3.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 323/33

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2008/106/EB

2008 m. lapkričio 19 d.

dėl minimalaus jūrininkų rengimo (nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 80 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/25/EB dėl minimalaus jūrininkų parengimo (3) buvo keletą kartų iš esmės keičiama (4). Kadangi dabar tą direktyvą reikia dar kartą iš dalies keisti, siekiant aiškumo atitinkamos nuostatos turėtų būti išdėstytos nauja redakcija.

(2)

Veiksmai, kurių Bendrijos lygmeniu turi būti imamasi jūrų saugumo ir taršos prevencijos jūroje srityse, turėtų atitikti tarptautines taisykles ir standartus.

(3)

Norint išlaikyti ir plėtoti žinių ir įgūdžių lygį Bendrijos jūrų sektoriuje, svarbu skirti atitinkamą dėmesį jūrininkų jūriniam rengimui ir statusui Bendrijoje.

(4)

Vienodas mokymo kurso, kurį baigusiems jūrininkams išduodamas profesinio rengimo atestatas, rengimo lygis turėtų būti užtikrinamas dėl jūrų saugumo.

(5)

2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (5) taikoma jūrinėms profesijoms, kurioms taikoma ši direktyva. Ji padės skatinti, kad būtų laikomasi sutartyje nustatytų įsipareigojimų panaikinti kliūtis laisvam asmenų ir paslaugų judėjimui tarp valstybių narių.

(6)

Abipusis diplomų ir pažymėjimų pripažinimas, numatytas pagal Direktyvą 2005/36/EB, ne visada užtikrina jūrininkų, tarnaujančių laivuose, kurie plaukioja su valstybės narės vėliava, sunormintą rengimo lygį. Tačiau jūrų saugumo požiūriu tai yra itin svarbu.

(7)

Dėl to yra svarbu apibrėžti minimalų jūrininkų rengimo lygį Bendrijoje. Šis lygis turėtų būti pagrįstas rengimo normatyvais, dėl kurių jau yra susitarta tarptautiniu lygmeniu, t. y. 1978 m. Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) konvencija dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (JRAB konvencija) su pakeitimais, padarytais 1995 m. Visos valstybės narės yra tos konvencijos šalys.

(8)

Valstybės narės gali nustatyti aukštesnius normatyvus už minimalius JRAB konvencijoje ir šioje direktyvoje nustatytuosius.

(9)

Prie šios direktyvos pridėtas JRAB konvencijos taisykles reikėtų papildyti privalomomis Jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo kodekso (JRAB kodekso) A dalies nuostatomis. JRAB kodekso B dalyje pateiktos rekomendacijos, skirtos JRAB konvencijos šalims ir įgyvendinantiems, taikantiems tos konvencijos priemones arba užtikrinantiems, kad tos priemonės būtų vykdomos, padėti, jog visa konvencija būtų įgyvendinama vienodai ir iki galo.

(10)

Siekiant padidinti jūrų saugumą ir taršos prevenciją jūroje, šioje direktyvoje pagal JRAB konvenciją turėtų būti nustatytos nuostatos dėl minimalaus budinčių darbuotojų poilsio laiko. Šios nuostatos turėtų būti taikomos nepažeidžiant 1999 m. birželio 21 d. Tarybos direktyvos 1999/63/EB dėl Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos (ECSA) ir Europos Sąjungos transporto darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (FST) susitarimo dėl jūreivių darbo laiko organizavimo (6) nuostatų.

(11)

Valstybės narės turėtų patvirtinti ir įgyvendinti konkrečias priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią kompetencijos atestatų klastojimui bei už jį bausti, ir dėti pastangas TJO, kad būtų pasiekti griežti ir įvykdomi susitarimai dėl kovos su šia veikla pasauliniu mastu.

(12)

Siekiant padidinti jūrų saugumą, apsaugoti žmonių gyvybes ir užkirsti kelią jūros taršai, Bendrijos vandenyse plaukiojančių laivų įgulos narių keitimasis informacija turėtų būti patobulintas.

(13)

Keleivinių laivų įgulos nariai, paskirti padėti keleiviams, jeigu laive susidaro avarinė padėtis, turėtų mokėti susikalbėti su keleiviais.

(14)

Toksišką arba aplinką teršiantį krovinį vežančiuose tanklaiviuose tarnaujančios įgulos nariai turėtų sugebėti veiksmingai užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams ir mokėti susidoroti su avarinėms situacijomis. Dėl to svarbiausias dalykas yra, kad pagal šios direktyvos reikalavimus būtų užtikrintas tinkamas laivo kapitono, vadovaujančių specialistų ir eilinių jūrininkų susižinojimas.

(15)

Svarbu užtikrinti, kad jūrininkai, turintys trečiųjų šalių išduotus atestatus ir tarnaujantys Bendrijos laivuose, turėtų tokį kompetencijos lygį, kuris atitinka JRAB konvencijos reikalavimus. Ši direktyva turėtų nustatyti procedūras ir bendrus kriterijus, pagal kuriuos valstybės narės pripažįsta trečiųjų šalių išduotus atestatus, paremtus rengimo ir atestavimo reikalavimais, dėl kurių susitarta JRAB konvencijoje.

(16)

Siekdamos užtikrinti saugą jūroje, valstybės narės turėtų pripažinti tik JRAB konvencijos šalių, kurias TJO Jūrų saugumo komitetas (MSC) laiko įrodžiusiomis, kad jos toje konvencijoje nustatytus normatyvus iki galo įgyvendino ir tebeįgyvendina, suteiktas privalomą rengimo lygį patvirtinančias kvalifikacijas arba kvalifikacijas, suteiktas tų šalių įgaliojimu. Laikotarpiui, iki MSC galės gauti pirmiau minėtus įrodymus, būtina turėti laikiną atestatų pripažinimo tvarką.

(17)

Tam tikrais atvejais jūrininkų rengimo įstaigos, rengimo programos ir kursai turėtų būti tikrinami. Todėl turėtų būti parengti tokių tikrinimų kriterijai.

(18)

Komisija turėtų būti padedama komiteto atlikti užduotis, susijusias su atestatų, kuriuos yra išdavusios trečiųjų šalių mokymo institucijos arba administracijos, pripažinimu.

(19)

Europos jūrų saugumo agentūra, įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1406/2002 (7), turėtų padėti Komisijai, kai ši tikrina, ar valstybės narės laikosi šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų.

(20)

Valstybės narės, kaip uosto administracijos, turi pirmiausia organizuoti su trečiosios šalies, kuri nėra ratifikavusi JRAB konvencijos, vėliava plaukiojančių laivų apžiūras ir taip didinti saugą bei gerinti taršos prevenciją Bendrijos vandenyse bei užtikrinti, kad su trečiosios šalies vėliava plaukiojantiems laivams nebūtų sudaromos palankesnės sąlygos.

(21)

Į šią direktyvą tikslinga įtraukti nuostatas dėl valstybės uosto kontrolės, laukiant, kol bus iš dalies pakeista Tarybos direktyva 95/21/EB (8) dėl uosto valstybės kontrolės, kad į ją būtų perkeltos šioje direktyvoje pateiktos nuostatos dėl uosto valstybės kontrolės.

(22)

Būtina numatyti šios direktyvos derinimo su tarptautinių konvencijų ir kodeksų pakeitimais tvarką.

(23)

Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimąsi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (9).

(24)

Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus iš dalies pakeisti šią direktyvą, kad pagal ją būtų galima taikyti vėlesnius tam tikrų tarptautinių kodeksų ir atitinkamų Bendrijos teisės aktų pakeitimus. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, jos turi būti patvirtintos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(25)

Naujos į šią direktyvą įtrauktos nuostatos susijusios tik su komiteto procedūromis. Todėl valstybėms narėms jų perkelti i nacionalinę teisę nereikia.

(26)

Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, numatytais III priedo B dalyje,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šioje direktyvoje:

1)

laivo kapitonas – tai laivui vadovaujantis asmuo;

2)

vadovaujantis specialistas – tai įgulos narys, bet ne kapitonas, paskirtas eiti pareigas pagal nacionalinę teisę arba taisykles, arba, jei tokio paskyrimo nėra, einantis šias pareigas pagal kolektyvinę sutartį arba papročius;

3)

denio skyriaus vadovaujantis specialistas – tai vadovaujantis specialistas, kurio kvalifikacija atitinka I priedo II skyriaus nuostatas;

4)

vyresnysis kapitono padėjėjas – tai vadovaujantis specialistas, kurio pareigos yra viena pakopa žemesnės už kapitono ir kuriam tenka vadovauti laivui, jei kapitonas nebegali eiti savo pareigų;

5)

mechanikas – tai vadovaujantis specialistas, kurio kvalifikacija atitinka I priedo III skyriaus nuostatas;

6)

vyriausiasis mechanikas – tai vyriausias pagal pareigas mechanikas, atsakingas už mechaninį laivo varymą ir jo mechaninės bei elektromechaninės įrangos veikimą ir priežiūrą;

7)

antrasis mechanikas – tai mechanikas, kuris pagal pareigas yra viena pakopa žemesnis už vyriausiąjį mechaniką ir yra atsakingas už mechaninį laivo varymą ir jo mechaninės bei elektromechaninės įrangos veikimą ir priežiūrą, jei vyriausiasis mechanikas nebegali eiti savo pareigų;

8)

mechanikas stažuotojas – tai mechaniko pareigoms rengiamas asmuo, paskirtas pagal nacionalinę teisę arba taisykles;

9)

radijo operatorius – tai asmuo, turintis atitinkamą atestatą, kompetentingų institucijų išduotą arba jų pripažintą pagal Radijo ryšio reglamento nuostatas;

10)

eilinis jūrininkas – tai laivo įgulos narys, kuris nėra nei kapitonas, nei vadovaujantis specialistas;

11)

jūrų laivas – tai laivas, kuris neplaukioja vien vidaus vandenyse arba vien uždaruose ar jiems gretimuose vandenyse, arba vien akvatorijose, kuriose galioja uosto taisyklės;

12)

laivas, plaukiojantis su valstybės narės vėliava – tai valstybėje narėje pagal jos teisę įregistruotas ir su jos vėliava plaukiojantis laivas; šios apibrėžties neatitinkantys laivai yra prilyginami su trečiosios šalies vėliava plaukiojantiems laivams;

13)

pakrantės reisai – tai reisai netoli valstybės narės krantų, kaip ši valstybė narė pati yra šią sąvoką apibrėžusi;

14)

variklių galia – tai didžiausias bendras ilgalaikis visų pagrindinių laivo eigos variklių galingumas, išreikštas kilovatais ir nurodytas laivo registracijos liudijime ar kitame oficialiame dokumente;

15)

naftos tanklaivis – tai laivas, sukonstruotas ir naudojamas skystai naftai bei jos produktams vežti;

16)

cheminių medžiagų tanklaivis – tai laivas, sukonstruotas arba pritaikytas ir naudojamas bet kuriems naujausios redakcijos „Tarptautinio nesupakuotų cheminių medžiagų vežimo kodekso“ 17 skyriuje išvardytiems supiltiems produktams vežti;

17)

suskystintų dujų tanklaivis – tai laivas, sukonstruotas arba pritaikytas ir naudojamas suskystintoms dujoms arba kitiems naujausios redakcijos „Tarptautinio suskystintų dujų vežimo kodekso“ 19 skyriuje išvardytiems supiltiems produktams vežti;

18)

radijo ryšio reglamentas – tai peržiūrėto Radijo ryšio reglamento, kurį yra priėmusi Pasaulio vykdomoji radijo ryšio konferencija dėl mobiliųjų paslaugų, naujausia redakcija;

19)

keleivinis laivas – tai jūrų laivas, vežantis daugiau kaip 12 keleivių;

20)

žvejybos laivas – tai laivas, naudojamas žvejoti žuvims arba gaudyti kitus gyvuosius jūrų išteklius;

21)

JRAB konvencija – tai 1978 m. Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) konvencijos dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų, taikomos atitinkamiems dalykams, atsižvelgiant į Konvencijos VII straipsnio ir I/15 taisyklės pereinamojo laikotarpio nuostatas, įskaitant, tam tikrais atvejais, taikytinas JRAB kodekso nuostatas, taikant visų šių dokumentų naujausias redakcijas;

22)

radijo ryšio pareigos – apima, atitinkamai, budėjimą ir įrangos techninį aptarnavimą bei remontą, vykdomus pagal Radijo ryšio reglamentą, 1974 m. Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS 74) bei, kiekvienos valstybės narės nuožiūra, pagal atitinkamas TJO naujausių redakcijų rekomendacijas;

23)

keleivinis ro-ro tipo laivas – tai keleivinis laivas, turintis patalpas ro-ro kroviniams arba specialios kategorijos patalpas, kaip apibrėžta naujausios redakcijos SOLAS 74;

24)

JRAB kodeksas – tai Jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo (JRAB) kodeksas, priimtas 1995 m. JRAB šalių konferencijoje 2 rezoliucija, jo naujausia redakcija;

25)

funkcija – tai užduočių, pareigų ir įsipareigojimų visuma, kaip nurodyta JRAB kodekse, būtina laivui valdyti, žmonių gyvybei jūroje bei jūros aplinkai apsaugoti;

26)

kompanija – tai laivo savininkas arba bet kuri kita organizacija ar asmuo, pavyzdžiui, laivo valdytojas arba jo nuomininkas pagal laivo frachtavimo be įgulos sutartį, perėmęs iš laivo savininko atsakomybę už jo eksploatavimą ir kartu prisiėmęs visas pagal šią direktyvą kompanijai priklausančias pareigas bei įsipareigojimus;

27)

tinkamas atestatas – tai atestatas, išduotas ir patvirtintas pagal šią direktyvą, suteikiantis teisėtam jo turėtojui teisę eiti pareigas bei vykdyti su jomis susietas nurodyto atsakomybės lygio funkcijas atitinkamo tipo, tonažo, variklių galios bei varytuvų tipo laive, atliekančiame konkretų reisą;

28)

darbo jūroje stažas – tai asmens darbo laive laikas, su kuriuo siejamas atestato jam išdavimas arba kitoks atestavimas;

29)

patvirtintas – tai valstybės narės patvirtintas pagal šią direktyvą;

30)

trečioji šalis – tai bet kokia šalis ne valstybė narė;

31)

mėnuo – tai kalendorinis mėnuo arba 30 dienų, sudarytų iš trumpesnių už vieną mėnesį laiko tarpų.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Ši direktyva taikoma joje nurodytiems jūrininkams, dirbantiems jūrų laivuose, kurie plaukioja su valstybės narės vėliava, išskyrus:

a)

karo laivus, pagalbinius laivus arba kitokius laivus, priklausančius valstybei narei arba valstybės narės valdomus ir užsiimančius vien valstybės nekomercine veikla;

b)

žvejybos laivus;

c)

pramogines jachtas, nenaudojamas verslui;

d)

medinius primityvios konstrukcijos laivus.

