pabrauktas.

A1.

Šiuose tarptautiniuose finansinės atskaitomybės standartuose, taikomuose 2009 m. liepos 1 d., nuorodos į „mažumos dalis“ yra pakeičiamos į „nekontroliuojama dalis“ nurodytuose straipsniuose:

TFAS	straipsnis (-iai)
1-ASIS TFAS	B2(c)(i), B2(g)(i), B2(k)
4-ASIS TFAS	34(c)
1-ASIS TAS	54(q), 83(a)(i), 83(b)(i)
7-ASIS TAS	20(b)
14-ASIS TAS	16
21-ASIS TAS	41
32-ASIS TAS	AG29
33-ASIS TAS	A1

1-asis TFAS Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmą kartą

A2.

1-asis TFAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

26 straipsnis taisomas taip:

„26

Šis TFAS draudžia retrospektyviai taikyti kai kurias kitų TFAS nuostatas, susijusias su:

…

c)	vertinimais (31–34 straipsniai);

d)	turtu, grupuojamu kaip laikomu parduoti, ir nutraukta veikla (34A ir 34B straipsniai); ir

e)	kai kuriomis nekontroliuojamų nuosavybės dalių apskaitos nuostatomis (34C straipsnis).“

Po 34B straipsnio įtraukiama nauja antraštė ir 34C straipsnis:

34C.

Pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas turi taikyti tokius 27-ojo TAS (Tarptautinių apskaitos standartų valdybos pataisyto 2008 m.) reikalavimus perspektyviai nuo TFAS taikymo pradžios datos:

a)	28 straipsnio reikalavimas, kad visos bendrosios pajamos būtų priskiriamos patronuojančios įmonės savininkams ir nekontroliuojamoms dalims, net jei dėl to nekontroliuojamose dalyse susidaro nepakankamas likutis;

b)	30 ir 31 straipsnių apskaitos reikalavimai, taikomi patronuojančios įmonės nuosavybės dalies dukterinėje įmonėje pokyčiams, dėl kurių kontrolė nėra prarandama; ir

c)	34–37 straipsnių apskaitos reikalavimai, taikomi dukterinės įmonės kontrolės praradimui, ir susiję 5-ojo TFAS 8A straipsnio reikalavimai. [Pakeitimas padarytas paskelbus metinį patobulinimą].“

Tačiau, jeigu pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas nusprendžia taikyti 3-ąjį TFAS (Tarptautinių apskaitos standartų valdybos persvarstytą 2008 m.) retrospektyviai anksčiau atliktiems verslo jungimams, jis taip pat turi taikyti 27-ąjį TAS (Tarptautinių apskaitos standartų valdybos pataisytą 2008 m.) pagal šio TFAS B1 straipsnį.

Papildomas šiuo 47J straipsniu:

„47J.

27-uoju TAS (Tarptautinių apskaitos standartų valdybos pataisytu 2008 m.) pataisyti 26 ir 34C straipsniai. Ūkio subjektas turi taikyti tas pataisas metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, kurie prasideda 2009 m. liepos 1 d. arba vėliau. Jeigu ūkio subjektas taiko 27-ąjį TAS (pataisytą 2008 m.) ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

5-asis TFAS Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti, ir nutraukta veikla

A3.

5-asis TFAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

33 straipsnis taisomas taip:

„33

Ūkio subjektas turi atskleisti:

…

d)	pajamų iš tęsiamos veiklos ir nutrauktos veiklos sumą, priskirtiną patronuojančios įmonės savininkams. Ši informacija gali būti pateikta bendrųjų pajamų ataskaitoje arba aiškinamuosiuose raštuose.“

Papildomas šiuo 44B straipsniu:

„44B.

27-uoju TAS (Tarptautinių apskaitos standartų valdybos pataisytu 2008 m.) įtrauktas 33 straipsnio d punktas. Ūkio subjektas turi taikyti tą pataisą metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, kurie prasideda 2009 m. liepos 1 d. arba vėliau. Jeigu ūkio subjektas taiko 27-ąjį TAS (pataisytą 2008 m.) ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, pataisa turi būti taikoma ir tam ankstesniam laikotarpiui. Pataisa turi būti taikoma retrospektyviai.“

1-asis TAS Finansinių ataskaitų pateikimas

A4.

