18.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 339/3


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1274/2008

2008 m. gruodžio 17 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1126/2008, priimantį tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, kiek tai susiję su 1-uoju tarptautiniu apskaitos standartu (TAS)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (1), ypač į jo 3 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1126/2008 (2) priimti tam tikri tarptautiniai standartai ir aiškinimai, galioję 2008 m. spalio 15 d.

(2)

2007 m. rugsėjo 6 d. Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV) paskelbė persvarstytą 1-ąjį tarptautinį apskaitos standartą (TAS) „Finansinių ataskaitų pateikimas“ (toliau – persvarstytas 1-asis TAS). Persvarstytame 1-ajame TAS iš dalies pakeičiami kai kurie finansinių ataskaitų pateikimo reikalavimai ir tam tikromis aplinkybėmis reikalaujama tam tikros papildomos informacijos; juo taip pat iš dalies keičiami kai kurie kiti apskaitos standartai. Persvarstytu 1-uoju TAS pakeičiamas 1-asis tarptautinis apskaitos standartas (TAS) Finansinių ataskaitų pateikimas, persvarstytas 2003 m., su pakeitimais, padarytais 2005 m.

(3)

Pasikonsultavus su Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFAPG) techninių ekspertų grupe (TEG) patvirtinama, kad persvarstytas 1-asis TAS atitinka Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 3 straipsnio 2 dalyje išdėstytus techninius priėmimo kriterijus. Pagal 2006 m. liepos 14 d. Komisijos sprendimą 2006/505/EB, įsteigiantį Nuomonės apie apskaitos standartus vertinimo grupę, kuri konsultuotų Komisiją Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFAPG) nuomonių objektyvumo ir neutralumo klausimais (3), Nuomonės apie apskaitos standartus vertinimo grupė apsvarstė EFAPG nuomonę dėl standarto tvirtinimo ir Europos Komisiją informavo, kad ta nuomonė gerai subalansuota ir objektyvi.

(4)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1126/2008.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Apskaitos reguliavimo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1126/2008 priede 1-asis tarptautinis apskaitos standartas (TAS) „Finansinių ataskaitų pateikimas“ (persvarstytas 2003 m.) su pakeitimais, padarytais 2005 m., pakeičiamas 1-uoju tarptautiniu apskaitos standartu (TAS) „Finansinių ataskaitų pateikimas“ (persvarstytu 2007 m.), pateiktu šio reglamento priede.

2 straipsnis

Visos įmonės šio reglamento priede pateiktą 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) taiko ne vėliau kaip nuo pirmųjų joms taikomų finansinių metų, prasidedančių po 2008 m. gruodžio 31 d., pradžios.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 17 d.

Komisijos vardu

Charlie McCREEVY

Komisijos narys


(1)  OL L 243, 2002 9 11, p. 1.

(2)  OL L 320, 2008 11 29, p. 1.

(3)  OL L 199, 2006 7 21, p. 33.


PRIEDAS

TARPTAUTINIAI APSKAITOS STANDARTAI

1-asis TAS

1-asis TAS Finansinių ataskaitų pateikimas (persvarstytas 2007 m.)

Galima platinti Europos ekonominėje erdvėje. Visos už Europos ekonominės erdvės ribų esančios teisės, išskyrus teises platinti asmeniniam ar kitam teisingam naudojimui, saugomos. Išsamesnės informacijos galima rasti TASV tinklalapyje www.iasb.org

1-ASIS TARPTAUTINIS APSKAITOS STANDARTAS

„Finansinių ataskaitų pateikimas“

TIKSLAS

1

Šiuo standartu nurodomi pagrindai, kuriais vadovaujantis turėtų būti pateikiamos bendrosios paskirties finansinės ataskaitos, kad jas būtų galima palyginti tiek su to paties ūkio subjekto ankstesniųjų ataskaitinių laikotarpių finansinėmis ataskaitomis, tiek su kitų ūkio subjektų finansinėmis ataskaitomis. Juo nustatomi bendrieji finansinių ataskaitų pateikimo reikalavimai, nurodymai dėl ataskaitų struktūros ir minimalūs turinio reikalavimai.

TAIKYMAS

2

Ūkio subjektas šį standartą turi taikyti rengdamas ir pateikdamas bendrosios paskirties finansines ataskaitas, atitinkančias tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS).

3

Kituose TFAS nurodomi tam tikrų sandorių ir kitų įvykių pripažinimo, vertinimo ir atskleidimo reikalavimai.

4

Šis standartas netaikomas sutrumpintų tarpinių finansinių ataskaitų, rengiamų pagal 34-ąjį TAS „Tarpinė finansinė atskaitomybė“, struktūrai ir turiniui. Tačiau 15–35 straipsniai šioms finansinėms ataskaitoms yra taikomi. Šis standartas vienodai taikomas visiems ūkio subjektams, įskaitant tuos, kurie teikia konsoliduotas finansines ataskaitas, ir tuos, kurie teikia atskiras finansines ataskaitas vadovaudamiesi 27-uoju TAS „Konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos“.

5

Šiame standarte vartojama terminologija tinka pelno siekiančioms įmonėms, tarp jų ir viešojo sektoriaus verslo įmonėms. Pelno nesiekiančioms privačiojo ar viešojo sektoriaus įmonėms, norinčioms taikyti šį standartą, gali tekti pakoreguoti įrašus, pateikiamus tam tikrose finansinių ataskaitų straipsnių eilutėse, ir pačias finansines ataskaitas.

6

Taip pat ir tiems ūkio subjektams, kurie neturi nuosavybės, kaip apibūdinta 32-ajame TAS „Finansinės priemonės. Pateikimas“ (pvz., kai kuriems kolektyvinio investavimo fondams), ir tiems, kurių akcinis kapitalas nėra nuosavybė (pvz., kai kuriems jungtiniams ūkio subjektams), gali tekti pritaikyti finansines ataskaitas rodyti narių arba dalininkų dalis.

APIBRĖŽIMAI

7

Šiame standarte vartojami terminai ir jų apibrėžtys:

Bendrosios paskirties finansinės ataskaitos (toliau – finansinės ataskaitos) skirtos patenkinti poreikius tų vartotojų, kurie dėl savo padėties negali pareikalauti iš ūkio subjekto parengti ataskaitas, pritaikytas konkretiems jų informacijos poreikiams.

Neįmanomas reikalavimo taikymas yra tada, kai ūkio subjektas negali jo taikyti net panaudojęs visus įmanomus pagrįstus bandymus.

Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai (TFAS) – Tarptautinių apskaitos standartų valdybos (TASV) priimti standartai ir jų aiškinimai. Jie apima:

a)

Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus;

b)

Tarptautinius apskaitos standartus; ir

c)

Tarptautinio finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) ar buvusio Nuolatinio aiškinimo komiteto (NAK) parengtus aiškinimus.

Reikšmingas yra klaidingų straipsnių pateikimas arba nepateikimas, jei gali atskirai ar kartu daryti įtaką ekonominiams sprendimams, kuriuos vartotojai priima remdamiesi finansinėmis ataskaitomis. Reikšmingumą lemia nepateikimo ar klaidingo pateikimo dydis arba pobūdis konkrečiomis aplinkybėmis. Lemiamas veiksnys gali būti straipsnio sumos dydis, pobūdis ar jų derinys.

Įvertinant, ar nepateikimas arba klaidingas pateikimas galėtų daryti įtaką ekonominiams vartotojų sprendimams ir taip tapti reikšmingu, būtina atsižvelgti į šių vartotojų ypatybes. Finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo pagrindų 25 straipsnyje teigiama, kad „daroma prielaida, kad vartotojai turi pakankamai žinių apie verslą, ekonominę veiklą, apskaitą ir yra pasiruošę nagrinėti informaciją su pagrįstu uolumu“. Todėl vertinant būtina atsižvelgti, kokios įtakos gali pagrįstai tikėtis vartotojai su šiomis savybėmis, priimdami ekonominius sprendimus.

Aiškinamajame rašte pateikiama informacija papildo finansinės būklės ataskaitoje, bendrųjų pajamų ataskaitoje, atskiroje pajamų ataskaitoje (jei pateikiama), nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje ir pinigų srautų ataskaitoje pateikiamą informaciją. Aiškinamajame rašte pateikiami minėtose ataskaitose pateiktų straipsnių aiškinamieji aprašymai arba išskaidymai, be to, informacija apie straipsnius, kurie nėra pripažinti tose ataskaitose.

Kitas bendrąsias pajamas sudaro pajamų ir sąnaudų straipsniai (įskaitant pergrupuotas sumas), kurie nėra pripažįstami pelnu ar nuostoliais kaip to reikalaujama ar leidžiama kitų TFAS.

Kitų bendrųjų pajamų komponentai:

a)

pelno dėl perkainojimo pokyčiai (žr. 16-ąjį TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“ ir 38-ąjį TAS „Nematerialusis turtas“);

b)

aktuarinis pelnas ir nuostoliai pagal nustatytų išmokų planus pripažįstami pagal 19-ojo TAS „Išmokos darbuotojams“ 93A straipsnio nuostatas;

c)

pelnas ir nuostoliai, atsirandantys dėl užsienyje veikiančio ūkio subjekto finansinių ataskaitų perskaičiavimo (žr. 21-ąjį TAS „Užsienio valiutos kurso pasikeitimo įtaka“);

d)

pelnas ir nuostoliai iš naujo įvertinus galimą parduoti finansinį turtą (žr. 39-ąjį TAS „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“);

e)

apsidraudimo priemonės veiksminga pelno ir nuostolių dalis pinigų srautų apsidraudimo sandoryje (žr. 39-ąjį TAS).

Savininkai – nuosavybei priskiriamų priemonių valdytojai.

Pelnas ar nuostoliai – bendros pajamos atėmus sąnaudas, neįskaitant kitų bendrųjų pajamų dalies komponentų.

Pergrupuotos sumos – einamuoju laikotarpiu į pelną ar nuostolius perkeltos sumos, kurios dabartiniu ar ankstesniais laikotarpiais buvo pripažintos kitų bendrųjų pajamų dalyje.

Visos bendrosios pajamos – nuosavybės pasikeitimas per ataskaitinį laikotarpį, įvykęs dėl sandorių ir kitų įvykių, išskyrus nuosavybės pasikeitimus, atsiradusius dėl sandorių su savininkais kaip nuosavybės valdytojais.

Visos bendrosios pajamos apima visus „pelno ar nuostolių“ ir „kitų bendrųjų pajamų“ komponentus.

8

Nors šiame standarte vartojami terminai „kitos bendrosios pajamos“, „pelnas ar nuostoliai“ ir „visos bendrosios pajamos“, ūkio subjektas gali vartoti kitus terminus bendriems elementams apibūdinti, jei jų reikšmė yra aiški. Pavyzdžiui, pelnui ar nuostoliams apibūdinti ūkio subjektas gali vartoti terminą „grynosios pajamos“.

FINANSINĖS ATASKAITOS

Finansinių ataskaitų tikslas

9

Finansinės ataskaitos yra ūkio subjekto finansinės būklės ir finansinės veiklos struktūrizuotas pateikimas. Finansinių ataskaitų tikslas yra pateikti informaciją apie ūkio subjekto finansinę būklę, finansinius rezultatus ir pinigų srautus, kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus. Finansinės ataskaitos taip pat parodo vadovybei patikėtų išteklių tvarkymo rezultatus. Kad būtų pasiektas šis tikslas, finansinėse ataskaitose pateikiama informacija apie ūkio subjekto:

a)

turtą;

b)

įsipareigojimus;

c)

nuosavybę;

d)

pajamas ir sąnaudas, įskaitant pelną ir nuostolius;

e)

savininkų įmokas ir paskirstymą savininkams kaip nuosavybės valdytojams; ir

f)

pinigų srautus.

Šie duomenys drauge su kita aiškinamajame rašte pateikiama informacija padeda finansinių ataskaitų vartotojams numatyti būsimuosius ūkio subjekto pinigų srautus ir ypač jų laiką ir tikimybę.

Visas finansinių ataskaitų rinkinys

10

Visą finansinių ataskaitų rinkinį sudaro:

a)

laikotarpio pabaigos finansinės būklės ataskaita;

b)

laikotarpio bendrųjų pajamų ataskaita;

c)

laikotarpio nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;

d)

laikotarpio pinigų srautų ataskaita;

e)

aiškinamasis raštas, kurį sudaro svarbių apskaitos politikos priemonių santrauka ir kita aiškinamoji informacija; ir

f)

finansinės būklės ataskaita ankstyviausio lyginamojo laikotarpio pradžioje, kai ūkio subjektas taiko apskaitos politiką retrospektyviai arba atlieka retrospektyvų savo finansinių ataskaitų straipsnių taisymą, arba kai jis pergrupuoja savo finansinių ataskaitų straipsnius.

Ūkio subjektas gali vartoti kitokius nei šiame standarte vartojami ataskaitų pavadinimus.

11

Ūkio subjektas turi vienodai išsamiai pateikti visas finansinių ataskaitų rinkinio ataskaitas.

12

Kadangi tai leidžiama 81 straipsnyje, ūkio subjektas pelno ar nuostolių komponentus gali pateikti kaip atskiras bendrųjų pajamų ataskaitos dalis arba atskira pajamų ataskaita. Kai pajamų ataskaita pateikiama, ji laikoma viso finansinių ataskaitų rinkinio dalimi ir turi būti pateikta prieš pat bendrųjų pajamų ataskaitą.

13

Daug ūkio subjektų be finansinių ataskaitų teikia vadovybės parengtą finansinę apžvalgą, kurioje apibūdinami ir paaiškinami pagrindiniai šio ūkio subjekto finansinės veiklos ir finansinės būklės bruožai, taip pat pagrindiniai neapibrėžtumai, su kuriais tenka susidurti. Tokioje ataskaitoje gali būti nurodomi:

a)

pagrindiniai šio ūkio subjekto finansinius rezultatus nulemiantys veiksniai ir įtaka, tarp jų – aplinkos, kurioje šis ūkio subjektas veikia, pokyčiai, ūkio subjekto atsakas į tuos pokyčius ir jų poveikis; ūkio subjekto investicinė politika, siekiant išlaikyti ir gerinti finansinius rezultatus, įskaitant jo dividendų politiką;

b)

ūkio subjekto finansavimo šaltiniai, jo numatomas įsipareigojimų ir nuosavybės santykis; ir

c)

ūkio subjekto ištekliai, nepripažinti finansinės būklės ataskaitoje, vadovaujantis TFAS.

14

Daugelis ūkio subjektų be finansinių ataskaitų teikia ir kitokias ataskaitas ir pranešimus, pvz., aplinkos apsaugos ataskaitas arba pridėtinės vertės ataskaitas. Jas rengia tų pramonės šakų įmonės, kurioms aplinkos apsaugos veiksniai yra reikšmingi arba kuriose darbuotojai laikomi svarbia vartotojų grupe. Pranešimams ir ataskaitoms, kurios nėra finansinių ataskaitų dalis, TFAS nėra taikomi.

Bendrosios ypatybės

Teisingas pateikimas ir TFAS atitikimas

15

Finansinėse ataskaitose turi būti teisingai pateikiama ūkio subjekto finansinė būklė, finansinis rezultatas ir pinigų srautai. Siekiant teisingai pateikti, būtina tiksliai nurodyti sandorių, kitų įvykių ir sąlygų poveikį, pagal Pagrinduose numatytų turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apibrėžimus ir pripažinimo kriterijus. TFAS taikymas ir, kai būtina, papildomų duomenų atskleidimas leidžia tikėtis, kad gautas rezultatas ir bus teisingos finansinės ataskaitos.

16

Ūkio subjektas, kurio finansinės ataskaitos atitinka TFAS, aiškiai ir be išlygų nurodo šį atitikimą aiškinamajame rašte. Ūkio subjektas finansines ataskaitas gali apibūdinti kaip atitinkančias TFAS tik tada, jei jos atitinka visus TFAS reikalavimus.

17

Bet kokiomis aplinkybėmis ūkio subjektas turi teisingai pateikti informaciją laikydamasis taikomų TFAS. Kad informacija būtų pateikiama teisingai, taip pat reikia, kad ūkio subjektas:

a)

pasirinktų ir taikytų apskaitos politiką pagal 8-ąjį TAS „Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos“. 8-ajame TAS pateikiamas patikimų nurodymų taikymo nuoseklumas, į kurį vadovybė turi atsižvelgti, jeigu nėra TFAS, kurį būtų galima pritaikyti tam straipsniui;

b)

pateiktų informaciją, įskaitant apskaitos politiką, tokiu būdu, kuris garantuotų šios informacijos svarbumą, patikimumą, palyginimą ir aiškumą;

c)

atskleistų papildomą informaciją tada, kai konkrečių TFAS reikalavimų atitikimo nepakanka, kad vartotojai galėtų suvokti sandorių, kitų įvykių ir sąlygų poveikį ūkio subjekto finansinei būklei ir finansiniam rezultatui.

18

Ūkio subjektas negali ištaisyti netinkamo apskaitos tvarkymo nei atskleisdamas duomenis apie taikytus apskaitos politikos principus, nei pateikdamas aiškinamąjį raštą ar aiškinamąją medžiagą.

19

Ypač retomis aplinkybėmis, kai vadovybė padaro išvadą, kad tam tikro TFAS reikalavimo laikymasis taip klaidintų, kad būtų prieštaraujama Pagrinduose apibrėžtam finansinių ataskaitų tikslui, ūkio subjektas gali nukrypti nuo to reikalavimo 20 straipsnyje nurodytu būdu, jeigu tokio nukrypimo reikalauja (arba nedraudžia) atitinkami reglamentuojantys pagrindai.

20

Kai ūkio subjektas nukrypsta nuo TFAS reikalavimo pagal 19 straipsnį, jis turi atskleisti:

a)

vadovybės išvadą, kad finansinės ataskaitos teisingai parodo ūkio subjekto finansinę būklę, finansinius rezultatus ir pinigų srautus;

b)

kad buvo laikomasi taikomų TFAS, išskyrus tą vieną konkretų reikalavimą, nuo kurio buvo nukrypta siekiant teisingo pateikimo;

c)

TFAS, nuo kurio buvo nukrypta, pavadinimą, nukrypimo pobūdį, įskaitant tą apskaitos tvarką, kurios reikėtų pagal minėtą TFAS, priežastį, dėl kurios tokia apskaitos tvarka būtų tokia klaidinanti esamomis aplinkybėmis, kad prieštarautų Pagrinduose apibrėžtam finansinių ataskaitų tikslui, ir pasirinktąją apskaitos tvarką; ir

d)

finansinį nukrypimo poveikį kiekvieno pateikiamo ataskaitinio laikotarpio kiekvienam finansinių ataskaitų straipsniui, kuris būtų buvęs pripažintas laikantis reikalavimo.

21

Jeigu ūkio subjektas nuo TFAS reikalavimo nukrypo ankstesnį atskaitinį laikotarpį ir tas nukrypimas daro įtaką dabartinio laikotarpio finansinių ataskaitų sumoms, jis turi atskleisti informaciją, nurodytą 20 straipsnio c ir d punktuose.

22

21 straipsnis taikomas, pavyzdžiui, kai ūkio subjektas, vertindamas turtą ir įsipareigojimus, ankstesnį laikotarpį buvo nukrypęs nuo TFAS, ir toks nukrypimas turi įtakos turto ir įsipareigojimų, pripažįstamų dabartinio laikotarpio finansinėse ataskaitose, pokyčių vertinimui.

23

Ypač retomis aplinkybėmis, kai vadovybė padaro išvadą, kad tam tikro TFAS reikalavimų laikymasis taip klaidintų, kad būtų prieštaraujama Pagrinduose apibrėžtam finansinių ataskaitų tikslui, tačiau susiję reglamentuojantys pagrindai draudžia nesilaikyti šio reikalavimo, ūkio subjektas turi, kiek tai įmanoma, maksimaliai sumažinti dėl reikalavimo laikymosi pastebėtus klaidinančius aspektus, pateikdamas informaciją:

a)

atitinkamo TFAS pavadinimą, reikalavimo pobūdį, priežastį, kodėl vadovybė nutarė, kad minėto reikalavimo laikymasis šiomis aplinkybėmis yra toks klaidinantis, kad prieštarauja Pagrinduose apibrėžtam finansinių ataskaitų tikslui; ir

b)

kiekvieno pateikto ataskaitinio laikotarpio kiekvieno finansinių ataskaitų straipsnio koregavimus, kurie, vadovybės manymu, yra būtini siekiant teisingo pateikimo.

