5.5.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 111/23

(1)

2006 m. gegužės 30 d. raštu, kurį tą pačią dieną užregistravo Komisija, Vokietija pagal EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį Komisijai pranešė apie pirmąją priemonės dalį, kuri užregistruota kaip valstybės pagalba N 339/06.

(2)

2006 m. birželio 22 d. raštu Komisija paprašė papildomos informacijos. Vokietija atsakė 2006 m. liepos 13 d. raštu. 2006 m. rugpjūčio 31 d. raštu Komisija paprašė papildomos informacijos, kurią Vokietija pateikė 2006 m. rugsėjo 22 d. raštu. 2006 m. spalio 11 d. Komisija paprašė papildomos informacijos, kurią Vokietija pateikė 2006 m. lapkričio 6 d. raštu.

(3)

2006 m. lapkričio 9 d. raštu, kurį tą pačią dieną užregistravo Komisija, Vokietija pranešė apie antrąją priemonės dalį, kurią Komisija užregistravo kaip valstybės pagalbą N 729/06. Kadangi abiejų pranešimų (N 339/06 ir N 729/06) objektas sutapo, Komisija 2006 m. gruodžio 6 d. raštu pasiūlė abi bylas sujungti ir visą korespondenciją laikyti susijusia su abiem bylomis, bei paprašė papildomos informacijos dėl abiejų bylų. Vokietija atsakė 2007 m. sausio 23 d. raštu.

(4)

2007 m. vasario 28 d. Komisija paprašė papildomos informacijos. Pratęsus atsakymo pateikimo terminą Vokietija atsakė 2007 m. balandžio 11 d. raštu. 2007 m. gegužės 4 d. Komisija paprašė papildomos informacijos. Pratęsus atsakymo pateikimo terminą Vokietija atsakymą pateikė 2007 m. birželio 29 d.

(5)

2007 m. rugpjūčio 30 d. raštu Komisija informavo Vokietiją apie sprendimą dėl pagalbos pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą (toliau – sprendimas pradėti procedūrą). Sprendimas pradėti procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Komisija paragino Vokietiją ir suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas.

(6)

Vokietija 2007 m. spalio 19 d. raštu pateikė pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą. Pratęsus atsakymo pateikimo terminą 2007 m. gruodžio 10 d. Komisijai atsiųstos rašytinės suinteresuotosios šalies, IBG Beteiligungsgesellschaft Sachsen-Anhalt mbH (toliau – IBG fondas), pastabos. Šias pastabas Komisija persiuntė Vokietijai 2007 m. sausio 21 d. raštu. Vokietija atsakė 2008 m. vasario 14 d. raštu.

(7)

2008 m. balandžio 18 d. raštu ir 2008 m. balandžio 28 d. bei 2008 m. birželio 11 d. elektroniniais laiškais Komisija paprašė papildomos informacijos. Vokietija 2008 m. birželio 5 d. raštu ir 2008 m. birželio 13 d. elektroniniu laišku pateikė papildomos informacijos.

(8)

IBG fondas yra Saksonijos-Anhalto federacinės žemės įsteigtas ir finansuojamas viešasis rizikos kapitalo fondas. IBG fondo tikslas – teikti rizikos kapitalą į technologijas orientuotoms, novatoriškoms Saksonijos-Anhalto federacinės žemės mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – VMĮ), kurios buvo neseniai įsteigtos ir plečiasi. Saksonijos-Anhalto federacinė žemė priskiriama regionui, kuriam gali būti teikiama pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą (3).

(9)

Nuo 2007 m. liepos 1 d. IBG fondą administruoja valdymo įmonė GOODVENT Beteiligungsmanagement GmbH & Co. KG (toliau – fondo valdytoja), kuri atrinkta viešame, nediskriminaciniame konkurse. Valstybės skiriamą finansavimą sudaro iš viso apie 130 mln. EUR. Priemonė taikoma iki 2013 m. gruodžio 31 d.