3 straipsnis

Rengimas ir atestavimas

1.   Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad 2 straipsnyje nurodytuose laivuose tarnaujantys jūrininkai būtų rengti bent pagal tuos JRAB konvencijos reikalavimus, kurie nustatyti šios direktyvos I priede, ir turėtų 4 straipsnyje apibrėžtus atestatus arba 1 straipsnio 27 punkte apibrėžtus tinkamus atestatus.

2.   Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad tie įgulos nariai, kurie pagal SOLAS 74 III/10.4 taisyklę turi turėti atestatus, būtų parengti ir atestuoti pagal šią direktyvą.

4 straipsnis

Atestatas

Atestatas yra galiojantis dokumentas, kad ir kaip jis vadintųsi, išduotas pačios valstybės narės kompetentingos institucijos arba jos leidimu, laikantis 5 straipsnio ir I priede nustatytų reikalavimų.

5 straipsnis

Atestatai ir jų patvirtinimas

1.   Atestatai išduodami pagal 11 straipsnį.

2.   Kapitonų, vadovaujančių specialistų ir radijo operatorių atestatus valstybė narė patvirtina, kaip numatyta šiame straipsnyje.

3.   Atestatai išduodami laikantis JRAB konvencijos I/2 taisyklės 1 dalies.

4.   Dėl radijo operatorių valstybės narės gali:

a)

išduodant Radijo ryšio reglamentą atitinkantį atestatą, į egzaminus įtraukti papildomas pagal atitinkamas taisykles privalomas žinias;

b)

išduoti atskirą atestatą, jame nurodydamos, jog jo turėtojas yra įgijęs papildomų žinių, reikalaujamų pagal atitinkamas taisykles.

5.   Valstybės narės nuožiūra patvirtinimai gali būti jos išduodamų atestatų neatskiriama dalis, kaip tai nurodyta JRAB kodekso A-I/2 poskyryje. Tokiu atveju naudojama A-I/2 poskyrio 1 dalyje nurodyta forma. Jei patvirtinimai išduodami atskirai, jiems naudojama A-I/2 poskyrio 2 dalyje nurodyta forma. Patvirtinimai išduodami laikantis JRAB konvencijos VI straipsnio 2 dalies.

6.   Valstybė narė, pripažįstanti atestatą 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, tokį pripažinimą paliudija savo patvirtinimu. Tokiam patvirtinimui naudojama JRAB kodekso A-I/2 poskyrio 3 dalyje nustatyta forma.

7.   Dėl 5 ir 6 dalyse nurodytų patvirtinimų:

a)

jie gali būti išduodami kaip atskiri dokumentai;

b)

kiekvienam jų suteikiamas tik jam skirtas numeris, kitas nei atestato išdavimą liudijančio patvirtinimo numeris, kuris gali turėti šio atestato numerį, jeigu jis yra skirtas tik šiam atestatui; ir

c)

jie nustoja galioti, kai tik baigiasi patvirtinamo atestato galiojimo laikas arba atestatą išdavusi valstybė narė arba trečioji šalis jį atima, sustabdo jo galiojimą arba jį panaikina, taip pat bet kuriuo atveju po ne daugiau kaip penkerių metų nuo jų išdavimo datos.

8.   Pareigos, kurias atestato turėtojui leidžiama eiti, patvirtinime yra nurodomos vartojant tokias pat sąvokas, kokios vartojamos atitinkamuose tos valstybės narės reikalavimuose dėl saugaus įgulų komplektavimo.

9.   Valstybė narė gali naudoti ir kitokią formą nei JRAB kodekso A-I/2 poskyryje nustatytoji, atsižvelgiant į A-I/2 poskyrio leidžiamus variantus, jeigu tik duomenys joje įrašomi lotyniškomis raidėmis bei arabiškais skaitmenimis.

10.   Atsižvelgiant į 19 straipsnio 7 dalį, pagal šią direktyvą privalomo atestato originalas saugomas ir prieinamas patikrinti tame laive, kuriame dirba jo turėtojas.

6 straipsnis

Rengimo reikalavimai

Pagal 3 straipsnį privalomas rengimas – tai atitinkamos teorinės žinios ir praktiniai įgūdžiai, privalomi pagal I priedą, ypač gelbėjimo ir gaisro gesinimo įrangos naudojimo įgūdžiai, patvirtinti kiekvienos valstybės narės paskirtos kompetentingos institucijos arba įstaigos.

7 straipsnis

Pakrančių reisams taikomi principai

1.   Valstybės narės, apibrėždamos pakrančių reisų sąvoką, nenustato jūrininkams, dirbantiems laivuose, turinčiuose teisę plaukioti su kitos valstybės narės ar kitos JRAB konvencijos šalies vėliava ir atliekančiuose tokius pakrančių reisus, griežtesnių reikalavimų dėl rengimo, patirties bei atestavimo nei tie, kurie taikomi jūrininkams, dirbantiems laivuose, turinčiuose teisę plaukioti su jų pačių vėliava. Jokiu atveju valstybė narė nenustato jūrininkams, dirbantiems laivuose, plaukiojančiuose su kitos valstybės narės ar JRAB konvencijos šalies vėliava, tokių reikalavimų, kurie viršytų šios direktyvos reikalavimus pakrančių reisų neatliekantiems laivams.

2.   Dėl turinčių teisę plaukioti su valstybės narės vėliava laivų, reguliariai atliekančių pakrančių reisus prie kitos valstybės narės ar JRAB konvencijos šalies krantų: valstybė narė, su kurios vėliava laivas turi teisę plaukioti, nustato jame dirbantiems jūrininkams tokius reikalavimus dėl rengimo, patirties ir atestavimo, kurie būtų ne žemesnio lygio negu valstybės narės ar JRAB konvencijos šalies, prie kurios krantų laivas plaukioja, reikalavimai, su sąlyga, kad jie neviršija šios direktyvos reikalavimų pakrančių reisų neatliekantiems laivams. Jūrininkų, dirbančių laivuose, išplaukiančiuose už vandenų, kuriuos valstybė narė yra apibrėžusi kaip pakrančių reisų rajoną, ir įplaukiančiuose į vandenis, kuriems šis apibrėžimas netaikomas, kompetencija privalo atitikti atitinkamus šios direktyvos reikalavimus.

3.   Valstybė narė gali taikyti turinčiam teisę plaukioti su jos vėliava laivui pakrančių reisams taikomas šios direktyvos nuostatas ir tada, kai jis reguliariai atlieka pakrančių reisus prie kitos valstybės, kuri nėra Konvencijos narė, krantų, jeigu šie reisai atitinka tos valstybės narės nustatytą pakrančių reisų apibrėžtį.

4.   Priėmusios sprendimą dėl pakrančių reisų apibrėžties ir švietimo bei rengimo, kuris būtinas pagal 1, 2 ir 3 dalių reikalavimus, sąlygų, valstybės narės praneša Komisijai jų priimtas išsamias nuostatas.

8 straipsnis

Sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos prevencija

1.   Valstybės narės imasi tinkamų priemonių užkirsti kelią sukčiavimui ir kitai neteisėtai veiklai, susijusiai su atestavimo procesu ar jų kompetentingų institucijų išduotais ir patvirtintais atestatais, bei įgyvendina jas, taip pat nustato sankcijas, kurios turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

2.   Valstybės narės paskiria nacionalines institucijas, turinčias kompetenciją nustatyti sukčiavimą ar kitą neteisėtą veiklą ir kovoti su jais bei keistis informacija apie jūrininkų atestavimą su kitų valstybių narių ir trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis.

Valstybės narės apie tokių kompetentingų nacionalinių institucijų duomenis nedelsdamos informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją.

Valstybės narės apie tokių kompetentingų nacionalinių institucijų duomenis taip pat nedelsdamos informuoja trečiąsias šalis, su kuriomis jos pasirašė įsipareigojimus pagal JRAB konvencijos I/10 taisyklės 1.2 dalį.

3.   Priimančiosios valstybės narės prašymu kitos valstybės narės kompetentingos institucijos pateikia jūrininkų atestatų, atitinkamų patvirtinimų ar bet kokių kitų minėtoje kitoje valstybėje narėje išduotų mokymą patvirtinančių dokumentų autentiškumo raštišką patvirtinimą ar paneigimą.

9 straipsnis

Nuobaudos ar drausminės priemonės

1.   Valstybės narės nustato tvarką bei procedūras, kaip atlikti nešališką tyrimą dėl bet kurio jos išduoto atestato ar patvirtinimo turėtojo nekompetentingumo, veiksmų ar neveikimo atvejo, apie kuriuos buvo pranešta ir dėl kurių, ryšium su šių turėtojų jų atestatuose nurodytų pareigų vykdymu, galėjo kilti tiesioginė grėsmė žmonių gyvybei ar turto saugumui jūroje arba jūros aplinkai, ir tvarką bei procedūras tokiems atestatams atimti, jų galiojimui sustabdyti ar jiems panaikinti dėl minėtos priežasties bei siekiant užkirsti kelią sukčiavimui.

2.   Kiekviena valstybė narė skiria nuobaudas arba taiko drausmines sankcijas tais atvejais, kai su jos vėliava turintys teisę plaukioti laivai arba jos tinkamai kvalifikuoti jūrininkai nesilaiko šiai direktyvai vykdyti skirtų nacionalinių teisės aktų.

3.   Tokios nuobaudos pirmiausia turi būti skiriamos bei drausminės priemonės nustatomos ir taikomos, jeigu:

a)

kompanija arba kapitonas priėmė į darbą asmenį, neturintį pagal šią direktyvą privalomo atestato;

b)

kapitonas leido asmeniui, neturinčiam pagal šią direktyvą privalomo atestato, galiojančio lengvatinio leidimo ar dokumentinių įrodymų, privalomų pagal 19 straipsnio 7 dalį, atlikti bet kurias funkcijas arba eiti bet kurias pareigas, kurias atlikti arba kurias eiti leidžiama tik atitinkamą atestatą turinčiam asmeniui; arba

c)

asmuo, apgaulės būdu arba pasinaudojęs suklastotais dokumentais, įsidarbino, kad atliktų bet kurias funkcijas arba eitų bet kurias pareigas, kurias atlikti ir kurias eiti pagal šią direktyvą leidžiama atestatą arba lengvatinį leidimą turinčiam asmeniui.

4.   Valstybės narės, kurių jurisdikcijai priklauso kokia nors kompanija arba koks nors asmuo, dėl kurių yra aiškus pagrindas manyti, jog jie yra atsakingi už akivaizdžius 3 dalyje nurodytus šios direktyvos pažeidimus arba turi duomenų apie tokius pažeidimus, bet kuriai valstybei narei ar JRAB konvencijos šaliai, pranešusiai, jog ji ketina pradėti jos jurisdikcijai priklausantį procesą, teikia visokeriopą įmanomą pagalbą.

10 straipsnis

Kokybės reikalavimai

1.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad:

a)

bet kokia rengimo, kompetencijos įvertinimo, atestatų išdavimo, jų tvirtinimo ir atnaujinimo veikla, vykdoma jos įgaliotų nevalstybinių institucijų, yra nuolat prižiūrima bei kontroliuojama taikant kokybės reikalavimų sistemą tam, kad būtų užtikrinti užsibrėžti tikslai, įskaitant dėstytojų bei egzaminuotojų kvalifikacijos lygį ir jų patirtį;

b)

jeigu tokią veiklą vykdo valstybės įstaigos ar institucijos, taikoma kokybės reikalavimų sistema;

c)

švietimo ir rengimo tikslai, kurie turi būti pasiekti, bei su jais susiję kompetencijos normatyvai, kurie turi būti taikomi, būtų aiškiai apibūdinti ir kad būtų nustatyti pagal JRAB konvenciją privalomų egzaminų ir atestavimo reikalavimus atitinkantys žinių lygiai, išmanymas ir įgūdžiai;

d)

atsižvelgiant į politiką, sistemas, kontrolę ir vidines kokybės užtikrinimo peržiūras, nustatytas tam, jog iškelti tikslai būtų pasiekti, kokybės reikalavimų taikymo sritys apimtų atestavimo sistemų administravimą, visus rengimo kursus ir programas, egzaminus ir įvertinimus, kuriuos atlieka kiekviena valstybė narė arba kurie atliekami jos įgaliojimu, ir dėstytojams bei egzaminuotojams nustatytus reikalavimus dėl kvalifikacijos bei patirties.

Skirtingiems kursams ir rengimo programoms galima nustatyti atskirus pirmos pastraipos c punkte nurodytus tikslus ir su jais susijusius kokybės reikalavimus, kurie turi apimti atestavimo sistemos administravimą.

