13.5.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 118/1


TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 383/2009

2009 m. gegužės 5 d.

kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės nelegiruotojo plieno išankstinio įtempio ir vėliau įtempiamoms vieloms ir vielapluoščiams (iš anksto įtemptojo gelžbetonio vieloms ir pluoštams), galutinis surinkimas

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau - pagrindinis reglamentas), ypač į jo 9 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

1.1.   Laikinosios priemonės

(1)

Komisija 2008 m. lapkričio 14 d. Reglamentu (EB) Nr. 1129/2008 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) nustatė laikinąjį antidempingo muitą tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės nelegiruotojo plieno išankstinio įtempio ir vėliau įtempiamoms vieloms ir vielapluoščiams (toliau – iš anksto įtemptojo gelžbetonio vieloms ir pluoštams).

(2)

Reikia pažymėti, kad tyrimas inicijuotas gavus Eurostress Information Service (angl. santrumpa ESIS) Bendrijos gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 57 %) visų iš anksto įtemptojo gelžbetonio vielų ir pluoštų Bendrijoje, vardu pateiktą skundą.

(3)

Kaip išdėstyta laikinojo reglamento 13 konstatuojamojoje dalyje, atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2007 m. sausio 1 d. – 2007 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Su žalos įvertinimu susijusių tendencijų nagrinėjimas apėmė 2004 m. sausio 1 d. – tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis) duomenis.

1.2.   Tolesnė procedūra

(4)

Paskelbus pagrindinius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu buvo nuspręsta nustatyti laikinąsias antidempingo priemones (toliau – pirminis faktų atskleidimas), kelios suinteresuotosios šalys raštu pateikė savo pastabas apie preliminariąsias išvadas. Toms šalims, kurios to pageidavo, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina norint padaryti galutines išvadas.

(5)

Po to, kai buvo nustatytos laikinosios antidempingo priemonės, Komisija toliau nagrinėjo aspektus, susijusius su Bendrijos interesais, ir analizavo Bendrijos naudotojų pateiktus klausimyno atsakymų duomenis.

(6)

Keturi papildomi tikrinamieji vizitai surengti šių naudotojų bendrovių patalpose:

„Hormipresa SL“, Santa Coloma de Queralt, Ispanija,

„Grupo Pacadar SA“, Madrid, Ispanija,

„Strongforce Engineering PLC“, Dartford, Jungtinė Karalystė,

„Hanson Building Products Limited“, Somercotes, Jungtinė Karalystė.

(7)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta rekomenduoti nustatyti galutines antidempingo priemones importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės iš anksto įtemptojo gelžbetonio vieloms ir pluoštams ir galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinųjų muitų sumas. Be to, nustatytas laikotarpis, per kurį, atskleidus informaciją, šalys galėjo pareikšti prieštaravimus.

(8)

Žodžiu ir raštu pateiktos suinteresuotųjų šalių pastabos buvo įvertintos, o išvados tam tikrais atvejais buvo atitinkamai pakeistos.

2.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1.   Nagrinėjamasis produktas

(9)

Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad specialios rūšies pluoštui iš 19 vielų tyrimo procesas neturi būti taikomas, nes šios rūšies produktas naudojamas tik labai specifinėms paskirtims, jo negalima naudoti nagrinėjamojo produkto pagrindinėms paskirtims – gelžbetonio armatūrai, pakabos elementams arba vantiniams tiltams, ir jis nebuvo gaminamas Bendrijoje. Buvo konsultuojamasi su Bendrijos pramonės atstovais – patvirtinta, kad apibūdintas produktas, t. y. 19 vielų pluoštas ir pluoštai, sudaryti iš daugiau kaip 19 vielų, nėra nagrinėjamasis produktas. Todėl tvirtinimas buvo priimtas ir pluoštai iš 19 ar daugiau vielų nebus įtraukiami į produkto apibrėžtąją sritį.

(10)

Kadangi kitų pastabų dėl nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto negauta, laikinojo reglamento 14–20 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

3.   DEMPINGAS

3.1.   Rinkos ekonomikos režimas (RER)

(11)

Vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas paprieštaravo preliminariosioms išvadoms dėl RER nustatymo ir tvirtino, kad buvo laikomasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto 1–3 kriterijų nuostatų.

(12)

Dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto 1 kriterijaus, atlikus su RER susijusį tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamo eksportuojančio gamintojo elektros energijos sąnaudų, kurios sudaro didelę gamybos sąnaudų dalį, duomenys buvo nepatikimi. Nustatyta, kad sąskaitas už elektros energiją jis gavo iš likviduojamos trečiosios bendrovės (o ne tiesiogiai iš elektros energijos tiekėjo). Paaiškinta, kad likviduojama bendrovė, kuriai iš pradžių priklausė gamybinės patalpos, kuriose buvo gaminamas nagrinėjamasis produktas, vis dar buvo laikoma dalies patalpų savininke. Todėl elektros energiją tiekianti bendrovė ir toliau sąskaitas už suvartotą elektros energiją teikė likviduojamai bendrovei, kuri savo ruožtu sąskaitas už šias elektros energijos sąnaudas siuntė nagrinėjamam eksportuojančiam gamintojui.

