29.10.2008

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 286/1

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1005/2008

2008 m. rugsėjo 29 d.

nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

pasikonsultavusi su Regionų komitetu,

kadangi:

(1)

Bendrija yra 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvencijos (toliau – UNCLOS) Susitariančioji Šalis, ratifikavo 1995 m. rugpjūčio 4 d. Jungtinių Tautų Susitarimą dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių bei toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimu ir valdymu, įgyvendinimo (toliau – JT susitarimas dėl žuvų išteklių) ir priėmė 1993 m. lapkričio 24 d. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos Susitarimą dėl žvejybos laivų skatinimo laikytis tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių atviroje jūroje (toliau – FAO priemonių laikymosi susitarimas). Šiose nuostatose daugiausia išdėstytas principas, kad visos valstybės privalo patvirtinti atitinkamas priemones, užtikrinančias tvarų jūrų išteklių valdymą, ir bendradarbiauti tarpusavyje siekiant šio tikslo.

(2)

Bendrosios žuvininkystės politikos tikslas, kaip nurodyta 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (3), yra užtikrinti, kad gyvieji vandens ištekliai būtų naudojami užtikrinant tvarias ekonomines, aplinkos ir socialines sąlygas.

(3)

Neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba yra viena iš didžiausių grėsmių tausiam gyvųjų vandens išteklių naudojimui, ir dėl jos kyla pavojus pačiam bendrosios žuvininkystės politikos pagrindui ir tarptautinėms pastangoms skatinti geresnį vandenynų valdymą; NNN žvejyba taip pat kelia didelę grėsmę jūrų biologinei įvairovei, ir šią problemą reikia spręsti atsižvelgiant į Komisijos komunikate „Biologinės įvairovės mažėjimo sustabdymas iki 2010 m. ir jos išsaugojimas ateityje“ nustatytus tikslus.

(4)

2001 m. FAO priėmė tarptautinį veiksmų planą, kuriuo siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti; Bendrija patvirtino šį veiksmų planą. Be to, regioninės žvejybos valdymo organizacijos, aktyviai padedant Bendrijai, nustatė įvairias priemones, skirtas kovoti su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba.

(5)	Laikydamasi tarptautinių įsipareigojimų ir atsižvelgdama į problemos mastą bei aktualumą, Bendrija turėtų iš esmės sustiprinti savo veiksmus prieš NNN žvejybą ir patvirtinti naujas reglamentavimo priemones, apimančias visus šio reiškinio aspektus.

(6)	Bendrijos veiksmai visų pirma turėtų būti nukreipti į veiksmus, kurie apibrėžti kaip NNN žvejyba ir kelia didžiausią žalą jūrų aplinkai, žuvininkystės išteklių tvarumui ir žvejų, kurie laikosi žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo taisyklių, socialinei bei ekonominei padėčiai.

(7)

Pagal NNN žvejybos sąvokos apibrėžtį šio reglamento taikymo sritis turėtų apimti žvejybos veiklą, vykdomą atviroje jūroje bei jūrų vandenyse, kurie priklauso pakrantės valstybių jurisdikcijai ar į kuriuos jos turi suverenias teises, įskaitant valstybių narių jurisdikcijai priklausančius jūrų vandenis arba vandenis, į kuriuos jos turi suverenias teises.

(8)

Siekiant tinkamai atsižvelgti į NNN žvejybos vidaus aspektą, Bendrijai itin svarbu patvirtinti būtinas priemones, kad būtų geriau laikomasi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių. Kol bus peržiūrėtas 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2847/93, nustatantis bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (4), tam tikslui skirtas nuostatas reikėtų įtraukti į šį reglamentą.

(9)

Bendrijos taisyklėse, ypač Reglamento Nr. 2847/93 II antraštinėje dalyje, yra numatyta išsami sistema, skirta stebėti Bendrijos žvejybos laivų sugautų žuvų kiekių teisėtumą. Dabartinė sistema, taikoma trečiųjų šalių žvejybos laivų sužvejotiems ir į Bendriją importuojamiems žuvininkystės produktams, neužtikrina lygiaverčio kontrolės lygio. Šis trūkumas yra svarbi paskata užsienio operatoriams, užsiimantiems NNN žvejyba, prekiauti savo produktais Bendrijoje ir didinti pelną iš šios veiklos. Bendrijai, kuri yra didžiausia pasaulyje žuvininkystės produktų rinka ir šių produktų importuotoja, tenka ypatinga atsakomybė – įsitikinti, kad į jos teritoriją importuojami žuvininkystės produktai nebūtų gauti vykdant NNN žvejybą. Todėl turėtų būti įvesta nauja tvarka į Bendriją importuojamų žuvininkystės produktų tiekimo grandinės tinkamai kontrolei užtikrinti.

(10)

Bendrijos taisyklės, reglamentuojančios su trečiųjų šalių vėliava plaukiojančių žvejybos laivų teisę įplaukti į Bendrijos uostus, turėtų būti sugriežtintos siekiant užtikrinti tinkamą žuvininkystės produktų, kuriuos iškrauna su trečiosios šalies vėliava plaukiojantys žvejybos laivai, teisėtumo kontrolę. Tai visų pirma turėtų reikšti, kad teisė įplaukti į Bendrijos uostus suteikiama tik tiems žvejybos laivams, kurie plaukioja su trečiosios šalies vėliava ir gali pateikti tikslią informaciją apie sugautų žuvų kiekių teisėtumą, o šią informaciją gali patvirtinti jų vėliavos valstybė.

(11)

Perkraunant jūroje išvengiama deramos vėliavos arba pakrantės valstybių kontrolės, ir tai yra įprastas būdas NNN žvejyba užsiimantiems operatoriams nuslėpti jų sugautų žuvų kiekių neteisėtą pobūdį. Todėl pateisinama, kad Bendrija leidžia perkrauti tik valstybių narių paskirtuosiuose uostuose, trečiųjų šalių uostuose – tarp Bendrijos žvejybos laivų, arba už Bendrijos vandenų – tarp Bendrijos žvejybos laivų ir žvejybos laivų, kurie regioninei žvejybos valdymo organizacijai prižiūrint registruoti kaip krovininiai laivai.

(12)	Tikslinga nustatyti valstybių narių remiantis rizikos valdymo principais atliekamų patikrinimų, inspektavimo ir tikrinimo sąlygas, tvarką ir dažnumą.

(13)

Turėtų būti draudžiama prekiauti su Bendrija iš NNN žvejybos gautais žuvininkystės produktais. Siekiant, kad šis draudimas būtų veiksmingas, ir siekiant užtikrinti, kad visi žuvininkystės produktai, kuriais prekiaujama ir kurie importuojami į Bendriją ar eksportuojami iš jos, būtų gauti laikantis tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių, o reikiamais atvejais – ir kitų tiesiogiai susijusių atitinkamiems žvejybos laivams taikomų taisyklių, diegiama sertifikavimo sistema, taikoma visiems žuvininkystės produktams, kuriais prekiaujama su Bendrija.

(14)	Įgyvendindama sertifikavimo sistemą Bendrija turėtų atsižvelgti į besivystančių šalių pajėgumų apribojimus.

(15)

Tikslinga, kad pagal šią sistemą žuvininkystės produktų importui į Bendriją būtų keliama išankstinė sąlyga – pateikti sertifikatą. Tokiame sertifikate turėtų būti nurodyta informacija, įrodanti atitinkamų produktų teisėtumą. Jį turėtų patvirtinti atitinkamą žuvį sugavusių žvejybos laivų vėliavos valstybė, laikydamasi tarptautinėje teisėje numatytos pareigos užtikrinti, kad su jos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai laikytųsi tarptautinių žuvų išteklių išsaugojimo ir valdymo taisyklių.

(16)

Labai svarbu, kad ši sertifikavimo sistema būtų taikoma visiems į Bendriją importuojamiems ir iš Bendrijos eksportuojamiems jūrų žuvininkystės produktams. Ši sistema taip pat turėtų būti taikoma tiems žuvininkystės produktams, kurie, prieš patekdami į Bendrijos teritoriją, buvo transportuojami arba perdirbami kitoje šalyje nei vėliavos valstybė. Todėl tiems produktams turėtų būti taikomi specialūs reikalavimai, siekiant užtikrinti, kad į Bendrijos teritoriją įvežami produktai nesiskirtų nuo tų, kurių teisėtumą patvirtino vėliavos valstybė.

(17)	Svarbu užtikrinti visų importuojamų žuvininkystės produktų vienodo lygio kontrolę, nedarant įtakos prekybos apimčiai ar prekybos operacijų dažnumui, nustatant specialias procedūras, pagal kurias suteikiamas patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo statusas.

(18)	Su valstybės narės vėliava plaukiojančių žvejybos laivų sugautų žuvų kiekių eksportui taip pat turėtų būti taikoma sertifikavimo sistema, vykdant bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis.

(19)	Valstybėms narėms, į kurias ketinama importuoti produktus, turėtų būti suteikta galimybė patikrinti prie siuntos pridėtų sugautų žuvų kiekio sertifikatų galiojimą ir teisė atsisakyti importo, jei nesilaikoma šiame reglamente nustatytų sugautų žuvų kiekio sertifikatams taikomų reikalavimų;

(20)	Svarbu, kad patikrinimus, inspektavimą ir tikrinimą, susijusius su tranzitu vežamais ar perkraunamais žuvininkystės produktais, visų pirma vykdytų galutinės paskirties valstybės narės, kad būtų padidintas tokios veiklos veiksmingumas.

(21)

Siekiant padėti valstybių narių kontrolės institucijoms vykdyti savo užduotis stebint žuvininkystės produktų, kuriais prekiaujama su Bendrija, teisėtumą ir įspėti Bendrijos operatorius, turėtų būti sukurta Bendrijos įspėjimo sistema, skirta reikiamais atvejais platinti informaciją apie pagrįstas abejones dėl to, kaip tam tikros trečiosios šalys laikosi taikomų išsaugojimo ir valdymo taisyklių.

(22)	Labai svarbu, kad Bendrija patvirtintų atgrasomąsias priemones, skirtas žvejybos laivams, užsiimantiems NNN žvejyba, ir kurių atžvilgiu jų vėliavos valstybės nesiėmė tinkamų veiksmų reaguodamos į tokią NNN žvejybą.

(23)

Šiuo tikslu Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Bendrijos Žvejybos kontrolės agentūra, trečiosiomis valstybėmis ir kitais organais, turėtų nustatyti, kokie žvejybos laivai įtariami vykdantys NNN žvejybą, remiantis rizikos valdymo principais, ir Komisija turėtų prašyti kompetentingos vėliavos valstybės informacijos, susijusios su nustatytų duomenų tikslumu.

(24)	Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tyrimams, susijusiems su žvejybos laivais, kurių atveju preziumuojama, kad jie vykdė NNN žvejybą, ir užkirsti kelią tolesniam įtariamam pažeidinėjimui, tiems žvejybos laivams turėtų būti taikomi specialūs valstybių narių kontrolės ir inspektavimo reikalavimai.

(25)

Kai, remiantis gauta informacija, yra pakankamas pagrindas manyti, kad žvejybos laivai, plaukiojantys su trečiosios šalies vėliava, vykdė NNN žvejybą ir kad kompetentingos vėliavos valstybės nesiėmė veiksmingų veiksmų reaguodamos į tokią NNN žvejybą, Komisija šiuos laivus turėtų įtraukti į NNN žvejybą vykdančių laivų Bendrijos sąrašą.

(26)

Kai, remiantis gauta informacija, yra pakankamas pagrindas manyti, kad Bendrijos žvejybos laivai vykdė NNN žvejybą ir kad kompetentingos vėliavos valstybės narės nesiėmė veiksmingų veiksmų pagal šį reglamentą ir Reglamentą (EEB) Nr. 2874/93 reaguodamos į tokią NNN žvejybą, Komisija šiuos laivus turėtų įtraukti į NNN žvejybą vykdančių laivų Bendrijos sąrašą.

(27)

Siekdamos ištaisyti padėtį, susidariusią dėl to, kad vėliavos valstybės nesiėmė veiksmingų veiksmų prieš žvejybos laivus, plaukiojančius su jų vėliavomis ir įtrauktus į NNN žvejybą vykdančių laivų Bendrijos sąrašą, ir apriboti tolesnę šių laivų vykdomą žvejybos veiklą, valstybės narės šiems laivams turėtų taikyti atitinkamas priemones.

(28)

Kad būtų apsaugotos į NNN žvejybą vykdančių laivų Bendrijos sąrašą įtrauktų žvejybos laivų ir jų vėliavos valstybių teisės, pagal įtraukimo į sąrašą procedūrą vėliavos valstybei turėtų būti suteikta galimybė informuoti Komisiją apie priemones, kurių imtasi, ir, jei įmanoma, savininkui ar atitinkamiems operatoriams turėtų būti suteikta galimybė būti išklausytiems kiekviename tos procedūros etape, ir reikėtų numatyti, kad žvejybos laivas būtų išbrauktas iš sąrašo, kai jis jau nebeatitinka įtraukimo į sąrašą kriterijų.

(29)

Siekiant nustatyti bendrą sistemą Bendrijoje ir išvengti per didelio sąrašų, į kuriuos įtraukiami NNN žvejybą vykdantys žvejybos laivai, skaičiaus, žvejybos laivai, įtraukti į regioninių žvejybos valdymo organizacijų patvirtintus NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašus, turėtų būti automatiškai įtraukti į atitinkamus Komisijos sudarytus sąrašus.

(30)

Tai, kad kai kurios valstybės nevykdo tarptautinėje teisėje joms kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybėms numatytos pareigos imtis atitinkamų priemonių, užtikrinančių, kad jų žvejybos laivai arba piliečiai laikytųsi žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo taisyklių, yra vienas iš pagrindinių NNN žvejybą skatinančių veiksnių, ir Bendrija turėtų spręsti šį klausimą.

(31)

Šiuo tikslu Bendrijai, papildant jos veiklą tarptautiniu ir regioniniu lygiais, turėtų būti suteikta teisė nustatyti tas nebendradarbiaujančias valstybes vadovaujantis skaidriais, aiškiais ir objektyviais kriterijais, pagrįstais tarptautiniais standartais, ir, suteikus toms valstybėms pakankamai laiko ir galimybių reaguoti į išankstinį pranešimą, taikyti joms nediskriminuojančias, teisėtas ir proporcingas priemones, įskaitant priemones prekybos srityje.

(32)

Kitoms valstybėms taikomas priemones prekybos srityje patvirtina Taryba. Kadangi nebendradarbiaujančių valstybių sąrašo sudarymas reikštų, kad atitinkamoms valstybėms būtų taikomos atsakomosios priemonės prekybos srityje, tikslinga, kad Taryba pasiliktų teisę šiuo konkrečiu atveju tiesiogiai naudotis įgyvendinimo įgaliojimais.

(33)

Labai svarbu, kad valstybių narių piliečiai būtų veiksmingai atgrasomi nuo dalyvavimo NNN žvejyboje su trečiųjų šalių vėliava plaukiojančiais ir už Bendrijos teritorijos ribų veiklą vykdančiais žvejybos laivais arba nuo tokios žvejybos rėmimo; nedarant poveikio vėliavos valstybės atsakomybės pirmumui. Todėl valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių ir bendradarbiauti tarpusavyje ir su trečiosiomis šalimis, kad nustatytų, kurie jų piliečiai vykdo NNN žvejybą, įsitikintų, kad jie yra pakankamai nubausti, ir patikrintų savo piliečių, susijusių su trečiosios šalies žvejybos laivais, plaukiojančiais už Bendrijos teritorijos ribų, veiklą.

(34)

Tai, kad didelis sunkių bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimų, padarytų Bendrijos vandenyse arba Bendrijos operatorių, skaičius nemažėja, nemažu mastu lemia tai, kad valstybių narių teisės aktuose už sunkius minėtų taisyklių pažeidimus numatytos sankcijos yra nepakankamai atgrasančios; šį trūkumą didina didelė valstybių narių sankcijų lygių įvairovė, skatinanti nelegalius operatorius vykdyti veiklą tų valstybių narių, kuriose sankcijos yra mažiausios, jūros vandenyse ar teritorijoje; šiam trūkumui pašalinti, remiantis reglamentuose (EB) Nr. 2371/2002 ir (EEB) Nr. 2847/93 išdėstytomis nuostatomis šioje srityje, tikslinga Bendrijoje suderinti už sunkius bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimus numatytų administracinių sankcijų didžiausius lygius, atsižvelgiant į padarant sunkų pažeidimą gautų žuvininkystės produktų vertę, sunkių pažeidimų pasikartojimą ir žuvininkystės ištekliams bei atitinkamai jūrų aplinkai padarytą žalą, ir numatyti neatidėliotinas vykdymo priemones bei papildomas priemones.

