TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 479/2008

2008 m. balandžio 29 d.

dėl bendro vyno rinkos organizavimo, iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 1493/1999, (EB) Nr. 1782/2003, (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 3/2008 ir panaikinantis Reglamentus (EEB) Nr. 2392/86 bei (EB) Nr. 1493/1999

TURINYS

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 36 ir 37 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

kadangi:

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

ĮVADINĖS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiuo reglamentu nustatomos konkrečios taisyklės, taikomos produktų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 I priedo XII dalyje, gamybai ir prekybai jais.

2.   Dėl 1 dalyje nurodytų produktų šiame reglamente numatytos:

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Taikant šį reglamentą taikomos I priede nustatytos sąvokų apibrėžtys.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

PARAMOS PRIEMONĖS

I SKYRIUS

Paramos programos

1 skirsnis

Įvadinės nuostatos

3 straipsnis

Taikymo sritis

Šiame skyriuje nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojamas Bendrijos lėšų skyrimas valstybėms narėms ir šių lėšų naudojimas valstybėse narėse pagal nacionalines paramos programas (toliau – paramos programos) specifinėms paramos vyno sektoriui priemonėms finansuoti.

4 straipsnis

Atitiktis ir suderinamumas

1.   Paramos programos atitinka Bendrijos teisės aktus ir yra suderintos su Bendrijos veikla, politika ir prioritetais.

2.   Valstybės narės yra atsakingos už paramos programas ir užtikrina, kad jos šalies viduje būtų suderintos ir būtų objektyviai rengiamos bei vykdomos, atsižvelgiant į atitinkamų gamintojų ekonominę padėtį ir į tai, kad būtina išvengti nepagrįsto nevienodų sąlygų taikymo gamintojams.

Valstybės narės atsako už reikiamų patikrinimų vykdymą ir sankcijų nustatymą bei taikymą, jei nesilaikoma paramos programų reikalavimų.

3.   Parama neteikiama:

2 skirsnis

Paramos programų teikimas ir turinys

5 straipsnis

Paramos programų teikimas

1.   Pirmą kartą iki 2008 m. birželio 30 d. kiekviena II priede nurodyta valstybė narė gamintoja Komisijai pateikia penkerių metų paramos programos projektą, kuriame būtų numatytos priemonės pagal šį skyrių.

Paramos programų paramos priemonės parengiamos tokiu geografiniu lygiu, kokį valstybės narės laiko tinkamiausiu. Prieš pateikiant paramos programą Komisijai, dėl jos konsultuojamasi su kompetentingomis institucijomis ir organizacijomis atitinkamu teritoriniu lygiu.

Kiekviena valstybė narė pateikia vieną paramos programos projektą, kuriame galima atsižvelgti į regiono ypatumus.

2.   Paramos programos taikomos praėjus trims mėnesiams nuo jų pateikimo Komisijai dienos.

Tačiau jeigu pateikta paramos programa neatitinka šiame skyriuje nustatytų reikalavimų, Komisija apie tai informuoja valstybę narę. Tokiu atveju valstybė narė pateikia Komisijai patikslintą paramos programą. Patikslinta paramos programa taikoma praėjus dviems mėnesiams nuo jos pateikimo dienos, nebent neatitikimas nebūtų ištaisytas – tokiu atveju taikoma ši pastraipa.

3.   Valstybių narių pateiktų paramos programų pakeitimams mutatis mutandis taikoma 2 dalis.

4.   6 straipsnis netaikomas, jeigu valstybės narės vienintelė priemonė paramos programoje yra pervedimas į bendrosios išmokos schemą, nurodytą 9 straipsnyje. Tokiu atveju taikoma 21 straipsnio 1 dalis ir tik tais metais, kuriais buvo atliktas pervedimas.

6 straipsnis

Paramos programų turinys

Paramos programas sudaro šie elementai:

7 straipsnis

Reikalavimus atitinkančios priemonės

1.   Paramos programas sudaro viena ar kelios toliau išvardytos priemonės:

2.   Paramos programose numatomos tik 9–19 straipsniuose išvardytos priemonės.

8 straipsnis

Bendrosios paramos programų taisyklės

1.   Bendrijos lėšų skirstymas ir biudžeto ribos yra numatyti II priede.

2.   Bendrijos parama skiriama tik reikalavimus atitinkančioms išlaidoms, kurios patiriamos po atitinkamos paramos programos pateikimo, kaip nurodyta 5 straipsnio 1 dalyje.

3.   Valstybės narės neprisideda prie priemonių, kurias finansuoja Bendrija pagal paramos programas, išlaidų finansavimo.

4.   Nukrypdamos nuo 3 dalies, valstybės narės gali pagal atitinkamas Bendrijos taisykles dėl valstybės pagalbos suteikti nacionalinę pagalbą 10, 14 ir 15 straipsniuose nurodytoms priemonėms.

Visuotiniam viešajam finansavimui, įskaitant Bendrijos ir nacionalines lėšas, taikomas didžiausias paramos dydis, kaip nustatyta atitinkamose Bendrijos taisyklėse dėl valstybės pagalbos.

3 skirsnis

Specialios paramos priemonės

9 straipsnis

Bendrosios išmokos schema ir parama vynmedžių augintojams

1.   Valstybės narės gali teikti paramą vynmedžių augintojams skirdamos jiems teises į išmokas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III antraštinės dalies 3 skyriuje, laikydamosi to reglamento VII priedo O punkto.

2.   Valstybės narės, ketinančios pasinaudoti 1 dalyje nurodyta galimybe, numato tokią paramą savo paramos programose, o vėlesnio lėšų pervedimo į bendrosios išmokos schemą atžvilgiu pakeičia tas programas pagal 5 straipsnio 3 dalies nuostatas.

3.   Pradėjus teikti 1 dalyje nurodytą paramą:

10 straipsnis

Rėmimas trečiųjų šalių rinkose

1.   Parama pagal šį straipsnį skiriama informavimo apie Bendrijos vynus trečiosiose šalyse ir jo rėmimo priemonėms, tokiu būdu didinant jų konkurencingumą tose šalyse.

2.   1 dalyje nurodytos priemonės skiriamos vynams, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda, arba vynams, kuriems suteikta vyninės vynuogių veislės nuoroda.

3.   1 dalyje nurodytos priemonės gali būti tik šios:

4.   Bendrijos įnašas remiant rėmimo veiklą neviršija 50 % reikalavimus atitinkančių išlaidų.

11 straipsnis

Vynuogynų restruktūrizavimas ir konversija

1.   Vynuogynų restruktūrizavimui ir konversijai skirtų priemonių tikslas – padidinti vyno gamintojų konkurencingumą.

2.   Vynuogynų restruktūrizavimui ir konversijai parama skiriama pagal šį straipsnį tik tuo atveju, jei valstybės narės pateikia savo gamybos pajėgumų sąrašą remdamosi 109 straipsniu.

3.   Parama vynuogynų restruktūrizavimui ir konversijai gali apimti tik vieną ar kelias iš toliau nurodytų veiklos rūšių:

Įprastam natūraliai pasenusių vynuogynų atnaujinimui parama neskiriama.

4.   Parama vynuogynų restruktūrizavimui ir konversijai gali būti teikiama tik tokiomis formomis:

5.   Kompensacijos gamintojams už 4 dalies a punkte minimą pajamų praradimą gali būti mokamos iki 100 % atitinkamų nuostolių ir gali būti tokios formos:

6.   Bendrijos įnašas apmokant faktines vynuogynų restruktūrizavimo ir konversijos išlaidas neviršija 50 % tokių išlaidų. Regionuose, kurie pagal Reglamentą (EB) Nr. 1083/2006 (14) priskiriami konvergencijos regionams, Bendrijos įnašas apmokant restruktūrizavimo ir konversijos išlaidas neturi viršyti 75 % visų išlaidų.

12 straipsnis

Neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimas

1.   Šiame straipsnyje neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimas – visiškas neprinokusių vynuogių kekių sunaikinimas arba pašalinimas, taip iki nulio sumažinant derlių atitinkamame plote.

2.   Parama neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimui padeda atkurti pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą Bendrijos vyno rinkoje, kad būtų užkirstas kelias rinkos krizėms.

3.   Parama neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimui gali būti teikiama kaip vienodo dydžio kompensacinė išmoka už hektarą, kurios dydį nustato atitinkama valstybė narė.

Tokia išmoka neviršija 50 % vynuogių kekių sunaikinimo arba pašalinimo tiesioginių išlaidų sumos ir prarastų pajamų dėl vynuogių kekių sunaikinimo arba pašalinimo.

4.   Atitinkamos valstybės narės nustato objektyviais kriterijais grindžiamą sistemą siekdamos užtikrinti, kad dėl neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimo priemonės atskiri vyno gamintojai negautų kompensacijos, viršijančios 3 dalies antroje pastraipoje nurodytas viršutines ribas.

13 straipsnis

Savitarpio fondai

1.   Parama savitarpio fondų steigimui skiriama siekiant padėti gamintojams, kurie pageidauja apsidrausti nuo rinkos svyravimų.

2.   Parama savitarpio fondų steigimui gali būti skiriama kaip laikina mažėjanti parama fondų administracinėms išlaidoms padengti.

14 straipsnis

Derliaus draudimas

1.   Parama derliaus draudimui padeda apsaugoti gamintojų pajamas, kai joms poveikį daro stichinės nelaimės, nepalankios klimato sąlygos, ligos arba kenkėjų antplūdžiai.

2.   Parama derliaus draudimui gali būti skiriama kaip finansinis Bendrijos įnašas, kuris neturi viršyti:

3.   Parama derliaus draudimui gali būti skiriama tik tuo atveju, jeigu atitinkamomis draudimo išmokomis gamintojams nekompensuojama daugiau kaip 100 % prarastų pajamų, atsižvelgiant į visas kompensacijas, kurias gamintojai galėjo būti gavę pagal kitas paramos schemas, susijusias su draudžiama rizika.

4.   Parama derliaus draudimui neturi iškreipti konkurencijos draudimo rinkoje.

15 straipsnis

Investicijos

1.   Parama gali būti teikiama investicijoms į perdirbimo įrengimų materialųjį ir nematerialųjį turtą, vyno gamybos infrastruktūrą ir vyno pardavimą, kurios gerina bendrus įmonės ekonominius rezultatus, ir yra susijusios su viena iš šių sričių:

2.   Didžiausios normos parama pagal 1 dalį skiriama tik mikroįmonėms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kaip apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB dėl mikroįmonių, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (15). Skiriant paramą Azorų, Maderos, Kanarų, mažosiose Egėjo jūros salose, kaip apibrėžta 2006 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1405/2006, nustatančiame konkrečias žemės ūkio priemones mažosioms Egėjo jūros saloms (16), ir Prancūzijos užjūrio departamentų teritorijose paramos normos dydis nuo įmonių dydžio nepriklauso. Įmonėms, kurioms netaikoma Rekomendacijos 2003/361/EB priedo I antraštinės dalies 2 straipsnio 1 dalis, kuriose dirba mažiau kaip 750 darbuotojų arba kurių apyvarta yra mažesnė nei 200 mln. EUR, didžiausios normos parama mažinama per pusę.

Parama neskiriama sunkumų turinčioms įmonėms, kaip apibrėžta Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos, skirtos sunkumų turinčių įmonių gelbėjimui ir restruktūrizavimui.

3.   Reikalavimus atitinkančiose išlaidose neturi būti elementų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 71 straipsnio 3 dalies a–c punktuose.

4.   Bendrijos įnašui taikomos šios didžiausios paramos normos, susijusios su reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis investicijoms:

5.   1 dalyje nurodytai paramai mutatis mutandis taikomas Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 72 straipsnis.