(13)

Vis dėlto patvirtinta, kad eksportuojantis gamintojas tiriamuoju laikotarpiu, 2007 m., pirko gamybines patalpas ir bent jau dalį TL buvo teisėtas gamybinių patalpų savininkas. Be to, nurodytos sumos neatitiko eksportuojančio gamintojo sumų. Galiausiai paskelbus preliminariąsias išvadas, bendrovė nepateikė jokios informacijos ar įrodymų, kurie būtų patvirtinę elektros energijos sąnaudų patikimumą ir šiuo požiūriu būtų galėję pakeisti preliminariąsias išvadas.

(14)

Tas pats eksportuojantis gamintojas dar kartą pabrėžė, kad ribotas verslo liudijimo galiojimas esą nereiškia didelio valstybės kišimosi, kaip apibrėžta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto 1 kriterijų, kaip nustatyta atlikus RER tyrimą. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad ribotas verslo liudijimo galiojimas galėjo būti kliūtis ilgalaikiams verslo sprendimams ir planams. Visų pirma nustatyta, kad panašioje padėtyje esančiose bendrovės paprastai turi naudos iš ilgesnio verslo liudijimo galiojimo laikotarpio. Tačiau paskelbus preliminariąsias išvadas buvo galima paaiškinti, kad eksportuojančio gamintojo verslo liudijimo pratęsimas laiku buvo paprastas formalumas, kurio daugiau nebuvo galima laikyti kliūtimi ilgalaikiams verslo sprendimams ir planams.

(15)

Tuo remiantis prieita prie išvados, kad šiuo konkrečiu atveju verslo liudijimo galiojimo laikotarpis iš tiesų negalėtų būti laikomas dideliu valstybės kišimusi pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto 1 kriterijų, ir eksportuojančio gamintojo tvirtinimai buvo priimti. Preliminariosios išvados buvo atitinkamai persvarstytos.

(16)

Nagrinėjamas eksportuojantis gamintojas taip pat paneigė išvadas, kad jis nesilaikė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto 2 kriterijaus sąlygų, t. y. kad jis turi vieną aiškų pagrindinių apskaitos įrašų, kurie yra tikrinami nepriklausomų auditorių pagal tarptautinius apskaitos standartus, rinkinį. Reikia pažymėti, kad atlikus RER tyrimą nustatyta, kad didelės periodinių paskolų sumos įrašytos į netinkamą eilutę. Nors eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad ši išvada neatitinka tikrų faktų, jis nepateikė jokio pagrįsto paaiškinimo ar tinkamų įrodymų savo teiginiui pagrįsti. Todėl šis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(17)

Galiausiai tas pats eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad nėra jokių reikšmingų iškraipymų, likusių iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos, kaip nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto 3 kriterijų. Visų pirma eksportuojantis gamintojas paprieštaravo išvadai, kad jis galėjo pasiskolinti pinigų su mažesnėmis nei rinkos palūkanomis. Tačiau eksportuojantis gamintojas nepateikė naujos informacijos ar įrodymų, dėl kurių preliminarios išvados šiuo požiūriu turėtų būti peržiūrėtos, todėl šis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(18)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, ir nepaisant 14 konstatuojamoje dalyje pateiktų išvadų, laikinojo reglamento 35 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados dėl RER šiam eksportuojančiam gamintojui patvirtinamos.

(19)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl RER nustatymo negauta, laikinojo reglamento 25–36 konstatuojamųjų dalių išvados patvirtinamos.

3.2.   Individualus režimas (IR)

(20)

Eksportuojantis gamintojas, kuriam IR nebuvo suteiktas, tvirtino, kad sprendimus priėmė be didesnio valstybės kišimosi kaip numatyta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies c punkte.

(21)

Pagrįsdamas šį tvirtinimą eksportuojantis gamintojas galėjo paaiškinti bendrovės valdybos sudėtį ir akcininkų balsavimo teises. Taigi, eksportuojantis gamintojas galėjo įrodyti, kad yra pakankamai nepriklausomas nuo galimo valstybės kišimosi nustatant kainas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies c punkte. Be to, eksportuojantis gamintojas, kaip minima 14 konstatuojamojoje dalyje, galėjo įrodyti, kad jo verslo liudijimo galiojimas negali būti laikomas dideliu valstybės kišimusi. Be to, kadangi šis eksportuojantis gamintojas atitiko IR reikalavimus, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje, jo gaminamiems ir eksportuojamiems produktams turėtų būti nustatytas individualus galutinis muitas.

(22)

Įvedus laikinąsias priemones iš dviejų eksportuojančių gamintojų, kuriems suteiktas IR, gauta informacija parodė, kad šių bendrovių vadovaujantys darbuotojai yra valstybės institucijų pareigūnai kaip numatyta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies c punkte. Nė viena iš dviejų bendrovių prašyme taikyti RER ir (arba) IR šios informacijos nepateikė.

(23)

Buvo laikoma, kad tokios informacijos nepateikimas klaidino kaip numatyta pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalyje, todėl į jų atitinkamuose prašymuose taikyti RER ir (arba) IR pateiktą informaciją neturėtų būti atsižvelgiama. Pagrindinio reglamento 18 straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka nagrinėjamoms bendrovėms buvo suteikta galimybė pateikti tolesnius paaiškinimus. Tačiau nė viena iš nagrinėjamų bendrovių nepateikė patenkinamo paaiškinimo. Šiuo pagrindu minėtų bendrovių prašymas suteikti IR buvo atmestas.

