PRIEDAS

GAIRĖS, Į KURIAS BŪTINA ATSIŽVELGTI TAIKANT DIREKTYVOS 2006/88/EB 10 STRAIPSNIO 1 DALYJE NUMATYTAS RIZIKOS VERTINIMU PAGRĮSTAS GYVŪNŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SISTEMAS

1.   Gairių tikslas

Šiomis gairėmis siekiama patarti valstybėms narėms, kaip taikyti Direktyvos 2006/88/EB 10 straipsnio 1 dalyje numatytas gyvūnų sveikatos priežiūros sistemas (rizikos vertinimu pagrįstas gyvūnų sveikatos priežiūros sistemas).

2.   Patikrinimų turinys

2.1.   ĮRAŠŲ IR KLINIKINIŲ TYRIMŲ TIKRINIMAS

Kiekvieno ūkyje ir moliuskų auginimo plotuose atliekamo tikrinimo pagrindas turėtų būti Direktyvos 2006/88/EB 8 straipsnyje numatytų registruojamų duomenų analizė, daugiausia dėmesio skiriant gaištamumo duomenims, kad būtų galima įvertinti ūkio arba moliuskų auginimo ploto sveikatos būklę pagal ankstesnius duomenis.

Taikant tipinę atranką reikėtų patikrinti visus epidemiologinius vienetus.

Jei įmanoma, reikėtų atlikti klinikinį atrinktų tipinių neseniai nugaišusių ir gaištančių akvakultūros gyvūnų vidinį ir išorinį tyrimą, didesniems patologiniams pokyčiams nustatyti. Tokiu tyrimu visų pirma turėtų būti siekiama aptikti užsikrėtimą į Direktyvos 2006/88/EB IV priedo II dalyje pateiktą sąrašą įtraukta liga.

Jei tyrimo rezultatai leidžia įtarti tokią ligą, atliekamas laboratorinis to ūkio arba moliuskų auginimo ploto akvakultūros gyvūnų tyrimas.

Išsamios veiksmų, kurių būtina imtis įtarus ir (arba) patvirtinus sąraše nurodytą ligą, taisyklės nustatytos Direktyvos 2006/88/EB V priede.

2.2.   MĖGINIŲ ĖMIMAS IR TYRIMAS LABORATORIJOSE

Ne visada būtina imti mėginius laboratoriniams tyrimams. Nustatant, ar reikia imti mėginius, reikėtų atsižvelgti į informaciją, gautą tikrinant registruojamus ūkių arba moliuskų auginimo plotų, akvakultūros gyvūnų duomenis ir į kitą susijusią informaciją.

3.   Ką pasirinkti tikrinimams atlikti: kompetentingą instituciją, privačius veterinarijos gydytojus ar kitą kvalifikuotą vandens gyvūnų sveikatos priežiūros tarnybą?

Il appartient aux États membres de déterminer si les inspections à réaliser dans le cadre des programmes de surveillance zoosanitaire fondés sur une analyse des risques doivent être effectuées par l’autorité compétente ou si des vétérinaires privés ou des services qualifiés en matière de santé des animaux aquatiques sont également autorisés à les effectuer.

4.   Tikrinimų dažnumas

Direktyvos 2006/88/EB III priedo B dalyje nurodytas rekomenduojamas ūkių ir moliuskų auginimo plotų tikrinimų dažnumas. Jis nustatomas remiantis dviem veiksniais:

a)	valstybės narės, zonos arba teritorinio vieneto sveikatos būkle, susijusi su tos direktyvos IV priedo II dalyje išvardytomis neegzotinėmis ligomis(neegzotinių ligų sąrašas);

b)	užsikrėtimo ligomis ir ligų platinimo rizikos lygiu ūkyje arba moliuskų auginimo plote.

