31.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 354/70

(1)

2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1786/2002/EB, patvirtinančiame Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje programą (2003–2008 m.) (3), konstatuojama, kad visuomenės sveikatos informacijos sistemos statistinis elementas turėjo būti sukurtas bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, jei būtina, naudojantis Bendrijos statistikos programa, kad būtų skatinama sinergija ir išvengta dubliavimosi. 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1350/2007/EB dėl antrosios Bendrijos veiksmų programos sveikatos srityje (2008–2013 m.) (4) nurodyta, kad jo tikslo – kaupti ir skleisti informaciją ir žinias apie sveikatą – bus siekiama vykdant veiksmus, kad būtų toliau plėtojama tvari sveikatos stebėsenos sistema ir priemonės, skirtos palyginamiems duomenims ir informacijai rinkti, su atitinkamais rodikliais, ir plėtojama šios sistemos statistinė dalis pagal Bendrijos statistikos programą.

(2)

Bendrijos informacija apie visuomenės sveikatą buvo sistemingai plėtojama pasitelkiant Bendrijos visuomenės sveikatos programas. Atliekant šį darbą buvo sudarytas Europos bendrijos sveikatos rodiklių (ECHI) sąrašas, kuriame pateikiama sveikatos būklės, sveikatą lemiančių veiksnių ir sveikatos priežiūros sistemų apžvalga. Siekiant parengti būtiniausių statistinių duomenų rinkinį, būtiną ECHI apskaičiuoti, Bendrijos statistika apie visuomenės sveikatą turėtų atitikti, kai tai yra būtina ir įmanoma, visuomenės sveikatos srities pokyčius ir pasiekimus, pasiektus dėl Bendrijos veiksmų.

(3)

2002 m. birželio 3 d. Tarybos rezoliucijoje dėl naujos Bendrijos sveikatos ir saugos darbe strategijos (2002–2006 m.) (5) Komisija ir valstybės narės raginamos aktyviau dirbti derinant statistinius duomenis apie nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas, kad būtų galima naudotis palyginamaisiais duomenimis ir jais remiantis atlikti objektyvų priemonių, pradėtų taikyti pagal naująją Bendrijos strategiją, poveikio ir veiksmingumo įvertinimą; atskirame rezoliucijos skirsnyje taip pat pabrėžiama, kad būtina atsižvelgti į padidėjusį moterų skaičių darbo rinkoje ir į specialius jų poreikius, susijusius su sveikatos ir saugos darbe politika. Be to, 2007 m. birželio 25 d. Rezoliucijoje 2007/C 145/01 dėl naujos Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategijos (2007–2012 m.) (6) Taryba paragino Komisiją bendradarbiauti su teisėkūros institucijomis nustatant tinkamą Europos statistikos sistemą saugos ir sveikatos darbe srityje, sukurtą atsižvelgiant į skirtingas nacionalines sistemas, pagal kurią išvengiama papildomos administracinės naštos. Galiausiai, 2003 m. rugsėjo 19 d. Rekomendacijoje dėl Europos profesinių ligų sąrašo (7) Komisija rekomendavo, kad valstybės narės palaipsniui rengtų Europos sąrašą atitinkančią statistiką apie profesines ligas, atsižvelgdamos į Europos profesinių ligų statistikos derinimo sistemoje nuveiktą darbą.

(4)

2002 m. kovo 15 ir 16 d. Barselonos Europos Vadovų Taryba pripažino tris pagrindinius sveikatos priežiūros sistemų reformos principus: visiems prieinama, aukštos kokybės priežiūra ir ilgalaikis finansinis tvarumas.2004 m. balandžio 20 d. Komisijos komunikate „Socialinės apsaugos modernizavimo plėtojant aukštos kokybės, prieinamą ir tvarią sveikatos priežiūrą bei ilgalaikę priežiūrą: parama nacionalinėms strategijoms, kurioms taikomas „atvirasis koordinavimo metodas““, siūloma pradėti nustatinėti galimus rodiklius bendriems tikslams – kurti priežiūros sistemas – remiantis veiksmais, vykdomais Bendrijos veiksmų programos sveikatos srityje, Eurostato sveikatos statistikos ir bendradarbiavimo su tarptautinėmis organizacijomis srityse. Nustatant tokius rodiklius ypač daug dėmesio reikėtų skirti tyrimuose pateiktų savo sveikatos vertinimo rodiklių naudojimui ir palyginamumui.