16 straipsnis

Šalutinių produktų distiliavimas

1.   Gali būti skiriama parama vyno gamybos, vykdomos pagal VI priedo D punkte išdėstytas sąlygas, savanoriškam arba privalomam šalutinių produktų distiliavimui.

Paramos suma nustatoma už pagaminto alkoholio koncentraciją tūrio proc. ir mokama už hektolitrą. Tuo atveju, jei alkoholio koncentracija distiliavimui skirtuose šalutiniuose produktuose viršija 10 % pagaminto vyno alkoholio koncentracijos, parama neskiriama.

2.   Didžiausios skiriamos paramos normos grindžiamos surinkimo ir perdirbimo sąnaudomis ir nustatomos pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą.

3.   Alkoholis, gautas atliekant 1 dalyje nurodytą distiliavimą, už kurį skiriama parama, naudojamas tik pramonės ar energetikos tikslais siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo.

17 straipsnis

Distiliavimas į geriamąjį alkoholį

1.   Iki 2012 m. liepos 31 d. gamintojams gali būti skiriama parama už vyną, kuris distiliuojamas į geriamąjį alkoholį, skiriant išmokas už hektarą.

2.   Prieš suteikiant paramą pateikiamos atitinkamos sutartys dėl vyno distiliavimo ir atitinkami įrodymai, kad vynas distiliavimui buvo pristatytas.

18 straipsnis

Distiliavimas krizės atveju

1.   Parama savanoriškam arba privalomam vyno pertekliaus distiliavimui pagrįstais krizės atvejais valstybės narės sprendimu gali būti skiriama iki 2012 m. liepos 31 d., kad būtų sumažintas arba panaikintas perteklius ir tuo pat metu siekiant užtikrinti tiekimo tęstinumą nuo vieno derliaus iki kito.

2.   Didžiausios skiriamos paramos normos nustatomos pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą.

3.   Alkoholis, gautas atliekant 1 dalyje nurodytą distiliavimą, už kurį skiriama parama, naudojamas tik pramonės ar energetikos tikslais siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo.

4.   Distiliavimo krizės atveju priemonei naudojama turimo biudžeto dalis neturi viršyti toliau nurodytų procentinių dalių, apskaičiuotų atsižvelgiant į visas turimas lėšas, nurodytas II priede kiekvienai valstybei narei atitinkamais biudžeto metais:

5.   Valstybės narės gali padidinti turimas lėšas, skirtas distiliavimo krizės atveju priemonei, viršydamos 4 dalyje numatytas metines didžiausias normas, papildo jas nacionalinėmis lėšomis laikantis toliau nurodytų ribų (išreikštų atitinkamos metinės didžiausios normos, numatytos 4 dalyje, procentine dalimi):

Prieš skirdamos tokias lėšas, valstybės narės, kai taikoma, praneša Komisijai apie pirmoje pastraipoje nurodytą papildomų nacionalinių lėšų skyrimą, o Komisija patvirtina sandorį.

19 straipsnis

Koncentruotos vynuogių misos naudojimas

1.   Iki 2012 m. liepos 31 d. gali būti skiriama parama vyno gamintojams, kurie produktų natūraliai alkoholio koncentracijai padidinti laikantis V priede nustatytų sąlygų naudoja koncentruotą vynuogių misą, įskaitant rektifikuotą koncentruotą vynuogių misą.

2.   Paramos suma nustatoma už potencinės alkoholio koncentracijos tūrio proc. ir sodrinimui naudotos misos hektolitrą.

3.   Didžiausios skiriamos paramos normos šiai priemonei skirtingose vynuogių auginimo zonose nustatomos pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą.

20 straipsnis

Kompleksinis paramos susiejimas

Nustačius, kad ūkininkai savo valdoje bet kuriuo metu per trejų metų laikotarpį nuo išmokos pagal paramos restruktūrizavimui ir konversijai programas gavimo arba bet kuriuo metu per vienerius metus nuo išmokos pagal paramos neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimui programas gavimo nesilaikė teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų ir Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 3–7 straipsniuose nurodytų geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų, išmokos suma, kai reikalavimų nesilaikymo priežastis yra ūkininko tyčiniai veiksmai arba neveikimas, visiškai arba iš dalies sumažinama arba neišmokama, atsižvelgiant į reikalavimų nesilaikymo sunkumą, mastą, pastovumą ir pasikartojimą, o ūkininkui, kai taikoma, nurodoma grąžinti išmoką pagal tose nuostatose nurodytas sąlygas.

4 skirsnis

Bendrosios nuostatos

21 straipsnis

Ataskaitų pateikimas ir įvertinimas

1.   Kiekvienais metais iki kovo 1 d., o pirmą kartą iki 2010 m. kovo 1 d., valstybės narės pateikia Komisijai ataskaitą apie jų paramos programose numatytų priemonių įgyvendinimą ankstesniais finansiniais metais.

Šiose ataskaitose išvardijamos ir apibūdinamos priemonės, kurioms buvo suteikta Bendrijos parama pagal paramos programas, ir visų pirma pateikiami išsamūs duomenys apie 10 straipsnyje nurodytos rėmimo priemonės įgyvendinimą.

2.   Iki 2011 m. kovo 1 d., o antrą kartą – iki 2014 m. kovo 1 d., valstybės narės pateikia Komisijai paramos programų sąnaudų ir naudos įvertinimą bei rekomendacijas, kaip pagerinti programų efektyvumą.

Komisija iki 2011 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl 10 straipsnyje nurodytų rėmimo priemonių įgyvendinimo.

22 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Šio skyriaus įgyvendinimui būtinos priemonės tvirtinamos pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą.

Šios priemonės visų pirma gali apimti:

II SKYRIUS

Lėšų pervedimas

23 straipsnis

Lėšų pervedimas kaimo plėtrai

1.   2 dalyje nustatytos sumos, pagrįstos ankstesnėmis išlaidomis pagal Reglamentą (EB) Nr. 1493/1999, skirtos intervencijos priemonėms siekiant reguliuoti žemės ūkio rinkas, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 3 straipsnio 1 dalies b punkte, nuo 2009 biudžetinių metų skiriamos kaip papildomos Bendrijos lėšos priemonėms vynininkystės regionuose pagal kaimo plėtros programas, finansuojamas vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1698/2005.

2.   Konkrečiais kalendoriniais metais skiriamos tokios sumos:

3.   2 dalyje nustatytos sumos paskirstomos valstybėms narėms pagal III priedą.

Valstybės narės, kurių sumos dabartinėje III priede pateiktoje lentelėje nėra nurodytos, kadangi taikant kitus metodus gautos sumos yra nedidelės atsižvelgiant į finansinį kriterijų, taikomą apskaičiuojant III priede nurodytas sumas (mažiau nei 2,5 mln. EUR, kurie turi būti pervesti 2009 m.), gali nuspręsti visas į II priedą dabar įtrauktas sumas arba jų dalį pervesti į III priedą ir naudoti savo kaimo plėtros programoms. Tokiu atveju atitinkamos valstybės narės iki 2008 m. birželio 30 d. informuoja Komisiją apie tokį pervedimą, o Komisija atitinkamai pakeičia 2 dalį ir II bei III priedus.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

REGULIAVIMO PRIEMONĖS

I SKYRIUS

Bendrosios taisyklės

24 straipsnis

Vyninių vynuogių veislių klasifikavimas

1.   Atsižvelgiant į 2 dalį valstybės narės klasifikuoja, kurias vyninių vynuogių veisles leidžiama sodinti, atsodinti arba skiepyti jų teritorijoje vyno gamybos tikslu.

Valstybės narės gali klasifikuoti tik tas vyninių vynuogių veisles, kurios atitinka toliau nurodytas sąlygas:

Kai vyninių vynuogių veislė išbraukiama iš pirmoje pastraipoje nurodytos klasifikacijos, tokios veislės vynmedžiai išnaikinami per 15 metų nuo jos išbraukimo dienos.

2.   Valstybėms narėms, kuriose vyno gamyba, apskaičiuojama remiantis paskutinių penkerių vyno metų gamybos vidurkiu, neviršija 50 000 hektolitrų per vyno metus, netaikoma prievolė vykdyti 1 dalyje nurodytą klasifikaciją.

Tačiau ir pirmoje pastraipoje nurodytose valstybėse narėse vyno gamybos tikslu galima sodinti, atsodinti ar skiepyti tik tas vyninių vynuogių veisles, kurios atitinka 1 dalies a ir b punktus.

3.   Nukrypstant nuo 1 dalies pirmos ir antros pastraipų ir 2 dalies antros pastraipos, mokslinių tyrimų ir eksperimentiniais tikslais leidžiama sodinti, atsodinti ar skiepyti toliau nurodytas vyninių vynuogių veisles:

4.   Plotuose, kurie pažeidžiant 1–3 dalis buvo apsodinti vyninių vynuogių veislių vynmedžiais vyno gamybos tikslu, vynmedžiai išnaikinami.

Tačiau nenustatoma pareiga išnaikinti vynmedžių tokiuose plotuose, kai atitinkama produkcija yra skirta išskirtinai vyno gamintojų namų ūkiams.

5.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos patikrinti, ar augintojai laikosi 1–4 dalių.

25 straipsnis

Gamyba ir prekyba

1.   IV priede išvardyti ir Bendrijoje gaminami produktai yra pagaminti iš vyninių vynuogių veislių, klasifikuojamų pagal 24 straipsnio 1 dalį.

2.   IV priede numatyta vynuogių produkto kategorijos nuoroda Bendrijoje gali būti naudojama tik parduodant produktą, atitinkantį tame priede nustatytas atitinkamas sąlygas.

Tačiau, nepaisant 59 straipsnio 1 dalies a punkto, valstybės gali leisti vartoti terminą „vynas“, jeigu:

Reikia vengti painiavos su produktais, atitinkančiais IV priede nurodytas vyno kategorijas.

3.   IV priede išvardytos vynuogių produktų kategorijos gali būti keičiamos pagal 113 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą.

4.   Išskyrus į butelius išpilstytą vyną, jei turima įrodymų, kad jis išpilstytas iki 1971 m. rugsėjo 1 d., vynas, pagamintas iš klasifikatoriuose, sudarytuose pagal 24 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, nurodytų vyninių vynuogių veislių, bet neatitinkantis vienos iš IV priede nurodytų kategorijų, naudojamas tik atskirų vyno gamintojų namų ūkių vartojimui, vyno acto gamybai arba distiliavimui.

II SKYRIUS

Vynininkystės metodai ir apribojimai

26 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius susijęs su leidžiamais vynininkystės metodais ir apribojimais, taikomais gaminant ir parduodant produktus, kuriems taikomas šis reglamentas, bei su procedūra, pagal kurią priimami sprendimai dėl tokių metodų ir apribojimų.

27 straipsnis

Vynininkystės metodai ir apribojimai

1.   Bendrijoje gaminant ir laikant produktus, kuriems taikomas šis reglamentas, naudojami tik pagal Bendrijos teisės aktus, kaip nurodyta V priede, arba laikantis pagal 28 ir 29 straipsnius priimto sprendimo, leidžiami vynininkystės metodai.

Pirma pastraipa netaikoma:

2.   Leidžiami vynininkystės metodai naudojami tik tinkamai produkto fermentacijai, tinkamam išlaikymui ar tinkamam rafinavimui užtikrinti.

3.   Produktai, kuriems taikomas šia reglamentas, gaminami Bendrijoje laikantis atitinkamų VI priede nustatytų apribojimų.