24

Pagal 19–23 straipsnius informacija prieštarauja finansinių ataskaitų tikslui tada, kai neteisingai pateikiami sandoriai, kiti įvykiai ir sąlygos, kuriuos būtina pateikti pagal šį straipsnį (arba kai tokio pateikimo galima pagrįstai tikėtis), ir tai galėtų daryti įtaką finansinių ataskaitų vartotojų priimamiems ekonominiams sprendimams. Vertindama, ar tam tikro TFAS reikalavimo laikymasis tikrai būtų toks klaidinantis, kad prieštarautų Pagrinduose apibrėžtam finansinių ataskaitų tikslui, vadovybė apsvarsto:

a)

kodėl finansinių ataskaitų tikslas nėra pasiekiamas šiomis išskirtinėmis aplinkybėmis; ir

b)

kuo šio ūkio subjekto aplinkybės skiriasi nuo kitų ūkio subjektų, vykdančių minėtus reikalavimus, aplinkybių. Jeigu kiti ūkio subjektai panašiomis aplinkybėmis reikalavimo laikosi, daroma prielaida (kurią dar galima atmesti), kad ir šio ūkio subjekto atveju tokio reikalavimo laikymasis neturėtų būti toks klaidinantis, kad prieštarautų Pagrinduose apibrėžtam finansinių ataskaitų tikslui.

Tęstinumo prielaida

25

Sudarydama finansines ataskaitas vadovybė turi įvertinti ūkio subjekto pajėgumą tęsti veiklą. Ūkio subjektas turi parengti finansines ataskaitas laikydamasis veiklos tęstinumo prielaidos, išskyrus tą atvejį, kai šio ūkio subjekto vadovybė ketina jį likviduoti, sustabdyti veiklą ar yra priversta tą padaryti, neturėdama kitos realios išeities. Jeigu, atlikdama tokį įvertinimą, vadovybė žino apie reikšmingus neaiškumus, siejamus su įvykiais arba sąlygomis, kurie gali sukelti žymių abejonių dėl ūkio subjekto sugebėjimo tęsti veiklą, ūkio subjektas šiuos neaiškumus turi atskleisti. Jeigu ūkio subjektas finansines ataskaitas rengia nesilaikydamas veiklos tęstinumo prielaidos, jis turi atskleisti šį faktą drauge nurodydamas pagrindą, kuriuo remdamasis sudarė šias finansines ataskaitas ir priežastį, dėl kurios ūkio subjektas neatsižvelgė į tęstinumo prielaidą.

26

Vertindama, ar šiam ūkio subjektui taikytina tęstinumo prielaida, vadovybė turi atsižvelgti į bet kokią turimą informaciją mažiausiai (bet neapsiribojant) apie dvylikos ateinančių mėnesių laikotarpį nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos datos. Kiekvienu atveju svarstant reikia atsižvelgti į faktus. Jeigu šis ūkio subjektas veiklą vykdo pelningai ir gali laisvai naudotis finansavimo šaltiniais, tada jis ir be detalios analizės gali daryti išvadą, kad apskaitai taikytina veiklos tęstinumo prielaida. Kitais atvejais, prieš padarant išvadą, kad veiklos tęstinumo prielaida tinka, vadovybei gali tekti įvertinti daug įvairių su esamu ir prognozuojamu pelningumu susijusių veiksnių, numatyti skolų grąžinimo grafikus ir galimus alternatyvius finansavimo šaltinius.

Kaupimo principo taikymas apskaitoje

27

Ūkio subjekto finansinės ataskaitos (išskyrus informaciją apie pinigų srautus) turi būti sudaromos taikant kaupimo principą.

28

Kai apskaitai taikomas kaupimo principas, ūkio subjektas įsipareigojimus, nuosavybę, pajamas ir sąnaudas pripažįsta finansinių ataskaitų elementais tada, kai jie atitinka tokių elementų apibrėžimus ir pripažinimo kriterijus, nurodytus Pagrinduose.

Reikšmingumas ir sujungimas

29

Ūkio subjektas turi atskirai pateikti kiekvieną reikšmingą panašių duomenų grupę. Ūkio subjektas turi atskirai pateikti nepanašaus pobūdžio arba paskirties duomenis, išskyrus tuos atvejus, kai jie yra nereikšmingi.

30

Finansinės ataskaitos sudaromos apdorojus daug sandorių ar kitų įvykių, kurie pagal jų pobūdį ar paskirtį sujungiami į grupes. Galutinė jungimo ir klasifikavimo pakopa – apibendrintų ir sugrupuotų duomenų, kurie įrašomi į finansinių ataskaitų straipsnių eilutes, pateikimas. Jeigu ataskaitos straipsnio eilutė nėra reikšminga, šiose ataskaitose arba aiškinamajame rašte ji sujungiama su kitais straipsniais. Tačiau straipsnis, kuris nėra pakankamai reikšmingas, kad būtų privaloma jį atskirai pateikti minėtose ataskaitose, gali būti reikšmingas, kad būtų atskirai pateiktas aiškinamajame rašte.

31

Ūkio subjektas neturi specialiai atskleisti informacijos, kurios reikalauja TFAS, jei ji nėra svarbi.

Tarpusavio užskaita

32

Ūkio subjektas neturi užskaityti turto ir įsipareigojimų arba pajamų ir sąnaudų, išskyrus tą atvejį, jeigu to reikalauja arba leidžia TFAS.

33

Ūkio subjektas atskirai pateikia duomenis apie turtą ir įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas. Tarpusavio užskaita bendrųjų pajamų ar finansinės būklės ataskaitose, ar atskiroje pajamų ataskaitoje (jei pateikiama) sumažina vartotojų galimybes tiek suprasti įvykusius sandorius, kitus įvykius ir sąlygas, tiek įvertinti būsimuosius šio ūkio subjekto pinigų srautus, išskyrus tą atvejį, kai užskaita perteikia sandorio arba kito įvykio esmę. Turto vertinimas atimant vertės sumažėjimą, pavyzdžiui, pasenusių atsargų vertės sumažėjimą arba gautinų sumų vertės sumažėjimą abejotinomis skolomis, nėra tarpusavio užskaita.

34

18-ajame TAS „Pajamos“ apibrėžiamos pajamos ir reikalaujama, kad jos būtų vertinamos gauto ar gautino atlygio tikrąja verte, atsižvelgiant į bet kokių prekybos nuolaidų ir panašių lengvatų, taikomų šiam ūkio subjektui, sumas. Vykdydamas savo įprastinę veiklą, ūkio subjektas sudaro ir tokių sandorių, kurie nekuria pajamų, bet yra tvirtai susieti su pagrindine pajamas kuriančia veikla. Ūkio subjektas šių sandorių rezultatus pateikia, kai toks pateikimas atspindi sandorio ar kito įvykio esmę, iš pajamų atimdamas to paties sandorio atitinkamas sąnaudas. Pavyzdžiui:

a)

ūkio subjektas pateikia ilgalaikio turto, įskaitant investicijas ir gamybai naudojamą turtą, perleidimo pelną ir nuostolius finansinėje ataskaitoje iš perleidimo pajamų atimdamas turto balansinę vertę ir susijusias pardavimo sąnaudas; ir

b)

ūkio subjektas gali grynąsias sąnaudas, susijusias su atidėjiniu, pripažįstamu pagal 37-ąjį TAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas“, ir grąžinamas pagal sutartimi įformintą susitarimą su trečiąja šalimi (pavyzdžiui, tiekėjo garantinio aptarnavimo sutartį), atimti iš atitinkamos kompensacijos.

35

Be to, ūkio subjektas kaip grynąjį pelną ar grynuosius nuostolius pateikia pelną arba nuostolius, atsirandančius dėl panašių sandorių grupės, pavyzdžiui, užsienio valiutos keitimo pelnas ar nuostoliai arba dėl prekybai laikomų finansinių priemonių atsirandantis pelnas arba nuostoliai. Tačiau ūkio subjektas tokį pelną ar nuostolius pateikia atskirai, jeigu jie yra reikšmingi.

Atskaitomybės dažnumas

36

Ūkio subjektas pateikia visą finansinių ataskaitų rinkinį (įskaitant lyginamąją informaciją) bent kartą per metus. Kai ūkio subjektas pakeičia savo ataskaitinio laikotarpio pabaigą ir pateikia ilgesnio ar trumpesnio negu vienerių metų laikotarpio finansines ataskaitas, jis kartu su ataskaitų apimamu laikotarpiu turi atskleisti:

a)

priežastį, dėl kurios naudojamas ilgesnis arba trumpesnis laikotarpis, ir

b)

faktą, kad finansinėse ataskaitose pateikiamos sumos negali būti visiškai palyginamos su kitomis.

37

Paprastai ūkio subjektas sudaro vienerių metų laikotarpį apimančias finansines ataskaitas. Tačiau praktiniais sumetimais kai kurie ūkio subjektai pasirenka teikti, pavyzdžiui, 52 savaičių finansines ataskaitas. Šis standartas to nedraudžia.

Lyginamoji informacija

38

Išskyrus tą atvejį, kai pagal TFAS leidžiama ar reikalaujama kitaip, ūkio subjektas turi atskleisti visų dabartinio laikotarpio finansinių ataskaitų sumų lyginamąją informaciją. Ūkio subjektas lyginamąją informaciją turi papildyti pateikiamais duomenimis ir aprašomąja informacija, kuri svarbi dabartinio ataskaitinio laikotarpio finansinių ataskaitų supratimui.

39

Atskleisdamas lyginamąją informaciją, ūkio subjektas turi pateikti bent dviejų ataskaitinių laikotarpių duomenis finansinės būklės ataskaitoje, dviejų laikotarpių – kitose ataskaitose ir susijusius aiškinamuosius raštus. Kai ūkio subjektas retrospektyviai taiko apskaitos politiką arba savo finansinėse ataskaitose atlieka retrospektyvų straipsnių taisymą, ar retrospektyviai taiso savo finansinių ataskaitų straipsnius, arba kai pergrupuoja savo finansinių ataskaitų straipsnius, jis turi pateikti mažiausiai trijų laikotarpių duomenis finansinės būklės ataskaitoje, dviejų – kitose ataskaitose ir susijusius aiškinamuosius raštus. Ūkio subjektas pateikia tokius finansinės būklės ataskaitos duomenis:

a)

ataskaitinio laikotarpio pabaigos,

b)

ankstesnio laikotarpio pabaigos (kuri atitinka ataskaitinio laikotarpio pradžią) ir

c)

anksčiausio lyginamojo laikotarpio pradžios.

40

Kai kuriais atvejais finansinėse ataskaitose pateikta ankstesnio laikotarpio informacija tebėra svarbi dabartinį laikotarpį. Pavyzdžiui, ūkio subjektas dabartinį laikotarpį atskleidžia teisminio ginčo, kurio baigtis praėjusį ataskaitinį laikotarpį buvo neaiški ir kuris dar turi būti sprendžiamas, detales. Vartotojams yra naudinga informacija apie tai, kad praėjusio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvo tam tikrų neaiškumų, ir apie veiksmus, kurių per laikotarpį buvo imtasi jiems išspręsti.

41

Kai ūkio subjektas pakeičia finansinių ataskaitų straipsnių pateikimo arba grupavimo tvarką, jis turi pergrupuoti duomenis, išskyrus atvejį, kai pergrupuoti neįmanoma. Kai ūkio subjektas pergrupuoja lyginamąsias sumas, jis turi atskleisti:

a)

pergrupavimo pobūdį;

b)

kiekvieno pergrupuojamo straipsnio arba straipsnių grupės sumą; ir

c)

pergrupavimo priežastį.

42

Kai lyginamųjų sumų pergrupavimas neįmanomas, ūkio subjektas turi atskleisti:

a)

priežastį, kodėl sumos nebuvo pergrupuotos; ir

b)

koregavimų, kurie būtų buvę atlikti, jeigu sumos būtų buvusios pergrupuotos, pobūdį.

43

Atskirų laikotarpių informacijos palyginimo galimybių padidinimas padeda vartotojams priimti ekonominius sprendimus, ypač suteikdamas jiems galimybę įvertinti finansinės informacijos tendencijas prognozuojant. Kai kuriomis aplinkybėmis konkretaus praėjusio laikotarpio lyginamosios informacijos pergrupavimas norint sudaryti galimybę palyginti su einamojo laikotarpio informacija, yra neįmanomas. Pavyzdžiui, ankstesnio laikotarpio duomenys buvo kaupiami ne tokiu būdu, todėl jų pergrupuoti ir reikiamos informacijos atkurti gali būti neįmanoma.

44

8-ajame TAS nurodyti lyginamosios informacijos koregavimai būtini tada, kai ūkio subjektas keičia apskaitos politiką arba ištaiso klaidą.

Pateikimo pastovumas

45

Ūkio subjektas turi išlaikyti tą pačią finansinių ataskaitų straipsnių pateikimo ir grupavimo tvarką nuo vieno atskaitinio laikotarpio iki kito, išskyrus šiuos atvejus:

a)

kai po reikšmingo ūkio subjekto veiklos pobūdžio pasikeitimo arba jo finansinių ataskaitų peržiūrėjimo yra akivaizdu, kad atsižvelgiant į 8-ojo TAS apskaitos politikos pasirinkimo ir taikymo kriterijus kitoks pateikimas arba grupavimas būtų tinkamesnis; arba

b)

TFAS reikalaujama, kad būtų pakeista pateikimo tvarka.

46

Pavyzdžiui, reikšmingas įsigijimas ar perleidimas arba finansinių ataskaitų pateikimo peržiūrėjimas gali versti manyti, kad finansines ataskaitas reikia pateikti kitaip. Ūkio subjektas keičia finansinių ataskaitų pateikimo tvarką tik tada, jeigu pagal pakeistą tvarką finansinių ataskaitų vartotojams teikiama patikima ir svarbesnė informacija, o pataisyta pateikimo struktūra gali būti naudojama ir toliau, kad nenukentėtų palyginimo galimybė. Atlikdamas tokius pateikimo keitimus, ūkio subjektas pagal 41 ir 42 straipsnius pergrupuoja ir savo lyginamąją informaciją.

STRUKTŪRA IR TURINYS

Įžanga

47

Šis standartas nustato finansinės būklės ar bendrųjų pajamų ataskaitos, atskiros pajamų ataskaitos (jei pateikiama) ar nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos straipsnių atskleidimo reikalavimus, o kitų straipsnių atskiras eilutes reikalauja atskleisti šiose ataskaitose arba aiškinamajame rašte. 7-ajame TAS „Pinigų srautų ataskaita“ nurodomi pinigų srautų informacijos pateikimo reikalavimai.

48

Šiame standarte „atskleidimo“ sąvoka kartais vartojama plačiąja prasme, apimdama finansinių ataskaitų straipsnius. Pagal kitus TFAS taip pat reikalaujama informacijos atskleidimo. Jeigu šiame standarte ar kituose TFAS nenurodoma kitaip, tokia informacija gali būti atskleista finansinėse ataskaitose.

Finansinių ataskaitų identifikavimas

49

Ūkio subjektas turi aiškiai identifikuoti finansines ataskaitas ir atskirti jas nuo kitos tame pačiame dokumente pateikiamos informacijos.

50

TFAS taikomi tik finansinėms ataskaitoms ir jų nebūtina taikyti kitai informacijai, pateikiamai metiniame pranešime, priežiūros institucijai teikiamoje formoje ar kitame dokumente. Todėl svarbu, kad vartotojai galėtų atskirti pagal TFAS parengtą informaciją nuo kitos informacijos, kuri jiems gali būti naudinga, bet nėra pateikta pagal šiuos reikalavimus.

51

Ūkio subjektas turi aiškiai pavadinti kiekvieną finansinę ataskaitą ir aiškinamąjį raštą. Be to, ūkio subjektas turi aiškiai pateikti ir, kai tai būtina deramam pateiktos informacijos supratimui, pakartoti šią informaciją:

a)

ataskaitas teikiančio ūkio subjekto pavadinimą ar kitą jo atpažinimo būdą ir bet kokius tokios informacijos pasikeitimus nuo praėjusio ataskaitinio laikotarpio pabaigos;

b)

ar šios finansinės ataskaitos yra atskiro ūkio subjekto ar ūkio subjektų grupės;

c)

ataskaitinio laikotarpio pabaigos datą ar finansinių ataskaitų ir aiškinamojo rašto apimamo laikotarpio datas;

d)

pateikimo valiutą, kaip nurodyta 21-ajame TAS; ir

e)

apvalinimo lygį, naudojamą finansinėse ataskaitose pateikiant sumas.

52

Ūkio subjektas įvykdo 51 straipsnio reikalavimus, jei pateikia atitinkamų puslapių, ataskaitų, aiškinamųjų raštų, stulpelių ir pan. antraštes. Reikia nuspręsti, koks būdas tokiai informacijai pateikti yra geriausias. Pavyzdžiui, kai ūkio subjektas finansines ataskaitas teikia elektroniniu būdu, ne visada naudojami atskiri puslapiai; tada ūkio subjektas pateikia anksčiau minėtus duomenis, užtikrindamas, kad į finansines ataskaitas įtraukta informacija būtų suprasta.

53

Ūkio subjektas dažnai finansines ataskaitas padaro suprantamesnes, pateikdamas informaciją tūkstančiais arba milijonais pateikimo valiutos vienetų. Tai priimtina, jei ūkio subjektas nurodo apvalinimo lygį ir dėl to neprarandama svarbios informacijos.

Finansinės būklės ataskaita

Finansinės būklės ataskaitoje pateikiama informacija

54

Finansinės būklės ataskaitoje turi būti pateiktos bent šių straipsnių eilučių sumos:

a)

nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai;

b)

investicinis turtas;

c)

nematerialusis turtas;

d)

finansinis turtas (išskyrus e, h ir i punktuose nurodytas sumas);

e)

nuosavybės metodu apskaičiuotos investicijos;

f)

biologinis turtas;

g)

atsargos;

h)

prekybos ir kitos gautinos sumos;

i)

pinigai ir pinigų ekvivalentai;

j)

turtas, kuris klasifikuojamas kaip skirtas parduoti, ir turtas, įtraukiamas į perleidžiamą grupę, klasifikuojamą kaip skirtą parduoti pagal 5-ąjį TFAS „Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti, ir nutraukta veikla“;

k)

prekybos ir kitos mokėtinos sumos;

l)

atidėjiniai;

m)

finansiniai įsipareigojimai (išskyrus k ir l punktuose nurodytas sumas);

n)

įsipareigojimai ir turtas, skirtas ataskaitinio laikotarpio mokesčiams, kaip apibūdinama 12-ajame TAS „Pelno mokesčiai“;

o)

atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai ir atidėtųjų mokesčių turtas, kaip apibūdinama 12-ajame TAS;

p)

įsipareigojimai, įtraukti į perleidžiamą grupę, klasifikuojamą kaip skirtą parduoti pagal 5-ąjį TFAS;

q)

mažumos dalis, pateikiama nuosavybės dalyje; ir

r)

išleistas kapitalas ir rezervai, priskirtini patronuojančios įmonės nuosavybės valdytojams.

55

Ūkio subjektas finansinės būklės ataskaitoje pateikia papildomas straipsnių eilutes, antraštes ir tarpines sumas, kai toks pateikimas reikalingas ūkio subjekto finansinei būklei suprasti.

56

Kai ūkio subjektas savo finansinės būklės ataskaitoje atskirai išskiria trumpalaikį ir ilgalaikį turtą, trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, jis neturi priskirti atidėtųjų mokesčių turto (įsipareigojimų) trumpalaikiam turtui (įsipareigojimams).

57

Šis standartas nenurodo tvarkos ar formos, pagal kurias ūkio objektas turi pateikti straipsnius. 54 straipsnyje tiesiog išvardyti straipsniai, kurie yra pakankamai išskirtinio pobūdžio ar paskirties, kad finansinės būklės ataskaitoje būtų pateikiami atskirai. Be to:

a)

atskiros straipsnių eilutės įtraukiamos tada, kai duomenų ar panašių duomenų grupės dydis, pobūdis ar paskirtis yra tokie, kad atskiras pateikimas reikalingas ūkio subjekto finansinei būklei suprasti; ir

b)

straipsnių ar panašių straipsnių grupės aprašymas ir tvarka gali būti koreguojami atsižvelgiant į ūkio subjekto ir jo sandorių pobūdį, kad ūkio subjekto finansinei būklei suprasti būtų pateikiama svarbi informacija. Pavyzdžiui, finansų įstaiga gali pakeisti anksčiau nurodytą informacijos, susijusios su finansų įstaigos veikla, pateikimo tvarką.

58

Ūkio subjektas sprendžia, ar pateikti papildomus duomenis atskirai, įvertinęs:

a)

turto pobūdį ir likvidumą;

b)

turto paskirtį šiame ūkio subjekte; ir

c)

įsipareigojimų sumas, pobūdį ir laiką.