2.   Valstybės narės taip pat užtikrina, kad ne rečiau kaip kartą per penkerius metus tinkamą kvalifikaciją turintys nepriklausomi asmenys, neužsiimantys pirmiau minėta veikla, įvertintų žinias, išmanymą, įgūdžius, kompetencijos įgijimą ir vertinimo veiklą bei atestavimo sistemos administravimą siekiant patvirtinti, kad:

a)

visos vidinės valdymo kontrolės ir kontrolės priemonės bei veiksmai, kurių imamasi vėliau, atitinka numatytas priemones ir dokumentais nustatytą tvarką ir yra veiksmingi užtikrinant, kad iškelti tikslai būtų pasiekti;

b)

kiekvieno atskiro įvertinimo rezultatai yra užregistruojami dokumentuose ir pateikiami asmenims, atsakingiems už vertinamą sritį;

c)

imamasi savalaikių priemonių trūkumams pašalinti.

3.   Atitinkama valstybė narė ataskaitą apie kiekvieną pagal 2 dalį atliktą įvertinimą per šešis mėnesius nuo įvertinimo dienos perduoda Komisijai.

11 straipsnis

Sveikatos normatyvai. Atestatų išdavimas ir registravimas

1.   Valstybės narės nustato jūrininkų sveikatos būklės normatyvus, ypač dėl jų regos ir klausos.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad atestatai būtų išduodami tik tiems kandidatams, kurie atitinka šio straipsnio reikalavimus.

3.   Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo pateikti patikimų įrodymų:

a)

dėl savo asmens tapatybės;

b)

kad jis nėra jaunesnis, negu reikalaujama pagal I priedo taisykles, taikomas norint gauti atitinkamą atestatą;

c)

kad jis atitinka valstybės narės nustatytus medicininio tinkamumo normatyvus, ypač dėl regos ir klausos, ir turi galiojantį medicininį tinkamumą patvirtinantį dokumentą, išduotą valstybės narės kompetentingos institucijos pripažinto atitinkamos kvalifikacijos praktikuojančio gydytojo;

d)

kad jis yra įgijęs pakankamą darbo jūroje stažą bei baigęs bet kurį jo norimam gauti atestatui I priedo taisyklėse nustatytą privalomą rengimo kursą;

e)

kad jis atitinka I priedo taisyklių nustatytus kvalifikacijos normatyvus toms pareigoms, funkcijoms bei lygiams, kuriuos reikia nurodyti atestato patvirtinime.

4.   Kiekviena valstybė narė įsipareigoja:

a)

tvarkyti registrą arba registrus, kuriuose įregistruojami visi atestatai, kurie jos buvo išduoti kapitonams, vadovaujantiesiems specialistams ir prireikus eiliniams jūrininkams, bei atestatai, kurių galiojimo laikas pasibaigė arba kurie buvo atnaujinti ar jų galiojimas sustabdytas, arba kurie buvo panaikinti, arba apie kuriuos gauta duomenų, jog jie pamesti ar sunaikinti, taip pat jos išduoti lengvatiniai leidimai;

b)

teikti kitoms valstybėms narėms ar kitoms JRAB konvencijos šalims ir kompanijoms informaciją apie atestatus, patvirtinimus bei lengvatinius leidimus, dėl kurių autentiškumo ir galiojimo patikrinimo jos kreipiasi tais atvejais, kai juos joms pateikia jūrininkai, siekiantys atestatų pripažinimo arba norintys įsidarbinti laive.

12 straipsnis

Atestatų atnaujinimas

1.   Kiekvienas kapitonas, vadovaujantis specialistas ir radijo operatorius, turintis pagal bet kurį, išskyrus VI skyrių, I priedo straipsnį išduotą ar pripažintą atestatą, dirbantys jūroje arba ketinantys grįžti į darbą jūroje po krante praleisto tam tikro laiko, tam, kad įrodytų, jog ir toliau tinka darbui jūroje, privalo ne rečiau kaip kartą per penkerius metus:

a)

pasitikrinti, ar atitinka 11 straipsnyje nustatytus medicininio tinkamumo normatyvus; ir

b)

pagal JRAB kodekso A-I/11 poskyrį įrodyti, jog yra išlaikęs savo profesinę kompetenciją.

2.   Kiekvienas kapitonas, vadovaujantis specialistas ir radijo operatorius tam, kad galėtų tęsti savo darbą jūroje tokiuose laivuose, dėl kurių tarptautinėmis sutartimis yra nustatyti specialaus rengimo reikalavimai, privalo sėkmingai baigti atitinkamą aprobuotą rengimą.

3.   Kiekviena valstybė narė palygina kompetencijos normatyvus, jos taikytus kandidatavusiems gauti iki 2002 m. vasario 1 d. išduotus atestatus, su atitinkamiems atestatams taikomais normatyvais, nurodytais JRAB kodekso A dalyje, bei nustato, ar tokių atestatų turėtojams nereikia baigti atitinkamų žinių atnaujinimo bei kvalifikacijos kėlimo kursų arba išlaikyti egzamino.

Žinių atnaujinimo ir kvalifikacijos kėlimo kursai patvirtinami ir į juos įtraukiami atitinkamų nacionalinių ir tarptautinių taisyklių dėl žmonių gyvybės apsaugos jūroje ir jūros aplinkos apsaugos pakeitimai bei atsižvelgiama į visus atitinkamų kompetencijos normatyvų atnaujinimus.

4.   Pasikonsultavusi su visais suinteresuotaisiais, kiekviena valstybė narė rengia tam tikras žinių atnaujinimo bei kvalifikacijos kėlimo programas arba skatina jas rengti, kaip nurodyta JRAB kodekso A-I/11 poskyryje.

5.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad laivų, turinčių teisę plaukioti su jos vėliava, kapitonų, vadovaujančiųjų specialistų bei radijo operatorių žinioms atnaujinti ir kvalifikacijai kelti gautų nacionalinių bei tarptautinių taisyklių dėl žmonių gyvybės saugumo jūroje ir jūros aplinkos apsaugos naujausių pakeitimų tekstus.

13 straipsnis

Treniruoklių naudojimas

1.   Eksploatacijos normatyvų ir kitų A-I/12 poskyrio nuostatų bei kitokių JRAB kodekso A dalyje bet kuriam susijusiam atestatui nustatytų reikalavimų laikomasi:

a)

visais atvejais, kai rengimui privaloma naudotis treniruokliais;

b)

visais atvejais, tikrinant kompetenciją pagal JRAB kodekso A dalies reikalavimus, kai tam naudojami treniruokliai;

c)

visais atvejais įrodant kvalifikacijos išlaikymą pagal JRAB kodekso A dalies reikalavimus, kai tam naudojami treniruokliai.

2.   Valstybių narių nuožiūra, tiems treniruokliams, kurie buvo įrengti arba pradėti naudoti iki 2002 m. vasario 1 d., gali būti padaryta išimtis dėl jų visiško atitikimo 1 dalyje nurodytiems normatyvams.

14 straipsnis

Kompanijų atsakomybė

1.   Pagal 2 ir 3 dalis valstybės narės laiko kompanijas atsakingomis už tai, kad skiriant jūrininkus dirbti jų laivuose būtų laikomasi šios direktyvos, ir iš kiekvienos kompanijos reikalauja užtikrinti, kad:

a)

kiekvienas jūrininkas, skiriamas į darbą bet kuriame iš jos laivų, turi atestatą, atitinkantį šios direktyvos reikalavimus ir valstybės narės nustatytas taisykles;

b)

jų laivų įgulos yra komplektuojamos pagal taikytinus valstybės narės reikalavimus dėl saugaus įgulų komplektavimo;

c)

yra tvarkomi ir nesunkiai prieinami dokumentai bei duomenys apie visus jos laivuose įdarbintus jūrininkus, įskaitant dokumentus ir duomenis apie jų patirtį, rengimą, medicininį tinkamumą bei kompetentingumą jų atliekamoms užduotims, bet nebūtinai tiktai jais apsiribojant;

d)

skiriant jūrininkus į bet kurį iš jos laivų, jie yra supažindinami su jų specifinėmis užduotimis bei su visa laivo sandara, jo įranga, inventoriumi, procedūromis ir laivo savybėmis, susijusiomis su jų kasdienėmis pareigomis ar veiksmais avarinių situacijų metu;

e)

laivo įgula sugeba efektyviai koordinuoti savo veiksmus avarinių situacijų metu bei vykdant svarbias saugumo arba taršos prevencijos ar jos apribojimo funkcijas.

2.   Tiek kompanijos, tiek kapitonai, tiek įgulų nariai yra atsakingi už tai, kad būtų užtikrintas visiškas ir pilnutinis šiame straipsnyje nustatytų įpareigojimų įgyvendinimas ir kad būtų imamasi visų kitų būtinų priemonių tam, kad būtų užtikrinta, jog kiekvienas laivo įgulos narys kvalifikuotai ir kompetentingai prisideda prie saugaus laivo eksploatavimo.

3.   Kompanija kiekvieno laivo, kuriam taikoma ši direktyva, kapitoną aprūpina rašytinėmis instrukcijomis, jose išdėstydama savo politiką bei procedūras, kurių turi būti laikomasi siekiant užtikrinti, kad visi laive naujai įdarbinti jūrininkai, prieš paskiriant jiems užduotis, turėtų pakankamai galimybių susipažinti su laivo įranga, jo eksploatacijos procedūromis ir kitomis priemonėmis, reikalingomis šioms užduotims tinkamai vykdyti. Ši politika ir procedūros apima:

a)

pakankamą laiko tarpą, per kurį kiekvienas laive naujai įdarbintas jūrininkas galėtų susipažinti su:

i)

konkrečia įranga, kurią jūrininkas naudos arba valdys; ir

ii)

konkrečia budėjimo laive tvarka, saugumo, aplinkos apsaugos ir veiksmų avarinių situacijų metu procedūromis bei priemonėmis, apie kurias jūrininkui reikalinga žinoti tam, kad jis tinkamai vykdytų jam paskirtas užduotis;

b)

nusimanančio įgulos nario, atsakingo už tai, kad kiekvienas laive naujai įdarbintas jūrininkas galėtų gauti esminę informaciją jam suprantama kalba, paskyrimą.

15 straipsnis

Tinkamumas budėti

1.   Valstybės narės, siekdamos užkirsti kelią nuovargiui, nustato budinčio personalo poilsiui skirto laiko trukmę bei užtikrina, kad jos būtų laikomasi, ir reikalauja, kad budėjimo sistemos būtų sudarytos taip, jog budinčio personalo darbingumas nesumažėtų dėl nuovargio ir jog užduotys būtų organizuotos tokiu būdu, kad pirmoji budėjimo pamaina reiso pradžioje bei paskesnės pamainos būtų pakankamai pailsėjusios ir kitais atžvilgiais tiktų budėti.

2.   Visiems asmenims, kuriems paskirta eiti budėjimo pamainai vadovaujančio specialisto arba budėjimo pamainos eilinio jūrininko pareigas, privaloma suteikti bent 10 poilsio valandų per bet kurį 24 valandų laikotarpį.

3.   Poilsio valandas leidžiama dalyti į ne daugiau kaip dvi laiko atkarpas; viena iš jų privalo būti ne trumpesnė nei šešios valandos.

4.   1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų dėl poilsio trukmės neprivaloma laikytis avarinės situacijos arba pratybų metu ar kitomis nepaprastomis eksploatavimo sąlygomis.

5.   Nepaisant 2 ir 3 dalių, minimalus 10 valandų laikotarpis gali būti sutrumpintas, bet ne trumpiau kaip iki 6 iš eilės einančių valandų su sąlyga, kad toks sutrumpinimas netruktų ilgiau kaip dvi dienas ir kad per kiekvieną septynių dienų laikotarpį būtų suteikiama ne mažiau kaip 70 poilsio valandų.

6.   Valstybės narės reikalauja, kad budėjimo tvarkaraščiai būtų pakabinti gerai matomose vietose.

16 straipsnis

Lengvatiniai leidimai

1.   Išimtinio būtinumo aplinkybėmis kompetentingos institucijos, jei, jų nuomone, tai nekelia grėsmės žmonėms, turtui arba aplinkai, gali išduoti lengvatinį leidimą konkrečiai įvardytam jūrininkui konkrečiai nurodytame laive konkrečiai nustatytą, bet neviršijantį šešių mėnesių, laiką eiti pareigas, išskyrus radijo operatoriaus pareigas (jei atitinkamame Radijo ryšio reglamente nenurodyta kitaip), kurioms jis neturi atitinkamo atestato, jeigu asmens, kuriam išduodamas toks lengvatinis leidimas, kvalifikacijos lygis, kompetentingų institucijų nuomone, yra pakankamas užimti šią laisvą vietą nepažeidžiant saugumo. Tačiau lengvatiniai leidimai negali būti išduodami nei kapitonams, nei vyriausiesiems mechanikams, nebent force majeure aplinkybėmis, bet ir tuo atveju tiktai kiek įmanoma trumpesniam laikui.

2.   Lengvatinis leidimas eiti bet kurias pareigas gali būti išduotas asmeniui, turinčiam atitinkamą atestatą, tik viena pakopa žemesnėms pareigoms. Jeigu šioms viena pakopa žemesnėms pareigoms atestato nereikia, lengvatinis leidimas gali būti išduotas asmeniui, kuris, kompetentingų institucijų nuomone, pagal savo pasirengimo lygį bei patirtį aiškiai atitinka šioms pareigoms taikomus reikalavimus, su sąlyga, kad, jei šis asmuo neturi jokio tinkamo atestato, jis privalo išlaikyti kompetentingų institucijų pripažintą egzaminą tam, kad taip būtų įrodyta, jog lengvatinį leidimą galima išduoti nepažeidžiant saugumo. Be to, kompetentingos institucijos užtikrina, kad į šią vietą kiek įmanoma greičiau būtų paskirtas atitinkamą atestatą turintis asmuo.

