21.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 46/11


TARYBOS DIREKTYVA 2008/7/EB

2008 m. vasario 12 d.

dėl netiesioginių mokesčių, taikomų kapitalo pritraukimui

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 93 ir 94 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

kadangi:

(1)

1969 m. liepos 17 d. Tarybos direktyva 69/335/EEB dėl netiesioginių mokesčių, taikomų kapitalui pritraukti (3), keletą kartų buvo iš esmės keista (4). Dėl to, kad daroma daugiau pakeitimų, ji turėtų būti išdėstyta nauja redakcija, siekiant aiškumo.

(2)

Netiesioginiai kapitalo pritraukimo mokesčiai, būtent – kapitalo mokestis (mokestis imamas už kapitalo įnašus į bendroves ir firmas), vertybinių popierių žyminis mokestis ir restruktūrizavimo operacijų mokestis, neatsižvelgiant į tai, ar šiomis operacijomis didinamas kapitalas, sudaro diskriminaciją, dvigubą apmokestinimą ir skirtumus, kurie kliudo laisvam kapitalo judėjimui. Tokias pasekmes sukelia ir kiti netiesioginiai mokesčiai, kurių savybės tokios pačios, kaip kapitalo mokesčio arba vertybinių popierių žyminio mokesčio.

(3)

Dėl to vidaus rinkos labui reikia suderinti teisės aktus, reglamentuojančius kapitalo pritraukimo netiesioginius mokesčius, siekiant kiek įmanoma pašalinti faktorius, galinčius iškreipti konkurencijos sąlygas ar kliudyti laisvam kapitalo judėjimui.

(4)

Kapitalo mokesčio ekonominis poveikis kenkia įmonių pergrupavimui ir plėtrai. Šis poveikis ypač kenksmingas esant dabartinei ekonominei padėčiai, kai visiškai būtina teikti pirmenybę investicijų skatinimui.

(5)

Geriausias sprendimas šiems tikslams pasiekti būtų panaikinti kapitalo mokestį.

(6)

Tačiau mokestinių pajamų praradimas tuoj pat taikant tokią priemonę yra nepriimtinas valstybėms narėms, kurios šiuo metu taiko kapitalo mokestį. Todėl tos valstybės narės turėtų turėti galimybę apmokestinti šiuo mokesčiu visus ar dalį atitinkamų sandorių, t. y. vieno tarifo mokestis turi būti renkamas būtent toje valstybėje narėje. Jei valstybė narė nusprendžia nerinkti kapitalo mokesčio už visus ar dalį sandorių pagal šią direktyvą, tai ji neturėtų turėti galimybės vėl nustatyti tokius mokesčius.

(7)

Neatsiejama vidaus rinkos koncepcijos dalis yra tai, kad kapitalo pritraukimo mokestis vidaus rinkoje bendrovei ar firmai neturėtų būti priskaičiuojamas daugiau nei vieną kartą. Todėl jei valstybė narė, kuriai priskirta apmokestinimo teisė, nerenka kapitalo mokesčio už tam tikrus ar visus sandorius, kuriuos apima ši direktyva, tai kitos valstybės narės negali įgyvendinti apmokestinimo teisės tokių sandorių atžvilgiu ir kad tokio mokesčio dydis turi būti vienodas visose valstybėse narėse, kad tai nesudarytų kliūčių laisvam kapitalo judėjimui.

(8)

Tikslinga išlaikyti griežtas sąlygas taikomas tais atvejais, kai valstybės narės ir toliau renka kapitalo mokestį, ypač – dėl atleidimo nuo mokesčio ir jo sumažinimo.

(9)

Kapitalo pritraukimas neturėtų būti apmokestinamas jokiais netiesioginiais mokesčiais, išskyrus kapitalo mokestį. Visų pirma neturėtų būti renkamas joks mokestis už vertybinius popierius, neatsižvelgiant į tų vertybinių popierių kilmę, ir į tai, ar jie liudija nuosavą ar skolintą bendrovės kapitalą.

(10)

Direktyvoje 69/335/EEB pateiktame kapitalo bendrovių sąraše išvardytos ne visos kapitalo bendrovės, todėl jis turi būti adaptuotas.