59

Skirtingoms turto grupėms taikomi skirtingi vertinimo pagrindai leidžia daryti prielaidą, kad skiriasi šių grupių pobūdis arba paskirtis ir dėl to ūkio subjektas jų sumas turėtų pateikti atskirose straipsnių eilutėse. Pavyzdžiui, pagal 16-ąjį TAS apskaitoje gali būti registruojama skirtingų nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų grupių savikaina arba – pakartotinio įvertinimo sumos.

Sąvokų „trumpalaikis“ ir „ilgalaikis“ atskyrimas

60

Ūkio subjektas finansinės būklės ataskaitoje turi išskirti į atskiras grupes trumpalaikį ir ilgalaikį turtą, trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus pagal 66–76 straipsnius, išskyrus tą atvejį, kai pagal likvidumo principą pateikta informacija yra patikimesnė ir svarbesnė. Kai taikoma ši išimtis, ūkio subjektas turi išsamiai pateikti visą turtą ir įsipareigojimus nuosekliai pagal jų likvidumą.

61

Nesvarbu, kuris pateikimo būdas būtų pasirinktas, ūkio subjektas turi atskleisti sumą, kuri bus atgaunama ar padengiama po dvylikos mėnesių pagal kiekvieną turto ir įsipareigojimų eilutę, kurių sumos turėtų būti atgautos ar padengtos:

a)

ne vėliau kaip per dvylika mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos; ir

b)

vėliau kaip per dvylika mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

62

Kai ūkio subjektas tiekia prekes ar teikia paslaugas akivaizdžiai cikliškai, atskiras trumpalaikio ir ilgalaikio turto ir įsipareigojimų grupavimas finansinės būklės ataskaitoje suteikia naudingos informacijos, nes atskiriamas grynasis turtas, nuolat cirkuliuojantis kaip apyvartinis kapitalas, nuo turto, naudojamo ūkio subjekto ilgalaikei veiklai. Taip klasifikuojant taip pat atskiriamas turtas, kurį tikimasi realizuoti dabartinio veiklos ciklo metu, ir to paties laikotarpio įsipareigojimai, kuriuos reikia įvykdyti.

63

Kai kurie ūkio subjektai, pvz., finansų įstaigos, pateikdamos turtą ir įsipareigojimus didėjančio arba mažėjančio likvidumo tvarka, gauna patikimą ir svarbesnę informaciją, negu būtų pateikiama atskiriant trumpalaikį ir ilgalaikį turtą, nes toks ūkio subjektas netiekia prekių ar neteikia paslaugų su aiškiai matomu veiklos cikliškumu.

64

Taikant 60 straipsnį, ūkio subjektui yra leidžiama pateikti dalį savo turto ir įsipareigojimų grupuojant juos į trumpalaikius ir ilgalaikius, o kitą dalį – likvidumo tvarka, kai šitaip pateikiama informacija yra patikima ir svarbesnė. Mišraus pateikimo poreikis gali iškilti, kai ūkio subjekto veikla yra labai įvairi.

65

Informacija apie numatomas turto ir įsipareigojimų realizavimo datas yra naudinga įvertinant ūkio subjekto likvidumą ir mokumą. 7-ajame TFAS „Finansinės priemonės. Atskleidimas“ reikalaujama atskleisti finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų terminų datas. Finansinis turtas apima iš verslo gaunamas ir kitas gautinas sumas, o finansiniai įsipareigojimai – atitinkamas mokėtinas sumas. Taip pat naudinga informacija apie numatomas nepiniginio turto, pvz., atsargų, atgavimo ir numatomas atsiskaitymo už įsipareigojimus, pvz., atidėjinius, galutines datas, neatsižvelgiant į tai, ar šis turtas ir įsipareigojimai klasifikuojami kaip trumpalaikiai ar ilgalaikiai. Pavyzdžiui, ūkio subjektas atskleidžia atsargų vertę, kuri, kaip tikimasi, bus padengta vėliau negu per dvylika mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

Trumpalaikis turtas

66

Ūkio subjektas turtą turi priskirti trumpalaikiam, jeigu:

a)

jis tikisi realizuoti turtą, ketina jį parduoti ar sunaudoti per įprastinį veiklos ciklą;

b)

jis laiko turtą visų pirma prekybai;

c)

jis tikisi realizuoti turtą per dvylika mėnesių po ataskaitinio laikotarpio; arba

d)

turtas yra pinigai ar pinigų ekvivalentai (kaip nurodyta 7-ajame TAS), išskyrus tuos atvejus, kai mažiausiai dvylika mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio yra apribotas jų keitimas arba naudojimas įsipareigojimui padengti.

Ūkio subjektas visą kitą turtą klasifikuoja kaip ilgalaikį.

67

Šiame standarte vartojama sąvoka „ilgalaikis“ apibrėžia materialųjį, nematerialųjį ir finansinį ilgalaikį turtą. Nedraudžiama vartoti kitokius apibūdinimus, jei prasmė lieka aiški.

68

Ūkio subjekto veiklos ciklas – laikotarpis nuo medžiagų, skirtų perdirbimui, įsigijimo iki jų perleidimo už pinigus arba pinigų ekvivalentus. Kai ūkio subjekto įprastinis veiklos ciklas nėra aiškiai nustatytas, laikoma, kad jo trukmė yra dvylika mėnesių. Trumpalaikiam turtui priskiriamas turtas (pvz., atsargos ir iš pirkėjų gautinos sumos), kuris yra parduodamas, suvartojamas ar realizuojamas kaip įprastinio veiklos ciklo dalis netgi tada, jei nesitikima jo realizuoti per dvylika mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Trumpalaikiam turtui taip pat priskiriamas visų pirma laikomas prekybai turtas (šios grupės finansinis turtas klasifikuojamas kaip laikomas prekybai turtas pagal 39-ąjį TAS) ir einamoji ilgalaikio finansinio turto dalis.

Trumpalaikiai įsipareigojimai

69

Ūkio subjektas įsipareigojimus turi priskirti trumpalaikiams, kai:

a)

jis tikisi įvykdyti įsipareigojimą per savo įprastinės veiklos ciklą;

b)

įsipareigojimą jis laiko visų pirma prekybai;

c)

įsipareigojimas turi būti įvykdytas per dvylika mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio; arba

d)

ūkio subjektas neturi besąlyginės teisės atidėti atsiskaitymo už įsipareigojimą mažiausiai dvylikai mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

Visus kitus įsipareigojimus ūkio subjektas klasifikuoja kaip ilgalaikius.

70

Kai kurie trumpalaikiai įsipareigojimai, pvz., mokėtinos verslo sumos, kai kurios kaupimo sumos darbuotojams ir kitos veiklos sąnaudos, yra įprastinio ūkio subjekto veiklos ciklo metu naudojamo apyvartinio kapitalo dalis. Ūkio subjektas tokius veiklos įsipareigojimus klasifikuoja kaip trumpalaikius įsipareigojimus, net jei jie turi būti įvykdyti vėliau nei per dvylika mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Tas pats įprastinis ūkio subjekto veiklos ciklas taikomas tiek ūkio subjekto turtui, tiek įsipareigojimams grupuoti. Kai ūkio subjekto įprastinis veiklos ciklas nėra aiškiai nustatytas, laikoma, kad jo trukmė yra dvylika mėnesių.

71

Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai nėra įvykdomi kaip įprastinio veiklos ciklo dalis, tačiau turi būti įvykdyti per dvylika mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio arba yra didžiąja dalimi laikomi prekybai. Pavyzdžiui, finansiniai įsipareigojimai, klasifikuojami kaip laikomi prekybai pagal 39-ąjį TAS, banko sąskaitos kreditai, taip pat einamoji ilgalaikių finansinių įsipareigojimų dalis, mokėtini dividendai, pelno mokesčiai ir kitos mokėtinos ne prekybos sumos. Ilgą laiką finansavimą teikiantys finansiniai įsipareigojimai (t. y. nesantys apyvartinio kapitalo, naudojamo per įprastinį ūkio subjekto veiklos ciklą, dalimi), už kuriuos neprivaloma atsiskaityti per dvylika mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos, yra ilgalaikiai įsipareigojimai, aptariami 74 ir 75 straipsniuose.

72

Ūkio subjektas savo įsipareigojimus priskiria trumpalaikiams įsipareigojimams, kai už juos turi būti atsiskaityta per dvylika mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos, netgi tais atvejais, jei:

a)

pradinis laikotarpis buvo ilgesnis negu dvylika mėnesių; ir

b)

susitarimas pakartotinai finansuoti ar pertvarkyti mokėjimų grafiką yra užbaigiamas ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus ir prieš įgaliojimą paskelbti finansines ataskaitas.

73

Jeigu ūkio subjektas tikisi ir turi galimybę pakartotinai finansuoti ar perkelti prievolės vykdymą mažiausiai dvylikai mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pagal esamą paskolos susitarimą, jis klasifikuoja prievolę kaip ilgalaikę, net jeigu kitu atveju ši turėtų būti padengiama per trumpesnį laikotarpį. Tačiau kai ūkio subjektas neturi pakartotinio finansavimo arba prievolės perkėlimo galimybės (pavyzdžiui, nėra susitarimo dėl pakartotinio finansavimo), tada ūkio subjektas nesvarsto šios prievolės pakartotinio finansavimo galimybės ir prievolė priskiriama trumpalaikėms.

74

Kai ūkio subjektas dar nesibaigus ataskaitiniam laikotarpiui arba jo pabaigos dieną pažeidžia ilgalaikės paskolos susitarimo nuostatą, ir dėl to įsipareigojimas turės būti įvykdytas skolintojui pareikalavus, tada įsipareigojimas klasifikuojamas kaip trumpalaikis netgi tuo atveju, kai skolintojas yra sutikęs ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus ir iki įgaliojimo paskelbti finansines ataskaitas nereikalauti nedelsiant mokėti dėl šio pažeidimo. Ūkio subjektas įsipareigojimą klasifikuoja kaip trumpalaikį, nes ataskaitinio laikotarpio pabaigoje jis neturi besąlyginės teisės atidėti atsiskaitymo už jį mažiausiai dvylikai mėnesių nuo tos datos.

75

Tačiau ūkio subjektas klasifikuoja įsipareigojimą kaip ilgalaikį, jeigu skolintojas iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos sutiko pratęsti laikotarpį, kuris baigsis ne anksčiau kaip po dvylikos mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos, per kurį ūkio subjektas gali ištaisyti pažeidimą ir kurio metu skolintojas negali reikalauti nedelsiant grąžinti paskolą.

76

Jeigu laikotarpiu nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos iki įgaliojimo paskelbti finansines ataskaitas dienos atsiranda toliau minimi įvykiai, susiję su paskolomis, priskiriamomis trumpalaikiams įsipareigojimams, šiuos įvykius reikia atskleisti kaip nekoreguojančius, vadovaujantis 10-uoju TAS „Įvykiai po balanso datos“:

a)

ilgalaikis pakartotinis finansavimas;

b)

ilgalaikio paskolos susitarimo pažeidimo ištaisymas; ir

c)

skolintojo pratęstas laikotarpis, kad būtų galima ištaisyti ilgalaikės paskolos susitarimo, kuris baigsis ne anksčiau negu po dvylikos mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos, pažeidimą.

Finansinės būklės ataskaitoje arba aiškinamajame rašte pateikiama informacija

77

Finansinės būklės ataskaitoje arba aiškinamajame rašte ūkio subjektas turi atskleisti pateiktų straipsnių eilučių smulkesnį grupavimą, atsižvelgdamas į savo veiklos pobūdį.

78

Pogrupiuose pateikiami elementai priklauso nuo TFAS reikalavimų ir nuo susijusių sumų dydžio, pobūdžio ir paskirties. Ūkio subjektas naudoja ir 58 straipsnyje nurodytus veiksnius, kad galėtų pasirinkti išsamesnio grupavimo pagrindą. Informacija pateikiama atsižvelgiant į kiekvieną straipsnį, pavyzdžiui:

a)

nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai suskirstomi į grupes pagal 16-ąjį TAS;

b)

gautinos sumos skirstomos į verslo klientų mokėtinas sumas, iš susijusių šalių gautinas sumas, išankstines įmokas ir kitas sumas;

c)

atsargos pagal 2-ąjį TAS „Atsargos“ skirstomos į tokius pogrupius: prekės, skirtos parduoti, žaliavos, nebaigta gamyba ir pagaminti produktai;

d)

atidėjiniai skirstomi į išmokoms darbuotojams skirtus atidėjinius ir kitus atidėjinius; ir

e)

nuosavas kapitalas ir rezervai skirstomi į įvairias grupes, pvz., apmokėtą kapitalą, akcijų priedus ir rezervus.

79

Finansinės būklės ataskaitoje arba nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje, arba aiškinamajame rašte ūkio subjektas taip pat turi atskleisti:

a)

kiekvienos akcinio kapitalo klasės:

i)

pasirašytų akcijų skaičių;

ii)

išleistų ir visiškai apmokėtų akcijų skaičių ir išleistų, bet nevisiškai apmokėtų akcijų skaičių;

iii)

akcijos nominaliąją vertę arba tai, kad akcijos jos neturi;

iv)

neapmokėtų akcijų skaičiaus laikotarpio pradžioje ir pabaigoje suderinimą;

v)

klasei priskirtinas teises, privilegijas ir apribojimus, įskaitant dividendų paskirstymo apribojimus ir kapitalo apmokėjimą;

vi)

ūkio subjekto turimas ar jo dukterinių įmonių ar asocijuotųjų įmonių turimas šio ūkio subjekto akcijas; ir

vii)

akcijas, rezervuotas išleidimui pagal pasirinkimo sandorius ir akcijų pardavimo sutartis, nurodant atitinkamus terminus ir sumas; ir

b)

kiekvieno rezervo pobūdžio ir paskirties nuosavybėje aprašymą.

80

Akcinio kapitalo neturintis ūkio subjektas, pvz., bendrija ar fondas, turi atskleisti informaciją, analogišką reikalaujamai 79 straipsnio a punkte, parodydamas kiekvienos nuosavybės dalies grupės pokyčius per ataskaitinį laikotarpį, taip pat kiekvienai nuosavybės dalies grupei priskiriamas teises, privilegijas ir apribojimus.

Bendrųjų pajamų ataskaita

81

Ūkio subjektas pateikia visas per ataskaitinį laikotarpį pripažintas pajamas ir sąnaudas:

a)

atskiroje bendrųjų pajamų ataskaitoje arba

b)

dviejose ataskaitose: ataskaitoje, kurioje pateikiami pelno ir nuostolių komponentai (atskira pajamų ataskaita) ir antroje ataskaitoje, kuri prasideda pelno ar nuostolių straipsniais ir kurioje pateikiami kitų bendrųjų pajamų komponentai (bendrųjų pajamų ataskaita).

Bendrųjų pajamų ataskaitoje pateikiama informacija

82

Bendrųjų pajamų ataskaitoje turi būti atskiros straipsnių eilutės, nurodančios bent šias ataskaitinio laikotarpio sumas:

a)

pajamas;

b)

finansines sąnaudas;

c)

asocijuotųjų įmonių ir bendrų įmonių pelno arba nuostolių dalis, apskaitomas naudojant nuosavybės metodą;

d)

mokesčių sąnaudas;

e)

atskirą sumą, sudarančią visą:

i)

nutrauktos veiklos pelną ar nuostolius atėmus mokesčius ir

ii)

pelną ar nuostolius atėmus mokesčius, pripažintus vertinant tikrąja verte atėmus pardavimo išlaidas arba perleidžiant turtą ar perleidžiamą grupę (grupes), iš kurių susideda nutraukta veikla;

f)

pelną ar nuostolius;

g)

visus kitus bendrųjų pajamų komponentus, klasifikuojamus pagal kilmę (išskyrus h punkte nurodytas sumas);

h)

asocijuotųjų ir bendrų įmonių kitų bendrųjų pajamų dalį, apskaičiuotą nuosavybės metodu; ir

i)

visas bendrąsias pajamas.

83

Ūkio subjektas bendrųjų pajamų ataskaitoje laikotarpio pelną ar nuostolius turi atskleisti:

a)

ataskaitinio laikotarpio pelną arba nuostolius, priskirtinus:

i)

mažumos daliai ir

ii)

patronuojančios įmonės savininkams;

b)

ataskaitinio laikotarpio visas bendrąsias pajamas, priskirtinas:

i)

mažumos daliai ir

ii)

patronuojančios įmonės savininkams.

84

Ūkio subjektas atskiroje pajamų ataskaitoje (žr. 81 straipsnį) gali pateikti straipsnių eilutes pagal 82 straipsnio a–f punktus ir atskleistiną informaciją pagal 83 straipsnio a punktą.

85

Ūkio subjektas bendrųjų pajamų ataskaitoje ir atskiroje pajamų ataskaitoje (jei pateikiama) pateikia papildomas straipsnių eilutes, antraštes ir tarpines sumas, kai toks pateikimas reikalingas ūkio subjekto finansiniam rezultatui suprasti.

86

Kadangi įvairios ūkio subjekto veiklos, įvairių sandorių ir kitų įvykių rezultatai skiriasi savo dažnumu, tikimybe gauti pelną arba nuostolius ir galimybe numatyti, finansinio rezultato elementų atskleidimas padeda vartotojams suprasti pasiektą finansinį rezultatą ir numatyti būsimus rezultatus. Ūkio subjektas į bendrųjų pajamų ataskaitą ir atskirą pajamų ataskaitą (jei pateikiama) įtraukia papildomas straipsnių eilutes ir pakeičia vartojamus straipsnių pavadinimus ir jų pateikimo tvarką, kai tai būtina finansinės veiklos rezultatų elementams paaiškinti. Ūkio subjektas atsižvelgia į tokius veiksnius: reikšmingumą, taip pat pajamų ir sąnaudų straipsnių pobūdį ir paskirtį. Pavyzdžiui, finansų įstaiga gali pakeisti nurodytą informacijos, susijusios su finansų įstaigos veikla, pateikimo tvarką. Ūkio subjektas neužskaito tarpusavyje pajamų ir sąnaudų, išskyrus tą atvejį, kai atitinka 32 straipsnio nurodytus kriterijus.

87

Nei bendrųjų pajamų ataskaitoje, nei atskiroje pajamų ataskaitoje (jei pateikiama), nei aiškinamajame rašte ūkio subjektas neturi pateikti jokių pajamų ir sąnaudų straipsnių kaip ypatingųjų straipsnių.

Ataskaitinio laikotarpio pelnas arba nuostoliai

88

Ūkio subjektas pripažįsta visas ataskaitinio laikotarpio pajamas ir sąnaudas pelnu arba nuostoliais, išskyrus tą atvejį, kai TFAS reikalaujama kitaip.

89

Kai kuriuose TFAS nurodomos aplinkybės, kada ūkio subjektas tam tikrų pajamų ir sąnaudų neįtraukia, apskaičiuodamas ataskaitinio laikotarpio pelną ar nuostolius. 8-ajame TAS nurodomos dvi tokios aplinkybės: klaidos ištaisymas ir apskaitos politikos keitimo poveikis. Kituose TFAS reikalaujama ar leidžiama kitų bendrųjų pajamų ataskaitos komponentų, kurie atitinka Pagrinduose pateiktą pajamų ar sąnaudų apibrėžimą, neįtraukti skaičiuojant pelną ar nuostolius (žr. 7 straipsnį).

Kitos bendrosios ataskaitinio laikotarpio pajamos

90

Ūkio subjektas bendrųjų pajamų ataskaitoje arba aiškinamajame rašte atskleidžia pelno mokesčio, susijusio su kiekvienu kitų bendrųjų pajamų komponentu, sumą, įskaitant pergrupuotas sumas.

91

Ūkio subjektas gali pateikti kitų bendrųjų pajamų komponentus:

a)

atskaičius susijusius mokesčius arba

b)

prieš atskaičiuojant susijusius mokesčius nurodydamas bendrą pelno mokesčio, susijusio su tais komponentais, sumą.

92

Ūkio subjektas turi atskleisti pergrupuotas sumas, susijusias su kitų bendrųjų pajamų komponentais.

93

Kituose TFAS nurodoma, ar gali būti ir kada anksčiau pripažintos kitomis bendrosiomis pajamomis sumos pripažįstamos pelnu ar nuostoliais. Toks pergrupavimas šiame standarte vadinamas pergrupuotomis sumomis. Pergrupuota suma yra įtraukiama į kitų ataskaitinio laikotarpio, kuriuo suma pergrupuota į pelną ar nuostolius, bendrųjų pajamų susijusį komponentą. Pavyzdžiui, pelnas, gautas pardavus galimą parduoti finansinį turtą, yra įtraukiamas į dabartinio laikotarpio pelną ar nuostolius. Šios sumos einamuoju ar ankstesniais laikotarpiais galėjo būti pripažintos kitų bendrųjų pajamų dalyje kaip nerealizuotas pelnas. Nerealizuotas pelnas, kad nebūtų du kartus įtrauktas į visas bendrąsias pajamas, turi būti atimtas iš kitų bendrųjų pajamų tą laikotarpį, kada realizuotas pelnas pergrupuojamas į pelną ar nuostolius.

