dėl Tarybos direktyvos 2000/75/EB įgyvendinimo taisyklių, susijusių su tam tikrų mėlynojo liežuvio ligai neatsparių rūšių gyvūnų kontrole, stebėsena, priežiūra ir judėjimo ribojimais

atsižvelgdama į 1982 m. gruodžio 21 d. Direktyvą 82/894/EEB dėl pranešimo apie gyvūnų ligas Bendrijoje (1), ypač į jos 5 straipsnio 2 dalies pirmąją įtrauką,

atsižvelgdama į 2000 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyvą 2000/75/EB, nustatančią mėlynojo liežuvio ligos kontrolės ir likvidavimo reikalavimus (2), ypač į jos 6 straipsnio 1 ir 3 dalis, 8 straipsnio 2 dalies d punktą, 8 straipsnio 3 dalį, 9 straipsnio 1 dalies c punktą, 11 ir 12 straipsnius bei 19 straipsnio trečią pastraipą,

Šiuo reglamentu nustatomos su mėlynojo liežuvio liga susijusios gyvūnų judėjimo į ribojimų taikymo zonas ir iš jų kontrolės, stebėsenos, priežiūros ir judėjimo ribojimų taisyklės kaip numatyta Direktyvos 2000/75/EB 2 straipsnio c punkte.

Šiame reglamente taikomos Direktyvos 2000/75/EB 2 straipsnyje pateiktos apibrėžtys.

Valstybės narės praneša apie mėlynojo liežuvio ligos pirminius ir kitus protrūkius, taikydamos pranešimų apie gyvūnų ligas sistemą ir kodifikuotas formas bei kodus, nustatytus Sprendime 2005/176/EB.

Valstybės narės, vadovaudamosi I priede nustatytais būtinaisiais reikalavimais, įgyvendina šias programas:

1. Valstybės narės teikia Sprendimu 2007/367/EB nustatytai sistemai „BlueTongue NETwork“ (toliau – sistema „BT-Net“) informaciją apie mėlynojo liežuvio ligą, surinktą įgyvendinant mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos ir (arba) priežiūros sistemas, visų pirma:

2. Informacija, kuri turi būti perduodama sistemai „BT-Net“ nurodyta II priede.

1. Valstybės narės per 24 valandas praneša Komisijai apie nustatytas ribojimų taikymo zonas ir bet kokius pasikeitimus jose.

2. Prieš nuspręsdama panaikinti ribojimų taikymo zonos atitinkamos epidemiologinės geografinės srities statusą valstybė narė pateikia Komisijai pagrįstą informaciją, įrodančią, kad šioje srityje per dvejus metus nuo mėlynojo liežuvio stebėsenos programos įgyvendinimo pradžios mėlynojo liežuvio ligos viruso nebuvo.

3. Komisija praneša valstybėms narėms apie ribojimų taikymo zonų sąrašą per Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinį komitetą.

4. Valstybės narės rengia ir nuolat atnaujina jų teritorijoje esančių ribojimų taikymo zonų sąrašą ir sudaro valstybėms narėms bei visuomenei sąlygas su juo susipažinti.

5. Komisija savo svetainėje skelbia atnaujintą ribojimų taikymo zonų sąrašą (tik informavimo tikslais).

Šiame sąraše teikiama informacija apie kiekvienoje ribojimų taikymo zonoje paplitusius mėlynojo liežuvio ligos serotipus, pagal kurią 7 ir 8 straipsnių tikslams galima nustatyti skirtingų valstybių narių ribojimų taikymo zonas, kuriose paplitę tie patys mėlynojo liežuvio ligos viruso serotipai.

1. Kompetentingos valdžios institucijos leidžia pervežti gyvūnus toje pačioje ribojimų taikymo zonoje, kurioje paplitęs tas pats mėlynojo liežuvio ligos viruso serotipas ar serotipai, jei gyvūnams, kuriuos ketinama pervežti, pervežimo dieną nepasireiškia jokie klinikiniai mėlynojo liežuvio ligos požymiais.

2. Tačiau gyvūnų judėjimą iš apsaugos zonos į priežiūros zoną galima leisti tik:

3. Kilmės valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie 2 dalies b punkte minėtas gyvūnų sveikatos užtikrinimo sąlygas.