(11)

Kadangi valstybės narės negali deramai pasiekti šios direktyvos tikslų ir todėl šiuos tikslus galima geriau pasiekti Bendrijos lygiu, Bendrija gali imtis priemonių pagal subsidiarumo principą, nustatytą Sutarties 5 straipsnyje. Pagal proporcingumo principą, nustatytą tame straipsnyje, šia direktyva nesiekiama daugiau, nei būtina šiems tikslams pasiekti.

(12)

Pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų apimti tik tas nuostatas, kuriomis daromi esminiai pakeitimai, palyginti su ankstesnėmis direktyvomis. Pareiga perkelti nepakeistas nuostatas atsiranda pagal ankstesnes direktyvas.

(13)

Ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su II priedo B dalyje išvardytų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais.

(14)

Atsižvelgiant į kapitalo mokesčio neigiamą poveikį, Komisija turėtų kas treji metai teikti ataskaitas apie šios direktyvos veikimą, siekiant panaikinti šį mokestį,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I   SKYRIUS

DALYKAS IR TAIKYMO SRITIS

1 straipsnis

Dalykas

Ši direktyva reglamentuoja netiesioginių mokesčių rinkimą už:

a)

kapitalo įnašus į kapitalo bendroves;

b)

restruktūrizavimo operacijas, kuriose dalyvauja kapitalo bendrovės;

c)

tam tikrų vertybinių popierių ir obligacijų išleidimui.

2 straipsnis

Kapitalo bendrovė

1.   Šios direktyvos tikslais, „kapitalo bendrovė“ – tai:

a)

bet kuri bendrovė, kuri yra vienos iš I priede išvardytų formų;

b)

kiekviena bendrovė, firma, asociacija arba juridinis asmuo, kurio kapitalo arba turto akcijomis (dalimis) gali būti prekiaujama vertybinių popierių biržoje;

c)

bet kuri bendrovė, firma, asociacija arba juridinis asmuo, siekiantys pelno, kurių dalyviai turi teisę perleisti savo akcijas (dalis) trečiosioms šalims be jų išankstinio leidimo ir kurie už bendrovės, firmos, asociacijos arba juridinio asmens skolas atsako tiktai savo akcijomis (dalimis).

2.   Šios direktyvos tikslais, bet kuri kita bendrovė, firma, asociacija ar juridinis asmuo, siekiantys pelno, laikomi kapitalo bendrovėmis.

3 straipsnis

Kapitalo įnašai

Šios direktyvos tikslais ir laikantis 4 straipsnio, toliau nurodyti sandoriai laikomi „kapitalo įnašais“:

a)

kapitalo bendrovės steigimas;

b)

bendrovės, firmos, asociacijos ar juridinio asmens, kurie nėra kapitalo bendrovė, pertvarkymas į kapitalo bendrovę;

c)

kapitalo bendrovės kapitalo padidinimas bet kokios rūšies turto įnašais;

d)

kapitalo bendrovės turto padidinimas bet kokios rūšies turto įnašais, atlyginant už juos ne bendrovės akcijomis (dalimis), bet tos pačios rūšies teisėmis, kokias turi nariai, pavyzdžiui, balso teisėmis, teise į dalį pelno arba į likutį likvidavimo atveju;

e)

kapitalo bendrovės, kurios registruota buveinė yra trečiojoje šalyje, faktinio valdymo centro perkėlimas iš trečiosios šalies į valstybę narę;

f)

kapitalo bendrovės, kurios faktinio valdymo centras yra trečiojoje šalyje, registruotos buveinės perkėlimas iš trečiosios šalies į valstybę narę;

g)

kapitalo bendrovės kapitalo padidėjimas kapitalizuojant pelną arba iš nuolatinių ar laikinų rezervų;

h)

kapitalo bendrovės turto padidėjimas dėl jos dalyvio teikiamų paslaugų, dėl kurių bendrovės kapitalas nepadidėja, tačiau pakinta teisių bendrovėje struktūra arba gali padidėti bendrovės akcijų (dalių) vertė;

i)

kapitalo bendrovės paimta paskola, jeigu kreditorius turi teisę į bendrovės pelno dalį;

j)

kapitalo bendrovės paimta paskola iš dalyvio arba dalyvio sutuoktinio ar vaiko, arba iš trečiosios šalies, jeigu ją garantuoja dalyvis, su sąlyga, kad tokių paskolų funkcija tokia, kaip bendrovės kapitalo padidinimo.

