13.2.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 42/13 |
TARYBOS SPRENDIMAS
2008 m. gruodžio 18 d.
kuriuo atmetamas Komisijos pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, įgyvendinančio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 853/2004 dėl antimikrobinių medžiagų naudojimo naminių paukščių skerdenų paviršiaus užtaršai pašalinti
(Tekstas svarbus EEE)
(2009/121/EB)
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 202 straipsnį,
atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 853/2004, nustatantį konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (1), ypač į jo 3 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, įgyvendinančio Reglamentą (EB) Nr. 853/2004, dėl antimikrobinių medžiagų naudojimo naminių paukščių skerdenų paviršiaus užtaršai pašalinti,
atsižvelgdama į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (2), ypač į jo 5 straipsnį,
kadangi:
(1) |
Reglamente (EB) Nr. 853/2004 maisto tvarkymo subjektams nustatytos konkrečios gyvūninės kilmės maisto produktų higienos taisyklės. Jame nustatyta, kad gyvūninės kilmės produktų paviršiaus užtaršai pašalinti maisto tvarkymo subjektai neturi naudoti jokios kitos medžiagos, išskyrus vandenį, jei tokios medžiagos naudojimas nebuvo patvirtintas tame reglamente nustatyta tvarka. |
(2) |
Įgyvendinant Bendrijos politiką, turėtų būti užtikrinta aukšto lygio žmonių sveikatos apsauga. Bendrijos patvirtintos maisto ir pašarų reguliavimo priemonės turi būti grindžiamos tinkamu galimo pavojaus žmogaus bei gyvūnų sveikatai įvertinimu ir, atsižvelgiant į egzistuojančius mokslinius įrodymus, jos turi išlaikyti arba, jeigu tai moksliškai pagrįsta, padidinti Bendrijoje užtikrinamą žmonių bei gyvūnų sveikatos apsaugos lygį. Vienas iš Bendrijos prioritetų yra tai, kad visose maisto gamybos grandinės dalyse būtų laikomasi aukštų higienos reikalavimų ir būtų vengiama arba draudžiama naudoti medžiagas, kuriomis būtų galima užmaskuoti prastą higienos praktiką. |
(3) |
Be to, įgyvendinant Bendrijos politiką, aukšto lygio aplinkos apsauga turėtų būti užtikrinama ir pačiais aplinkos apsaugos politikos teisės aktais, ir integruojant aplinkos apsaugos politikos reikalavimus nustatant bei įgyvendinant Bendrijos politiką ir veiklą kitose srityse. |
(4) |
Komisijos pasiūlyme pabrėžiama, kad įvairios antimikrobinės medžiagos, pavyzdžiui, chloro dioksidas, rūgštinis natrio chloritas, trinatrio fosfatas arba peroksirūgštys, kurie naudojami naminių paukščių skerdenų paviršiaus užtaršai pašalinti, gali kelti pavojų vandens aplinkai, nuotekų sistemų srityje dirbančių darbuotojų sveikatai ir kanalizacijos sistemų ir (arba) nuotekų valymo įrenginių eksploatavimui bei veikimui. Dėl antimikrobinių medžiagų, kurių sudėtyje yra chloro, naudojimo taip pat gali susidaryti chlororganiniai junginiai, kurių daugelis yra patvarūs, turi bioakumuliacinių savybių arba yra kancerogenai. Fosforo junginiai taip pat yra viena iš Europos regioninių jūrų eutrofikacijos, dėl kurios vyksta intensyvus dumblėjimas ir atsiranda kitas nepageidaujamas poveikis vandens aplinkai, priežasčių. |
(5) |
1998 m. spalio 30 d. Veterinarinių priemonių, susijusių su visuomenės sveikata, mokslinis komitetas paskelbė ataskaitą dėl naminių paukščių skerdenų antimikrobinio apdorojimo privalumų ir trūkumų ir rekomendavo, kad prieš leidžiant naudoti bet kokius nukenksminimo mišinius arba nukenksminimo būdus, jie turėtų būti visapusiškai įvertinti. |
(6) |
2005 m. gruodžio 14–15 d. Europos maisto saugos tarnyba (EMST) priėmė mokslinę nuomonę dėl peroksirūgščių, naudojamų kaip antimikrobinė medžiaga naminių paukščių skerdenoms, veiksmingumo įvertinimo. Ji padarė išvadą, kad peroksirūgščių veiksmingumą sunku įvertinti, nes pateikti tyrimų eigos aprašymai ne visada buvo aiškūs ir, net jei jie buvo aiškūs, jų nebūtų pakakę įrodyti peroksirūgščių veiksmingumą komercinėmis sąlygomis. |
(7) |
