31.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 30/112


TARYBOS SPRENDIMAS

2009 m. sausio 19 d.

iš dalies keičiantis Sprendimą 2006/144/EB dėl kaimo plėtros Bendrijos strateginių gairių (2007–2013 m. programavimo laikotarpis)

(2009/61/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)

Sprendimu 2006/144/EB (2) Taryba priėmė 2007–2013 m. programavimo laikotarpio kaimo plėtros Bendrijos strategines gaires (toliau — „Bendrijos strateginės gairės“).

(2)

2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (3) numatyta, kad atsižvelgiant į svarbiausius Bendrijos prioritetų pokyčius, Bendrijos strateginės gairės gali būti peržiūrėtos.

(3)

Vertinant 2003 m. bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos įgyvendinimą nustatyta, kad svarbiausi nauji iššūkiai Europos žemės ūkio sektoriui yra klimato kaita, atsinaujinantys energijos ištekliai, vandentvarka, biologinė įvairovė ir pieno sektoriaus restruktūrizavimas. Su šiomis prioritetinėmis sritimis susiję tikslai turėtų būti pabrėžiami kaimo plėtros programose, patvirtintose pagal Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005.

(4)

Bendrijos strateginėse gairėse turėtų būti nurodytos sritys, kuriose svarbu įgyvendinti patikslintus Bendrijos prioritetus, susijusius su klimato kaita, atsinaujinančiais energijos ištekliais, vandentvarka, biologine įvairove ir pieno sektoriaus restruktūrizavimu.

(5)

Veiklos, susijusios su prioritetinėmis klimato kaitos, atsinaujinančiųjų energijos išteklių, vandentvarkos ir biologinės įvairovės sritimis, veiksmingumą reikėtų didinti taikant inovacijas. Šiame kontekste inovacijų rėmimas plėtojant naujas technologijas, produktus ir procesus gali ypač padėti siekti tikslų.

(6)

Kiekviena valstybė narė, remdamasi peržiūrėtomis Bendrijos strateginėmis gairėmis, turėtų patikslinti savo nacionalinės strategijos planą, kuriuo būtų grindžiamas kaimo plėtros programų tikslinimas.

(7)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Sprendimą 2006/144/EB,

NUSPRENDĖ:

Vienintelis straipsnis

Sprendimas 2006/144/EB iš dalies keičiamas, kaip nurodyta šio sprendimo priede.

Priimta Briuselyje, 2009 m. sausio 19 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

P. GANDALOVIČ


(1)  2008 m. lapkričio 19 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL L 55, 2006 2 25, p. 20.

(3)  OL L 277, 2005 10 21, p. 1.


PRIEDAS

Sprendimo 2006/144/EB priede išdėstytos kaimo plėtros Bendrijos strateginės gairės (2007–2013 m. programavimo laikotarpis) iš dalies keičiamos taip:

1)

2 dalis papildoma šiuo punktu:

„2.5   Naujų uždavinių sprendimas

Peržiūrint 2003 m. reformas, taip pat buvo vertinama išlaidų tiesioginėms išmokoms, mokamoms pagal bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) pirmąjį ramstį, ir kaimo plėtros politikos finansavimo pusiausvyra. Kadangi bendras BŽŪP biudžetas nustatytas iki 2013 m., papildomą finansavimą kaimo plėtrai galima gauti tik padidinus privalomą moduliavimą. Papildomas finansavimas yra reikalingas siekiant padidinti pastangas Bendrijos prioritetinėse klimato kaitos, atsinaujinančiųjų energijos išteklių, vandentvarkos, biologinės įvairovės (įskaitant susijusią paramą inovacijoms) ir pieno sektoriaus restruktūrizavimo srityse:

i)