94

Ūkio subjektas gali pateikti pergrupuotas sumas bendrųjų pajamų ataskaitoje arba aiškinamajame rašte. Ūkio subjektas, atlikęs bet kokį susijusį pergrupavimą, aiškinamajame rašte pateikdamas pergrupuotas sumas nurodo kitų bendrųjų pajamų komponentus.

95

Pergrupuotos sumos atsiranda, pavyzdžiui, dėl užsienyje veikiančio ūkio subjekto perleidimo (žr. 21-ąjį TAS), dėl galimo parduoti finansinio turto pripažinimo nutraukimo (žr. 39-ąjį TAS) ir kai prognozuojamas apsidraudimo sandoris daro įtaką pelnui arba nuostoliams (žr. 39-ojo TAS 100 straipsnį dėl pinigų srautų apsidraudimo sandorių).

96

Pergrupuotos sumos neatsiranda dėl pelno, susijusio su perkainojimu, pokyčių pagal 16-ojo ar 38-ojo TAS nuostatas arba dėl aktuarinio pelno ir nuostolių pagal nustatytų išmokų planus, pripažįstamus pagal 19-ojo TAS 93A straipsnį. Šie komponentai yra pripažįstami kitose bendrosiose pajamose ir nėra pergrupuojami į vėlesnio laikotarpio pelną ar nuostolius. Pelno dėl perkainojimo pokyčiai vėlesniais laikotarpiais gali būti perkelti į nepaskirstytąjį pelną naudojant turtą arba kai jo pripažinimas nutraukiamas (žr. 16-ąjį TAS ir 38-ąjį TAS). Aktuarinis pelnas ir nuostoliai priskiriami nepaskirstytajam pelnui to laikotarpio, kada jie pripažįstami kaip kitos bendrosios pajamos (žr. 19-ąjį TAS).

Bendrųjų pajamų ataskaitoje arba aiškinamajame rašte pateikiama informacija

97

Kai pajamos ar sąnaudos yra reikšmingos, ūkio subjektas jų pobūdį ir sumas turi atskleisti atskirai.

98

Aplinkybės, dėl kurių pajamas ir sąnaudas reikėtų atskleisti atskirai, yra šios:

a)

atsargų nukainojimas iki jų grynosios galimo realizavimo vertės, o nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų – iki jo atsiperkamosios vertės, taip pat tokių nukainojimų panaikinimas;

b)

ūkio subjekto veiklos restruktūrizavimas ir bet kokių atidėjinių restruktūrizavimo išlaidoms padengti panaikinimas;

c)

kai kurio nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perleidimas;

d)

investicijų perleidimas;

e)

veiklos nutraukimas;

f)

teisminių ginčų sprendimai; ir

g)

kiti atidėjinių panaikinimai.

99

Ūkio subjektas turi pateikti sąnaudų, pripažįstamų pelnu arba nuostoliais, analizę grupuodamas sąnaudas pagal paskirtį ar funkciją ūkio subjekte, atsižvelgdamas į tai, kuris sąnaudų grupavimo būdas lemia patikimesnę ir svarbesnę informaciją.

100

Ūkio subjektai 99 straipsnyje nurodytas analizes raginami pateikti bendrųjų pajamų ataskaitoje arba atskiroje pajamų ataskaitoje (jei pateikiama).

101

Sąnaudos išsamiau klasifikuojamos dėl to, kad būtų išryškinti finansinio rezultato elementai, kurie gali skirtis savo dažnumu, pelno arba nuostolių galimybėmis ir nuspėjamumu. Ši analizė pateikiama viena iš dviejų formų.

102

Pirmoji analizės forma yra sąnaudų paskirties metodas. Ūkio subjektas sąnaudas, pripažintas pelnu ir nuostoliais, sujungia pagal jų paskirtį (pvz., nusidėvėjimas, medžiagų pirkimai, sąnaudos transportui, išmokų darbuotojams sąnaudos, sąnaudos reklamai) ir neperskirsto jų pagal funkcijas. Šį metodą taikyti gali būti paprasta, nes nėra būtina sąnaudas sugrupuoti pagal funkcijas. Toliau pateikiamas sąnaudų grupavimo taikant sąnaudų paskirties metodą pavyzdys:

Pajamos

 

X

Kitos pajamos

 

X

Pagamintų produktų ir nebaigtos gamybos atsargų pasikeitimai

X

 

Naudojamos žaliavos ir medžiagos

X

 

Išmokų darbuotojams sąnaudos

X

 

Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos

X

 

Kitos sąnaudos

X

 

Bendra sąnaudų suma

 

(X)

Pelnas prieš apmokestinimą

 

X

103

Antrasis analizės būdas pagrįstas „sąnaudų funkcijos“ arba „pardavimo savikainos“ metodu, kai sąnaudos grupuojamos pagal funkciją kaip pardavimo ar, pavyzdžiui, gaminių paskirstymo arba administracinės veiklos sąnaudos. Naudodamas šį metodą, ūkio subjektas pateikia bent pardavimo sąnaudas atskirai nuo kitų sąnaudų. Šis būdas suteikia vartotojams tikslesnę informaciją, negu sąnaudų grupavimas pagal jų paskirtį, bet sąnaudų priskyrimas tam tikrai sričiai gali pareikalauti sąlyginio priskyrimo, todėl būtina nuspręsti, ar šis būdas tinkamas. Toliau pateikiamas sąnaudų grupavimo taikant sąnaudų funkcijos metodą pavyzdys:

Pajamos

X

 

Pardavimo savikaina

(X)

 

Bendrasis pelnas

X

 

Kitos pajamos

X

 

Paskirstymo sąnaudos

(X)

 

Administracinės sąnaudos

(X)

 

Kitos sąnaudos

(X)

 

Pelnas prieš apmokestinimą

X

 

104

Ūkio subjektas, klasifikuojantis sąnaudas pagal jų funkcijas, turi atskleisti papildomą informaciją apie sąnaudų paskirtį, įskaitant nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudas taip pat išmokų darbuotojams sąnaudas.

105

Sąnaudų grupavimo pagal funkcijas arba paskirtį metodo pasirinkimą lemia tiek istoriniai ir atitinkamos pramonės šakos veiksniai, tiek ūkio subjekto pobūdis. Abiem metodais pateikiama informacija apie tas sąnaudas, kurios gali tiesiogiai ar netiesiogiai kisti kartu su ūkio subjekto pardavimų ar gamybos apimtimi. Kadangi kiekvienas iš šių pateikimo metodų tinka skirtingiems ūkio subjektų tipams, šiame standarte reikalaujama, kad vadovybė pasirinktų patikimą ir tinkamiausią pateikimo būdą. Tačiau, kadangi informacija apie sąnaudų paskirtį yra naudinga prognozuojant būsimus pinigų srautus, grupuojant pagal sąnaudų funkcijas reikia atskleisti papildomą informaciją. 104 straipsnyje „išmokos darbuotojams“ turi tą pačią reikšmę kaip ir 19-ajame TAS.

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

106

Ūkio subjektas turi pateikti nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą, joje nurodydamas:

a)

visas bendrąsias pajamas per ataskaitinį laikotarpį, atskirdamas bendras sumas, kurios priskirtinos patronuojančiai įmonei ir mažumai;

b)

kiekvieno nuosavybės komponento atžvilgiu retrospektyvaus taikymo poveikį arba retrospektyvų pataisymą, pripažįstamą pagal 8-ąjį TAS;

c)

sandorių su savininkais, kaip nuosavybės valdytojais, sumas, atskirai parodydamas savininkų įmokas ir paskirstymus jiems; ir

d)

kiekvieno nuosavybės komponento balansinės vertės sutikrinimą laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, atskirai nurodant kiekvieną pakeitimą.

107

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje arba aiškinamajame rašte ūkio subjektas turi pateikti dividendų, paskirtų savininkams per ataskaitinį laikotarpį, sumą, ir atitinkamą vienai akcijai tenkančią sumą.

108

106 straipsnyje nuosavybės komponentai yra, pavyzdžiui, įnešta nuosavybė pagal klases, sukauptas kiekvienos klasės kitų bendrųjų pajamų rezultatas ir nepaskirstytasis pelnas.

109

Ūkio subjekto nuosavybės pokyčiai nuo ataskaitinio laikotarpio pradžios iki pabaigos atspindi jo grynojo turto padidėjimą arba sumažėjimą per tą laikotarpį. Išskyrus pokyčius dėl sandorių su savininkais (kapitalo įnašus, ūkio subjektui priklausančių nuosavybės priemonių pakartotiną įsigijimą ir dividendus), taip pat sandorių išlaidas, tiesiogiai susijusias su tokiais sandoriais, bendrasis nuosavybės pokytis per ataskaitinį laikotarpį parodo bendras veiklos pajamas ir sąnaudas, įskaitant pelną ir nuostolius, ūkio subjekto sukurtus per ataskaitinį laikotarpį.

110

8-ajame TAS reikalaujama retrospektyvių koregavimų, atliekamų pakeitus apskaitos politiką – tiek, kiek tai įmanoma, išskyrus tuos atvejus, kai pagal pereinamąsias nuostatas kitame TFAS reikalaujama kitaip. 8-ajame TAS taip pat reikalaujama, kad klaidų ištaisymai, kiek tik įmanoma, būtų atliekami retrospektyviai. Retrospektyvūs koregavimai ir retrospektyvūs perskaičiavimai nėra laikomi nuosavybės pokyčiais, o nepaskirstytojo pelno pradinio likučio koregavimais, išskyrus tuos atvejus, kai TFAS reikalaujama kito nuosavybės komponento retrospektyvaus koregavimo. Pagal 106 straipsnio b punktą reikalaujama nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje atskleisti bendrą kiekvieno nuosavybės komponento koregavimą, atsiradusį dėl apskaitos politikos keitimo, ir atskirai nurodyti koregavimus dėl klaidų taisymo. Informacija apie tokius koregavimus pateikiama kiekvieno ankstesnio ataskaitinio laikotarpio ir dabartinio laikotarpio pradžioje.

Pinigų srautų ataskaita

111

Informacija apie pinigų srautus suteikia finansinių ataskaitų vartotojams pagrindą įvertinti ūkio subjekto gebėjimą uždirbti grynuosius pinigus ir grynųjų pinigų ekvivalentus, taip pat ūkio subjekto poreikį šiuos pinigų srautus panaudoti. 7-ajame TAS nurodomi pinigų srautų informacijos pateikimo ir atskleidimo reikalavimai.

Aiškinamasis raštas

Struktūra

112

Aiškinamajame rašte privalu:

a)

pateikti informaciją apie finansinių ataskaitų sudarymo pagrindą ir naudotas konkrečias apskaitos politikos priemones pagal 117–124 straipsnius;

b)

nurodyti niekur kitur finansinėse ataskaitose nepateiktą TFAS reikalaujamą informaciją; ir

c)

pateikti niekur kitur finansinėse ataskaitose nenurodytą informaciją, kuri reikalinga finansinių ataskaitų duomenims suprasti.

113

Ūkio subjektas aiškinamąjį raštą turi pateikti kaip galima sistemingiau. Kiekvienam finansinės būklės ataskaitos, bendrųjų pajamų ataskaitos, atskiros pajamų ataskaitos (jei pateikiama), nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos ir pinigų srautų ataskaitos straipsniui ūkio subjektas turi pateikti visas nuorodas į bet kokią su juo susijusią aiškinamojo rašto informaciją.

114

Paprastai informaciją aiškinamajame rašte ūkio subjektas pateikia toliau nurodyta tvarka, kuri padeda vartotojams suprasti finansines ataskaitas ir palyginti jas su kitų ūkio subjektų finansinėmis ataskaitomis:

a)

pareiškimas dėl atitikimo TFAS (žr. 16 straipsnį);

b)

svarbių taikomų apskaitos politikos priemonių santrauka (žr. 117 straipsnį);

c)

papildoma finansinės būklės ataskaitos, bendrųjų pajamų ataskaitos, atskiros pajamų ataskaitos (jei pateikiama), nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos ir pinigų srautų ataskaitos atskirų straipsnių informacija; nurodoma tokia tvarka, kokia pateikta ataskaita ir straipsnių eilutės; ir

d)

kita informacija, įskaitant:

i)

neapibrėžtuosius įsipareigojimus (žr. 37-ąjį TAS) ir nepripažintus sutartinius įsipareigojimus; ir

ii)

nefinansinės informacijos, pvz., ūkio subjekto finansinės rizikos kontroliavimo tikslų ir politikos (žr. 7-ąjį TFAS), atskleidimas.

115

Susidarius kai kurioms aplinkybėms, būtina (ar pageidautina) pakeisti tam tikrų straipsnių aprašymo tvarką aiškinamajame rašte. Pavyzdžiui, ūkio subjektas informaciją apie tikrosios vertės pokyčius, pripažįstamus pelnu arba nuostoliais, gali sujungti su informacija apie finansinių priemonių terminų pabaigos datas, nors pirmoji informacija siejama su bendrųjų pajamų ar atskira pajamų (jei pateikiama) ataskaitomis, o antroji – su finansinės būklės ataskaita. Nepaisant to, ūkio subjektas turi kiek įmanoma išlaikyti sistemingą aiškinamojo rašto struktūrą.

116

Ūkio subjektas kaip atskirą finansinių ataskaitų komponentą gali pateikti aiškinamąjį raštą, kuriame būtų pateikta informacija apie finansinių ataskaitų sudarymo pagrindą ir konkrečias apskaitos politikos priemones.

Informacijos apie apskaitos politiką atskleidimas

117

Savo svarbių apskaitos politikos priemonių santraukoje ūkio subjektas turi atskleisti:

a)

finansinėms ataskaitoms rengti taikomą vertinimo pagrindą (ar pagrindus); ir

b)

kitas naudojamas apskaitos politikos priemones, svarbias finansinėms ataskaitoms suprasti.

118

Svarbu, kad ūkio subjektas informuotų vartotojus apie tai, koks vertinimo pagrindas naudojamas finansinėse ataskaitose (pavyzdžiui, įsigijimo savikaina, einamosios išlaidos, grynoji galimo realizavimo vertė, tikroji vertė ar atsiperkamoji vertė), nes pagrindas, kuriuo remdamasis ūkio subjektas sudaro finansines ataskaitas, turi reikšmingą įtaką jų analizei. Kai ūkio subjektas finansinėse ataskaitose naudoja daugiau negu vieną vertinimo pagrindą, pavyzdžiui, kai perkainojamos tam tikros turto klasės, pakanka nurodyti turto ir įsipareigojimų grupes, kurioms taikomi atitinkami vertinimo pagrindai.

119

Nuspręsdama, ar tam tikra apskaitos politikos priemonė turėtų būti atskleista, vadovybė apsvarsto, ar toks atskleidimas padėtų vartotojams suprasti, kaip sandoriai, kiti įvykiai ir sąlygos parodyti pateiktame finansiniame rezultate ir finansinėje būklėje. Informacijos apie konkrečias apskaitos politikos priemones atskleidimas ypač naudingas vartotojams tada, kai šios priemonės pasirenkamos iš TFAS leidžiamų alternatyvų. Pavyzdžiu gali būti dalininko dalies pripažinimas bendrai kontroliuojamame ūkio subjekte naudojant proporcingo konsolidavimo ar nuosavybės metodus (žr. 31-ąjį TAS „Dalys bendrose įmonėse“). Kai kuriuose TFAS reikalaujama atskleisti specifines jų leidžiamas apskaitos politikos priemones, įskaitant ir vadovybės pasirinktas skirtingos apskaitos politikos galimybes. Pavyzdžiui, 16-ajame TAS reikalaujama atskleisti vertinimo pagrindus, naudojamus nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų grupėms.

120

Kiekvienas ūkio subjektas turi apsvarstyti savo veiklos pobūdį ir apskaitos politikos priemones, kokios informacijos pateikimo apie jas iš tokio tipo ūkio subjekto galėtų tikėtis jo finansinių ataskaitų vartotojai. Pavyzdžiui, iš ūkio subjekto, kuris moka pelno mokestį, vartotojai tikisi informacijos apie jo pelno mokesčių apskaitos politiką, įskaitant politikos priemones, taikomas atidėtųjų mokesčių įsipareigojimams ir turtui. Kai ūkio subjektas turi svarbių užsienyje veikiančių ūkio subjektų arba sandorių užsienio valiutomis, tada vartotojai tikisi informacijos apie užsienio valiutos keitimo pelno arba nuostolių pripažinimo apskaitos politiką.

121

Apskaitos politika gali būti svarbi ūkio subjekto veiklos pobūdžiui netgi tada, kai dabartinio ir ankstesnių ataskaitinių laikotarpių sumos nėra reikšmingos. Taip pat derėtų atskleisti kiekvieną svarbią apskaitos politikos priemonę, kurios TFAS konkrečiai nereikalauja, tačiau kurią ūkio subjektas parenka ir taiko pagal 8-ąjį TAS.

122

Svarbių apskaitos politikos priemonių santraukoje ar kitose aiškinamojo rašto pastabose ūkio subjektas turi atskleisti informaciją apie tuos vadovybės priimtus sprendimus (išskyrus siejamus su įvertinimais, žr. 125 straipsnį), kurie taikant ūkio subjekto apskaitos politiką turėjo reikšmingiausią poveikį finansinėse ataskaitose pripažįstamoms sumoms.

123

Taikydama ūkio subjekto apskaitos politiką, vadovybė priima įvairius sprendimus (išskyrus minėtus sprendimus, susijusius su įvertinimais), kurie gali labai paveikti tas sumas, kurias ji pripažįsta finansinėse ataskaitose. Pavyzdžiui, vadovybė priima sprendimus nustatydama:

a)

ar finansinis turtas yra investicijos, laikomos iki termino pabaigos;

b)

kada iš esmės visa svarbi rizika ir nauda iš finansinio turto ir nuomojamo turto nuosavybės perduodama kitiems ūkio subjektams;

c)

ar konkrečių prekių pardavimai iš esmės yra finansavimo susitarimai ir dėl to nedidina pajamų; ir

d)

ar ūkio subjekto ir specialiosios paskirties ūkio subjekto santykių esmė rodo, kad ūkio subjektas kontroliuoja specialiosios paskirties ūkio subjektą.

124

Iš 122 straipsnyje pateikti reikalaujamos informacijos kai kurią pateikti reikalaujama ir kituose TFAS. Pavyzdžiui, 27-ajame TAS reikalaujama, kad ūkio subjektas atskleistų priežastis, kodėl jo nuosavybės dalis nesuteikia jam investicijų objekto, nesančio dukterine įmone, kontrolės, nors daugiau negu pusė investicijų objekto balsų ar potencialių balsų priklauso šiam ūkio subjektui tiesiogiai arba netiesiogiai per dukterines įmones. 40-ajame TAS „Investicinis turtas“ reikalaujama atskleisti ūkio subjekto susikurtus kriterijus, pagal kuriuos jis skiria investicinį turtą nuo savininko reikmėms naudojamo ilgalaikio materialiojo turto ir turto, skirto parduoti įprastinės veiklos metu, kada sugrupuoti tokį turtą yra sunku.

Įvertinimo neaiškumo šaltiniai

125

Ūkio subjektas aiškinamajame rašte turi atskleisti informaciją apie su ateitimi susijusias prielaidas ir kitus pagrindinius įvertinimo neaiškumo šaltinius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, keliančius žymią riziką, kad ateinančiais finansiniais metais gali tekti reikšmingai koreguoti turto ir įsipareigojimų balansines vertes. Nustatant šį turtą ir įsipareigojimus, į aiškinamąjį raštą turi būti įtraukta tokia informacija:

a)

jų pobūdis ir

b)

jų balansinė vertė ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

126

Nustatant tam tikro turto ir įsipareigojimų balansines vertes, ataskaitinio laikotarpio pabaigoje reikia įvertinti nenumatytų būsimų įvykių galimą įtaką šiam turtui ir įsipareigojimams. Pavyzdžiui, jeigu nėra informacijos apie stebimas naujausias nustatytas rinkos kainas, tada neišvengiami tam tikri ateities įvertinimai, kurių tikslas – nustatyti nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų grupių atsiperkamąsias vertes, technologinio senėjimo įtaką atsargoms, atidėjinius, priklausomus nuo dabartinių teisminių ginčų būsimos baigties, taip pat ilgalaikius išmokų darbuotojams įsipareigojimus (pvz., pensijų įsipareigojimus). Šie įvertinimai apima prielaidas apie tokius straipsnius, kaip, pvz., pinigų srautų arba diskonto normų koregavimas atsižvelgiant į riziką, būsimi atlyginimų už darbą pokyčiai ir būsimi kainų pokyčiai, darantys įtaką kitoms išlaidoms.