4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse minėtų gyvūnų sveikatos sertifikatuose, nurodytuose Direktyvose 64/432/EEB, 91/68/EEB ir 92/65/EEB, arba minėtuose Sprendime 93/444/EEB įrašoma papildoma frazė:

1. Gyvūnus, jų spermą, kiaušialąstes ir embrionus pervežti iš ribojimų taikymo zonos ūkio ar spermos surinkimo arba saugojimo centro į kitą ūkį ar spermos surinkimo arba saugojimo centrą netaikant išvežimo draudimo, nustatyto pagal Direktyvos 2000/75/EB 9 straipsnio 1 dalies c punktą ir 10 straipsnio 1 punktą, leidžiama tik jei gyvūnai, jų sperma, kiaušialąstės ir embrionai atitinka:

2. Kilmės valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie 1 dalies b punkte minėtas gyvūnų sveikatos užtikrinimo sąlygas.

3. Kontroliuojant paskirties vietos kompetentingai valdžios institucijai nustatoma gyvūnų nukreipimo procedūra, skirta užtikrinti, kad pagal 1 dalies b punkte nustatytas sąlygas pervežami gyvūnai, jų sperma, kiaušialąstės ir embrionai nebūtų po to pervežti į kitą valstybę narę, išskyrus tuos atvejus, kai jie atitinka 1 dalies a punkte nustatytas sąlygas.

4. Gyvūnų, skirtų nedelsiant paskersti, judėjimui iš ribojimų taikymo zonos ūkio netaikomas išvežimo draudimas, nustatytas pagal Direktyvos 2000/75/EB 9 straipsnio 1 dalies c punktą ir 10 straipsnio 1 punktą, jei:

5. Neatsižvelgiant į 4 dalies b punkto nuostatas, paskirties vietos kompetentinga valdžios institucija, remdamasi rizikos vertinimu, gali reikalauti, kad kilmės vietos kompetentinga valdžios institucija nustatytų 4 dalies b punkte minėtą pervežamų gyvūnų nukreipimo į paskirtąsias skerdyklas procedūrą.

Visos paskirtosios skerdyklos nustatomos pagal rizikos vertinimą, kuriame atsižvelgiama į IV priede nustatytus kriterijus.

Kitoms valstybėms narėms ir visuomenei sudaromos sąlygos susipažinti su informacija apie paskirtąsias skerdyklas. Ši informacija taip pat skelbiama per sistemą „BT-Net“.

6. Šio straipsnio 1 ir 4 dalyse minėtų gyvūnų, jų spermos, kiaušialąsčių ir embrionų sveikatos sertifikatuose, nurodytuose Direktyvose 64/432/EEB, 91/68/EEB ir 92/65/EEB, arba minėtuose Sprendime 93/444/EEB įrašoma papildoma frazė:

1. Kompetentingos valdžios institucijos leidžia pervežti gyvūnus tranzitu, jei:

2. Šio straipsnio 1 dalyje minėtų gyvūnų sveikatos sertifikatuose, nurodytuose Direktyvose 64/432/EEB, 91/68/EEB ir 92/65/EEB, arba minėtuose Sprendime 93/444/EEB įrašoma papildoma frazė:

3. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma atitinkamose zonų, kuriose tam tikru metų laiku nėra mėlynojo liežuvio ligos sukėlėjo pernešėjų, epidemiologinėse geografinėse srityse, jei nuo tokio metų laiko pradžios praėjo daugiau nei 60 dienų kaip nurodyta V priede.

Tačiau ši išimtis netaikoma šiam metų laikui pasibaigus kaip nurodyta mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos programoje.

Šis reglamentas įsigalioja penktą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

I PRIEDAS

Būtini mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos ir priežiūros programų reikalavimai (nurodyti 4 straipsnyje)

1. Būtini mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos programų, kurias valstybės narės turi įgyvendinti ribojimų taikymo zonose, reikalavimai

Pagal ribojimų taikymo zonose įgyvendinamas mėlynojo liežuvio stebėsenos programas teikiama informacija apie mėlynojo liežuvio ligos raidą zonoje, kurioje jau taikomi tam tikri ribojimai.

Geografinis matavimo vienetas nustatomas pagal apytiksliai 45 × 45 km tinklelį (apie 2 000 km2), išskyrus tuos atvejus, kai dėl konkrečių aplinkos sąlygų reikėtų nustatyti kitokio dydžio vienetą. Tam tikrose valstybėse narėse stebėsenos reikmėms geografinis matavimo vienetas gali būti regionas, nustatytas Direktyvos 64/432/EEB 2 straipsnyje.

