6.6.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 147/61

(1)

2007 m. gegužės 30 d. prašymu ir remdamasi Sutarties 299 straipsnio 2 dalimi Portugalija siekia, kad jai būtų suteikta leidžianti nukrypti nuo Sutarties 90 straipsnio nuostata ir ji galėtų Madeiroje pagamintam alui taikyti akcizo tarifą, mažesnį už nacionalinį tarifą, nustatytą pagal 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvą 92/84/EEB dėl alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams taikomų akcizo tarifų suderinimo (2), tais atvejais, kai metinė alaus daryklos produkcija neviršija 300 000 hektolitrų. Lengvatinis tarifas būtų taikomas didesniam kaip 200 000 hektolitrų produkcijos kiekiui tik tuo atveju, jeigu šis kiekis suvartojamas vietoje.

(2)

Portugalija pagrindė savo prašymą paaiškindama, kad 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus struktūrų suderinimo (3) 4 straipsnyje numatytos galimybės nėra pakankamos, kad būtų ištaisyta nepalanki Madeiros alaus daryklų padėtis, susidariusi dėl to, kad jos įsikūrusios atokioje vietoje, teritorija geografiniu požiūriu nėra vientisa, o vietos rinka yra maža. Pagal tą straipsnį, alaus darykloms, kurių metinė produkcija neviršija 200 000 hektolitrų, galima taikyti lengvatinį akcizo tarifą, jeigu šis tarifas nėra daugiau negu 50 % mažesnis už standartinį nacionalinį tarifą. Portugalija pasinaudojo šia nuostata – ji taiko 50 % mažesnį tarifą alaus darykloms, kurių metinė produkcija neviršija 200 000 hektolitrų. Tačiau jeigu Madeiroje įsikūrusių alaus daryklų produkcija viršys šią ribą, tai nereiškia, kad jos bus pakankamai pajėgios atlaikyti alaus iš žemyninės Portugalijos (ar žemyninės Europos) konkurenciją. Joms tenkanti vietos rinkos dalis toliau mažėtų dėl užsienio kilmės alaus didelės konkurencijos, nes alaus daryklos ir toliau patirtų papildomų sąnaudų, kadangi yra įsikūrusios atokioje vietoje. Šios sąnaudos visų pirma susijusios su nuolat papildomu dideliu atsargų kiekiu, žaliavų ir antrinių žaliavų bei pakuočių transportavimu iš žemyninės Portugalijos. Taigi nors šios alaus daryklos nebebūtų laikomos „mažomis“, kai jų metinė produkcija išaugtų iki 200 000 hektolitrų, kaip apibrėžta Direktyvos 92/83/EEB 4 straipsnyje, jos vis tiek ir toliau būtų mažos palyginti su didelėmis nacionalinėmis ir tarptautinėmis alaus daryklomis, su kuriomis jos konkuruoja. Todėl siekiant užtikrinti, kad vietos pramonė išliktų, alaus darykloms būtinai reikėtų taikyti lengvatinį tarifą tais atvejais, kai jų metinė produkcija viršija 200 000 hektolitrų, bet neviršija 300 000 hektolitrų.

(3)

Todėl Portugalija prašo, kad būtų leista lengvatinį tarifą, 50 % mažesnį už standartinį nacionalinį tarifą, taikyti alui, pagamintam Madeiroje įsikūrusiose nepriklausomose alaus daryklose, kurių metinė produkcija neviršija 300 000 hektolitrų. Tačiau metinei produkcijai viršijus 200 000 hektolitrų, lengvatinį tarifą bus galima taikyti alaus kiekiui, viršijančiam nurodytą skaičių, tik tuo atveju, jeigu alus bus skirtas suvartoti Madeiroje.

(4)

Išsamiai išnagrinėjus padėtį paaiškėjo, jog norint užtikrinti, kad išliktų alaus gamybos pramonė atokiausiame Madeiros regione, būtina patenkinti Portugalijos prašymą. Akivaizdu, kad atsižvelgiant į šio atvejo aplinkybes ir laikantis atitinkamų reikalavimų pratęsus mokesčių lengvatos taikymą Madeiros alaus gaminimo pramonės įmonėms bus sudarytos tokios pačios sąlygos, kokias turi jų konkurentai žemyninėje Portugalijoje ir kitose valstybėse narėse. Suteiktos mokesčių lengvatos leis tik padengti papildomas išlaidas, neišvengiamai patiriamas dėl atokios įmonių įsikūrimo vietos.

(5)

Siekiant nepakenkti bendrosios rinkos veikimui, pagamintam didesniam negu 200 000 hektolitrų kiekiui bus leista taikyti lengvatinį tarifą tik tuo atveju, jeigu alus bus pagamintas ir suvartotas Madeiroje.

(6)

Nors nuo Sutarties 90 straipsnio nukrypti leidžianti nuostata yra būtina siekiant užtikrinti, kad nekiltų pavojus atokiausio Madeiros regiono plėtrai, reikia nustatyti ir mokesčio lengvatos taikymo terminą. Tačiau svarbu užtikrinti vietos ekonominių operacijų vykdytojų saugumą, kuris jiems yra reikalingas komercinei veiklai plėtoti. Todėl tikslinga leidžiančią nukrypti nuostatą leisti taikyti šešis metus.

(7)

Be to, reikėtų nustatyti reikalavimą parengti vidurio laikotarpio ataskaitą, kad Komisija galėtų įvertinti, ar vis dar laikomasi sąlygų, kuriomis grindžiamas tokios leidžiančios nukrypti nuostatos suteikimas.

(8)

Šiame sprendime numatytos priemonės turėtų būti taikomos nepažeidžiant Sutarties 87 ir 88 straipsnių,