4 straipsnis

Restruktūrizavimo operacijos

1.   Šios direktyvos tikslais, toliau nurodytos „restruktūrizavimo operacijos“ nelaikomos kapitalo įnašais:

a)

vienos ar daugiau kapitalo bendrovių viso savo turto ir įsipareigojimų arba vieno ar daugiau savo veiklos padalinių perleidimas vienai ar daugiau formuojamų arba jau egzistuojančių kapitalo bendrovių, jei už perleidimą atlyginama bent iš dalies vertybiniais popieriais, liudijančiais įsigyjančiosios bendrovės kapitalą;

b)

formuojamos arba jau egzistuojančios kapitalo bendrovės įsigijimas akcijų (dalių), kurios liudija didžiąją dalį kitos kapitalo bendrovės balsavimo teisių, jeigu už įsigytas akcijas (dalis) atlyginama bent iš dalies vertybiniais popieriais, sudarančiais pirmosios bendrovės kapitalą. Jeigu dauguma balsavimo teisių įgyjama dviem ar daugiau sandorių, tai restruktūrizavimo operacijomis laikomi tik tas sandoris, kuriuo pasiekiama balsavimo teisių dauguma, ir visi vėlesni sandoriai.

2.   „Restruktūrizavimo operacijos“ taip pat apima vienos kapitalo bendrovės turto ir įsipareigojimų perleidimą kitai kapitalo bendrovei, kuri visiškai yra pirmosios nuosavybė.

II   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

5 straipsnis

Sandoriai, kuriems netaikomi netiesioginiai mokesčiai

1.   Valstybės narės kapitalo bendrovių neapmokestina jokios formos netiesioginiais mokesčiais, renkamais už:

a)

kapitalo įnašus;

b)

paskolas arba teikiamas paslaugas, kurios yra kapitalo įnašų dalis;

c)

registraciją arba kitus formalumus, kuriuos būtina atlikti prieš pradedant verslą ir kuriuos kapitalo bendrovei dėl jos teisinės formos gali būti privaloma atlikti;

d)

kapitalo bendrovės steigimo dokumento arba įstatų keitimą, ir ypač už:

i)

kapitalo bendrovės pertvarkymą į kitos rūšies kapitalo bendrovę;

ii)

kapitalo bendrovės faktinio valdymo centro arba registruotos buveinės perkėlimą iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę;

iii)

kapitalo bendrovės veiklos tikslų pasikeitimą;

iv)

kapitalo bendrovės egzistavimo trukmės pratęsimą;

e)

4 straipsnyje nurodytas restruktūrizavimo operacijas.

2.   Valstybės narės neapmokestina jokios formos netiesioginiais mokesčiais:

a)

nesvarbu kieno išleistų akcijų arba kitų tokios pat rūšies vertybinių popierių, arba tokius vertybinius popierius liudijančių sertifikatų sukūrimo, išleidimo, pateikimo kotiruoti vertybinių popierių biržoje, pateikimo į rinką arba sandorių jais;

b)

paskolų, įskaitant Vyriausybės obligacijas, gautų nesvarbu kam išleidus obligacijas arba kitus perleidžiamus vertybinius popierius, arba kokių nors su tuo susijusių formalumų, arba tokių obligacijų ar kitų perleidžiamų vertybinių popierių sukūrimo, išleidimo, pateikimo kotiruoti vertybinių popierių biržoje, pateikimo į rinką ar sandorių jais.

6 straipsnis

Kiti mokesčiai ir pridėtinės vertės mokestis

1.   Nepaisant 5 straipsnio, valstybės narės gali rinkti šiuos mokesčius:

a)

vertybinių popierių perleidimo proporcinio tarifo mokesčius;

b)

perleidimo mokesčius, įskaitant žemės registracijos mokesčius, už jų teritorijoje esančių verslų arba nekilnojamojo turto perleidimą kapitalo bendrovei;

c)

perleidimo mokesčius už bet kokios rūšies turto perleidimą kapitalo bendrovei, jeigu už tokį perleistą turtą atlyginama ne bendrovės akcijomis (dalimis);

d)

mokesčius už įkeitimo sukūrimą, registravimą ar panaikinimą arba kitus mokesčius už žemę ar kitokį turtą;

e)

rinkliavas ir panašius mokėjimus;

f)

pridėtinės vertės mokestį.

2.   1 dalies b–e punktuose nurodytų mokesčių sumos neturi kisti dėl to, kad kapitalo bendrovės faktinio valdymo centras ar registruota buveinė yra tokius mokesčius taikančios valstybės narės teritorijoje ar ne. Tos sumos negali viršyti mokesčių ir rinkliavų, taikomų panašiems sandoriams, vykdomiems juos renkančioje valstybėje narėje.