1-ojo TAS (persvarstyto 2007 m.) 106 straipsnis taisomas taip:

„106

Ūkio subjektas turi pateikti nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą, joje nurodydamas:

a)	visas bendrąsias pajamas per ataskaitinį laikotarpį, atskirdamas bendras sumas, kurios priskirtinos patronuojančios įmonės ir nekontroliuojamų dalių savininkams;

b)	kiekvieno nuosavybės komponento atžvilgiu – retrospektyvaus taikymo poveikį arba retrospektyvų pataisymą, pripažįstamą pagal 8-ąjį TAS; ir

c)	[panaikintas] ir

kiekvieno nuosavybės komponento balansinės vertės sutikrinimą ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, atskirai nurodant pasikeitimus, atsirandančius dėl:

i)	pelno ar nuostolių;

ii)	kiekvieno kitų bendrųjų pajamų straipsnio; ir

iii)	sandorių su savininkais kaip nuosavybės valdytojais, rodančių atskirus įnašus ir paskirstymus savininkams bei nuosavybės dalių dukterinėse įmonėse pokyčius, kurie neturi įtakos kontrolės praradimui.“

Papildomas šiuo 139A straipsniu:

„139A.

27-uoju TAS (Tarptautinių apskaitos standartų valdybos pataisytu 2008 m.) pataisytas 106 straipsnis. Ūkio subjektas turi taikyti tą pataisą metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, kurie prasideda 2009 m. liepos 1 d. arba vėliau. Jeigu ūkio subjektas taiko 27-ąjį TAS (pataisytą 2008 m.) ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, pataisa turi būti taikoma ir tam ankstesniam laikotarpiui. Pataisa turi būti taikoma retrospektyviai.“

7-asis TAS Pinigų srautų ataskaita

A5.

7-asis TAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

Antraštė prieš 39 straipsnį ir 39–42 straipsniai taisomi taip:

39	Visi sukaupti pinigų srautai, atsirandantys dėl dukterinių įmonių arba kitų verslo vienetų kontrolės įgijimo arba praradimo, turi būti pateikti atskirai ir grupuojami kaip investicinė veikla.

Ūkio subjektas turi atskleisti, atsižvelgdamas į dukterinių įmonių ir kitų verslo vienetų kontrolės įgijimą ir praradimą per ataskaitinį laikotarpį:

a)	bendrą sumokėtą arba gautą atlygį;

b)	atlygio, kurį sudaro grynieji pinigai ir pinigų ekvivalentai, dalį;

c)	grynųjų pinigų ir pinigų ekvivalentų dukterinėse įmonėse arba kituose verslo vienetuose, kurių kontrolę įgijo arba prarado, sumą; ir

d)	turto ir įsipareigojimų sumas, į kurias neįtraukti pinigai arba pinigų ekvivalentai dukterinėse įmonėse arba kituose verslo vienetuose, kurių kontrolė įgyta arba prarasta, apibendrintas pagal pagrindines kategorijas.

Atskirai pateikiant dukterinių įmonių ar kitų verslo vienetų kontrolės įgijimo ar praradimo pinigų srautų poveikį to paties straipsnio vienoje eilutėje, kartu su atskirai atskleidžiamomis įsigyto ar perleisto turto ar įsipareigojimų sumomis, galima atskirti šiuos pinigų srautus nuo tų, kurie atsiranda dėl kitos pagrindinės, investicinės ir finansinės veiklos. Kontrolės praradimo pinigų srauto poveikis neatimamas iš kontrolės įgijimo pinigų srauto poveikio.

Papildomas šiais 42A ir 42B straipsniais:

„42A.

Pinigų srautai, atsirandantys dėl dukterinės įmonės nuosavybės dalių pokyčių, kurie nesukelia kontrolės praradimo, priskiriami pinigų srautams, atsirandantiems dėl finansinės veiklos.

42B.

Nuosavybės dalių pokyčiai dukterinėje įmonėje, dėl kurių kontrolė nėra prarandama, pvz., kai vėliau patronuojanti įmonė perka arba parduoda dukterinės įmonės nuosavybės priemones, apskaitomi kaip nuosavybės sandoriai (žr. 27-ąjį TAS Konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos, Tarptautinių apskaitos standartų valdybos pataisytą 2008 m.). Atitinkamai gaunami pinigų srautai grupuojami tokiu pačiu būdu kaip kiti sandoriai su savininkais, aprašyti 17 straipsnyje.“

Papildomas šiuo 54 straipsniu:

„54

27-uoju TAS (Tarptautinių apskaitos standartų valdybos pataisytu 2008 m.) pataisyti 39–42 straipsniai ir įtraukti 42A ir 42B straipsniai. Ūkio subjektas turi taikyti tas pataisas metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, kurie prasideda 2009 m. liepos 1 d. arba vėliau. Jeigu ūkio subjektas taiko 27-ąjį TAS (pataisytą 2008 m.) ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui. Pataisos turi būti taikomos retrospektyviai.“

21-asis TAS Užsienio valiutos kurso pasikeitimo įtaka

A6.

