EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2009/100/EB

2009 m. rugsėjo 16 d.

dėl vidaus vandenų laivų tinkamumo plaukioti liudijimų abipusio pripažinimo

(kodifikuota redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 71 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Laikantis Direktyvos 2006/87/EB 21 straipsnio, ši direktyva taikoma vidaus vandenų laivams, naudojamiems prekėms vežti, kurių dedveitas yra 20 tonų ar daugiau:

Ši direktyva neturi riboti nuostatų, išdėstytų reglamente dėl laivybos Reino upe tikrinimo ir Susitarime dėl pavojingų prekių vežimo Reino upe (ADNR).

2 straipsnis

1.   Valstybės narės nustato reikalingas privalomas procedūras išduodant laivo tinkamumo plaukioti liudijimus.

Tačiau valstybė narė šios direktyvos gali netaikyti laivams, kurie neišplaukia iš jos teritorijos vidaus vandenyse esančių kelių.

2.   Laivo tinkamumo plaukioti liudijimus išduoda valstybė narė, kurioje laivas yra įregistruotas arba kurioje yra laivo įregistravimo uostas, o jei aplinkybės yra kitos – valstybė narė, kurioje yra laivo savininko nuolatinė gyvenamoji vieta. Kiekviena valstybė narė gali prašyti kitos valstybės narės išduoti tinkamumo plaukioti liudijimus laivams, kuriuos naudoja pirmosios valstybės narės nacionaliniai subjektai. Valstybės narės savo įgaliojimus gali perduoti patvirtintoms institucijoms.

3.   Laivo tinkamumo plaukioti liudijimai turi būti užpildomi viena iš oficialių Europos Sąjungos institucijų kalbų; juose turi būti pateikiama bent jau I priede nurodyta informacija bei naudojama šiame priede nurodyta numeravimo sistema.

3 straipsnis

1.   Pagal 3–6 dalis kiekviena valstybė narė pripažįsta nacionalinių vandenų kelių laivybai laivų tinkamumo plaukioti liudijimus, išduotus kitos valstybės narės pagal 2 straipsnį tuo pačiu pagrindu, tarsi liudijimus būtų išdavusi pati valstybė narė.

2.   1 dalis taikoma tik tuomet, jeigu liudijimas buvo išduotas arba paskutinį kartą prieš tai pratęstas ne vėliau kaip prieš 5 metus ir jo galiojimo laikas nepasibaigęs.

Liudijimas, išduotas pagal reglamentą dėl laivybos Reino upe tikrinimo, laikomas įrodymu, kaip apibrėžta 3 ir 5 dalyse per visą liudijimo galiojimo trukmę.

3.   Valstybės narės gali reikalauti, kad būtų laikomasi reglamente dėl laivybos Reino upe išdėstytų techninių sąlygų. Jos gali reikalauti 2 dalies antroje pastraipoje nurodyto liudijimo kaip įrodymo, kad laikomasi techninių sąlygų.

4.   Valstybės narės gali reikalauti, kad laivai, vežantys pavojingas prekes, kaip apibrėžta ADNR, atitiktų reikalavimus, išdėstytus tame susitarime. Kaip įrodymo, kad šių reikalavimų yra laikomasi, jos gali reikalauti, jog būtų parengtas tame susitarime numatytas oficialus leidimas.

5.   Laivams, atitinkantiems reikalavimus, išdėstytus reglamente dėl laivybos Reino upe tikrinimo, turi būti leidžiama plaukioti visais Bendrijos vidaus vandenų keliais. Įrodymu, patvirtinančiu, kad šių reikalavimų yra laikomasi, gali būti 2 dalies antroje pastraipoje nurodytas liudijimas.

Pavojingų prekių vežimo ypatingų sąlygų laikomasi visuose Bendrijos vandenų keliuose, jeigu laivai atitinka ADNR reikalavimus. Būtiną įrodymą, kad laikomasi sąlygų, gali atstoti 4 dalyje nurodytas oficialus leidimas.

6.   Valstybės narės gali reikalauti, kad jūrų keliuose būtų laikomasi papildomų sąlygų, lygiaverčių toms, kurios keliamos pačių valstybių narių laivams. Valstybės narės Komisijai praneša apie savo jūrų kelius, kurių sąrašą parengia Komisija, remdamasi informacija, kurią Komisijai pateikia valstybės narės.

4 straipsnis

1.   Kiekviena valstybė narė gali panaikinti laivo tinkamumo plaukioti liudijimą, kurį buvo išdavusi.

2.   Kiekviena valstybė narė gali neleisti laivui plaukti toliau, jeigu patikrinus nustatoma, kad laivo būklė akivaizdžiai kelia pavojų jo aplinkai, kol defektai nebus pašalinti. Ši valstybė narė gali tai padaryti ir tuomet, jeigu patikrinus nustatoma, kad laivas arba laivo įrengimai neatitinka laivo tinkamumo plaukioti liudijimo arba kitų dokumentų, nurodytų 3 straipsnyje, reikalavimų.

3.   Kiekviena valstybė narė, neleidusi laivui plaukti toliau ar pareiškusi, kad ketina taip padaryti, jeigu defektai nebus pašalinti, praneša valstybės narės, kurioje buvo išduotas laivo tinkamumo plaukioti liudijimas ar kitas 3 straipsnyje nurodytas dokumentas, kompetentingoms institucijoms apie priežastis, kuriomis grindžia priimtą sprendimą ar ketina jį priimti.

4.   Dėl kiekvieno sprendimo, priimto laikantis nuostatų, priimtų įgyvendinant šią direktyvą, neleisti laivui plaukti toliau nurodomos išsamios priežastys, kuriomis tokie sprendimai buvo grindžiami. Apie sprendimą turi būti pranešama suinteresuotai šaliai, kartu nurodant apie teisių gynimo priemonių galimybes, kuriomis suinteresuota šalis gali naudotis pagal valstybėje narėje galiojančius įstatymus, bei apie nustatytą laiko tarpą, skirtą tomis teisių gynimo priemonėmis pasinaudoti.

5 straipsnis

Direktyva 76/135/EEB su pakeitimais, padarytais direktyva, nurodyta II priedo A dalyje, yra panaikinama nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, numatytais II priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal III priede pateiktą atitikmenų lentelę.

6 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

7 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

(1)  OL C 204, 2008 8 9, p. 47.

(2)  2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2009 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 21, 1976 1 29, p. 10.

(4)  Žr. II priedo A dalį.

(5)  OL L 389, 2006 12 30, p. 1.