III   SKYRIUS

SPECIALIOSIOS NUOSTATOS

7 straipsnis

Kapitalo mokesčio taikymas tam tikrose valstybėse narėse

1.   Neatsižvelgiant į 5 straipsnio 1 dalies a punktą, valstybė narė, kuri 2006 m. sausio 1 d. rinko mokestį už kapitalo įnašus į kapitalo bendroves (toliau – kapitalo mokestis), gali tą mokestį toliau taikyti, jei ji laikosi 8–14 straipsnių.

2.   Jei bet kada po 2006 m. sausio 1 d. valstybė narė nustoja rinkti kapitalo mokestį, tai ji to mokesčio vėl nustatyti negali.

3.   Neatsižvelgiant į 10 straipsnio 2 dalį, jei bet kada po 2006 m. sausio 1 d. valstybė narė nustoja rinkti kapitalo mokestį už 3 straipsnio g–j punktuose nurodytus kapitalo įnašus, tai ji negali tokiems kapitalo įnašams vėl nustatyti kapitalo mokesčio.

4.   Neatsižvelgiant į 10 straipsnio 4 dalį, jei bet kada po 2006 m. sausio 1 d. valstybė narė nustoja rinkti kapitalo mokestį už padalinio aprūpinimą pagrindiniu arba apyvartiniu kapitalu, ji negali vėl nustatyti kapitalo mokesčio už atitinkamus kapitalo įnašus.

5.   Jei bet kada po 2006 m. sausio 1 d. valstybė narė atleidžia nuo kapitalo mokesčio pagal 13 straipsnį, ji negali vėl nustatyti kapitalo mokesčio už atitinkamus kapitalo įnašus.

8 straipsnis

Kapitalo mokesčio tarifas

1.   Kapitalo mokestis turi būti vieno tarifo.

2.   Valstybės narės taikomas kapitalo mokesčio tarifas neturi būti didesnis už tos valstybės narės 2006 m. sausio 1 d. taikytą tarifą.

Jei po tos datos valstybė narė taikomą tarifą sumažina, tai ji negali vėl nustatyti didesnio tarifo.

3.   Visais atvejais kapitalo mokesčio tarifas negali viršyti 1 %.

9 straipsnis

Kai kurių subjektų neįtraukimas į taikymo sritį

Valstybės narės kapitalo mokesčio rinkimo tikslais gali nelaikyti kapitalo bendrovėmis 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų vienetų.

10 straipsnis

Sandoriai, kuriems taikomas kapitalo mokestis ir apmokestinimo teisės paskirstymas

1.   Kai pagal 7 straipsnio 1 dalį valstybė narė toliau renka kapitalo mokestį, ji apmokestina kapitalo mokesčiu 3 straipsnio a–d punktuose nurodytus kapitalo įnašus, jei kapitalo įnešimo metu kapitalo bendrovės faktinio valdymo centras yra toje valstybėje narėje.

Be to, ji kapitalo mokesčiu apmokestina kapitalo įnašus, nurodytus 3 straipsnio e ir f punktuose.

2.   Kai valstybė narė toliau renka kapitalo mokestį, ji gali tuo mokesčiu apmokestinti 3 straipsnio g–j punktuose nurodytus kapitalo įnašus, jeigu kapitalo įnešimo metu kapitalo bendrovės faktinio valdymo centras yra toje valstybėje narėje.

3.   Jei kapitalo bendrovės faktinio valdymo centras yra trečiojoje šalyje, o jo registruota buveinė – valstybėje narėje, kuri toliau renka kapitalo mokestį, tai kapitalo įnašai apmokestinami toje valstybėje narėje.

4.   Jei kapitalo bendrovės registruota buveinė ir faktinio valdymo centras yra trečiojoje šalyje, tai padalinio, esančio valstybėje narėje, kuri toliau renka kapitalo mokestį, aprūpinimas pagrindiniu arba apyvartiniu kapitalu gali būti apmokestinamas toje valstybėje narėje.

11 straipsnis

Kapitalo mokesčio apskaičiavimo bazė

1.   3 straipsnio a, c ir d punktuose nurodytų kapitalo įnašų atveju, kapitalo mokesčio apskaičiavimo bazė yra dalyvių įnešto arba planuojamo įnešti bet kokios rūšies turto faktinė vertė, atskaičius bendrovės dėl šio įnašo prisiimtus įsipareigojimus ir patirtas sąnaudas.