127

Prielaidos ir kiti įvertinimo neapibrėžtumo šaltiniai, atskleidžiami pagal 125 straipsnį, siejasi su tais įvertinimais, pagal kuriuos turi būti priimti sunkiausi, subjektyviausi arba sudėtingiausi vadovybės sprendimai. Didėjant kintamųjų ir prielaidų, nuo kurių priklauso būsimieji tokių neapibrėžtumų išaiškinimai, skaičiui, tokie sprendimai tampa vis subjektyvesni ir sudėtingesni, o dėl to kylančių turto ir įsipareigojimų balansinių verčių reikšmingų koregavimų tikimybė paprastai išauga.

128

Pagal 125 straipsnį nereikalaujama pateikti turto ir įsipareigojimų, kuriems būdinga reikšminga rizika, kad jų balansinės vertės gali reikšmingai keistis būsimaisiais finansiniais metais, tuo atveju, jeigu ataskaitinio laikotarpio pabaigoje jie yra vertinami tikrąja verte remiantis naujausiomis nustatytomis rinkos kainomis. Tokios tikrosios vertės ateinančiais finansiniais metais gali reikšmingai pasikeisti, tačiau šie pokyčiai nėra susiję su prielaidomis ar kitais nenumatytais įvertinimais ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

129

Pagal 125 straipsnio reikalavimus ūkio subjektas informaciją pateikia tokiu būdu, kuris padėtų finansinių ataskaitų vartotojams suprasti vadovybės priimamus sprendimus dėl ateities ir dėl kitų įvertinimo neapibrėžtumų. Pateikiamos informacijos pobūdis ir apimtis turi kisti atsižvelgiant į tam tikros prielaidos pobūdį ir kitas aplinkybes. Ūkio subjekto pateikiamos informacijos tipų pavyzdžiai:

a)

prielaidos arba kito įvertinimo neapibrėžtumo pobūdis;

b)

balansinių sumų pokyčiai dėl metodų, prielaidų ir įvertinimų, kuriais grindžiamas jų skaičiavimas, nurodant tokio kitimo priežastis;

c)

numatomas neapibrėžtumo panaikinimas ir pagrįstai įmanomi jo poveikio padariniai turto ir įsipareigojimų balansinėms vertėms kitais finansiniais metais; ir

d)

ankstesnių prielaidų keitimo dėl šio turto ir įsipareigojimų paaiškinimas, jeigu neapibrėžtumas lieka neišspręstas.

130

Šiame standarte nereikalaujama, kad ūkio subjektas, atskleisdamas 125 straipsnyje nurodytą informaciją, pateiktų ir biudžeto informaciją ar prognozes.

131

Kartais ataskaitinio laikotarpio pabaigoje neįmanoma nustatyti prielaidos ar kito įvertinimo neapibrėžtumo galimų padarinių dydžio. Tokiais atvejais ūkio subjektas turi nurodyti, kad, remiantis turimomis žiniomis dėl būsimųjų finansinių metų rezultatų, kurie skiriasi nuo prielaidų, gali tekti reikšmingai pakoreguoti paveiktojo turto ir įsipareigojimų balansines vertes. Visais atvejais ūkio subjektas atskleidžia konkretaus turto ar įsipareigojimo (arba turto ar įsipareigojimų grupės) balansinę sumą, kurią veikia prielaida.

132

Konkrečių vadovybės priimtų sprendimų taikant ūkio subjekto apskaitos politiką atskleidimas pagal 122 straipsnį nėra susijęs su įvertinimo neapibrėžtumu pagal 125 straipsnį.

133

Kituose TFAS reikalaujama atskleisti kai kurias prielaidas, kurių kitu atveju būtų reikalaujama pagal 125 straipsnį. Pavyzdžiui, pagal 37-ąjį TAS reikalaujama tam tikromis aplinkybėmis atskleisti pagrindines būsimų įvykių, veikiančių atidėjinių grupes, prielaidas. 7-ajame TFAS reikalaujama atskleisti reikšmingas prielaidas, kurias ūkio subjektas taiko nustatydamas tikrąja verte apskaitomų finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų tikrąsias vertes. 16-ajame TAS reikalaujama atskleisti reikšmingas prielaidas, kurias ūkio subjektas taiko įvertindamas perkainojamo nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų tikrąsias vertes.

Kapitalas

134

Ūkio subjektas turi atskleisti informaciją, kuri leistų finansinių ataskaitų vartotojams įvertinti jo kapitalo valdymo tikslus, strategiją ir procesą.

135

Kad įvykdytų 134 straipsnio reikalavimus, ūkio subjektas nurodo:

a)

kokybinę informaciją apie savo kapitalo valdymo tikslus, strategiją ir procesus, įskaitant:

i)

aprašymą, ką jis valdo kaip kapitalą;

ii)

kai ūkio subjektui taikomi išorėje nustatyti kapitalo reikalavimai, tų reikalavimų pobūdį ir kaip jais naudojasi valdydamas kapitalą; ir

iii)

kaip, valdydamas savo kapitalą, siekia tikslų;

b)

kiekybinių duomenų apie tai, ką jis valdo kaip kapitalą, santrauką. Kai kurie ūkio subjektai kai kuriuos finansinius įsipareigojimus (pvz., kai kurias sujungtas skolas) laiko kapitalo dalimi. Dar kiti ūkio subjektai iš kapitalo išskiria kai kuriuos nuosavybės komponentus (pvz., komponentus, susijusius su pinigų srautų apsidraudimo sandoriais);

c)

bet kokius pokyčius, palyginti su ankstesniuoju laikotarpiu, atsižvelgdamas į a ir b punktų nuostatas;

d)

ar per ataskaitinį laikotarpį jis įvykdė visus išorėje nustatytus kapitalo reikalavimus, kurie jam taikomi;

e)

jei jis neįvykdė tokių išorėje nustatytų kapitalo reikalavimų, nurodo tokio neįvykdymo padarinius.

Ūkio subjektas, pateikdamas šiuos duomenis, remiasi vidaus informacija, pateikta pagrindiniams vadovaujantiems darbuotojams.

136

Ūkio subjektas valdyti kapitalą gali įvairiais būdais ir jam gali būti taikomi daugelis įvairių kapitalo reikalavimų. Pavyzdžiui, konglomeratą gali sudaryti tokie ūkio subjektai, kurie vykdo draudimo ir bankų veiklą ir kurie gali veikti keliose jurisdikcijose. Tuo atveju, kai bendrai nurodant kapitalo reikalavimus ir jo valdymo būdą neatskleidžiama naudingos informacijos arba iškraipomas finansinių ataskaitų vartotojo supratimas apie ūkio subjekto kapitalo išteklius, ūkio subjektas turi atskleisti informaciją atskirai pagal kiekvieną jam taikomą kapitalo reikalavimą.

Kitos informacijos atskleidimas

137

Aiškinamajame rašte ūkio subjektas turi atskleisti:

a)

dividendų, pasiūlytų arba deklaruotų iki įgaliojimo paskelbti finansines ataskaitas, tačiau per laikotarpį nepripažintų kaip paskirstymas savininkams, sumą ir susijusią vienai akcijai tenkančią sumą; ir

b)

kiekvieną nepripažintą sukauptų privilegijuotųjų akcijų dividendų sumą.

138

Jeigu ūkio subjektas to neatskleidė kitose finansinėse ataskaitose, jis turi atskleisti šiuos dalykus:

a)

ūkio subjekto buvimo vietą ir teisinę formą, registracijos šalį ir buveinės adresą (arba pagrindinę verslo vietą, jeigu ūkio subjekto adresas skiriasi nuo buveinės adreso);

b)

savo veiklos pobūdžio ir pagrindinės veiklos aprašą; ir

c)

patronuojančios įmonės pavadinimą ir pagrindinę patronuojančią grupės įmonę.

PEREINAMASIS LAIKOTARPIS IR ĮSIGALIOJIMO DATA

139

Ūkio subjektas turi šį standartą taikyti metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ar vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. Jeigu ūkio subjektas šį standartą taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi atskleisti šį faktą.

1-OJO TAS PANAIKINIMAS (PERSVARSTYTAS 2003 M.)

140

Šis standartas pakeičia 1-ąjį TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ (persvarstytą 2003 m.) su 2005 m. pakeitimais.

Priedas

Kitų oficialių dokumentų pataisos

Šio priedo pataisos taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. ir vėliau. Jeigu ūkio subjektas šį standartą taiko ankstesniam ataskaitiniam laikotarpiui, šios pataisos taip pat turi būti taikomos tam ankstesniam laikotarpiui.

A1.   [Pataisa netaikoma patiems sunumeruotiems standartams]

A2.   [Pataisa netaikoma patiems sunumeruotiems standartams]

A3.   Tarptautiniuose finansinės atskaitomybės standartuose (įskaitant tarptautinius apskaitos standartus ir aiškinimus) ir TFAS įvaduose šios nuorodos yra taisomos taip, kaip aprašyta toliau, nebent šiame priede nurodyta kitaip.

[Pataisa versijai lietuvių kalba netaikoma.]

„pelno (nuostolių) ataskaita“ taisoma į „bendrųjų pajamų ataskaita“.

„balansas“ taisoma į „finansinės būklės ataskaita“.

„pinigų srautų ataskaita“ taisoma į „pinigų srautų ataskaita“.

„balanso data“ taisoma į „ataskaitinio laikotarpio pabaiga“.

„vėlesnė balanso data“ taisoma į „vėlesnio ataskaitinio laikotarpio pabaiga“.

„kiekviena balanso data“ taisoma į „kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaiga“.

„po balanso datos“ taisoma į „po ataskaitinio laikotarpio“.

„finansinių ataskaitų data“ taisoma į „ataskaitinio laikotarpio pabaiga“.

„kiekviena finansinių ataskaitų data“ taisoma į „kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaiga“.

„paskutinė metinių finansinių ataskaitų data“ taisoma į „paskutinio metinio ataskaitinio laikotarpio pabaiga“.

„nuosavybės valdytojai“ taisoma į „savininkai“ (išskyrus 33-ąjį TAS Pelnas, tenkantis vienai akcijai).

„pašalinta iš nuosavybės ir pripažinta pelnu arba nuostoliais“ ir „pašalinta iš nuosavybės ir įtraukta į pelną ar nuostolius“ taisoma į „pergrupuota iš nuosavybės į pelną arba nuostolius kaip pergrupuota suma“.

„Standartas arba aiškinimas“ taisoma į „TFAS“.

„Standartas arba aiškinimas“ taisoma į „TFAS“.

„Standartai ir aiškinimai“ taisoma į „TFAS“ (išskyrus 8-ojo TAS „Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos“ 5 straipsnį).

[Pataisa versijai lietuvių kalba netaikoma.]

Nuorodos į dabartinę 10-ojo TAS Įvykiai po balanso datos versiją taisomos į 10-asis TAS Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio.

1-asis TFAS   Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmą kartą

A4.   1-asis TFAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

6 ir 7 straipsniai taisomi taip:

„6

Ūkio subjektas turi sudaryti ir pateikti pradinę finansinės būklės ataskaitą pagal TFAS taikymo pradžios datos duomenis. Tai yra apskaitos tvarkymo pagal TFAS pradžios pagrindas.

7

Pradiniame … Ši apskaitos politika turi atitikti visus TFAS, kurie galioja pirmojo ataskaitinio laikotarpio pagal TFAS pabaigoje, išskyrus atvejus, nurodytus 13–34B ir 37 straipsniuose.“

Pavyzdys po 8 straipsnio taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

Nuorodos į laikotarpį nuo „2003“ iki „2005“ metų taisomos į atitinkamą laikotarpį nuo „20X3“ iki „20X5“ metų.

Straipsniai Pagrindinė informacija ir Reikalavimų taikymas taisomi taip:

„Pagrindinė informacija

Ūkio subjekto A pirmojo ataskaitinio laikotarpio pagal TFAS pabaiga yra 20X5 m. gruodžio 31 d. Ūkio subjektas A nusprendžia šiose finansinėse ataskaitose pateikti tik vienerių metų lyginamąją informaciją (žr. 36 straipsnį) …

Reikalavimų taikymas

Reikalaujama, kad ūkio subjektas A …:

a)

sudarydamas ir pateikdamas pradinę finansinės būklės ataskaitą pagal TFAS 20X4 m. sausio 1 d.; ir…“

10 straipsnis, 12 straipsnio a punktas ir 21 straipsnis taisomi taip:

„10

Išskyrus 13–34B straipsniuose nurodytas nuostatas, ūkio subjektas pradinėje finansinės būklės ataskaitoje pagal TFAS: …

12

Šiame TFAS nustatytos dvi principo, pagal kurį pradinė ūkio subjekto finansinės būklės ataskaita turi atitikti kiekvieną TFAS, išimčių grupės:

a)

13–25I straipsniuose numatytos leistinos kai kurių kitų TFAS reikalavimų taikymo išimtys;

21

Ūkio subjektas pagal 21-ąjį TAS Užsienio valiutos kurso pasikeitimo įtaka reikalavimus privalo:

a)

pripažinti kai kuriuos valiutos perskaičiavimo skirtumus kitų bendrųjų pajamų dalimi ir kaupti juos kitame nuosavybės komponente; ir

b)

perleidus užsienyje veikiantį ūkio subjektą, pergrupuoti tos operacijos metu gautą valiutos perskaičiavimo skirtumą (įskaitant, jeigu taikytina, pelną ar nuostolius iš susijusių apsidraudimo nuo kurso kitimo rizikos sandorių) iš nuosavybės į pelną arba nuostolius, kaip atliktos operacijos pelno ar nuostolių dalį.“

32 straipsnyje, nuorodos į „2003“ ir „2004“ metus atitinkamai taisomos į „20X4“ ir „20X5“ metus.

32, 35 ir 36 straipsniai taisomi taip:

„32

Ūkio subjektas … Vietoj to ūkio subjektas turi nurodyti tą naują informaciją kaip 20X4 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų pelną ar nuostolius (arba, jeigu tikslinga, kitų bendrųjų pajamų dalį).

35

Išskyrus 37 straipsnyje nurodytas nuostatas, šiame TFAS nenurodoma kituose TFAS nurodytų pateikimo ir atskleidimo reikalavimų išlygų.

36

Kad atitiktų 1-ojo TAS reikalavimus, pirmųjų finansinių ataskaitų, parengtų pagal TFAS, rinkinyje turi būti mažiausiai trijų laikotarpių finansinės būklės ataskaita, dviejų laikotarpių bendrųjų pajamų ataskaita, dviejų laikotarpių atskira pelno (nuostolių) ataskaita (jei pateikta), dviejų laikotarpių pinigų srautų ataskaita ir dviejų laikotarpių nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita ir susiję aiškinamieji raštai, įskaitant lyginamąją informaciją.“

36A–36C straipsniai ir antraštės virš jų yra panaikinami.

39 straipsnis ir 45 straipsnio a punktas taisomi taip:

„39

Kad būtų įvykdyti 38 straipsnio reikalavimai, į pirmąsias pagal TFAS parengtas ūkio subjekto finansines ataskaitas turi būti įtraukta: …

a)

ii)

… pagal anksčiau taikytus BAP, pabaigoje;

b)

ūkio subjekto metinių finansinių ataskaitų paskutinio laikotarpio duomenys, suderinti su visomis bendrosiomis pajamomis pagal TFAS. Šio suderinimo pradžia turi būti to paties laikotarpio visos bendrosios pajamos pagal anksčiau taikytus BAP, arba, jeigu ūkio subjektas nepateikė tokių visų bendrųjų pajamų, pelnas arba nuostoliai pagal anksčiau taikytus BAP;

c)

45

Jei ūkio subjektas, laikydamasis …

a)

jeigu ūkio subjektas pateikė einamųjų metų tarpinio lyginamojo ataskaitinio laikotarpio tarpinę finansinę ataskaitą, kiekvienoje tokioje tarpinėje finansinėje ataskaitoje:

i)

jo nuosavybė pagal anksčiau taikytus BAP tarpinio lyginamojo ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turi būti suderinta su jo nuosavybe pagal TFAS tą pačią dieną; ir

ii)

suderinta su to tarpinio lyginamojo ataskaitinio laikotarpio (einamojo ir praėjus metams tą pačią datą) visomis bendrosiomis pajamomis pagal TFAS. Šio suderinimo pradžia turi būti to laikotarpio visos bendrosios pajamos pagal anksčiau taikytus BAP, arba, jeigu ūkio subjektas nepateikė tokių bendrųjų pajamų, pelnas ar nuostoliai pagal anksčiau taikytus BAP.“

47C straipsnis panaikintas.

Pridedamas 47H straipsnis:

„47H.

1-ajame TAS (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pataisyti 6, 7, 10, 21, 32, 35, 36 straipsniai, 8 straipsnio pavyzdys, 12 straipsnio a punktas, 39 straipsnio b punktas ir 45 straipsnio a punktas, A priedas ir B priedo B2 straipsnio i punktas, panaikinti 36A–36C ir 47C straipsniai. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

Apibrėžtos sąvokos A priede taisomos taip:

„pirmasis ataskaitinis laikotarpis pagal TFAS

Vėliausias ataskaitinis laikotarpis, kurio finansines ataskaitas pagal TFAS ūkio subjektas parengia pirmą kartą.

Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai (TFAS)

Tarptautinių apskaitos standartų valdybos (TASV) priimti standartai ir aiškinimai. Jie apima:

a)

b)

c)

Tarptautinio finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) ar buvusio Nuolatinio aiškinimo komiteto (NAK) parengtus aiškinimus.“

A priede pradinio balanso pagal TFAS apibrėžimas taisomas taip:

„Pradinė finansinės būklės ataskaita pagal TFAS

Ūkio subjekto finansinės būklės ataskaita TFAS taikymo pradžios datą.“

A priede išbraukiamas finansinių ataskaitų datos apibrėžimas.

B priedo B2 straipsnio i punktas taisomas taip:

„B2.

Jei pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas…

i)

jei pirmą kartą standartus taikantis ūkio subjektas remdamasis anksčiau taikytais BAP pripažino, kad prestižas turi būti atimamas iš nuosavybės:

i)

jis neturi pripažinti to prestižo pradinėje finansinės būklės ataskaitoje pagal TFAS. Be to, jei ūkio subjektas parduoda dukterinę įmonę arba investicijos į dukterinę įmonę sumažėja, jis neturi šio prestižo perkelti į pelną arba nuostolius.“

4-asis TFAS   Draudimo sutartys

A5.   4-ojo TFAS 30 straipsnis ir 39A straipsnio a punktas taisomi taip:

„30

Pagal kai kuriuos apskaitos modelius… Susijęs draudimo įsipareigojimo (arba atidėtųjų įsigijimo sąnaudų ar nematerialiojo turto) koregavimas turi būti pripažįstamas kitų bendrųjų pajamų dalimi tada ir tik tada, kai nerealizuotas pelnas arba nuostoliai tiesiogiai pripažįstami kitų bendrųjų pajamų dalimi. Ši praktika…

39A.

Vykdydamas …

a)

jautrumo analizę, kuri parodo, koks poveikis būtų padarytas pelnui ar nuostoliams ir nuosavybei, jei ataskaitinio laikotarpio pabaigoje būtų įvykę pagrįstai galimų atitinkamų rizikos kintamojo pokyčių; metodus ir prielaidas, naudotus rengiant jautrumo analizę; ir bet kokius naudojamų metodų ir prielaidų pokyčius, lyginant su ankstesniu laikotarpiu. Tačiau…“

Pridedamas naujas 41B straipsnis:

„41B.

1-ajame TAS (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pataisytas 30 straipsnis. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

5-asis TFAS   Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti, ir nutraukta veikla

A6.   5-asis TFAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

3 straipsnyje išbraukiama „(persvarstytą 2003 m.)“.

28 straipsnyje „toje pačioje pelno (nuostolių) ataskaitos dalyje“ taisoma į „toje pačioje bendrųjų pajamų ataskaitos dalyje“.

Papildomas šiuo nauju 33A straipsniu:

„33A.

Jei ūkio subjektas pateikia pelno arba nuostolių komponentus atskiroje pajamų ataskaitoje, kaip nurodyta 1-ojo TAS (persvarstyto 2007 m.) 81 straipsnyje, tai skyrius, susijęs su nutraukta veikla, pateikiamas toje atskiroje ataskaitoje.“

38 straipsnyje „pripažįstamas tiesiogiai nuosavybėje“ taisoma į „pripažįstamas kitų bendrųjų pajamų dalimi“.