(24)

Dėl trečios bendrovės, kuriai suteiktas IR, Bendrijos pramonės įmonės abejojo, ar ji iš tikrųjų buvo užsienio kapitalo bendrovė ir ar ji atitiko pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies c punkte nustatytą kriterijų. Tačiau atliekant tyrimą visi atitinkami mokėjimai ir banko pervedimai įsigyjant bendrovę galėjo būti patikrinti ir suderinti, siekiant įrodyti, kad bendrovė yra užsienio kapitalo bendrovė. Todėl šis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

4.   NORMALIOJI VERTĖ

4.1.   Panaši šalis

(25)

Tam tikros suinteresuotosios šalys tvirtino, kad panaši šalis pasirinkta netinkamai. Buvo teigiama, kad visų pirma dėl to, kad Turkijos rinkoje buvo tik vienas iš anksto įtemptojo gelžbetonio vielų ir pluoštų gamintojas, Turkijoje konkurencija bus nepakankama minėto gamintojo normaliajai vertei nustatyti.

(26)

Tačiau šios suinteresuotosios šalys šiuo klausimu nepateikė jokių naujų įrodymų, tik pakartojo prieš nustatant laikinąsias priemones išsakytus tvirtinimus. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 44 konstatuojamojoje dalyje, nors Turkijoje veikia tik vienas gamintojas, Turkija importuoja didelį kiekį nagrinėjamojo produkto, t. y. importas sudaro daugiau kaip 50 % visos rinkos. Tuo remiantis ir atsižvelgiant į tai, kad nei vienas gamintojas iš kitos galimos panašios šalies nebendradarbiavo atliekant šį tyrimą, patvirtinama, kad Turkija yra tinkama panaši šalis kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte.

(27)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl panašios šalies negauta, laikinojo reglamento 40–45 konstatuojamųjų dalių išvados patvirtinamos.

4.2.   Normaliosios vertės apskaičiavimo metodas

(28)

Vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad buvo naudojama netinkama normalioji vertė, kadangi daugumos rūšių produktų, kaip nurodyta laikinojo reglamento 48 ir 49 konstatuojamosiose dalyse, normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis Turkijos gamintojo gamybos sąnaudomis. Šis eksportuojantis gamintojas teigė, kad Kinijos eksportuotojų eksportuotų rūšių produktų normalioji vertė turėjo būti pagrįsta pačių Kinijos eksportuotojų gamybos sąnaudomis.

(29)

Reikia pažymėti, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte aiškiai numatyta, kad normalioji vertė apskaičiuojama pagal rinkos ekonomikos valstybės kainą arba apskaičiuotą vertę. Dėl to, kad normalioji vertė buvo nustatyta pagal apskaičiuotąsias vertes, negalima daryti išvados, kad buvo naudojamos netinkamos vertės. Pažymėtina, kad nagrinėjamam eksportuotojui RER nebuvo suteiktas, todėl jo sąnaudos, susijusios su eksportuojamu modeliu, buvo laikomos nepatikimomis. Panaši šalis pasirinkta siekiant nustatyti patikimas sąnaudas ir kainas, pagrįstas atitinkamoje panašioje šalyje surinkta informacija. Kadangi nustatyta, kad Turkija buvo tinkamai pasirinkta kaip panaši šalis, nebuvo jokio pagrindo manyti, kad su nagrinėjamuoju produktu susijusios sąnaudos yra nepatikimos arba netinkamos.

(30)

Nagrinėjamas eksportuojantis gamintojas nepateikė jokios konkrečios priežasties (išskyrus minėtas 25 konstatuojamojoje dalyje), dėl kurios panaši šalis galėjo būti netinkamai pasirinkta, visų pirma kokiu pagrindu manyta, kad šio eksportuojančio gamintojo pagamintų ir parduotų rūšių produktų ir panašios šalies gamintojo pagamintų ir parduotų produktų nebuvo galima palyginti. Todėl šie tvirtinimai turėjo būti atmesti.

(31)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl normaliosios vertės apskaičiavimo metodo negauta, laikinojo reglamento 46–50 konstatuojamųjų dalių išvados patvirtinamos.

4.3.   Eksporto kaina

(32)

Laikinojo reglamento 52 konstatuojamojoje dalyje minėtas eksportuojantis gamintojas, kuris savo produktus eksportavo per susijusį Bendrijos importuotoją, tvirtino, kad nustatant eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, turėtų būti remiamasi faktiniu susijusio importuotojo Bendrijoje pelnu, gautu perparduodant iš anksto įtemptojo gelžbetonio vielas ir pluoštus.

(33)

Reikia pažymėti, kad susijusių šalių pardavimo kainos laikomos nepatikimomis dėl pardavėjo ir pirkėjo santykių. Galiausiai perpardavimo pelno marža taip pat turi būti laikoma nepatikima. Eksportuojantis gamintojas nepateikė jokių įrodymų, kad nepaisant visko jo susijusio importuotojo pelno marža bus patikima. Todėl šis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(34)

Pažymima, kad 32 konstatuojamojoje dalyje minėto eksportuojančio gamintojo prašymas suteikti IR buvo atmestas dėl 22 ir 23 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių ir kadangi dėl to jo dempingo skirtumas buvo nustatytas pagal 41 konstatuojamojoje dalyje nurodytus metodus, šio eksportuojančio gamintojo eksporto kainai nustatyti taikyto metodo klausimas tapo nebeaktualus.