21-asis TAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

Pataisoma antraštė prieš 48 straipsnį ir įtraukiami 48A–48D straipsniai:

…

48A.

Greta visos ūkio subjekto dalies užsienyje veikiančiame ūkio subjekte perleidimo, perleidžiant apskaitomi toliau nurodyti dalykai, net jei ūkio subjektas išsaugo dalį buvusioje dukterinėje, asocijuotojoje įmonėje arba bendrai kontroliuojamame ūkio subjekte:

a)	dukterinės įmonės, apimančios užsienyje veikiantį ūkio subjektą, kontrolės praradimas;

b)	reikšmingos įtakos asocijuotajai įmonei, apimančiai užsienyje veikiantį ūkio subjektą, praradimas; ir

c)	bendrai kontroliuojamo ūkio subjekto, apimančio užsienyje veikiantį ūkio subjektą, bendros kontrolės praradimas.

48B.

Perleidžiant dukterinę įmonę, kuri apima užsienyje veikiantį ūkio subjektą, turi būti nutrauktas valiutos keitimo kurso skirtumų sukauptų sumų, susijusių su tuo užsienyje veikiančiu ūkio subjektu, kuris priskiriamas nekontroliuojamoms nuosavybės dalims, pripažinimas, bet nėra pergrupuojama į pelną arba nuostolius.

48C.

Dukterinės įmonės, apimančios užsienyje veikiantį ūkio subjektą, dalinio perleidimo metu ūkio subjektas turi pakartotinai priskirti valiutos keitimo kurso skirtumų sukauptos sumos proporcingą dalį, pripažintą kitose bendrosiose pajamose, to užsienyje veikiančio ūkio subjekto nekontroliuojamoms nuosavybės dalims. Bet kokio kitokio užsienyje veikiančio ūkio subjekto dalinio perleidimo atveju ūkio subjektas turi pergrupuoti į pelną arba nuostolius tik valiutos keitimo kurso skirtumų sukauptos sumos proporcingą dalį, pripažintą kitose bendrosiose pajamose.

48D.	Ūkio subjekto dalies užsienyje veikiančiame ūkio subjekte dalinis perleidimas yra bet koks ūkio subjekto nuosavybės dalies sumažėjimas užsienyje veikiančiame ūkio subjekte, išskyrus 48A straipsnyje nurodytus sumažėjimus, apskaitytus kaip perleidimas.“

Papildomas šiuo 60B straipsniu:

„60B.

27-uoju TAS (Tarptautinių apskaitos standartų valdybos pataisytu 2008 m.) įtraukti 48A–48D straipsniai. Ūkio subjektas turi taikyti tas pataisas metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, kurie prasideda 2009 m. liepos 1 d. arba vėliau. Jeigu ūkio subjektas taiko 27-ąjį TAS (pataisytą 2008 m.) ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

28-asis TAS Investicijos į asocijuotąsias įmones

A7.

28-asis TAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

18 ir 19 straipsniai taisomi taip:

„18

Investuotojas nuosavybės metodo turi nenaudoti nuo tos datos, kai netenka reikšmingos įtakos asocijuotojoje įmonėje, ir nuo tos datos turi apskaityti investiciją pagal 39-ąjį TAS (su sąlyga, kad asocijuotoji įmonė netampa dukterine ar bendra įmone, kaip apibrėžta 31-ajame TAS). Netekdamas reikšmingos įtakos investuotojas turi įvertinti visų investicijų, kurios išlieka buvusioje asocijuotojoje įmonėje, tikrąją vertę. Investuotojas pelnu arba nuostoliais turi pripažinti visus skirtumus tarp:

a)	visų išlaikytų investicijų tikrosios vertės ir visų įplaukų, gautų perleidžiant asocijuotosios įmonės dalį; ir

b)	investicijų balansinės vertės reikšmingos įtakos praradimo datą.