(10)

IBG fondas siūlo šias investicijas:

(11)

Dėl akcijų su balsavimo teise ir konvertavimo priemonių Komisija sprendime pradėti procedūrą konstatavo, kad investuotojams (4) ar IBG fondo administratorei (5) neteikiama jokia valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje. Komisija neatmetė prielaidos, kad IBG fondui (6) arba tikslinėms įmonėms teikiama valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje. Tačiau Komisija padarė išvadą, kad priemonė suderinama su Bendrijos gairėmis dėl valstybės pagalbos rizikos kapitalo investicijoms į mažąsias ir vidutines įmones skatinti (7) (toliau – gairės) ir suderinama su bendrąja rinka pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą.

(12)

IBG fondo akcijos be balsavimo teisės buvo ypač atidžiai tiriamos sprendime pradėti procedūrą, nes, Vokietijos nuomone, jų atveju buvo kalbama apie su rinka suderinamas skolos priemones, o ne apie valstybės pagalbą, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, o Komisija abejojo, ar IBG fondo akcijos be balsavimo teisės ekonominiu požiūriu laikytinos skolos priemonėmis ar nuosavo kapitalo priemonėmis.

(13)

Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą siekdama išsiaiškinti, ar IBG fondo akcijos be balsavimo teisės ekonominiu požiūriu priskirtinos prie skolos priemonių (tokia buvo Vokietijos nuomonė), ar prie nuosavo kapitalo priemonių. Tuo atveju, jei IBG fondo akcijos be balsavimo teisės iš tiesų būtų skolos priemonės, sprendžiant klausimą, ar jos susijusios su valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, tikslinių įmonių naudai, ypač svarbus Komisijos pranešimas dėl orientacinių nuolaidų normų metodo nustatymo (8) (toliau – 1997 m. pranešimas), kuris taikytinas kaip rinkos normos nustatymo parametras (9).

(14)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija išreiškė nuomonę, kad IBG fondo akcijos be balsavimo teisės, jei jos būtų priskiriamos prie skolos priemonių, nesuteiktų jas gavusioms įmonėms pranašumo, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, nes jos suderinamos su rinka pagal 1997 m. pranešimą. Tačiau jei IBG fondo akcijos be balsavimo teisės būtų priskiriamos prie nuosavo kapitalo, nebūtų galima atmesti prielaidos, kad tikslinėms įmonėms teikiama valstybės pagalba, nes ši priemonė galėtų pašalinti rizikos kapitalo rinkos nepakankamumą.

(15)

Siekiant išsiaiškinti klausimą, ar IBG fondo akcijos be balsavimo teisės yra skolos, ar nuosavo kapitalo priemonės, sprendime pradėti procedūrą pagal gairių 4.3.3 punktą ištirtas priemonių ekonominis turinys ir atsižvelgta į investuotojo rizikos laipsnį, galimus nuostolius, į tai, kas vyrauja – nuo pelno priklausantis atlygis ar fiksuotas atlygis, į investuotojo reikalavimų eiliškumą tikslinės bendrovės bankroto atveju ir sąlygas, taikomas atitinkamai investicinei priemonei pagal esamas šalies teisines, administracines, finansines ir apskaitos normas.

(16)

Tirdama IBG fondo akcijų be balsavimo teisės ekonominį pobūdį Komisija nustatė šiuos galimus standartinių skolos priemonių ir IBG fondo akcijų be balsavimo teisės skirtumus:

a)   Antraeiliškumas: jei tikslinė įmonė bankrutuotų, IBG fondo akcijų be balsavimo teisės turėtojai turėtų pirmenybės teisę į nuosavą kapitalą, tačiau neturėtų pirmenybės teisės tenkinant savo reikalavimus iš kreditų ir kito skolinto kapitalo.