5.   Ūkių ir moliuskų auginimo plotų sveikatos būklė

Direktyvos 2006/88/EB III priedo B dalyje išskiriamos šios sveikatos būklės kategorijos:

I kategorija	a) paskelbti neapimtais ligos pagal Direktyvos 2006/88/EB 49 straipsnio 1 dalies a arba punktą ar 50 straipsnio 1 dalies a arba b punktą. Ši būklė nustatoma, kai: i) valstybėje narėje, zonoje arba teritoriniame vienete, o atitinkamais atvejais – ir valstybės narės teritorijos, zonos arba teritorinio vieneto vandens ištekliuose nėra nė vienos atitinkamai (-oms) ligai (-oms) imlios rūšies; arba ii) žinoma, kad patogenas nesugeba išgyventi valstybės narės teritorijoje, zonoje arba teritoriniame vienete, o atitinkamais atvejais ir valstybės narės teritorijos, zonos arba teritorinio vieneto vandens ištekliuose; b) paskelbti neapimtais ligos pagal Direktyvos 2006/88/EB 49 straipsnio 1 dalies c punktą arba 50 straipsnio 1 dalies c punktą. Ši būklė grindžiama tiksline priežiūra, atitinkančia Direktyvos 2006/88/EB V priedo II dalyje nustatytas sąlygas.
II kategorija	Nepaskelbti neapimtais ligos, bet taikoma pagal Direktyvos 2006/88/EB 44 straipsnio 1 dalį patvirtinta priežiūros programa.
III kategorija	Nėra žinių, kad būtų užkrėsti, bet priežiūros programa, skirta įgyti ligos neapimtos teritorijos statusą, netaikoma.
IV kategorija	Žinoma, kad užkrėsti, bet taikoma likvidavimo programa, patvirtinta pagal Direktyvos 2006/88/EB 44 straipsnio 2 dalį.
V kategorija	Žinoma, kad užkrėsti. Taikomos direktyvos 2006/88/EB V skyriuje numatytos būtiniausios kontrolės priemonės.

Tikrinimai, atliekami remiantis rizikos vertinimu pagrįsta gyvūnų sveikatos priežiūros sistema, prireikus gali būti derinami su:

a)	tikrinimais, atliekamais pagal priežiūros ir likvidavimo programas, patvirtintas pagal Direktyvą 2006/88/EB (II arba IV kategorijai priskiriamoms zonoms ir teritoriniams vienetams);

b)	priežiūra, atliekama siekiant išsaugoti ligos neapimtos teritorijos statusą (I kategorijai priskiriamoms zonoms ir teritoriniams vienetams, paskelbtiems ligos neapimtais pagal Direktyvos 2006/88/EB 49 straipsnio 1 dalies a arba punktą ar 50 straipsnio 1 dalies a arba b punktą;

c)	priežiūra, kuri priskiriama Direktyvos 2006/88/EB V skyriuje numatytoms kontrolės priemonėms (V kategorijai priskiriamoms zonoms ir teritoriniams vienetams).

Rengdamos rizikos vertinimu pagrįstas gyvūnų sveikatos priežiūros sistemas, valstybės narės turėtų atsižvelgti į tai, kad:

a)

ūkių arba moliuskų auginimo plotų, priskiriamų II ir IV sveikatos būklės kategorijoms, tikrinimai, vykdomi pagal Direktyvą 2006/88/EB patvirtintas priežiūros ir likvidavimo programas, turi būti dažnesni, nei rekomenduojama šios direktyvos III priedo B dalyje, todėl valstybėms narėms nebūtina nustatyti specialių tikrinimo dažnumo reikalavimų ūkiams ir moliuskų auginimo plotams, esantiems teritorijose, kuriose taikomos tokios programos;

b)

valstybės narės iš esmės turi nustatyti tik specialius ūkių arba moliuskų auginimo plotų, priskiriamų I, III ir V sveikatos būklės kategorijoms, tikrinimų, atliekamų pagal rizikos vertinimu pagrįstą gyvūnų sveikatos priežiūros sistemą, dažnumo reikalavimus atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir nacionalines priemones;

c)	ūkio arba moliuskų auginimo ploto būklė įvairių ligų atžvilgiu gali skirtis; todėl reikėtų atsižvelgti į ūkius ir moliuskų auginimo plotus, kuriuose laikomos vienai arba daugiau kaip vienai sąraše nurodytų neegzotinių ligų imlios rūšys (1).

