29.5.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 134/1


TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 428/2009,

2009 m. gegužės 5 d.

nustatantis Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą

(Nauja redakcija)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 133 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2000 m. birželio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1334/2000, nustatantis Bendrijos dvejopo naudojimo objektų ir technologijų eksporto kontrolės režimą (1), buvo iš esmės kelis kartus keičiamas. Kadangi reikalingi tolesni pakeitimai, siekiant aiškumo, jis turėtų būti išdėstytas nauja redakcija.

(2)

Dvejopo naudojimo prekėms (įskaitant programinę įrangą ir technologijas), jas eksportuojant iš Europos bendrijos, turėtų būti taikoma veiksminga kontrolė.

(3)

Veiksminga bendra dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės priemonių sistema yra reikalinga, kad būtų užtikrinta, jog valstybės narės ir Europos Sąjunga (ES) laikosi tarptautinių įsipareigojimų ir pareigų, ypač dėl neplatinimo.

(4)

Bendros kontrolės sistemos buvimas ir jos įgyvendinimo bei stebėsenos politikos derinimas visose valstybėse narėse yra prielaida nustatyti laisvą dvejopo naudojimo prekių judėjimą Bendrijoje.

(5)

Atsakomybė priimant sprendimus dėl atskirųjų, visuotinių arba nacionalinių bendrųjų eksporto leidimų teikti tarpininkavimo paslaugas dėl ne Bendrijos dvejopo naudojimo prekių tranzito ar IV priede išvardytų dvejopo naudojimo prekių persiuntimo Bendrijoje leidimų tenka nacionalinėms valdžios institucijoms. Dvejopo naudojimo prekių eksportui poveikio turinčios nacionalinės nuostatos ir sprendimai turi būti priimami remiantis bendra prekybos politika, ypač 1969 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2603/69, nustatančiu bendras eksporto taisykles (2).

(6)

Sprendimai dėl bendro dvejopo naudojimo prekių, kurioms taikoma eksporto kontrolė, sąrašo atnaujinimo turi atitikti pareigas ir įsipareigojimus, kuriuos valstybės narės yra prisiėmusios kaip atitinkamų tarptautinių neplatinimo režimų ir eksporto kontrolės susitarimų dalyvės arba ratifikuodamos atitinkamas tarptautines sutartis.

(7)

Bendri dvejopo naudojimo prekių, paskirties vietų ir nurodymų sąrašai yra svarbūs veiksmingo eksporto kontrolės režimo elementai.

(8)

Programinės įrangos ir technologijų perdavimas už Bendrijos ribų elektroninėmis priemonėmis, telefaksu ar telefonu taip pat turėtų būti kontroliuojamas.

(9)

Ypatingą dėmesį reikia skirti reeksporto ir galutinio naudojimo klausimams.

(10)

1998 m. rugsėjo 22 d. valstybių narių ir Europos Komisijos atstovai pasirašė valstybių narių, Europos atominės energijos bendrijos ir Tarptautinės atominės energijos agentūros atitinkamų apsaugos susitarimų papildomus protokolus, kurie be kitų priemonių įpareigoja valstybes nares teikti informaciją apie nurodytos įrangos ir nebranduolinių medžiagų persiuntimą.

(11)

Bendrija yra priėmusi rinkinį muitinės taisyklių, kurios išdėstytos 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2913/92, nustatančiame Bendrijos muitinės kodeksą (3) (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas), ir Reglamentą (EEB) Nr. 2913/92 įgyvendinančiame Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2454/93 (4), kuriuose, be kita ko, yra nuostatų dėl prekių eksporto ir reeksporto. Jokia šio reglamento nuostata nevaržo įgaliojimų, suteikiamų pagal Bendrijos muitinės kodeksą ir laikantis jo įgyvendinimo nuostatų.

(12)

Pagal Sutarties 30 straipsnį, nedarydamos poveikio jo nuostatų taikymui ir laukdamos didesnio derinimo laipsnio, valstybės narės išlaiko teisę kontroliuoti tam tikrų dvejopo naudojimo prekių persiuntimą Bendrijoje, kad išsaugotų viešąją tvarką ir visuomenės saugumą. Tais atvejais, kai šios kontrolės priemonės yra susijusios su eksporto iš Bendrijos kontrolės priemonių veiksmingumu, jos turėtų būti Tarybos periodiškai peržiūrimos.

(13)

Siekiant užtikrinti, kad šis reglamentas būtų deramai taikomas, kiekviena valstybė narė turėtų imtis priemonių, suteikiančių kompetentingoms institucijoms atitinkamus įgaliojimus.

(14)

2003 m. birželio mėn. ES valstybių arba Vyriausybių vadovai patvirtino Masinio naikinimo ginklų neplatinimo veiksmų planą (Salonikų veiksmų planas). Šį veiksmų planą papildė 2003 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos priimta ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategija. Remiantis šios strategijos III skyriumi, Europos Sąjunga privalo pasinaudoti visomis savo priemonėmis siekdama užkirsti kelią, atgrasyti, sustabdyti ir, jei įmanoma, eliminuoti platinimo programas, kurios kelia susirūpinimą pasauliniu lygiu. Minėto skyriaus 30.A dalies 4 punkte konkrečiai nurodytas eksporto kontrolės politikos ir praktinių veiksmų stiprinimas.

(15)

2004 m. balandžio 28 d. priimtoje Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1540 nuspręsta, kad visos valstybės turi priimti ir įgyvendinti veiksmingas priemones siekdamos nustatyti nacionalines kontrolės priemones, kad užkirstų kelią atominių, cheminių ir biologinių ginklų ir jų pristatymo priemonių platinimui, be kita ko, ir nustatydamos tinkamas susijusių medžiagų kontrolės priemones, ir to siekdamos jos turi nustatyti, be kita ko, tranzito ir tarpininkavimo kontrolės priemones. Susijusios medžiagos yra medžiagos, įranga ir technologijos, kurias reglamentuoja atitinkamos daugiašalės sutartys ir susitarimai, arba kurios yra įtrauktos į nacionalinius kontrolės sąrašus, kurie gali būti naudojami projektuojant, kuriant, gaminant ar naudojant atominius, cheminius ir biologinius ginklus ir jų pristatymo sistemas.

(16)

Šiuo reglamentu reguliuojamos tik tos prekės, kurios vežamos per Bendrijos teritoriją, tai yra, prekės, kurioms neįforminami sankcionuoti muitinės veiksmai, išskyrus išorinio tranzito procedūrą, arba kurios tik yra patalpinamos laisvojoje zonoje arba laisvajame sandėlyje ir kur neprivaloma jų apskaityti įtraukiant į patvirtintą atsargų registrą. Todėl turėtų būti nustatyta, kad valstybių narių valdžios institucijos turi turėti galimybę kiekvienu atskiru atveju nuspręsti uždrausti ne Bendrijos dvejopo naudojimo prekių tranzitą, jeigu jos remdamosi žvalgybos informacija ar kitais šaltiniais turi pagrįstų priežasčių įtarti, jog tos prekės, visos ar iš dalies, yra arba gali būti skirtos masinio naikinimo ginklams arba jų tiekimo priemonėms platinti.

(17)

Taip pat turi būti nustatytos tarpininkavimo paslaugų teikimo kontrolės priemonės, kai kompetentingos nacionalinės institucijos praneša tarpininkui arba jis žino, kad toks paslaugos teikimas gali būti masinio naikinimo ginklų gamybos arba jų tiekimo trečiojoje šalyje priežastimi.

(18)

Siekiant sustiprinti ES ir tarptautinį saugumą bei užtikrinti vienodas sąlygas ES eksportuotojams, pageidautina, jog kontrolės priemonės visoje ES būtų taikomos vienodai ir nuosekliai. Todėl, atsižvelgus į Salonikų veiksmų plano rekomendacijas, bei 2003 m. gruodžio 12 d. patvirtintoje ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimo strategijoje nustatytą raginimą, derėtų išplėsti valstybių narių tarpusavio konsultacijų mastą, prieš suteikiant eksporto leidimą. Vienas šio metodo privalumų tas, kad, pavyzdžiui, būtų užtikrinama, jog eksportas iš vienos valstybės narės nekels grėsmės kitos valstybės narės svarbiems saugumo interesams. Didesnis nacionalinės kontrolės priemonių, taikomų dvejopo naudojimo prekėms, kurios nėra išvardytos šiame reglamente, įgyvendinimo sąlygų panašumas ir įvairių rūšių leidimų, kurie gali būti suteikti pagal šį reglamentą, naudojimo sąlygų suderinimas užtikrintų vienodesnį ir nuoseklesnį kontrolės priemonių taikymą. Nematerialiojo technologijų perdavimo apibrėžties patobulinimas įtraukiant kontroliuojamų technologijų tiekimą už ES teritorijos ribų esantiems asmenims sustiprintų pastangas remti saugumą; tam pasitarnautų ir tolesnis neskelbtinos informacijos mainų tarp valstybių narių sąlygų derinimas su esamomis tarptautinių eksporto kontrolės režimų sąlygomis, pirmiausia numatant galimybę sukurti saugią informacijos mainų tarp valstybių narių elektroninę sistemą.

(19)

Kiekviena valstybė narė turėtų nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas, taikytinas pažeidus šio reglamento nuostatas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

REGLAMENTO OBJEKTAS IR SĄVOKŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Šis reglamentas nustato Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą.

2 straipsnis

Šiame reglamente:

1)

dvejopo naudojimo prekės – prekės, įskaitant programinę įrangą ir technologijas, kurios gali būti naudojamos ir civiliniams, ir kariniams tikslams, taip pat visos prekės, kurios gali būti ir neskirtos sprogdinti, ir gali kokiu nors būdu būti susijusios su branduolinių ginklų ar kitokių branduolinių sprogstamųjų įtaisų gamyba;

2)

eksportas:

i)

eksporto procedūra, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2913/1992 (Bendrijos muitinės kodekso) 161 straipsnyje;

ii)

reeksportas, kaip apibrėžta to kodekso 182 straipsnyje, išskyrus tranzitu pervežamas prekes; ir

iii)

programinės įrangos ar technologijų perdavimas elektroninėmis priemonėmis, tarp jų telefaksu, telefonu, elektroniniu paštu arba bet kokiomis kitomis elektroninėmis priemonėmis, į paskirties vietą už Europos bendrijos ribų; tai apima elektroninį programinės įrangos ir technologijų tiekimą juridiniams ir fiziniams asmenims ir bendrijoms už Bendrijos ribų. Eksportu taip pat laikomas technologijų perdavimas žodžiu tais atvejais, kai tos technologijos yra apibūdinamos telefonu;

3)

„eksportuotojas“ bet kuris fizinis ar juridinis asmuo arba bendrija:

i)

kurio vardu užpildoma eksporto deklaracija, t. y. asmuo, kuris priimant deklaraciją yra sudaręs sutartį su prekių gavėju trečiojoje šalyje ir gali nuspręsti išsiųsti prekę iš Bendrijos muitų teritorijos. Jei nėra sudaryta eksporto sutartis arba jei sutarties turėtojas veikia ne savo vardu, eksportuotojas yra asmuo, galintis nuspręsti išsiųsti prekę iš Bendrijos muitų teritorijos;

ii)

kuris nusprendžia elektroninėmis priemonėmis, įskaitant faksu, telefonu, elektroniniu paštu arba bet kokiomis kitomis elektroninėmis priemonėmis perduoti arba tiekti programinę įrangą ar technologijas į paskirties vietą už Bendrijos ribų.

Jei teisės parduoti dvejopo naudojimo prekę nauda pagal sutartį, kuria grindžiamas eksportas, priklauso ne Bendrijoje įsisteigusiam asmeniui, eksportuotojas yra laikomas Bendrijoje įsisteigusia sutarties šalimi.

4)

eksporto deklaracija – aktas, kuriuo asmuo nustatyta forma ir būdu nurodo ketinimą pateikti dvejopo naudojimo prekes eksporto procedūrai;

5)

tarpininkavimo paslaugos:

derybos dėl dvejopo naudojimo prekių pirkimo, pardavimo arba tiekimo iš vienos trečiosios šalies į bet kurią kitą trečiąją šalį sandorių, arba tokių sandorių organizavimas, arba

dvejopo naudojimo prekių, esančių trečiosiose šalyse, pardavimas arba pirkimas siekiant jas persiųsti į kitas trečiąsias šalis.

Šiame reglamente į šią apibrėžtį neįtraukiamos tik pagalbinės paslaugos. Pagalbinės paslaugos – transportavimas, finansinės paslaugos, draudimas ar perdraudimas arba bendra reklamos ar skatinimo veikla;

6)

tarpininkas – Bendrijos valstybėje narėje gyvenantis fizinis ar įsisteigęs juridinis asmuo ar bendrija, kurie teikia 2 straipsnio f punkte nurodytas paslaugas iš Bendrijos į trečiosios šalies teritoriją;

7)

tranzitas – ne Bendrijos dvejopo naudojimo prekių gabenimas į Bendrijos muitų teritoriją ir vežimas per ją į paskirties vietą už Bendrijos ribų;

8)

atskirasis eksporto leidimas – leidimas, suteiktas vienam konkrečiam eksportuotojui vienai arba kelioms dvejopo naudojimo prekėms eksportuoti vienam galutiniam naudotojui ar gavėjui trečiojoje šalyje;

9)

bendrasis Bendrijos eksporto leidimas – eksporto leidimas, skirtas eksportui į tam tikras paskirties šalis, kuriuo gali naudotis visi eksportuotojai, atitinkantys jo naudojimo sąlygas, išdėstytas II priede;

10)

visuotinis eksporto leidimas – leidimas, suteikiamas vienam konkrečiam eksportuotojui, kurį turėdamas jis gali eksportuoti tam tikros rūšies ar kategorijos dvejopo naudojimo prekę vienam ar keliems konkretiems galutiniams naudotojams ir (arba) vienoje ar keliose konkrečiose trečiosiose šalyse;

11)

bendrasis nacionalinis eksporto leidimas – eksporto leidimas, suteiktas remiantis 9 straipsnio 2 dalimi ir apibrėžtas nacionalinėje teisėje remiantis 9 straipsniu ir IIIc priedu;

12)

Europos Sąjungos muitų teritorija – teritorija, kaip apibrėžta Bendrijos muitinės kodekso 3 straipsnyje;

13)

ne Bendrijos dvejopo naudojimo prekės – prekės, kurioms taikomas ne Bendrijos prekių statusas, kaip apibrėžta Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 8 dalyje.

II SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS

3 straipsnis

1.   I priede išvardytoms dvejopo naudojimo prekėms eksportuoti reikia leidimo.

2.   Laikantis 4 arba 8 straipsnio, leidimo taip pat gali reikėti tam tikrų I priede neišvardytų dvejopo naudojimo prekių eksportui į visas arba tam tikras paskirties vietas.

4 straipsnis

1.   I priede neišvardytoms dvejopo naudojimo prekėms eksportuoti reikia leidimo, jei valstybės narės, kurioje eksportuotojas yra įsisteigęs, kompetentingos institucijos yra informavusios jį, kad atitinkamos prekės, visos arba iš dalies, yra arba gali būti skirtos naudoti kuriant, gaminant, tvarkant, naudojant, prižiūrint, laikant, susekant, atpažįstant ar platinant cheminius, biologinius arba branduolinius ginklus ar kitus branduolinius sprogdinimo įtaisus arba kuriant, gaminant, prižiūrint ar laikant tokius ginklus galinčias skraidinti raketas.

2.   I priede neišvardytoms dvejopo naudojimo prekėms eksportuoti taip pat reikia leidimo, jei perkančiajai šaliai arba paskirties vietos šaliai yra taikomas ginklų embargas, nustatytas Tarybos priimta bendrąja pozicija ar bendrųjų veiksmų aktu arba Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) sprendimu, arba ginklų embargas, nustatytas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos privaloma rezoliucija, ir jei 1 dalyje nurodytos institucijos yra informavusios eksportuotoją, kad atitinkamos prekės, visos arba iš dalies, yra arba gali būti skirtos galutiniam kariniam naudojimui. Šioje straipsnio dalyje „galutinis karinis naudojimas“ reiškia:

a)

įtaisymą į karines prekes, išvardytas valstybių narių kariniuose sąrašuose;

b)

naudojimą gamybos, bandymų ar analitinei įrangai ir jos sudedamosioms dalims kuriant, gaminant ar prižiūrint karines prekes, išvardytas pirmiau minėtame sąraše;

c)

bet kurių nebaigtų gaminių naudojimą gamykloje gaminant karines prekes, išvardytas pirmiau minėtame sąraše.

3.   I priede neišvardytoms dvejopo naudojimo prekėms eksportuoti taip pat reikia leidimo, jei 1 dalyje nurodytos institucijos yra informavusios eksportuotoją, kad atitinkamos prekės, visos arba iš dalies, yra arba gali būti skirtos naudoti kaip nacionaliniame kariniame sąraše išvardytų karinių prekių dalys ar sudedamosios dalys, kurios buvo eksportuotos iš tos valstybės narės teritorijos be leidimo arba pažeidžiant tos valstybės narės įstatymais nustatytą leidimų tvarką.

4.   Jei eksportuotojas žino, kad jo siūlomos eksportuoti I priede neišvardytos dvejopo naudojimo prekės, visos arba iš dalies, yra skirtos kuriam nors iš 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų naudojimo tikslų, jis turi pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms, kurios nuspręs, ar tikslinga atitinkamam eksportui reikalauti leidimo.

5.   Valstybė narė gali priimti arba ir toliau taikyti nacionalinius įstatymus, nustatančius I priede neišvardytų dvejopo naudojimo prekių eksportui leidimų reikalavimą, jei eksportuotojas turi pagrindą įtarti, kad tos prekės, visos arba iš dalies, yra arba gali būti skirtos šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems naudojimo tikslams.

6.   Valstybė narė, nustatanti leidimo reikalavimą, I priede neišvardytų dvejopo naudojimo prekių eksportui taikydama šio straipsnio 1–5 dalis, prireikus informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją. Kitos valstybės narės deramai atsižvelgia į šią informaciją ir informuoja apie tai savo muitinės administraciją ir kitas atitinkamas nacionalines institucijas.

7.   13 straipsnio 1, 2 ir 5–7 dalių nuostatos taikomos su I priede neišvardytomis dvejopo naudojimo prekėmis susijusiais atvejais.

8.   Šis reglamentas neturi poveikio valstybių narių teisei imtis nacionalinių priemonių pagal Reglamento (EEB) Nr. 2603/69 11 straipsnį.

5 straipsnis

1.   Su I priede išvardytomis dvejopo naudojimo prekėmis susijusioms tarpininkavimo paslaugoms vykdyti reikalingas leidimas, jeigu valstybės narės, kurioje tarpininkas gyvena ar yra įsisteigęs, kompetentingos institucijos tarpininkui praneša, kad atitinkamos prekės, visos ar iš dalies, yra arba gali būti skirtos bet kuriam iš 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų naudojimo tikslų. Jeigu tarpininkui žinoma, kad I priede išvardytos dvejopo naudojimo prekės, dėl kurių jis siūlo savo tarpininkavimo paslaugas, yra, visos arba iš dalies, skirtos bet kuriam iš 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų naudojimo tikslų, jis privalo apie tai pranešti kompetentingoms institucijoms, kurios nuspręs ar derėtų nustatyti, kad tokioms tarpininkavimo paslaugoms vykdyti reikalingas leidimas.

2.   Valstybė narė gali 1 dalies taikymą – ją taikyti į sąrašą neįtrauktoms dvejopo naudojimo prekėms, skirtoms 4 straipsnio 1 dalyje išvardytiems naudojimo tikslams ir dvejopo naudojimo prekėms, skirtoms 4 straipsnio 2 dalyje nurodytam kariniam naudojimui ir paskirčiai.

3.   Valstybė narė gali priimti arba toliau taikyti nacionalinės teisės aktus, kuriais nustatomas reikalavimas gauti leidimą tarpininkavimo paslaugoms dėl dvejopo naudojimo prekių teikti, jeigu tarpininkas turi priežasčių įtarti, kad šios prekės yra arba gali būti skirtos bet kuriam iš 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų naudojimo tikslų.

4.   8 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatos taikomos nacionalinėms priemonėms, nurodytoms šio straipsnio 2 ir 3 dalyse.

6 straipsnis

1.   I priede išvardytų ne Bendrijos dvejopo naudojimo prekių tranzitą gali uždrausti tranzito valstybės narės kompetentingos institucijos, jeigu prekės, visos ar iš dalies, yra arba gali būti skirtos 4 straipsnio 1 dalyje nurodytiems naudojimo tikslams. Spręsdamos dėl šio draudimo valstybės narės atsižvelgia į savo pareigas ir įsipareigojimus, kuriuos jos prisiėmė kaip tarptautinių sutarčių Šalys arba tarptautinių neplatinimo režimų narės.

2.   Prieš nuspręsdama dėl tranzito uždraudimo valstybė narė gali nustatyti, kad jos kompetentingos institucijos gali atskirais atvejais taikyti reikalavimą gauti leidimą konkrečiais I priede išvardytų dvejopo naudojimo prekių tranzito atvejais, jeigu prekės, visos ar iš dalies, yra arba gali būti skirtos 4 straipsnio 1 dalyje nurodytiems naudojimo tikslams.

3.   Valstybė narė gali 1 dalies taikymą išplėsti – taikyti į sąrašą neįtrauktoms dvejopo naudojimo prekėms, skirtoms 7 straipsnio 1 dalyje nurodytiems naudojimo tikslams, ir taikyti dvejopo naudojimo prekėms, skirtoms 4 straipsnio 2 dalyje nurodytam kariniam naudojimui ir paskirčiai.

4.   8 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatos taikomos šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytoms nacionalinėms priemonėms.

7 straipsnis

Šis reglamentas netaikomas paslaugų teikimui arba technologijų perdavimui, jei tas tiekimas arba perdavimas yra susijęs su asmenų sienų kirtimu.

8 straipsnis

1.   Valstybė narė gali uždrausti I priede neišvardytų dvejopo naudojimo prekių eksportą arba jam taikyti leidimų reikalavimą visuomenės saugumo arba žmogaus teisių apsaugos sumetimais.

2.   Apie priemones, kurios buvo patvirtintos pagal 1 dalį, valstybės narės tuojau po jų patvirtinimo praneša Komisijai ir tiksliai nurodo tų priemonių motyvus.

3.   Valstybės narės taip pat nedelsdamos praneša Komisijai apie bet kuriuos priemonių, patvirtintų pagal 1 dalį, pakeitimus.

4.   Priemones, apie kurias buvo pranešta pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

III SKYRIUS

EKSPORTO LEIDIMAS IR TARPININKAVIMO PASLAUGŲ LEIDIMAS

9 straipsnis

1.   Šiuo reglamentu tam tikroms II priede nustatytoms eksporto prekėms nustatomas bendrasis Bendrijos eksporto leidimas.

2.   Visoms kitoms eksporto prekėms, kurioms pagal šį reglamentą reikalaujama leidimo, tokį leidimą išduoda valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs eksportuotojas, kompetentingos institucijos. Atsižvelgiant į 4 dalyje nurodytus apribojimus šis leidimas gali būti atskirasis, visuotinis arba bendrasis.

Visi leidimai galioja visoje Bendrijoje.

Eksportuotojai kompetentingoms institucijoms pateikia visą informaciją, būtiną jų paraiškoms dėl atskirųjų ir bendrųjų eksporto leidimų, kad nacionalinėms kompetentingoms institucijoms būtų pateikta išsami informacija, būtent apie galutinius naudotojus, paskirties šalį, ir eksportuojamos prekės galutinio naudojimo tikslus. Leidimas prireikus gali būti siejamas su galutinio naudojimo paaiškinimu.

3.   Valstybės narės išnagrinėja prašymus dėl atskirųjų ir bendrųjų leidimų per laikotarpį, kuris nustatomas vadovaujantis nacionaliniais įstatymais ir praktika.

4.   Bendrieji nacionaliniai eksporto leidimai:

a)

netaikomi II priedo 2 dalyje išvardytoms prekėms;

b)

nustatomi pagal nacionalinę teisę ar praktiką. Jais gali naudotis visi tokius leidimus išduodančioje valstybėje narėje įsisteigę ar gyvenantys eksportuotojai, jeigu jie atitinka šio reglamento ir papildomų nacionalinės teisės aktų reikalavimus. Šie leidimai išduodami laikantis IIIc priede nustatytų sąlygų. Jie išduodami vadovaujantis nacionaline teise ar praktika;

Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie visus išduotus ar pakeistus bendruosius nacionalinius eksporto leidimus. Komisija skelbia šiuos pranešimus Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

c)

negali būti naudojami, jei eksportuotojo valdžios institucijos yra informavusios jį, kad atitinkamos prekės, visos arba iš dalies, yra arba gali būti skirtos 4 straipsnio 1 ir 3 dalyse arba 4 straipsnio 2 dalyje nurodytiems naudojimo tikslams šalyje, kuriai taikomas ginklų embargas, dėl kurio nuspręsta priimant Tarybos bendrąją poziciją arba bendruosius veiksmus arba ESBO sprendimu, arba Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos privalomąja rezoliucija nustatytas ginklų embargas, arba jei eksportuotojas žino, kad šios prekės yra skirtos pirmiau minėtiems naudojimo tikslams.

5.   Valstybės narės ir toliau išlaiko arba nustato savo atitinkamuose nacionaliniuose įstatymuose galimybę suteikti konkrečiam eksportuotojui visuotinį eksporto.

6.   Valstybės narės pateikia Komisijai sąrašą institucijų, įgaliotų:

a)

suteikti dvejopo naudojimo prekių eksporto leidimus;

b)

nuspręsti uždrausti ne Bendrijos dvejopo naudojimo prekių tranzitą pagal šį reglamentą.

Šių institucijų sąrašą Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

10 straipsnis

1.   Leidimą teikti tarpininkavimo paslaugas pagal šį reglamentą suteikia valstybės narės, kurioje tarpininkas gyvena arba kurioje yra įsisteigęs, kompetentingos institucijos. Šie leidimai turi būti suteikiamai nustatytam konkrečių prekių, kurios vežamos iš vienos trečiosios šalies į kitą arba kelias kitas trečiąsias šalis, kiekiui. Būtina tiksliai nurodyti prekių buvimo vietą kilmės trečiojoje šalyje, galutinį naudotoją ir jo buvimo vietą. Šie leidimai galioja visoje Bendrijoje.

2.   Tarpininkai kompetentingoms valdžios institucijoms pateikia visą informaciją, kuri yra privaloma taikant šį reglamentą pateikiant paraišką dėl leidimo teikti tarpininkavimo paslaugas, visų pirma nurodoma prekių buvimo vieta kilmės trečiojoje šalyje, pateikiamas aiškus prekių apibūdinimas ir nurodomas jų kiekis, nurodomi sandoryje dalyvaujantys tretieji asmenys, paskirties trečioji šalis, toje šalyje esantis galutinis naudotojas ir tiksli jo buvimo vieta.

3.   Valstybės narės išnagrinėja prašymus dėl tarpininkavimo paslaugų leidimų per laikotarpį, kuris nustatomas vadovaujantis nacionalinės teisės aktais ar praktika.

4.   Valstybės narės Komisijai pateikia institucijų, turinčių įgaliojimus išduoti leidimus pagal šį reglamentą tarpininkavimo paslaugoms teikti. Komisija skelbia šių institucijų sąrašą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

11 straipsnis

1.   Jei dvejopo naudojimo prekės, dėl kurių yra paduota paraiška gauti atskirąjį eksporto į II priede neišvardytą paskirties vietą arba į bet kurią IV priede išvardytų dvejopo naudojimo prekių paskirties vietą leidimą, yra ar bus vienoje ar keliose valstybėse narėse, bet ne toje, kurioje yra pateikta paraiška, tas faktas yra nurodomas paraiškoje. Valstybės narės, kuriai yra pateikta paraiška leidimui gauti, kompetentingos institucijos nedelsdamos konsultuojasi su atitinkamos valstybės narės arba atitinkamų valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir suteikia atitinkamą informaciją. Valstybė narė arba valstybės narės, su kuriomis konsultuojamasi, per 10 darbo dienų praneša bet kuriuos prieštaravimus, kuriuos ji arba jos gali pareikšti dėl tokio leidimo suteikimo, o valstybė narė, kurioje ta paraiška buvo pateikta, privalo jų paisyti.

Jei per 10 darbo dienų prieštaravimai nepateikiami, laikoma, kad valstybė narė ar valstybės narės, su kuriomis konsultuojamasi, prieštaravimų neturi.

Išimtiniais atvejais bet kuri valstybė narė, su kuria konsultuojamasi, gali prašyti pratęsti tą 10 dienų laikotarpį. Tačiau pratęsimas negali viršyti 30 darbo dienų.

2.   Jei koks nors eksportas gali pažeisti valstybės narės svarbius saugumo interesus, ji gali prašyti kitos valstybės narės nesuteikti eksporto leidimo arba, jei toks leidimas jau suteiktas, prašyti jį panaikinti, sustabdyti, pakeisti arba atšaukti. Valstybė narė, gaunanti tokį prašymą, nedelsdama pradeda su prašančiąja valstybe nare neprivalomo pobūdžio konsultacijas, kurios yra užbaigiamos per 10 darbo dienų. Jeigu valstybė narė, į kurią kreipiamasi, nusprendžia suteikti leidimą, ji turėtų apie tai pranešti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms naudodamasi 13 straipsnio 6 dalyje nurodyta elektronine sistema.

12 straipsnis

1.   Spręsdamos, ar suteikti atskirąjį ar visuotinį eksporto leidimą arba suteikti leidimą teikti tarpininkavimo paslaugas pagal šį reglamentą, valstybės narės atsižvelgia į visas svarbias aplinkybes, įskaitant:

a)

pareigas ir įsipareigojimus, kuriuos kiekviena yra prisiėmusi kaip atitinkamų tarptautinių neplatinimo režimų ir eksporto kontrolės susitarimų dalyvė arba ratifikuodama atitinkamas tarptautines sutartis;

b)

savo pareigas pagal sankcijas, taikomas pagal Tarybos priimtą bendrąją poziciją ar bendruosius veiksmus aktą arba pagal ESBO sprendimą ar Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos privalomą rezoliuciją;

c)

nacionalinės užsienio ir saugumo politikos aplinkybes, įskaitant tas, kurioms yra taikomas 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendroji pozicija 2008/944/BUSP, nustatanti bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę (5);

d)

aplinkybes, susijusias su numatomu galutiniu naudojimu ir nukreipimo rizika.

2.   Vertindamos paraišką suteikti bendrąjį eksporto leidimą arba valstybės narės be 1 dalyje išdėstytų kriterijų atsižvelgia dar ir į tai, ar eksportuotojas taiko proporcingas bei adekvačias priemones ir procedūras, skirtas užtikrinti atitiktį šio reglamento nuostatoms ir tikslams bei leidimo naudojimo sąlygoms.

13 straipsnis

1.   Valstybių narių kompetentingos institucijos, vadovaudamosi šiuo reglamentu, gali atsisakyti suteikti eksporto leidimą arba ir gali panaikinti, sustabdyti, pakeisti ar atšaukti eksporto leidimą, kurį jos jau yra suteikusios. Atsisakydamos suteikti eksporto leidimą jį panaikindamos, sustabdydamos, ženkliai apribodamos ar atšaukdamos, arba nustačiusios, kad eksportas neturi būti leidžiamas, jos apie tai praneša kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Komisijai bei su jomis keičiasi informacija. Jeigu valstybės narės kompetentingos institucijos yra sustabdžiusios eksporto leidimo galiojimą, pasibaigus leidimo galiojimo sustabdymo laikui valstybėms narėms ir Komisijai pranešamas galutinis įvertinimas.

2.   Valstybės narės persvarsto atsisakymus suteikti leidimą, apie kuriuos pranešama pagal 1 dalį, per trejus metus nuo tokio pranešimo ir tą atsisakymą atšaukia, iš dalies pakeičia arba atnaujina. Valstybės narės kompetentingos institucijos kuo skubiau praneš persvarstymo rezultatus kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Komisijai. Neatšauktas atsisakymas galioja toliau.

3.   Valstybių narių kompetentingos institucijos nedelsdamos praneša valstybėms narėms ir Komisijai apie vadovaujantis 6 straipsniu priimtus sprendimus uždrausti I priede išvardytų dvejopo naudojimo prekių tranzitą. Į šiuos pranešimus turi būti įtraukta visa reikiama informacija, be kita ko, prekės klasifikacija, techniniai parametrai, paskirties šalis ir galutinis naudotojas.

4.   1 ir 2 dalių nuostatos taip pat taikomos tarpininkavimo paslaugų leidimams.

5.   Valstybės narės kompetentingos institucijos prieš pagal šį reglamentą suteikdamos eksporto leidimą arba leidimą teikti tarpininkavimo paslaugas, arba priimdamos sprendimą dėl tranzito išnagrinėja visus pagal šį reglamentą pateiktus atsisakymus suteikti leidimą arba priimtus sprendimus uždrausti I priede išvardytų dvejopo naudojimo prekių tranzitą, kad patikrintų, ar kitų valstybių narių kompetentingos institucijos, kurį iš esmės tapačiam sandoriui (t. y. tapačių parametrų ar techninių charakteristikų prekei, tam pačiam galutiniam naudotojui arba gavėjui atsisakė suteikti leidimą ar uždraudė atitinkamą tranzitą. Jos pirmiausia konsultuojasi su valstybės narės ar valstybių narių kompetentingomis institucijomis, atsisakiusiomis jį suteikti tokį leidimą (ar leidimus) arba priėmusiomis sprendimą uždrausti tranzitą, kaip numatyta 1 ir 3 dalyse. Jei po tokios konsultacijos tos valstybės narės kompetentingos institucijos nusprendžia suteikti leidimą arba leisti vežti tranzitu, jos apie tai informuoja kitų valstybių narių kompetentingas institucijas ir Komisiją, pateikdamos visą reikalingą informaciją, paaiškinančią tą sprendimą.

6.   Visi pagal šį straipsnį pateiktini pranešimai perduodami naudojant saugias elektronines priemones, taip pat naudojantis saugia sistema, kuri gali būti sukurta pagal 19 straipsnio 4 dalį.

7.   Visa informacija, kuria dalinamasi pagal šio straipsnio nuostatas, turi atitikti 19 straipsnio 3, 4 ir 6 dalių nuostatas, susijusias su tokios informacijos konfidencialumu.

14 straipsnis

1.   Visi atskirieji ir visuotiniai eksporto leidimai bei leidimai teikti tarpininkavimo paslaugas yra išduodami raštu ar elektroninėmis priemonėmis naudojant formas, kuriose pateikiama bent IIIa ir IIIb prieduose pateiktame pavyzdyje išdėstyti visi elementai ir juos nurodyta seka.

2.   Eksportuotojų prašymu visuotiniai eksporto leidimai, turintys kiekybinių apribojimų, yra dalijami į dalis.

IV SKYRIUS

DVEJOPO NAUDOJIMO PREKIŲ SĄRAŠO ATNAUJINIMAS

15 straipsnis

1.   I priede nustatytas dvejopo naudojimo prekių sąrašas yra atnaujinamas vadovaujantis atitinkamomis pareigomis ir įsipareigojimais bei bet kuriais jų pakeitimais, kuriuos valstybės narės yra prisiėmusios kaip tarptautinių neplatinimo režimų ir eksporto kontrolės susitarimų dalyvės arba ratifikuodamos atitinkamas tarptautines sutartis.

2.   IV priedas, kuris yra I priedo dalis, turi būti atnaujintas atsižvelgiant į Europos bendrijos steigimo sutarties 30 straipsnį, visų pirma į valstybių narių viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo interesus.

V SKYRIUS

MUITINĖS PROCEDŪROS

16 straipsnis

1.   Atlikdamas dvejopo naudojimo prekių eksporto formalumus muitinėje, atsakingoje už eksporto deklaracijos tvarkymą, eksportuotojas pateikia įrodymus, kad yra gautas reikalingas eksporto leidimas.

2.   Pateikiant eksporto deklaraciją iš eksportuotojo gali būti reikalaujama pateikti bet kurių kaip įrodymo pateiktų dokumentų vertimą į valstybės narės oficialią kalbą.

3.   Nedarant poveikio valstybei narei pagal Bendrijos muitinės kodeksą ar juo vadovaujantis suteiktiems įgaliojimams, valstybė narė taip pat gali laikotarpiui, ne ilgesniam kaip 4 dalyje nurodyti laikotarpiai, sustabdyti eksportą iš savo teritorijos arba prireikus kitaip neleisti I priede išvardytų dvejopo naudojimo prekių, kurioms suteiktas galiojantis eksporto leidimas, išgabenti iš Bendrijos per savo teritoriją, jei turi pagrindą įtarti, kad:

a)

suteikiant tą leidimą nebuvo atsižvelgta į svarbią informaciją; arba

b)

nuo leidimo suteikimo dienos iš esmės pasikeitė aplinkybės.

4.   3 dalyje nurodytu atveju nedelsiant konsultuojamasi su valstybės narės, kuri suteikė tą eksporto leidimą, kompetentingomis institucijomis, kad jos imtųsi veiksmų vadovaudamosi 13 straipsnio 1 dalimi. Jei tokios institucijos nusprendžia išlaikyti leidimą, jos atsako per 10 darbo dienų laikotarpį, kuris jų prašymu išimtinėmis aplinkybėmis gali būti pratęstas iki 30 darbo dienų. Tokiu atveju arba jeigu per 10 ar 30 dienų negaunama jokio atsakymo, dvejopo naudojimo prekės nedelsiant išleidžiamos. Valstybė narė, kuri suteikė leidimą, informuoja kitas valstybes ir Komisiją.

17 straipsnis

1.   Valstybės narės gali nustatyti, kad muitinės formalumai dvejopo naudojimo prekių eksportui gali būti atlikti tik tuo tikslu įgaliotose muitinėse.

2.   Valstybės narės, pasinaudojusios 1 dalyje nustatyta galimybe, praneša Komisijai apie tas atitinkamai įgaliotas muitines. Komisija tą informaciją paskelbia Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

18 straipsnis

Apribojimams, susijusiems su dvejopo naudojimo prekių, kurių eksportui pagal šį reglamentą reikia leidimo, eksportu, reeksportu ir išvežimu iš muitų teritorijos, taikomos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 843 ir 912a–912g straipsnių nuostatos.

VI SKYRIUS

ADMINISTRACINIS BENDRADARBIAVIMAS

19 straipsnis

1.   Bendradarbiaudamos su Komisija, valstybės narės imasi visų tinkamų priemonių, kad nustatytų kompetentingų institucijų tiesioginį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija tarp jų, ypač siekdamos išvengti pavojaus, kad dėl galimų skirtumų taikant eksporto kontrolės priemones dvejopo naudojimo prekėms neatsirastų prekybos nukreipimas, kuris vienai ar daugiau valstybių narių sukeltų sunkumų.

2.   Valstybės narės imasi visų tinkamų priemonių, kad užtikrintų kompetentingų institucijų tiesioginį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija tarp jų siekiant sustiprinti Bendrijos eksporto kontrolės režimo veiksmingumą. Tokia informacija gali apimti:

a)

duomenis apie eksportuotojus, kuriems pritaikius nacionalines sankcijas buvo atimta teisė naudoti nacionalinius bendruosius eksporto leidimus arba Bendrijos bendruosius eksporto leidimus;

b)

duomenis apie problemiškus galutinius vartotojus, subjektus, kurie vykdo įtartinus pirkimus, ir, kai tai žinoma, pasirinktus maršrutus.

3.   Nedarant poveikio šio reglamento 23 straipsnio taikymui, mutantis mutandis taikomas 1997 m. kovo 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių valdymo institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti tinkamą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą (6), ir ypač nuostatos dėl informacijos konfidencialumo.

4.   Konsultuodamasi su pagal 23 straipsnį įsteigta Dvejopo naudojimo prekių koordinavimo grupe, Komisija gali sukurti saugią, šifruotą informacijos mainų tarp valstybių narių ir, prireikus, Komisijos sistemą.

5.   Valstybės narės atsako už gairių teikimą eksportuotojams ir tarpininkams, kurie jose gyvena ar yra įsisteigę. Komisija ir Taryba taip pat gali parengti gaires ir (arba) rekomendacijas dėl geriausios praktikos šiame reglamente nurodytiems subjektams.

6.   Tvarkant asmens duomenis laikomasi 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (7) ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 45/2001dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (8) nustatytų taisyklių.

VII SKYRIUS

KONTROLĖS PRIEMONĖS

20 straipsnis

1.   Dvejopo naudojimo prekių eksportuotojai pagal nacionalinę teisę arba atitinkamose valstybėse narėse galiojančią praktiką tvarko išsamius savo eksportuotų prekių registrus ar dokumentus. Tokius registrus ar dokumentus visų pirma sudaro tokie komerciniai dokumentai kaip sąskaitos faktūros, krovinio deklaracijos, transporto ir kiti išsiuntimo dokumentai, kuriuose yra pakankamai informacijos, leidžiančios nustatyti šiuos dalykus:

a)

dvejopo naudojimo prekių aprašymą;

b)

dvejopo naudojimo prekių kiekį;

c)

eksportuotojo ir prekių gavėjo pavadinimus ir adresus;

d)

jei žinoma, dvejopo naudojimo prekių galutinį naudojimą ir galutinį naudotoją.