(35)

Sunkiu pažeidimu, dėl kurio valstybės narės turėtų priimti suderintus maksimalius administracinių sankcijų dydžius, turėtų būti laikomi ne tik veiksmai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos žvejybos taisyklės, bet ir tiesiogiai su NNN žvejyba susijusios veiklos vykdymas, įskaitant prekybą iš NNN žvejybos gautais žuvininkystės produktais ar jų importą, arba dokumentų klastojimą.

(36)	Sankcijos už šio reglamento pažeidimus turėtų būti taikomos ir juridiniams asmenims, nes tie pažeidimai labai dažnai padaromi vadovaujantis juridinių asmenų interesais arba jų naudai.

(37)	Tam tikrų regioninių žvejybos valdymo organizacijų priimtos nuostatos dėl žvejybos laivų stebėjimo jūrose turėtų būti įgyvendinamos vienodai visoje Bendrijoje.

(38)

Valstybių narių bei Komisijos bendradarbiavimas ir bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis yra būtinas siekiant užtikrinti, kad NNN žvejyba būtų tinkamai tiriama ir už ją būtų taikomos tinkamos sankcijos, ir kad būtų galima taikyti šiame reglamente nustatytas priemones. Šiam bendradarbiavimui paskatinti reikėtų sukurti tarpusavio pagalbos sistemą.

(39)

Laikantis proporcingumo principo būtina ir tikslinga nustatyti šiame reglamente numatytų priemonių įgyvendinimo taisykles, kad būtų pasiektas pagrindinis tikslas – panaikinti NNN žvejybą. Laikantis Sutarties 5 straipsnio trečios pastraipos, šiuo reglamentu nenumatoma nieko, kas nėra būtina siekiant šių tikslų.

(40)	Šio reglamento įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (5).

(41)

Šiame reglamente NNN žvejyba pripažįstama ypač sunkiu galiojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, nes tai labai trukdo siekti pažeistų taisyklių tikslų ir kelia pavojų atitinkamų išteklių tvarumui arba jūrinės aplinkos, kuriai kyla pavojus, išsaugojimui. Atsižvelgiant į ribotą šio reglamento taikymo sritį, jį įgyvendinant būtina remtis Reglamento (EEB) Nr. 2847/93, nustatančio pagrindinę žvejybos kontrolės ir stebėsenos pagal bendrąją žuvininkystės politiką sistemą, įgyvendinimu ir jį papildyti. Todėl šiuo reglamentu sustiprinamos Reglamente (EEB) Nr. 2847/93 nustatytos taisyklės, taikomos trečiųjų šalių žvejybos laivų inspektavimams uostuose, kurios dabar panaikintos ir pakeistos šio reglamento II skyriuje nustatyta inspektavimų uostuose tvarka. Be to, šio reglamento IX skyriuje yra numatyta specialiai NNN žvejybos veiklai skirtų sankcijų taikymo tvarka. Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 nuostatos dėl sankcijų tebetaikomos bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimams, išskyrus nurodytus šiame reglamente.

(42)

Asmenų apsaugą tvarkant asmens duomenis reglamentuoja 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (6), kurio visos nuostatos taikomos šiame reglamente nurodytam asmens duomenų tvarkymui, ypač susijusiam su duomenų subjektų teise naudotis duomenimis, juos ištaisyti, sustabdyti jų tvarkymą bei ištrinti, ir pranešimui trečiosioms šalims, kurios toliau šiame reglamente konkrečiai nenurodytos.

(43)	Įsigaliojus šio reglamento nuostatoms, susijusioms su klausimais, kuriems taikomi Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1093/94 (7), (EB) Nr. 1447/1999 (8), (EB) Nr. 1936/2001 (9) ir (EB) Nr. 601/2004 (10), tų reglamentų dalys arba visas tekstas turėtų būti panaikinti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Šiame reglamente nustatyta Bendrijos sistema, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

2. 1 dalies tikslu kiekviena valstybė narė, laikydamasi Bendrijos teisės, imasi tinkamų priemonių tos sistemos veiksmingumui užtikrinti. Ji suteikia savo kompetentingoms institucijoms pakankamai priemonių, kad jos galėtų įvykdyti šiame reglamente joms nustatytus uždavinius.

3. 1 dalyje nurodyta sistema taikoma visai NNN žvejybai ir susijusiai veiklai, vykdomai valstybių narių teritorijose, kurioms taikoma Sutartis, arba Bendrijos vandenyse, jūrų vandenyse, kurie priklauso trečiųjų šalių jurisdikcijai arba į kuriuos jos turi suverenias teises, ir atviroje jūroje. NNN žvejybos veikla Sutarties II priede nurodytų užjūrio teritorijų ir šalių jūrų vandenyse prilyginama veiklai, vykdomai trečiųjų šalių jūrų vandenyse.

2 straipsnis

Sąvokos

Šio reglamento tikslais:

1)	neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba arba „NNN žvejyba“ – žvejybos veikla, kuri yra neteisėta, nedeklaruojama ar nereglamentuojama;

neteisėta žvejyba – žvejybos veikla:

a)	kurią nacionaliniai arba užsienio žvejybos laivai valstybės jurisdikcijai priklausančiuose jūrų vandenyse vykdo neturėdami tos valstybės leidimo arba pažeisdami jos įstatymus ir teisės aktus;

kurią vykdo žvejybos laivai, plaukiojantys su valstybių, kurios yra atitinkamos regioninės žvejybos valdymo organizacijos susitariančios šalys, vėliavomis, bet tai daro pažeisdami išsaugojimo ir valdymo priemones, kurias minėtos organizacijos patvirtino ir kurių laikytis valstybės yra įsipareigojusios, arba atitinkamas galiojančių tarptautinių teisės aktų nuostatas; arba

c)	vykdoma žvejybos laivų, kuria pažeidžiami nacionaliniai įstatymai arba tarptautiniai įsipareigojimai, įskaitant bendradarbiaujančių valstybių įsipareigojimus atitinkamai regioninei žvejybos valdymo organizacijai;

nedeklaruojama žvejyba – žvejybos veikla:

a)	apie kurią atitinkamai nacionalinei institucijai nepranešta arba pranešta neteisingai, pažeidžiant nacionalinius įstatymus ir teisės aktus; arba

b)	kuri vykdoma atitinkamos regioninės žvejybos valdymo organizacijos kompetencijai priklausančiame rajone ir apie ją nepranešta ar pranešta neteisingai, pažeidžiant tos organizacijos pranešimų teikimo tvarką;

nereglamentuojama žvejyba – žvejybos veikla:

kurią atitinkamos regioninės žvejybos valdymo organizacijos kompetencijai priklausančiame rajone jokioje valstybėje neregistruoti žvejybos laivai arba žvejybos laivai, plaukiojantys su valstybės, kuri nėra tos organizacijos narė, vėliava, arba bet kuris žvejybos subjektas vykdo nesilaikydami tos organizacijos išsaugojimo ir valdymo priemonių arba jas pažeisdami; arba

b)	kuri žvejybos laivų vykdoma rajonuose arba gaudant žuvų išteklius, kuriems netaikomos išsaugojimo ar valdymo priemonės, ir kai ji vykdoma prieštaraujant valstybės įsipareigojimams išsaugoti gyvuosius jūrų išteklius, numatytiems tarptautiniuose teisės aktuose;

žvejybos laivas – bet kokio dydžio laivas, naudojamas arba skirtas naudoti komercinio žuvininkystės išteklių naudojimo tikslais, įskaitant pagalbinius laivus, žuvų perdirbimo laivus, perkrovime dalyvaujančius laivus ir krovininius laivus su žuvininkystės produktų gabenimo įranga, išskyrus konteinerius gabenančius laivus;

6)	Bendrijos žvejybos laivas – žvejybos laivas, plaukiojantis su valstybės narės vėliava ir registruotas Bendrijoje;

7)	žvejybos leidimas – teisė nustatytą laikotarpį užsiimti žvejybos veikla tam tikrame rajone arba taikant tam tikrą žvejybos būdą;

žuvininkystės produktai – produktai, klasifikuojami 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (11) nustatytos kombinuotosios nomenklatūros 3 skirsnyje ir 1604 bei 1605 tarifinėse pozicijose, išskyrus šio reglamento I priede išvardintus produktus;

9)	išsaugojimo ir valdymo priemonės – priemonės, skirtos išsaugoti ir valdyti vieną arba daugiau gyvųjų jūros išteklių rūšių, patvirtintos ir galiojančios pagal atitinkamas tarptautines ir (arba) Bendrijos teisės normas;

10)	perkrovimas – visų arba kai kurių žvejybos laive esančių žuvininkystės produktų perkrovimas į kitą žvejybos laivą;

11)	importas – žuvininkystės produktų įvežimas į Bendrijos teritoriją, įskaitant įvežimą tam, kad jie būtų perkrauti jos teritorijoje esančiuose uostuose;

12)	netiesioginis importas – importas iš trečiosios šalies, kuri nėra laimikį sugavusio laivo vėliavos valstybė, teritorijos;

13)	eksportas – žuvininkystės produktų, sužvejotų su valstybės narės vėliava plaukiojančiais laivais, bet koks judėjimas į trečiąją šalį, įskaitant išvežimą iš Bendrijos teritorijos, trečiųjų šalių arba žvejybos plotų;

14)	reeksportas – žuvininkystės produktų, kurie anksčiau buvo importuoti į Bendrijos teritoriją, bet koks judėjimas iš Europos bendrijos teritorijos;

15)	regioninė žvejybos valdymo organizacija – subregioninė, regioninė ar panaši organizacija, turinti pagal tarptautinę teisę pripažįstamą kompetenciją nustatyti gyvųjų jūrų išteklių, kurie jai buvo priskirti ją įkuriančia konvencija arba susitarimu, išsaugojimo ir valdymo priemones;

16)

Susitariančioji Šalis – tarptautinės konvencijos arba susitarimo, įsteigusio regioninę žvejybos valdymo organizaciją, susitariančioji šalis, taip pat su tokia organizacija bendradarbiaujančios valstybės, žvejybos subjektai ar bet kokie kiti subjektai, kuriems ji suteikė bendradarbiaujančios, bet susitarimo nepasirašiusios šalies tokios organizacijos atžvilgiu statusą;

17)	stebėjimas – žvejybos laivo, kuriam gali būti pritaikytas vienas arba keletas iš 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų, sekimas, kurį vykdo valstybės narės už inspektavimą jūroje atsakinga kompetentinga institucija arba Bendrijos ar trečiosios šalies žvejybos laivo kapitonas;

18)	jungtinė žvejybos operacija – dviejų arba daugiau žvejybos laivų vykdoma operacija, kurios metu sugautų žuvų kiekis iš vieno laivo žvejybos įrankių perkeliamas į kitą arba kai tų žvejybos laivų naudojamam metodui reikia vieno bendro žvejybos įrankio;

19)	juridinis asmuo – juridinis subjektas, turintis tokį statusą pagal taikomus nacionalinės teisės aktus, išskyrus valstybes arba viešąsias įstaigas, vykdančias valstybės įgaliojimus, ir visuomenines organizacijas;

20)	rizika – tikimybė, kad įvyks tam tikras įvykis, susijęs su į Bendrijos teritoriją importuojamais arba iš jos eksportuojamais žuvininkystės produktais, kuris kliudytų teisingai taikyti šį reglamentą arba išsaugojimo ir valdymo priemones;

21)

rizikos valdymas – sistemingas rizikos nustatymas ir visų tokiai rizikai riboti būtinų priemonių įgyvendinimas. Tai apima įvairią veiklą, pavyzdžiui, duomenų ir informacijos rinkimą, rizikos analizę ir vertinimą, nurodymą, kokių veiksmų reikia imtis, ir jų vykdymą, taip pat reguliarią procesų bei jų rezultatų stebėseną ir peržiūrą remiantis tarptautiniais, Bendrijos ar nacionaliniais šaltiniais ar strategijomis;

22)	atvira jūra – visos jūros dalys, apibrėžtos Jungtinių Tautų jūros teisės konvencijos (UNCLOS) 86 straipsnyje;

23)	siunta – produktai, kuriuos vienu metu siunčia vienas eksportuotojas vienam gavėjui arba kuriems naudojamas vienas vežimo dokumentas, kuriame nurodytas maršrutas nuo eksportuotojo iki gavėjo.

3 straipsnis

Žvejybos laivai, vykdantys NNN žvejybą

1. Preziumuojama, kad žvejybos laivas vykdo NNN žvejybą, jei matyti, kad, pažeisdamas teritorijoje, kurioje jis tą veiklą vykdė, taikomas išsaugojimo ir valdymo priemones, tas žvejybos laivas:

a)	žvejojo neturėdamas galiojančios licencijos, įgaliojimo arba leidimo, išduoto vėliavos valstybės arba atitinkamos pakrantės valstybės; arba

b)	neįvykdė savo pareigos registruoti sugautų žuvų kiekius arba su jais susijusius duomenis, įskaitant duomenis, kurie turi būti perduoti naudojantis palydovine laivų stebėsenos sistema, ir juos pranešti arba neįvykdė pareigos perduoti išankstinį pranešimą vadovaujantis 6 straipsniu; arba

c)	žvejojo draudžiamame rajone, žvejybos draudimo laikotarpiu arba neturėdamas kvotos ar po to, kai išnaudojo kvotą ir (arba) neleistiname gylyje; arba

d)	vykdė specializuotą žvejybą ir gaudė žuvis, kurių gaudymui paskelbtas moratoriumas arba kurias žvejoti uždrausta; arba

e)	naudojo draudžiamus arba reikalavimų neatitinkančius žvejybos įrankius; arba

f)	suklastojo arba nuslėpė laivo ženklus, tapatybės arba registracijos duomenis; arba

g)	nuslėpė, pakeitė arba sunaikino su tyrimu susijusius įrodymus; arba

h)	trukdė dirbti pareigūnams, šiems atliekant savo pareigas – inspektuoti, kaip laikomasi taikytinų išsaugojimo ir valdymo priemonių, arba trukdė dirbti stebėtojams, šiems atliekant savo pareigas – stebėti, kaip laikomasi taikomų Bendrijos taisyklių; arba

i)	pakrovė į laivą, perkrovė ar iškrovė neverslinio dydžio žuvis pažeisdamas galiojančius teisės aktus; arba

perkrovė arba kartu su kitais laivais dalyvavo jungtinėje žvejybos operacijoje, rėmė arba aprūpino kitus žvejybos laivus, kurie pagal šį reglamentą laikomi vykdančiais NNN žvejybą, visų pirma tuos, kurie įtraukti į Bendrijos sudarytą NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą arba į kurios nors regioninės žvejybos valdymo organizacijos sudarytą NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą; arba

vykdė žvejybos veiklą regioninės žvejybos valdymo organizacijos rajone nesilaikydamas tos organizacijos taikomų išsaugojimo ir valdymo priemonių arba šias priemones pažeisdamas ir plaukiodamas su valstybės, kuri nėra minėtos organizacijos narė arba, kaip nustatė ta organizacija, nebendradarbiauja su ta organizacija, vėliava; arba

l)	neturi jokios nacionalinės priklausomybės ir todėl pagal tarptautinę teisę yra jokiai valstybei nepriklausantis laivas.

2. 1 dalyje nurodyta veikla laikoma sunkiu pažeidimu, kaip numatyta 42 straipsnyje, atsižvelgiant į atitinkamo pažeidimo sunkumą, kurį turi nustatyti valstybės narės kompetentinga institucija, atsižvelgdama į tam tikrus kriterijus, pavyzdžiui, padarytos žalos mastą, vertę, pažeidimo mastą ar pasikartojantį pobūdį.

II SKYRIUS

TREČIŲJŲ ŠALIŲ ŽVEJYBOS LAIVŲ INSPEKTAVIMAS VALSTYBIŲ NARIŲ UOSTUOSE

I SKIRSNIS

Trečiųjų šalių žvejybos laivų įplaukimo į uostą sąlygos

4 straipsnis

Inspektavimo uoste sistemos

1. Siekiant užkirsti kelią NNN žvejybai, nuo jos atgrasyti ir ją panaikinti, turi būti išlaikoma veiksminga į valstybių narių uostus įplaukiančių trečiųjų šalių žvejybos laivų inspektavimo uoste sistema.