b)   Garantijos: IBG fondo akcijos be balsavimo teisės iš dalies (ne mažiau kaip 10 %) garantuotos, tačiau ši garantija toli gražu nesiekia skolintam kapitalui būtino lygio.

c)   Išmokėjimas: IBG fondo akcijų be balsavimo teisės dalis išmokama du kartus per metus, o standartinių skolos priemonių atveju kapitalas su palūkanomis paprastai išmokamas kas mėnesį.

d)   Informacijos ir priežiūros teisės: nustatyti skirtumai kalbant apie informacijos ir priežiūros teises, net jei standartinėse kredito sutartyse kartais numatomos nuosavybės ir priežiūros pasikeitimo išlygos.

e)   Teisė nutraukti sutartį: nutraukiant sutartį veikiausiai esama tam tikrų skirtumų.

f)   Atlygis: atsižvelgiant į vienkartinį su pelnu susietą pasitraukimo atlygį nebuvo galima 100 % užtikrintai konstatuoti, kad fiksuotas atlygis yra vyraujantis atlygio elementas.

(17)

Todėl Komisija abejojo, ar IBG fondo akcijos be balsavimo teisės priskirtinos prie skolos priemonių, ir paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti pastabas.

(18)

Pagal 1999 m. kovo 22 d. Reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles, 20 straipsnio 2 dalį (10) Komisijai po pranešimo Oficialiajame leidinyje (11) atsiųstos vienos suinteresuotosios šalies, IBG fondo, pastabos, kuriose pateikta išsamiai argumentuota nuomonė, kad IBG fondo akcijos be balsavimo teisės turi būti priskirtos prie skolos priemonių.

(19)

IBG fondas paaiškina akcijų be balsavimo teisės hierarchiją. Dėl antraeiliškumo susitarta savanoriškai ir dėl jos nėra jokių teisės aktų nuostatų. Iš esmės nėra nieko neįprasto skolos priemonėms suteikti skirtingą eiliškumą. Finansuojant įmonių pirkimą reikalavimai praktiškai visada skirstomi į privilegijuotus ir antraeilius. IBG fondas savo pastabose atkreipia dėmesį į tai, kad nors akcijos be balsavimo teisės galėtų būti antraeilės tenkinant reikalavimus iš kreditų ir kito skolinto kapitalo, tačiau jų turėtojai visada turi pirmenybę į nuosavą kapitalą ir jokiu būdu neprisiima tikslinių įmonių nuostolių.

(20)

IBG fondas paaiškina, kad nuo 10 % iki 30 % akcijų be balsavimo teisės vertės užtikrinama tikslinių įmonių akcininkų garantijomis. Tikslus garantijų dydis priklauso nuo konkretaus atvejo, ypač nuo turto vertės, kurią akcininkai anksčiau perleido įmonei, pvz., nuosavo kapitalo ar intelektinės nuosavybės teisių pavidalu. Skolos priemonės galėtų, atsižvelgiant į konkretų atvejį, įgauti skirtingus pavidalus. Praktikoje egzistuoja net 0 % garantija (teikiant vadinamąjį kreditą be užstato (vok. Blankokredit), o tai automatiškai nepaverčia skolos priemonės nuosavo kapitalo priemone.

(21)

IBG fondo duomenimis, IBG fondo akcijų be balsavimo teisės atveju išmokėjimo tvarka panaši į skolos priemonių atveju taikomą tvarką. Standartinių kreditų atveju kapitalas su palūkanomis, atsižvelgiant į įmonės likvidumą, nebūtinai išmokamas kas mėnesį. Išmokėjimas kas pusę metų ar kas ketvirtį metų yra toks pat įprastas kaip ir mokėjimas kas mėnesį. Pagal Vokietijos civilinį kodeksą (toliau – Vokietijos CK) palūkanas reikia sumokėti pasibaigus kiekvieniems metams, bet galima susitarti ir dėl kitokios tvarkos.