2.   Pagal nacionalinę teisę arba atitinkamose valstybėse narėse galiojančią praktiką tarpininkai tvarko tarpininkavimo paslaugų, kurios patenka į 5 straipsnio taikymo sritį, registrus ir dokumentus, galėtų pateikti įrodymų dėl dvejopo naudojimo prekių, apibūdinamo laikotarpio, kuriuo dėl tų prekių buvo teikiamos tokios paslaugos, jų paskirties vietos šalių, kurios buvo susijusios su tomis tarpininkavimo paslaugomis.

3.   1 ir 2 dalyje nurodyti registrai ar dokumentai yra laikomi mažiausiai trejus metus nuo kalendorinių metų, kuriais vyko, pabaigos. Paprašius jie pateikiami valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs arba gyvena eksportuotojas arba tarpininkas, kompetentingoms institucijoms.

21 straipsnis

Siekdama užtikrinti tinkamą šio reglamento taikymą, kiekviena valstybė narė imasi visų reikalingų priemonių, kad leistų savo kompetentingoms institucijoms:

a)

rinkti informaciją apie bet kurį su dvejopo naudojimo prekėmis susijusį užsakymą ar sandorį;

b)

nustatyti, kad eksporto kontrolės priemonės yra tinkamai taikomos, o tai gali visų pirma reikšti įgaliojimą patekti į asmens, turinčio interesą eksporto sandoriui, arba tarpininko, teikiančio tarpininkavimo paslaugas 5 straipsnyje nustatytomis aplinkybėmis, patalpas.

VIII SKYRIUS

KITOS NUOSTATOS IR TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

22 straipsnis

1.   IV priede išvardytoms dvejopo naudojimo prekėms persiųsti Bendrijos viduje reikalingas leidimas. IV priedo 2 dalyje išvardytoms prekėms netaikomas bendrasis leidimas.

2.   Valstybė narė gali nustatyti reikalavimą gauti leidimą siekiant siųsti kitas dvejopo naudojimo prekes iš jos teritorijos į kitą valstybę narę tais atvejais, jeigu siuntimo metu:

veiklos vykdytojui žinoma, kad galutinė atitinkamų prekių paskirties vieta yra už Bendrijos ribų,

tų prekių eksportui į tą galutinę paskirties vietą šalyje, iš kurios prekės siunčiamos, reikalingas leidimas pagal 3, 4 arba 8 straipsnius, ir toks tiesioginis eksportas iš jos teritorijos nėra leidžiamas pagal bendrąjį leidimą arba visuotinį leidimą,

valstybėje narėje, į kurią prekes ketinama siųsti, tos prekės nebus apdorojamos ar perdirbamos, kaip nurodyta Bendrijos muitų kodekso 24 straipsnyje.

3.   Valstybėje narėje, iš kurios dvejopo naudojimo prekės bus persiunčiamos, reikia pateikti paraišką persiuntimo leidimui gauti.

4.   Tais atvejais, kai valstybė narė, iš kurios tos prekės turi būti persiųstos, po 7 straipsnyje nustatytų konsultavimosi procedūrų paskesniam dvejopo naudojimo prekių eksportui jau yra pritarusi, veiklos vykdytojui nedelsiant išduodamas persiuntimo leidimas, jeigu aplinkybės nėra iš esmės pasikeitusios.

5.   Valstybė narė, kuri priima teisės aktus, nustatančius tokį reikalavimą, apie priemones, kurių ji ėmėsi, praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai. Komisija šią informaciją paskelbia Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

6.   Priemonės, kurių imamasi pagal 1 ir 2 dalis, nėra susijusios su vidaus sienų kontrolės taikymu Bendrijoje, o tėra tik kontrolės priemonės, vykdomos kaip normalios kontrolės procedūrų, nediskriminaciniu būdu taikomų visoje Bendrijos teritorijoje, dalis.

7.   Dėl priemonių pagal 1 ir 2 dalis taikymo prekėms persiųsti iš vienos valstybės narės į kitą negali būti taikomos griežtesnės sąlygos negu tos, kurios yra nustatytos tų prekių eksportui į trečiąsias šalis.

8.   I priede išvardytų dvejopo naudojimo prekių persiuntimo Bendrijos viduje dokumentai ir registravimo įrašai yra saugomi bent trejus metus nuo kalendorinių metų, kuriais įvyko persiuntimas, pabaigos ir paprašius pateikiami valstybės narės, iš kurios šios prekės buvo persiųstos, kompetentingoms institucijoms.

9.   Remdamasi savo nacionalinės teisės aktais, valstybė narė gali reikalauti, kad Bendrijos viduje iš tos valstybės narės atliekant bet kurį I priedo 2 dalies 5 kategorijoje išvardytų prekių, kurios nėra išvardytos IV priede, persiuntimą apie tas prekes tos valstybės narės kompetentingoms institucijoms būtų teikiama papildoma informacija.

10.   Svarbūs komerciniai dokumentai, susiję su I priede išvardytų dvejopo naudojimo prekių persiuntimu Bendrijos viduje, aiškiai rodo, kad toms prekėms jas eksportuojant iš Bendrijos taikomos kontrolės priemonės. Svarbius komercinius dokumentus visų pirma sudaro pardavimo sutartis, užsakymo patvirtinimas, sąskaita faktūra arba išsiuntimo pranešimas.

23 straipsnis

1.   Įsteigiama Komisijos atstovo pirmininkaujama Dvejopo naudojimo koordinavimo grupė. Kiekviena valstybė narė į šią grupę paskiria savo atstovą.

Ji nagrinėja visus su šio reglamento taikymu susijusius klausimus, kuriuos gali iškelti pirmininkas arba valstybės narės atstovas.

2.   Dvejopo naudojimo koordinavimo grupės pirmininkas ar koordinavimo grupė, kada tik jie mano, kad reikia, konsultuojasi su eksportuotojais, tarpininkais ir kitais svarbiais suinteresuotaisiais asmenimis, kuriems taikomas šis reglamentas.

24 straipsnis

Kiekviena valstybė narė imasi tinkamų priemonių, kad užtikrintų deramą visų šio reglamento nuostatų vykdymą. Visų pirma ji nustato sankcijas, taikomas už šio reglamento nuostatų ar jam įgyvendinti priimtų nuostatų pažeidimus. Tos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

25 straipsnis

Kiekviena valstybė narė informuoja Komisiją apie įstatymus ir kitus teisės aktus, priimtus įgyvendinant šį reglamentą, įskaitant 24 straipsnyje nurodytas priemones. Komisija šią informaciją siunčia kitoms valstybėms narėms.

Kas treji metai Komisija vertina, kaip įgyvendinamas šis reglamentas, ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pranešimą apie jo taikymą, į kurį gali būti įtraukti pasiūlymai dėl jo dalinių pakeitimų. Valstybės narės teikia Komisijai visą tinkamą informaciją šiam pranešimui parengti.

26 straipsnis

Šis reglamentas neturi poveikio:

Europos bendrijos steigimo sutarties 296 straipsnio taikymui,

Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties taikymui.

27 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1334/2000 panaikinamas nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d.

Tačiau eksporto leidimo paraiškoms, pateiktoms anksčiau nei 2009 m. rugpjūčio 27 d., ir toliau taikomos atitinkamos Reglamento (EB) Nr. 1334/2000 nuostatos.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir aiškinamos pagal VI priede pateiktą koreliacijos lentelę.

28 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2009 m. gegužės 5 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. KALOUSEK


(1)  OL L 159, 2000 6 30, p. 1.

(2)  OL L 324, 1969 12 27, p. 25.

(3)  OL L 302, 1992 10 19, p. 1.

(4)  OL L 253, 1993 10 11, p. 1.

(5)  OJ L 335, 13.12.2008, p. 99.

(6)  OL L 82, 1997 3 23, p. 1.

(7)  OL L 281, 1995 11 23, p. 1.

(8)  OL L 8, 2001 1 12, p. 1.


I PRIEDAS

Sąrašas, nurodytas šio reglamento 3 straipsnyje

DVEJOPO NAUDOJIMO PREKIŲ SĄRAŠAS

Šiuo sąrašu įgyvendinama tarptautiniu mastu sutarta dvejopo naudojimo prekių kontrolė, apimanti Wassenaar susitarimą, Raketų technologijų kontrolės režimą (MTCR), Branduolinių tiekėjų grupę bei Australijos grupę ir Cheminio ginklo konvenciją.

TURINYS

Pastabos

Sąvokų apibrėžtys

Akronimai ir santraukos

0 kategorija

Branduolinės medžiagos, įrenginiai ir įranga

1 kategorija

Specialiosios medžiagos ir susijusi įranga

2 kategorija

Medžiagų perdirbimas

3 kategorija

Elektronika

4 kategorija

Kompiuteriai

5 kategorija

Telekomunikacijos ir „informacijos saugumas“

6 kategorija

Jutikliai ir lazeriai

7 kategorija

Navigacija ir avionika

8 kategorija

Jūrininkystė

9 kategorija

Oro erdvė ir varomoji jėga

BENDROSIOS PASTABOS, TAIKOMOS I PRIEDUI

1.

Dėl prekių, kurios yra sukurtos arba pritaikytos kariniam naudojimui, kontrolės žr. atskirų valstybių narių patvirtintą(us) atitinkamą(us) kontrolės sąrašą(us). Šio priedo nuorodos „TAIP PAT ŽR. KARINIŲ PREKIŲ KONTROLĖ“ taip pat nurodo į minėtus sąrašus.

2.

Šiame priede nurodytų prekių kontrolė negali būti panaikinta, jeigu eksportuojamos bet kurios kitos nekontroliuojamos prekės (įskaitant agregatus), kurių sudėtyje yra vienas ar daugiau kontroliuojamų komponentų, kai kontroliuojamas komponentas ar komponentai yra prekės pagrindinis elementas, ir jį galima atskirti arba panaudoti kitais tikslais.

Nusprendžiant, ar kontroliuojamas komponentas ar komponentai gali būti laikomi pagrindiniu elementu, būtina įvertinti kiekio, vertės ir technologinės pažangos veiksnius ir kitas specialias aplinkybes, kurių pagrindu kontroliuojamas komponentas ar komponentai gali būti laikomas(i) pagrindiniu perkamų prekių elementu.

3.

Šiame priede nurodytos prekės apima tiek naujas, tiek ir naudotas prekes.

BRANDUOLINĖS TECHNOLOGIJOS PASTABA (NTN)

(Turi būti skaitoma kartu su 0 kategorijos E skirsniu.)

„Technologija“, tiesiogiai susijusi su bet kokiomis prekėmis, kontroliuojamomis pagal 0 kategoriją, yra kontroliuojama pagal 0 kategorijos nuostatas.

„Technologija“, skirta „kurti“, „gaminti“ ar „naudoti“ kontroliuojamas prekes, išlieka kontroliuojama netgi tada, kai ji taikoma nekontroliuojamoms prekėms.

Prekių eksporto patvirtinimas taip pat leidžia eksportuoti tam pačiam galutiniam vartotojui būtiniausią „technologiją“, reikalingą prekių įrengimui, veikimui, eksploatacijai ir taisymui.

„Technologijos“ perdavimo kontrolė netaikoma „viešųjų sričių“ informacijai arba „pagrindiniams moksliniams tyrimams“.

BENDROJI TECHNOLOGIJOS PASTABA (GTN)

(Turi būti skaitoma kartu su 1–9 kategorijų E skirsniu.)

„Technologijos“, kuri „reikalinga“ prekėms, kontroliuojamoms pagal 1–9 kategorijas, „kurti“, „gaminti“ ar „naudoti“, eksportas yra kontroliuojamas pagal 1–9 kategorijų nuostatas.

„Technologija“, kuri „reikalinga“„kurti“, „gaminti“ ar „naudoti“ kontroliuojamas prekes, išlieka kontroliuojama netgi tada, kai ji taikoma nekontroliuojamoms prekėms.

Kontrolė netaikoma tai „technologijai“, kuri yra būtina įrengimui, veikimui, eksploatavimui (tikrinimui) ir taisymui tų prekių, kurios nėra kontroliuojamos arba kurias buvo leista eksportuoti.

Tai netaikoma „technologijai“, nurodytai 1E002.e., 1E002.f., 8E002.a. ir 8E002.b.

„Technologijos“ perdavimo kontrolė netaikoma „viešųjų sričių“ informacijai, „pagrindiniams moksliniams tyrimams“ arba būtiniausiai informacijai, skirtai patentų taikymui.

BENDROJI PROGRAMINĖS ĮRANGOS PASTABA (GSN)

(Ši pastaba yra svarbesnė nei bet kuri kontrolė 0–9 kategorijų D skirsnyje.)

Šio sąrašo 0–9 kategorijos netaikomos „programinei įrangai“, kuri yra:

a.

Viešai prieinama, kadangi yra:

1.

parduodama be apribojimų iš atsargų mažmeniniuose pardavimo punktuose vienu iš šių būdų:

a.

Mažmeniniais pardavimo sandoriais;

b.

Pardavimo paštu sandoriais;

c.

Pardavimo sandoriais elektroninėmis priemonėmis; arba

d.

pardavimo telefonu sandoriais; ir

2.

sukurta įsirengti vartotojui be tolesnės esminės tiekėjo paramos; arba

Bendrosios programinės įrangos pastabos a punktas netaikomas „programinei įranga“, nurodytai 5 kategorijos 2–oje dalyje („Informacijos saugumas“).

b.

„Viešojo naudojamo srityse“.

REDAKCINĖ PRAKTIKA EUROPOS SĄJUNGOS OFICIALIAJAME LEIDINYJE

Pagal taisykles, nustatytas Tarpinstitucinio stiliaus vadovo 86 puslapyje 101 dalyje (1997 m. leidimas), tekstams anglų kalba, išspausdintiems Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje:

kablelis naudojamas atskirti sveiką skaičių nuo dešimtųjų,

sveiki skaičiai užrašomi po tris, kiekvieną grupę atskiriant nedideliu tarpu.

ŠIAME PRIEDE VARTOJAMŲ TERMINŲ APIBRĖŽTYS

Terminų tarp ‧viengubų kabučių‧ apibrėžtys pateikiamos techninėje pastaboje atitinkamam dalykui.

Terminų tarp „dvigubų kabučių“ apibrėžtys išvardytos toliau:

Kategorijų nuorodos yra pateikiamos skliaustuose po apibrėžiamo termino.

 

„Tikslumas“ (2 6) dažniausiai pateikiamas kaip netikslumas (paklaida), išreiškiamas didžiausiu teigiamu ar neigiamu rodmens nuokrypiu nuo priimtos standartinės arba tikrosios vertės.

 

„Aktyviosios skrydžio valdymo sistemos“ (7) – sistemos, kurių funkcija yra išvengti nepageidaujamų „orlaivio“ ar raketos judesių arba konstrukcinių apkrovų autonomiškai apdorojant daugelio jutiklių siunčiamus signalus ir po to vykdant būtinas prevencines automatinio valdymo komandas.

 

„Aktyvusis vaizdo elementas“ (6 8) – mažiausias (pavienis) kietojo kūno matricos, atliekančios fotoelektrinio keitimo funkciją, esant šviesos (elektromagnetinės) spinduliuotės poveikiui, elementas.

 

„Pritaikytas naudoti kariniam tikslui“ (1) – bet kokia modifikacija arba selekcija (pvz., keičianti grynumą, galiojimo laiką, kenksmingumą, pasklidimo charakteristikas arba atsparumą ultravioletinei spinduliuotei), skirta padidinti žmonėms ir gyvūnams sukeliamos pažaidos efektyvumą, bloginti įrangos charakteristikas arba padaryti derliaus nuostolius ar pakenkti aplinkai.

 

„Koreguota didžiausia sparta“ (4) – koreguota didžiausia sparta, kuria „skaitmeniniai kompiuteriai“ atlieka 64 bitų ar didesnes slankiojo kablelio sudėties ir daugybos operacijas ir išreiškiama svertiniais teraflops (WT), kai vienetas yra 1012 koreguotų slankiojo kablelio operacijų per sekundę.

žr. 4 kategorijos techninę pastabą.

 

„Orlaivis“ (1 7 9) – oro transporto priemonė su fiksuotaisiais arba su pasukamaisiais sparnais, sukasparnė (sraigtasparnis) arba su pasviruoju sraigtu arba pasviraisiais sparnais.

Taip pat žr. „civilinis orlaivis“.

 

„Visos prieinamos pataisos“ (2) reiškia, kad siekiant iki minimumo sumažinti tam tikro staklių modelio sistemingąsias padėties nustatymo paklaidas buvo atsižvelgta į visas gamintojui prieinamas priemones.

 

„Paskirstytas ITU“ (3 5) reiškia dažnio diapazonų paskirstymą pagal ITU (Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos) Radijo nuostatų dabartinę redakciją pirminėms, sankcionuotoms ir antrinėms paslaugoms.

Papildomi ir alternatyvūs paskirstymai nėra įtraukti.

 

„Kampinis atsitiktinis dreifas“ (7) – tai kampinis paklaidų didėjimas per laiką, sukeltą baltojo triukšmo kampiniu greičiu. (IEEE STD 528–2001).

 

„Didžiausiasis kampinis padėties nuokrypis“ (2) – didžiausias skirtumas tarp kampinės padėties ir tikrosios, labai tiksliai išmatuotos kampinės padėties po to, kai ruošinio stalo laikiklis buvo pasuktas iš pradinės padėties (žr. VDI/VDE 2617, Brėžinys: ‧Koordinatinių matavimo staklių sukamieji stalai‧).

 

„KDS“ (4) – „koreguota didžiausia sparta“.

 

„Asimetrinis algoritmas“ (5) – kriptografinis algoritmas, kai šifravimui ir iššifravimui naudojami įvairūs matematiškai susieti raktai.

Bendras „asimetrinio algoritmo“ panaudojimas – tai raktų paskirstymas.

 

„Automatinis taikinio sekimas“ (6) – apdorojimo procedūra, kuri automatiškai nustato ir kaip išėjimo signalą tikruoju laiku pateikia labiausiai tikimos taikinio padėties ekstrapoliuotą vertę.

 

„Vidutinė išėjimo galia“ (6) – visa „lazerio“ išėjimo galia (džauliais), padalinta iš „lazerio veikimo trukmės“ (sekundėmis).

 

„Pagrindinio loginio elemento signalo perdavimo vėlinimo trukmė“ (3) – signalo sklidimo vėlinimo trukmė, tenkanti „monolitinio integrinio grandyno“ pagrindiniam loginiam elementui. „Monolitinių integrinių grandynų“ šeimai šis dydis gali būti nurodomas arba kaip signalo perdavimo vėlinimo trukmė, tenkanti tipiniam nurodytosios šeimos loginiam elementui, arba kaip tipiška signalo perdavimo vėlinimo trukmė, tenkanti nurodytosios šeimos loginiam elementui.

„Pagrindinio loginio elemento signalo perdavimo vėlinimo trukmė“ neturi būti painiojama su sudėtinio „monolitinio integrinio grandyno“ signalo vėlinimo tarp įėjimo ir išėjimo trukme.

‧Šeimą‧ sudaro visi integriniai grandynai, kuriems taikoma visa toliau išvardyta jų gamybos metodologija ir techninės sąlygos, išskyrus atitinkamas jų funkcijas:

a.

vienoda aparatinės ir programinės įrangos architektūra;

b.

vienodas projektavimas ir gamybos technologija;

c.

vienodos pagrindinės charakteristikos.

 

„Pagrindinis mokslinis tyrimas“ (GTN NTN) – eksperimentinis arba teorinis darbas, pirmiausiai skirtas naujoms žinioms apie esminius reiškinių principus arba stebimus faktus įgyti, nebūtinai pirmiausia nukreiptus specialiems praktiniams tikslams ir uždaviniams spręsti.

 

(Akselerometro rodmenų) „poslinkis“ (7) – per konkretų laiką ir esant konkrečioms veikimo sąlygoms akselerometro išėjimo rodmens vidurkis, nesusietas su įėjimo akseleracija arba rotacija. „Poslinkis“ išreiškiamas g arba metrais per sekundę kvadratu ((g arba m/s2). (IEEE Std 528–2001) (Mikro g lygus 1 × 10–6 g).

 

(Giroskopo rodmenų) „poslinkis“ (7) – per konkretų laiką ir esant konkrečioms veikimo sąlygoms giroskopo išėjimo rodmens vidurkis, nesusietas su įėjimo rotacija arba akseleracija. „Poslinkis“ paprastai išreiškiamas laipsniais per valandą. (IEEE STD 528–2001).

 

„Kilnojimasis“ (2) – ašinis perkėlimas vienu pagrindinio suklio sūkiu, matuojamas plokštumoje, statmenoje suklio plokštumai, prie suklio plokštumos išorinio taško (žr. ISO 230/1 1986, 5.63 punktą).

 

„Anglies pluošto ruošiniai“ (1) – tvarkingas dengtų ar nedengtų plaušų išdėstymas, norint sudaryti karkasą, kol bus įpiltas „rišiklis“„kompozitui“ formuoti.

 

„CE“ – „skaičiavimo elementas“.

 

„CEP“ (lygios tikimybės skritulys) (7) – tikslumo matas; skritulio, centruoto tam tikroje objekto srityje, kurią veikia 50 % naudingosios apkrovos, spindulys.

 

„Cheminis lazeris“ (6) – „lazeris“, kuriame sužadintus elementus sukuria cheminės reakcijos metu išsiskirianti energija.

 

„Cheminis mišinys“ (1) – kietas, skystas ar dujinis produktas, sudarytas iš dviejų ar daugiau komponentų, kurie tarpusavyje nesąveikauja esant toms sąlygoms, kuriomis saugomas jų mišinys.

 

„Oro cirkuliacija valdomo sukimosi šalinimo arba krypties valdymo sistemos“ (7) – sistemos, kuriose naudojamas oro pūtimas virš aerodinaminių paviršių, norint padidinti arba valdyti jėgas, kurias sukuria paviršiai.

 

„Civilinis orlaivis“ (1 7 9) – „orlaivis“, civilinės aviacijos įgaliotųjų atstovų įrašytas pagal paskirtį į paskelbtus tinkamų skrydžiams orlaivių sąrašus, skirtas skraidyti komerciniais civiliniais vidaus ir tarptautiniais maršrutais arba naudoti teisėtais civiliniais, asmeniniais arba verslo tikslais.

Taip pat žr. „orlaivis“.

 

„Sumaišytas“ (1) – termoplastinių ir sustiprintųjų plaušinių gijų sumaišymas, norint pagaminti plaušiniu sustiprintą „rišiklio“ mišinį galutinei plaušinei formai.

 

„Smulkinimas“ (1) – medžiagos skaidymas trinant arba malant.

 

„Signalizavimas [signalų perdavimas] bendruoju kanalu“ (5) – signalinių duomenų perdavimo būdas, kai tarp stočių vienu kanalu žymėtais pranešimais perduodama signalinė informacija, susijusi su tinklo grandinių arba iškvietų sudėtingumu, ir kitokia informacija, naudojama tinklui valdyti.

 

„Ryšių kanalo valdiklis“ (4) – sietuvas, valdantis sinchroninės ar asinchroninės skaitmeninės informacijos srautą. Valdiklis – tai elektroninis ryšių prieigą laiduojantis mazgas, kuris gali būti įstatytas į kompiuterį arba į telekomunikacinį įrenginį.

 

„Kompensavimo sistemas“ (6) sudaro pirminis skaliarinis jutiklis, vienas ar daugiau referensinių jutiklių (pvz., vektorinių magnetometrų) bei programinė įranga, leidžiantys sumažinti platformos kieto kūno sukimosi triukšmą.

„Kompozitas“ (1 2 6 8 9) – „rišiklis“ ir papildomoji fazė arba papildomosios fazės, kurias sudaro dalelės, siūlai, plaušai ar specialiai suprojektuotas kitas junginys, naudojamas specialiam tikslui ar tikslams.

 

„Kryžminis sukamasis stalas“ (2) – stalas, leidžiantis sukti ir palenkti ruošinį apie dvi nelygiagrečias ašis, kurios, esant „kontūriniam valdymui“, gali būti derinamos vienu metu.

 

„Skaičiavimo elementas“ („CE“) (4) – pats smulkiausias skaičiavimo įtaisas, atliekantis aritmetinį ar loginį veiksmą.

 

„III/V junginiai“ (3 6) – polikristaliniai, dvisandžiai ar sudėtiniai monokristaliniai produktai, sudaryti iš IIIA ir VA grupių Mendelejevo periodinės lentelės elementų (pvz., galio arsenidas, galio-aliuminio arsenidas, indžio fosfidas).

 

„Kontūrinis valdymas“ (2) – skaitmeninis dviejų ar daugiau judesių valdymas, atliekamus pagal komandas, kurios nurodo kitą reikiamą padėtį ir reikiamus pastūmos į tą padėtį greičius. Šie pastūmos greičiai yra keičiami atsižvelgiant į tai, kad būtų sukuriamas norimas kontūras (žr. ISO/DIS 2806 1980).

 

„Krizinė temperatūra“ (1 3 6) (kartais nurodoma kaip fazinio virsmo temperatūra) – savitoji „superlaidžiosios“ medžiagos temperatūra, kuriai esant išnyksta medžiagos nuolatinės srovės varža.

 

„Kriptografija“ (5) – mokslo ir technikos sritis, pateikianti principus, priemones ir metodus, kaip pakeisti duomenis, siekiant paslėpti jų informacijos turinį, sutrukdyti keisti neiššifruotus duomenis ar neleistinai jais naudotis. „Kriptografijoje“ yra leidžiama keisti informaciją, tik naudojant vieną ar daugiau „slaptųjų parametrų“ (pvz., kriptografinius kintamuosius) arba susietąjį raktų paskirstymą.

‧Slaptasis parametras‧: pastovusis dydis arba raktas, laikomas slaptai nuo kitų arba žinomas tik tam tikrai grupei.

 

„Nesilpstančiosios bangos (CW) lazeris“ (6) – „lazeris“, kuris ilgesnį nei 0,25 sekundės laiką palaiko nominaliai pastovią išėjimo energiją.

 

„Duomenų bazėmis pagrįstos („DBNR“) (7) navigacijos sistemos“ – sistemos, naudojančios įvairius iš anksto išmatuotų kartografinių duomenų integruotus šaltinius, siekiant dinaminėmis sąlygomis teikti tikslią navigacijos informaciją. Šiems duomenų šaltiniams pirmiausia priskiriami batimetriniai jūrlapiai, žvaigždėlapiai, gravimetriniai žemėlapiai, magnetometriniai žemėlapiai arba trimačiai skaitmeniniai topografiniai žemėlapiai.

 

„Deformuojamieji veidrodžiai“ (6) (taip pat žinomi kaip prisitaikomieji optiniai veidrodžiai) veidrodžiai, turintys:

a.

Vieną tolydųjį optinį atspindintįjį paviršių, kuris yra dinamiškai deformuojamas sudarant atskirus sukamuosius momentus arba jėgas, kad būtų kompensuojami krentančio į veidrodį optinio signalo iškreipiai;

b.

Daugelį optinių atspindinčiųjų elementų, kurie gali būti atskirai ir įvairiai perstatinėjami sudarant sukamuosius momentus arba jėgas, kad būtų kompensuojami krentančio į veidrodį optinio signalo iškreipiai.

 

„Nusodrintasis uranas“ (0) – uranas, kuriame izotopo 235 yra mažiau nei gamtiniame urane.

 

„Kūrimas“ (GTN NTN AII) yra susijęs su visais darbų etapais iki serijinės gamybos, tokiais kaip: projektavimas, projekto tyrimas, projekto analizė, projekto koncepcijos, prototipų surinkimas ir bandymai, bandomosios gamybos schemos, projektavimo duomenys, projektavimo duomenų transformavimo į gaminį procesas, konfigūracijos projektavimas, tarpusavio funkciškumo projektavimas, išdėstymas.

 

„Difuzinis suvirinimas“ (1 2 9) – mažiausiai dviejų atskirų metalų kietosios fazės molekulinis susijungimas į vieną gabalą, susidarant sujungimo stipriui, lygiaverčiam silpnesios sujungimo medžiagos stipriui.

 

„Skaitmeninis kompiuteris“ (4 5) – įrenginys, kuriuo, naudojant vieną ar kelis diskrečiuosius kintamuosius, galima atlikti visas toliau išvardytas operacijas:

a.

priimti duomenis;

b.

saugoti duomenis arba komandas pastoviosiose arba keičiamosiose (įrašomosiose) atmintinėse;

c.

apdoroti duomenis pagal saugomas ir modifikuojamas komandų sekas;

d.

užtikrinti duomenų išvedimą.

saugomų komandų sekų modifikavimas apima pastoviųjų atmintinių pakeitimą, tačiau ne fizinį montažo ar tarpusavio sujungimų keitimą.

 

„Skaitmeninio persiuntimo (perdavimo) sparta“ (5) – tiesioginio informacijos perdavimo į bet kokią laikmeną visuminė bitų sparta.

taip pat žr. „visuminė skaitmeninio persiuntimo [perdavimo] sparta“.

 

„Tiesioginis hidraulinis presavimas“ (2) – deformacijos procesas, kai naudojamas skysčiu užpildytas lankstusis balionas, tiesiogiai liečiantis ruošinį.

 

„(Giroskopo) slinkio sparta“ (7) – nuo įvedimo sukimo funkciškai nepriklausanti giroskopo rezultato dalis. Ji išreiškiama kampiniu dydžiu. (IEEE STD 528–2001).

 

„Dinaminis prisitaikomasis maršruto parinkimas“ (5) – automatinis pranešimų srauto maršruto pakeitimas remiantis krypties nustatymu ir esamo tikrojo tinklo sąlygų analize.

Tai neapima maršruto parinkimo pagal išankstinę informaciją.

 

„Dinaminiai signalų analizatoriai“ (3) – „signalų analizatoriai“, kuriuose naudojamas skaitmeninis diskretizavimas ir transformacijos technika, norint sudaryti tam tikrų signalų Furjė spektro vaizdą, įskaitant amplitudžių ir fazių informaciją.

Taip pat žr. „signalų analizatoriai“.

 

„Efektyvusis gramas“ (0 1) naudojamas apibūdinti „specialiąją daliąją medžiagą“:

a.

plutonio izotopų ir urano-233 atveju – tai izotopų svoris, išreikštas gramais;

b.

urano, sodrinto 1 procentu ar daugiau urano-235izotopu, atveju – tai elemento svoris, išreikštas gramais ir padaugintas iš sodrinimo, išreikšto dešimtosiomis svorio dalimis, kvadrato;

c.

urano, sodrinto mažiau kaip 1 procentu urano-235 izotopu, atveju – tai elemento svoris, išreikštas gramais ir padaugintas iš 0,0001;

 

„Elektroninis mazgas“ (2 3 4 5) – tam tikro kiekio elektroninių komponentų (pvz.‧grandinės elementų‧, „diskrečiųjų komponentų“, integrinių grandynų ir kt.) junginys, skirtas atlikti specialias funkcijas; jis yra pakeičiamas kaip objektas ir paprastai jį galima išmontuoti.

‧Grandinės elementas‧: pavienė aktyvioji arba pasyvioji funkcinė elektroninės grandinės dalis, tokia kaip vienas diodas, vienas tranzistorius, vienas rezistorius, vienas kondensatorius ir kt.

‧Diskretusis komponentas‧: atskirai supakuotas ‧grandinės elementas‧, turintis išorinius išvadus.

 

„Elektroniniu būdu valdoma fazuotoji gardelinė antena“ (5 6) – antena, kuri formuoja pluoštą, naudodama fazinį sąryšį, t.y. pluošto kryptis yra valdoma spinduliavimo elementų kompleksiniais žadinimo koeficientais; pluošto kryptis, panaudojus elektrinį signalą, gali būti keičiama pagal azimutą arba pagal aukštį, arba pagal abu tiek perduodant, tiek ir priimant elektrinį signalą.

 

„Galiniai vykdymo įtaisai“ (2) – griebtuvai „aktyvieji įrankiniai įtaisa“i ir bet kurios kitos įrankinės priemonės, kurios yra įdedamos į roboto manipuliatoriaus rankos laikiklinį antgalį.

‧aktyvusis įrankinis įtaisas‧ – įtaisas, naudojamas suteikti ruošiniui judesio jėgą, apdorojimo energiją arba krypčiai nustatyti.

 

„Ekvivalentinis tankis“ (6) – visuminė šviesa, tenkanti vienetiniam optiniam plotui, projektuojamam į optinį paviršių.

 

„Ekspertinės sistemos“ (7) – teikiančios rezultatus sistemos, taikydamos taisykles duomenims, kurie yra nepriklausomai saugojami programoje, ir galinčios atlikti bet kurią iš šių funkcijų:

a.

automatiškai modifikuoti vartotojo įvestą „pirminę programą“;

b.

teikti žinias, skirtas kvazinatūraliosios kalbos problemų klasei;

c.

rinkti žinias, reikalingas joms kurti (simbolių mokymui).

 

„Sprogmenys“ (1) – kietos, skystos ar dujinės medžiagos arba medžiagų mišiniai, kurie naudojant juos kovinėse galvutėse, naikinimo ir kitose priemonėse kaip inicijuojančius užtaisus, tarpinius detonatorius arba pagrindinius užtaisus, turi detonuoti.

 

„FADEC“ – „visiškai nepriklausomas skaitmeninis variklio režimų reguliatorius“.

 

„Atsparumas gedimui“ (4) – kompiuterinės sistemos geba po bet kokio jos aparatinės ir programinės įrangos komponento trykio tęsti darbą be žmogaus įsikišimo, esant tam tikram lygmeniui paslaugos, kuri užtikrina: veikimo nenutrūkstamumą, duomenų vientisumą ir paslaugos atnaujinimą per tam tikrą laiko tarpą.

 

„Pluoštinės arba gijinės medžiagos“ (0 1 2 8) apima:

a.

tolydžiuosius „viengijus siūlus“;

b.

tolydžiuosius „verpalus“ ir „pusverpalius“;

c.

„juostas“, audinius, atsitiktinai išsidėsčiusius plaušus ir kaspinus;

d.

smulkintą pluoštą, štapelinį pluoštą ir koherentines pluoštines dangas;

e.

monokristalinius arba polikristalinius bet kokio ilgio adatinius darinius;

f.

aromatinę poliamidinę celiuliozę.

 

„Plonasluoksniai integriniai grandynai“ (3) – „grandinės elementų“ grupė ir metaliniai jų tarpusavio sujungimai, suformuoti užgarinant storus arba plonus sluoksnius ant izoliacinio „padėklo“.

‧Grandinės elementas‧ – pavienė aktyvioji arba pasyvioji funkcinė elektroninės grandinės dalis, tokia kaip vienas diodas, vienas tranzistorius, vienas rezistorius, vienas kondensatorius ir kt.

 

„Fiksuotas [pastovus]“ (5) reiškia, kad kodavimo ir spūdos algoritmas negali priimti iš išorės teikiamų parametrų (pvz., kriptografinių ir raktų kintamųjų) ir kad jo negali modifikuoti vartotojas.

 

„Skrydžio valdymo optinių jutiklių matrica“ (7) – paskirstytųjų optinių jutiklių tinklas, kuriame naudojami „lazerio“ spinduliuotės pluoštai, kad autonominiam apdorojimui būtų teikiami tikralaikiai skrydžio valdymo duomenys.

 

„Skrydžio trajektorijos optimizavimas“ (7) – procedūra, kurią atliekant skrydžio tikslais sumažinami, kiek tai įmanoma, nuokrypiai nuo norimos keturmatės (erdvės ir laiko) trajektorijos, remiantis geriausiomis darbinėmis charakteristikomis ir didžiausiu efektyvumu.

 

„Židinio plokštumos matrica“ (6) – atskirų detektorinių elementų, esančių židinio plokštumoje, linijinis arba dvimatis plokščiasis sluoksnis arba plokščiųjų sluoksnių derinys su elektroniniu skaitymo įtaisu arba be jo.

tai neapima pavienių detektorinių elementų stulpelio arba dviejų, trijų ar keturių detektorinių elementų, jei tik su šiais elementais neatliekamas vėlinimas ir integravimas.

 

„Dalinis dažnių juostos plotis“ (3 5) – „akimirkinis dažnių juostos plotis“, padalytas iš centrinio dažnio, išreikštas procentais.

 

„Šuolinis dažnio perderinimas“ (5) – pavienio ryšių kanalo perdavimo dažnio keitimas pagal diskrečiąsias atsitiktines arba pseudoatsitiktines sekas, siekiant sukurti plėstinio spektro pavidalą.

 

„Dažnio perjungimo trukmė“ (3 5) – didžiausioji užimama signalo trukmė (t. y. vėlinimas), kai perjungiamas vienas pasirinktas išėjimo dažnis į kitą pasirinktą išėjimo dažnį, norint gauti:

a.

dažnį 100 Hz intervale galutinio dažnio atžvilgiu;

b.

išėjimo signalo lygį 1 dB intervale galutinio išėjimo signalo lygio atžvilgiu.

 

„Dažnių sintezatorius“ (3) – bet kokios rūšies signalo dažnių šaltinis arba signalų generatorius (nesvarbu, kokia yra jų tikroji prigimtis), tiekiantis daugelį vienu metu ar keičiamus viename ar daugiau išėjimų signalo dažnius, valdant, išvedant arba gaunant iš mažiausio standartinių (arba pagrindinių) dažnių skaičiaus.

 

„Visiškai nepriklausomas skaitmeninis variklio režimų reguliatorius“ („FADEC“) (7 9) – elektroninė dujų turbinų arba suderintinų ciklų mašinų valdymo sistema, kurioje skaitmeninis kompiuteris naudojamas valdyti kintamuosius, reikiamus, norint reguliuoti variklio (ašinę) apkrovą arba veleno perduodamą išėjimo galią visoje mašinos veikimo srityje, pradedant kuro kiekio matavimu ir baigiant kuro tiekimo išjungimu.

 

„Lydusis“ (1) – galintis toliau jungtis į tinklines struktūras ar polimerizuotis (kietėti) apdorojant termiškai, radiacija, naudojant katalizatorius ir t. t. arba kurį galima lydyti be pirolizės.

 

„Dujinis išpurškimas“ (1) – procesas, skirtas didelio slėgio dujų srautu susmulkinti išlydyto metalinio lydinio srautą į 500 mikrometrų ir mažesnio skersmens lašelius.

 

„Išskirstyti erdvėje“ (6), kai bet kuris objektas yra nutolęs nuo visų kitų bet kuria kryptimi atstumu, didesniu kaip 1 500 m. Judamieji jutikliai visada yra laikomi „išskirstytais erdvėje“.

 

„Vedantysis [nutaikymo] įrenginys“ (7) – sistemos, kurios susieja skraidymo priemonių padėties ir greičio (t. y. navigacijos) matavimo ir skaičiavimo procesus ir siunčia komandas į skraidymo priemonių skrydžių valdymo sistemas, kad būtų pakoreguota skrydžių trajektorija.

 

„Karštasis izostatinis tankinimas“ (2) – slėginis liejimo procesas uždarojoje ertmėje, slėgį sukuriant įvairiomis terpėmis (dujomis, skysčiais, kietosiomis dalelėmis ir kt.), esant temperatūroms, viršijančioms 375 K (102 °C), visomis kryptimis sukuriant vienodą jėgą, kad būtų sumažintos arba pašalintos vidinės ertmės liejinyje.

 

„Hibridinis kompiuteris“ (4) – įrenginys, kuris gali atlikti visas toliau išvardytas funkcijas:

a.

priimti duomenis;

b.

apdoroti tiek analoginius, tiek ir skaitmeninius duomenis;

c.

užtikrinti duomenų išvedimą.

 

„Hibridinis integrinis grandynas“ (3) – bet koks integrinių grandynų derinys arba integrinis grandynas kartu sujungtas su „grandinės elementais“ arba „diskrečiaisiais komponentais“, norint atlikti specialias funkcijas, ir turintis visas toliau išvardytas charakteristikas:

a.

turintis mažiausiai vieną bekorpusį įtaisą;

b.

sujungtas kartu naudojant tipinius integrinių grandynų (IC) gamybos būdus;

c.

pakeičiamas kaip objektas;

d.

paprastai jo negalima išmontuoti.

‧Grandinės elementas‧: pavienė aktyvioji arba pasyvioji funkcinė elektroninės grandinės dalis, tokia kaip vienas diodas, vienas tranzistorius, vienas rezistorius, vienas kondensatorius ir kt.

‧Diskretusis komponentas‧: atskirai supakuotas ‧grandinės elementas‧, turintis išorinius išvadus.

 

„Vaizdo kokybės gerinimas“ (4) – iš išorės gaunamos vaizdinės informacijos apdorojimas algoritmais, tokiais kaip atskirų sričių laikinė spūda, filtravimas, išskyrimas, atranka, koreliacija, sąsūka arba transformacijos (pvz., sparčioji Furjė transformacija arba Walsh'o transformacija). Tai neapima algoritmų, kuriuose naudojamos tiktai pavienio vaizdo linijinės ir sukamosios transformacijos, tokios kaip transliacija, požymių išskyrimas, įrašymas arba klaidingas spalvinimas.

 

„Imunotoksinas [antitoksinas]“ (1) – jungtinis vienaląstis specialusis monokloninis antikūnas ir „toksinas“ arba „toksino sandas“, kuris selektyviai paveikia pažeistas ląsteles.

 

„Viešai naudojama“ (GTN NTN GSN) (kaip taikoma šiame reglamente) apibūdina „technologiją“ arba „programinę įrangą“, kuri yra prieinama be apribojimų dėl jos tolesnio platinimo (autorinių teisių apribojimai neapsaugo „technologijos“ ir „programinės įrangos“ nuo jos „viešo naudojimo“).