(35)

Dėl vieno iš eksportuojančių gamintojų, kuriems suteiktas IR, Bendrijos pramonės bendrovės suabejojo jo nurodytos eksporto kainos patikimumu. Tvirtinta, kad atsižvelgiant į nedidelį eksportuotą produkto kiekį per TL ir tam tikras aplinkybes (visų pirma eksportuojamam produktui nebuvo išduotas atitikties sertifikatas) galima įtarti tam tikrus importuotojo ir eksportuojančio gamintojo santykius, todėl į atitinkamas eksporto kainas neturėtų būti atsižvelgiama. Tačiau Bendrijos pramonė negalėjo pateikti jokių įrodymų šiems tvirtinimams pagrįsti. Atlikus tyrimą nenustatyta jokių eksportuojančio gamintojo ir nesusijusio importuotojo santykių. Todėl šis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(36)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl eksporto kainos nustatymo negauta, laikinojo reglamento 51 konstatuojamosios dalies išvados patvirtinamos.

4.4.   Palyginimas

(37)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl eksporto kainos ir normaliosios vertės palyginimo negauta, laikinojo reglamento 53 ir 54 konstatuojamųjų dalių išvados patvirtinamos.

5.   DEMPINGO SKIRTUMAI

5.1.   Bendradarbiaujantys gamintojai, kuriems suteiktas IR

(38)

Bendrovių, kurioms buvo suteiktas IR statusas, svertinė vidutinė normalioji vertė buvo palyginta su svertine vidutine eksporto kaina, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(39)

Galutinis svertinis vidutinis dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos prie Bendrijos sienos prieš sumokant muitą procentu, yra šis:

Bendrovė

Galutinis dempingo skirtumas

„Kiswire Qingdao, Ltd., Qingdao“

26,8 %

„Ossen MaanShan Steel Wire and Co. Ltd“, Maanshan, ir „Ossen Jiujiang Steel Wire Cable Co. Ltd“, Jiujiang

49,8 %

5.2.   Visi kiti eksportuojantys gamintojai

(40)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 57 konstatuojamojoje dalyje, bendradarbiavimo lygis buvo žemas.

(41)

Todėl manyta, kad tikslinga nustatyti visos šalies dempingo skirtumą remiantis bendrovių, kurioms nebuvo suteiktas nei RER, nei IR, pateiktais duomenimis.

(42)

Tuo pagrindu nustatytas dempingo lygis visiems eksportuojantiems gamintojams, kuriems nebuvo skirtas individualus režimas, buvo 50,0 % CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą.

6.   ŽALA

6.1.   Bendrijos gamyba ir Bendrijos pramonės apibrėžtis

(43)

Kadangi negauta jokių pastabų dėl Bendrijos pramonės gamybos ir apibrėžties, laikinojo reglamento 60–63 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

6.2.   Suvartojimas Bendrijoje

(44)

Kadangi pastabų dėl suvartojimo Bendrijoje negauta, laikinojo reglamento 64–66 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

6.3.   Importas į Bendriją iš KLR

(45)

Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad vidutinė Kinijos importo kaina buvo panaši į vidutinę Bendrijos pramonės pardavimo kainą. Šiuo klausimu Bendrijos išvados, pagrįstos Eurostato importo iš KLR kainų duomenimis ir patikrintais Bendrijos pramonės duomenimis, patvirtino, kad šis tvirtinimas neteisingas. Todėl šis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(46)

Kadangi jokių kitų pastabų šiuo klausimu negauta, laikinojo reglamento 67–70 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

6.4.   Bendrijos pramonės padėtis

(47)

Vienas vartotojas tvirtino, kad 2004–2005 m. vidutinės Bendrijos pramonės kainos buvo didesnės už pateiktas laikinajame reglamente, todėl neteisingos. Dėl šio tvirtinimo būtina pabrėžti, kad dabartinės išvados gautos tyrimą atlikus ne regioniniu ar šalies, o ES mastu. Suinteresuotoji šalis nepateikė įrodymų šiam tvirtinimui pagrįsti, todėl jis turėjo būti atmestas.

(48)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl Bendrijos pramonės padėties negauta, laikinojo reglamento 71–91 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados, kad Bendrijos pramonė patyrė materialinės žalos, patvirtinamos.

7.   PRIEŽASTINIS RYŠYS

7.1.   Importo dempingo kainomis poveikis

(49)

Tam tikros suinteresuotosios šalys tvirtino, kad Kinijos importo rinkos dalis nebuvo pakankama, kad galėtų padaryti tiek žalos, kiek jos patyrė Bendrijos pramonė. Kaip jau paaiškinta laikinojo reglamento 93 konstatuojamojoje dalyje, nuo 2004 m. iki TL 2 106 % padidėjusi importo dempingo kainomis apimtis, atitinkamai padidėjusi jo Bendrijos rinkoje užimama rinkos dalis (nuo 0,4 % 2004 m. iki 8,2 % TL) ir per TL nustatytas 18 % priverstinis kainų mažinimas sutapo su Bendrijos pramonės ekonominės padėties pablogėjimu.

(50)

Be to, visus rinkos subjektus turėjo paveikti pagrindinės žaliavos, t. y. vielinių strypų, sąnaudų, kurios sudaro 75 % gamybos sąnaudų, didėjimas. Tačiau nuo 2004 m. iki TL pabaigos vielinių strypų vidutinės Kinijos kainos sumažėjo 45 %. Todėl daroma išvada, kad importo dempingo kainomis, kurio apimtis ir rinkos dalis nuo 2006 m. labai padidėjo, daromas spaudimas turėjo lemiamą poveikį Bendrijos pramonei padarytai žalai. Todėl šis tvirtinimas atmetamas.

