29.5.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 134/1

(1)

2000 m. birželio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1334/2000, nustatantis Bendrijos dvejopo naudojimo objektų ir technologijų eksporto kontrolės režimą (1), buvo iš esmės kelis kartus keičiamas. Kadangi reikalingi tolesni pakeitimai, siekiant aiškumo, jis turėtų būti išdėstytas nauja redakcija.

(2)

Dvejopo naudojimo prekėms (įskaitant programinę įrangą ir technologijas), jas eksportuojant iš Europos bendrijos, turėtų būti taikoma veiksminga kontrolė.

(3)

Veiksminga bendra dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės priemonių sistema yra reikalinga, kad būtų užtikrinta, jog valstybės narės ir Europos Sąjunga (ES) laikosi tarptautinių įsipareigojimų ir pareigų, ypač dėl neplatinimo.

(4)

Bendros kontrolės sistemos buvimas ir jos įgyvendinimo bei stebėsenos politikos derinimas visose valstybėse narėse yra prielaida nustatyti laisvą dvejopo naudojimo prekių judėjimą Bendrijoje.

(5)

Atsakomybė priimant sprendimus dėl atskirųjų, visuotinių arba nacionalinių bendrųjų eksporto leidimų teikti tarpininkavimo paslaugas dėl ne Bendrijos dvejopo naudojimo prekių tranzito ar IV priede išvardytų dvejopo naudojimo prekių persiuntimo Bendrijoje leidimų tenka nacionalinėms valdžios institucijoms. Dvejopo naudojimo prekių eksportui poveikio turinčios nacionalinės nuostatos ir sprendimai turi būti priimami remiantis bendra prekybos politika, ypač 1969 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2603/69, nustatančiu bendras eksporto taisykles (2).

(6)

Sprendimai dėl bendro dvejopo naudojimo prekių, kurioms taikoma eksporto kontrolė, sąrašo atnaujinimo turi atitikti pareigas ir įsipareigojimus, kuriuos valstybės narės yra prisiėmusios kaip atitinkamų tarptautinių neplatinimo režimų ir eksporto kontrolės susitarimų dalyvės arba ratifikuodamos atitinkamas tarptautines sutartis.

(7)

Bendri dvejopo naudojimo prekių, paskirties vietų ir nurodymų sąrašai yra svarbūs veiksmingo eksporto kontrolės režimo elementai.

(8)

Programinės įrangos ir technologijų perdavimas už Bendrijos ribų elektroninėmis priemonėmis, telefaksu ar telefonu taip pat turėtų būti kontroliuojamas.

(9)

Ypatingą dėmesį reikia skirti reeksporto ir galutinio naudojimo klausimams.

(10)

1998 m. rugsėjo 22 d. valstybių narių ir Europos Komisijos atstovai pasirašė valstybių narių, Europos atominės energijos bendrijos ir Tarptautinės atominės energijos agentūros atitinkamų apsaugos susitarimų papildomus protokolus, kurie be kitų priemonių įpareigoja valstybes nares teikti informaciją apie nurodytos įrangos ir nebranduolinių medžiagų persiuntimą.

(11)

Bendrija yra priėmusi rinkinį muitinės taisyklių, kurios išdėstytos 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2913/92, nustatančiame Bendrijos muitinės kodeksą (3) (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas), ir Reglamentą (EEB) Nr. 2913/92 įgyvendinančiame Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2454/93 (4), kuriuose, be kita ko, yra nuostatų dėl prekių eksporto ir reeksporto. Jokia šio reglamento nuostata nevaržo įgaliojimų, suteikiamų pagal Bendrijos muitinės kodeksą ir laikantis jo įgyvendinimo nuostatų.

(12)

Pagal Sutarties 30 straipsnį, nedarydamos poveikio jo nuostatų taikymui ir laukdamos didesnio derinimo laipsnio, valstybės narės išlaiko teisę kontroliuoti tam tikrų dvejopo naudojimo prekių persiuntimą Bendrijoje, kad išsaugotų viešąją tvarką ir visuomenės saugumą. Tais atvejais, kai šios kontrolės priemonės yra susijusios su eksporto iš Bendrijos kontrolės priemonių veiksmingumu, jos turėtų būti Tarybos periodiškai peržiūrimos.

(13)

Siekiant užtikrinti, kad šis reglamentas būtų deramai taikomas, kiekviena valstybė narė turėtų imtis priemonių, suteikiančių kompetentingoms institucijoms atitinkamus įgaliojimus.

(14)

2003 m. birželio mėn. ES valstybių arba Vyriausybių vadovai patvirtino Masinio naikinimo ginklų neplatinimo veiksmų planą (Salonikų veiksmų planas). Šį veiksmų planą papildė 2003 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos priimta ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategija. Remiantis šios strategijos III skyriumi, Europos Sąjunga privalo pasinaudoti visomis savo priemonėmis siekdama užkirsti kelią, atgrasyti, sustabdyti ir, jei įmanoma, eliminuoti platinimo programas, kurios kelia susirūpinimą pasauliniu lygiu. Minėto skyriaus 30.A dalies 4 punkte konkrečiai nurodytas eksporto kontrolės politikos ir praktinių veiksmų stiprinimas.

(15)

2004 m. balandžio 28 d. priimtoje Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1540 nuspręsta, kad visos valstybės turi priimti ir įgyvendinti veiksmingas priemones siekdamos nustatyti nacionalines kontrolės priemones, kad užkirstų kelią atominių, cheminių ir biologinių ginklų ir jų pristatymo priemonių platinimui, be kita ko, ir nustatydamos tinkamas susijusių medžiagų kontrolės priemones, ir to siekdamos jos turi nustatyti, be kita ko, tranzito ir tarpininkavimo kontrolės priemones. Susijusios medžiagos yra medžiagos, įranga ir technologijos, kurias reglamentuoja atitinkamos daugiašalės sutartys ir susitarimai, arba kurios yra įtrauktos į nacionalinius kontrolės sąrašus, kurie gali būti naudojami projektuojant, kuriant, gaminant ar naudojant atominius, cheminius ir biologinius ginklus ir jų pristatymo sistemas.

(16)

Šiuo reglamentu reguliuojamos tik tos prekės, kurios vežamos per Bendrijos teritoriją, tai yra, prekės, kurioms neįforminami sankcionuoti muitinės veiksmai, išskyrus išorinio tranzito procedūrą, arba kurios tik yra patalpinamos laisvojoje zonoje arba laisvajame sandėlyje ir kur neprivaloma jų apskaityti įtraukiant į patvirtintą atsargų registrą. Todėl turėtų būti nustatyta, kad valstybių narių valdžios institucijos turi turėti galimybę kiekvienu atskiru atveju nuspręsti uždrausti ne Bendrijos dvejopo naudojimo prekių tranzitą, jeigu jos remdamosi žvalgybos informacija ar kitais šaltiniais turi pagrįstų priežasčių įtarti, jog tos prekės, visos ar iš dalies, yra arba gali būti skirtos masinio naikinimo ginklams arba jų tiekimo priemonėms platinti.

(17)

Taip pat turi būti nustatytos tarpininkavimo paslaugų teikimo kontrolės priemonės, kai kompetentingos nacionalinės institucijos praneša tarpininkui arba jis žino, kad toks paslaugos teikimas gali būti masinio naikinimo ginklų gamybos arba jų tiekimo trečiojoje šalyje priežastimi.

(18)

Siekiant sustiprinti ES ir tarptautinį saugumą bei užtikrinti vienodas sąlygas ES eksportuotojams, pageidautina, jog kontrolės priemonės visoje ES būtų taikomos vienodai ir nuosekliai. Todėl, atsižvelgus į Salonikų veiksmų plano rekomendacijas, bei 2003 m. gruodžio 12 d. patvirtintoje ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimo strategijoje nustatytą raginimą, derėtų išplėsti valstybių narių tarpusavio konsultacijų mastą, prieš suteikiant eksporto leidimą. Vienas šio metodo privalumų tas, kad, pavyzdžiui, būtų užtikrinama, jog eksportas iš vienos valstybės narės nekels grėsmės kitos valstybės narės svarbiems saugumo interesams. Didesnis nacionalinės kontrolės priemonių, taikomų dvejopo naudojimo prekėms, kurios nėra išvardytos šiame reglamente, įgyvendinimo sąlygų panašumas ir įvairių rūšių leidimų, kurie gali būti suteikti pagal šį reglamentą, naudojimo sąlygų suderinimas užtikrintų vienodesnį ir nuoseklesnį kontrolės priemonių taikymą. Nematerialiojo technologijų perdavimo apibrėžties patobulinimas įtraukiant kontroliuojamų technologijų tiekimą už ES teritorijos ribų esantiems asmenims sustiprintų pastangas remti saugumą; tam pasitarnautų ir tolesnis neskelbtinos informacijos mainų tarp valstybių narių sąlygų derinimas su esamomis tarptautinių eksporto kontrolės režimų sąlygomis, pirmiausia numatant galimybę sukurti saugią informacijos mainų tarp valstybių narių elektroninę sistemą.

(19)

Kiekviena valstybė narė turėtų nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas, taikytinas pažeidus šio reglamento nuostatas,

1)

dvejopo naudojimo prekės – prekės, įskaitant programinę įrangą ir technologijas, kurios gali būti naudojamos ir civiliniams, ir kariniams tikslams, taip pat visos prekės, kurios gali būti ir neskirtos sprogdinti, ir gali kokiu nors būdu būti susijusios su branduolinių ginklų ar kitokių branduolinių sprogstamųjų įtaisų gamyba;

2)

eksportas:

3)

„eksportuotojas“ bet kuris fizinis ar juridinis asmuo arba bendrija:

Jei teisės parduoti dvejopo naudojimo prekę nauda pagal sutartį, kuria grindžiamas eksportas, priklauso ne Bendrijoje įsisteigusiam asmeniui, eksportuotojas yra laikomas Bendrijoje įsisteigusia sutarties šalimi.

4)

eksporto deklaracija – aktas, kuriuo asmuo nustatyta forma ir būdu nurodo ketinimą pateikti dvejopo naudojimo prekes eksporto procedūrai;

5)

tarpininkavimo paslaugos:

Šiame reglamente į šią apibrėžtį neįtraukiamos tik pagalbinės paslaugos. Pagalbinės paslaugos – transportavimas, finansinės paslaugos, draudimas ar perdraudimas arba bendra reklamos ar skatinimo veikla;

6)

tarpininkas – Bendrijos valstybėje narėje gyvenantis fizinis ar įsisteigęs juridinis asmuo ar bendrija, kurie teikia 2 straipsnio f punkte nurodytas paslaugas iš Bendrijos į trečiosios šalies teritoriją;

7)

tranzitas – ne Bendrijos dvejopo naudojimo prekių gabenimas į Bendrijos muitų teritoriją ir vežimas per ją į paskirties vietą už Bendrijos ribų;

8)

atskirasis eksporto leidimas – leidimas, suteiktas vienam konkrečiam eksportuotojui vienai arba kelioms dvejopo naudojimo prekėms eksportuoti vienam galutiniam naudotojui ar gavėjui trečiojoje šalyje;

9)

bendrasis Bendrijos eksporto leidimas – eksporto leidimas, skirtas eksportui į tam tikras paskirties šalis, kuriuo gali naudotis visi eksportuotojai, atitinkantys jo naudojimo sąlygas, išdėstytas II priede;

10)

visuotinis eksporto leidimas – leidimas, suteikiamas vienam konkrečiam eksportuotojui, kurį turėdamas jis gali eksportuoti tam tikros rūšies ar kategorijos dvejopo naudojimo prekę vienam ar keliems konkretiems galutiniams naudotojams ir (arba) vienoje ar keliose konkrečiose trečiosiose šalyse;

11)

bendrasis nacionalinis eksporto leidimas – eksporto leidimas, suteiktas remiantis 9 straipsnio 2 dalimi ir apibrėžtas nacionalinėje teisėje remiantis 9 straipsniu ir IIIc priedu;

12)

Europos Sąjungos muitų teritorija – teritorija, kaip apibrėžta Bendrijos muitinės kodekso 3 straipsnyje;

13)

ne Bendrijos dvejopo naudojimo prekės – prekės, kurioms taikomas ne Bendrijos prekių statusas, kaip apibrėžta Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 8 dalyje.

a)

įtaisymą į karines prekes, išvardytas valstybių narių kariniuose sąrašuose;

b)

naudojimą gamybos, bandymų ar analitinei įrangai ir jos sudedamosioms dalims kuriant, gaminant ar prižiūrint karines prekes, išvardytas pirmiau minėtame sąraše;

c)

bet kurių nebaigtų gaminių naudojimą gamykloje gaminant karines prekes, išvardytas pirmiau minėtame sąraše.

a)

netaikomi II priedo 2 dalyje išvardytoms prekėms;

b)

nustatomi pagal nacionalinę teisę ar praktiką. Jais gali naudotis visi tokius leidimus išduodančioje valstybėje narėje įsisteigę ar gyvenantys eksportuotojai, jeigu jie atitinka šio reglamento ir papildomų nacionalinės teisės aktų reikalavimus. Šie leidimai išduodami laikantis IIIc priede nustatytų sąlygų. Jie išduodami vadovaujantis nacionaline teise ar praktika;

Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie visus išduotus ar pakeistus bendruosius nacionalinius eksporto leidimus. Komisija skelbia šiuos pranešimus Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

c)

negali būti naudojami, jei eksportuotojo valdžios institucijos yra informavusios jį, kad atitinkamos prekės, visos arba iš dalies, yra arba gali būti skirtos 4 straipsnio 1 ir 3 dalyse arba 4 straipsnio 2 dalyje nurodytiems naudojimo tikslams šalyje, kuriai taikomas ginklų embargas, dėl kurio nuspręsta priimant Tarybos bendrąją poziciją arba bendruosius veiksmus arba ESBO sprendimu, arba Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos privalomąja rezoliucija nustatytas ginklų embargas, arba jei eksportuotojas žino, kad šios prekės yra skirtos pirmiau minėtiems naudojimo tikslams.

a)

suteikti dvejopo naudojimo prekių eksporto leidimus;

b)

nuspręsti uždrausti ne Bendrijos dvejopo naudojimo prekių tranzitą pagal šį reglamentą.

a)

pareigas ir įsipareigojimus, kuriuos kiekviena yra prisiėmusi kaip atitinkamų tarptautinių neplatinimo režimų ir eksporto kontrolės susitarimų dalyvė arba ratifikuodama atitinkamas tarptautines sutartis;

b)

savo pareigas pagal sankcijas, taikomas pagal Tarybos priimtą bendrąją poziciją ar bendruosius veiksmus aktą arba pagal ESBO sprendimą ar Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos privalomą rezoliuciją;

c)

nacionalinės užsienio ir saugumo politikos aplinkybes, įskaitant tas, kurioms yra taikomas 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendroji pozicija 2008/944/BUSP, nustatanti bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę (5);

d)

aplinkybes, susijusias su numatomu galutiniu naudojimu ir nukreipimo rizika.

a)

suteikiant tą leidimą nebuvo atsižvelgta į svarbią informaciją; arba

b)

nuo leidimo suteikimo dienos iš esmės pasikeitė aplinkybės.

a)

duomenis apie eksportuotojus, kuriems pritaikius nacionalines sankcijas buvo atimta teisė naudoti nacionalinius bendruosius eksporto leidimus arba Bendrijos bendruosius eksporto leidimus;

b)

duomenis apie problemiškus galutinius vartotojus, subjektus, kurie vykdo įtartinus pirkimus, ir, kai tai žinoma, pasirinktus maršrutus.

a)

dvejopo naudojimo prekių aprašymą;

b)

dvejopo naudojimo prekių kiekį;

c)

eksportuotojo ir prekių gavėjo pavadinimus ir adresus;

d)

jei žinoma, dvejopo naudojimo prekių galutinį naudojimą ir galutinį naudotoją.

a)

rinkti informaciją apie bet kurį su dvejopo naudojimo prekėmis susijusį užsakymą ar sandorį;

b)

nustatyti, kad eksporto kontrolės priemonės yra tinkamai taikomos, o tai gali visų pirma reikšti įgaliojimą patekti į asmens, turinčio interesą eksporto sandoriui, arba tarpininko, teikiančio tarpininkavimo paslaugas 5 straipsnyje nustatytomis aplinkybėmis, patalpas.

—

veiklos vykdytojui žinoma, kad galutinė atitinkamų prekių paskirties vieta yra už Bendrijos ribų,

—

tų prekių eksportui į tą galutinę paskirties vietą šalyje, iš kurios prekės siunčiamos, reikalingas leidimas pagal 3, 4 arba 8 straipsnius, ir toks tiesioginis eksportas iš jos teritorijos nėra leidžiamas pagal bendrąjį leidimą arba visuotinį leidimą,

—

valstybėje narėje, į kurią prekes ketinama siųsti, tos prekės nebus apdorojamos ar perdirbamos, kaip nurodyta Bendrijos muitų kodekso 24 straipsnyje.

—

Europos bendrijos steigimo sutarties 296 straipsnio taikymui,

—

Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties taikymui.

0 kategorija

1 kategorija

2 kategorija

3 kategorija

4 kategorija

5 kategorija

6 kategorija

7 kategorija

8 kategorija

9 kategorija

1.

Dėl prekių, kurios yra sukurtos arba pritaikytos kariniam naudojimui, kontrolės žr. atskirų valstybių narių patvirtintą(us) atitinkamą(us) kontrolės sąrašą(us). Šio priedo nuorodos „TAIP PAT ŽR. KARINIŲ PREKIŲ KONTROLĖ“ taip pat nurodo į minėtus sąrašus.

2.

Šiame priede nurodytų prekių kontrolė negali būti panaikinta, jeigu eksportuojamos bet kurios kitos nekontroliuojamos prekės (įskaitant agregatus), kurių sudėtyje yra vienas ar daugiau kontroliuojamų komponentų, kai kontroliuojamas komponentas ar komponentai yra prekės pagrindinis elementas, ir jį galima atskirti arba panaudoti kitais tikslais.

Nusprendžiant, ar kontroliuojamas komponentas ar komponentai gali būti laikomi pagrindiniu elementu, būtina įvertinti kiekio, vertės ir technologinės pažangos veiksnius ir kitas specialias aplinkybes, kurių pagrindu kontroliuojamas komponentas ar komponentai gali būti laikomas(i) pagrindiniu perkamų prekių elementu.

3.

Šiame priede nurodytos prekės apima tiek naujas, tiek ir naudotas prekes.

a.

Viešai prieinama, kadangi yra:

Bendrosios programinės įrangos pastabos a punktas netaikomas „programinei įranga“, nurodytai 5 kategorijos 2–oje dalyje („Informacijos saugumas“).

b.

„Viešojo naudojamo srityse“.

—

kablelis naudojamas atskirti sveiką skaičių nuo dešimtųjų,

—

sveiki skaičiai užrašomi po tris, kiekvieną grupę atskiriant nedideliu tarpu.

„Tikslumas“ (2 6) dažniausiai pateikiamas kaip netikslumas (paklaida), išreiškiamas didžiausiu teigiamu ar neigiamu rodmens nuokrypiu nuo priimtos standartinės arba tikrosios vertės.

„Aktyviosios skrydžio valdymo sistemos“ (7) – sistemos, kurių funkcija yra išvengti nepageidaujamų „orlaivio“ ar raketos judesių arba konstrukcinių apkrovų autonomiškai apdorojant daugelio jutiklių siunčiamus signalus ir po to vykdant būtinas prevencines automatinio valdymo komandas.

„Aktyvusis vaizdo elementas“ (6 8) – mažiausias (pavienis) kietojo kūno matricos, atliekančios fotoelektrinio keitimo funkciją, esant šviesos (elektromagnetinės) spinduliuotės poveikiui, elementas.

„Pritaikytas naudoti kariniam tikslui“ (1) – bet kokia modifikacija arba selekcija (pvz., keičianti grynumą, galiojimo laiką, kenksmingumą, pasklidimo charakteristikas arba atsparumą ultravioletinei spinduliuotei), skirta padidinti žmonėms ir gyvūnams sukeliamos pažaidos efektyvumą, bloginti įrangos charakteristikas arba padaryti derliaus nuostolius ar pakenkti aplinkai.

„Koreguota didžiausia sparta“ (4) – koreguota didžiausia sparta, kuria „skaitmeniniai kompiuteriai“ atlieka 64 bitų ar didesnes slankiojo kablelio sudėties ir daugybos operacijas ir išreiškiama svertiniais teraflops (WT), kai vienetas yra 1012 koreguotų slankiojo kablelio operacijų per sekundę.

žr. 4 kategorijos techninę pastabą.

„Orlaivis“ (1 7 9) – oro transporto priemonė su fiksuotaisiais arba su pasukamaisiais sparnais, sukasparnė (sraigtasparnis) arba su pasviruoju sraigtu arba pasviraisiais sparnais.

Taip pat žr. „civilinis orlaivis“.

„Visos prieinamos pataisos“ (2) reiškia, kad siekiant iki minimumo sumažinti tam tikro staklių modelio sistemingąsias padėties nustatymo paklaidas buvo atsižvelgta į visas gamintojui prieinamas priemones.

„Paskirstytas ITU“ (3 5) reiškia dažnio diapazonų paskirstymą pagal ITU (Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos) Radijo nuostatų dabartinę redakciją pirminėms, sankcionuotoms ir antrinėms paslaugoms.

Papildomi ir alternatyvūs paskirstymai nėra įtraukti.

„Kampinis atsitiktinis dreifas“ (7) – tai kampinis paklaidų didėjimas per laiką, sukeltą baltojo triukšmo kampiniu greičiu. (IEEE STD 528–2001).

„Didžiausiasis kampinis padėties nuokrypis“ (2) – didžiausias skirtumas tarp kampinės padėties ir tikrosios, labai tiksliai išmatuotos kampinės padėties po to, kai ruošinio stalo laikiklis buvo pasuktas iš pradinės padėties (žr. VDI/VDE 2617, Brėžinys: ‧Koordinatinių matavimo staklių sukamieji stalai‧).

„KDS“ (4) – „koreguota didžiausia sparta“.

„Asimetrinis algoritmas“ (5) – kriptografinis algoritmas, kai šifravimui ir iššifravimui naudojami įvairūs matematiškai susieti raktai.

Bendras „asimetrinio algoritmo“ panaudojimas – tai raktų paskirstymas.

„Automatinis taikinio sekimas“ (6) – apdorojimo procedūra, kuri automatiškai nustato ir kaip išėjimo signalą tikruoju laiku pateikia labiausiai tikimos taikinio padėties ekstrapoliuotą vertę.

„Vidutinė išėjimo galia“ (6) – visa „lazerio“ išėjimo galia (džauliais), padalinta iš „lazerio veikimo trukmės“ (sekundėmis).

„Pagrindinio loginio elemento signalo perdavimo vėlinimo trukmė“ (3) – signalo sklidimo vėlinimo trukmė, tenkanti „monolitinio integrinio grandyno“ pagrindiniam loginiam elementui. „Monolitinių integrinių grandynų“ šeimai šis dydis gali būti nurodomas arba kaip signalo perdavimo vėlinimo trukmė, tenkanti tipiniam nurodytosios šeimos loginiam elementui, arba kaip tipiška signalo perdavimo vėlinimo trukmė, tenkanti nurodytosios šeimos loginiam elementui.

„Pagrindinio loginio elemento signalo perdavimo vėlinimo trukmė“ neturi būti painiojama su sudėtinio „monolitinio integrinio grandyno“ signalo vėlinimo tarp įėjimo ir išėjimo trukme.

‧Šeimą‧ sudaro visi integriniai grandynai, kuriems taikoma visa toliau išvardyta jų gamybos metodologija ir techninės sąlygos, išskyrus atitinkamas jų funkcijas:

„Pagrindinis mokslinis tyrimas“ (GTN NTN) – eksperimentinis arba teorinis darbas, pirmiausiai skirtas naujoms žinioms apie esminius reiškinių principus arba stebimus faktus įgyti, nebūtinai pirmiausia nukreiptus specialiems praktiniams tikslams ir uždaviniams spręsti.

(Akselerometro rodmenų) „poslinkis“ (7) – per konkretų laiką ir esant konkrečioms veikimo sąlygoms akselerometro išėjimo rodmens vidurkis, nesusietas su įėjimo akseleracija arba rotacija. „Poslinkis“ išreiškiamas g arba metrais per sekundę kvadratu ((g arba m/s2). (IEEE Std 528–2001) (Mikro g lygus 1 × 10–6 g).

(Giroskopo rodmenų) „poslinkis“ (7) – per konkretų laiką ir esant konkrečioms veikimo sąlygoms giroskopo išėjimo rodmens vidurkis, nesusietas su įėjimo rotacija arba akseleracija. „Poslinkis“ paprastai išreiškiamas laipsniais per valandą. (IEEE STD 528–2001).

„Kilnojimasis“ (2) – ašinis perkėlimas vienu pagrindinio suklio sūkiu, matuojamas plokštumoje, statmenoje suklio plokštumai, prie suklio plokštumos išorinio taško (žr. ISO 230/1 1986, 5.63 punktą).

„Anglies pluošto ruošiniai“ (1) – tvarkingas dengtų ar nedengtų plaušų išdėstymas, norint sudaryti karkasą, kol bus įpiltas „rišiklis“„kompozitui“ formuoti.

„CE“ – „skaičiavimo elementas“.

„CEP“ (lygios tikimybės skritulys) (7) – tikslumo matas; skritulio, centruoto tam tikroje objekto srityje, kurią veikia 50 % naudingosios apkrovos, spindulys.

„Cheminis lazeris“ (6) – „lazeris“, kuriame sužadintus elementus sukuria cheminės reakcijos metu išsiskirianti energija.

„Cheminis mišinys“ (1) – kietas, skystas ar dujinis produktas, sudarytas iš dviejų ar daugiau komponentų, kurie tarpusavyje nesąveikauja esant toms sąlygoms, kuriomis saugomas jų mišinys.

„Oro cirkuliacija valdomo sukimosi šalinimo arba krypties valdymo sistemos“ (7) – sistemos, kuriose naudojamas oro pūtimas virš aerodinaminių paviršių, norint padidinti arba valdyti jėgas, kurias sukuria paviršiai.

„Civilinis orlaivis“ (1 7 9) – „orlaivis“, civilinės aviacijos įgaliotųjų atstovų įrašytas pagal paskirtį į paskelbtus tinkamų skrydžiams orlaivių sąrašus, skirtas skraidyti komerciniais civiliniais vidaus ir tarptautiniais maršrutais arba naudoti teisėtais civiliniais, asmeniniais arba verslo tikslais.