(22)

Dėl kapitalo išmokėjimo IBG fondas atkreipia dėmesį į Vokietijos CK, pagal kurį nutraukus paskolos sutartį reikia grąžinti kapitalą, jei sutartyje nėra susitarta kitaip. IBG fondo akcijos be balsavimo teisės atitinka Vokietijos CK nuostatas ir jose nėra numatyta nuo Vokietijos CK nukrypstančių susitarimų.

(23)

IBG fondas pateikia papildomų argumentų, patvirtinančių IBG fondo akcijų be balsavimo teisės informacijos ir nuosavybės bei priežiūros pasikeitimo išlygų panašumą į tokias pat skolos priemonių išlygas. Kredito sutartyse įprasta susitarti dėl nuosavybės ir priežiūros pasikeitimo išlygų. Kreditoriai to reikalautų pirmiausia banko kreditų ir projektų bei įmonių pirkimo finansavimo atveju. Šioms kredito rūšims ir IBG fondo akcijoms be balsavimo teisės bendra tai, kad jos galioja ilgą laikotarpį ir turi būti apmokamos tik nutraukus sutartį. Mainais kreditoriai reikalavo iš tiesų išsamių susitarimų, kurie jiems suteikė teisę anksčiau nutraukti kredito sutartį, jei skolininkas pažeis susitarimus.

(24)

Bankų kreditams Vokietijos privačių bankų skėtinė organizacija, Vokietijos bankų asociacija (vok. Bundesverband deutscher Banken), parengė specialią pavyzdinę sutartį su išsamiomis nuosavybės ir priežiūros pasikeitimo išlygomis. Dėl projektų ir įmonių pirkimo finansavimo IBG fondas atkreipia dėmesį į keletą atitinkamų Vokietijos specialistų komentarų, kuriuose išaiškinamos ir pripažįstamos išsamios kreditorių priežiūros išlygos.

(25)

IBG fondas pateikia papildomų argumentų, patvirtinančių IBG fondo akcijų be balsavimo teisės ir skolos priemonių panašumą atsižvelgiant į sutarties nutraukimo sąlygas. Jei sutartis būtų pažeista, sutartų sąlygų nebūtų laikomasi, būtų pateikiami neteisingi duomenys ar pasikeistų priežiūra, tokiu atveju ir tikslinė įmonė, ir IBG fondas galėtų nutraukti sutartį. Tai, kad speciali sutarties nutraukimo terminija IBG fondo akcijų be balsavimo teisės atveju skiriasi nuo standartinių kreditų atveju vartojamos terminijos, tėra šios priemonės ypatybių, palyginti su standartiniu kreditu, išraiška.

(26)

IBG fondas paaiškina IBG fondo akcijų be balsavimo teisės atlygio sistemą, kurioje fiksuotas atlygis sudaro vyraujantį kasmetinio 13 % bendro atlygio komponentą. Šį bendrą atlygį sudaro komponentas su fiksuotąja palūkanų norma, kuri nustatoma pagal tikslinės įmonės kredito rizikos reitingą ir mokama neatsižvelgiant į investicijos pelningumą, ir su pelnu susietas komponentas, kuris mokamas viršijus tam tikrą pelningumo ribą. Su pelnu susietas komponentas visada yra bent 250 bazinių punktų mažesnis už komponentą su fiksuotosiomis palūkanomis. Be metinio bendro 13 % atlygio, mokamas vienkartinis fiksuotas pasitraukimo atlygis, kuris apskaičiuojamas akcijų be balsavimo teisės nominalios sumos procentine išraiška ir nepriklauso nuo investicijos pelningumo.

(27)

IBG fondas išsamiai paaiškina, kad IBG fondo akcijos be balsavimo teisės pagal Vokietijos teisę (civilinę, apskaitos ir mokesčių teisę) ir tarptautinius apskaitos standartus (IFRS, IAS) laikomos tipinėmis akcijomis be balsavimo teisės, todėl jos priskiriamos prie skolos priemonių.