(5)

2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1600/2002/EB, nustatančiame Šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą (8), veiksmai aplinkosaugos, sveikatos ir gyvenimo kokybės srityje nurodomi kaip svarbus aplinkosaugos prioritetas, raginant apibrėžti ir kurti sveikatos bei aplinkos rodiklius. Be to, 2003 m. gruodžio 8 d. Tarybos išvadose dėl struktūrinių rodiklių prašoma, kad į struktūrinių rodiklių duomenų bazę, naudojamą kasmetinėje pavasario ataskaitoje Europos Vadovų Tarybai, būtų įtraukti biologinės įvairovės ir sveikatos rodikliai, bendru pavadinimu „aplinka“; į šią duomenų bazę taip pat yra įtraukti sveikatos ir saugos darbe rodikliai, bendru pavadinimu „užimtumas“. Komisijos priimtas tvaraus vystymosi rodiklių rinkinys taip pat apima visuomenės sveikatos rodiklių temą.

(6)

Aplinkos ir sveikatos veiksmų plane 2004–2010 metams pripažįstama, kad būtina gerinti duomenų apie sveikatos būklę su aplinka susijusių ligų ir sutrikimų atveju kokybę, palyginamumą ir prieinamumą naudojantis Bendrijos statistikos programa.

(7)

2003 m. liepos 15 d. Tarybos rezoliucijoje dėl neįgaliųjų užimtumo ir socialinės integracijos rėmimo (9) valstybės narės ir Komisija raginamos rinkti statistinius duomenis apie neįgaliųjų padėtį, įskaitant duomenis apie šiai grupei teikiamų paslaugų ir išmokų raidą. Be to, Komisija 2003 m. spalio 30 d. Komunikate „Dėl lygių galimybių neįgaliesiems: Europos veiksmų planas“, siekdama įvertinti neįgalumo politikos krypčių veiksmingumą, nusprendė kurti konteksto rodiklius, kurie būtų palyginami visose valstybėse narėse. Jame nurodoma, kad kuo labiau turėtų būti naudojamasi Europos statistikos sistemos šaltiniais ir struktūromis, ypač kuriant suderintus tyrimų modulius, siekiant surinkti tarptautiniu lygiu palyginamą statistinę informaciją, būtiną pažangos stebėsenai.

(8)

Siekiant užtikrinti duomenų tinkamumą ir palyginamumą bei išvengti darbo dubliavimosi, Komisijos (Eurostato) veikla, susijusi su statistikos rengimu visuomenės sveikatos ir sveikatos bei saugos darbe srityje, jei būtina ir įmanoma, turėtų būti atliekama bendradarbiaujant su Jungtinėmis Tautomis ir jos specialiosiomis organizacijomis, pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Tarptautine darbo organizacija (TDO) bei su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).

(9)

Komisija (Eurostatas) jau reguliariai renka statistinius duomenis apie visuomenės sveikatą ir sveikatą bei saugą darbe valstybėse narėse, kurios šiuos duomenis teikia savanoriškai. Ji taip pat renka duomenis šiose srityse iš kitų šaltinių. Ši veikla plėtojama glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis. Ypač visuomenės sveikatos statistikos srityje plėtra ir įgyvendinimas yra reguliuojami bei organizuojami taikant Komisijos (Eurostato) ir valstybių narių partnerystės struktūrą. Tačiau vis dar būtinas didesnis dabartinių statistinių duomenų tikslumas ir patikimumas, suderinamumas ir palyginamumas, apimtis, savalaikiškumas ir punktualumas, be to, būtina užtikrinti, kad tolesnis duomenų rinkimas, dėl kurio susitarta ir kuris plėtojamas su valstybėmis narėmis, būtų vykdomas siekiant sukurti būtiniausių statistinių duomenų rinkinį, būtiną Bendrijos lygiu visuomenės sveikatos ir sveikatos bei saugos darbe srityse.