Taip pat žr. „orlaivis“.

„Sumaišytas“ (1) – termoplastinių ir sustiprintųjų plaušinių gijų sumaišymas, norint pagaminti plaušiniu sustiprintą „rišiklio“ mišinį galutinei plaušinei formai.

„Smulkinimas“ (1) – medžiagos skaidymas trinant arba malant.

„Signalizavimas [signalų perdavimas] bendruoju kanalu“ (5) – signalinių duomenų perdavimo būdas, kai tarp stočių vienu kanalu žymėtais pranešimais perduodama signalinė informacija, susijusi su tinklo grandinių arba iškvietų sudėtingumu, ir kitokia informacija, naudojama tinklui valdyti.

„Ryšių kanalo valdiklis“ (4) – sietuvas, valdantis sinchroninės ar asinchroninės skaitmeninės informacijos srautą. Valdiklis – tai elektroninis ryšių prieigą laiduojantis mazgas, kuris gali būti įstatytas į kompiuterį arba į telekomunikacinį įrenginį.

„Kompensavimo sistemas“ (6) sudaro pirminis skaliarinis jutiklis, vienas ar daugiau referensinių jutiklių (pvz., vektorinių magnetometrų) bei programinė įranga, leidžiantys sumažinti platformos kieto kūno sukimosi triukšmą.

„Kompozitas“ (1 2 6 8 9) – „rišiklis“ ir papildomoji fazė arba papildomosios fazės, kurias sudaro dalelės, siūlai, plaušai ar specialiai suprojektuotas kitas junginys, naudojamas specialiam tikslui ar tikslams.

„Kryžminis sukamasis stalas“ (2) – stalas, leidžiantis sukti ir palenkti ruošinį apie dvi nelygiagrečias ašis, kurios, esant „kontūriniam valdymui“, gali būti derinamos vienu metu.

„Skaičiavimo elementas“ („CE“) (4) – pats smulkiausias skaičiavimo įtaisas, atliekantis aritmetinį ar loginį veiksmą.

„III/V junginiai“ (3 6) – polikristaliniai, dvisandžiai ar sudėtiniai monokristaliniai produktai, sudaryti iš IIIA ir VA grupių Mendelejevo periodinės lentelės elementų (pvz., galio arsenidas, galio-aliuminio arsenidas, indžio fosfidas).

„Kontūrinis valdymas“ (2) – skaitmeninis dviejų ar daugiau judesių valdymas, atliekamus pagal komandas, kurios nurodo kitą reikiamą padėtį ir reikiamus pastūmos į tą padėtį greičius. Šie pastūmos greičiai yra keičiami atsižvelgiant į tai, kad būtų sukuriamas norimas kontūras (žr. ISO/DIS 2806 1980).

„Krizinė temperatūra“ (1 3 6) (kartais nurodoma kaip fazinio virsmo temperatūra) – savitoji „superlaidžiosios“ medžiagos temperatūra, kuriai esant išnyksta medžiagos nuolatinės srovės varža.

„Kriptografija“ (5) – mokslo ir technikos sritis, pateikianti principus, priemones ir metodus, kaip pakeisti duomenis, siekiant paslėpti jų informacijos turinį, sutrukdyti keisti neiššifruotus duomenis ar neleistinai jais naudotis. „Kriptografijoje“ yra leidžiama keisti informaciją, tik naudojant vieną ar daugiau „slaptųjų parametrų“ (pvz., kriptografinius kintamuosius) arba susietąjį raktų paskirstymą.

‧Slaptasis parametras‧: pastovusis dydis arba raktas, laikomas slaptai nuo kitų arba žinomas tik tam tikrai grupei.

„Nesilpstančiosios bangos (CW) lazeris“ (6) – „lazeris“, kuris ilgesnį nei 0,25 sekundės laiką palaiko nominaliai pastovią išėjimo energiją.

„Duomenų bazėmis pagrįstos („DBNR“) (7) navigacijos sistemos“ – sistemos, naudojančios įvairius iš anksto išmatuotų kartografinių duomenų integruotus šaltinius, siekiant dinaminėmis sąlygomis teikti tikslią navigacijos informaciją. Šiems duomenų šaltiniams pirmiausia priskiriami batimetriniai jūrlapiai, žvaigždėlapiai, gravimetriniai žemėlapiai, magnetometriniai žemėlapiai arba trimačiai skaitmeniniai topografiniai žemėlapiai.

„Deformuojamieji veidrodžiai“ (6) (taip pat žinomi kaip prisitaikomieji optiniai veidrodžiai) veidrodžiai, turintys:

„Nusodrintasis uranas“ (0) – uranas, kuriame izotopo 235 yra mažiau nei gamtiniame urane.

„Kūrimas“ (GTN NTN AII) yra susijęs su visais darbų etapais iki serijinės gamybos, tokiais kaip: projektavimas, projekto tyrimas, projekto analizė, projekto koncepcijos, prototipų surinkimas ir bandymai, bandomosios gamybos schemos, projektavimo duomenys, projektavimo duomenų transformavimo į gaminį procesas, konfigūracijos projektavimas, tarpusavio funkciškumo projektavimas, išdėstymas.

„Difuzinis suvirinimas“ (1 2 9) – mažiausiai dviejų atskirų metalų kietosios fazės molekulinis susijungimas į vieną gabalą, susidarant sujungimo stipriui, lygiaverčiam silpnesios sujungimo medžiagos stipriui.

„Skaitmeninis kompiuteris“ (4 5) – įrenginys, kuriuo, naudojant vieną ar kelis diskrečiuosius kintamuosius, galima atlikti visas toliau išvardytas operacijas:

saugomų komandų sekų modifikavimas apima pastoviųjų atmintinių pakeitimą, tačiau ne fizinį montažo ar tarpusavio sujungimų keitimą.

„Skaitmeninio persiuntimo (perdavimo) sparta“ (5) – tiesioginio informacijos perdavimo į bet kokią laikmeną visuminė bitų sparta.

taip pat žr. „visuminė skaitmeninio persiuntimo [perdavimo] sparta“.

„Tiesioginis hidraulinis presavimas“ (2) – deformacijos procesas, kai naudojamas skysčiu užpildytas lankstusis balionas, tiesiogiai liečiantis ruošinį.

„(Giroskopo) slinkio sparta“ (7) – nuo įvedimo sukimo funkciškai nepriklausanti giroskopo rezultato dalis. Ji išreiškiama kampiniu dydžiu. (IEEE STD 528–2001).

„Dinaminis prisitaikomasis maršruto parinkimas“ (5) – automatinis pranešimų srauto maršruto pakeitimas remiantis krypties nustatymu ir esamo tikrojo tinklo sąlygų analize.

Tai neapima maršruto parinkimo pagal išankstinę informaciją.

„Dinaminiai signalų analizatoriai“ (3) – „signalų analizatoriai“, kuriuose naudojamas skaitmeninis diskretizavimas ir transformacijos technika, norint sudaryti tam tikrų signalų Furjė spektro vaizdą, įskaitant amplitudžių ir fazių informaciją.

Taip pat žr. „signalų analizatoriai“.

„Efektyvusis gramas“ (0 1) naudojamas apibūdinti „specialiąją daliąją medžiagą“:

„Elektroninis mazgas“ (2 3 4 5) – tam tikro kiekio elektroninių komponentų (pvz.‧grandinės elementų‧, „diskrečiųjų komponentų“, integrinių grandynų ir kt.) junginys, skirtas atlikti specialias funkcijas; jis yra pakeičiamas kaip objektas ir paprastai jį galima išmontuoti.

‧Grandinės elementas‧: pavienė aktyvioji arba pasyvioji funkcinė elektroninės grandinės dalis, tokia kaip vienas diodas, vienas tranzistorius, vienas rezistorius, vienas kondensatorius ir kt.

‧Diskretusis komponentas‧: atskirai supakuotas ‧grandinės elementas‧, turintis išorinius išvadus.

„Elektroniniu būdu valdoma fazuotoji gardelinė antena“ (5 6) – antena, kuri formuoja pluoštą, naudodama fazinį sąryšį, t.y. pluošto kryptis yra valdoma spinduliavimo elementų kompleksiniais žadinimo koeficientais; pluošto kryptis, panaudojus elektrinį signalą, gali būti keičiama pagal azimutą arba pagal aukštį, arba pagal abu tiek perduodant, tiek ir priimant elektrinį signalą.

„Galiniai vykdymo įtaisai“ (2) – griebtuvai „aktyvieji įrankiniai įtaisa“i ir bet kurios kitos įrankinės priemonės, kurios yra įdedamos į roboto manipuliatoriaus rankos laikiklinį antgalį.

‧aktyvusis įrankinis įtaisas‧ – įtaisas, naudojamas suteikti ruošiniui judesio jėgą, apdorojimo energiją arba krypčiai nustatyti.

„Ekvivalentinis tankis“ (6) – visuminė šviesa, tenkanti vienetiniam optiniam plotui, projektuojamam į optinį paviršių.

„Ekspertinės sistemos“ (7) – teikiančios rezultatus sistemos, taikydamos taisykles duomenims, kurie yra nepriklausomai saugojami programoje, ir galinčios atlikti bet kurią iš šių funkcijų:

„Sprogmenys“ (1) – kietos, skystos ar dujinės medžiagos arba medžiagų mišiniai, kurie naudojant juos kovinėse galvutėse, naikinimo ir kitose priemonėse kaip inicijuojančius užtaisus, tarpinius detonatorius arba pagrindinius užtaisus, turi detonuoti.

„FADEC“ – „visiškai nepriklausomas skaitmeninis variklio režimų reguliatorius“.

„Atsparumas gedimui“ (4) – kompiuterinės sistemos geba po bet kokio jos aparatinės ir programinės įrangos komponento trykio tęsti darbą be žmogaus įsikišimo, esant tam tikram lygmeniui paslaugos, kuri užtikrina: veikimo nenutrūkstamumą, duomenų vientisumą ir paslaugos atnaujinimą per tam tikrą laiko tarpą.

„Pluoštinės arba gijinės medžiagos“ (0 1 2 8) apima:

„Plonasluoksniai integriniai grandynai“ (3) – „grandinės elementų“ grupė ir metaliniai jų tarpusavio sujungimai, suformuoti užgarinant storus arba plonus sluoksnius ant izoliacinio „padėklo“.

‧Grandinės elementas‧ – pavienė aktyvioji arba pasyvioji funkcinė elektroninės grandinės dalis, tokia kaip vienas diodas, vienas tranzistorius, vienas rezistorius, vienas kondensatorius ir kt.

„Fiksuotas [pastovus]“ (5) reiškia, kad kodavimo ir spūdos algoritmas negali priimti iš išorės teikiamų parametrų (pvz., kriptografinių ir raktų kintamųjų) ir kad jo negali modifikuoti vartotojas.

„Skrydžio valdymo optinių jutiklių matrica“ (7) – paskirstytųjų optinių jutiklių tinklas, kuriame naudojami „lazerio“ spinduliuotės pluoštai, kad autonominiam apdorojimui būtų teikiami tikralaikiai skrydžio valdymo duomenys.

„Skrydžio trajektorijos optimizavimas“ (7) – procedūra, kurią atliekant skrydžio tikslais sumažinami, kiek tai įmanoma, nuokrypiai nuo norimos keturmatės (erdvės ir laiko) trajektorijos, remiantis geriausiomis darbinėmis charakteristikomis ir didžiausiu efektyvumu.

„Židinio plokštumos matrica“ (6) – atskirų detektorinių elementų, esančių židinio plokštumoje, linijinis arba dvimatis plokščiasis sluoksnis arba plokščiųjų sluoksnių derinys su elektroniniu skaitymo įtaisu arba be jo.

tai neapima pavienių detektorinių elementų stulpelio arba dviejų, trijų ar keturių detektorinių elementų, jei tik su šiais elementais neatliekamas vėlinimas ir integravimas.

„Dalinis dažnių juostos plotis“ (3 5) – „akimirkinis dažnių juostos plotis“, padalytas iš centrinio dažnio, išreikštas procentais.

„Šuolinis dažnio perderinimas“ (5) – pavienio ryšių kanalo perdavimo dažnio keitimas pagal diskrečiąsias atsitiktines arba pseudoatsitiktines sekas, siekiant sukurti plėstinio spektro pavidalą.

„Dažnio perjungimo trukmė“ (3 5) – didžiausioji užimama signalo trukmė (t. y. vėlinimas), kai perjungiamas vienas pasirinktas išėjimo dažnis į kitą pasirinktą išėjimo dažnį, norint gauti:

„Dažnių sintezatorius“ (3) – bet kokios rūšies signalo dažnių šaltinis arba signalų generatorius (nesvarbu, kokia yra jų tikroji prigimtis), tiekiantis daugelį vienu metu ar keičiamus viename ar daugiau išėjimų signalo dažnius, valdant, išvedant arba gaunant iš mažiausio standartinių (arba pagrindinių) dažnių skaičiaus.

„Visiškai nepriklausomas skaitmeninis variklio režimų reguliatorius“ („FADEC“) (7 9) – elektroninė dujų turbinų arba suderintinų ciklų mašinų valdymo sistema, kurioje skaitmeninis kompiuteris naudojamas valdyti kintamuosius, reikiamus, norint reguliuoti variklio (ašinę) apkrovą arba veleno perduodamą išėjimo galią visoje mašinos veikimo srityje, pradedant kuro kiekio matavimu ir baigiant kuro tiekimo išjungimu.