6.   Ūkių ir moliuskų auginimo plotų rizikos lygio nustatymas

6.1.   ĮVADAS

Skirtingas ūkių ir moliuskų auginimo plotų rizikos lygis gali būti ne tik skirtingos, bet ir tos pačios sveikatos būklės teritorijose (2).

6.2 skirsnyje pateiktos gairės dėl rizikos veiksnių, į kuriuos būtina atsižvelgti nustatant ūkių ir moliuskų auginimo plotų rizikos lygį.

6.3 skirsnyje pateikta schema, kuri gali būti naudojama skirstant ūkius ir moliuskų auginimo plotus į aukšto, vidutinio ir žemo rizikos lygio ūkius arba moliuskų auginimo plotus. Valstybės narės gali naudoti ir kitas schemas ūkių ir moliuskų auginimo plotų rizikos lygiui nustatyti, jei manoma, kad konkrečiomis aplinkybėmis jos labiau tinka.

Šiose gairėse nepateikiama informacijos apie tai, kaip valstybės narės turėtų taikyti 6.3 skirsnyje nurodytą schemą. Valstybės narės gali:

a)	taikyti schemą kiekvienam atskiram ūkiui ir moliuskų auginimo plotui jų individualiam rizikos lygiui nustatyti; arba

b)	naudoti schemą sudarant jų teritorijoje esančių skirtingų rūšių ūkių ir moliuskų auginimo plotų katalogą ir tuo pagrindu nustatyti, kurių kategorijų ūkiai ir moliuskų auginimo plotai turėtų būti laikomi žemo, vidutinio arba aukšto rizikos lygio ūkiais ir moliuskų auginimo plotais.

6.2.   RIZIKOS VEIKSNIAI

Daugelis veiksnių yra svarbūs nustatant ūkių arba moliuskų auginimo plotų rizikos lygį. Tai gali būti toliau nurodyti veiksniai, ir ne tik jie:

a)	tiesioginis ligos išplitimas per vandenį;

b)	akvakultūros gyvūnų judėjimas;

c)	gamybos būdas;

d)	laikomų akvakultūros gyvūnų rūšys;

e)	biologinės saugos sistema, įskaitant darbuotojų kompetenciją ir mokymą;

f)	teritorijoje aplink ūkį ar moliuskų auginimo plotą esančių ūkių ir moliuskų auginimo plotų bei apdorojimo įmonių tankis;

g)	blogesnės sveikatos būklės ūkių ir moliuskų auginimo plotų atstumas iki ūkių ir moliuskų auginimo plotų, kurių rizikos lygį norima nustatyti;

h)	ankstesni ūkių ir moliuskų auginimo plotų, kurių rizikos lygį norima nustatyti, ir kitų toje pačioje teritorijoje esančių ūkių bei moliuskų auginimo plotų sveikatos būklės duomenys;

i)	ligos patogeno buvimas vandens gyvūnuose teritorijoje aplink aptariamus ūkius ir moliuskų auginimo plotus;

j)	rizika, kurią kelia netoli aptariamų ūkių arba moliuskų auginimo plotų vykdoma žmogaus veikla (3);

k)	plėšrūnai arba paukščiai, kurie gali patekti į aptariamus ūkius arba moliuskų auginimo plotus.

Naudojant kompleksinę rizikos lygio ūkiuose ir moliuskų auginimo plotuose vertinimo sistemą, kai atsižvelgiama į visus susijusius rizikos veiksnius, galima tiksliai nustatyti ūkių ir moliuskų auginimo plotų klasifikaciją pagal jų rizikos lygį. Tačiau tokia sistema gali atimti daug laiko ir būti neekonomiška. Be to, įvairių veiksnių nagrinėjimas norint nustatyti bendrą riziką yra sudėtingas procesas.