4.   Produktai, kuriems taikomas šis reglamentas, neparduodami Bendrijoje, jeigu jie buvo pagaminti naudojant Bendrijoje neleidžiamus vynininkystės metodus arba, kai taikoma, neleidžiamus nacionalinius vynininkystės metodus arba metodus, pažeidžiančius VI priede nustatytus apribojimus.

28 straipsnis

Valstybių narių nustatytos griežtesnės taisyklės

Valstybės narės gali apriboti arba uždrausti naudoti tam tikrus vynininkystės metodus ir numatyti griežtesnius apribojimus, taikomus pagal Bendrijos teisės aktus leidžiamiems vynams, gaminamiems jų teritorijoje, siekdamos geriau išlaikyti esmines vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda, ir putojančių vynų bei likerinių vynų savybes.

Valstybės narės praneša apie tokius draudimus ir apribojimus Komisijai, kuri apie tai praneša kitoms valstybėms narėms.

29 straipsnis

Leidimas naudoti vynininkystės metodus ir apribojimai

1.   Išskyrus V priede nustatytus vynininkystės metodus, susijusius su konkrečių produktų, kuriems tas priedas taikomas, sodrinimu, parūgštinimu ir rūgštingumo sumažinimu, bei VI priede išvardytus apribojimus, leidimas naudoti vynininkystės metodus ir taikomi apribojimai gaminant bei laikant produktus, kuriems taikomas šis reglamentas, nustatomi pagal 113 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą.

2.   Valstybės narės gali leisti naudoti neleidžiamus vynininkystės metodus eksperimentiniais tikslais, laikydamosi sąlygų, kurios turi būti nustatytos pagal 113 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą.

30 straipsnis

Leidimo suteikimo kriterijai

Komisija, leisdama naudoti vynininkystės metodus pagal 113 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą:

31 straipsnis

Analizės metodai

Produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, sudėties nustatymo analizės metodai ir taisyklės, pagal kurias galima nustatyti, ar šiems produktams buvo naudojami leidžiamų vynininkystės metodų neatitinkantys procesai, yra OIV rekomenduojami ir paskelbti metodai ir taisyklės.

Jeigu nėra OIV rekomenduojamų ir paskelbtų metodų ir taisyklių, atitinkami metodai ir taisyklės tvirtinami pagal 113 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą.

Kol bus priimtos tokios taisyklės, yra naudojami tokie metodai ir taisyklės, kuriuos leidžia atitinkama valstybė narė.

32 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Šio skyriaus ir V bei VI priedų įgyvendinimui būtinos priemonės, jeigu šiuose prieduose nesurodyta kitaip, tvirtinamos pagal 113 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą.

Šios priemonės visų pirma gali apimti:

III SKYRIUS

Kilmės vietos nuorodos, geografinės nuorodos ir tradiciniai terminai

33 straipsnis

Taikymo sritis

1.   IV ir V skyriuose nustatytos taisyklės, susijusios su kilmės vietos nuorodomis, geografinėmis nuorodomis ir tradiciniais terminais, taikomos produktams, nurodytiems IV priedo 1, 3–6, 8, 9, 11, 15 ir 16 dalyse.

2.   1 dalyje nurodytos taisyklės grindžiamos:

IV SKYRIUS

Kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos

1 skirsnis

Sąvokų apibrėžtys

34 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

1.   Šiame reglamente taikomos tokios sąvokų apibrėžtys:

2.   Tam tikri tradiciškai naudojami pavadinimai laikomi kilmės vietos nuoroda, kai jie:

3.   Kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos, įskaitant nuorodas į trečiosiose šalyse esančias geografines vietoves, atitinka apsaugos Bendrijoje reikalavimus pagal šiame skyriuje nustatytas taisykles.

2 skirsnis

Paraiška dėl apsaugos

35 straipsnis

Paraiškų dėl apsaugos turinys

1.   Paraiškos dėl pavadinimų kaip kilmės vietos nuorodų arba geografinių nuorodų apsaugos apima techninę bylą, kurioje pateikiama:

2.   Remdamosi produkto specifikacija, suinteresuotosios šalys gali patikrinti atitinkamas produkto su kilmės vietos nuoroda arba geografine nuoroda gamybos sąlygas.

Produkto specifikaciją sudaro bent:

36 straipsnis

Paraiška dėl apsaugos, susijusi su geografine vietove trečiojoje šalyje

1.   Kai paraiška dėl apsaugos yra susijusi su geografine vietove trečiojoje šalyje, kartu su 35 straipsnyje numatytais duomenimis pateikiamas įrodymas, kad atitinkamas pavadinimas yra saugomas jo kilmės šalyje.

2.   Pareiškėjas, tiesiogiai arba per atitinkamas trečiosios šalies valdžios institucijas, siunčia paraišką Komisijai.

3.   Paraiška dėl apsaugos pildoma viena iš Bendrijos oficialiųjų kalbų arba prie jos pridedamas patvirtintas vertimas į vieną iš tokių kalbų.

37 straipsnis

Pareiškėjai

1.   Dėl kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos apsaugos gali kreiptis bet kuri suinteresuota gamintojų grupė arba, išskirtiniais atvejais, atskiras gamintojas. Paraišką kartu gali pateikti kitos suinteresuotosios šalys.

2.   Gamintojai gali pateikti paraišką tik dėl jų pačių gaminamų vynų pavadinimų apsaugos.

3.   Tarpvalstybinę geografinę vietovę nurodančio pavadinimo arba tradicinio pavadinimo, sietino su tarpvalstybine geografine vietove, atveju galima pateikti bendrą paraišką.

3 skirsnis

Apsaugos suteikimo procedūra

38 straipsnis

Preliminari nacionalinė procedūra

1.   Paraiškoms dėl Bendrijos kilmės vynų pavadinimuose naudojamų kilmės vietos nuorodų arba geografinių nuorodų apsaugos pagal 34 straipsnį taikoma šiame straipsnyje nurodyta preliminari nacionalinė procedūra.

2.   Paraiška dėl apsaugos pateikiama toje valstybėje narėje, kurios teritorijoje yra kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos kilmės vieta.

3.   Valstybė narė patikrina, ar paraiška dėl apsaugos atitinka šiame skyriuje nustatytas sąlygas.

Valstybė narė taiko nacionalinę procedūrą, kuria užtikrinamas tinkamas paraiškos paskelbimas ir suteikiamas ne mažiau kaip dviejų mėnesių nuo paskelbimo dienos laikotarpis, per kurį fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisėtą interesą ir įsisteigęs arba gyvenantis tos valstybės narės teritorijoje, gali pareikšti prieštaravimą dėl siūlomos apsaugos, pateikdamas tokiai valstybei narei tinkamai pagrįstą pareiškimą.

4.   Jeigu valstybė narė mano, kad kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda neatitinka atitinkamų reikalavimų, įskaitant galimą atvejį, kad ji yra iš esmės nesuderinama su Bendrijos teisės aktais, ji paraišką atmeta.

5.   Jeigu valstybė narė mano, kad atitinkamų reikalavimų yra laikomasi, ji:

Ši informacija pateikiama viena iš Bendrijos oficialiųjų kalbų arba prie jos pridedamas patvirtintas vertimas į vieną iš tokių kalbų.

6.   Iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. valstybės narės priima šio straipsnio nuostatas įgyvendinančius įstatymus arba kitus teisės aktus.

7.   Jeigu valstybėje narėje nėra nacionalinės teisės aktų, susijusių su kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apsauga, ji gali tik laikinai nacionaliniu lygiu pavadinimui suteikti apsaugą pagal šiame skyriuje nustatytas sąlygas, kuri įsigalioja nuo paraiškos pateikimo Komisijai dienos. Tokia laikinoji nacionalinė apsauga baigiasi sprendimo dėl įregistravimo ar atsisakymo pagal šį skyrių priėmimo dieną.

39 straipsnis

Komisijos vykdomas tikrinimas

1.   Komisija viešai paskelbia paraiškos dėl kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos apsaugos pateikimo datą.

2.   Komisija patikrina, ar 38 straipsnio 5 dalyje nurodytos paraiškos dėl apsaugos atitinka šiame skyriuje nustatytas sąlygas.

3.   Jeigu Komisija mano, kad laikomasi šiame skyriuje nustatytų sąlygų, ji Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia 35 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytą vieną bendrą dokumentą ir nuorodą į 38 straipsnio 5 dalyje nurodytą produkto specifikacijos paskelbimą.

Jei Komisija taip nemano, pagal 113 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą nusprendžiama atmesti paraišką.

40 straipsnis

Prieštaravimų pateikimo procedūra

Per du mėnesius nuo 39 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje numatyto paskelbimo dienos valstybė narė arba trečioji šalis arba fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisėtą interesą ir įsisteigęs arba gyvenantis bet kurioje valstybėje narėje, išskyrus paraišką dėl apsaugos pateikusią valstybę narę, arba trečiojoje šalyje, gali pareikšti prieštaravimą dėl siūlomos apsaugos, pateikdamas Komisijai tinkamai pagrįstą pareiškimą, susijusį su šiame skyriuje nustatytais atitikties reikalavimais.

Fizinis ar juridinis asmuo, įsisteigęs arba gyvenantis trečiojoje šalyje, tokį pareiškimą pateikia tiesiogiai arba per atitinkamos trečiosios šalies valdžios institucijas per pirmoje pastraipoje nurodytą dviejų mėnesių laikotarpį.

41 straipsnis

Sprendimas dėl apsaugos

Remiantis Komisijos turima informacija, pagal 113 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą priimamas sprendimas suteikti apsaugą kilmės vietos nuorodai arba geografinei nuorodai, atitinkančioms šiame skyriuje nustatytus reikalavimus ir atitinkančioms Bendrijos teisės aktus, arba atmesti paraišką, jei tokios sąlygos nėra tenkinamos.

4 skirsnis

Specifiniai atvejai

42 straipsnis

Homonimai

1.   Pavadinimas, dėl kurio pateikiama paraiška ir kuris yra homoniminis ar iš dalies homoniminis pavadinimui, jau įregistruotam pagal šį reglamentą, įregistruojamas deramai atsižvelgiant į vietinę bei tradicinę vartoseną ir suklaidinimo pavojų.

Vartotoją klaidinantis homoniminis pavadinimas, verčiantis tikėti, kad produktai kilę iš kitos teritorijos, nėra registruojamas, net jeigu pavadinimas yra tikslus realios teritorijos, regiono ar vietos, iš kurios kilę atitinkami produktai, pavadinimas.

Įregistruotas homoniminis pavadinimas vartojamas su sąlyga, kad vėliau įregistruotas homonimas ir registre jau esantis pavadinimas yra aiškiai skiriami, atsižvelgiant į būtinybę taikyti vienodas sąlygas suinteresuotiems gamintojams ir neklaidinti vartotojo.

2.   1 dalis taikoma mutatis mutandis, jeigu pavadinimas, dėl kurio pateikiama paraiška, yra homoniminis ar iš dalies homoniminis pagal valstybių narių teisės aktus saugomai geografinei nuorodai.

Valstybės narės neturi registruoti neidentiškų geografinių nuorodų, kad suteiktų apsaugą pagal jų atitinkamus teisės aktus dėl geografinių nuorodų, jeigu kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda yra saugoma Bendrijoje pagal Bendrijos teisės aktus, susijusius su kilmės vietos nuorodomis arba geografinėmis nuorodomis.

3.   Išskyrus atvejus, kai Komisijos teisės aktų įgyvendinimo priemonėse numatyta kitaip, jei vyninių vynuogių veislės pavadinime yra saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda, arba jų pavadinimą sudaro saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda, tas pavadinimas nenaudojamas produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, ženklinimui.