Apmokestinimas kapitalo mokesčiu gali būti atidėtas iki įnašų atlikimo.

2.   3 straipsnio b, e ir f punktuose nurodytų kapitalo įnašų atveju, kapitalo mokesčio apskaičiavimo bazė yra bet kokios rūšies turto, priklausančio bendrovei pertvarkymo ar perleidimo metu, faktinė vertė, atskaičius įsipareigojimus ir sąnaudas, už kuriuos tuo metu bendrovė yra atsakinga.

3.   3 straipsnio g punkte nurodytų kapitalo įnašų atveju, kapitalo mokesčio apskaičiavimo bazė yra nominali padidėjimo suma.

4.   3 straipsnio h punkte nurodytų kapitalo įnašų atveju, kapitalo mokesčio apskaičiavimo bazė yra suteiktų paslaugų faktinė vertė, atskaičius bendrovės dėl tokio paslaugų teikimo prisiimtus įsipareigojimus ir patirtas sąnaudas.

5.   3 straipsnio i ir j punktuose nurodytų kapitalo įnašų atveju, kapitalo mokesčio apskaičiavimo bazė yra nominali paimtos paskolos suma.

6.   1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais tikroji įmonės akcijų (dalių), skirtų ar priklausančių kiekvienam dalyviui, vertė gali būti naudojama kaip kapitalo mokesčio apskaičiavimo bazė, išskyrus atvejus, kai kapitalas didinamas įnešant tik grynuosius pinigus.

Mokesčio bazė jokiu būdu negali būti mažesnė negu įmonės akcijų (dalių), skirtų ar priklausančių kiekvienam dalyviui, nominali vertė.

12 straipsnis

Neįtraukimas į kapitalo mokesčio apskaičiavimo bazę

1.   Kapitalo didinimo atveju, į kapitalo mokesčio apskaičiavimo bazę negali būti įtraukiama:

a)

kapitalo bendrovei priklausančio turto, kuris buvo panaudotas kapitalui padidinti ir kuris buvo apmokestintas kapitalo mokesčiu, suma;

b)

kapitalo bendrovės paimtų paskolų, kurios buvo konvertuotos į bendrovės akcijas (dalis) ir kurios buvo apmokestintos kapitalo mokesčiu, suma.

2.   Valstybė narė į kapitalo mokesčio apskaičiavimo bazę gali neįtraukti neribotos atsakomybės dalyvio už kapitalo bendrovės įsipareigojimus įnešto kapitalo, taip pat tokio dalyvio turtinės dalies bendrovėje.

Tais atvejais, kai valstybė narė pasinaudoja šia teise, tai kiekvienas sandoris, dėl kurio dalyvio atsakomybė tampa apribota tiktai jo akcijomis (dalimis) bendrovės kapitale, ypač – kai atsakomybė taip apribojama dėl kapitalo bendrovės pertvarkymo į kitos rūšies kapitalo bendrovę, apmokestinamas kapitalo mokesčiu.

Visais tokiais atvejais kapitalo mokesčiu apmokestinama neribotos atsakomybės dalyviui už bendrovės įsipareigojimus priklausančios bendrovės turto dalies vertė.

3.   Jeigu dėl patirtų nuostolių sumažinus bendrovės kapitalą atliekamas 3 straipsnio c punkte nurodytas kapitalo įnašo sandoris, ta kapitalo įnašo dalis, atitinkanti kapitalo sumažinimą, gali būti neįtraukta į apskaičiavimo bazę, jei toks kapitalo įnašo sandoris įvyksta per ketverius metus po kapitalo sumažinimo.

13 straipsnis

Kapitalo įnašų į tam tikras kapitalo bendroves neapmokestinimas

Valstybės narės gali neapmokestinti kapitalo mokesčiu kapitalo įnašų į:

a)

kapitalo bendroves, kurios teikia viešąsias paslaugas, pvz., visuomeninio transporto įmones, uosto administraciją, arba įmones, tiekiančias vandenį, dujas arba elektros energiją, tais atvejais, kai valstybinėms, regioninėms arba vietinėms valdžios institucijoms priklauso bent pusė bendrovės kapitalo;

b)

kapitalo bendroves, kurių veikla tiek pagal jų įstatus, tiek faktiškai yra išimtinai susijusi su kultūra, socialiniais, paramos ar švietimo tikslais.