(51)

Todėl laikinojo reglamento 92–94 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados ir nustatyti faktai patvirtinami.

7.2.   Kitų veiksnių poveikis

(52)

Tam tikros suinteresuotosios šalys tvirtino, kad Bendrijos pramonei žala padaryta dėl importo iš kitų trečiųjų šalių. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 95–96 konstatuojamosiose dalyse, nuo 2004 m. iki TL pabaigos importas iš trečiųjų šalių išaugo 112 %. Tačiau vidutinės šio importo kainos buvo daug didesnės už Kinijos eksportuojančių gamintojų ir net Bendrijos pramonės kainas. Todėl negalima laikyti, kad šis importas prisidėjo prie Bendrijos pramonės patirtos žalos.

(53)

Nustatyta, kad kitų dviejų trečiųjų šalių, kurių bendra rinkos dalis – 2,5 %, kainos buvo mažesnės už iš KLR importuojamo nagrinėjamojo produkto kainas. Tačiau atsižvelgiant į nedidelę susijusio importo apimtį, negalima laikyti, kad tai yra pakankama importo dempingo kainomis iš KLR ir Bendrijos pramonės patirtos žalos priežastiniam ryšiui nutraukti.

(54)

Todėl laikinojo reglamento 95 ir 96 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados ir nustatyti faktai patvirtinami.

7.3.   Atrinktų Bendrijos pramonės bendrovių eksporto rodikliai

(55)

Tam tikros suinteresuotosios šalys tvirtino, kad Bendrijos pramonės patirta žala buvo susijusi su eksportu žemesnėmis už gamybos sąnaudas kainomis. Eksportas į Europos bendrijai nepriklausančias šalis TL sudarė tik apie 14 % bendro Bendrijos pramonės panašaus produkto pardavimo. Nuo 2004 m. iki TL pabaigos eksportas padidėjo apie 16 %. Tačiau Bendrijos gamintojų eksportuojamo vieneto pardavimo kaina sumažėjo 8 % nuo 715 EUR už toną 2004 m. iki 660 EUR už toną TL. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 98 konstatuojamojoje dalyje, negalima manyti, kad eksportuojami produktai buvo parduodami mažesne nei gamybos sąnaudų kaina. Tai yra todėl, kad skirtingu laiku labai svyravo bendrovių išlaidos ir kainos. Eksporto kainų mažėjimą lėmė eksporto iš Kinijos spaudimas labai mažinant kainas pagrindinėse Bendrijos pramonės eksporto rinkose.

(56)

Todėl laikinojo reglamento 97–99 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados ir nustatyti faktai patvirtinami.

(57)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl gamybos sąnaudų didėjimo ir kitų Bendrijos gamintojų konkurencijos negauta, laikinojo reglamento 100–102 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

7.4.   Išvada dėl priežastinio ryšio

(58)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, kurioje visų žinomų veiksnių poveikis Bendrijos pramonės padėčiai ir žalingo importo dempingo kaina poveikis buvo aiškiai atskirti, patvirtinama, kad šie kiti veiksniai neįtakojo išvados, jog įvertinta materialinė žala buvo padaryta dėl importo dempingo kaina.

(59)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad dėl KLR kilmės dempingo kaina importuojamų iš anksto įtemptojo gelžbetonio vielų ir pluoštų padaryta materialinė žala Bendrijos pramonei, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(60)

Kadangi jokių kitų pastabų šiuo klausimu negauta, laikinojo reglamento 103–104 konstatuojamųjų dalių išvados patvirtinamos.

8.   BENDRIJOS INTERESAI

8.1.   Bendrijos pramonės ir kitų Bendrijos gamintojų interesai

(61)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl Bendrijos pramonės padėties ir kitų Bendrijos gamintojų interesų negauta, laikinojo reglamento 105–111 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

8.2.   Importuotojų interesai

(62)

Viena iš KLR iš anksto įtemptojo gelžbetonio vielas ir pluoštus importuojanti suinteresuotoji šalis tvirtino, kad bet kokios nustatytos antidempingo priemonės turėtų neigiamo poveikio importuotojų padėčiai, kadangi jie negalėtų padidėjusių kainų perkelti vartotojams.

(63)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad importuotojų iš nagrinėjamojo produkto gauto pelno marža buvo gana didelė. Be to, dėl menkos nagrinėjamojo produkto sąnaudų dalies visose vartotojų sąnaudose importuotojai galėtų vartotojams perkelti bet kokį kainos didėjimą. Be to, jų ir tiekėjų sutarčių sąlygos leidžia importuotojams pakeisti nagrinėjamojo produkto tiekimo šaltinį į bendroves, kurioms taikomi maži muitai arba muitai visai netaikomi, arba į kitas tiekiančias šalis, kaip antai Tailandas ar Pietų Afrika. Todėl šis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(64)

Kadangi jokių kitų pastabų šiuo klausimu negauta, laikinojo reglamento 112–114 konstatuojamųjų dalių išvados patvirtinamos.

8.3.   Naudotojų interesai

(65)

Kai kurios iš suinteresuotųjų šalių tvirtino, kad bet kokios nustatytos antidempingo priemonės turėtų neigiamo poveikio iš anksto įtemptojo gelžbetonio vielų ir pluoštų naudotojams, kadangi jie negalėtų padidėjusių kainų perkelti vartotojams.