 

„Informacijos saugumas“ (4 5) – visos priemonės ir funkcijos, garantuojančios informacijos arba ryšių prieinamumą, slaptumą arba vientisumą, išskyrus priemones ir funkcijas, skirtas apsaugai nuo trykių. Tai apima „kriptografiją“, „kriptoanalizę“, apsaugą nuo kompromisinės spinduliuotės ir kompiuterinį saugumą.

‧Kriptoanalizė‧: kriptografinės sistemos arba jos įėjimo ir išėjimo signalų analizė, norint gauti slaptus kintamuosius arba pažeidžiamus duomenis, įskaitant atvirąjį tekstą.

 

„Akimirkinis dažnių juostos plotis“ (3 5 7) – dažnių juostos plotis, kurio intervale išėjimo galia išlieka 3 dB tikslumu pastovi, nederinant kitų veikimo parametrų.

 

„Prietaisinė sritis“ (6) – nurodytoji radaro vienareikšmio atvaizdavimo sritis.

 

„Izoliacija“ (9) – medžiaga, taikoma raketų variklių komponentams, t.y. korpusui, tūtai, įvadinėms angoms, korpuso sklendėms izoliuoti, ji apima sukietėjusią arba pusiau sukietėjusią kaučiuko mišinio lakšto žaliavą, turinčią izoliacinės arba ugniai atsparios medžiagos. Ji taip pat gali būti įterpta kaip įtempį mažinantys apvalkalai arba užsklandos.

 

„Sujungtieji radaro jutikliai“ (6) – du ar daugiau tarpusavyje sujungti radaro jutikliai, kai jie tikruoju laiku keičiasi duomenimis.

 

„Vidinis grunto sluoksnis“ (9) – sluoksnis, taikomas skiriamojoje riboje tarp kietųjų svaidomųjų medžiagų ir korpuso arba izoliacinio įdėklo. Paprastai tai skystasis polimeras, kurio pagrindą sudaro dispersinė ugniai atsparios ar izoliacinės medžiagos emulsija, pvz., anglimi prisotintas hidroksilo terminuojantysis polibutadienas (HTPB) arba kitas polimeras su kietiklių priedais, kuriuo išpurkštas arba išteptas korpuso vidus.

 

„Savasis magnetinis gradientometras“ (6) – pavienis magnetinio lauko gradiento jutiklis ir su juo susijęs elektroninis įtaisas, kurio išėjimas yra magnetinio lauko gradiento matas.

Taip pat žr. „magnetinis gradientometras“.

 

„Izoliuotieji veiklieji mikroorganizmai“ (1) – veiklieji mikroorganizmai, esantys neveiklios būsenos ir išdžiovintų preparatų pavidalu.

 

„Izostatiniai presai“ (2) – įranga, gebanti sudaryti slėgį uždarojoje ertmėje, kurioje panaudojamos įvairios terpės (dujos, skystis, kietosios dalelės ir kt.), norint visomis kryptimis sukurti vienodą slėgį ertmėje, kurioje yra ruošinys arba medžiaga.

 

„Lazeris“ (0 2 3 5 6 7 8 9) – komponentų sąranka, sukurianti šviesą, kuriai būdingas erdvinis ir laikinis koherentiškumas ir kuri yra stiprinama dėl priverstinės spinduliuotės.

taip pat žr.:

 

„cheminis lazeris“;

 

„impulsinis moduliuotosios kokybės lazeris“;

 

„ypač didelės galios lazeris“;

 

„perduodamojo sužadinimo lazeris“.

 

„Lazerio veikimo trukmė“ (6) – „lazerio“ skleidžiamos „lazerio“ spinduliuotės trukmė, kuri „impulsinių lazerių“ atveju atitinka vieno impulso ar nuoseklios impulsų serijos skleidimo trukmę.

 

„Už orą lengvesnės transporto priemonės“ (9) – balionai ir orlaiviai, kuriuose pakilimui naudojamas karštas oras ar kitos lengvesnės už orą dujos, pavyzdžiui helis ar vandenilis.

 

„Tiesiškumas“ (2) (dažniausiai pateikiamas kaip netiesiškumas) apibūdina tikrosios charakteristikos (rodmenų, didesnių ir mažesnių nei vidutinė vertė, vidurkio) didžiausiąjį teigiamą arba neigiamą nuokrypį nuo tiesios linijos, nustatytą taip, kad būtų išlyginami ir sumažinami, kiek tai įmanoma, didžiausieji nuokrypiai.

 

„Vietinis tinklas“ (4 5) – duomenų perdavimo sistema, turinti visas toliau išvardytas charakteristikas:

a.

leidžianti bet kokiam nepriklausomų „duomenų perdavimo įtaisų“ kiekiui turėti tiesioginius tarpusavio ryšius;

b.

yra apribota vidutinio didumo teritorija (pvz., įstaigos pastatas, gamykla, universiteto teritorija, sandėlis).

‧Duomenų perdavimo įtaisas‧ – įrenginys, galintis perduoti ir priimti skaitmeninės informacijos sekas.

 

„Magnetiniai gradientometrai“ (6) – matuokliai, skirti aptikti išorinių matuoklio atžvilgiu šaltinių magnetinių laukų erdvinius kitimus. Matuoklį sudaro daugelis „magnetometrų“ ir su jais susiję elektroniniai įtaisai, kurių išėjimas yra magnetinio lauko gradiento matas.

Taip pat žr. „savasis magnetinis gradientometras“.

 

„Magnetometrai“ (6) – matuokliai, skirti aptikti išorinių matuoklio atžvilgiu šaltinių magnetinius laukus. Matuoklį sudaro pavienis magnetinio lauko gradiento jutiklis ir su juo susijęs elektroninis įtaisas, kurio išėjimas yra magnetinio lauko gradiento matas.

 

„Pagrindinė atmintinė“ (4) – pirminė duomenų arba komandų atmintinė, skirta centrinio procesoriaus sparčiajai prieigai. Ją sudaro „skaitmeninio kompiuterio“ vidinė atmintinė ir bet kuri hierarchinė išplėtos plokštė, tokia kaip ypač sparti darbinė atmintinė arba nenuosekliosios kreipties išplėstinė atmintinė.

 

„UF6 korozijai atsparios medžiagos“ (0) gali būti varis, nerūdijantis plienas, aliuminis, aliuminio oksidas, aliuminio lydiniai, nikelis arba jo lydinys, turintis 60 % ir daugiau svorio nikelio bei UF6 korozijai atsparūs fluorinuotieji angliavandenilių polimerai, kurie yra taikomi atskyrimo procesams.

 

„Rišiklis“, „rišamoji medžiaga“ (1 2 8 9) – visiškai tolydi medžiagos fazė, kuria užpildoma erdvė tarp dalelių, adatinių darinių ir plaušų.

 

„Matavimo neapibrėžtis“ (2) – būdingasis parametras, nurodantis, kokiame intervale išėjimo vertės atžvilgiu yra tikroji matuojamojo kintamojo vertė, esant 95 % patikimumui. Ji apima nepataisytus sisteminguosius nuokrypius, nepataisytus slinkius ir atsitiktinius nuokrypius (žr. ISO 10360–2 arba VDI/VDE 2617).

 

„Mechaninis sulydymas“ (1) – lydymo procesas, susidarantis susijungiant, skeldėjant ir persitvarkant elementinio ir pagrindinio lydinio milteliams juos mechaniškai smūgiuojant. Pridedant atitinkamų miltelių, į lydinį gali būti įterpta nemetalinių dalelių.

 

„Lydalo ištraukimas“ (1) – sparčiojo kietėjimo procesas, kai į metalo lydalo vonią įstatomas besisukančio atšaldyto bloko trumpas segmentas ir ištraukiami juostų pavidalo lydiniai.

‧Spartusis kietėjimas‧: išlydytos medžiagos kietėjimas, esant šaldymo spartai, viršijančiai 1 000 K/s.

 

„Lydalo išsukimas“ (1) – išlydyto metalo srauto, veikiamo besisukančiu atšaldytu bloku „sparčiojo kietėjimo“ procesas formuojant plokštelės, juostos ar strypo pavidalo gaminius.

‧Spartusis kietėjimas‧: išlydytos medžiagos kietėjimas, esant šaldymo spartai, viršijančiai 1 000 K/s.

 

„Integriniai mikrokompiuterių grandynai“ (3) – „monolitiniai integriniai grandynai“ arba „daugialusčiai integriniai grandynai“, turintys aritmetinį-loginį įtaisą (ALU), galintį atlikti daugelį bendrosios paskirties vidinės atmintinės komandų su duomenimis, esančiais vidinėje atmintinėje.

Vidinė atmintinė gali būti papildyta išorine atmintine.

 

„Integriniai mikroprocesorių grandynai“ (3) – „monolitiniai integriniai grandynai“ arba „daugialusčiai integriniai grandynai“, turintys aritmetinį-loginį įtaisą (ALU), galintį atlikti daugelį bendrosios paskirties išorinės atmintinės komandų.

„Integriniai mikroprocesorių grandynai“ paprastai neturi visos būtinos vartotojui prieinamos atmintinės, tačiau luste esanti atmintinė gali būti panaudota loginėms funkcijoms atlikti.

Jie apima lustų rinkinius, kurie yra skirti veikti kartu atliekant „integrinio mikroprocesoriaus“ funkciją.

 

„Mikroorganizmai“ (1 2) – bakterijos, virusai, mikoplazmos, riketsijos, chlamidijos arba grybeliai, natūralūs, sustiprinti arba modifikuoti, arba izoliuotųjų natūraliųjų kultūrų pavidalu, arba kaip medžiagos, turinčios gyvųjų organizmų medžiagų, kurios buvo specialiai įterptos arba užterštos tokiomis kultūromis.

 

„Raketos“ (1 3 6 7 9) – visiškai užbaigtos raketų sistemos ir automatinės oro transporto priemonių sistemos, galinčios gabenti mažiausiai 500 kg krovinį ne mažiau kaip 300 km nuotoliu.

 

„Viengijis siūlas arba gija“ (1) – smulkiausia plaušo dalis, dažniausiai kelių mikrometrų skersmens.

 

„Monolitinis integrinis grandynas“ (3) – pasyviųjų arba aktyviųjų „grandinės elementų“ arba jų abiejų junginys, kuris:

a.

difuzija, implantacija ar garinimu yra formuojamas viename (arba ant vieno) puslaidininkinės medžiagos gabale, vadinamu ‧lustu‧;

b.

gali būti laikomas kaip neatskiriamai susijęs;

c.

atlieka grandinės funkciją(as).

‧Grandinės elementas‧ – pavienė aktyvioji arba pasyvioji funkcinė elektroninės grandinės dalis, tokia kaip vienas diodas, vienas tranzistorius, vienas rezistorius, vienas kondensatorius ir kt.

 

„Vienspektriai vizualizavimo jutikliai“ (6) – įtaisai, gebantys surinkti vizualizavimo duomenis iš vienos diskrečiosios spektro juostos.

 

„Daugialustis integrinis grandynas“ (3) – du ar daugiau „monolitinių integrinių grandynų“, sumontuotų ant bendro „padėklo“.

 

„Daugiaspektriai vizualizavimo jutikliai“ (6) įtaisai, gebantys surinkti vizualizavimo duomenis iš dviejų ir daugiau diskrečiųjų spektro juostų. Jutikliai, turintys daugiau kaip dvidešimt diskrečiųjų spektro juostų, nurodomi kaip ypač daugiaspektriai vizualizavimo jutikliai.

 

„Gamtinis (natūralusis) uranas“ (0) – uranas, turintis izotopų mišinį, aptinkamą gamtoje.

 

„Tinklo prieigos valdiklis“ (4) – skirstomojo perjungiamojo tinklo sietuvas. Jame naudojama bendroji informacinė terpė, kuri visur veikia ta pačia „skaitmenine perdavimo sparta“, kai naudojamasi perdavimo leidimu (pvz., priėjimo teise arba nešlio kontrole). Nepriklausomai nuo visų kitų įtaisų jis atrenka duomenų paketus arba duomenų grupes (pvz., IEEE 802), adresuojamas jam. Valdiklis – tai elektroninis ryšių prieigą laiduojantis mazgas, kuris gali būti įstatytas į kompiuterį arba į telekomunikacinį įrenginį.

 

„Neuroniškasis kompiuteris“ (4) – skaičiavimo įtaisas, suprojektuotas arba modifikuotas imituojant neuronų arba neuronų tinklo savybes, t. y. skaičiavimo įtaisas, kuriam būdingas jo aparatinės dalies gebėjimas keisti skaičiavimo komponentų pasikartojamų tarpusavio sujungimų apimtį ir skaičių, remiantis ankstesniais duomenimis.

 

„Branduolinis reaktorius“ (0) – sukomplektuotas reaktorius, gebantis veikti palaikydamas valdomą savaiminę grandininę dalijimosi reakciją. „Branduolinis reaktorius“ apima visus objektus, esančius arba tiesiogiai įdedamus į reaktoriaus korpusą, įrenginį, kuris valdo galios lygį aktyviojoje srityje, ir komponentus, kurie paprastai tiesiogiai liečiasi su aktyviąja branduolinio reaktoriaus sritimi arba valdo pirminį reaktoriaus aušalą.

 

„Skaitmeninis valdymas“ (2) – įtaiso, kuriame naudojami skaitmeniniai duomenys, dažniausiai įvedami jau prasidėjus veikimui, atliekamo proceso automatinis valdymas (žr. ISO 2382).

 

„Galutinė programa“ (9) – įrenginio vykdomo vieno ar daugiau procesų („pirminės programos“ (pirminės kalbos)), kurie yra programinės sistemos pakeisti, patogiai išreikšta darbinė forma.

 

„Optinis stiprinimas“ (5) – stiprinimo būdas optinio ryšio technikoje, kurioje naudojamas optinių signalų, sukurtų atskirais šaltiniais, stiprinimas, nekeičiant jų į elektrinius signalus, t.y. naudojami puslaidininkiniai optiniai stiprintuvai, šviesolaidiniai liuminescenciniai stiprintuvai.

 

„Optinis kompiuteris“ (4) – suprojektuotas arba modifikuotas kompiuteris, kuriame šviesa naudojama duomenims atvaizduoti ir kurio skaičiavimo loginių elementų pagrindą sudaro tiesiogiai susiję optiniai įtaisai.

 

„Optinis integrinis grandynas“ (3) – „monolitinis integrinis grandynas“ arba „hibridinis integrinis grandynas“, turintis vieną ar daugiau dalių, sukurtų veikti kaip fotojutiklis ar fotospinduliuotuvas arba skirtų atlikti optines ar elektrooptines funkcijas.

 

„Optinis perjungimas“ (5) – optinių signalų, jų nekeičiant į elektrinius signalus, perjungimas arba jų sklidimo trasos sudarymas.

 

„Visuminis srovės tankis“ (3) – visuminis ritės ampervijų skaičius (t. y. atskirų apvijų vijų skaičiaus, padauginto iš kiekvienos apvijos vijų didžiausiosios srovės, suma), padalytas iš ritės (apimančios superlaidžiuosius siūlus, metalinius rišiklius, į kuriuos yra įdėti superlaidieji siūlai, sandarinimo medžiagas, bet kokius aušinimo kanalus ir kt.) pilnutinio skerspjūvio ploto.

 

„Dalyvaujanti valstybė“ (7 9) – valstybė, esanti Wassenaar susitarimo narė. (Žr. www.wassenaar.org)

 

„Didžiausioji galia“ (6) – per „lazerio veikimo trukmę“ pasiekta didžiausia galia.

 

„Asmeninis tinklas“ (5) – duomenų perdavimo sistema, turinti visas toliau išvardytas charakteristikas:

a.

leidžianti bet kokiam nepriklausomų ar tarpusavyje sujungtų „duomenų perdavimo įtaisų‧ kiekiui turėti tiesioginius tarpusavio ryšius;

b.

galimi tik įtaisų, kurie yra netoli atskiro asmens ar įtaisų kontrolieriaus (pavyzdžiui, viename kambaryje, biure ar automobilyje), ryšiai.

Techninė pastaba.

‧Duomenų perdavimo įtaisas‧ – įrenginys, galintis perduoti ir priimti skaitmeninės informacijos sekas.

 

„Asmeninė atmenioji kortelė“ (5) – atmenioji kortelė ar elektroniniu būdu nuskaitomas asmens dokumentas (pavyzdžiui, elektroninis pasas), turintis integrinį grandyną, kuris yra programuojamas specialiesiems taikymams ir negali būti vartotojo perprogramuojamas bet kokiam kitam taikymui.

 

„Galios valdymas“ (7) – perduodamos aukščiamačio signalo galios keitimas taip, kad priimama „orlaivio“ aukštyje galia visada butų mažiausia, kuri reikalinga aukščiui nustatyti.

 

„Slėgio keitliai“ (2) įtaisai, kurie pakeičia slėgio matavimo duomenis elektriniu signalu.

 

„Anksčiau išskirtas“ (0 1) apibūdina bet kokio proceso taikymą, norint padidinti kontroliuojamojo izotopo koncentraciją.

 

„Pagrindinis skrydžio valdymas“ (7) – „orlaivio“ stabilumo arba manevringumo valdymas naudojant jėgos ir momentų generatorius, t. y. taikant aerodinaminių paviršių valdymą arba reaktyvinės jėgos nukreipimą.

 

„Pagrindinis elementas“ (4) (kaip jis taikomas 4 kategorijoje) – elementas, kurio pakeitimo vertė sudaro daugiau kaip 35 % visos sistemos, kuriai priklauso šis elementas, visuminės vertės. Elemento vertė – tai jo kaina, kurią už elementą sumoka sistemos gamintojas arba sistemos surinkėjas. Visuminė vertė yra lygi įprastai tarptautinei pardavimo kainai, taikomai nesusijusiems subjektams, galiojančiai pardavimo gamybos vietoje arba prekių parengimo išsiuntimui vietoje.

 

„Gamyba“ (GTN NTN All) – visos gamybos stadijos, pvz.: konstravimas, gamybos technologija, gaminimas, sujungimas, surinkimas (montavimas), tikrinimas, bandymas, kokybės laidavimas.

 

„Gamybos įranga“ (1 7 9) – įrankiai, šablonai, stendai, formos, štampai, prispaudimo priemonės, tapatinimo įtaisai, bandymo įranga, kitos mašinos ir joms skirti komponentai, apsiribojant tais, kurie specialiai suprojektuoti arba modifikuoti ir yra skirti „kūrimui“ arba vienai ar daugiau „gamybos“ stadijų.

 

„Gamybos priemonės“ (7 9) – įrenginiai ir specialiai jiems suprojektuota programinė įranga, kurie yra įrengti įrangoje, skirtoje „kūrimui“ arba vienai ar daugiau „gamybos“ stadijų.

 

„Programa“ (2 6) – komandų seka, skirta pateikti arba pakeisti procesą pavidalu, tinkamu elektroniniam kompiuteriui vykdyti.

 

„Impulso spūda“ (6) – radaro signalo ilgo impulso apdorojimas ir kodavimas, norint jį pakeisti trumpu impulsu, išsaugant ilgo impulso didelės energijos privalumus.

 

„Impulso trukmė“ (6) – „lazerio“ impulso trukmė, išmatuota kaip visa trukmė tarp pusinių intensyvumo (FWHI) lygių.

 

„Impulsinis lazeris“ (6) – „lazeris“, kurio „impulso trukmė“ yra mažesnė ar lygi 0,25 sekundės.

 

„Kvantinė kriptografija“ (5) – „kriptografijai“ skirto žinomo rakto sukūrimo metodų sistema, matuojant fizikinės sistemos (įskaitant tas fizikines savybes, kurios aiškiai priklauso kvantinės optikos, kvantinės lauko teorijos ar kvantinės elektrodinamikos sritims) kvantinės mechanikos savybes.

 

„Impulsinis moduliuotosios kokybės lazeris“ (6) – „lazeris“, kuriame energija saugoma užpildos apgrąžos pavidalu arba optiniame rezonatoriuje, o po to išspinduliuojamas šviesos impulsas.

 

„Spartusis radaro dažnio perderinimas“ (6) – dažnio perderinimas, kai pseudoatsitiktiniu būdu keičiamas impulsinio radaro siųstuvo impulsų arba impulsų grupių nešlio dažnis taip, kad šis pokytis būtų lygus arba didesnis nei impulso dažnių juostos plotis.

 

„Plėstinis radaro spektras“ (6) – signalo spektras esant bet kokiam moduliacijos būdui, kai naudojamas atsitiktinis arba pseudoatsitiktinis kodavimas ir kuris yra skirtas išskirstyti siaurajuosčio signalo sukuriamą energiją gerokai platesnėje dažnių juostoje.

 

„Tikralaikis dažnių juostos plotis“ (3) „dinaminių signalų analizatorių“ atveju yra lygus didžiausiajai dažnių sričiai, kurią analizatorius išėjime gali pateikti vaizduoklyje arba į didelės apimties atmintinę, nesukeldamas įėjimo duomenų analizėje jokių netolygumų. Analizatoriuose, turinčiuose daugiau nei vieną kanalą, skaičiavimui turi būti naudojamas kanalas, kurio konfigūracija turi didžiausią „tikralaikį dažnių juostos“ plotį.

 

„Tikralaikis apdorojimas“ (6 7) – duomenų apdorojimas kompiuterine sistema, kuri, reaguodama į išorinį poveikį, priklausomai nuo turimų išteklių ir nepriklausomai nuo sistemos apkrovos užtikrina reikiamą paslaugų lygį garantuojamu reagavimo greičiu.

 

„Pakartojamumas“ (7) – to paties kintamojo pakartotinių matavimų tomis pačiomis veikimo sąlygomis rezultatų panašumas, kai tarp matavimo laikotarpių pasikeičia sąlygos ar būna neveikimo laikotarpių. (Nuoroda: IEEE STD 528–2001 (1 sigmos intervale standartinis nuokrypis))

 

„Reikalingas“ (GTN 1–9) (kaip tai taikoma „technologijai“) apibūdina tik tą technologijos dalį, kuri yra ypač svarbi norint pasiekti ir išplėsti valdomo vykdymo lygį, charakteristikas arba funkcijas. Tokia „reikalinga“„technologija“ gali būti naudojama skirtinguose produktuose.

 

„Skyra, skiriamoji geba“ (2) mažiausiasis matuoklio [matavimo įtaiso] rodmens padidėjimas; skaitmeninių matuoklių atveju, tai mažiausiasis reikšminis bitas (žr. ANSI B–89.1.12).

 

„Medžiagos riaušėms malšinti“ (1) – medžiagos, kurios, numatomomis sąlygomis naudojant riaušėms malšinti, žmonėms greitai sukelia jutiminį suerzinimą arba pasižymi neutralizuojančiu fiziniu poveikiu, kuris baigiasi netrukus po to, kai baigiasi tų medžiagų poveikis.

Techninė pastaba.

Ašarinės dujos yra „medžiagų riaušėms malšinti“ pogrupis.

 

„Robotas“ (2 8) – manipuliavimo mechanizmas, kuris gali judėti tolygia trajektorija arba šuoliais iš vienos vietos į daugybę kitų vietų ir kuriame gali būti naudojami jutikliai; jis turi visas toliau išvardytas charakteristikas:

a.

yra daugiafunkcinis;

b.

judėdamas trimatėje erdvėje gali išdėlioti ar orientuoti medžiagas, dalis, įrankius arba specialius prietaisus;

c.

jungia tris ar daugiau uždarojo ar atvirojo kontūro valdomuosius įtaisus, kurie gali turėti žingsninius variklius;

d.

turi „vartotojui prieinamą programuojamumą“, naudojant mokymo ir (arba) atkūrimo būdą arba elektroninį kompiuterį, kuriuo gali būti programuojamasis loginis valdiklis, t. y. be mechaninio įsikišimo.

Tai neapima toliau išvardytų prietaisų:

1.

Manipuliavimo mechanizmų, kurie yra valdomi tik rankiniu būdu ar nuotolinio operatoriaus;

2.

Fiksuotosios sekos manipuliavimo mechanizmų, kurie yra automatiniai judamieji įtaisai, veikiantys pagal mechaniškai fiksuotus programuotus judesius. Programa yra mechaniškai apribota fiksuotais stabdymo įtaisais, pavyzdžiui, kaiščiai arba krumpliaračiai. Judesių seka ir trajektorijų ar kampų pasirinkimas nėra valdomi ar keičiami mechaninėmis, elektroninėmis ar elektrinėmis priemonėmis;

3.

Fiksuotosios sekos manipuliavimo mechanizmų, kurie yra automatiniai judamieji įtaisai, veikiantys pagal mechaniškai fiksuotus programuotus judesius. Programa yra mechaniškai apribota fiksuotais, tačiau derinamais stabdymo įtaisais, tokiais kaip kaiščiai arba krumpliaračiai. Judesių seka ir trajektorijų ar kampų pasirinkimas yra keičiami pagal fiksuotos programos trafaretą. Programos trafareto keitimai arba modifikacijos (pvz., kaiščių ar krumpliaračių keitimai) viena ar daugiau judesio ašių yra atliekami tik naudojant mechanines operacijas;

4.

Fiksuotosios sekos manipuliavimo mechanizmų, kurie yra automatiniai judamieji įtaisai, veikiantys pagal mechaniškai fiksuotus programuotus judesius. Programa yra keičiama, tačiau seka yra vykdoma tik dvipoliais signalais iš mechaniškai fiksuotų elektrinių dvipolių prietaisų arba derinamų stabdymo įtaisų;

5.

Krovimo į rietuvą kranų, apibrėžtų kaip stačiakampių koordinačių manipuliatorių sistemos, pagamintų kaip ištisinė stačioji kaiščių laikiklių įrenginio dalis ir sukurtų parinkti šių kaiščių išdėstymą, kuris yra išsaugomas arba jį galima naujai pasirinkti.

 

„Išcentrinis išpurškimas“ (1) – procesas, skirtas išskaidyti išlydyto metalo srautą arba vonioje esantį metalą į 500 mikrometrų ir mažesnio skersmens lašelius, naudojant išcentrinę jėgą.

 

„Pusverpaliai“ (1) – beveik lygiagrečių ‧vijų‧ (paprastai apie 12–120) pluoštas.

‧Vija‧ yra beveik lygiagrečių „viengijų siūlų“ (dažniausiai virš 200) pluoštas.

 

„Pasibaigimas“ (2) (pasibaigęs tinkamas veikimas) – spindulinis pagrindinio suklio perkėlimas vienu sūkiu, matuojamas plokštumoje, statmenoje suklio ašiai bandomo besisukančio išorinio ar vidinio paviršiaus taške. (Nuoroda: ISO 230/1 1986, 5.61 punktas).

 

„(Giroskopo arba akselerometro) perskaičiavimo faktorius“ (7) – išėjimo ir įėjimo pokyčio, kurį norima išmatuoti, santykis. Perskaičiavimo faktorius dažniausiai yra įvertinamas kaip tiesės, kuri mažiausių kvadratų metodu gali būti sutapatinama su įėjimo ir išėjimo duomenimis, gautais cikliškai keičiant įėjimą jo kitimo srityje, polinkis.

 

„Nusistovėjimo trukmė“ (3) – laiko tarpas, kurio reikia, kad išėjimo signalas pasiektų galutinę vertę pusės bito tikslumu, kai keitiklis perjungiamas tarp bet kokių dviejų lygių.

 

„SHPL“ – „ypač didelės galios lazeris“.

 

„Signalų analizatoriai“ (3) – prietaisai, kuriais galima išmatuoti ir pavaizduoti daugiadažnio signalo pavienių dažnių sandų pagrindines savybes.

 

„Signalų apdorojimas“ (3 4 5 6) – iš išorės gaunamų ir informaciją turinčių signalų apdorojimas algoritmais, tokiais kaip laikinė spūda, filtravimas, išskyrimas, atranka, koreliacija, sąsūka arba transformacijos (pvz., sparčioji Furjė transformacija arba Walsh'o transformacija).

 

„Programinė įranga“ (GSN All) – vienos ar daugiau „programų“ arba ‧mikroprogramų‧ rinkinys, įrašytas bet kokioje laikmenoje.

‧Mikroprograma‧ – elementariųjų komandų seka, laikoma specialioje atmintinėje, kurių vykdymas yra pradedamas įvedant atskaitos komandą į komandų registrą.

 

„Pradinė programa“ (arba pirminė kalba) (4 6 7 9) – patogi vieno ar daugiau procesų išraiškos forma, kuri programavimo sistemos gali būti pakeičiama į įrenginiui vykdyti reikiamą pavidalą („galutinę programą“ (arba objektinę kalbą)).

 

„Erdvėlaivis“ (7 9) – aktyvusis ir pasyvusis palydovai arba kosminis zondas.

 

„Tinkami naudoti kosmose“ (3 6) produktai, sukurti, pagaminti ir išbandyti, kad atitiktų specialius elektrinius, mechaninius ir klimatinius reikalavimus, keliamus palydovų paleidimui ir jų funkcionavimui arba aukštai skraidančioms sistemoms, veikiančioms 100 km ir didesniame aukštyje.

 

„Speciali dalioji medžiaga“ (0) – plutonis-239, uranas-233, „sodrintas izotopais 235 arba 233 uranas“ ir bet kuri medžiaga, turinti minėtų medžiagų.

 

„Savitasis tampros modulis“ (0 1 9) – Jungo (Young) modulis [Pa arba N/m2], padalytas iš savitojo svorio [N/m3], išmatuotas esant temperatūrai (296 ± 2) K ((23 ± 2) °C) ir santykinei drėgmei (50 ± 5)%.

 

„Savitasis tempiamasis įtempis“ (0 1 9) – ribinis tempiamasis įtempis [Pa arba N/m2], padalytas iš savitojo svorio [N/m3], išmatuotas esant temperatūrai (296 ± 2) K ((23 ± 2) °C) ir santykinei drėgmei (50 ± 5)%.

 

„Purškiamasis aušinimas“ (1) – išlydyto metalo srauto, veikiamo besisukančiu atšaldytu bloku, ‧sparčiojo kietėjimo‧, kai formuojami plokštelės pavidalo gaminiai, procesas.

‧Spartusis kietėjimas‧ – išlydytos medžiagos kietėjimas, esant šaldymo spartai, viršijančiai 1 000 K/s.

 

„Plėstinis spektras“ (5) – spektras, gaunamas išskirstant siaurajuosčio ryšio kanalo energiją gerokai platesniame energijų intervale.

 

„Plėstinio spektro“ radaras (6) – žr. „Plėstinis radaro spektras“.

 

„Pastovumas“ [stabilumas] (7) – tam tikro parametro kitimo standartinis nuokrypis (1 sigma intervale) nuo jo kalibruotosios vertės, išmatuotos esant stabilioms temperatūros sąlygoms. Jis gali būti išreikštas laiko funkcija.

 

„Valstybės, (n)esančios Cheminio ginklo uždraudimo sutarties šalimis“ (1) – tos valstybės, kurioms (ne)įsigaliojo Konvencija dėl cheminio ginklo kūrimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo uždraudimo. (Žr. www.opcw.org)

 

„Padėklas“ (3) – pagrindinės medžiagos plokštelė su arba be vidinių sujungimų. Ant jos arba joje gali būti išdėstyti„diskretieji elementai“ arba integriniai grandynai, arba abu tipai kartu.

‧Diskretusis komponentas‧: atskirai supakuotas ‧grandinės elementas‧, turintis išorinius išvadus.

‧Grandinės elementas‧: pavienė aktyvioji arba pasyvioji funkcinė elektroninės grandinės dalis, tokia kaip vienas diodas, vienas tranzistorius, vienas rezistorius, vienas kondensatorius ir kt.

 

„Padėklų ruošiniai“ (6) – monolitiniai junginiai, kurių matmenys yra tinkami optinių elementų, tokių kaip veidrodžiai arba optiniai langai, gamybai.

 

„Toksino elementas“ (1) – struktūriniu ir funkciniu požiūriu atskiras „toksino“ sandas.

 

„Ypač atsparūs lydiniai“ (2 9) – nikelio, kobalto ar geležies lydiniai, kurių atsparumas geresnis nei bet kokių serijos AISI 300 lydinių, esant temperatūroms, viršijančioms 922 K (649 oC), ir esant nepalankioms aplinkos ir veikimo sąlygoms.

 

„Superlaidus“ (1 3 6 8) – medžiagos, t. y. metalai, lydiniai arba junginiai, kurių varža gali išnykti, t.y. kurių savitasis elektrinis laidis gali tapti begalinis ir kuriuo gali tekėti labai didelės srovės, nesukurdamos Džaulio (Joule) šilumos.

Bet kokios medžiagos „superlaidžioji“ būsena apibūdinama „krizine temperatūra“, kriziniu magnetiniu lauku, kuris priklauso nuo temperatūros, ir kriziniu srovės tankiu, kuris priklauso ir nuo magnetinio lauko, ir nuo temperatūros.

 

„Ypač didelės galios lazeris“ („SHPL“) (6) – lazeris, galintis sukurti išėjimo energiją (visą ar bet kokią jos dalį), viršijančią 1 kJ per 50 ms, arba turintis vidutinę arba nesilpstančiosios bangos galią, didesnę kaip 20 kW.

 

„Superplastinis formavimas“ (1 2) – metalų, paprastai turinčių mažas santykinio pailgėjimo vertes (mažesnes kaip 20 %) nutrūkimo taške, kai jos nustatomos kambario temperatūroje įprastiniais atsparumo tempimui bandymais, deformacijos procesas kaitinant, norint gauti tokio proceso metu mažiausiai 2 kartus didesnes santykinio pailgėjimo vertes nei įprastiniu būdu.

 

„Simetrinis algoritmas“ (5) – kriptografinis algoritmas, kuriam naudojami vienodi raktai tiek užšifruojant, tiek ir iššifruojant.

„Simetrinis algoritmas“ dažniausiai naudojamas duomenų slaptumui užtikrinti.

 

„Sisteminiai skrydžių maršrutai“ (6) – apdorotas, susietas (radaro objekto duomenų sujungimas su skrydžio planuotos trajektorijos vieta) ir atnaujintas orlaivių skrydžių buvimo vietos pranešimas, prieinamas skrydžių valdymo centro dispečeriams.

 

„Sistolinis kompiuteris“ (4) – kompiuteris, kuriame duomenų srautas ir jų modifikavimas yra vartotojo dinamiškai valdomas loginio elemento lygiu.

 

„Juosta“ (1) medžiaga, sudaryta iš supintų ar ištisinių „viengijų siūlų“, ‧vijų‧, „pusverpalių“, „grįžčių“ arba „verpalų“ ir kt., dažniausiai impregnuotų derva.

‧Vija‧ yra beveik lygiagrečių „viengijų siūlų“ (dažniausiai virš 200) pluoštas.

 

„Technologija“ (GTN NTN All) – speciali informacija, reikalinga prekėms „kurti“, „gaminti“ ir „naudoti“. Ši informacija gali būti pateikiama kaip „techniniai duomenys“ ir kaip „techninė pagalba“.

‧Techninė pagalba‧ gali remtis instrukcijomis, sugebėjimu, apmokymu, darbo žiniomis, konsultacinėmis paslaugomis ir gali apimti ‧techninių duomenų‧ perdavimą.

‧Techniniai duomenys‧ gali turėti tokias formas: peršviečiamosios kopijos, planai, diagramos, modeliai, formulės, lentelės, techniniai projektai ir techninės sąlygos, vadovai ir instrukcijos, parašytos ar įrašytos į laikmenas ir įtaisus, tokius kaip diskai, juostos, pastoviosios atmintinės.

 

„Palenkiamasis suklys“ (2) – įrankį laikantis suklys, kuris mašininio apdirbimo metu gali keisti savo centrinės linijos kampinę padėtį bet kokios kitos ašies atžvilgiu.

 

„(Vyksmo) trukmės konstanta“ (6) – laiko tarpas nuo šviesos poveikio pradžios iki srovės prieaugis įgis (1–1/e) dalį galutinės vertės (t.y. 63 % galutinės vertės).

 

„Visiškasis skrydžio valdymas“ (7) – automatinis „orlaivio“ būsenos kintamųjų ir skrydžio trajektorijos atitikties vykdomos užduočių programos valdymas, atsižvelgiant į tikralaikius duomenų pasikeitimus užduočių, pavojų ar kito „orlaivio“ atžvilgiu.

 

„Visuminė skaitmeninio persiuntimo [perdavimo] sparta“ (5) – bitų skaičius, kuriame įskaitytas apybrėžos kodavimas, signaliniai ir kt. bitai, persiunčiamas tarp atitinkamų skaitmeninės perdavimo sistemos įrenginių per laiko vienetą.

Taip pat žr. „skaitmeninio perdavimo sparta“.

 

„Grįžtė“ (1) – beveik lygiagrečių „viengijų siūlų“ pluoštas.

 

„Toksinai“ (1 2) – toksinai, esantys specialiai izoliuotų preparatų ar mikstūrų pavidalu, nepriklausomai nuo to, kaip jie yra pagaminti; išskyrus toksinus, kurie yra tam tikrų objektų, pavyzdžiui, patologinių mėginių, derliaus, maisto produktų ar „mikroorganizmų“ pasėlių teršalai.

 

„Perduodamojo sužadinimo lazeris“ (6) – „lazeris“, kuriame lazerinės generacijos izotopai yra sužadinami perduodant energiją, susiduriant ne lazerinės generacijos atomui ar molekulei su lazerinės generacijos atomų ar molekulių atmainomis.

 

„Derinamas“ (6) – „lazerio“ geba nuolat generuoti išėjimo galią, esant visiems bangų ilgiams visoje kelių lazerinių šuolių srityje. Atrankinės linijos „lazeris“ generuoja pastovųjį bangos ilgį vienoje lazerinio šuolio srityje ir nelaikomas „derinamu“.

 

„Nepilotuojamas orlaivis“ („UAV“) (9) – bet koks orlaivis, galintis pradėti skrydį bei tęsti kontroliuojamą skrydį ir navigaciją, orlaivyje nesant žmogui.

 

„Izotopais 235 arba 233 sodrintas uranas“ (0) – uranas, turintis izotopų 235 arba 233, arba jų abiejų tiek, kad šių izotopų sumos ir izotopo 238 santykinis kiekis yra didesnis nei izotopo 235 ir izotopo 238 santykinis kiekis, randamas gamtoje (izotopinis santykis lygus 0,71 procentų).

 

„Naudojimas“ (GTN NTN All) – veikimas, įrengimas (įskaitant įrengimą vietoje), palaikymas (tikrinimas), taisymas, kapitalinis remontas ir atnaujinimas.

 

„Vartotojui prieinamas programuojamumas“ (6) – galimybė, leidžianti vartotojui papildyti, modifikuoti arba pakeisti „programas“ visomis priemonėmis, išskyrus toliau išvardytas priemones:

a.

fizinis montažo ar vidinių sujungimų keitimas;

b.

funkcinių reguliatorių nustatymas, įskaitant parametrų įvedimą.

 

„Vakcina“ (1) – vaistinis produktas farmaciniame junginyje, licencijuotas šalies, kurioje jis pagamintas arba naudojamas, reguliavimo institucijos arba jam yra išduotas tokios institucijos leidimas prekiauti ar naudoti klinikiniams tyrimams, skirtas skatinti apsauginį imunologinį žmonių ar gyvūnų pasipriešinimą ligai.

 

„Vakuuminis išpurškimas“ (1) procesas, skirtas suskaidyti išlydyto metalo lydinio srautą į 500 mikrometrų ir mažesnio skersmens lašelius, naudojant labai spartų sugertų dujų išsiskyrimą vakuume.

 

„Keičiamosios geometrijos aerodinaminiai paviršiai“ (7) – paviršiai, kurių padėtis skrydžio metu gali būti valdoma, keičiant užpakalinės briaunos užsparnius ar skydelius arba priekinės briaunos priešsparnius arba pasukant priekinę dalį žemyn.

 

„Verpalai“ (1) – susuktųjų ‧vijų‧ pluoštas.

‧Vija‧ yra beveik lygiagrečių „viengijų siūlų“ (dažniausiai virš 200) pluoštas.

ŠIAME PRIEDE VARTOJAMI AKRONIMAI IR SANTRUMPOS

Akronimas arba santrumpa, kai jie naudojami kaip apibrėžti terminai, pateikti „Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtyse“.