17 straipsnis

Valstybių narių atsakomybė dėl rengimo ir kompetencijos įvertinimo

1.   Valstybės narės paskiria institucijas arba įstaigas, kurios:

a)

organizuoja 3 straipsnyje nurodytą rengimą;

b)

organizuoja ir (arba) prižiūri egzaminus, jeigu tai būtina;

c)

išduoda 11 straipsnyje nurodytus atestatus;

d)

išduoda 16 straipsnyje numatytus lengvatinius leidimus.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad:

a)

jūrininkų rengimas ir kompetencijos įvertinimas visais atvejais būtų:

i)

organizuojami pagal rašytines programas, apimančias tokius dėstymo metodus ir priemones, procedūras bei kursų turinį, kokie yra būtini tam, kad būtų pasiektas nustatytas kompetencijos lygis; ir

ii)

vykdomi, prižiūrimi, įvertinami bei remiami asmenų, kvalifikuotų pagal d, e ir f punktus;

b)

asmenys, vykdantys laive rengimą arba atliekantys kompetencijos įvertinimą nenutraukiant darbo, privalo tai daryti tik tada, kai šis rengimas ar kompetencijos įvertinimas nedaro neigiamo poveikio normaliai laivo eksploatacijai ir kai jie gali rengimui ar kompetencijos įvertinimui skirti laiko;

c)

dėstytojai, prižiūrintys asmenys ir egzaminuotojai būtų tinkamos kvalifikacijos tam tikroms jūrininkų rengimo ar kompetencijos įvertinimo, vykdomų laive arba krante, rūšims bei lygiams;

d)

kiekvienas asmuo, laive ar krante vykdantis jūrininko rengimą nenutraukiant darbo, skirtą jam atestuoti pagal šią direktyvą, privalo:

i)

išmanyti rengimo programą bei suvokti specifinius konkrečios vykdomo rengimo rūšies tikslus;

ii)

turėti tai užduočiai, kurios vykdymui rengiama, reikalingą kvalifikaciją; ir

iii)

jei rengimas vykdomas naudojant treniruoklį:

—

turėti tinkamą rengimą dėl mokymo naudojant treniruoklius metodų, ir

—

būti įgijęs praktinės rengimui naudojamo konkretaus treniruoklio tipo eksploatavimo patirties;

e)

kiekvienas asmuo, atsakingas už jūrininko rengimo nenutraukiant darbo, skirto gauti atestatą, priežiūrą, privalo visapusiškai suprasti rengimo programą bei specifinius kiekvienos vykdomo rengimo rūšies tikslus;

f)

kiekvienas asmuo, laive ar krante atliekantis jūrininko kompetencijos įvertinimą nenutraukiant darbo, skirtą jam atestuoti, pagal šią direktyvą privalo:

i)

turėti pakankamai žinių ir supratimo apie vertinamą kompetenciją;

ii)

turėti vertinamai užduočiai atlikti reikalingą kvalifikaciją;

iii)

būti baigęs tinkamą rengimo kursą dėl kompetencijos įvertinimo metodų ir praktikos;

iv)

būti įgijęs kompetencijos vertinimo praktinės patirties; ir

v)

jei vertinant kompetenciją naudojami treniruokliai – prižiūrint ir aprobavus patyrusiam egzaminuotojui būti įgijęs praktinės patirties vertindamas kompetenciją naudojant konkretaus tipo treniruoklį;

g)

jeigu valstybė narė pripažįsta, jog tam tikra rengimo programa, mokymo įstaiga arba mokymo įstaigos suteikiama kvalifikacija sudaro dalį jos reikalavimų išduodant atestatą, dėstytojų ir egzaminuotojų kvalifikacijai bei patirčiai taikomos 10 straipsnio nuostatos dėl kokybės reikalavimų; tokia kvalifikacija, patirtis ir kokybės reikalavimų taikymas apima tinkamą dėstymo metodų mokymą ir rengimo bei kompetencijos įvertinimo metodus ir praktiką, taip pat atitinka visus taikytinus d, e ir f punktų reikalavimus.

18 straipsnis

Susižinojimas laive

Valstybės narės užtikrina, kad:

a)

nepažeidžiant b ir d punktų, visuose su valstybės narės vėliava plaukiojančiuose laivuose visą laiką būtų veiksmingos visų laivo įgulos narių žodinio susižinojimo priemonės, kurias jie naudoja saugai užtikrinti, pirmiausia, kad teisingai ir laiku būtų gaunami ir suprantami pranešimai bei nurodymai;

b)

visuose su valstybės narės vėliava plaukiojančiuose ir jos uoste reisą pradedančiuose ir (arba) užbaigiančiuose keleiviniuose laivuose būtų nustatyta ir į jo dienyną įrašyta laive vartojama darbo kalba, siekiant užtikrinti, kad įgulos veiksmai užtikrinant saugą būtų veiksmingi;

atitinkamai kompanija arba kapitonas nustato atitinkamą laive vartojamą darbo kalbą; reikalaujama, kad kiekvienas jūrininkas ją suprastų ir tam tikrais atvejais galėtų ta kalba duoti įsakymus ir nurodymus bei atsiskaityti;

jeigu laive vartojama darbo kalba nėra valstybės narės valstybinė kalba, visi skelbtini planai ir sąrašai yra skelbiami su vertimu į laive vartojamą darbo kalbą;

c)

keleivinių laivų personalą, kuriam pagal laivo įgulos sąrašus paskirta padėti keleiviams avarinių situacijų metu, būtų lengva atpažinti ir jis turėtų tam pakankamų bendravimo įgūdžių, atsižvelgiant į tinkamą toliau nurodytų veiksnių derinį:

i)

konkrečiu reisu vykstančių keleivių pagrindinių tautybių vartojamą kalbą arba kalbas;

ii)

tikimybę, kad gebėjimas duoti pagrindinius nurodymus vartojant paprastą anglų kalbos leksiką gali būti bendravimo su keleiviu, kuriam reikia pagalbos, priemonė, neatsižvelgiant į tai, ar įgulos narys ir keleivis kalba ta pačia kalba;

iii)

galimybę, jog avarinių situacijų metu, kai bendrauti žodžiu darosi nepraktiška, gali prireikti kitų bendravimo būdų, pavyzdžiui, pademonstruoti arba rankomis duoti atitinkamus signalus, arba atkreipti dėmesį į instrukcijų, rinkimosi, gelbėjimo priemonių vietas arba evakuacijos kelius;

iv)

tai, kaip keleiviai buvo aprūpinti išsamiomis saugos instrukcijomis jų gimtąja kalba arba kalbomis;

v)

kalbas, kuriomis avarinių situacijų ar pratybų metu galima per laivo transliacijos sistemą skelbti avarinius pranešimus, perduodant keleiviams svarbius nurodymus ir palengvinant įgulos narių užduotis padėti keleiviams;

d)

su valstybės narės vėliava plaukiojančiuose naftos tanklaiviuose, cheminių medžiagų tanklaiviuose ir suskystintų dujų tanklaiviuose laivo kapitonas, vadovaujantys specialistai ir eiliniai jūrininkai galėtų bendrauti bendra darbo kalba ar kalbomis;

e)

būtų reikiamos priemonės palaikyti laivo ryšį su krante esančiomis institucijomis; šie ryšiai palaikomi laikantis SOLAS 74 V skyriaus 14 taisyklės 4 dalies;

f)

pagal Direktyvą 95/21/EB vykdydamos uosto valstybės kontrolę valstybės narės taip pat patikrina, ar su kitos valstybės, kuri nėra valstybė narė, vėliava plaukiojantys laivai taip pat laikosi šio straipsnio.

19 straipsnis

Atestatų pripažinimas

1.   4 straipsnyje nurodytų atestatų neturintiems jūrininkams galima leisti dirbti su valstybės narės vėliava plaukiojančiuose laivuose, jeigu sprendimas pripažinti tų jūrininkų turimus atestatus buvo priimtas laikantis šio straipsnio 2–6 dalyse nustatytos tvarkos:

2.   Valstybė narė, kuri ketina patvirtinimu pripažinti atitinkamus laivo kapitonui, vyresniajam kapitono padėjėjui arba radijo operatoriui trečiosios šalies išduotus atestatus, kad jie galėtų dirbti su jos vėliava plaukiojančiuose laivuose, Komisijai pateikia tos trečiosios šalies motyvuotą prašymą dėl pripažinimo.

Komisija, padedama Europos jūrų saugumo agentūros ir su galimybe dalyvauti atitinkamai valstybei narei, surenka II priede nurodytą informaciją ir atlieka mokymo ir atestavimo sistemų įvertinimą toje trečiojoje šalyje, kurios atžvilgiu yra pateiktas prašymas dėl pripažinimo, kad būtų galima patikrinti, ar atitinkama šalis atitinka visus JRAB konvencijos reikalavimus ir ar yra imtasi visų atitinkamų priemonių užkirsti kelią sukčiavimui suteikiant atestatus.

3.   Sprendimą dėl trečiosios šalies pripažinimo priima Komisija per tris mėnesius nuo prašymo dėl pripažinimo pateikimo dienos pagal 28 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

Jei pripažinimas suteikiamas, jis galioja pagal 20 straipsnio nuostatas.

Jei per pirmoje pastraipoje nustatytą laikotarpį nepriimamas joks sprendimas dėl atitinkamos trečiosios šalies pripažinimo, prašymą pateikusi valstybė narė gali nuspręsti pripažinti trečiąją šalį vienašališkai, kol bus priimtas sprendimas pagal 28 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

4.   Valstybė narė su jos vėliava plaukiojančių laivų atžvilgiu gali nuspręsti patvirtinti Komisijos pripažintos trečiosios šalies išduotus atestatus, atsižvelgiant į II priedo 4 ir 5 punktų nuostatas.

5.   Atestatų, išduotų pripažintų trečiųjų šalių ir paskelbtų Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje prieš 2005 m. birželio 14 d., pripažinimai lieka galioti toliau.

Tuos pripažinimus gali naudoti visos valstybės narės, jei vėliau Komisija jų neatšaukia pagal 20 straipsnį.

6.   Komisija sudaro ir atnaujina trečiųjų šalių, kurios yra pripažintos, sąrašą. Sąrašas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

7.   Nepaisant 5 straipsnio 6 dalies, valstybė narė, jeigu to reikalauja aplinkybės, gali leisti su jos vėliava plaukiojančiame laive pagal trečiosios šalies reikalavimus išduotą ir patvirtintą atitinkamą galiojantį atestatą, kurio kol kas suinteresuota valstybė narė nėra patvirtinimu pripažinusi, turinčiam jūrininkui ne ilgiau kaip tris mėnesius eiti pareigas, išskyrus vyresniojo radijo operatoriaus arba radijo operatoriaus pareigas, išskyrus Radijo ryšio reglamente numatytus atvejus, kad jis galėtų dirbti su jos vėliava plaukiojančiame laive.

Turi būti lengvai prieinamas dokumentinis įrodymas, kad kompetentingoms institucijoms įteikta paraiška suteikti patvirtinimą.

20 straipsnis

JRAB konvencijos reikalavimų nesilaikymas

1.   Nepaisant II priede nustatytų kriterijų, kai valstybė narė mano, kad pripažinta trečioji šalis nustoja laikytis JRAB konvencijos reikalavimų, ji nedelsdama apie tai praneša Komisijai, pateikdama pagrįstus motyvus.

Komisija nedelsiant perduoda klausimą 28 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui.

2.   Nepaisant II priede išdėstytų kriterijų, kai Komisija mano, kad pripažinta trečioji šalis nustoja laikytis JRAB konvencijos reikalavimų, ji nedelsdama apie tai praneša valstybėms narėms, pateikdama pagrįstus motyvus.

Komisija nedelsiant perduoda klausimą 28 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui.

3.   Kai valstybė narė ketina atšaukti visų trečiosios šalies išduotų atestatų patvirtinimus, ji nedelsiant apie savo ketinimą praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, pateikdama pagrįstus motyvus.

4.   Komisija, padedama Europos jūrų saugumo agentūros, dar kartą įvertina atitinkamos trečiosios šalies pripažinimą, kad galėtų patikrinti, ar ta šalis tikrai nesilaiko JRAB konvencijos reikalavimų.

5.   Kai yra įrodymų, kad konkreti jūrininkų rengimo įstaiga nustoja laikytis JRAB konvencijos reikalavimų, Komisija praneša atitinkamai šaliai, kad tos šalies atestatų pripažinimas bus atšauktas per du mėnesius, jei nebus imamasi priemonių užtikrinti, kad būtų laikomasi visų JRAB konvencijos reikalavimų.

6.   Sprendimas dėl pripažinimo atšaukimo priimamas pagal 28 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą per du mėnesius nuo valstybės narės pranešimo dienos.

Atitinkamos valstybės narės imasi reikiamų priemonių sprendimui įgyvendinti.

7.   Patvirtinimai, liudijantys atestatų pripažinimą, išduoti laikantis 5 straipsnio 6 dalies iki tos dienos, kurią yra priimtas sprendimas atšaukti trečiosios šalies pripažinimą, lieka galioti. Tačiau jūrininkai, kurie turi tokius patvirtinimus, negali reikalauti patvirtinimo, pripažįstančio aukštesnę kvalifikaciją, nebent tokios aukštesnės kvalifikacijos suteikimas paremtas vien tik papildoma darbo jūroje stažo patirtimi.

21 straipsnis

Persvarstymas

1.   Trečiąsias šalis, kurios buvo pripažintos 19 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodyta tvarka, įskaitant tas, kurios nurodytos 19 straipsnio 6 dalyje, Komisija, padedama Europos jūrų saugumo agentūros, pakartotinai reguliariai persvarsto ir bent kas penkerius metus tikrina, ar jos visiškai atitinka II priede nustatytus atitinkamus kriterijus ir ar yra imamasi priemonių užkirsti kelią sukčiavimui suteikiant atestatus.

2.   Komisija nustato trečiųjų šalių įvertinimo prioritetinius kriterijus, remdamasi veiklos duomenimis, kuriuos pateikia Uosto valstybės kontrolė pagal 23 straipsnį, ir informacija, susijusia su nepriklausomo vertinimo ataskaitomis, kurias pateikia trečiosios šalys pagal JRAB kodekso A-I/7 skirsnį.