(66)

Kaip nurodyta 4 ir 5 konstatuojamosiose dalyse, galimas priemonių poveikis naudotojų pramonės padėčiai toliau buvo tiriamas nustačius laikinąsias priemones keturių naudotojų patalpose po patikros vietoje. Visi šie naudotojai – tarpiniai naudotojai, gaminantys ir tiekiantys betono elementus, kurie naudojami gelžbetonio armatūrai, pakabos elementams ir vantiniams tiltams.

(67)

Kaip matyti iš Komisijos išvadų, nagrinėjamasis produktas daugeliu jo naudojimo atvejų sudaro tik 5 % visų tipiškiausių patikrintų naudotojų gamybos sąnaudų. Tačiau vidutiniškai ši dalis naudotojams gali būti iki 13 %. Apskaičiuota, kad antidempingo muito poveikis jų sąnaudoms yra 0–6 %. Vis dėlto galutiniams vartotojams (daugiausia statybų bendrovės) muito poveikis bus minimalus ir bet kuriuo atveju neviršys 1 % visų gamybos sąnaudų. Todėl jie neturėtų patirti sunkumų perkelti muitą savo vartotojams. Todėl šis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(68)

Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad nustačius antidempingo priemones Jungtinė Karalystė turėtų patirti iš anksto įtemptojo gelžbetonio vielų ir pluoštų trūkumą, nes jos rinka labai priklauso nuo importo. Šiuo klausimu reikia atsižvelgti į tai, kad dabartiniai faktai nustatyti ne regioniniu ar atskiros šalies, o ES mastu. Nors ir nagrinėjama tik JK rinka, nustatyti faktai parodė, kad tirti JK gamintojai turi daug nepanaudotų pajėgumų ir gali patenkinti rinkos poreikius. Be to, apskritai Bendrijos pramonė turi daug nepanaudotų pajėgumų ir gali patenkinti visos ES vartojimo poreikius. Todėl šis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(69)

Tam tikros suinteresuotosios šalys tvirtino, kad Bendrijos iš anksto įtemptojo gelžbetonio vielų ir pluoštų pramonėje egzistuoja kartelis. Šiuo klausimu pažymima, kad 2008 m. spalio mėn. Komisija priėmė prieštaravimo pareiškimą, skirtą daugeliui išankstinio įtempio plieną tiekiančių bendrovių. Tačiau galutinio sprendimo šiuo klausimu Komisija dar nepriėmė. Vis dėlto prieštaravimo pareiškimo išsiuntimas neturi lemiamos įtakos galutinėms tyrimo išvadoms. Jei reikėtų įrodyti, kad Bendrijos rinkoje egzistuoja kartelis, priemones galima būtų atitinkamai persvarstyti.

(70)

Kadangi jokių kitų pastabų šiuo klausimu negauta, laikinojo reglamento 115–117 konstatuojamųjų dalių išvados patvirtinamos.

8.4.   Išvada dėl Bendrijos interesų

(71)

Atsižvelgiant į rezultatus, gautus nuodugniau išnagrinėjus aspektus, susijusius su Bendrijos interesais, laikinojo reglamento 118 konstatuojamosios dalies išvados patvirtinamos.

9.   GALUTINĖS ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

9.1.   Žalos pašalinimo lygis

(72)

Keletas suinteresuotųjų šalių nesutiko su preliminariosiomis išvadomis, kad 8,5 % pelno dydis būtų pelnas, kurį tokios rūšies pramonė pagrįstai galėtų uždirbti šiame sektoriuje esant normalioms konkurencijos sąlygoms.

(73)

Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad apskaičiuojant Bendrijos pramonės pelno maržą nereikia atsižvelgti į 2005 m. pelningumą, nes tie metai šiam sektoriui buvo itin geri. Tai buvo nustatyta ir tvirtinimas buvo priimtas. Todėl 6,2 % pelno marža, pasiekta 2004 m., kai importo iš KLR kiekis nebuvo labai didelis, o kainos buvo didesnės už Bendrijos pramonės kainas, buvo naudojama žalos pašalinimo lygiui nustatyti.

(74)

Tuomet, remiantis svertinės vidutinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje parduodamų produktų nežalinga kaina, nustatyta, kiek būtina didinti kainą. Tada visi dėl šio palyginimo atsiradę skirtumai buvo išreikšti visos CIF importo vertės procentais.

(75)

Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad mažiausios pardavimo kainos svertinis vidurkis turėtų būti apskaičiuojamas pagal Bendrijos pramonės parduodamų kiekvienos rūšies produktų kiekį. Įprasta naudoti kiekvienos rūšies produkto eksporto CIF vertę kaip svertą mažiausios kainos svertiniam vidurkiui apskaičiuoti. Toks skaičiavimas grindžiamas tuo, kad šitaip apskaičiuotą muitą taikant bendrovės pardavimams TL nereikėtų priverstinai mažinti kainų, t. y. kaina būtų nežalinga. Taip nebūtų, jei Bendrijos pramonės parduodamo kiekvienos rūšies produkto kiekis būtų naudojamas kaip svertas, kaip yra tvirtinama.

(76)

Vieno iš 23 konstatuojamojoje dalyje minimų Kinijos eksportuojančių gamintojų, kuriems suteiktas IR, žalos pašalinimo lygis buvo perskaičiuotas dėl kanceliarinės klaidos nustatant preliminarų žalos pašalinimo lygį. Dėl to žalos pašalinimo lygis buvo mažiau kaip 2 % ir buvo laikomas de minimis. Taigi, importuojamam šios bendrovės pagamintam nagrinėjamam produktui neturi būti taikomas joks muitas.