4.   Taikant 34 straipsnyje nurodytų produktų kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apsaugą, nepažeidžiamos saugomos geografinės nuorodos, taikomos spiritiniams gėrimams pagal 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos (18), ir atvirkščiai.

43 straipsnis

Atsisakymo suteikti apsaugą priežastys

1.   Bendriniais tapę pavadinimai nėra saugomi kaip kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda.

Šiame skyriuje „bendriniu tapęs pavadinimas“ – vyno pavadinimas, kuris, nors ir sietinas su vieta ar regionu, kuriuose šis produktas buvo pirmiausia pagamintas ar juo buvo pradėta prekiauti, tapo įprastu vyno pavadinimu Bendrijoje.

Siekiant nustatyti, ar pavadinimas tapo bendriniu, reikia atsižvelgti į visus svarbius veiksnius, visų pirma į:

2.   Pavadinimas nėra saugomas kaip kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda, jei, atsižvelgiant į prekės ženklo reputaciją ir pripažinimą, apsauga gali suklaidinti vartotoją dėl tikrosios vyno tapatybės.

44 straipsnis

Santykis su prekės ženklais

1.   Kai kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda saugoma pagal šį reglamentą, atsisakoma registruoti prekės ženklą, atitinkantį vieną iš 45 straipsnio 2 dalyje nurodytų situacijų ir susijusį su vienai iš IV priede išvardytų kategorijų priklausančiu produktu, jeigu paraiška įregistruoti prekės ženklą buvo pateikta po paraiškos dėl kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos apsaugos pateikimo Komisijai dienos, o kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda buvo pradėta saugoti.

Prekės ženklai, kurie buvo įregistruoti pažeidžiant pirmą pastraipą, pripažįstami negaliojančiais.

2.   Nepažeidžiant 43 straipsnio 2 dalies, prekės ženklas, kurio naudojimas atitinka vieną iš 45 straipsnio 2 dalyje nurodytų situacijų, dėl kurio registracijos yra kreiptasi, kuris yra registruotas, arba, jeigu tokia galimybė numatyta atitinkamuose teisės aktuose, įgytas jį naudojant Bendrijos teritorijoje prieš paraiškos dėl kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos apsaugos pateikimo Komisijai datą, gali būti toliau naudojamas ir atnaujinamas neatsižvelgiant į kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos apsaugą, jeigu nėra pagrindo prekės ženklo pripažinti negaliojančiu ar anuliuoti, kaip nurodyta 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmojoje Tarybos direktyvoje 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (19) arba 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (20).

Tokiais atvejais leidžiama tuo pat metu naudoti kilmės vietos nuorodą ar geografinę nuorodą ir atitinkamus prekės ženklus.

5 skirsnis

Apsauga ir kontrolė

45 straipsnis

Apsauga

1.   Vynu prekiaujantis ūkio subjektas gali naudoti saugomas kilmės vietos nuorodas ir geografines nuorodas, jei toks vynas buvo pagamintas laikantis atitinkamos produkto specifikacijos.

2.   Saugomos kilmės vietos nuorodos ir saugomos geografinės nuorodos bei vynai, kuriems pavadinti naudojami tokie saugomi pavadinimai laikantis produkto specifikacijos, turi būti apsaugoti nuo:

3.   Saugomos kilmės vietos nuorodos ar saugomos geografinės nuorodos negali tapti bendriniais pavadinimais Bendrijoje, kaip nurodyta 43 straipsnio 1 dalyje.

4.   Valstybės narės imasi reikalingų veiksmų siekdamos sustabdyti neteisėtą saugomų kilmės vietos nuorodų ar saugomų geografinių nuorodų naudojimą, kaip nurodyta 2 dalyje.

46 straipsnis

Registras

Komisija sudaro ir tvarko su vynu susijusių saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų elektroninį registrą, kuris yra prieinamas viešai.

47 straipsnis

Kompetentingos kontrolės institucijos paskyrimas

1.   Valstybės narės paskiria kompetentingą instituciją ar institucijas, atsakingas už šiuo skyriumi pagal Reglamento (EB) Nr. 882/2004 4 straipsnyje nustatytus kriterijus nustatytų pareigų vykdymo kontrolę.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad šio skyriaus nuostatų besilaikantis ūkio subjektas turėtų teisę, kad jam būtų taikoma tokia kontrolės sistema.

3.   Valstybės narės informuoja Komisiją apie 1 dalyje nurodytą kompetentingą instituciją ar institucijas. Komisija viešai paskelbia jų pavadinimus bei adresus ir reguliariai šią informaciją atnaujina.

48 straipsnis

Specifikacijų laikymosi tikrinimas

1.   Saugomų kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų, susijusių su geografine vietove Bendrijoje, atveju, patikrinimą, ar laikomasi produkto specifikacijos vyno gaminimo ir išpilstymo metu, taip pat po išpilstymo, kasmet užtikrina:

Tokio patikrinimo išlaidas padengia tikrinami ūkio subjektai.

2.   Saugomų kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų, susijusių su geografine vietove trečiojoje šalyje, atveju, patikrinimą, ar laikomasi produkto specifikacijos vyno gaminimo ir apdorojimo metu, taip pat po apdorojimo, kasmet užtikrina:

3.   1 dalies b punkte ir 2 dalies b punkte nurodytos sertifikavimo įstaigos laikosi Europos standarto EN 45011 arba ISO/IEC 65 vadovo (Bendrieji reikalavimai produktų sertifikavimo sistemas valdančioms institucijoms) ir nuo 2010 m. gegužės 1 d. mėn. turi būti pagal juos akredituotos.

4.   Kai 1 dalies a punkte ir 2 dalies a punkte nurodyta institucija ar institucijos tikrina, kaip laikomasi produkto specifikacijos, jos turi suteikti atitinkamas objektyvumo ir nešališkumo garantijas ir savo žinioje turėti kvalifikuotą personalą bei išteklius, būtinus jų užduotims atlikti.

49 straipsnis

Produkto specifikacijų pakeitimai

1.   37 straipsnyje nurodytas sąlygas atitinkantis pareiškėjas gali prašyti, kad būtų patvirtinti produkto su saugomos kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda specifikacijos pakeitimai, visų pirma siekdamas atsižvelgti į mokslo ir technikos žinių raidą arba iš naujo apibrėžti 35 straipsnio 2 dalies antros pastraipos d punkte nurodytą geografinę vietovę. Paraiškose apibūdinami prašomi pakeitimai ir pateikiamas jų pagrindimas.

2.   Kai siūlomas pakeitimas apima vieną ar daugiau 35 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyto vieno bendro dokumento pakeitimų, paraiškai dėl pakeitimo mutatis mutandis taikomi 38–41 straipsniai. Tačiau, jeigu siūlomas tik nedidelis pakeitimas, pagal 113 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą nusprendžiama, ar paraišką galima patvirtinti netaikant 39 straipsnio 2 dalyje ir 40 straipsnyje nustatytos procedūros; jeigu paraiška patvirtinama, Komisija paskelbia 39 straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją.

3.   Jei siūlomu pakeitimu vienas bendras dokumentas nekeičiamas, taikomos šios taisyklės:

50 straipsnis

Panaikinimas

Jeigu nebeužtikrinamas atitinkamos produkto specifikacijos laikymasis, Komisijos iniciatyva arba valstybei narei ar trečiajai šaliai, ar teisėtą interesą turinčiam fiziniam arba juridiniam asmeniui pateikus tinkamai pagrįstą prašymą, gali būti nuspręsta panaikinti kilmės vietos nuorodos ar geografinės nuorodos apsaugą pagal 113 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą.

38–41 straipsniai taikomi mutatis mutandis.

51 straipsnis

Šiuo metu saugomi vynų pavadinimai

1.   Pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 51 ir 54 straipsnių ir Reglamento (EB) Nr. 753/2002 28 straipsnio nuostatas saugomi vynų pavadinimai yra automatiškai saugomi ir šio reglamento nuostatomis. Komisija juos išvardija šio reglamento 46 straipsnyje numatytame registre.

2.   1 dalyje nurodytų esamų saugomų vynų pavadinimų atveju valstybės narės Komisijai perduoda:

3.   1 dalyje nurodytų vynų pavadinimų, apie kuriuos 2 dalyje nurodyta informacija nebus pateikta iki 2011 m. gruodžio 31 d., saugojimas pagal šį reglamentą panaikinamas. Komisija imasi atitinkamų oficialių veiksmų išbraukti tokius pavadinimus iš 46 straipsnyje numatyto registro.

4.   50 straipsnis netaikomas 1 dalyje nurodytiems esamiems saugomiems vynų pavadinimams.

Komisijos iniciatyva ir pagal 113 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą gali būti nuspręsta iki 2014 m. gruodžio 31 d. anuliuoti 1 dalyje nurodytų esančių saugomų vynų pavadinimų saugojimą, jei jie neatitinka 34 straipsnyje nustatytų sąlygų.

6 skirsnis

Bendrosios nuostatos

52 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Šio skyriaus įgyvendinimui būtinos priemonės tvirtinamos pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą.

Tos priemonės visų pirma gali apimti nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo šiame skyriuje nurodytų taisyklių ir reikalavimų taikymo:

53 straipsnis

Mokesčiai

Valstybės narės gali rinkti mokesčius savo išlaidoms padengti, įskaitant išlaidas, patirtas nagrinėjant paraiškas dėl apsaugos, prieštaravimo pareiškimus, paraiškas dėl pakeitimų ir prašymus panaikinti apsaugą pagal šį reglamentą.

V SKYRIUS

Tradiciniai terminai

54 straipsnis

Sąvokos apibrėžtis

1.   Tradicinis terminas – valstybėse narėse tradiciškai vartojamas su 33 straipsnio 1 dalyje nurodytais produktais susijęs terminas siekiant nurodyti:

2.   Tradiciniai terminai pripažįstami, apibrėžiami ir saugomi pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą.

55 straipsnis

Apsauga

1.   Saugomas tradicinis terminas gali būti naudojamas tik produktui, kuris buvo pagamintas laikantis 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos apibrėžties.

Tradiciniai terminai apsaugomi nuo neteisėto jų vartojimo.

Valstybės narės imasi būtinų priemonių sustabdyti neteisėtą saugomų tradicinių terminų vartojimą.

2.   Bendrijoje tradiciniai terminai negali tapti bendriniais pavadinimais.

56 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Šio skyriaus nuostatų įgyvendinimui būtinos priemonės tvirtinamos pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą, visų pirma susijusios su:

VI SKYRIUS

Ženklinimas ir pateikimas

57 straipsnis

Sąvokos apibrėžtis

Šiame reglamente:

58 straipsnis

Horizontaliųjų taisyklių taikymas

Išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip, Direktyva 89/104/EEB, 1989 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 89/396/EEB dėl nuorodų arba žymų maisto produkto partijai identifikuoti (21), Direktyva 2000/13/EB ir 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/45/EB, nustatanti taisykles dėl fasuotų produktų vardinių kiekių (22) taikomos produktų, kurie patenka į šių direktyvų taikymo sritį, ženklinimui ir pateikimui.

59 straipsnis

Privalomi duomenys

1.   Ženklinant ir pateikiant IV priedo 1–11, 13, 15 ir 16 dalyse nurodytus Bendrijoje parduodamus arba eksportuojamus produktus, nurodomi šie privalomi duomenys:

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto, nuoroda į vynuogių produkto kategoriją gali būti nepateikta, jei tai vynas, kurio etiketėse nurodytą pavadinimą sudaro saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda.