2. Trečiųjų šalių žvejybos laivams draudžiama įplaukti į valstybių narių uostus, naudotis uostų paslaugomis, tokiuose uostuose vykdyti iškrovimo arba perkrovimo operacijas, jei nesilaikoma šio reglamento nuostatų, išskyrus nenugalimos jėgos arba nelaimės atvejus, kaip apibrėžta UNCLOS 18 straipsnyje („nenugalima jėga ar nelaimė“), kad būtų suteiktos paslaugos, kurių būtinai reikia padėčiai ištaisyti.

3. Perkrovimai iš vieno trečiosios šalies žvejybos laivo į kitą arba iš trečiosios šalies žvejybos laivo į žvejybos laivus, plaukiojančius su valstybės narės vėliava, draudžiami Bendrijos vandenyse; tai leidžiama daryti tik uoste, laikantis šio skyriaus nuostatų.

4. Su valstybės narės vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams neleidžiama ne Bendrijos vandenyse jūroje perkrauti sugautus žuvų kiekius iš trečiųjų šalių žvejybos laivų, išskyrus atvejus, kai tie žvejybos laivai regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos yra įregistruoti kaip krovininiai laivai.

5 straipsnis

Paskirtieji uostai

1. Valstybės narės paskiria uostus arba netoli kranto esančias vietas, kuriose yra leidžiamos 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos žuvininkystės produktų iškrovimo bei perkrovimo operacijos ir galimybė naudotis uosto paslaugomis.

2. Trečiųjų šalių žvejybos laivams naudotis uosto paslaugomis ir vykdyti iškrovimo ar perkrovimo operacijas leidžiama tik paskirtuosiuose uostuose.

3. Valstybės narės ne vėliau kaip iki kiekvienų metų sausio 15 d. perduoda Komisijai paskirtųjų uostų sąrašą. Apie visus vėlesnius šio sąrašo pakeitimus Komisijai pranešama ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki pakeitimo įsigaliojimo dienos.

4. Komisija nedelsdama paskelbia paskirtųjų uostų sąrašą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir savo tinklavietėje.

6 straipsnis

Išankstinis pranešimas

1. Trečiųjų šalių žvejybos laivų kapitonai arba jų atstovai valstybės narės, kurios paskirtuoju uostu arba iškrovimo įrenginiais jie nori pasinaudoti, kompetentingai institucijai ne mažiau kaip prieš 3 darbo dienas iki numatomo atvykimo į uostą perduoda šią informaciją:

a)	laivo identifikavimo duomenis;

b)	paskirtojo uosto pavadinimą ir įplaukimo, iškrovimo, perkrovimo ar naudojimosi paslaugomis tikslą;

c)	žvejybos leidimą arba reikiamais atvejais – leidimą teikti pagalbą žvejybos operacijoms arba perkrauti žuvininkystės produktus;

d)	žvejybos reiso datas;

e)	numatomą atplaukimo į uostą datą ir laiką;

f)	laive laikomus kiekvienos rūšies kiekius arba reikiamais atvejais nurodo, kad sugautų žuvų kiekių nėra;

g)	zoną arba zonas, kuriose žuvys buvo sugautos arba įvyko perkrovimas, neatsižvelgiant į tai, ar tai Bendrijos vandenys, zonos, kurios priklauso trečiosios šalies jurisdikcijai arba į kurias ji turi suverenias teises, ar atvira jūra;

h)	kiekvienos rūšies kiekius, kurie turi būti iškraunami arba perkraunami.

Trečiųjų šalių žvejybos laivų kapitonai ar jų atstovai atleidžiami nuo pareigos perduoti a, c, d, g ir h punktuose nurodytą informaciją, jeigu viso sugautų žuvų kiekio, kuris turi būti iškrautas arba perkrautas Bendrijos teritorijoje, atveju pagal III skyrių buvo patvirtintas sugautų žuvų kiekio sertifikatas.

2. Jei trečiosios šalies laive yra žuvininkystės produktų, kartu su 1 dalyje nurodytu pranešimu siunčiamas sugautų žuvų kiekio sertifikatas, patvirtintas pagal III skyriaus reikalavimus. 14 straipsnio nuostatos dėl sugavimo dokumentų arba uosto valstybės kontrolės formų, kurie yra regioninių žvejybos valdymo organizacijų patvirtintų sugautų žuvų kiekio dokumentų arba uosto valstybės kontrolės sistemų dalis, pripažinimo taikomos mutatis mutandis.

3. Komisija, laikydamasi 54 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, gali tam tikrą ribotą ir pratęsiamą laikotarpį netaikyti tam tikrų kategorijų trečiųjų šalių žvejybos laivams 1 dalyje nustatytos pareigos arba numatyti kitą pranešimo laikotarpį, atsižvelgdama, inter alia, į žuvininkystės produktų tipą, atstumą tarp žvejybos plotų, iškrovimo vietų ir uostų, kuriuose tie laivai yra registruoti arba įtraukti į sąrašus.

4. Šis straipsnis taikomas nepažeidžiant specialiųjų nuostatų, išdėstytų Bendrijos ir trečiųjų šalių žuvininkystės susitarimuose.

7 straipsnis

Leidimai

1. Nepažeidžiant 37 straipsnio 5 punkto, trečiosios šalies žvejybos laivui leidžiama įplaukti į uostą tik tada, kai pagal 6 straipsnio 1 dalį pateikta informacija yra išsami ir, jei trečiosios šalies laive gabenami žuvininkystės produktai, kartu pateikiamas 6 straipsnio 2 dalyje nurodytas sugautų žuvų kiekio sertifikatas.

2. Leidimas uoste pradėti iškrovimo ar perkrovimo operacijas suteikiamas patikrinus 1 dalyje nustatytos pateiktos informacijos išsamumą, o reikiamais atvejais – užbaigus inspektavimą, kuris atliekamas pagal 2 skirsnio nuostatas.

3. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 ir 2 dalių, uosto valstybė narė gali leisti įplaukti į uostą ir iškrauti visą žuvį arba jos dalį tada, kai 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija yra neišsami arba dar nebaigtas jos patikrinimas, bet tokiais atvejais žuvininkystės produktai sandėliuojami prižiūrint kompetentingoms institucijoms. Žuvininkystės produktai gali būti atiduodami parduoti, perimti arba vežti tik gavus 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją arba užbaigus patikrinimų procesą. Jei šis procedūra neužbaigiama per 14 dienų nuo iškrovimo, uosto valstybė narė gali konfiskuoti ir sunaikinti šiuos žuvininkystės produktus laikydamasi nacionalinių taisyklių. Sandėliavimo išlaidas apmoka ekonominės veiklos vykdytojai.

8 straipsnis

Iškrovimo ar perkrovimo operacijų registravimas

1. Trečiųjų šalių žvejybos laivų kapitonai ir jų atstovai prieš pradedant iškrovimą ar perkrovimo operacijas, jei įmanoma, elektroninėmis priemonėmis, pateikia valstybės narės, kurios paskirtaisiais uostais arba iškrovimo ar perkrovimo vietomis jie naudojasi, valdžios institucijoms deklaraciją, kurioje nurodomi pagal rūšis suskirstyti žuvininkystės produktų kiekiai, kurie turi būti iškraunami arba perkraunami, ir kiekvieno sugautų žuvų kiekio sugavimo data ir vieta. Kapitonai ir jų atstovai laikomi atsakingais už tokių deklaracijų tikslumą.

2. Valstybės narės saugo 1 dalyje nurodytų deklaracijų originalus arba, jei deklaracijos perduotos elektroninėmis priemonėmis, jų fizinio formato kopijas, trejus metus arba ilgiau pagal nacionalines taisykles.

3. Iškrovimo ir perkrovimo deklaracijų pateikimo tvarka ir formos nustatomos 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

4. Valstybės narės iki kiekvieno kalendorinio ketvirčio pirmojo mėnesio pabaigos kompiuterinio ryšio priemonėmis praneša Komisijai kiekius, kuriuos praėjusį ketvirtį jų uostuose iškrovė ir (arba) perkrovė trečiųjų šalių žvejybos laivai.

II SKIRSNIS

Inspektavimai uostuose

9 straipsnis

Bendrieji principai

1. Valstybės narės savo paskirtuosiuose uostuose kasmet inspektuoja bent 5 % trečiųjų šalių žvejybos laivų iškrovimo ir perkrovimo operacijų, laikydamosi standartų, nustatytų 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir grindžiamų rizikos valdymu, nepažeisdamos regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų nustatytų aukštesnių ribų.

2. Visais atvejais inspektuojami šie žvejybos laivai:

a)	pastebėti pagal 48 straipsnį;

b)	apie kuriuos pranešta pranešime, pateiktame pagal IV skyriuje numatytą Bendrijos įspėjimo sistemą;

c)	kuriuos Komisija preziumuoja vykdančiais 25 straipsnyje nurodytą NNN žvejybą;

d)	esantys regioninės žvejybos valdymo organizacijos patvirtintame valstybėms narėms praneštame NNN žvejybą vykdančių laivų sąraše, kaip nurodyta 30 straipsnyje.

10 straipsnis

Inspektavimo procedūra

1. Už inspektavimus atsakingi pareigūnai (toliau – pareigūnai) gali tikrinti visas atitinkamas žvejybos laivo vietas, denius ir patalpas, sugautų žuvų kiekius (perdirbtus ar neperdirbtus), tinklus ar kitus įrankius, įrangą ir visus atitinkamus dokumentus, kuriuos pareigūnai mano esant būtina patikrinti, laikydamiesi taikomų įstatymų, kitų teisės aktų ar tarptautinių valdymo ir išsaugojimo priemonių. Pareigūnai taip pat gali apklausti asmenis, kurie, kaip manoma, turi inspektavimui svarbios informacijos.

2. Inspektavimo metu stebimos visos iškrovimo ar perkrovimo operacijos ir atliekamas kryžminis išankstiniame pranešime apie iškrovimą nurodyto žuvų kiekio pagal rūšis ir iškrautų arba perkrautų žuvų kiekio pagal rūšis patikrinimas.

3. Pareigūnai pasirašo inspektavimo ataskaitą dalyvaujant žvejybos laivo kapitonui, kuris turi teisę ją papildyti ar nurodyti ją papildyti bet kokia informacija, kurią jis laiko svarbia. Pareigūnai laivo žurnale nurodo, kad laivas buvo inspektuotas.

4. Inspektavimo ataskaitos kopija įteikiama žvejybos laivo kapitonui, kuris gali ją perduoti savininkui.

5. Kapitonas bendradarbiauja bei padeda atlikti žvejybos laivo inspektavimą ir nekliudo bei nesikiša pareigūnams vykdant jų pareigas ar nemėgina jų įbauginti.

11 straipsnis

Pažeidimų atveju taikoma procedūra

1. Jeigu iš inspektavimo metu surinktos informacijos pareigūnas gauna įrodymų, leidžiančių manyti, kad žvejybos laivas vykdė NNN žvejybą, atitinkančią 3 straipsnyje nustatytus kriterijus, pareigūnas:

a)	įrašo įtariamą pažeidimą inspektavimo ataskaitoje;

b)	imasi visų būtinų veiksmų siekdamas užtikrinti, kad tokio įtariamo pažeidimo įrodymai būtų saugomi;

c)	nedelsdamas perduoda kompetentingai institucijai inspektavimo ataskaitą.

2. Jei inspektavimo rezultatai suteikia įrodymų, kad trečiosios šalies žvejybos laivas vykdė 3 straipsnio kriterijus atitinkančią NNN žvejybą, uosto valstybės narės kompetentinga institucija neduoda tokiems laivams leidimo iškrauti arba perkrauti jo sugautas žuvis.

3. Inspektuojanti valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai arba jos paskirtai įstaigai apie savo sprendimą neleisti atlikti iškrovimo ar perkrovimo operacijų, priimtą remiantis 2 dalimi, ir kartu perduoda inspektavimo ataskaitos kopiją, kurią šios tuoj pat perduoda inspektuojamo žvejybos laivo vėliavos valstybės kompetentingai institucijai, o jei inspektuojamas žvejybos laivas vykdė perkrovimo operacijas – jos kopiją ir laivų, iš kurių perkraunamos žuvys, vėliavos valstybei arba valstybėms. Reikiamais atvejais pranešimo kopija taip pat siunčiama ir regioninės žvejybos valdymo organizacijos, kurios kompetencijai priklausančiame rajone buvo sugautas atitinkamas žuvų kiekis, vykdomajam sekretoriui.

4. Jei įtariamas pažeidimas buvo padarytas atviroje jūroje, uosto valstybė narė, tirdama įtariamą pažeidimą, bendradarbiauja su kompetentinga vėliavos valstybe ir reikiamais atvejais taiko uosto valstybės narės teisės aktuose numatytas sankcijas, su sąlyga, kad, vadovaujantis tarptautine teise, ta vėliavos valstybė aiškiai sutiko perduoti savo jurisdikciją. Be to, jei įtariamas pažeidimas buvo padarytas trečiosios šalies jūrų vandenyse, uosto valstybė narė, atlikdama tyrimą, bendradarbiauja ir su pakrantės valstybe, o reikiamais atvejais taiko tos uosto valstybės narės teisės aktuose numatytas sankcijas, su sąlyga, kad, vadovaujantis tarptautine teise, ta pakrantės valstybė aiškiai sutiko perduoti savo jurisdikciją.

III SKYRIUS

SUGAUTŲ ŽUVŲ KIEKIO SERTIFIKAVIMO SISTEMA, TAIKOMA ŽUVININKYSTĖS PRODUKTŲ IMPORTUI IR EKSPORTUI

12 straipsnis

Sugautų žuvų kiekio sertifikatai

1. NNN žvejybos būdu gautų žuvininkystės produktų importas į Bendriją yra draudžiamas.

2. Kad 1 dalyje nustatytas draudimas būtų veiksmingas, žuvininkystės produktai į Bendriją importuojami tik pateikiant šio reglamento reikalavimus atitinkantį sugautų žuvų kiekio sertifikatą.

3. 2 dalyje nurodytą sugautų žuvų kiekio sertifikatą patvirtina žvejybos laivo arba žvejybos laivų, vykdžiusių žvejybą, kurios metu buvo sugauti žuvininkystės produktai, vėliavos valstybė. Jis yra skirtas patvirtinti, kad atitinkami žuvų kiekiai buvo sugauti pagal galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus bei tarptautines išsaugojimo ir valdymo priemones.

4. Sugautų žuvų kiekio sertifikate pateikiama visa II priede pateiktame pavyzdyje nurodyta informacija, o jį patvirtina vėliavos valstybės valdžios institucija, kuriai suteikti būtini įgaliojimai patvirtinti informacijos tikslumą. Susitarus su vėliavos valstybėmis, vykdant 20 straipsnio 4 dalyje nustatytą bendradarbiavimą, sugautų žuvų kiekio sertifikatas gali būti surašomas, patvirtinamas arba pateikiamas elektroninėmis priemonėmis arba jį gali pakeisti elektroninės atsekamumo sistemos, kuriomis užtikrinamas toks pat valdžios institucijų kontrolės lygis.

5. I priede pateikiamas produktų, kurie neįtraukti į sugautų žuvų kiekio sertifikato įgyvendinimo sritį, sąrašas gali būti kasmet peržiūrimas remiantis pagal II, III, IV, V, VIII, X ir XII skyrius surinktos informacijos rezultatais ir iš dalies keičiamas 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

13 straipsnis

Sugautų žuvų kiekių dokumentavimo sistemos, dėl kurių susitarta ir kurios galioja regioninėje žvejybos valdymo organizacijoje

1. Sugautų žuvų kiekių dokumentai ir bet kurie susiję dokumentai, patvirtinti pagal regioninės žvejybos valdymo organizacijos priimtas sugautų žuvų kiekių dokumentavimo sistemas, kurios pripažįstamos atitinkančiomis šiame reglamente išdėstytus reikalavimus, žuvininkystės produktų iš rūšių, kurioms tokios sugautų žuvų kiekių dokumentavimo sistemos yra taikomos, atžvilgiu pripažįstami sugautų žuvų kiekio sertifikatais, ir jiems taikomi patikrinimų ir tikrinimo reikalavimai, kurių importuojančioms valstybėms narėms privalu laikytis pagal 16 ir 17 straipsnius ir 18 straipsnio nuostatas dėl importo draudimo. Tokių sugautų žuvų kiekių dokumentavimo sistemų sąrašas nustatomas 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

2. 1 dalis taikoma nedarant poveikio galiojančių specialiųjų reglamentų, kuriais tokios sugautų žuvų kiekių dokumentavimo sistemos įgyvendinamos Bendrijos teisėje, taikymui.

