19.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 195/1

1.

2009 m. liepos 7 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Slovėnijos stabilumo programą, kuri apima 2008–2011 m. laikotarpį.

2.

Slovėnijos ekonomika pastaraisiais metais sparčiai augo – vidutiniškai 5 % 2004–2008 m.; jai buvo būdingas didelis eksportas ir investicijos. Ekonomikai dėl labai didelio jos atvirumo stiprų neigiamą poveikį turėjo pasaulinė krizė. 2008 m. gerokai sulėtėjo ekonominė veikla, o paskutiniame ketvirtyje užfiksuotas staigus nuosmukis. Taip pat ekonomikos duomenys rodo, kad padidėjo vieneto darbo sąnaudos. Be to, dėl didelės infliacijos ir mažėjančio vartotojų pasitikėjimo sulėtėjo privatus vartojimas nežiūrint į tai, kad jį palaikė sparčiai augantis užimtumas ir atlyginimai. Kadangi prasidėjus krizei deficito ir skolos lygis buvo nedidelis, galėdamos imtis fiskalinių veiksmų valdžios institucijos patvirtino ekonomikos rėmimo priemones, skirtas finansų sistemai stabilizuoti, darbo vietoms išsaugoti ir ekonomikos augimo potencialui didinti, o įmonės naudojasi mokesčių lengvata, dėl kurios nuspręsta prieš prasidedant krizei. Be to, kadangi būtina geriau užtikrinti ilgalaikį valstybės finansų tvarumą, imtasi konsolidavimo priemonių ir pateikus programą buvo patvirtintos kitos taupymo priemonės (papildomame biudžete, kurį vyriausybė patvirtino birželio 17 d.) siekiant sustabdyti spartų valdžios sektoriaus deficito augimą – 2008 m. valdžios sektoriaus deficitas buvo mažesnis negu 1 % BVP, o 2009 m. daugiau negu 5 % BVP (maždaug pusę šio pablogėjimo lėmė automatinių stabilizatorių veikimas). Ateityje pagrindinis uždavinys – atsisakyti fiskalinių skatinamųjų priemonių ir pereiti prie biudžeto konsolidavimo; kartu reikia gerinti ilgalaikį tvarumą įgyvendinant pensijų sistemos reformą. Atsižvelgiant į naujausius darbo užmokesčio ir darbo našumo pokyčius, kitas uždavinys – didinti konkurencingumą pasitelkus tinkamą darbo užmokesčio politiką ir dedant reikalingas pastangas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje – tai turėtų padėti didinti technologinį gamybos intensyvumą.

3.

Pagal makroekonominį scenarijų, kuriuo pagrįsta programa, numatoma, kad 2008 m. 3,5 % padidėjęs realusis BVP 2009 m. sumažės 4 %, o po to vėl stabilizuosis ir augs per likusį programos laikotarpį. Remiantis šiuo metu turima informacija, t. y. 2009 m. pirmojo ketvirčio realiojo BVP duomenimis (2), paskelbtais pateikus programą, šis scenarijus pagrįstas palankiomis augimo prielaidomis. 2009 m. ekonomikos augimas gali būti mažesnis negu numatyta programoje, o 2010 m. atsigavimas taip pat gali būti ne toks ryškus. Atsižvelgiant į tai nedarbas taip pat gali didėti kiek greičiau nei numatyta atnaujintoje programoje. Programoje pateiktos infliacijos projekcijos (prognozuota, kad pasiekusi 2008 m. aukščiausią tašką infliacija gerokai sumažės) atrodo realios. Atnaujintoje programoje numatoma, kad išorės deficitas sumažės labiau nei numatyta Komisijos tarnybų 2009 m. prognozėse (nuo 5,6 % BVP 2008 m.), nes gerokai sumažės privačiojo sektoriaus darbo užmokesčio augimas.

4.

Pagal 2009 m. pavasarį pateiktą fiskalinį pranešimą apskaičiuota, kad galutinis 2008 m. valdžios sektoriaus deficitas buvo 0,9 % BVP ir atitiko ankstesnėje atnaujintoje stabilumo programoje nustatytą siektiną rodiklį, tačiau BVP augo mažiau nei planuota (augo 3,5 %, palyginti su planuotu 4,6 % BVP augimu). Biudžeto vykdymas pasižymėjo išlaidų perviršiais. Dėl to nebuvo galima viršyti 2008 m. tikslo – tai būtų buvę įmanoma atsižvelgiant į tai, kad i) 2007 m. rezultatas buvo 1 procentiniu punktu BVP geresnis nei planuota ankstesnėje programoje ir ii) 2008 m. pajamų gauta daugiau nei numatyta biudžete. Pajamos vietoj planuoto 6,4 % augimo padidėjo 7,1 %, nes įvyko teigiamų pokyčių gyventojų pajamų mokesčio, socialinių įmokų ir nemokestinių pajamų srityse. Išlaidos vietoj 7,4 % padidėjo 10,7 % dėl valstybės investicijų, socialinių pervedimų ir kompensacijos dirbantiesiems perviršio.