„Lydusis“ (1) – galintis toliau jungtis į tinklines struktūras ar polimerizuotis (kietėti) apdorojant termiškai, radiacija, naudojant katalizatorius ir t. t. arba kurį galima lydyti be pirolizės.

„Dujinis išpurškimas“ (1) – procesas, skirtas didelio slėgio dujų srautu susmulkinti išlydyto metalinio lydinio srautą į 500 mikrometrų ir mažesnio skersmens lašelius.

„Išskirstyti erdvėje“ (6), kai bet kuris objektas yra nutolęs nuo visų kitų bet kuria kryptimi atstumu, didesniu kaip 1 500 m. Judamieji jutikliai visada yra laikomi „išskirstytais erdvėje“.

„Vedantysis [nutaikymo] įrenginys“ (7) – sistemos, kurios susieja skraidymo priemonių padėties ir greičio (t. y. navigacijos) matavimo ir skaičiavimo procesus ir siunčia komandas į skraidymo priemonių skrydžių valdymo sistemas, kad būtų pakoreguota skrydžių trajektorija.

„Karštasis izostatinis tankinimas“ (2) – slėginis liejimo procesas uždarojoje ertmėje, slėgį sukuriant įvairiomis terpėmis (dujomis, skysčiais, kietosiomis dalelėmis ir kt.), esant temperatūroms, viršijančioms 375 K (102 °C), visomis kryptimis sukuriant vienodą jėgą, kad būtų sumažintos arba pašalintos vidinės ertmės liejinyje.

„Hibridinis kompiuteris“ (4) – įrenginys, kuris gali atlikti visas toliau išvardytas funkcijas:

„Hibridinis integrinis grandynas“ (3) – bet koks integrinių grandynų derinys arba integrinis grandynas kartu sujungtas su „grandinės elementais“ arba „diskrečiaisiais komponentais“, norint atlikti specialias funkcijas, ir turintis visas toliau išvardytas charakteristikas:

‧Grandinės elementas‧: pavienė aktyvioji arba pasyvioji funkcinė elektroninės grandinės dalis, tokia kaip vienas diodas, vienas tranzistorius, vienas rezistorius, vienas kondensatorius ir kt.

‧Diskretusis komponentas‧: atskirai supakuotas ‧grandinės elementas‧, turintis išorinius išvadus.

„Vaizdo kokybės gerinimas“ (4) – iš išorės gaunamos vaizdinės informacijos apdorojimas algoritmais, tokiais kaip atskirų sričių laikinė spūda, filtravimas, išskyrimas, atranka, koreliacija, sąsūka arba transformacijos (pvz., sparčioji Furjė transformacija arba Walsh'o transformacija). Tai neapima algoritmų, kuriuose naudojamos tiktai pavienio vaizdo linijinės ir sukamosios transformacijos, tokios kaip transliacija, požymių išskyrimas, įrašymas arba klaidingas spalvinimas.

„Imunotoksinas [antitoksinas]“ (1) – jungtinis vienaląstis specialusis monokloninis antikūnas ir „toksinas“ arba „toksino sandas“, kuris selektyviai paveikia pažeistas ląsteles.

„Viešai naudojama“ (GTN NTN GSN) (kaip taikoma šiame reglamente) apibūdina „technologiją“ arba „programinę įrangą“, kuri yra prieinama be apribojimų dėl jos tolesnio platinimo (autorinių teisių apribojimai neapsaugo „technologijos“ ir „programinės įrangos“ nuo jos „viešo naudojimo“).

„Informacijos saugumas“ (4 5) – visos priemonės ir funkcijos, garantuojančios informacijos arba ryšių prieinamumą, slaptumą arba vientisumą, išskyrus priemones ir funkcijas, skirtas apsaugai nuo trykių. Tai apima „kriptografiją“, „kriptoanalizę“, apsaugą nuo kompromisinės spinduliuotės ir kompiuterinį saugumą.

‧Kriptoanalizė‧: kriptografinės sistemos arba jos įėjimo ir išėjimo signalų analizė, norint gauti slaptus kintamuosius arba pažeidžiamus duomenis, įskaitant atvirąjį tekstą.

„Akimirkinis dažnių juostos plotis“ (3 5 7) – dažnių juostos plotis, kurio intervale išėjimo galia išlieka 3 dB tikslumu pastovi, nederinant kitų veikimo parametrų.

„Prietaisinė sritis“ (6) – nurodytoji radaro vienareikšmio atvaizdavimo sritis.

„Izoliacija“ (9) – medžiaga, taikoma raketų variklių komponentams, t.y. korpusui, tūtai, įvadinėms angoms, korpuso sklendėms izoliuoti, ji apima sukietėjusią arba pusiau sukietėjusią kaučiuko mišinio lakšto žaliavą, turinčią izoliacinės arba ugniai atsparios medžiagos. Ji taip pat gali būti įterpta kaip įtempį mažinantys apvalkalai arba užsklandos.

„Sujungtieji radaro jutikliai“ (6) – du ar daugiau tarpusavyje sujungti radaro jutikliai, kai jie tikruoju laiku keičiasi duomenimis.

„Vidinis grunto sluoksnis“ (9) – sluoksnis, taikomas skiriamojoje riboje tarp kietųjų svaidomųjų medžiagų ir korpuso arba izoliacinio įdėklo. Paprastai tai skystasis polimeras, kurio pagrindą sudaro dispersinė ugniai atsparios ar izoliacinės medžiagos emulsija, pvz., anglimi prisotintas hidroksilo terminuojantysis polibutadienas (HTPB) arba kitas polimeras su kietiklių priedais, kuriuo išpurkštas arba išteptas korpuso vidus.

„Savasis magnetinis gradientometras“ (6) – pavienis magnetinio lauko gradiento jutiklis ir su juo susijęs elektroninis įtaisas, kurio išėjimas yra magnetinio lauko gradiento matas.

Taip pat žr. „magnetinis gradientometras“.

„Izoliuotieji veiklieji mikroorganizmai“ (1) – veiklieji mikroorganizmai, esantys neveiklios būsenos ir išdžiovintų preparatų pavidalu.

„Izostatiniai presai“ (2) – įranga, gebanti sudaryti slėgį uždarojoje ertmėje, kurioje panaudojamos įvairios terpės (dujos, skystis, kietosios dalelės ir kt.), norint visomis kryptimis sukurti vienodą slėgį ertmėje, kurioje yra ruošinys arba medžiaga.

„Lazeris“ (0 2 3 5 6 7 8 9) – komponentų sąranka, sukurianti šviesą, kuriai būdingas erdvinis ir laikinis koherentiškumas ir kuri yra stiprinama dėl priverstinės spinduliuotės.

taip pat žr.:

„Lazerio veikimo trukmė“ (6) – „lazerio“ skleidžiamos „lazerio“ spinduliuotės trukmė, kuri „impulsinių lazerių“ atveju atitinka vieno impulso ar nuoseklios impulsų serijos skleidimo trukmę.

„Už orą lengvesnės transporto priemonės“ (9) – balionai ir orlaiviai, kuriuose pakilimui naudojamas karštas oras ar kitos lengvesnės už orą dujos, pavyzdžiui helis ar vandenilis.

„Tiesiškumas“ (2) (dažniausiai pateikiamas kaip netiesiškumas) apibūdina tikrosios charakteristikos (rodmenų, didesnių ir mažesnių nei vidutinė vertė, vidurkio) didžiausiąjį teigiamą arba neigiamą nuokrypį nuo tiesios linijos, nustatytą taip, kad būtų išlyginami ir sumažinami, kiek tai įmanoma, didžiausieji nuokrypiai.

„Vietinis tinklas“ (4 5) – duomenų perdavimo sistema, turinti visas toliau išvardytas charakteristikas:

‧Duomenų perdavimo įtaisas‧ – įrenginys, galintis perduoti ir priimti skaitmeninės informacijos sekas.

„Magnetiniai gradientometrai“ (6) – matuokliai, skirti aptikti išorinių matuoklio atžvilgiu šaltinių magnetinių laukų erdvinius kitimus. Matuoklį sudaro daugelis „magnetometrų“ ir su jais susiję elektroniniai įtaisai, kurių išėjimas yra magnetinio lauko gradiento matas.

Taip pat žr. „savasis magnetinis gradientometras“.

„Magnetometrai“ (6) – matuokliai, skirti aptikti išorinių matuoklio atžvilgiu šaltinių magnetinius laukus. Matuoklį sudaro pavienis magnetinio lauko gradiento jutiklis ir su juo susijęs elektroninis įtaisas, kurio išėjimas yra magnetinio lauko gradiento matas.

„Pagrindinė atmintinė“ (4) – pirminė duomenų arba komandų atmintinė, skirta centrinio procesoriaus sparčiajai prieigai. Ją sudaro „skaitmeninio kompiuterio“ vidinė atmintinė ir bet kuri hierarchinė išplėtos plokštė, tokia kaip ypač sparti darbinė atmintinė arba nenuosekliosios kreipties išplėstinė atmintinė.

„UF6 korozijai atsparios medžiagos“ (0) gali būti varis, nerūdijantis plienas, aliuminis, aliuminio oksidas, aliuminio lydiniai, nikelis arba jo lydinys, turintis 60 % ir daugiau svorio nikelio bei UF6 korozijai atsparūs fluorinuotieji angliavandenilių polimerai, kurie yra taikomi atskyrimo procesams.

„Rišiklis“, „rišamoji medžiaga“ (1 2 8 9) – visiškai tolydi medžiagos fazė, kuria užpildoma erdvė tarp dalelių, adatinių darinių ir plaušų.

„Matavimo neapibrėžtis“ (2) – būdingasis parametras, nurodantis, kokiame intervale išėjimo vertės atžvilgiu yra tikroji matuojamojo kintamojo vertė, esant 95 % patikimumui. Ji apima nepataisytus sisteminguosius nuokrypius, nepataisytus slinkius ir atsitiktinius nuokrypius (žr. ISO 10360–2 arba VDI/VDE 2617).

„Mechaninis sulydymas“ (1) – lydymo procesas, susidarantis susijungiant, skeldėjant ir persitvarkant elementinio ir pagrindinio lydinio milteliams juos mechaniškai smūgiuojant. Pridedant atitinkamų miltelių, į lydinį gali būti įterpta nemetalinių dalelių.

„Lydalo ištraukimas“ (1) – sparčiojo kietėjimo procesas, kai į metalo lydalo vonią įstatomas besisukančio atšaldyto bloko trumpas segmentas ir ištraukiami juostų pavidalo lydiniai.

‧Spartusis kietėjimas‧: išlydytos medžiagos kietėjimas, esant šaldymo spartai, viršijančiai 1 000 K/s.

„Lydalo išsukimas“ (1) – išlydyto metalo srauto, veikiamo besisukančiu atšaldytu bloku „sparčiojo kietėjimo“ procesas formuojant plokštelės, juostos ar strypo pavidalo gaminius.

‧Spartusis kietėjimas‧: išlydytos medžiagos kietėjimas, esant šaldymo spartai, viršijančiai 1 000 K/s.

„Integriniai mikrokompiuterių grandynai“ (3) – „monolitiniai integriniai grandynai“ arba „daugialusčiai integriniai grandynai“, turintys aritmetinį-loginį įtaisą (ALU), galintį atlikti daugelį bendrosios paskirties vidinės atmintinės komandų su duomenimis, esančiais vidinėje atmintinėje.

Vidinė atmintinė gali būti papildyta išorine atmintine.

„Integriniai mikroprocesorių grandynai“ (3) – „monolitiniai integriniai grandynai“ arba „daugialusčiai integriniai grandynai“, turintys aritmetinį-loginį įtaisą (ALU), galintį atlikti daugelį bendrosios paskirties išorinės atmintinės komandų.

„Integriniai mikroprocesorių grandynai“ paprastai neturi visos būtinos vartotojui prieinamos atmintinės, tačiau luste esanti atmintinė gali būti panaudota loginėms funkcijoms atlikti.

Jie apima lustų rinkinius, kurie yra skirti veikti kartu atliekant „integrinio mikroprocesoriaus“ funkciją.

„Mikroorganizmai“ (1 2) – bakterijos, virusai, mikoplazmos, riketsijos, chlamidijos arba grybeliai, natūralūs, sustiprinti arba modifikuoti, arba izoliuotųjų natūraliųjų kultūrų pavidalu, arba kaip medžiagos, turinčios gyvųjų organizmų medžiagų, kurios buvo specialiai įterptos arba užterštos tokiomis kultūromis.

„Raketos“ (1 3 6 7 9) – visiškai užbaigtos raketų sistemos ir automatinės oro transporto priemonių sistemos, galinčios gabenti mažiausiai 500 kg krovinį ne mažiau kaip 300 km nuotoliu.

„Viengijis siūlas arba gija“ (1) – smulkiausia plaušo dalis, dažniausiai kelių mikrometrų skersmens.

„Monolitinis integrinis grandynas“ (3) – pasyviųjų arba aktyviųjų „grandinės elementų“ arba jų abiejų junginys, kuris:

‧Grandinės elementas‧ – pavienė aktyvioji arba pasyvioji funkcinė elektroninės grandinės dalis, tokia kaip vienas diodas, vienas tranzistorius, vienas rezistorius, vienas kondensatorius ir kt.