Mėlynojo liežuvio stebėsenos programas turi sudaryti bent šios dalys:

1.1.

Serologinė kontrolinių gyvūnų stebėsena:

—

serologinė kontrolinių gyvūnų stebėsena apima metinę programą, pagal kurią kontroliniai gyvūnai tikrinami, siekiant įvertinti mėlynojo liežuvio ligos viruso paplitimą ribojimų taikymo zonose. Jei įmanoma, kontroliniai gyvūnai turi būti galvijai. Jų kraujyje neturi būti antikūnų ir tai turi būti patvirtinta pirminiu serologiniu tyrimu, kurio rezultatai turi būti neigiami. Gyvūnai turi būti laikomi ribojimų taikymo zonos srityse, kuriose atlikus rizikos analizę ir atsižvelgiant į entomologinį ir ekologinį vertinimą rasta ligos sukėlėjo pernešėjų arba kuriose yra tinkamų buveinių ligos sukėlėjo pernešėjams veistis,

—

kontroliniai gyvūnai tikrinami ne rečiau kaip kartą per mėnesį atitinkamo ligos sukėlėjo pernešėjo aktyvumo laikotarpiu, jei jis žinomas. Jei šis laikotarpis nežinomas, kontroliniai gyvūnai tikrinami ne rečiau kaip kartą per mėnesį visus metus. Tikrinimo dažnumą per metus galima derinti prie sezoninių epidemiologinės padėties pokyčių, siekiant nustatyti mėlynojo liežuvio ligos viruso plitimo pradžią ir pabaigą ribojimų taikymo zonose,

—	mažiausias kontrolinių gyvūnų skaičius iš vieno geografinio vieneto turi būti reprezentatyvus ir pakankamas tam, kad kiekviename geografiniame vienete būtų galima nustatyti 2 % mėnesio serokonversiją (1) – 95 % patikimumo ribose.

1.2.

Entomologinė stebėsena:

—

Entomologinė stebėsena įgyvendinama taikant ligos sukėlėjo pernešėjų gaudymo programą. Ligos sukėlėjo pernešėjai gaudomi stacionariomis gaudyklėmis, siekiant atrinktose vietose nustatyti Culicoides genties rūšių populiacijos dinamiką ir žiemojimo ypatybes bei laikotarpį, per kurį tam tikrą metų laiką mėlynojo liežuvio liga neužkrėstoje zonoje ligos sukėlėjo pernešėjų nėra, kaip nurodyta V priede.

—

Ligos sukėlėjo pernešėjai gaudyti gaudomi tik aspiracinėmis gaudyklėmis, kuriose įrengtas ultravioletinės šviesos šaltinis, taikant iš anksto nustatytą procedūrą. Gaudyklės naudojamos naktį, ne rečiau kaip vieną naktį per savaitę, ne trumpiau kaip vienerius metus, siekiant nustatyti metų laikotarpio, kuriuo ligos sukėlėjo pernešėjų nėra, pradžią ir pabaigą. Kiekviename ribojimų taikymo zonos geografiniame vienete turi būti išdėstyta ne mažiau kaip po vieną gaudyklę. Gaudyklių naudojimo dažnumą reikia derinti prie sezoninių metų epidemiologinės padėties pokyčių, siekiant kuo tiksliau nustatyti Culicoides genties populiacijos dinamiką ir žiemojimo ypatybes. Dažnumą galima keisti pagal rezultatus, gautus po pirmųjų trejų gaudyklių naudojimo metų. Tinkamą gaudykle sugautų mašalų dalį būtina nusiųsti į specializuotą laboratoriją, kurioje galima suskaičiuoti ir nustatyti Culicoides genties rūšis.

2. Būtini mėlynojo liežuvio ligos priežiūros programų, kurias valstybės narės turi įgyvendinti ribojimų netaikymo zonose, reikalavimai

Mėlynojo liežuvio priežiūros programomis, įgyvendinamomis ribojimų netaikymo zonose, siekiama nustatyti viruso paplitimą mėlynojo liežuvio liga neužkrėstoje valstybėje narėje arba atitinkamoje geografinėje srityje. Programą turi sudaryti bent šios dalys:

2.1.