(28)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 20 straipsnio 2 dalį Komisijai Oficialiajame leidinyje paskelbus sprendimą pradėti procedūrą (12), Vokietija atsiuntė savo pastabas. Vokietijos nuomone, IBG fondo akcijos be balsavimo teisės yra tipinės akcijos be balsavimo teisės, todėl jos priskiriamos prie skolos priemonių dėl toliau nurodytų priežasčių:

(29)

Savo komentaruose dėl suinteresuotųjų šalių pastabų Vokietija pritaria IBG fondo nuomonei ir pakartoja savo pastabose dėl sprendimo pradėti procedūrą padarytas išvadas. Be to, Vokietija pabrėžia, kad IBG fondo akcijų be balsavimo teisės būtų pakakę rinkos sąlygomis ir jos nesietinos su valstybės pagalba, nes atitinka Komisijos komunikatą dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (13) (toliau – 2008 m. pranešimas).

(30)

Toliau susirašinėdama su Komisija Vokietija paaiškino PricewaterhouseCoopers audituotą IBG fondo reitingo sistemą, pagal kurią tikslinės įmonės buvo vertinamos pagal skalę nuo „labai gerai“ (AAA) iki „blogai/finansiniai sunkumai“ (CCC), o CCC įvertintoms įmonėms nesuteikiamas finansavimas. Vertinant tikslinių įmonių kredito riziką atsižvelgta į menkas IBG fondo akcijų be balsavimo teisės garantijas ir eiliškumą.

(31)

Reitingo sistema sudarė pagrindą rizikai adekvačioms palūkanų normoms nustatyti. Už akcijas be balsavimo teisės visada buvo atlyginama nustatyta fiksuotąja palūkanų norma, kurią sudaro IBOR ir atitinkama marža. Pastaroji, atsižvelgiant į įmonės reitingą, gali svyruoti nuo 100 iki 650 bazinių punktų. Į IBG fondo reitingo sistemą neįtrauktoms įmonėms taikoma bent 400 bazinių punktų marža, tačiau ji jokiu būdu negali būti mažesnė už tą, kuri būtų taikoma kontroliuojančiai bendrovei.

(32)

Vokietija pranešė apie priemonę prieš ją įgyvendindama, taigi ji įvykdė savo įsipareigojimus pagal EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį. Priemonė įsigalioja tik gavus Komisijos leidimą.

(33)

Siekiant išspręsti klausimą, ar IBG fondo akcijos be balsavimo teisės ekonominiu požiūriu priskirtinos prie skolos ar prie nuosavo kapitalo priemonių, šias priemones reikėjo ištirti remiantis gairėmis. Gairių 2.2 punkte iš dalies akcinio kapitalo investicinės priemonės ir skolos investicinės priemonės apibrėžiamos taip:

—   iš dalies akcinio kapitalo investicinės priemonės– tai priemonės, kurių grąža savininkui (investuotojui, skolintojui) daugiausia grindžiama tikslinės bendrovės pelnu arba nuostoliu, ir kurios yra negarantuotos neįvykdytų įsipareigojimų atveju. Šis apibrėžimas grindžiamas „esmė svarbiau už formą“ požiūriu,

—   skolos investicinės priemonės– tai paskolos ir kitos finansavimo priemonės, kurios suteikia skolintojui (investuotojui) fiksuotą minimalų atlygį ir kurios bent iš dalies yra paremtos garantija. Šis apibrėžimas grindžiamas „esmė svarbiau už formą“ požiūriu.

(34)

Pagal gairių 4.3.3 punktą „Komisija labiau atsižvelgs į priemonės ekonominį turinį, nei į investuotojų jai suteiktą pavadinimą ir jos kvalifikavimą [ir ypač atsižvelgs] į investuotojo rizikos kapitalo tikslinėje bendrovėje rizikos laipsnį, galimus investuotojo nuostolius, nuo pelno priklausančio atlygio, palyginti su fiksuotu atlygiu, dalį bei investuotojo subordinacijos lygmenį bendrovės bankroto atveju [ir] į sąlygas, taikomas investicinei priemonei pagal esamas šalies teisines, reguliavimo, finansines ir apskaitos taisykles, ar jos suderinamos su priemonės kvalifikacija ir ar ją atitinka“.

