28.5.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 131/57

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2009/16/EB

2009 m. balandžio 23 d.

dėl uosto valstybės kontrolės

(nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 80 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3), atsižvelgdami į 2009 m. vasario 3 d. Taikinimo komiteto patvirtintą bendrą tekstą,

kadangi:

(1)	1995 m. birželio 19 d. Tarybos direktyva 95/21/EB dėl uosto valstybės laivybos kontrolės (4) buvo keletą kartų iš esmės keičiama. Kadangi turi būti padaryta daugiau pakeitimų, siekiant aiškumo ji turėtų būti išdėstyta nauja redakcija.

(2)	Bendrija yra labai susirūpinusi dėl laivybos avarijų ir jūrų bei valstybių narių pakrančių taršos.

(3)	Bendrija taip pat yra susirūpinusi dėl gyvenimo ir darbo sąlygų laivuose.

(4)	Saugą, taršos prevenciją ir gyvenimo bei darbo sąlygas laivuose galima veiksmingai pagerinti radikaliai sumažinus standartų neatitinkančių laivų skaičių Bendrijos vandenyse griežtai taikant konvencijas, tarptautinius kodeksus ir rezoliucijas.

(5)

Valstybės narės, siekdamos šio tikslo, pagal 2007 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimą 2007/431/EB, įgaliojantį valstybes nares Europos bendrijos interesų labui ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos 2006 m. darbo jūroje konvenciją (5), turėtų dėti pastangas kuo skubiau ratifikuoti tos konvencijos Bendrijos kompetencijai priklausančias dalis, pageidautina iki 2010 m. gruodžio 31 d.

(6)

Atsakomybė stebėti, ar laivai laikosi tarptautinių saugos, taršos prevencijos ir gyvenimo bei darbo sąlygų laivuose standartų pirmiausiai tenka vėliavos valstybei. Tinkamais atvejais pasitelkdama pripažintąsias organizacijas, vėliavos valstybė besąlygiškai garantuoja, kad dėl atitinkamų liudijimų išdavimo vykdomas inspektavimas ir apžiūros būtų išsamūs ir efektyvūs. Už laivo būklės ir įrangos priežiūrą po apžiūros ir už tai, kad laivas atitiktų jam taikomų konvencijų reikalavimus, atsako laivybos kompanija. Tačiau tam tikras skaičius vėliavos valstybių iš esmės nesusidorojo su tarptautinių standartų įgyvendinimo ir jų vykdymo užtikrinimo užduotimis. Todėl, siekiant išspręsti standartų neatitinkančių laivų problemą, nuo šiol taip pat ir uosto valstybė turėtų užtikrinti tarptautinių saugumo, taršos prevencijos ir gyvenimo bei darbo sąlygų laivuose standartų laikymosi priežiūrą, tuo pačiu pripažįstant, kad uosto valstybės kontrolės inspektavimas nėra apžiūra ir susiję inspektavimo aktai nėra tinkamumo laivybai liudijimai.

(7)	Valstybėms narėms suderinus veiksmingą minėtų tarptautinių standartų taikymą jų jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse plaukiojantiems ir jų uostais besinaudojantiems laivams būtų išvengta konkurencijos sąlygų iškraipymo.

(8)	Laivybos pramonė neapsaugota nuo teroro aktų. Reikėtų veiksmingai įgyvendinti transporto apsaugos priemones, o valstybės narės, atlikdamos apsaugos patikrinimus, turėtų aktyviai prižiūrėti kaip laikomasi apsaugos taisyklių.

(9)	Reikėtų pasinaudoti patirtimi, sukaupta taikant 1982 m. sausio 26 d. Paryžiuje pasirašytą Paryžiaus susitarimo memorandumą dėl uosto valstybės kontrolės (Paryžiaus SM).

(10)

Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1406/2002 (6), turėtų teikti reikiamą paramą, siekdama užtikrinti suderintą ir veiksmingą uosto valstybės kontrolės sistemos įgyvendinimą. EMSA turėtų ypač prisidėti kuriant ir įdiegiant inspektavimo duomenų bazę, parengtą pagal šią direktyvą, ir suderintą Bendrijos sistemą, skirtą valstybių narių vykdomam uosto valstybės kontrolės inspektorių mokymui ir kompetencijos įvertinimui.

(11)

Veiksminga uosto valstybės kontrolės sistema turėtų būti siekiama užtikrinti, kad visi į Bendrijos teritorijoje esančius uostus ir inkaravimo vietas atplaukiantys laivai būtų reguliariai inspektuojami. Inspektavimo metu daugiausia dėmesio reikėtų skirti standartų neatitinkantiems laivams; kokybės reikalavimus atitinkantys laivai, t. y. tie, kurių inspektavimo rezultatų įrašai yra patenkinami, arba kurie plaukioja su valstybės, atitinkančios Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) valstybių narių savanoriškos audito sistemos reikalavimus, vėliava, turėtų būti inspektuojami rečiau. Šiuo tikslu valstybės narės visų pirma turėtų teikti bendrą inspektavimo prioritetą aukšto rizikos lygio laivams.

(12)

Tokios inspektavimo naujovės turėtų būti įtrauktos į Bendrijos uosto valstybės kontrolės sistemą, kai tik bus apibrėžti įvairūs jos aspektai, taip pat remiantis inspektavimo užduočių pasidalijimo schema, pagal kurią kiekviena valstybė narė pakankamai prisideda siekiant Bendrijos tikslo įgyvendinti visuotinę inspektavimo sistemą ir inspektavimo apimtis yra vienodomis sąlygomis pasidalijama tarp valstybių narių. Siekiant padidinti šios inspektavimo užduočių pasidalijimo schemos efektyvumą ji turėtų būti persvarstyta atsižvelgiant į patirtį, įgytą taikant naują uosto valstybės kontrolės sistemą. Be to, valstybės narės turėtų įdarbinti ir nuolat turėti reikiamą darbuotojų skaičių, įskaitant kvalifikuotus inspektorius, atsižvelgdamos į laivų eismo apimtį ir pobūdį kiekviename uoste.

(13)

Šia direktyva nustatyta inspektavimo sistema parengta atsižvelgiant į pagal Paryžiaus SM atliktą darbą. Kadangi tam, kad iš Paryžiaus SM kylančios nuostatos taptų taikytinomis ES, joms turėtų būti pritarta Bendrijos lygmeniu, tarp Bendrijos ir Paryžiaus SM reikėtų užmegzti ir palaikyti glaudų bendradarbiavimą, kad būtų sudarytos palankios sąlygos kuo didesnei konvergencijai.

(14)

Komisija turėtų administruoti ir atnaujinti inspektavimo duomenų bazę artimai bendradarbiaudama su Paryžiaus SM. Inspektavimo duomenų bazėje turėtų būti saugomi valstybių narių ir visų Paryžiaus SM pasirašiusių šalių inspektavimo duomenys. Kol Bendrijos jūrų informacinė sistema SafeSeaNet nėra pilnai įdiegta ir dar nėra galimybių automatiškai įvesti duomenis, susijusius su laivų įplaukimu į uostus, į duomenų bazę, valstybės narės turėtų pateikti Komisijai būtiną šios direktyvos taikymui stebėti informaciją, visų pirma su laivų judėjimu susijusią informaciją. Komisija, remdamasi valstybių narių pateiktais inspektavimo duomenimis, iš inspektavimo duomenų bazės turėtų paimti duomenis apie laivų rizikos lygį, inspektuotinus laivus ir laivų judėjimo duomenis ir turėtų apskaičiuoti kiekvienos valstybės narės įsipareigojimus atlikti inspektavimus. Taip pat turėtų būti įmanoma inspektavimo duomenų bazės sąsaja su kitomis Bendrijos laivybos saugos duomenų bazėmis.

(15)	Valstybės narės turėtų stengtis peržiūrėti laivų vėliavų valstybių baltojo, pilkojo ir juodojo sąrašo sudarymo mechanizmą atsižvelgiant į Paryžiaus SM, siekiant užtikrinti jo sąžiningumą ir, visų pirma, mažus laivynus turinčių vėliavų valstybių atžvilgiu.

(16)

Uosto valstybės kontrolės inspektavimo taisyklės ir procedūros, įskaitant laivų sulaikymo kriterijus, turėtų būti derinamos, kad būtų užtikrintas nuolatinis jų veiksmingumas visuose uostuose – dėl to taip pat labai sumažėtų atvejų, kai siekiant išvengti tinkamos kontrolės pasirinktinai plaukiama tik į tam tikrus paskirties uostus.

(17)

Kiekvieno laivo periodiško ir papildomo inspektavimo metu iš anksto turėtų būti nustatoma, kas turi būti tikrinama, o tai priklauso nuo laivo tipo, inspektavimo rūšies ir anksčiau atlikto uosto valstybės kontrolės inspektavimo rezultatų. Inspektavimo duomenų bazėje turėtų būti nurodyti elementai, skirti nustatyti rizikos sritis, kurios turi būti patikrinamos kiekvieno inspektavimo metu.

(18)	Suėjus nustatytam eksploatavimo laiko terminui, tam tikrų kategorijų laivai kelia didelį avarijų ar taršos pavojų, todėl turėtų būti atliekamas išplėstinis jų inspektavimas; reikėtų nustatyti tokio išplėstinio inspektavimo detales.

(19)	Pagal šioje direktyvoje nustatytą inspektavimo sistemą, intervalus tarp periodiško laivų inspektavimo lemia laivų rizikos lygis, nustatomas remiantis tam tikrais baziniais ir istoriniais parametrais. Didelės rizikos laivams šie intervalai neturėtų būti ilgesni kaip šeši mėnesiai.

(20)

Siekiant kompetentingoms uosto valstybės kontrolės institucijoms suteikti informaciją apie uostuose arba inkaravimo vietose esančius laivus, uosto administracijos ar įstaigos arba šiuo tikslu paskirtos institucijos ar įstaigos turėtų, jei įmanoma, persiųsti pranešimus apie laivų atvykimą iškart kai jie gaunami.

(21)

Kai kurie laivai dėl savo blogos techninės būklės, vėliavos valstybės veiklos lygio ar istorijos kelia akivaizdžią grėsmę saugumui jūroje ir jūros aplinkai. Todėl Bendrija turi teisę skatinti šiuos laivus neplaukti į valstybių narių uostus ir inkaravimo vietas. Atsisakymas leisti įplaukti turėtų būti proporcingas ir, jeigu laivo operatorius ir po kelių atsisakymų leisti atvykti ir sulaikymų Bendrijoje esančiuose uostuose ir inkaravimo vietose nesiima ištaisomųjų priemonių, gali būti išduotas atsisakymas visam laikui leisti atvykti. Bet kuris trečias atsisakymas gali būti atšauktas tik tuomet, jei įvykdomos tam tikros sąlygos, užtikrinančios, kad atitinkamas laivas gali būti saugiai eksploatuojamas Bendrijos vandenyse, visų pirma susijusios su laivo vėliavos valstybe ir valdančia įmone. Kitais atvejais laivui turėtų būti atsisakyta visam laikui leisti įplaukti į valstybių narių uostus ir į inkaravimo vietas. Bet kuriuo atveju bet koks vėlesnis atitinkamo laivo sulaikymas turėtų lemti tai, kad laivui būtų visam laikui atsisakyta leisti įplaukti į valstybių narių uostus ir į inkaravimo vietas. Siekiant skaidrumo, reikėtų viešai skelbti sąrašą tų laivų, kuriems atsisakyta leisti įplaukti į Bendrijoje esančius uostus ir į inkaravimo vietas.

(22)

Siekiant sumažinti tam tikroms administracijoms ir įmonėms dėl pakartotinių inspektavimų padidėjusį darbo krūvį, apskaičiuojant laivo rizikos lygį, laikotarpius tarp inspektavimų ir kiekvienos valstybės narės inspektavimo įsipareigojimų atlikimą reikėtų atsižvelgti į ro-ro keltų ir greitaeigių keleivinių laivų apžiūras, kurias pagal 1999 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 1999/35/EB dėl privalomų patikrinimų sistemos, užtikrinančios saugų ro-ro keltų ir greitaeigių keleivinių laivų, kuriais teikiamos reguliarios paslaugos, plaukiojimą (7) atlieka priimančioji valstybė, kuri nėra laivo vėliavos valstybė. Taip pat Komisija turėtų išnagrinėti, ar reikėtų ateityje iš dalies pakeisti Direktyvą 1999/35/EB siekiant sustiprinti ro-ro keltų ir greitaeigių keleivinių laivų, plaukiojančių į ir iš valstybių narių uostų, saugumo reikalavimų lygį.

(23)	Reikėtų imtis priemonių atitinkamų konvencijų nuostatų nesilaikymui ištaisyti. Laivai, kuriems turi būti taikomi ištaisomieji veiksmai, turėtų būti sulaikyti tol, kol ištaisomi trūkumai, jeigu nustatyti trūkumai akivaizdžiai kelia pavojų saugumui, sveikatai arba aplinkai.

(24)

Siekiant užkirsti kelią nepagrįstiems sprendimams, galintiems leisti nederamai sulaikyti laivą arba jį gaišinti, turėtų būti suteikta teisė apeliacine tvarka apskųsti kompetentingų institucijų priimtus nurodymus sulaikyti laivą. Valstybės narės turėtų bendradarbiauti, siekdamos užtikrinti pagrįstą skundų nagrinėjimo terminą, vadovaudamosi savo nacionalinės teisės aktais.

(25)

Institucijoms ir inspektoriams, atliekantiems uosto valstybės kontrolę, neturėtų kilti jokio interesų konflikto inspektavimo uostų ar inspektuojamų laivų atžvilgiu, ir neturi būti susijusių interesų. Inspektoriai turėtų būti deramos kvalifikacijos ir tinkamai mokomi, kad neprarastų savo įgūdžių atlikti inspektavimą. Valstybės narės turėtų bendradarbiauti kurdamos ir skatindamos naudoti suderintą Bendrijos inspektorių mokymo ir kompetencijos įvertinimo sistemą.

(26)	Locmanams ir uosto administracijoms arba įstaigoms turėtų būti sudarytos sąlygos teikti naudingą informaciją apie akivaizdžius laivuose aptiktus gedimus.

(27)	Teisėtą interesą turinčių asmenų skundai dėl gyvenimo ir darbo laivuose sąlygų turėtų būti tiriami. Skundą pateikęs asmuo turėtų būti informuojamas apie tai, kokių tolesnių veiksmų buvo imtasi dėl to skundo.

(28)	Valstybių narių kompetentingos institucijos ir kitos institucijos bei organizacijos turi bendradarbiauti, kad užtikrintų veiksmingą tolesnių priemonių taikymą turintiems trūkumų laivams, kuriems buvo leista toliau plaukti, ir kad keistųsi informacija apie uostuose esančius laivus.

(29)	Kadangi inspektavimo duomenų bazė yra esminė uosto valstybės kontrolės dalis, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad ji būtų atnaujinama atsižvelgiant į Bendrijos reikalavimus.

(30)

Informacijos apie tarptautinių saugumo, sveikatos ir jūrų aplinkos apsaugos standartų neatitinkančius laivus ir jų operatorius ar kompanijas paskelbimas, atsižvelgiant į kompanijų eksploatuojamo laivyno dydį, gali būti veiksminga atgrasymo priemonė krovinio siuntėjams, raginanti atsisakyti naudojimosi tokių laivų paslaugomis, ir paskata laivų savininkams imtis ištaisomųjų veiksmų. Pateiktinos informacijos srityje Komisija turėtų artimai bendradarbiauti su Paryžiaus SM ir atsižvelgti į visą paskelbtą informaciją, kad būtų išvengta nereikalingo dubliavimosi. Valstybės narės turėtų pateikti atitinkamą informaciją tik vieną kartą.

(31)	Visas laivų, kurių inspektavimas pateisina jų sulaikymą, inspektavimo išlaidas ir su atsisakymo duoti leidimą įplaukti panaikinimu susijusias išlaidas turėtų padengti savininkas arba operatorius.

(32)	Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (8).

(33)

Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus iš dalies pakeisti šią direktyvą tam, kad tolesnius pakeitimus būtų galima taikyti su ja susijusioms konvencijoms, tarptautiniams kodeksams ir rezoliucijoms ir nustatyti 8 ir 10 straipsnių nuostatų įgyvendinimo taisykles. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, inter alia, ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(34)

Kadangi šios direktyvos tikslų, tai yra sumažinti galimybę nustatytų standartų neatitinkantiems laivams plaukioti valstybių narių jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse patobulinant Bendrijos jūrų laivų inspektavimo sistemą ir parengiant priemones, numatančias prevencinius veiksmus jūrų taršos srityje, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl jų masto ir poveikio tų tikslų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(35)	Prievolė perkelti šios direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę turėtų apsiriboti tomis nuostatomis, kurios lyginant su Direktyva 95/21/EB yra pakeistos iš esmės. Prievolė perkelti nepakeistas nuostatas nustatyta toje direktyvoje.

(36)	Ši direktyva neturėtų daryti įtakos valstybių narių įsipareigojimams, susijusiems su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, nustatytais XV priedo B dalyje.

(37)

Uosto valstybės kontrolės sistema, įsteigta pagal šią direktyvą, turėtų būti įgyvendinama visose valstybėse narėse tuo pačiu metu. Šiuo atveju Komisija turėtų užtikrinti, kad būtų imamasi atitinkamų parengiamųjų priemonių, įskaitant inspektavimo duomenų bazės bandymus ir nuostatą dėl inspektorių mokymų.

(38)

Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (9) 34 punktą, valstybės narės yra skatinamos savo ir Bendrijos interesų labui parengti lenteles, kurios kiek įmanoma geriau iliustruotų šios direktyvos bei perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių tarpusavio koreliaciją, ir viešai jas paskelbti.

(39)

Siekiant prieigos prie jūros neturinčioms valstybėms narėms neužkrauti neproporcingos administracinės naštos, pagal de minimis taisyklę tokioms šalims turėtų būti leista nukrypti nuo šios direktyvos nuostatų, tai reiškia, kad tokios valstybės narės, jei jos atitinka tam tikrus kriterijus, neprivalo šios direktyvos perkelti į savo nacionalinę teisę.

