iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 I, II ir VI priedus dėl tam tikrų gyvūninės kilmės šalutinių produktų ženklinimo ir vežimo

atsižvelgdama į 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1774/2002, nustatantį sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms (1), ypač į jo 32 straipsnio 1 dalį ir VI priedo I skyriaus 8 punktą,

Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 I, II ir VI priedai iš dalies keičiami remiantis šio reglamento priedu.

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 I, II ir VI priedai iš dalies keičiami taip:

I priede įrašomas šis punktas:

„65.	spalvinis kodavimas – tai sisteminis spalvų naudojimas, kaip apibrėžta II priedo I skyriuje, ant pakuotės, konteinerio ar transporto priemonės paviršiaus ar paviršiaus dalies arba ant prie jų pritvirtintos etiketės ar ženklo nurodant informaciją, kaip numatyta šiame reglamente.“

II priedas iš dalies keičiamas taip:

I skyrius pakeičiamas taip:

„I SKYRIUS

Identifikacija

Turi būti imtasi visų reikiamų priemonių siekiant užtikrinti, kad:

a)	1, 2 ir 3 kategorijų medžiagas būtų galima identifikuoti, kad renkant bei vežant jos būtų identifikuojamos ir laikomos atskirai;

b)	perdirbtus produktus būtų galima identifikuoti ir kad vežant jie būtų identifikuojami ir laikomi atskirai;

c)	ženklinimo medžiaga, skirta konkrečios kategorijos gyvūninės kilmės šalutiniams produktams arba perdirbtiems produktams identifikuoti, būtų naudojama tik tai kategorijai, kuriai ji numatyta šiame reglamente, arba kad ji būtų nustatyta laikantis 4 punkto nuostatų; taip pat

gyvūninės kilmės šalutiniai produktai ir perdirbti produktai iš vienos valstybės narės į kitą būtų vežami pakuotėse, konteineriuose arba transporto priemonėse, kurios aiškiai ir – bent vežimo laikotarpiu – būtų nepanaikinamai paženklintos tokiais spalviniais kodais:

i)	jei tai 1 kategorijos medžiagos – naudojama juoda spalva;

ii)	jei tai 2 kategorijos medžiagos (išskyrus mėšlą ir virškinamojo trakto turinį) – naudojama geltona spalva;

iii)	jei tai 3 kategorijos medžiagos – naudojama žalia spalva, į kurią įmaišyta didelė dalis mėlynos spalvos, siekiant užtikrinti, kad ją būtų lengva atskirti nuo kitų spalvų.

Vežant produktus ant pakuotės, konteinerio ar transporto priemonės pritvirtintoje etiketėje turi būti:

a)	aiškiai nurodyta gyvūninės kilmės šalutinių produktų kategorija arba, jeigu tai perdirbti produktai, – gyvūninės kilmės šalutinių produktų, iš kurių perdirbti produktai gauti, kategorija; taip pat

užrašyti tokie žodžiai:

i)	jei tai 3 kategorijos medžiagos – „neskirta vartoti žmonėms“;

ii)

jei tai 2 kategorijos medžiagos (išskyrus mėšlą ir virškinamojo trakto turinį) ir iš jų gauti perdirbti produktai – „neskirta vartoti gyvūnams“; tačiau kai 2 kategorijos medžiaga skirta gyvūnų, nurodytų 23 straipsnio 2 dalies c punkte, pašarams pagal tame straipsnyje numatytas sąlygas, etiketėje įraše „šerti …“ papildomai nurodomas konkrečios veislės gyvūnų, kurie šeriami ta medžiaga, pavadinimas;

iii)	jei tai 1 kategorijos medžiagos ir iš jų gauti perdirbti produktai – „sunaikinimui“;

iv)	jei tai mėšlas ir virškinamojo trakto turinys – „mėšlas“.

Valstybės narės gali sukurti gyvūninės kilmės šalutinių produktų ir perdirbtų produktų, kurių kilmės šalis yra ta valstybė narė ir kurie neišvežami iš jos teritorijos, pakuočių, konteinerių bei šių produktų vežimui naudojamų transporto priemonių spalvinio kodavimo sistemas arba nustatyti tam skirtas taisykles, su sąlyga, kad tokios sistemos ar taisyklės nebūtų painiojamos su 1 punkto d papunktyje numatyta spalvinio kodavimo sistema.

Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 999/2001 V priedo 3 punkto, valstybės narės gali sukurti gyvūninės kilmės šalutinių produktų, kurių kilmės šalis yra ta valstybė narė ir kurie neišvežami iš jos teritorijos, ženklinimo sistemas arba nustatyti tam skirtas taisykles, su sąlyga, kad tos sistemos ar taisyklės neprieštarautų ženklinimo reikalavimams, nustatytiems perdirbtiems produktams šio reglamento VI priedo I skyriuje.

Nukrypstant nuo 3 ir 4 punktų, valstybės narės gali tuose punktuose nurodytas sistemas arba taisykles taikyti gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, kurių kilmės šalys yra tos valstybės narės, tačiau kuriuos numatyta išvežti iš jų teritorijos, jeigu paskirties valstybė narė arba trečioji šalis pranešė apie savo sutikimą.“

X skyriaus 1 punktas pakeičiamas taip:

„1.

Komercinis dokumentas, parengtas pagal šiame skyriuje pateiktą pavyzdį, pridedamas prie vežamų gyvūninės kilmės šalutinių produktų ir perdirbtų produktų. Tačiau, jeigu gyvūninės kilmės šalutiniai produktai ir perdirbti produktai vežami jų teritorijoje, valstybės narės gali reikalauti:

a)	naudoti kitokį komercinį dokumentą, spausdintą popieriuje arba elektronine forma, su sąlyga, kad toks komercinis dokumentas atitiktų III skyriaus 2 punkte nustatytus reikalavimus;

b)	kad III skyriaus 2 punkto c papunktyje nurodytos medžiagos kiekis komerciniame dokumente būtų pateiktas nurodant medžiagos svorį;

c)	kad gavėjas grąžintu komercinio dokumento kopiją gamintojui, ir kad gamintojas ją saugotų kaip siuntos pristatymo įrodymą pagal V skyriaus nuostatas.“

VI priedas iš dalies keičiamas taip:

a)	antraštė pakeičiama taip:

I skyrius iš dalies keičiamas taip:

i)	antraštė pakeičiama taip:

ii)

C dalis papildoma šiais punktais:

„10.

Pagal 13 straipsnį patvirtintose perdirbimo įmonėse perdirbti produktai, kaip nurodyta 4 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose bei 5 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose, paženklinami nepanaikinamu žymeniu:

a)	jei techniškai įmanoma – kvapu; taip pat

glicerolio triheptanoatu (GTH) taip, kad:

i)	GTH būtų įdėtas į perdirbtus produktus, kurie prieš tai buvo sanitariniais sumetimais termiškai apdoroti esant ne žemesnei nei 80 °C vidaus temperatūrai ir kurie būtų apsaugoti nuo pakartotinio užteršimo; taip pat

ii)	visuose perdirbtuose produktuose vienodais paskirstyto visoje medžiagoje mažiausia GTH koncentracija – ne mažiau kaip 250 mg kilogramui riebalų.

11.

Pagal 13 straipsnį patvirtintų perdirbimo įmonių valdytojai turi parametrų, kuriais kompetentingai valdžios institucijai būtų įrodyta, kad 10 punkte nurodytuose perdirbtuose produktuose pasiekta vienoda mažiausia GTH koncentracija, kaip nurodyta 10 punkto b papunktyje, nuolatinės stebėsenos ir registravimo sistemas.

Pagal tą stebėsenos ir registravimo sistemą iš reguliariai imamų mėginių turi būti galima nustatyti gryno GTH kaip triglicerido kiekį švaraus etilo eterio 40–70 GTH ekstrakte.

12.	Kompetentinga valdžios institucija, siekdama užtikrinti, kad laikomasi šio reglamento nuostatų, tikrina, kaip veikia 11 punkte nurodyta stebėsenos ir registravimo sistema ir, prireikus, gali pareikalauti atlikti bandymus su papildomais mėginiais pagal 11 punkto antroje pastraipoje nurodytą metodą.

13.

Perdirbtų produktų, kaip nurodyta 4 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose bei 5 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose, nereikalaujama ženklinti GTH, jeigu tokie produktai:

vežami uždara konvejerine sistema, jeigu tokią sistemą patvirtino kompetentingos valdžios institucijos, iš perdirbimo įmonės:

i)	neatidėliojamam tiesioginiam deginimui atskirai ar kartu su kitomis medžiagomis; arba

ii)	neatidėliojamam panaudojimui taikant metodą, patvirtintą 1 ir 2 kategorijų gyvūninės kilmės šalutiniams produktams laikantis Reglamento (EB) Nr. 92/2005 1 ir 2 straipsnio nuostatų; arba

b)	kompetentingai institucijai leidus – moksliniams tyrimams arba mokslo reikmėms.“