14 straipsnis

Netiesioginis žuvininkystės produktų importas

1. Kad vieną siuntą sudarantys žuvininkystės produktai, ta pačia forma vežami į Bendriją iš trečiosios šalies, kuri nėra vėliavos valstybė, būtų importuoti, importuotojas turi pateikti importuojančios valstybės narės valdžios institucijoms:

a)	vėliavos valstybės patvirtintą (-us) sugautų žuvų kiekio sertifikatą (-us) ir

dokumentais pagrįstus įrodymus, kad su žuvininkystės produktais nebuvo atliktos jokios operacijos, išskyrus iškrovimo, perkrovimo ar kitas operacijas, skirtas gerai pradinei jų būklei užtikrinti, ir kad jie toje trečiojoje šalyje buvo prižiūrimi kompetentingų institucijų.

Dokumentiniai įrodymai pateikiami tokiais būdais:

i)	tinkamais atvejais, vienas bendras transporto dokumentas, išduotas vežimui iš vėliavos valstybės teritorijos per tą trečiąją šalį; arba

ii)

tos trečiosios šalies kompetentingų institucijų išduotas dokumentas, kuriame:

—	pateikiamas tikslus žuvininkystės produktų aprašymas, nurodomos produktų iškrovimo ir perkrovimo datos, o atitinkamais atvejais – laivų pavadinimai arba naudotas kitų rūšių transportas,

—	nurodomos sąlygos, kuriomis žuvininkystės produktai buvo saugomi toje trečiojoje šalyje.

Jeigu atitinkamai rūšiai taikoma regioninės žvejybos valdymo organizacijos sugautų žuvų kiekių dokumentavimo sistema, pripažinta pagal 13 straipsnį, vietoje pirmiau nurodytų dokumentų gali būti pateiktas šios sugautų žuvų kiekių dokumentavimo sistemos reeksporto sertifikatas, su sąlyga, kad trečioji šalis atitinkamai įvykdė reikalavimus pranešti.

2. Siekdamas importuoti vieną siuntą sudarančius žuvininkystės produktus, perdirbtus trečiojoje šalyje, kuri nėra vėliavos valstybė, importuotojas turi pateikti importuojančios valstybės narės valdžios institucijoms perdirbimo įmonės toje trečiojoje šalyje parengtą ir tos trečiosios šalies kompetentingos institucijos patvirtintą pareiškimą pagal IV priede pateiktą formą, kuriame:

a)	pateikiamas tikslus neperdirbtų ir perdirbtų produktų aprašymas bei nurodomi jų kiekiai;

b)	nurodoma, kad perdirbti produktai toje trečiojoje šalyje buvo pagaminti iš vėliavos valstybės patvirtintame (-uose) sugautų žuvų kiekio sertifikate (-uose) nurodytų sugautų žuvų kiekių; ir

kartu pateikiami:

i)	originalus (-ūs) sugautų žuvų kiekio sertifikatas (-ai), jeigu visi atitinkami sugautų žuvų kiekiai buvo panaudoti perdirbant viena siunta eksportuotus žuvininkystės produktus; arba

ii)	originalaus (-ių) sugautų žuvų kiekio sertifikato (-ų) kopija (-os), jeigu atitinkamo sugautų žuvų kiekio dalys buvo panaudotos perdirbant viena siunta eksportuotus žuvininkystės produktus.

Jeigu atitinkamai rūšiai taikoma regioninės žvejybos valdymo organizacijos sugautų žuvų kiekių dokumentavimo sistema, pripažinta pagal 13 straipsnį, vietoje pareiškimo gali būti pateiktas tos sugautų žuvų kiekių dokumentavimo sistemos reeksporto sertifikatas, su sąlyga, kad perdirbimo trečioji šalis atitinkamai įvykdė reikalavimus pranešti.

3. Šio straipsnio 1 dalies b punkte ir 2 dalyje nurodyti dokumentai ir pareiškimas atitinkamai gali būti perduodami elektroninėmis priemonėmis, vykdant 20 straipsnio 4 dalyje nustatytą bendradarbiavimą.

15 straipsnis

Su valstybės narės vėliava plaukiojančių žvejybos laivų sugautų žuvų kiekių eksportas

1. Su valstybės narės vėliava plaukiojančių žvejybos laivų sugautų žuvų kiekių eksportas vykdomas tik vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms patvirtinus sugautų žuvų kiekio sertifikatą, kaip nustatyta 12 straipsnio 4 dalyje, jeigu tai reikalaujama vykdant 20 straipsnio 4 dalyje nustatytą bendradarbiavimą.

2. Vėliavos valstybės narės praneša Komisijai apie savo kompetentingas institucijas, kurios tvirtina 1 dalyje nurodytus sugautų žuvų kiekio sertifikatus.

16 straipsnis

Sugautų žuvų kiekio sertifikatų pateikimas ir patikrinimai

1. Patvirtintą sugautų žuvų kiekio sertifikatą importuotojas valstybės narės, į kurią ketinama importuoti produktą, kompetentingoms institucijoms pateikia ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki to laiko, kai numatoma atvykti į įvežimo į Bendrijos teritoriją vietą. Trijų darbo dienų terminas gali būti adaptuotas atsižvelgiant į žuvininkystės produkto rūšį, atstumą iki įvežimo į Bendrijos teritoriją vietos arba naudojamą transporto priemonę. Tos kompetentingos institucijos, remdamosi rizikos valdymo principais, patikrina sugautų žuvų kiekio sertifikatą atsižvelgdamos į pranešime, kuris iš vėliavos valstybės gaunamas pagal 20 ir 22 straipsnius, pateiktą informaciją.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, importuotojai, kuriems suteiktas patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo statusas, gali per 1 dalyje nurodytą terminą pranešti valstybės narės kompetentingoms institucijoms apie produktų atvežimą ir saugoti patvirtintą sugautų žuvų kiekio sertifikatą ir 14 straipsnyje nurodytus susijusius dokumentus, kad galėtų pateikti juos toms institucijoms patikrinti pagal šio straipsnio 1 dalį arba pagal 17 straipsnį.

3. Kriterijai, pagal kuriuos valstybės narės kompetentingos institucijos gali suteikti patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo statusą, gali būti šie:

a)	importuotojas yra įsisteigęs tos valstybės narės teritorijoje;

b)	pakankamas importo operacijų skaičius bei apimtis pateisina 2 dalyje nurodytos procedūros įgyvendinimą;

c)	yra tinkama informacija, kad laikomasi išsaugojimo ir valdymo priemonių reikalavimų;

d)	yra patenkinama komercinių ir reikiamais atvejais – transporto bei perdirbimo duomenų valdymo sistema, kuri sudaro sąlygas atlikti tinkamus patikrinimus pagal šį reglamentą;

e)	yra sąlygos atlikti tuos patikrinimus;

f)	reikiamais atvejais – su vykdoma veikla tiesiogiai susiję kompetencijos praktiniai standartai ar profesinės kvalifikacijos; ir

g)	reikiamais atvejais – yra įrodytas mokumas.

Valstybės narės praneša Komisijai „patvirtintų ekonominės veiklos vykdytojų“ pavadinimą ir adresą kuo greičiau po šio statuso suteikimo. Komisija pasirūpina, kad ši informacija valstybėms narėms būtų prieinama naudojantis elektroninėmis priemonėmis.

Su patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo statusu susijusios taisyklės gali būti nustatytos 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

17 straipsnis

Patikrinimai

1. Valstybių narių kompetentingos institucijos gali atlikti visus, jų manymu, būtinus patikrinimus, kad užtikrintų teisingą šio reglamento nuostatų taikymą.

2. Be žvejybos laivų inspektavimo uoste pagal II skyriaus nuostatas, šiuos patikrinimus visų pirma gali sudaryti produktų tikrinimas, deklaracijoje pateiktų duomenų tikrinimas, gali būti aiškinamasi, ar yra dokumentai, ir nustatomas jų autentiškumas, tikrinamos ekonominės veiklos vykdytojų sąskaitos ir kiti įrašai, transporto priemonės, įskaitant konteinerius, ir sandėliavimo vietos.

3. Atliekant patikrinimus daugiausia dėmesio skiriama rizikai, nustatytai remiantis nacionaliniu arba Bendrijos lygiu parengtais rizikos valdymo kriterijais. Valstybės narės savo nacionalinius kriterijus Komisijai praneša per 30 darbo dienų po 2008 m. spalio 29 d. ir atnaujina šią informaciją. Bendrijos kriterijai nustatomi 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

4. Patikrinimai bet kuriuo atveju atliekami, kai:

a)	valstybės narės tikrinančioji institucija turi pagrindo abejoti paties sugautų žuvų kiekio sertifikato autentiškumu arba vėliavos valstybės atitinkamos institucijos tvirtinančio antspaudo arba parašo autentiškumu; arba

b)	valstybės narės tikrinančioji institucija turi informacijos, kuri kelia abejonių dėl to, ar žvejybos laivas laikosi galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų ar taiko išsaugojimo ir valdymo priemones arba vykdo kitus šiame reglamente išdėstytus reikalavimus; arba

apie žvejybos laivus, žvejybos įmones ar kitus ekonominės veiklos vykdytojus buvo pranešta siejant juos su preziumuojama NNN žvejyba, įskaitant žvejybos laivus, apie kuriuos regioninei žvejybos valdymo organizacijai buvo pranešta pagal nuostatas, numatytas tos organizacijos dokumente, priimtame siekiant sudaryti laivų, kurių atveju preziumuojama, kad jie vykdo NNN žvejybą, sąrašus; arba

d)	apie vėliavos valstybes arba reeksporto šalis buvo pranešta regioninei žvejybos valdymo organizacijai pagal tos organizacijos dokumento, priimto siekiant įgyvendinti prekybos priemones vėliavos valstybių atžvilgiu, nuostatas; arba

e)	yra paskelbtas įspėjimas pagal 23 straipsnio 1 dalį.

5. Be 3 ir 4 dalyse nurodytų patikrinimų, valstybės narės gali nuspręsti atlikti patikrinimus pasirinktinai.

6. Patikrinimo tikslais valstybių narių kompetentingos institucijos gali prašyti vėliavos valstybės arba 14 straipsnyje nurodytos trečiosios šalies, kuri nėra vėliavos valstybė, kompetentingų institucijų pagalbos, ir tokiu atveju:

pagalbos prašyme nurodomos priežastys, dėl kurių atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos pagrįstai abejoja sertifikato, jame pateiktų teiginių galiojimu ir (arba) produktų atitikimu išsaugojimo bei valdymo priemonėms. Pagalbos prašymui pagrįsti išsiunčiama sugautų žuvų kiekio sertifikato kopija ir visa informacija arba dokumentai, leidžiantys daryti prielaidą, kad sertifikate pateikta informacija yra netiksli. Toks prašymas nedelsiant siunčiamas vėliavos valstybės arba 14 straipsnyje nurodytos trečiosios šalies, kuri nėra vėliavos valstybė, kompetentingoms institucijoms;

patikrinimo procedūra užbaigiama per 15 dienų nuo prašymo patikrinti pateikimo dienos. Tuo atveju, kai atitinkamos vėliavos valstybės kompetentingos institucijos negali laikytis termino, valstybės narės tikrinančios institucijos gali, vėliavos valstybės arba 14 straipsnyje nurodytos trečiosios šalies, kuri nėra vėliavos valstybė, prašymu, tą atsakymo terminą pratęsti ne daugiau kaip 15 dienų.

7. Produktų išleidimas į rinką sustabdomas iki to laiko, kol bus gauti 1–6 dalyse nurodytų tikrinimo procedūrų rezultatai. Sandėliavimo išlaidas apmoka ekonominės veiklos vykdytojas.

8. Valstybės narės praneša Komisijai apie jų institucijas, kompetentingas atlikti sugautų žuvų kiekio sertifikatų patikrinimus pagal 16 straipsnį ir šio straipsnio 1–6 dalis.

18 straipsnis

Importo neleidimas

1. Valstybių narių kompetentingos institucijos reikiamais atvejais neleidžia importuoti į Bendriją žuvininkystės produktų neprašydamos papildomų įrodymų arba nesiųsdamos vėliavos valstybei pagalbos prašymo, jei sužino, kad:

a)	importuotojas negalėjo pateikti atitinkamų produktų sugautų žuvų kiekio sertifikato arba įvykdyti savo pareigų pagal 16 straipsnio 1 ar 2 dalį;

b)	ketinami importuoti produktai nėra tie patys, kurie nurodyti sugautų žuvų kiekio sertifikate;

c)	sugautų žuvų kiekio sertifikato nėra patvirtinusi 12 straipsnio 3 dalyje nurodyta vėliavos valstybės valdžios institucija;

d)	sugautų žuvų kiekio sertifikate nenurodyta visa reikalaujama informacija;

e)	importuotojas negali įrodyti, kad žuvininkystės produktai atitinka 14 straipsnio 1 arba 2 dalyje numatytas sąlygas;

f)	žvejybos laivas, sugautų žuvų kiekio sertifikate nurodytas kaip sugautų kiekių kilmės laivas, yra įtrauktas į NNN žvejybą vykdančių laivų Bendrijos sąrašą arba į 30 straipsnyje nurodytus NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašus;

g)	sugautų žuvų kiekio sertifikatą patvirtino vėliavos valstybės, kuri pagal 31 straipsnį laikoma nebendradarbiaujančia valstybe, valdžios institucijos.

2. Valstybių narių kompetentingos institucijos reikiamais atvejais neleidžia importuoti bet kokių žuvininkystės produktų į Bendriją po to, kai pagal 17 straipsnio 6 dalį buvo išsiųstas pagalbos prašymas, jei:

a)	jos gavo atsakymą, kuriame nurodyta, kad eksportuotojas neturėjo teisės prašyti patvirtinti sugautų žuvų kiekio sertifikatą; arba

b)	jos gavo atsakymą, kuriame nurodyta, kad produktai neatitinka išsaugojimo ir valdymo priemonių arba netenkina kitų šiame skyriuje numatytų sąlygų; arba

c)	jos negavo atsakymo per nustatytą terminą; arba

d)	jos gavo atsakymą, kuriame tinkamai neatsakyta į prašyme iškeltus klausimus.

3. Jei pagal 1 ar 2 dalį neleidžiama importuoti žuvininkystės produktų, valstybės narės gali konfiskuoti ir sunaikinti, pašalinti arba parduoti tokius žuvininkystės produktus laikydamosi nacionalinės teisės. Pardavus gautas pelnas gali būti naudojamas labdarai.

4. Kiekvienas asmuo turi teisę pateikti skundą dėl kompetentingų institucijų pagal 1, 2 arba 3 dalį priimtų su juo susijusių sprendimų. Teise pateikti skundą naudojamasi pagal atitinkamoje valstybėje narėje galiojančias nuostatas.

5. Valstybių narių kompetentingos institucijos apie neleidimą importuoti praneša vėliavos valstybei ir reikiamais atvejais – 14 straipsnyje nurodytai trečiajai šaliai, kuri nėra vėliavos valstybė. Komisijai nusiunčiama pranešimo kopija.

19 straipsnis

Vežimas tranzitu ir perkrovimas

1. Kai įvežimo į Bendrijos teritoriją vietoje žuvininkystės produktams įforminama tranzito procedūra ir jie vežami į kitą valstybę narę, kurioje jiems įforminama kita muitinės procedūra, 17 ir 18 straipsnių nuostatos įgyvendinamos toje valstybėje narėje.

2. Kai įvežimo į Bendrijos teritoriją vietoje žuvininkystės produktams įforminama tranzito procedūra ir jie vežami į kitą vietą toje pačioje valstybėje narėje, kur jiems įforminama kita muitinės procedūra, valstybės narės gali 16, 17 ir 18 straipsnių nuostatas įgyvendinti įvežimo vietoje arba paskirties vietoje. Valstybės narės kuo greičiau praneša Komisijai apie šiai daliai įgyvendinti patvirtintas priemones ir atnaujina šią informaciją. Komisija skelbia šiuos pranešimus savo tinklavietėje.

3. Kai įvežimo į Bendrijos teritoriją vietoje žvejybos produktai perkraunami ir jūra vežami į kitą valstybę narę, 17 ir 18 straipsnių nuostatos įgyvendinamos toje valstybėje narėje.