„Vienspektriai vizualizavimo jutikliai“ (6) – įtaisai, gebantys surinkti vizualizavimo duomenis iš vienos diskrečiosios spektro juostos.

„Daugialustis integrinis grandynas“ (3) – du ar daugiau „monolitinių integrinių grandynų“, sumontuotų ant bendro „padėklo“.

„Daugiaspektriai vizualizavimo jutikliai“ (6) įtaisai, gebantys surinkti vizualizavimo duomenis iš dviejų ir daugiau diskrečiųjų spektro juostų. Jutikliai, turintys daugiau kaip dvidešimt diskrečiųjų spektro juostų, nurodomi kaip ypač daugiaspektriai vizualizavimo jutikliai.

„Gamtinis (natūralusis) uranas“ (0) – uranas, turintis izotopų mišinį, aptinkamą gamtoje.

„Tinklo prieigos valdiklis“ (4) – skirstomojo perjungiamojo tinklo sietuvas. Jame naudojama bendroji informacinė terpė, kuri visur veikia ta pačia „skaitmenine perdavimo sparta“, kai naudojamasi perdavimo leidimu (pvz., priėjimo teise arba nešlio kontrole). Nepriklausomai nuo visų kitų įtaisų jis atrenka duomenų paketus arba duomenų grupes (pvz., IEEE 802), adresuojamas jam. Valdiklis – tai elektroninis ryšių prieigą laiduojantis mazgas, kuris gali būti įstatytas į kompiuterį arba į telekomunikacinį įrenginį.

„Neuroniškasis kompiuteris“ (4) – skaičiavimo įtaisas, suprojektuotas arba modifikuotas imituojant neuronų arba neuronų tinklo savybes, t. y. skaičiavimo įtaisas, kuriam būdingas jo aparatinės dalies gebėjimas keisti skaičiavimo komponentų pasikartojamų tarpusavio sujungimų apimtį ir skaičių, remiantis ankstesniais duomenimis.

„Branduolinis reaktorius“ (0) – sukomplektuotas reaktorius, gebantis veikti palaikydamas valdomą savaiminę grandininę dalijimosi reakciją. „Branduolinis reaktorius“ apima visus objektus, esančius arba tiesiogiai įdedamus į reaktoriaus korpusą, įrenginį, kuris valdo galios lygį aktyviojoje srityje, ir komponentus, kurie paprastai tiesiogiai liečiasi su aktyviąja branduolinio reaktoriaus sritimi arba valdo pirminį reaktoriaus aušalą.

„Skaitmeninis valdymas“ (2) – įtaiso, kuriame naudojami skaitmeniniai duomenys, dažniausiai įvedami jau prasidėjus veikimui, atliekamo proceso automatinis valdymas (žr. ISO 2382).

„Galutinė programa“ (9) – įrenginio vykdomo vieno ar daugiau procesų („pirminės programos“ (pirminės kalbos)), kurie yra programinės sistemos pakeisti, patogiai išreikšta darbinė forma.

„Optinis stiprinimas“ (5) – stiprinimo būdas optinio ryšio technikoje, kurioje naudojamas optinių signalų, sukurtų atskirais šaltiniais, stiprinimas, nekeičiant jų į elektrinius signalus, t.y. naudojami puslaidininkiniai optiniai stiprintuvai, šviesolaidiniai liuminescenciniai stiprintuvai.

„Optinis kompiuteris“ (4) – suprojektuotas arba modifikuotas kompiuteris, kuriame šviesa naudojama duomenims atvaizduoti ir kurio skaičiavimo loginių elementų pagrindą sudaro tiesiogiai susiję optiniai įtaisai.

„Optinis integrinis grandynas“ (3) – „monolitinis integrinis grandynas“ arba „hibridinis integrinis grandynas“, turintis vieną ar daugiau dalių, sukurtų veikti kaip fotojutiklis ar fotospinduliuotuvas arba skirtų atlikti optines ar elektrooptines funkcijas.

„Optinis perjungimas“ (5) – optinių signalų, jų nekeičiant į elektrinius signalus, perjungimas arba jų sklidimo trasos sudarymas.

„Visuminis srovės tankis“ (3) – visuminis ritės ampervijų skaičius (t. y. atskirų apvijų vijų skaičiaus, padauginto iš kiekvienos apvijos vijų didžiausiosios srovės, suma), padalytas iš ritės (apimančios superlaidžiuosius siūlus, metalinius rišiklius, į kuriuos yra įdėti superlaidieji siūlai, sandarinimo medžiagas, bet kokius aušinimo kanalus ir kt.) pilnutinio skerspjūvio ploto.

„Dalyvaujanti valstybė“ (7 9) – valstybė, esanti Wassenaar susitarimo narė. (Žr. www.wassenaar.org)

„Didžiausioji galia“ (6) – per „lazerio veikimo trukmę“ pasiekta didžiausia galia.

„Asmeninis tinklas“ (5) – duomenų perdavimo sistema, turinti visas toliau išvardytas charakteristikas:

Techninė pastaba.

‧Duomenų perdavimo įtaisas‧ – įrenginys, galintis perduoti ir priimti skaitmeninės informacijos sekas.

„Asmeninė atmenioji kortelė“ (5) – atmenioji kortelė ar elektroniniu būdu nuskaitomas asmens dokumentas (pavyzdžiui, elektroninis pasas), turintis integrinį grandyną, kuris yra programuojamas specialiesiems taikymams ir negali būti vartotojo perprogramuojamas bet kokiam kitam taikymui.

„Galios valdymas“ (7) – perduodamos aukščiamačio signalo galios keitimas taip, kad priimama „orlaivio“ aukštyje galia visada butų mažiausia, kuri reikalinga aukščiui nustatyti.

„Slėgio keitliai“ (2) įtaisai, kurie pakeičia slėgio matavimo duomenis elektriniu signalu.

„Anksčiau išskirtas“ (0 1) apibūdina bet kokio proceso taikymą, norint padidinti kontroliuojamojo izotopo koncentraciją.

„Pagrindinis skrydžio valdymas“ (7) – „orlaivio“ stabilumo arba manevringumo valdymas naudojant jėgos ir momentų generatorius, t. y. taikant aerodinaminių paviršių valdymą arba reaktyvinės jėgos nukreipimą.

„Pagrindinis elementas“ (4) (kaip jis taikomas 4 kategorijoje) – elementas, kurio pakeitimo vertė sudaro daugiau kaip 35 % visos sistemos, kuriai priklauso šis elementas, visuminės vertės. Elemento vertė – tai jo kaina, kurią už elementą sumoka sistemos gamintojas arba sistemos surinkėjas. Visuminė vertė yra lygi įprastai tarptautinei pardavimo kainai, taikomai nesusijusiems subjektams, galiojančiai pardavimo gamybos vietoje arba prekių parengimo išsiuntimui vietoje.

„Gamyba“ (GTN NTN All) – visos gamybos stadijos, pvz.: konstravimas, gamybos technologija, gaminimas, sujungimas, surinkimas (montavimas), tikrinimas, bandymas, kokybės laidavimas.

„Gamybos įranga“ (1 7 9) – įrankiai, šablonai, stendai, formos, štampai, prispaudimo priemonės, tapatinimo įtaisai, bandymo įranga, kitos mašinos ir joms skirti komponentai, apsiribojant tais, kurie specialiai suprojektuoti arba modifikuoti ir yra skirti „kūrimui“ arba vienai ar daugiau „gamybos“ stadijų.

„Gamybos priemonės“ (7 9) – įrenginiai ir specialiai jiems suprojektuota programinė įranga, kurie yra įrengti įrangoje, skirtoje „kūrimui“ arba vienai ar daugiau „gamybos“ stadijų.

„Programa“ (2 6) – komandų seka, skirta pateikti arba pakeisti procesą pavidalu, tinkamu elektroniniam kompiuteriui vykdyti.

„Impulso spūda“ (6) – radaro signalo ilgo impulso apdorojimas ir kodavimas, norint jį pakeisti trumpu impulsu, išsaugant ilgo impulso didelės energijos privalumus.

„Impulso trukmė“ (6) – „lazerio“ impulso trukmė, išmatuota kaip visa trukmė tarp pusinių intensyvumo (FWHI) lygių.

„Impulsinis lazeris“ (6) – „lazeris“, kurio „impulso trukmė“ yra mažesnė ar lygi 0,25 sekundės.

„Kvantinė kriptografija“ (5) – „kriptografijai“ skirto žinomo rakto sukūrimo metodų sistema, matuojant fizikinės sistemos (įskaitant tas fizikines savybes, kurios aiškiai priklauso kvantinės optikos, kvantinės lauko teorijos ar kvantinės elektrodinamikos sritims) kvantinės mechanikos savybes.

„Impulsinis moduliuotosios kokybės lazeris“ (6) – „lazeris“, kuriame energija saugoma užpildos apgrąžos pavidalu arba optiniame rezonatoriuje, o po to išspinduliuojamas šviesos impulsas.

„Spartusis radaro dažnio perderinimas“ (6) – dažnio perderinimas, kai pseudoatsitiktiniu būdu keičiamas impulsinio radaro siųstuvo impulsų arba impulsų grupių nešlio dažnis taip, kad šis pokytis būtų lygus arba didesnis nei impulso dažnių juostos plotis.

„Plėstinis radaro spektras“ (6) – signalo spektras esant bet kokiam moduliacijos būdui, kai naudojamas atsitiktinis arba pseudoatsitiktinis kodavimas ir kuris yra skirtas išskirstyti siaurajuosčio signalo sukuriamą energiją gerokai platesnėje dažnių juostoje.

„Tikralaikis dažnių juostos plotis“ (3) „dinaminių signalų analizatorių“ atveju yra lygus didžiausiajai dažnių sričiai, kurią analizatorius išėjime gali pateikti vaizduoklyje arba į didelės apimties atmintinę, nesukeldamas įėjimo duomenų analizėje jokių netolygumų. Analizatoriuose, turinčiuose daugiau nei vieną kanalą, skaičiavimui turi būti naudojamas kanalas, kurio konfigūracija turi didžiausią „tikralaikį dažnių juostos“ plotį.

„Tikralaikis apdorojimas“ (6 7) – duomenų apdorojimas kompiuterine sistema, kuri, reaguodama į išorinį poveikį, priklausomai nuo turimų išteklių ir nepriklausomai nuo sistemos apkrovos užtikrina reikiamą paslaugų lygį garantuojamu reagavimo greičiu.

„Pakartojamumas“ (7) – to paties kintamojo pakartotinių matavimų tomis pačiomis veikimo sąlygomis rezultatų panašumas, kai tarp matavimo laikotarpių pasikeičia sąlygos ar būna neveikimo laikotarpių. (Nuoroda: IEEE STD 528–2001 (1 sigmos intervale standartinis nuokrypis))

„Reikalingas“ (GTN 1–9) (kaip tai taikoma „technologijai“) apibūdina tik tą technologijos dalį, kuri yra ypač svarbi norint pasiekti ir išplėsti valdomo vykdymo lygį, charakteristikas arba funkcijas. Tokia „reikalinga“„technologija“ gali būti naudojama skirtinguose produktuose.

„Skyra, skiriamoji geba“ (2) mažiausiasis matuoklio [matavimo įtaiso] rodmens padidėjimas; skaitmeninių matuoklių atveju, tai mažiausiasis reikšminis bitas (žr. ANSI B–89.1.12).

„Medžiagos riaušėms malšinti“ (1) – medžiagos, kurios, numatomomis sąlygomis naudojant riaušėms malšinti, žmonėms greitai sukelia jutiminį suerzinimą arba pasižymi neutralizuojančiu fiziniu poveikiu, kuris baigiasi netrukus po to, kai baigiasi tų medžiagų poveikis.

Techninė pastaba.

Ašarinės dujos yra „medžiagų riaušėms malšinti“ pogrupis.

„Robotas“ (2 8) – manipuliavimo mechanizmas, kuris gali judėti tolygia trajektorija arba šuoliais iš vienos vietos į daugybę kitų vietų ir kuriame gali būti naudojami jutikliai; jis turi visas toliau išvardytas charakteristikas:

Tai neapima toliau išvardytų prietaisų:

„Išcentrinis išpurškimas“ (1) – procesas, skirtas išskaidyti išlydyto metalo srautą arba vonioje esantį metalą į 500 mikrometrų ir mažesnio skersmens lašelius, naudojant išcentrinę jėgą.

„Pusverpaliai“ (1) – beveik lygiagrečių ‧vijų‧ (paprastai apie 12–120) pluoštas.

‧Vija‧ yra beveik lygiagrečių „viengijų siūlų“ (dažniausiai virš 200) pluoštas.

„Pasibaigimas“ (2) (pasibaigęs tinkamas veikimas) – spindulinis pagrindinio suklio perkėlimas vienu sūkiu, matuojamas plokštumoje, statmenoje suklio ašiai bandomo besisukančio išorinio ar vidinio paviršiaus taške. (Nuoroda: ISO 230/1 1986, 5.61 punktas).

„(Giroskopo arba akselerometro) perskaičiavimo faktorius“ (7) – išėjimo ir įėjimo pokyčio, kurį norima išmatuoti, santykis. Perskaičiavimo faktorius dažniausiai yra įvertinamas kaip tiesės, kuri mažiausių kvadratų metodu gali būti sutapatinama su įėjimo ir išėjimo duomenimis, gautais cikliškai keičiant įėjimą jo kitimo srityje, polinkis.