Valstybė narė, kuri tokių kapitalo įnašų neapmokestina kapitalo mokesčiu, neapmokestina ir jos teritorijoje esančio padalinio aprūpinimo pagrindiniu arba apyvartiniu kapitalu, kaip nurodyta 10 straipsnio 4 dalyje.

14 straipsnis

Leidžiančių nukrypti nuostatų procedūra

Kad apmokestinimas būtų teisingas, taip pat socialiniais sumetimais arba siekiant įgalinti valstybę narę rasti sprendimus iškilus ypatingoms situacijoms, kai kurių rūšių kapitalo įnašams ar kapitalo bendrovėms mokestis gali būti netaikomas arba būti sumažinto tarifo.

Valstybė narė, kuri pasiūlo imtis tokios priemonės, klausimą laiku perduoda svarstyti Komisijai, atsižvelgdama į Sutarties 97 straipsnio taikymą.

IV   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

15 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės priima įstatymus, taisykles ir administracines nuostatas, kurių reikia norint nuo 2008 m. gruodžio 31 d. laikytis 3, 4, 5, 7, 8, 12, 13 ir 14 straipsnių. Valstybės narės nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstus ir tų nuostatų bei šios direktyvos koreliacijos lentelę.

Valstybės narės, tvirtindamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Be to, jos paskelbia, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytos direktyvos, panaikintos šia direktyva, turi būti suprantamos kaip nuorodos į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką ir jos redakciją nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

16 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 69/355/EEB su pakeitimais, padarytais II priedo A dalyje išvardytomis direktyvomis, panaikinama nuo 2009 m. sausio 1 d., nedarant poveikio valstybių narių pareigoms dėl II priedo B dalyje nurodytų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminų.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir turėtų būti skaitomos pagal III priede pateiktą koreliacijos lentelę.

17 straipsnis

Peržiūra

Komisija kas treji metai teikia ataskaitas Tarybai apie šios direktyvos veikimą, ypač kiek tai susiję su tikslu panaikinti kapitalo mokestį. Komisijai rengti ataskaitas padeda valstybės narės, teikdamos jai informaciją apie pajamas, gautas iš kapitalo mokesčio.

18 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1, 2, 6, 9 ir 11 straipsniai taikomi nuo 2009 m. sausio 1 d.

19 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2008 m. vasario 12 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. BAJUK


(1)  2007 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL C 126, 2007 6 7, p. 6.

(3)  OL L 249, 1969 10 3, p. 25. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/98/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 129).

(4)  Žr. II priedo A dalį.


I PRIEDAS

2 STRAIPSNIO 1 DALIES A PUNKTE NURODYTŲ BENDROVIŲ SĄRAŠAS

1.

Bendrovės, įsteigtos pagal 2001 m. spalio 8 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2157/2001 dėl Europos bendrovės (SE) statuto (1)

2.

Bendrovės, pagal Belgijos teisę žinomos kaip:

i)

société anonyme/naamloze vennootschap

ii)

société en commandite par actions/commanditaire vennootschap op aandelen

iii)

société privée à responsabilité limitée/besloten vennootschap met beperkte aansprakelijkheid

3.

Bendrovės pagal Bulgarijos teisę žinomos kaip:

i)

„aкционерно дружество“

ii)

„kомандитно дружество с акции“

iii)

„дружество с ограничена отговорност“

4.

Bendrovės, pagal Čekijos teisę žinomos kaip:

i)

akciová společnost

ii)

komanditní společnost

iii)

společnost s ručením omezeným

5.

Bendrovės, pagal Danijos teisę žinomos kaip:

i)

aktieselskab

ii)

kommandit-aktieselskab

6.

Bendrovės, pagal Vokietijos teisę žinomos kaip:

i)

Aktiengesellschaft

ii)

Kommanditgesellschaft auf Aktien

iii)

Gesellschaft mit beschränkter Haftung

7.

Bendrovės, pagal Estijos teisę žinomos kaip:

i)

täisühing

ii)

usaldusühing

iii)

osaühing

iv)

aktsiaselts

v)

tulundusühistu

8.

Bendrovės, pagal Airijos teisę žinomos kaip: companies incorporated with limited liability

9.