Akronimas ar santrumpa

Reikšmė

ABEC

Žiedinių guolių inžinierių komitetas

AGMA

Amerikos prietaisų gamintojų asociacija

AHRS

erdvinės padėties ir kurso rodymo pamatinės sistemos

AISI

Amerikos geležies ir plieno institutas

ALU

aritmetinis–loginis įtaisas

ANSI

Amerikos nacionalinis standartų institutas

ASTM

Amerikos bandymų ir medžiagų tyrimo draugija

ATC

skrydžių valdymas

AVLIS

izotopų atskyrimas atomų garų lazeriu

CAD

kompiuterinis projektavimas

CAS

Chemijos santraukų parengimo tarnyba

CCITT

Tarptautinis telegrafo ir telefono konsultacijų komitetas

CDU

valdymo ir atvaizdavimo įtaisas

CEP

kampinė paklaida galima

CNTD

šiluminis nusodinimas, esant valdomam užuomazgų susidarymui

CRISLA

izotopiniu atrankiniu lazeriu aktyvinama cheminė reakcija

CVD

cheminis garinis nusodinimas

CW

cheminis karas

CW (lazeriams)

nesilpstančioji banga

DME

nuotolio matavimo įranga

DS

kryptingai kristalizuotas

EB–PVD

elektronpluoštis fizinis garinis nusodinimas

EBU

Europos transliuotojų sąjunga

ECM

elektrocheminis apdirbimas

ECR

elektronų ciklotroninis rezonansas

EDM

elektrinio išlydžio generatoriai

EEPROMS

programuojamoji pastovioji elektra trinama atmintinė

EIA

Elektronikos pramonės asociacija

EMC

elektromagnetinis suderinamumas

ETSI

Europos telekomunikacijų standartų institutas

FFT

Sparčioji Furjė transformacija

GLONASS

pasaulinės navigacijos palydovų sistema

GPS

pasaulinė vietos nustatymo sistema

HBT

įvairiatarpiai dvipoliai tranzistoriai

HDDR

didžiatankis skaitmeninis įrašymas

HEMT

didelio elektronų judrio tranzistoriai

ICAO

Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija

IEC

Tarptautinė elektrotechnikos komisija

IEEE

Elektrotechnikos ir elektronikos inžinierių institutas

IFOV

Akimirkinė žvalgos zona

ILS

prietaisinė tūpimo sistema

IRIG

tarpinės srities matuoklių grupė

ISA

tarptautinė standartinė atmosfera

ISAR

apgrąžinės sintezuotosios apertūros radaras

ISO

Tarptautinė standartizacijos organizacija

ITU

Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga

JIS

Japonijos pramoninis standartas

JT

Džaulio ir Tomsono

LIDAR

lidaras, šviesos aptikimo ir nuotolio nustatymo įrenginys

LRU

pakeičiamasis linijos įtaisas

MAC

pranešimo atpažinimo kodas

Machas

objekto greičio ir garso greičio santykis (pagal Ernstą Machą)

MLIS

izotopų atskyrimas molekuliniu lazeriu

MLS

mikrobanginės tūpimo sistemos

MOCVD

cheminis garinis metaloorganinio junginio nusodinimas

MRI

magnetinis rezonansinis vizualizavimas

MTBF

vidutinė trukmė tarp gedimų

Mtops

milijonas teorinių operacijų per sekundę

MTTF

vidutinė trukmė iki gedimo

NBC

Branduolinės, biologinės ir cheminės

NDT

neardomasis bandymas

PAR

tiksliojo tūpimo radaras

PIN

asmeninis atpažinimo numeris

ppm

milijonoji dalis

PSD

spektrinis galios tankis

QAM

kvadratūrinė amplitudės moduliacija

RF

aukštasis dažnis

SACMA

Patobulintųjų kompozicinių medžiagų asociacijos tiekėjai

SAR

sintezuotosios apertūros radaras

SC

monokristalas

SLAR

šoninės žvalgos orlaivio radaras

SMPTE

Kino ir televizijos inžinierių draugija

SRA

dirbtuvėje pakeičiamas mazgas

SRAM

statinė laisvosios kreipties atmintinė

SRM

SACMA rekomenduojami metodai

SSB

viena šalinė juosta

SSR

pagalbinis žvalgos radaras

TCSEC

patikimieji kompiuterinės sistemos įvertinimo kriterijai

TIR

visuminis rodmenų skaitymas

UV

ultravioletas

UTS

ribinis atsparumas tempimui

VOR

labai aukštų dažnių įvairiakryptis (radaro) siekis

YAG

itrio aliuminio granatas

0 KATEGORIJA

BRANDUOLINĖS MEDŽIAGOS, ĮRENGINIAI IR ĮRANGA

0A
Sistemos, įranga ir komponentai

0A001
„Branduoliniai reaktoriai“ ir jiems specialiai suprojektuota arba paruošta įranga ir komponentai:

a.

„branduoliniai reaktoriai“;

b.

metaliniai indai arba jų pagrindinės ceche pagamintos dalys, įskaitant reaktoriaus slėginių indų viršutines plokštes, specialiai suprojektuotos arba paruoštos „branduolinio reaktoriaus“ aktyviajai zonai įrengti;

c.

manipuliavimo įranga, specialiai sukurta arba pritaikyta pakrauti arba iškrauti kurą iš „branduolinio reaktoriaus“;

d.

specialiai suprojektuoti arba paruošti valdantieji strypai dalijimosi procesui „branduoliniame reaktoriuje“ valdyti, jų atraminės ar kabamosios konstrukcijos strypų įkišimo ir ištraukimo mechanizmai ir strypus kreipiantys vamzdžiai;

e.

slėginiai vamzdžiai, specialiai sukurti arba paruošti kuro elementams ir pirmojo kontūro šilumnešiui laikyti „branduoliniame reaktoriuje“ esant didesniam nei 5,1 MPa darbiniam slėgiui;

f.

vamzdžiai ar jų sąrankos iš metalinio cirkonio arba cirkonio lydinių, kuriuose hafnio ir cirkonio masės dalių santykis yra mažesnis nei 1: 500, specialiai sukurti arba pritaikyti naudoti „branduoliniuose reaktoriuose“;

g.

aušinimo siurbliai, specialiai sukurti arba paruošti pirmojo kontūro šilumnešio cirkuliacijai „branduoliniuose reaktoriuose“ palaikyti;

h.

‧branduolinio reaktoriaus vidinės konstrukcinės dalys‧, specialiai suprojektuotos arba paruoštos naudoti „branduoliniuose reaktoriuose“, įskaitant atramines aktyviosios zonos kolonas, kuro kanalus, šiluminės saugos ekranus, reflektorines pertvaras, aktyviosios zonos tinklelines plokštes ir difuzoriaus plokštes;

‧0A001.h. vartojama, branduolinio reaktoriaus vidinių konstrukcinių dalių‧ sąvoka nurodo bet kurį pagrindinį reaktoriaus darinį, kuris turi vieną ar daugiau iš toliau išvardytų funkcijų: palaiko aktyviosios zonos darbą, reguliuoja kuro pasiskirstymą, nukreipia pirmojo kontūro šilumnešio srautą, ekranuoja reaktoriaus korpuso (bako) spinduliavimą ir nukreipia aktyviosios zonos matavimo priemones.

i.

Šilumokaičiai (garo generatoriai), specialiai suprojektuoti arba paruošti naudoti „branduolinio reaktoriaus“ pirmojo kontūro šilumnešio grandinėje;

j.

Neutronų aptikimo ir matavimo prietaisai, specialiai sukurti arba paruošti neutronų srauto lygiui nustatyti „branduolinio reaktoriaus“ aktyviojoje zonoje.

0B
Bandymo, tikrinimo ir gamybos įranga

0B001
Įrenginiai, specialiai suprojektuoti arba paruošti „gamtinio [natūraliojo] urano“, „nusodrintojo urano“ ir „specialiųjų daliųjų medžiagų“ izotopams atskirti, ir jų komponentai:

a.

Įrenginiai, specialiai suprojektuoti „gamtinio (natūraliojo) urano“, „nusodrintojo urano“ ir „specialiųjų daliųjų medžiagų“ izotopams atskirti, išvardyti toliau:

1.

dujų centrifuginio atskyrimo įrenginiai;

2.

dujų difuzijos atskyrimo įrenginiai;

3.

aerodinaminio atskyrimo įrenginiai;

4.

cheminių mainų atskyrimo įrenginiai;

5.

jonų mainų atskyrimo įrenginiai;

6.

izotopų atskyrimo atominiu „lazeriu“ (AVLIS) įrenginiai;

7.

izotopų atskyrimo molekuliniu „lazeriu“ (MLIS) įrenginiai;

8.

plazminio atskyrimo įrenginiai;

9.

elektromagnetinio atskyrimo įrenginiai;

b.

Dujų centrifugos ir sąrankos bei komponentai, specialiai suprojektuoti arba pritaikyti naudoti dujų centrifuginio atskyrimo technologijoje, išvardyti toliau:

‧0B001.b. vartojama, didelio stiprio ir tankio santykio medžiagos‧ sąvoka reiškia kurią nors iš šių charakteristikų:

a. 

martensitiškai senėjantį plieną, kurio tempiamojo įtempio riba ne mažesnė kaip 2 050 MPa;

b.

aliuminio lydinius, kurių tempiamojo įtempio riba ne mažesnė kaip 460 MPa;

c.

pluoštines ar gijines medžiagas“, kuriųsavitasis tampros modulisne mažesnis kaip 3,18 × 106 m, osavitasis tempiamasis įtempisne mažesnis kaip 76,2 × 103 m;

1.

Dujų centrifugos;

2.

Sukomplektuotos rotorių sąrankos;

3.

Rotorių vamzdžių cilindrai, kurių sienelių storis ne didesnis kaip 12 mm, o skersmuo 75–400 mm, pagaminti iš ‧medžiagos, kuriai būdingas didelis stiprio ir tankio santykis‧;

4.

Žiedai arba silfonai, kurių sienelių storis ne didesnis kaip 3 mm, o skersmuo – nuo 75 mm iki 400 mm, pagaminti iš ‧medžiagos, kuriai būdingas didelis stiprio ir tankio santykis‧, ir skirti sudaryti vietinę rotorių vamzdžių atramą arba keliems vamzdžiams sujungti;

5.

Reflektorinės pertvaros, kurių skersmuo 75–400 mm, skirtos įstatyti centrifugos rotoriaus vamzdžio viduje, pagamintos iš ‧medžiagos, kuriai būdingas didelis stiprio ir tankio santykis‧;

6.

Viršutiniai ir apatiniai dangteliai, kurių skersmuo 75–400 mm, tiksliai atitinkantys rotoriaus vamzdžio galus, pagaminti iš ‧medžiagos, kuriai būdingas didelis stiprio ir tankio santykis‧;

7.

Guoliai su magnetine pakaba, sudaryti iš žiedinio magneto, pakabinto apkaboje iš „medžiagos, atsparios UF6 sukeliamai korozijai“. Apkaboje yra smūgius sugerianti terpė. Magnetas sujungiamas su poliniu antgaliu arba kitu magnetu, pritvirtintu prie rotoriaus viršutinio dangtelio;

8.

Specialiai paruošti, ant slopintuvo sumontuoti guoliai su pusrutulinės ašies ir sandarinimo žiedo sąranka;

9.

Molekuliniai siurbliai, sudaryti iš cilindrų su viduje ištekintais arba išspaustais sraigtiniais grioveliais ir viduje išgręžtomis angomis;

10.

Žiedo pavidalo variklių statoriai, skirti daugiafaziams histereziniams (arba magnetinės varžos) kintamosios srovės elektros varikliams, sinchroniškai veikiantiems vakuume, kai dažnių intervalas yra nuo 600 iki 2 000 Hz, o galios – nuo 50 iki 1 000 VA;

11.

Centrifugų apgaubai (rezervuarai), skirti dujų centrifugos rotoriaus vamzdžio sąrankai laikyti. Tai standus cilindras (sienelių storis iki 30 mm) su labai tiksliai apdirbtais galais, gaminamas iš „UF6 sukeliamai korozijai atsparių medžiagų“ arba padengiamas tokiomis medžiagomis;

12.

Vamzdiniai semtuvai, turintys iki 12 mm vidinį skersmenį, skirti UF6 dujoms išsiurbti iš centrifugos rotoriaus vamzdžio Pito (visuminio slėgio) vamzdelio principu. Tokie semtuvai gaminami iš „medžiagų, atsparių UF6 sukeliamai korozijai“, arba padengiami tokiomis medžiagomis;

13.

Dažnio keitikliai (konverteriai ar inverteriai), specialiai suprojektuoti arba pritaikyti maitinti dujų centrifuginio sodrinimo variklių statorius, turintys visas išvardytas charakteristikas, ir jiems specialiai suprojektuoti komponentai:

a.

daugiafazio išėjimo intervalą nuo 600 iki 2 000 Hz;

b.

geresnį negu 0,1 % dažnio stabilumą;

c.

mažesnius negu 2 % netiesinius iškreipius;

d.

našumo koeficientą, didesnį negu 80 %.

14.

Silfoninio tipo 10–160 mm skersmens vožtuvai, pagaminti iš „UF6 poveikiui atsparių medžiagų“ arba padengti tokiomis medžiagomis;

c.

Specialiai suprojektuota arba pritaikyta dujų difuzinio sodrinimo įranga ir komponentai:

1.

Dujų difuzijos barjerai, pagaminti iš akytųjų metalinių, polimerinių, ar keraminių „UF6 poveikiui atsparių medžiagų“, kurių akučių skersmuo nuo 10 iki 100 nm, storis ne didesnis kaip 5 mm, o vamzdelių skersmuo ne didesnis kaip 25 mm;

2.

Dujinių difuzorių korpusai, pagaminti iš „UF6 poveikiui atsparių medžiagų“, arba iškloti tokiomis medžiagomis;

3.

Kompresoriai (stūmokliniai, išcentriniai ir ašiniai) arba dujų pūstuvai, pagaminti iš „UF6 poveikiui atsparių medžiagų“, arba jomis padengti, kurių UF6 įsiurbimo našumas ne mažesnis kaip 1 m3/min, o išėjimo slėgis – ne mažesnis kaip 666,7 kPa;

4.

Sukiųjų velenų sandarikliai 0B001.c.3. nurodytiems kompresoriams ar dujų pūstuvams, skirti užtikrinti ne didesnę kaip 1 000 cm3/min. tarpinių dujų įtekėjimo spartą;

5.

Šilumokaičiai, pagaminti iš aliuminio, vario, nikelio ar lydinių, kuriuose yra daugiau kaip 60 % nikelio arba čia paminėtų metalų derinių, naudojamų vamzdžiams dengti, ir sukonstruoti darbui neigiamo slėgio sąlygomis taip, kad slėgio mažėjimo sparta dėl nuotėkio būtų ne didesnė kaip 10 Pa per valandą esant 100 kPa slėgių skirtumui;

6.

Silfonų vožtuvai, kurių skersmuo nuo 40 mm iki 1 500 mm, pagaminti iš „UF6 poveikiui atsparių medžiagų“ arba jomis padengti;

d.

Specialiai suprojektuota arba pritaikyta aerodinaminio atskyrimo įranga ir jos komponentai, išvardyti toliau:

1.

Atskyrimo tūtos, sudarytos iš UF6 poveikiui atsparių plyšio pavidalo kreivų kanalų, kurių kreivumo spindulys mažesnis kaip 1 mm, ir viduje turinčios peilio pavidalo briauną, dalijančią dujų srautą į dvi dalis;

2.

Tangentinių įėjimo tūtų srautu valdomi cilindriniai arba kūgiški vamzdžiai (sūkuriniai vamzdžiai), kurių skersmuo 0,5–4 cm, o ilgio ir skersmens santykis 20:1 arba mažesnis, turintys vieną arba daugiau tangentinių įėjimo tūtų, pagaminti iš „UF6 poveikiui atsparių medžiagų“ arba tokiomis medžiagomis padengti;

3.

Stūmokliniai, išcentriniai arba ašiniai kompresoriai arba dujų pūstuvai, kurių tūrinė įsiurbimo sparta ne mažesnė kaip 2 m3/min., pagaminti iš „UF6 poveikiui atsparių medžiagų“ arba tokiomis medžiagomis padengti, taip pat jų sūkiųjų velenų sandarikliai;

4.

Šilumokaičiai, pagaminti iš „UF6 poveikiui atsparių medžiagų“, arba tokiomis medžiagomis padengti;

5.

Aerodinaminio atskyrimo elementų korpusai, pagaminti iš „UF6 poveikiui atsparių medžiagų“, arba tokiomis medžiagomis padengti. Juose montuojami sūkuriniai vamzdžiai arba atskyrimo tūtos;

6.

Silfoninio tipo 40–1500 mm skersmens vožtuvai, pagaminti iš „UF6 poveikiui atsparių medžiagų“ arba tokiomis medžiagomis padengti;

7.

Atskyrimo sistemos UF6 nuo nešančiųjų dujų (vandenilio arba helio) atskirti, kai dujose yra ne daugiau kaip 1 milijonoji UF6 dalis, įskaitant:

a.

Kriogeninius šilumokaičius arba krioseparatorius, gebančius sukurti ne aukštesnę kaip 153 K (– 120 °C) temperatūrą;

b.

Kriogeninius šaldymo įrenginius, veikiančius ne aukštesnėje kaip 153 K (– 120 °C) temperatūroje;

c.

Atskyrimo tūtas ar sūkurinius vamzdelius UF6 nuo nešančiųjų dujų atskirti;

d.

UF6 šaldomąsias gaudykles, veikiančias ne aukštesnėje kaip 253 K (–20 °C) temperatūroje;

e.

Įranga ir komponentai, specialiai sukonstruoti ar paruošti cheminių mainų atskyrimo technologijai, išvardyti toliau:

1.

Skysčio-skysčio sparčiųjų mainų pulsuojančiojo srauto kolonos, pasižyminčios ne didesne kaip 30 s buvimo pakopoje trukme ir atsparios koncentruotai druskos rūgščiai (pvz., pagamintos iš tinkamo plastiko medžiagų, tokių kaip fluoro polimerai ar stiklas, arba tokiomis medžiagomis padengtos);

2.

Skysčio-skysčio sparčiųjų mainų išcentriniai maišytuvai, pasižymintys ne didesne kaip 30 s buvimo pakopoje trukme ir atsparūs koncentruotai druskos rūgščiai (pvz., pagaminti iš tinkamo plastiko medžiagų, tokių kaip fluoro polimerai ar stiklas, arba tokiomis medžiagomis padengti);

3.

Elektrocheminės redukcijos kameros, atsparios koncentruotos druskos rūgšties tirpalams, skirtos redukuoti uraną iš vienos valentinės būsenos į kitą;

4.

Elektrocheminės redukcijos kamerų tiekimo įranga U+4 išskirti iš organinio srauto ir su technologiniu srautu kontaktuojančios šios įrangos dalys, pagamintos iš tam tinkamų medžiagų (pvz., stiklo, fluoro polimerų, polifenilsulfatų, polieterio sulfono ir derva impregnuoto grafito) arba šiomis medžiagomis padengtos;

5.

Žaliavos ruošimo sistemos, gaminančios ypač gryną urano chlorido tirpalą, susidedančios iš tirpdymo, tirpiklio išskyrimo ir (arba) jonų mainų įrangos, skirtos gryninimui, ir elektrolitinių kamerų U+6 ar U+4 redukuoti į U+3;

6.

Urano oksidavimo sistemos U+3 oksiduoti į U+4;

f.

Įranga ir komponentai, specialiai sukonstruoti ar paruošti jonų mainų atskyrimo technologijai, išvardyti toliau:

1.

Sparčiųjų jonų mainų reaktingosios dervos, plėvelinės arba akytosios tinklinės dervos, kuriose aktyviosios cheminių mainų grupės yra tik ant neaktyviojo akytojo pagrindo darinio paviršiaus, ir kiti kompozitų dariniai bet kuriuo tinkamu pavidalu, įskaitant daleles ar skaidulas, kurių skersmuo ne didesnis kaip 0,2 mm ir kurios yra atsparios koncentruotai druskos rūgščiai bei yra sukurtos jonų mainams, kurių spartos pusperiodis mažesnis nei 10 s, gebančios veikti nuo 373 K (100 oC) iki 473 K (200 oC) temperatūroje;

2.

Jonų mainų cilindrinės kolonos, kurių skersmuo ne mažesnis kaip 1 000 mm, pagamintos iš arba padengtos medžiagomis, atspariomis koncentruotai druskos rūgščiai (pvz., titano ar fluoro plastiko) ir gebančios veikti nuo 373 K (100 oC) iki 473 K (200 oC) temperatūroje ir didesniame negu 0,7 MPa slėgyje;

3.

Jonų mainų drėkinamosios sistemos (cheminės arba elektrocheminės oksidacijos ar redukcijos sistemos), skirtos regeneruoti cheminės redukcijos ar oksidacijos agentus, naudojamos jonų mainų sodrinimo pakopose;

g.

Įranga ir komponentai, specialiai sukonstruoti ar paruošti izotopų atskyrimo atominiu lazeriu (AVLIS) technologijai, išvardyti toliau:

1.

Didelės galios juostiniai arba rastriniai elektronpluoščiai prožektoriai, tiekiantys galią didesnę nei 2,5 kW/cm, naudojami urano garinimo sistemose;

2.

Skystojo metalinio urano perkėlimo sistemos, skirtos išlydytam uranui ar jo lydiniams, susidedančios iš tiglių, pagamintų iš ar apsaugotų tinkamomis atspariomis karščiui ir korozijai medžiagomis (pvz., tantalu, itriu padengtu grafitu ar kitais retaisiais žemės oksidais ar jo mišiniais padegtu grafitu), taip pat tiglių aušinimo įranga;

N.B. TAIP PAT ŽR. 2A225.

3.

Produktų ir atliekų surinkimo sistemos, pagamintos iš arba išklotos karščiui ir garų ar skystosios būsenos metalinio urano sukeliamai korozijai atspariomis medžiagomis, tokiomis kaip itriu padengtas grafitas ar tantalas;

4.

Separatorių modulių korpusai (cilindriniai ar stačiakampiai indai), viduje turintys urano metalo garų šaltinį, elektronpluoštį prožektorių ir produktų ar atliekų kolektorius;

5.

Ilgalaikio veikimo urano izotopų atskyrimo „lazeriai“ ar „lazerių“ sistemos su dažniniais spektro stabilizatoriais;

N.B. TAIP PAT ŽR. 6A005 IR 6A205.

h.

Įranga ir komponentai, specialiai suprojektuoti ar paruošti molekuliniam „lazeriniam“ izotopų atskyrimo (MLIS) procesui ar cheminėms reakcijoms, taikant selektyvųjį izotopų aktyvavimą lazeriu (CRISLA), išvardyti toliau:

1.

Viršgarsinės platėjančios tūtos, skirtos UF6 ir nešančiųjų dujų atšaldymui iki 150 K (– 123 °C) arba žemesnės temperatūros, kurios pagamintos iš „UF6 atsparių medžiagų“;

2.

Urano pentafluorido (UF5) produktų rinktuvai, sudaryti iš filtrų, smūginių arba cikloninių gaudyklių, ar jų deriniai, pagaminti iš „UF5 ir (arba) UF6 koroziniam poveikiui atsparių medžiagų“;

3.

Kompresoriai, pagaminti iš arba apsaugoti „koroziniam UF6 poveikiui atspariomis medžiagomis“, taip pat jų sukiųjų velenų sandarikliai;

4.

Įranga, skirta (kietojo) UF5 fluorinimui į (dujinį) UF6;

5.

Technologinės sistemos UF6 atskirti nuo nešančiųjų dujų (pvz., azoto ar argono), įskaitant:

a.

Kriogeninius šilumokaičius arba krioseparatorius, gebančius sukurti ne aukštesnę kaip 153 K (– 120 °C) temperatūrą;

b.

Kriogeninius šaldymo įrenginius, veikiančius ne aukštesnėje kaip 153 K (– 120 °C) temperatūroje;

c.

UF6 šaldomąsias gaudykles, veikiančias ne aukštesnėje kaip 253 K (–20 °C) temperatūroje;

6.

Ilgalaikio veikimo urano izotopų atskyrimo „lazeriai“ ar „lazerių“ sistemos su dažniniais spektro stabilizatoriais;

N.B. TAIP PAT ŽR. 6A005 IR 6A205.

i.

Įranga ir komponentai, specialiai suprojektuoti ar paruošti plazmos atskyrimo procesui, išvardyti toliau:

1.

Mikrobanginiai galios šaltiniai ir mikrobanginės antenos jonams kurti arba greitinti, kurių išėjimo dažnis yra didesnis nei 30 GHz, o vidutinė išėjimo galia didesnė kaip 50 kW;

2.

Aukštadažnės jonų sužadinimo ritės, veikiančios didesniu kaip 100 kHz dažniu ir gebančios valdyti didesnę kaip 40 kW vidutinę galią;

3.

Urano plazmos generavimo sistemos;

4.

Skystojo metalinio urano perkėlimo sistemos, skirtos išlydytam uranui ar jo lydiniams, susidedančios iš tiglių, pagamintų iš ar apsaugotų tinkamomis atspariomis karščiui ir korozijai medžiagomis (pvz., tantalu, itriu padengtu grafitu ar kitais retaisiais žemės oksidais ar jo mišiniais padengtu grafitu), taip pat tiglių aušinimo įranga;

N.B. TAIP PAT ŽR. 2A225.

5.

Produktų ir atliekų surinktuvai, pagaminti iš karščiui ir urano garams atsparių medžiagų, tokių kaip itriu padengtas grafitas ar tantalas;

6.

Separatorių modulių (cilindriniai) korpusai, skirti urano plazmos šaltiniui, aukštadažnei sužadinimo ritei, produktų ir atliekų kolektoriams laikyti, ir pagaminti iš tam tinkamų nemagnetinių medžiagų (pvz., nerūdijančiojo plieno);

j.

Įranga ir komponentai, specialiai suprojektuoti ar paruošti elektromagnetinio atskyrimo procesui, išvardyti toliau:

1.

Paprasti ar sudėtiniai jonų šaltiniai, sudaryti iš garų šaltinio, jonizatoriaus ir pluošto greitintuvo, pagaminti iš tinkamų nemagnetinių medžiagų (pvz., grafito, nerūdijančiojo plieno arba vario) ir gebantys užtikrinti ne mažesnę kaip 50 mA visuminę jonų pluošto srovę;

2.

Jonų kolektorių plokštės sodrintojo ar nusodrintojo urano jonų pluoštui surinkti, sudarytos iš dviejų arba daugiau plyšių ir kišenių ir pagamintos iš nemagnetinių medžiagų (pvz., nerūdijančiojo plieno arba grafito);

3.

Vakuuminiai urano elektromagnetinio atskyrimo įrenginių korpusai, pagaminti iš nemagnetinių medžiagų (pvz., nerūdijančiojo plieno) ir gebantys dirbti esant ne didesniam kaip 0,1 Pa slėgiui;

4.

Elektromagneto polių antgaliai, kurių skersmuo didesnis kaip 2 m;

5.

Jonų šaltinių aukštosios įtampos maitinimo šaltiniai, turintys visas išvardytas charakteristikas:

a.

gebantys nepertraukiamai veikti;

b.

išėjimo įtampa 20 000 V ar didesnė;

c.

išėjimo srovė 1 A ar didesnė;

d.

įtampos nestabilumas geresnis kaip 0,01 % per 8 valandas;

N.B. TAIP PAT ŽR. 3A227.

6.

Elektromagnetų maitinimo šaltiniai (didelės galios, nuolatinės srovės), turintys visas išvardytas charakteristikas:

a.

Gebantys nepertraukiamai veikti, kai išėjimo srovė ne mažesnė kaip 500 A, o išėjimo įtampa ne mažesnė kaip 100 V;

b.

srovės ar įtampos nestabilumas geresnis kaip 0,01 % per 8 valandas.

N.B. TAIP PAT ŽR. 3A226.

0B002
Specialiai suprojektuotos arba paruoštos pagalbinės sistemos, įranga ir komponentai, skirti 0B001 nurodytiems izotopų atskyrimo įrenginiams ir pagaminti iš arba apsaugoti „UF6 poveikiui atspariomis medžiagomis“:

a.

Tiekimo autoklavai, krosnys ar sistemos, naudojamos UF6 įleisti į sodrinimo įrenginius;

b.

Desublimatoriai arba šaldomosios gaudyklės, naudojamos UF6 išleisti iš sodrinimo įrenginių tam, kad po to šios dujos patektų į kaitintuvus;

c.

Produktų ir atliekų stotys UF6 perpumpuoti į rezervuarus.

d.

Skystinimo arba kietinimo stotys, naudojamos UF6 išleisti iš sodrinimo įrenginių UF6 suspaudžiant, atšaldant ar paverčiant skysčiu ar kietąja medžiaga.

e.

Vamzdynai ir surenkamosios sistemos, specialiai suprojektuotos UF6 transportuoti dujų difuzijos, centrifugų ar aerodinaminėse pakopose;

f.

1.

Vakuuminiai kolektoriai ar vakuuminiai rinktuvai, kurių siurbimo našumas ne mažesnis kaip 5 m3/min; arba

2.

Vakuuminiai siurbliai, specialiai suprojektuoti naudoti UF6 turinčiose atmosferose;

g.

UF6 masės spektrometrai arba jonų šaltiniai, specialiai suprojektuoti arba paruošti tiekiamų medžiagų, produkto arba atliekų operatyviosios kontrolės pavyzdžiams iš UF6 dujų srauto paimti ir turintys visas išvardytas charakteristikas:

1.

Skiriamąją masės gebą, didesnę negu 320 atominės masės vienetų;

2.

Jonų šaltinius, pagamintus iš arba išklotus nichromu ar monelmetalu arba nikeliuotus;

3.

Elektronais apšaudomus jonizacijos šaltinius;

4.

Kolektorinę sistemą, tinkamą izotopinei analizei.

0B003
Specialiai suprojektuoti arba paruošti urano transformavimo įrenginiai ir įranga:

a.

Sistemos urano rūdos koncentratams paversti urano trioksidu;

b.

Sistemos urano trioksidui paversti urano heksafluoridu;

c.

Sistemos urano trioksidui paversti urano dioksidu;

d.

Sistemos urano dioksidui paversti urano tetrafluoridu;

e.

Sistemos urano tetrafluoridui paversti urano heksafluoridu;

f.

Sistemos urano tetrafluoridui paversti metaliniu uranu;

g.

Sistemos urano heksafluoridui paversti urano dioksidu;

h.

Sistemos urano heksafluoridui paversti urano tetrafluoridu;

i.

Sistemos urano dioksidui paversti urano tetrachloridu.

0B004
Renginiai sunkiajam vandeniui, deuteriui ir junginiams su deuteriu gaminti ar koncentruoti bei jiems specialiai suprojektuota arba parengta įranga ir komponentai:

a.

Sunkiojo vandens, deuterio ar deuterio junginių gaminimo įrenginiai:

1.

Vandens ir sieros vandenilio mainų įrenginiai;

2.

Amoniako ir vandenilio mainų įrenginiai;

b.

Įranga ir jos komponentai:

1.

Vandens ir sieros vandenilio mainų kolonos, pagamintos iš smulkiagrūdžio anglinio plieno (pvz., ASTM A516), kurių skersmuo 6–9 m, galinčios veikti esant ne mažesniam kaip 2 MPa slėgiui ir turinčios 6 mm ar didesnę korozinę užlaidą;

2.

Vienos pakopos mažaslėgiai (t. y. 0,2 MPa) išcentriniai pūstuvai arba kompresoriai vandenilio sulfido dujų (pvz., dujų, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 70 % H2S) cirkuliacijai užtikrinti, kurių pralaidumas ne mažesnis kaip 56 m3/s dirbant 1,8 MPa ar didesniame siurbimo slėgyje ir turintys atsparius plovimui H2S tirpalu sandariklius;

3.

Amoniako ir vandenilio mainų kolonos, kurių aukštis didesnis kaip ar yra 35 m, skersmuo nuo 1,5 iki 2,5 m, gebančios dirbti esant didesniam kaip 15 MPa slėgiui;

4.

Kolonų vidinės dalys, įskaitant pakopinius kontaktorius ir pakopinius siurblius (įskaitant ir panardinamuosius), skirti sunkiojo vandens gamybai naudojant amoniako ir vandenilio mainų technologiją;

5.

Amoniako disociatoriai, eksploatuojami esant didesniam kaip ar 3 MPa slėgiui, skirti sunkiojo vandens gamybai naudojant amoniako ir vandenilio mainų technologiją;

6.

Infraraudonosios spinduliuotės sugerties analizatoriai, gebantys atlikti operatyviąją vandenilio ir deuterio santykio analizę, kai deuterio koncentracija 90 % ar didesnė;

7.

Katalizinės krosnys, skirtos sodrintosioms deuterio dujoms paversti sunkiuoju vandeniu naudojant amoniako ir vandenilio mainų technologiją;

8.

Sunkiojo vandens atnaujinimo sistemos ar šių sistemų kolonos, skirtos atnaujinti sunkųjį vandenį iki reaktoriuje naudoti tinkamos deuterio koncentracijos.

0B005
Įrenginiai, specialiai suprojektuoti gaminti „branduolinių reaktorių“ kuro elementus, ir specialiai jiems suprojektuotą arba parengtą įrangą.

„Branduolinių reaktorių“ kuro elementų gamybos įrenginiai apima įrangą, kuri:

a.

Paprastai tiesiogiai kontaktuoja su arba tiesiogiai apdoroja ar valdo gamybinį branduolinių medžiagų srautą;

b.

Hermetizuoja branduolines medžiagas apvalkale;

c.

Tikrina apvalko ar hermetizavimo vientisumą;

d.

Tikrina galutinį kietojo kuro apdorojimą.

0B006
„Branduolinių reaktorių“ apšvitintų kuro elementų perdirbimo įrenginiai ir tam specialiai suprojektuota arba parengta įranga ir komponentai.

0B006 apima:

a.

„Branduolinių reaktorių“ apšvitintų kuro elementų perdirbimo įrenginius ir komponentus, kurie paprastai tiesiogiai kontaktuoja su apšvitintu kuru ir tiesiogiai valdo apšvitinto branduolinio kuro ir pagrindinių branduolinių medžiagų bei dalijimosi produktų technologinius srautus;

b.

Kuro elementų kapojimo ar smulkinimo mašinas, pvz., nuotolinio valdymo mašinas, skirtas pjaustyti, kapoti arba smulkinti apšvitinto „branduolinio kuro“ sąrankas, paketus arba strypus;

c.

Tirpinimo įrenginius, kritiškai saugius rezervuarus (pvz., mažo skersmens, žiedinius arba plokščiuosius rezervuarus), atsparius karštiems, stiprią koroziją sukeliantiems skysčiams, specialiai suprojektuotus arba pritaikytus apšvitintam „branduoliniam kurui“ tirpdyti, kuriuos galima pakrauti bei eksploatuoti nuotoliniu būdu;

d.

Priešsrovinius tirpiklių ekstraktorius ir jonų mainų įrangą, specialiai suprojektuotą ar paruoštą naudoti įrenginiuose, skirtuose apšvitintam „gamtiniam [natūraliajam] uranui“,„nusodrintajam uranui“ ar „specialiosioms daliosioms medžiagoms“ perdirbti;

e.

Indus (rezervuarus) medžiagoms laikyti ar saugoti, specialiai suprojektuotus būti kritiškai saugiais ir atspariais azoto rūgšties poveikiui;

Indai (rezervuarai) medžiagoms laikyti ir saugoti gali turėti toliau išvardytas charakteristikas:

1.

Sienelių arba vidinių konstrukcijų boro ekvivalentą (apskaičiuotą sudėtinėms dalims, kaip apibrėžta 0C004 pastaboje) ne mažesnį kaip 2 %;

2.

Cilindrinių indų (rezervuarų) didžiausią vidinį skersmenį – 175 mm;

3.

Žiedinių arba plokščiųjų indų (rezervuarų) didžiausią vidinį plotį –75 mm.

f.

Technologinių procesų valdymo įranga, specialiai suprojektuota ar paruošta apšvitinto, „gamtinio [natūraliojo] urano“, „nusodrintojo urano“ ar „specialiųjų daliųjų medžiagų“ perdirbimo valdymui ir kontrolei.

0B007
Plutonio transformavimui skirti įrenginiai ir jiems specialiai suprojektuota ar paruošta įranga, išvardyti toliau:

a.

Sistemos, skirtos plutonio nitratui paversti plutonio oksidu;

b.

Sistemos, skirtos metaliniam plutoniui gaminti.

0C
Medžiagos

0C001
„Gamtiniam uranui“ arba „nusodrintajam uranui“ ar toriui, metalų, lydinių, cheminių junginių ar koncentratų pavidalu ir bet kurios kitos medžiagos, kurių sudėtyje yra viena ar kelios pirmiau minėtos medžiagos.

0C001 nenurodo išvardytų toliau:

a.

Matavimo prietaisų jautriuosiuose komponentuose esančio „gamtinio [natūraliojo] urano“„ar nusodrintojo urano“, kai jo kiekis ne didesnis kaip keturi gramai;

b.

„Nusodrintojo urano“, specialiai pagaminto toliau išvardytiems civiliniams nebranduoliniams tikslams:

1.

Ekranams;

2.

Pakuotėms:

3.

Balastams, kurių masė ne didesnė kaip 100 kg;

4.

Atsvarams, kurių masė ne didesnė kaip 100 kg;

c.

Lydinių, turinčių ne daugiau kaip 5 % torio;

d.

Nebranduoliniams tikslams pagamintų keramikos gaminių, turinčių torio.

0C002
„Specialiosios daliosios medžiagos“

0C002 netaikomas matavimo prietaisų jautriuosiuose komponentuose esančioms medžiagoms, kai jų kiekis ne didesnis kaip keturi „efektyvieji gramai“.

0C003
Deuteris, sunkusis vanduo (deuterio oksidas) ir kiti deuterio junginiai bei deuterio turintys mišiniai bei tirpalai, kuriuose deuterio ir vandenilio santykis didesnis nei 1:5 000.

0C004
Branduoliniams tikslams skirtas grafitas, kurio grynumas didesnis nei 5 milijonosios ‧boro ekvivalento‧ dalys ir kurio tankis didesnis nei 1,5 g/cm3.

N.B. TAIP PAT ŽR. 1C107.

0C004 netaikomas toliau išvardytiems:

a.

Gaminiams iš grafito, kurių masė ne didesnė kaip 1 kg, kitokių nei specialiai sukurtiems ar paruoštiems naudoti branduoliniame reaktoriuje;

b.

Grafito milteliams.

0C004 vartojama ‧boro ekvivalento‧ (BE) sąvoka apibrėžiama kaip priemaišų (neįskaitant BEanglis, kai anglis nelaikoma priemaiša) BEz suma, įskaitant borą, čia:

BEz (milijonosiomis dalimis) = CF (Z elemento koncentracijos x, išreikštos milijonosiomis dalimis, keitimo faktorius)

kur CF yra konversijos faktorius =Formula

o σB ir σZ atitinkamai natūraliai atsirandančio boro ir elemento Z terminės neutrono pagavos skerspjūviai (barnais); AB ir AZ – atitinkamai natūraliai atsirandančio boro ir elemento Z atominės masės.

0C005
Specialiai paruošti junginiai arba milteliai, skirti dujų difuzijos barjerams gaminti, atsparūs UF6 poveikiui (pvz., nikelis arba lydiniai, kuriuose nikelio yra ne mažiau kaip 60 % pagal masę aliuminio oksido ar visiškai fluoruotų angliavandenilinių polimerų), kurių grynumas ne mažesnis kaip 99,9 %, vidutinis dalelės matmuo, išmatuotas pagal ASTM standartą B330, yra mažesnis nei 10 mikrometrų ir dalelės yra daugiausiai vienodo dydžio.

0D
Programinė įranga

0D001
Specialiai suprojektuota ar modifikuota „programinė įranga“, skirta „kurti“, „gaminti“ ar „naudoti“ šioje kategorijoje nurodytas prekes.

0E
Technologija

0E001
Pagal Bendrąjį technologijų sąrašą „technologija“, skirta „kurti“, „gaminti“ ar „naudoti“ prekes, nurodytas šioje kategorijoje.

1 KATEGORIJA

SPECIALIOSIOS MEDŽIAGOS IR SUSIJUSI ĮRANGA

1A
Sistemos, įranga ir komponentai

1A001
Komponentai, pagaminti iš fluorintų junginių:

a.

Riebokšliai, tarpikliai, sandarikliai ar degalų rezervuarai, specialiai suprojektuoti „aviacijos“ ar kosmoso technikai, pagaminti iš daugiau kaip 50 % bet kurios medžiagos, nurodytos 1C009.b. ar 1C009.c.;

b.

Iš vinilidenfluorido pagaminti pjezoelektriniai polimerai ir kopolimerai, nurodyti 1C009.a.:

1.

Lakštų ar plėvelės pavidalo;

2.

Didesnio kaip 200 μm storio;

c.

Riebokšliai, tarpikliai, vožtuvų lizdai, rezervuarai ar diafragmos, turintys visas šias charakteristikas:

1.

pagaminti iš fluorelastomerų, į kurių sudėtį įeina bent vienas vinileterių klasės monomeras;

2.

specialiai suprojektuoti „aviacijos“, kosmoso ar ‧raketinei‧ technikai.

1A001.c. vartojama ‧raketos‧ sąvoka reiškia užbaigtas raketų sistemas ir nepilotuojamas orlaivių sistemas.

1A002
„Kompozitiniai“ dariniai ar sluoksniuotosios medžiagos (laminatai), turintys vieną iš toliau išvardytų charakteristikų:

N.B. TAIP PAT ŽR. 1A202, 9A010 ir 9A110

a.

Sudaryti iš organinio „rišiklio“ ir 1C010.c., 1C010.d. ar 1C010.e. nurodytų medžiagų;

b.

Sudaryti iš metalo ar anglies „rišiklio“ ir toliau išvardytų medžiagų:

1.

Anglies „pluoštinės ar gijinės medžiagos“, turinčios abi šias charakteristikas:

a.

„Savitasis tampros modulis“ didesnis kaip 10,15 x 106 m;

b.

„Savitasis tempiamasis įtempis“ didesnis kaip 17,7 x 104 m;

2.

Medžiagų, nurodytų 1C010.c.

1A002 netaikomas kompozitiniams dariniams ar sluoksniuotosioms medžiagoms, pagamintoms iš epoksidinėje dervoje įmirkytų „pluoštinių ar gijinių anglies medžiagų“, skirtų orlaivių konstrukcijoms remontuoti, arba sluoksniuotosioms medžiagoms, jeigu jų plotas neviršija 100 cm x 100 cm.

1A002 netaikomas gaminiams arba pusgaminiams, specialiai suprojektuotiems tik civiliniams tikslams:

a.