19	Kai investicija nustoja būti asocijuotąja įmone ir apskaitoma pagal 39-ąjį TAS, tikroji investicijų vertė tą datą, kai ji nustoja būti asocijuotąja įmone, laikoma jos tikrąja verte per pirminį pripažinimą finansiniu turtu pagal 39-ąjį TAS.“

Papildomas šiuo 19A straipsniu:

„19A.

Jeigu investuotojas praranda reikšmingą įtaką asocijuotojoje įmonėje, jis turi apskaityti visas sumas, pripažintas kitose bendrosiose pajamose, susijusias su ta asocijuotąja įmone, tuo pačiu pagrindu kaip reikėtų pripažinti, jeigu asocijuotoji įmonė būtų tiesiogiai perleidusi susijusį turtą arba įsipareigojimus. Todėl, jei anksčiau kitose bendrosiose pajamose pripažintas pelnas arba nuostoliai būtų pergrupuoti į pelno (nuostolių) ataskaitą perleidžiant susijusį turtą arba įsipareigojimus, investuotojas pergrupuoja pelną arba nuostolius iš nuosavybės į pelno (nuostolių) ataskaitą (kaip pergrupuota suma) tada, kai praranda reikšmingą įtaką asocijuotojoje įmonėje. Pavyzdžiui, jei asocijuotoji įmonė turi galimo parduoti finansinio turto, o investuotojas praranda reikšmingą įtaką asocijuotojoje įmonėje, investuotojas turi pergrupuoti į pelno (nuostolių) ataskaitą anksčiau kitose bendrosiose pajamose pripažintą pelną arba nuostolius, susijusius su tuo turtu. Jei investuotojo nuosavybės dalis asocijuotojoje įmonėje yra sumažinta, bet investicija ir toliau yra asocijuotoji įmonė, investuotojas turi pergrupuoti į pelno (nuostolių) ataskaitą tik proporcingą anksčiau kitose bendrosiose pajamose pripažinto pelno arba nuostolių sumą.“

Papildomas šiuo 41B straipsniu:

„41B.

27-uoju TAS (Tarptautinių apskaitos standartų valdybos pataisytu 2008 m.) pataisyti 18 ir 19 straipsniai ir įtrauktas 19A straipsnis. Ūkio subjektas turi taikyti tas pataisas metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, kurie prasideda 2009 m. liepos 1 d. arba vėliau. Jeigu ūkio subjektas taiko 27-ąjį TAS (pataisytą 2008 m.) ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

31-asis TAS Dalys bendrose įmonėse

A8.

31-asis TAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

45 straipsnis taisomas taip:

„45

Kai investuotojas netenka bendros ūkio subjekto kontrolės, visos likusios investicijos turi būti apskaitomos pagal 39-ąjį TAS nuo tos datos, jeigu ankstesnis bendrai kontroliuojamas ūkio subjektas netampa dukterine arba asocijuotąja įmone. Nuo datos, kai bendrai kontroliuojamas ūkio subjektas tampa investuotojo dukterine įmone, investuotojas turi apskaityti savo dalį pagal 27-ąjį TAS ir 3-ąjį TFAS Verslo jungimai (Tarptautinių apskaitos standartų valdybos persvarstytą 2008 m.). Nuo datos, kai bendrai kontroliuojamas ūkio subjektas tampa investuotojo asocijuotąja įmone, investuotojas savo dalį turi apskaityti pagal 28-ąjį TAS. Praradęs bendrą kontrolę, investuotojas turi įvertinti visų investicijų, kurios lieka anksčiau bendrai kontroliuotame ūkio subjekte, tikrąją vertę. Investuotojas pelnu arba nuostoliais turi pripažinti visus skirtumus tarp:

a)	visų išlaikytų investicijų tikrosios vertės ir visų įplaukų, gautų perleidžiant bendrai kontroliuoto ūkio subjekto dalį; ir

b)	investicijų balansinės vertės bendros kontrolės praradimo datą.“

Papildomas šiais 45A ir 45B straipsniais:

„45A.

Kai investicija nustoja būti bendrai kontroliuojamu ūkio subjektu ir apskaitoma pagal 39-ąjį TAS, tikroji investicijos vertė tą datą, kai ji nustoja būti bendrai kontroliuojamu ūkio subjektu, laikoma jos tikrąja verte per pirminį pripažinimą finansiniu turtu pagal 39-ąjį TAS.

45B.