(40)

Siekiant atsižvelgti į tai, kad Prancūzijos užjūrio padaliniai priklauso kitai geografinei sričiai ir didžiąja dalimi yra ne Paryžiaus SM, o kito regioninio uosto valstybės kontrolės memorandumo Šalimis, ir atsižvelgiant į nedidelius laivų eismo srautus tarp jų ir žemyninės Europos, atitinkamai valstybei narei turėtų būti leidžiama šiems uostams netaikyti Bendrijoje taikomos uosto valstybės kontrolės sistemos,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Tikslas

Šios direktyvos tikslas – padėti radikaliai sumažinti galimybę nustatytų standartų neatitinkantiems laivams plaukioti valstybių narių jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse:

a)	padidinant tarptautinių ir atitinkamų Bendrijos teisės aktų, susijusių su sauga jūroje, laivybos apsauga, jūrų aplinkos apsauga ir gyvenimo bei darbo sąlygomis laikymąsi visų vėliavų laivuose;

b)	nustatant uosto valstybės laivų kontrolės bendrus kriterijus ir derinant inspektavimo ir sulaikymo procedūras, remiantis pagal Paryžiaus SM įgytomis profesinėmis žiniomis ir patirtimi;

c)	įgyvendinant Bendrijoje uosto valstybės kontrolės sistemą, pagrįstą inspektavimais, atliekamais Bendrijoje ir Paryžiaus SM regione, siekiant inspektuoti visus laivus, o inspektavimo dažnumą nustatant pagal laivo rizikos lygį, detaliau ir dažniau inspektuojant didesnės rizikos laivus.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šioje direktyvoje taikomos tokios sąvokų apibrėžtys:

Konvencijos – toliau išvardytos konvencijos ir jų protokolai bei pakeitimai ir susiję privalomi kodeksai; jų naujausia redakcija:

a)	1966 m. Tarptautinė konvencija dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo (LL 66);

b)	1974 m. Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS 74);

c)	1973 m. Tarptautinė konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos bei jos 1978 m. protokolas (MARPOL 73/78);

d)	1978 m. Tarptautinė jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų konvencija (STCW 78/95);

e)	1972 m. Tarptautinė konvencija dėl tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti susidūrimų jūroje (COLREG 72);

f)	1969 m. Tarptautinė konvencija dėl laivų matmenų nustatymo (ITC 69);

g)	1976 m. Konvencija dėl prekybinės laivybos minimalių standartų (TDO Nr. 147);

h)	1992 m. Tarptautinė konvencija dėl civilinės atsakomybės už taršos nafta padarytą žalą (CLC 92).

2)	Paryžiaus SM – 1982 m. sausio 26 d. Paryžiuje pasirašyto Susitarimo memorandumo dėl uosto valstybės kontrolės naujausia redakcija.

3)	TJO valstybės narės savanoriška audito schemos sistema ir procedūros – TJO asamblėjos Rezoliucija A.974(24).

4)	Paryžiaus SM regionas – geografinė zona, kurioje Paryžiaus SM pasirašiusios šalys atlieka inspektavimus pagal Paryžiaus SM.

5)	Laivas – bet koks jūrų laivas, kuriam taikoma viena ar daugiau konvencijų, plaukiojantis ne su uosto valstybės vėliava.

6)	Laivo ir uosto sąveika – sąveikos, atsirandančios, kai laivui tiesiogiai ir betarpiškai įtakos turi veiksmai, susiję su asmenų ar prekių judėjimu iš laivo ar į laivą, arba laivui ar laivo teikiamomis paslaugomis.

7)	Laivas inkaravimo vietoje – uoste ar kitoje uosto jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje esantis laivas, tačiau neprisišvartavęs prie krantinės laivas, palaikantis laivo ir uosto sąveiką.

8)	Inspektorius – valstybinio sektoriaus darbuotojas arba kitas asmuo, valstybės narės kompetentingos institucijos deramai įgaliotas atlikti inspektavimą vykdant uosto valstybės kontrolę ir atsakingas tai kompetentingai institucijai.

9)	Kompetentinga institucija – laivybos institucija, atsakinga už uosto valstybės kontrolę pagal šią direktyvą.

10)	Nakties laikas – bet kuris ne trumpesnis nei septynių valandų laikotarpis, kaip nustatyta nacionalinėje teisėje, į kurį bet kuriuo atveju turi įeiti laikotarpis nuo vidurnakčio iki 5.00 val. ryto.

11)	Pirminis inspektavimas – inspektoriaus apsilankymas laive, kuriuo siekiama patikrinti, ar laivas atitinka reikiamas konvencijas ir taisykles, atliekant bent 13 straipsnio 1 dalyje nurodytus patikrinimus.

12)

Išsamus inspektavimas – inspektavimas, kurio metu 13 straipsnio 3 dalyje nurodytomis aplinkybėmis laivas, jo įranga ir įgula kaip visuma arba, jeigu reikia, jų atskiros dalys yra atidžiai tikrinami, ir šis tikrinimas apima laivo konstrukciją, įrangą, įgulos sukomplektavimą, gyvenimo ir darbo sąlygas laive bei laive atliekamų darbų tvarkos laikymąsi.

13)	Išplėstinis inspektavimas – inspektavimas, kuris apima bent VII priede išvardytus punktus. Išplėstinį inspektavimą gali papildyti išsamus inspektavimas, kai tam yra akivaizdus pagrindas pagal 13 straipsnio 3 dalį.

14)	Skundas – informacija ar pranešimas, pateikti bet kokio asmens arba organizacijos, turinčių teisėtą interesą dėl saugos laive, įskaitant suinteresuotumą įgulos sauga ar apsisaugojimu nuo pavojų jos sveikatai, darbo ir gyvenimo laive sąlygomis ir taršos prevencija.

15)	Sulaikymas – oficialus draudimas laivui išplaukti į jūrą dėl to, kad buvo nustatyti trūkumai, dėl kiekvieno iš kurių arba visų kartu laivas nėra tinkamas plaukioti.

16)	Draudimo įplaukti nurodymas – laivo kapitonui, už laivą atsakingai laivybos kompanijai ir vėliavos valstybei išduotas sprendimas, kuriuo jiems pranešama, kad laivui bus atsisakyta leisti įplaukti į visus Bendrijos uostus ir inkaravimo vietas.

17)	Eksploatavimo sustabdymas – oficialus draudimas toliau eksploatuoti laivą dėl to, kad buvo nustatyti trūkumai, dėl kiekvieno iš kurių arba visų kartu tolesnis laivo eksploatavimas keltų pavojų.

18)

Eksploatavimo sustabdymas – laivo savininkas arba kita organizacija ar asmuo, pavyzdžiui, valdytojas ar laivo be įgulos frachtuotojas, kuris iš laivo savininko yra perėmęs atsakomybę už laivo eksploatavimą ir kuris, prisiimdamas šią atsakomybę, sutiko perimti visas Tarptautiniu saugos valdymo (ISM) kodeksu nustatytas pareigas ir atsakomybę.

19)	Pripažintoji organizacija – klasifikacinė bendrovė ar kita privati įstaiga, vėliavos valstybės administracijos vardu atliekanti teisės aktais nustatytas užduotis.

20)	Teisės aktų nustatytas liudijimas – vėliavos valstybės arba jos vardu pagal konvencijas išduotas liudijimas.

21)	Klasifikacijos liudijimas – dokumentas, patvirtinantis atitikimą SOLAS 74 II-1 skyriaus A-1 dalies 3-1 taisyklei.

22)	Inspektavimo duomenų bazė – informacinė sistema, skirta padėti įgyvendinti uosto valstybės kontrolės sistemą Bendrijoje ir susijusi su inspektavimo, atlikto Bendrijoje ir Paryžiaus SM regione, duomenimis.

3 straipsnis

Taikymo sritis

1. Ši direktyva taikoma kiekvienam laivui, įplaukiančiam į valstybės narės uostą ar inkaravimo vietą laivo ir uosto sąveikos tikslu, ir jo įgulai.

Prancūzija gali nuspręsti, kad šioje dalyje minimiems uostams ir inkaravimo vietoms nepriskiriami Sutarties 299 straipsnio 2 dalyje nurodyti užjūrio padalinių uostai ir inkaravimo vietos.

Jeigu valstybė narė inspektuoja laivą, esantį jos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, bet ne uostuose, laikoma, kad ji atlieka inspektavimą taikydama šią direktyvą.

Jokia šio straipsnio nuostata neturi įtakos valstybės narės teisei įsikišti pagal atitinkamas konvencijas.

Valstybės narės, kurios neturi jūrų uostų ir kurios gali patvirtinti, kad laivai, kuriems taikoma ši direktyva, sudaro mažiau nei 5 % bendro metinio į jų upių uostus įplaukusių atskirų laivų skaičiaus per pastaruosius trejus metus, gali nukrypti nuo šios direktyvos nuostatų.

Valstybės narės, kurios neturi jūrų uostų, ne vėliau kaip šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę dieną praneša Komisijai bendrą laivų skaičių ir pirmiau nurodytą per pastaruosius trejus metus į jų uostus įplaukusių laivų skaičių ir informuoja Komisiją apie visus vėlesnius pirmiau nurodytų duomenų pasikeitimus.

2. Laivams, kurių bendras tonažas mažesnis kaip 500, valstybės narės taiko atitinkamos konvencijos taikytinus reikalavimus, o toje srityje, kurioje konvencijos nuostatos netaikomos, imasi tokių veiksmų, kurie būtini, kad būtų užtikrinta, jog atitinkami laivai nekels akivaizdžios grėsmės saugai, sveikatai arba aplinkai. Taikydamos šios dalies nuostatas valstybės narės vadovaujasi Paryžiaus SM 1 priedu.

3. Valstybės narės, inspektuodamos laivą, plaukiojantį su konvencijos Šalimi nesančios valstybės vėliava, užtikrina, kad tokiam laivui ir jo įgulai taikoma tvarka nebūtų palankesnė už tvarką, taikomą su konvencijos Šalimi esančios valstybės vėliava plaukiojančiam laivui.

4. Ši direktyva netaikoma žvejybos, karo, pagalbiniams laivams, mediniams primityvios konstrukcijos laivams, valstybiniams laivams, naudojamiems nekomerciniais tikslais, ir pramoginėms jachtoms, nenaudojamoms prekybai.

4 straipsnis

Inspektavimo įgaliojimai

1. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad būtų teisiškai įgaliotos užsienio laivuose atlikti šioje direktyvoje numatytus inspektavimus pagal tarptautinę teisę.

2. Valstybės narės laivams inspektuoti turi tinkamas kompetentingas institucijas, kurioms skirta pakankamai personalo, ypač kvalifikuotų inspektorių, pvz., samdant, ir imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad inspektoriai atliktų savo pareigas kaip nustatyta šioje direktyvoje ir visų pirma, kad jie galėtų atlikti pagal šią direktyvą privalomą inspektavimą.

5 straipsnis

Inspektavimo sistema ir metiniai įsipareigojimai atlikti inspektavimus

1. Valstybės narės vykdo inspektavimą remdamosi atrankos schema, aprašyta 12 straipsnyje, ir I priede pateiktomis nuostatomis.

2. Siekdama įvykdyti savo metinį įsipareigojimą atlikti inspektavimus, kiekviena valstybė narė:

a)	inspektuoja visus į jos uostus ir inkaravimo vietas įplaukiančius I pirmenybės laivus, nurodytus 12 straipsnio a punkte, ir

kasmet iš viso įvykdo bent savo inspektavimų dalį I ir II pirmenybės laivuose, nurodytuose 12 straipsnio a ir b punktuose, kiek jai priklauso iš bendro inspektavimų, kurie kasmet turi būti atlikti Bendrijoje ir SM regione, skaičiaus. Kiekvienos valstybės narės inspektavimo dalis grindžiama atskirų laivų, įplaukiančių į atitinkamos valstybės uostus Bendrijoje ir Paryžiaus SM regione, skaičiumi, susiejant jį su atskirų laivų, įplaukiančių į kiekvienos valstybės uostus Bendrijoje ir Paryžiaus SM regione, bendru skaičiumi.

3. Apskaičiuojant 2 dalies b punkte nurodytą bendro inspektavimų, kuriuos reikia kasmet atlikti Bendrijoje ir Paryžiaus SM regione, skaičiaus dalį, laivai inkaravimo vietoje neįskaitomi, nebent atitinkama valstybė narė nurodo kitaip.

6 straipsnis

Įsipareigojimo atlikti inspektavimus vykdymo tvarka

Laikoma, kad valstybė narė, neatlikusi 5 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų inspektavimų, yra įvykdžiusi savo įsipareigojimą pagal tą nuostatą, jei tokie neatlikti inspektavimai neviršija:

a)	5 % visų į jos uostus ir inkaravimo vietas įplaukiančių I pirmenybės laivų, kurių rizikos lygis yra aukštas;

b)	10 % visų į jos uostus ir inkaravimo vietas įplaukiančių I pirmenybės laivų, išskyrus tuos laivus, kurių rizikos lygis yra aukštas.

Nepaisant a ir b punktuose nurodytų procentinių dalių, valstybės narės nustato inspektavimo prioritetiškumą tų laivų, kurie, pagal inspektavimo duomenų bazės pateiktus duomenis, į Bendrijos uostus įplaukia nedažnai.

Nepaisant a ir b punktuose nurodytų procentinių dalių ir įplaukiančių į inkaravimo vietas I pirmenybės laivų atveju, valstybės narės nustato inspektavimo prioritetiškumą tų aukšto rizikos lygio laivų, kurie, pagal inspektavimo duomenų bazės pateiktus duomenis, į Bendrijos uostus įplaukia nedažnai.

7 straipsnis

Subalansuotos inspektavimo dalies Bendrijoje sąlygos

1. Laikoma, kad valstybė narė, kurioje bendras įplaukiančių I pirmenybės laivų skaičius viršija jos inspektavimų dalį, nurodytą 5 straipsnio 2 dalies b punkte, įvykdo savo įsipareigojimą, jei atlieka bent savo dalį atitinkantį tos valstybės narės atliktas I pirmenybės laivų inspektavimų skaičius atitinka bent tokią inspektavimų dalį ir jei tos valstybės narės neinspektuotų I pirmenybės laivų skaičius neviršija 30 % visų į jos uostus ir inkaravimo vietas įplaukiančių I pirmenybės laivų.

2. Valstybė narė, kurioje bendras į uostus įplaukusių I ir II pirmenybės laivų skaičius yra mažesnis nei 5 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta inspektavimo dalis, laikoma įvykdžiusia savo įsipareigojimą, jei ta valstybė narė atlieka pagal 5 straipsnio 2 dalies a punktą reikalaujamus I pirmenybės laivų inspektavimus ir inspektuoja bent 85 % visų į jos uostus ir inkaravimo vietas įplaukiančių II pirmenybės laivų.

3. Komisija 35 straipsnyje nurodytoje ataskaitoje visų pirma išnagrinėja šio straipsnio poveikį inspektavimo įsipareigojimui atsižvelgdama į Bendrijoje ir pagal Paryžiaus SM įgytas žinias ir patirtį. Rengiant ataskaitą atsižvelgiama į tikslą inspektuoti visus į Bendrijos teritorijoje esančius uostus ir inkaravimo vietas įplaukiančius laivus. Prireikus Komisija siūlo papildomas priemones siekiant pagerinti Bendrijoje taikomos inspektavimo sistemos veiksmingumą ir, jei reikia, siūlo vėliau parengti naują šio straipsnio poveikio ataskaitą.

8 straipsnis

Inspektavimų atidėjimas ir išskirtinės aplinkybės

1. Valstybė narė gali nuspręsti atidėti I pirmenybės laivo inspektavimą esant tokioms aplinkybėms:

a)	jei inspektavimą galima atlikti kitame laivo įplaukimo uoste toje pačioje valstybėje narėje, jei tas laivas pakeliui neįplaukia į jokį kitą Bendrijos ar Paryžiaus SM regiono uostą, ir kai atidedama ne ilgesniam kaip 15 dienų laikotarpiui, arba

b)	jei inspektavimą per 15 dienų laikotarpį galima atlikti kitame Bendrijos ar Paryžiaus SM regiono uoste, jei valstybė, kurioje yra tas įplaukimo uostas, iš anksto sutiko atlikti inspektavimą.

Jeigu inspektavimas atidedamas pagal a arba b punktus ir įregistruojamas inspektavimo duomenų bazėje, neatliktas inspektavimas nelaikomas valstybių narių, kurios atidėjo inspektavimą, neatliktu inspektavimu.

Tačiau, kai I pirmenybės laivo inspektavimas nėra atliktas, atitinkamas laivas neatleidžiamas nuo inspektavimo kitame laivo įplaukimo uoste Bendrijos teritorijoje pagal šią direktyvą.

2. Dėl veiklos priežasčių neatliktas I pirmenybės laivų inspektavimas nelaikomas neatliktu inspektavimu, jei inspektavimo duomenų bazėje įregistruojama inspektavimo neatlikimo priežastis ir esant tokioms išskirtinėms aplinkybėms:

a)	kompetentingos institucijos nuomone, inspektavimo vykdymas keltų pavojų inspektoriams, laivui, jo įgulai, uostui arba jūros aplinkai, arba

b)	laivas į uostą įplaukia tik nakties metu. Tokiu atveju valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad reguliariai nakties metu į uostus įplaukiantys laivai būtų deramai patikrinti.

3. Jei neatliekamas laivo inspektavimas inkaravimo vietoje, tai nelaikoma neatliktu inspektavimu, kai:

a)	laivas pagal I priedo nuostatas per 15 dienų yra inspektuojamas kitame Bendrijoje arba Paryžiaus SM regione esančiame uoste arba inkaravimo vietoje, arba

b)	laivas įplaukia į uostą tik nakties metu arba būna uoste per trumpai, kad būtų galima deramai atlikti inspektavimą, ir inspektavimo duomenų bazėje įregistruojama inspektavimo neatlikimo priežastis, arba

c)	kompetentingos institucijos nuomone, inspektavimo atlikimas keltų pavojų inspektorių, laivo, įgulos, uosto ar jūros aplinkos saugumui, ir inspektavimo duomenų bazėje įregistruojama inspektavimo neatlikimo priežastis.

4. Priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, susijusios su šio straipsnio įgyvendinimo taisyklėmis, tvirtinamos pagal 31 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

9 straipsnis

Pranešimai apie laivų atvykimą

1. Į valstybės narės uostą arba į inkaravimo vietą plaukiančio laivo, kuriame pagal 14 straipsnį gali būti atliktas išplėstinis inspektavimas, operatorius, agentas ar kapitonas praneša apie atvykimą pagal III priedo nuostatas.

2. Gavusi šio straipsnio 1 dalyje ir 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/59/EB, įdiegiančios Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą (10), 4 straipsnyje nurodytą pranešimą, uosto administracija arba įstaiga arba tam tikslui paskirta institucija ar įstaiga perduoda šią informaciją kompetentingai institucijai.

3. Visais šiame straipsnyje numatytais pranešimo atvejais, kai įmanoma, naudojamos elektroninės priemonės.

4. Atsižvelgiant į šios direktyvos III priedą, valstybių narių parengtos procedūros ir formatai turi atitikti atitinkamas Direktyvos 2002/59/EB nuostatas dėl laivų pranešimų.