(35)

Ištyrus Vokietijos pateiktus argumentus ir suinteresuotosios šalies (IBG fondo) pastabose dėl sprendimo pradėti procedūrą pateiktą informaciją konstatuojama:

(36)

Remiantis gairėmis apskaičiuotas IBG fondo prisiimtos rizikos ir galimų nuostolių dydis. Buvo atsižvelgiama į tai, kad IBG fondo akcijos be balsavimo teisės, panašiai kaip skolos priemonės, nesiejamos su visa pasitraukimo rizika (vok. Exit-Risiko), kaip būtų investuotojo atveju (14). IBG fondo akcijos be balsavimo teisės jokiu būdu nesiejamos su tikslinių įmonių nuostolių paskirstymu, kaip būtų akcinio kapitalo atveju; tai gairių 4.3.3 punkte yra aiškiai įvardyta kaip nuosavo kapitalo ir skolos priemonės skirtumo kriterijus. Panašiai kaip ir skolos priemonių atveju, pagal sutartines nuostatas, susijusias su IBG fondo akcijomis be balsavimo teisės, kapitalas su palūkanomis, įskaitant su pelnu susietą komponentą, turi būti išmokamas iš įmonės grynųjų pinigų srauto. Todėl IBG fondo akcijos be balsavimo teisės, kalbant apie investuotojo prisiimtos rizikos ir galimų nuostolių dydį, gali būti laikomos skolos investicinėmis priemonėmis.

(37)

Remiantis gairėmis, įmonei bankrutavus reikia atsižvelgti į reikalavimų eiliškumą. IBG fondo akcijų be balsavimo teisės turėtojai neturi pirmenybės teisės tenkinant savo reikalavimus iš kreditų ir kito skolinto kapitalo, tačiau turi pirmenybę į nuosavą kapitalą ir jos jokiu būdu neprisiima tikslinių įmonių nuostolių, o tai būdingas skolos priemonių požymis. Įprasta praktika, kad negarantuojamos ar iš dalies garantuojamos skolos yra antraeilės pirmaeilių kreditorių reikalavimų atžvilgiu. Nors antraeilės IBG fondo akcijos be balsavimo teisės faktiškai susijusios su didesne rizika nei pirmaeilės skolos, tačiau tai atsispindi rizikai adekvačiose palūkanose. Todėl vien dėl antraeiliškumo kitų kreditorių atžvilgiu IBG fondo akcijų be balsavimo teisės negalima priskirti prie iš dalies akcinio kapitalo priemonių.

(38)

Remiantis gairėmis, skolos priemonė privalo būti bent iš dalies garantuota. Reikia atsižvelgti į tai, kad nuo 10 % iki 30 % IBG fondo akcijų be balsavimo teisės vertės užtikrintos tikslinių įmonių akcininkų garantijomis. Nedideli reikalavimai garantijoms paaiškinami tuo, kad sparčiai augančios į technologijas orientuotos MVĮ neturi pakankamų didelės vertės garantijų. Be to, atsižvelgiant į tolimą IBG fondo akcijų be balsavimo teisės eiliškumą, galima taikyti dalinę garantiją. Į IBG fondo akcijų be balsavimo teisės antraeiliškumą ir dalinę garantiją atitinkamai atsižvelgiama nustatant atlygio dydį. Todėl konstatuotina, kad IBG fondo akcijos be balsavimo teisės yra iš dalies garantuotos, kaip numatyta gairių nuostatose.