 Sportinėms prekėms;

b.

Automobilių pramonei;

c.

Staklių gamybai;

d.

Medicinos tikslams.

1A002.b.1. netaikomas gaminiams arba pusgaminiams, kuriuose yra daugiausia dviejų matmenų supintų pluoštų, specialiai suprojektuotiems naudoti:

a.

Metalinėse terminio apdorojimo krosnyse metalams grūdinti;

b.

Silicio liejinių gamybos įrangoje.

1A003
Plėvelių, lakštų, juostų ar juostelių pavidalo ne „lydieji“ aromatinių poliamidų dirbiniai, turintys bet kurią iš šių charakteristikų:

a.

yra didesnio kaip 0,254 mm storio;

b.

yra padengti arba laminuoti anglimi, grafitu, metalais arba magnetinėmis medžiagomis.

1A003 netaikomas padengtiems arba laminuotiems variu gaminiams, suprojektuotiems elektroninių spausdintinių plokščių gamybai.

Bet kurio pavidalo „lydieji“ aromatiniai poliimidai – žr. 1C008.a.3.

1A004
Kita karinių prekių kontrolėje nenurodyta saugos ir aptikimo įranga bei jos komponentai, išvardyti toliau:

N. B.: TAIP PAT ŽR. 2B351 ir 2B352.

a.

Dujokaukės, filtrų kapsulės, dezaktyvacijos įranga bei specialiai jai suprojektuoti komponentai, suprojektuoti ar modifikuoti apsisaugoti nuo toliau išvardytų medžiagų. Šios medžiagos, tai:

1.

Biologiniai agentai „pritaikyti naudoti kariniam tikslui“

2.

Radioaktyvios medžiagos „pritaikytos naudoti kariniam tikslui“;

3.

Kovinės nuodingosios cheminės medžiagos (CW);

4.

„Medžiagos riaušėms malšinti“, kurioms priklauso ir:

a.

α-brombenzenacetonitrilas, (Brombenzilcianidas) (CA) (CAS 5798–79–8);

b.

[(2-chlorfenil) metilenas] propandinitrilas, (O-chlorbenzilidenmalononitrilas (CS) (CAS 2698–41–1);

c.

2-chloro-1- feniletanonas, Fenilacilchloridas (ω-chloroacetofenonas (CN) (CAS 532–4);

d.

Dibenz-(b, f)-1,4-oksazapinas, (CR) (CAS 257–07–8);

e.

10-chloro-5, 10-dihidrofenarsazinas (Fenarsazino chloridas), (Adamsitas), (DM) (CAS 578–94–9);

f.

N-nonanoilmorfolinas (MPA) (CAS 5299–64–9);

b.

Apsauginiai kostiumai, pirštinės ir batai, specialiai suprojektuoti ar modifikuoti apsisaugoti nuo:

1.

Biologinių agentų „pritaikytų naudoti kariniam tikslui“;

2.

Radioaktyvių medžiagų „pritaikytų naudoti kariniam tikslui“;

3.

Kovinių nuodingųjų cheminių medžiagų (CW);

c.

Branduolinės, biologinės ir cheminės (NBC) aptikimo sistemos ir specialiai joms suprojektuoti komponentai, specialiai suprojektuoti ar modifikuoti aptikti ar atpažinti:

1.

Biologinius agentus „pritaikytu naudoti kariniam tikslui“;

2.

Radioaktyvias medžiagas „pritaikytas naudoti kariniam tikslui“;

3.

Kovines nuodingąsias chemines medžiagas (CW).

d.

Elektroninė įranga, suprojektuota automatiškai aptikti ar nustatyti „sprogmenų“ likučius ir naudojanti ‧pėdsakų aptikimo‧ techniką (pavyzdžiui, paviršinę akustinę bangą, jonų judrio spektrometriją, diferencinę judrumo spektrometriją, masės spektrometriją).

‧Pėdsakų aptikimas‧ – gebėjimas aptikti mažiau nei 1 ppm garų arba 1 mg kieto ar skysto pavidalo medžiagos.

1A004.d. netaikomas įrangai, specialiai suprojektuotai naudoti laboratorijose.

1A004.d. netaikomas bekontakčiams praeinamiesiems apsaugos vartams.

1A004 netaikomas:

a.

Asmeniniams radiacijos lygio stebėjimo dozimetrams;

b.

Įrangai, kurios konstrukcija ar funkcijos riboja jos panaudojimą tik apsisaugant nuo kenksmingo poveikio, būdingo gyventojų saugumui ir civilinei pramonei, pvz.: kasybai, karjerų eksploatavimui, žemės ūkiui, farmacijai, medicinai, veterinarijai, atliekų apdorojimui, ar maisto pramonei.

Techninės pastabos.

1.

1A004 apima įrangą ir komponentus, kurie buvo identifikuot ir, sėkmingai išbandyti pagal nacionalinius standartus arba kitaip įrodytas jų veiksmingumas aptinkant „kariniam tikslui naudoti pritaikytas“ radioktyvias medžiagas, „kariniam tiksui naudoti pritaikytus“ biologinius agentus, „kariniam tiksui naudoti pritaikytas“ kovines nuodingąsias chemines medžiagas ‧imitacines priemones‧ arba „priemones riaušėms malšinti“ ir nuo jų apsaugant, net jeigu ši įranga arba komponentai yra naudojami civilinėje pramonėje, pavyzdžiui, kasyboje, karjerų eksploatavime, žemės ūkyje, farmacijoje, veterinarijoje, aplinkosaugoje, atliekų apdorojime ar maisto pramonėje.

2.

‧Imitacinė priemonė‧ – medžiaga, kuri mokymuose, moksliniuose tyrimuose, bandymuose ar atliekant vertinimą naudojama vietoje toksinės medžiagos (cheminės ar biologinės).

1A005
Kitokios nei pagal karinius standartus ar techninių sąlygų aprašus arba juos pagal pritaikymą atitinkančius ekvivalentus pagamintos neperšaunamos liemenės ir specialiai joms suprojektuoti komponentai.

N. B. TAIP PAT ŽR. KARINIŲ PREKIŲ KONTROLĖ.

„Pluoštinių ar gijinių medžiagų“, naudojamų neperšaunamų liemenių gamyboje, apibrėžimą žiūrėti 1C010.

1A005 netaikomas neperšaunamoms liemenėms ar apsaugos drabužiams, pateikiamiems jų vartotojui ir skirtiems vartotojų asmeninėms reikmėms.

1A005 netaikomas neperšaunamoms liemenėms, suprojektuotoms apsaugoti asmenį nuo skeveldrų ar sprogimo bangų, atsirandančių po nekariniams tikslams skirtų sprogstamųjų įtaisų sprogimo.

1A006
Įranga, specialiai suprojektuota ar modifikuota savadarbiams sprogstamiesiems užtaisams naikinti, ir specialiai sukurti komponentai ir pagalbiniai reikmenys:

N. B. TAIP PAT ŽR. KARINIŲ PREKIŲ KONTROLĖ.

a.

Nuotolinio valdymo transporto priemonės;

b.

‧Sprogmenų nukenksminimo priemonės‧.

Techninė pastaba.

‧Sprogmenų nukenksminimo priemonės‧ – tai priemonės, specialiai sukurtos užkirsti kelią sprogstamųjų užtaisų veikimui iššaunant skystą, kietą ar subyrantį sviedinį.

1A006 netaikoma įrangai, pateikiamai jos operatoriui.

1A007
Įranga ir įtaisai, specialiai suprojektuoti panaudojant elektros srovę detonuoti užtaisus ir įjungti įtaisus, kuriuose yra energetinių medžiagų:

N. B. TAIP PAT ŽR. KARINIŲ PREKIŲ KONTROLĘ 3A229 IR 3A232.

a.

Sprogstamųjų detonatorių uždegimo įtaisai, sukurti įjungti sprogstamuosius detonatorius, nurodytus 1A007.b.;

b.

Elektra įjungiami sprogmenų detonatoriai, išvardyti toliau:

1.

Sprogstamasis tiltelis (EB);

2.

Sprogstamoji tiltelinė viela (EBW);

3.

Daužiklis;

4.

Sprogstamosios folijos paleidikliai (EFI).

Techninės pastabos.

1.

Vietoje žodžio detonatorius kartais vartojamas žodis paleidiklis arba uždegiklis.

2.

Visiems detonatoriams, nurodytiems 1A007.b., naudojamas trumpas elektrinis laidelis (tiltelis, tiltelinė viela arba folija), kuris labai staigiai išgaruoja, kai pro jį prateka trumpas labai didelės srovės impulsas. Tuo atveju, kai nenaudojamas daužiklis, sprogstamasis laidelis įjungia cheminę detonaciją, kuri tiesiogiai sąveikauja su labai sprogia medžiaga, tokia kaip PETN (pentaeritritolio tetranitratas). Detonatoriuose su daužikliais elektrinio laidelio sprogusis išgaravimas paleidžia skriejiklį arba daužiklį per plyšį ir daužiklio smūgis į sprogmenis įjungia cheminę detonaciją. Kai kuriose konstrukcijose daužiklis yra įjungiamas magnetine jėga. Terminas sprogstamosios folijos detonatorius gali reikšti arba sprogstamąjį tiltelį (EB), arba daužiklinį detonatorių.

1A008
Šie užtaisai, įtaisai ir komponentai:

a.

‧Kumuliaciniai užtaisai‧ turintys visas šias charakteristikas:

1.

Grynasis sprogmenų kiekis (NEQ) didesnis nei 90 g;

2.

Išorinio gaubto diametras ne mažesnis kaip 75 mm;

b.

Linijiniai perkertantieji kumuliaciniai užtaisai, turintys visas išvardytas charakteristikas, ir jiems specialiai suprojektuoti komponentai:

1.

Sprogstamoji masė didesnė kaip 40 g/m ir

2.

Plotis 10 mm arba daugiau;

c.

Detonuojamosios virvutės sprogstamoji šerdies masė didesnė kaip 64 g/m

d.

1A008.b nenurodyti perkertantieji užtaisai ir skeliamieji įrankiai, kurių grynasis sprogmenų kiekis (NEQ) yra didesnis kaip 3,5 kg.

Techninė pastaba.

‧Kumuliaciniai užtaisai‧ – sprogstamieji užtaisai, skirti sprogimo poveikiui sukoncentruoti.

1A102
Pakartotinai įmirkyti pirolizuoti anglis–anglis komponentai, suprojektuoti 9A004 nurodytoms nešančiosioms raketoms, arba 9A104 nurodytoms zondavimo (meteorologinėms) raketoms.

1A202
Kiti 1A002 nenurodyti vamzdiniai gaminiai iš kompozitinių darinių, turintys abi išvardytas charakteristikas:

N. B. TAIP PAT ŽR. 9A010 ir 9A110.

a.

Vidinis skersmuo nuo 75 mm iki 400 mm;

b.

Pagaminti naudojant bet kurias 1C010.a. ar b. arba 1C210.a. nurodytas „pluoštines ar gijines medžiagas“ arba anglies prepregus, nurodytus 1C210.c.

1A225
Platina padengti katalizatoriai, specialiai sukurti arba parengti vandenilio izotopo mainų reakcijai tarp vandenilio ir vandens paspartinti, išgaunant tritį iš sunkiojo vandens arba naudoti sunkiojo vandens gamybai.

1A226
Specializuotosios kolonų įkrovos sunkiajam vandeniui atskirti nuo paprastojo vandens, turinčios abi toliau išvardytas charakteristikas:

a.

Pagamintos iš fosforinės bronzos tinklelio, chemiškai apdoroto taip, kad padidėtų drėkinimas,

b.

Suprojektuotos naudoti vakuuminėse distiliavimo kolonose.

1A227
Didelio tankio (švino turintis stiklas ar kita) nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apsaugantys stebėjimo langeliai, turintys visas išvardytas charakteristikas, ir jiems specialiai suprojektuoti rėmeliai:

a.

Didesnę kaip 0,09 m2‧neradioaktyviąją zoną‧;

b.

Didesnį nei 3 g/cm3 tankį;

c.

Didesnį nei 100 mm storį.

Techninė pastaba.

1A227 vartojama ‧neradioaktyviosios zonos‧ sąvoka reiškia langelio žiūrėjimo plotą, kurį veikia projekte numatyta mažiausio lygio jonizuojančioji spinduliuotė.

1B
Bandymo, tikrinimo ir gamybos įranga

1B001
Įranga, skirta 1A002 ar 1C010 nurodytiems pluoštams, prepregams, ruošiniams ar „kompozitams“ gaminti, ir specialiai jiems suprojektuoti komponentai bei pagalbiniai reikmenys, turintys visas šias charakteristikas:

N. B. TAIP PAT ŽR. 1B101 ir 1B201.

a.

Gijų vyniojimo mašinos, kuriose pluošto pozicionavimo, pakavimo ir vyniojimo mechanizmai yra koordinuoti ir programuojami pagal tris ar daugiau ašių, specialiai suprojektuotos „kompozitiniams“ dariniams ar sluoksniuotosioms medžiagoms gaminti iš „pluoštinių ar gijinių medžiagų“;

b.

Juostelių ar pluošto grįžčių išdėstymo mašinos, kuriose juostelių, grįžtelių ar lakštų pozicionavimo ir išdėstymo mechanizmai yra koordinuoti ir programuojami pagal dvi ir daugiau ašių, specialiai suprojektuotos orlaivių sklandmenims arba ‧raketų‧ konstrukcijoms iš „kompozitų“ gaminti.

1B001.b. pateikta ‧raketos‧ sąvoka reiškia užbaigtas raketų sistemas ir nepilotuojamas orlaivių sistemas.

c.

Daugiakryptės, daugiamatės audimo ar pynimo mašinos, įskaitant adapterius ir modifikavimo įtaisus, skirtus „kompozitiniams“ dariniams, vartojamiems pluoštams austi, megzti ar pinti, gaminti;

Techninė pastaba.

1B001.c atveju pynimas apima ir mezgimą.

1B001.c. netaikomas tekstilės mašinoms, nepritaikytoms pirmiau nurodytam galutiniam naudojimui.

d.

Įranga, specialiai suprojektuota ar pritaikyta sustiprintiems (armuotiesiems) pluoštams gaminti, išvardyta toliau:

1.

Polimerinio pluošto (tokio kaip poliakrilnitrilas, viskozė, pikis ar polikarbosilanas) pavertimo anglies ar silicio karbido pluoštu įranga, įskaitant specialiąją įrangą pluoštui tempti kaitinimo metu.

2.

Įranga elementų ar junginių cheminiam nusodinimui iš garų fazės ant kaitinamo gijinio padėklo, skirta silicio karbido pluoštams gaminti.

3.

Įranga ugniai atspariai keramikai (tokiai kaip aliuminio oksidas) šlapiojo centrifugavimo būdu suformuoti.

4.

Įranga aliuminio turinčiam pluoštui kaitinimo būdu paversti aliuminio pluoštu;

e.

Įranga 1C010.e. nurodytiems kontroliuojamiems prepregams gaminti karštojo lydymo metodu;

f.

Neardomojo tikrinimo įranga, specialiai suprojektuota šioms „kompozicinėms“ medžiagoms:

1.

Rentgeno tomografo sistemos, skirtos defektų tikrinimui trimis ašimis;

2.

Skaitmeninio valdymo ultragarsinio tikrinimo mašinos, kurių siųstuvų arba imtuvų pozicionavimo judesiai vienu metu yra koordinuojami ir programuojami keturiose ašyse, sekant trimatį tiriamo komponento kontūrą 1B002.

1B002
Įranga metalų lydiniams, metalų lydinių milteliams arba iš lydinių pagamintoms medžiagoms, specialiai suprojektuota išvengti užteršimo ir skirta naudoti viename iš 1C002.c.2 nurodytų procesų.

N. B. TAIP PAT ŽR. 1B102.

1B003
Įrankiai, štampai, liejimo formos ar tvirtikliai titano, aliuminio ar jų lydinių „superplastiniam formavimui“ ar „difuziniam suvirinimui“, specialiai suprojektuoti gaminti bent vieną šių gaminių:

a.

Orlaivių sklandmenis ar kosminių aparatų konstrukcijas;

b.

„Orlaivių“ ar kosminių aparatų variklius;

c.

Komponentus, specialiai suprojektuotus 1B003.a. nurodytoms konstrukcijoms ar 1B003.b. nurodytiems varikliams.

1B101
Įranga, išskyrus nurodytą 1B001, skirta konstrukciniams kompozitams „gaminti“; ir specialiai jiems suprojektuoti komponentai bei pagalbiniai reikmenys:

N. B. TAIP PAT ŽR. 1B201.

Komponentai ir pagalbiniai reikmenys, nurodyti 1B101, apima liejimo formas, įtvarus, štampus, tvirtiklius ir įrankius, skirtus kompozitiniams dariniams, sluoksniuotosioms medžiagoms ir gaminiams iš jų štampuoti, kietinti, lieti, sukepinti arba sujungti.

a.

Gijų vyniojimo mašinos ar pluošto išdėstymo mašinos, kuriose pluošto pozicionavimo, pakavimo ir vyniojimo mechanizmai yra koordinuoti ir programuojami pagal tris ar daugiau ašių, specialiai suprojektuotos kompozitiniams dariniams ar sluoksniuotosioms medžiagoms gaminti iš pluoštinių ar gijinių medžiagų;

b.

Juostos klojimo įrenginiai, kurių judesius – juostos ir lakštų paskirstymą ir klojimą – galima koordinuoti ir programuoti pagal dvi ar daugiau ašių, suprojektuoti gaminti kompozitinius orlaivių sklandmenis ir „raketų“ konstrukcijas;

c.

Įranga, suprojektuota arba modifikuota „pluoštinėms ar gijinėms medžiagoms“„gaminti“, tokia kaip:

1.

Polimerinių pluoštų (tokių kaip poliakrilnitrilas, viskozė ar polikarboksilanas) konversijos įranga, kurioje numatytos specialios sąlygos kaitinimo būdu įtempti pluoštą;

2.

Įranga, skirta elementams arba jų sudedamosioms dalims nusodinti garais kaitinant gijinį padėklą;

3.

Įranga ugniai atspariai keramikai (tokiai kaip aliuminio oksidas) šlapiojo centrifugavimo būdu suformuoti.

d.

Įranga, suprojektuota arba modifikuota specialiam pluošto paviršiaus apdorojimui arba prepregų ar ruošinių gamybai, nurodyta 9C110.

1B101.d. apibūdinta įranga apima vyniojimo įrangą, tempiklius, dengimo, kirpimo ir štampavimo įrangą.

1B102
Metalo miltelių „gamybos įranga“, kita nei nurodyta 1B002, ir komponentai, išvardyti toliau:

N. B. TAIP PAT ŽR. 1B115.b.

a.

Metalo miltelių „gamybos įranga“, valdomoje aplinkoje naudojama „gaminti“ sferines ar atomizuotas medžiagas, nurodytas 1C011.a., 1C011.b., 1C111.a.1., 1C111.a.2. arba Karinių prekių kontrolėje.

b.

„Gamybos įrangai“ specialiai suprojektuoti komponentai, nurodyti 1B002 arba 1B102.a.

1B102 apima:

a.

Plazmos generatorius (aukštojo dažnio lankinio išlydžio), naudojamus sferiniams ar dulkių pavidalo metalo milteliams aptikti, vykdant procesą argono ir vandens terpėje;

b.

Elektrinio impulso įrangą, naudojamą dulkių pavidalo ar sferiniams metalo milteliams aptikti, vykdant procesą argono ir vandens terpėje;

c.

Įrangą, naudojamą sferinių aliuminio miltelių „gamybai“, formuojant miltelius iš lydalo inertinėje (pavyzdžiui, azoto) aplinkoje.

1B115
Kitokia 1B002 arba 1B102 neapibūdinta svaidomųjų medžiagų ar jo sudėtinių dalių gamybos įranga ir jai specialiai suprojektuoti komponentai:

a.

„Gamybos įranga“, skirta skystųjų svaidomųjų medžiagų ar jų sudėtinių dalių, nurodytų 1C011.a, 1C011.b, 1C111 ar Karinių prekių kontrolėje, „gamybai“, transportavimui ar priėmimo kontrolei;

b.

„Gamybos įranga“, skirta kietųjų svaidomųjų medžiagų ar jų sudėtinių dalių, nurodytų 1C011.a, 1C011.b, 1C111 ar Karinių prekių kontrolėje, „gamybai“, transportavimui, sumaišymui, kietinamajam formavimui, liejimui, presavimui, mechaniniam apdorojimui, ekstruzijai ar priėmimo kontrolei.

1B115.b. netaikomas periodiniams maišytuvams, ištisinio veikimo maišytuvams ir skysčių bei dujų energija varomiems smulkintuvams. Apie periodinių maišytuvų, ištisinio veikimo maišytuvų ir skysčių bei dujų energija varomų smulkintuvų kontrolę žr. 1B117, 1B118 ir 1B119.

Įrangai, specialiai suprojektuotai karinėms prekėms gaminti, žr. Karinių prekių kontrolę.

1B115 netaikomas įrangai, skirtai boro karbido „gamybai“, tvarkymui ir tinkamumo tikrinimui.

1B116
Specialiai suprojektuotos tūtos, skirtos pirolizės būdu išgauti medžiagas (nusodinti jas ant formų, įtvarų ar kitokių padėklų iš pirminių dujų, kurios suyra temperatūroje nuo 1 573 K (1 300 oC) iki 3 173 K (2 900 oC), esant 130 Pa – 20 kPa slėgiui.

1B117
Periodiniai maišytuvai, galintys maišyti vakuume, kurio slėgis nuo 0 iki 13 326 kPa, ir kontroliuoti maišymo kameros temperatūrą, turintys visas šias charakteristikas ir specialiai suprojektuotus komponentus:

a.

110 litrų arba didesnę bendrą tūrinę talpą;

b.

Bent vieną necentriškai įmontuotą maišymo (minkymo) veleną.

1B118
Ištisinio veikimo maišytuvai, galintys maišyti vakuume, kurio slėgis nuo 0 iki 13 326 kPa, ir kontroliuoti maišymo kameros temperatūrą, turintys bet kurias iš šių charakteristikų ir specialiai suprojektuotus komponentus:

a.

Du ar daugiau maišymo (minkymo) velenų;

b.

Vieną sukamąjį veleną, kuris vibruoja ir turintį minkymo krumplius ir (arba) kaiščius ant veleno bei maišymo kameros gaubto viduje.

1B119
Skysčių ir dujų energija varomi smulkintuvai, naudojami 1C011.a, 1C011.b, 1C111 arba Karinių prekių kontrolėje nurodytų medžiagų šlifavimui ar malimui ir specialiai suprojektuoti komponentai.

1B201
Kiti 1B001 ar 1B101 nenurodyti izostatiniai presai ir su jais susijusi įranga, išvardyti toliau:

a.

Gijų vyniojimo mašinos, turinčios visas išvardytas charakteristikas:

1.

Galinčios pluoštą paskirstyti, sukti ir vynioti, judesius koordinuojant ir programuojant ne mažiau kaip pagal dvi ašis;

2.

Specialiai suprojektuotos kompozitiniams dariniams ar sluoksniuotosioms medžiagoms gaminti iš „pluoštinių ar gijinių medžiagų“;

3.

Gebančios vynioti ant cilindrinių ričių, kurių skersmuo 75–400 mm, o ilgis ne mažesnis kaip 600 mm;

b.

Koordinatinio poslinkio ir programavimo valdymo įtaisai gijų vyniojimo mašinoms, nurodytoms 1B201.a.;

c.

Preciziniai įtvarai gijų vyniojimo mašinoms, nurodytoms 1B201.a.

1B225
Fluoro gamybos elektrolitinės celės, kurių našumas didesnis negu 250 g fluoro per valandą.

1B226
Elektromagnetiniai izotopų separatoriai, suprojektuoti su ar turintys vieną ar kelis jonų šaltinius, galintys tiekti 50 mA ar didesnę suminę jonų pluošto srovę.

1B226 apima separatorius:

a.

Gebančius praturtinti stabiliaisiais izotopais;

b.

Turinčius jonų šaltinių ir kolektorių, esančių magnetiniame lauke arba už jo ribų.

1B227
Amoniaką sintezuojantys konverteriai ir blokai, kuriuose sintezuojamos dujos (azotas ir vandenilis) ištraukiamos iš amoniako ir vandenilio didelio slėgio mainų kolonos, o susintetintas amoniakas grąžinamas į tą koloną.

1B228
Vandenilinės kriogeninės distiliavimo kolonos, turinčios visas išvardytas charakteristikas:

a.

Suprojektuotos veikti esant vidinei temperatūrai ne aukštesnei kaip 35 K (– 238 °C);

b.

Suprojektuotos veikti esant vidiniam slėgiui nuo 0,5 iki 5 MPa;

c.

Pagamintos iš vienos iš šių medžiagų:

1.

Nerūdijančiojo 300 serijos plieno su mažu sieros kiekiu ir su austenitinio plieno ASTM (ar ekvivalentiško standarto) nustatytais grūdeliais, kurių matmenų numeris ne mažesnis kaip 5;

2.

Iš kitų ekvivalenčių kriogeninių medžiagų, suderinamų su vandeniliu;

d.

Kurių vidinis skersmuo ne mažesnis kaip 1 m, o efektyvusis ilgis ne mažesnis kaip 5 m.

1B229
Vandens ir vandenilio sulfido mainų lėkštinės kolonos ir ‧vidiniai kontaktiniai filtrai‧ tokie kaip:

Specialiai suprojektuotos arba paruoštos kolonos sunkiojo vandens gamybai, nurodytos 0B004.

a.

Vandens ir vandenilio sulfido mainų lėkštinės kolonos, turinčios visas išvardytas charakteristikas:

1.

Veikiančios esant ne mažesniam kaip 2 MPa slėgiui;

2.

Pagamintos iš anglinio plieno, turinčio austenitinio plieno ASTM (ar ekvivalentinio standarto) grūdelius, kurių dydžio numeris ne mažesnis kaip 5;

3.

Kurių skersmuo ne mažesnis kaip 1,8 m;

b.

‧Vidiniai kontaktiniai filtrai‧ skirti vandens ir vandenilio sulfido mainų lėkštinėms kolonoms, nurodytoms 1B229.a.

Techninė pastaba.

Kolonų ‧vidiniai kontaktiniai filtrai‧ yra suskirstyti į segmentuotas lėkštes, kurių sąrankos bendras efektyvusis skersmuo yra ne mažesnis kaip 1,8 m, o segmentai suprojektuoti užtikrinti priešinių srautų sąlytį ir pagaminti iš nerūdijančiojo plieno, turinčio ne daugiau kaip 0,03 % anglies priemaišų. Lėkštės gali būti sintetinės, vožtuvinės, gaubtelinės ar turbulencinio tinklelio pavidalo.

1B230
Siurbliai atskiesto arba koncentruoto kalio amido katalizatoriaus tirpalui skystame amoniake (KNH2/NH3) perpumpuoti, turintys visas išvardytas charakteristikas:

a.

Hermetiški (t. y. hermetiškai uždaryti);

b.

Našumas – didesnis kaip 8,5 m3/val.;

c.

Turintys vieną iš išvardytų charakteristikų:

1.

Skirtų koncentruoto kalio amido tirpalams (1 % ar stipresniems), darbinis slėgis 1,5–60 MPa;

2.

Skirtų atskiesto kalio amido tirpalams (mažiau kaip 1 %), darbinis slėgis 20–60 MPa.

1B231
Tričio gamybos priemonės ar įrenginiai ir jų įranga:

a.

Tričio gamybos, regeneravimo, išgavimo, koncentravimo ar transportavimo priemonės arba įrenginiai;

b.

Tričio gamybos priemonių ar įrenginių įranga:

1.

Vandenilio arba helio šaldymo blokai, galintys atšaldyti iki mažesnės kaip 23 K (– 250 °C) temperatūros, kai atšaldymo geba didesnė nei 150 W;

2.

Vandenilio izotopų laikymo ar gryninimo sistemos, kuriose kaip laikymo arba gryninimo terpė naudojami metalų hidridai.

1B232
Turbininiai detanderiai arba turbininiai detanderiai – kompresoriai, turintys abi išvardytas charakteristikas:

a.

Suprojektuoti veikti esant ne aukštesnei kaip 35 K (– 238 °C) išėjimo temperatūrai;

b.

Suprojektuoti 1 000 kg/val. arba didesniam vandenilio dujų našumui.

1B233
Ličio izotopų atskyrimo priemonės ar įrenginiai ir jų įranga, išvardyti toliau:

a.

Ličio izotopų atskyrimo priemonės ir įrenginiai;

b.

Ličio izotopų atskyrimo įranga, išvardyta toliau:

1.

Įkrautinės skysčio – skysčio mainų kolonos, specialiai suprojektuotos ličio amalgamoms gauti;

2.

Gyvsidabrio arba ličio amalgamų siurbliai;

3.

Ličio amalgamų elektrolizės kameros;

4.

Koncentruoto ličio hidroksido tirpalo garintuvai.

1C
Medžiagos

Techninė pastaba.

Metalai ir metalų lydiniai:

 

Jeigu nėra nurodyta kitaip, žodis ‧metalai‧ ir, lydiniai nuo 1C001 iki 1C012 apima toliau išvardytas žaliavas ir pusgaminius:

Žaliavos:

 

Anodai, rutuliai, strypai (įskaitant strypus su įpjovomis ir vielos ruošinius), luiteliai, blokai, bliumai, briketai, plytelės, katodai, kristalai, kubai, plokštelės, grūdeliai, granulės, luitai, gabalai, tabletės, žvyneliai, milteliai, apskritos plokštelės, šratai, plokštės, strypeliai, kempinės, virbalai;

Pusgaminiai (dengti ar nedengti, padengti valcuojant, gręžti ar perforuoti):

a.

Kaliosios ar apdorotos medžiagos, pagamintos valcuojant, ištempiant, išspaudžiant paprastosios ar smūginės ekstruzijos būdu, kalant, presuojant, granuliuojant, atomizuojant ar smulkinant, t. y.: kampuočiai, loviniai profiliuočiai, skrituliai, diskai, dulkės, kruopelytės, folijos, lakštai, kalti pusgaminiai, plokštės, milteliai, presuoti ir štampuoti pusgaminiai, juostelės, žiedai, strypai (įskaitant neglaistytus suvirinimo elektrodus, vielos ruošinius ir valcuotąją vielą), profiliuočiai, fasoninės detalės, skarda, juostos, vamzdžiai ir vamzdeliai (įskaitant vamzdžius, kvadratinio skerspjūvio ruošinius ir tuščiavidurius ruošinius), tempta arba išspausta viela;

b.

Liejamasis metalas, gautas liejant į smėlį, ant matricų, metalo, gipso ar kitų tipų liejimo formų, įskaitant liejimą aukštu spaudimu, sukepinimą ir formas, gautas taikant miltelinę metalurgiją.

Draudimas turėtų būti taikomas ir tuo atveju, kai eksportuojami į sarašą neįtraukti produktai teigiant, kad jie yra baigti produktai, tačiau kurie iš tiesų yra žaliavos arba pusgaminiai.

1C001
Medžiagos, specialiai sukurtos elektromagnetinėms bangoms sugerti, arba tūryje laidūs polimerai.

N. B. TAIP PAT ŽR. 1C101.

a.

Medžiagos, sugeriančios bangas, kurių dažniai viršija 2 x 108 Hz, bet mažesni kaip 3 x 1012 Hz;

1C001.a netaikomas:

a.

Plaukeliniams absorberiams, pagamintiems naudojant natūraliuosius ar sintetinius pluoštus, kuriuose sugėrimą užtikrina nemagnetinė įkrova;

b.

Absorberiai, kuriuose nėra magnetinių nuostolių ir kurių sugeriantis paviršius yra neplokščias, įskaitant piramidinius, kūginius, pleištinius ir spiralinius paviršius;

c.

Plokštieji absorberiai, turintys visas išvardytas charakteristikas:

1.

Pagaminti iš kurios nors iš išvardytų medžiagų:

a.

Putų plastikų (lanksčiųjų ar nelanksčiųjų) su anglies užpildu arba organinių medžiagų, įskaitant rišiklius, kurios, lyginant su metalais, užtikrina didesnį kaip 5 % aidą dažnių juostoje, ±15 % platesnėje už centrinį krintančiosios energijos dažnį, ir kurios neišlaiko aukštesnės kaip 450 K (177 °C) temperatūros;

b.

Keraminių medžiagų, užtikrinančių, lyginant su metalais, didesnį kaip 20 % aidą dažnių juostoje, ±15 % platesnėje už centrinį krintančiosios energijos dažnį, ir kurios neišlaiko aukštesnės kaip 800K (527 °C) temperatūros;

Techninė pastaba.

Sugerties matavimo bandiniai, skirti 1C001.a. pastaboje: Pastaba: 1.c.1. numatytiems tyrimams, turėtų būti kvadratinės formos (kraštinės ilgis ne mažesnis kaip 5 centrinį dažnį atitinkantys bangos ilgiai) ir išdėstyti tolimojoje spinduliuojančiojo šaltinio lauko zonoje.

2.

Kurių tempiamasis įtempis mažesnis kaip 7x 106 N/m2;

3.

Kurių gniuždomasis įtempis mažesnis kaip 14 x 106 N/m2;

d.

Plokštieji absorberiai, turintys visas išvardytas charakteristikas:

1.

Savitasis sunkis didesnis kaip 4,4;

2.

Didžiausia veikimo temperatūra 548 K (275 °C).

1 pastaboje 1C001.a nepanaikinama sugertį užtikrinančių magnetinių medžiagų, kai jos yra sudėtinė dažų dalis, kontrolė.

b.

Nepraleidžiančios regimosios šviesos medžiagos, kurių sugerties dažniai viršija 1,5 x 1014 Hz, bet mažesni nei 3,7 x 1014 Hz;

c.

Tūryje laidžios polimerinės medžiagos, kurių ‧tūrinis savitasis elektrinis laidis‧ viršija 10 000 S/m (simensų metrui) arba ‧paviršinė savitoji varža‧ mažesnė kaip 100 omų kvadratui ir kurių pagrindinis komponentas yra kuris nors iš šių polimerų:

1.

Polianilinas;

2.

Polipirolas;

3.

Politiofenas;

4.

Polifenilenas – vinilenas;

5.

Politienilenas – vinilenas;

Techninė pastaba.

‧Tūrinis savitasis elektrinis laidis‧ ir ‧paviršinė savitoji lakšto varža‧ turi būti nustatoma naudojant ASTMD–257 standartą arba jo nacionalinį ekvivalentą.

1C002
Metalų lydiniai, metalų lydinių milteliai arba iš lydinių pagamintos medžiagos, išvardytos toliau:

N. B. TAIP PAT ŽR. 1C202.

1C002 netaikomas metalų lydiniams, metalų lydinių milteliams arba iš lydinių pagamintoms medžiagoms, naudojamoms padėklams dengti.

Techninės pastabos.

1.

1C002 nurodyti metalų lydiniai yra tie, kurie turi didesnį nurodyto metalo svorio procentą negu bet kurio kito elemento.

2.

‧Ardomojo įtempio trukmė‧ turi būti išmatuota remiantis ASTM E-139 standartu ar jo nacionaliniu ekvivalentu.

3.

‧Trumpasis ciklinis tvarumas‧ turi būti išmatuotas remiantis ASTM E-606 standartu „Praktinės rekomendacijos trumpajam cikliniam tvarumui, esant pastoviai amplitudei, matuoti“ arba jo nacionaliniu ekvivalentu. Bandymas turi būti atliekamas išilgai ašies, vidutinis įtempių santykis ir įtempių koncentracijos faktorius (Kt) turi būti lygūs 1. Vidutinis įtempis yra apibrėžiamas kaip maksimalus įtempis minus minimalus įtempis padalinti iš maksimalaus įtempio.

a.

Aliuminidai, išvardyti toliau:

1.

Nikelio aliuminidai, turintys nuo 15 % iki 38 % masės aliuminio ir bent vieną papildomą lydinio elementą;

2.

Titano aliuminidai, turintys 10 % ar daugiau masės aliuminio ir bent vieną papildomą lydinio elementą;

b.

Metalų lydiniai, pagaminti iš medžiagų, nurodytų 1C002.c.:

1.

Nikelio lydiniai, turintys bet kurią iš šių charakteristikų:

a.

‧Ardomojo įtempio trukmė‧10 000 valandų ar didesnė 923K (650 °C) temperatūroje, o įtempis 676 MPa;

b.

‧Trumpasis ciklinis tvarumas‧10 000 ciklų ar didesnis 823K (550 °C) temperatūroje, kai didžiausias įtempis lygus 1 095 MPa;

2.

Niobio lydiniai, turintys bet kurią iš šių charakteristikų:

a.

‧Ardomojo įtempio trukmė‧10 000 valandų ar didesnė 1 073 K (800 °C) temperatūroje, o įtempis 400 MPa;

b.

‧Trumpasis ciklinis tvarumas‧10 000 ciklų ar didesnis 973 K (550 °C) temperatūroje, kai didžiausias įtempis lygus 700 MPa;

3.

Titano lydiniai, turintys bet kurią iš šių charakteristikų:

a.

‧Ardomojo įtempio trukmė‧10 000 valandų ar didesnė 723 K (450 °C) temperatūroje, o įtempis 200 MPa;

b.

‧Trumpasis ciklinis tvarumas‧10 000 ciklų ar didesnis 723 K (550 °C) temperatūroje, kai didžiausias įtempis lygus 400 MPa;

4.

Aliuminio lydiniai, turintys bet kurią iš šių charakteristikų:

a.

Tempiamasis įtempis 240 MPa ar didesnis 473 K (200 °C) temperatūroje;

b.

Tempiamasis įtempis 415 MPa ar didesnis 298 K (25 °C) temperatūroje;

5.

Magnio lydiniai, turintys visas šias charakteristikas:

a.

Tempiamasis įtempis 345 Mpa ar didesnis;

b.

Korozijos 3 % natrio chlorido vandeniniame tirpale sparta yra mažesnė kaip 1 mm/metams, išmatuota remiantis ASTM standartu G–31 ar jo nacionaliniais ekvivalentais;

c.

Metalų lydinių milteliai ar kietųjų dalelių medžiagos, turinčios visas išvardytas charakteristikas:

1.

Sudaryti iš bet kurių toliau nurodytų sudėtinių sistemų:

Techninė pastaba.

X toliau atitinka vieną ar daugiau lydinio elementų.

a.

Nikelio lydinių (Ni–Al–X, Ni–X–Al), skirtų turbininių variklių dalims ar komponentams gaminti, t. y. su mažiau kaip 3 nemetalinėmis didesnėmis kaip 100 µm dalelėmis (patekusiomis į lydinį gamybos metu) tarp 109 lydinio dalelių;

b.

Niobio lydinių (Nb–Al–X ar Nb–X–Al, Nb–Si–X ar Nb–X–Si, Nb–Ti–X ar Nb–X–Ti);

c.

Titano lydinių (Ti–Al–X ar Ti–X–Al);

d.

Aliuminio lydinių (Al–Mg–X arba Al–X–Mg, Al–Zn–X ar Al–X–Zn, Al–Fe–X ar Al–X–Fe);

e.

Magnio lydinių (Mg–Al–X ar Mg–X–Al);

2.

Pagamintos valdomojoje aplinkoje, kai naudojamas kuris nors iš čia nurodytų procesų:

a.

„Vakuuminis išpurškimas“;

b.

„Dujinis išpurškimas“;

c.

„Išcentrinis išpurškimas“;

d.

„Purškiamasis aušinimas“;

e.

„Lydalo išsukimas“ ir „smulkinimas“;

f.

„Lydalo ištraukimas“ ir „smulkinimas“;

g.

„Mechaninis sulydymas“;

3.

Formuojančios medžiagas, nurodytas 1C002.a. arba 1C002.b.

d.

Iš lydinių pagamintos medžiagos, turinčios visas toliau išvardytas charakteristikas:

1.

Sudarytos iš bet kurių 1C002.c.1 nurodytų sudėtinių sistemų;

2.

Nesusmulkintų dribsnių, juostelių ar plonų lazdelių pavidalo;

3.

Pagamintos valdomojoje aplinkoje, kai naudojamas kuris nors iš čia nurodytų procesų:

a.

„Purškiamasis aušinimas“;

b.

„Lydalo išsukimas“;

c.

„Lydalo ištraukimas“.

1C003
Visų tipų bet kokio pavidalo magnetiniai metalai, turintys kurią nors iš išvardytų charakteristikų:

a.

Pradinė santykinė magnetinė skvarba lygi ar didesnė už 120 000, o storis 0,05 mm ar mažesnis;

Techninė pastaba.

Pradinės magnetinės skvarbos matavimai turi būti atlikti tik su visiškai atkaitintomis medžiagomis.

b.

Magnetostrikciniai lydiniai, turintys bet kurią iš šių charakteristikų:

1.

Magnetostrikcinę sotį, didesnę kaip 5 x 10–4;

2.

Magnetomechaninio ryšio koeficientą (k), didesnį kaip 0,8;

c.

Amorfinių arba ‧nanokristalinių‧ lydinių juostos, turinčios visas išvardytas charakteristikas:

1.

Sudėtyje yra ne mažiau kaip 75 % masės geležies, kobalto ar nikelio;

2.

Soties magnetinė indukcija (Bs) 1,6 T ar didesnė;

3.

turinčios bet kurią iš šių charakteristikų:

a.

Juostos storis 0,02 mm ar mažesnis;

b.

Savitoji elektrinė varža 2 x 10–4 cm ar didesnė.