3.   Komisija valstybėms narėms pateikia ataskaitą apie įvertinimo rezultatus.

22 straipsnis

Uosto valstybės kontrolė

1.   Kiekvieną laivą, nepaisant vėliavos, su kuria jis plaukioja, išskyrus 2 straipsnyje išvardytų tipų laivus, kol jis stovi valstybės narės uostuose, vykdydami uosto valstybės kontrolę tikrina tinkamai įgalioti tos valstybės pareigūnai, kurie nustato, ar visi laive dirbantys jūrininkai, pagal JRAB konvenciją privalantys turėti atestatus, turi šiuos atestatus arba atitinkamus lengvatinius leidimus.

2.   Valstybės narės, pagal šią direktyvą vykdydamos uosto valstybės kontrolę, užtikrina, kad būtų taikomos visos atitinkamos Direktyvos 95/21/EB nuostatos ir joje nustatyta tvarka.

23 straipsnis

Uosto valstybės kontrolės procedūros

1.   Nepažeidžiant Direktyvos 95/21/EB, pagal 22 straipsnį vykdoma uosto valstybės kontrolė. Tai:

a)

tikrinimas, ar visi laive dirbantys jūrininkai, kuriuos pagal JRAB konvenciją yra privaloma atestuoti, turi reikiamus atestatus ar galiojančius lengvatinius leidimus arba gali pateikti dokumentinių įrodymų, jog yra laivo vėliavos valstybės institucijoms padavę prašymus, kad jiems būtų išduoti patvirtinimai;

b)

patikrinimas, ar laive dirbančių jūrininkų skaičius ir jų atestatai atitinka laivo vėliavos valstybės institucijų nustatytus reikalavimus dėl saugaus įgulų komplektavimo.

2.   Laivo jūrininkų gebėjimas laikytis JRAB konvencija nustatytų budėjimo normatyvų vertinamas pagal JRAB kodekso A dalį, jeigu yra aiškus pagrindas manyti, kad tų normatyvų nesilaikoma, nes:

a)

laivas su kuo nors susidūrė arba užplaukė ant seklumos ar kranto;

b)

laivui plaukiant, stovint nuleidus inkarą arba prie krantinės iš jo buvo išmesta ar nutekėjo medžiagų ir dėl to buvo pažeista kuri nors iš tarptautinių konvencijų;

c)

laivas manevravo chaotiškai arba nesaugiai, taip pažeisdamas TJO patvirtintas laivybos kelių taisykles arba saugios laivybos praktiką bei procedūras;

d)

laivas kitais atvejais buvo valdomas taip, kad kėlė grėsmę žmonėms, turtui ar aplinkai;

e)

atestatas buvo gautas nesąžiningai arba jo turėtojas nėra tas asmuo, kuriam tas atestatas buvo išduotas;

f)

laivas plaukia su JRAB konvencijos neratifikavusios šalies vėliava arba jo kapitonas, vadovaujantis specialistas arba eilinis jūrininkas turi JRAB konvencijos neratifikavusios trečiosios šalies išduotą atestatą.

3.   Nepaisant atestato tikrinimo, pagal 2 dalį atliekant vertinimą galima jūrininko prašyti, kad atitinkamą kompetenciją jis pademonstruotų darbo vietoje. Atliekant vertinimą galima tikrinti, ar buvo laikomasi eksploatacijos reikalavimų dėl budėjimo normatyvų ir ar susiklosčius avarinėms situacijoms pagal jūrininko kompetencijos lygį imamasi tinkamų veiksmų.

24 straipsnis

Sulaikymas

Nepažeidžiant Direktyvos 95/21/EB, jeigu uosto valstybės kontrolę vykdantis pareigūnas nustato, kad toliau išvardyti pažeidimai kelia pavojų asmenims, turtui arba aplinkai, tie pažeidimai pagal šią direktyvą turi būti vienintelė priežastis, dėl kurios valstybė narė gali sulaikyti laivą:

a)

jūrininkai neturi atestatų, tinkamų atestatų, galiojančių lengvatinių leidimų arba negali pateikti dokumentinio įrodymo, kad vėliavos valstybės institucijoms įteikta paraiška dėl pripažinimą liudijančio patvirtinimo;

b)

nesilaikoma vėliavos valstybės taikomų saugaus įgulų komplektavimo reikalavimų;

c)

laivavedybos ar mašinų skyriaus budėjimo organizavimas neatitinka reikalavimų, kuriuos yra nustačiusi vėliavos valstybė;

d)

budėjimo pamainoje nėra asmens, galinčio valdyti įrangą, kuri yra svarbi užtikrinant saugią laivavedybą, avarinį radijo ryšį ar jūros taršos prevenciją;

e)

nepateikiamas įrodymas, kad jūrininkas, kuris pagal paskirtas pareigas atsakingas už laivo saugumą ir taršos prevenciją, turi toms pareigoms būtinų profesinių įgūdžių;

f)

negalėjimas reiso pradžioje sudaryti pirmąją budėjimo pamainą ir kitas ją keičiančias pamainas iš pakankamai pailsėjusių ir kitais atžvilgiais tinkamų budėti asmenų.

25 straipsnis

Reguliari reikalavimų laikymosi stebėsena

Nepažeidžiant Komisijos įgaliojimų pagal Sutarties 226 straipsnį, Komisija, kuriai padeda Europos jūrų saugumo agentūra, reguliariai, ir ne rečiau kaip kas penkerius metus tikrina, ar valstybės narės laikosi šioje direktyvoje nustatytų minimalių reikalavimų.

26 straipsnis

Pranešimai

1.   Ne vėliau kaip 2008 m. gruodžio 14 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia įvertinimo ataskaitą, paremtą išsamia JRAB konvencijos nuostatų ir jų įgyvendinimo analize ir vertinimu bei nauja įžvalga apie laivų įgulų rengimo lygio ir saugumo santykį.

2.   Ne vėliau kaip 2010 m. spalio 20 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia įvertinimo pranešimą, parengtą remiantis pagal 25 straipsnį gauta informacija.

Šiame pranešime Komisija analizuoja, kaip valstybės narės laikosi šios direktyvos, ir, jei reikia, pateikia pasiūlymus dėl papildomų priemonių.

27 straipsnis

Pakeitimai

1.   Šią direktyvą Komisija gali iš dalies pakeisti tam, kad pagal šią direktyvą būtų galima taikyti vėlesnius 1 straipsnio 16, 17, 18, 23 ir 24 punktuose nurodytų tarptautinių kodeksų, kurie jau įsigaliojo, pakeitimus.

Šią direktyvą Komisija taip pat gali iš dalies pakeisti tam, kad šios direktyvos tikslais būtų taikomi visi atitinkami Bendrijos teisės aktų pakeitimai.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas tvirtinamos taikant 28 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

2.   Priėmus naujus JRAB konvencijos dokumentus arba protokolus, Taryba sprendimą priima remdamasi Komisijos pasiūlymu ir atsižvelgdama į valstybių narių parlamentines procedūras bei atitinkamas TJO taikomas procedūras dėl išsamių priemonių tiems naujiems dokumentams arba protokolams ratifikuoti ir užtikrina, kad valstybėse narėse jie būtų taikomi vienodai ir tuo pačiu laiku.

3.   1 straipsnio 16, 17, 18, 21, 22 ir 24 punktuose nurodytų tarptautinių dokumentų pakeitimai gali būti pašalinti iš šios direktyvos taikymo srities, laikantis 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2099/2002, įsteigiančio Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetą (COSS) (10) 5 straipsnio.

28 straipsnis

Komiteto darbo tvarka

1.   Komisijai padeda Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetas (COSS), įsteigtas pagal Reglamentą (EB) Nr. 2099/2002.

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra aštuonios savaitės.

3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

29 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Kai valstybė narė, vadovaudamasi 12 straipsniu, pakartotinai išduoda atestatus, jos anksčiau išduotus pagal nuostatas, kurios buvo taikomos iki 1997 m. vasario 1 d., arba pratęsia jų galiojimą, ji gali savo nuožiūra pakeisti ankstesniuose atestatuose įrašytus tonažo apribojimus taip:

a)

vietoj „200 bruto registro tonų“ gali būti įrašyta „500 bruto talpos“;

b)

vietoj „1 600 bruto registro tonų“ gali būti įrašyta „3 000 bruto talpos“.

30 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijų sistemas už pagal 1, 3, 5, 7, 9–15, 17, 18, 19, 22, 23, 24 ir 29 straipsnius ir I bei II priedus priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimus ir imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad jos būtų taikomos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

31 straipsnis

Pranešimas

Valstybės narės nedelsdamos pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų visų nuostatų tekstus.

Komisija apie tai praneša kitoms valstybėms narėms.

32 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2001/25/EB su pakeitimais, padarytais direktyvomis, nurodytomis III priedo A dalyje, yra panaikinama nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, numatytais III priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir yra skaitomos pagal IV priede pateiktą atitikmenų lentelę.

33 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

34 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre, 2008 m. lapkričio 19 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Tarybos vardu

Pirmininkas

J.-P. JOUYET

(1)  OL C 151, 2008 6 17, p. 35.

(2)  2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2008 m. spalio 20 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 136, 2001 5 18, p. 17.

(4)  Žr. III priedo A dalį.

(5)  OL L 255, 2005 9 30, p. 22.

(6)  OL L 167, 1999 7 2, p. 33.

(7)  OL L 208, 2002 8 5, p. 1.

(8)  OL L 157, 1995 7 7, p. 1.

(9)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(10)  OL L 324, 2002 11 29, p. 1.

I PRIEDAS

3 STRAIPSNYJE NURODYTI JRAB KONVENCIJOS RENGIMO REIKALAVIMAI

I   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.

Šiame priede nurodytos taisyklės yra papildytos JRAB kodekso A dalyje pateiktomis privalomomis nuostatomis, išskyrus VIII skyrių, VIII/2 taisyklę.

Kiekviena nuoroda į taisyklės reikalavimą – tai taip pat nuoroda į atitinkamą JRAB kodekso A dalies poskyrį.

2.

Valstybės narės užtikrina, kad jūrininkai turi pakankamas kalbų žinias, kaip apibrėžta JRAB kodekso A-II/1, A-III/1, A-IV/2 ir A-II/4 poskyriuose, kad jie galėtų atlikti savo konkrečias pareigas laive su priimančiosios valstybės narės vėliava.

3.

JRAB kodekso A dalyje pateikiami kompetencijos normatyvai, privalomi kandidatuojantiems gauti atestatus arba juos atnaujinti pagal JRAB konvencijos nuostatas. Tam, kad aiškiau būtų apibrėžtas VII skyriuje nustatytų alternatyvaus atestavimo nuostatų ir II, III ir IV skyrių atestavimo nuostatų ryšys, kompetencijos normatyvuose nurodytos kompetencijos rūšys atitinkamai skirstomos pagal šias septynias funkcijas:

1.

Laivavedyba;

2.

Darbas su kroviniais ir krovos darbai;

3.

Laivo eksploatacinis valdymas ir žmonių saugumas laive;

4.

Jūrų laivų mašinos;

5.

Elektromechanika, elektronika ir valdymo įranga;

6.

Techninė priežiūra ir remontas;

7.

Radijo ryšys.

Nustatomi tokie atsakomybės lygiai:

1.

Vadovavimo lygis;

2.

Eksploatavimo lygis;

3.

Pagalbinis lygis.

Funkcijos bei atsakomybės lygiai nustatomi pagal kompetencijos normatyvų lentelių, pateiktų JRAB kodekso A dalies II, III ir IV skyriuose, paantraštes.

II   SKYRIUS

KAPITONAS IR DENIO SKYRIUS

II/1 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi 500 bruto talpos arba didesnių laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantiems specialistams

1.

Kiekvienas laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas, dirbantis 500 bruto talpos arba didesniame jūrų laive, privalo turėti atitinkamą atestatą.

2.

Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo:

2.1.

būti ne jaunesnis kaip 18 metų;

2.2.

turėti ne mažesnį kaip vienerių metų aprobuotą darbo jūroje stažą, kuris yra aprobuotos rengimo programos, apimančios rengimą laive pagal JRAB kodekso A-II/1 poskyrio reikalavimus, dalis ir kuris yra dokumentais pagrįstas aprobuotos formos rengimo registravimo dienyne; kitu atveju jis privalo turėti aprobuotą ne mažesnį kaip trejų metų darbo jūroje stažą;

2.3.

įgydamas privalomą darbo jūroje stažą, ne trumpiau kaip šešis mėnesius būti vykdęs budėjimo laivo tiltelyje užduotis vadovaujant kapitonui arba atestuotam vadovaujančiam specialistui;

2.4.

atitikti taikytinus IV skyriaus taisyklių reikalavimus, kiek jie yra šiam atvejui pritaikomi, tam, kad galėtų pagal Radijo ryšio reglamentą vykdyti jam priskirtas radijo ryšio užduotis;

2.5.

turėti aprobuotą išsilavinimą bei būti baigęs aprobuotą rengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-II/1 poskyryje nurodytus kompetencijos normatyvus.

II/2 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi 500 bruto talpos arba didesnių laivų kapitonams ir vyresniesiems kapitono padėjėjams

3 000 bruto talpos arba didesnių laivų kapitonas ir vyresnysis kapitono padėjėjas

1.

Kiekvienas 3 000 bruto talpos arba didesnio jūrų laivo kapitonas ir vyresnysis kapitono padėjėjas privalo turėti atitinkamą atestatą.

2.

Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo:

2.1.

atitikti atestavimo reikalavimus, taikomus 500 bruto talpos arba didesnių laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiam specialistui, ir turėti aprobuotą darbo jūroje einant šias pareigas stažą:

2.1.1.

atestuojant dėl vyresniojo kapitono padėjėjo atestato – ne mažesnį negu 12 mėnesių;

2.1.2.

atestuojant dėl kapitono atestato – ne mažesnį negu 36 mėnesių; tačiau šis laikotarpis gali būti sutrumpintas iki 24 mėnesių, bet ne trumpesnio laikotarpio, jei ne mažiau kaip 12 mėnesių šio darbo jūroje stažo įgyta dirbant vyresniuoju kapitono padėjėju;

2.2.

turėti aprobuotą išsilavinimą bei būti baigęs aprobuotą rengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-II/2 poskyryje 3 000 bruto talpos arba didesnių laivų kapitonams ir vyresniesiems kapitono padėjėjams nustatytus kompetencijos normatyvus.