Atsižvelgiant į kompleksiškos sistemos naudojimo pagal rizikos lygį klasifikuojant ūkius ir moliuskų auginimo plotus sunkumus, dažniausiai reikėtų sutelkti dėmesį į šiuos rizikos veiksnius:

a)	ligos išplitimą tiesiai per vandenį ir dėl geografinio ūkių ir moliuskų auginimo plotų artumo;

b)	akvakultūros gyvūnų judėjimą.

Šie du veiksniai yra susiję, nepaisant to, koks yra gamybos būdas, ūkiuose ar moliuskų auginimo plotuose laikomų gyvūnų rūšys ir ligos.

6.3.   ŪKIŲ IR MOLIUSKŲ AUGINIMO PLOTŲ RIZIKOS LYGIO NUSTATYMO SCHEMA

Šią ūkių ir moliuskų auginimo plotų rizikos lygio (aukštas, vidutinis, žemas) nustatymo schemą sudaro trys pakopos:

I pakopa	Apytikslis tikimybės užsikrėsti liga ūkyje arba moliuskų auginimo plote nustatymas
II pakopa	Apytikslis tikimybės išplisti ligai ūkyje arba moliuskų auginimo plote nustatymas
III pakopa	I ir II pakopose gautų rizikos lygio rezultatų suderinimas

I   pakopa

Apytikslis tikimybės užsikrėsti liga ūkyje arba moliuskų auginimo plote nustatymas

Tikimybė užsikrėsti liga per vandenį ir dėl geografinio ūkių bei moliuskų auginimo plotų artumo	Ligos išplitimo dėl akvakultūros gyvūnų judėjimo tikimybė	Rizikos lygis
Didelė	Didelė	Aukštas
Didelė	Maža	Vidutinis
Maža	Didelė	Vidutinis
Maža	Maža	Žemas

II   pakopa

Apytikslis tikimybės ligai išplisti ūkyje arba moliuskų auginimo plote nustatymas

Tikimybė užsikrėsti liga per vandenį ir dėl geografinio ūkių bei moliuskų auginimo plotų artumo	Ligos išplitimo dėl akvakultūros gyvūnų judėjimo tikimybė	Rizikos lygis
Didelė	Didelė	Aukštas
Didelė	Maža	Vidutinis
Maža	Didelė	Vidutinis
Maža	Maža	Žemas

III   pakopa

I ir II pakopose gautų rizikos lygio rezultatų suderinimas

I pakopa. Tikimybė užsikrėsti liga	Aukštas	V	A	A
	Vidutinis	Ž	V	A
	Žemas	Ž	Ž	V
		Žemas	Vidutinis	Aukštas
		II pakopa. Ligos išplitimo tikimybė

6.4   I SVEIKATOS BŪKLĖS KATEGORIJAI PRISKIRIAMŲ TAM TIKRŲ ŪKIŲ IR MOLIUSKŲ AUGINIMO PLOTŲ RIZIKOS LYGIS

Visi ūkiai ir moliuskų auginimo plotai, kuriuose nelaikomos neegzotinių ligų sąraše nurodytoms ligoms imlių rūšių gyvūnai arba kurie yra valstybėje narėje, kurios teritorijoje, zonoje ar teritoriniame vienete, o atitinkamais atvejais – ir vandens ištekliuose atitinkamas patogenas, kaip žinoma, nesugeba išgyventi, pagal Direktyvos 2006/88/EB III priedo B dalį laikomi žemo rizikos lygio ūkiais ir moliuskų auginimo plotais. Todėl iš esmės nebūtina į rizikos vertinimu pagrįstą gyvūnų sveikatos priežiūros sistemą įtraukti įvairaus dažnumo patikrinimų.

Tačiau tų ūkių ir moliuskų auginimo plotų rizikos apsikrėsti sąraše nurodytomis neegzotinėmis arba naujomis ligomis ir joms išplisti lygis gali būti skirtingi. Todėl valstybėms narėms leidžiama tuos ūkius ir moliuskų auginimo plotus klasifikuoti pagal jų rizikos lygį ir taip diferencijuoti jų priežiūros bei tikrinimo lygį. Tai darydamos valstybės narės gali atsižvelgti į būtinybę tinkamiausiai naudoti išteklius.