Papildomas šiuo nauju 44A straipsniu:

„44A.

1-ajame TAS (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pataisyti 3 ir 38 straipsniai ir pridėtas 33A straipsnis. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

A priedo trumpalaikio turto apibrėžimas taisomas taip:

„Ūkio subjektas turtą turi priskirti trumpalaikiam, jeigu:

a)

jis tikisi realizuoti turtą, ketina jį parduoti ar sunaudoti per įprastinį veiklos ciklą;

b)

jis laiko turtą visų pirma pardavimui;

c)

jis tikisi realizuoti turtą per 12 mėnesių po ataskaitinio laikotarpio; arba

d)

turtas yra pinigai ar pinigų ekvivalentai (kaip nurodyta 7-ajame TAS), išskyrus tuos atvejus, kai mažiausiai dvylika mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio yra apribotas jų keitimas arba naudojimas įsipareigojimui padengti.“

7-asis TFAS   Finansinės priemonės. Atskleidimas

A7.   7-asis TFAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

20 straipsnio antraštė taisoma taip:

„Bendrųjų pajamų ataskaita“

20 straipsnis taisomas taip:

„20

Ūkio subjektas turi atskleisti šiuos pajamų, sąnaudų, pelno arba nuostolių elementus bendrųjų pajamų ataskaitoje arba aiškinamajame rašte:

a)

grynąjį pelną arba grynuosius nuostolius:

i)

ii)

atsirandančius iš galimo parduoti finansinio turto, rodant atskirai laikotarpio pelno ar nuostolių sumas, pripažintas kitomis bendrosiomis pajamomis, ir sumą, perkeltą iš nuosavybės į to laikotarpio pelną arba nuostolius;

iii)

…“

21 straipsnis taisomas taip:

„21

Remdamasis 1-ojo TAS Finansinių ataskaitų pateikimas (persvarstyto 2007 m.) 117 straipsniu, svarbių apskaitos politikos priemonių santraukoje ūkio subjektas atskleidžia finansinėms ataskaitoms rengti taikomą vertinimo pagrindą (ar pagrindus) ir kitą taikomą apskaitos politiką, svarbią finansinių ataskaitų supratimui.“

23 straipsnio c ir d punktai taisomi taip:

„23

Ūkio subjektas turi atskleisti šią pinigų srautų apsidraudimo sandorių informaciją: …

c)

sumą, kuri buvo pripažinta laikotarpio kitų bendrųjų pajamų dalimi;

d)

sumą, kuri buvo pergrupuota iš nuosavybės į laikotarpio pelną arba nuostolius, pateikiant sumas, nurodytas kiekvienoje bendrųjų pajamų ataskaitos eilutėje; ir…“

27 straipsnio c punkte, „nuosavybėje“ taisoma į „kitų bendrųjų pajamų dalimi“.

Papildomas šiuo nauju 44A straipsniu:

„44A.

1-ajame TAS (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pataisyti 20, 21 straipsniai, 23 straipsnio c ir d punktai, 27 straipsnio c punktas ir B priedo B5 straipsnis. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

B5 straipsnis taisomas taip:

„B5.

… Pagal 1-ojo TAS (persvarstyto 2007 m.) 122 straipsnį svarbių apskaitos politikos priemonių santraukoje arba kitose aiškinamojo rašto pastabose ūkio subjektas turi atskleisti informaciją apie tuos vadovybės priimtus sprendimus, išskyrus siejamus su įvertinimais, kurie taikant ūkio subjekto apskaitos politiką turėjo didžiausią poveikį finansinėse ataskaitose pripažįstamoms sumoms.“

B priedo B14 straipsnyje „balanse parodytos sumos“ taisoma į „sumos finansinės būklės ataskaitoje“.

8-asis TFAS   Veiklos segmentai

A8.   8-ojo TFAS 21 straipsnis ir 23 straipsnio f punktas taisomi taip:

„21

Ūkio subjektas, laikydamasis … Reikia sutikrinti finansinės būklės ataskaitoje pateiktinų segmentų sumas su ūkio subjekto finansinės būklės ataskaitos sumomis kiekvieną datą, kuria pateikiama finansinės būklės ataskaita. Ankstesnių laikotarpių informacija turi būti pataisyta, kaip nurodyta 29 ir 30 straipsniuose.

23

Ūkio subjektas turi…

f)

reikšmingus pajamų ir sąnaudų straipsnius, atskleidžiamus pagal 1-ojo TAS Finansinių ataskaitų pateikimas (persvarstyto 2007 m.) 97 straipsnį;“

Papildomas šiuo nauju 36A straipsniu:

„36A.

1-ajame TAS (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pataisytas 23 straipsnio f punktas. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

7-asis TAS   Pinigų srautų ataskaita

A9.   7-asis TAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

[Pataisa versijai lietuvių kalba netaikoma.]

[Pataisa versijai lietuvių kalba netaikoma.]

32 straipsnyje žodžiai „pelno (nuostolių) ataskaitoje“ taisoma į „įtraukiant į pelną arba nuostolius“.

8-asis TAS   Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos

A10.   8-asis TAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

5 straipsnis taisomas taip:

[Pataisa versijai lietuvių kalba netaikoma.]

Termino Reikšmingas apibrėžime žodžiai „vartotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis“ taisomi į „ekonominiams sprendimams, kuriuos vartotojai priima remdamiesi“.

10-asis TAS   Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio

A11.   10-asis TAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

Pavadinimas taisomas į „Įvykiai po ataskaitinio laikotarpio“.

21 straipsnyje „vartotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis“ taisoma į „ekonominiams sprendimams, kuriuos vartotojai priima remdamiesi“.

11-asis TAS   Statybos sutartys

A12.   11-ojo TAS 26, 28 ir 38 straipsnyje žodžiai „pelno (nuostolių) ataskaitoje“ taisomi į „pelnu arba nuostoliais“.

12-asis TAS   Pelno mokesčiai

A13.   12-asis TAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

12-ojo TAS skyriaus „Tikslas“ trečia pastraipa taisoma taip:

„… Sandorių ir kitų įvykių rezultatų, nepripažintų pelnu arba nuostoliais (kitų bendrųjų pajamų dalimi arba tiesiogiai nuosavybe), atveju bet koks susijęs poveikis mokesčiams taip pat nepripažįstamas pelnu arba nuostoliais (atitinkamai – kitų bendrųjų pajamų dalimi arba tiesiogiai nuosavybe).“

22 straipsnio b punkte, 59, 60 ir 65 straipsniuose žodžiai „pelno (nuostolių) ataskaitoje“ taisomi į „pelnu arba nuostoliais“, ir 81 straipsnio g punkto ii papunktyje žodžiai „pelno (nuostolių) ataskaitoje“ taisomi į „pelnu arba nuostoliais“.

23 straipsnis taisomas taip:

„23

… Pagal 61A straipsnį atidėtasis mokestis tiesiogiai priskiriamas nuosavybės elemento balansinei vertei. Pagal 58 straipsnį vėlesni atidėtųjų mokesčių įsipareigojimo pokyčiai apskaičiuojant pelną arba nuostolius pripažįstami atidėtųjų mokesčių sąnaudomis (pajamomis).“

52 straipsnio B pavyzdžio ir C pavyzdžio pabaigoje esančiame aiškinamajame rašte „61 straipsnis“ taisoma į „61A straipsnis“, ir „tiesiogiai įrašomas į nuosavybę“ taisoma į „pripažįstamas kitų bendrųjų pajamų dalimi“.

Antraštė prieš 58 straipsnį ir 58 straipsnis taisomi taip:

„Sumos, pripažįstamos pelnu arba nuostoliais

58

Dabartiniai ir atidėtieji mokesčiai turi būti pripažinti pajamomis arba sąnaudomis ir įtraukti į laikotarpio pelną arba nuostolius, išskyrus atvejus, kai mokestis atsiranda iš:

a)

sandorio ar įvykio, kuris nepripažįstamas tą patį ar kitą laikotarpį pelnu arba nuostoliais, o pripažįstamas kitų bendrųjų pajamų dalimi arba tiesiogiai nuosavybe (žr. 61A–65 straipsnius); …“

60 straipsnyje žodžiai „buvo įrašytos į nuosavybę ar kuriomis ji buvo kredituota“ taisomi į „nebuvo pripažintos pelnu arba nuostoliais“.

Antraštėje prieš 61 straipsnį žodžiai „kredituojamos arba įrašomos tiesiogiai į nuosavybę“ taisoma į „nepripažįstamos pelnu arba nuostoliais“.

61 straipsnis yra panaikinamas ir pridedamas toks 61A straipsnis:

„61A.

Ataskaitinio laikotarpio mokesčiai ir atidėtieji mokesčiai turi būti nepripažįstami pelnu arba nuostoliais, jei mokesčiai yra susiję su sumomis, kurios tą patį ar kitą laikotarpį nepripažįstamos pelnu arba nuostoliais. Todėl ataskaitinio laikotarpio ir atidėtieji mokesčiai, susiję su sumomis, kurios yra pripažįstamos to paties ar kito laikotarpio:

a)

kitų bendrųjų pajamų dalimi, turi būti pripažįstami kitomis bendrosiomis pajamomis (žr. 62 straipsnį);

b)

tiesiogiai nuosavybe, turi būti pripažįstami tiesiogiai nuosavybės dalyje (žr. 62A straipsnį).“

62 ir 63 straipsniai yra taisomi ir pridedamas 62A straipsnis:

„62

Tarptautiniuose finansinės atskaitomybės standartuose reikalaujama arba leidžiama pripažinti tam tikras sumas kitų bendrųjų pajamų dalimi. Tokių sumų pavyzdžiai:

a)

balansinės vertės pokytis, atsirandantis dėl nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų (žr. 16-ąjį TAS) perkainojimo; ir

b)

[panaikintas]

c)

valiutų keitimo kursų skirtumai, susidarantys perskaičiuojant užsienyje veikiančio ūkio subjekto finansinių ataskaitų duomenis (žr. 21-ąjį TAS).

d)

[panaikintas]

62A.

Tarptautiniuose finansinės atskaitomybės standartuose reikalaujama arba leidžiama tam tikras sumas kredituoti arba tiesiogiai įrašyti į nuosavybę. Tokių sumų pavyzdžiai:

a)

nepaskirstytojo pelno pradinio likučio koregavimas, atliktas dėl retrospektyviai taikomo apskaitos politikos keitimo arba dėl klaidos taisymo (žr. 8-ąjį TAS Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos); ir

b)

sumos, atsirandančios pirmą kartą pripažinus nuosavybės elementą sudėtinėje finansinėje priemonėje (žr. 23 straipsnį).

63

Išskirtinėmis aplinkybėmis gali būti sunku nustatyti ataskaitinio laikotarpio ir atidėtųjų mokesčių, susijusių su sumomis, nepripažįstamomis pelnu arba nuostoliais (pripažįstamų kitų bendrųjų pajamų dalimi ar tiesiogiai nuosavybėje), sumą. Taip gali būti, pavyzdžiui, tada, kai:

a)

b)

mokesčių tarifų … sumomis, kurios anksčiau buvo nepripažintos pelnu arba nuostoliais; arba

c)

ūkio subjektas … ir atidėtųjų mokesčių turtas (visas ar jo dalis) yra susijęs su suma, kuri anksčiau buvo nepripažinta pelnu arba nuostoliais.

Tokiais atvejais ataskaitinio laikotarpio ir atidėtieji mokesčiai, susiję su sumomis, kurios nepripažįstamos pelnu arba nuostoliais, remiasi pagrįstu proporcingu atitinkamos mokesčių institucijų veiklos srities ūkio subjekto ataskaitinio laikotarpio ir atidėtųjų mokesčių paskirstymu arba kitu metodu, pagal kurį tam tikromis aplinkybėmis galima tinkamiau paskirstyti.“

65 straipsnyje žodžiai „kredituojama nuosavybė ar ji įrašoma į nuosavybę“ taisomi į „pripažįstama kitų bendrųjų pajamų dalimi“.

68C straipsnis taisomas taip:

„68C.

Kaip nurodoma … a) sandorio ar įvykio rezultatų, kurie nepripažįstami to paties ar kito laikotarpio pelnu arba nuostoliais, arba b) verslo jungimo. …“

77 straipsnis yra taisomas ir pridedamas toks 77A straipsnis:

„77

Mokesčių sąnaudos (pajamos), susijusios su įprastinės veiklos pelnu arba nuostoliais, turi būti pateiktos bendrųjų pajamų ataskaitoje.

77A.

Jei ūkio subjektas pateikia pelno arba nuostolių komponentus atskiroje pajamų ataskaitoje, kaip nurodyta 1-ojo TAS Finansinių ataskaitų pateikimas (persvarstyto 2007 m.) 81 straipsnyje, jis toje atskiroje ataskaitoje pateikia mokesčių sąnaudas (pajamas), susijusias su įprastinės veiklos pelnu arba nuostoliais.“

81 straipsnis taisomas taip:

„81

Atskirai turi būti atskleista ir tai:

a)

bendri ataskaitinio laikotarpio ir atidėtieji mokesčiai, susiję su sumomis, kurios įrašomos į nuosavybę arba kuriomis kredituojama nuosavybė (žr. 62A straipsnį);

ab)

pelno mokesčių, susijusių su kiekvienu kitų bendrųjų pajamų dalies komponentu, suma (žr. 62 straipsnį ir 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.);

b)

[panaikintas];…“

Papildomas šiuo 92 straipsniu:

„92

1-ajame TAS (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pataisyti 23, 52, 58, 60, 62, 63, 65, 68C, 77 ir 81 straipsniai, panaikintas 61 straipsnis ir pridėti 61A, 62A ir 77A straipsniai. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

14-asis TAS   Segmento atskaitomybė

A14.   14-asis TAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

2, 52A ir 54 straipsniai taisomi taip:

„2

Visą finansinių ataskaitų rinkinį, kaip nurodoma 1-ajame TAS Finansinių ataskaitų pateikimas (persvarstytame 2007 m.), sudaro finansinės būklės ataskaita, bendrųjų pajamų ataskaita, pinigų srautų ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita ir aiškinamasis raštas. Kai pagal 1-ąjį TAS pateikiama atskira pajamų ataskaita, ji yra to viso rinkinio dalis.

52A.

Ūkio subjektas… visos operacijos, kurios buvo suklasifikuotos kaip nutrauktos paskutinio pateikiamo ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

54

Segmento veiklą įvertinus geriau, negu pasiektas segmento rezultatas, bendrųjų pajamų ataskaitoje susidaro bendroji pardavimo marža. Segmento veiklą įvertinus blogiau, negu pasiektas segmento rezultatas, bendrųjų pajamų ataskaitoje susidaro įprastinės veiklos pelnas arba nuostoliai (prieš arba po pelno mokesčių) bei pelnas arba nuostoliai.“

Papildomas šiuo 85 straipsniu:

„85

1-ajame TAS (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pataisytas 2 straipsnis. Ūkio subjektas turi taikyti 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

16-asis TAS   Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

A15.   16-asis TAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

39 ir 40 straipsniai taisomi taip:

„39

Jei dėl perkainojimo padidėjo turto balansinė vertė, padidėjimo suma turi būti pripažįstama kitų bendrųjų pajamų dalimi, kaupiama nuosavybėje ir vadinama pelnu dėl perkainojimo. Tačiau…

40

Jeigu … Tačiau sumažėjimas turi būti pripažįstamas kitų bendrųjų pajamų dalimi toks, kuris neviršija užfiksuotos to turto pelno dėl perkainojimo sumos. Sumažėjimas, pripažįstamas kitų bendrųjų pajamų dalimi, sumažina nuosavybėje sukauptą sumą, kuri vadinama pelnu dėl perkainojimo.“

73 straipsnio e punkto iv papunktyje „pripažintus ar panaikintus tiesiogiai nuosavybėje“ taisoma į „pripažįstamus ar paverčiamus kitų bendrųjų pajamų dalimi“.

Papildomas šiuo nauju 81B straipsniu:

„81B

1-ajame TAS Finansinių ataskaitų pateikimas (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pataisyti 39, 40 straipsniai ir 73 straipsnio e punkto iv papunktis. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

19-asis TAS   Išmokos darbuotojams

A16.   19-asis TAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

69 straipsnyje „kiekvieno kito balanso datą“ taisoma į „kiekvieno kito ataskaitinio laikotarpio pabaigoje“.

93A–93D straipsniai taisomi taip:

„93A.

Jeigu, kaip leidžiama 93 straipsniu, ūkio subjektas laikosi politikos pripažinti visą aktuarinį pelną ir nuostolius tą laikotarpį, per kurį juos gauna, tada jis gali pripažinti juos kitų bendrųjų pajamų dalimi pagal 93B–93D straipsnius, su sąlyga, …

93B.

Aktuarinis pelnas ir nuostoliai, pripažįstami kitų bendrųjų pajamų dalimi, kaip leidžiama 93A straipsniu, turi būti pateikiami bendrųjų pajamų ataskaitoje.

93C.

Ūkio subjektas, kuris pripažįsta aktuarinį pelną ir nuostolius pagal 93A straipsnį, taip pat turi pripažinti bet kokius kitų bendrųjų pajamų dalies koregavimus, kurie daromi dėl 58 straipsnio b punkto apribojimo.

93D.

Aktuarinis pelnas ir nuostoliai, taip pat koregavimai, padaryti dėl 58 straipsnio b punkto apribojimo, kurie buvo pripažinti kitų bendrųjų pajamų dalimi, turi būti iš karto pripažįstami nepaskirstytuoju pelnu. Jie neturi būti perkeliami į vėlesnio laikotarpio pelną arba nuostolius.“

105 straipsnyje ir 106 straipsnio aiškinamojo pavyzdžio 3 pastraipoje „pelno (nuostolių) ataskaitoje“ taisoma į „pelnu arba nuostoliais“.

120A straipsnis taisomas taip:

„120A.

Ūkio subjektas turi atskleisti šią informaciją apie nustatytų išmokų planus:…

h)

bendrą sumą, pripažįstamą kitų bendrųjų pajamų dalimi kiekvieno iš šių: …

i)

ūkio subjektų, kurie pripažįsta aktuarinį pelną ir nuostolius kitų bendrųjų pajamų dalimi pagal 93A straipsnį, sukauptą aktuarinio pelno ir nuostolių, pripažįstamų kitų bendrųjų pajamų dalimi, sumą.“

Papildomas šiuo 161 straipsniu:

„161

1-ajame TAS (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pataisyti 93A–93D straipsniai, 106 straipsnio pavyzdys ir 120A straipsniai. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

20-asis TAS   Valstybės dotacijų apskaita ir informacijos apie valstybės paramą atskleidimas

A17.   20-asis TAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

14 ir 15 straipsniuose žodžiai „pelno (nuostolių) ataskaitą“ taisomi į „pelną arba nuostolius“.

28 straipsnyje žodžiai „sudarant balansą“ taisomi į „siekiant pateikti finansinės būklės ataskaitą“.

Papildomas šiuo nauju 29A straipsniu:

„29A.

Jei ūkio subjektas pateikia pelno arba nuostolių komponentus atskiroje pajamų ataskaitoje, kaip nurodyta 1-ojo TAS (persvarstyto 2007 m.) 81 straipsnyje, jis atskiroje ataskaitoje pateikia su pajamomis susijusias dotacijas, kaip reikalaujama pagal 29 straipsnį.“

Papildomas šiuo 42 straipsniu:

„42

1-ajame TAS (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pridėtas 29A straipsnis. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

21-asis TAS   Užsienio valiutos kurso pasikeitimo įtaka

A18.   21-asis TAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

[Pataisa versijai lietuvių kalba netaikoma.]

Antraštė prieš 23 straipsnį „Atskaitomybė kiekvieno balanso datą“ taisoma į „Vėlesnių ataskaitinių laikotarpių pabaigos atskaitomybė“.

27 straipsnyje „visų pirma, turi būti pateikiami nuosavybėje“ taisoma į „iš pradžių turi būti pripažįstami kitų bendrųjų pajamų dalimi“.

30 ir 31 straipsniuose „tiesiogiai pripažįstamas nuosavybėje“ („tiesiogiai pripažinti nuosavybe“) ir „pripažįstamas nuosavybe“ taisoma į „pripažįstamas kitų bendrųjų pajamų dalimi“ („pripažinti kitų bendrųjų pajamų dalimi“).

32 straipsnyje „iš pradžių pripažįstami atskira nuosavybės sudedamąja dalimi, o perleidžiant grynąją investiciją – pelnu arba nuostoliu“ taisoma į „iš pradžių pripažįstami kitų bendrųjų pajamų dalimi, o perleidžiant grynąją investiciją pergrupuojami iš nuosavybės į pelną arba nuostolius“.