(77)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl žalos pašalinimo lygio negauta, laikinojo reglamento 119–122 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(78)

Visos šalies žalos pašalinimo lygis perskaičiuotas remiantis bendrovių, kurioms nebuvo suteiktas nei RER, nei IR, pateiktais duomenimis.

9.2.   Muitų forma ir dydis

(79)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, galutinis antidempingo muitas turėtų būti tokio dydžio, kad būtų pašalinta šiuo importu dempingo kaina daroma žala, neviršijant nustatyto dempingo skirtumo.

(80)

Galutinai nustatomos tokios galutinių muitų normos:

Bendrovė

Dempingo skirtumas

Žalos pašalinimo skirtumas

Galutinė antidempingo muito norma

„Kiswire Qingdao, Ltd, Qingdao“

26,8 %

0 %

0 %

„Ossen MaanShan Steel Wire and Co. Ltd“, Maanshan, ir „Ossen Jiujiang Steel Wire Cable Co. Ltd“, Jiujiang

49,8 %

31,1 %

31,1 %

Visoms kitoms bendrovėms

50,0 %

46,2 %

46,2 %

(81)

Šiame reglamente nurodytos atskiroms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Taigi jos parodo šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tyrimą. Šios muito normos (kitaip nei visai šaliai bendras muitas, taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) yra taikomos vien tik importuojamiems nurodytų bendrovių pagamintiems aptariamos šalies kilmės produktams. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėtas šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, ši norma negali būti taikoma – jiems taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(82)

Bet koks prašymas taikyti individualiai bendrovėms nustatytą antidempingo muito normą (pvz., pasikeitus ūkio subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba pardavimo subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (3) nurodant visą svarbią informaciją, ypač informaciją apie bendrovės veiklos, susijusios su gamyba ir pardavimu vidaus bei eksporto rinkose, pasikeitimus, kuriuos lėmė, pavyzdžiui, minėtas pavadinimo arba gamybos ir pardavimo subjekto pasikeitimas. Prireikus reglamentas bus iš dalies pakeistas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

9.3.   Galutinis laikinųjų muitų surinkimas

(83)

Atsižvelgiant į nustatytų dempingo skirtumų dydį ir įvertinus Bendrijos pramonei padarytą žalą, manoma, kad būtina galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo antidempingo muito, nustatyto laikinuoju reglamentu, sumas, neviršijant nustatytų galutinių muitų dydžio. Jeigu galutiniai muitai yra mažesni nei laikinieji muitai, sumos, viršijančios galutinę antidempingo muitų normą, nerenkamos. Jeigu galutiniai muitai yra didesni nei laikinieji muitai, galutinai surenkamos tik laikinųjų muitų dydžio sumos. Laikinai garantijomis užtikrintos sumos už produktus, kurie nepriklauso produkto apibrėžtajai sričiai pagal 9 konstatuojamąją dalį, grąžinamos.

9.4.   Speciali stebėsena

(84)

Siekiant mažinti pavojų, kad priemonių būtų vengiama dėl to, kad labai skiriasi eksportuojantiems gamintojams nustatytos muito normos, manoma, kad šiuo atveju reikia taikyti specialiąsias priemones, kuriomis būtų užtikrintas tinkamas antidempingo muitų taikymas. Taikomos toliau išvardytos specialiosios priemonės.

(85)

Valstybių narių muitinei pateikiama galiojanti prekybinė sąskaita, atitinkanti šio reglamento priede nurodytus reikalavimus. Importuojant be šios sąskaitos faktūros, taikomas visiems kitiems eksportuotojams nustatytas antidempingo muitas.

(86)

Jeigu nustačius susijusias priemones labai padidėja bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksportuojamas kiekis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis ir jeigu laikomasi sąlygų, gali būti inicijuojamas priemonių vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, nagrinėti, ar būtina panaikinti individualias muito normas ir nustatyti visos šalies mastu taikomą muitą.

10.   ĮSIPAREIGOJIMAI

(87)

Paskelbus pagrindinius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu ketinta rekomenduoti nustatyti galutines antidempingo priemones, vienas iš eksportuojančių gamintojų, kuriam suteiktas individualus režimas, pasiūlė įsipareigojimą dėl kainų pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį.

(88)

Pasiūlymas buvo išnagrinėtas ir nustatyta, kad TL produkto kainos labai kito, t. y. minėtos bendrovės tos pačios kategorijos produkto mažiausios ir aukščiausios pardavimo ES kainos galėjo skirtis net 46 %. Be to, nagrinėjamuoju laikotarpiu labai svyravo ir Bendrijos pramonės gamintojų pardavimo kainos. Todėl produktas nėra tinkamas įsipareigojimui dėl fiksuotos kainos. Bendrovė pasiūlė, kad minimali kaina turėtų būti indeksuojama pagal žaliavos – vielinių strypų – kainų kitimą. Tačiau informacija apie nagrinėjamojo produkto žaliavos kainą nebuvo viešai skelbiama, o panašios žaliavos, tinklui gaminti skirtų vielinių strypų, kainoms buvo būdinga priešinga tendencija, todėl galutinio produkto pardavimo kainos Bendrijoje ir pagrindinės žaliavos kainos nebuvo galima susieti. Įsipareigojimo pasiūlymas laikomas nepraktišku, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 8 straipsnio 3 dalyje, nes juo nebūtų pašalintas nustatytas žalingas dempingo poveikis.