Techninė pastaba.

1C003.c nurodytos ‧nanokristalinės‧ medžiagos yra tos medžiagos, kurių kristalitų matmenys, nustatyti rentgeno spinduliuotės difrakcijos būdu, ne didesni kaip 50 nm.

1C004
Urano–titano lydiniai arba volframo lydiniai su geležies, nikelio ar vario „rišikliu“, turintys visas išvardytas charakteristikas:

a.

Tankis viršija 17,5 g/cm3;

b.

Tamprumo riba viršija 880 MPa;

c.

Ribinis tempiamasis įtempis viršija 1 270 MPa;

d.

Santykinis pailgėjimas viršija 8 %.

1C005
„Superlaidieji“„kompozitiniai“ laidininkai, kurių ilgis viršija 100 m ar kurių masė didesnė kaip 100 g, išvardyti toliau:

a.

„Superlaidieji“„kompozitiniai“ laidininkai, susidedantys iš vienos ar daugiau niobio – titano ‧gijų‧ turintys visas išvardytas charakteristikas:

1.

Įtvirtinti kitokiame negu variniame ar vario pagrindo mišriame „rišiklyje“;

2.

Tokie, kurių skerspjūvio plotas mažesnis kaip 0.28 × 10–4 mm2 (6 µm skersmens, jei ‧gijos‧ skerspjūvis apvalus);

b.

„Superlaidieji“„kompozitiniai“ laidininkai, susidedantys iš vienos ar daugiau „superlaidžiųjų“‧gijų‧ kitų nei niobio – titano ‧gijos‧ turintys visas išvardytas charakteristikas:

1.

„Krizinė temperatūra“, esant nulinei magnetinei indukcijai, didesnė kaip 9,85 K (– 263,31 °C),

2.

„Superlaidžioji“ būsena išlieka 4,2 K (– 268,96 °C) temperatūroje, veikiant magnetiniam laukui, kuris atsuktas bet kuria laidininko išilginei ašiai statmena kryptimi ir kurio magnetinė indukcija lygi 12T, o krizinis srovės tankis visame laidininko skerspjūvio plote viršija 1 750 A/mm2;

c.

„Superlaidieji“„kompozitiniai“ laidininkai, susidedantys iš vienos ar daugiau „superlaidžiųjų“‧gijų‧ kurie išlieka „superlaidūs“ esant daugiau nei 115 K (– 158,16 °C).

Techninė pastaba.

1C005 nurodytos ‧gijos‧ gali būti vielos, cilindro, plėvelės, juostos ar juostelės formos.

1C006
Skysčiai ir tepalinės medžiagos, išvardytos toliau:

a.

Hidrauliniai skysčiai, kurių pagrindinės sudėtinės dalys yra bet kurie iš toliau išvardytų junginių ar medžiagų:

1.

Sintetinės ‧silangliavandenilinės alyvos‧ kurių:

Techninė pastaba.

1C006.a.1 poreikiams skirtos ‧silangliavandenilinės alyvos‧ sudarytos tik iš silicio, vandenilio ir anglies.

a.

‧Pliūpsnio temperatūra‧ didesnė kaip 477 K (204 °C);

b.

‧Stingimo temperatūra‧ 239 K (–34 °C) ar mažesnė;

c.

‧Klampos rodiklis‧ 75 ar didesnis;

d.

‧Temperatūrinis (šiluminis) pastovumas‧ 616 K (343 °C);

2.

‧Chlorfluorinti angliavandeniliai‧ turintys visas išvardytas charakteristikas:

Techninė pastaba.

1C006.a.2 aptariami ‧chlorfluorinti angliavandeniliai‧ kurių sudėtyje yra tik anglies, fluoro ir chloro.

a.

‧Pliūpsnio temperatūros‧ nėra;

b.

‧Savaiminio užsiliepsnojimo temperatūra‧ didesnė kaip 977 K (704 °C);

c.

‧Stingimo temperatūra‧ 219 K (–54 °C) ar mažesnė;

d.

‧Klampos rodiklis‧ 80 ar didesnis;

e.

Virimo temperatūra 473 K (200 °C) ar didesnė;

b.

Tepalinės medžiagos, kurių pagrindinės sudėtinės dalys yra bet kurie iš toliau išvardytų junginių ar medžiagų:

1.

Fenilen- ar alkilfenileneteriai ar tioeteriai arba jų mišiniai, turintys daugiau kaip dvi eterines ar tioeterines grupes arba jų mišinį;

2.

Floruotos silikoninės alyvos, kurių kinematinė klampa 298 K (25 °C) temperatūroje mažesnė kaip 5 000 mm2/s (5 000 centistoksų);

c.

Didesnio kaip 99,8 % grynumo vilgymo ar flotavimo skysčiai, kurių 100 ml tūryje 200 µm ar didesnių matmenų dalelių yra mažiau kaip 25 ir kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 85 % bet kurio iš toliau nurodytų junginių ar medžiagų:

1.

Dibromtetrafluoretano;

2.

Polichlortrifluoretileno (tik alyvos bei vaško tipo modifikacijų);

3.

Polibromtrifluoretileno;

d.

Elektroniniai anglies fluorido šaldymo skysčiai, turintys visas išvardytas charakteristikas:

1.

Masės sudėtyje yra 85 % šių medžiagų ar jų mišinių:

a.

Perfluoropolialkileterio triazino ar perfluoroalifatinių eterių monomerinių formų;

b.

Perfluoroalkilaminų;

c.

Perfluorocikloalkanų;

d.

Perfluoroalkanų;

2.

Tankis, esant 298 K (25 °C) temperatūrai, yra ne mažesnis kaip 1,5 g/ml;

3.

Lydymosi temperatūra 273 K (0 °C);

4.

Masės sudėtyje yra ne mažiau kaip 60 % fluoro.

Techninė pastaba.

1C006 nurodytoms medžiagoms:

1.

‧Pliūpsnio temperatūra‧ nustatoma ASTM D–92 dokumente ar nacionaliniame jo ekvivalente aprašytu Klyvlendo atvirojo indo metodu;

2.

‧Stingimo temperatūra‧ nustatoma ASTM D–97 dokumente ar nacionaliniame jo ekvivalente aprašytu metodu;

3.

‧Klampos rodiklis‧ nustatomas ASTM D–2270 dokumente ar nacionaliniame jo ekvivalente aprašytu metodu;

4.

‧Temperatūrinis (šiluminis) pastovumas‧ nustatomas naudojant tokią bandymo procedūrą ar jos nacionalinį ekvivalentą:

 

20 ml tiriamojo skysčio įpilama į nerūdijančio 317 markės plieno 46 ml tūrio kamerą, į kurią įdėti trys 12,5 mm (vardinio) skersmens rutuliai: vienas pagamintas iš įrankinio plieno M–10, antrasis – iš 52 100 markės plieno, trečiasis – iš laivų statybai naudojamos bronzos (60 % Cu, 39 % Zn, 0,75 % Sn).

 

Kamera prapučiama azotu, atmosferos slėgyje užsandarinama, temperatūra padidinama iki 644 ± 6 K (371 ± 6 °C) ir tokia išlaikoma šešias valandas;

Bandinys laikomas termiškai pastovus, jei, užbaigus nurodytą procedūrą tenkinamos tokios sąlygos:

a.

Kiekvieno rutulio masė sumažėja ne daugiau kaip 10 mg/mm2 rutulio paviršiaus;

b.

311 K (38 °C) temperatūroje nustatytas pradinės klampos pokytis yra mažesnis kaip 25 %,

c.

Bendras rūgščių arba bazių skaičius yra mažesnis kaip 0,40;

5.

‧Savaiminio užsidegimo‧ temperatūra yra nustatoma naudojant metodą, aprašytą ASTM E–659 dokumente ar jo nacionaliniame ekvivalente.

1C007
Keramikos pagrindo medžiagos, nekompozicinės keraminės medžiagos, kompozicinės medžiagos ir pirmtakai su keraminiu „rišikliu“, tokios kaip:

N. B. TAIP PAT ŽR. 1C107.

a.

Pagrindinės medžiagos iš paprasto ar kompleksinio titano borido, kuriose bendras metalinių priemaišų kiekis (išskyrus specialius priedus) yra mažesnis kaip 5 000 md (milijonųjų dalių). Vidutiniai priemaišų dalių matmenys lygūs ar mažesni kaip 5 μm, o didesnių kaip 10 μm dalelių gali būti ne daugiau kaip 10 %;

b.

Žaliavų ar pusgaminių pavidalo ne „kompozicinės“ keraminės medžiagos, sudarytos iš titano boridų, kurių tankis sudaro 98 % teorinio tankio ar yra didesnis;

1C007.b netaikomas abrazyvams.

c.

Keramika – keramikos tipo „kompozicinės“ medžiagos su stiklo ar oksidų „rišikliu“, armuotuos bet kokiu pluoštu, turinčios visus šiuos požymius:

1.

Pagamintos iš kurios nors iš išvardytų medžiagų:

a.

Si-N;

b.

Si-C;

c.

Si-Al-O–N;

d.

Si-O–N;

2.

Kurių „savitasis tempiamasis įtempis“ yra didesnis nei 12,7 x 103 m;

d.

Keramika – keramika tipo „kompozicinės“ medžiagos su ar be ištisinės metalinės fazės, kuriose yra dalelių, siūlinių kristalų ar pluoštų ir kuriose „rišiklį“ sudaro silicio, cirkonio ar boro karbidai ar nitridai;

e.

Pirmtakų medžiagos (t. y. specialios paskirties polimerinės ar metaloorganinės medžiagos), skirtos kurios nors fazės ar fazių gamybai iš medžiagų, nurodytų 1C007.c.:

1.

Polidiorganosilanai (silicio karbido gamybai);

2.

Polisilazanai (silicio nitrido gamybai);

3.

Polikarbosilazanai (keramikos su silicio, anglies ir azoto komponentais gamybai);

f.

Keramika – keramikos tipo „kompozicinės“ medžiagos su oksidų arba stiklo „rišikliu“, armuotuos bet kokiu pluoštu iš šių junginių:

1.

Al2O3;

2.

Si-C–N.

1C007.f. netaikomas „kompozitams“, turintiems pluoštų iš tų junginių, kurių tempiamasis įtempis 1 273 K (1 000 °C) temperatūroje yra ne didesnis kaip 700 MPa arba pluošto atsparumas tempiamajam valkšnumui yra didesnis kaip 1 % valkšnumo deformacijos, kai 100 MPa apkrova 1 273 K (1 000 °C) temperatūroje veikia 100 valandų.

1C008
Befluorės polimerinės medžiagos, tokios kaip:

a.

1.

Bismaleimidai;

2.

Aromatiniai poliamidimidai;

3.

Aromatiniai poliimidai;

4.

Aromatiniai polieterimidai, kurių stiklėjimo temperatūra (Tg) viršija 513 K (240 °C);

1C008.a. taikomas medžiagoms, kurios yra skysto ar kieto „lydaus“ pavidalo, įskaitant dervos, miltelių, plėvelės, juostos ar juostelės pavidalus;

Plėvelių, lakštų, juostų ar juostelių pavidalo ne „lydieji“ aromatiniai poliimidai – žr. 1A003.

b.

Termoplastiniai skystakristaliai kopolimerai, kurių šiluminės deformacijos temperatūra, išmatuota laikantis ISO 75–2 (2004) A metodą arba lygiaverčių nacionalinių standartų reikalavimų, esant 1,80 N/mm2 apkrovai viršija 523 K (250 °C) ir kurie yra sudaryti iš:

1.

bet kurios iš šių medžiagų:

a.

Fenileno, bifenileno ar naftaleno;

b.

Fenileno, bifenileno ar naftaleno su metil–, tret–butil– ar fenil– pakaitais;

2.

bet kurios iš šių medžiagų:

a.

Tereftalio rūgšties;

b.

6 – hidroksi–2–naftoinės rūgšties;

c.

4 – hidroksibenzoinės rūgšties;

c.

Nenaudojama;

d.

poliarilenketonai;

e.

poliarilensulfidai, kuriuose arilen– grupė yra bifenilen–, trifenilen– ar jų derinys;

f.

Polibifenileno eteriniai sulfonai, kurių ‧stiklėjimo temperatūra (Tg)‧ viršija 513 K (240 °C).

Techninė pastaba

‧Stiklėjimo temperatūra (Tg)‧ 1C008 nurodytoms medžiagoms matuojama ISO 11357–2 (1999) arba atitinkamuose nacionaliniuose standartuose aprašytu metodu.

1C009
Neperdirbti fluorinti junginiai, išvardyti toliau:

a.

Netemptieji vinilidenfluorido kopolimerai, turintys 75 % ar didesnę beta kristalinės sandaros dalį;

b.

Fluorinti poliimidai, masės sudėtyje turintys 10 % ar daugiau sujungtojo fluoro;

c.

Fluorinti fosfazeno elastomerai, masės sudėtyje turintys 30 % ar daugiau sujungtojo fluoro.

1C010
„Pluoštinės ar gijinės medžiagos“, kurios gali būti panaudotos „kompozitiniuose“ dariniuose ar sluoksniuotosiose medžiagose su organiniu, metaliniu arba anglies „rišikliu“:

N. B. TAIP PAT ŽR. 1C210 IR 9C110.

a.

Organinės „pluoštinės ar gijinės medžiagos“, turinčios visas šias charakteristikas:

1.

„Savitasis tampros modulis“ didesnis kaip 12,7 x 106 m;

2.

„Savitasis tempiamasis įtempis“ didesnis kaip 23,5 x 104 m;

1C010.a netaikomas polietilenui.

b.

Anglies „pluoštinės ar gijinės medžiagos“, turinčios abi šias charakteristikas:

1.

„Savitasis tampros modulis“ didesnis kaip 12,7 x 106 m;

2.

„Savitasis tempiamasis įtempis“ didesnis kaip 23,5 x 104 m;

1C010.b. netaikomas dirbiniams, pagamintiems iš „pluoštinių ar gijinių medžiagų“, skirtiems „civilinių orlaivių“ konstrukcijoms taisyti, ar sluoksniuotosioms medžiagoms, kurių kiekvieno lapo matmenys ne didesni kaip 100 cm x 100 cm.

Techninė pastaba.

1C010.b aprašytų medžiagų charakteristikos turi būti nustatytos, naudojant SACMA rekomenduojamus SRM metodus (nuo 12 iki 17, ISO 10618 (2004) 10.2.1 Metodas A) arba lygiavertį nacionalinį grįžčių bandymo standartą, remiantis atitinkamos partijos vidurkiu.

c.

Neorganinės „pluoštinės ar gijinės medžiagos“, turinčios abi šias charakteristikas:

1.

„Savitasis tampros modulis“ didesnis kaip 2,54 x 106 m;

2.

Lydymosi, minkštėjimo, skilimo ar sublimavimosi temperatūra inertinėje aplinkoje didesnė kaip 1 922 K (1 649 °C);

1C010.c netaikomas:

a.

Netolydiesiems, daugiafaziams, polikristaliniams aliuminio pluoštams štapeliniuose pluoštuose ar neorientuotuose dembliuose, turintiems 3 % masės ar daugiau kvarco irsavitąjį tampros modulį“, mažesnį kaip 10x 10 6 m;

b.

Molibdeno ir molibdeno lydinių pluoštams;

c.

Boro pluoštams;

d.

Netolydiesiems keraminiams pluoštams, kurių lydymosi, minkštėjimo, skilimo ar sublimavimosi temperatūra inertinėje aplinkoje mažesnė kaip 2 043 K (1 770 °C).

d.

Anglies „pluoštinės ar gijinės medžiagos“, turinčios vieną šių charakteristikų:

1.

Sudarytos iš bet kurio žemiau nurodyto junginio:

a.

Polieterimidų, nurodytų 1C008.a;

b.

Medžiagų, nurodytų 1C008.b.– 1C008.f.;

2.

Sudarytos iš medžiagų, nurodytų 1C010.d.1.a. arba 1C010.d.1.b. ir „sumaišytų“ su kitais pluoštais, nurodytais 1C010.a., 1C010.b. ar 1C010.c.;

e.

Derva arba pikiu impregnuoti pluoštai (prepregai), metalu ar anglimi padengti pluoštai (ruošiniai) ar „anglies pluošto ruošiniai“, išvardyti toliau:

1.

Pagaminti iš pluoštinių ar gijinių medžiagų, nurodytų 1C010.a, 1C010.b ar 1C010.c;

2.

Anglies „pluoštinės ar gijinės medžiagos“, turinčios visas šias charakteristikas:

a.

„Savitasis tempiamasis įtempis“ didesnis kaip 17,7 x 104 m;

b.

„Savitasis tampros modulis“ didesnis kaip 10,15 x 106 m;

c.

Nenurodytos 1C010.a. arba 1C010.b.;

d.

Impregnuoti medžiagomis, kontroliuojamomis pagal 1C008 ar 1C009.b., kurių ‧stiklėjimo temperatūra (Tg)‧ ne mažesnė kaip 383 K (110 °C), arba impregnuoti fenolinėmis arba epoksidinėmis dervomis, kurių ‧stiklėjimo temperatūra (Tg)‧ ne mažesnė kaip 418 K (145 °C).

1C010.e netaikomas:

a.

Epoksidinės dervos „rišikliu“ impregnuotoms anglies „pluoštinėms ar gijinėms medžiagoms“ (prepregams), skirtoms „civilinių orlaivių“ konstrukcijoms taisyti, arba sluoksniuotosioms medžiagoms, kuriose atskiri prepregų lakštai ne didesni kaip 100 cm x 100 cm.

b.

Fenoline ar epoksidine derva impregnuotiems prepregams, kurių ‧stiklėjimo temperatūra (Tg)‧ yra mažesnė nei 433 K (160 °C) ir kurių kietėjimo temperatūra yra žemesnė nei, stiklėjimo temperatūra.

Techninė pastaba.

1C010.e nurodytų medžiagų ‧stiklėjimo temperatūra (Tg)‧ matuojama ASTM D 3418 dokumente aprašytu sausuoju miltelių metodu. Fenolinių ir epoksidinių dervų ‧stiklėjimo temperatūra (Tg)‧ yra nustatoma naudojant sausąjį miltelių metodą, aprašytą ASTM D 4065, keičiant dažnį 1 Hz ir kaitinant 2 K (2 °C) per minutę.

1C011
Metalai ir jų junginiai, išvardyti toliau:

Taip pat žr. karinių prekių kontrolę ir 1C111.

a.

Mažesnės nei 60 µm metalų dalelės, gautos iš medžiagų, turinčių ne mažiau kaip 99 % cirkonio, magnio ar jų lydinio, kurios yra sferinio, atomizuoto, rutulinio, dribsnių ar miltų pavidalo;

Techninė pastaba.

Natūraliai cirkonyje esantis hafnio kiekis (tipiškai nuo 2 % iki 7 %) skaičiuojamas kaip cirkonis.

1C011.a nurodyti metalai ar jų lydiniai yra kontroliuojami neatsižvelgiant į tai, ar jie yra aplieti aliuminiu, magniu, cirkoniu ar beriliu.

b.

85 % grynumo boras ar boro karbidas, kurio dalelės yra 60 µm ar mažesnės;

1C011.b nurodyti metalai ar jų lydiniai yra kontroliuojami neatsižvelgiant į tai, ar jie yra aplieti aliuminiu, magniu, cirkoniu ar beriliu.

c.

Guanidino nitratas;

d.

Nitroguanidinas (NQ) (CAS 556–88–7).

1C012
Medžiagos, išvardytos toliau:

Techninė pastaba.

Šios medžiagos paprastai yra naudojamos branduoliniams šilumos šaltiniams.

a.

Bet kokio pavidalo plutonis, turintis ne mažiau kaip 50 % (pagal masę) plutonio izotopo 238;

1C012.a netaikomas:

a.

Kroviniams, turintiems ne daugiau kaip 1 g plutonio;

b.

Kroviniams su plutoniu, naudojamu matavimo prietaisų jautriuosiuose elementuose, jeigu jo kiekis ne didesnis kaip 3 „efektyvieji gramai“.

b.

„Pirmiau išskirtas“ bet kokio pavidalo neptūnio izotopas 237.

1C012.b. netaikomas kroviniams, turintiems ne daugiau kaip 1 g neptūnio izotopo– 237.

1C101
Kitos 1C001 nenurodytos „raketose“ ir „raketų“ posistemiuose ar 9A012 nurodytuose nepilotuojamuose orlaiviuose naudojamos medžiagos arba įtaisai, skirti sunkiau aptinkamiems stebimiems parametrams, tokiems kaip taikinio atspindžio geba, ultravioletinės ar infraraudonosios spinduliuotės ir akustinės bangos spektriniai požymiai, aptikti.

1C101 apima:

a.

Konstrukcines medžiagas ir dangas, specialiai sukurtas sumažintai taikinio atspindžio gebai aptikti;

b.

Dangas, įskaitant dažus, specialiai sukurtas elektromagnetinio spektro mikrobangų, infraraudonojoje ar ultravioletinėje srityse sumažintai ar apibrėžtos vertės atspindžio ar spinduliavimo gebai gauti.

1C101 neapima dangų, specialiai skirtų šiluminiam palydovų valdymui.

Techninė pastaba.

1C101 vartojama ‧raketos‧ sąvoka reiškia užbaigtas raketų sistemas ir nepilotuojamas orlaivių sistemas, galinčias įveikti didesnį kaip 300 km nuotolį.

1C102
Pakartotinai įmirkyti pirolizuoti anglis – anglis medžiagos, sukurtos 9A104 nurodytoms nešančioms raketoms, arba 9A104 nurodytoms zondavimo (meteorologinėms raketoms).

1C107
Kitos 1C007 nenurodytos grafitinės ir keraminės medžiagos, išvardytos toliau:

a.

Smulkiagrūdžiai grafitai, kurių tūrinis tankis ne mažesnis kaip 1,72 g/cm3, esant 288 K (15 °C) temperatūrai, ir kurių grūdo matmuo 100 µm arba mažesnis, naudojami raketų tūtose ir grįžtamųjų dalių antgaliuose, kurie gali būti naudojami bet kuriame iš šių gaminių:

1.

Cilindrai, kurių skersmuo 120 mm ar didesnis, o ilgis 50 mm ar didesnis;

2.

Vamzdžiai, kurių vidinis skersmuo 65 mm ar didesnis, sienelės storis 25 mm ar didesnis, o ilgis 50 mm ar didesnis;

3.

Luiteliai, kurių dydis 120 mm × 120 mm × 50 mm ar didesnis;

N. B. TAIP PAT ŽR. 0C004

b.

Pirolitiniai arba pluoštiniai sustiprinti grafitai, naudojami raketų tūtose ir grįžtamųjų dalių antgaliuose, kurie gali būti naudojami „raketose“, 9A004 nurodytose raketose nešėjose arba 9A104 nurodytose zondavimo raketose;

N. B. TAIP PAT ŽR. 0C004

c.

Kompozicinės keraminės medžiagos (kurių dielektrinė konstanta mažesnė negu 6 esant 100 MHz–100 GHz dažniui), naudojamos aptakams, kurie gali būti naudojami „raketose“, 9A004 nurodytose raketose nešėjose arba 9A104 nurodytose zondavimo raketose;

d.

Nedegia keramika sustiprintas didelių gabaritų silicio karbidas, kuris naudojamas priekio antgaliuose, kurie gali būti naudojami „raketose“, 9A004 nurodytose raketose nešėjose arba 9A104 nurodytose zondavimo raketose;

e.

Sustiprintos silicio karbido kompozicinės keraminės medžiagos, kurios naudojamas priekio antgaliuose, grįžtamosiose dalyse, tūtos užsparniuose, kurie gali būti naudojami „raketose“, 9A004 nurodytose raketose nešėjose arba 9A104 nurodytose zondavimo raketose.

1C111
Kitos 1C011 nenurodytos svaidomosios medžiagos ir svaidomųjų medžiagų sudėtinės cheminės medžiagos, išvardytos toliau:

a.

Reaktyvinės medžiagos:

1.

Kiti Karinių prekių kontrolėje nenurodyti ne didesnio kaip 200 μm ir vienodo skersmens aliuminio milteliai, turintys ne mažiau kaip 97 % aliuminio (pagal masę), jeigu ne mažiau kaip 10 % šios medžiagos yra pagaminta iš dalelių, ne didesnių kaip 63 μm, remiantis ISO 2591:1988 standartu arba jį atitinkančiais nacionaliniais standartais;

Techninė pastaba.

Dalelių matmenys 63 μm (ISO R-565) atitinka 250 sieto numerį (Tyler) arba 230 sieto numerį (ASTM standartas E-11).

2.

Kitas Karinių prekių kontrolėje nenurodytas metalinis kuras iš mažesnių nei 60 µm sferinių, dulkinių, rutulinių, dribsninių, miltelių ar kitokio pavidalo dalelių, kurio sudėtyje yra 97 % ar daugiau (pagal masę):

a.

Cirkonio;

b.

Berilio;

c.

Magnio;

d.

pirmiau minėtuose a–c punktuose paminėtų metalų lydinių;

Techninė pastaba.

Natūraliai cirkonyje esantis hafnio kiekis (tipiškai nuo 2 % iki 7 %) skaičiuojamas kaip cirkonis.

3.

Šios oksiduojančios medžiagos, kurios gali būti naudojamos raketų varikliams skirtose skystosiose svaidomosiose medžiagose:

a.

Diazoto trioksidas; (CAS 10544–73–7);

b.

Azoto dioksidas (CAS 10102–44–0) / diazoto tetroksidas (CAS 10544–72–6);

c.

Diazoto pentoksidas; (CAS 10102–03–1);

d.

Sumaišyti azoto oksidai (MON);

Techninė pastaba.

Sumaišyti azoto oksidai (MON) yra azoto oksido tirpalas diazoto tetrokside/azoto diokside (Dioxide (N2O4/NO2)), kuris gali būti naudojamas raketų sistemose. Pagal sudėtį mišiniai gali būti žymimi MONi arba MONij, kur i ir j yra sveikieji skaičiai, rodantys azoto oksido procentą mišinyje (pvz., MON3 yra 3 % azoto oksido, MON25–25 % azoto oksido. Didžiausias yra MON40, masės sudėtyje turintis 40 % azoto oksido).

e.

Apie inhibiduotą raudonąją rūkstančiąją azoto rūgštį (IRFNA) žr. KARINIŲ PREKIŲ KONTROLĖJE;

f.

Apie junginius, sudarytus iš fluoro ir vieno ar kelių kitų halogenų, deguonies ar azoto žr. KARINIŲ PREKIŲ KONTROLĖJE ir 1C238;

4.

Hidrazino dariniai:

N. B.: TAIP PAT ŽR. KARINIŲ PREKIŲ KONTROLĘ.

a.

Trimetilhidrazinas (CAS 1741–01–1);

b.

Tetrametilhidrazinas (CAS 6415–12–9);

c.

N, N dialihidrazinas;

d.

Alilhidrazinas (CAS 7422–78–8);

e.

Etilendihidrazinas;

f.

Monometilhidrazino dinitratas;

g.

Nesimetrinis dimetihidrazino nitratas;

h.

Hidrazino azidas (CAS 14546–44–2);

i.

Dimetilhidrazino azidas;

j.

Hidrazino dinitratas;

k.

Diimido oksalo rūgšties dihidrazinas;

l.

2-hidroksietilhidrazino nitratas (HEHN);

m.

Apie hidrazino perchloratą žr. Karinių prekių kontrolėje;

n.

Hidrazino diperchloratas;

o.

Metilhidrazino nitratas (MHN);

p.

Dietilhidrazino nitratas (DEHN);

q.

3,6–dihidrazino tetrazino nitratas (1,4–dihidrazino nitratas) (DHTN);

b.

Polimerinės medžiagos:

1.

Karbotermijos būdu gautas polibutadienas (įskaitant karboksilotermijos būdu gautą polibutadieną) (CTPB);

2.

Hidrotermijos būdu gautas polibutadienas (įskaitant hidroksilotermijos būdu gautą polibutadieną (HTPB), kuris skiriasi nuo apibrėžtojo Karinių prekių kontrolėje;

3.

Polibutadienas-akrilo rūgštis (PBAA);

4.

Polibutadienas – akrilo rūgštis – akrilonitrilas (PBAN);

5.

Politetrahidrofurano polietilenglikolis (TPEG);

Techninė pastaba.

Politetrahidrofurano polietilenglikolis (TPEG) yra poli1,4-butandiolio ir polietilen glikolio (PEG) blokinis kopolimeras.

c.

Kiti svaidomųjų medžiagų priedai ir agentai:

1.

Apie karboranus, dekarboranus, pentaboraną ir jų darinius žr. KARINIŲ PREKIŲ KONTROLĖJE;

2.

Trietilenglikolio dinitratas (TEGDN) (CAS 111–22–8);

3.

2-nitrodifenilaminas (CAS 119–75–5);

4.

Trimetiloletantrinitratas (TMETN) (CAS 3032–55–1);

5.

Dietilenglikolio dinitratas (DEGDN) (CAS 693–21–0);

6.

Feroceno dariniai:

a.

Apie katoceną žr. Karinių prekių kontrolėje;

b.

Etilferocenas (CAS 1273–89–8);

c.

Propilferocenas;

d.

Apie n–butilferoceną žr. Karinių prekių kontrolėje;

e.

Pentilferocenas (CAS 1274–00–6);

f.

Diciklopentilferocenas;

g.

Dicikloheksilferocenas;

h.

Dietilferocenas;

i.

Dipropilferocenas;

j.

Dibutilferocenas (CAS 1274–08–4);

k.

Diheksilferocenas (CAS 93894–59–8);

l.

Acetilferocenas;

m.

Apie feroceno karboksirūgštis žr. Karinių prekių kontrolėje;

n.

Apie butaceną žr. Karinių prekių kontrolėje;

o.

Kiti Karinių prekių kontrolėje nenurodyti feroceno dariniai, naudojami kaip raketinių svaidomųjų medžiagų degimo greičio modifikatoriai.

7.

4,5 diazidometil-2-metil-1,2,2-triazolas (iso-DAMTR), išskyrus nurodytąjį Karinių prekių kontrolėje.

Apie svaidomąsias medžiagas ir jų sudėtines dalis, neapibūdintas 1C111, žr. Karinių prekių kontrolėje.

1C116
Martensitiškai senėjantis plienas, kurio ribinis tempiamasis įtempis ne mažesnis kaip 1 500 MPa esant 293K (20 °C) temperatūrai. Plienas gali būti lakštų, plokščių, vamzdžių pavidalo, kurių sienelių ar lakštų storis ne didesnis kaip 5 mm.

N. B.: TAIP PAT ŽR. 1C216.

Techninė pastaba.

Martensitiškai senėjantis plienas yra plieno lydinys, turintis daug nikelio ir labai mažai anglies, kurio dispersiniam kietėjimui panaudoti pakaitiniai elementai ar nusodikliai.

1C117
Volframas, molibdenas ir šių metalų lydiniai, turintys pavidalą sferinių ar dulkinių dalelių, kurių skersmuo ne didesnis kaip 500 µm, o grynumas 97 % ar didesnis, skirti raketų variklių dalių gamybai, kurios gali būti naudojamos „raketose“, 9A004 nurodytose raketose nešėjose ar 9A104 nurodytose zondavimo raketose (t. y., šiluminiams ekranams, tūtų pagrindams, kritiniams tūtų pjūviams ir traukos vektoriaus valdymo paviršiams).

1C118
Titanu stabilizuotas dvigubojo lydymo nerūdijantysis plienas (Ti–DSS):

a.

Turintis visas išvardytas charakteristikas:

1.

Turintis nuo 17,0 % iki 23,0 % chromo ir nuo 4,5 % iki 7,0 % nikelio (pagal masę);

2.

Turintis titano daugiau nei 0,10 % (pagal masę);

3.

Feritinę-austenitinę mikrosandarą (taip pat vadinamą dvifaze mikrosandara), kurioje yra mažiausiai 10 % pagal tūrį austenito (pagal ASTM E-1181–87 ar jį atitinkančius nacionalinius standartus);

b.

Turintis bet kurią iš išvardytų formų:

1.

Luitų ar strypų, kurių kiekvienas matmuo yra ne mažesnis kaip 100 mm;

2.

Plokščių, kurių plotis ne mažesnis kaip 600 mm, o storis – ne didesnis kaip 3 mm;

3.

Vamzdžių, kurių išorinis skersmuo ne mažesnis kaip 600 mm, o sienelės storis ne didesnis kaip 3 mm.

1C202
Kiti 1C002.b.3. arba b.4. nenurodyti lydiniai, išvardyti toliau:

a.

Aliuminio lydiniai, turintys abi išvardytas charakteristikas:

1.

Ribinis tempiamasis įtempis esant 293 K (20 °C) temperatūrai ‧gali būti‧ 460 MPa arba didesnis;

2.

Vamzdžių arba vientisų cilindrų pavidalo (įskaitant štampuotąsias detales), kurių išorinis skersmuo yra didesnis kaip 75 mm;

b.

Titano lydiniai, turintys abi išvardytas charakteristikas:

1.

Ribinis tempiamasis įtempis esant 293 K (20 °C) temperatūrai ‧gali būti‧ 900 MPa arba didesnis;

2.

Vamzdžių arba vientisų cilindrų pavidalo (įskaitant štampuotąsias detales), kurių išorinis skersmuo yra didesnis kaip 75 mm;

Techninė pastaba.

Čia kalbama apie lydinių tempiamąjį stiprį prieš arba po terminio apdorojimo.

1C210
Kitos 1C010.a., b. ar e. nenurodytos „pluoštinės ar gijinės medžiagos“ ar prepregai:

a.

Anglies ‧pluoštinės ar gijinės medžiagos‧, turinčios bet kurią iš šių charakteristikų:

1.

Kurių „savitasis tampros modulis“ yra ne mažesnis kaip 12,7 x 106 m;

2.

Kurių „savitasis tempiamasis įtempis“ ne mažesnis kaip 235 x 103 m;

1C210.a. netaikomas aramidinėms „pluoštinėms ar gijinėms medžiagoms“ kuriose yra pluošto paviršiaus esterinio modifikatoriaus, sudarančio ne mažiau kaip 0,25 % jų masės.

b.

Stiklinės ‧pluoštinės ar gijinės medžiagos‧ turinčios abi išvardytas charakteristikas:

1.

Kurių „savitasis tampros modulis“ yra ne mažesnis kaip 3,18 x 106 m;

2.

Kurių „savitasis tempiamasis įtempis“ ne mažesnis kaip 76,2 x 103 m;

c.

Termoreaktingosiomis dervomis impregnuoti ištisiniai „verpalai“, „pusverpaliai“, „grįžtės“ arba „juostos“, kurių plotis ne didesnis kaip 15 mm (prepregai), pagaminti iš anglinių arba stiklinių, „pluoštinių ar gijinių medžiagų“, nurodytų 1C210.a. arba b.

Techninė pastaba.

Derva sudaro kompozito rišiklį.

1C210 apibrėžtos, „pluoštinės ar gijinės medžiagos“ yra ribojamos tik ištisiniams „viengijams siūlams‧, „pusverpaliams“, „grįžtėms“ arba „juostoms“.

1C216
Kitas nei 1C116 nurodytas martensitiškai senėjantis plienas, kurio ribinis tempiamasis įtempis ne mažesnis kaip 2 050 MPa esant 293K (20 °C) temperatūrai.

1C216 netaikomas gaminiams, kurių kiekvienas matmuo yra ne didesnis kaip 75 mm.

Techninė pastaba.

Čia kalbama apie martensitiškai senėjantį plieną prieš arba po terminio apdorojimo.

1C225
Boro 10 (10B) izotopais prisodrintas natūralaus izotopų pertekliaus (kiekio) boras: atominis boras, lydiniai, junginiai arba mišiniai, kuriuose yra boro, gaminiai iš jų, ir bet kurių anksčiau paminėtų medžiagų atliekos ar laužas.

1C225 nurodyti mišiniai apima boru įsodrintas medžiagas.

Techninė pastaba.

Natūralus boro izotopo 10 (10B) paplitimas yra apie 18,5 % (pagal masę) (20 atomprocentų).

1C226
Volframas, volframo karbidas ir lydiniai su volframu, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 90 % volframo (pagal masę), turintys abi išvardytas charakteristikas:

a.

Tuščiavidurės, cilindrinės simetrijos detalės (įskaitant cilindrinius segmentus), kurių vidinis skersmuo yra nuo 100 mm iki 300 mm;

b.

Masė yra didesnė kaip 20 kg.

1C226 netaikomas gaminiams, specialiai suprojektuotiems naudoti svarsčiams arba gama spinduliuotės kolimatoriuose.

1C227
Kalcis, turintis abi išvardytas charakteristikas:

a.

Metalinių priemaišų, išskyrus magnį, yra mažiau negu 1 000 milijonųjų dalių (pagal masę);

b.

Boro yra mažiau kaip 10 milijonųjų dalių (pagal masę).

1C228
Magnis, turintis abi išvardytas charakteristikas:

a.

Metalinių priemaišų, išskyrus kalcį, yra mažiau negu 200 milijonųjų dalių (pagal masę);

b.

Boro yra mažiau kaip 10 milijonųjų dalių (pagal masę).

1C229
Bismutas, turintis abi išvardytas charakteristikas:

a.

99,99 % arba didesnio grynumo (pagal masę);

b.

Boro yra mažiau kaip 10 milijonųjų dalių (pagal masę).

1C230
Berilio metalas, lydiniai, kuriuose yra daugiau kaip 50 % berilio (pagal masę), junginiai, gaminiai iš jų ir bet kurių anksčiau paminėtų medžiagų atliekos ar laužas.

1C230 netaikomas:

a.

Metaliniams rentgeno aparatų langeliams arba gręžinių karotažo įtaisams;

b.

Berilio oksido profiliniams gaminiams arba pusgaminiams, specialiai suprojektuotiems elektronikos komponentų dalims arba elektroninių grandynų padėklams;

c.

Smaragdų arba akvamarinų pavidalo beriliui (berilio ir aliuminio silikatui).

1C231
Metalinis hafnis, lydiniai, kuriuose yra daugiau kaip 60 % hafnio (pagal masę), junginiai, kuriuos sudaro daugiau nei 60 % hafnio (pagal masę), gaminiai iš jų ir bet kurių anksčiau paminėtų medžiagų atliekos ar laužas.

1C232
Helis3 (3He), mišiniai su heliu3 ir gaminiai arba įtaisai, kuriuose yra minėtų medžiagų.

1C232 netaikomas gaminiams ar įtaisams, kuriuose yra mažiau kaip 1 g helio-3.

1C233
Ličio–6 (6Li) izotopu iki didesnių negu natūraliojo izotopo paplitimas verčių sodrintas litis, sodrintojo ličio turintys produktai ar įtaisai: atominis litis, lydiniai, junginiai arba mišiniai, kuriuose yra ličio, gaminiai iš jų, ir bet kurių anksčiau paminėtų medžiagų atliekos ar laužas.

1C233 netaikomas termoliuminescenciniams dozimetrams.

Techninė pastaba.

Natūralus ličio izotopo–6 paplitimas yra apie 6,5 % pagal masę (7,5 atomprocentai).

1C234
Cirkonis, kuriame hafnio ir cirkonio santykis yra mažesnis nei 1:500 (pagal masę), tai: metalas, lydiniai, kuriuose yra daugiau kaip 50 % cirkonio (pagal masę), junginiai, gaminiai iš jų ir bet kurių anksčiau paminėtų medžiagų atliekos ar laužas.

1C234 netaikomas cirkonio folijai, kurios storis ne didesnis kaip 0,10 mm.

1C235
Tritis, tričio junginiai, mišiniai, turintys tričio, kuriuose tričio ir vandenilio atomų santykis yra didesnis kaip 1:1 000, ir gaminiai ar įtaisai, kuriuose yra anksčiau įvardytų medžiagų.

1C235 netaikomas produktams ar įtaisams, kuriuose yra mažiau nei 1,48 x 103 GBq (40 Ci) tričio.

1C236
Alfa spinduliuotę skleidžiantys radionuklidai, kurių alfa dalelių pusėjimo trukmė yra didesnė kaip 10 dienų, bet mažesnė kaip 200 metų, turintys toliau išvardytą pavidalą:

a.

Atominį;

b.

Junginių, kurių visuminis alfa aktyvumas yra ne mažesnis kaip 37 GBq kilogramui (1 Ci/kg);

c.

Mišiniai, kurių visuminis alfa aktyvumas yra ne mažesnis kaip 37 GBq kilogramui (1 Ci/kg);

d.

Anksčiau aprašytų alfa aktyviųjų radionuklidų turintys produktai ir įtaisai.

1C236 netaikomas produktams ir įtaisams, kurių alfa aktyvumas mažesnis kaip 3,7 GBq (100 milikiurio).

1C237
Radžio226 izotopai (226Ra), radžio-226 lydiniai, radžio-226 junginiai, mišiniai, kuriuose yra radžio-226, gaminiai iš jų ir produktai ar įtaisai, turintys anksčiau paminėtų medžiagų.

1C237 netaikomas:

a.

Medicininiams uždedamiesiems elektrodams (aplikatoriams);

b.

Produktams ar įtaisams, kuriuose yra ne daugiau kaip 0,37 GBq (10 milikiurio) radžio-226.

1C238
Chloro trifluoridas (ClF3).

1C239
Kitos, karinių prekių kontrolėje nenurodytos brizantinės sprogstamosios medžiagos arba medžiagos ar mišiniai kuriuose yra daugiau kaip 2 % (pagal masę) sprogstamosios medžiagos, kurios kristalinis tankis didesnis nei 1,8 g/cm3, o detonacijos greitis – didesnis nei 8 000 m/s.