4. Perkrovimo valstybės narės praneša paskirties vietos valstybėms narėms transporto dokumentuose pateiktą informaciją apie žuvininkystės produktų pobūdį, jų svorį, pakrovimo uostą ir trečiosios šalies vežėjo pavadinimą, transporto laivų pavadinimus ir perkrovimo bei paskirties uostus kuo greičiau po to, kai ši informacija gaunama, ir iki numatomos atvykimo į paskirties uostą datos.

20 straipsnis

Vėliavos valstybės pranešimai ir bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis

1. Tam tikros vėliavos valstybės pagal šį reglamentą patvirtinti sugautų žuvų kiekio sertifikatai pripažįstami, jei Komisija gavo atitinkamos vėliavos valstybės pranešimą, patvirtinantį, kad:

a)	taikomos nacionalinės priemonės dėl įstatymų ir kitų teisės aktų ir išsaugojimo bei valdymo priemonių, kurių turi laikytis valstybės narės žvejybos laivai, įgyvendinimo, kontrolės ir vykdymo;

b)	jos valdžios institucijos yra įgaliotos patvirtinti sugautų žuvų kiekio sertifikatuose pateiktos informacijos teisingumą ir valstybių narių prašymu patikrinti šiuos sertifikatus. Pranešime taip pat nurodoma būtina informacija tų institucijų tapatybei nustatyti.

2. Informacija, kurią būtina pateikti 1 dalyje numatytame pranešime, nurodyta III priede.

3. Komisija praneša vėliavos valstybei apie pagal 1 dalį išsiųsto pranešimo gavimą. Jei vėliavos valstybė Komisijai pateikia ne visą 1 dalyje nurodytą informaciją, Komisija vėliavos valstybei nurodo, ko trūksta ir paprašo pateikti naują pranešimą.

4. Komisija reikiamais atvejais vykdo administracinį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis srityse, susijusiose su šiame reglamente numatytų nuostatų dėl sugauto kiekio sertifikavimo įgyvendinimu, įskaitant elektroninių priemonių naudojimą surašant, patvirtinant arba pateikiant sugautų žuvų kiekio sertifikatus ir reikiamais atvejais – 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus dokumentus.

Tokiu bendradarbiavimu siekiama:

a)	užtikrinti, kad į Bendriją importuojami žuvininkystės produktai būtų kilę iš žuvų kiekių, sugautų laikantis taikytinų įstatymų, kitų teisės aktų ar išsaugojimo bei valdymo priemonių;

b)	sudaryti palankesnes sąlygas vėliavos valstybėms atlikti formalumus, susijusius su žvejybos laivų leidimu į uostus, su žuvininkystės produktų importu ir II skyriuje bei šiame skyriuje nustatytais žuvų kiekio sertifikatų patikrinimo reikalavimais;

c)	numatyti Komisijos ar jos paskirtosios įstaigos vietoje atliekamą auditą, kuriuo siekiama patikrinti, ar veiksmingai įgyvendinamos bendradarbiavimo priemonės;

d)	sukurti sistemą, skirtą dviejų šalių keitimuisi informacija stiprinant bendradarbiavimo susitarimo įgyvendinimą;

5. 4 dalyje numatytas bendradarbiavimas nėra laikomas išankstine sąlyga siekiant šį skyrių taikyti importui, kurio kilmė – su bet kurios valstybės vėliava plaukiojančių žvejybos laivų sugauti žuvų kiekiai.

21 straipsnis

Reeksportas

1. Remiantis šiuo skyriumi, reeksportuoti pagal sugautų žuvų kiekio sertifikatą importuotus produktus leidžiama valstybės narės, iš kurios jie bus reeksportuojami, kompetentingoms institucijoms patvirtinus sugautų žuvų kiekio sertifikato arba jo kopijos, jei reeksportuotini žuvininkystės produktai yra importuotų produktų dalis, reeksporto skiltį.

2. Tais atvejais, kai žuvininkystės produktus reeksportuoja patvirtintas ekonominės veiklos vykdytojas, mutatis mutandis taikoma 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

3. Valstybės narės praneša Komisijai apie savo kompetentingas institucijas, kurios 15 straipsnyje nustatyta tvarka tvirtina ir tikrina sugautų žuvų kiekio sertifikatų reeksporto skiltį.

22 straipsnis

Duomenų registravimas ir platinimas

1. Komisija registruoja valstybes ir jų kompetentingas institucijas, apie kurias pranešta pagal šio skyriaus nuostatas, įskaitant:

a)	valstybes nares, pranešusias apie savo kompetentingas institucijas, kurios tvirtina ir tikrina sugautų žuvų kiekio sertifikatus ir reeksporto sertifikatus pagal 15, 16, 17 ir 21 straipsnius;

b)	vėliavos valstybes, kurios pateikė pranešimus pagal 20 straipsnio 1 dalį, nurodant tas vėliavos valstybes, su kuriomis pagal 20 straipsnio 4 dalį yra numatytos bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis priemonės.

2. Komisija savo tinklavietėje ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia 1 dalyje nurodytų valstybių ir jų kompetentingų institucijų sąrašą ir šią informaciją nuolat atnaujina. Komisija pasirūpina, kad už sugautų žuvų kiekio sertifikatų tvirtinimą ir tikrinimą atsakingoms valstybių narių institucijoms elektroninėmis priemonėmis būtų prieinama išsami informacija apie vėliavos valstybių institucijas, atsakingas už sugautų žuvų kiekio sertifikatų tvirtinimą ir tikrinimą.

3. Komisija savo tinklavietėje ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia pagal 13 straipsnį pripažintų sugautų žuvų kiekio dokumentavimo sistemų sąrašą ir jį reguliariai atnaujina.

4. Valstybės narės saugo importuojant pateiktų sugautų žuvų kiekio sertifikatų originalus, eksportui patvirtintus sugautų žuvų kiekio sertifikatus ir sugautų žuvų kiekio sertifikatų patvirtintas reeksporto skiltis trejus metus arba ilgiau, laikydamosi nacionalinių taisyklių.

5. Patvirtinti ekonominės veiklos vykdytojai 4 dalyje nurodytus originalus saugo trejus metus arba ilgiau, laikydamiesi nacionalinių taisyklių.

IV SKYRIUS

BENDRIJOS ĮSPĖJIMO SISTEMA

23 straipsnis

Įspėjimų paskelbimas

1. Jei pagal II, III, V, VI, VII, VIII, X arba XI skyriaus nuostatas gauta informacija kelia tinkamai pagrįstų abejonių dėl to, ar tam tikrų trečiųjų šalių žvejybos laivai arba žuvininkystės produktai atitinka galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, įskaitant pagal 20 straipsnio 4 dalyje nurodytą administracinį bendradarbiavimą trečiųjų šalių praneštus galiojančius įstatymus arba kitus teisės aktus, arba tarptautines išsaugojimo ir valdymo priemones, Komisija savo tinklavietėje ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia įspėjimą, kuriuo siekiama įspėti operatorius ir užtikrinti, kad valstybės narės pagal šio skyriaus nuostatas imtųsi atitinkamų priemonių susijusių trečiųjų šalių atžvilgiu.

2. Komisija nedelsdama perduoda 1 dalyje nurodytą informaciją valstybių narių valdžios institucijoms ir atitinkamai vėliavos valstybei, ir reikiamais atvejais – 14 straipsnyje nurodytai trečiajai šaliai, kuri nėra vėliavos valstybė.

24 straipsnis

Veiksmai paskelbus įspėjimus

1. Valstybės narės, gavusios pagal 23 straipsnio 2 dalį pateiktą informaciją, reikiamais atvejais, laikydamosi rizikos valdymo taisyklių:

a)	nustato esamas importuoti skirtas žuvininkystės produktų siuntas, dėl kurių buvo paskelbtas įspėjimas, ir pagal 17 straipsnio nuostatas atlieka sugautų žuvų kiekio sertifikato, o reikiamais atvejais – ir 14 straipsnyje nurodytų dokumentų patikrinimą;

b)	imasi priemonių užtikrinti, kad būsimoms importui skirtų žuvininkystės produktų siuntoms, dėl kurių buvo paskelbtas įspėjimas, pagal 17 straipsnio nuostatas būtų taikomas sugautų žuvų kiekio sertifikato, o reikiamais atvejais – ir 14 straipsnyje nurodytų dokumentų patikrinimas;

c)	nustato ankstesnes žuvininkystės produktų siuntas, dėl kurių buvo paskelbtas įspėjimas, ir atlieka atitinkamus patikrinimus, įskaitant anksčiau pateiktų sugautų žuvų kiekio sertifikatų patikrinimą;

d)	laikydamosi tarptautinės teisės normų atlieka būtinus paklausimus apie žvejybos laivus, dėl kurių buvo paskelbtas įspėjimas, su jais susijusius tyrimus bei žvejybos laivų inspektavimą jūroje, uostuose arba kitose iškrovimo vietose.

2. Valstybės narės kuo greičiau pateikia Komisijai jų atliktų patikrinimų išvadas, praneša apie prašymus patikrinti ir apie veiksmus, kurių buvo imtasi nustačius, kad nesilaikoma galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų arba tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių.

3. Jei Komisija nusprendžia, kad, atsižvelgus į pagal 1 dalį atliktų patikrinimų išvadas, nebėra tinkamai pagrįstų abejonių, dėl kurių buvo paskelbtas įspėjimas, ji nedelsdama:

a)	savo tinklavietėje ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia apie tai pranešimą, kuriuo panaikinamas ankstesnis įspėjimas;

b)	apie šį panaikinimą informuoja vėliavos valstybę ir reikiamais atvejais – 14 straipsnyje nurodytą trečiąją šalį, kuri nėra vėliavos valstybė; ir

c)	atitinkamais kanalais informuoja valstybes nares.

4. Jei Komisija nusprendžia, kad, atsižvelgus į pagal 1 dalį atliktų patikrinimų išvadas tebėra tinkamai pagrįstų abejonių kuriomis buvo grindžiamas įspėjimas, ji nedelsdama:

a)	atnaujina įspėjimą paskelbdama jį savo tinklavietėje ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

b)	informuoja vėliavos valstybę ir reikiamais atvejais – 14 straipsnyje nurodytą trečiąją šalį, kuri nėra vėliavos valstybė;

c)	atitinkamais kanalais informuoja valstybes nares; ir

d)	atitinkamais atvejais perduoda šį klausimą regioninei žvejybos valdymo organizacijai, kurios išsaugojimo ir valdymo priemonės galėjo būti pažeistos.

5. Jei Komisija nusprendžia, kad, atsižvelgus į pagal 1 dalį atliktų patikrinimų išvadas, yra pakankamas pagrindas manyti, kad nustatyti faktai galėtų būti galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų ar tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių nesilaikymo atvejis, ji nedelsdama:

a)	tuo tikslu paskelbia naują pranešimą savo tinklavietėje ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

b)	informuoja vėliavos valstybę ir pagal V bei VI skyrius imasi atitinkamų procesinių ir kitų veiksmų;

c)	reikiamais atvejais informuoja 14 straipsnyje nurodytą trečiąją šalį, kuri nėra vėliavos valstybė;

d)	atitinkamais kanalais informuoja valstybes nares; ir

e)	atitinkamais atvejais perduoda šį klausimą regioninei žvejybos valdymo organizacijai, kurios išsaugojimo ir valdymo priemonės galėjo būti pažeistos.

V SKYRIUS

NNN ŽVEJYBĄ VYKDANČIŲ ŽVEJYBOS LAIVŲ IDENTIFIKAVIMAS

25 straipsnis

Įtariama NNN žvejyba

1. Komisija arba jos paskirtoji įstaiga kaupia ir tiria visą apie NNN žvejybą turimą informaciją:

a)	visą informaciją apie NNN žvejybą, gautą pagal II, III, IV, VIII, X ir XI skyrių nuostatas; ir (arba)

prireikus – visą kitą susijusią informaciją, pavyzdžiui:

i)	duomenis apie sugautų žuvų kiekius;

ii)	iš nacionalinės statistikos ir kitų patikimų šaltinių gautą informaciją apie prekybą;

iii)	laivų registrus ir duomenų bazes;

iv)	regioninės žvejybos valdymo organizacijos sugautų žuvų kiekių dokumentus arba statistikos dokumentų programas;

v)	ataskaitas apie pastebėtus žvejybos laivus, kurių atveju preziumuojama, kad jie vykdo NNN žvejybą, kaip nurodyta 3 straipsnyje, ar kitokią jų veiklą, ir regioninių žvejybos valdymo organizacijų perduotus ar patvirtintus NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašus;

vi)	pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 nuostatas parengtas ataskaitas dėl žvejybos laivų, kurių atveju preziumuojama, kad jie vykdo NNN žvejybą, kaip nurodyta 3 straipsnyje;

vii)	visą kitą susijusią informaciją, gautą, inter alia, uostuose ir žvejybos rajonuose.

2. Valstybės narės gali bet kuriuo metu pateikti Komisijai visą papildomą informaciją, kuri gali būti reikalinga sudarant NNN žvejybą vykdančių laivų Bendrijos sąrašą. Komisija arba jos paskirtoji įstaiga išplatina šią informaciją ir gautus įrodymus valstybėms narėms bei atitinkamoms vėliavos valstybėms.

3. Komisija arba jos paskirtoji įstaiga parengia kiekvieno žvejybos laivo, kuris, kaip pranešta, yra įtariamas vykdęs NNN žvejybą, bylą, kuri patikslinama gavus naujos informacijos.

26 straipsnis

Preziumuojama NNN žvejyba

1. Komisija identifikuoja žvejybos laivus, apie kuriuos pagal 25 straipsnį yra gauta pakankamai informacijos, kad būtų galima preziumuoti, jog tokie žvejybos laivai gali vykdyti NNN žvejybą, todėl yra pagrindas atlikti oficialų tyrimą su atitinkama vėliavos valstybe.

2. Komisija informuoja vėliavos valstybes, kurių žvejybos laivai yra identifikuoti pagal 1 dalį, ir oficialiai paprašo, kad būtų atliktas su jų vėliavomis plaukiojančių laivų įtariamos NNN žvejybos tyrimas. Pranešime:

a)	pateikiama visa Komisijos surinkta informacija apie įtariamą NNN žvejybą;

b)	vėliavos valstybei pateikiamas oficialus prašymas laiku imtis visų būtinų priemonių įtariamai NNN žvejybai ištirti ir pasidalyti su Komisija šio tyrimo rezultatais;

c)	vėliavos valstybei pateikiamas oficialus prašymas imtis skubių vykdymo užtikrinimo veiksmų, jei pasitvirtintų, kad dėl laivo suformuluotas įtarimas yra pagrįstas, ir pranešti Komisijai apie taikytas priemones;

vėliavos valstybės prašoma išsamiai pranešti atitinkamų žvejybos laivų savininkams ir, reikiamais atvejais, operatoriams apie motyvus, dėl kurių ketinama įtraukti į sąrašą, ir padarinius, jei žvejybos laivas būtų įtrauktas į NNN žvejybą vykdančių laivų Bendrijos sąrašą, kaip nustatyta 37 straipsnyje. Vėliavos valstybių taip pat prašoma pateikti Komisijai informaciją apie žvejybos laivų savininkus ir, reikiamais atvejais, apie operatorius siekiant užtikrinti, kad tie asmenys galėtų būti išklausyti, kaip nurodyta 27 straipsnio 2 dalyje;

e)	vėliavos valstybė informuojama apie VI ir VII skyrių nuostatas.

3. Komisija informuoja vėliavos valstybes nares, kurių žvejybos laivai yra identifikuoti pagal 1 dalį, ir oficialiai paprašo, kad būtų atliktas su jų vėliavomis plaukiojančių laivų įtariamos NNN žvejybos tyrimas. Pranešime:

a)	pateikiama visa Komisijos surinkta informacija apie įtariamą NNN žvejybą;

b)	vėliavos valstybei narei pateikiamas oficialus prašymas imtis visų būtinų priemonių pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 įtariamai NNN žvejybai ištirti arba reikiamais atvejais pranešti apie visas jau taikytas tokios veiklos tyrimo priemones ir laiku pasidalyti su Komisija šio tyrimo rezultatais;

c)	vėliavos valstybei narei pateikiamas oficialus prašymas laiku imtis vykdymo užtikrinimo veiksmų, jei pasitvirtintų, kad dėl laivo suformuluotas įtarimas yra pagrįstas, ir pranešti Komisijai apie taikytas priemones;

vėliavos valstybės narės prašoma išsamiai pranešti atitinkamo žvejybos laivo savininkui ir, reikiamais atvejais, operatoriui apie motyvus, dėl kurių ketinama įtraukti į sąrašą, ir padarinius, jei laivas būtų įtrauktas į NNN žvejybą vykdančių laivų Bendrijos sąrašą, kaip nustatyta 37 straipsnyje. Vėliavos valstybių narių taip pat prašoma pateikti Komisijai informaciją apie žvejybos laivų savininkus ir, reikiamais atvejais, apie operatorius siekiant užtikrinti, kad tie asmenys galėtų būti išklausyti, kaip nurodyta 27 straipsnio 2 dalyje.