3.   Nukrypstant nuo 1 dalies b punkto, nuoroda į sąvoką „saugoma kilmės vietos nuoroda“ arba „saugoma geografinė nuoroda“ gali būti nepateikta šiais atvejais:

60 straipsnis

Neprivalomi duomenys

1.   Ženklinant ir pateikiant 59 straipsnio 1 dalyje nurodytus produktus, visų pirma gali būti pateikiami tokie neprivalomi duomenys:

2.   Nepažeidžiant 42 straipsnio 3 dalies, dėl 1 dalies a ir b punktuose nurodytų duomenų naudojimo vynų, kuriems nėra suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda ar saugoma geografinė nuoroda, atveju:

61 straipsnis

Kalbos

1.   Privalomi ir neprivalomi duomenys, nurodyti 59–60 straipsniuose, jei išreikšti žodžiais, nurodomi viena ar keliomis oficialiosiomis Bendrijos kalbomis.

2.   Nepažeidžiant 1 dalies nuostatų, kalba arba kalbomis etiketėje pateikiamas saugomos kilmės vietos nuorodos arba saugomos geografinės nuorodos pavadinimas arba 54 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas tradicinis terminas, kuriems taikoma apsauga.

Kai saugomos kilmės vietos nuorodos ar saugomos geografinės nuorodos arba saugomas specifinis nacionalinis pavadinimas rašomas ne lotyniška abėcėle, pavadinimas taip pat gali būti rašomas viena ar keliomis oficialiosiomis Bendrijos kalbomis.

62 straipsnis

Įgyvendinimo užtikrinimas

Kompetentingos valstybių narių institucijos imasi priemonių užtikrinti, kad pagal šio skyriaus nuostatas nepaženklintas produktas, nurodytas 59 straipsnio 1 dalyje, nebūtų pateiktas į rinką arba būtų iš jos išimtas.

63 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Šio skyriaus įgyvendinimui būtinos priemonės tvirtinamos pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą.

Šios priemonės visų pirma gali apimti:

VII SKYRIUS

Gamintojų ir tarpšakinės organizacijos

64 straipsnis

Gamintojų organizacijos

1.   Valstybės narės gali pripažinti gamintojų organizacijas:

2.   Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1493/1999 pripažįstamos gamintojų organizacijos laikomos pagal šį straipsnį pripažįstamomis gamintojų organizacijomis.

65 straipsnis

Tarpšakinės organizacijos

1.   Valstybės narės gali pripažinti tarpšakines organizacijas:

2.   1 dalyje numatytus kriterijus atitinkančios organizacijos, kurias pripažino valstybės narės, laikomos pagal šį straipsnį pripažįstamomis tarpšakinėmis organizacijomis.

66 straipsnis

Pripažinimo procedūra

1.   Paraiškos dėl pripažinimo gamintojo organizacija arba tarpšakine organizacija pateikiamos nagrinėti valstybei narei, kurioje tokia organizacija turi savo būstinę.

2.   Per keturis mėnesius nuo paraiškos pateikimo dienos valstybė narė priima sprendimą dėl organizacijos pripažinimo.

67 straipsnis

Prekybos rinkoje taisyklės

1.   Siekiant pagerinti vyno, įskaitant vynuoges, misą ir iš jų pagamintą vyną, bendros rinkos funkcionavimą ir ją stabilizuoti, juos gaminančios valstybės narės, visų pirma įgyvendindamos tarpšakinių organizacijų priimtus sprendimus, gali nustatyti tiekimą reguliuojančias prekybos taisykles.

Tokios taisyklės yra proporcingos siekiamam tikslui ir:

2.   1 dalyje nurodytos taisyklės paskelbiamos atitinkamos valstybės narės oficialiajame leidinyje, kad ūkio subjektai in extenso galėtų su jomis susipažinti.

68 straipsnis

Stebėsena

Valstybės narės:

69 straipsnis

Pranešimai

Iki kiekvienų metų kovo 1 d., o pirmą kartą – iki 2009 m. kovo 1 d. valstybės narės praneša Komisijai apie ankstesniais kalendoriniais metais pagal 66, 67 ir 68 straipsnius priimtus sprendimus arba atliktus veiksmus.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

PREKYBA SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

70 straipsnis

Bendrieji principai

1.   Išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip, produktams, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomos Bendrajame muitų tarife nustatytos muitų normos.

2.   Išskyrus atvejus, kai šiame reglamente arba juo vadovaujantis priimtose nuostatose numatyta kitaip, prekiaujant su trečiosiomis šalimis draudžiama:

71 straipsnis

Kombinuotoji nomenklatūra

Produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, klasifikavimui taikomos bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės ir jos taikymo specialiosios taisyklės. Tarifų nomenklatūra, sudaryta taikant šį reglamentą, įskaitant, prireikus, I ir IV priede pateiktas sąvokų apibrėžtis ir kategorijas, įtraukiama į Bendrąjį muitų tarifą.

II SKYRIUS

Importo ir eksporto licencijos

72 straipsnis

Importo ir eksporto licencijos

1.   Pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą gali būti nuspręsta, kad importuojant į Bendriją arba eksportuojant iš jos vieną ar daugiau produktų, kurių KN klasifikaciniai kodai yra 2009 61, 2009 69 arba 2204, turi būti pateikiamos importo arba eksporto licencijos.

2.   Taikant 1 dalį, yra atsižvelgiama į licencijų poreikį atitinkamų rinkų valdymui ir, visų pirma, importo licencijų atvejų, atitinkamų produktų importo stebėsenai.

73 straipsnis

Licencijų išdavimas

Importo ir eksporto licencijas išduoda valstybės narės bet kuriam pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo įsisteigimo Bendrijoje vietos, išskyrus atvejus, kai Tarybos reglamente arba kitame Tarybos teisės akte numatyta kitaip, ir nepažeidžiant priemonių, kurių buvo imtasi taikant IV skyriaus nuostatas.

74 straipsnis

Licencijų galiojimas

Importo ir eksporto licencijos galioja visoje Bendrijoje.

75 straipsnis

Užstatas

1.   Išskyrus atvejus, kai pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą nurodyta kitaip, importo ir eksporto licencijos išduodamos pateikus užstatą, užtikrinantį, kad produktai bus importuoti arba eksportuoti licencijos galiojimo laikotarpiu.

2.   Jei per licencijos galiojimo laikotarpį produktai neimportuojami arba neeksportuojami, arba importuojama ar eksportuojama tik jų dalis, visas užstatas arba jo dalis negrąžinami, išskyrus force majeure atvejus.

76 straipsnis

Specialusis užstatas

1.   Sultys ir misa, kurių klasifikaciniai KN kodai yra 2009 61, 2009 69 ir 2204 30, kurioms Bendrojo muitų tarifo muitai taikomi priklausomai nuo produkto importo kainos, faktinė importo kaina tikrinama tikrinant kiekvieną siuntą arba taikant vienodo dydžio importo vertę, Komisijos apskaičiuotą remiantis tiems patiems produktams nustatyta kaina kilmės šalyse.

Jei siuntos deklaruojamoji įvežimo kaina yra didesnė nei vienodo dydžio importo vertė, jei tokia taikoma, padidinta pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą nustatyta ribine suma, kuri vienodo dydžio vertę gali viršyti ne daugiau kaip 10 %, pateikiamas užstatas, lygus importo muitui, nustatytam remiantis vienodo dydžio importo verte.

Jei siuntos įvežimo kaina nedeklaruojama, Bendrojo muitų tarifo taikymas priklauso nuo vienodo dydžio importo vertės arba nuo atitinkamų muitų teisės aktų nuostatų, nustatytų sąlygomis, kurios turi būti nustatytos pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą.

2.   Jei importuojamiems produktams taikomos VI priedo B punkto 5 papunktyje arba C punkte numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, importuotojai, išleisdami tokius produktus į laisvą apyvartą, nurodytoms muitinės įstaigoms pateikia užstatą. Užstatas grąžinamas, kai importuotojas pateikia valstybės narės, kurioje produktai išleidžiami į laisvą apyvartą, muitinės įstaigas patenkinantį įrodymą, kad iš misų buvo pagamintos vynuogių sultys, jos buvo sunaudotos ne vyno sektoriaus produktams arba, jei iš jų buvo pagamintas vynas, jis buvo atitinkamai paženklintas.

77 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Šio skyriaus įgyvendinimui būtinos priemonės tvirtinamos pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą.

Šios priemonės visų pirma gali apimti:

III SKYRIUS

Apsauga bei įvežimas ir išvežimas perdirbti

78 straipsnis

Apsaugos priemonės

1.   Importui į Bendriją taikomų apsaugos priemonių imasi Komisija, atsižvelgdama į šio straipsnio 3 dalį, pagal 1994 m. kovo 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 519/94 dėl bendrų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių (23) ir 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3285/94 dėl bendrų importo taisyklių (24).

2.   Išskyrus atvejus, kai kituose Tarybos teisės aktuose nurodyta kitaip, importui į Bendriją taikomų apsaugos priemonių, numatytų tarptautiniuose susitarimuose, sudarytuose pagal Sutarties 300 straipsnį, imasi Komisija pagal šio straipsnio 3 dalį.

3.   1 ir 2 dalyje nurodytų priemonių Komisija gali imtis valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva. Gavusi valstybės narės prašymą, Komisija priima sprendimą per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.

Valstybės narės informuojamos apie tokias priemones ir šios priemonės taikomos nedelsiant.

Per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie priemones pateikimo bet kuri valstybė narė gali pranešti Tarybai apie sprendimus, kuriuos Komisija priėmė remdamasi 1 ir 2 dalies nuostatomis. Taryba susirenka nedelsdama. Per mėnesį nuo tos dienos, kai Tarybai buvo pranešta apie priemones, kvalifikuota balsų dauguma ji gali iš dalies pakeisti arba panaikinti atitinkamas priemones.

4.   Jei Komisija mano, kad bet kuri pagal 1 arba 2 dalies nuostatas taikoma apsaugos priemonė turėtų būti panaikinta arba iš dalies pakeista, ji imasi tokių veiksmų:

79 straipsnis

Papildomi importo muitai

1.   Papildomas importo muitas, remiantis 70 straipsnio 1 dalyje nurodyta muito norma, taikomas vynuogių sulčių ir vynuogių misos importui, kai jos yra pažymėtos daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde sudarytame Susitarime dėl žemės ūkio numatytu ženklu SSG – specialia apsaugos sąlygos nuoroda, kuri yra taikoma siekiant išvengti arba neutralizuoti tokio produkto importo sukeltą neigiamą poveikį Bendrijos rinkai, jei:

B punkte nurodytas lygis nustatomas remiantis galimybėmis patekti į rinką, kurios, prireikus, apibrėžiamos kaip atitinkamo produkto vidaus suvartojimo procentinė dalis per praėjusius trejus metus.

2.   Papildomi importo muitai netaikomi, jeigu nėra tikėtina, kad importas sutrikdys Bendrijos rinką, arba jeigu poveikis būtų neproporcingas siekiamam tikslui.

3.   Taikant 1 dalies a punktą importo kainos nustatomos remiantis atitinkamos siuntos CIF importo kainomis.

CIF importo kainos tikrinamos jas lyginant su tipinėmis to produkto kainomis pasaulinėje rinkoje arba Bendrijos importo rinkoje.

80 straipsnis

Įvežimo ir išvežimo perdirbti tvarkos sustabdymas

1.   Jei Bendrijos rinką trikdo arba gali sutrikdyti įvežimo ar išvežimo perdirbti tvarka, valstybės narės prašymu arba Komisijos iniciatyva ir pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą gali būti nuspręsta visiškai arba iš dalies nutraukti įvežimo ar išvežimo perdirbti tvarkos taikymą produktams, kuriems taikomas šis reglamentas. Jei Komisija gauna valstybės narės prašymą, sprendimas priimamas per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo.