Nuo 500 iki 3 000 bruto talpos laivų kapitonas ir vyresnysis kapitono padėjėjas

3.

Kiekvienas nuo 500 iki 3 000 bruto talpos jūrų laivo kapitonas ir vyresnysis kapitono padėjėjas privalo turėti atitinkamą atestatą.

4.

Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo:

4.1.

atestuojant dėl vyresniojo kapitono padėjėjo atestato – atitikti reikalavimus, taikomus 500 bruto talpos arba didesnių laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiam specialistui;

4.2.

atestuojant dėl kapitono atestato – atitikti reikalavimus, taikomus 500 bruto talpos arba didesnių laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiam specialistui, ir turėti ne mažesnį negu 36 mėnesių darbo jūroje einant šias pareigas stažą; tačiau šis laikotarpis gali būti sutrumpintas iki 24 mėnesių, bet ne trumpesnio laikotarpio, jei ne mažiau kaip 12 mėnesių šio darbo jūroje stažo įgyta dirbant vyresniuoju kapitono padėjėju;

4.3.

būti baigęs aprobuotą rengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-II/2 poskyryje nuo 500 iki 3 000 bruto talpos laivų kapitonams ir vyresniesiems kapitonų padėjėjams nustatytus kompetencijos normatyvus.

II/3 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi mažesnių negu 500 bruto talpos laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantiems specialistams ir kapitonams

Pakrančių reisų neatliekantys laivai

1.

Kiekvienas laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas, dirbantis mažesniame negu 500 bruto talpos pakrančių reisų neatliekančiame jūrų laive, privalo turėti atitinkamą atestatą, taikomą darbui 500 bruto talpos arba didesniuose laivuose.

2.

Kiekvienas kapitonas, dirbantis mažesniame negu 500 bruto talpos pakrančių reisų neatliekančiame laive, privalo turėti atitinkamą atestatą, taikomą darbui kapitonu nuo 500 iki 3 000 bruto talpos laivuose.

Pakrančių reisus atliekantys laivai

Laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas

3.

Kiekvienas mažesnių negu 500 bruto talpos pakrančių reisus atliekančių laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas privalo turėti atitinkamą atestatą.

4.

Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis būti atestuotas mažesnio negu 500 bruto talpos pakrančių reisus atliekančio jūrų laivo laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiu specialistu, privalo:

4.1.

būti ne jaunesnis kaip 18 metų;

4.2.

būti baigęs ir įgijęs:

4.2.1.

specialų rengimo kursą, įskaitant atitinkamą darbo jūroje stažą, kaip to reikalauja Administracija; arba

4.2.2.

aprobuotą ne trumpesnį kaip trejų metų darbo jūroje denio skyriuje stažą;

4.3.

atitikti taikytinus IV skyriaus taisyklių reikalavimus, kiek jie taikomi šiam atvejui, tam, kad galėtų pagal Radijo ryšio reglamentą vykdyti jam priskirtas radijo ryšio užduotis;

4.4.

turėti aprobuotą išsilavinimą bei būti baigęs aprobuotą rengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-II/3 poskyryje mažesnių negu 500 bruto talpos pakrančių reisus atliekančių laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantiems specialistams nustatytus kompetencijos normatyvus.

Kapitonas

5.

Kiekvienas kapitonas, dirbantis mažesniame negu 500 bruto talpos pakrančių reisus atliekančiame jūrų laive, privalo turėti atitinkamą atestatą.

6.

Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis būti atestuotas mažesnio negu 500 bruto talpos pakrančių reisus atliekančio jūrų laivo kapitonu, privalo:

6.1.

būti ne jaunesnis kaip 20 metų;

6.2.

turėti ne mažesnį kaip 12 mėnesių aprobuotą darbo jūroje laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiu specialistu stažą;

6.3.

turėti aprobuotą išsilavinimą bei būti baigęs aprobuotą rengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-II/3 poskyryje mažesnių negu 500 bruto talpos pakrančių reisus atliekančių laivų kapitonams nustatytus kompetencijos normatyvus.

7.

Išimtys

Jei Administracija mano, kad taikyti visus šios taisyklės bei JRAB kodekso A-II/3 poskyrio reikalavimus kuriam nors laivui neracionalu arba neįgyvendinama dėl jo dydžio ir jo plaukiojimo sąlygų, ji gali, kiek įmanoma, atleisti tokio laivo arba tokių laivų klasės kapitoną ir laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantį specialistą nuo prievolės vykdyti kai kuriuos reikalavimus, atsižvelgdama į visų galinčių plaukioti tuose pačiuose vandenyse laivų saugumą.

II/4 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi laivavedybos budėjimo pamainos eiliniams jūrininkams

1.

Kiekvienas 500 bruto talpos arba didesnio jūrų laivo laivavedybos budėjimo pamainos eilinis jūrininkas, kuris nėra nei rengiamas eilinis jūrininkas, nei toks eilinis jūrininkas, kurio užduotys budėjimo metu nereikalauja kvalifikacijos, privalo būti atestuotas, kad galėtų vykdyti savo užduotis.

2.

Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo:

2.1.

būti ne jaunesnis kaip 16 metų;

2.2.

būti įgijęs ir baigęs:

2.2.1.

aprobuotą darbo jūroje stažą, apimantį ne trumpesnį kaip šešių mėnesių rengimą bei praktiką; arba

2.2.2.

specialų rengimo kursą arba iki darbo jūroje ar laive, apimantį aprobuotą ne trumpesnį kaip dviejų mėnesių darbo jūroje stažą;

2.3.

atitikti JRAB kodekso A-II/4 poskyryje nustatytus kompetencijos normatyvus.

3.

Pagal 2 punkto 2 papunkčio 1 ir 2 papunkčio dalis privalomi darbo jūroje stažas, rengimas ir praktika turi sietis su laivavedybos budėjimo funkcijomis bei apimti užduočių vykdymą prižiūrint kapitonui, laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiam specialistui arba kvalifikuotam eiliniam jūrininkui.

4.

Valstybė narė gali laikyti, jog jūrininkai atitinka šios taisyklės reikalavimus, jei per paskutinius penkerius iki Konvencijos įsigaliojimo tai valstybei narei metus jie ne trumpiau kaip vienerius metus ėjo tiesiogiai su šiais reikalavimais susijusias pareigas denio skyriuje.

III   SKYRIUS

MAŠINŲ SKYRIUS

III/1 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi nuolat aptarnaujamo mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantiems mechanikams arba mechanikams, paskirtiems budėti periodiškai neaptarnaujamame mašinų skyriuje

1.

Kiekvienas 750 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių jūrų laivo nuolat aptarnaujamo mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis mechanikas arba mechanikas, paskirtas budėti periodiškai neaptarnaujamame tokio laivo mašinų skyriuje, privalo turėti atitinkamą atestatą.

2.

Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo:

2.1.

būti ne jaunesnis kaip 18 metų;

2.2.

turėti ne mažesnį negu šešių mėnesių darbo jūroje mašinų skyriuje stažą, atitinkantį JRAB kodekso A-III/1 poskyrio reikalavimus;

2.3.

turėti aprobuotą ne trumpesnį kaip 30 mėnesių išsilavinimą bei būti baigęs rengimo kursą, apimančius ir rengimą laive, įregistruotą aprobuotos formos rengimo registravimo dienyne, bei atitikti JRAB kodekso A-III/1 poskyryje nurodytus kompetencijos normatyvus.

III/2 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi 3 000 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių laivų vyriausiesiems mechanikams ir antriesiems mechanikams

1.

Kiekvienas 3 000 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių jūrų laivo vyriausiasis mechanikas ir antrasis mechanikas privalo turėti atitinkamą atestatą.

2.

Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo:

2.1.

atitikti atestavimo reikalavimus, taikomus mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujančiam specialistui, ir:

2.1.1.

atestuojant antrojo mechaniko atestatui gauti – turėti ne mažesnį kaip 12 mėnesių aprobuotą darbo jūroje mechaniku stažuotoju arba mechaniku stažą;

2.1.2.

atestuojant vyriausiojo mechaniko atestatui gauti – turėti ne mažesnį kaip 36 mėnesių aprobuotą darbo jūroje stažą, iš kurio ne mažiau kaip 12 mėnesių einant atsakingas mechaniko pareigas, kurioms reikalinga turėti antrojo mechaniko kvalifikaciją;

2.2.

turėti aprobuotą išsilavinimą bei būti baigęs aprobuotą rengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-III/2 poskyryje nustatytus kompetencijos normatyvus.

III/3 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi nuo 750 kW iki 3 000 kW galingumo pagrindinių variklių laivų vyriausiesiems mechanikams ir antriesiems mechanikams

1.

Kiekvienas nuo 750 kW iki 3 000 kW galingumo pagrindinių variklių jūrų laivo vyriausiasis mechanikas ir antrasis mechanikas privalo turėti atitinkamą atestatą.

2.

Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo:

2.1.

atitikti atestavimo reikalavimus, taikomus mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujančiam specialistui, ir:

2.1.1.

atestuojant antrojo mechaniko atestatui gauti – turėti ne mažesnį kaip 12 mėnesių aprobuotą darbo jūroje mechaniku stažuotoju arba mechaniku stažą;

2.1.2.

atestuojant vyriausiojo mechaniko atestatui gauti – turėti ne mažesnį kaip 24 mėnesių aprobuotą darbo jūroje stažą, iš kurio ne mažiau kaip 12 mėnesių einant pareigas, kurioms reikalinga antrojo mechaniko kvalifikacija;

2.2.

turėti aprobuotą išsilavinimą bei būti baigęs aprobuotą rengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-III/3 poskyryje nustatytus kompetencijos normatyvus.

3.

Kiekvienas mechanikas, įgijęs antrojo mechaniko kvalifikaciją darbui 3 000 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių laivuose, turi teisę dirbti vyriausiuoju mechaniku mažesnio kaip 3 000 kW galingumo pagrindinių variklių laivuose, jeigu jis yra įgijęs aprobuotą ne mažesnį kaip 12 mėnesių darbo jūroje stažą einant atsakingas mechaniko pareigas ir turi tinkamai patvirtintą atestatą.

III/4 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi aptarnaujamo mašinų skyriaus budėjimo pamainos eiliniams jūrininkams arba eiliniams jūrininkams, paskirtiems atlikti užduotis periodiškai neaptarnaujamame mašinų skyriuje

1.

Kiekvienas 750 kW arba didesnio galingumo pagrindinių variklių jūrų laivo mašinų skyriaus budėjimo pamainos eilinis jūrininkas arba eilinis jūrininkas, paskirtas atlikti užduotis periodiškai neaptarnaujamame mašinų skyriuje, kurie nėra nei rengiami eiliniai jūrininkai, nei tokie eiliniai jūrininkai, kurių užduotys nereikalauja kvalifikacijos, privalo būti atestuoti, kad galėtų vykdyti užduotis.

2.

Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo:

2.1.

būti ne jaunesnis kaip 16 metų;

2.2.

būti įgijęs ir baigęs:

2.2.1.

aprobuotą darbo jūroje stažą, apimantį ne trumpesnį kaip šešių mėnesių rengimą ir praktiką, arba

2.2.2.

specialų rengimo kursą arba krante iki pradedant dirbti jūroje, arba laive, apimantį aprobuotą ne trumpesnį kaip dviejų mėnesių darbo jūroje stažą;

2.3.

atitikti JRAB kodekso A-III/4 poskyryje nustatytus kompetencijos normatyvus.

3.

Pagal 2 punkto 2 papunkčio 1 ir 2 papunkčio dalis privalomi darbo jūroje stažas, rengimas ir praktika turi sietis su budėjimo mašinų skyriuje funkcijomis bei apimti užduočių vykdymą prižiūrint kvalifikuotam mechanikui arba kvalifikuotam eiliniam jūrininkui.

4.

Valstybė narė gali laikyti, jog jūrininkai atitinka šios taisyklės reikalavimus, jei per paskutinius penkerius metus iki Konvencijos įsigaliojimo tai valstybei narei jie ne trumpiau kaip vienerius metus ėjo tiesiogiai su šiais reikalavimais susijusias pareigas mašinų skyriuje.

IV   SKYRIUS

RADIJO RYŠYS IR RADIJO RYŠIO PERSONALAS

Paaiškinimas

Privalomi radijo ryšio budėjimo reikalavimai yra išdėstyti Radijo ryšio reglamente ir iš dalies pakeistoje SOLAS 74. Radijo ryšio įrangos eksploatavimo reikalavimai išdėstyti iš dalies pakeistoje SOLAS 74 bei Tarptautinės jūrų organizacijos priimtose gairėse.

IV/1 taisyklė

Taikymas

1.

Išskyrus 2 punkte numatytus atvejus, šio skyriaus nuostatos taikomos globalinėje jūrų avarinio ryšio ir saugumo sistemoje (angl. GMDSS) dirbančių laivų radijo ryšio personalui, kaip nurodyta iš dalies pakeistoje SOLAS 74.

2.

Laivų, kuriems nėra privaloma laikytis SOLAS 74 IV skyriaus nuostatų dėl GMDSS, radijo ryšio personalas neprivalo laikytis šio skyriaus nuostatų. Tačiau tokių laivų radijo ryšio personalas privalo laikytis Radijo ryšio reglamento. Administracija užtikrina, kad šiam radijo ryšio personalui būtų išduodami arba pripažįstami atitinkami Radijo ryšio reglamente nustatyti atestatai.

IV/2 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi GMDSS radijo ryšio personalui

1.

Kiekvienas asmuo, atsakingas už radijo ryšio operacijas arba vykdantis šias operacijas laive, kuris privalo dalyvauti GMDSS, privalo turėti GMDSS atestatą, Administracijos išduotą arba pripažintą pagal Radijo ryšio reglamento nuostatas.

2.