(10)

Specialiųjų Bendrijos statistinių duomenų rengimas reglamentuojamas pagal 1997 m. vasario 17 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos (10) išdėstytas taisykles.

(11)

Šiuo reglamentu užtikrinama, kad bus besąlygiškai gerbiama teisė į asmens duomenų apsaugą, kaip numatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (11) 8 straipsnyje.

(12)

Šio reglamento kontekste taikoma 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (12) bei 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (13). Statistikos reikalavimai, kuriuos lemia Bendrijos veiksmai visuomenės sveikatos srityje, nacionalinių aukštos kokybės, prieinamos ir tvarios sveikatos priežiūros kūrimo strategijų bei Bendrijos sveikatos ir saugos darbe strategija ir reikalavimai, susiję su struktūriniais rodikliais, tvaraus vystymosi rodikliais ir ECHI bei kitais rodiklių rinkiniais, kuriuos būtina sukurti siekiant užtikrinti Bendrijos ir nacionalinės politikos veiksmų bei strategijų visuomenės sveikatos ir sveikatos bei saugos darbe srityse stebėseną, priskiriami svarbiems visuomenės interesams.

(13)

Duomenų, kuriems taikomas statistinių duomenų konfidencialumo principas, perdavimą reglamentuoja Tarybos reglamente (EB) Nr. 322/97 ir 1990 m. birželio 11 d. Tarybos reglamente (Euratomas, EEB) Nr. 1588/90 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai (14) išdėstytos taisyklės. Pagal šiuos reglamentus taikomos priemonės užtikrina fizinę ir loginę konfidencialių duomenų apsaugą ir užtikrina, kad rengiant ir platinant Bendrijos statistinius duomenis jie nebūtų neteisėtai atskleidžiami bei naudojami ne statistikos reikmėms.

(14)

Rengdamos ir platindamos Bendrijos statistinius duomenis pagal šį reglamentą, nacionalinės ir Bendrijos statistikos institucijos turėtų atsižvelgti į principus, nustatytus Europos statistikos praktikos kodekse, kurį 2005 m. vasario 24 d. priėmė Statistikos programų komitetas.

(15)

Kadangi valstybės narės negali deramai pasiekti šio reglamento tikslo, būtent sukurti sistemingo Bendrijos statistikos apie visuomenės sveikatą ir sveikatą bei saugą darbe rengimo bendros sistemos, o Bendrijos lygiu šiuos tikslus galima pasiekti lengviau, Bendrija gali patvirtinti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu nenumatoma nieko, kas nėra būtina siekiant šio tikslo.

(16)

Pripažįstant, kad sveikatos priežiūros sistemų organizavimas ir valdymas priklauso nacionalinei kompetencijai, o už Bendrijos teisės aktų dėl darbo vietų ir darbo sąlygų įgyvendinimą pirmiausia atsako valstybės narės, šiuo reglamentu užtikrinama, kad būtų visapusiškai pripažinta valstybių narių kompetencija visuomenės sveikatos ir sveikatos bei saugos darbe srityse.

(17)

Svarbu, kad lytis ir amžius būtų nurodyti tarp kintamųjų klasifikacijoje, nes tai sudarytų galimybes atsižvelgti į lyties ir amžiaus skirtumų įtaką sveikatai ir saugai darbe.

(18)

Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (15).

(19)

Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai patvirtinti įgyvendinimo priemones, kurios apima tam tikrų subjektų charakteristikas ir jų suskirstymą, duomenų teikimo ataskaitinius laikotarpius, intervalus ir terminus bei metaduomenų teikimą. Kadangi tai yra bendro pobūdžio priemonės, skirtos iš dalies pakeisti šio reglamento nuostatas, inter alia jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, tokios priemonės turėtų būti patvirtinamos taikant reguliavimo procedūrą su tikrinimu, nustatytą Sprendimo 1999/468/EEB 5a straipsnyje.

(20)

Papildomas finansavimas duomenų rinkimui visuomenės sveikatos ir sveikatos bei saugos darbe srityse turi būti teikiamas pagal antrąją Bendrijos veiksmų programą sveikatos srityje (2008–13 m.) ir Bendrijos užimtumo ir socialinio solidarumo programą – Progress (16). Pagal šias programas finansiniai ištekliai turėtų būti naudojami siekiant padėti valstybėms narėms toliau didinti nacionalinius gebėjimus, kad būtų galima tobulinti statistikos duomenų rinkimą ir įgyvendinti su tuo susijusias naujas priemones visuomenės sveikatos ir sveikatos bei saugos darbe srityse.