Jeigu investuotojas praranda bendrą ūkio subjekto kontrolę, jis turi apskaityti visas sumas, pripažintas kitose bendrosiose pajamose, susijusias su tuo ūkio subjektu, tuo pačiu pagrindu kaip pripažintų, jeigu bendrai kontroliuojamas ūkio subjektas būtų tiesiogiai perleidęs susijusį turtą arba įsipareigojimus. Todėl, jei anksčiau kitose bendrosiose pajamose pripažintas pelnas arba nuostoliai būtų pergrupuoti į pelno (nuostolių) ataskaitą perleidžiant susijusį turtą arba įsipareigojimus, investuotojas pergrupuoja pelną arba nuostolius iš nuosavybės į pelno (nuostolių) ataskaitą (kaip pergrupuota suma) tada, kai praranda bendrą ūkio subjekto kontrolę. Pavyzdžiui, jei bendrai kontroliuojamas ūkio subjektas turi galimo parduoti finansinio turto, o investuotojas praranda bendrą ūkio subjekto kontrolę, investuotojas turi pergrupuoti į pelno (nuostolių) ataskaitą anksčiau kitose bendrosiose pajamose pripažintą pelną arba nuostolius, susijusius su tuo turtu. Jei investuotojo nuosavybės dalis bendrai kontroliuojamame ūkio subjekte yra sumažinta, bet investicija ir toliau yra bendrai kontroliuojamas ūkio subjektas, investuotojas turi pergrupuoti į pelno (nuostolių) ataskaitą tik proporcingą anksčiau kitose bendrosiose pajamose pripažinto pelno arba nuostolių sumą.“

Papildomas šiuo 58A straipsniu:

„58A.

27-uoju TAS (Tarptautinių apskaitos standartų valdybos pataisytu 2008 m.) pataisytas 45 straipsnis, įtraukti 45A ir 45B straipsniai. Ūkio subjektas turi taikyti tas pataisas metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, kurie prasideda 2009 m. liepos 1 d. Jeigu ūkio subjektas taiko 27-ąjį TAS (pataisytą 2008 m.) ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

39-asis TAS Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas

A9.

39-asis TAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

Paskutinis 102 straipsnio sakinys taisomas taip:

„102

… Apsidraudimo priemonės pelnas arba nuostoliai, siejami su veiksmingąja apsidraudimo dalimi, pripažinti kitose bendrosiose pajamose, turi būti pergrupuoti iš nuosavybės į pelno (nuostolių) ataskaitą kaip pergrupuota suma (žr. 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) pagal 21-ojo TAS 48–49 straipsnius, kai bus perleistas arba iš dalies perleistas užsienyje veikiantis ūkio subjektas.“

Papildomas šiuo 103E straipsniu:

„103E

27-uoju TAS (Tarptautinių apskaitos standartų valdybos pataisytu 2008 m.) pataisytas 102 straipsnis. Ūkio subjektas turi taikyti tą pataisą metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, kurie prasideda 2009 m. liepos 1 d. arba vėliau. Jeigu ūkio subjektas taiko 27-ąjį TAS (pataisytą 2008 m.) ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, pataisa turi būti taikoma ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

NAK 7-asis aiškinimas Euro įvedimas

A10.

NAK 7-asis aiškinimas taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

Skyriuje „Nuorodos“ pridedamas „27-asis TAS Konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos (pataisytas 2008 m.)“.

4 straipsnis taisomas taip:

„4

Konkrečiai tai reiškia, kad:

…

sukaupti valiutų keitimo kursų skirtumai, susiję su užsienyje veikiančių ūkio subjektų finansinių ataskaitų duomenų perskaičiavimu, pripažįstami kitose bendrosiose pajamose, turi būti kaupiami nuosavybėje ir pergrupuoti iš nuosavybės į pelną arba nuostolius tik perleidžiant arba iš dalies perleidžiant užsienyje veikiančio ūkio subjekto grynąją investiciją; ir …“

Po antrašte „Įsigaliojimo data“ įtraukiamas naujas straipsnis, po straipsniu, kuriame aprašoma 1-ojo TAS pataisų įsigaliojimo data:

„27-uoju TAS (Tarptautinių apskaitos standartų valdybos pataisytu 2008 m.) pataisytas 4 straipsnio b punktas. Ūkio subjektas turi taikyti tą pataisą metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, kurie prasideda 2009 m. liepos 1 d. arba vėliau. Jeigu ūkio subjektas taiko 27-ąjį TAS (pataisytą 2008 m.) ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, pataisa turi būti taikoma ir tam ankstesniam laikotarpiui.“