Klimato kaita ir energija tapo prioritetinėmis sritimis, nes ES ėmėsi pagrindinio vaidmens kuriant pasaulinę mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomiką. 2007 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba priėmė išvadas (1), kuriose numatyta iki 2020 m. bent 20 % palyginti su 1990 m. (30 % pagal tarptautinį pasaulinių tikslų susitarimą) sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir nustatyti privalomą reikalavimą, kad iki 2020 m. 20 % sunaudojamos energijos sudarytų atsinaujinančiųjų energijos išteklių energija, įskaitant tikslą, kad 10 % viso transporto sektoriuje sunaudojamo benzino ir dyzelino sudarytų biodegalai. Žemės ūkio ir miškininkystės sektorių indėlis gali būti labai svarbus šiose srityse: žaliavos bioenergijos gamybai užtikrinimas, anglies dioksido sekvestracija ir tolesnis išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas.

ii)

ES vandens politikos tikslai yra išdėstyti 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (2), kuri bus pradėta visapusiškai įgyvendinti 2010–2012 m. laikotarpiu. Žemės ūkio ir miškininkystės sektoriams, kuriuose vandens ir vandens išteklių sunaudojama daugiausiai, tenka pagrindinis vaidmuo užtikrinant kiekybės ir kokybės požiūriu tvarią vandentvarką. Sprendžiant jau neišvengiamos klimato kaitos problemas, vandentvarka taps vis svarbesne prisitaikymo strategijos dalimi.

iii)

Valstybės narės įsipareigojo iki 2010 m. sustabdyti biologinės įvairovės mažėjimą, nors atrodo vis mažiau tikėtina, kad šį tikslą pavyks pasiekti. Didelė Europos biologinės įvairovės dalis yra susijusi su žemės ūkiu ir miškininkyste, todėl reikės dėti daugiau pastangų, kad būtų išsaugota biologinė įvairovė, visų pirma atsižvelgiant į numatomą neigiamą klimato kaitos poveikį ir augantį vandens poreikį.

iv)

Pieno gamintojai, vykdydami tvarią ūkininkavimo veiklą, ypač regionuose, kuriuose sąlygos ūkininkavimui nepalankios, svariai prisideda prie kraštovaizdžio išsaugojimo. Atsižvelgiant į dideles jų gamybos sąnaudas ir struktūrinius pokyčius, su kuriais jie susiduria dėl laipsniško pieno kvotų sistemos panaikinimo, pieno gamintojams tai pat reikėtų teikti papildomas paramos priemones, kad jie galėtų geriau prisitaikyti prie naujų rinkos sąlygų.

v)

Visų pirma kaimo plėtros priemonės gali būti naudojamos siekiant skatinti inovacijas vandentvarkos, atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos ir naudojimo, biologinės įvairovės apsaugos ir klimato kaitos padarinių švelninimo bei prisitaikymo prie jos klausimų sprendimo srityse, taip pat skatinti ieškoti visiems naudingų sprendimo būdų konkurencingumo ir aplinkos srityse. Siekiant skatinti visapusiškai panaudoti inovacijas, reikėtų teikti specialią paramą su naujais uždaviniais susijusiai inovacinei veiklai.“.

2)

3 dalyje įrašomas šis punktas:

„3.4a.   Naujų uždavinių sprendimas

Bendrijos strateginė gairė

Klimato kaita, atsinaujinantieji energijos ištekliai, vandentvarka, biologinė įvairovė (įskaitant susijusią paramą inovacijoms) ir pieno sektoriaus restruktūrizavimas yra svarbiausi Europos kaimo vietovių ir žemės ūkio bei miškininkystės sektorių uždaviniai. Įgyvendinant ES pasaulinę klimato kaitos strategiją, žemės ūkio ir miškininkystės sektoriai bus raginami ateityje daugiau prisidėti prie pastangų mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinti anglies dioksido sekvestraciją. Didinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą iš žemės ūkio bei miškininkystės sektorių teikiamos biomasės, taip pat turėtų būti lengviau pasiekti naujus ES kuro ir energijos viso sunaudojimo tikslus iki 2020 m. Dar tvaresnė vandentvarka žemės ūkio sektoriuje bus ypač svarbi ateityje siekiant užtikrinti pakankamą vandens kiekį bei kokybę ir prisitaikyti prie numatomo klimato kaitos poveikio vandens ištekliams. Be to, biologinės įvairovės nykimo stabdymas išlieka vienu iš svarbiausių uždavinių. Teikiant paramą su pirmiau nurodytais naujais uždaviniais susijusioms inovacijoms gali būti sudarytos palankesnės sąlygos šių prioritetų įgyvendinimui. Atsižvelgiant į tai, kad pieno kvotų režimas nebebus taikomas, padidės poreikis restruktūrizuoti žemės ūkio sektorių. Todėl kaimo plėtros priemonės bus svarbios įgyvendinant pieno sektoriaus reformas. Papildomi ištekliai, gauti 2010 m. padidinus privalomą moduliavimą, turėtų būti skirti Bendrijos veiklai klimato kaitos, atsinaujinančiųjų energijos išteklių, vandentvarkos, biologinės įvairovės ir pieno sektoriaus restruktūrizavimo srityse.