Be to, kiekvienas asmuo, kandidatuojantis būti atestuotas darbui laive, kuris pagal iš dalies pakeistą SOLAS 74 privalo turėti radijo ryšio įrangą, privalo:

2.1.

būti ne jaunesnis kaip 18 metų; ir

2.2.

turėti aprobuotą išsilavinimą bei būti baigęs aprobuotą rengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-IV/2 poskyryje nustatytus kompetencijos normatyvus.

V   SKYRIUS

SPECIALŪS TAM TIKRŲ TIPŲ LAIVŲ PERSONALO RENGIMO REIKALAVIMAI

V/1 taisyklė

Privalomi minimalūs tanklaivių kapitonų, vadovaujančių specialistų ir eilinių jūrininkų rengimo ir kvalifikacijos reikalavimai

1.

Be rengimo, privalomo pagal VI/1 taisyklę, tanklaivių vadovaujantieji specialistai ir eiliniai jūrininkai, kuriems yra paskirtos atsakingos užduotys dėl krovinio bei krovos įrangos, turi būti baigę aprobuotą gaisrų gesinimo kursą krante esančioje įstaigoje bei privalo:

1.1.

turėti ne mažesnį kaip trijų mėnesių aprobuotą darbo jūroje tanklaiviuose stažą tam, kad būtų įgiję pakankamai žinių apie saugius eksploatavimo metodus; arba

1.2.

būti baigę aprobuotą supažindinimo su tanklaiviais kursą, apimantį ne siauresnę už JRAB kodekso A-V/1 poskyryje šiam kursui nurodytą programą.

Tačiau Administracija gali priimti ir mažesnę negu 1 punkto 1 papunktyje nurodyta prižiūrimo darbo jūroje stažo įgijimo trukmę, jeigu:

1.3.

šis jos priimtas laikas nėra trumpesnis negu vienas mėnuo;

1.4.

tanklaivis yra mažesnis negu 3 000 bruto talpos;

1.5.

kiekvieno per šį laiką tanklaivio atliekamo reiso trukmė neviršija 72 valandų;

1.6.

tanklaivio eksploatavimo savybės ir jo per šį laiką atliekamų reisų bei krovos darbų skaičius leidžia pasiekti tokį pat žinių ir patirties lygį.

2.

Be 1 punkto 1 ir 2 papunkčių reikalavimų, kuriuos turi atitikti tanklaivių kapitonai, vyriausieji mechanikai, vyresnieji kapitono padėjėjai, antrieji mechanikai ir bet kurie tiesiogiai už krovinio pakrovimą ir iškrovimą bei jo priežiūrą gabenant ir tvarkymą, atsakingi asmenys privalo:

2.1.

turėti patirties, atitinkančios jų užduotis tokio tipo tanklaivyje, kokiame jie dirba; ir

2.2.

būti baigę aprobuotą specializuotą rengimo programą, kuri mažiausiai apimtų JRAB kodekso A-V/1 poskyryje nurodytus klausimus, susijusius su jų užduotimis naftos, cheminių medžiagų arba suskystintų dujų tanklaivyje, kuriame jie dirba.

3.

Gali būti laikoma, jog jūrininkai atitinka 2 punkto 2 papunkčio reikalavimus dvejų metų laikotarpiu po Konvencijos įsigaliojimo valstybei narei, jei per ankstesnius penkerius metus ne mažiau kaip vienerius metus tam tikro tipo tanklaivyje ėjo tiesiogiai su šiais reikalavimais susijusias pareigas.

4.

Administracijos užtikrina, kad kapitonams ir vadovaujantiems specialistams, įgijusiems kvalifikaciją atitinkamai pagal 1 arba 2 punkto reikalavimus, būtų išduoti atitinkami atestatai arba tinkamai patvirtinti jų turimi atestatai. Kiekvienas taip įgijęs kvalifikaciją eilinis jūrininkas privalo būti tinkamai atestuotas.

V/2 taisyklė

Privalomi minimalūs ro-ro keleivinių laivų kapitonų, vadovaujančių specialistų, eilinių jūrininkų ir kito personalo rengimo ir kvalifikacijos reikalavimai

1.

Ši taisyklė taikoma tarptautinius reisus atliekančių ro-ro keleivinių laivų kapitonams, vadovaujantiems specialistams, eiliniams jūrininkams ir kitam personalui. Dėl šių reikalavimų taikymo vidaus reisus atliekančių ro-ro keleivinių laivų personalui sprendimą priima Administracijos.

2.

Iki tarnybinių užduočių jūrininkams paskyrimo ro-ro keleiviniuose laivuose, jie privalo baigti atitinkamai pagal savo pareigas, užduotis ir įsipareigojimus 4–8 punktuose nurodytą rengimo kursą.

3.

Tie jūrininkai, kuriems privaloma baigti rengimo kursą pagal 4, 7 ir 8 punktus, privalo ne rečiau kaip kartą per penkerius metus baigti atitinkamą žinių atnaujinimo kursą arba privalo pateikti įrodymą, kad per paskutinius penkerius metus pasiekė reikiamą kompetencijos lygį.

4.

Ro-ro keleivinių laivų kapitonai, vadovaujantieji specialistai ir kitas personalas, kuriam laivo įgulos sąraše paskirta padėti keleiviams avarinių situacijų metu, privalo būti baigę rengimo kursą dėl minios valdymo, kaip nustatyta JRAB kodekso A-V/2 poskyrio 1 dalyje.

5.

Ro-ro keleivinių laivų kapitonai, vadovaujantieji specialistai ir kitas personalas, kuriam paskirtos konkrečios užduotys ir pareigos, privalo būti baigę JRAB kodekso A-V/2 poskyrio 2 dalyje nurodytą supažindinimo kursą.

6.

Ro-ro keleivinių laivų personalas, tiesiogiai aptarnaujantis keleivius keleiviams skirtose patalpose, privalo būti baigęs JRAB kodekso A-V/2 poskyrio 3 dalyje nurodytą rengimo kursą dėl saugumo.

7.

Ro-ro keleivinių laivų kapitonai, vyresnieji kapitono padėjėjai, vyriausieji mechanikai, antrieji mechanikai ir bet kurie asmenys, kuriems paskirta tiesioginė atsakomybė už keleivių įlaipinimą bei išlaipinimą, krovinio pakrovimą, iškrovimą arba sutvirtinimą, arba laivo korpuso angų sandarinimą, privalo būti baigę JRAB kodekso A-V/2 poskyrio 4 dalyje nurodytą aprobuotą rengimo kursą dėl keleivių bei krovinio saugumo ir laivo korpuso sandarumo.

8.

Ro-ro keleivinių laivų kapitonai, vyresnieji kapitono padėjėjai, vyriausieji mechanikai, antrieji mechanikai ir bet kurie asmenys, atsakingi už keleivių saugumą avarinių situacijų metu, privalo būti baigę JRAB kodekso A-V/2 poskyrio 5 dalyje nurodytą aprobuotą rengimo kursą dėl krizių valdymo ir žmonių elgesio.

9.

Administracijos užtikrina, kad kiekvienam asmeniui, dėl kurio yra nustatyta, jog jis yra įgijęs kvalifikaciją pagal šios taisyklės nuostatas, būtų išduoti tai liudijantys dokumentai.

V/3 taisyklė

Privalomi minimalūs kitokių nei ro-ro keleivinių laivų kapitonų, vadovaujančių specialistų, eilinių jūrininkų ir kito personalo rengimo ir kvalifikacijos reikalavimai

1.

Ši taisyklė taikoma tarptautinius reisus atliekančių kitokių nei ro-ro keleivinių laivų kapitonams, vadovaujantiems specialistams, eiliniams jūrininkams ir kitam personalui. Dėl šių reikalavimų taikymo vidaus reisus atliekančių kitokių nei ro-ro keleivinių laivų personalui sprendimą priima Administracijos.

2.

Iki tarnybinių užduočių jūrininkams paskyrimo kitokiuose nei ro-ro keleiviniuose laivuose jie privalo baigti atitinkamai pagal savo pareigas, užduotis ir įsipareigojimus 4–8 punktuose nurodytą rengimo kursą.

3.

Tie jūrininkai, kuriems privaloma baigti rengimo kursą pagal 4, 7 ir 8 punktus, privalo ne rečiau kaip kartą per penkerius metus baigti atitinkamą žinių atnaujinimo kursą arba privalo pateikti įrodymą, kad per paskutinius penkerius metus pasiekė reikiamą kompetencijos lygį.

4.

Keleivinių laivų personalas, kuriam laivo įgulos sąraše paskirta padėti keleiviams avarinių situacijų metu, privalo būti baigęs rengimo kursą dėl minios valdymo, kaip nustatyta JRAB kodekso A-V/3 poskyrio 1 dalyje.

5.

Keleivinių laivų kapitonai, vadovaujantieji specialistai ir kitas personalas, kuriam paskirtos konkrečios užduotys ir pareigos, privalo būti baigę JRAB kodekso A-V/3 poskyrio 2 dalyje nurodytą supažindinimo kursą.

6.

Keleivinių laivų personalas, tiesiogiai aptarnaujantis keleivius keleiviams skirtose patalpose, privalo būti baigę JRAB kodekso A-V/3 poskyrio 3 dalyje nurodytą rengimo kursą dėl saugumo.

7.

Keleivinių laivų kapitonai, vyresnieji kapitono padėjėjai ir bet kurie asmenys, kuriems paskirta tiesioginė atsakomybė už keleivių įlaipinimą bei išlaipinimą privalo būti baigę JRAB kodekso A-V/3 poskyrio 4 dalyje nurodytą aprobuotą rengimo kursą dėl keleivių saugumo.

8.

Keleivinių laivų kapitonai, vyresnieji kapitono padėjėjai, vyriausieji mechanikai, antrieji mechanikai ir bet kurie asmenys, atsakingi už keleivių saugumą avarinių situacijų metu, privalo būti baigę JRAB kodekso A-V/3 poskyrio 5 dalyje nurodytą aprobuotą rengimo kursą dėl krizių valdymo ir žmonių elgesio.

9.

Administracijos užtikrina, kad kiekvienam asmeniui, dėl kurio yra nustatyta, jog jis yra įgijęs kvalifikaciją pagal šios taisyklės nuostatas, būtų išduoti tai liudijantys dokumentai.

VI   SKYRIUS

VEIKSMAI PER AVARINES SITUACIJAS, DARBO SAUGOS, MEDICININĖS PRIEŽIŪROS IR GELBĖJIMO FUNKCIJOS

VI/1 taisyklė

Privalomi minimalūs reikalavimai dėl visų jūrininkų supažindinimo bei pradinio saugos rengimo ir apmokymo

Jūrininkai privalo baigti supažindinimo bei pradinį saugos rengimo kursą arba apmokymą pagal JRAB kodekso A-VI/1 poskyrį ir atitikti jame nustatytą atitinkamą kompetencijos normatyvą.

VI/2 taisyklė

Privalomi minimalūs reikalavimai, taikomi išduodant tinkamumo liudijimus darbui su gelbėjimosi valtimis ir plaustais, gelbėjimo valtimis ir greitaeigėmis gelbėjimo valtimis

1.

Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis gauti tinkamumo liudijimą darbui su gelbėjimosi valtimis ir plaustais ir gelbėjimo valtimis, išskyrus greitaeiges gelbėjimo valtis, privalo:

1.1.

būti ne jaunesnis kaip 18 metų;

1.2.

turėti aprobuotą ne mažesnį kaip 12 mėnesių darbo jūroje stažą arba būti išklausęs aprobuotą rengimo kursą ir turėti ne mažesnį kaip šešių mėnesių darbo jūroje stažą;

1.3.

atitikti JRAB kodekso A-VI/2 poskyrio 1–4 dalyse nustatytus darbo su gelbėjimosi valtimis ir plaustais ir gelbėjimo valtimis kompetencijos normatyvus tinkamumo liudijimams gauti.

2.

Kiekvienas asmuo, kandidatuojantis gauti tinkamumo liudijimą darbui su greitaeigėmis gelbėjimo valtimis, privalo:

2.1.

turėti tinkamumo liudijimą darbui su gelbėjimosi valtimis ir plaustais ir gelbėjimo valtimis, išskyrus greitaeiges gelbėjimo valtis;

2.2.

būti išklausęs aprobuotą rengimo kursą;

2.3.

atitikti JRAB kodekso A-VI/2 poskyrio 5–8 dalyse nustatytus darbo su greitaeigėmis gelbėjimo valtimis kompetencijos normatyvus tinkamumo liudijimui gauti.

VI/3 taisyklė

Privalomi minimalūs specialaus gaisrų gesinimo rengimo reikalavimai

1.

Tie jūrininkai, kuriems paskirta vadovauti gaisrų gesinimo operacijoms, privalo būti sėkmingai baigę specialų gaisrų gesinimo rengimo kursą, kuriame dėmesys visų pirma skiriamas organizavimui, taktikai ir vadovavimui, pagal JRAB kodekso A-VI/3 poskyrio nuostatas bei atitikti jame nustatytą kompetencijos normatyvą.

2.

Tais atvejais, kai atestavimo reikalavimai išduodamam tam tikram atestatui gauti neapima specialaus gaisrų gesinimo rengimo, išduodamas atskiras atestatas arba prireikus kitoks dokumentinis patvirtinimas, pažymintis, jog dokumento turėtojas yra išklausęs specialų gaisrų gesinimo rengimo kursą.

VI/4 taisyklė

Privalomi minimalūs pirmosios medicinos pagalbos teikimo ir medicininės priežiūros reikalavimai

1.

Tie jūrininkai, kuriems paskirta teikti laive pirmąją medicinos pagalbą, privalo atitikti JRAB kodekso A-VI/4 poskyrio 1, 2 ir 3 dalyse pirmajai medicinos pagalbai nustatytą kompetencijos normatyvą.

2.

Tie jūrininkai, kurie yra atsakingi už medicininę priežiūrą laive, privalo atitikti JRAB kodekso A-VI/4 poskyrio 4, 5 ir 6 dalyse medicininei priežiūrai nustatytą kompetencijos normatyvą.