Pasyvi klinikinė priežiūra:

—

apima oficialią ir nuolat taikomą sistemą, skirtą nustatyti ir tikrinti su mėlynojo liežuvio liga susijusius įtarimus, įskaitant išankstinio perspėjimo sistemą, skirtą pranešti apie įtartinus atvejus. Gyvūnų savininkai ar laikytojai ir veterinarai privalo nedelsdami pranešti kompetentingai valdžios institucijai apie bet kokius su mėlynojo liežuvio liga susijusius įtarimus. Visi įtariami mėlynojo liežuvio ligos atvejai turi būti iš karto tiriami,

—	turi būti ypač sustiprinta ligos sukėlėjo pernešėjų aktyvumo metų laiku, ypač jo pradžioje,

—	turi užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos informavimo kampanijos, skirtos, visų pirma, padėti veterinarams ir ūkininkams atpažinti klinikinius mėlynojo liežuvio ligos požymius.

2.2.

Serologinė priežiūra:

—

apima metinę neatsparių rūšių populiacijų serologinių tyrimų programą, skirtą nustatyti mėlynojo liežuvio ligos viruso perdavimo įrodymų, vykdant atsitiktinius arba tikslinius serologinius ir (arba) virusologinius tyrimus, atitinkančius valstybės narės ar atitinkamos geografinės srities užkrėtimo riziką. Programa vykdoma tuo metų laiku, kai yra didesnė tikimybė nustatyti serokonversiją,

—	turi būti vykdoma taip, kad mėginiai atitiktų valstybės narės ar atitinkamos epidemiologinės geografinės srities galvijų populiaciją, o jų dydis leistų 95 % patikimumo ribose nustatyti 0,5 % viruso paplitimą šios valstybės narės ar geografinės srities galvijų populiacijoje,

—

turi užtikrinti, kad mėginių dydis atitinka tiriamos galvijų populiacijos struktūrą ir tinka tikslinei priežiūrai, daugiausia dėmesio skiriant mėginiams, skirtiems didelės rizikos populiacijos, kurioje nustatyti konkretūs rizikos veiksniai, priežiūrai. Tikslinė priežiūra turi būti vykdoma taip, kad III priedo A dalies 5, 6 ir 7 punktuose minėtų vakcinuotų arba imunitetą įgijusių populiacijų gyvūnai, kurių serologinių tyrimų rezultatai teigiami, netrukdytų vykdyti mėlynojo liežuvio ligos priežiūros programą.

2.3.

Entomologinė priežiūra:

—	apima metinę ligos sukėlėjo pernešėjų gaudymo programą, skirtą rinkti informaciją apie ligos sukėlėjo žinomų ir galimų rūšių pernešėjus valstybėje narėje ar atitinkamoje epidemiologinėje geografinėje srityje, jų pasiskirstymą ir sezonines ypatybes,

—	vykdoma visose valstybėse narėse, kuriose trūksta informacijos apie ligos sukėlėjo žinomų ir galimų rūšių pernešėjus, jų pasiskirstymą ir sezonines ypatybes.

(1) Manoma, kad normali metinė serokonversijos norma užkrėstoje zonoje yra 20 %. Tačiau Bendrijoje virusas paprastai plinta per apytiksliai šešių mėnesių laikotarpį (pavasario pabaiga – rudens vidurys). Todėl manoma, kad apytikslė mėnesio serokonversijos norma gali būti vertinama 2 %.

II PRIEDAS

Informacija, kurią valstybės narės turi teikti sistemai „BT-Net“ (nurodyta 5 straipsnio 2 dalyje)

Valstybės narės turi teikti sistemai „BT-Net“ bent šią informaciją:

1. Mėlynojo liežuvio ligos serologinius ir (arba) virusologinius duomenis, nurodant:

a)	administracinį skyrių ir (arba) padalinį;

b)	tirtas gyvūnų rūšis;

c)	priežiūros sistemos rūšį („kontrolinių gyvūnų sistema“ arba „periodiniai tyrimai“);

d)	atliktų diagnostinių tyrimų rūšį (ELISA, serumo neutralizacijos, polimerazės grandinės tyrimas (PCR), viruso išskyrimo);

e)	mėnesį ir metus;

f)	tirtų gyvūnų skaičių (1);

g)	gyvūnų, kurių tyrimo rezultatai teigiami, skaičių;

h)	serologiniu ar virusologiniu tyrimu nustatytą serotipą (šie duomenys turi būti teikiami, jei serumo neutralizacijos ar viruso išskyrimo tyrimų rezultatai teigiami).

