i)

Klimato kaita ir energija tapo prioritetinėmis sritimis, nes ES ėmėsi pagrindinio vaidmens kuriant pasaulinę mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomiką. 2007 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba priėmė išvadas (1), kuriose numatyta iki 2020 m. bent 20 % palyginti su 1990 m. (30 % pagal tarptautinį pasaulinių tikslų susitarimą) sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir nustatyti privalomą reikalavimą, kad iki 2020 m. 20 % sunaudojamos energijos sudarytų atsinaujinančiųjų energijos išteklių energija, įskaitant tikslą, kad 10 % viso transporto sektoriuje sunaudojamo benzino ir dyzelino sudarytų biodegalai. Žemės ūkio ir miškininkystės sektorių indėlis gali būti labai svarbus šiose srityse: žaliavos bioenergijos gamybai užtikrinimas, anglies dioksido sekvestracija ir tolesnis išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas.

ii)

ES vandens politikos tikslai yra išdėstyti 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (2), kuri bus pradėta visapusiškai įgyvendinti 2010–2012 m. laikotarpiu. Žemės ūkio ir miškininkystės sektoriams, kuriuose vandens ir vandens išteklių sunaudojama daugiausiai, tenka pagrindinis vaidmuo užtikrinant kiekybės ir kokybės požiūriu tvarią vandentvarką. Sprendžiant jau neišvengiamos klimato kaitos problemas, vandentvarka taps vis svarbesne prisitaikymo strategijos dalimi.

iii)

Valstybės narės įsipareigojo iki 2010 m. sustabdyti biologinės įvairovės mažėjimą, nors atrodo vis mažiau tikėtina, kad šį tikslą pavyks pasiekti. Didelė Europos biologinės įvairovės dalis yra susijusi su žemės ūkiu ir miškininkyste, todėl reikės dėti daugiau pastangų, kad būtų išsaugota biologinė įvairovė, visų pirma atsižvelgiant į numatomą neigiamą klimato kaitos poveikį ir augantį vandens poreikį.

iv)

Pieno gamintojai, vykdydami tvarią ūkininkavimo veiklą, ypač regionuose, kuriuose sąlygos ūkininkavimui nepalankios, svariai prisideda prie kraštovaizdžio išsaugojimo. Atsižvelgiant į dideles jų gamybos sąnaudas ir struktūrinius pokyčius, su kuriais jie susiduria dėl laipsniško pieno kvotų sistemos panaikinimo, pieno gamintojams tai pat reikėtų teikti papildomas paramos priemones, kad jie galėtų geriau prisitaikyti prie naujų rinkos sąlygų.

v)

Visų pirma kaimo plėtros priemonės gali būti naudojamos siekiant skatinti inovacijas vandentvarkos, atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos ir naudojimo, biologinės įvairovės apsaugos ir klimato kaitos padarinių švelninimo bei prisitaikymo prie jos klausimų sprendimo srityse, taip pat skatinti ieškoti visiems naudingų sprendimo būdų konkurencingumo ir aplinkos srityse. Siekiant skatinti visapusiškai panaudoti inovacijas, reikėtų teikti specialią paramą su naujais uždaviniais susijusiai inovacinei veiklai.“.

i)

Visų pirma parama investicijoms pagal 1 kryptį gali būti skirta energijos, vandens ir kitoms energiją taupančioms mašinoms ir įrenginiams, taip pat atsinaujinančiųjų išteklių energijos, skirtos naudoti ūkiuose, gamybai. Parama investicijoms turėtų padėti žemės ūkio bei maisto produktų grandinėje ir miškininkystės sektoriuje sukurti naujoviškus ir tvarius biodegalų perdirbimo būdus.

ii)

Pagal 2 kryptį agrarinės aplinkosaugos priemonės ir miškininkystės priemonės gali būti naudojamos visų pirma biologinei įvairovei skatinti išsaugant įvairių rūšių augmeniją, saugant bei išlaikant ganyklas ir ekstensyviąją žemės ūkio gamybą. Gebėjimai geriau valdyti turimą vandens išteklių kiekį ir saugoti jų kokybę taip pat gali būti didinami konkrečiais pagal 2 kryptį vykdomais veiksmais, pvz., agrarinės aplinkosaugos priemonėmis arba apželdinimo mišku veikla. Be to, tam tikri agrarinės aplinkosaugos ir miškininkystės veiksmai padeda mažinti išmetamo azoto suboksido (N2O) bei metano (CH4) kiekius ir skatinti anglies dioksido sekvestraciją.

iii)

Pagal 3 ir 4 kryptis parama gali būti skiriama vietinės reikšmės projektams ir bendradarbiavimui įgyvendinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektus, taip pat įvairinimui, t. y. ūkininkų perėjimui prie bioenergijos gamybos. Saugant gamtos paveldą galima geriau apsaugoti didelės gamtinės vertės buveines ir didelės vertės vandens telkinius.

iv)

Kadangi klimato kaitos ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių klausimai yra aktualūs visose kaimo vietovėse, valstybės narės gali skatinti vietos veiklos grupes pagal 4 kryptį (Leader) šiuos klausimus įtraukti į vietos plėtros strategijas kaip vieną iš svarbiausių temų. Šios grupės gali padėti geriau prisitaikyti prie klimato kaitos ir pasinaudoti konkrečioms vietovėms pritaikytais su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais susijusiais sprendimais.

v)

Inovacijos sudaro galimybes pasiekti labai gerų rezultatų sprendžiant naujus uždavinius, susijusius su klimato kaita, atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamyba ir tvaresne vandentvarka bei siekiant sustabdyti biologinės įvairovės nykimą. Šiose srityse inovacijos galėtų būti remiamos skatinant atitinkamų technologijų, produktų ir procesų plėtojimą, naudojimą ir taikymą.

vi)

Parama paprastai skiriama tų rūšių veiklai, kuri atitinka Reglamente (EB) Nr. 1698/2005 nustatytus tikslus bei nuostatas ir kuri gali padėti pasiekti teigiamų rezultatų sprendžiant naujus uždavinius, pavyzdžiui, to reglamento II priede apibrėžtus uždavinius.“.