Bendrovės, pagal Graikijos teisę žinomos kaip:

i)

Ανώνυμος Εταιρεία'

ii)

Ετερόρρυθμος κατά μετοχάς Εταιρεία'

iii)

Εταιρία Περιορισμένης Εταιρεία'

10.

Bendrovės, pagal Ispanijos teisę žinomos kaip:

i)

sociedad anónima

ii)

sociedad comanditaria por acciones

iii)

sociedad de responsabilidad limitada

11.

Bendrovės, pagal Prancūzijos teisę žinomos kaip:

i)

société anonyme

ii)

société en commandite par actions

iii)

'société à responsabilité limitée

12.

Bendrovės, pagal Italijos įstatymus žinomos kaip:

i)

società per azioni

ii)

società in accomandita per azioni

iii)

società a responsabilità limitata

13.

Bendrovės, pagal Kipro įstatymus žinomos kaip: εταιρείες περιορισμένης ευθύνης

14.

Bendrovės, pagal Latvijos įstatymus žinomos kaip: kapitālsabiedrība

15.

Bendrovės, pagal Lietuvos teisę žinomos kaip:

i)

akcinė bendrovė

ii)

uždaroji akcinė bendrovė

16.

Bendrovės, pagal Liuksemburgo teisę žinomos kaip:

i)

société anonyme

ii)

société en commandite par actions

iii)

société à responsabilité limitée

17.

Bendrovės, pagal Vengrijos teisę žinomos kaip:

i)

részvénytársaság

ii)

korlátolt felelősségű társaság

18.

Bendrovės, pagal Maltos teisę žinomos kaip:

i)

Kumpaniji ta’ Responsabilità Limitata

ii)

Soċjetajiet in akkomandita li l-kapital tagħhom jkun maqsum f’azzjonijiet

19.

Bendrovės, pagal Nyderlandų teisę žinomos kaip:

i)

naamloze vennootschap

ii)

besloten vennootschap met beperkte aansprakelijkheid

iii)

open commanditaire vennootschap

20.

Bendrovės, pagal Austrijos teisę žinomos kaip:

i)

Aktiengesellschaft

ii)

Gesellschaft mit beschränkter Haftung

21.

Bendrovės, pagal Lenkijos teisę žinomos kaip:

i)

spółka akcyjna

ii)

spółka z ograniczoną odpowiedzialnością

22.

Bendrovės, pagal Portugalijos teisę žinomos kaip:

i)

sociedade anónima

ii)

sociedade em comandita por acções

iii)

sociedade por quotas

23.

Bendrovės, pagal Rumunijos teisę žinomos kaip:

i)

societăți în nume colectiv

ii)

societăți în comandită simplă

iii)

societăți pe acțiuni

iv)

societăți în comandită pe acțiuni

v)

societăți cu răspundere limitată

24.

Bendrovės, pagal Slovėnijos teisę žinomos kaip:

i)

delniška družba

ii)

komanditna delniška družba

iii)

družba z omejeno odgovornostjo

25.

Bendrovės, pagal Slovakijos teisę žinomos kaip:

i)

akciová spoločnosť

ii)

spoločnosť s ručením obmedzeným

iii)

komanditná spoločnosť

26.

Bendrovės, pagal Suomijos teisę žinomos kaip:

i)

osakeyhtiö - aktiebolag

ii)

osuuskunta - andelslag

iii)

säästöpankki - sparbank

iv)

vakuutusyhtiö - försäkringsbolag

27.

Bendrovės, pagal Švedijos teisę žinomos kaip:

i)

aktiebolag

ii)

försäkringsaktiebolag

28.

Bendrovės, pagal Jungtinės Karalystės teisę žinomos kaip: companies incorporated with limited liability.


(1)  OL L 294, 2001 11 10, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20, p. 1).