„Nusistovėjimo trukmė“ (3) – laiko tarpas, kurio reikia, kad išėjimo signalas pasiektų galutinę vertę pusės bito tikslumu, kai keitiklis perjungiamas tarp bet kokių dviejų lygių.

„SHPL“ – „ypač didelės galios lazeris“.

„Signalų analizatoriai“ (3) – prietaisai, kuriais galima išmatuoti ir pavaizduoti daugiadažnio signalo pavienių dažnių sandų pagrindines savybes.

„Signalų apdorojimas“ (3 4 5 6) – iš išorės gaunamų ir informaciją turinčių signalų apdorojimas algoritmais, tokiais kaip laikinė spūda, filtravimas, išskyrimas, atranka, koreliacija, sąsūka arba transformacijos (pvz., sparčioji Furjė transformacija arba Walsh'o transformacija).

„Programinė įranga“ (GSN All) – vienos ar daugiau „programų“ arba ‧mikroprogramų‧ rinkinys, įrašytas bet kokioje laikmenoje.

‧Mikroprograma‧ – elementariųjų komandų seka, laikoma specialioje atmintinėje, kurių vykdymas yra pradedamas įvedant atskaitos komandą į komandų registrą.

„Pradinė programa“ (arba pirminė kalba) (4 6 7 9) – patogi vieno ar daugiau procesų išraiškos forma, kuri programavimo sistemos gali būti pakeičiama į įrenginiui vykdyti reikiamą pavidalą („galutinę programą“ (arba objektinę kalbą)).

„Erdvėlaivis“ (7 9) – aktyvusis ir pasyvusis palydovai arba kosminis zondas.

„Tinkami naudoti kosmose“ (3 6) produktai, sukurti, pagaminti ir išbandyti, kad atitiktų specialius elektrinius, mechaninius ir klimatinius reikalavimus, keliamus palydovų paleidimui ir jų funkcionavimui arba aukštai skraidančioms sistemoms, veikiančioms 100 km ir didesniame aukštyje.

„Speciali dalioji medžiaga“ (0) – plutonis-239, uranas-233, „sodrintas izotopais 235 arba 233 uranas“ ir bet kuri medžiaga, turinti minėtų medžiagų.

„Savitasis tampros modulis“ (0 1 9) – Jungo (Young) modulis [Pa arba N/m2], padalytas iš savitojo svorio [N/m3], išmatuotas esant temperatūrai (296 ± 2) K ((23 ± 2) °C) ir santykinei drėgmei (50 ± 5)%.

„Savitasis tempiamasis įtempis“ (0 1 9) – ribinis tempiamasis įtempis [Pa arba N/m2], padalytas iš savitojo svorio [N/m3], išmatuotas esant temperatūrai (296 ± 2) K ((23 ± 2) °C) ir santykinei drėgmei (50 ± 5)%.

„Purškiamasis aušinimas“ (1) – išlydyto metalo srauto, veikiamo besisukančiu atšaldytu bloku, ‧sparčiojo kietėjimo‧, kai formuojami plokštelės pavidalo gaminiai, procesas.

‧Spartusis kietėjimas‧ – išlydytos medžiagos kietėjimas, esant šaldymo spartai, viršijančiai 1 000 K/s.

„Plėstinis spektras“ (5) – spektras, gaunamas išskirstant siaurajuosčio ryšio kanalo energiją gerokai platesniame energijų intervale.

„Plėstinio spektro“ radaras (6) – žr. „Plėstinis radaro spektras“.

„Pastovumas“ [stabilumas] (7) – tam tikro parametro kitimo standartinis nuokrypis (1 sigma intervale) nuo jo kalibruotosios vertės, išmatuotos esant stabilioms temperatūros sąlygoms. Jis gali būti išreikštas laiko funkcija.

„Valstybės, (n)esančios Cheminio ginklo uždraudimo sutarties šalimis“ (1) – tos valstybės, kurioms (ne)įsigaliojo Konvencija dėl cheminio ginklo kūrimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo uždraudimo. (Žr. www.opcw.org)

„Padėklas“ (3) – pagrindinės medžiagos plokštelė su arba be vidinių sujungimų. Ant jos arba joje gali būti išdėstyti„diskretieji elementai“ arba integriniai grandynai, arba abu tipai kartu.

‧Diskretusis komponentas‧: atskirai supakuotas ‧grandinės elementas‧, turintis išorinius išvadus.

‧Grandinės elementas‧: pavienė aktyvioji arba pasyvioji funkcinė elektroninės grandinės dalis, tokia kaip vienas diodas, vienas tranzistorius, vienas rezistorius, vienas kondensatorius ir kt.

„Padėklų ruošiniai“ (6) – monolitiniai junginiai, kurių matmenys yra tinkami optinių elementų, tokių kaip veidrodžiai arba optiniai langai, gamybai.

„Toksino elementas“ (1) – struktūriniu ir funkciniu požiūriu atskiras „toksino“ sandas.

„Ypač atsparūs lydiniai“ (2 9) – nikelio, kobalto ar geležies lydiniai, kurių atsparumas geresnis nei bet kokių serijos AISI 300 lydinių, esant temperatūroms, viršijančioms 922 K (649 oC), ir esant nepalankioms aplinkos ir veikimo sąlygoms.

„Superlaidus“ (1 3 6 8) – medžiagos, t. y. metalai, lydiniai arba junginiai, kurių varža gali išnykti, t.y. kurių savitasis elektrinis laidis gali tapti begalinis ir kuriuo gali tekėti labai didelės srovės, nesukurdamos Džaulio (Joule) šilumos.

Bet kokios medžiagos „superlaidžioji“ būsena apibūdinama „krizine temperatūra“, kriziniu magnetiniu lauku, kuris priklauso nuo temperatūros, ir kriziniu srovės tankiu, kuris priklauso ir nuo magnetinio lauko, ir nuo temperatūros.

„Ypač didelės galios lazeris“ („SHPL“) (6) – lazeris, galintis sukurti išėjimo energiją (visą ar bet kokią jos dalį), viršijančią 1 kJ per 50 ms, arba turintis vidutinę arba nesilpstančiosios bangos galią, didesnę kaip 20 kW.

„Superplastinis formavimas“ (1 2) – metalų, paprastai turinčių mažas santykinio pailgėjimo vertes (mažesnes kaip 20 %) nutrūkimo taške, kai jos nustatomos kambario temperatūroje įprastiniais atsparumo tempimui bandymais, deformacijos procesas kaitinant, norint gauti tokio proceso metu mažiausiai 2 kartus didesnes santykinio pailgėjimo vertes nei įprastiniu būdu.

„Simetrinis algoritmas“ (5) – kriptografinis algoritmas, kuriam naudojami vienodi raktai tiek užšifruojant, tiek ir iššifruojant.

„Simetrinis algoritmas“ dažniausiai naudojamas duomenų slaptumui užtikrinti.

„Sisteminiai skrydžių maršrutai“ (6) – apdorotas, susietas (radaro objekto duomenų sujungimas su skrydžio planuotos trajektorijos vieta) ir atnaujintas orlaivių skrydžių buvimo vietos pranešimas, prieinamas skrydžių valdymo centro dispečeriams.

„Sistolinis kompiuteris“ (4) – kompiuteris, kuriame duomenų srautas ir jų modifikavimas yra vartotojo dinamiškai valdomas loginio elemento lygiu.

„Juosta“ (1) medžiaga, sudaryta iš supintų ar ištisinių „viengijų siūlų“, ‧vijų‧, „pusverpalių“, „grįžčių“ arba „verpalų“ ir kt., dažniausiai impregnuotų derva.

‧Vija‧ yra beveik lygiagrečių „viengijų siūlų“ (dažniausiai virš 200) pluoštas.

„Technologija“ (GTN NTN All) – speciali informacija, reikalinga prekėms „kurti“, „gaminti“ ir „naudoti“. Ši informacija gali būti pateikiama kaip „techniniai duomenys“ ir kaip „techninė pagalba“.

‧Techninė pagalba‧ gali remtis instrukcijomis, sugebėjimu, apmokymu, darbo žiniomis, konsultacinėmis paslaugomis ir gali apimti ‧techninių duomenų‧ perdavimą.

‧Techniniai duomenys‧ gali turėti tokias formas: peršviečiamosios kopijos, planai, diagramos, modeliai, formulės, lentelės, techniniai projektai ir techninės sąlygos, vadovai ir instrukcijos, parašytos ar įrašytos į laikmenas ir įtaisus, tokius kaip diskai, juostos, pastoviosios atmintinės.

„Palenkiamasis suklys“ (2) – įrankį laikantis suklys, kuris mašininio apdirbimo metu gali keisti savo centrinės linijos kampinę padėtį bet kokios kitos ašies atžvilgiu.

„(Vyksmo) trukmės konstanta“ (6) – laiko tarpas nuo šviesos poveikio pradžios iki srovės prieaugis įgis (1–1/e) dalį galutinės vertės (t.y. 63 % galutinės vertės).

„Visiškasis skrydžio valdymas“ (7) – automatinis „orlaivio“ būsenos kintamųjų ir skrydžio trajektorijos atitikties vykdomos užduočių programos valdymas, atsižvelgiant į tikralaikius duomenų pasikeitimus užduočių, pavojų ar kito „orlaivio“ atžvilgiu.

„Visuminė skaitmeninio persiuntimo [perdavimo] sparta“ (5) – bitų skaičius, kuriame įskaitytas apybrėžos kodavimas, signaliniai ir kt. bitai, persiunčiamas tarp atitinkamų skaitmeninės perdavimo sistemos įrenginių per laiko vienetą.

Taip pat žr. „skaitmeninio perdavimo sparta“.

„Grįžtė“ (1) – beveik lygiagrečių „viengijų siūlų“ pluoštas.

„Toksinai“ (1 2) – toksinai, esantys specialiai izoliuotų preparatų ar mikstūrų pavidalu, nepriklausomai nuo to, kaip jie yra pagaminti; išskyrus toksinus, kurie yra tam tikrų objektų, pavyzdžiui, patologinių mėginių, derliaus, maisto produktų ar „mikroorganizmų“ pasėlių teršalai.

„Perduodamojo sužadinimo lazeris“ (6) – „lazeris“, kuriame lazerinės generacijos izotopai yra sužadinami perduodant energiją, susiduriant ne lazerinės generacijos atomui ar molekulei su lazerinės generacijos atomų ar molekulių atmainomis.

„Derinamas“ (6) – „lazerio“ geba nuolat generuoti išėjimo galią, esant visiems bangų ilgiams visoje kelių lazerinių šuolių srityje. Atrankinės linijos „lazeris“ generuoja pastovųjį bangos ilgį vienoje lazerinio šuolio srityje ir nelaikomas „derinamu“.

„Nepilotuojamas orlaivis“ („UAV“) (9) – bet koks orlaivis, galintis pradėti skrydį bei tęsti kontroliuojamą skrydį ir navigaciją, orlaivyje nesant žmogui.

„Izotopais 235 arba 233 sodrintas uranas“ (0) – uranas, turintis izotopų 235 arba 233, arba jų abiejų tiek, kad šių izotopų sumos ir izotopo 238 santykinis kiekis yra didesnis nei izotopo 235 ir izotopo 238 santykinis kiekis, randamas gamtoje (izotopinis santykis lygus 0,71 procentų).

„Naudojimas“ (GTN NTN All) – veikimas, įrengimas (įskaitant įrengimą vietoje), palaikymas (tikrinimas), taisymas, kapitalinis remontas ir atnaujinimas.

„Vartotojui prieinamas programuojamumas“ (6) – galimybė, leidžianti vartotojui papildyti, modifikuoti arba pakeisti „programas“ visomis priemonėmis, išskyrus toliau išvardytas priemones:

„Vakcina“ (1) – vaistinis produktas farmaciniame junginyje, licencijuotas šalies, kurioje jis pagamintas arba naudojamas, reguliavimo institucijos arba jam yra išduotas tokios institucijos leidimas prekiauti ar naudoti klinikiniams tyrimams, skirtas skatinti apsauginį imunologinį žmonių ar gyvūnų pasipriešinimą ligai.

„Vakuuminis išpurškimas“ (1) procesas, skirtas suskaidyti išlydyto metalo lydinio srautą į 500 mikrometrų ir mažesnio skersmens lašelius, naudojant labai spartų sugertų dujų išsiskyrimą vakuume.

„Keičiamosios geometrijos aerodinaminiai paviršiai“ (7) – paviršiai, kurių padėtis skrydžio metu gali būti valdoma, keičiant užpakalinės briaunos užsparnius ar skydelius arba priekinės briaunos priešsparnius arba pasukant priekinę dalį žemyn.

„Verpalai“ (1) – susuktųjų ‧vijų‧ pluoštas.

‧Vija‧ yra beveik lygiagrečių „viengijų siūlų“ (dažniausiai virš 200) pluoštas.

a.