10 straipsnis

Laivo rizikos lygis

1. Visiems inspektavimo duomenų bazėje esantiems laivams, įplaukiantiems į valstybės narės uostą ar į inkaravimo vietą, priskiriamas laivo rizikos lygis, kuriuo nustatoma atitinkama laivo inspektavimo pirmenybė, laikotarpiai tarp inspektavimų ir inspektavimų mastas.

2. Laivo rizikos lygis nustatomas pagal šių bazinių ir istorinių parametrų derinį:

a)	Baziniai parametrai Baziniai parametrai yra nustatomi remiantis laivo tipu, amžiumi, vėliava, susijusiomis pripažintomis organizacijomis ir kompanijos veikla pagal I priedo I dalies 1 punktą ir II priedą.

b)	Istoriniai parametrai Istoriniai parametrai yra nustatomi remiantis defektų ir sulaikymų skaičiumi per tam tikrą laikotarpį pagal I priedo I dalies 2 punktą ir II priedą.

3. Priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, susijusios su šio straipsnio įgyvendinimo taisyklėmis, visų pirma su:

a)	vėliavos valstybės kriterijais,

b)	kompanijos veiklos rezultatų vertinimo kriterijais

tvirtinamos pagal 31 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu ir remiantis Paryžiaus SM patirtimi.

11 straipsnis

Inspektavimų dažnumas

Į Bendrijos uostus arba į inkaravimo vietas įplaukiantys laivai periodiškai inspektuojami arba papildomai inspektuojami tokia tvarka:

Laivai periodiškai inspektuojami iš anksto nustatytais laiko tarpais priklausomai nuo jų rizikos lygio, nustatomo pagal I priedo I dalį. Laikotarpis tarp laivų periodiškų inspektavimų ilgėja, jei rizikos lygis sumažėja. Didelio rizikos lygio laivams šis laikotarpis trunka ne ilgiau nei šešis mėnesius.

Laivai papildomai inspektuojami nepaisant nuo paskiausio periodiško inspektavimo praėjusio laiko tarpo tokia tvarka:

—	Kompetentinga institucija užtikrina, kad būtų inspektuojami laivai, kuriems taikomi I priedo II dalies 2A punkte išvardyti itin svarbūs veiksniai.

—	Laivai, kuriems taikomi I priedo II dalies 2B punkte išvardyti nenumatyti veiksniai, gali būti inspektuojami. Sprendimą dėl tokio papildomo inspektavimo atlikimo remdamasi profesiniu vertinimu priima kompetentinga institucija.

12 straipsnis

Laivų atranka inspektavimui

Kompetentinga institucija užtikrina, kad laivai inspektavimui atrenkami remiantis jų rizikos lygiu, kai apibrėžta I priedo I dalyje, ir kai iškyla itin svarbūs ar nenumatyti veiksniai, kaip nurodyta I priedo II dalies 2A ir 2B punktuose.

Laivų inspektavimui kompetentinga institucija:

a)	laikydamasi I priedo II dalies 3A punkte apibrėžtos atrankos schemos, atrenka laivus, kuriems turi būti atliktas privalomas inspektavimas, vadinamuosius „I pirmenybės“ laivus;

b)	laikydamasi I priedo II dalies 3B punkto nuostatų, gali atrinkti laivus, kuriems gali būti atliktas inspektavimas, vadinamuosius „II pirmenybės“ laivus.

13 straipsnis

Pirminis ir išsamus inspektavimas

Valstybės narės užtikrina, kad laivų, kurie yra atrenkami inspektavimui remiantis 12 straipsniu, pirminis arba išsamus inspektavimas būtų atliekamas tokia tvarka:

Kiekvieną kartą atlikdama laivo pirminį inspektavimą, kompetentinga institucija užtikrina, kad inspektorius bent jau:

a)	patikrintų liudijimus ir dokumentus, išvardytus IV priede, kurie pagal Bendrijos jūrų teisės aktus ir konvencijas, susijusius su sauga ir apsauga, turi būti laive;

b)	atitinkamais atvejais patikrintų, ar ankstesnio valstybės narės ar Paryžiaus SM pasirašiusios Šalies atlikto inspektavimo metu aptikti trūkumai buvo ištaisyti;

c)	įsitikintų, kad bendroji laivo būklė, įskaitant mašinų skyrių ir gyvenamąsias patalpas bei higienos sąlygas laive, yra tinkama.

2.	Kai po 1 dalyje nurodyto inspektavimo trūkumai, kurie turi būti ištaisyti kitame įplaukimo uoste, užfiksuojami inspektavimo duomenų bazėje, to kito uosto kompetentinga institucija gali nuspręsti neatlikti patikrinimų, nurodytų 1 dalies a ir c punktuose.

Kai atlikus 1 dalyje nurodytą inspektavimą, yra akivaizdus pagrindas manyti, kad laivo būklė, jo įranga arba įgula iš esmės neatitinka tam tikrų konvencijos reikalavimų, atliekamas išsamus inspektavimas, įskaitant ir papildomą gebėjimo atlikti tam tikras operacijas laive patikrinimą.

„Akivaizdus pagrindas“ egzistuoja tuomet, kai inspektorius randa įrodymų, kurie jo, kaip specialisto, vertinimu pateisina išsamų laivo, jo įrangos arba įgulos inspektavimą.

„Akivaizdaus pagrindo“ pavyzdžiai pateikti V priede.

14 straipsnis

Išplėstiniai inspektavimai

1. Šių kategorijų laivuose išplėstinį inspektavimą galima atlikti remiantis I priedo II dalies 3A ir 3B punktais:

—	didelio rizikos lygio laivuose,

—	senesniuose kaip 12 metų keleiviniuose laivuose, naftos tanklaiviuose, dujų arba cheminių medžiagų tanklaiviuose arba balkeriuose,

—	didelio rizikos lygio senesniuose kaip 12 metų laivuose arba keleiviniuose laivuose, naftos tanklaiviuose, dujų arba cheminių medžiagų tanklaiviuose arba balkeriuose, itin svarbių ar netikėtų veiksnių atvejais,

—	laivuose, kuriuose atliekamas pakartotinis inspektavimas po draudimo įplaukti nurodymo, išduoto remiantis 16 straipsniu.

2. Operatorius ar laivo kapitonas užtikrina, kad darbo tvarkaraštyje būtų numatyta pakankamai laiko išplėstiniam inspektavimui atlikti.

Nepažeidžiant apsaugos sumetimais taikomų kontrolės priemonių, laivas lieka uoste iki inspektavimo pabaigos.

3. Gavusi išankstinį laivo, kuriame galima periodiškai atlikti išplėstinį inspektavimą, pranešimą, kompetentinga institucija informuoja laivo vadovybę, jei išplėstinis inspektavimas nebus atliekamas.

4. Išplėstinio inspektavimo apimtis, įskaitant tikrintinas rizikos sritis, išdėstyta VII priede. Komisija pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytas procedūras priima VII priedo įgyvendinimo priemones.

15 straipsnis

Saugos ir apsaugos gairės ir procedūros

1. Valstybės narės užtikrina, kad jų inspektoriai laikytųsi VI priede nurodytų procedūrų ir gairių.

2. Apsaugos patikrinimų srityje valstybės narės šios direktyvos VI priede išdėstytas tinkamas procedūras taiko visiems laivams, nurodytiems Reglamento (EB) Nr. 725/2004 (11) 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, įplaukiantiems į šių valstybių uostus ir inkaravimo vietas, nebent jie plaukia su inspektavimą atliekančios uosto valstybės vėliava.

3. Su išplėstiniu inspektavimu susijusios šios direktyvos 14 straipsnio nuostatos taikomos ro-ro keltams ir greitaeigiams keleiviniams laivams, nurodytiems Direktyvos 1999/35/EB 2 straipsnio a ir b punktuose.

Jei laivo apžiūrą pagal Direktyvos 1999/35/EB 6 ir 8 straipsnius atlieka priimančioji valstybė, kuri nėra laivo vėliavos valstybė, ta konkreti apžiūra inspektavimo duomenų bazėje bus atitinkamai įregistruota kaip išsamus arba išplėstinis inspektavimas ir, jei patikrinti visi šios direktyvos VII priede nurodyti aspektai, į ją bus atsižvelgta taikant šios direktyvos 10, 11 ir 12 straipsnius ir apskaičiuojant kiekvienos valstybės narės įsipareigojimą atlikti inspektavimus.

Nepažeidžiant ro-ro keltų ir greitaeigių keleivinių laivų eksploatavimo uždraudimo pagal Direktyvos 1999/35/EB 10 straipsnį, taikomos šios direktyvos nuostatos, susijusios atitinkamai su trūkumų pašalinimu, sulaikymu, atsisakymu leisti įplaukti bei tolesne veikla po inspektavimo, sulaikymo ir atsisakymo leisti įplaukti.

4. Prireikus Komisija pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą gali priimti šio straipsnio 1 ir 2 dalies suderinto įgyvendinimo taisykles.

16 straipsnis

Tam tikriems laivams taikomos draudimo įplaukti priemonės

1. Valstybė narė užtikrina, kad kiekvienam laivui:

—

kuris plaukioja su valstybės, kurios sulaikymo rodikliai yra juodajame sąraše, patvirtintame laikantis Paryžiaus SM ir remiantis inspektavimo duomenų bazėje įregistruota informacija, kurį kasmet viešai skelbia Komisija, vėliava, ir kuris per paskutinius 36 mėnesius valstybės narės ar Paryžiaus SM pasirašiusios valstybės uoste arba inkaravimo vietoje buvo sulaikytas arba buvo uždraustas eksploatuoti pagal Direktyvą 1999/35/EB daugiau kaip du kartus; arba

—

kuris plaukioja su valstybės, kurios sulaikymo rodikliai yra pilkajame sąraše, patvirtintame pagal Paryžiaus SM ir remiantis inspektavimo duomenų bazėje įregistruota informacija, kurį kasmet viešai skelbia Komisija, vėliava, ir per paskutinius 24 mėnesius valstybės narės arba Paryžiaus SM pasirašiusios valstybės uoste arba inkaravimo vietoje buvo sulaikytas arba buvo uždraustas eksploatuoti pagal Direktyvą 1999/35/EB daugiau kaip du kartus,

atsisakoma leisti įplaukti į jos uostus arba inkaravimo vietas, išskyrus 21 straipsnio 6 dalyje aprašytus atvejus.

Draudimo įplaukti nurodymas įsigalioja kai tik laivas išplaukia iš uosto arba inkaravimo vietos, kuriuose jis buvo sulaikytas trečią kartą ir kuriuose buvo duotas draudimo įplaukti nurodymas.

2. Draudimo įplaukti nurodymas atšaukiamas tik praėjus trims mėnesiams nuo jo išdavimo dienos ir kai įvykdomos VIII priedo 3–9 dalių sąlygos.

Jei tam pačiam laivui antrą kartą atsisakoma duoti leidimą įplaukti, laikotarpis yra 12 mėnesių.

3. Jei laivas bent kartą po to yra sulaikomas Bendrijos uoste arba inkaravimo vietoje, jam atsisakoma leisti įplaukti į visus Bendrijos uostus ir inkaravimo vietas. Šis trečias draudimo įplaukti nurodymas gali būti atšauktas po nurodymo išdavimo praėjus 24 mėnesių laikotarpiui ir tik jei:

—	laivas plaukia su valstybės, kurios laivų sulaikymų skaičius nepatenka nei į 1 dalyje nurodytus juodąjį, nei į pilkąjį sąrašus, vėliava,

—	įstatymų numatyti ir klasifikaciniai laivo liudijimai yra išduoti organizacijos ar organizacijų, kurios yra pripažintos pagal 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 391/2009 dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų bendrųjų taisyklių ir standartų (12),

—	laivą valdo kompanija, kurios veiklos rezultatai yra geri, kaip nustatyta I priedo I dalies 1 punkte, ir

—	įvykdytos VIII priedo 3–9 dalių sąlygos.

Praėjus 24 mėnesių laikotarpiui po nurodymo išdavimo, bet kokiam laivui, neatitinkančiam šioje dalyje nustatytų reikalavimų, atsisakoma visam laikui leisti įplaukti į visus Bendrijoje esančius uostus ir inkaravimo vietas.

4. Bet koks vėlesnis laivo sulaikymas Bendrijoje esančiame uoste ar inkaravimo vietoje po trečio atsisakymo leisti įplaukti lemia tai, kad laivui atsisakoma visam laikui leisti įplaukti į visus Bendrijoje esančius uostus ir inkaravimo vietas.

5. Pagal šio straipsnio nuostatas valstybės narės turi laikytis VIII priede nustatytų procedūrų.

17 straipsnis

Inspektavimo ataskaita laivo kapitonui

Baigęs inspektavimą, išsamų ar išplėstinį inspektavimą, inspektorius parengia ataskaitą pagal IX priedą. Laivo kapitonui pateikiama inspektavimo ataskaitos kopija.

18 straipsnis

Skundai

Kompetentinga institucija turi atlikti skubų pirminį visų skundų įvertinimą. Šis įvertinimas padeda nustatyti, ar skundas motyvuotas.

Jei taip, kompetentinga institucija atlieka reikiamus tolesnius su skundu susijusius veiksmus, visų pirma užtikrindama galimybę bet kuriam tiesiogiai su tuo skundu susijusiam asmeniui pateikti savo nuomonę.

Jei kompetentinga institucija mano, kad skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas, ji informuoja skundo pateikėją apie savo sprendimą ir jo priežastis.

Skundą pateikusio asmens tapatybė atitinkamo laivo kapitonui arba savininkui neatskleidžiama. Inspektorius užtikrina visų pokalbių su įgulos nariais konfidencialumą.

Valstybės narės informuoja vėliavos valstybės administraciją apie skundus, kurie nėra akivaizdžiai nepagrįsti, ir apie veiksmus, kurių buvo imtasi, taip pat prireikus pranešimo apie skundą kopiją pateikia Tarptautinei darbo organizacijai (TDO).

19 straipsnis

Trūkumų pašalinimas ir laivo sulaikymas

1. Kompetentingos institucijos įsitikina, kad bet kokie trūkumai, patvirtinti arba užfiksuoti atliekant inspektavimą, yra šalinami arba bus pašalinti pagal konvencijų reikalavimus.

2. Jei nustatomi trūkumai, akivaizdžiai keliantys pavojų saugai, sveikatai arba aplinkai, uosto valstybės, kurioje inspektuojamas laivas, kompetentinga institucija užtikrina, kad laivas būtų sulaikytas arba kad jo eksploatavimas, kurio metu atskleidžiami trūkumai, būtų sustabdytas. Nurodymas sulaikyti laivą arba sustabdyti jo eksploatavimą galioja tol, kol nepašalinamas pavojus arba kol pirmiau minėta institucija nenustato, kad laivas, kuriam taikytinos tam tikros būtinos sąlygos, gali išplaukti į jūrą arba kad tą laivą vėl galima pradėti eksploatuoti nesukeliant grėsmės keleivių arba įgulos saugai ir sveikatai ar kitiems laivams, arba nėra pernelyg didelės grėsmės padaryti žalos jūros aplinkai.

3. Naudodamasis savo, kaip specialisto, teise išduoti nurodymą sulaikyti laivą ar ne, inspektorius taiko X priede nustatytus kriterijus.

4. Jeigu inspektavimo metu nustatoma, kad laive nėra veikiančio reiso duomenų registravimo įrenginio tais atvejais, kai tokio įrenginio naudojimas yra būtinas pagal Direktyvą 2002/59/EB, kompetentinga institucija užtikrina, kad laivas būtų sulaikytas.

Jei tokio trūkumo negalima pašalinti sulaikymo uoste, kompetentinga institucija gali leisti laivui plaukti į tinkamą artimiausią nuo sulaikymo uosto remonto įmonę, kur trūkumą galima nedelsiant pašalinti, arba, kaip numatyta Paryžiaus SM šalių parengtose gairėse, gali pareikalauti pašalinti trūkumus ne vėliau kaip per 30 dienų. Tokiu atveju taikomos 21 straipsnyje nustatytos procedūros.

5. Išimtinėmis aplinkybėmis, kai bendroji laivo būklė akivaizdžiai neatitinka nustatytų standartų, kompetentinga institucija tokio laivo inspektavimą gali laikinai sustabdyti, kol atsakingos šalys imasi būtinų veiksmų užtikrinti, kad laivas atitiktų atitinkamus konvencijų reikalavimus.

6. Tuo atveju, kai laivas sulaikomas, kompetentinga institucija nedelsdama raštu informuoja, pateikdama ir inspektavimo ataskaitą, vėliavos administraciją arba, jeigu tai neįmanoma, konsulą, ar, jei jo nėra, artimiausią tos valstybės diplomatinį atstovą apie visas aplinkybes, dėl kurių buvo nustatyta intervencijos būtinybė. Be to, prireikus taip pat informuojami paskirti ekspertai arba pripažintosios organizacijos, pagal konvencijas išduodančios klasifikacijos liudijimus arba teisės aktų nustatytus liudijimus.

7. Ši direktyva nuostatos nedaro įtakos papildomiems konvencijų reikalavimams dėl pranešimo ir ataskaitos pateikimo procedūrų uosto valstybės kontrolės srityje.

8. Pagal šios direktyvos nuostatas vykdant uosto valstybės kontrolę, imamasi visų įmanomų veiksmų, kad laivas nebūtų nepagrįstai sulaikomas ar gaišinamas. Kai laivas nepagrįstai sulaikomas ar gaišinamas, jo savininkui arba operatoriui suteikiama teisė gauti kompensaciją už bet kokius patirtus nuostolius arba padarytą žalą. Įrodymus dėl kiekvieno tariamai nepagrįsto sulaikymo arba nepagrįsto gaišinimo pateikia laivo savininkas arba operatorius.

9. Siekdama sumažinti grūstį uoste, kompetentinga institucija gali leisti sulaikytam laivui plaukti į kitą uosto dalį, jei tai yra saugu. Tačiau į grūsties uoste riziką neatsižvelgiama priimant sprendimus dėl laivo sulaikymo ar paleidimo.

Uosto administracijos arba įstaigos bendradarbiauja su kompetentinga institucija, kad būtų lengviau uoste sutalpinti sulaikytus laivus.

10. Uosto administracijos arba įstaigos yra kuo skubiau informuojamos apie nurodymą sulaikyti laivą.

20 straipsnis

Apeliacijos teisė

1. Laivo savininkas ar operatorius arba jo atstovas valstybėje narėje turi teisę apeliacine tvarka apskųsti kompetentingos institucijos nurodymą sulaikyti laivą ar neduoti jam leidimo įplaukti. Apeliacinio skundo pateikimas nesustabdo nurodymo sulaikyti laivą ar draudimo įplaukti nurodymo.

2. Laikydamosi savo nacionalinės teisės aktų valstybės narės šiuo tikslu nustato ir palaiko atitinkamas procedūras.

3. Kompetentinga institucija 1 dalyje nurodyto laivo kapitoną deramai informuoja apie teisę pateikti apeliacinį skundą ir apie su tuo susijusią praktinę tvarką.

4. Kai laivo savininkui, operatoriui ar jo atstovui pateikus apeliacinį skundą ar prašymą nurodymas sulaikyti laivą ar draudimo įplaukti nurodymas yra atšaukiamas ar pakeičiamas:

a)	valstybės narės užtikrina, kad inspektavimo duomenų bazė būtų nedelsiant atitinkamai pakeista;

b)	valstybė narė, kurioje išduodamas nurodymas sulaikyti laivą ar draudimo įplaukti nurodymas, per 24 valandas nuo tokio sprendimo priėmimo užtikrina, kad pagal 26 straipsnį paskelbta informacija būtų ištaisyta.

21 straipsnis

Priemonės, kurių imamasi po inspektavimų ir laivo sulaikymų

1. Kai inspektavimo uoste negalima ištaisyti 19 straipsnio 2 dalyje nurodytų trūkumų, tos valstybės narės kompetentinga institucija atitinkamam laivui gali leisti be nepagrįsto vilkinimo plaukti į laivo kapitono ir atitinkamų institucijų pasirinktą tinkamą nuo sulaikymo uosto arčiausiai esančią laivų remonto įmonę, kur galima imtis tolesnių veiksmų, jeigu laikomasi vėliavos valstybės kompetentingos institucijos nustatytų sąlygų, kurioms pritaria ta valstybė narė. Tokios sąlygos užtikrina galimybę laivui plaukti nekeliant grėsmės keleivių arba įgulos saugai ir sveikatai bei kitiems laivams, ir užtikrina, kad nebus pernelyg didelės grėsmės pakenkti jūros aplinkai.

2. Kai sprendimas siųsti laivą į remonto įmonę priimamas todėl, kad nesilaikoma TJO rezoliucijos A. 744(18) dėl laivo dokumentų arba laivo konstrukcinių gedimų ar trūkumų, kompetentinga institucija gali pareikalauti sulaikymo uoste atlikti būtinus storio matavimus prieš leidžiant laivui išplaukti.

3. 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis valstybės narės inspektavimo uosto kompetentinga institucija apie visas reiso sąlygas informuoja valstybės, kurioje yra laivų remonto įmonė, kompetentingą instituciją, 19 straipsnio 6 dalyje paminėtas šalis ir prireikus bet kurią kitą instituciją.

Tokį pranešimą gaunanti valstybės narės kompetentinga institucija informuoja pranešimą atsiuntusią instituciją apie veiksmus, kurių imtasi.

4. Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad nebūtų duotas leidimas įplaukti į jokį Bendrijos uostą ar inkaravimo vietą 1 dalyje nurodytiems į jūrą plaukiantiems laivams, kurie:

a)	neįvykdė sąlygų, kurias tikrinimo uoste nustatė bet kurios valstybės narės kompetentingos institucijos; arba

b)	atsisako laikytis taikomų konvencijų reikalavimų – neplaukia į nurodytą laivų remonto įmonę.

Toks atsisakymas galioja tol, kol laivo savininkas arba operatorius valstybės narės, kurioje buvo nustatyta, kad laivas neatitinka reikalavimų, kompetentingai institucijai nepateikia jai priimtinų įrodymų parodančių, kad laivas visiškai atitinka visus konvencijų taikytinus reikalavimus.

5. Susiklosčius 4 dalies a punkte nurodytoms aplinkybėms, valstybės narės, kurioje buvo nustatyta, kad laivas turi defektų, kompetentinga institucija nedelsdama įspėja visų kitų valstybių narių kompetentingas institucijas.

Susiklosčius 4 dalies b punkte nurodytoms aplinkybėms, valstybės narės, kurioje yra laivų remonto įmonė, kompetentinga institucija nedelsdama įspėja visų kitų valstybių narių kompetentingas institucijas.

Prieš atsisakydama duoti leidimą įplaukti į uostą valstybė narė gali prašyti konsultacijų su atitinkamo laivo vėliavos valstybės administracija.

6. Nukrypdama nuo 4 dalies nuostatų, uosto valstybės atitinkama institucija dėl susiklosčiusių force majeure aplinkybių arba dėl itin svarbių saugumo priežasčių, arba siekdama sumažinti arba minimizuoti taršos riziką, arba tam, kad būtų pašalinti trūkumai, gali duoti leidimą įplaukti į konkretų uostą ar inkaravimo vietą, su sąlyga, kad laivo savininkas, operatorius arba kapitonas įgyvendino pakankamas, tokios valstybės narės kompetentingai institucijai priimtinas priemones, užtikrinančias saugų įplaukimą į uostą.

22 straipsnis

Profesiniai reikalavimai inspektoriams

1. Inspektavimą atlieka tik XI priede nustatytus kvalifikacijos kriterijus atitinkantys inspektoriai, kurie yra kompetentingos institucijos įgalioti atlikti uosto valstybės kontrolę.

2. Kai uosto valstybės kompetentinga institucija negali užtikrinti atitinkamo profesinių žinių lygio, šios kompetentingos institucijos inspektoriui gali talkinti bet koks kitas asmuo, turintis atitinkamą žinių lygį.

3. Kompetentinga institucija, uosto valstybės kontrolę vykdantys inspektoriai ir jiems padedantys asmenys negali turėti komercinių interesų, susijusių su inspektavimo uostu ar inspektuojamais laivais, ir šie inspektoriai negali dirbti nevyriausybinėse organizacijose, išduodančiose teisės aktų nustatytus ir klasifikacijos liudijimus laivams arba atliekančiose būtinus tyrimus pirmiau minėtų liudijimų išdavimui, bei negali dirbti tokių organizacijų vardu.

4. Kiekvienas inspektorius turi turėti savo kompetentingos institucijos pagal 1996 m. birželio 25 d. Komisijos direktyvą 96/40/EB, nustatančią bendro pavyzdžio asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą inspektoriams, vykdantiems uosto valstybės kontrolę (13), išduotą asmens dokumentą – tapatybės kortelę.

5. Valstybės narės užtikrina, kad prieš suteikiant inspektoriams įgaliojimus atlikti inspektavimą ir vėliau periodiškai pagal 7 dalyje nurodytą mokymo sistemą būtų tikrinama jų kompetencija ir atitikimas XI priede nurodytiems būtiniausiems kriterijams.

6. Valstybės narės užtikrina, kad inspektoriai gautų tinkamus mokymus, susijusius su Bendrijoje taikomos uosto valstybės kontrolės sistemos pasikeitimais, kaip nustatyta šioje direktyvoje ir konvencijų pakeitimuose.

7. Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija rengia ir ragina taikyti suderintą Bendrijos sistemą, skirtą valstybių narių vykdomam uosto valstybės kontrolės inspektorių mokymui ir kompetencijos įvertinimui.

23 straipsnis

Locmanų ir uostų administracijų pranešimai

1. Valstybės narės imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad jų locmanai, dalyvaujantys laivo prisišvartavimo ar atsišvartavimo manevruose arba dirbantys į valstybės narės uostą ar tranzitu per jos teritorinius vandenis plaukiančiuose laivuose nedelsdami informuotų atitinkamai uosto valstybės arba pakrantės valstybės kompetentingą instituciją, jei atlikdami įprastas savo pareigas jie nustato akivaizdžius defektus, dėl kurių gali kilti grėsmė saugiam laivo plaukiojimui arba žalos jūros aplinkai grėsmė.

2. Jeigu uosto administracijos ar įstaigos, atlikdamos savo įprastas pareigas, nustato, kad jos uoste esantis laivas turi laivo saugai grėsmę kelti galinčių defektų arba kelia pernelyg didelę žalos jūros aplinkai grėsmę, jos nedelsdamos informuoja atitinkamos uosto valstybės kompetentingą instituciją.

3. Valstybės narės reikalauja, kad locmanai ir uostų administracijos arba įstaigos, kai įmanoma, elektronine forma praneštų bent šią informaciją:

—	informaciją apie laivą (pavadinimas, TJO identifikavimo numeris, šaukinys ir vėliava),

—	informaciją apie maršrutą (paskutinis įplaukimo uostas, paskirties uostas),

—	laive nustatytų akivaizdžių defektų aprašymą.

4. Valstybės narės užtikrina, kad būtų imtasi tinkamų tolesnių veiksmų dėl akivaizdžių trūkumų, apie kuriuos pranešė locmanai ar uostų administracijos arba įstaigos, ir užregistruoja išsamią informaciją apie veiksmus, kurių imtasi.

5. Komisija pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą gali patvirtinti šio straipsnio įgyvendinimo priemones, įskaitant pranešimų apie akivaizdžius defektus, kuriuos teikia locmanai ir uostų administracijos arba įstaigos, suderintą elektroninį formatą ir procedūras bei tolesnius veiksmus, kurių ėmėsi valstybės narės.

24 straipsnis

Inspektavimo duomenų bazė

1. Komisija kuria, palaiko ir atnaujina inspektavimo duomenų bazę, remdamasi pagal Paryžiaus SM įgytomis profesinėmis žiniomis ir patirtimi.

Inspektavimo duomenų bazėje saugoma visa informacija, reikalinga inspektavimo sistemai, nustatytai pagal šią direktyvą, įgyvendinti; taip pat ši bazė turi atlikti XII priede nustatytas funkcijas.

2. Valstybės narės imasi tinkamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad informacija apie tikrą visų laivų, įplaukiančių į jų uostus ir inkaravimo vietas, įplaukimo ir išvykimo laiką kartu su susijusio uosto identifikatoriumi būtų per pagrįstą laiką perduota į inspektavimo duomenų bazę per Bendrijos keitimosi jūros informacija sistemą SafeSeaNet, nurodytą Direktyvos 2002/59/EB 3 straipsnio s punkte. Kai tik valstybės narės perduoda tokią informaciją į inspektavimo duomenų bazę per SafeSeaNet, jos atleidžiamos nuo reikalavimo teikti duomenis pagal šios direktyvos XIV priedo 1.2 dalį ir 2 dalies a ir b punktus.

3. Valstybės narės užtikrina, kad informacija, susijusi su pagal šią direktyvą vykdomais inspektavimais, būtų perduodama į inspektavimo duomenų bazę nedelsiant po to, kai parengiama inspektavimo ataskaita ir sulaikymas atšaukiamas.

Valstybės narės užtikrina, kad į inspektavimo duomenų bazę persiųsta informacija per 72 valandas būtų patvirtinta, kad ją būtų galima paskelbti viešai.

4. Remdamasi valstybių narių pateiktais inspektavimo duomenimis, Komisija gali iš inspektavimo duomenų bazės gauti visus su šios direktyvos įgyvendinimu susijusius duomenis, visų pirma duomenis, susijusius su laivo rizikos lygiu, inspektuotinais laivais, laivų judėjimo duomenimis ir kiekvienos valstybės narės įsipareigojimais atlikti inspektavimus.

Valstybės narės turi prieigą prie visos inspektavimo duomenų bazėje saugomos informacijos, kuri yra reikalinga pagal šią direktyvą nustatytoms inspektavimo procedūroms atlikti.

Valstybėms narėms ir trečiosioms šalims, kurios yra pasirašiusios Paryžiaus SM, suteikiama prieiga prie visų jų įvestų į inspektavimo duomenų bazę duomenų, taip pat prie duomenų apie su jų vėliava plaukiojančius laivus.

25 straipsnis

Keitimasis informacija ir bendradarbiavimas

Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos uostų administracijos arba įstaigos ir kitos susijusios institucijos ar įstaigos pateiktų kompetentingai uosto valstybės kontrolės institucijai šią jų turimą informaciją:

—	informaciją, kuri pranešama pagal 9 straipsnį ir III priedą,

—

informaciją apie laivus, kurie nepranešė informacijos, pagal šios direktyvos reikalavimus ir pagal 2000 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/59/EB dėl uosto priėmimo įrenginių, skirtų laivuose susidarančioms atliekoms ir krovinių likučiams (14) ir Direktyvą 2002/59/EB, taip pat, jei reikia, Reglamentą (EB) Nr. 725/2004/EB,

—	informaciją apie laivus, kurie išplaukė į jūrą, neįvykdę Direktyvos 2000/59/EB 7 ar 10 straipsnių reikalavimų,

—	informaciją apie laivus, kuriems atsisakyta duoti leidimą įplaukti į uostą ar kurie buvo išsiųsti iš uosto dėl saugumo priežasčių,

—	informaciją apie akivaizdžius defektus pagal 23 straipsnį.

26 straipsnis

Informacijos paskelbimas

Komisija viešame tinklapyje skelbia ir prižiūri informaciją apie inspektavimus, sulaikymus ir atsisakymus duoti leidimą įplaukti pagal XIII priedą remdamasi pagal Paryžiaus SM įgytomis profesinėmis žiniomis ir patirtimi.

27 straipsnis

Kompanijų, kurių veiklos rezultatų lygis yra žemas ir labai žemas, sąrašo paskelbimas

Komisija sudaro ir reguliariai viešoje interneto svetainėje skelbia informaciją apie kompanijas, kurių per trijų mėnesių ar ilgesnį laikotarpį vykdytos veiklos nustatant laivų rizikos lygį, nurodytą I priedo I dalyje, rezultatų lygis laikomas žemu arba labai žemu.

Komisija pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą nustato šio straipsnio įgyvendinimo taisykles, visų pirma nustatydama viešo skelbimo būdus.

28 straipsnis

Išlaidų apmokėjimas

1. Jeigu atlikus 13 ir 14 straipsniuose nurodytą inspektavimą patvirtinami arba nustatomi konvencijos reikalavimus pažeidžiantys trūkumai, pateisinantys laivo sulaikymą, visas kiekvieno įprasto ataskaitinio laikotarpio inspektavimo išlaidas padengia laivo savininkas arba operatorius ar jo atstovas uosto valstybėje.

2. Visas valstybės narės kompetentingos institucijos pagal 16 straipsnio ir 21 straipsnio 4 dalies nuostatas vykdyto inspektavimo išlaidas apmoka laivo savininkas arba operatorius.

3. Jei laivas sulaikomas, visas su sulaikymu uoste susijusias išlaidas apmoka laivo savininkas arba operatorius.

4. Laivas būna sulaikytas tol, kol neapmokamos visos išlaidos arba kol nepateikiama pakankamai garantijų, kad išlaidos bus apmokėtos.

29 straipsnis

Duomenys, skirti įgyvendinimui stebėti

Valstybės narės Komisijai pateikia XIV priede išvardytą informaciją tame priede nustatytu dažnumu.

30 straipsnis

Valstybių narių atitikties reikalavimams ir veiklos stebėsena

Siekdama užtikrinti veiksmingą šios direktyvos įgyvendinimą ir stebėti Bendrijos uosto valstybės kontrolės režimo bendrą veikimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1406/2002 2 straipsnio b dalies i punktą, Komisija renka būtiną informaciją ir lankosi valstybėse narėse.

31 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetas (COSS), įsteigtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2099/2002 (15) 3 straipsnį.

2. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1-4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

32 straipsnis

Pakeitimų tvarka

Komisija:

a)	pritaiko priedus, išskyrus I priedą, kad būtų atsižvelgta į įsigaliojusius Bendrijos teisės aktų saugumo jūroje ir laivybos apsaugos srityje pakeitimus ir atitinkamų tarptautinių organizacijų konvencijas, tarptautinius kodeksus ir rezoliucijas bei pasikeitimus Paryžiaus SM;

b)	iš dalies pakeičia sąvokų apibrėžtis, kuriose daroma nuoroda į konvencijas, tarptautinius kodeksus bei rezoliucijas ir Bendrijos teisės aktus, susijusius su šios direktyvos tikslais.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, tvirtinamos pagal 31 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 2099/2002 5 straipsnį ši direktyva gali būti netaikoma 2 straipsnyje nurodytų tarptautinių teisės aktų pakeitimams.

33 straipsnis

Įgyvendinimo taisyklės

Komisija pagal 31 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą procedūrą nustatydama 8 straipsnio 4 dalyje, 10 straipsnio 3 dalyje, 14 straipsnio 4 dalyje, 15 straipsnio 4 dalyje, 23 straipsnio 5 dalyje ir 27 straipsnyje nurodytas įgyvendinimo taisykles, ypač atidžiai užtikrina, kad šiose taisyklėse būtų atsižvelgta į profesines žinias ir patirtį, susijusias su inspektavimo sistema Bendrijoje ir Paryžiaus SM regione.

34 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijų sistemą už nacionalinės nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus, bei imasi visų būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad tos sankcijos būtų taikomos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

35 straipsnis

Peržiūra

Ne vėliau kaip 2012 m. birželio 30 d. Komisija peržiūri šios direktyvos įgyvendinimą. Peržiūros metu, inter alia, bus patikrinta, kaip Bendrija laikosi 5 straipsnyje nustatyto bendro įsipareigojimo vykdyti inspektavimus, taip pat kiekvienos valstybės narės uosto valstybės kontrolės inspektorių skaičius atliktų inspektavimų skaičius, ir kiekvienos valstybės narės metinių įsipareigojimų atlikti inspektavimą vykdymas bei 6, 7 ir 8 straipsnių įgyvendinimas.

Peržiūros išvadas Komisija pateikia Europos Parlamentui bei Tarybai ir, remdamasi peržiūra, nusprendžia, ar reikia teikti pasiūlymą keisti direktyvą ar kitus šios srities teisės aktus.

36 straipsnis

Įgyvendinimas ir pranešimas

1. Valstybės narės iki 2010 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įgyvendina šią direktyvą

Jos taiko šias nuostatas nuo 2011 m. sausio 1 d.

2. Valstybės narės, patvirtindamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jose taip pat pateikiamas pareiškimas, kad esamuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose esančios nuorodos į direktyvą, kurią panaikina ši direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką ir pareiškimo formuluotę nustato valstybės narės.

3. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

4. Be to, Komisija reguliariai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie valstybių narių pažangą įgyvendinant šią direktyvą, ypač atsižvelgdama į vienodą inspektavimo sistemos taikymą Bendrijoje.

37 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 95/21/EB su pakeitimais, padarytais XV priedo A dalyje išvardytomis direktyvomis, yra panaikinama nuo 2011 m. sausio 1 d., nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų dėl XV priedo B dalyje išvardytų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminų.

Nuorodos į panaikintą direktyvą yra laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir aiškinamos naudojantis šios direktyvos XVI priede pateikta koreliacine lentele.

38 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

39 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva yra skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre, 2009 m. balandžio 23 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Tarybos vardu

Pirmininkas

P. NEČAS

(1) OL C 318, 2006 12 23, p. 195.

(2) OL C 229, 2006 9 22, p. 38.

(3) 2007 m. balandžio 25 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 74 E, 2008 3 20, p. 584), 2008 m. birželio 6 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 198 E, 2008 8 5, p. 1), 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje), 2009 m. vasario 26 d. Tarybos sprendimas ir 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(4) OL L 157, 1995 7 7, p. 1.

(5) OL L 161, 2007 6 22, p. 63.

(6) OL L 208, 2002 8 5, p. 1.

(7) OL L 138, 1999 6 1, p. 1.

(8) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(9) OL C 321, 2003 12 31, p. 1.

(10) OL L 208, 2002 8 5, p. 10.

(11) OL L 129, 2004 4 29, p. 6.

(12) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 11.

(13) OL L 196, 1996 8 7, p. 8.

(14) OL L 332, 2000 12 28, p. 81.

(15) OL L 324, 2002 11 29, p. 1.

I PRIEDAS

BENDRIJOS UOSTO VALSTYBĖS ATLIEKAMO INSPEKTAVIMO SISTEMOS ELEMENTAI

(nurodyti 5 straipsnyje)

Bendrijos uosto valstybės inspektavimo sistemą sudaro šie elementai:

I. Laivo rizikos lygis

Laivo rizikos lygis nustatomas pagal šių bazinių ir istorinių parametrų derinį:

1. Baziniai parametrai

a)	Laivo tipas Laikoma, kad keleiviniai laivai, naftos ir cheminių medžiagų tanklaiviai, dujų tanklaiviai ir balkeriai kelia didesnę riziką.

b)	Laivo amžius Laikoma, kad senesni kaip dvylikos metų laivai kelia didesnę riziką.

Vėliavos valstybės veikla

i)	Laikoma, kad laivai, plaukiojantys su valstybės, kurios sulaikymų rodikliai Bendrijoje ir Paryžiaus SM regione yra aukšti, kelia didesnę riziką.

ii)	Laikoma, kad laivai, plaukiojantys su valstybės, kurios sulaikymų rodikliai Bendrijoje ir Paryžiaus SM regione yra žemi, kelia mažesnę riziką.

iii)

Laikoma, kad laivai, plaukiojantys su valstybės, kurioje buvo užbaigtas auditas ir, prireikus pateiktas ištaisomųjų veiksmų planas pagal sistemą ir procedūras, skirtas savanoriškai TJO valstybės narės audito schemai, kelia mažesnę riziką. Priėmus 10 straipsnio 3 dalyje nurodytas priemones, tokio laivo vėliavos valstybė įrodo, kad laikomasi Privalomų TJO priemonių įgyvendinimo kodekso.

Pripažintosios organizacijos

i)	Laikoma, kad laivai, kuriems liudijimus išdavė pripažintosios organizacijos, kurių veiklos rezultatų lygis pagal sulaikymo rodiklius Bendrijoje ir Paryžiaus SM regione yra žemas arba labai žemas, kelia didesnę riziką.

ii)	Laikoma, kad laivai, kuriems liudijimus išdavė pripažintosios organizacijos, kurių veiklos rezultatų lygis pagal sulaikymo rodiklius Bendrijoje ir Paryžiaus SM regione yra aukštas, kelia mažesnę riziką.

iii)	Laikoma, kad laivai, kuriems liudijimus išdavė pagal Reglamentą (EB) Nr. 391/2009 kelia mažesnę riziką.

Kompanijos veiklos rezultatai

i)	Laikoma, kad laivai, priklausantys kompanijai, kurios veiklos rezultatų lygis pagal laivų trūkumus ir sulaikymo rodiklius Bendrijoje ir Paryžiaus SM regione yra žemas arba labai žemas, kelia didesnę riziką.

ii)	Laikoma, kad laivai, priklausantys kompanijai, kurios veiklos rezultatų lygis pagal laivų trūkumus ir sulaikymo rodiklius Bendrijoje ir Paryžiaus SM regione yra aukštas, kelia mažesnę riziką.

2. Istoriniai parametrai

i)	Laikoma, kad didesnę riziką kelia daugiau kaip vieną kartą sulaikyti laivai.

ii)	Laikoma, kad laivai, kuriuose per II priede nurodytą laikotarpį atlikto inspektavimo metu rastas mažesnis skaičius trūkumų nei nurodyta II priede, kelia mažesnę riziką.

iii)	Laikoma, kad laivai, kurie per II priede nurodytą laikotarpį nebuvo sulaikyti, kelia mažesnę riziką.

Rizikos parametrų derinys parengiamas naudojant svorinį koeficientą, kuris atspindi santykinę kiekvieno parametro įtaką bendrai laivo rizikai, kad būtų galima nustatyti tokius laivo rizikos lygius:

—	didelė rizika,

—	standartinė rizika,

—	maža rizika.

Nustatant šiuos rizikos lygius, daugiau dėmesio skiriama tokiems parametrams: laivo tipas, vėliavos valstybės veikla, pripažintosios organizacijos ir kompanijos veiklos rezultatai.

II. Laivų inspektavimas

1. Periodiškas inspektavimas

Periodiškas inspektavimas atliekamas nustatytais laiko tarpais. Inspektavimo dažnumą lemia laivo rizikos lygis. Laikotarpis tarp periodiškai atliekamo didelio rizikos lygio laivų inspektavimo negali būti ilgesnis kaip šeši mėnesiai. Laikotarpis tarp periodiškai atliekamo kitokio rizikos lygio laivų inspektavimo didėja mažėjant rizikai.

Valstybės narės periodiškai inspektuoja:

—	Visus didelės rizikos laivus, kurie per paskutinius šešis mėnesius nebuvo inspektuoti Bendrijoje ar Paryžiaus SM regione esančiame uoste ar inkaravimo vietoje. Didelės rizikos laivai gali būti inspektuojami nuo penkto mėnesio.

—	Visus standartinės rizikos laivus, kurie per paskutinius 12 mėnesių nebuvo inspektuoti Bendrijoje ar Paryžiaus SM regione esančiame uoste ar inkaravimo vietoje. Standartinės rizikos laivai gali būti inspektuojami nuo 10 mėnesio.

—	Visus mažos rizikos laivus, kurie per paskutinius 36 mėnesius nebuvo inspektuoti Bendrijoje ar Paryžiaus SM regione esančiame uoste ar inkaravimo vietoje. Mažos rizikos laivai gali būti inspektuojami nuo 24 mėnesio.

2. Papildomi inspektavimai

Laivai, kuriems taikomi toliau nurodyti itin svarbūs arba nenumatyti veiksniai, inspektuojami neatsižvelgiant į tai, kiek laiko praėjo nuo paskutinio periodiško inspektavimo. Tačiau ar būtina dėl nenumatytų veiksnių atlikti papildomą inspektavimą, sprendžia inspektorius, vadovaudamasis savo, kaip specialisto, vertinimu.

2A. Itin svarbūs veiksniai

Laivai, kuriems taikomi šie itin svarbūs veiksniai, inspektuojami nepriklausomai nuo laikotarpio, praėjusio nuo paskutinio periodiško inspektavimo:

—	Laivai, kuriems priskirta klasė buvo laikinai ar visiškai atšaukta dėl su sauga susijusių priežasčių po paskutinio inspektavimo Bendrijoje ar Paryžiaus SM regione.

—	Laivai, dėl kurių gauta ataskaita ar pranešimas iš kitos valstybės narės.

—	Laivai, kurių tapatybės neįmanoma nustatyti inspektavimo duomenų bazėje.

—

Laivai, kurie:

—	plaukdami į uostą susidūrė su kitu laivu, užplaukė ant seklumos ar buvo išmesti į krantą;

—	buvo kaltinami galimai pažeidę kenksmingų medžiagų arba nuotekų šalinimo nuostatas, arba

—	manevravo chaotiškai arba nesaugiai, taip nesilaikydami TJO patvirtintų laivybos maršrutų arba saugios laivybos praktikos bei procedūrų.

2B. Nenumatyti veiksniai

Laivai, kuriems taikomi šie nenumatyti veiksniai, inspektuojami nepriklausomai nuo laikotarpio, praėjusio nuo paskutinio periodiško inspektavimo. Sprendimą dėl papildomo inspektavimo vykdymo remdamasi profesiniu vertinimu priima kompetetinga institucija.

—	Laivai, kurie nesilaikė taikomos TJO rekomendacijos dėl laivybos įplaukiant į Baltijos jūrą redakcijos.

—	Laivai, kuriems liudijimus išdavė anksčiau pripažinta organizacija, kurios pripažinimas buvo atšauktas po paskutinio inspektavimo Bendrijoje ar Paryžiaus SM regione.

—	Laivai, apie kuriuos locmanai arba uostų administracijos ar įstaigos pranešė, kad jie turi akivaizdžių defektų, galinčių pakenkti laivybos saugai arba kelti pavojų aplinkai pagal šios direktyvos 23 straipsnį.

—	Laivai, nesilaikantys atitinkamų reikalavimų pateikti pranešimą, nurodytų šios direktyvos 9 straipsnyje, Direktyvoje 2000/59/EB, Direktyvoje 2002/59/EB ir, prireikus, Reglamente (EB) Nr. 725/2004.

—

Laivai, dėl kurių gauta laivo kapitono, įgulos nario arba kito saugiu laivo eksploatavimu, gyvenimo ir darbo sąlygomis laive arba taršos prevencija teisėtai suinteresuoto asmens ar organizacijos ataskaita arba skundas, išskyrus atvejus, kai atitinkama valstybė narė ataskaitą arba skundą laiko akivaizdžiai nepagrįstu.

—	Laivai, nuo kurių ankstesnio sulaikymo praėjo daugiau kaip trys mėnesiai.

—	Laivai, apie kuriuos pranešta, kad jie turi neištaisytų trūkumų, išskyrus tuos laivus, kurie trūkumus turėjo ištaisyti per 14 dienų po išvykimo ir tuos, kurie trūkumus turėjo ištaisyti iki išvykimo.

—	Laivai, apie kuriuos pranešta, kad jie turi sunkumų, susijusių su jų kroviniu, ypač su nuodingais ir pavojingais kroviniais.

—	Laivai, kurie buvo eksploatuojami taip, kad kėlė pavojų žmonėms, turtui ar aplinkai.

—	Laivai, apie kuriuos iš patikimų šaltinių gauta informacijos, kad jų rizikos duomenys skiriasi nuo užregistruotųjų ir todėl padidėjo rizikos lygis.

3. Atrankos schema

3A. I pirmenybės laivai inspektuojami tokia tvarka:

Išplėstinis inspektavimas atliekamas:

—	kiekviename didelio rizikos lygio laive, kuris per pastaruosius šešis mėnesius nebuvo inspektuotas,

—	kiekviename senesniame kaip 12 metų keleiviniame laive, naftos tanklaivyje, dujų ar cheminių medžiagų tanklaivyje ar balkeryje, kurių rizikos lygis yra standartinis ir kurie nebuvo inspektuoti per pastaruosius 12 mėnesių.

Pirminis arba išsamus inspektavimas, atitinkamai, atliekamas:

—	kiekviename senesniame kaip 12 metų laive, išskyrus keleivinius laivus, naftos tanklaivius, dujų ar cheminių medžiagų tanklaivius ar balkerius, kurio rizikos lygis yra standartinis ir kuris nebuvo inspektuotas per pastaruosius 12 mėnesių.

Itin svarbaus veiksnio atveju:

—	Išsamus arba išplėstinis inspektavimas, pagal inspektoriaus, kaip specialisto profesinį vertinimą, atliekamas kiekviename didelės rizikos lygio laive ar bet kuriame senesniame kaip 12 metų keleiviniame laive, naftos tanklaivyje, dujų ar cheminių medžiagų tanklaivyje ar balkeryje.

—	Išsamus inspektavimas atliekamas kiekviename laive, išskyrus senesnius kaip 12 metų keleivinius laivus, naftos tanklaivius, dujų arba cheminių medžiagų tanklaivius ar balkerius.

3B. Kompetentingai institucijai nusprendus inspektuoti II pirmenybės laivą, taikoma tokia tvarka:

Išplėstinis inspektavimas yra atliekamas:

—	kiekviename didelio rizikos lygio laive, kuris per pastaruosius penkis mėnesius nebuvo inspektuotas,

—	kiekviename senesniame kaip 12 metų keleiviniame laive, naftos tanklaivyje, dujų ar cheminių medžiagų tanklaivyje arba balkeryje, kurių rizikos lygis yra standartinis ir kurie per pastaruosius 10 mėnesių nebuvo inspektuoti arba

—	kiekviename senesniame kaip 12 metų keleiviniame laive, naftos tanklaivyje, dujų ar cheminių medžiagų tanklaivyje ar balkeryje, kurių rizikos lygis yra mažas ir kurie per pastaruosius 24 mėnesius nebuvo inspektuoti.

Pirminis arba išsamus inspektavimas prireikus yra atliekamas:

—	kiekviename laive, išskyrus senesnius kaip 12 metų keleivinius laivus, naftos tanklaivius, dujų ar cheminių medžiagų tanklaivius arba balkerius, kurio rizikos lygis yra standartinis ir kuris per pastaruosius 10 mėnesių nebuvo inspektuotas arba

—	kiekviename laive, išskyrus senesnius kaip 12 metų keleivinius laivus, naftos tanklaivius, dujų ar cheminių medžiagų tanklaivius arba balkerius, kurio rizikos lygis yra mažas ir kuris per pastaruosius 24 mėnesius nebuvo inspektuotas.

Nenumatyto veiksnio atveju:

—

kiekviename laive, kurio rizikos lygis yra didelis, ar kiekviename senesniame kaip 12 metų keleiviniame laive, naftos tanklaivyje, dujų ar cheminių medžiagų tanklaivyje arba balkeryje, yra atliekamas išsamus arba išplėstinis, pagal inspektoriaus, kaip specialisto, profesinį vertinimą, inspektavimas,

—	išsamus inspektavimas turi būti atliekamas kiekviename laive, išskyrus senesnius kaip 12 metų keleivinius laivus, naftos tanklaivius, dujų ar cheminių medžiagų tanklaivius arba balkerius.

II PRIEDAS

LAIVO RIZIKOS LYGIO NUSTATYMAS

(nurodytas 10 straipsnio 2 dalyje)

				Rizikos lygis
				Didelės rizikos laivas (DRL)		Standartinės rizikos laivas (SRL)	Mažos rizikos laivas (MRL)
Baziniai parametrai				Kriterijai	Vertinimo svoriniai koeficientai	Kriterijai	Kriterijai
1	Laivo tipas			Cheminių medžiagų tanklaivis Dujų tanklaivis Naftos tanklaivis Balkeris Keleivinis laivas	2	nei didelės, nei mažos rizikos laivas	Visi tipai
2	Laivo amžius			visi tipai > 12 m.	1		Visų amžių
3a	Vėliava	JPB(juodasis, pilkasis ir baltasis) sąrašai		Juodasis - LDR (labai didelė rizika), DR (didelė rizika), VR (vidutinė rizika) link DR (didelės rizikos)	2		Baltasis
3a		JPB(juodasis, pilkasis ir baltasis) sąrašai		Juodasis - VR (vidutinė rizika)	1		Baltasis
3b		TJO - Auditas		—	—		Taip
4a	Pripažintoji organizacija	Veiklos rezultatai	A (aukštas lygis)	—	—		Aukštas lygis
			V (vidutinis)	—	—		—
			Ž (žemas)	Žemas lygis	1		—
			LŽ (labai žemas)	Labai žemas lygis	1		—
4b		Pripažintas ES		—	—		Taip
5	Įmonė	Veiklos rezultatai	A	—	—		Aukštas lygis
			V	—	—		—
			Ž	Žemas lygis	2		—
			LŽ	Labai žemas lygis	2		—
Istoriniai parametrai
6	Per kiekvieną inspektavimą, atliktą per paskutinius 36 mėn. užregistruotų trūkumų skaičius		Trūkumai	Netaikoma	—		≤ 5 (ir per paskutinius 36 mėn. atliktas bent vienas inspektavimas)
7	Sulaikymų per paskutinius 36 mėn. skaičius		Sulaikymai	≥ 2 sulaikymai	1		Sulaikymų nebūta
DRL yra tokie laivai, kurie atitinka kriterijus, kurių bendra vertė yra 5 ar daugiau svorinio koeficiento punktai. MRL yra tokie laivai, kurie atitinka visus mažos rizikos parametrus. VRL (vidutinės rizikos laivai) yra tokie laivai, kurie nepriskirtini nei DRL nei MRL.

III PRIEDAS

PRANEŠIMAS

(nurodytas 9 straipsnio 1 dalyje)

Informacija, kuri turi būti pateikta pagal 9 straipsnio 1 dalį:

Toliau išvardyta informacija pateikiama uosto administracijai arba įstaigai arba tam tikslui paskirtai institucijai ar įstaigai likus ne mažiau kaip trims dienoms iki numatyto atvykimo į uostą ar inkaravimo vietą laiko arba prieš išvykstant iš ankstesnio uosto ar inkaravimo vietos, jei kelionė turėtų trukti mažiau kaip tris dienas:

a)	laivo identifikavimo duomenys (pavadinimas, šaukinys, TJO identifikavimo numeris arba mobilusis jūrų laivo atpažinimo (MMSI) kodas);

b)	planuojama buvimo uoste trukmė;

tanklaiviams:

i)	konfigūracija: viengubo korpuso, viengubo korpuso su atskirto švaraus balasto tanku, dvigubo korpuso;

ii)	krovinių ir balasto tankų būklė: pilni, tušti, inertizuoti;

iii)	krovinio tūris ir pobūdis;

d)	paskirties uoste ar inkaravimo vietoje planuojami atlikti veiksmai (krovimas, iškrovimas, kiti veiksmai);

e)	planuojama įstatymais nustatyta apžiūra, inspektavimas ir didelės apimties techninės priežiūros ir remonto darbai, kuriuos numatyta atlikti laivui stovint paskirties uoste;

f)	vėliausio išplėstinio inspektavimo, atlikto Paryžiaus SM regione, data.

IV PRIEDAS

LIUDIJIMŲ IR DOKUMENTŲ SĄRAŠAS

(nurodytas 13 straipsnio 1 dalyje)

1.	Tarptautinis tonažo pažymėjimas (1969 m.).

—	Keleivinio laivo saugos liudijimas;

—	Krovininio laivo konstrukcijos saugos liudijimas;

—	Krovininio laivo įrangos saugos liudijimas,

—	Krovininio laivo radijo įrangos saugos liudijimas;

—	Išimties liudijimas, įskaitant, tam tikrais atvejais, krovinių sąrašą;

—	Krovininio laivo saugos liudijimas.

3.	Tarptautinis laivo apsaugos liudijimas (ISSC).

4.	Laivo istorijos tęstiniai įrašai.

Tarptautinis tinkamumo vežti suskystintas dujas be taros liudijimas;

—	Tinkamumo vežti suskystintas dujas be taros liudijimas.

Tarptautinis tinkamumo vežti pavojingas chemines medžiagas be taros liudijimas;

—	Tinkamumo vežti pavojingas chemines medžiagas be taros liudijimas.

7.	Tarptautinis teršimo nafta prevencijos liudijimas.

8.	Tarptautinis teršimo prevencijos liudijimas vežti nuodingas skystas medžiagas be taros.

Tarptautinis krovininės vaterlinijos liudijimas (1966 m.);

—	Tarptautinis krovininės vaterlinijos išimties liudijimas.

10.	Naftos operacijų žurnalas, I ir II dalys.

11.	Laivo krovinių registravimo žurnalas.

12.	Laivo įgulos saugios minimalios sudėties dokumentas.

13.	Atestatai ar kiti dokumentai, privalomi pagal STCW 78/95 nuostatas.

14.	Sveikatos pažymėjimai (žr. TDO Konvenciją Nr. 73 dėl jūrininkų sveikatos patikrinimo).

15.	Darbo laiko laive planavimo grafikas (TDO Konvencija Nr. 180 ir STCW 78/95).

16.	Jūrininkų darbo ir poilsio valandų apskaitos dokumentas (TDO konvencija Nr. 180).

17.	Stovumo duomenys.

18.	Atitikties dokumento ir saugaus valdymo liudijimo, išduotų pagal Tarptautinį saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodeksą (SOLAS 74, IX skyrius), kopijos.

19.	Atitinkamos pripažintosios organizacijos išduoti laivo korpuso stiprumo ir jėgainės įrenginių liudijimai (būtini tik tada, jei laivui jo klasę yra nustačiusi pripažintoji organizacija).

20.	Pavojingus krovinius vežančių laivų specialių reikalavimų atitikties dokumentas.

21.	Greitaeigio laivo saugos liudijimas ir leidimas eksploatuoti greitaeigį laivą.

22.	Specialus pavojingų krovinių sąrašas ar deklaracija arba detalus krovinių išdėstymo planas.

23.	Laivo žurnalas, kuriame yra užfiksuoti bandymai ir mokymai, įskaitant saugumo mokymus, ir žurnalas gelbėjimo priemonių ir įrenginių inspektavimo ir eksploatacijos, taip pat gaisro gesinimo įrangos ir priemonių registravimui.

24.	Specialios paskirties laivo saugos liudijimas.

25.	Kilnojamojo jūrinio gręžimo įrenginio saugos liudijimas.

26.	Naftos tanklaiviams – paskiausios kelionės su balastu naftos šalinimo stebėsenos ir kontrolės sistemos įrašai.

27.	Pavojų tvarkaraštis, priešgaisrinės saugos schema, o keleiviniams laivams – apgadinto laivo kontrolės schema.

28.	Avarinis planas laivo užteršimo nafta atveju.

29.	Apžiūrų ataskaitų bylos (balkeriams ir naftos tanklaiviams).

30.	Ankstesnių uosto valstybės kontrolės inspektavimų ataskaitos.

31.	Ro-ro keleiviniams laivams – informacija apie A/Amax santykį.

32.	Leidimo vežti grūdus dokumentas.

33.	Krovinių tvirtinimo vadovas.

34.	Šiukšlių tvarkymo planas ir šiukšlių registracijos žurnalas.

35.	Pagalbos priimant sprendimus sistema keleivinių laivų kapitonams.

36.	Paieškos ir gelbėjimo bendradarbiavimo planas nustatytais maršrutais plaukiojantiems keleiviniams laivams.

37.	Eksploatacinių apribojimų sąrašas keleiviniams laivams.

38.	Balkerio knygelė.

39.	Pakrovimo ir iškrovimo planas balkeriams.

40.	Draudimo polisas arba bet kurios kitos finansinės garantijos liudijimas dėl civilinės atsakomybės už teršimo nafta padarytą žalą (1992 m. Tarptautinė konvencija dėl civilinės atsakomybės už taršos nafta padarytą žalą).

41.	Pagal 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/20/EB dėl laivų savininkų atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus draudimo privalomi liudijimai (1).

42.	Pagal 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 392/2009 dėl keleivių vežėjų jūra atsakomybės nelaimingų atsitikimų atveju privalomas liudijimas (2).

43.	Tarptautinis atmosferos teršimo prevencijos liudijimas.

44.	Tarptautinis nuotekų taršos prevencijos sertifikatas.

(1) Žr. šio Oficialiojo leidinio p 128.

(2) Žr. šio Oficialiojo leidinio p 24.

V PRIEDAS

„AKIVAIZDAUS PAGRINDO“ PAVYZDŽIAI

(nurodyti 13 straipsnio 3 dalyje)

A. Akivaizdaus pagrindo atlikti išsamų inspektavimą pavyzdžiai

1.	I priedo II dalies 2A ir 2B punktuose nurodyti laivai.

2.	Netinkamai pildomas naftos operacijų žurnalas.

3.	Tikrinant liudijimus ir kitus dokumentus buvo nustatyta netikslumų.

4.	Požymiai, kad įgulos nariai nesugeba įvykdyti 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/106/EB dėl minimalaus jūrininkų parengimo (1) 18 straipsnyje išdėstytų susižinojimo laive reikalavimų.

5.	Atestatas buvo gautas nesąžiningai arba jo turėtojas nėra tas asmuo, kuriam tas atestatas buvo išduotas.

6.	Laivo kapitonas, vadovaujantis pareigūnas arba eilinis jūrininkas turi atestatą, kurį išdavė STCW 78/95 neratifikavusi šalis.

7.	Įrodymai, kad darbas su kroviniais ir kiti darbai atliekami nesaugiai arba nesilaikant TJO gairių, pavyzdžiui, deguonies kiekis pagrindiniame vamzdyje, kuriuo į krovinių tankus tiekiamos inertinės dujos viršija maksimalų nustatytą lygį.

8.	Kai tanklaivio kapitonas nepateikia paskiausios kelionės su balastu naftos šalinimo stebėsenos ir kontrolės sistemos įrašų.

9.	Nėra atnaujinto pavojų tvarkaraščio arba įgulos nariai nežino savo pareigų jei kiltų gaisras arba būtų gautas įsakymas palikti laivą.

10.	Išsiunčiami klaidingi nelaimės signalai ir neatliekamos tinkamos jų atšaukimo procedūros.

11.	Nėra pagal konvencijas būtinų pagrindinių įrengimų ar įrenginių.

12	Laive itin blogos higienos sąlygos.

13.	Inspektoriaus bendras įspūdis ir pastebėjimai, liudijantys, kad esama rimto laivo korpuso ar struktūrinio nusidėvėjimo ar trūkumų, dėl kurių gali kilti pavojus laivo struktūrai, nelaidumui vandeniui ar sandarumui.

14.	Informacija ar įrodymai, kad laivo kapitonas ar įgula nežino būtiniausių laive vykdytinų užduočių, susijusių su laivų sauga ar taršos prevencija, arba, kad tokios užduotys nebuvo vykdytos.

15.	Nėra darbo laiko laive planavimo grafiko ar jūrininkų darbo ir poilsio laiko apskaitos dokumento.

B. Akivaizdaus pagrindo atlikti laivų apsaugos aspektų kontrolę pavyzdžiai

Pradinio uosto valstybės kontrolės inspektavimo metu inspektorius gali nustatyti, kad esama tokio akivaizdaus pagrindo atlikti papildomą apsaugos kontrolę:

1.1.	Laikinas tarptautinis laivo apsaugos liudijimas (ISSC) negalioja arba jo galiojimo terminas yra pasibaigęs.

1.2.	Laivo apsaugos lygis yra žemesnis, negu uosto.

1.3.	Nebuvo vykdomi su laivo apsauga susiję mokymai.

1.4.	Nepakankami paskiausių 10-ies laivo ir uosto ar laivo ir laivo sąveikų įrašai.

1.5.	Yra įrodymų ar pastebėjimų, kad pagrindinis laivo personalas negali susikalbėti tarpusavyje.

1.6.	Pastebėjimuose pateikiama įrodymų, kad esama rimtų trūkumų apsaugos srityje.

1.7.	Iš trečiųjų šalių gauta informacija, pavyzdžiui, ataskaita ar skundas dėl su apsauga susijusios informacijos.

1.8.

Laivas turi kelintą kartą iš eilės išduotą Laikiną tarptautinį laivo apsaugos liudijimą (ISSC), ir, inspektoriaus nuomone, vienas iš tikslų, kurių laivo vadovybė ar įmonė siekė prašydama išduoti tokį liudijimą, yra išvengti visiško SOLAS 74 XI-2 skyriaus ir ISPS kodekso A dalies reikalavimų laikymosi, pasibaigus pirmą kartą išduoto Laikino liudijimo galiojimui. ISPS kodekso A dalyje nurodytos aplinkybės, kada galima išduoti Laikiną liudijimą.

Jei nustatomas akivaizdus pagrindas kaip nurodyta pirmiau, inspektorius nedelsdamas informuoja kompetentingą apsaugos tarnybą (nebent inspektorius taip pat yra tinkamai įgaliotas apsaugos pareigūnas). Tuomet kompetentinga saugumo tarnyba, atsižvelgdama į apsaugos lygį pagal SOLAS 74 XI skyriaus 9 taisyklę, sprendžia, kokių reikia papildomų kontrolės priemonių.

3.	Kitokį nei pirmiau nurodyti atvejai akivaizdų pagrindą nustato tinkamai įgaliotas apsaugos pareigūnas.

(1) OL L 323, 2008 12 3, p. 33.

VI PRIEDAS

LAIVŲ KONTROLĖS PROCEDŪROS

(nurodytos 15 straipsnio 1 dalyje)

Paryžiaus SM 1 priedas „Uosto valstybės atliekamos kontrolės procedūros“ (UVKP) ir toliau pateikiama atnaujinta Paryžiaus SM instrukcijų redakcija:

—	Instruction 33/2000/02: Operational Control on Ferries and Passenger Ships (Instrukcija 33/2000/02: Įgulos veiksmų kontrolė keltuose ir keleiviniuose laivuose),

—	Instruction 35/2002/02: Guidelines for PSCOs on Electronic Charts (Instrukcija 35/2002/02: Uosto valstybės kontrolės pareigūnams (UVKP) skirtos gairės dėl elektroninių jūrlapių),

—	Instruction 36/2003/08: Guidance for Inspection on Working and Living Conditions (Instrukcija 36/2003/08: Darbo ir gyvenimo sąlygų inspektavimo gairės),

—	Instruction 37/2004/02: Guidelines in Compliance with STCW 78/95 Convention as Amended (Instrukcija 37/2004/02: Gairės dėl atitikimo STCW 78/95 konvencijai, su pakeitimais),

—	Instruction 37/2004/05: Guidelines on the Inspection of Hours of Work/Rest (Instrukcija 37/2004/05: Darbo ir poilsio valandų inspektavimo gairės),

—	Instruction 37/2004/10: Guidelines for Port State Control Officers on Security Aspects (Instrukcija 37/2004/10: Uosto valstybės kontrolės pareigūnams skirtos apsaugos aspektų gairės),

—	Instruction 38/2005/02: Guidelines for PSCOs Checking a Voyage Data Recorder (VDR) (Instrukcija 38/2005/02: UVKP skirtos reiso duomenų registravimo įrangos (VDR) patikrinimo gairės),

—	Instruction 38/2005/05: Guidelines on MARPOL 73/78 Annex I (Instrukcija 38/2005/05: Gairės dėl MARPOL 73/78 I priedo),

—	Instruction 38/2005/07: Guidelines on Control of the Condition Assessment Scheme (CAS) of Single Hull Oil Tankers (Instrukcija 38/2005/07: Būklės įvertinimo sistemos (CAS) kontrolės gairės),

—	Instruction 39/2006/01: Guidelines for the Port State Control Officer on the ISM Code (Instrukcija 39/2006/01: Uosto valstybės kontrolės pareigūnui skirtos ISM kodekso gairės),

—	Instruction 39/2006/02: Guidelines for Port State Control Officers on Control of GMDSS (Instrukcija 39/2006/02: Uosto valstybės kontrolės pareigūnams skirtos GMDSS (globalinė jūrų avarinio ryšio ir saugumo sistema) gairės,

—	Instruction 39/2006/03: Optimisation of Banning and Notification Checklist (Instrukcija 39/2006/03: Įplaukimo uždraudimo ir pranešimų optimizavimo kontrolinis sąrašas),

—	Instruction 39/2006/10: Guidelines for PSCOs for the Examination of Ballast Tanks and Main Power Failure Simulation (black-out test) (Instrukcija 39/2006/10: UVKP skirtos balastinių tankų ir pagrindinės jėgainės gedimo simuliacijos (elektros tiekimo sistemos gedimo testas) gairės),

—	Instruction 39/2006/11: Guidance for Checking the Structure of Bulk Carriers (Instrukcija 39/2006/11: Balkerių struktūros patikrinimo gairės),

—	Instruction 39/2006/12: Code of Good Practice for Port State Control Officers (Instrukcjia 39/2006/12: Geros praktikos kodeksas, skirtas uosto valstybės kontrolės pareigūnams),

—	Instruction 40/2007/04: Criteria for Responsibility Assessment of Recognised Organisations (R/O) (Instrukcija 40/2007/04 Pripažintųjų organizacijų atsakomybės vertinimo kriterijai),

—	Instruction 40/2007/09: Guidelines for Port State Control Inspections for Compliance with Annex VI of MARPOL 73/78 (Instrukcija 40/2007/09: Valstybės uosto kontrolės inspektavimams skirtos MARPOL 73/78 VI priedo laikymosi gairės).

VII PRIEDAS

IŠPLĖSTINIS LAIVŲ INSPEKTAVIMAS

(nurodytas 14 straipsnyje)

Išplėstinio inspektavimo metu visų pirma tikrinama bendra toliau išvardytų rizikos sričių būklė:

—	Dokumentacija.

—	Struktūros būklė.

—	Sandarumas.

—	Avarinės sistemos.

—	Radijo ryšys.

—	Krovimo darbai.

—	Priešgaisrinė sauga.

—	Signalizacijos sistemos.

—	Gyvenimo ir darbo sąlygos.

—	Navigacijos įranga.

—	Gelbėjimosi priemonės.

—	Pavojingi kroviniai.

—	Pagrindiniai ir pagalbiniai laivo varikliai.

—	Taršos prevencija.

Be to, atsižvelgiant į praktines galimybes ar į apribojimus, susijusius su žmonių, laivo arba uosto sauga, išplėstinis inspektavimas turi apimti tam tikrų rizikos sričių dalykų patikrinimą, atsižvelgiant į inspektuojamo laivo tipą, kaip nustatyta pagal 14 straipsnio 3 dalį.

VIII PRIEDAS

NUOSTATOS, SUSIJUSIOS SU DRAUDIMU ĮPLAUKTI Į BENDRIJOJE ESANČIUS UOSTUS IR INKARAVIMO VIETAS

(nurodytos 16 straipsnyje)

Jei susidaro 16 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, uosto, kur laivas sulaikytas trečią kartą, kompetentinga institucija, raštu informuoja kapitoną, kad bus išduotas draudimo įplaukti nurodymas, kuris įsigalios iš karto po to, kai laivas paliks uostą. Draudimo įplaukti nurodymas įsigalioja iš karto, kai laivas išplaukia iš uosto pašalinus trūkumus, dėl kurių jis buvo sulaikytas.

Kompetentinga institucija nusiunčia draudimo įplaukti nurodymo kopiją vėliavos valstybės administracijai, atitinkamai pripažintajai organizacijai, kitoms valstybėms narėms ir kitoms Paryžiaus SM pasirašiusioms šalims, Komisijai, ir Paryžiaus SM sekretoriatui. Kompetentinga institucija taip pat atnaujina inspektavimo duomenų bazę – nedelsdama įtraukia informaciją apie draudimo įplaukti nurodymą.

Norint, kad draudimo įplaukti nurodymas būtų atšauktas, savininkas arba operatorius turi pateikti oficialų prašymą valstybės narės kompetentingai institucijai, davusiai draudimo įplaukti nurodymą. Kartu su šiuo prašymu privaloma pateikti vėliavos valstybės administracijos dokumentą, išduotą po vėliavos valstybės administracijos tinkamai įgalioto eksperto apsilankymo laive, nurodantį, kad laivas visiškai atitinka jam taikomas konvencijų nuostatas. Vėliavos valstybės administracija pateikia kompetentingai institucijai apsilankymą laive patvirtinančius įrodymus.

Tam tikrais atvejais kartu su prašymu atšaukti draudimo įplaukti nurodymą taip pat privaloma pateikti laivo klasę patvirtinusios klasifikacinės bendrovės dokumentą, parengtą po klasifikacinės bendrovės eksperto apsilankymo laive, nurodantį, kad laivas atitinka tos bendrovės nustatytus atitinkamos klasės standartus. Klasifikacinė bendrovė pateikia kompetentingai institucijai apsilankymą laive patvirtinančius įrodymus.

Draudimo įplaukti nurodymas gali būti atšauktas tik praėjus šios direktyvos 16 straipsnyje nurodytam laikotarpiui ir sutartame uoste atlikus pakartotinį laivo inspektavimą.

Jei sutartas uostas yra valstybėje narėje, tos valstybės kompetentinga institucija, gavusi kompetentingos institucijos, išdavusios draudimo įplaukti nurodymą, prašymą, gali leisti laivui įplaukti į sutartą uostą, kad būtų galima atlikti pakartotinį inspektavimą. Tokiais atvejais, kol neatšauktas draudimo įplaukti nurodymas, uoste neatliekami jokie krovimo darbai.

Jei laivo sulaikymo, dėl kurio išduotas draudimo įplaukti nurodymas, priežastis buvo laivo konstrukcijos trūkumai, tą įsakymą išdavusi kompetentinga institucija gali pareikalauti, kad pakartotinio inspektavimo metu būtų sudaryta galimybė apžiūrėti tam tikras patalpas, įskaitant krovinių patalpas ir tankus.

Pakartotinį inspektavimą atlieka valstybės narės kompetentinga institucija, kuri išdavė draudimo įplaukti nurodymą, arba paskirties uosto kompetentinga institucija, gavusi valstybės narės kompetentingos institucijos, išdavusios draudimo įplaukti nurodymą, sutikimą. Kompetentinga institucija gali reikalauti, kad apie pakartotinį inspektavimą jai būtų pranešta prieš 14 dienų. Valstybei narei turi būti pateikti įrodymai, kad laivas visiškai atitinka taikytinus konvencijų reikalavimus.

8.	Pakartotinį inspektavimą sudaro išplėstinis inspektavimas, kuris privalo apimti bent VII priede nurodytus atitinkamus punktus.

9.	Visas šio išplėstinio inspektavimo išlaidas apmoka savininkas arba operatorius.

10.	Jei valstybei narei priimtinas išplėstinio inspektavimo rezultatas pagal VII priedo reikalavimus, draudimo įplaukti nurodymas privalo būti atšauktas, o laivo kompanijai apie tai privaloma pranešti raštu.

11.

Kompetentinga institucija apie savo sprendimą taip pat praneša vėliavos valstybės administracijai, atitinkamai klasifikacinei bendrovei, kitoms valstybėms narėms, kitoms Paryžiaus SM pasirašiusioms šalims, Komisijai, ir Paryžiaus SM sekretoriatui. Kompetentinga institucija taip pat privalo atnaujinti inspektavimo duomenų bazę – nedelsdama įtraukti informaciją apie draudimo įplaukti nurodymo panaikinimą.

12.	Informacija apie tuos laivus, kuriems nebuvo leista įplaukti į Bendrijoje esančius uostus, privalo būti įtraukta į inspektavimo duomenų bazę ir joje prieinama, taip pat paskelbta pagal 26 straipsnio ir XIII priedo nuostatas.

IX PRIEDAS

INSPEKTAVIMO ATASKAITA

(nurodyta 17 straipsnyje)

Inspektavimo ataskaitą turi sudaryti bent šie punktai.

I. Bendro pobūdžio duomenys

1.	Ataskaitą parengusi kompetentinga institucija

2.	Inspektavimo data ir vieta

3.	Inspektuoto laivo pavadinimas

Vėliava

5.	Laivo tipas (nurodytas saugaus valdymo liudijime)

6.	TJO identifikavimo numeris

Šaukinys

8.	Tonažas (BT)

9.	Dedveitas (tam tikrais atvejais)

10.	Laivo pastatymo metai pagal laivo saugos liudijimuose nurodytą laivo pastatymo datą

11.	Klasifikacinė bendrovė ar klasifikacinės bendrovės, taip pat bet kuri kita organizacija, jei taikoma, išdavusi (-ios) šiam laivui klasifikacijos liudijimus

12.	Pripažintoji organizacija ar pripažintosios organizacijos ir (arba) bet kuri kita šalis, vėliavos valstybės vardu išdavusi (-ios) šiam laivui liudijimus pagal taikytinas konvencijas

13.	Laivo kompanijos ar operatoriaus pavadinimas ir adresas

14.	Jei laivas veža skystus ar kietus krovinius be taros – už laivo pasirinkimą ir už frachto tipą atsakingo frachtuotojo pavadinimas ir adresas

15.	Inspektavimo ataskaitos parengimo galutinė data

16.	Nuoroda, kad išsami informacija apie inspektuotus ar sulaikytus laivus gali būti paskelbta.

II. Informacija apie inspektavimą

1.	Taikant atitinkamas konvencijas išduoti liudijimai, atitinkamą liudijimą (liudijimus) išdavusi institucija ar organizacija, taip pat išdavimo ir galiojimo pabaigos data

2.	Inspektuotos laivo dalys ar elementai (jei atliekamas išsamus ar išplėstinis inspektavimas)

3.	Paskiausios tarpinės, metinės ar atnaujinimo apžiūros uostas ir data bei apžiūrą atlikusios organizacijos pavadinimas

4.	Inspektavimo rūšis (inspektavimas, išsamus inspektavimas, išplėstinis inspektavimas)

5.	Trūkumų pobūdis

6.	Priemonės, kurių imtasi.

III. Papildoma informacija sulaikymo atveju

1.	Nurodymo sulaikyti laivą data

2.	Nurodymo sulaikyti laivą atšaukimo data

3.	Trūkumų, dėl kurių buvo išduotas nurodymas sulaikyti laivą, pobūdis (prireikus pateikiamos nuorodos į konvencijas)

4.	Nurodymas, jei reikia, ar apžiūrą atlikusios pripažintosios organizacijos ar kitos privačios įstaigos atsakomybė yra susijusi su trūkumais, kurie pavieniui ar kartu su kitais trūkumais nulėmė laivo sulaikymą

5.	Priemonės, kurių imtasi.

X PRIEDAS

LAIVO SULAIKYMO KRITERIJAI

(nurodyti 19 straipsnio 3 dalyje)

ĮVADAS

Prieš nuspręsdamas, ar inspektavimo metu nustatyti trūkumai pateisina atitinkamo laivo sulaikymą, inspektorius privalo toliau taikyti 1 ir 2 punktuose paminėtus kriterijus.

3 punkte pateikiami trūkumų, kurie pateisina atitinkamo laivo sulaikymą, pavyzdžiai (žr. 19 straipsnio 4 dalį).

Kai laivo sulaikymo pagrindas yra atsitiktinė žala, patirta laivui plaukiant į uostą, nurodymas sulaikyti laivą neduodamas, su sąlyga, kad:

a)	buvo tinkamai atsižvelgta į SOLAS 74 I/11 taisyklės c punktą dėl pranešimo, skirto vėliavos valstybės administracijai, paskirtam ekspertui arba už atitinkamo liudijimo išdavimą atsakingai pripažintajai organizacijai;

b)	prieš įplaukiant į uostą, laivo kapitonas ar savininkas pateikė uosto valstybės kontrolės institucijai informaciją apie avarijos aplinkybes ir patirtą žalą bei informaciją apie privalomą pranešimą vėliavos valstybės administracijai;

c)	laivas ėmėsi tinkamų minėtą instituciją tenkinančių ištaisomųjų veiksmų; ir

d)	gavusi pranešimą apie ištaisomųjų veiksmų užbaigimą, institucija užtikrino, kad trūkumai, kurie akivaizdžiai kėlė pavojų saugai, sveikatai arba aplinkai, yra pašalinti.

1. Pagrindiniai kriterijai

Priimdamas savo, kaip specialisto, sprendimą, ar laivas turėtų būti sulaikytas, inspektorius privalo taikyti šiuos kriterijus:

Laikas:

Laivai, negalintys saugiai išplaukti į jūrą, turi būti sulaikyti pirmo inspektavimo metu neatsižvelgiant į tai, kiek laiko laivas stovės uoste.

Kriterijus:

Laivas sulaikomas, jeigu jo trūkumai yra pakankamai rimti, kad inspektorius turėtų sugrįžti ir įsitikinti, ar prieš laivui išplaukiant jie buvo pašalinti.

Būtinybė inspektoriui sugrįžti į laivą yra trūkumų rimtumą patvirtinantis faktas. Tačiau šios priemonės nebūtinai turi būti imamasi kiekvienu atveju. Ji reiškia, kad institucija vienu ar kitu būdu, geriausiai apsilankydama dar kartą, turi patikrinti, ar trūkumai buvo pašalinti prieš laivui išplaukiant.

2. Pagrindinių kriterijų taikymas

Spręsdamas, ar nustatyti laivo trūkumai yra pakankamai rimti, kad laivas būtų sulaikytas, inspektorius turi įvertinti, ar:

1.	laive yra reikiami, galiojantys dokumentai;

2.	laivo įgula atitinka Laivo įgulos saugios minimalios sudėties dokumento reikalavimus.

Inspektuodamas inspektorius turi įvertinti, ar laivas ir (arba) įgula geba:

3.	būsimos kelionės metu saugiai valdyti laivą;

4.	būsimos kelionės metu saugiai pakrauti, iškrauti ir vežti krovinį bei stebėti jo būklę;

5.	būsimos kelionės metu saugiai eksploatuoti mašinų skyrių;

6.	būsimos kelionės metu užtikrinti tinkamą laivo varomąją galią ir vairavimą;

7.	būsimos kelionės metu iškilus būtinybei veiksmingai užgesinti gaisrą bet kurioje laivo dalyje;

8.	būsimos kelionės metu iškilus būtinybei sparčiai ir saugiai palikti laivą bei imtis gelbėjimo veiksmų;

9.	būsimos kelionės metu vykdyti aplinkos taršos prevenciją;

10.	būsimos kelionės metu užtikrinti tinkamą laivo stovumą;

11.	būsimos kelionės metu užtikrinti tinkamą laivo nepralaidumą vandeniui;

12.	būsimos kelionės metu susidarius avarinei padėčiai perduoti ir priimti pranešimus;

13.	būsimos kelionės metu laive užtikrinti saugias ir sanitarijos reikalavimus atitinkančias sąlygas;

14.	teikti kiek įmanoma daugiau informacijos avarijos atveju.

Jeigu į kurį nors iš šių įvertinimų atsakymas yra neigiamas, atsižvelgiant į visus nustatytus trūkumus, privalu rimtai apsvarstyti, ar laivą sulaikyti. Laivo sulaikymą taip pat gali nulemti ir keli ne tokie rimti trūkumai.

3. Kad inspektoriui būtų lengviau naudotis šiomis gairėmis, toliau pateikiamas pagal atitinkamas konvencijas ir (arba) kodeksus sugrupuotų trūkumų, laikomų tokiais rimtais, kad jų buvimas gali pateisinti atitinkamo laivo sulaikymą, sąrašas. Šis sąrašas nėra baigtinis.

3.1. Bendro pobūdžio duomenys

Laive nėra galiojančių liudijimų ir dokumentų, būtinų pagal atitinkamus dokumentus. Tačiau laivai, plaukiojantys su atitinkamos konvencijos nepasirašiusių arba kito atitinkamo dokumento neįgyvendinusių valstybių vėliava, neprivalo turėti konvencijoje ar kitame atitinkamame dokumente numatytų liudijimų. Todėl būtinų liudijimų neturėjimas pats savaime neturėtų būti laivo sulaikymo priežastimi; tačiau taikant „palankesnių sąlygų šiems laivams nesuteikimo“ sąlygą yra privalu, kad prieš išplaukdamas laivas iš esmės atitiktų nuostatas.

3.2. Sritys pagal SOLAS 74

1.	Yra eigos ir kitų svarbiausių laivo mechanizmų, taip pat elektros instaliacijų gedimų.

2.	Nepakankama švara mašinų skyriuje, per didelis naftuoto vandens kiekis šuliniuose, vamzdžių izoliacijos, įskaitant išmetamųjų dujų vamzdžius mašinų skyriuje, užterštumas alyva, netinkamai veikiantys šulinių išsausinimo įrengimai.

3.	Yra avarinio generatoriaus, apšvietimo, baterijų ir jungiklių gedimų.

4.	Yra pagrindinio ir pagalbinio vairo įrenginių gedimų.

5.	Nėra asmeninių gelbėjimosi priemonių, gelbėjimosi plaustų bei valčių ir jų nuleidimo į vandenį įrengimų, jų yra nepakankamas kiekis ar jie yra labai nusidėvėję.

Nėra gaisro aptikimo sistemos, priešgaisrinių signalizacijų, gaisro gesinimo įrangos, stacionarių gaisro gesinimo įrengimų, ventiliacijos vožtuvų, automatinių priešgaisrinių sklendžių, greitai užsidarančių įtaisų, jie neatitinka reikalavimų arba yra labai nusidėvėję, ir todėl nebetinka naudojimui pagal numatytą paskirtį.

7.	Nėra tanklaivių krovinių denio priešgaisrinės apsaugos sistemos, ji labai nusidėvėjusi arba yra jos gedimų.

8.	Nėra žibintų, signalinių figūrų arba garso signalus perduodančių įrengimų, jie neatitinka reikalavimų arba yra labai nusidėvėję.

9.	Nėra radijo įrangos, skirtos nelaimės ir saugos pranešimams perduoti, arba yra jos gedimų.

10.	Nėra navigacijos įrangos, arba yra jos gedimų, atsižvelgiant į SOLAS 74 V/16.2 taisyklės nuostatas.

11.	Nėra patikslintų navigacinių jūrlapių ir (arba) visų kitų atitinkamų jūrinių leidinių, būtinų planuojamam maršrutui, atsižvelgiant į tai, kad vietoj jūrlapių gali būti naudojama aprobuoto tipo Elektroninių jūrlapių rodymo ir informacijos sistema (ECDIS), kurioje naudojami oficialūs duomenys.

12.	Krovininių siurblių skyriuose nėra nekibirkščiuojančios ištraukiamosios ventiliacijos

13.	Rimti trūkumai, susiję su eksploatavimo reikalavimais, nustatytais Paryžiaus SM 1 priedo 5.5 skirsnyje.

14.	Įgulos narių skaičius, sudėtis arba jų atestavimas neatitinka laivo įgulos saugios sudėties dokumento.

15.	Neįgyvendinta sustiprintos apžiūros programa pagal SOLAS 74 XI skirsnio 2 taisyklę.

3.3. Sritys pagal IBC kodeksą

1.	Vežamos tinkamumo liudijime nepaminėtos medžiagos arba nėra informacijos apie krovinį.

2.	Nėra aukšto slėgio saugos įtaisų arba jie sugadinti.

3.	Elektros instaliacijos nėra iš esmės saugios arba neatitinka kodekso reikalavimų.

4.	Užsidegimo šaltinių buvimas rizikingose vietose.

5.	Specialių reikalavimų pažeidimai.

6.	Viršytas didžiausias leistinas krovinio kiekis tanke.

7.	Nepakankama šilumai jautrių produktų apsauga nuo šilumos.

3.4. Sritys pagal IGC kodeksą

1.	Vežamos tinkamumo liudijime nepaminėtos medžiagos arba nėra informacijos apie krovinį.

2.	Nėra gyvenamųjų arba pagalbinių patalpų uždarymo įtaisų

3.	Pertvara laidi dujoms

4.	Defektų turintys oro šliuzai.

5.	Nėra greitai užsidarančių vožtuvų arba jie turi defektų.

6.	Nėra apsauginių vožtuvų arba jie turi defektų.

7.	Elektros instaliacijos nėra iš esmės saugios arba neatitinka kodekso reikalavimų.

8.	Neveikia krovinių skyriaus ventiliatoriai.

9.	Neveikia krovinių tankų slėgio signalizacija

10.	Dujų aptikimo ir (arba) nuodingų dujų aptikimo agregatai turi defektų

11.	Medžiagos, kurios turi būti inhibuojamos, vežamos be galiojančio inhibitoriaus liudijimo.

3.5. Sritys pagal LL 66

Apgadinimai, korozija arba taškinė korozija deniuose ir korpuse esančiuose dideliuose apkalų plotuose bei susijusiose standinamosiose detalėse, ir tai daro įtaką laivo tinkamumui plaukioti arba jo atsparumui išlaikyti vietines apkrovas, išskyrus atvejus, kai buvo atlikti derami laikinieji remonto darbai, kad laivas galėtų plaukti į uostą, kur būtų atliekamas jo kapitalinis remontas.

2.	Pripažintas nepakankamo stovumo atvejis.

Nėra pakankamos ir patikimos informacijos, pateiktos nustatyta forma, leidžiančios laivo kapitonui greitai ir paprastais būdais išdėstyti krovinius ir paskirstyti balastą laive taip, kad saugi stovumo atsarga būtų išlaikyta visuose reiso etapuose bei kintančiomis sąlygomis ir kad neatsirastų jokio laivo konstrukcijai nepriimtinos apkrovos.

4.	Nėra uždaromųjų įtaisų, liukų uždarymo įrengimų ir vandeniui nelaidžių durų, jie yra labai nusidėvėję arba turi defektų.

5.	Laivas perkrautas.

6.	Nėra grimzlės ženklo arba jo neįmanoma įžiūrėti.

3.6. Sritys pagal MARPOL 73/78 I priedą

1.	Nėra naftuoto vandens filtravimo įrangos, naftos pašalinimo stebėjimo ir kontrolės sistemos arba 15 ppm signalizacijos įrengimų, jie yra labai nusidėvėję arba yra jų gedimų.

2.	Likusi naftos likučių ir (arba) šlamo tankų talpa yra per maža būsimam reisui.

3.	Nėra naftos operacijų žurnalo.

4.	Sumontuotas nelegalus pašalinimo vamzdynas.

5.	Nėra apžiūros ataskaitos bylos arba ji neatitinka MARPOL 73/78 13 G taisyklės 3 dalies b punkto.

3.7. Sritys pagal MARPOL 73/78 II priedą

1.	Nėra Procedūrų ir įrenginių vadovo.

2.	Krovinys neturi kategorijos.

3.	Nėra krovinių registravimo žurnalo.

4.	Į naftą panašios medžiagos vežamos nesilaikant reikalavimų arba neturint atitinkamai pakoreguoto liudijimo.

5.	Sumontuotas nelegalus pašalinimo vamzdynas.

3.8. Sritys pagal MARPOL 73/78 V priedą

1.	Nėra šiukšlių tvarkymo plano.

2.	Nėra šiukšlių registravimo knygos.

3.	Laivo personalas nesupažindintas su šiukšlių tvarkymo plane numatytais šalinimo (išmetimo) reikalavimais.

3.9. Sritys pagal STCW 78/95 ir Direktyvą 2008/106/EB

1.	Jūrininkai neturi tinkamų atestatų, galiojančių lengvatinių leidimų arba negali pateikti dokumentinių įrodymų, kad vėliavos valstybės administracijai yra pateiktas prašymas dėl patvirtinimo.

2.	Įrodymai, kad atestatas buvo gautas nesąžiningai arba jo turėtojas nėra tas asmuo, kuriam tas atestatas buvo išduotas.

3.	Nesilaikoma vėliavos valstybės administracijos saugaus įgulų komplektavimo reikalavimų.

4.	Navigacijos arba mašinų skyriaus budėjimų tvarka neatitinka reikalavimų, kuriuos laivui nustatė vėliavos valstybės administracija.

5.	Budėjimo pamainoje nėra asmens, kuris turi kvalifikaciją valdyti įrangą, būtiną saugiai laivybai, saugiam radijo ryšiui ar taršos jūroje prevencijai.

6.	Nepateikiami įrodymai dėl profesinio jūreivių tinkamumo pareigoms, susijusioms su laivo sauga ir taršos prevencija.

7.	Nėra galimybės sudaryti pirmąją budėjimo pamainą reiso pradžioje bei po jos būsimas pamainas iš pakankamai pailsėjusių bei kitais atžvilgiais budėjimui tinkamų asmenų.

3.10. Sritys pagal TDO konvencijas

1.	Nepakankamas maisto kiekis, kad jo užtektų reisui iki kito uosto.

2.	Nepakankamas geriamo vandens kiekis, kad jo užtektų reisui iki kito uosto.

3.	Laive itin blogos higienos sąlygos.

4.	Laivo, plaukiojančio rajonuose, kuriuose gali būti labai žema temperatūra, gyvenamosiose patalpose nėra šildymo.

5.	Nepakankamas laivo gyvenamųjų patalpų vėdinimas.

6.	Koridoriai arba gyvenamosios patalpos labai šiukšlinos, užgriozdintos įranga ar kroviniu arba dėl kitų priežasčių nesaugios.

7.	Yra akivaizdžių įrodymų, kad budinčio ir kito personalo tarnybos metu darbingumui pirmą budėjimo pamainą ar vėlesnių budėjimų metu trukdo nuovargis.

3.11. Sritys, dėl kurių nebūtina sulaikyti laivą, tačiau pagal kurias, pavyzdžiui, turi būti laikinai sustabdyti krovimo darbai.

Inertinių dujų sistemos, su kroviniu susijusios įrangos ar mechanizmų gedimai (arba netinkama priežiūra) laikomi pakankamu pagrindu nutraukti krovimo darbus.

XI PRIEDAS

MINIMALŪS REIKALAVIMAI INSPEKTORIAMS

(nurodyti 22 straipsnio 1 ir 5 dalyse)

Inspektoriai turi turėti reikiamų teorinių žinių apie laivus ir jų eksploatavimą ir praktinės patirties šioje srityje. Jie privalo būti kompetentingi konvencijų reikalavimų įgyvendinimo ir atitinkamų uosto valstybės kontrolės procedūrų srityse. Šios žinios ir kompetencija tarptautinių ir Bendrijos reikalavimų vykdymo srityje privalo būti įgytos pagal oficialias mokymo programas.

Minimalus reikalavimas inspektoriams yra:

būti įgijus tinkamą kvalifikaciją jūrų ar jūreivystės mokymo įstaigoje ir turi turėti tinkamos darbo jūroje patirties kaip diplomuotas laivo pareigūnas arba turėti ar būti turėjus galiojantį STCW II/2 arba III/2 kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą, neribotus dėl veiklos srities, pagrindinių variklių ar tonažo; arba

b)	būti išlaikius kompetentingos institucijos pripažintą laivo konstruktoriaus, inžinieriaus mechaniko arba su jūros sritimis susijusios inžinerijos egzaminą ir šias pareigas būti ėjus bent penkerius metus; arba

c)	turėti tinkamą universitetinį ar jam lygiavertį išsilavinimą ir būti deramai baigus studijas laivų saugos inspektorių mokykloje bei įgijus joje kvalifikaciją.

Inspektorius turi būti:

—	bent metus ėjęs vėliavos valstybės inspektoriaus pareigas, susijusias arba su apžiūromis ir liudijimų išdavimu pagal konvencijų nuostatas arba su pripažintųjų organizacijų, kurioms deleguotos įstatymais numatytos pareigos, veiklos stebėjimu, arba

—	įgijęs atitinkamą kompetencijos lygį per mažiausiai vienerių metų trukmės mokymą vietoje, dalyvaudamas uosto valstybės kontrolės inspekcijose vadovaujant patyrusiems uosto valstybės kontrolės pareigūnams.

2 dalies a punkte paminėti inspektoriai privalo turėti mažiausiai 5 metų laivybos patirtį įskaitant jūroje dirbtus laikotarpius, atitinkamai denio arba mašinų skyriaus pareigūnais, arba vėliavos valstybės inspektoriais arba uosto valstybės kontrolės padėjėjais. Tokia patirtis taip pat apima bent dvejus metus darbo patirties jūroje, einant denio ar mašinų skyriaus pareigūno pareigas.

5.	Inspektorius privalo gebėti bendrauti su jūrininkais žodžiu ir raštu dažniausiai jūroje vartojama kalba.

6.	Pirmiau nurodytų kriterijų neatitinkantys inspektoriai taip pat priimtini, jeigu šios direktyvos priėmimo dieną jie dirba valstybės narės kompetentingoje institucijoje, vykdančioje uosto valstybės kontrolę.

Jei valstybėje narėje 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą inspektavimą atlieka uosto valstybės kontrolės inspektoriai, tie inspektoriai turi turėti tinkamą kvalifikaciją, t. y. be kitų dalykų, turėti pakankamai teorinių žinių ir praktinės patirties laivybos saugos srityje. Paprastai reikalavimai yra tokie:

a)	gerai išmanyti laivybos saugos principus ir kaip jie taikomi tikrinamai veiklai;

b)	turėti pakankamai praktinių žinių apie saugumo technologijas ir metodus;

c)	išmanyti inspektavimo principus, procedūras ir metodus;

d)	turėti praktinių žinių apie tikrinamą veiklą.

XII PRIEDAS

INSPEKTAVIMO DUOMENŲ BAZĖS FUNKCIJOS

(nurodytos 24 straipsnio 1 dalyje)

Inspektavimo duomenų bazė turi atlikti bent tokias funkcijas:

—	apimti valstybių narių ir visų Paryžiaus SM pasirašiusių šalių inspektavimo duomenis,

—	teikti duomenis apie laivų rizikos lygį ir apie laivus, kurie netrukus turi būti inspektuojami,

—	apskaičiuoti kiekvienos valstybės narės su inspektavimu susijusius įsipareigojimus,

—	pateikti baltąjį, taip pat pilkąjį ir juodąjį vėliavos valstybių sąrašus, nurodytus 16 straipsnio 1 dalyje,

—	teikti duomenis apie įmonių veiklos rezultatus,

—	nustatyti, ką reikėtų tikrinti rizikos srityse kiekvieno inspektavimo metu.

2.	Inspektavimo duomenų bazė turi galimybę būti pritaikyta prie būsimų pokyčių ir sąsajoms su kitomis Bendrijos saugos jūroje duomenų bazėmis, įskaitant SafeSeaNet, kuri teikia duomenis apie laivų atvykimą į valstybių narių uostus ir, prireikus, su nacionalinėmis informacijos sistemomis.

3.	Inspektavimo duomenų bazėje pateikiamas išsamesnis hipersaitas į Equasis informacinę sistemą. Valstybės narės skatina inspektorius naudotis per Equasis prieinamomis viešosiomis ir privačiomis duomenų bazėmis, susijusiomis su laivų inspektavimu.

XIII PRIEDAS

INFORMACIJOS, SUSIJUSIOS SU LAIVŲ INSPEKTAVIMU IR SULAIKYMU VALSTYBIŲ NARIŲ UOSTUOSE IR INKARAVIMO VIETOSE BEI DRAUDIMŲ ĮPLAUKTI NURODYMŲ, SKELBIMAS

(nurodytas 26 straipsnyje)

Pagal 26 straipsnį skelbiamą informaciją turi sudaryti:

a)	laivo pavadinimas;

b)	TJO identifikavimo numeris;

c)	laivo tipas;

d)	tonažas (BT);

e)	laivo pastatymo metai, pagal laivo saugos liudijimuose nurodytą laivo pastatymo datą;

f)	laivo kompanijos pavadinimas ir adresas;

g)	jei laivas veža skystus ar kietus krovinius be taros – už laivo pasirinkimą ir už frachto tipą atsakingo frachtuotojo pavadinimas ir adresas;

h)	vėliavos valstybė;

i)	klasifikavimo liudijimas ir teisės aktais nustatyti liudijimai, išduoti pagal atitinkamas konvencijas, kiekvieną iš šių liudijimų išdavusi institucija ar organizacija, taip pat išdavimo data ir galiojimo terminas;

j)	paskiausios tarpinės ar metinės apžiūros, susijusios su pirmiau i punkte nurodytais liudijimais, uostas ir data bei apžiūrą atlikusios institucijos ar organizacijos pavadinimas;

k)	sulaikymo data, šalis, uostas,

Pagal 26 straipsnį paskelbtą informaciją apie laivus, kurie buvo sulaikyti, taip pat turi sudaryti:

a)	sulaikymų skaičius per paskutinius 36 mėnesius;

b)	sulaikymo atšaukimo data;

c)	sulaikymo trukmė, nurodyta dienomis;

d)	aiškiai ir tiksliai nurodytos sulaikymo priežastys;

e)	nurodymas, jei tinka, ar apžiūrą atlikusi pripažintoji organizacija yra atsakinga už trūkumus, kurie pavieniui ar drauge su kitais trūkumais nulėmė sulaikymą;

f)	priemonių, kurių imtasi tuo atveju, jei laivui leista plaukti į artimiausią tinkamą remonto įmonę, aprašymas;

g)	jei laivui uždrausta įplaukti į Bendrijos teritorijoje esantį uostą ar inkaravimo vietą, aiškiai ir tiksliai nurodomos tokios priemonės taikymo priežastys.

XIV PRIEDAS

DUOMENYS, TEIKIAMI ATSIŽVELGIANT Į ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪRĄ

(nurodyti 29 straipsnyje)

1. Kiekvienais metais ne vėliau kaip iki balandžio 1 d. kiekviena valstybė narė turi pateikti Komisijai tokius praėjusiųjų metų duomenis:

1.1. Inspektorių, veikiančių tų valstybių vardu vykdant uosto valstybės atliekamą kontrolę, skaičius

Šią informaciją Komisijai reikia perduoti vadovaujantis tokia pavyzdine lentele: (1) (2).

Uostas/zona	Visu etatu dirbančių inspektorių skaičius (A)	Ne visu etatu dirbančių inspektorių skaičius (B)	Perskaičiavimas iš B į visu etatu dirbančių inspektorių skaičių (C)	Iš viso (A+C)
Uostas X arba Zona X
Uostas Y arba Zona Y
IŠ VISO

1.2. Bendras skaičius laivų, įplaukusių į valstybės uostus nacionaliniu lygiu. Šis skaičius – tai laivų, kuriems taikoma ši direktyva ir kurie įplaukė į tų valstybių uostus, skaičiuojant tik vieną kartą, skaičius.

2. Valstybės narės turi:

kas šešis mėnesius pateikti Komisijai į jų uostus įplaukusių arba uosto administracijai ar įstaigai apie savo atvykimą į inkaravimo vietą pranešusių individualių laivų, išskyrus keleivinius ir krovininius reisinius keltus, įplaukimo į uostą sąrašą, kuriame kiekvienam laivo judėjimui nurodomas jo TJO identifikavimo numeris ir atvykimo data, taip pat uostas . Šis sąrašas pateikiamas lentelės forma skaičiuoklės programoje, kad pirmiau nurodytą informaciją būtų galima peržiūrėti ir apdoroti automatiniu būdu. Sąrašą reikia pateikti per keturis mėnesius nuo to laikotarpio, apie kurį pateikiami duomenys, pabaigos,

ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios direktyvos taikymo pradžios pateikti Komisijai atskirus a punkte paminėtų keleivinių reisinių keltų ir krovininių reisinių keltų sąrašus; vėliau tokie sąrašai teikiami kaskart, kai atsiranda šių paslaugų pasikeitimų. Sąraše nurodomas kiekvieno laivo TJO identifikavimo numeris, pavadinimas ir nuplauktas maršrutas. Šis sąrašas pateikiamas lentelės forma skaičiuoklės programoje, kad pirmiau nurodytą informaciją būtų galima peržiūrėti ir apdoroti automatiniu būdu.

(1) Jei atliekant uosto valstybės kontrolės inspektavimą atlikti tikrinimai sudaro tik dalį inspektorių darbo, visas inspektorių skaičius turi būti perskaičiuojamas į skaičių, atitinkantį visu etatu dirbančių inspektorių skaičių. Jei tas pats inspektorius dirba daugiau nei viename uoste ar geografinėje zonoje, kiekviename uoste turi būti skaičiuojamas atitinkamas darbo ne visu etatu laikas.

(2) Šią informaciją privaloma pateikti nacionaliniu lygiu ir atskirai apie kiekvieną atitinkamos valstybės narės uostą. Šiame priede „uostas“ – tai atskiras uostas ar geografinė zona, kuriuose dirba inspektorius ar inspektorių grupė; zonai tam tikrais atvejais priklauso keli atskiri uostai.

XV PRIEDAS

A DALIS

Panaikinta direktyva su jos vėlesniais pakeitimais

(nurodyta 37 straipsnyje)

Tarybos direktyva 95/21/EB (OL L 157, 1995 7 7, p. 1)
Tarybos direktyva 98/25/EB (OL L 133, 1998 5 7, p. 19)
Komisijos direktyva 98/42/EB (OL L 184, 1998 6 27, p. 40)
Komisijos direktyva 1999/97/EB (OL L 331, 1999 12 23, p. 67)
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/106/EB (OL L 19, 2002 1 22, p. 17)
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/84/EB (OL L 324, 2002 11 29, p. 53)	Tik 4 straipsnis

B DALIS

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminų sąrašas

(nurodytas 37 straipsnyje)

Direktyva	Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai
Direktyva 95/21/EB	1996 m. birželio 30 d.
Direktyva 98/25/EB	1998 m. birželio 30 d.
Direktyva 98/42/EB	1998 m. rugsėjo 30 d.
Direktyva 1999/97/EB	2000 m. gruodžio 13 d.
Direktyva 2001/106/EB	2003 m. liepos 22 d.
Direktyva 2002/84/EB	2003 m. lapkričio 23 d.

XVI PRIEDAS

Koreliacinė lentelė

(nurodyta 37 straipsnyje)

Direktyva 95/21/EB	Ši direktyva
1 straipsnio įvadinė formuluotė	1 straipsnio įvadinė formuluotė
1 straipsnio pirma įtrauka	1 straipsnio a punktas
1 straipsnio antra įtrauka	1 straipsnio b punktas
–	1 straipsnio c punktas
2 straipsnio įvadinė formuluotė	2 straipsnio įvadinė formuluotė
2 straipsnio 1 dalies įvadinė formuluotė	2 straipsnio 1 dalies įvadinė formuluotė
2 straipsnio 1 dalies pirma įtrauka	2 straipsnio 1 dalies a punktas
2 straipsnio 1 dalies antra įtrauka	2 straipsnio 1 dalies b punktas
2 straipsnio 1 dalies trečia įtrauka	2 straipsnio 1 dalies c punktas
2 straipsnio 1 dalies ketvirta įtrauka	2 straipsnio 1 dalies d punktas
2 straipsnio 1 dalies penkta įtrauka	2 straipsnio 1 dalies e punktas
2 straipsnio 1 dalies šešta įtrauka	2 straipsnio 1 dalies f punktas
2 straipsnio 1 dalies septinta įtrauka	2 straipsnio 1 dalies g punktas
2 straipsnio 1 dalies aštunta įtrauka	2 straipsnio 1 dalies h punktas
2 straipsnio 2 dalis	2 straipsnio 2 dalis
–	2 straipsnio 3 dalis
–	2 straipsnio 4 dalis
2 straipsnio 3 dalis	2 straipsnio 5 dalis
2 straipsnio 4 dalis	–
–	2 straipsnio 6 dalis
–	2 straipsnio 7 dalis
2 straipsnio 5 dalis	2 straipsnio 8 dalis
–	2 straipsnio 9 dalis
–	2 straipsnio 10 dalis
2 straipsnio 6 dalis	2 straipsnio 11 dalis
2 straipsnio 7 dalis	2 straipsnio 12 dalis
2 straipsnio 8 dalis	2 straipsnio 13 dalis
–	2 straipsnio 14 dalis
2 straipsnio 9 dalis	2 straipsnio 15 dalis
–	2 straipsnio 16 dalis
2 straipsnio 10 dalis	2 straipsnio 17 dalis
–	2 straipsnio 18 dalis
–	2 straipsnio 19 dalis
–	2 straipsnio 20 dalis
–	2 straipsnio 21 dalis
–	2 straipsnio 22 dalis
3 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa	3 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
–	3 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
–	3 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa
3 straipsnio 1 dalies antra pastraipa	3 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa
–	3 straipsnio 1 dalies penkta pastraipa
–	3 straipsnio 1 dalies šešta pastraipa
3 straipsnio 2-4 dalys	3 straipsnio 2-4 dalys
–	4 straipsnio 1 dalis
4 straipsnis	4 straipsnio 2 dalis
5 straipsnis	–
–	5 straipsnis
–	6 straipsnis
–	7 straipsnis
–	8 straipsnis
–	9 straipsnis
–	10 straipsnis
–	11 straipsnis
–	12 straipsnis
6 straipsnio 1 dalies įvadinė formuluotė	–
–	13 straipsnio 1 dalies įvadinė formuluotė
6 straipsnio 1 dalies a punktas	13 straipsnio 1 dalies a punktas
–	13 straipsnio 1 dalies b punktas
6 straipsnio 1 dalies b punktas	13 straipsnio 1 dalies c punktas
6 straipsnio 2 dalis	–
–	13 straipsnio 2 dalis
6 straipsnio 3 dalis	13 straipsnio 3 dalis
6 straipsnio 4 dalis	–
7 straipsnis	–
7a straipsnis	–
7b straipsnis	–
–	14 straipsnis
–	15 straipsnis
–	16 straipsnis
8 straipsnis	17 straipsnis
–	18 straipsnis
9 straipsnio 1 ir 2 dalys	19 straipsnio 1 ir 2 dalys
9 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys	19 straipsnio 3 dalis
9 straipsnio 3 dalies 2-4 sakiniai	19 straipsnio 4 dalis
9 straipsnio 4-7 dalys	19 straipsnio 5-8 dalys
–	19 straipsnio 9 ir 10 dalys
9a straipsnis	–
10 straipsnio 1-3 dalys	20 straipsnio 1-3 dalys
–	20 straipsnio 4 dalis
11 straipsnio 1 dalis	21 straipsnio 1 dalis
–	21 straipsnio 2 dalis
11 straipsnio 2 dalis	21 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa
11 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa	–
11 straipsnio 3 dalies antra pastraipa	21 straipsnio 3 dalies antra pastraipa
11 straipsnio 4-6 dalys	21 straipsnio 4-6 dalys
12 straipsnio 1-3 dalys	22 straipsnio 1-3 dalys
12 straipsnio 4 dalis	22 straipsnio 4 dalis
–	22 straipsnio 5-7 dalys
13 straipsnio 1-2 dalys	23 straipsnio 1 ir 2 dalys
–	23 straipsnio 3-5 dalys
14 straipsnis	–
15 straipsnis	–
–	24 straipsnis
–	25 straipsnis
–	26 straipsnis
–	27 straipsnis
16 straipsnio 1 ir 2 dalys	28 straipsnio 1 ir 2 dalys
16 straipsnio 2a dalis	28 straipsnio 3 dalis
16 straipsnio 3 dalis	28 straipsnio 4 dalis
17 straipsnis	29 straipsnis
–	30 straipsnis
18 straipsnis	31 straipsnis
19 straipsnis	32 straipsnis
–	33 straipsnis
19a straipsnis	34 straipsnis
–	35 straipsnis
20 straipsnis	36 straipsnis
–	37 straipsnis
21 straipsnis	38 straipsnis
22 straipsnis	39 straipsnis
I priedas	–
–	I priedas
–	II priedas
–	III priedas
II priedas	IV priedas
III priedas	V priedas
IV priedas	VI priedas
V priedas	VII priedas
VI priedas	X priedas
VII priedas	XI priedas
–	XII priedas
VIII priedas	XIII priedas
IX priedas	IX priedas
X priedas	XIV priedas
XI priedas	VIII priedas
XII priedas	–
–	XV priedas
–	XVI priedas