33 straipsnyje „nurodomi atskira nuosavybės sudedamąja dalimi“ taisoma į „pripažįstami kitų bendrųjų pajamų dalimi“.

37 straipsnis taisomas taip:

„37

Funkcinės valiutos pakeitimo rezultatai… Valiutų keitimo kursų skirtumai, atsirandantys perskaičiuojant užsienyje veikiančio ūkio subjekto sumas, anksčiau pripažintas kitų bendrųjų pajamų dalimi pagal 32 straipsnį ir 39 straipsnio c punktą, perkeliami iš nuosavybės į pelną arba nuostolius tik perleidus užsienyje veikiantį ūkio subjektą.“

39 straipsnio a punkte „kiekvieno pateikto balanso datos paskutinį valiutų kursą“ taisoma į „tos finansinės būklės ataskaitos datos uždarymo kursą“.

39 straipsnio b punkte „kiekvienoje pelno (nuostolių) ataskaitoje“ taisoma į „kiekvienoje pateiktoje bendrųjų pajamų ataskaitoje arba atskiroje pajamų ataskaitoje“.

39 straipsnio c punkte „atskira nuosavybės sudedamąja dalimi“ taisoma į „kitų bendrųjų pajamų dalimi“.

41, 45, 46, 48 ir 52 straipsniai taisomi taip:

„41

Valiutų keitimo kursų skirtumai, minimi 39 straipsnio c punkte, susidaro:

a)

perskaičiuojant pajamas ir sąnaudas pagal atitinkamų sandorių datų valiutų keitimo kursų, o turtą ir įsipareigojimus – ataskaitinio laikotarpio uždarymo kursu.

Šie valiutų keitimo kursų skirtumai nėra pripažįstami pelnu arba nuostoliais, nes tokie valiutų keitimo kursų pokyčiai beveik arba iš viso neturi tiesioginio poveikio gaunamiems dabartiniams ir būsimiesiems veiklos pinigų srautams. Sukaupta valiutų keitimo kursų skirtumų suma pateikiama kaip atskiras nuosavybės komponentas, kol neperleidžiamas užsienyje veikiantis ūkio subjektas. Kai valiutų keitimo kursų skirtumai yra susiję su užsienyje veikiančiu ūkio subjektu, kuris yra konsoliduojamas, tačiau ne visiškai priklauso …

45

Užsienyje veikiančio ūkio subjekto … Todėl ataskaitas teikiančio ūkio subjekto konsoliduotose finansinėse ataskaitose toks valiutų keitimo kursų skirtumas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais arba, jeigu jis atsiranda dėl 32 straipsnyje nurodytų aplinkybių, jis pripažįstamas kitų bendrųjų pajamų dalimi ir kaupiamas kaip atskiras nuosavybės komponentas iki užsienyje veikiančio ūkio subjekto perleidimo.

46

Kai… pagal 27-ąjį TAS leidžiama pateikti kitą datą su sąlyga, kad skirtumas tarp ataskaitų datų neviršytų trijų mėnesių, ir būtų atliekami bet kokių svarbių sandorių ar kitų įvykių, įvykusių per laikotarpį tarp skirtingų datų, poveikių koregavimai. …

48

Perleidžiant užsienyje veikiantį ūkio subjektą, sukaupta valiutų keitimo kursų skirtumų suma, susijusi su tuo užsienyje veikiančiu ūkio subjektu, pripažįstama kitų bendrųjų pajamų dalimi ir parodoma kaip atskiras nuosavybės komponentas, turi būti pergrupuojama iš nuosavybės į pelną arba nuostolius (kaip pergrupuota suma), kai pripažįstamas perleidimo pelnas arba nuostoliai (žr. 1-ąjį TAS Finansinių ataskaitų pateikimas, persvarstytą 2007 m.).

52

Ūkio subjektas turi atskleisti:…

b)

grynuosius valiutų keitimo kursų skirtumus, pripažįstamus kitų bendrųjų pajamų dalimi ir kaupiamus kaip atskirą nuosavybės komponentą, ir tokio valiutų keitimo kursų skirtumo sumų sutikrinimą ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje.“

Papildomas šiuo nauju 60A straipsniu:

„60A.

1-ajame TAS (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pataisyti 27, 30–33, 37, 39, 41, 45, 48 ir 52 straipsniai. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

24-asis TAS   Susijusių šalių atskleidimas

A19.   24-ojo TAS 19 straipsnyje žodžiai „balanse“ taisomi į „finansinės būklės ataskaitoje“.

27-asis TAS   Konsoliduotos ir atskiros finansinės ataskaitos

A20.   27-asis TAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

4 straipsnyje termino savikainos metodas apibrėžime „sukaupto pelno“ taisoma į „nepaskirstytojo pelno“.

26, 27, 30 straipsniai ir 40 straipsnio e punktas taisomi taip:

„26

Konsoliduotoms finansinėms ataskaitoms sudaryti naudojamos patronuojančios įmonės ir jos dukterinių įmonių finansinės ataskaitos turi būti parengiamos tą pačią datą. Kai patronuojančios įmonės ir dukterinės įmonės ataskaitinio laikotarpio pabaiga skiriasi, dukterinė įmonė konsolidavimo tikslu sudaro papildomas finansines ataskaitas, kurių data sutampa su patronuojančios įmonės finansinių ataskaitų data, išskyrus atvejį, kai to padaryti neįmanoma.

27

Kai… dukterinės įmonės finansinės ataskaitos, naudojamos rengiant konsoliduotas finansines ataskaitas, sudaromos kitą datą negu patronuojančios įmonės finansinės atskaitos, turi būti atliekami reikšmingų sandorių ar įvykių, kurie įvyksta per laikotarpį nuo tos datos iki patronuojančios įmonės finansinių ataskaitų datos, poveikio koregavimai. Bet kuriuo atveju skirtumas tarp dukterinės ir patronuojančios įmonės ataskaitinio laikotarpio pabaigos negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai. Ataskaitinių laikotarpių trukmė ir tokie skirtumai tarp ataskaitinių laikotarpių pabaigos datų turi būti visų laikotarpių vienodi.

30

Dukterinės įmonės pajamos … pripažįstamų kitų bendrųjų pajamų dalimi pagal 21-ąjį TAS Užsienio valiutos kurso pasikeitimo įtaka, sumą) skirtumas pergrupuojamas į konsoliduotą pelną arba nuostolius kaip pergrupuota suma, kai gaunamas pelnas ar nuostoliai, pardavus dukterinę įmonę.

40

Konsoliduotose finansinėse ataskaitose turi būti atskleidžiama ši informacija:

e)

dukterinės įmonės finansinių ataskaitų ataskaitinio laikotarpio pabaiga, kai tokios finansinės ataskaitos naudojamos konsoliduotoms finansinėms ataskaitoms sudaryti, o dukterinės įmonės ataskaitų data arba laikotarpis skiriasi nuo patronuojančios įmonės atitinkamos datos arba laikotarpio; taip pat priežastys, kodėl naudojama kita data arba laikotarpis;…“

Papildomas šiuo nauju 43A straipsniu:

„43A.

1-ajame TAS Finansinių ataskaitų pateikimas (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pataisytas 30 straipsnis. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

28-asis TAS   Investicijos į asocijuotąsias įmones

A21.   28-asis TAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

11, 24, 25, 39 straipsniai ir 37 straipsnio e punktas taisomi taip:

„11

Remiantis nuosavybės metodu … Dėl investicijos objekto kitų bendrųjų pajamų dalies pokyčių keičiantis investuotojo daliai, taip pat gali tekti tikslinti investicijos objekto balansinę vertę. Tai gali būti pokyčiai, susidarantys dėl nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimo ir dėl užsienio valiutos perskaičiavimo skirtumų. Šių pasikeitimų dalis, tenkanti investuotojui, pripažįstama investuotojo kitų bendrųjų pajamų dalimi (žr. 1-ąjį TAS Finansinių ataskaitų pateikimas, peržiūrėtą 2007 m.).

24

Taikydamas … Kai investuotojo ataskaitinio laikotarpio pabaiga skiriasi nuo asocijuotosios įmonės ataskaitinio laikotarpio pabaigos, asocijuotoji įmonė sudaro investuotojui finansines atskaitas, kurių data sutampa su investuotojo finansinių ataskaitų data, išskyrus atvejį, kai to padaryti neįmanoma.

25

Kai … asocijuotosios įmonės finansinių ataskaitų, naudojamų taikant nuosavybės metodą, sudarymo data skiriasi nuo investuotojo finansinių ataskaitų datos … Bet kuriuo atveju, skirtumas tarp asocijuotosios įmonės ir investuotojo ataskaitinio laikotarpio pabaigos negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai. Ataskaitinių laikotarpių trukmė ir tokie skirtumai tarp ataskaitinių laikotarpių pabaigos datų turi būti visų laikotarpių vienodi.

37

Privalu atskleisti …

e)

asocijuotosios įmonės finansinėse ataskaitose nurodyto ataskaitinio laikotarpio pabaiga, kai tokiose finansinėse ataskaitose taikomas nuosavybės metodas, o jų sudarymo data arba laikotarpis skiriasi nuo investuotojo atitinkamos datos ar laikotarpio ir priežastis, kodėl jos sudaromos skirtingomis datomis ar laikotarpiais;

39

Pakeitimų, asocijuotosios įmonės pripažįstamų kitų bendrųjų pajamų dalimi, dalis, tenkanti investuotojui, investuotojo turi būti pripažįstama kitų bendrųjų pajamų dalimi.“

Papildomas šiuo nauju 41A straipsniu:

„41A.

1-ajame TAS (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pataisyti 11 ir 39 straipsniai. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

29-asis TAS   Finansinė atskaitomybė hiperinfliacijos sąlygomis

A22.   29-asis TAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

27 straipsnyje „pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnius“ taisoma į „bendrųjų pajamų ataskaitos straipsnius“.

28 straipsnyje „pelno (nuostolių) ataskaitos straipsniai“ taisoma į „pajamų ir sąnaudų straipsniai“.

36 straipsnyje „sudarymo datos“ taisoma į „ataskaitinių laikotarpių pabaigos datos“.

32-asis TAS   Finansinės priemonės. Pateikimas

A23.   32-asis TAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

18 straipsnyje „ūkio subjekto balanse“ taisoma į „ūkio subjekto finansinės būklės ataskaitoje“.

29 straipsnio paskutinio sakinio žodis „balanse“ taisomas į „finansinės būklės ataskaitoje“.

40 straipsnyje „pelno (nuostolių) ataskaitoje“ taisoma į „bendrųjų pajamų ataskaitoje arba atskiroje pajamų ataskaitoje (jeigu pateikiama)“ du kartus.

Papildomas šiuo nauju 97A straipsniu:

„97A.

1-ajame TAS (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pataisytas 40 straipsnis. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

Taikymo nuorodos taisomos taip, kaip nurodyta toliau.

31TN straipsnyje „balanse“ taisoma į „finansinės būklės ataskaitoje“.

39TN straipsnyje „ūkio subjekto balanse“ taisoma į „ūkio subjekto finansinės būklės ataskaitoje“.

33-asis TAS   Pelnas, tenkantis vienai akcijai

A24.   33-asis TAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

4 straipsnyje „savo atskiroje pelno (nuostolių) ataskaitoje“ taisoma į „savo bendrųjų pajamų ataskaitoje“.

Papildomas šiuo nauju 4A straipsniu:

„4A.

Jei ūkio subjektas pateikia pelno arba nuostolių komponentus atskiroje pajamų ataskaitoje, kaip nurodyta 1-ojo TAS Finansinių ataskaitų pateikimas (persvarstyto 2007 m.) 81 straipsnyje, jis pateikia vienai akcijai tenkantį pelną tik toje atskiroje ataskaitoje.“

13 straipsnyje „Finansinių ataskaitų pateikimas“ yra panaikinama.

67 straipsnis taisomas taip: „… galima juos abu pateikti vienoje bendrųjų pajamų ataskaitos eilutėje.“

Papildomas šiais 67A, 68A, 73A ir 74A straipsniais:

„67A.

Jei ūkio subjektas pateikia pelno arba nuostolių komponentus atskiroje pajamų ataskaitoje, kaip nurodyta 1-ojo TAS (persvarstyto 2007 m.) 81 straipsnyje, jis pateikia pagrindinį ir sumažintą vienai akcijai tenkantį pelną, kaip reikalaujama 66 ir 67 straipsniuose, toje atskiroje ataskaitoje.

68A.

Jei ūkio subjektas pateikia pelno arba nuostolių komponentus atskiroje pajamų ataskaitoje, kaip nurodyta 1-ojo TAS (persvarstyto 2007 m.) 81 straipsnyje, jis pateikia pagrindinį ir sumažintą vienai akcijai tenkantį pelną dėl nutraukiamos veiklos, kaip reikalaujama 68 straipsnyje, toje atskiroje ataskaitoje arba aiškinamajame rašte.

73A.

73 straipsnis taip pat taikomas ūkio subjektui, kuris be pagrindinio ir sumažinto vienai akcijai tenkančio pelno atskleidžia sumas, tenkančias vienai akcijai, kitaip nei reikalaujama šio standarto, kaip atskiros pajamų ataskaitos komponentą (kaip nurodyta 1-ojo TAS (persvarstyto 2007 m.) 81 straipsnyje).

74A.

1-ajame TAS (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pridėti 4A, 67A, 68A ir 73A straipsniai. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, šios pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

34-asis TAS   Tarpinė finansinė atskaitomybė

A25.   34-asis TAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

4, 5 ir 8 straipsniai taisomi taip:

„4

Tarpinės finansinės ataskaitos – finansinės ataskaitos, kurias sudaro visas finansinių ataskaitų rinkinys (kaip nurodyta 1-ajame TAS (persvarstytame 2007 m.) Finansinių ataskaitų pateikimas) arba tarpinio ataskaitinio laikotarpio sutrumpintų finansinių ataskaitų rinkinys (kaip aprašyta šiame standarte).

5

1-ajame TAS (persvarstytame 2007 m.) nurodoma, kas sudaro visą finansinių ataskaitų rinkinį, įskaitant šiuos komponentus:

a)

laikotarpio pabaigos finansinės būklės ataskaitą;

b)

laikotarpio bendrųjų pajamų ataskaitą;

c)

laikotarpio nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą;

d)

laikotarpio pinigų srautų ataskaitą;

e)

aiškinamąjį raštą, kurį sudaro svarbių apskaitos politikos priemonių santrauka ir kita aiškinamoji informacija; ir

f)

finansinės būklės ataskaitą ankstyviausio lyginamojo laikotarpio pradžioje, kai ūkio subjektas taiko apskaitos politiką retrospektyviai arba atlieka retrospektyvų savo finansinių ataskaitų straipsnių taisymą, arba kai jis pergrupuoja savo finansinių ataskaitų straipsnius.

8

Tarpines finansines ataskaitas turi sudaryti …

a)

sutrumpinta finansinės būklės ataskaita;

b)

sutrumpinta bendrųjų pajamų ataskaita, pateikiama:

i)

kaip viena sutrumpinta ataskaita; arba

ii)

kaip atskira sutrumpinta pajamų ataskaita ir sutrumpinta bendrųjų pajamų ataskaita;

c)

sutrumpinta nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;

d)

sutrumpinta pinigų srautų ataskaita; ir

e)

pasirinktos aiškinamojo rašto pastabos.“

Papildomas šiuo nauju 8A straipsniu:

„8A.

Jei ūkio subjektas pateikia pelno arba nuostolių komponentus atskiroje pajamų ataskaitoje, kaip nurodyta 1-ojo TAS (persvarstyto 2007 m.) 81 straipsnyje, jis pateikia tarpinę sutrumpintą informaciją iš tos atskiros ataskaitos.“

11 straipsnis taisomas taip:

„11

Ataskaitoje, kurioje pateikiami tarpinio ataskaitinio laikotarpio pelno arba nuostolių komponentai, ūkio subjektas turi pateikti pagrindinį ir sumažintą to laikotarpio vienai akcijai tenkantį pelną.“

Papildomas šiuo nauju 11A straipsniu:

„11A.

Jei ūkio subjektas pateikia pelno arba nuostolių komponentus atskiroje pajamų ataskaitoje, kaip nurodyta 1-ojo TAS (persvarstyto 2007 m.) 81 straipsnyje, jis pateikia pagrindinį ir sumažintą vienai akcijai tenkantį pelną toje atskiroje ataskaitoje.“

12 straipsnis taisomas taip:

„12

1-ajame TAS (persvarstytame 2007 m.) pateikiami nurodymai dėl finansinių ataskaitų struktūros. …“

13 straipsnis panaikinamas.

16 straipsnio j punkte „paskutinio metinio balanso datos“ taisoma į „paskutinio metinio ataskaitinio laikotarpio pabaigos“.

20 straipsnis taisomas taip:

„20

Tarpinės ataskaitos…

a)

…finansinių metų pabaigos balansas;

b)

tarpinio ataskaitinio laikotarpio ir bendrai nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki tam tikros datos bendrųjų pajamų ataskaitos su palyginamosiomis praėjusių finansinių metų (ataskaitinių ir bendrai nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki tam tikros datos) tarpinių laikotarpių bendrųjų pajamų ataskaitomis. Kaip leidžiama pagal 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.), tarpinėje ataskaitoje galima pateikti tik vieną kiekvieno laikotarpio bendrųjų pajamų ataskaitą arba ataskaitą, kurioje nurodomi pelno arba nuostolių komponentai (atskirą pajamų ataskaitą), ir antrą ataskaitą, kuri prasideda pelnu arba nuostoliais, ir joje nurodomi kitų bendrųjų pajamų dalies komponentai (bendrųjų pajamų ataskaitą);

c)

nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita … paskutinių pasibaigusių finansinių metų…;

d)

…“

21 straipsnyje „pasibaigiančių tarpinių ataskaitų pateikimo dieną“ taisoma į „iki tarpinio ataskaitinio laikotarpio pabaigos“.

30 straipsnio b punkte „balanse“ taisoma į „finansinės būklės ataskaitoje“.

31 straipsnyje „tiek metinių, tiek tarpinių finansinių ataskaitų datą“ taisoma į „ir metinių, ir tarpinių ataskaitinių laikotarpių pabaigoje“.

32 straipsnyje „tarpinių finansinių ataskaitų datą“ taisoma į „tarpinio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje“, ir „metinių finansinių ataskaitų datą“ taisoma į „metinio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje“.

Papildomas šiuo 47 straipsniu:

„47

1-ajame TAS (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pataisyti 4, 5, 8, 11, 12 ir 20 straipsniai, panaikintas 13 straipsnis ir pridėti 8A ir 11A straipsniai. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

36-asis TAS   Turto vertės sumažėjimas

A26.   36-asis TAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

61 ir 120 straipsniai taisomi taip:

„61

Neperkainoto turto vertės sumažėjimo nuostoliai pripažįstami pelnu arba nuostoliais. Tačiau perkainoto turto vertės sumažėjimo nuostoliai pripažįstami kitų bendrųjų pajamų dalimi tiek, kiek vertės sumažėjimo nuostoliai neviršija šio turto pelno dėl perkainojimo sumos. Tokie perkainoto turto vertės sumažėjimo nuostoliai sumažina šio turto pelną dėl perkainojimo.

120

Perkainoto turto vertės sumažėjimo nuostolių panaikinimas pripažįstamas kitų bendrųjų pajamų dalimi ir padidina šio turto pelną dėl perkainojimo. Tačiau…“

126 ir 129 straipsniuose „tiesiogiai pripažintą nuosavybėje“ ir „tiesiogiai nuosavybėje“ taisoma į „pripažintą kitų bendrųjų pajamų dalimi“ ir „kitų bendrųjų pajamų dalimi“.

Papildomas šiuo nauju 140A straipsniu:

„140A.

1-ajame TAS Finansinių ataskaitų pateikimas (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pataisyti 61, 120, 126 ir 129 straipsniai. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

37-asis TAS   Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas

A27.   37-asis TAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

25 straipsnyje „balanso straipsnių“ taisoma į „finansinės būklės ataskaitos straipsnių“.

75 straipsnyje „vartotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis“ taisoma į „ekonominiams sprendimams, kuriuos vartotojai priima remdamiesi“.