5.

Remiantis atnaujinta programa, valdžios sektoriaus deficitas 2009 m. turėtų gerokai padidėti – iki 5,1 % BVP, o tai reiškia automatinį stabilizatorių ir įvairių diskrecinių priemonių veikimą, taip pat didelę socialinių pervedimų (ypač dėl indeksavimo taisyklių) ir kompensacijos dirbantiesiems (dėl susitarimo spręsti darbo užmokesčio skirtumus) dinamiką. Programoje numatyta, kad ekonomikos rėmimo priemonės, numatytos vyriausybės skatinamųjų priemonių paketuose, taip pat ekspansinės priemonės, kurių imtasi prieš krizę (daugiausia mokesčių lengvata įmonėms), sudaro beveik 2 % BVP. Taip pat patvirtintos konsolidavimo priemonės – didesni akcizai ir mažesnės viešojo sektoriaus darbo užmokesčio, tarpinio vartojimo ir investicijų išlaidos. Pastarosios priemonės paskelbtos stabilumo programoje ir vėliau tik iš dalies patvirtintos papildomame biudžete. Programoje numatomas struktūrinio deficito, t. y. pagal ciklą pakoreguoto deficito, atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones, padidėjimas 1¼ procentinio punkto BVP (apskaičiuota pagal bendrai sutartą metodiką), o tai rodo ekspansinę fiskalinę politiką.

6.

Programos vidutinės trukmės strategija yra tokia: atlikus koregavimą laikotarpio pradžioje užtikrinti, kad programos laikotarpiu valdžios sektoriaus deficitas nuo 5 % BVP 2009 m. sumažėtų iki 3,4 % 2011 m. Atsižvelgiant į numatomą didesnę palūkanų naštą, pirminis deficitas turėtų sumažėti šiek tiek greičiau. Programoje patvirtintas Slovėnijos biudžeto būklės vidutinės trukmės tikslas – 1 % BVP struktūrinis deficitas; tačiau nors nuo 2010 m. ir numatyta su vidutinės trukmės tikslo įgyvendinimu susijusi pažanga, nėra numatyta vidutinės trukmės tikslą pasiekti programos laikotarpiu. Laikantis tikslo iki 2011 m. atsisakyti fiskalinių skatinamųjų priemonių atsižvelgiant į ekonomikos atsigavimą 2011 m., numatomas konsolidavimas daugiausia sietinas su išlaidomis – konsolidavimą turėtų paskatinti nuo 2009 m. iki 2011 m. 1 procentiniu punktu BVP sumažėjusios subsidijos. Darbo užmokesčio subsidijų schemos turėtų būti laipsniškai atsisakyta 2010 m., o likusių skatinamųjų su išlaidomis sietinų priemonių – 2011 m. Numatomą ¼ procentinio punkto BVP didesnę palūkanų naštą programos laikotarpiu iš esmės atsveria mažesnė kompensacija dirbantiesiems, išreikšta BVP dalimi. Socialiniams pervedimams skirtą paketą planuojama įšaldyti iki 2010 m. pabaigos (2009 m. pirmojo pusmečio lygiu).

Planuojama, kad 2010 m. pajamos išaugs ½ procentinio punkto BVP. Numatoma, kad bendrosios valdžios sektoriaus skolos santykis (apskaičiuota, kad 2008 m. šis santykis buvo 22,8 % BVP) per programos laikotarpį išaugs maždaug 13,5 procentinių punktų. Nemenką pirminio deficito padidėjimą lėmė daugiau negu per pusę išaugęs skolos santykis, prie to taip pat prisideda sniego gniūžtės efektas ir reikšmingas atsargų ir srautų koregavimas 2009 m., reiškiantis vykdomus kapitalo atkūrimo veiksmus ir likvidumo operacijas finansų sektoriui remti.

7.