4. Informaciją apie žvejybos laivus, kurių atveju preziumuojama, kad jie vykdo NNN žvejybą, Komisija išplatina visoms valstybėms narėms siekdama sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93.

27 straipsnis

NNN žvejybą vykdančių laivų Bendrijos sąrašo sudarymas

1. 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija sudaro NNN žvejybą vykdančių laivų Bendrijos sąrašą. Į šį sąrašą įtraukiami žvejybos laivai, apie kuriuos (po to, kai buvo imtasi 25 ir 26 straipsniuose numatytų priemonių) pagal šį reglamentą gauta informacija rodo, kad jie užsiima NNN žvejyba ir jų vėliavos valstybės nevykdė 26 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose bei 26 straipsnio 3 dalies b ir c punktuose nurodyto oficialaus prašymo reaguoti į tokią NNN žvejybą.

2. Komisija, prieš įtraukdama žvejybos laivą į NNN žvejybą vykdančių laivų Bendrijos sąrašą, atitinkamo žvejybos laivo savininkui ir reikiamais atvejais – operatoriui išsamiai pateikia motyvus, dėl kurių ketinama įtraukti į sąrašą, ir visas detales, pagrindžiančias įtarimą, kad žvejybos laivas vykdė NNN žvejybą. Šiame pareiškime nurodoma teisė prašyti arba suteikti papildomos informacijos ir savininkui bei, reikiamais atvejais, operatoriams suteikiama galimybė būti išklausytiems ir gintis, suteikiant jiems pakankamai laiko ir galimybių tai atlikti.

3. Kai priimamas sprendimas įtraukti žvejybos laivą į NNN žvejybą vykdančių laivų Bendrijos sąrašą, Komisija apie šį sprendimą ir jo motyvus praneša žvejybos laivo savininkui, ir reikiamais atvejais – operatoriui.

4. Komisijai 2 ir 3 dalyse nustatyti įpareigojimai taikomi nedarant poveikio vėliavos valstybės pagrindinei atsakomybei už žvejybos laivą, ir tik tuo atveju, kai Komisija turi atitinkamos informacijos apie žvejybos laivo savininko ir operatorių identifikavimą.

5. Komisija informuoja vėliavos valstybę apie žvejybos laivo įtraukimą į NNN žvejybą vykdančių laivų Bendrijos sąrašą ir pateikia jai išsamias įtraukimo priežastis.

6. Komisija vėliavos valstybių, kurių žvejybos laivai įtraukti į NNN žvejybą vykdančių laivų Bendrijos sąrašą, prašo:

a)	pranešti žvejybos laivų savininkams apie jų laivų įtraukimą į NNN žvejybą vykdančių laivų Bendrijos sąrašą, apie šį įtraukimą pateisinančias priežastis ir apie įtraukimo į šį sąrašą padarinius, kaip nustatyta 37 straipsnyje; ir

b)	imtis visų būtinų priemonių, kad ši NNN žvejyba būtų nutraukta, jei būtina, įskaitant ir šių žvejybos laivų registracijos arba žvejybos licencijų panaikinimą, ir pranešti Komisijai apie taikytas priemones.

7. Šis straipsnis netaikomas Bendrijos žvejybos laivams, jeigu vėliavos valstybė narė ėmėsi veiksmų pagal šio straipsnio 8 dalį.

8. Bendrijos žvejybos laivai neįtraukiami į NNN žvejybą vykdančių laivų Bendrijos sąrašą, jeigu vėliavos valstybė narė ėmėsi veiksmų pagal šį reglamentą ir pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93, kovodama su 3 straipsnyje nurodytais pažeidimais, kurie laikomi sunkiais pažeidimais, nedarant poveikio regioninių žvejybos valdymo organizacijų taikytiems veiksmams.

28 straipsnis

Laivų išbraukimas iš NNN žvejybą vykdančių laivų Bendrijos sąrašo

1. Komisija 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka išbraukia laivą iš NNN žvejybą vykdančių laivų Bendrijos sąrašo, jei žvejybos laivo vėliavos valstybė įrodo, kad:

a)	laivas neužsiėmė jokia NNN žvejyba, dėl kurios jis buvo įtrauktas į sąrašą; arba

b)	reaguojant į atitinkamą NNN žvejybą buvo pritaikytos proporcingos, atgrasomosios ir veiksmingos sankcijos, ypač su valstybės narės vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams, pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93.

2. Į NNN žvejybą vykdančių laivų Bendrijos sąrašą įtraukto žvejybos laivo savininkas arba, reikiamais atvejais, operatorius gali pateikti Komisijai prašymą peržiūrėti tokio laivo statusą, jei vėliavos valstybė narė nevykdo 1 dalyje nurodytų veiksmų.

Žvejybos laivo išbraukimo iš sąrašo galimybę Komisija svarsto tik tuo atveju, jei:

a)	savininkas ar operatoriai pateikia įrodymų dėl to, kad žvejybos laivas jau nebevykdo NNN žvejybos; arba

b)	į sąrašą įtrauktas žvejybos laivas nuskendo arba buvo atiduotas į laužą.

3. Visais kitais atvejais žvejybos laivo pašalinimo iš sąrašo galimybę Komisija svarsto tik tuo atveju, jei įvykdomos šios sąlygos:

a)	nuo žvejybos laivo įtraukimo į sąrašą praėjo ne mažiau kaip dveji metai, per kuriuos Komisija pagal 25 straipsnį daugiau negavo pranešimų apie to laivo įtariamą NNN žvejybą; arba

b)	savininkas pateikia informaciją apie dabartinę žvejybos laivo veiklą, rodančią, kad jis veikia visiškai laikydamasis įstatymų, taisyklių ir (arba) išsaugojimo ir valdymo priemonių, taikomų bet kurių rūšių žvejybai, kurioje jis dalyvauja; arba

c)	atitinkamas žvejybos laivas, jo savininkas arba operatorius nepalaiko nei tiesioginių, nei netiesioginių su veikla susijusių arba finansinių ryšių su bet kuriuo kitu laivu, savininku ar operatoriumi, kurių atveju preziumuojama arba patvirtinta, kad jie vykdo NNN žvejybą.

29 straipsnis

NNN žvejybą vykdančių laivų Bendrijos sąrašo turinys, viešumas ir tvarkymas

1. NNN žvejybą vykdančių laivų Bendrijos sąraše apie kiekvieną žvejybos laivą pateikiama ši informacija:

a)	pavadinimas ir ankstesni pavadinimai, jei tokių yra;

b)	vėliava ir ankstesnės vėliavos, jei yra;

c)	savininkas ir atitinkamais atvejais buvę savininkai, įskaitant faktinius savininkus, jei yra;

d)	operatorius ir atitinkamais atvejais buvę operatoriai, jei yra;

e)	šaukinys ir buvę šaukiniai, jei yra;

f)	Lloyds/TJO numeris, jei žinomas;

g)	nuotraukos, jei turima;

h)	pirmojo įtraukimo į sąrašą data;

i)	veiklos, pagrindžiančios laivo įtraukimą į sąrašą, santrauka su nuorodomis į atitinkamus dokumentus, kuriuose informuojama apie šią veiklą ir pateikiami jos įrodymai.

2. Komisija paskelbia NNN žvejybą vykdančių laivų Bendrijos sąrašą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų šio sąrašo viešumą, įskaitant sąrašo paskelbimą savo tinklavietėje.

3. Komisija kas tris mėnesius atnaujina NNN žvejybą vykdančių laivų Bendrijos sąrašą, ir numato sistemą, pagal kurią valstybės narės, regioninės žvejybos valdymo organizacijos ir pilietinės visuomenės nariai, kurie to prašo, automatiškai informuojami apie pakeitimus. Be to, Komisija sąrašą perduoda FAO bei regioninėms žvejybos valdymo organizacijoms, kad sustiprintų Bendrijos ir tų organizacijų bendradarbiavimą, kurio tikslas – užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

30 straipsnis

Regioninių žvejybos valdymo organizacijų patvirtinti NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašai

1. Be 27 straipsnyje nurodytų žvejybos laivų, į NNN žvejybą vykdančių laivų Bendrijos sąrašus 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka įtraukiami regioninių žvejybos valdymo organizacijų patvirtintuose NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašuose nurodyti žvejybos laivai. Tokių laivų išbraukimą iš NNN žvejybą vykdančių laivų Bendrijos sąrašo reglamentuoja sprendimai, kuriuos tų laivų atžvilgiu priima atitinkama regioninė žvejybos valdymo organizacija.

2. Kiekvienais metais Komisija, iš regioninės žvejybos valdymo organizacijos gavusi žvejybos laivų, kurių atveju preziumuojama ar patvirtinta, kad jie vykdo NNN žvejybą, sąrašus, perduoda juos valstybėms narėms.

3. Komisija skubiai praneša valstybėms narėms apie visus šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sąrašų papildymus, išbraukimus iš jų ir (arba) jų pakeitimus, kai tik šie pakeitimai atliekami. Laivams, įtrauktiems į NNN žvejybą vykdančių laivų regioninių žvejybos valdymo organizacijų laivų sąrašus, iš dalies pakeistus nuo tada, kai šie sąrašai buvo pateikti valstybėms narėms, taikomas 37 straipsnis.

VI SKYRIUS

NEBENDRADARBIAUJANČIOS TREČIOSIOS ŠALYS

31 straipsnis

Nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių nustatymas

1. Komisija 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nustato trečiąsias šalis, kurias ji laiko nebendradarbiaujančiomis trečiosiomis šalimis kovojant su NNN žvejyba.

2. 1 dalyje nurodytas identifikavimas grindžiamas visos pagal II, III, IV, V, VIII, X ir XI skyrių nuostatas gautos informacijos arba, atitinkamai, bet kurios kitos susijusios informacijos, pavyzdžiui, duomenų apie sugautų žuvų kiekius, iš nacionalinės statistikos arba kitų patikimų šaltinių gautos informacijos apie prekybą, laivų registrų ir duomenų bazių, sugautų kiekių dokumentų arba statistikos dokumentų programų ir regioninių žvejybos valdymo organizacijų patvirtintų NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašų, taip pat uostuose bei žvejybos plotuose gautos informacijos, apžvalga.

3. Trečioji šalis gali būti pripažinta nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi, jei ji, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybė, nevykdo tarptautinėje teisėje jai tenkančių pareigų imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ar ją panaikinti.

4. Taikydama 3 dalį Komisija visų pirma patikrina priemones, kurių atitinkama trečioji šalis ėmėsi:

a)	dėl pasikartojančios NNN žvejybos, kurią remiantis dokumentais vykdė arba kurioje kaip pagalbiniai dalyvavo su jos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai arba jos nacionaliniai subjektai, arba jos jūrų vandenyse plaukiojantys ar jos uostais besinaudojantys žvejybos laivai; arba

b)	į jos rinką patekus NNN žvejybą vykdant gautiems žuvininkystės produktams.

5. 3 dalies tikslais Komisija atsižvelgia į:

a)	tai, ar atitinkama trečioji šalis veiksmingai bendradarbiauja su Bendrija atsakydama į Komisijos prašymus, kuriuos ji pateikė norėdama ištirti NNN žvejybą ir su ja susijusią veiklą, palaikyti grįžtamąjį ryšį arba vykdyti tolesnes priemones;

b)	tai, ar atitinkama trečioji šalis už NNN žvejybą atsakingų operatorių atžvilgiu ėmėsi veiksmingų vykdymo priemonių, ypač ar taikytos pakankamai griežtos sankcijos, kad pažeidėjai netektų pelno iš NNN žvejybos;

c)	pasireiškusių NNN žvejybos faktų istoriją, pobūdį, aplinkybes, mastą ir rimtumą;

d)	besivystančių šalių atveju – dabartinius jų kompetentingų institucijų gebėjimus.

6. 3 dalies tikslais Komisija taip pat atsižvelgia į šiuos aspektus:

a)	ar atitinkamos trečiosios šalys yra ratifikavusios tarptautinius žvejybos dokumentus, visų pirma UNCLOS, JT susitarimą dėl žuvų išteklių ir FAO priemonių laikymosi susitarimą, arba prie jų prisijungusios;

b)	trečiosios šalies, kaip regioninių žvejybos valdymo organizacijų susitariančiosios šalies statusą arba į jos sutikimą taikyti tokių organizacijų priimtas išsaugojimo ir valdymo priemones;

c)	tos trečiosios šalies veiksmus arba neveikimą, galinčius sumažinti galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų arba tarptautinių išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumą.

7. Įgyvendinant šį straipsnį, reikiamais atvejais deramai atsižvelgiama į konkrečius besivystančių šalių apribojimus, visų pirma susijusius su žvejybos veiklos stebėsena, kontrole ir priežiūra.

32 straipsnis

Veiksmai, kurių imamasi šalių, pripažintų nebendradarbiaujančiomis trečiosiomis šalimis, atžvilgiu

1. Komisija nedelsdama informuoja atitinkamas šalis apie tai, kad jos pagal 31 straipsnyje nustatytus kriterijus gali būti pripažintos nebendradarbiaujančiomis trečiosiomis šalimis. Komisija į pranešimą įtraukią šią informaciją:

a)	pripažinimo motyvą arba motyvus ir visus turimus pagrindžiančius įrodymus;

b)	galimybę raštu atsakyti Komisijai dėl sprendimo pripažinti ir pateikti kitą susijusią informaciją, pavyzdžiui, pripažinimą paneigiančius įrodymus arba reikiamais atvejais – veiksmų planą bei priemones, kurių imtasi padėčiai pagerinti;

c)	teisę prašyti suteikti papildomos informacijos ar ją pateikti;

d)	jos pripažinimo nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi padarinius, kaip numatyta 38 straipsnyje.

2. Be to, 1 dalyje nurodytame pranešime Komisija prašo, kad ta trečioji šalis imtųsi būtinų priemonių atitinkamai NNN žvejybai nutraukti ir užkirsti kelią bet kokiai panašiai veiklai ateityje bei ištaisyti 31 straipsnio 6 dalies c punkte nurodytą veiksmą arba neveikimą.

3. Komisija savo pranešimą ir prašymą atitinkamai trečiajai šaliai perduoda naudodama daugiau kaip vieną ryšio priemonę. Komisija prašo, kad ta valstybė patvirtintų pranešimo gavimą.

4. Komisija atitinkamai trečiajai šaliai suteikia pakankamai laiko atsakyti į pranešimą ir suteikia pagrįstą laikotarpį padėčiai ištaisyti.

33 straipsnis

Nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių sąrašo sudarymas

1. Komisijos siūlymu Taryba kvalifikuota balsų dauguma priima sprendimą dėl nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių sąrašo.

2. Komisija nedelsdama praneša atitinkamai trečiajai šaliai apie jos pripažinimą nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi ir apie priemones, taikomas pagal 38 straipsnį, bei paprašo, kad ji ištaisytų esamą padėtį ir praneštų, kokių ėmėsi priemonių siekdama užtikrinti, kad jos žvejybos laivai laikytųsi išsaugojimo ir valdymo priemonių.

3. Priėmus 1 šio straipsnio dalyje nurodytą sprendimą, Komisija nedelsdama informuoja suinteresuotas valstybes nares ir prašo jų užtikrinti, kad būtų nedelsiant įgyvendintos 38 straipsnyje nustatytos priemonės. Valstybės narės praneša Komisijai apie visas priemones, kurių jos ėmėsi šiam prašymui įvykdyti.

34 straipsnis

Išbraukimas iš nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių sąrašo

1. Komisijos siūlymu Taryba kvalifikuota balsų dauguma išbraukia trečiąją šalį iš nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių sąrašo, jei atitinkama trečioji šalis įrodo, kad jos įtraukimą į sąrašą lėmusi padėtis yra ištaisyta. Priimant sprendimą dėl išbraukimo taip pat atsižvelgiama į tai, ar atitinkamos nebendradarbiaujančiomis pripažintos trečiosios šalys ėmėsi konkrečių priemonių, kuriomis būtų galima užtikrinti ilgalaikį padėties pagerėjimą.