2008 m. kovo 6 d. EMST priėmė mokslinę nuomonę dėl chloro dioksido, rūgštinio natrio chlorito, trinatrio fosfato ir peroksirūgščių galimo poveikio antimikrobinio atsparumo atsiradimui įvertinimo. Remdamasi šiomis išvadomis, EMST paragino vykdyti tolesnius mokslinius tyrimus dėl šių rūšių medžiagų sukeliamo įgytojo sumažinto jautrumo atsiradimo tikimybės ir galimybės, kad pasireikš atsparumas antibiotikams ir kitiems antimikrobiniams preparatams, taikomiems terapiniais tikslais. |
(8) |
2008 m. kovo 18 d. ir 2008 m. balandžio 2 d. Pavojų sveikatai ir aplinkai mokslinis komitetas (SCHER) bei Naujos ir naujai nustatytos rizikos sveikatai mokslinis komitetas (SCENIHR) priėmė bendrą mokslinę nuomonę dėl keturių medžiagų, naudojamų naminių paukščių skerdenų paviršiaus mikrobinei užtaršai pašalinti, poveikio aplinkai ir įtakos antimikrobiniam atsparumui. Komitetai pareiškė, kad šiuo metu neturima pakankamai žinių apie potencialų neigiamą įvairių biocidų naudojimo poveikį, ir padarė išvadą, kad nėra pakankamai informacijos išsamiems kiekybiniams vertinimams parengti. Iškilo aplinkosaugos klausimai dėl galimybės, kad išplis arba dėl atrankos poveikio atsiras dar atsparesnės atmainos, ir dėl galimų tokių medžiagų likučių naminių paukščių skerdenose. |
(9) |
Atsižvelgiant į turimą mokslinę informaciją, negalima atmesti galimybės, kad patvirtinus tas medžiagas padidės antimikrobinis atsparumas. |
(10) |
Antimikrobinio atsparumo atsiradimas taip pat yra vienas iš svarbiausių tarptautinėms organizacijoms, veikiančioms žmonių medicinos srityje, nuolat rūpimų klausimų. Komisija ėmėsi įvairių svarbių teisėkūros iniciatyvų, kuriomis siekiama sumažinti antimikrobinį atsparumą, siejamą su pašarais, veterinariniu gyvūnų gydymu ir maistu. |
(11) |
Panašiai 2008 m. birželio 9–10 d. posėdyje Taryba priėmė Tarybos išvadas dėl antimikrobinio atsparumo, pabrėždama, kad antimikrobinis atsparumas tebėra didėjanti sveikatos problema Europoje ir pasaulyje. |
(12) |
2008 m. birželio 19 d. rezoliucijoje, remdamasis pirmiau išdėstytais motyvais, Europos Parlamentas pareiškė nepritarimą Komisijos pasiūlymui ir paragino Tarybą jį atmesti. |
(13) |
Dėl to, kad trūksta mokslinių duomenų apie pavojus, susijusius su šių medžiagų naudojimu, reikia taikyti atsargumo principą, kaip numatyta 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (3), 7 straipsnyje. Vadovaujantis šiuo principu, ypatingomis aplinkybėmis, kai, įvertinus turimą informaciją, yra nustatoma kenksmingo poveikio sveikatai galimybė, tačiau mokslas abejoja, laukiant tolesnės išsamesniam rizikos įvertinimui reikalingos mokslinės informacijos, gali būti priimtos laikinosios rizikos valdymo priemonės, užtikrinančios Bendrijos pasirinktą aukštą sveikatos apsaugos lygį. |
(14) |
Dėl šių priežasčių turėtų būti skatinama, kad maisto tvarkymo subjektai kauptų duomenis ir kad duomenys būtų kaupiami vykdant mokslinių tyrimų programas, siekiant, kad būtų galima visapusiškai įvertinti ir šių medžiagų veiksmingumą, ir antimikrobinio atsparumo atsiradimą bei galimą poveikį aplinkai. Šiuo tikslu EMST paskelbė maisto priedų ir į maistą dedamų maistinių medžiagų specialistų grupės (AFC) ir biologinės rizikos specialistų grupės (BIOHAZ) parengtą rekomendacinį dokumentą (4) dėl duomenų, kuriais remiantis vertinamas medžiagų, naudojamų gyvūninės kilmės produktų paviršiaus mikrobinei užtaršai pašalinti saugumas ir veiksmingumas pateikimo. Taryba laikosi nuomonės, kad, kol tokie duomenys kaupiami ir bus įvertinti, būtina sulaukti tokio įvertinimo rezultatų ir šiuo metu atmesti Komisijos pasiūlymą, |
NUSPRENDĖ:
1 straipsnis
Komisijos pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, įgyvendinančio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 853/2004, dėl antimikrobinių medžiagų naudojimo naminių paukščių skerdenų paviršiaus užtaršai pašalinti, yra atmetamas.
2 straipsnis
Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 18 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
M. BARNIER
(1) OL L 139, 2004 4 30, p. 55.
(2) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
(4) EMST leidinys (2006 m.) 3888, p. 1.