6.5   APYTIKSLIS UŽSIKRĖTIMO LIGA IR JOS IŠPLITIMO PER VANDENĮ IR DĖL GEOGRAFINIO ŪKIŲ BEI MOLIUSKŲ AUGINIMO PLOTŲ ARTUMO TIKIMYBĖS NUSTATYMAS

6.5.1.   Įvadas

Ūkių ir moliuskų auginimo plotų apsikrėtimo liga ir ligos išplitimo rizika yra žema, jei vandens šaltiniai ir nutekėjimas arba vandens aplinka, kurioje yra ūkis ar moliuskų auginimo plotas, bent šiek tiek apsaugo nuo ligos patogenų patekimo ir išplitimo. Apsikrėtimo liga ir jos išplitimo ūkyje ar moliuskų auginimo plote per vandenį ar dėl ūkių ir moliuskų auginimo plotų geografinio artumo rizika yra labai įvairi (4).

Pagal 6.3 skirsnyje pateiktą schemą išskiriama tik didelė ir maža ligų išplitimo per vandenį ir dėl ūkių bei moliuskų auginimo plotų geografinio artumo tikimybė.

Šiame skirsnyje pateikiami aplinkybių, kurios gali būti laikomos keliančiomis mažą apsikrėtimo liga ir jos išplitimo per vandenį ir dėl ūkių bei moliuskų auginimo plotų geografinio artumo tikimybę, pavyzdžiai.

Šiame skirsnyje nurodytų pavyzdžių sąrašas nėra išsamus. Todėl nereikėtų daryti išvados, kad ūkių ir moliuskų auginimo plotų, kurie neminimi šiuose pavyzdžiuose, apsikrėtimo ligomis arba ligų išplitimo tikimybė yra didelė.

6.5.2.   Mažos apsikrėtimo liga per vandenį ir dėl ūkių bei moliuskų auginimo plotų geografinio artumo rizikos pavyzdys:

a)	ūkiai ir moliuskų auginimo plotai, kuriems vanduo tiekiamas iš gręžinio arba šaltinio;

b)	ūkiai ir moliuskų auginimo plotai, kuriems tiekiamas dezinfekuotas arba išvalytas vanduo, kad nepatektų patogenai;

c)

ūkiai ir moliuskų auginimo plotai, kuriems vanduo tiekiamas iš kitų vandens šaltinių, kurie: i) nėra sujungti su ūkiais ir moliuskų auginimo plotais arba perdirbimo įmonėmis, kuriose laikomos arba perdirbamos rūšys, imlios toms pačioms ligoms, kurioms imlios ir aptariamuose ūkiuose bei moliuskų auginimo plotuose laikomos rūšys; ii) neturi ligoms imlių rūšių laukinių vandens gyvūnų;

d)	vidaus vandens baseinai, įskaitant tvenkinius ir ežerus, kurie nesusisiekia su kitais vandens šaltiniais; nustatant, ar vandens baseiną reikėtų laikyti nesusisiekiančiu, reikėtų atsižvelgti į sezoninius pokyčius, pavyzdžiui, kontakto su kitais vandens šaltiniais potvynio metu galimybę;

e)

pakrantės ūkiai ir moliuskų auginimo plotai, esantys saugiu atstumu nuo kitų ūkių bei moliuskų auginimo plotų ir nuo perdirbimo įmonių, kuriose laikomos arba perdirbamos rūšys, imlios toms pačioms ligoms, kurioms imlios ir aptariamuose ūkiuose bei moliuskų auginimo plotuose laikomos rūšys; kompetentinga institucija, atsižvelgdama į tokius veiksnius, kaip susijusių patogenų sugebėjimas išgyventi atviruose vandenyse, vandens srovės ir potvynio zonos ilgis, turi nustatyti, kokį atstumą reikėtų laikyti saugiu.