2. Priėmusi sprendimą pagal šio straipsnio 1 dalį Komisija nedelsdama praneša valstybėms narėms apie atitinkamai trečiajai šaliai taikytų 38 straipsnyje nustatytų priemonių panaikinimą.

35 straipsnis

Nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių sąrašo viešumas

Komisija skelbia nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių sąrašą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir imasi visų šio sąrašo viešumui užtikrinti būtinų priemonių, įskaitant jo paskelbimą savo tinklavietėje. Komisija reguliariai atnaujiną šį sąrašą ir parengia sistemą, pagal kurią valstybės narės, regioninės žvejybos valdymo organizacijos ir pilietinės visuomenės nariai, kurie to prašo, automatiškai informuojami apie atnaujinimą. Be to, Komisija nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių sąrašą perduoda FAO bei regioninėms žvejybos valdymo organizacijoms, kad sustiprintų Bendrijos ir tų organizacijų bendradarbiavimą, kurio tikslas – NNN žvejybos prevencija, atgrasymas nuo jos ir jos panaikinimas.

36 straipsnis

Neatidėliotinos priemonės

1. Jei yra įrodymų, kad trečiosios šalies patvirtintos priemonės kenkia regioninės žvejybos valdymo organizacijos patvirtintoms išsaugojimo ir valdymo priemonėms, Komisijai leidžiama, laikantis tarptautinių įsipareigojimų, patvirtinti neatidėliotinas priemones, kurios gali būti taikomos ne ilgiau kaip šešis mėnesius. Komisija gali priimti naują sprendimą pratęsti neatidėliotinų priemonių taikymą ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams.

2. 1 dalyje nurodytos neatidėliotinos priemonės gali, inter alia, apimti šias priemones:

su atitinkamos trečiosios šalies vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams, turintiems leidimą žvejoti, neleidžiama įplaukti į valstybių narių uostus, išskyrus nenugalimos jėgos ar nelaimės atvejus, kaip nurodyta 4 straipsnio 2 dalyje, kad būtų suteiktos paslaugos, kurių būtinai reikia padėčiai ištaisyti;

b)	su valstybės narės vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams neleidžiama vykdyti jungtinių žvejybos operacijų su atitinkamos trečiosios šalies vėliava plaukiojančiais laivais;

c)	nepažeidžiant dvišalių žvejybos susitarimų nuostatų, su valstybės narės vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams neleidžiama žvejoti atitinkamos trečiosios šalies jurisdikcijai priklausančiuose jūrų vandenyse;

d)	neleidžiama tiekti gyvų žuvų, skirtų auginti atitinkamos trečiosios šalies jurisdikcijai priklausančiuose jūrų vandenyse;

e)	neleidžiama atgabenti gyvų žuvų, sugautų su atitinkamos trečiosios šalies vėliava plaukiojančiais žvejybos laivais, auginimo valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose jūrų vandenyse tikslais.

3. Neatidėliotinos priemonės pradedamos taikyti nedelsiant. Apie jas pranešama valstybėms narėms ir atitinkamai trečiajai šaliai, jos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4. Atitinkamos valstybės narės gali 1 dalyje nurodytą Komisijos sprendimą perduoti svarstyti Tarybai per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo.

5. Taryba per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai klausimas buvo jai perduotas, kvalifikuota balsų dauguma gali priimti kitokį sprendimą.

VII SKYRIUS

PRIEMONĖS, TAIKOMOS NNN ŽVEJYBĄ VYKDANTIEMS ŽVEJYBOS LAIVAMS IR VALSTYBĖMS

37 straipsnis

Veiksmai, kurių imamasi prieš žvejybos laivus, įtrauktus į NNN žvejybą vykdančių žvejybos laivų Bendrijos sąrašą

Žvejybos laivams, įtrauktiems į NNN žvejybą vykdančių laivų Bendrijos sąrašą (toliau – NNN žvejybą vykdantys žvejybos laivai), taikomos šios priemonės:

1)	vėliavos valstybės narės neteikia Komisijai prašymų išduoti žvejybos leidimus NNN žvejybą vykdantiems žvejybos laivams;

2)	panaikinami galiojantys žvejybos leidimai arba specialūs žvejybos leidimai, kuriuos vėliavos valstybės narės išdavė NNN žvejybą vykdantiems žvejybos laivams;

3)	su trečiosios šalies vėliava plaukiojantiems NNN žvejybą vykdantiems žvejybos laivams neleidžiama žvejoti Bendrijos vandenyse, ir draudžiama juos frachtuoti;

4)	su valstybės narės vėliava plaukiojantys laivai neturi jokiu būdu padėti perdirbti žuvis, vykdyti šią perdirbimo veiklą ar dalyvauti perkrovimuose arba vykdyti jungtines žvejybos operacijas su NNN žvejybą vykdančiais žvejybos laivais;

išskyrus nenugalimos jėgos ar nelaimės atvejus, su valstybės narės vėliava plaukiojantiems NNN žvejybą vykdantiems žvejybos laivams neleidžiama įplaukti į jokį Bendrijos uostą, išskyrus registracijos valstybės narės uostus. Su trečiosios šalies vėliava plaukiojantiems NNN žvejybą vykdantiems žvejybos laivams neleidžiama įplaukti į valstybės narės uostą, išskyrus nenugalimos jėgos ar nelaimės atvejus. Tačiau valstybė narė gali leisti įplaukti į savo uostus NNN žvejybą vykdančiam žvejybos laivui su sąlyga, jei laive esantys sugautų žuvų kiekiai ir, reikiamais atvejais, žvejybos įrankiai, draudžiami pagal regioninių žvejybos valdymo organizacijų patvirtintas išsaugojimo ir valdymo priemones, yra konfiskuojami. Valstybės narės konfiskuoja ir tuose NNN žvejybą vykdančiuose žvejybos laivuose, kuriems leista įplaukti į jos uostus dėl nenugalimos jėgos arba nelaimės atvejų, esančius sugautus kiekius ir, reikiamais atvejais, žvejybos įrankius, kuriuos draudžia tos priemonės;

6)	išskyrus nenugalimos jėgos ar nelaimės atvejus, su trečiosios šalies vėliava plaukiojantiems NNN žvejybą vykdantiems žvejybos laivams netiekiamos atsargos, kuras ar kitos paslaugos;

7)	su trečiosios šalies vėliava plaukiojantiems NNN žvejybą vykdantiems žvejybos laivams neleidžiama keisti įgulos, išskyrus kai tai būtina dėl nenugalimos jėgos ar nelaimės;

8)	valstybės narės atsisako suteikti savo vėliavą NNN žvejybą vykdantiems žvejybos laivams;

9)	draudžiama importuoti NNN žvejybą vykdančių žvejybos laivų sugautus žuvininkystės produktus, todėl ir kartu su šiais produktais pateikiami sugautų žuvų kiekio sertifikatai nepriimami arba nepatvirtinami;

10)	draudžiama eksportuoti arba reeksportuoti NNN žvejybą vykdančių žvejybos laivų žuvininkystės produktus, skirtus perdirbimui;

11)	NNN žvejybą vykdantiems žvejybos laivams, kuriuose nėra žuvies ir įgulos, i leidžiama įplaukti į uostą, kad jie būtų atiduotas į laužą, tačiau tai neturi įtakos baudžiamajam persekiojimui ir sankcijoms, taikomoms tam laivui ir susijusiems juridiniams ar fiziniams asmenims.

38 straipsnis

Nebendradarbiaujančioms trečiosioms šalims taikomi veiksmai

Nebendradarbiaujančioms trečiosioms šalims taikomos šios priemonės:

draudžiama importuoti į Bendriją su tokių šalių vėliavomis plaukiojančių žvejybos laivų sugautus žuvininkystės produktus, todėl kartu su jais pateikiami sugautų žuvų kiekio sertifikatai nepriimami. Jei pagal 31 straipsnį trečioji šalis buvo pripažinta nebendradarbiaujančia dėl to, kad nepakanka jos patvirtintų kovos su NNN žvejyba, turinčia poveikio konkretiems ištekliams arba žuvų rūšims, priemonių, šis draudimas importuoti gali būti taikomas tik tų išteklių ar žuvų rūšių atžvilgiu;

2)	Bendrijos operatoriams draudžiama pirkti su tokių šalių vėliava plaukiojantį žvejybos laivą;

3)	su valstybės narės vėliava plaukiojantį laivą draudžiama perregistruoti tokiose šalyse;

4)	valstybės narės neleidžia su jų vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams sudaryti frachtavimo susitarimų su tokiomis šalimis;

5)	į tokias šalis draudžiama eksportuoti Bendrijos žvejybos laivus;

6)	valstybės narės nacionaliniams subjektams draudžiama su tokiomis šalimis sudaryti privačias prekybos sutartis, pagal kurias su tos valstybės narės vėliava plaukiojantis žvejybos laivas galėtų naudotis tokių šalių žvejybos galimybėmis;

7)	draudžiamos jungtinės žvejybos operacijos, kurias su valstybės narės vėliava plaukiojantys žvejybos laivai vykdo kartu su tokių šalių vėliava plaukiojančiu žvejybos laivu;

8)	Komisija turi pasiūlyti denonsuoti visus galiojančius dvišalius žvejybos susitarimus ar žvejybos partnerystės susitarimus su tokiomis šalimis, kuriuose numatyta, kad susitarimas gali būti nutrauktas tuo atveju, jei trečioji šalis nesilaiko įsipareigojimų dėl kovos su NNN žvejyba;

9)	Komisija negali pradėti derybų dėl dvišalio žvejybos susitarimo arba žvejybos partnerystės susitarimų su tokiomis šalimis sudarymo.

VIII SKYRIUS

NACIONALINIAI SUBJEKTAI

39 straipsnis

NNN žvejybą vykdantys arba ją remiantys nacionaliniai subjektai

1. Valstybių narių jurisdikcijai priklausantys nacionaliniai subjektai („nacionaliniai subjektai“) neturi teisės remti ar vykdyti NNN žvejybos, taip pat dirbti į NNN žvejybą vykdančių žvejybos laivų Bendrijos sąrašą įtrauktuose žvejybos laivuose, būti tų laivų operatoriais arba faktiniais savininkais.

2. Nedarydamos poveikio vėliavos valstybės pagrindinei atsakomybei, valstybės narės bendradarbiauja tarpusavyje ir su trečiosiomis šalimis bei imasi visų tinkamų priemonių pagal nacionalinės ir Bendrijos teisės aktus, kad nustatytų nacionalinius subjektus, kurie remia NNN žvejybą arba ja užsiima.

3. Nedarydamos poveikio vėliavos valstybės pagrindinei atsakomybei, valstybės narės, laikydamosi savo galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų, imasi tinkamų veiksmų savo nacionalinių subjektų, kurie identifikuoti kaip remiantys ar vykdantys NNN žvejybą, atžvilgiu.

4. Kiekviena valstybė narė praneša Komisijai kompetentingų institucijų, atsakingų už informacijos apie šiame skyriuje nurodytų nacionalinių subjektų veiklą rinkimo ir tikrinimo koordinavimą bei už pranešimą Komisijai ir bendradarbiavimą su ja, pavadinimus.

40 straipsnis

Prevencija ir sankcijos

1. Valstybės narės skatina savo nacionalinius subjektus pranešti visą informaciją apie jų turimus teisinius, naudą teikiančius ar finansinius interesus, susijusius su trečiojoje šalyje registruotais žvejybos laivais arba apie jų vykdomą kontrolę, ir tų laivų pavadinimus.

2. Nacionaliniai subjektai neturi teisės parduoti ar eksportuoti žvejybos laivų operatoriams, susijusiems su į NNN žvejybą vykdančių laivų Bendrijos sąrašą įtrauktų žvejybos laivų eksploatavimu, valdymu ar nuosavybės teisėmis.

3. Nepažeisdamos kitų Bendrijos teisės aktų nuostatų dėl viešųjų lėšų, valstybės narės nesuteikia operatoriams, susijusiems su į NNN žvejybą vykdančių laivų Bendrijos sąrašą įtrauktų žvejybos laivų eksploatavimu, valdymu ar nuosavybės teisėmis, jokios viešosios pagalbos pagal nacionalines pagalbos sistemas arba iš Bendrijos fondų.

4. Valstybės narės siekia gauti informaciją apie tai, ar yra nacionalinių subjektų ir trečiosios šalies susitarimų, leidžiančių su jų vėliavomis plaukiojančius laivus perregistruoti tokioje trečiojoje šalyje. Jos praneša apie tai Komisijai pateikdamos tokių žvejybos laivų sąrašą.

IX SKYRIUS

NEATIDĖLIOTINOS VYKDYMO PRIEMONĖS, SANKCIJOS IR PAPILDOMOS SANKCIJOS

41 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas:

1)	sunkių pažeidimų, įvykdytų valstybių narių teritorijose, kurioms taikoma Sutartis, arba jūrų vandenyse, į kuriuos valstybės narės turi suverenias teises ar kurie priklauso jų jurisdikcijai, išskyrus vandenis, esančius greta Sutarties II priede išvardytų teritorijų ir šalių, atveju;

2)	sunkių pažeidimų, kuriuos įvykdė Bendrijos žvejybos laivai arba valstybių narių nacionaliniai subjektai, atveju;

3)	sunkių pažeidimų, nustatytų teritorijoje ar vandenyse, nurodytuose šio straipsnio 1 punkte, tačiau kurie buvo įvykdyti atviroje jūroje ar trečiosios šalies jurisdikcijoje ir už kuriuos numatytos sankcijos pagal 11 straipsnio 4 dalį, atveju.

42 straipsnis

Sunkūs pažeidimai

1. Šiame reglamente sunkus pažeidimas yra:

a)	veikla, kuri pagal 3 straipsnyje nustatytus kriterijus laikoma NNN žvejyba;

b)	tiesiogiai su NNN veikla susijusios komercinės veiklos vykdymas, įskaitant prekybą žuvininkystės produktais arba jų importą;

c)	šiame reglamente nurodytų dokumentų klastojimas arba tokių suklastotų ar negaliojančių dokumentų naudojimas.

2. Tai, kad pažeidimas yra sunkaus pobūdžio, nustato valstybės narės kompetentinga institucija, atsižvelgdama į 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus.

43 straipsnis

Neatidėliotinos vykdymo priemonės

1. Jei fizinis asmuo yra įtariamas padaręs arba yra pagautas darant sunkų pažeidimą, arba įtariama, kad juridinis asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn už tokį pažeidimą, valstybės narės pradeda išsamų šio pažeidimo tyrimą ir, laikydamosi nacionalinės teisės aktų bei atsižvelgdamos į pažeidimo sunkumą, imasi neatidėliotinų vykdymo priemonių, visų pirma:

a)	skubiai nutraukia žvejybą;

b)	nukreipia žvejybos laivą į uostą;

c)	nukreipia transporto priemonę į kitą vietą inspektavimui;

d)	pareikalauja garantijos;

e)	konfiskuoja žvejybos įrankius, sugautas žuvis arba žuvininkystės produktus;

f)	laikinai sulaiko atitinkamą žvejybos laivą arba transporto priemonę;

g)	sustabdo žvejybos leidimo galiojimą.

2. Vykdymo priemonės turi būti tokio pobūdžio, kad užkirstų kelią tolesnei to sunkaus pažeidimo eigai ir sudarytų galimybes kompetentingoms institucijoms užbaigti jo tyrimą.

44 straipsnis

Sankcijos už sunkius pažeidimus

1. Valstybės narės užtikrina, kad sunkų pažeidimą padaręs fizinis asmuo arba atsakingu už sunkų pažeidimą pripažintas juridinis asmuo būtų baudžiamas veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasomosiomis administracinėmis sankcijomis.

2. Valstybės narės turi taikyti maksimalią sankciją, kuri būtų bent penkis kartus didesnė už sunkaus pažeidimo metu gautų žuvininkystės produktų vertę.

Pakartotinio sunkaus pažeidimo, įvykdyto per 5 metų laikotarpį, atveju valstybės narės turi taikyti maksimalią sankciją, kuri būtų bent aštuonis kartus didesnė už sunkaus pažeidimo metu gautų žuvininkystės produktų vertę.