Valstybės narės informuojamos apie tokias priemones ir šios priemonės taikomos nedelsiant.

Per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie priemones pateikimo bet kuri valstybė narė gali pranešti Tarybai apie priemones, kurias buvo nuspręsta taikyti remiantis pirmos pastraipos nuostatomis. Taryba susirenka nedelsdama. Per mėnesį nuo tos dienos, kai Tarybai buvo pranešta apie priemones, kvalifikuota balsų dauguma ji gali iš dalies pakeisti arba panaikinti atitinkamas priemones.

2.   Tiek, kiek to reikia tinkamam bendro vyno rinkos organizavimo funkcionavimui, Taryba pagal Sutarties 37 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą gali visiškai ar iš dalies uždrausti įvežimo ar išvežimo perdirbti tvarkos taikymą produktams, kuriems taikomas šis reglamentas.

81 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Šio skyriaus įgyvendinimui būtinos priemonės tvirtinamos pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą.

IV SKYRIUS

Importui taikomos taisyklės

82 straipsnis

Importo reikalavimai

1.   Išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip, visų pirma pagal Sutarties 300 straipsnį sudarytuose susitarimuose, šio reglamento III antraštinės dalies III ir IV skyrių nuostatos dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų bei žymėjimo, kai taikoma, ir šio reglamento 25 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos į Bendriją importuojamiems produktams, kurių KN klasifikaciniai kodai yra 2009 61, 2009 69 ir 2204.

2.   Išskyrus atvejus, kai pagal Sutarties 300 straipsnį sudarytuose susitarimuose nurodyta kitaip, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti produktai gaminami laikantis OIV rekomenduojamų ir paskelbtų vynininkystės metodų arba jų gamybą leidžia Bendrija pagal šį reglamentą ir jo įgyvendinimo priemones.

3.   Importuojant 1 dalyje nurodytus produktus, reikia pateikti:

83 straipsnis

Tarifinės kvotos

1.   Importo tarifinės kvotos produktams, kuriems taikomas šis reglamentas, pagal susitarimus, sudarytus laikantis Sutarties 300 straipsnio, ar bet kurio kito Tarybos akto, pradedamos taikyti ir administruojamos pagal šio reglamento 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą.

2.   Tarifinės kvotos administruojamos vengiant bet kokios atitinkamų ūkio subjektų diskriminacijos, taikant vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį, arba kitą tinkamą metodą:

3.   Tarifinių kvotų valdymui taikant administravimo metodą, prireikus, tinkamai atsižvelgiama į Bendrijos rinkos pasiūlos reikalavimus ir į poreikį išlaikyti tos rinkos pusiausvyrą.

84 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Šio skyriaus įgyvendinimui būtinos priemonės tvirtinamos pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą.

Šios priemonės visų pirma gali apimti:

V ANTRAŠTINĖ DALIS

GAMYBOS POTENCIALAS

I SKYRIUS

Neteisėtai apsodinti plotai

85 straipsnis

Po 1998 m. rugpjūčio 31 d. neteisėtai apsodinti plotai

1.   Gamintojai savo sąskaita išnaikina be atitinkamos sodinimo teisės, kai taikytina, po 1998 m. rugpjūčio 31 d. vynmedžiais apsodintus plotus.

2.   Kol tokie vynmedžių plotai bus išnaikinti, kaip nurodyta 1 dalyje, iš toje dalyje nurodytuose plotuose užaugintų vynmedžių gautas vynuoges ir iš tokių vynuogių gautus produktus galima išleisti į apyvartą tik distiliavimo tikslais išskirtinai gamintojo sąskaita. Distiliuojant gautų produktų negalima naudoti alkoholiui, kuriame faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 80 % tūrio ar mažesnė, gaminti.

3.   Nepažeisdamos, jei taikytina, ankstesnių valstybių narių nustatytų baudžiamųjų sankcijų, valstybės narės nuo 2008 m. gruodžio 31 d. ir vėliau šių vynmedžių išnaikinimo įsipareigojimų nesilaikantiems gamintojams taiko skirtingas baudas, atsižvelgdamos į pažeidimo rimtumą, mastą ir trukmę.

4.   Iki kiekvienų metų kovo 1 d. valstybės narės praneša Komisijai apie plotus, apsodintus vynmedžiais po 1998 m. rugpjūčio 31 d., be atitinkamos sodinimo teisės, taip pat apie vynmedžių plotus, išnaikintus pagal 1 dalies nuostatas.

5.   Pereinamojo laikotarpio draudimo apsodinti naujus plotus pabaiga 2015 m. gruodžio 31 d., kaip nustatyta 90 straipsnio 1 dalyje, neturi poveikio šiame straipsnyje numatytiems įsipareigojimams.

86 straipsnis

Iki 1998 m. rugsėjo 1 d. neteisėtai apsodintų plotų privalomas sureguliavimas

1.   Gamintojai, sumokėję mokestį, ir ne vėliau kaip iki 2009 m. gruodžio 31 d., sureguliuoja be atitinkamos sodinimo teisės, jei taikytina, iki 1998 m. rugsėjo 1 d. vynmedžiais apsodintus plotus.

Nepažeidžiant procedūrų, atliekamų vykdant sąskaitų patvirtinimą, pirmos pastraipos nuostatos netaikomos plotams, sureguliuotiems remiantis Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 2 straipsnio 3 dalimi.

2.   1 dalyje nurodytą mokestį nustato valstybės narės. Jis yra mažiausiai du kartus didesnis už atitinkamos sodinimo teisės atitinkamame regione vidutinę vertę.

3.   Kol tokie plotai bus pradėti reguliuoti, kaip nurodyta 1 dalyje, iš toje dalyje nurodytuose plotuose užaugintų vynmedžių gautas vynuoges arba iš tokių vynuogių gautus produktus galima išleisti į apyvartą tik distiliavimo tikslais išskirtinai gamintojo sąskaita. Šių produktų negalima naudoti alkoholiui, kuriame faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 80 % tūrio ar mažesnė, gaminti.

4.   1 dalyje nurodytus neteisėtai apsodintus plotus, kurie nėra sureguliuoti pagal tos dalies nuostatas iki 2009 m. gruodžio 31 d., atitinkami gamintojai išnaikina savo sąskaita.

Valstybės narės šių vynmedžių išnaikinimo įsipareigojimų nesilaikantiems gamintojams taiko skirtingas baudas, atsižvelgdamos į pažeidimo rimtumą, mastą ir trukmę.

Kol bus pradėtas vykdyti pirmoje pastaipoje nurodytas vynmedžių plotų išnaikinimas – mutatis mutandis taikoma 3 dalis.

5.   Iki kiekvienų atitinkamų metų kovo 1 d. valstybės narės praneša Komisijai apie:

Valstybės narės praneša Komisijai (pirmą kartą iki 2010 m. kovo 1 d.) apie vynmedžių plotus, išnaikintus pagal 4 dalies pirmą pastraipą.

6.   Pereinamojo laikotarpio draudimo apsodinti naujus plotus pabaiga 2015 m. gruodžio 31 d., kaip nurodyta 90 straipsnio 1 dalyje, neturi poveikio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytiems įsipareigojimams.

87 straipsnis

Neišleidimo į apyvartą arba distiliavimo kontrolė

1.   85 straipsnio 2 dalies ir 86 straipsnio 3 ir 4 dalių atžvilgiu valstybės narės reikalauja, kad būtų įrodytas atitinkamų produktų neišleidimas į apyvartą arba, kai atitinkami produktai distiliuojami, būtų pateiktos sutartys dėl distiliavimo.

2.   Valstybės narės patikrina 1 dalyje nurodytą neišleidimą į apyvartą ir distiliavimą. Nustačiusios reikalavimų nesilaikymą, jos taiko baudas.

3.   Valstybės narės praneša Komisijai apie plotus, kuriuose gauta produkcija turi būti distiliuojama, ir atitinkamą alkoholio tūrį.

88 straipsnis

Papildomos priemonės

Už 86 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytus plotus, kol jie nėra sureguliuoti, ir už 85 straipsnio 1 dalyje nurodytus plotus negali būti skiriamos jokios nacionalinės ar Bendrijos paramos priemonės.

89 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Šio skyriaus įgyvendinimui būtinos priemonės tvirtinamos pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą.

Šios priemonės visų pirma gali apimti:

II SKYRIUS

Sodinimo teisių tvarka pereinamuoju laikotarpiu

90 straipsnis

Draudimas sodinti vynmedžius pereinamuoju laikotarpiu

1.   Nepažeidžiant 24 straipsnio ir ypač jo trečios pastraipos nuostatų, pagal 24 straipsnio 1 dalį klasifikuojamų vyninių vynuogių rūšių vynmedžių sodinimas draudžiamas iki 2015 m. gruodžio 31 d.

2.   Iki 2015 m. gruodžio 31 d. taip pat draudžiama pagal 24 straipsnio 1 dalį klasifikuojamas vyninių vynmedžių rūšis skiepyti į kitas nei tame straipsnyje nurodytas vyninių vynuogių rūšis.

3.   Nepaisant 1 ir 2 dalies nuostatų, sodinti ir skiepyti, kaip nurodyta tose pastraipose, leidžiama, jei suteikta:

4.   3 dalyje nurodytos sodinimo teisės suteikiamos hektarais.

5.   91–96 straipsniai taikomi iki 2015 m. gruodžio 31 d.

6.   Valstybės narės gali nuspręsti toliau taikyti 1 dalyje nurodytą draudimą savo teritorijoje arba savo teritorijos dalyse ne ilgiau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. Tokiu atveju šiame skyriuje, įskaitant šį straipsnį, išdėstytos draudimą sodinti vynmedžius pereinamuoju laikotarpiu reglamentuojančios taisyklės atitinkamai taikomos konkrečioje valstybėje narėje.

91 straipsnis

Naujos sodinimo teisės

1.   Valstybės narės gali suteikti gamintojams naujas sodinimo teises šiuose plotuose:

2.   Naujai suteiktos sodinimo teisės:

92 straipsnis

Atsodinimo teisės

1.   Valstybės narės suteikia atsodinimo teises vynuogynų plotą jau išnaikinusiems gamintojams.

Tačiau atsodinimo teisė nesuteikiama už tuos išnaikintus plotus, už kuriuos yra skirta vynmedžių išnaikinimo išmoka pagal III skyrių.

2.   Valstybės narės gali suteikti atsodinimo teises gamintojams, kurie įsipareigoja išnaikinti vynmedžiais apsodintą plotą. Tokiais atvejais įsipareigotas išnaikinti plotas yra išnaikinamas ne vėliau kaip iki trečių metų po naujųjų vynmedžių, kuriems pasodinti buvo suteiktos atsodinimo teisės, pasodinimo, pabaigos.

3.   Atsodinimo teisės suteikiamos lygiaverčiam pagal gaunamą derlių išnaikintam plotui.

4.   Atsodinimo teisėmis naudojamasi valdoje, kuriai jos buvo suteiktos. Valstybės narės gali papildomai numatyti, kad tokiomis atsodinimo teisėmis gali būti naudojamasi tik plote, kuriame vynmedžiai buvo išnaikinti.

5.   Valstybės narės, nukrypdamos nuo 4 dalies, gali nuspręsti, kad atsodinimo teises, visas ar tik jų dalį, galima perleisti kitai valdai toje pačioje valstybėje narėje šiais atvejais:

Valstybės narės užtikrina, kad dėl pirmoje pastraipoje nurodytos leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo jų teritorijoje bendras gamybos potencialas nepadidės, visų pirma tais atvejais, kai atsodinimo teisės perleidžiamos iš nedrėkinamų plotų drėkinamiems plotams.