2. Entomologinius mėlynojo liežuvio ligos duomenis, nurodant:

a)	administracinį padalinį;

b)	konkrečią gaudymo vietą (unikalų kiekvienos gaudymo vietos kodą);

c)	surinkimo datą;

d)	platumą ir ilgumą;

e)	bendrą surinktų Culicoides spp. skaičių;

f)	jei įmanoma, surinktų C. imicola skaičių;

g)	jei įmanoma, surinktų C. obsoletus Complex skaičių;

h)	jei įmanoma, surinktų C. obsoletus sensu strictu skaičių;

i)	jei įmanoma, surinktų C. scoticus skaičių;

j)	jei įmanoma, surinktų C. Pulicaris Complex skaičių;

k)	jei įmanoma, surinktų C. Nubeculosus complex skaičių;

l)	jei įmanoma, surinktų C. dewulfii skaičių;

m)	kitus svarbius duomenis.

3. Mėlynojo liežuvio vakcinacijos duomenis, nurodant:

a)	administracinį padalinį;

b)	metus ir (arba) semestrą,

c)	vakcinos rūšį;

d)	serotipų kombinaciją;

e)	vakcinuotas gyvūnų rūšis,

f)	bendrą bandų valstybėje narėje skaičių;

g)	bendrą gyvūnų valstybėje narėje skaičių;

h)	bendrą į vakcinacijos programą įtrauktų bandų skaičių;

i)	bendrą į vakcinacijos programą įtrauktų gyvūnų skaičių;

j)	bendrą vakcinuotų bandų skaičių;

k)	vakcinuotų gyvūnų skaičių (pagal „jaunų gyvūnų vakcinaciją“);

l)	vakcinuotų gyvūnų skaičių (pagal „bendrą vakcinaciją“);

m)	vakcinuotų suaugusių gyvūnų skaičių (pagal „bendrą vakcinaciją“);

n)	duotos vakcinos dozes.

(1) Naudojant jungtinius serumo mėginius, pateikiamas apytikslis gyvūnų, atitinkančių tirto jungtinio mėginio dydį, skaičius.

III PRIEDAS

Išvežimo draudimo išimties sąlygos (nurodytos 7 straipsnio 2 dalies a punkte ir 8 straipsnio 1 dalies a punkte)

A. Gyvūnai

Gabenami į paskirties vietą gyvūnai turi būti apsaugoti nuo pernešėjo Culicoides.

Be to, privaloma laikytis bent vienos iš 1–7 punktuose išdėstytų sąlygų:

Nuo gimimo arba ne mažiau kaip 60 dienų iki išsiuntimo dienos gyvūnai laikomi tam tikru metų laiku mėlynojo liežuvio liga neužkrėstoje zonoje laikotarpiu, kuriuo ligos sukėlėjų pernešėjų nėra ir kuris nustatytas remiantis V priedu, ir jiems ne anksčiau kaip prieš septynias dienas iki išvežimo buvo atliktas sukėlėjo nustatymo tyrimas, numatytas Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) parengtame Sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų vadove (1) (toliau – OIE Sausumos gyvūnų vadovas), kurio rezultatai buvo neigiami.

Sukėlėjo nustatymo tyrimo galima neatlikti valstybėse narėse arba valstybės narės regionuose, kuriuose pagal stebėsenos programą gauta pakankamai epidemiologinių duomenų už ne trumpesnį kaip trejų metų laikotarpį, kuriais remiantis pagal V priede nurodytus kriterijus nustatytas laikotarpis, kuriuo ligos sukėlėjo pernešėjų nėra.

Šią galimybę pasirinkusios valstybės narės praneša apie tai Komisijai ir kitoms valstybėms narėms per Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinį komitetą;

2.	Ne mažiau kaip 60 dienų iki išsiuntimo gyvūnai laikomi apsaugoti nuo ligos sukėlėjo pernešėjų;

Iki išsiuntimo, pagal V priedą nustatytu laikotarpiu, kuriuo ligos sukėlėjų pernešėjų nėra, gyvūnai buvo laikomi tam tikru metų laiku mėlynojo liežuvio liga neužkrėstoje zonoje arba saugomi nuo ligos sukėlėjo pernešėjų ne trumpiau kaip 28 dienas ir per tą laiką, praėjus ne mažiau kaip 28 dienoms po saugojimo nuo ligos sukėlėjo pernešėjų laikotarpio ar laikotarpio, kuriuo ligos sukėlėjų pernešėjų nėra, pradžios, jiems buvo atliktas serologinis tyrimas, numatytas OIE Sausumos gyvūnų vadove, pagal kurį nustatomi mėlynojo liežuvio ligos viruso grupės antikūnai, ir šio tyrimo rezultatai buvo neigiami;