(21)

Buvo konsultuotasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu.

(22)

Pagal Sprendimo 89/382/EEB, Euratomas (17) 3 straipsnio 1 dalį buvo konsultuotasi su Statistikos programų komitetu,

—

sveikatos būklė, sveikatą lemiantys veiksniai, kaip apibrėžta I priede,

—

sveikatos priežiūra, kaip apibrėžta II priede,

—

mirties priežastys, kaip apibrėžta III priede,

—

nelaimingi atsitikimai darbe, kaip apibrėžta IV priede,

—

profesinės ligos ir kitos su darbu susijusios sveikatos problemos bei ligos, kaip apibrėžta V priede.

a)

„Bendrijos statistiniai duomenys“ turi tą pačią reikšmę, kokia jiems suteikta Reglamento (EB) Nr. 322/97 2 straipsnio pirmoje įtraukoje;

b)

„statistinių duomenų rengimas“ turi tą pačią reikšmę, kokia jam suteikta Reglamento (EB) Nr. 322/97 2 straipsnio antroje įtraukoje;

c)

„visuomenės sveikata“ – visi elementai, susiję su sveikata, būtent sveikatos būklė, įskaitant sergamumą ir neįgalumą, veiksniai, darantys poveikį šiai sveikatos būklei, sveikatos priežiūros poreikiai, sveikatos priežiūrai skirti ištekliai, sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų visuotinis prieinamumas bei sveikatos priežiūros išlaidos ir jos finansavimas, ir mirtingumo priežastys;

d)

„sveikata bei sauga darbe“ – visi elementai, susiję su prevencija ir darbuotojų sveikatos apsauga bei sauga darbe jų dabartinėje arba buvusioje veikloje, ypač nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos ir kitos su darbu susijusios sveikatos problemos bei ligos;

e)

„mikroduomenys“ – individualūs statistiniai įrašai;

f)

„konfidencialių duomenų perdavimas“ – konfidencialių duomenų, nesudarančių sąlygų tiesiogiai nustatyti statistinių vienetų, perdavimas tarp nacionalinių institucijų ir Bendrijos institucijos pagal Reglamento (EB) Nr. 322/97 14 straipsnį ir reglamentą (Euratomas, EEB) Nr. 1588/90;

g)

„asmens duomenys“ – visa informacija, susijusi su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė nustatyta arba gali būti nustatyta pagal Direktyvos 95/46/EB 2 straipsnio a punktą.

a)

„reikalingumas“, kuris reiškia statistikos atitikties esamiems ir galimiems vartotojų poreikiams laipsnį;

b)

„tikslumas“, kuris reiškia įverčių artumą nežinomoms tikrosioms reikšmėms;

c)

„savalaikiškumas“, kuris reiškia trukmę tarp galimybės pasinaudoti statistine informacija momento ir įvykio ar reiškinio, kurį ši informacija apibūdina;

d)

„punktualumas“, kuris reiškia trukmę nuo statistinės informacijos paskelbimo datos iki datos, kada ji turėjo būti pateikta;

e)

„prieinamumas“ ir „aiškumas“, kurie reiškia sąlygas ir būdus, leidžiančius vartotojui gauti, naudoti ir aiškinti statistinę informaciją;

f)

„palyginamumas“, kuris reiškia galimybę palyginti statistinę informaciją laiko ir geografiniu aspektu, įvertinant taikomų sąvokų, metodų ir (arba) procedūrų skirtumus ir jų poveikį;

g)

„suderinamumas“, kuris reiškia galimybę duomenis jungti arba sieti įvairiais būdais ir įvairioms reikmėms.

a)

I–V prieduose nurodytų temų charakteristikas, būtent kintamuosius, sąvokų apibrėžtis ir klasifikacijas;

b)

charakteristikų suskirstymą;

c)

duomenų teikimo ataskaitinius laikotarpius, intervalus bei terminus;

d)

metaduomenų teikimą.