3.

Tais atvejais, kai atestavimo reikalavimai išduodamam tam tikram atestatui neapima pirmosios medicinos pagalbos arba medicininės priežiūros rengimo, išduodamas atskiras atestatas arba prireikus kitoks dokumentinis patvirtinimas, pažymintis, jog dokumento turėtojas yra išklausęs pirmosios medicinos pagalbos arba medicininės priežiūros rengimo kursą.

VII   SKYRIUS

ATESTAVIMAS ALTERNATYVIEMS ATESTATAMS GAUTI

VII/1 taisyklė

Alternatyvių atestatų išdavimas

1.

Nepaisant šio priedo II ir III skyriuose išdėstytų atestavimo reikalavimų, valstybės narės gali nutarti išduoti arba įgalioti išduoti kitokius, negu šių dalių taisyklėse nurodyti, atestatus, jeigu:

1.1.

į atestatus ir patvirtinimus įrašomi funkcijos ir su jomis susiję atsakomybės lygiai yra parinkti iš funkcijų ir lygių, esančių JRAB kodekso A-II/1, A-II/2, A-II/3, A-II/4, A-III/1, A-III/2, A-III/3, A-III/4 ir A-IV/2 poskyriuose ir visiškai juos atitinka;

1.2.

kandidatai turi aprobuotą išsilavinimą ir yra baigę aprobuotą rengimo kursą bei atitinka tiesiogiai susijusiuose JRAB kodekso poskyriuose nustatytus kompetencijos normatyvų reikalavimus, kaip nurodyta šio kodekso A-VII/1 poskyryje, reikalingus į atestatus bei patvirtinimus įrašomoms funkcijoms ir lygiams;

1.3.

kandidatai yra įgiję aprobuotą ir į atestatą įrašomus funkcijas ir lygius atitinkantį darbo jūroje stažą. Minimalus darbo jūroje stažo laikas turi prilygti darbo jūroje stažo laikui, nustatytam šio priedo II ir III skyriuose. Tačiau minimalus darbo jūroje stažo laikas privalo būti ne trumpesnis už nustatytą JRAB kodekso A-VII/2 poskyryje;

1.4.

kandidatuojantys būti atestuoti asmenys, kurie turi vykdyti laivavedybos funkciją eksploatavimo lygiu, privalo atitikti, kiek jiems tai pritaikoma, atitinkamus IV skyriaus taisyklių reikalavimus dėl jiems paskirtų radijo ryšio užduočių vykdymo taip, kaip nustatyta Radijo ryšio reglamente;

1.5.

atestatai išduodami pagal 11 straipsnio reikalavimus ir JRAB kodekso VII skyriaus nuostatas.

2.

Joks atestatas negali būti išduotas pagal šį skyrių tol, kol valstybė narė neperduoda Komisijai pagal JRAB kodeksą reikalaujamos informacijos.

VII/2 taisyklė

Jūrininkų atestavimas

Kiekvienas jūrininkas, atliekantis bet kurią funkciją arba funkcijų grupę, nurodytas JRAB kodekso II skyriaus A-II/1, A-II/2, A-II/3 ar A-II/4 lentelėse arba III skyriaus A-III/1, A-III/2, A-III/4 lentelėse, arba IV skyriaus A-IV/2 lentelėje, privalo turėti atitinkamą atestatą.

VII/3 taisyklė

Alternatyvių atestatų išdavimą reglamentuojantys principai

1.

Kiekviena valstybė narė, nusprendusi išduoti alternatyvius atestatus arba įgalioti kitus juos išduoti, užtikrina, jog bus laikomasi šių principų:

1.1.

nebus įdiegta jokia alternatyvaus atestavimo sistema, jei ji neužtikrina bent tokio pat saugumo jūroje lygio ir tokio pat efektyvumo dėl taršos prevencijos, kaip yra nustatyta kituose skyriuose;

1.2.

bet kokia pagal šį skyrių pradedama taikyti alternatyvaus atestavimo tvarka nekliudys alternatyvių atestatų ir pagal kitus skyrius išduodamų atestatų tarpusavio sukeičiamumui.

2.

1 punkte nurodytas sukeičiamumo principas užtikrina, kad:

2.1.

jūrininkai, atestuoti pagal II skyriuje ir (arba) III skyriuje nustatytą tvarką, ir jūrininkai, atestuoti pagal VII skyrių, gali dirbti laivuose tiek esant tradicinei, tiek kitokiai darbo laive organizacijos formai;

2.2.

jūrininkai nerengiami tam tikrai darbo laive tvarkai tokiu būdu, kuris sumažintų jiems galimybę panaudoti savo įgytas žinias kitur.

3.

Išduodant bet kokį atestatą pagal šio skyriaus nuostatas, atsižvelgiama į šiuos principus:

3.1.

alternatyvūs atestatai negali būti išduodami:

3.1.1.

turint tikslą sumažinti laivų įgulas;

3.1.2.

taip, kad tai kenktų profesijos reputacijai arba mažintų jūrininkų profesionalumą; arba

3.1.3.

tam, kad įteisintų bendrą mašinų ir denio skyrių vadovaujančiųjų specialistų budėjimo užduočių bet kurios konkrečios budėjimo pamainos metu skyrimą vienam atestato turėtojui;

3.2.

laivui vadovaujantis asmuo nurodomas kaip jo kapitonas ir bet kokios alternatyvaus atestavimo tvarkos įdiegimas neturi neigiamai atsiliepti kapitono teisinei padėčiai bei jo įgaliojimams.

4.

1 ir 2 punktuose pateikti principai užtikrina, jog išlieka tiek denio skyriaus jūrininkų, tiek mechanikų kompetencija.

II PRIEDAS

19 STRAIPSNIO 2 DALIES A PUNKTE NURODYTŲ TREČIŲJŲ ŠALIŲ IŠDUOTŲ ATESTATŲ ARBA KURIŲ ĮGALIOJIMU ATESTATAS BUVO IŠDUOTAS, PRIPAŽINIMO KRITERIJAI

1.

Trečioji šalis turi būti JRAB konvencijos Šalis.

2.

Trečiąją šalį turi įvardinti Saugumo jūroje komitetas kaip šalį, kuri įrodė, jog ji visiškai įgyvendina JRAB konvencijos nuostatas.

3.

Komisija, padedama Europos jūrų saugumo agentūros, ir su galimybe dalyvauti atitinkamai valstybei narei, turi būti visomis būtinomis priemonėmis, į kurias gali įeiti įrenginių patikrinimas ir procedūros, patvirtinusi, kad yra visiškai laikomasi reikalavimų, susijusių su kompetencijos standartais, atestatų išdavimu ir patvirtinimu bei registro laikymu, ir kad kokybės standartų sistema nustatyta pagal JRAB konvencijos I/8 taisyklę.

4.

Valstybė narė privalo sudaryti susitarimą su atitinkama trečiąją šalimi dėl įsipareigojimo, kad apie bet kokį didesnį rengimo ir atestavimo laikantis JRAB konvencijos pakeitimą būtų nedelsiant pranešama.

5.

Valstybė narė privalo nustatyti priemones, siekdama užtikrinti, kad jūrininkai, kurie pripažinimui pateikia atestatus, norėdami užimti vadovaujančią poziciją, turėtų pakankamas žinias apie atitinkamos valstybės narės jūrų teisės aktus, kurie yra susiję su tomis funkcijomis, kurias atlikti jie įgalioti.

6.

Jei valstybė narė nori papildyti trečiosios šalies reikalavimų laikymosi įvertinimą, įvertindama tam tikras jūrininkų rengimo įstaigas, ji tai daro pagal JRAB kodekso A-I/6 poskyrį.

III PRIEDAS

A   DALIS

Panaikinta direktyva ir jos vėlesni pakeitimai

(nurodyti 32 straipsnyje)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/25/EB

(OL L 136, 2001 5 18, p. 17)

 

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/84/EB

(OL L 324, 2002 11 29, p. 53)

tik 11 straipsnis

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/103/EB

(OL L 326, 2003 12 13, p. 28)

 

Komisijos direktyva 2005/23/EB

(OL L 62, 2005 3 9, p. 14)

 

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/45/EB

(OL L 255, 2005 9 30, p. 160)

tik 4 straipsnis

B   DALIS

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminų sąrašas

(nurodytas 32 straipsnyje)

Direktyva

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminas

2002/84/EB

2003 m. lapkričio 23 d.

2003/103/EB

2005 m. gegužės 14 d.

2005/23/EB

2005 m. rugsėjo 29 d.

2005/45/EB

2007 m. spalio 20 d.

IV PRIEDAS

ATITIKMENŲ LENTELĖ

Direktyva 2001/25/EB

Ši direktyva

1 straipsnis

1 straipsnis

2 straipsnio įžanginiai žodžiai

2 straipsnio įžanginiai žodžiai

2 straipsnio pirma–ketvirta įtraukos

2 straipsnio a–d punktai

3–7 straipsniai

3–7 straipsniai

7a straipsnis

8 straipsnis

8 straipsnis

9 straipsnis

9 straipsnio 1 dalies įžanginiai žodžiai

10 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos įžanginiai žodžiai

9 straipsnio 1 dalies a ir b punktai

10 straipsnio1 dalies pirmos pastraipos a ir b punktai

9 straipsnio 1 dalies c punkto pirmas sakinys

10 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktas

9 straipsnio 1 dalies c punkto antras sakinys

10 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

9 straipsnio 1 dalies d punktas

10 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos d punktas

9 straipsnio 2 ir 3 dalys

10 straipsnio 2 ir 3 dalys

10 straipsnis

11 straipsnis

11 straipsnis

12 straipsnis

12 straipsnis

13 straipsnis

13 straipsnis

14 straipsnis

14 straipsnis

15 straipsnis

15 straipsnis

16 straipsnis

16 straipsnio 1 dalies įžanginė frazė

17 straipsnio 1 dalies įžanginė frazė

16 straipsnio 1 dalies pirma–ketvirta įtraukos

17 straipsnio 1 dalies a–d punktai

16 straipsnio 2 dalies įžanginiai žodžiai

17 straipsnio 2 dalies įžanginiai žodžiai

16 straipsnio 2 dalies a punkto 1 ir 2 papunkčiai

17 straipsnio 2 dalies a punkto i ir ii papunkčiai

16 straipsnio 2 dalies b ir c punktai

17 straipsnio 2 dalies b ir c punktai

16 straipsnio 2 dalies d punkto 1 ir 2 papunkčiai

17 straipsnio 2 dalies d punkto i ir ii papunkčiai

16 straipsnio 2 dalies d punkto 3 papunkčio i ir ii papunkčio dalys

17 straipsnio 2 dalies d punkto iii papunkčio pirma ir antra įtrauka

16 straipsnio 2 dalies e punktas

17 straipsnio 2 dalies e punktas

16 straipsnio 2 dalies f punkto 1–5 papunkčiai

17 straipsnio 2 dalies f punkto i–v papunkčiai

16 straipsnio 2 dalies g punktas

17 straipsnio 2 dalies g punktas

17 straipsnis

18 straipsnis

18 straipsnio 1 ir 2 dalys

–

18 straipsnio 3 dalies įžanginė frazė

19 straipsnio 1 dalis

18 straipsnio 3 dalies a punktas

19 straipsnio 2 dalis

18 straipsnio 3 dalies b punktas

19 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa

18 straipsnio 3 dalies c punktas

19 straipsnio 3 dalies antra pastraipa

18 straipsnio 3 dalies d punktas

19 straipsnio 4 dalis

18 straipsnio 3 dalies e punktas

19 straipsnio 5 dalis

18 straipsnio 3 dalies f punktas

19 straipsnio 6 dalis

18 straipsnio 4 dalis

19 straipsnio 7 dalis

18a straipsnio 1 dalies pirmas ir antras sakiniai

20 straipsnio 1 dalies pirma ir antra pastraipos

18a straipsnio 2 dalies pirmas ir antras sakiniai

20 straipsnio 2 dalies pirma ir antra pastraipos

18a straipsnio 3–5 dalys

20 straipsnio 3–5 dalys

18a straipsnio 6 dalies pirmas ir antras sakiniai

20 straipsnio 6 dalies pirma ir antra pastraipos

18a straipsnio 7 dalis

20 straipsnio 7 dalis

18b straipsnis

21 straipsnis

19 straipsnis

22 straipsnis

20 straipsnio 1 dalies įžanginiai žodžiai

23 straipsnio 1 dalies įžanginiai žodžiai

20 straipsnio 1 dalies pirma ir antra įtraukos

23 straipsnio 1 dalies a ir b punktai

20 straipsnio 2 dalies įžanginiai žodžiai

23 straipsnio 2 dalies įžanginiai žodžiai

20 straipsnio 2 dalies pirma–šešta įtraukos

23 straipsnio 2 dalies a–f punktai

20 straipsnio 3 dalis

23 straipsnio 3 dalis

21 straipsnis

24 straipsnis

21a straipsnis

25 straipsnis

–

26 straipsnio 1 dalis

21b straipsnio pirmas sakinys

26 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

21b straipsnio antras sakinys

26 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

22 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys

27 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

22 straipsnio 1 dalies antras sakinys

27 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

–

27 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa

22 straipsnio 3 ir 4 dalys

27 straipsnio 2 ir 3 dalys

23 straipsnio 1 ir 2 dalys

28 straipsnio 1 ir 2 dalys

–

28 straipsnio 3 dalis

23 straipsnio 3 dalis

–

24 straipsnio 1 ir 2 dalys

–

24 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktai

29 straipsnio a ir b punktai

25 straipsnis

30 straipsnis

26 straipsnio pirmas sakinys

31 straipsnio pirma pastraipa

26 straipsnio antras sakinys

31 straipsnio antra pastraipa

27 straipsnis

32 straipsnis

28 straipsnis

33 straipsnis

29 straipsnis

34 straipsnis

I ir II priedai

I ir II priedai

III priedas

–

IV priedas

–

–

III priedas

–

IV priedas