38-asis TAS   Nematerialusis turtas

A28.   38-asis TAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

85 ir 86 straipsniai taisomi taip:

„85

Jeigu dėl perkainojimo padidėja nematerialiojo turto balansinė vertė, padidėjimo suma turi būti pripažįstama kitų bendrųjų pajamų dalimi ir kaupiama kaip nuosavybė, vadinama pelnu dėl perkainojimo. Tačiau…

86

Jeigu dėl perkainojimo … Tačiau sumažėjimas turi būti pripažįstamas kitų bendrųjų pajamų dalimi kaip pelnas dėl perkainojimo, susietas su perkainotu turtu. Sumažėjimas, pripažįstamas kitų bendrųjų pajamų dalimi, sumažina nuosavybėje sukauptą sumą, kuri vadinama pelnu dėl perkainojimo.“

87 straipsnyje „per pelno (nuostolių) ataskaitą“ taisoma į „pelne arba nuostoliuose“.

118 straipsnio e punkto iii papunktyje „tiesiogiai nuosavybėje“ taisoma „kitų bendrųjų pajamų dalimi“.

Papildomas šiuo nauju 130B straipsniu:

„130B.

1-ajame TAS Finansinių ataskaitų pateikimas (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pataisyti 85, 86 straipsniai ir 118 straipsnio e punkto iii papunktis. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

39-asis TAS   Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas

A29.   39-asis TAS taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

Nuorodos į:

„pripažįstama nuosavybe“ ir „pripažįstama tiesiogiai nuosavybe“ taisomos į „pripažįstama kitų bendrųjų pajamų dalimi“.

„atskira balanso straipsnio eilutė“ taisomos į „atskira finansinės būklės ataskaitos straipsnio eilutė“.

Paskutiniame 11 straipsnio sakinyje „finansinėse ataskaitose“ taisoma į „finansinės būklės ataskaitoje“.

12 straipsnyje „vėliau finansinių ataskaitų dieną“ taisoma į „vėlesnio finansinio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje“.

14 straipsnyje „balanse“ taisoma į „finansinės būklės ataskaitoje“.

54 ir 55 straipsniai taisomi taip:

„54

Jeigu… Bet koks ankstesnis šio turto pelnas arba nuostoliai, pripažinti kitų bendrųjų pajamų dalimi pagal 55 straipsnio b punktą, turi būti apskaitomi taip:

a)

jeigu … Jei vėliau sumažėja finansinio turto vertė, bet koks pelnas arba nuostoliai, pripažinti kitų bendrųjų pajamų dalimi, yra pergrupuojami iš nuosavybės į pelną arba nuostolius pagal 67 straipsnį;

b)

jeigu finansinis turtas neturi nustatyto termino, pelnas arba nuostoliai turi būti pripažįstami pelnu arba nuostoliais, kai finansinis turtas yra parduodamas ar perleidžiamas kokiu nors kitu būdu. Jeigu vėliau sumažėja finansinio turto vertė, bet koks ankstesnis pelnas arba nuostoliai, pripažinti kitų bendrųjų pajamų dalimi, yra pergrupuojami iš nuosavybės į pelną arba nuostolius pagal 67 straipsnį.

55

Pelnas arba nuostoliai … turi būti pripažįstami, kaip nurodyta toliau:

a)

b)

galimo parduoti finansinio turto pelnas arba nuostoliai, išskyrus vertės sumažėjimo nuostolius (žr. 67–70 straipsnius) ir užsienio valiutų keitimo pelną arba nuostolius (žr. A priedo AG83 straipsnį), nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje turi būti pripažįstami kitų bendrųjų pajamų dalimi tol, kol finansinio turto pripažinimas bus nutrauktas. Tada sukauptas pelnas arba nuostoliai, anksčiau pripažinti kitų bendrųjų pajamų dalimi, turi būti pergrupuojami iš nuosavybės į pelną arba nuostolius kaip pergrupuota suma (žr. 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) Finansinių ataskaitų pateikimas). Tačiau…“

68 straipsnyje „išbraukiama iš nuosavybės ir pripažįstama pelno (nuostolių) ataskaitoje“ taisoma į „iš nuosavybės pergrupuojama į pelną arba nuostolius“.

95 straipsnio a punkte „pripažįstami tiesiogiai nuosavybėje nuosavybės pokyčių ataskaitoje (žr. 1-ąjį TAS)“ taisoma į „pripažįstami kitų bendrųjų pajamų dalimi“.

97 straipsnyje „perklasifikuojamas į pelną arba nuostolius“ taisoma į „pergrupuojamas iš nuosavybės į pelną arba nuostolius kaip pergrupuota suma (žr. 1-ąjį TAS, persvarstytą 2007 m.)“.

98 ir 100 straipsniai taisomi taip:

„98

Jeigu planuojami būsimų ūkinių operacijų apsidraudimo sandoriai …

a)

ūkio subjektas pergrupuoja susijusį pelną arba nuostolius, kurie buvo pripažįstami kitų bendrųjų pajamų dalimi pagal 95 straipsnį, į pelną arba nuostolius kaip pergrupuotą sumą (žr. 1-ąjį TAS, persvarstytą 2007 m.) tą patį laikotarpį arba laikotarpius, kurių metu įgytasis turtas arba prisiimtasis įsipareigojimas daro įtaką pelnui arba nuostoliams (pvz., laikotarpiais, kai yra pripažįstamos nusidėvėjimo sąnaudos arba pardavimo savikaina). Tačiau, jeigu ūkio subjektas nesitiki atgauti visų ar dalies nuostolių, pripažįstamų kitų bendrųjų pajamų dalimi, per vieną ar daugiau būsimų laikotarpių, tada sumą, kurios nesitikima atgauti, jis turi pergrupuoti iš nuosavybės į pelną arba nuostolius kaip pergrupuotą sumą;

b)

susijusį pelną arba nuostolius, kurie buvo pripažinti kitų bendrųjų pajamų dalimi pagal 95 straipsnį, jis iš ten išbraukia …

100

Pinigų srautų apsidraudimo sandorių, neaptariamų 97 ir 98 straipsniuose, sumos, pripažintos kitų bendrųjų pajamų dalimi, turi būti pergrupuojamos iš nuosavybės į pelną arba nuostolius kaip pergrupuota suma (žr. 1-ąjį TAS, persvarstytą 2007 m.) tą patį laikotarpį ar laikotarpius, kurių metu prognozuojamas apsidraudimo sandoris daro poveikį pelnui arba nuostoliams (pvz., kai įvykdomas prognozuotasis pardavimas).“

101 straipsnyje „pripažįstamas tiesiogiai nuosavybėje“ taisoma į „pripažinti kitų bendrųjų pajamų dalimi“, „turi būti pripažįstamas nuosavybėje atskirai“ taisoma į „turi ir toliau būti atskira nuosavybe“ ir „turi būti parodomas pelno (nuostolių) ataskaitoje“ taisoma į „turi būti pergrupuojamas iš nuosavybės į pelną arba nuostolius kaip pergrupuota suma“.

102 straipsnis taisomas taip:

„102

Grynosios investicijos į užsienyje veikiantį ūkio subjektą apsidraudimo sandorių…

a)

apsidraudimo priemonės pelno arba nuostolių dalis, nustatyta kaip veiksmingas apsidraudimas (žr. 88 straipsnį), turi būti pripažįstama kitų bendrųjų pajamų dalimi,

b)

o neveiksmingoji dalis turi būti pripažįstama pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Apsidraudimo priemonės pelnas arba nuostoliai, siejami su veiksmingąja apsidraudimo dalimi, pripažįstama kitų bendrųjų pajamų dalimi, turi būti pergrupuojami iš nuosavybės į pelną arba nuostolius kaip pergrupuota suma (žr. 1-ąjį TAS, persvarstytą 2007 m.), kai bus perleistas užsienyje veikiantis ūkio subjektas.“

Papildomas tokiu nauju 103C straipsniu:

„103C.

1-ajame TAS (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pataisyti 26, 27, 34, 54, 55, 57, 67, 68, 97, 98, 100, 102, 105, 108, 4DTN, 56TN, 67TN, 83TN, 99BTN straipsniai, 95 straipsnio a punktas ir 4ETN straipsnio d punkto i papunktis. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

105 ir 108 straipsniai taisomi taip:

„105

Kai … Bet kokio tokio finansinio turto visus sukauptus tikrosios vertės pokyčius ūkio subjektas turi pripažinti atskiru nuosavybės komponentu tol, kol vėliau pripažinimas bus nutraukiamas arba sumažės jo vertė – tada ūkio subjektas turi pergrupuoti tą sukauptą pelną arba nuostolius iš nuosavybės į pelną arba nuostolius kaip pergrupuotą sumą (žr. 1-ąjį TAS, persvarstytą 2007 m.). Be to, ūkio subjektas…

108

Ūkio subjektas negali koreguoti nefinansinio turto ir nefinansinių įsipareigojimų balansinės vertės taip, kad iš jos išbrauktų pelną arba nuostolius, siejamus su pinigų srautų apsidraudimo sandoriais, kurie buvo įtraukti į balansinę vertę iki finansinių metų, kuriais šis standartas pradėtas taikyti, pradžios. Šio standarto pirmo taikymo finansinio laikotarpio pradžioje bet kokia suma, nepripažįstama pelnu arba nuostoliais (pripažįstama kitų bendrųjų pajamų dalimi arba tiesiogiai nuosavybe) dėl tvirto pasižadėjimo apsidraudimo sandorio (pagal šį standartą vertinamo kaip tikrosios vertės apsidraudimo sandoris), turi būti pergrupuojama į turtą arba įsipareigojimą, išskyrus apsidraudimo sandorius nuo užsienio valiutos kurso kitimo rizikos, kurie ir toliau turi būti vertinami kaip pinigų srautų apsidraudimo sandoriai.“

A priedas Taikymo nuorodos taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

4ETN straipsnio d punkto i papunktyje „pokyčius pateikiant nuosavybėje“ taisoma į „pokyčius pripažįstant kitų bendrųjų pajamų dalimi“.

25TN straipsnyje „kiekvieną vėlesnio balanso datą“ taisoma į „kiekvieno vėlesnio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje“.

51TN straipsnio a punkte „savo balanse“ taisoma į „savo finansinės būklės ataskaitoje“.

67TN straipsnyje „Kita finansinių ataskaitų data“ taisoma į „Ataskaitinio laikotarpio pabaiga“.

99BTN straipsnis taisomas taip:

„99BTN.

Jeigu prognozuojamas grupės vidinis apsidraudimo sandoris yra apskaitomas kaip apsidraudimo sandoris, bet koks pelnas arba nuostoliai, pripažįstami kitų bendrųjų pajamų dalimi pagal 95 straipsnio a punktą, turi būti pergrupuojami iš nuosavybės į pelną arba nuostolius kaip pergrupuota suma tą patį laikotarpį ar laikotarpius, per kuriuos užsienio valiutos apsidraudimo sandoris turės poveikį konsoliduotam pelnui arba nuostoliams.“

129TN straipsnyje „balanse“ taisoma į „finansinės būklės ataskaitoje“.

40-asis TAS   Investicinis turtas

A30.   40-ojo TAS 62 straipsnis taisomas taip:

„62

Iki tos dienos, kai … Kitaip tariant:

a)

bet koks atsiradęs turto balansinės vertės sumažėjimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais. Tačiau, jei suma įtraukiama į šio turto pelną dėl perkainojimo, sumažėjimas pripažįstamas kitų bendrųjų pajamų dalimi ir sumažina pelną dėl perkainojimo nuosavybėje;

b)

bet koks iš to atsiradęs balansinės vertės padidėjimas apskaitomas taip:

i)

ii)

bet kokia likusi padidėjimo dalis pripažįstama kitų bendrųjų pajamų dalimi ir padidina pelną dėl perkainojimo nuosavybėje. Kai investicinis turtas vėliau …“

Papildomas šiuo nauju 85A straipsniu:

„85A.

1-ajame TAS Finansinių ataskaitų pateikimas (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pataisytas 62 straipsnis. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

41-asis TAS   Žemės ūkis

A31.   41-ojo TAS 24 straipsnio a punkte „balanso datos“ taisoma į „ataskaitinio laikotarpio pabaigos“.

TFAAK 1-asis aiškinimas   Veiklos nutraukimo, atnaujinimo ir panašių įsipareigojimų pokyčiai

A32.   TFAAK 1-asis aiškinimas taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

Skyriuje „Nuorodos“„1-asis TAS Finansinių ataskaitų pateikimas (persvarstytas 2003 m.)“ taisomas į „1-asis TAS Finansinių ataskaitų pateikimas (persvarstytas 2007 m.)“.

6 straipsnis taisomas taip:

„6

Jei susijęs turtas vertinamas naudojant perkainojimo metodą, tada:

a)

anksčiau … įsipareigojimo pokyčiai … taip, kad:

i)

įsipareigojimo sumažėjimo suma, jei tai leidžiama pagal b punkte nurodytas sąlygas, turi būti pripažįstama kitų bendrųjų pajamų dalimi ir ja padidinamas pelnas dėl perkainojimo nuosavybėje, …;

ii)

įsipareigojimo padidėjimo suma turi būti pripažįstama pelnu arba nuostoliais, išskyrus tai, kad ji turi būti pripažįstama kitų bendrųjų pajamų dalimi, ir ja sumažinamas pelnas dėl perkainojimo nuosavybėje dydžiu,…

b)

c)

įsipareigojimo pokytis… Į bet kokį tokį perkainojimą turi būti atsižvelgiama nustatant sumas, kurios pagal a punktą turi būti pripažįstamos pelnu arba nuostoliais, arba kitų bendrųjų pajamų dalimi. Jei perkainojimas yra būtinas, perkainoti reikia visą tos klasės turtą;

d)

pagal 1-ąjį TAS bendrųjų pajamų ataskaitoje reikalaujama atskleisti kiekvieną kitų bendrųjų pajamų dalies ar sąnaudų komponentą. Vykdant šį reikalavimą, pelno dėl perkainojimo pokytis, atsirandantis dėl įsipareigojimo pokyčio, turi būti nustatomas ir pateikiamas atskirai.“

Papildomas šiuo nauju 9A straipsniu:

„9A.

1-ajame TAS (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pataisytas 6 straipsnis. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

TFAAK 7-asis aiškinimas   Perskaičiavimo metodo taikymas pagal 29-ąjį TAS „Finansinė atskaitomybė hiperinfliacijos sąlygomis“

A33.   TFAAK 7-asis aiškinimas taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

3 straipsnyje „ataskaitinio laikotarpio pabaigos balanso datos“ taisoma į „ataskaitinio laikotarpio pabaigos“.

4 straipsnyje „ataskaitinio laikotarpio balanso datą“ taisoma į „ataskaitinio laikotarpio pabaigoje“, ir „to laikotarpio pabaigos balanso datos“ taisoma į „to ataskaitinio laikotarpio pabaigos“.

TFAAK 10-asis aiškinimas   Tarpinė finansinė atskaitomybė ir vertės sumažėjimas

A34.   TFAAK 10-asis aiškinimas taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

1 straipsnyje „kiekvieną finansinių ataskaitų datą“ taisoma į „kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje“, „kiekvieną balanso datą“ taisoma į „kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje“, ir „vėlesnio ataskaitinio laikotarpio pabaigos ar balanso datą“ taisoma į „vėlesnio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje“.

7 straipsnyje „vėlesnio balanso datą“ taisoma į „vėlesnio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje“.

TFAAK 14-asis aiškinimas   19-asis TAS. Nustatytų išmokų turto apribojimas, minimalūs finansavimo reikalavimai ir jų sąveika

A34A   TFAAK 14-asis aiškinimas taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

10 straipsnyje „grynojo balanso turto arba įsipareigojimo“ taisoma į „grynojo turto arba įsipareigojimo, pripažinto finansinės būklės ataskaitoje“.

26 straipsnio b punkte „pripažintų pajamų ir sąnaudų ataskaita“ taisoma į „kitos bendrosios pajamos“.

Papildomas šiuo nauju 27A straipsniu:

„27A.

1-ajame TAS (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pataisytas 26 straipsnis. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

NAK 7-asis aiškinimas   Euro įvedimas

A35.   NAK 7-asis aiškinimas taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

Skyriuje „Nuorodos“ pridedamas „1-asis TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ (persvarstytas 2007 m.)“.

4 straipsnio b punktas taisomas taip:

„4

Konkrečiai tai reiškia, kad:

a)

b)

sukaupti valiutų keitimo kursų skirtumai, susiję su užsienyje veikiančių ūkio subjektų finansinių ataskaitų perskaičiavimu, pripažįstami kitų bendrųjų pajamų dalimi, turi būti kaupiami nuosavybėje ir pergrupuoti iš nuosavybės į pelną arba nuostolius tik perleidžiant užsienyje veikiančio ūkio subjekto grynąją investiciją; ir…“

Po antrašte „Įsigaliojimo data“ po žodžių „8-ojo TAS reikalavimus“ įrašomas naujas straipsnis:

„1-ajame TAS (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pataisytas 4 straipsnis. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

NAK 10-asis aiškinimas   Valstybės parama, neturinti jokio tiesioginio ryšio su pagrindine ūkio subjekto veikla

A36.   NAK 10-ojo aiškinimo 3 straipsnyje „nuosavybę“ taisoma į „akcininkų dalis“.

NAK 13-asis aiškinimas   Bendrai kontroliuojamos įmonės. Nepiniginiai dalininkų įnašai

A37.   NAK 13-ojo aiškinimo 3 straipsnio a punkte „pelno (nuostolių) ataskaitoje“ taisoma į „pelnu arba nuostoliais“.

NAK 15-asis aiškinimas   Veiklos nuoma. Skatinimas

A38.   NAK 15-ojo aiškinimo skyriuje „Nuorodos“„1-asis TAS Finansinių ataskaitų pateikimas (persvarstytas 2003 m.)“ taisoma į „1-asis TAS Finansinių ataskaitų pateikimas (persvarstytas 2007 m.)“.

NAK 25-asis aiškinimas   Pelno mokesčiai. Ūkio subjekto arba jo akcininkų apmokestinimo statuso pasikeitimai

A39.   NAK 25-asis aiškinimas taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

Skyriuje „Nuorodos“ pridedamas „1-asis TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ (persvarstytas 2007 m.)“.

4 straipsnis taisomas taip:

„4

Ūkio subjekto arba jo akcininkų apmokestinimo statuso pasikeitimas nesumažina ir nepadidina sumų, nepripažįstamų pelnu arba nuostoliais. Dabartiniai ir atidėtieji mokesčiai, atsirandantys pasikeitus apmokestinimo statusui, turi būti įtraukiami į laikotarpio pelną arba nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai minėti mokesčiai atsiranda dėl sandorių ir įvykių, kurie per tą patį ar kitą laikotarpį iš karto kredituojami arba įrašomi į pripažįstamą nuosavybės sumą arba sumas, pripažįstamas kitų bendrųjų pajamų dalimi. Šie mokesčiai, susiję su to paties ar kito ataskaitinio laikotarpio pripažintos nuosavybės sumos pakeitimais (neįtraukti į pelną arba nuostolius), turi būti iš karto įrašomi arba kredituojami į nuosavybę. Šie mokesčiai, susiję su sumomis, pripažįstamomis kitų bendrųjų pajamų dalimi, turi būti pripažįstami bendrųjų kitų pajamų dalimi.“

Po antrašte „Įsigaliojimo data“ po žodžiais „8-uoju TAS“ įrašomas naujas straipsnis:

„1-ajame TAS (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pataisytas 4 straipsnis. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“

NAK 29-asis aiškinimas   Koncesijos sutartys dėl paslaugų. Atskleidimas

A40.   NAK 29-ojo aiškinimo skyriuje „Nuorodos“„1-asis TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ (peržiūrėtas 2003 m.)“ taisoma į „1-asis TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ (persvarstytas 2007 m.)“.

NAK 32-asis aiškinimas   Nematerialusis turtas. Tinklalapio savikaina

A41.   NAK 32-asis aiškinimas taisomas taip, kaip nurodyta toliau.

Skyriuje „Nuorodos“„1-asis TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ (peržiūrėtas 2003 m.)“ taisomas į „1-asis TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ (persvarstytas 2007 m.)“.

5 straipsnis taisomas taip:

„5

Šis aiškinimas… Be to, kai ūkio subjektas patiria sąnaudų, susijusių su tinklapį priimančiu interneto paslaugos tiekėju, jos pripažįstamos sąnaudomis pagal 1-ojo TAS 88 straipsnį ir „Pagrindus“, kai tokios paslaugos gaunamos.“

Po antrašte „Įsigaliojimo data“ įrašoma antra nauja pastraipa:

„1-ajame TAS (persvarstytame 2007 m.) pataisyta TFAS vartojama terminija. Taip pat pataisytas 5 straipsnis. Ūkio subjektas turi taikyti šias pataisas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2009 m. sausio 1 d. arba vėliau. Jei ūkio subjektas taiko 1-ąjį TAS (persvarstytą 2007 m.) ankstesniam laikotarpiui, pataisos turi būti taikomos ir tam ankstesniam laikotarpiui.“