1C240
Kiti 0C005 nenurodyti nikelio milteliai ir akytasis nikelio metalas, išvardyti toliau:

a.

Nikelio milteliai, turintys abi išvardytas charakteristikas:

1.

99,0 % arba didesnio nikelio grynumo (pagal masę); ir

2.

Vidutinis dalelių matmuo mažesnis nei 10 µm (išmatuotas pagal ASTM B330 standartą);

b.

Akytasis nikelio metalas, išgautas iš 1C240.a. nurodytų medžiagų.

1C240 netaikomas:

a.

Gijinio nikelio milteliams;

b.

Pavieniams akytojo nikelio lakštams, kurių kiekvieno plotas ne didesnis kaip 1 000 cm2 .

Techninė pastaba.

1C240.b. nurodo akytąjį metalą, gautą presuojant ir sukepinant 1C240.a. nurodytas medžiagas iki gaunamas darinys su tarpusavyje sujungtomis smulkiomis akutėmis (poromis).

1C350
Chemikalai, kurie gali būti naudojami kaip pirmtakai toksiniams cheminiams agentams gaminti, ir toliau išvardyti vieną jų ar kelis turintys „cheminiai mišiniai“.

N. B. TAIP PAT ŽR. KARINIŲ PREKIŲ KONTROLĘ ir 1C450.

1.

Tiodiglikolis (111–48–8);

2.

Fosforo oksichloridas (10025–87–3);

3.

Dimetil–metilfosfonatas (756–79–6);

4.

Žr. KARINIŲ PREKIŲ KONTROLĖ Metilfosfonilo difluoridas (676–99–3);

5.

Metilfosfonilo dichloridas (676–97–1);

6.

Dimetilfosfitas (DMP) (868–85–9);

7.

Fosforo trichloridas (7719–12–2);

8.

Trimetilfosfitas (TMP) (121–45–9);

9.

Tionilchloridas (7719–09–7)

10.

3–hidroksi1–metilpiperidinas (3554–74–3);

11.

N,N–diizopropil–(beta)–aminoetilo chloridas (96–79–7);

12.

N,N–diizopropil–(beta)–aminoetilo chloridas (5842–79–7);

13.

3-chinuklidinolis (1619–34–7);

14.

Kalio fluoridas (7789–23–3);

15.

2-Chloretanolis (107–07–3);

16.

Dimetilaminas (124–40–3);

17.

Dietiletilfosfonatas (78–38–6);

18.

Dietil–N,N–dimetilfosforo amidatas (2404–03–7)

19.

Dietilfosfitas (762–04–9);

20.

Dimetilamino hidrochloridas (506–59–2);

21.

Etilfosfinilo dichloridas (1498–40–4);

22.

Etilfosfinilo dichloridas (1066–50–8);

23.

Apie etilfosfinilo difluoridą (753–98–0) žr. KARINIŲ PREKIŲ KONTROLĖJE;

24.

Vandenilio fluoridas (7664–39–3);

25.

Metilbenzilatas (76–89–1);

26.

Metilfosfinilo dichloridas (676–83–5);

27.

N,N–diizopropil–(beta)–aminoetanolis (96–80–0);

28.

Pinakolilo alkoholis (464–07–3);

29.

Apie O–etil2–diizopropilaminoetilmetil–fosfonitą (QL) (57856–11–8) žr. KARINIŲ PREKIŲ KONTROLĖJE;

30.

Trietilfosfitas (122–52–1);

31.

Arseno trichloridas (7784–34–1);

32.

Benzilo rūgštis (76–93–7);

33.

Dietilmetilfosfonitas (15715–41–0);

34.

Dimetil–metilfosfonatas (6163–75–3);

35.

Etilfosfinilo difluoridas (430–78–4);

36.

Metilfosfinilo difluoridas (metilfosforo difluoridas) (753–59–3);

37.

3-chinuklidonas (3731–38–2);

38.

Fosforo pentachloridas (10026–13–8);

39.

Pinakolonas (3,3-dimetil-2-butanonas) (75–97–8);

40.

Kalio cianidas (151–50–8);

41.

Kalio bifluoridas (7789–29–9);

42.

Amonio vandenilio fluoridas arba amonio vandenilio difluoridas (1341–49–7);

43.

Natrio fluoridas (7681–49–4);

44.

Natrio bifluoridas (1333–83–1);

45.

Natrio cianidas (143–33–9);

46.

Trietanolaminas (102–71–6);

47.

Fosforo pentasulfidas (1314–80–3);

48.

Diizopropilaminas (108–18–9);

49.

Dietilaminoetanolis (100–37–8);

50.

Natrio sulfidas (1313–82–2);

51.

Sieros monochloridas (10025–67–9);

52.

Sieros dichloridas (10545–99–0);

53.

Trietanolamino hidrochloridas (637–39–8);

54.

N,N–diizopropil–(Beta)–aminoetil chlorido hidrochloridas(4261–68–1);

55.

Metilfosfono rūgštis (993–13–5);

56.

Dietilmetilfosfonatas (683–08–9);

57.

N,N-diametilaminofosforildichloridas (677–43–0);

58.

Triizopropilfosfitas (116–17–6);

59.

Etildietanolaminas (139–87–7);

60.

O, O-dietilfosforotioatas (2465–65–8);

61.

O, O-dietilfosforoditioatas (298–06–6);

62.

Natrio heksafluorosilikatas (16893–85–9);

63.

Metilfosfonotiodichloridas (676–98–2).

Eksportuojant į „valstybes, kurios nėra Cheminio ginklo uždraudimo sutarties šalys“, 1C350 netaikomas „cheminiams mišiniams“, kuriuose yra viena ar daugiau cheminių medžiagų, nurodytų 1C350.1., .3, .5, .11, .12, .13, .17, .18, .21, .22, .26, .27, .28, .31, .32, .33, .34, .35, .36,.54, .55, .56, .57 ir .63 ir kuriuose nė viena atskirai nurodyta medžiaga nesudaro daugiau nei 10 % mišinio masės.

Eksportuojant į „valstybes, kurios yra Cheminio ginklo uždraudimo sutarties šalys“, 1C350 netaikomas „cheminiams mišiniams“, kuriuose yra viena ar daugiau cheminių medžiagų, nurodytų 1C350.1., .3, .5, .11, .12, .13, .17, .18, .21, .22, .26, .27, .28, .31, .32, .33, .34, .35, .36, .54, .55, .56, 57 ir.63 ir kuriuose nė viena atskirai nurodyta medžiaga nesudaro daugiau nei 30 % mišinio masės.

1C350 netaikomas „cheminiams mišiniams“, kuriuose yra viena ar daugiau cheminių medžiagų, nurodytų 1C350.2., .6, .7, .8, .9, .10, .14, .15, .16, .19, .20, .24, .25, .30, .37, .38, .39, .40, .41, .42, .43, .44, .45, .46, .47, .48, .49, .50, .51, .52, .53, .58, .59, .60, .61 ir .62 ir kuriuose nė viena atskirai nurodyta medžiaga nesudaro daugiau nei 30 % mišinio masės.

1C350 netaikomas produktams, identifikuotiems kaip plataus vartojimo prekės, supakuotos mažmeninėje prekyboje asmeniniam naudojimui arba supakuotos individualiam naudojimui.

1C351
Žmogaus patogenai, zoonozai ir „toksinai“:

a.

Natūralūs, sustiprinti arba modifikuoti virusai „izoliuotųjų veikliųjų mikroorganizmų“ ar terpių, kurios buvo tikslingai užkrėstos arba į kurias buvo įdėta šių mikroorganizmų, pavidalu:

1.

Cikungunija virusas (Togaviridae. Chikungunya virus);

2.

Kongo–Krymo hemoraginės karštligės virusas (Bunyaviridae. Nairovirus. Congo Crimean haemorrhagic fever virus);

3.

Dengės karštligės virusas (Flaviviridae. Dengue fever virus);

4.

Rytų arklinio encefalito virusas (Togaviridae. Eastern equine encephalitis virus);

5.

Ebolos karštligės virusas (Filoviridae. Ebola virus);

6.

Hanta virusas (Bunyaviridae. Hantavirus. Hantaan virus);

7.

Chunin virusas (Arenaviridae. Junin virus);

8.

Laso karštligės virusas (Arenaviridae. Lassa fever virus);

9.

Limfocitinio choriomeningito virusas (Arenaviridae. Lymphocytic choriomeningitis virus);

10.

Mačupo karštligės virusas (Arenviridae. Machupo virus);

11.

Marburgo karštligės virusas (Filoviridae. Marburg virus);

12.

Beždžionių raupų virusas (Poxviridae. Monkey pox virus);

13.

Rifto slėnio karštligės virusas (Bunyaviridae. Plebovirus. Rift Valley fever virus);

14.

Rusijos pavasario–vasaros encefalito virusas (Flaviviridae. Tick–borne encephalitis virus (Russian Spring–Summer encephalitis virus));

15.

Žmogaus raupų virusas (Poxviridae. Variola virus);

16.

Venesuelos arklinio encefalito virusas (Togaviridae. Venezuelan equine encephalitis virus);

17.

Vakarų arklinio encefalito virusas (Togaviridae. Western equine encephalitis virus);

18.

Vėjaraupių virusas (Herpesviridae. Chickenpox (Varicella. White pox virus));

19.

Geltonosios karštligės virusas (Flaviviridae. Yellow fever virus);

20.

Japoniškojo encefalito virusas (Flaviviridae. Japanese encephalitis virus);

21.

Kyasanur Forest virusas;

22.

Louping ill virusas;

23.

Australijos encefalito virusas (Murray Valley encephalitis virus);

24.

Omsko hemoraginės karštligės virusas (Omsk haemorrhagic fever virus);

25.

Oropouche virusas (Oropouche virus);

26.

Powassan virusas (Powassan virus);

27.

Rocio virusas (Rocio virus);

28.

St Louis encefalito virusas (St Louis encephalitis virus);

29.

Hendra virusas (Equine morbillivirus. Hendra virus);

30.

Pietų Amerikos hemoraginės karštligės virusas (Sabia, Flexal, Guanarito. South American haemorrhagic fever virus);

31.

Plaučių ir inkstų sindromas – hemoraginės karštligę sukeliantys virusai (Seulo, Dobravos, Puumala, Sin Nombre virusai);

32.

Nipah virusas (Nipah virus).

b.

Natūralios, sustiprintos arba modifikuotos riketsijos „izoliuotųjų veikliųjų mikroorganizmų“ ar terpių, kurios buvo tikslingai užkrėstos arba į kurias buvo įdėta šių mikroorganizmų, pavidalu:

1.

Barneto koksielė (Coxiella burnetii);

2.

Penkiadienė bartonelė (Bartonella quintana (Rochalimaea quintana, Rickettsia quintana));

3.

Provazeko riketsija (Rickettsiae prowasecki);

4.

Riketso riketsija (Rickettsia rickettsii);

c.

Natūralios, sustiprintos arba modifikuotos bakterijos „izoliuotųjų veikliųjų mikroorganizmų“ ar terpių, kurios buvo tikslingai užkrėstos arba į kurias buvo įdėta šių mikroorganizmų, pavidalu:

1.

Juodligės bacila (Bacillus anthracis);

2.

Galvijų brucelė (Brucella abortus);

3.

Maltos brucelė (Brucella melitensis);

4.

Kiaulių brucelė (Brucella suis);

5.

Psitakozės chlamidija (Chlamydia psittaci);

6.

Botulizmo klostridija (Clostridium botulinum);

7.

Tuliaremijos franciselė (Francisella tularensis);

8.

Įnosių pseudomona (Pseudomonas mallei);

9.

Melioidozės pseudomona (Pseudomonas pseudomallei);

10.

Vidurių šiltinės salmonelė (Salmonella typhi);

11.

Dizenterijos šigelė (Shigella dysenteriae);

12.

Choleros vibrionas (Vibrio cholerae (Vibrio El–Tor));

13.

Maro jersinija (Yersinia pestis);

14.

Lūžinės klostridijos tipai, gaminantys epsilon toksiną (Clostridium perfringens epsilon toxin);

15.

Enterohaemorrhagic Escherichia coli, serotipas O157 ir kiti verotoksinus gaminantys serotipai.

d.

„Toksinai“ ir jų elementai:

1.

Botulino toksinai (Botulinum toxins);

2.

Lūžinės klostridijos toksinai (Clostridium perfringens toxins);

3.

Konotoksinas;

4.

Ricinas;

5.

Saksitoksinas;

6.

Šiga toksinas (Shiga toxin);

7.

Auksinio stafilokoko toksinai (Staphylococcus aureus toxins);

8.

Tetrodotoksinas;

9.

Verotoksinas ir į šiga toksiną panašūs ribosomas deaktyvuojantys proteinai;

10.

Mikrocistinas (Cyanginosin);

11.

Aflatoksinai;

12.

Abrinas;

13.

Choleros toksinas;

14.

Diacetoksiskirpenolio toksinas;

15.

T–2 toksinas;

16.

HT–2 toksinas;

17.

Modeksinas;

18.

Volkensinas;

19.

Viscum album lectinas 1 (Viskuminas).

1C351.d. netaikomas botulino toksinų ar konotoksinų produktams, kuriems būdingi visi toliau išvardyti kriterijai:

1.

jie yra farmaciniai junginiai, skirti žmonėms gydyti;

2.

jie yra sufasuoti ir skirti naudoti medicininėms reikmėms;

3.

yra valstybinių institucijų išduotas leidimas juos parduoti kaip medicinos prekes.

e.

Natūralūs, sustiprinti arba modifikuoti grybeliai „izoliuotųjų veikliųjų mikroorganizmų“ ar terpių, kurios buvo tikslingai užkrėstos arba į kurias buvo įdėta šių mikroorganizmų, pavidalu:

1.

Coccidioides immitis;

2.

Coccidioides posadasii.

1C351 netaikomas „vakcinoms“ ir „imunotoksinams“ (antitoksinams).

1C352
Gyvūnų patogenai:

a.

Natūralūs, sustiprinti arba modifikuoti virusai „izoliuotųjų veikliųjų mikroorganizmų“ ar terpių, kurios buvo tikslingai užkrėstos arba į kurias buvo įdėta šių mikroorganizmų, pavidalu:

1.

Afrikinio kiaulių maro virusas;

2.

Paukščių gripo virusai (Avian influenza virus), kurie:

a.

Neapibūdinti;

b.

Tarybos direktyvos 2005/94/EB (OL L 10, 2006 1 14, p. 16) I priedo 2 dalyje apibrėžti kaip didelio patogeniškumo virusai:

1.

A tipo virusus, kurių IVPI (intraveninis patogeniškumo indeksas) 6 savaičių viščiukams didesnis nei 1,2;

2.

A tipo H5 ar H7 potipių virusai, kurių genomo sekos koduoja daugelį pagrindinių aminorūgščių hemagliutinino molekulės skilimo vietoje, panašių į nustatytas kituose DPPG virusuose; tai rodo, kad hemagliutinino molekulę gali skaldyti visame viruso nešiotojo organizme esanti proteazė;

3.

Mėlynojo liežuvio virusas (Bluetongue virus);

4.

Snukio ir nagų ligos virusas;

5.

Ožkų raupų virusas (Goat pox virus);

6.

Kiaulių pūslelinės (Aujeszky's ligos) virusas (Aujeszky's disease);

7.

Kiaulių maro virusas (Hog cholera virus (syn. Swine fever virus));

8.

Lisavirusas (Lyssa virus);

9.

Niukastlio ligos virusas (Newcastle disease virus);

10.

Mažųjų atrajotojų maro virusas (Peste des petits ruminants virus);

11.

Kiaulių vezikulinės ligos virusas 9 (Porcine enterovirus type 9 (syn. Swine vesicular disease virus));

12.

Galvijų maro virusas (Rinderpest virus);

13.

Avių raupų virusas (Sheep pox virus);

14.

Tešeno ligos virusas (Teschen disease virus);

15.

Vezikulinio stomatito virusas (Vesicular stomatitis virus);

16.

Žvynelinės ligos virusas (Lumpy skin disease virus);

17.

Afrikinės arklių ligos virusas.

b.

Natūralios, sustiprintos arba modifikuotos mikoplazmos „izoliuotųjų veikliųjų mikroorganizmų“ ar terpių, kurios buvo tikslingai užkrėstos arba į kurias buvo įdėta šių mikroorganizmų, pavidalu:

1.

Mycoplasma mycoides porūšis mycoides SC (maža kolonija);

2.

Mycoplasma capricolum porūšis capripneumoniae.

1C352 netaikomas „vakcinoms“.

1C353
Genetiniai elementai ir genetiškai modifikuoti organizmai:

a.

Genetiškai modifikuoti „mikroorganizmai“ ar genetiniai elementai, turintys nukleorūgšties sekas, susietas su 1C351.a., 1C351.b., 1C351.c, 1C351.e., 1C352 arba 1C354 nurodytų organizmų patogeniškumu;

b.

Genetiškai modifikuoti organizmai ar genetiniai elementai, turintys nukleorūgšties sekas, koduojančias bet kuriuos 1C351.d. nurodytus „toksinus“, ar jų elementai.

Techninės pastabos.

1.

Genetiniai elementai apima, inter alia, genetiškai modifikuotas arba nemodifikuotas chromosomas, genomus, plazmides, transpozonus ir vektorius.

2.

Nukleorūgšties sekos, susietos su 1C351.a, 1C351.b., 1C351.c., 1C351.e., 1C352 ar 1C354 nurodytų mikroorganizmų patogeniškumu – tai apibrėžtiems mikroorganizmams būdinga seka, kuri:

a.

Pati arba jos transponuoti ar perkelti produktai kelia didelį pavojų žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai;

b.

Žinoma, kad ji padidina apibrėžto mikroorganizmo ar kito organizmo, į kurį ji gali būti įterpta ar kitaip integruota, galimybes sukelti didelę žalą žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai.

1C353 netaikomas nukleorūgščių sekoms, susietoms su enterohaemorrhagic Escherichia coli, stereotipas O157, ir kitais verotoksiną gaminančiais štamais, kitokiais nei koduojančiais verotoksiną ar jo elementus.

1C354
Augalų patogenai:

a.

Natūralūs, sustiprinti arba modifikuoti virusai „izoliuotųjų veikliųjų mikroorganizmų“ ar terpių, kurios buvo tikslingai užkrėstos arba į kurias buvo įdėta šių mikroorganizmų, pavidalu:

1.

Bulvių Andų latentinis virusas (Potato Andean latent tymovirus);

2.

Bulvių gumbų verpstiškumo viroidas (Potato spindle tuber viroid);

b.

Natūralios, sustiprintos arba modifikuotos bakterijos „izoliuotųjų veikliųjų mikroorganizmų“ ar terpių, kurios buvo tikslingai užkrėstos arba į kurias buvo įdėta šių mikroorganizmų, pavidalu:

1.

Xanthonomas albilineans;

2.

Xanthonomas campestris pv. citri A, B, C, D, E ar kito tipo, priskiriamo Xanthomonas citri, Xanthomonas campestris pv. aurantifolia arba Xanthomonas campestris pv. Citrumelo klasėms;

3.

Xanthomonas oryzae pv. Oryzae (Pseudomonas campestris pv. Oryzae);

4.

Clavibacter michiganensis subsp. Sepedonicus (Corynebacterium michiganensis subsp. Sepedonicum arba Corynebacterium Sepedonicum);

5.

Ralstonia solanacearum 2 ir 3 rūšys (Pseudomonas solanacearum 2 ir 3 rūšys arba Burkholderia solanacearum 2 ir 3 rūšys);

c.

Natūralūs, sustiprinti arba modifikuoti grybeliai „izoliuotųjų veikliųjų mikroorganizmų“ ar terpių, kurios buvo tikslingai užkrėstos arba į kurias buvo įdėta šių mikroorganizmų, pavidalu:

1.

Kavamedinis deguliagrybis (Colletotrichum coffeanum var. virulans (Colletotrichum kahawae));

2.

Geltonoji rūdė (Cochliobolus miyabeanus (Helminthosporium oryzae);

3.

Kaučiukmedinis juodgrybis (Microcyclus ulei (sin. Dothidella ulei);

4.

Juodoji rūdė (Puccinia graminis (sin. Puccinia graminis f.sp. tritici));

5.

Ryžinis dryžgrybis (Puccinia striiformis (sin. Puccinia glumarum);

6.

Ryžinis deguliagrybis (Pyricularia grisea (Pyricularia oryzae)).

1C450
Toksiški chemikalai ir toksiškų chemikalų pirmtakai, išvardyti toliau, ir vieną jų ar daugiau turintys „cheminiai mišiniai“:

N. B. TAIP PAT ŽR. 1C350, 1C351.d. IR KARINIŲ PREKIŲ KONTROLĖ.

a.

Toksiškos cheminės medžiagos:

1.

Amitonas: O, O–Dietil S–[2–(dietilamino) etilo] fosfontiolatai (78–53–5) ir atitinkamos bazinės ar protonuotos druskos;

2.

PFIB: 1,1,3,3,3–Pentafluoro2–(trifluormetil)–1–propenas (382–21–8);

3.

Apie apie chinuklidinilo benzilatą (6581–06–2) (BZ) žr. KARINIŲ PREKIŲ KONTROLĖ;

4.

Fosgenas: Karbonildichloridas (75–44–5);

5.

Chlorcianas (506–77–4);

6.

Cianido rūgštis (74–90–8);

7.

Chloropikrinas: Trichloronitrometanas (76–06–2);

Eksportuojant į „valstybes, kurios nėra Cheminio ginklo uždraudimo sutarties šalys“, 1C450 netaikomas „cheminiams mišiniams“, kuriuose yra viena ar daugiau cheminių medžiagų, nurodytų 1C450.a.1. ir a.2, ir kuriuose nė viena atskirai nurodyta medžiaga nesudaro daugiau nei 1 % mišinio masės.

Eksportuojant į „valstybes, kurios yra Cheminio ginklo uždraudimo sutarties šalys“, 1C450 netaikomas „cheminiams mišiniams“, kuriuose yra viena ar daugiau cheminių medžiagų, nurodytų 1C450.a.1. ir a.2, ir kuriuose nė viena atskirai nurodyta medžiaga nesudaro daugiau nei 30 % mišinio masės.

1C450 netaikomas „cheminiams mišiniams“, kuriuose yra vienas ar daugiau chemikalų, nurodytų 1C450 .a.4., .a.5, a.6. ir .a.7., ir kuriuose joks atskirai nurodytas chemikalas nesudaro daugiau nei 30 % mišinio masės.

1C450 netaikomas produktams, identifikuotiems kaip plataus vartojimo prekės, supakuotos mažmeninėje prekyboje asmeniniam naudojimui arba supakuotos individualiam naudojimui.

b.

Toksiškų medžiagų pirmtakai, išvardyti toliau:

1.

Kiti Karinių prekių kontrolėje arba 1C350 nenurodyti chemikalai, turintys fosforo atomų, prie kurių prijungta viena (paprastoji arba izo) metilo, etilo arba propilo grupė, bet ne papildomi anglies atomai;

1C450.b.1 netaikomas fonofosui: O– Etil S–fenil etilfosfonotiolotionatui (944–22–9);

2.

N,N-dialkil (-metil, -etil, n-propil arba izopropil) fosforamido digalidai, išskyrus N,N-diametilaminofosforildichloridą;

Dėl N,N-diametilaminofosforildichlorido žr. 1C350.57.

3.

Dialkil (-metil, -etil, n-propil arba izopropil) N,N-dialkil (-metil, -etil, n-propil arba izopropil) fosforamidatai, kiti nei 1C350 nurodyti dietil-N,N-dimetilfosforamidatai;

4.

N,N–dialkil (-metil, -etil, n-propil arba izopropil) aminoetil2-chloridai ir atitinkamai protonuotos druskos, kitos nei N,N-diizopropil-(2)-aminoetil chloridas arba N,N-diizopropil -(2)-aminoetil chlorido hidrochloridas, nurodyti 1C350;

5.

N,N-dialkil (-metil, -etil, n-propil arba izopropil) aminoetanoliai2 ir atitinkamai protonuotos druskos, kitos nei N,N-diisopropil-(2)-aminoetanolis (96–80–0) ir N,N-dietilaminoetanolis (100–37–8), nurodyti 1C350;

1C240.b.5 netaikomas:

a.

N,N–dimetilaminoetanoliui (108–01–0) ir atitinkamai protonuotoms druskoms;

b.

N,N– dimetilaminoetanolio protonuotoms druskoms (100–37–8);

6.

N,N–dialkyl (–metil, –etil n–propil arba izopropil) aminoetantioliai2 ir atitinkamai protonuotos druskos, kitos nei 1C350 nurodytas N,N–diizopropil–(2)–aminoetantiolis;

7.

Žr. 1C350 Etildietanolaminas (139–87–7);

8.

Metildietanolaminas (105–59–9).

Eksportuojant į „valstybes, kurios nėra Cheminio ginklo uždraudimo sutarties šalys“, 1C450 netaikomas „cheminiams mišiniams“, kuriuose yra viena ar daugiau cheminių medžiagų, nurodytų 1C450.b.1., .b.2, .b3., .b4., .b5. ir .b6., ir kuriuose nė viena atskirai nurodyta medžiaga nesudaro daugiau nei 10 % mišinio masės.

Eksportuojant į „valstybes, kurios yra Cheminio ginklo uždraudimo sutarties šalys“, 1C450 netaikomas „cheminiams mišiniams“, kuriuose yra viena ar daugiau cheminių medžiagų, nurodytų 1C450.b.1., .b.2., .b.3, .b.4, .b.5 ir .b.6., ir kuriuose nė viena atskirai nurodyta medžiaga nesudaro daugiau nei 30 % mišinio masės.

1C450 netaikomas „cheminiams mišiniams“, kuriuose yra vienas ar daugiau chemikalų, nurodytų 1C450.b.7. ir.b.8. ir kuriuose joks atskirai nurodytas chemikalas nesudaro daugiau nei 30 % mišinio masės.

1C450 netaikomas produktams, identifikuotiems kaip plataus vartojimo prekės, supakuotos mažmeninėje prekyboje asmeniniam naudojimui arba supakuotos individualiam naudojimui.

1D
Programinė įranga

1D001
„Programinė įranga“, specialiai sukurta ar modifikuota „kurti“, „gaminti“ ar „naudoti“ 1B001–1B003 nurodytą įrangą.

1D002
„Programinė įranga“ sluoksniuotųjų medžiagų ar „kompozitų“ organiniams, metaliniams ar anglies „rišikliams“ kurti.

1D003
„Programinė įranga“, specialiai sukurta arba modifikuota 1A004.c. arba 1A004.d. nurodytos įrangos funkcijoms atlikti.

1D101
„Programinė įranga“, specialiai sukurta arba modifikuota „naudoti“ įrangai, nurodytai 1B101, 1B102, 1B115, 1B117, 1B118 ar 1B119.

1D103
„Programinė įranga“, specialiai sukurta sunkiau aptinkamiems stebimiems parametrams, pvz., taikinio atspindžio geba, ultravioletinės ar infraraudonosios spinduliuotės ir akustinės bangos spektriniai požymiai, analizuoti.

1D201
„Programinė įranga“ specialiai sukurta naudoti 1B201 nurodytoms prekėms.

1E
Technologijos

1E001
„Technologija“, remiantis Bendrąja technologijų pastaba, skirta įrangai arba medžiagoms, nurodytoms 1A001.b., 1A001.c., 1A002–1A005, 1A006.b., 1A007, 1B ar 1C, „kurti“ arba „gaminti“.

1E002
Kita „technologija“, išvardyta toliau:

a.

„Technologija“ polibenztiazoliams ar polibenzoksazoliams „kurti“ ar „gaminti“;

b.

Floroelastomerinių junginių, turinčių bent vieną vinileterio tipo monomerą, „kūrimo“ ir „gamybos“„technologija“;

c.

Toliau išvardytų pagrindinių medžiagų ar nekompozicinių keraminių medžiagų kūrimo ar „gamybos“„technologija“:

1.

Pagrindinių medžiagų, kurioms būdingos visos šios charakteristikos:

a.

Bet kuris iš šių derinių:

1.

Paprasti ar kompleksiniai cirkonio oksidai ir kompleksiniai silicio ar aliuminio oksidai;

2.

Paprasti (kubinių kristalų pavidalo) boro nitridai;

3.

Paprasti ar kompleksiniai silicio ar boro karbidai;

4.

Paprasti ar kompleksiniai silicio nitridai;

b.

Bendras metalinių priemaišų (išskyrus tikslinius priedus) kiekis:

1.

Mažiau kaip 1 000 milijonųjų dalių paprastiems oksidams ar karbidams;

2.

mažiau kaip 5 000 milijonųjų dalių kompleksiniams junginiams ar paprastiems nitridams;

c.

Viena iš šių medžiagų:

1.

Cirkonio dioksidas, kurio vidutiniai dalelių matmenys lygūs 1 μm ar mažesni ir yra ne daugiau kaip 10 % didesnių negu 5 μm dalelių;

2.

Kita pagrindinė medžiaga, kurios vidutiniai dalelių matmenys lygūs 5 μm ar mažesni ir yra ne daugiau kaip 10 % didesnių negu 10 μm dalelių;

3.

turinčios visas šias charakteristikas:

a.

Plokštelės, kurių ilgio ir storio santykis didesnis kaip 5;

b.

Siūliniai kristalai, kurių ilgio ir skersmens santykis didesnis kaip 10, esant mažesniam kaip 2 µm skersmeniui;

c.

Ištisiniai ar štapeliniai pluoštai, kurių skersmuo mažesnis kaip 10 µm;

2.

Nekompozicinių keraminių medžiagų, sudarytų iš 1E002.c.1 nurodytų medžiagų;

1E002.c.2. netaikomas abrazyvų projektavimo ir gamybos „technologijoms“.

d.

Aromatinių poliamidinių pluoštų „gamybos“„technologija“;

e.

1C001 nurodytų medžiagų įrengimo, priežiūros ar atkūrimo „technologija“;

f.

1A002, 1C007.c. arba 1C007.d. nurodytų „kompozicinių“ darinių, sluoksniuotųjų medžiagų ar kitokių medžiagų atkūrimo „technologija“.

1E002.f netaikomas „technologijai“, skirtai „civilinių orlaivių“ konstrukcijų remontui, naudojant pluoštines ar gijines anglies medžiagas ir epoksidines dervas, aprašytas orlaivių gamintojų eksploatavimo vadovuose.

g.

‧Bibliotekos (parametrinės techninės duomenų bazės)‧, specialiai sukurtos arba modifikuotos 1A004.c. arba 1A004.d. nurodytos įrangos funkcijoms atlikti.

Techninė pastaba.

1E002.g. ‧biblioteka (parametrinė techninė duomenų bazė)‧ – techninės informacijos rinkinys, kuris gali pagerinti susijusios įrangos ar sistemų veikimą.

1E101
„Technologijos“, remiantis Bendrąja technologijų pastaba, skirtos „naudoti“ prekes, nurodytas 1A102, 1B001, 1B101, 1B102, 1B115 to 1B119, 1C001, 1C101, 1C107, 1C111–1C118, 1D101 ar 1D103.

1E102
„Technologija“, skirta, remiantis Bendrąja technologijų pastaba, „kurti“ 1D001, 1D101 arba 1D103 nurodytą „programinę įrangą“.

1E103
„Technologija“, skirta temperatūrai, slėgiui ar atmosferai autoklavuose arba hidroklavuose, gaminant „kompozitus“ ar iš dalies apdorotus „kompozitus“, reguliuoti.

1E104
Specialiai suprojektuotos tūtos, skirtos pirolizės būdu išgauti medžiagas (nusodinti jas ant formų, įtvarų ar kitokių padėklų iš pirminių dujų, kurios suyra temperatūroje nuo 1 573 K (1 300 C) iki 3 173 K (2 900 C), esant 130 Pa–20 kPa slėgiui.

1E104 apima „technologiją“, kuri taikoma pirminių dujų mišiniams, tėkmės spartai ir proceso valdymo tvarkaraščiams bei parametrams gauti.

1E201
„Technologijos“, remiantis Bendrąja technologijų pastaba, skirtos „naudoti“ prekes, nurodytas 1A002, 1A007, 1A202, 1A225–1A227, 1B201, 1B225–1B233, 1C002.b.3. ar.b.4., 1C010.b., 1C202, 1C210, 1C216, 1C225–1C240 ar 1D201.

1E202
„Technologija“, remiantis Bendrąja technologijų pastaba, naudojama 1 A007, 1A202 arba 1A225–1A227 nurodytoms prekėms „kurti“ arba „gaminti“.

1E203
„Technologija“, skirta, remiantis Bendrąja technologijų pastaba, „kurti“ 1D201 nurodytą „programinę įrangą“.

2 KATEGORIJA

MEDŽIAGŲ PERDIRBIMAS

2A
Sistemos, įranga ir komponentai

apie tyliai dirbančius guolius žr. Karinių prekių kontrolėje.

2A001
Antifrikciniai guoliai, guolių sistemos ir jų komponentai, išvardyti toliau:

2A001 netaikomas rutuliniams guoliams, kurių gamintojo nustatytos leidžiamosios nuokrypos (tolerancijos) atitinka ISO 3290 standarto 5-ąją ar žemesnę klasę.

a.

Rutuliniai ir kietieji ritininiai guoliai, kurių gamintojo nustatytos visos leidžiamosios nuokrypos (tolerancijos) atitinka ISO 492 tolerancijos standarto (ar ANSI/ABMA Std 20 tolerancijos standarto ABEC–7 arba RBEC–7, ar kitų atitinkamų nacionalinių standartų) 4–ąją ar aukštesnę klasę ir kurių žiedai, rutuliai ar ritiniai (ISO 5593) pagaminti iš monelmetalo (nikelio, vario ir aliuminio lydinių) ar berilio;

2A001.a netaikomas kūgiškiesiems ritininiams guoliams.

b.

Kiti rutuliniai ir kietieji ritininiai guoliai, kurių gamintojo nustatytos visos leidžiamosios nuokrypos (tolerancijos) atitinka ISO 492 tolerancijos standarto (ar ANSI/ABMA Std 20 tolerancijos standarto ABEC–9 arba RBEC–9, ar atitinkamų nacionalinių standartų) 2–ąją ar aukštesnę klasę;

2A001.b netaikomas kūgiškiesiems ritininiams guoliams.

c.

Aktyviosios magnetinių guolių sistemos, kuriose naudojama:

1.

Medžiagos, turinčios srauto tankius, ne mažesnius kaip 2,0 T, ir kurių takumo įtempis ne mažesnis kaip 414 MPa;

2.

Visiškai elektromagnetinės trimatės homeopolinės postūmio solenoidų konstrukcijos;

3.

Aukštos temperatūros (450 K (177 °C) ir didesnės) vietos jutikliai.

2A225
Tigliai, pagaminti iš skystų aktinidinių metalų poveikiui atsparių medžiagų, išvardyti toliau:

a.

Tigliai, turintys abi išvardytas charakteristikas:

1.

Tūris nuo 150 iki 8 000 cm3;

2.

Pagaminti iš arba iškloti 98 % grynumo ar grynesnėmis (pagal masę) toliau išvardytomis medžiagomis:

a.

Kalcio fluoridu (CaF2);

b.

Kalcio cirkonatu (metacirkonatu) (CaZrO3);

c.

Cerio sulfidu (Ce2S3);

d.

Erbio oksidu (erbiu) (Er2O3);

e.

Hafnio oksidu (hafniu) (HfO2);

f.

Magnio oksidu (MgO);

g.

Niobio, titano ir volframo azotiniu lydiniu (maždaug 50 % Nb, 30 % Ti, 20 % W);

h.

Itrio oksidu (itriu) (Y2O3);

i.

Cirkonio oksidu (cirkoniu) (ZrO2);

b.

Tigliai, turintys abi išvardytas charakteristikas:

1.

Tūris nuo 50 iki 2 000 cm3;

2.

Pagaminti iš tantalo arba iškloti tantalu, kurio grynumas (pagal masę) 99,9 % arba didesnis;

c.

Tigliai, turintys abi išvardytas charakteristikas:

1.

Tūris nuo 50 iki 2 000 cm3;

2.

Pagaminti iš tantalo arba iškloti tantalu, kurio grynumas (pagal masę) 98 % arba didesnis;

3.

Padengti tantalo karbidu, nitridu, boridu arba bet kokiu jų deriniu.

2A226
Vožtuvai, turintys visas išvardytas charakteristikas:

a.

Ne mažesnio kaip 5 mm ‧vardinio skersmens‧;

b.

Turintys silfoninių sandariklių;

c.

Visiškai pagaminti iš aliuminio, aliuminio lydinių, nikelio arba nikelio lydinių, kuriuose yra daugiau kaip 60 % nikelio (pagal masę), arba iškloti šiomis medžiagomis.

Techninė pastaba.

Skirtingus įėjimo ir išėjimo skersmenis turinčių vožtuvų atveju 2A226 vartojama ‧vardinio skersmens‧ sąvoka taikoma mažesniajam skersmeniui.

2B
Bandymo, tikrinimo ir gamybos įranga

Techninės pastabos.

1.

Antrinės lygiagrečiosios kontūrų sudarymo ašys (pvz., w ašis horizontaliojo ištekinimo staklėse ar antrinė sukimo ašis, kurios centro linija lygiagreti pirminei sukimo ašiai) neįskaičiuojamos į bendrą kontūrą sudarančių ašių skaičių. Sukimo ašių negalima sukti daugiau kaip 360°. Sukimo ašis gali būti varoma linijiniu įtaisu (pvz., sraigtine ar krumpliastiebio – krumpliaračio pavara).

2.

Skaičius ašių, apie kurias kalbama 2B ir kurios, esant „kontūriniam valdymui“, gali būti derinamos vienu metu, yra skaičius ašių, palei kurias arba aplink kurias ruošinio apdorojimo metu atliekami vienalaikiai arba susiję judesiai tarp ruošinio ir įrankio. Šis skaičius neapima jokių papildomų ašių, palei kurias ar aplink kurias vyksta santykinis judėjimas mechanizme. Šios ašys yra:

a.

Krumplinės apdailos sistemos šlifavimo staklėse;

b.

Lygiagrečiosios sukimo ašys, skirtos atskirus ruošinius įtvirtinti laikiklyje;

c.

Kolinijinės sukimo ašys, skirtos tais ruošiniais manipuliuoti, laikant juos laikiklyje už skirtingų galų.

3.

Ašių nomenklatūrą nustato tarptautinis standartas ISO 841, ‧Skaitmeninio valdymo mašinos – Ašių ir judesių nomenklatūra‧.

4.

2B001–2B009 nurodytais atvejais „palenkiamasis suklys“ laikomas sukimosi ašimi.

5.

‧Nurodytasis padėties nustatymo tikslumas‧ apskaičiuojamas atlikus matavimus pagal ISO 230/2 (1988) standartą ar atitinkamus nacionalinius standartus; kiekvieno staklių modelio atveju jis gali būti taikomas kaip alternatyva konkrečių staklių bandymui, Nurodytasis padėties nustatymo tikslumas yra tikslumo vertė, teikiama kompetentingoms institucijoms tos šalies narės, kurioje eksportuotojas yra užregistruotas kaip konkretaus staklių modelio tikslumo atstovas  (1) .

‧Nurodytojo padėties nustatymo tikslumo‧ nustatymas

a.

Vertinimui parenkamos penkios to paties modelio staklės;

b.

Tiesinių ašių tikslumas išmatuojamas remiantis ISO 230/2 (1988)  (1) ;

c.

Kiekvienoms staklėms nustatomos visų ašių A vertės. Metodas A vertėms apskaičiuoti yra aprašytas ISO standarte;

d.

Nustatoma kiekvienos ašies vidutinė A vertė. Tai reiškia, kad vidutinė vertė Â tampa modelio nurodytąja verte kiekvienai ašiai (Âx Ây …);

e.

Kadangi 2 kategorijos sąrašas nurodo kiekvieną tiesinę ašį, nurodytųjų verčių skaičius atitiks tiesinių ašių skaičių;

f.

Jei kuriai nors staklių modelio, nekontroliuojamo 2B001.a.–2B001.c. arba 2B201, ašių taikoma nurodytoji 6 mikronų tikslumo  vertė šlifavimo staklėms ir 8 mikronų nurodytoji vertė frezavimo ir tekinimo staklėms, gamintojas privalo pakartotinai patvirtinti tikslumo lygį ne rečiau kaip kartą per aštuoniolika mėnesių.

2B001
Staklės metalui, keramikai, „kompozicinėms medžiagoms“ ar kokiam nors jų deriniui pašalinti (arba nupjauti), kurios pagal gamintojo technines sąlygas gali turėti „skaitmeninio valdymo“ elektroninius įtaisus, ir specialiai suprojektuoti komponentai, išvardyti toliau:

N. B. TAIP PAT ŽR. 2B201.

2B001 netaikomas specialios paskirties staklėms, skirtoms tik krumpliaračių gamybai. Dėl tokių staklių žr. 2B003.

2B001 netaikomas specialios paskirties staklėms, apribotoms bet kurios iš toliau nurodytų dalių gamyba:

a.

alkūninių velenų ir kumštelinių velenų;

b.

įrankių ar pjoviklių;

c.

presavimo sliekinių sraigtų;

d.

graviruotų ar fasetuotų papuošalų dalių.

Kiekviename taikomame įraše 2B001.a., b. ar c. turi būti įvertintos staklės, turinčios bent dvi iš šių trijų galimybių – tekinimo, frezavimo ar šlifavimo (pvz., tekinimo staklės su frezavimo galimybe).