Iki išsiuntimo, pagal V priedą nustatytu laikotarpiu, kuriuo ligos sukėlėjo pernešėjų nėra, gyvūnai buvo laikomi tam tikru metų laiku mėlynojo liežuvio liga neužkrėstoje zonoje arba buvo saugomi nuo ligos sukėlėjo pernešėjų ne trumpiau kaip 14 dienų ir per tą laikotarpį, praėjus ne mažiau kaip 14 dienų po saugojimo nuo ligos sukėlėjo pernešėjų laikotarpio ar laikotarpio, kuriuo ligos sukėlėjo pernešėjų nėra, pradžios, jiems buvo atliktas sukėlėjo nustatymo tyrimas, numatytas OIE Sausumos gyvūnų vadove, ir šio tyrimo rezultatai buvo neigiami;

Bandos, vakcinuotos pagal kompetentingos valdžios institucijos nustatytą vakcinacijos programą, gyvūnai ir gyvūnai vakcinuoti nuo serotipo ar serotipų, kurių yra arba gali būti atitinkamoje epidemiologinėje geografinėje kilmės srityje, o gyvūnų imuniteto laikotarpis dar nepasibaigęs ir užtikrintas vakcinacijos programai patvirtintos vakcinos specifikacijose, be to, gyvūnai atitinka bent vieną iš šių reikalavimų:

a)	jie vakcinuoti daugiau nei prieš 60 dienų iki pervežimo;

jie vakcinuoti inaktyvuota vakcina bent tiek dienų iki tol, kol bus įgytas imunitetas, kiek nurodyta vakcinacijos programai patvirtintos vakcinos specifikacijose, be to, praėjus ne mažiau kaip 14 dienų po imuniteto įgijimo pradžios, nurodytos vakcinacijos programai patvirtintos vakcinos specifikacijose, jiems buvo atliktas sukėlėjo nustatymo tyrimas pagal OIE Sausumos gyvūnų vadovą ir šio tyrimo rezultatas buvo neigiamas;

c)	jie buvo vakcinuoti ir po to pakartotinai vakcinuoti inaktyvuota vakcina, kurios imuniteto galiojimo laikas užtikrintas vakcinacijos programai patvirtintos vakcinos specifikacijose;

nuo gimimo arba ne mažiau kaip 60 dienų iki vakcinacijos dienos gyvūnai buvo laikomi pagal V priedą nustatytu laikotarpiu, kuriuo ligos sukėlėjų pernešėjų nėra, tam tikru metų laiku mėlynojo liežuvio liga neužkrėstoje zonoje, ir buvo vakcinuoti inaktyvuota vakcina bent prieš tiek dienų iki tol, kol bus įgytas imunitetas, kiek nurodyta vakcinacijos programai patvirtintos vakcinos specifikacijose.

Šiame punkte minėtų gyvūnų, skirtų Bendrijos vidaus prekybai arba eksportui į trečiąją šalį, sveikatos sertifikatuose, nurodytuose Direktyvose 64/432/EEB, 91/68/EEB ir 92/65/EEB, arba minėtuose Sprendime 93/444/EEB, įrašoma papildoma frazė:

„Nuo mėlynojo liežuvio ligos serotipo (-ų) … (serotipas (-ai)) vakcinuotas (-i) gyvūnas (-ai) … (vakcinos pavadinimas) vakcina (inaktyvuota ir (arba) modifikuota gyva vakcina (nurodyti reikiamą)), … (data) pagal Reglamentą (EB) Nr. 1266/2007 (2).

Gyvūnai visada buvo laikomi atitinkamoje kilmės epidemiologinėje geografinėje srityje, kurioje yra, buvo arba gali būti ne daugiau kaip vienas serotipas, ir:

a)	pagal OIE Sausumos gyvūnų vadovą jiems buvo atliktas serologinis tyrimas mėlynojo liežuvio viruso serotipo antikūnams nustatyti ir šio tyrimo rezultatai buvo teigiami; tyrimas turi būti atliktas likus 60–360 dienų iki išvežimo; arba

pagal OIE Sausumos gyvūnų vadovą gyvūnams buvo atliktas serologinis tyrimas mėlynojo liežuvio viruso serotipo antikūnams nustatyti ir šio tyrimo rezultatai buvo teigiami; tyrimas turi būti atliktas ne mažiau kaip 30 dienų iki išvežimo, be to, ne anksčiau kaip prieš 7 dienas iki išvežimo pagal OIE Sausumos gyvūnų vadovą buvo atliktas sukėlėjo nustatymo tyrimas, kurio rezultatai buvo neigiami.