Yra rizikos, kad per visą programos laikotarpį programoje numatyti biudžeto rezultatai gali būti prastesni. Pirma, ekonomikos augimas gali būti mažesnis nei numatyta programoje. Antra, sprendžiant iš papildomo biudžeto, patvirtinto jau pateikus programą, gali nepavykti sumažinti visų tarpinio vartojimo ir investicijų išlaidų, nurodytų 2009 m. stabilumo programoje. Taip pat yra rizikos, kad bus viršytos išlaidos: pavyzdžiui, dėl numatyto tolesnio darbo užmokesčio išlaidų ribojimo dar reikia susitarti su socialiniais partneriais. Taip pat gali būti sunku užtikrinti, kad nebebūtų taikomos su išlaidomis sietinos skatinamosios priemonės – daugiausia subsidijos. Trečia, be to, kad bus jaučiamas galimai mažesnio ekonomikos augimo poveikis, nuo 2010 m. gali sumažėti pajamų, visų pirma netiesioginių mokesčių srityje. Galiausiai didelės vyriausybės garantijos, suteiktos kaip finansų sektoriaus rėmimo priemonių dalis, kelia papildomą riziką, kad nebus pasiekti biudžeto tikslai (išlaidos padidės, jeigu ir kai bus pasinaudota garantijomis). Rizika, kad nepavyks įgyvendinti biudžeto tikslų, kartu netikrumas dėl atsargų ir srautų koregavimo reiškia, kad skolos santykis gali didėti greičiau negu numatyta programoje.

8.

Ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis biudžetui Slovėnijoje yra gerokai didesnis už ES vidurkį pirmiausia dėl palyginti smarkaus prognozuojamo pensijų išlaidų, kaip BVP dalies, padidėjimo per ateinančius dešimtmečius. Programoje įvertinta 2008 m. biudžeto būklė yra prastesnė už ankstesnėje programoje pateiktą pradinę padėtį, dėl to visuomenės senėjimo poveikis biudžetui didina tvarumo atotrūkį. Vidutinės trukmės laikotarpiu sumažinus pirminį deficitą, kaip numatyta programoje, ir toliau vykdant pensijų reformą, kuria siekiama riboti didelį su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų augimą visų pirma skatinant ilgesnį aktyvų gyvenimą, būtų galima sumažinti didelę riziką ilgalaikiam valstybės finansų tvarumui.

9.

Slovėnijos biudžeto sistemą galima gerinti, ypač išlaidų kontrolės srityje, atsižvelgiant į tai, kad konsolidavimo strategija yra grindžiama išlaidų ribojimu. Kartu būtų galima gerinti viešųjų išlaidų naudojimo veiksmingumą ir rezultatyvumą, taip pat sveikatos priežiūros srityje, siekiant padėti užtikrinti, kad dėl išlaidų ribojimo nesuprastėtų teikiamų paslaugų lygis. Kad pasiektų šį tikslą, vyriausybė ketina nuo kito biudžeto ciklo (2010–2011 m.) biudžetą sudaryti atsižvelgiant į rezultatus, tačiau programoje nepateikta išsamios informacijos, kaip tai bus daroma praktiškai.

10.

Slovėnija priėmė keletą priemonių finansų sektoriaus stabilumui užtikrinti. 2008 m. rudenį pradėta taikyti neribota vyriausybės garantija gyventojų indėliams. Be to, vyriausybė turi teisę naudoti toliau išvardytas priemones: i) paskolos kredito įstaigoms, draudimo (perdraudimo) įmonėms ir pensijų kaupimo bendrovėms ir kapitalo investavimas į jas; ii) vyriausybės garantijos kredito įstaigų refinansavimo operacijoms; ir iii) reikalavimų pirkimas iš kredito įstaigų. Šių priemonių planuojama laipsniškai atsisakyti iki 2010 m. pabaigos. Buvo nustatyta bendra vyriausybės garantijų aukščiausia riba – 12 mlrd. EUR (33 % BVP). Antrąjį priemonių paketą, patvirtintą 2009 m. pradžioje, sudaro bankų paskolų įmonėms ir Slovėnijos eksporto ir plėtros banko ir Verslumo fondo kapitalo restruktūrizavimo vyriausybės garantijų schema (bendra schemos suma sudaro 0,6 % BVP). Galiausiai vyriausybė laikinai padėjo į bankus pajamas, gautas už kai kurias neseniai išplatintas obligacijų emisijas.

11.