II PRIEDAS

A   DALIS

Panaikintoji direktyva ir jos pakeitimų sąrašas

(nurodyti 16 straipsnio 1 dalyje)

Tarybos direktyva 69/335/EEB

(OL L 249, 1969 10 3, p. 25)

1972 m. Stojimo akto I priedo VI.1 punktas

(OL L 73, 1972 3 27, p. 93)

Tarybos direktyva 73/79/EEB

(OL L 103, 1973 4 18, p. 13)

Tarybos direktyva 73/80/EEB

(OL L 103, 1973 4 18, p. 15)

Tarybos direktyva 74/553/EEB

(OL L 303, 1974 11 13, p. 9)

1979 m. Stojimo akto I priedo VI.1 punktas

(OL L 291, 1979 11 19, p. 95)

Tarybos direktyva 85/303/EEB

(OL L 156, 1985 6 15, p. 23)

1985 m. Stojimo akto I priedo V.1 punktas

(OL L 302, 1985 11 15, p. 167)

1994 m. Stojimo akto I priedo XI.B.I.1 punktas

(OL C 241, 1994 8 29, p. 196)

2003 m. Stojimo akto II priedo 9.1 punktas

(OL L 236, 2003 9 23, p. 555)

B   DALIS

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminų sąrašas

(nurodyta 16 straipsnio 1 dalyje)

Direktyva

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai

Tarybos direktyva 69/335/EEB

1972 m. sausio 1 d.

Tarybos direktyva 73/79/EEB

Tarybos direktyva 73/80/EEB

Tarybos direktyva 74/553/EEB

Tarybos direktyva 85/303/EEB

1986 m. sausio 1 d.


III PRIEDAS

Koreliacijos lentelė

Direktyva 69/335/EEB

Ši direktyva

1 straipsnis

7 straipsnis

1 straipsnis

2 straipsnio 1 dalis

10 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa ir 10 straipsnio 2 dalis

2 straipsnio 2 dalis

10 straipsnio 3 dalis

2 straipsnio 3 dalis

10 straipsnio 4 dalis

3 straipsnio 1 dalis, įžanginiai žodžiai

2 straipsnio 1 dalis, įžanginiai žodžiai

3 straipsnio 1 dalies a punktas

2 straipsnio 1 dalies a punktas ir I priedas

3 straipsnio 1 dalies b punktas

2 straipsnio 1 dalies b punktas

3 straipsnio 1 dalies c punktas

2 straipsnio 1 dalies c punktas

3 straipsnio 2 dalis, pirmas sakinys

2 straipsnio 2 dalis

3 straipsnio 2 dalis, antras sakinys

9 straipsnis

4 straipsnio 1 dalies a–f punktai

3 straipsnio a–f punktai ir 10 straipsnio 1 dalis

4 straipsnio 1 dalies g ir h punktai

5 straipsnio 1 dalies d punkto ii papunktis

4 straipsnio 2 dalis, pirma pastraipa

3 straipsnio g–j punktai, 7 straipsnio 3 dalis ir 10 straipsnio 2 dalis

4 straipsnio 2 dalis, antra pastraipa

4 straipsnio 3 dalis

5 straipsnio 1 dalies d punktas

5 straipsnio 1 dalies a punktas

11 straipsnio 1 dalis

5 straipsnio 1 dalies b punktas

11 straipsnio 2 dalis

5 straipsnio 1 dalies c punktas

11 straipsnio 3 dalis

5 straipsnio 1 dalies d punktas

11 straipsnio 4 dalis

5 straipsnio 1 dalies e punktas

11 straipsnio 5 dalis

5 straipsnio 2 dalis

11 straipsnio 6 dalis

5 straipsnio 3 dalis

12 straipsnio 1 dalis

6 straipsnio 1 dalis

12 straipsnio 2 dalis, pirma pastraipa

6 straipsnio 2 dalis

12 straipsnio 2 dalis, antra ir trečia pastraipos

7 straipsnio 1 dalis, pirma ir antra pastraipos

4 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalies e punktas

Panaikintas 7 straipsnio 1 dalies b punktas

4 straipsnio a punktas

Panaikintas 7 straipsnio 1 dalies bb punktas

4 straipsnio b punktas

7 straipsnio 1 dalis, trečia pastraipa

7 straipsnio 2 dalis

7 ir 8 straipsniai

7 straipsnio 3 dalis

12 straipsnio 3 dalis

8 straipsnis

7 straipsnio 5 dalis ir 13 straipsnio pirma pastraipa

13 straipsnio antra pastraipa

9 straipsnis

14 straipsnis

10 straipsnis

5 straipsnio 1 dalies a–c punktai

11 straipsnis

5 straipsnio 2 dalis

12 straipsnis

6 straipsnis

13 straipsnis

15 straipsnio 1 dalis

14 straipsnis

15 straipsnio 2 dalis

16 straipsnis

17 straipsnis

15 straipsnis

18 straipsnis

3 straipsnio 1 dalies a punktas

I priedas

II priedas

III priedas