„Gyvūnas (-ai) atitinka Reglamento (EB) Nr. 1266/2007 (3) III priedo 6 punktą.

Gyvūnams pagal OIE Sausumos gyvūnų vadovą buvo atliktas tinkamas serologinis tyrimas, kuriuo galima nustatyti konkrečius visų esamų arba galimų mėlynojo liežuvio serotipų antikūnus, ir šių tyrimų rezultatai buvo teigiami visų esamų arba galimų atitinkamos kilmės epidemiologinės geografinės srities mėlynojo liežuvio serotipų atžvilgiu, ir:

a)	konkretus serotipų serologinis tyrimas atliktas likus 60–360 dienų iki išvežimo; arba

b)	serotipų serologinis tyrimas atliktas likus ne mažiau kaip 30 dienų iki išvežimo, be to, ne anksčiau kaip prieš 7 dienas iki išvežimo pagal OIE Sausumos gyvūnų vadovą gyvūnams buvo atliktas sukėlėjo nustatymo tyrimas, kurio rezultatai buvo neigiami.

„Gyvūnas (-ai) atitinka Reglamento (EB) Nr. 1266/2007 (4) III priedo 7 punktą.

B. Gyvūnų sperma

Sperma turi būti gauta iš gyvūnų donorų, kurie atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

a)	jie buvo laikomi ribojimų netaikymo zonose ne mažiau kaip 60 dienų prieš spermos rinkimo pradžią ir jo metu;

b)	jie buvo apsaugoti nuo ligos sukėlėjo pernešėjų ne mažiau kaip 60 dienų prieš spermos rinkimo pradžią ir jo metu;

pagal V priedą nustatytu laikotarpiu, kuriuo ligos sukėlėjo pernešėjų nėra, ne mažiau kaip 60 dienų iki spermos rinkimo pradžios ir jo metu gyvūnai buvo laikomi tam tikru metų laiku mėlynojo liežuvio liga neužkrėstoje zonoje, be to, likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki spermos rinkimo pradžios pagal OIE Sausumos gyvūnų vadovą gyvūnams buvo atliktas sukėlėjo nustatymo tyrimas, kurio rezultatai buvo neigiami.

Šio sukėlėjo nustatymo tyrimo galima neatlikti valstybėse narėse arba valstybės narės regionuose, kuriuose pagal stebėsenos programą gauta pakankamai epidemiologinių duomenų už ne trumpesnį kaip trejų metų laikotarpį, kuriais remiantis pagal V priede nurodytus kriterijus nustatytas laikotarpis, kuriuo ligos sukėlėjo pernešėjų nėra.

Šią galimybę pasirinkusios valstybės narės apie tai praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms per Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinį komitetą;

d)	jiems buvo atliktas serologinis tyrimas, numatytas OIE Sausumos gyvūnų vadove, skirtas nustatyti mėlynojo liežuvio ligos viruso grupės antikūnus, ir gauti neigiami rezultatai, ne rečiau kaip kas 60 dienų rinkimo laikotarpio metu ir praėjus 21–60 dienų po paskutinio rinkimo;

jiems buvo atliktas sukėlėjo nustatymo tyrimas, numatytas OIE Sausumos gyvūnų vadove, ir gauti neigiami rezultatai, o tyrimui naudoti kraujo mėginiai, surinkti:

i)	rinkimo pradžioje ir pabaigoje; ir

ii)

spermos rinkimo laikotarpiu:

—	ne rečiau kaip kas 7 dienas viruso išskyrimo tyrimo atveju, arba

—	ne rečiau kaip kas 28 dienas polimerazės grandinės reakcijos tyrimo atveju.