6.5.3.   Mažos ligų išplitimo per vandenį ir dėl ūkių bei moliuskų auginimo plotų geografinio artumo rizikos pavyzdys:

a)	ūkiai ir moliuskų auginimo plotai, kurių nuotekos nepatenka į gamtinius vandenis (5);

b)	ūkiai ir moliuskų auginimo plotai, kuriuose, kad neišplistų patogenai, nuotekos dezinfekuojamos arba kitaip išvalomos;

c)

ūkiai ir moliuskų auginimo plotai, nuotekas šalinantys į komunalinių nuotekų sistemą, kurioje nuotekos vienokiu ar kitokiu būdu valomos; tačiau jeigu nuotekos išleidžiamos į gamtinius vandentakius, kur jos nėra išvalomos, tokie ūkiai ir moliuskų auginimo plotai neturėtų būti laikomi turinčiais mažą ligų išplitimo tikimybę;

d)	ūkiai ir moliuskų auginimo plotai, nešalinantys nuotekų į vandenis, kuriuose yra atitinkamai (-oms) sąrašuose nurodytai (-oms) ligai (-oms) imlių akvakultūros gyvūnų arba laukinių vandens gyvūnų;

e)	vidaus vandens baseinai, įskaitant tvenkinius ir ežerus, kurie nesusisiekia su kitais vandens šaltiniais; nustatant, ar vandens baseiną reikėtų laikyti nesusisiekiančiu, reikėtų atsižvelgti į sezoninius pokyčius, pavyzdžiui, kontakto su kitais vandens šaltiniais potvynio metu galimybę;

f)

pakrantės ūkiai ir moliuskų auginimo plotai, esantys saugiu atstumu nuo kitų ūkių bei moliuskų auginimo plotų, kuriuose laikomos rūšys, imlios toms pačioms ligoms, kurioms imlios ir aptariamuose ūkiuose bei moliuskų auginimo plotuose laikomos rūšys; kompetentinga institucija, atsižvelgdama į tokius veiksnius, kaip susijusių patogenų sugebėjimas išgyventi atviruose vandenyse, vandens srovės ir potvynio zonos ilgis, turi nustatyti, kokį atstumą reikėtų laikyti saugiu.

6.6   APYTIKSLIS UŽSIKRĖTIMO LIGA IR JOS IŠPLITIMO DĖL AKVAKULTŪROS GYVŪNŲ JUDĖJIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMAS

6.6.1.   Įvadas

Gyvų akvakultūros gyvūnų įvežimas į ūkius ir moliuskų auginimo plotus bei išvežimas iš jų yra svarbus ligos perdavimo būdas.

Norint įvertinti šį veiksnį, reikėtų atsižvelgti į:

a)	akvakultūros gyvūnų kilmės vietą;

b)	ūkį arba moliuskų auginimo plotą atvežamų akvakultūros gyvūnų skaičių;

c)	akvakultūros gyvūnų tiekėjų skaičių;

d)	akvakultūros gyvūnų įvežimo į ūkius ir moliuskų auginimo plotus bei išvežimo iš jų dažnumą.

6.3 skirsnyje pateikta schema tik rekomenduojama, kad ūkiai būtų grupuojami pagal jų didelę arba mažą apsikrėtimo ligomis arba ligų išplitimo dėl akvakultūros gyvūnų judėjimo riziką. Todėl taikant schemą pakanka tik atsižvelgti į tai, ar į ūkį arba moliuskų auginimo plotą akvakultūros gyvūnai (įskaitant kiaušinius) yra tiekiami arba pats ūkis juos tiekia, ir į tų gyvūnų kilmės vietą.

Šiame skirsnyje pateikiami aplinkybių, kurios gali būti laikomos keliančiomis mažą apsikrėtimo liga ir jos išplitimo dėl akvakultūros gyvūnų judėjimo riziką, pavyzdžiai.

Šiame skirsnyje nurodytų pavyzdžių sąrašas nėra išsamus. Todėl nereikėtų daryti išvados, kad ūkių ir moliuskų auginimo plotų, kurie neminimi šiuose pavyzdžiuose, apsikrėtimo ligomis arba jų išplitimo rizika yra didelė.