Laikydamasi Europos ekonomikos atgaivinimo plano, kuriam 2008 m. gruodžio mėn. pritarė Europos Vadovų Taryba, Slovėnija priėmė du skatinamųjų priemonių paketus. Kartu su įmonėms teikiama mokesčių lengvata, dėl kurios sprendimas priimtas prieš prasidedant krizei, skatinamosios priemonės turėtų sudaryti beveik 2 % BVP ir turėtų būti iš dalies finansuojamos jau patvirtintų ir paskelbtų konsolidavimo priemonių sąskaita. Remiantis papildomu biudžetu grynasis poveikis siekia maždaug ¾ % BVP. Šios priemonės yra tinkamas atsakas į ekonomikos nuosmukį atsižvelgiant į tai, kad krizės pradžioje nedidelis deficitas suteikia fiskalinių priemonių taikymo galimybes, bet jos mažėja dėl ilgalaikio tvarumo problemų.

Galima laikyti, kad skatinamųjų priemonių imtasi laiku ir kad jos yra tikslingos, nes jomis siekiama sušvelninti padėtį darbo rinkoje, taip pat didinamas ekonomikos augimo potencialas ir konkurencingumas skatinant investuoti į naujas technologijas ir mokslinius tyrimus bei technologinę plėtrą. Trečiąjį priemonių paketą – perskirstant ankstesnių dviejų priemonių paketų lėšų dalį atsižvelgiant į nedidelį darbo užmokesčio subsidijų schemos lėšų panaudojimą – vyriausybė patvirtinto jau pateikus programą. Jame numatytas tolesnis darbo rinkos rėmimas ir vienkartinės išmokos pervedimas nepalankioje padėtyje atsidūrusiems asmenims. Su išlaidomis susijusios skatinamosios priemonės (daugiausia subsidijos) turėtų būti laikinos – taikomos vienerius ar dvejus metus, tačiau likusios priemonės, įskaitant mokesčių lengvatą, dėl kurios buvo nuspręsta anksčiau, yra nuolatinės. Dabartinės investicijos į infrastruktūrą taip pat turėtų prisidėti prie ekonomikos atkūrimo. Šios valdžios institucijų patvirtintos priemonės yra susijusios su vidutinės trukmės reformų darbotvarke ir šaliai skirtomis rekomendacijomis, kurias Komisija, remdamasi Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija, pasiūlė 2009 m. sausio 28 d. ir kurias pavasario Europos Vadovų Taryba patvirtino kovo 19 d.

12.

Numatoma, kad deficitas gerokai išaugs 2009 m. ir po to laipsniškai mažės – ypač 2010 m. Atsižvelgiant į biudžeto tikslams kylančią riziką, iki programos laikotarpio pabaigos (2011 m.) deficitas nesumažės iki mažesnės už 3 % BVP pamatinę vertę ribos. 2009 m. deficitas greičiausiai gerokai padidės – galbūt viršys programoje nurodytą rodiklį. Jei nebus įgyvendinama pensijų reforma ir nebus imtasi veiksmų dėl pirmiau nurodytos rizikos biudžeto tikslams (visų pirma prasidėjus ekonomikos atsigavimui atsisakant skatinamųjų priemonių, toliau įgyvendinant konsolidavimo priemones ir užtikrinant griežtą išlaidų kontrolę), programoje nurodyta 2010 ir 2011 m. biudžeto politika neužtikrins tinkamo struktūrinio pagerėjimo turint omenyje ilgalaikio tvarumo problemas. Be to, 2011 m. numatomą koregavimą reikėtų paspartinti atsižvelgiant į numatomą didesnį ekonomikos augimą.

13.

Kiek tai susiję su duomenų pateikimo reikalavimais, nustatytais elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų, programoje trūksta tam tikrų privalomų ir neprivalomų duomenų (3).

i)

2009 m. įgyvendinti skatinamąsias priemones laikantis EEAP bei Stabilumo ir augimo pakto;

ii)

kaip numatyta programoje, 2010 m. pradėti atsisakyti fiskalinių skatinamųjų priemonių ir po to konkrečiomis priemonėmis įgyvendinti žymią konsolidaciją; tai darant griežtai kontroliuoti valdžios sektoriaus išlaidas, be kita ko, įgyvendinant numatytus biudžeto sistemos patobulinimus;

iii)

atsižvelgiant į prognozuojamą su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų didėjimą, gerinti ilgalaikį valstybės finansų tvarumą toliau reformuojant pensijų sistemą, visų pirma siekiant skatinti ilgesnį aktyvų gyvenimą.