„branduoliniai reaktoriai“;

b.

metaliniai indai arba jų pagrindinės ceche pagamintos dalys, įskaitant reaktoriaus slėginių indų viršutines plokštes, specialiai suprojektuotos arba paruoštos „branduolinio reaktoriaus“ aktyviajai zonai įrengti;

c.

manipuliavimo įranga, specialiai sukurta arba pritaikyta pakrauti arba iškrauti kurą iš „branduolinio reaktoriaus“;

d.

specialiai suprojektuoti arba paruošti valdantieji strypai dalijimosi procesui „branduoliniame reaktoriuje“ valdyti, jų atraminės ar kabamosios konstrukcijos strypų įkišimo ir ištraukimo mechanizmai ir strypus kreipiantys vamzdžiai;

e.

slėginiai vamzdžiai, specialiai sukurti arba paruošti kuro elementams ir pirmojo kontūro šilumnešiui laikyti „branduoliniame reaktoriuje“ esant didesniam nei 5,1 MPa darbiniam slėgiui;

f.

vamzdžiai ar jų sąrankos iš metalinio cirkonio arba cirkonio lydinių, kuriuose hafnio ir cirkonio masės dalių santykis yra mažesnis nei 1: 500, specialiai sukurti arba pritaikyti naudoti „branduoliniuose reaktoriuose“;

g.

aušinimo siurbliai, specialiai sukurti arba paruošti pirmojo kontūro šilumnešio cirkuliacijai „branduoliniuose reaktoriuose“ palaikyti;

h.

‧branduolinio reaktoriaus vidinės konstrukcinės dalys‧, specialiai suprojektuotos arba paruoštos naudoti „branduoliniuose reaktoriuose“, įskaitant atramines aktyviosios zonos kolonas, kuro kanalus, šiluminės saugos ekranus, reflektorines pertvaras, aktyviosios zonos tinklelines plokštes ir difuzoriaus plokštes;

‧0A001.h. vartojama, branduolinio reaktoriaus vidinių konstrukcinių dalių‧ sąvoka nurodo bet kurį pagrindinį reaktoriaus darinį, kuris turi vieną ar daugiau iš toliau išvardytų funkcijų: palaiko aktyviosios zonos darbą, reguliuoja kuro pasiskirstymą, nukreipia pirmojo kontūro šilumnešio srautą, ekranuoja reaktoriaus korpuso (bako) spinduliavimą ir nukreipia aktyviosios zonos matavimo priemones.

i.

Šilumokaičiai (garo generatoriai), specialiai suprojektuoti arba paruošti naudoti „branduolinio reaktoriaus“ pirmojo kontūro šilumnešio grandinėje;

j.

Neutronų aptikimo ir matavimo prietaisai, specialiai sukurti arba paruošti neutronų srauto lygiui nustatyti „branduolinio reaktoriaus“ aktyviojoje zonoje.

a.

Įrenginiai, specialiai suprojektuoti „gamtinio (natūraliojo) urano“, „nusodrintojo urano“ ir „specialiųjų daliųjų medžiagų“ izotopams atskirti, išvardyti toliau:

b.

Dujų centrifugos ir sąrankos bei komponentai, specialiai suprojektuoti arba pritaikyti naudoti dujų centrifuginio atskyrimo technologijoje, išvardyti toliau:

‧0B001.b. vartojama, didelio stiprio ir tankio santykio medžiagos‧ sąvoka reiškia kurią nors iš šių charakteristikų:

c.

Specialiai suprojektuota arba pritaikyta dujų difuzinio sodrinimo įranga ir komponentai:

d.

Specialiai suprojektuota arba pritaikyta aerodinaminio atskyrimo įranga ir jos komponentai, išvardyti toliau:

e.

Įranga ir komponentai, specialiai sukonstruoti ar paruošti cheminių mainų atskyrimo technologijai, išvardyti toliau:

f.

Įranga ir komponentai, specialiai sukonstruoti ar paruošti jonų mainų atskyrimo technologijai, išvardyti toliau:

g.

Įranga ir komponentai, specialiai sukonstruoti ar paruošti izotopų atskyrimo atominiu lazeriu (AVLIS) technologijai, išvardyti toliau:

h.

Įranga ir komponentai, specialiai suprojektuoti ar paruošti molekuliniam „lazeriniam“ izotopų atskyrimo (MLIS) procesui ar cheminėms reakcijoms, taikant selektyvųjį izotopų aktyvavimą lazeriu (CRISLA), išvardyti toliau:

i.

Įranga ir komponentai, specialiai suprojektuoti ar paruošti plazmos atskyrimo procesui, išvardyti toliau:

j.

Įranga ir komponentai, specialiai suprojektuoti ar paruošti elektromagnetinio atskyrimo procesui, išvardyti toliau:

a.

Tiekimo autoklavai, krosnys ar sistemos, naudojamos UF6 įleisti į sodrinimo įrenginius;

b.

Desublimatoriai arba šaldomosios gaudyklės, naudojamos UF6 išleisti iš sodrinimo įrenginių tam, kad po to šios dujos patektų į kaitintuvus;

c.

Produktų ir atliekų stotys UF6 perpumpuoti į rezervuarus.

d.

Skystinimo arba kietinimo stotys, naudojamos UF6 išleisti iš sodrinimo įrenginių UF6 suspaudžiant, atšaldant ar paverčiant skysčiu ar kietąja medžiaga.

e.

Vamzdynai ir surenkamosios sistemos, specialiai suprojektuotos UF6 transportuoti dujų difuzijos, centrifugų ar aerodinaminėse pakopose;

f.

g.

UF6 masės spektrometrai arba jonų šaltiniai, specialiai suprojektuoti arba paruošti tiekiamų medžiagų, produkto arba atliekų operatyviosios kontrolės pavyzdžiams iš UF6 dujų srauto paimti ir turintys visas išvardytas charakteristikas:

a.

Sistemos urano rūdos koncentratams paversti urano trioksidu;

b.

Sistemos urano trioksidui paversti urano heksafluoridu;

c.

Sistemos urano trioksidui paversti urano dioksidu;

d.

Sistemos urano dioksidui paversti urano tetrafluoridu;

e.

Sistemos urano tetrafluoridui paversti urano heksafluoridu;

f.

Sistemos urano tetrafluoridui paversti metaliniu uranu;

g.

Sistemos urano heksafluoridui paversti urano dioksidu;

h.

Sistemos urano heksafluoridui paversti urano tetrafluoridu;

i.

Sistemos urano dioksidui paversti urano tetrachloridu.

a.

Sunkiojo vandens, deuterio ar deuterio junginių gaminimo įrenginiai:

b.

Įranga ir jos komponentai:

a.

Paprastai tiesiogiai kontaktuoja su arba tiesiogiai apdoroja ar valdo gamybinį branduolinių medžiagų srautą;

b.

Hermetizuoja branduolines medžiagas apvalkale;

c.

Tikrina apvalko ar hermetizavimo vientisumą;

d.

Tikrina galutinį kietojo kuro apdorojimą.

a.

„Branduolinių reaktorių“ apšvitintų kuro elementų perdirbimo įrenginius ir komponentus, kurie paprastai tiesiogiai kontaktuoja su apšvitintu kuru ir tiesiogiai valdo apšvitinto branduolinio kuro ir pagrindinių branduolinių medžiagų bei dalijimosi produktų technologinius srautus;

b.

Kuro elementų kapojimo ar smulkinimo mašinas, pvz., nuotolinio valdymo mašinas, skirtas pjaustyti, kapoti arba smulkinti apšvitinto „branduolinio kuro“ sąrankas, paketus arba strypus;

c.

Tirpinimo įrenginius, kritiškai saugius rezervuarus (pvz., mažo skersmens, žiedinius arba plokščiuosius rezervuarus), atsparius karštiems, stiprią koroziją sukeliantiems skysčiams, specialiai suprojektuotus arba pritaikytus apšvitintam „branduoliniam kurui“ tirpdyti, kuriuos galima pakrauti bei eksploatuoti nuotoliniu būdu;

d.

Priešsrovinius tirpiklių ekstraktorius ir jonų mainų įrangą, specialiai suprojektuotą ar paruoštą naudoti įrenginiuose, skirtuose apšvitintam „gamtiniam [natūraliajam] uranui“,„nusodrintajam uranui“ ar „specialiosioms daliosioms medžiagoms“ perdirbti;

e.

Indus (rezervuarus) medžiagoms laikyti ar saugoti, specialiai suprojektuotus būti kritiškai saugiais ir atspariais azoto rūgšties poveikiui;

Indai (rezervuarai) medžiagoms laikyti ir saugoti gali turėti toliau išvardytas charakteristikas:

f.

Technologinių procesų valdymo įranga, specialiai suprojektuota ar paruošta apšvitinto, „gamtinio [natūraliojo] urano“, „nusodrintojo urano“ ar „specialiųjų daliųjų medžiagų“ perdirbimo valdymui ir kontrolei.

a.

Sistemos, skirtos plutonio nitratui paversti plutonio oksidu;

b.

Sistemos, skirtos metaliniam plutoniui gaminti.

a.

Matavimo prietaisų jautriuosiuose komponentuose esančio „gamtinio [natūraliojo] urano“„ar nusodrintojo urano“, kai jo kiekis ne didesnis kaip keturi gramai;

b.

„Nusodrintojo urano“, specialiai pagaminto toliau išvardytiems civiliniams nebranduoliniams tikslams:

c.

Lydinių, turinčių ne daugiau kaip 5 % torio;

d.

Nebranduoliniams tikslams pagamintų keramikos gaminių, turinčių torio.

a.

Gaminiams iš grafito, kurių masė ne didesnė kaip 1 kg, kitokių nei specialiai sukurtiems ar paruoštiems naudoti branduoliniame reaktoriuje;

b.

Grafito milteliams.

a.

Riebokšliai, tarpikliai, sandarikliai ar degalų rezervuarai, specialiai suprojektuoti „aviacijos“ ar kosmoso technikai, pagaminti iš daugiau kaip 50 % bet kurios medžiagos, nurodytos 1C009.b. ar 1C009.c.;

b.

Iš vinilidenfluorido pagaminti pjezoelektriniai polimerai ir kopolimerai, nurodyti 1C009.a.:

c.

Riebokšliai, tarpikliai, vožtuvų lizdai, rezervuarai ar diafragmos, turintys visas šias charakteristikas:

1A001.c. vartojama ‧raketos‧ sąvoka reiškia užbaigtas raketų sistemas ir nepilotuojamas orlaivių sistemas.

a.

Sudaryti iš organinio „rišiklio“ ir 1C010.c., 1C010.d. ar 1C010.e. nurodytų medžiagų;

b.

Sudaryti iš metalo ar anglies „rišiklio“ ir toliau išvardytų medžiagų:

a.

 Sportinėms prekėms;

b.

Automobilių pramonei;

c.

Staklių gamybai;

d.

Medicinos tikslams.

a.

Metalinėse terminio apdorojimo krosnyse metalams grūdinti;

b.

Silicio liejinių gamybos įrangoje.

a.

yra didesnio kaip 0,254 mm storio;

b.

yra padengti arba laminuoti anglimi, grafitu, metalais arba magnetinėmis medžiagomis.

a.

Dujokaukės, filtrų kapsulės, dezaktyvacijos įranga bei specialiai jai suprojektuoti komponentai, suprojektuoti ar modifikuoti apsisaugoti nuo toliau išvardytų medžiagų. Šios medžiagos, tai:

b.

Apsauginiai kostiumai, pirštinės ir batai, specialiai suprojektuoti ar modifikuoti apsisaugoti nuo:

c.

Branduolinės, biologinės ir cheminės (NBC) aptikimo sistemos ir specialiai joms suprojektuoti komponentai, specialiai suprojektuoti ar modifikuoti aptikti ar atpažinti:

d.

Elektroninė įranga, suprojektuota automatiškai aptikti ar nustatyti „sprogmenų“ likučius ir naudojanti ‧pėdsakų aptikimo‧ techniką (pavyzdžiui, paviršinę akustinę bangą, jonų judrio spektrometriją, diferencinę judrumo spektrometriją, masės spektrometriją).

a.

Asmeniniams radiacijos lygio stebėjimo dozimetrams;

b.

Įrangai, kurios konstrukcija ar funkcijos riboja jos panaudojimą tik apsisaugant nuo kenksmingo poveikio, būdingo gyventojų saugumui ir civilinei pramonei, pvz.: kasybai, karjerų eksploatavimui, žemės ūkiui, farmacijai, medicinai, veterinarijai, atliekų apdorojimui, ar maisto pramonei.

1.

1A004 apima įrangą ir komponentus, kurie buvo identifikuot ir, sėkmingai išbandyti pagal nacionalinius standartus arba kitaip įrodytas jų veiksmingumas aptinkant „kariniam tikslui naudoti pritaikytas“ radioktyvias medžiagas, „kariniam tiksui naudoti pritaikytus“ biologinius agentus, „kariniam tiksui naudoti pritaikytas“ kovines nuodingąsias chemines medžiagas ‧imitacines priemones‧ arba „priemones riaušėms malšinti“ ir nuo jų apsaugant, net jeigu ši įranga arba komponentai yra naudojami civilinėje pramonėje, pavyzdžiui, kasyboje, karjerų eksploatavime, žemės ūkyje, farmacijoje, veterinarijoje, aplinkosaugoje, atliekų apdorojime ar maisto pramonėje.

2.

‧Imitacinė priemonė‧ – medžiaga, kuri mokymuose, moksliniuose tyrimuose, bandymuose ar atliekant vertinimą naudojama vietoje toksinės medžiagos (cheminės ar biologinės).

a.

Nuotolinio valdymo transporto priemonės;

b.