C. Gyvūnų kiaušialąstės ir embrionai

1.	In vivo būdu gauti galvijų embrionai ir kiaušialąstės turi būti renkami vadovaujantis Direktyva 89/556/EEB (5).

In vivo būdu gauti gyvūnų, išskyrus galvijus, embrionai ir kiaušialąstės, ir in vitro būdu gauti galvijų embrionai turi būti gauti iš gyvūnų donorų, kurie atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

a)	jie buvo laikomi ribojimų netaikymo zonose ne mažiau kaip 60 dienų prieš embrionų ir (arba) kiaušialąsčių rinkimo pradžią ir jo metu;

b)	jie buvo apsaugoti nuo ligos sukėlėjo pernešėjų ne mažiau kaip 60 dienų prieš embrionų ir (arba) kiaušialąsčių rinkimo pradžią ir jo metu;

c)	jiems buvo atliktas serologinis tyrimas, numatytas OIE Sausumos gyvūnų vadove, skirtas nustatyti mėlynojo liežuvio ligos viruso grupės antikūnus, praėjus 21–60 dienų po paskutinio embrionų ir (arba) kiaušialąsčių rinkimo, ir jo rezultatai buvo neigiami;

d)	jiems buvo atliktas sukėlėjo nustatymo tyrimas, numatytas OIE Sausumos gyvūnų vadove, kuriam kraujo mėginiai surenkami embrionų ir (arba) kiaušialąsčių rinkimo dieną, ir jo rezultatai buvo neigiami.

(1) http://www.oie.int/eng/normes/en_mcode.htm?e1d10

(2) OL L 283, 2007 10 27, p. 37.“

(3) OL L 283, 2007 10 27, p. 37.“

(4) OL L 283, 2007 10 27, p. 37.“

(5) OL L 302, 1989 10 19, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 2006/60/EB (OL L 31, 2006 2 3, p. 24).

V PRIEDAS

Laikotarpio, kuriuo ligos sukėlėjo pernešėjų nėra, nustatymo kriterijai (nurodyti 9 straipsnio 3 dalyje)

Siekdamos nustatyti zoną, tam tikru metų laiku neužkrėstą mėlynojo liežuvio liga, kompetentinga valdžios institucija, vadovaudamasi bent toliau nurodytais kriterijais, nustato laikotarpį, kuriuo valstybės narės atitinkamoje epidemiologinėje geografinėje srityje (toliau – atitinkama epidemiologinė geografinė sritis) ligos sukėlėjo pernešėjų nėra.

1. Bendrieji kriterijai

a)	Turi būti įgyvendinama mėlynojo liežuvio stebėsenos ir (arba) priežiūros programa;

b)	nustatant konkrečius kriterijus ir ribinius dydžius, naudojamus laikotarpiui, kuriuo ligos sukėlėjo pernešėjų nėra, apibrėžti, atsižvelgiama į Culicoides genties rūšis, kurios, kaip įrodyta arba įtariama, yra pagrindiniai ligos sukėlėjo pernešėjai atitinkamoje epidemiologinėje geografinėje srityje;

c)	kriterijai, pagal kuriuos nustatomas laikotarpis, kuriuo ligos sukėlėjo pernešėjų nėra, taikomi atsižvelgiant į šių ir ankstesnių metų duomenis. Be to, atsižvelgiama į priežiūros duomenų standartizacijos aspektus.

2. Konkretūs kriterijai

a)	Remiantis mėlynojo liežuvio ligos priežiūros programomis ar kitais mėlynojo liežuvio ligos viruso sustabdymo įrodymais, atitinkamoje epidemiologinėje geografinėje srityje mėlynojo liežuvio ligos virusas neplinta;

b)	remiantis pagal mėlynojo liežuvio stebėsenos ir (arba) priežiūros programas vykdoma entomologine priežiūra, ligos sukėlėjo pernešėjų ir galimų ligos sukėlėjo pernešėjų aktyvumo laikotarpis pasibaigęs;

pagauta mažiau Culicoides genties rūšių vabzdžių, patvirtintų arba įtariamų atitinkamoje epidemiologinėje geografinėje srityje esančio serotipo pernešėjų, nei didžiausias ribinis dydis, nustatytas atitinkamai epidemiologinei geografinei sričiai. Jei didžiausiam ribiniam dydžiui nustatyti trūksta patikimų įrodymų, turi būti visiškai nepagauta Culicoides imicola ir mažiau nei penkios kiaušinėlius brandinančios Culicoides patelės vienoje gaudyklėje.

3. Papildomi kriterijai

Temperatūros sąlygos, turinčios įtakos ligos sukėlėjo pernešėjų aktyvumui atitinkamoje epidemiologinėje geografinėje srityje. Temperatūros ribos nustatomos, atsižvelgiant į Culicoides genties rūšių, patvirtintų arba įtariamų atitinkamoje epidemiologinėje geografinėje srityje esančio serotipo pernešėjų, ekologinę elgseną.