(39)

Remiantis gairėmis, skolos priemonės vyraujančiu atlygio komponentu turi būti fiksuotas atlygis. IBG fondo akcijų be balsavimo teisės atveju su pelnu susietas komponentas visada yra bent 250 bazinių punktų mažesnis už komponentą su fiksuotąja palūkanų norma. Tai, kad, be bendro 13 % atlygio, dar mokamas vienkartinis fiksuotas pasitraukimo atlygis, dar padidina fiksuoto atlygio dalį. Todėl IBG fondo akcijų be balsavimo teisės atveju komponentas su fiksuotąja palūkanų norma yra vyraujantis atlygio komponentas ir atitinka gairių nuostatas.

(40)

Ištyrusi suinteresuotųjų šalių pateiktą išsamią informaciją Komisija padarė išvadą, kad IBG fondo akcijų be balsavimo teisės informacijos, nuosavybės ir priežiūros pasikeitimo išlygos panašios į negarantuotų ar iš dalies garantuotų antraeilių skolos priemonių išlygas, kurioms paprastai būtina intensyvi priežiūra ir išsami bei iškart teikiama informacija apie įmonės ekonominį vystymąsi ir kurioms nustatyti specialūs finansiniai rodikliai arba susitarimai, kurių įmonė turi laikytis. Todėl IBG fondo akcijos be balsavimo teisės, atsižvelgiant į jų informacijos, nuosavybės ir priežiūros pasikeitimo išlygas, laikytinos skolos priemonėmis.

(41)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija pripažino, kad IBG fondo sąlygos nutraukti sutartį dėl akcijų be balsavimo teisės panašios į skolos priemonių sąlygas, nes investicijos gali būti nutrauktos, jei nesilaikoma sutarties, neįvykdomos sutartos sąlygos, pateikiami neteisingi duomenys ar pasikeičia priežiūra. Komisija atsižvelgė į tai, kad terminijos skirtumai tik išreiškia IBG fondo akcijų be balsavimo teisės ypatumus, palyginti su standartinėmis skolos priemonėmis. Todėl sutarties IBG fondo akcijų be balsavimo teisės nutraukimo sąlygos, nepaisant skirtingos terminijos, iš esmės panašios į standartinių skolos priemonių sąlygas.

(42)

Komisija konstatuoja, kad IBG fondo akcijos be balsavimo teisės, kaip įrodė Vokietija ir IBG fondas, pagal atitinkamus Vokietijos teisės aktus (civilinės, apskaitos ir mokesčių teisę) ir tarptautinius apskaitos standartus (IAS) yra tipinės akcijos be balsavimo teisės, todėl jos laikytinos skolos priemonėmis.

(43)

Ištyrus IBG fondo akcijų be balsavimo teisės ekonominį pobūdį, atsižvelgiant į teisinį, apskaitos ir mokestinį šių priemonių vertinimą, konstatuotina, kad IBG fondo akcijos be balsavimo teisės ekonominiu požiūriu gali būti priskiriamos prie skolos priemonių.

(44)

Komisija ištyrė IBG fondo akcijas be balsavimo teisės pagal EB sutarties 87 straipsnį. Pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį „valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“. Kad priemonei būtų taikoma EB sutarties 87 straipsnio 1 dalis, turi būti išpildyti keturi kriterijai:

(45)

Savo sprendime pradėti procedūrą Komisija padarė išvadą, kad IBG fondo akcijos be balsavimo teisės, jei jas galima priskirti prie skolos priemonių, pagal 1997 m. pranešimą laikytinos su bendrąja rinka suderinamomis skolos priemonėmis. Priemonė suderinama su bendrąja rinka ir pagal 2008 m. pranešimą, nes IBG fondas tikrina kiekvienos įmonės kredito riziką, įskaitant reikalavimų antraeiliškumą bankroto atveju bei garantijos dydį, ir taiko rizikai adekvačias palūkanų normas.

(46)

Todėl darytina išvada, kad IBG fondo akcijos be balsavimo teisės nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, tikslinėms įmonėms,