Taikydamos šias sankcijas, valstybės narės taip pat atsižvelgia į atitinkamiems žuvininkystės ištekliams ir jūrų aplinkai padarytą žalą.

3. Valstybės narės taip pat gali taikyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias baudžiamąsias sankcijas arba jas taikyti kaip alternatyvą.

45 straipsnis

Papildomos sankcijos

Kartu su šiame skyriuje numatytomis sankcijomis gali būti taikomos kitos sankcijos arba priemonės, visų pirma:

1)	pažeidime dalyvavusio žvejybos laivo laikinas areštas;

2)	laikinas žvejybos laivo sulaikymas;

3)	uždraustų žvejybos įrankių, sugautų žuvų, žuvininkystės produktų konfiskavimas;

4)	žvejybos leidimo galiojimo laikinas sustabdymas arba jo panaikinimas;

5)	teisės žvejoti apribojimas arba atėmimas;

6)	laikinas arba nuolatinis teisės gauti naujas žvejybos teises atėmimas;

7)	laikinas arba nuolatinis draudimas gauti viešąją paramą arba subsidijas;

8)	patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo statuso, suteikto pagal 16 straipsnio 3 dalį, galiojimo laikinas sustabdymas arba panaikinimas.

46 straipsnis

Bendras sankcijų ir papildomų sankcijų dydis

Apskaičiuojamas toks bendras sankcijų ir papildomų sankcijų dydis, kad būtų užtikrinta, jog už sunkius pažeidimus atsakingi asmenys netektų šiuos pažeidimus įvykdžius gautos ekonominės naudos, nepažeidžiant teisėtos teisės vykdyti profesinę veiklą. Šiuo tikslu taip pat turi būti atsižvelgta į neatidėliotino vykdymo priemones, kurių imtasi pagal 43 straipsnį.

47 straipsnis

Juridinių asmenų atsakomybė

1. Juridiniai asmenys laikomi atsakingais už sunkius pažeidimus, jei tokių pažeidimų jų naudai padarė fizinis asmuo, veikiantis vienas arba kaip juridinio asmens organo dalis, ir juridinio asmens struktūroje einantis apibrėžtas pareigas, pagrįstas:

a)	įgaliojimu atstovauti juridiniam asmeniui; arba

b)	įgaliojimu priimti sprendimus juridinio asmens vardu; arba

c)	įgaliojimu vykdyti to juridinio asmens kontrolę.

2. Juridinis asmuo gali būti laikomas atsakingu už 1 dalyje nurodyto fizinio asmens nevykdytą priežiūrą ir kontrolę, sudariusią sąlygas juridiniam asmeniui pavaldžiam fiziniam asmeniui juridinio asmens naudai padaryti sunkų pažeidimą.

3. Juridinio asmens atsakomybė nepašalina galimybės pradėti procesą prieš fizinius asmenis, kurie yra minėtų pažeidimų vykdytojai, kurstytojai arba bendrininkai.

X SKYRIUS

TAM TIKRŲ REGIONINIŲ ŽVEJYBOS VALDYMO ORGANIZACIJŲ PRIIMTŲ NUOSTATŲ DĖL ŽVEJYBOS LAIVŲ STEBĖJIMO ĮGYVENDINIMAS

48 straipsnis

Stebėjimas jūroje

1. Šio skyriaus nuostatos taikomos žvejybai, kuriai taikomos regioninių žvejybos valdymo organizacijų priimtos stebėjimo jūroje taisyklės, kurios privalomos Bendrijai.

2. Tuo atveju, kai už inspektavimą jūroje atsakinga valstybės narės kompetentinga institucija pastebi žvejybos laivą, užsiimantį veikla, kuri gali būti laikoma NNN žvejyba, ji nedelsdama siunčia pranešimą apie šį pastebėjimą. Toks pranešimas ir tyrimų, kuriuos ta valstybė narė atliko tame žvejybos laive, rezultatai laikomi įrodymais, kurie naudojami įgyvendinant įvairius šiame reglamente numatytus identifikavimo ir priežiūros mechanizmus.

3. Jei Bendrijos ar trečiosios šalies žvejybos laivo kapitonas pastebi žvejybos laivą, vykdantį 2 dalyje nurodytą veiklą, jis apie tokį pastebėjimą gali užfiksuoti kuo daugiau informacijos, pavyzdžiui:

a)	žvejybos laivo pavadinimą ir aprašymą;

b)	žvejybos laivo radijo šaukinį;

c)	žvejybos laivo registracijos numerį ir, reikiamais atvejais, Lloyds TJO numerį;

d)	žvejybos laivo vėliavos valstybę;

e)	padėtį (platuma, ilguma) tuo metu, kai laivas buvo pastebėtas pirmą kartą;

f)	pirmojo pastebėjimo datą (laiką) (UTC);

g)	žvejybos laivo nuotrauką ar nuotraukas pastebėjimui pagrįsti;

h)	visą kitą su stebėta minėto žvejybos laivo veikla susijusią informaciją.

4. Stebėjimo pranešimai nedelsiant siunčiami stebėjusio žvejybos laivo vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai, kuri kuo greičiau juos perduoda Komisijai arba jos paskirtajai įstaigai. Komisija arba jos paskirtoji įstaiga nedelsdama informuoja stebėto žvejybos laivo vėliavos valstybę. Po to stebėjimo pranešimą Komisija arba jos paskirtoji įstaiga perduoda visoms valstybėms narėms ir prireikus atitinkamos regioninės žvejybos valdymo organizacijos vykdomajam sekretoriui, kad būtų imamasi tolesnių veiksmų pagal tų organizacijų patvirtintas priemones.

5. Valstybė narė, iš regioninės žvejybos valdymo organizacijos Susitariančiosios Šalies kompetentingos institucijos gavusi stebėjimo pranešimą apie su jos vėliava plaukiojančio žvejybos laivo veiklą, šį pranešimą ir visą susijusią informaciją kuo greičiau perduoda Komisijai arba jos paskirtajai įstaigai, kuri šią informaciją perduoda atitinkamos regioninės žvejybos valdymo organizacijos vykdomajam sekretoriui, kad būtų imamasi tolesnių veiksmų pagal tų organizacijų patvirtintas priemones.

6. Šis straipsnis taikomas nepažeidžiant griežtesnių nuostatų, priimtų regioninių žvejybos valdymo organizacijų, kurių susitariančioji šalis yra Bendrija.

49 straipsnis

Informacijos apie pastebėtus žvejybos laivus pateikimas

1. Valstybės narės, kurioms pateikiama tinkamai dokumentais pagrįsta informacija apie pastebėtus žvejybos laivus, šią informaciją nustatyta forma, kuri nustatoma 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, nedelsdamos perduoda Komisijai arba jos paskirtajai įstaigai.

2. Be to, Komisija arba jos paskirtoji įstaiga išnagrinėja tinkamai dokumentais pagristą informaciją apie pastebėtus žvejybos laivus, kurią jai pateikia piliečiai, pilietinės visuomenės organizacijos, įskaitant aplinkosaugos organizacijas, taip pat ir žvejybos ar žuvų prekybos sektoriaus suinteresuotųjų subjektų atstovai.

50 straipsnis

Pastebėtų žvejybos laivų tyrimas

1. Valstybės narės kuo greičiau inicijuoja su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, kurie buvo pastebėti pagal 49 straipsnio nuostatas, veiklos tyrimą.

2. Valstybės narės kuo greičiau ir visada ne vėliau kaip per du mėnesius nuo 48 straipsnio 4 dalyje numatyto pranešimo perdavimo, jei įmanoma – elektroninėmis priemonėmis, pateikia Komisijai arba jos paskirtajai įstaigai išsamią informaciją apie pradėtą tyrimą ir visus veiksmus, kurių imtasi arba ketinama imtis pastebėtų su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų atžvilgiu. Stebėto žvejybos laivo veiklos tyrimo pažangos atskaitos reguliariai pateikiamos Komisijai arba jos paskirtajai įstaigai. Užbaigus tyrimą, Komisijai arba jos paskirtajai įstaigai pateikiamas galutinis pranešimas apie rezultatus.

3. Valstybės narės, kurios nėra atitinkama vėliavos valstybė narė, reikiamais atvejais patikrina, ar pastebėti žvejybos laivai, apie kuriuos buvo pranešta, vykdė veiklą jų jurisdikcijai priklausančiuose jūrų vandenyse arba ar šių laivų žvejybos produktai buvo iškrauti arba importuoti į jų teritoriją, ir ištiria jų duomenis, susijusius su atitinkamų išsaugojimo ir valdymo priemonių laikymusi. Valstybės narės nedelsdamos perduoda Komisijai arba jos paskirtajai įstaigai ir atitinkamai vėliavos valstybei narei jų atliktų patikrinimų bei tyrimų rezultatus.

4. Komisija arba jos paskirtoji įstaiga pagal 2 ir 3 dalis gautą informaciją praneša visoms valstybėms narėms.

5. Šis straipsnis taikomas nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 V skyriaus nuostatų ir regioninių žvejybos valdymo organizacijų, kurių susitariančioji šalis yra Bendrija, priimtų nuostatų.

XI SKYRIUS

TARPUSAVIO PAGALBA

51 straipsnis

Tarpusavio pagalba

1. Už šio reglamento įgyvendinimą valstybėse narėse atsakingos administracinės valdžios institucijos bendradarbiauja tarpusavyje, su trečiųjų šalių administracinėmis valdžios institucijomis ir su Komisija siekdamos užtikrinti šio reglamento laikymąsi.

2. 1 dalyje nurodytu tikslu turi būti sukurta tarpusavio pagalbos sistema, kurią sudaro automatinė informacinė sistema – „Informavimo apie NNN žvejybą sistema“, kurią valdo Komisija ar jos paskirtoji įstaiga ir kuri skirta padėti kompetentingoms institucijoms vykdyti NNN žvejybos prevencijos, tyrimo veiksmus ar patraukti baudžiamojon atsakomybėn už šią veiklą.

3. Išsamios šio skyriaus taikymo taisyklės patvirtinamos 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

XII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

52 straipsnis

Įgyvendinimas

Šio reglamento nuostatoms įgyvendinti būtinos priemonės priimamos 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

53 straipsnis

Finansinė parama

Valstybės narės gali reikalauti, kad atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai prisidėtų padengiant su šio reglamento įgyvendinimu susijusias išlaidas.

54 straipsnis

Komitologijos procedūra

1. Komisijai padeda pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnį įkurtas komitetas.

2. Jei yra nuoroda į šį straipsnį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis yra vienas mėnuo.

55 straipsnis

Įsipareigojimai teikti ataskaitas

1. Kas dveji metai, ne vėliau kaip iki kitų kalendorinių metų balandžio 30 d., valstybės narės pateikia Komisijai šio reglamento taikymo ataskaitą.

2. Komisija, remdamasi iš valstybių narių gautomis ataskaitomis ir savo pastebėjimais, kas treji metai rengia ataskaitą, kuri pateikiama Europos Parlamentui ir Tarybai.

3. Šio reglamento poveikio NNN žvejybai įvertinimą Komisija turi atlikti ne vėliau kaip 2013 m. spalio 29 d.

56 straipsnis

Panaikinimas

Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 28b straipsnio 2 dalis, 28e, 28f, 28g straipsniai ir 31 straipsnio 2 dalies a punktas, Reglamentas (EB) Nr. 1093/94, Reglamentas (EB) Nr. 1447/1999, Reglamento (EB) Nr. 1936/2001 8, 19a, 19b, 19c, 21, 21b, 21c straipsniai ir Reglamento (EB) Nr. 601/2004 26a, 28, 29, 30 ir 31 straipsniai panaikinami nuo 2010 m. sausio 1 d.

Nuorodos į panaikintus reglamentus laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

57 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas taikomas nuo 2010 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2008 m. rugsėjo 29 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. BARNIER

(1) 2008 m. gegužės 23 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2) 2008 m. gegužės 29 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3) OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

(4) OL L 261, 1993 10 20, p. 1.

(5) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(6) OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(7) 1994 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1093/94, nustatantis taisykles, pagal kurias trečiųjų šalių žvejybos laivai gali iškrauti ir parduoti sugautą žuvį Bendrijos uostuose (OL L 121, 1994 5 12, p. 3).

(8) 1999 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1447/1999, nustatantis bendrosios žuvininkystės politikos taisykles šiurkščiai pažeidžiančių veikimo būdų sąrašą (OL L 167, 1999 7 2, p. 5).

(9) 2001 m. rugsėjo 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1936/2001, nustatantis tam tikrų tolimos migracijos žuvų rūšių žvejybos kontrolės priemones (OL L 263, 2001 10 3, p. 1).

(10) 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 601/2004, nustatantis tam tikras žvejybos kontrolės priemones pagal Konvenciją dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos (OL L 97, 2004 4 1, p. 16).

(11) OL L 256, 1987 9 7, p. 1.

I PRIEDAS

Produktų, nepatenkančių į 2 straipsnio 8 punkte pateiktos sąvokos „žuvininkystės produktai“ apibrėžtį, sąrašas

—	Gėlųjų vandenų žuvininkystės produktai

—	Akvakultūros produktai, gauti iš mailiaus ar lervų

—	Dekoratyvinės žuvys

—	Gyvos austrės

—	Gyvos, šviežios arba atšaldytos Pecten, Chlamys arba Placopecten genties šukutės, įskaitant didžiąsias šukutes

—	Šaldytos didžiosios šukutės (Pecten maximus)

—	Kitos šviežios arba atšaldytos šukutės

—

Midijos

—	Sraigės, išskyrus gautas iš jūros

—	Moliuskų gaminiai ir konservai

II PRIEDAS

Europos bendrijos sugautų žuvų kiekio sertifikatas ir reeksporto sertifikatas

Priedėlis

Transportavimo duomenys

III PRIEDAS

Vėliavos valstybės pranešimai

Vėliavos valstybės pranešimų pagal 20 straipsnį turinys

Komisija prašo, kad vėliavos valstybės perduotų jų teritorijoje esančių valdžios institucijų. kurios įgaliotos vykdyti toliau nurodytus veiksmus, pavadinimus, adresus ir oficialių antspaudų atspaudus:

a)	registruoti su jų vėliavomis plaukiojančius žvejybos laivus;

b)	suteikti, sustabdyti ir panaikinti žvejybos licencijas jų laivams;

c)	paliudyti 13 straipsnyje nurodytuose sugautų žuvų kiekio sertifikatuose pateiktos informacijos teisingumą ir patvirtinti šiuos sertifikatus;

d)	įgyvendinti įstatymus, teisės aktus bei išsaugojimo ir valdymo priemones, kurių turi laikytis jų laivai, kontroliuoti jų vykdymą ir juos vykdyti;

e)	tikrinti minėtus sugautų žuvų kiekio sertifikatus ir tokiu būdu, vykdant 20 straipsnio 4 dalyje nurodytą administracijų bendradarbiavimą, padėti valstybių narių kompetentingoms institucijoms;

f)	perduoti pagal II priede nurodytą pavyzdį parengtos jų sugautų žuvų kiekio sertifikato formos pavyzdį; ir

g)	atnaujinti šiuos pranešimus.

Regioninių žvejybos valdymo organizacijų patvirtintos sugautų žuvų kiekio dokumentavimo sistemos, nurodytos 13 straipsnyje

Jei regioninės žvejybos valdymo organizacijos patvirtinta sugautų žuvų kiekio dokumentavimo sistema yra pripažinta sugautų žuvų kiekio sertifikavimo sistema pagal šį reglamentą, vėliavos valstybės pagal šią sugautų žuvų kiekio dokumentavimo sistemą pateikti pranešimai laikomi pateiktais pagal šio priedo 1 punkto nuostatas, o šio priedo nuostatos laikomos taikytinomis mutatis mutandis.

IV PRIEDAS

Pareiškimas pagal 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento Nr. 1005/2008, nustatančio Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, 14 straipsnio 2 dalį

Patvirtinu, kad perdirbti žuvininkystės produktai: (produkto apibūdinimas ir kombinuotosios nomenklatūros kodas) buvo gauti iš sugautų žuvų kiekių, kurie buvo importuoti pagal toliau nurodytą (-us) sugautų žuvų kiekio sertifikatą (-us)

Perdirbimo įmonės pavadinimas ir adresas:

…

Eksportuotojo vardas, pavardė/pavadinimas ir adresas (jeigu skiriasi nuo perdirbimo įmonės):

…

Perdirbimo įmonės patvirtinimo numeris:

…

Sveikatos sertifikato numeris ir data:

…

Kompetentingos institucijos patvirtinimas:

…