6.   Teisėms, panašioms į atsodinimo teises, įgytoms pagal ankstesnius Bendrijos ar nacionalinius teisės aktus, 1–5 dalių nuostatos taikomos mutatis mutandis.

7.   Pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 4 straipsnio 5 dalį suteiktomis atsodinimo teisėmis turi būti pasinaudota per toje dalyje numatytus laikotarpius.

93 straipsnis

Nacionalinis ir regioninis sodinimo teisių rezervas

1.   Siekdamos pagerinti gamybos potencialo valdymą, valstybės narės sudaro nacionalinį sodinimo teisių rezervą arba regioninius rezervus.

2.   Valstybės narės, kurios sudarė nacionalinį arba regioninius sodinimo teisių rezervus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1493/1999, gali jais naudotis tol, kol taiko pereinamojo laikotarpio sodinimo teisių tvarką pagal šį skyrių.

3.   Toliau nurodytos sodinimo teisės, jei jos nepanaudojamos per nurodytą laikotarpį, perduodamos nacionaliniam rezervui arba regioniniams rezervams:

4.   Gamintojai gali perleisti atsodinimo teises nacionaliniam rezervui arba regioniniams rezervams. Valstybė narė, atsižvelgdama į Šalių teisėtus interesus, nustato tokio perleidimo, suteikiamo, prireikus, už užmokestį iš nacionalinių fondų, sąlygas.

5.   Nukrypdamos nuo 1 dalies nuostatų, valstybės narės gali nuspręsti netaikyti rezervų sistemos, jeigu jos gali įrodyti, kad jų teritorijoje egzistuoja veiksminga alternatyvi sodinimo teisių valdymo sistema. Ta alternatyvi sistema, prireikus, gali nukrypti nuo šio skyriaus atitinkamų nuostatų.

Pirmos pastraipos nuostatos taip pat taikomos toms valstybėms narėms, kurios nutraukia nacionalinių arba regioninių rezervų naudojimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1493/1999.

94 straipsnis

Sodinimo teisių suteikimas iš rezervo

1.   Valstybės narės gali suteikti teises iš rezervo:

Valstybės narės nustato b punkte nurodyto mokesčio sumos nustatymo kriterijus; ši suma gali skirtis priklausomai nuo galutinio ketinamo pagaminti produkto atitinkamuose vynuogynuose ir nuo likusio pereinamojo laikotarpio, kuriuo taikomas draudimas sodinti naujus vynmedžius, kaip numatyta 90 straipsnio 1 ir 2 dalyje.

2.   Kai išnaudojamos rezervo sodinimo teisės, valstybės narės užtikrina, kad:

3.   Iš rezervo suteiktos sodinimo teisės, kurios nepanaudojamos iki kitų vyno metų pabaigos nuo jų suteikimo, yra panaikinamos ir grąžinamos į rezervą.

4.   Rezerve nustatytos sodinimo teisės, kurios nesuteikiamos iki penktų vyno metų pabaigos nuo jų skyrimo į rezervą, yra panaikinamos.

5.   Jei valstybėje narėje egzistuoja regioniniai rezervai, ji gali nustatyti taisykles, pagal kurias vieno regioninio rezervo sodinimo teisės gali būti perleistos kitam regioniniam rezervui. Jei valstybė narė turi nacionalinį rezervą ir regioninius rezervus, ji taip pat gali leisti vieno rezervo sodinimo teises perleisti kitam (kitiems).

Perleidžiamoms teisėms gali būti taikomas sumažinimo koeficientas.

95 straipsnis

De minimis

Šio skyriaus nuostatos netaikomos tose valstybėse narėse, kuriose Bendrijos sodinimo teisių tvarka nebuvo taikoma iki 2007 m. gruodžio 31 d.

96 straipsnis

Griežtesnės nacionalinės taisyklės

Valstybės narės gali priimti griežtesnes nacionalines naujų sodinimo teisių arba atsodinimo teisių suteikimo taisykles. Jos gali reikalauti, kad kartu su atitinkamomis paraiškomis ir su jomis pateikiama susijusia informacija būtų pateikiama papildoma informacija, kuri yra reikalinga gamybos potencialo vystymosi stebėsenai.

97 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Šio skyriaus įgyvendinimui būtinos priemonės tvirtinamos pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą.

Šios priemonės visų pirma gali apimti:

III SKYRIUS

Vynmedžių išnaikinimo schema

98 straipsnis

Taikymo sritis ir sąvokos apibrėžtis

Šiame skyriuje nustatytos sąlygos, kuriomis vynmedžių augintojai gauna išmokas už vynmedžių išnaikinimą (toliau – vynmedžių išnaikinimo išmoka).

99 straipsnis

Schemos taikymo trukmė

Vynmedžių išnaikinimo schema taikoma iki 2010–2011 vyno metų pabaigos.

100 straipsnis

Atitikimo reikalavimams sąlygos

Vynmedžių išnaikinimo išmoka gali būti išmokama tik tada, jei atitinkamas plotas atitinka šiuos reikalavimus:

Nepažeidžiant e punkto nuostatų, vynmedžių išnaikinimo išmokos gali būti skiriamos už plotus, sureguliuotus pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 2 straipsnio 3 dalies nuostatas ir šio reglamento 86 straipsnio 1 dalies nuostatas.

101 straipsnis

Vynmedžių išnaikinimo išmokos suma

1.   Išmokamų vynmedžių išnaikinimo išmokos sumų skalė nustatoma pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą.

2.   Konkrečią vynmedžių išnaikinimo išmokos sumą nustato valstybės narės pagal 1 dalyje nurodytą skalę ir remdamosi ankstesniais derliais atitinkamoje valdoje.

102 straipsnis

Procedūra ir biudžetas

1.   Ne vėliau kaip iki kiekvienų metų rugsėjo 15 d. gamintojai pateikia paraiškas dėl vynmedžių išnaikinimo išmokų atitinkamoms valstybių narių valdžios institucijoms. Valstybės narės gali nustatyti ankstesnę datą nei rugsėjo 15 d., su sąlyga, kad ji būtų vėlesnė nei birželio 30 d. ir kad jos deramai atsižvelgtų, kai taikoma, į jų taikomas 104 straipsnyje nustatytas išimtis.

2.   Valstybės narės vykdo gautų paraiškų administracinę kontrolę, išnagrinėja reikalavimus atitinkančias paraiškas ir iki kiekvienų metų spalio 15 d. praneša Komisijai apie visą tokiose paraiškose nurodytą plotą ir sumas, suskirstydamos informaciją pagal regionus ir derlingumo ribas.

3.   VII priede yra nurodytas didžiausias vynmedžių išnaikinimo metinis biudžetas.

4.   Jei bendra valstybių narių Komisijai pranešta suma viršija turimas biudžeto lėšas, iki kiekvienų metų lapkričio 15 d. pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą nustatoma, kiek procentų paraiškų dėl prašomų išmokų bus priimta, atsižvelgiant, prireikus, į 104 straipsnio 2 ir 3 dalių taikymą.

5.   Valstybės narės kasmet iki vasario 1 d. priima paraiškas:

Iki kiekvienų metų kovo 1 d. valstybės narės praneša Komisijai kiek paraiškų buvo priimta, suskirstydamos informaciją pagal regionus ir derlingumo ribas bei visą kiekvienam regionui išmokėtą vynmedžių išnaikinimo išmokos sumą.

6.   Valstybės narės iki kiekvienų metų gruodžio 1 d. pateikia Komisijai tokią toliau nurodytą informaciją apie praėjusius vyno metus:

103 straipsnis

Kompleksinis paramos susiejimas

Kai nustatoma, kad ūkininkai bet kuriuo metu per trejus metus nuo vynmedžių išnaikinimo išmokos išmokėjimo nesilaikė valdoje įstatymais numatytų valdymo reikalavimų ir Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 3–7 straipsniuose numatytų geros žemės ūkio ir aplinkosaugos būklės sąlygų, išmokos suma, kai pažeidimas yra ūkininko tyčinių veiksmų arba neveikimo rezultatas, yra sumažinama arba panaikinama visiškai arba iš dalies, priklausomai nuo pažeidimo rimtumo, masto, trukmės ir pasikartojimo ir, prireikus, ūkininkui nurodoma ją grąžinti pagal tose nuostatose nurodytas sąlygas.

104 straipsnis

Išimtys

1.   Valstybė narė gali nuspręsti atmesti visas vėlesnes 102 straipsnio 1 dalyje nurodytas paraiškas, kai visas jos teritorijoje išnaikintų vynmedžių plotas pasiekia 8 % jos vynmedžiais apsodinto ploto, kaip nurodyta VIII priede.

Jeigu bendras vynuogynų išnaikinimo plotas regione pasiekia 10 % to regiono vynmedžiais apsodinto ploto, valstybė narė gali nuspręsti nebepriimti dėl to regiono pateikiamų paraiškų, nurodytų 102 straipsnio 1 dalyje.

2.   Pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą gali būti nuspręsta sustabdyti vynuogynų išnaikinimo schemos taikymą valstybėje narėje, jeigu, atsižvelgiant į pateiktas paraiškas, dėl tolesnio vynmedžių išnaikinimo bendras išnaikintas plotas viršytų 15 % viso tos valstybės narės vynmedžiais apsodinto ploto, kaip nurodyta VIII priede.

3.   Pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą gali būti nuspręsta sustabdyti vynmedžių išnaikinimo schemos taikymą valstybėje narėje konkrečiais metais, jeigu, atsižvelgiant į pateiktas paraiškas, dėl tolesnio vynmedžių naikinimo bendras išnaikintas plotas konkrečiais schemos taikymo metais viršytų 6 % viso tos valstybės narės vynmedžiais apsodinto ploto, kaip nurodyta VIII priede.

4.   Valstybės narės, laikydamosi pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą nustatytų sąlygų, gali paskelbti, kad vynmedžių išnaikinimo schema netaikoma vynmedžiams kalnuotose ir stačios nuokalnės vietovėse.

5.   Valstybės narės gali paskelbti, kad vynmedžių išnaikinimo schema netaikoma vietovėse, kuriose jos taikymas būtų nesuderinamas su aplinkosaugos aspektais. Vietovių, kuriose, paskelbta, kad jose vynmedžių išnaikinimo schema netaikoma, plotas negali viršyti 3 % viso vynmedžiais apsodinto ploto, kaip nurodyta VIII priede.

6.   Graikija gali vynmedžiais apsodintus plotus Egėjo jūros salose ir Graikijos Jonijos jūros salose, išskyrus Kretą ir Euboją, paskelbti neatitinkančiais vynmedžių išnaikinimo schemos reikalavimų.

7.   Šiame skyriuje nustatyta vynmedžių išnaikinimo schema netaikoma Azorų, Madeiros ir Kanarų salose.

8.   Valstybės narės, nusprendusios pasinaudoti 4–6 dalyse numatyta galimybe, iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d., o pirmą kartą 2008 m. rugpjūčio 1 d. pateikia Komisijai informaciją, susijusią su ketinama taikyti vynmedžių išnaikinimo priemone:

9.   Valstybės narės gamintojams, vykdantiems veiklą vietovėse, kurios neatitinka vynmedžių išnaikinimo schemos reikalavimų arba kuriose, kaip paskelbta, vynmedžių išnaikinimo schema netaikoma pagal 4–7 dalių nuostatas, suteikia prioritetą pagal kitas šiame reglamente nurodytas paramos priemones, visų pirma, kai taikoma, pagal perplanavimo ir konversijos priemonę, įgyvendinamą vykdant paramos programas, ir pagal kaimo plėtros priemones.