(89)

Be to, nagrinėjamasis produktas yra įvairių rūšių. Siekdama palengvinti reikalaujamų ataskaitų teikimą atliekant tyrimą, bendrovė supaprastino produkto klasifikavimo kriterijus ir suskirstė pagamintų ir parduotų produktų rūšis į grupes. Tačiau dėl to nesikeičia faktas, kad bendrovė TL gamino ir ES pardavė kelių rūšių produktus. Kad būtų sumažinta skirtingų rūšių produktų kryžminio kompensavimo rizika, bendrovė pasiūlė laikytis trijų minimalių importo kainų – iš anksto įtempto gelžbetonio vielos kainos ir dviejų kainų, nustatytų pluoštams atsižvelgiant į diametrą. Tačiau atsižvelgiant į 88 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas priežastis, nagrinėjamo eksportuojančio gamintojo siūlomas įsipareigojimas negalėjo būti priimtas.

11.   PAVADINIMO PAKEITIMAS

(90)

Vienas iš nagrinėjamų eksportuojančių gamintojų, grupė, kurią sudaro dvi susijusios įmonės, būtent „Ossen MaanShan Steel Wire and Co. Ltd“, Maanshan, ir „Ossen Jiujiang Steel Wire Cable Co. Ltd“, Jiujiang, pasibaigus TL ir vykdant šį tyrimą pakeitė pavadinimą į „Ossen Innovation Materials Co. Joint Stock Company Ltd“, Maanshan, ir Ossen Jiujiang Steel Wire Cable Co. Ltd, Jiujiang.

(91)

Šis pakeitimas nėra susijęs su jokiais esminiais pakeitimais, kurie turėtų poveikio dabartinio tyrimo išvadoms, todėl nuspręsta, kad galutinės išvados dėl „Ossen MaanShan Steel Wire and Co. Ltd“, Maanshan, ir „Ossen Jiujiang Steel Wire Cable Co. Ltd“, Jiujiang taikomos „Ossen Innovation Materials Co. Joint Stock Company Ltd“, Maanshan, ir „Ossen Jiujiang Steel Wire Cable Co. Ltd“, Jiujiang atitinkamai,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Šiuo reglamentu importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės nepadengtai ar neapvilktai vielai iš nelegiruotojo plieno, padengtai ar apvilktai cinku vielai iš nelegiruotojo plieno ir suvytai vielai iš nelegiruotojo plieno (padengtai ar apvilktai arba ne) iš ne daugiau kaip 18 vielų, kurių sudėtyje esanti anglis sudaro ne mažiau kaip 0,6 % masės, kurių maksimalus skerspjūvio matmuo didesnis kaip 3 mm ir kurių KN kodai yra ex 7217 10 90, ex 7217 20 90, ex 7312 10 61, ex 7312 10 65 ir ex 7312 10 69 (TARIC kodai 7217109010, 7217209010, 7312106111, 7312106191, 7312106511, 7312106591, 7312106911 ir 7312106991), nustatomas galutinis antidempingo muitas.

2.   Antidempingo muito norma, taikoma 1 dalyje aprašytų produktų, kuriuos pagamino toliau išvardytos bendrovės, neto kainai Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokia:

Bendrovė

Antidempingo muitas

Papildomas TARIC kodas

„Kiswire Qingdao, Ltd“, Qingdao

0 %

A899

„Ossen Innovation Materials Co. Joint Stock Company Ltd“, Maanshan, ir „Ossen Jiujiang Steel Wire Cable Co. Ltd“, Jiujiang

31,1 %

A952

Visoms kitoms bendrovėms

46,2 %

A999

3.   Individuali muito norma, nustatyta 2 dalyje nurodytoms bendrovėms, taikoma tik tuo atveju, jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti prekybinė sąskaita faktūra, kuri turi atitikti priede išdėstytus reikalavimus. Jeigu tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

4.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

Galutinai surenkamos garantijomis užtikrintos laikinųjų antidempingo muitų, nustatytų pagal 2008 m. lapkričio 14 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1129/2008, kuriuo nustatomas laikinasis antidempingo muitas tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės nelegiruotojo plieno išankstinio įtempio ir vėliau įtempiamoms vieloms ir vielapluoščiams (toliau – iš anksto įtemptojo gelžbetonio vieloms ir pluoštams), sumos. Laikinai garantijomis užtikrintos sumos už prekes, kurioms netaikomos 1 straipsnio 1 dalies nuostatos, grąžinamos.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2009 m. gegužės 5 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. KALOUSEK


(1)  OL L 56, 1996 3 6, p. 1.

(2)  OL L 306, 2008 11 15, p. 5.

(3)  European Commission, Directorate-General for Trade, Directorate H, Office N-105 4/92, 1049 Brussels, Belgium.


PRIEDAS

1 straipsnio 3 dalyje nurodytoje sąskaitoje faktūroje turi būti tokia bendrovės atstovo pasirašyta deklaracija:

1.

Prekybinę sąskaitą faktūrą išrašiusio bendrovės atstovo vardas, pavardė ir pareigos.

2.

Tokia deklaracija:

„Patvirtinu, kad (kiekis) šioje sąskaitoje faktūroje nurodytų iš anksto įtemptojo gelžbetonio vielų ir pluoštų (papildomas TARIC kodas), parduodamų eksportui į Europos bendriją, pagamino (bendrovės pavadinimas ir adresas) (nagrinėjamosios šalies pavadinimas). Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.

Data ir parašas“