Dėl optinių apdailos staklių žr. 2B002.

a.

Tekinimo staklės, turinčios visas išvardytas charakteristikas:

1.

Pagal ISO 230/1 (1988) standartą (1) ar atitinkamus nacionalinius standartus įvertintas padėties nustatymo tikslumas su „visomis prieinamomis pataisomis“ išilgai bet kurios tiesinės ašies yra lygus 6 µm ar mažesnis (geresnis);

2.

Dvi ar daugiau ašių, kurios vienu metu gali būti suderintos „kontūriniam valdymui“;

2B001.a netaikomas tekinimo staklėms, specialiai suprojektuotoms sąlytiniams (kontaktiniams) lęšiams gaminti, pasižyminčioms tokiomis charakteristikomis:

a.

Staklių valdymo įrenginys, kuriame programų dalių duomenų įvesčiai naudojama tik oftalminio pagrindo programinė įranga;

b.

Nėra vakuuminio griebtuvo.

b.

Frezavimo staklės, turinčios kurią nors iš išvardytų charakteristikų:

1.

turinčios visas šias charakteristikas:

a.

Pagal ISO 230/1 (1988) standartą (1) ar atitinkamus nacionalinius standartus įvertintas padėties nustatymo tikslumas su „visomis prieinamomis pataisomis“ išilgai bet kurios tiesinės ašies yra lygus 6 µm ar mažesnis (geresnis);

b.

Trys tiesinės ašys ir viena sukimosi ašis vienu metu gali būti suderintos „kontūriniam valdymui“;

2.

Penkios ar daugiau ašių, kurios vienu metu gali būti suderintos „kontūriniam valdymui“;

3.

Pagal ISO 230/2 (1988) standartą (1) ar atitinkamus nacionalinius standartus koordinatinių ištekinimo staklių padėties nustatymo tikslumas, įskaitant „visas prieinamas pataisas“, išilgai bet kurios tiesinės ašies yra lygus 4 µm arba mažesnis (geresnis);

4.

Užuolaidų pjaustymo mašinos, turinčios visas išvardytas charakteristikas:

a.

Veleno „susidėvėjimas“ ir „kilnojimasis“ mažesnis (geresnis) nei 0,0004 mm TIR;

b.

Kampinis slydimo judesio nuokrypis (vingiavimas, išilginis ir šoninis supimasis) mažesnis (geresnis) nei 2 kampo sekundės 300 mm poslinkiui.

c.

Frezavimo staklės, turinčios kurią nors iš išvardytų charakteristikų:

1.

turinčios visas šias charakteristikas:

a.

Pagal ISO 230/1 (1988) standartą (1) ar atitinkamus nacionalinius standartus įvertintas padėties nustatymo tikslumas su „visomis prieinamomis pataisomis“ išilgai bet kurios tiesinės ašies yra lygus 4 µm arba mažesnis (geresnis);

b.

Trys ar daugiau ašių, kurios vienu metu gali būti suderintos „kontūriniam valdymui“;

2.

Penkios ar daugiau ašių, kurios vienu metu gali būti suderintos „kontūriniam valdymui“;

2B001.c. netaikomas toliau išvardytoms šlifavimo staklėms:

a.

Cilindrinėms išorinio, vidinio ar išorinio–vidinio šlifavimo staklėms, turinčioms visas išvardytas charakteristikas:

1.

Skirtoms tik cilindriniam šlifavimui;

2.

Skirtoms didžiausiam išoriniam ruošinio skersmeniui ar ilgiui, lygiam 150 mm.

b.

Specialiai suprojektuotoms koordinatinėms šlifavimo staklėms, neturinčioms z ir w ašių, kurių padėties nustatymo tikslumas, įskaitant „visas prieinamas pataisas“, yra mažesnis (geresnis) kaip 4 µm pagal ISO 230/2 (1988)  (1) arba atitinkamus nacionalinius standartus.

c.

Paviršiaus šlifuotuvams.

d.

Nevielinio elektrodo tipo elektroerozinės staklės, turinčios dvi ar daugiau pasukimo ašių, kurios vienu metu gali būti suderintos „kontūriniam valdymui“;

e.

Staklės metalui, keramikai ar „kompozicinėms medžiagoms“ pašalinti, turinčios visas toliau išvardytas charakteristikas:

1.

Medžiagos šalinamos naudojant tokius būdus:

a.

Vandens ar kitų skysčių čiurkšlę, įskaitant turinčią abrazyvo priedų;

b.

Elektronų pluoštą;

c.

„Lazerio“ pluoštą;

2.

Turinčios dvi ar daugiau pasukimo ašių ir visas šias charakteristikas:

a.

Vienu metu gali būti suderintos „kontūriniam valdymui“; ir

b.

Padėties nustatymo tikslumas mažesnis (geresnis) nei 0,003°;

f.

Gilių kiaurymių gręžimo staklės ir tekinimo staklės, pritaikytos gręžti gilias kiaurymes, kurių didžiausia gręžimo gylis yra didesnis nei 5 m, ir specialiai joms suprojektuoti komponentai.

2B002
Skaitmeninio valdymo optinės apdailos staklės, turinčios įrangą, leidžiančią selektyviai pašalinti medžiagas ir sukurti nesferinius optinius paviršius, kurios turi visas išvardytas charakteristikas:

a.

Formos apdaila – mažesnė (geresnė) kaip 1,0 µm;

b.

Atliekant apdailą pasiekiamas mažesnis (geresnis) kaip 100 nm vidutinės kvadratinės vertės šiurkštumas.

c.

Keturios ar daugiau ašių, kurios vienu metu gali būti suderintos „kontūriniam valdymui“;

d.

Kuriose vykdomi bet kurie iš šių procesų:

1.

Magnetorheologinė apdaila (‧MRF‧);

2.

Elektrorheologinė apdaila (‧ERF‧);

3.

‧Energijos dalelių pluošto apdaila‧.

4.

‧Pripučiamos membranos staklių apdaila‧;

5.

‧Skysčio čiurkšlės apdaila‧.

Techninės pastabos.

2B002 nurodytoms medžiagoms:

1.

‧MRF‧ – pašalinimo procesas, kai naudojamas abrazyvinis skystis, kurio klampumas kontroliuojamas magnetiniu lauku.

2.

‧ERF‧ – pašalinimo procesas, kai naudojamas abrazyvinis skystis, kurio klampumas kontroliuojamas elektriniu lauku.

3.

‧Energijos dalelių pluošto apdaila‧ – procesas, kuriame selektyviai medžiagoms pašalinti naudojamos reaktyvios atomų plazmos (RAP) arba jonų pluoštai.

4.

‧Pripučiamos membranos staklių apdaila‧ – procesas, kurio metu naudojamasi suslėgta membrana, kuri deformuojasi, kad susiliestų su mažu ruošinio plotu.

5.

‧Skysčio čiurkšlės apdaila‧ – medžiagoms pašalinti naudojama skysčio čiurkšlė.

2B003
„Skaitmeninio valdymo“ ar rankinio valdymo staklės ir specialiai joms suprojektuoti komponentai, valdikliai bei jų pagalbiniai reikmenys, specialiai suprojektuoti skusti, išbaigti, šlifuoti ar honinguoti tiesiakrumpliams, sraigtiniams ir eglutiniams grūdintiems (Rc = 40 ar daugiau) krumpliaračiams, kurių dalijimo skersmuo viršija 1 250 mm, o vainiko plotis lygus 15 % dalijamojo skersmens arba didesnis, išbaigtiems iki kokybės AGMA 14 ar geresnės (tapačios ISO 1328 3 klasei).

2B004
Karštieji „izostatiniai presai“, kurie turi visas išvardytas charakteristikas, ir specialiai jiems suprojektuoti komponentai bei jų pagalbiniai reikmenys:

N. B. TAIP PAT ŽR. 2B104 ir 2B204.

a.

Turintys valdomą šiluminę aplinką uždaroje ertmėje ir 406 mm ar didesnio vidinio skersmens kameros ertmę;

b.

Turinti bet kurią iš šių charakteristikų:

1.

Didžiausią darbinį slėgį, viršijantį 207 MPa;

2.

Valdomą šiluminę aplinką, viršijančią 1 773 K (1 500 °C);

3.

Priemones angliavandeniliniam įmirkymui ir susidarančių dujų skilimo produktų pašalinimui.

Techninė pastaba.

Vidiniais kameros matmenimis yra laikomi matmenys kameros, kurioje kartu pasiekiama darbinė temperatūra ir darbinis slėgis, neįskaitant vidinių tvirtiklių. Šie matmenys turi būti mažesni už vidinį slėgio kameros skersmenį arba už vidinį izoliuotosios krosnies kameros skersmenį, atsižvelgiant į tai, kuri kamera yra kitos viduje.

Apie specialiai suprojektuotas liejimo formas ir įrankius žr. 1B003, 9B009 ir Karinių prekių kontrolė.

2B005
Įranga neelektriniams padėklams, specialiai suprojektuota neorganinėms dangoms nusodinti, apdoroti ir gamybos metu kontroliuoti, sluoksniams ir paviršiams modifikuoti, naudojant procesus, nurodytus lentelėje ir su ja susijusiose pastabose, esančiose 2E003.f., ir specialiai jai suprojektuoti automatizuotojo perkėlimo, pozicionavimo, manipuliavimo ir kontrolės komponentai:

a.

Gamybos įranga, skirta cheminiam garų nusodinimui (CVD), turinti visas išvardytas charakteristikas:

N. B. TAIP PAT ŽR. 2B105.

1.

Procesas, pritaikytas vienam iš išvardytųjų toliau:

a.

Pulsuojančiajam cheminiam garų nusodinimui;

b.

Valdomajam susidarančių kristalo užuomazgų šiluminiam (terminiam) nusodinimui (CNTD);

c.

Plazma sustiprintam ar plazma skatinamam cheminiam garų nusodinimui;

2.

Turinti bet kurią iš šių charakteristikų:

a.

Turinti didelio vakuumo (0,01 Pa ar mažesnio) besisukančius sandariklius;

b.

Naudojama dangos storio kontrolė gamybos metu;

b.

Jonų implantavimo gamybos įranga su 5 mA ar didesne pluošto srove;

c.

Elektronpluoštė fizikinio garų nusodinimo (EB – PVD) gamybos įranga su galios sistema, kurios vardinė galia didesnė kaip 80 kW, turinti kurią nors iš išvardytų charakteristikų:

1.

Skysčio lygio vonioje „lazerinę“ kontrolės sistemą, kuri tiksliai reguliuoja luitų padavimo greitį;

2.

Kompiuteriu valdomos spartos kontrolinį matavimo įrenginį, veikiantį išgarintojo pluošto jonizuotų atomų fotoliuminescencijos principu, siekiant valdyti dangos, susidedančios iš dviejų ar daugiau elementų, nusodinimo spartą;

d.

Plazminio pulverizavimo gamybos įranga, turinti kurią nors iš išvardytų charakteristikų:

1.

Veikianti sumažinto slėgio (10 kPa ir mažesnio, išmatuoto 300 mm ir didesniame nuotolyje nuo pulverizatoriaus purkštuko išėjimo) valdomosios atmosferos vakuuminėje kameroje, kurioje slėgį galima sumažinti iki 0,01 Pa prieš išpurškimo procesą;

2.

Naudojama dangos storio kontrolė gamybos metu;

e.

Nusodinimo dulkinimo būdu gamybos įranga, kurios srovės tankis 0,1 mA/ mm2 ar didesnis, kai nusodinimo sparta 15 µm/val. ar didesnė;

f.

Katodinio lankinio nusodinimo gamybos įranga, turinti elektromagnetų tinklelį lanko dėmei katode valdyti;

g.

Joninio nusodinimo gamybos įranga, leidžianti gamybos vietoje išmatuoti toliau nurodytas charakteristikas:

1.

Dangos storį ant padėklo ir kontroliuoti dengimo spartą;

2.

Optines charakteristikas.

2B005 netaikomas cheminio nusodinimo iš garų fazės (CVD), katodinio lankinio, dulkinio nusodinimo, joninio nusodinimo ar jonų implantacijos įrangai, specialiai suprojektuotai pjovimo ar apdirbimo įrankiams.

2B006
Matmenų tikrinimo ar matavimo sistemos, įranga ir „elektroniniai mazgai“, išvardyti toliau:

a.

Kompiuteriais valdomos ar „skaitmeninio valdymo“ matmenų tikrinimo mašinos, bet kuriame veikimo diapazono taške turinčios trimatę ilgio (tūrinę) leistiną „matavimo neapibrėžtį“ (MPEE), lygią (1,7 + L/1 000) µm (L yra matuojamas ilgis milimetrais) ar mažesnę (geresnę), patikrintos pagal ISO 10360–2 (2001);

N. B. TAIP PAT ŽR. 2B206.

b.

Linijinio ar kampinio poslinkio matuokliai, išvardyti toliau:

1.

‧Linijinio poslinkio‧ matavimo įrankiai, turintys bet kurią iš šių charakteristikų:

Techninė pastaba.

2B006.b.1. nurodytoms medžiagoms: ‧linijinis poslinkis‧ – atstumo tarp matavimo zondo ir matuojamo objekto pasikeitimas.

a.

Nesąlytinės matavimo sistemos, kurių „skiriamoji geba“ lygi 0,2 µm ar mažesnė (geresnė) matavimo srityje iki 0,2 mm;

b.

Tiesinės įtampos skirtuminio keitimo sistemos, turinčios visas išvardytas charakteristikas:

1.

„Tiesiškumą“, lygų 0,1 % ar mažesnį (geresnį) matavimo intervale iki 5 mm;

2.

Kaitumą (dreifą), lygų 0,1 % per dieną arba mažesnį (geresnį), kai temperatūra lygi standartu numatytai bandymų patalpos aplinkos temperatūrai ±1 K;

c.

Matavimo sistemos, turinčios visas šias charakteristikas:

1.

Turinčios „lazerį“;

2.

Esant 20 ± 1 °C temperatūrai mažiausiai 12 val. neprarandančios šių charakteristikų:

a.

„Skiriamosios gebos“ visoje skalėje, lygios 0,1 µm arba mažesnės (geresnės);

b.

Galimybės, kompensuojant oro lūžio rodikliui, pasiekti lygią (0,2 + L/2,000) µm ar mažesnę (geresnę) „matavimo neapibrėžtį“ (L – išmatuotas ilgis mm);

d.

„Elektroniniai mazgai“, specialiai suprojektuoti suteikti grįžtamojo ryšio pajėgumus 2B006.b.1.c nurodytose sistemose;

2B006.b.1. netaikomas matavimo interferometrų sistemoms, turinčioms automatišką kontrolės sistemą, kuri suprojektuota taip, kad nenaudotų grįžtamojo ryšio technikos, turinčioms „lazerį“ staklių slydimo judesio nuokrypiams matuoti, matmenų tikrinimo mašinoms ar panašiai įrangai.

2.

Kampų matuokliai, turintys didžiausiąjį „kampinės padėties nuokrypį“, lygų 0,00025°arba mažesnį (geresnį);

2B006.b.2. netaikomas optiniams įtaisams (tokiems kaip autokolimatoriai), kuriuose naudojama kolimuota šviesa (pvz. lazerio šviesa) kampiniam veidrodžio poslinkiui aptikti.

c.

Įranga paviršiaus nelygumams matuoti, matuojant optinę sklaidą kaip kampinę funkciją. Įrangos jautrumas 0,5 nm ar mažesnis (geresnis).

Staklės, kurios gali būti naudojamos kaip matavimo mašinos, yra kontroliuojamos, jeigu jos atitinka arba viršija kriterijus, nurodytus staklių ar matavimo mašinų funkcijose.

2B007
„Robotai“ turintys kurią nors iš išvardytų charakteristikų, ir jiems specialiai suprojektuoti valdikliai ir jų „galiniai vykdymo įtaisai“:

N. B. TAIP PAT ŽR. 2B207.

a.

Gebantys tikruoju laiku apdoroti visą trimatį vaizdą ar atlikti visos trimatės ‧aplinkos analizę“, siekiant generuoti ar pakeisti „programas‧, arba generuoti ar pakeisti skaitmeninės programos duomenis;

Techninė pastaba.

Į ‧aplinkos analizės‧ apribojimus neįtraukta trečiojo matmens (koordinatės) aproksimacija apžiūrint pagal nurodytą kampą ar apribotosios pilkosios skalės interpretavimas įvertinant tiriamųjų objektų gylį ar tekstūrą, reikalingą (2 1/2 D) patvirtintoms užduotims.

b.

Remiantis nacionaliniais saugos standartais specialiai suprojektuoti robotai, naudojami potencialiai sprogiosios amunicijos aplinkose;

2B007.b netaikomas „robotams“, specialiai suprojektuotiems dažų purškimo kabinoms.

c.

Specialiai suprojektuoti ar laikomi atspariais spinduliuotei (radiacijai) ir gebantys atlaikyti didesnę nei 5 x 103 Gy (siliciui) spinduliuotę nesumažėjant darbinėms charakteristikoms;

Techninė pastaba.

Žymuo Gy (Si) nurodo sugeriamą energiją (J), tenkančią vieno kilogramo neekranuotam silicio bandiniui, kai jis yra veikiamas jonizuojančiąja spinduliuote.

d.

Specialiai suprojektuoti naudoti daugiau kaip 30 000 metrų aukštyje.

2B008
Sąrankos ar blokai, specialiai suprojektuoti staklėms ar matmenų tikrinimo, ar matavimo sistemos, ar įranga, išvardyta toliau:

a.

Blokai su grįžtamuoju ryšiu pagal tiesinę padėtį (pvz., induktyvieji įtaisai, graduotosios skalės, infraraudonosios spinduliuotės ar „lazerinės“ sistemos), turintys mažesnį (geresnį) kaip (800 + (600 x L x 10–3)) nm visuminį „tikslumą“ (L – efektyvusis ilgis milimetrais);

apie „lazerines“ sistemas dar žr. pastabą, skirtą 2B006.b.1.c ir d.

b.

Blokai su grįžtamuoju ryšiu pagal posūkio padėtį (pvz., induktyvieji įtaisai, graduotosios skalės, infraraudonosios spinduliuotės ar „lazerinės“ sistemos), turintys mažesnį (geresnį) kaip 0,00025 „tikslumą“;

apie „lazerines“ sistemas dar žr. pastabą, skirtą 2B006.b.2.

c.

„Kryžminiai sukamieji stalai“ ir „palenkiamieji sukliai“, tinkami atnaujinti pagal gamintojo pateiktą specifikaciją, staklių įrankiai iki ar virš 2B nurodytų lygių.

2B009
Sukimosi ir srauto formavimo mašinos, kurios pagal gamintojo techninę specifikaciją gali būti su „skaitmeninio valdymo“ blokais ar valdomos kompiuteriu, ir turinčios visas toliau išvardytas charakteristikas:

N. B. TAIP PAT ŽR. 2B109 ir 2B209.

a.

Dvi ar daugiau valdomų ašių, kurių mažiausiai dvi vienu metu gali būti suderintos „kontūriniam valdymui“;

b.

Vyniojimo jėgą, didesnę nei 60 kN.

Techninė pastaba.

Sukimosi formavimo ir srauto formavimo funkcijas suderinančios mašinos 2B009 traktuojamos kaip srauto formavimo mašinos.

2B104
Kiti 2B004 nenurodyti „izostatiniai presai“, turintys visas išvardytas charakteristikas:

N. B. TAIP PAT ŽR. 2B204.

a.

Didžiausiasis darbinis slėgis ne mažesnis kaip 69 MPa;

b.

Suprojektuoti pasiekti ir palaikyti ne mažesnę kaip 873 K (600 °C) kontroliuojamą aplinkos temperatūrą;

c.

Turintys 254 mm ar didesnio vidinio skersmens kameros ertmę.

2B105
Kitos 2B005.a. nenurodytos cheminio nusodinimo iš garų fazės (CVD) krosnys, suprojektuotos ar pritaikytos anglis – anglis kompozicinėms medžiagos tankinti.

2B109
Kitos 2B009 nenurodytos srauto formavimo mašinos ir joms specialiai suprojektuoti komponentai:

N. B. TAIP PAT ŽR. 2B209.

a.

Srauto formavimo mašinos, turinčios visas išvardytas charakteristikas:

1.

Pagal gamintojo techninę specifikaciją gali turėti „skaitmeninio valdymo“ blokus ar būti valdomos kompiuteriu, net kai iš anksto tokių blokų ir neturi;

2.

Turinčios daugiau nei dvi valdomas ašis, kurios vienu metu gali būti suderintos „kontūriniam valdymui“.

b.

Specialiai suprojektuoti komponentai srauto formavimo mašinoms, nurodytoms 2B009 ar 2B109.a.

2B109 netaikomas mašinoms, kurios netinka naudoti gaminant raketinių jėgainių komponentus ir įrangą (pvz., variklių korpusus), skirtus 9A005, 9A007.a ar 9A105.a nurodytoms sistemoms.

Techninė pastaba.

Sukimosi formavimo ir srauto formavimo funkcijas suderinančios mašinos 2B109 laikomos srauto formavimo mašinomis.

2B116
Vibracijos bandymo sistemos, įranga ir jų komponentai, išvardyti toliau:

a.

Vibracijos bandymo sistemos su skaitmeniniais valdikliais, kuriose taikoma grįžtamojo ryšio arba uždarosios kilpos technika, galinčios dirbti 10 g ar didesnės vid. kv. vertės vibracijos pagreičio ir 20 Hz–2 kHz dažnio sąlygomis, esant 50 kN ar didesnei perdavimo galiai (matuojant ‧ant pliko stalo‧);

b.

Skaitmeniniai valdikliai kartu su specialiai sukurta vibracijos bandymo programine įranga, turintys didesnį negu 5 kHz ‧tikralaikį kontrolinį dažnių juostos plotį‧ sukurti naudoti 2B116.a. nurodytose vibracijos bandymo sistemose;

Techninė pastaba.

2B116.b. ‧tikralaikis kontrolinis dažnių juostos plotis‧ – maksimali sparta, kuria valdiklis gali atlikti užbaigtus diskretizavimo, duomenų apdorojimo ir valdymo signalų perdavimo ciklus.

c.

Vibraciniai įrenginiai (vibracijų generatoriai) su stiprintuvais ar be stiprintuvų, galintys sukurti 50 kN arba didesnę galią (matuojant ‧ant pliko stalo‧) ir tinkami naudoti 2B116.a. nurodytose vibracijos bandymo sistemose;

d.

Pagalbinės bandinio struktūros ir elektroniniai blokai, sukurti siekiant sujungti vibracinius įrenginius į vibracinį stendą, galintį užtikrinti 50 kN arba didesnę bendrą efektyviąją galią, matuojant ‧ant pliko stalo‧, ir tinkami naudoti 2B116.a. nurodytose vibracijos sistemose.

Techninė pastaba.

2B116 ‧ant pliko stalo‧ – ant plokščio stalo ar kitos plokštumos be jokių tvirtinimo įtaisų ar elementų.

2B117
Kita 2B004, 2B005.a., 2B104 ar 2B105 nenurodyta įranga ir proceso valdikliai, sukurti ar pritaikyti struktūrinių kompozitinių raketų tūtų ir raketų grįžtamųjų dalių antgalių tankinimui ir pirolizei.

2B119
Balansavimo mašinos ir su jomis susijusi įranga, išvardyta toliau:

N. B. TAIP PAT ŽR. 2B219.

a.

Balansavimo mašinos, turinčios visas išvardytas charakteristikas:

1.

Nebalansuojančius rotorius ar sąrankas, sveriančius daugiau nei 3 kg;

2.

Didesniu nei 12 500 sūkių per minutę greičiu balansuojančius rotorius ar sąrankas;

3.

Gebančios ištaisyti disbalansą dviejose ar daugiau plokštumų; ir

4.

Galinčios subalansuoti iki 0,2 g mm liekamojo specifinio disbalanso vienam rotoriaus masės kilogramui;

2B119.a netaikomas balansavimo mašinoms, sukurtoms ar pritaikytoms stomatologinei ar kitai medicininei įrangai.

b.

Indikatorių galvutės, suprojektuotos ar pritaikytos naudoti 2B119.a. nurodytose mašinose.

Techninė pastaba.

Kartais indikatorių galvutės yra vadinamos balansavimo darbo įrankiais.

2B120
Judesio imitatoriai ar greičio plokštės, turintys visas išvardytas charakteristikas:

a.

Dvi ar daugiau ašių;

b.

Sukurti arba modifikuoti įmontuojant kontaktinius žiedus ar integruotuosius bekontakčius įtaisus, gebančius perduoti elektros energiją, signalo informaciją arba ir viena, ir kita;

c.

turintys bet kurią iš šių charakteristikų:

1.

Judesys kiekviena ašimi pasižymi:

a.

Sparta ne mažesne kaip 400 laipsnių per sekundę arba ne didesne kaip 30 laipsnių per sekundę;

b.

Spartos skiriamąja geba lygi ar mažesnė kaip 6 laipsniai per sekundę ir tikslumu, kuris yra lygus kaip 0,6 laipsnio per sekundę ar mažesnis;

2.

Blogiausio atvejo spartos pastovumas yra lygus ±0,05 % ar geresnis (mažesnis), vidurkintas 10 ar daugiau laipsnių intervale;

3.

Padėties nustatymo „tikslumas“ lygus 5 kampo sekundėms ar mažesnis (geresnis).

2B120 netaikomas sukamiesiems stalams, suprojektuotiems ar pritaikytiems naudoti staklėse ar medicininėje įrangoje. Dėl staklių sukamųjų stalų kontrolės žr. 2B008.

2B120 nurodyti judesio imitatoriai arba sukamieji stalai išlieka valdomi nepriklausomai nuo to, ar eksporto metu yra įrengti kontaktiniai žiedai arba integruotieji bekontakčiai įtaisai, ar ne.

2B121
Kiti 2B120 nenurodyti padėties nustatymo stalai (įranga, gebanti tiksliai nustatyti pasukimo padėtį pagal bet kurią ašį), turintys visas išvardytas charakteristikas:

a.

Dvi ar daugiau ašių;

b.

Padėties nustatymo „tikslumas“ lygus 5 kampo sekundėms ar mažesnis (geresnis).

2B121 netaikomas sukamiesiems stalams, suprojektuotiems ar pritaikytiems naudoti staklėse ar medicininėje įrangoje. Dėl staklių sukamųjų stalų kontrolės žr. 2B008.

2B122
Centrifugos, gebančios suteikti didesnius nei 100 g pagreičius ir sukurtos arba modifikuotos įmontuojant kontaktinius žiedus ar integruotuosius bekontakčius įtaisus, gebančius perduoti elektros energiją, signalo informaciją arba ir viena, ir kita.

2B122 nurodytos centrifugos išlieka valdomos nepriklausomai nuo to, ar eksporto metu yra įrengti kontaktiniai žiedai arba integruotieji bekontakčiai įtaisai, ar ne.

2B201
Kitos 2B001 nenurodytos metalų, keramikos arba kompozicinių medžiagų pašalinimo arba apdirbimo pjovimu staklės ar jų deriniai, kurios pagal gamintojo technines charakteristikas gali turėti elektroninius vienalaikio „kontūrinio valdymo“ pagal dvi arba daugiau ašių prietaisus:

a.

Frezavimo staklės, turinčios kurią nors iš išvardytų charakteristikų:

1.

Pagal ISO 230/1 (1988) standartą (1) ar atitinkamus nacionalinius standartus įvertintas padėties nustatymo tikslumas su „visomis prieinamomis pataisomis“ išilgai bet kurios tiesinės ašies yra lygus 6 µm ar mažesnis (geresnis);

2.

Dvi ar daugiau kontūrinių pasukimo ašių;

2B201.a netaikomas frezavimo staklėms, turinčioms toliau išvardytas charakteristikas:

a.

X ašies darbinė eiga didesnė nei 2 m;

b.

Visuminis padėties nustatymo tikslumas X ašyje didesnis (blogesnis) kaip 30 µm.

b.

Šlifavimo staklės, turinčios kurią nors iš išvardytų charakteristikų:

1.

Pagal ISO 230/1 (1988) standartą (1) ar atitinkamus nacionalinius standartus įvertintas padėties nustatymo tikslumas su „visomis prieinamomis pataisomis“ išilgai bet kurios tiesinės ašies yra lygus 4 µm ar mažesnis (geresnis);

2.

Yra dvi ar daugiau kontūrinių pasukimo ašių.

2B201.b netaikomas šlifavimo staklėms, išvardytoms toliau:

a.

Cilindrinėms išorinio, vidinio ar išorinio–vidinio šlifavimo staklėms, turinčioms visas išvardytas charakteristikas:

1.

Galinčioms apdoroti ruošinį, kurio didžiausias išorinis skersmuo arba didžiausias ilgis yra 150 mm;

2.

Ašys apribotos x, z ir c ašimis;

b.

Koordinatinio šlifavimo staklėms, neturinčioms z ir w ašių, kurių bendras padėties nustatymo tikslumas yra mažesnis (geresnis) kaip 4 µm pagal ISO 230/2 (1988)  (1) arba atitinkamus nacionalinius standartus.

2B201 netaikomas specialioms staklėms, kurios naudojamos tik bet kurios iš šių dalių gamybai:

a.

krumpliaračių;

b.

alkūninių velenų ir kumštelinių velenų;

c.

įrankių ar pjoviklių;

d.

presavimo sliekinių sraigtų.

Kiekviename taikomame įraše 2B001.a arba 2B201a ar b turi būti įvertintos staklės, turinčios bent dvi iš šių trijų galimybių – tekinimo, frezavimo ar šlifavimo (pvz. tekinimo staklės su frezavimo galimybe).

2B204
Kiti 2B004 ar 2B104 nenurodyti „izostatiniai presai“ ir su jais susijusi įranga, išvardyta toliau:

a.

„Izostatiniai presai“, turintys abi išvardytas charakteristikas:

1.

Galintys sudaryti 69 MPa ar didesnį darbinį slėgį;

2.

Turintys didesnio nei 152 mm vidinio skersmens kamerą;

b.

Štampai, liejimo formos ir valdikliai, specialiai sukurti „izostatiniams presams“, nurodytiems 2B204.a.

Techninė pastaba.

2B204 vidiniai kameros matmenys – matmenys kameros, kurioje kartu pasiekiama darbinė temperatūra ir darbinis slėgis, neįskaitant vidinių tvirtiklių. Šie matmenys bus mažesni už vidinį slėgio kameros skersmenį arba už vidinį izoliuotosios krosnies kameros skersmenį, atsižvelgiant į tai, kuri kamera yra kitos viduje.

2B206
Kitos 2B006 nenurodytos matmenų tikrinimo mašinos, matavimo įrankiai ar sistemos, išvardytos toliau:

a.

Kompiuteriu ar skaitmeniniu būdu valdomos matmenų tikrinimo mašinos, turinčios abi išvardytas charakteristikas:

1.

Dvi ar daugiau ašių;

2.

Vienmatė ilgio „matavimo neapibrėžtis“ ne didesnė (geresnė) kaip (1,25 + L/1 000) µm, nustatyta detektoriumi, kurio „tikslumas“ lygus 0,2 µm (L yra matuojamas ilgis milimetrais) ar mažesnis (geresnis)(žr. VDI/VDE 2617, 1 ir 2 dalis);

b.

Sistemos skirtos linijiniam ir kampiniam pusapvalkalių tikrinimui vienu metu, turinčios abi išvardytas charakteristikas:

1.

„Matavimo neapibrėžtis“ išilgai bet kurios ašies yra lygi 3,5 μm/5 mm ar mažesnė (geresnė);

2.

„Didžiausiasis kampinės padėties nuokrypis“ lygus 0,02 ar mažesnis.

Staklės, kurios gali būti naudojamos kaip matavimo mašinos, yra kontroliuojamos, jeigu jos atitinka arba viršija kriterijus, nurodytas staklių ar matavimo mašinų funkcijose.

2B206 nurodytos mašinos yra kontroliuojamos, jeigu jos viršija kontrolės slenkstį, kuriame nors savo eksploatavimo intervale.

Techninės pastabos.

1.

Zondas, naudojamas matmenų tikrinimo sistemos matavimo neapibrėžčiai nustatyti, turi būti aprašytas VDI/VDE 2617 dalyse 2, 3 ir 4.

2.

Visi matavimo duomenų parametrai, nurodyti 2B206, teikiami plius arba minus, t. y. teikiama ne visa verčių sritis.

2B207
Kiti 2B007 nenurodyti „robotai“, „galiniai vykdymo įtaisai“ ir valdymo blokai, išvardyti toliau:

a.

Remiantis nacionaliniais saugos standartais, specialiai suprojektuoti „robotai“ ar „galiniai vykdymo įtaisai“, naudojami dirbti su brizantinėmis sprogiosiomis medžiagomis (pvz., atitinkantys apsaugos nuo elektros reikalavimus, keliamus brizantinėms sprogiosioms medžiagoms);

b.

Valdymo blokai, specialiai suprojektuoti bet kuriems „robotams“ ar „galiniams vykdymo įtaisams“, nurodytiems 2B207.a.

2B209
Kitos 2B009 ar 2B109 nenurodytos srauto formavimo mašinos ir sukimosi formavimo mašinos, turinčios srauto formavimo funkcijas, ir įtvarai, išvardyti toliau:

a.

Mašinos, turinčios abi išvardytas charakteristikas:

1.

Tris ar daugiau ritinių (aktyviųjų ar kreipiančiųjų);

2.

Kurios pagal gamintojo technines charakteristikas gali turėti „skaitmeninio valdymo“ blokus ar būti valdomos kompiuteriu;

b.

Rotorius formuojantys įtvarai, suprojektuoti formuoti cilindrinius rotorius, kurių vidinis skersmuo nuo 75 mm iki 400 mm.

2B209.a apima mašinas, turinčias tik vieną valco ritinį, suprojektuotą metalui deformuoti, ir dar du pagalbinius valco ritinius, kurie atremia įtvarą, tačiau tiesiogiai nedalyvauja deformacijos procese.

2B219
Stacionarios ar portatyvinės, horizontaliosios ar vertikaliosios išcentrinės daugiaplokštuminės balansavimo mašinos, išvardytos toliau:

a.

Išcentrinės balansavimo mašinos, suprojektuotos balansuoti lanksčiuosius rotorius, kurių ilgis ne mažesnis kaip 600 mm, turinčios visas išvardytas charakteristikas:

1.

Mosto arba kakliuko skersmuo didesnis kaip 75 mm;

2.

Gebančios balansuoti nuo 0,9 iki 23 kg;

3.

Gebančios balansuoti didesniu kaip 5 000 sūkių per minutę greičiu;

b.

Išcentrinės balansavimo mašinos, suprojektuotos balansuoti tuščiavidurių cilindrinių rotorių komponentus ir turinčios visas išvardytas charakteristikas:

1.

Kakliuko skersmuo didesnis kaip 75 mm;

2.

Gebančios balansuoti nuo 0,9 iki 23 kg;

3.

Gebančios subalansuoti iki liekamojo disbalanso, ne didesnio kaip 0,01 kg x mm kilogramui kiekvienai plokštumai;

4.

Diržinės pavaros tipo.

2B225
Nuotoliniai manipuliatoriai, kurie gali būti naudojami atlikti nuotolinius veiksmus per radiocheminio atskyrimo operacijas ar karštosiose kamerose, turintys vieną iš toliau išvardytų savybių:

a.

Geba prasiskverbti per 0,6 m ar storesnę karštosios kameros sieną (valdymas per sieną);

b.

Geba manipuliuoti per 0,6 m ar storesnės karštosios kameros sienos viršų (valdymas per sienos viršų).

Techninė pastaba.

Nuotoliniai manipuliatoriai, kurie gali būti naudojami atlikti nuotolinius veiksmus per radiocheminio atskyrimo operacijas ar karštosiose kamerose. Jie gali būti ‧valdančiojo – pavaldžiojo‧ tipo ar valdomi vairasvirte ar klaviatūra.

2B226
Kontroliuojamos aplinkos (vakuuminės ar inertinių dujų) indukcinės krosnys ir jų maitinimo šaltiniai, išvardyti toliau:

N.B. TAIP PAT ŽR. 3B.

a.

Krosnys, turinčios visas išvardytas charakteristikas:

1.

Gebančios veikti esant 1 123 K (850 °C) ir didesnei temperatūrai;

2.

Turinčios indukcinių ričių, kurių skersmuo ne didesnis kaip 600 mm;

3.

Suprojektuotos ne mažesnei kaip 5 kW įėjimo galiai;

b.

Maitinimo šaltiniai, kurių galia ne mažesnė kaip 5 kW, specialiai suprojektuoti 2B226.a. nurodytoms krosnims.

2B226.a netaikomas krosnims, suprojektuotoms puslaidininkinių plokštelių apdorojimui.

2B227
Vakuuminės ar kitos kontroliuojamos aplinkos metalurginės lydymo ir liejimo krosnys bei su jomis susijusi įranga, išvardyta toliau:

a.

Perlydymo elektros lanku ir liejimo krosnys, turinčios abi išvardytas charakteristikas:

1.

Sudegančiųjų elektrodų talpa nuo 1 000 cm3 iki 20 000 cm3;

2.

Gebančios veikti esant didesnei nei 1 973 K (1 700 °C) lydymo temperatūrai;

b.

Lydymo elektronų spinduliais ir plazminio dulkinimo bei lydymo krosnys, turinčios abi išvardytas charakteristikas:

1.

Galia ne mažesnė kaip 50 kW;

2.

Gebančios veikti esant didesnei nei 1 473 K (1 200 °C) lydymo temperatūrai.

c.

Kompiuterinio valdymo ir kontrolės sistemos, specialiai sukonfigūruotos 2B227.a. ar b. nurodytoms krosnims.

2B228
Rotorių gamybos ar surinkimo įranga, rotorių balansavimo įranga, silfonų formavimo įtvarai ir štampai, išvardyti toliau:

a.

Rotorių surinkimo įranga, skirta surinkti dujų centrifugų rotorių vamzdines dalis, pertvaras ir galinius dangtelius;

2B228.a apima tiksliuosius įtvarus, tvirtinimo detales ir karštojo suleidimo mašinas.

b.

Rotorių balansavimo įranga, skirta išcentruoti dujų centrifugos rotoriaus vamzdines dalis, sutapatinant su bendrąja ašimi;

Techninė pastaba.

2B228.b. nurodoma įranga paprastai susideda iš tikslumo matavimo zondų, prijungtų prie kompiuterio, nuosekliai kontroliuojančio, pvz., rotoriaus vamzdinių dalių balansavimui naudojamų pneumatinių tvoklių, veikimą.

c.

Silfonų formavimo įtvarai ir štampai, skirti gaminti viengubos sąsūkos silfonus.

Techninė pastaba.

2B228.c nurodyti silfonai turi visas išvardytas charakteristikas:

1.

Vidinis skersmuo nuo 75 mm iki 400 mm;

2.

Ilgis ne mažesnis kaip 12,7 mm;

3.

Viengubos sąsūkos gylis didesnis negu 2 mm;

4.

Pagaminti iš didelio stiprio aliuminio lydinių, martensitiškai senėjančio plieno ar didelio stiprio „pluoštinių ar gijinių medžiagų“.

2B230
„Slėgio keitliai“, galintys matuoti absoliutųjį slėgį bet kuriame 0–13 kPa intervalo taške ir turintys abi išvardytas charakteristikas:

a.

Slėgio jutikliai, pagaminti iš ar apsaugoti aliuminiu, aliuminio lydiniu, nikeliu ar nikelio lydiniu, turinčiu 60 % nikelio pagal masę;

b.

Turintys vieną iš išvardytų charakteristikų:

1.

Visa matavimo skalė mažesnė kaip 13 kPa, o ‧tikslumas‧ geresnis nei 1 % visos skalės atžvilgiu;

2.

Visa matavimo skalė ne mažesnė kaip 13 kPa, o ‧tikslumas‧ geresnis nei 130 Pa.

Techninė pastaba.

2B230 ‧tikslumo‧ sąvoka apima netiesiškumą, histerezę ir pakartojamumą aplinkos temperatūroje.

2B231
Vakuuminiai siurbliai, turintys visas išvardytas charakteristikas:

a.

Įėjimo angos matmuo ne mažesnis kaip 380 mm;

b.

Siurbimo greitis ne mažesnis kaip 15 m3/s;

c.

Gebantys sukurti ribinį vakuumą, geresnį kaip 13 mPa.

Techninės pastabos.

1.

Siurbimo greitis nustatomas matavimo taške su azoto dujomis ar oru.

2.

Ribinis vakuumas nustatomas siurblio įėjime jį užtvėrus.

2B232
Daugiapakopės šviečiančiųjų dujų patrankos arba kitos greitaveikių patrankų sistemos (ritinės, elektromagnetinės, elektroterminės ir kitos pažangios sistemos), galinčios akseleruoti sviedinį iki 2 km/s arba daugiau.

2B350
Cheminės gamybos įrenginiai, įranga ir komponentai, išvardyti toliau:

a.

Reakcijos indai ar reaktoriai su maišytuvais arba be maišytuvų, kurių vidinis (geometrinis) tūris didesnis kaip 0,1 m3 (100 litrų), bet mažesnis kaip 20 m3 (20 000 litrų) ir kurių visi paviršiai, tiesiogiai susiliečiantys su apdorojamomis arba talpinamomis cheminėmis medžiagomis, yra pagaminti iš bet kurios iš šių medžiagų:

1.

Lydiniais, turinčiais daugiau kaip