‧Sprogmenų nukenksminimo priemonės‧.

a.

Sprogstamųjų detonatorių uždegimo įtaisai, sukurti įjungti sprogstamuosius detonatorius, nurodytus 1A007.b.;

b.

Elektra įjungiami sprogmenų detonatoriai, išvardyti toliau:

1.

Vietoje žodžio detonatorius kartais vartojamas žodis paleidiklis arba uždegiklis.

2.

Visiems detonatoriams, nurodytiems 1A007.b., naudojamas trumpas elektrinis laidelis (tiltelis, tiltelinė viela arba folija), kuris labai staigiai išgaruoja, kai pro jį prateka trumpas labai didelės srovės impulsas. Tuo atveju, kai nenaudojamas daužiklis, sprogstamasis laidelis įjungia cheminę detonaciją, kuri tiesiogiai sąveikauja su labai sprogia medžiaga, tokia kaip PETN (pentaeritritolio tetranitratas). Detonatoriuose su daužikliais elektrinio laidelio sprogusis išgaravimas paleidžia skriejiklį arba daužiklį per plyšį ir daužiklio smūgis į sprogmenis įjungia cheminę detonaciją. Kai kuriose konstrukcijose daužiklis yra įjungiamas magnetine jėga. Terminas sprogstamosios folijos detonatorius gali reikšti arba sprogstamąjį tiltelį (EB), arba daužiklinį detonatorių.

a.

‧Kumuliaciniai užtaisai‧ turintys visas šias charakteristikas:

b.

Linijiniai perkertantieji kumuliaciniai užtaisai, turintys visas išvardytas charakteristikas, ir jiems specialiai suprojektuoti komponentai:

c.

Detonuojamosios virvutės sprogstamoji šerdies masė didesnė kaip 64 g/m

d.

1A008.b nenurodyti perkertantieji užtaisai ir skeliamieji įrankiai, kurių grynasis sprogmenų kiekis (NEQ) yra didesnis kaip 3,5 kg.

a.

Vidinis skersmuo nuo 75 mm iki 400 mm;

b.

Pagaminti naudojant bet kurias 1C010.a. ar b. arba 1C210.a. nurodytas „pluoštines ar gijines medžiagas“ arba anglies prepregus, nurodytus 1C210.c.

a.

Pagamintos iš fosforinės bronzos tinklelio, chemiškai apdoroto taip, kad padidėtų drėkinimas,

b.

Suprojektuotos naudoti vakuuminėse distiliavimo kolonose.

a.

Didesnę kaip 0,09 m2‧neradioaktyviąją zoną‧;

b.

Didesnį nei 3 g/cm3 tankį;

c.

Didesnį nei 100 mm storį.

a.

Gijų vyniojimo mašinos, kuriose pluošto pozicionavimo, pakavimo ir vyniojimo mechanizmai yra koordinuoti ir programuojami pagal tris ar daugiau ašių, specialiai suprojektuotos „kompozitiniams“ dariniams ar sluoksniuotosioms medžiagoms gaminti iš „pluoštinių ar gijinių medžiagų“;

b.

Juostelių ar pluošto grįžčių išdėstymo mašinos, kuriose juostelių, grįžtelių ar lakštų pozicionavimo ir išdėstymo mechanizmai yra koordinuoti ir programuojami pagal dvi ir daugiau ašių, specialiai suprojektuotos orlaivių sklandmenims arba ‧raketų‧ konstrukcijoms iš „kompozitų“ gaminti.

1B001.b. pateikta ‧raketos‧ sąvoka reiškia užbaigtas raketų sistemas ir nepilotuojamas orlaivių sistemas.

c.

Daugiakryptės, daugiamatės audimo ar pynimo mašinos, įskaitant adapterius ir modifikavimo įtaisus, skirtus „kompozitiniams“ dariniams, vartojamiems pluoštams austi, megzti ar pinti, gaminti;

Techninė pastaba.

1B001.c atveju pynimas apima ir mezgimą.

1B001.c. netaikomas tekstilės mašinoms, nepritaikytoms pirmiau nurodytam galutiniam naudojimui.

d.

Įranga, specialiai suprojektuota ar pritaikyta sustiprintiems (armuotiesiems) pluoštams gaminti, išvardyta toliau:

e.

Įranga 1C010.e. nurodytiems kontroliuojamiems prepregams gaminti karštojo lydymo metodu;

f.

Neardomojo tikrinimo įranga, specialiai suprojektuota šioms „kompozicinėms“ medžiagoms:

a.

Orlaivių sklandmenis ar kosminių aparatų konstrukcijas;

b.

„Orlaivių“ ar kosminių aparatų variklius;

c.

Komponentus, specialiai suprojektuotus 1B003.a. nurodytoms konstrukcijoms ar 1B003.b. nurodytiems varikliams.

a.

Gijų vyniojimo mašinos ar pluošto išdėstymo mašinos, kuriose pluošto pozicionavimo, pakavimo ir vyniojimo mechanizmai yra koordinuoti ir programuojami pagal tris ar daugiau ašių, specialiai suprojektuotos kompozitiniams dariniams ar sluoksniuotosioms medžiagoms gaminti iš pluoštinių ar gijinių medžiagų;

b.

Juostos klojimo įrenginiai, kurių judesius – juostos ir lakštų paskirstymą ir klojimą – galima koordinuoti ir programuoti pagal dvi ar daugiau ašių, suprojektuoti gaminti kompozitinius orlaivių sklandmenis ir „raketų“ konstrukcijas;

c.

Įranga, suprojektuota arba modifikuota „pluoštinėms ar gijinėms medžiagoms“„gaminti“, tokia kaip:

d.

Įranga, suprojektuota arba modifikuota specialiam pluošto paviršiaus apdorojimui arba prepregų ar ruošinių gamybai, nurodyta 9C110.

1B101.d. apibūdinta įranga apima vyniojimo įrangą, tempiklius, dengimo, kirpimo ir štampavimo įrangą.

a.

Metalo miltelių „gamybos įranga“, valdomoje aplinkoje naudojama „gaminti“ sferines ar atomizuotas medžiagas, nurodytas 1C011.a., 1C011.b., 1C111.a.1., 1C111.a.2. arba Karinių prekių kontrolėje.

b.

„Gamybos įrangai“ specialiai suprojektuoti komponentai, nurodyti 1B002 arba 1B102.a.

a.

Plazmos generatorius (aukštojo dažnio lankinio išlydžio), naudojamus sferiniams ar dulkių pavidalo metalo milteliams aptikti, vykdant procesą argono ir vandens terpėje;

b.

Elektrinio impulso įrangą, naudojamą dulkių pavidalo ar sferiniams metalo milteliams aptikti, vykdant procesą argono ir vandens terpėje;

c.

Įrangą, naudojamą sferinių aliuminio miltelių „gamybai“, formuojant miltelius iš lydalo inertinėje (pavyzdžiui, azoto) aplinkoje.

a.

„Gamybos įranga“, skirta skystųjų svaidomųjų medžiagų ar jų sudėtinių dalių, nurodytų 1C011.a, 1C011.b, 1C111 ar Karinių prekių kontrolėje, „gamybai“, transportavimui ar priėmimo kontrolei;

b.

„Gamybos įranga“, skirta kietųjų svaidomųjų medžiagų ar jų sudėtinių dalių, nurodytų 1C011.a, 1C011.b, 1C111 ar Karinių prekių kontrolėje, „gamybai“, transportavimui, sumaišymui, kietinamajam formavimui, liejimui, presavimui, mechaniniam apdorojimui, ekstruzijai ar priėmimo kontrolei.

1B115.b. netaikomas periodiniams maišytuvams, ištisinio veikimo maišytuvams ir skysčių bei dujų energija varomiems smulkintuvams. Apie periodinių maišytuvų, ištisinio veikimo maišytuvų ir skysčių bei dujų energija varomų smulkintuvų kontrolę žr. 1B117, 1B118 ir 1B119.

a.

110 litrų arba didesnę bendrą tūrinę talpą;

b.

Bent vieną necentriškai įmontuotą maišymo (minkymo) veleną.

a.

Du ar daugiau maišymo (minkymo) velenų;

b.

Vieną sukamąjį veleną, kuris vibruoja ir turintį minkymo krumplius ir (arba) kaiščius ant veleno bei maišymo kameros gaubto viduje.

a.

Gijų vyniojimo mašinos, turinčios visas išvardytas charakteristikas:

b.

Koordinatinio poslinkio ir programavimo valdymo įtaisai gijų vyniojimo mašinoms, nurodytoms 1B201.a.;

c.

Preciziniai įtvarai gijų vyniojimo mašinoms, nurodytoms 1B201.a.

a.

Gebančius praturtinti stabiliaisiais izotopais;

b.

Turinčius jonų šaltinių ir kolektorių, esančių magnetiniame lauke arba už jo ribų.

a.

Suprojektuotos veikti esant vidinei temperatūrai ne aukštesnei kaip 35 K (– 238 °C);

b.

Suprojektuotos veikti esant vidiniam slėgiui nuo 0,5 iki 5 MPa;

c.

Pagamintos iš vienos iš šių medžiagų:

d.

Kurių vidinis skersmuo ne mažesnis kaip 1 m, o efektyvusis ilgis ne mažesnis kaip 5 m.

a.

Vandens ir vandenilio sulfido mainų lėkštinės kolonos, turinčios visas išvardytas charakteristikas:

b.

‧Vidiniai kontaktiniai filtrai‧ skirti vandens ir vandenilio sulfido mainų lėkštinėms kolonoms, nurodytoms 1B229.a.

Techninė pastaba.

Kolonų ‧vidiniai kontaktiniai filtrai‧ yra suskirstyti į segmentuotas lėkštes, kurių sąrankos bendras efektyvusis skersmuo yra ne mažesnis kaip 1,8 m, o segmentai suprojektuoti užtikrinti priešinių srautų sąlytį ir pagaminti iš nerūdijančiojo plieno, turinčio ne daugiau kaip 0,03 % anglies priemaišų. Lėkštės gali būti sintetinės, vožtuvinės, gaubtelinės ar turbulencinio tinklelio pavidalo.

a.

Hermetiški (t. y. hermetiškai uždaryti);

b.

Našumas – didesnis kaip 8,5 m3/val.;

c.

Turintys vieną iš išvardytų charakteristikų:

a.

Tričio gamybos, regeneravimo, išgavimo, koncentravimo ar transportavimo priemonės arba įrenginiai;

b.

Tričio gamybos priemonių ar įrenginių įranga:

a.

Suprojektuoti veikti esant ne aukštesnei kaip 35 K (– 238 °C) išėjimo temperatūrai;

b.

Suprojektuoti 1 000 kg/val. arba didesniam vandenilio dujų našumui.

a.

Ličio izotopų atskyrimo priemonės ir įrenginiai;

b.

Ličio izotopų atskyrimo įranga, išvardyta toliau:

Jeigu nėra nurodyta kitaip, žodis ‧metalai‧ ir, lydiniai nuo 1C001 iki 1C012 apima toliau išvardytas žaliavas ir pusgaminius:

Anodai, rutuliai, strypai (įskaitant strypus su įpjovomis ir vielos ruošinius), luiteliai, blokai, bliumai, briketai, plytelės, katodai, kristalai, kubai, plokštelės, grūdeliai, granulės, luitai, gabalai, tabletės, žvyneliai, milteliai, apskritos plokštelės, šratai, plokštės, strypeliai, kempinės, virbalai;

a.

Kaliosios ar apdorotos medžiagos, pagamintos valcuojant, ištempiant, išspaudžiant paprastosios ar smūginės ekstruzijos būdu, kalant, presuojant, granuliuojant, atomizuojant ar smulkinant, t. y.: kampuočiai, loviniai profiliuočiai, skrituliai, diskai, dulkės, kruopelytės, folijos, lakštai, kalti pusgaminiai, plokštės, milteliai, presuoti ir štampuoti pusgaminiai, juostelės, žiedai, strypai (įskaitant neglaistytus suvirinimo elektrodus, vielos ruošinius ir valcuotąją vielą), profiliuočiai, fasoninės detalės, skarda, juostos, vamzdžiai ir vamzdeliai (įskaitant vamzdžius, kvadratinio skerspjūvio ruošinius ir tuščiavidurius ruošinius), tempta arba išspausta viela;

b.

Liejamasis metalas, gautas liejant į smėlį, ant matricų, metalo, gipso ar kitų tipų liejimo formų, įskaitant liejimą aukštu spaudimu, sukepinimą ir formas, gautas taikant miltelinę metalurgiją.

a.

Medžiagos, sugeriančios bangas, kurių dažniai viršija 2 x 108 Hz, bet mažesni kaip 3 x 1012 Hz;

1C001.a netaikomas:

1 pastaboje 1C001.a nepanaikinama sugertį užtikrinančių magnetinių medžiagų, kai jos yra sudėtinė dažų dalis, kontrolė.

b.

Nepraleidžiančios regimosios šviesos medžiagos, kurių sugerties dažniai viršija 1,5 x 1014 Hz, bet mažesni nei 3,7 x 1014 Hz;

c.

Tūryje laidžios polimerinės medžiagos, kurių ‧tūrinis savitasis elektrinis laidis‧ viršija 10 000 S/m (simensų metrui) arba ‧paviršinė savitoji varža‧ mažesnė kaip 100 omų kvadratui ir kurių pagrindinis komponentas yra kuris nors iš šių polimerų: