14.7.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 181/57

(1)

1999 m. gruodžio 22 d. Komisijos sprendime 2000/57/EB dėl užkrečiamųjų ligų prevencijai ir kontrolei pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 2119/98/EB nustatytos skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemos (2) nustatyta, apie kokius įvykius, susijusius su užkrečiamosiomis ligomis, valstybių narių kompetentingos visuomenės sveikatos institucijos turi pranešti naudodamos skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemą (SĮRS), kuri yra Bendrijos tinklo dalis, ir bendra tvarka, kurios laikydamosi valstybės narės drauge su Komisija galėtų keistis informacija apie tuos įvykius, konsultuotis ir koordinuoti veiklą.

(2)

Sprendimu 2000/57/EB visų valstybių narių kompetentingos visuomenės sveikatos institucijos įpareigojamos rinkti visą informaciją apie įvykius, susijusius su užkrečiamosiomis ligomis, ir ja keistis, pvz., naudojant nacionalinę stebėjimo sistemą, epidemiologinės priežiūros sistemą, kuri yra Bendrijos tinklo sudedamoji dalis, arba bet kurią kitą Bendrijos informacijos rinkimo sistemą.

(3)

Užkrečiamųjų ligų profilaktika ir kontrolė Sprendime Nr. 2119/98/EB apibrėžiama kaip grupė priemonių, įskaitant epidemiologinius tyrimus, kurias vykdo kompetentingos visuomenės sveikatos institucijos valstybėse narėse, siekdamos išvengti užkrečiamųjų ligų plitimo ir jį sustabdyti. Viena iš šių priemonių – kontaktų atsekamumo procedūra, o informacija apie tai drauge su bet kokia kompetentingų nacionalinių visuomenės sveikatos institucijų turima aktualia informacija apie įvykius, susijusius su užkrečiamosiomis ligomis, perduodama kitoms valstybėms narėms ir Komisijai. Be to, valstybė narė, ketinanti imtis kokių nors priemonių, Bendrijos tinklu iš anksto praneša apie tų priemonių pobūdį ir mastą, taip pat konsultuojasi ir koordinuoja veiklą su kitomis valstybėmis narėmis ir Komisija.

(4)

Sprendimas 2000/57/EB turėtų būti aiškiai susietas su Sprendimo Nr. 2119/98/EB nuostatomis, susijusiomis su priemonėmis, kurių imtasi ar ketinama imtis, kad būtų išvengta užkrečiamųjų ligų plitimo ir kad toks plitimas būtų sustabdytas.

(5)

Be to, įsigaliojus 2005 m. Tarptautinėms sveikatos priežiūros taisyklėms, tarptautinė bendruomenė, siekdama sustabdyti ligų plitimą tarptautiniu mastu, įsipareigojo imtis visuomenės sveikatos priežiūros priemonių, kurios būtų proporcingos, mažintų pavojų visuomenės sveikatai ir padėtų išvengti nereikalingo tarptautinio susisiekimo ir prekybos trikdymo.

(6)

Jeigu kiltų užkrečiamosios ligos išplitimo visoje ES pavojus ir prireiktų imtis kontaktų atsekamumo priemonių, valstybės narės, siekdamos nustatyti užsikrėtusius asmenis ir asmenis, kuriems gresia pavojus užsikrėsti, turi per SĮRS bendradarbiauti tarpusavyje ir su Komisija. Vienas iš tokio bendradarbiavimo būdų – valstybių narių, kurioms reikia taikyti kontaktų atsekamumo priemones, keitimasis slaptais duomenimis, susijusiais su patvirtintais ar įtariamais užsikrėtimo atvejais.

(7)

Su sveikata susijusių asmens duomenų tvarkymą reglamentuoja 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (3) ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (4). Be to, Sprendimo Nr. 2119/98/EB 11 straipsnyje, inter alia, nustatyta, kad jo nuostatos taikomos nepažeidžiant Direktyvos 95/46/EB.

(8)

Siekiant užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą, tokių duomenų tvarkymui taikoma Direktyvos 95/46/EB 8 straipsnio 3 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001 10 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis, jei tokie duomenys tvarkomi teikiant profilaktines medicinos, medicininės diagnostikos, medicinos priežiūros, gydymo, sveikatos apsaugos paslaugas ir kai tokius duomenis tvarko sveikatos apsaugos darbuotojas, kuriam pagal nacionalinius įstatymus arba nacionalinių kompetentingų institucijų nustatytas taisykles galioja profesinės paslapties saugojimo pareiga, arba kitas asmuo, kuriam irgi galioja lygiavertė paslapties saugojimo prievolė. Be to, 2007 m. birželio 15 d. įsigaliojusių 2005 m. Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) narės sveikatos apsaugos tikslais, įskaitant kontaktų atsekamumo tikslus, gali reikalauti tam tikrų su atvykstančiais ar išvykstančiais keliautojais susijusių duomenų.

(9)

Vadovaujantis Direktyvos 95/46/EB 7 straipsnio d punktu ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001 5 straipsnio e punktu, asmens duomenų tvarkymas kontaktų atsekamumo tikslais laikomas teisėtu, jei taip siekiama apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto interesus arba vykdoma užduotis visuomenės labui, kaip numatyta minėtų Bendrijos teisės aktų atitinkamai 7 straipsnio e punkte ir 5 straipsnio a punkte.

(10)

Komisija, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras ir valstybės narės turėtų nustatyti tinkamas apsaugos priemones, susijusias su asmens duomenų tvarkymu kontaktų atsekamumo tikslais, visų pirma atsižvelgdamos į Direktyvos 95/46/EB ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001 nuostatų išlygas bei užtikrindamos, kad asmens duomenys per SĮRS būtų tvarkomi laikantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001 ir Direktyvos 95/46/EB reikalavimų.

(11)

Kompetentingos valstybių narių visuomenės sveikatos institucijos ir Komisija, siekdamos išvengti užkrečiamųjų ligų plitimo ar tokį plitimą sustabdyti, perduodamos asmens duomenis per SĮRS visų pirma turėtų užtikrinti, kad renkami asmens duomenys būtų adekvatūs, atitiktų tikslus, savo apimtimi jų neviršytų ir nebūtų naudojami kitais tikslais, taip pat, kad šie duomenys būtų tikslūs, prireikus būtų atnaujinami ir saugomi ne ilgiau nei reikia minėtam tikslui pasiekti; valstybių narių institucijos ir Komisija taip pat turėtų užtikrinti, kad asmenys, kuriems taikomos kontaktų atsekamumo priemonės, būtų tinkamai informuoti apie šios procedūros pobūdį, tvarkomus duomenis, savo teisę susipažinti su šiais duomenimis ir juos ištaisyti (nebent to padaryti būtų neįmanoma arba tai pareikalautų neproporcingų pastangų), ir kad būtų nustatytos tinkamos konfidencialumo ir apsaugos priemonės per SĮRS perduodamiems ir tvarkomiems duomenims apsaugoti.

(12)

Komisija 2007 m. SĮRS veiklos ataskaitoje (5) pabrėžė, kad reikia SĮRS įvesti naują atrankinio teikimo funkciją, kuri užtikrintų, kad duomenimis keistųsi tik tos valstybės narės, kuriose vyksta konkretūs įvykiai, dėl kurių reikia imtis, inter alia, kontaktų atsekamumo priemonių. Tokia atrankinio teikimo funkcija užtikrintų, kad per SĮRS perduodami asmens duomenys būtų tinkamai apsaugoti ir kad įgyvendinat šį sprendimą per SĮRS būtų keičiamasi tik adekvačiais, tikslus atitinkančiais ir savo apimtimi jų neviršijančiais duomenimis, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 45/2001 4 straipsnio 1 dalies c punkte ir Direktyvos 95/46/EB 6 straipsnio 1 dalies c punkte. Dėl šių priežasčių atrankinio teikimo funkcija turėtų būti taikoma tik tiems pranešimams, kuriais perduodami aktualūs asmens duomenys, kad būtų tinkamai atsižvelgta į valstybių narių įsipareigojimus, numatytus Sprendimo Nr. 2119/98/EB 4, 5 ir 6 straipsniuose.

(13)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Sprendimo Nr. 2119/98/EB 7 straipsniu įsteigto Komiteto nuomonę,

1.

1 straipsnio 2 dalyje žodžiai „informaciją apie šiuos įvykius“ pakeičiami žodžiais „informaciją apie šiuos įvykius ir apie priemones, kurių ketinama imtis ar imtasi reaguojant į tuos įvykius arba į požymius, kad tokių įvykių gali įvykti“.

2.

Įterpiamas 2a straipsnis:

„2a straipsnis

1.   Straipsnis taikomas priemonėms, kurių imamasi, kad būtų nustatyti asmenys, kurie turėjo sąlytį su infekcijos sukėlėjų šaltiniu ir kuriems kyla pavojus užsikrėsti ar būti užsikrėtusiems užkrečiamąja liga, kuri gali paplisti Bendrijos mastu, vadovaujantis I priede išdėstytais kriterijais (toliau – kontaktų atsekamumas).

2.   Kompetentingos valstybių narių visuomenės sveikatos institucijos, kontaktų atsekamumo tikslais per skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemą perduodamos atitinkamus asmens duomenis (jei tokių duomenų reikia ir jei jie prieinami), naudojasi atrankinio teikimo funkcija ir taip užtikrina tinkamą duomenų apsaugą. Šiuo ryšio kanalu gali naudotis tik tos valstybės narės, kurios turi taikyti kontaktų atsekamumo priemonę.

3.   Atitinkamos valstybės narės kompetentinga visuomenės sveikatos institucija, perduodama informaciją naudodamasi atrankinio teikimo funkcija, daro nuorodą į įvykį ar priemonę, apie kurią jau pranešta Bendrijos tinklui.

4.   2 dalies tikslais III priede pateikiamas orientacinis asmens duomenų sąrašas.

5.   Perduodamos asmens duomenis ir dalydamosi jais pagal atrankinio teikimo tvarką, kompetentingos valstybių narių visuomenės sveikatos institucijos ir Komisija laikosi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB (6) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (7) nuostatų.“

3.

3 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Kasmet valstybių narių kompetentingos institucijos ne vėliau kaip iki kovo 31 d. Komisijai pateikia analitinį pranešimą apie įvykius ir priemones, kurių ketinama imtis ar imtasi reaguojant į tuos įvykius, bei pagal skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemą taikytą tvarką. Be to, valstybių narių kompetentingos institucijos gali pagal tam tikrą grafiką pranešti apie konkrečius itin svarbius įvykius.“

4.

Šio sprendimo priedo tekstas pridedamas kaip III priedas.