Kad būtų įgyvendinti šie prioritetai, valstybės narės skatinamos paramą skirti svarbiausiai veiklai. Tokia svarbiausia veikla galėtų būti šių rūšių veikla:

i)

Visų pirma parama investicijoms pagal 1 kryptį gali būti skirta energijos, vandens ir kitoms energiją taupančioms mašinoms ir įrenginiams, taip pat atsinaujinančiųjų išteklių energijos, skirtos naudoti ūkiuose, gamybai. Parama investicijoms turėtų padėti žemės ūkio bei maisto produktų grandinėje ir miškininkystės sektoriuje sukurti naujoviškus ir tvarius biodegalų perdirbimo būdus.

ii)

Pagal 2 kryptį agrarinės aplinkosaugos priemonės ir miškininkystės priemonės gali būti naudojamos visų pirma biologinei įvairovei skatinti išsaugant įvairių rūšių augmeniją, saugant bei išlaikant ganyklas ir ekstensyviąją žemės ūkio gamybą. Gebėjimai geriau valdyti turimą vandens išteklių kiekį ir saugoti jų kokybę taip pat gali būti didinami konkrečiais pagal 2 kryptį vykdomais veiksmais, pvz., agrarinės aplinkosaugos priemonėmis arba apželdinimo mišku veikla. Be to, tam tikri agrarinės aplinkosaugos ir miškininkystės veiksmai padeda mažinti išmetamo azoto suboksido (N2O) bei metano (CH4) kiekius ir skatinti anglies dioksido sekvestraciją.

iii)

Pagal 3 ir 4 kryptis parama gali būti skiriama vietinės reikšmės projektams ir bendradarbiavimui įgyvendinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektus, taip pat įvairinimui, t. y. ūkininkų perėjimui prie bioenergijos gamybos. Saugant gamtos paveldą galima geriau apsaugoti didelės gamtinės vertės buveines ir didelės vertės vandens telkinius.

iv)

Kadangi klimato kaitos ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių klausimai yra aktualūs visose kaimo vietovėse, valstybės narės gali skatinti vietos veiklos grupes pagal 4 kryptį (Leader) šiuos klausimus įtraukti į vietos plėtros strategijas kaip vieną iš svarbiausių temų. Šios grupės gali padėti geriau prisitaikyti prie klimato kaitos ir pasinaudoti konkrečioms vietovėms pritaikytais su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais susijusiais sprendimais.

v)

Inovacijos sudaro galimybes pasiekti labai gerų rezultatų sprendžiant naujus uždavinius, susijusius su klimato kaita, atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamyba ir tvaresne vandentvarka bei siekiant sustabdyti biologinės įvairovės nykimą. Šiose srityse inovacijos galėtų būti remiamos skatinant atitinkamų technologijų, produktų ir procesų plėtojimą, naudojimą ir taikymą.

vi)

Parama paprastai skiriama tų rūšių veiklai, kuri atitinka Reglamente (EB) Nr. 1698/2005 nustatytus tikslus bei nuostatas ir kuri gali padėti pasiekti teigiamų rezultatų sprendžiant naujus uždavinius, pavyzdžiui, to reglamento II priede apibrėžtus uždavinius.“.


(1)  2007 m. kovo 8–9 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybos susitikimui pirmininkavusios valstybės narės išvados.

(2)  OL L 327, 2000 12 22, p. 1.