6.6.2.   Mažos apsikrėtimo liga tikimybės pristatant į ūkius ir moliuskų auginimo plotus akvakultūros gyvūnus pavyzdžiai:

a)	ūkiai ir moliuskų auginimo plotai, kuriems pakanka savų kiaušinių ir jauniklių (6);

b)

atvejai, kai akvakultūros gyvūnai tiekiami tik iš ligos neapimtų zonų ar teritorinių vienetų. III ir V sveikatos būklės kategorijoms priskiriamiems ūkiams Bendrijos teisės aktuose nenumatytas reikalavimas, kad akvakultūros gyvūnai būtų tiekiami iš ligos neapimtų zonų ar teritorinių vienetų, o tai, kad ūkis nusprendžia gyvūnus įsigyti iš ligos neapimtų zonų ar teritorinių vienetų, išskiria jį iš kitų tos pačios sveikatos būklės kategorijos ūkių. I sveikatos būklės kategorijos ūkiai gyvūnus turėtų įsivežti tik iš ligos neapimtos kilmės vietos. Turėtų būti reikalaujama, kad pastarieji ūkiai gyvūnus gautų arba iš teritorijos, neapimtos tos pačios ligos, arba kad ūkio akvakultūros gyvūnų tiekėjų skaičius būtų ribotas;

c)	atvejai, kai tiekiami laukiniai vandens gyvūnai, kuriems netaikomas karantinas ir kurie yra skirti auginti;

d)

atvejai, kai tiekiami dezinfekuoti kiaušiniai; tai tinka tada, kai moksliniai faktai arba praktinė patirtis parodė, kad dezinfekcija veiksmingai, iki priimtino lygio, sumažina ligos perdavimo riziką, turint omenyje sąrašuose nurodytas ligas, kurioms yra imlios ūkiuose ar moliuskų auginimo plotuose esančios rūšys.

6.6.3.   Mažos ligos išplitimo tikimybės pristatant į ūkius ir moliuskų auginimo plotus akvakultūros gyvūnus pavyzdžiai:

a)	ūkiai ir moliuskų auginimo plotai, kurie nepristato tolesniam auginimui, natūraliam apsivalymui arba išteklių atkūrimui skirtų gyvūnų;

b)

žuvų ūkiai, pristatantys tik dezinfekuotus kiaušinius; tai tinka tik tada, kai moksliniai faktai arba praktinė patirtis parodė, kad dezinfekcija veiksmingai, iki priimtino lygio, sumažina ligos perdavimo riziką, turint omenyje sąrašuose nurodytas egzotines ir neegzotines ligas, kurioms yra imlios ūkiuose esančios rūšys.

---

(1)  Pavyzdžiui, vaivorykštinis upėtakis gali būti neužsikrėtęs infekcine lašišų anemija (I kategorija), turėti II kategorijos (pagal patvirtintą priežiūros programą) virusinę hemoraginę septicemiją ir nenustatytą statusą infekcinės hematopoezinės nekrozės atžvilgiu (III kategorija).

(2)  Pavyzdžiui, ūkyje, paskelbtame neapimtu neegzotinių ligų sąraše nurodytomis ligomis, tokių ligų paplitimo rizika iš esmės maža. Tačiau ūkyje, kuriame veisiami jaunikliai, jos kelia daug mažiau rizikos nei ūkyje, visus jauniklius perkančiame iš vieno arb kelių skirtingų tiekėjų.

(3)  Pavyzdžiui, transporto keliai, uostai (balastinis vanduo), meškeriojimas.

(4)  Pavyzdžiui, nuo dengtų recirkuliacijos sistemų, į kurias vanduo patenka iš gręžinio, o nuotekos dezinfekuojamos (labai maža rizika) iki jūrinių narvų ūkių, kurių kaimynystėje yra daug ūkių (labai didelė rizika).

(5)  Pavyzdžiui, vidaus ūkiai, savo nuotekas išleidžiantys į žemę arba laukus.

(6)  Tai galėtų tikti žuvų ūkiams, laikantiems savo jauniklius, ir moliuskų ūkiams bei moliuskų auginimo ūkiams, kuriuose gamyba yra pagrįsta natūraliu ikrų papildymu.