105 straipsnis

De minimis

Šio skyriaus nuostatos netaikomos tose valstybėse narėse, kuriose vyno gamyba neviršija 50 000 hektolitrų per vyno metus. Ši produkcija apskaičiuojama remiantis ankstesnių penkerių vyno metų gamybos vidurkiu.

106 straipsnis

Papildoma valstybės pagalba

Kartu su išmokėta vynmedžių išnaikinimo išmoka valstybės narės gali skirti papildomą nacionalinę pagalbą, neviršijančią 75 % taikomos vynmedžių išnaikinimo išmokos.

107 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Šio skyriaus įgyvendinimui būtinos priemonės tvirtinamos pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą.

Šios priemonės visų pirma gali apimti:

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

108 straipsnis

Vynuogynų registras

1.   Valstybės narės veda vynuogynų registrą, kuriame pateikiama naujausia informacija apie gamybos potencialą.

2.   Valstybėms narėms, kuriose bendras vyninių vynuogių veislių, klasifikuojamų pagal 24 straipsnio 1 dalį, vynmedžiais apsodintas plotas yra mažesnis nei 500 hektarų, 1 dalyje nurodytas įpareigojimas netaikomas.

109 straipsnis

Sąrašas

Valstybės narės, kurios pagal 11 straipsnį savo paramos programose numato vynuogynų restruktūrizavimo ir konversijos priemonę, remdamosi 108 straipsnyje nurodytu vynuogynų registru iki kiekvienų metų kovo 1 d. ir pirmą kartą – 2009 m. kovo 1 d. Komisijai nusiunčia atnaujintą savo gamybos pajėgumų sąrašą.

110 straipsnis

Vynuogynų registro ir sąrašo galiojimo trukmė

Pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą gali būti nuspręsta, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. 108 ir 109 straipsniai nebegalioja.

111 straipsnis

Privalomasis deklaravimas

1.   Vynuogių, skirtų vyno gamybai, gamintojai ir misos bei vyno gamintojai kiekvienais metais kompetentingoms nacionalinėms institucijoms deklaruoja iš paskutiniojo derliaus pagamintą kiekį.

2.   Valstybės narės gali reikalauti, kad vynuogių, skirtų vyno gamybai, pardavėjai kiekvienais metais deklaruotų parduotą kiekį iš paskutiniojo derliaus.

3.   Misos ir vyno gamintojai bei pardavėjai, išskyrus mažmenininkus, kiekvienais metais kompetentingoms nacionalinėms institucijoms deklaruoja turimas misos ir vyno atsargas, neatsižvelgiant į tai, ar jos yra tų ar ankstesniųjų metų derliaus. Atskirai nurodoma misa ir vynas, įvežti iš trečiųjų šalių.

112 straipsnis

Lydraščiai ir registras

1.   Produktus, kuriems taikomas šis reglamentas, galima išleisti į apyvartą Bendrijoje tik jei yra oficialiai patvirtintas lydraštis.

2.   Fiziniai arba juridiniai asmenys ar tokių asmenų grupės, kurie produktus, kuriems taikomas šis reglamentas, turi verslo tikslais, visų pirma gamintojai, išpilstytojai ir perdirbėjai bei prekiautojai, nustatyti pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą, pildo tokių įvežamų ir išvežamų produktų registrą.

113 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikoma Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 195 straipsnio 2 dalis.

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį:

114 straipsnis

Finansiniai ištekliai

II antraštinės dalies I skyriuje numatytos priemonės, išskyrus 7 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą priemonę, ir V antraštinės dalies III skyriuje numatytos priemonės priskiriamos intervencijai siekiant sureguliuoti žemės ūkio rinkas, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 3 straipsnio 1 dalies b punkte.

115 straipsnis

Valstybių narių ir Komisijos keitimasis informacija

1.   Valstybės narės ir Komisija teikia viena kitai visą informaciją, reikalingą šiam reglamentui taikyti, visų pirma rinkos stebėsenos ir analizės tikslais bei siekiant laikytis tarptautinių įsipareigojimų dėl šiame reglamente nurodytų produktų.

2.   Pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą patvirtinamos išsamios taisyklės, skirtos nustatyti, kokia informacija yra būtina šio straipsnio 1 dalies nuostatoms taikyti, bei tokios informacijos pateikimo formą, turinį, laiką ir terminus, taip pat informacijos ir dokumentų perdavimo arba pateikimo tvarką.

116 straipsnis

Stebėsena

Taikydamos šį reglamentą valstybės narės užtikrina, kad su plotais susijusios administravimo ir kontrolės procedūros būtų suderintos su Integruotąja administravimo ir kontrolės sistema (IAKS), suderinant:

Šios procedūros turi sudaryti sąlygas bendram, jokių problemų ar konfliktų nesukeliančiam IAKS funkcionavimui arba keitimuisi duomenimis.

117 straipsnis

Kontrolė ir administracinės baudos pranešimas apie jas

Išskyrus Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 145 straipsnio n punkto a papunktyje nurodytą klausimą, pagal šio reglamento 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą priimamos:

118 straipsnis

Atsakingų nacionalinių institucijų paskyrimas

1.   Nepažeisdamos 47 straipsnio nuostatų, valstybės narės paskiria vieną ar kelias institucijas, atsakingas už Bendrijos taisyklių vyno sektoriuje laikymąsi. Visų pirma valstybės narės paskiria laboratorijas, įgaliotas atlikti oficialius tyrimus vyno sektoriuje. Paskirtos laboratorijos turi atitikti bandymo laboratorijų bendruosius veiklos kriterijus, nustatytus ISO/IEC 17025 standarte.

2.   Valstybės narės Komisijai praneša 1 dalyje nurodytų institucijų ir laboratorijų pavadinimus ir adresus. Komisija šią informaciją skelbia viešai.

119 straipsnis

Nacionalinė pagalba distiliavimui krizės atveju

1.   Nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. valstybės narės gali skirti nacionalinę pagalbą vyno gamintojams savanoriškam ar privalomam vyno distiliavimui pagrįstais krizės atvejais.

2.   1 dalyje nurodyta parama turi būti proporcinga ir turi padėti panaikinti krizinę padėtį.

3.   Visa paramos suma, kurią gali skirti valstybė narė konkrečiais metais tokiai paramai, neviršija 15 % visų valstybei narei tiems metams skirtų lėšų, nustatytų II priede.

4.   Valstybės narės, kurios pageidauja pasinaudoti 1 dalyje nurodyta pagalba, Komisijai pateikia tinkamai pagrįstą pranešimą. Sprendimas dėl priemonės patvirtinimo ir pagalbos skyrimo priimamas pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą.

5.   Alkoholis, gautas atliekant 1 dalyje nurodytą distiliavimą, turi būti naudojamas tik pramonės ar energetikos tikslais siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo.

120 straipsnis

Komisijos ataskaita

Iki 2012 m. pabaigos Komisija parengia ataskaitą, kurioje visų pirma bus atsižvelgta į patirtį, įgytą įgyvendinant reformą.

121 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Šios antraštinės dalies įgyvendinimui būtinos priemonės tvirtinamos pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą.

Šios priemonės visų pirma gali apimti:

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

PAKEITIMAI, PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

I SKYRIUS

Pakeitimai

122 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 pakeitimai

Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 2 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje žodžiai „2002 m. liepos 31 d.“ pakeičiami taip:

„2008 m. liepos 31 d.“.

123 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 iš dalies keičiamas taip:

124 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 pakeitimai

Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 12 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

125 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 3/2008 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 3/2008 iš dalies keičiamas taip:

II SKYRIUS

Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

126 straipsnis

Nuostatos, sudarančios palankesnes pereinamojo proceso sąlygas

Pagal 113 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą gali būti patvirtintos priemonės:

127 straipsnis

Valstybės pagalbos taisyklių taikymas

1.   Atsižvelgiant į 2 dalies nuostatas, produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, gamybai ir prekybai jais taikomi Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai.

2.   Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai netaikomi:

128 straipsnis

Panaikinimai, tolesnis taikymas pereinamuoju laikotarpiu ir nuorodos

1.   Atsižvelgiant į 2 ir 3 dalių nuostatas, Reglamentai (EEB) Nr. 2392/86 ir (EB) Nr. 1493/1999 panaikinami.

2.   Reglamentas (EB) Nr. 2392/86 ir V antraštinės dalies I ir II skyriai, VI antraštinė dalis, 24 ir 80 straipsniai bei atitinkamos nuostatos, visų pirma išdėstytos atitinkamuose Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 prieduose, toliau taikomos, kol bus pradėti taikyti atitinkami šio reglamento skyriai pagal 129 straipsnio 2 dalies e punktą.

3.   Reglamente (EB) 1493/1999 nustatytos toliau nurodytos priemonės toliau taikomos, jei pagal tą reglamentą galimos taikyti priemonės buvo pradėtos taikyti ar vykdytos iki 2008 m. rugpjūčio 1 d.:

4.   Nuorodos į panaikintą Reglamentą (EEB) Nr. 1493/1999, kai taikoma, laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

129 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

1.   Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.   Jis taikomas nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d., išskyrus:

3.   V antraštinės dalies II skyrius taikomas iki 2015 m. gruodžio 31 d.

(1)  2007 m. gruodžio 12 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  2007 m. gruodžio 12 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3)  OL L 179, 1999 7 14, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 299, 2007 11 16, p. 1).

(4)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 248/2008 (OL L 76, 2008 3 19, p. 6).

(5)  OL L 277, 2005 10 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 146/2008 (OL L 46, 2008 2 21, p. 1).

(6)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20, p. 1).

(7)  OL L 165, 2004 4 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 301/2008 (OL L 97, 2008 4 9, p. 85).

(8)  OL L 109, 2000 5 6, p. 29. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2007/68/EB (OL L 310, 2007 11 28, p. 11).

(9)  OL L 208, 1986 7 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1631/98 (OL L 210, 1998 7 28, p. 14).

(10)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

(11)  OL L 209, 2005 8 11, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1437/2007 (OL L 322, 2007 12 7, p. 1).

(12)  OL L 270, 2003 10 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 293/2008 (OL L 90, 2008 4 2, p. 5).

(13)  OL L 3, 2008 1 5, p. 1.

(14)  2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo (OL L 210, 2006 7 31, p. 25). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1989/2006 (OL L 411, 2006 12 30, p. 6).

(15)  OL L 124, 2003 5 20, p. 36.

(16)  OL L 265, 2006 9 26, p. 1.

(17)  OL L 42, 2006 2 14, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1276/2007 (OL L 284, 2007 10 30, p. 11).

(18)  OL L 39, 2008 2 13, p. 16.

(19)  OL L 40, 1989 2 11, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Sprendimu 92/10/EEB (OL L 6, 1992 1 11, p. 35).

(20)  OL L 11, 1994 1 14, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1891/2006 (OL L 386, 2006 12 29, p. 14).

(21)  OL L 186, 1989 6 30, p. 21. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 92/11/EEB (OL L 65, 1992 3 11, p. 32).

(22)  OL L 247, 2007 9 21, p. 17.

(23)  OL L 67, 1994 3 10, p. 89. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 427/2003 (OL L 65, 2003 3 8, p. 1).

(24)  OL L 349, 1994 12 31, p. 53. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2200/2004 (OL L 374, 2004 12 22, p. 1).

(25)  OL L 148, 2008 6 6, p. 1“.

(26)  OL L 95, 2007 4 5, p. 1.

(27)  OL L 148, 2008 6 6, p. 1.“.