iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 2074/2005 nuostatas dėl įgyvendinimo priemonių tam tikriems žmonių maistui vartoti skirtiems gyvūninės kilmės produktams ir nustatantis specialiąsias mėsos tikrinimo oficialios kontrolės taisykles

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 854/2004, nustatantį specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (1), ypač į jo 16 straipsnį ir 18 straipsnio 3, 7 ir 12 dalis,

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(3) OL L 165, 2004 4 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006.

II PRIEDAS

„

VI b PRIEDAS

MĖSOS TIKRINIMO OFICIALIOS KONTROLĖS REIKALAVIMAI

1. Šiame priede vartojamos šios sąvokų apibrėžtys:

a)	kontroliuojamos laikymo sąlygos ir integruotos auginimo sistemos – tai gyvulininkystės tipas, kai gyvuliai laikomai sąlygomis, kurios atitinka priedėlyje nustatytus kriterijus;

b)	jaunas galvijas – tai ne vyresnis kaip aštuonių mėnesių amžiaus bet kurios lyties galvijas;

c)	avių jauniklis – tai ne vyresnis kaip 12 mėnesių bet kurios lyties avių jauniklis, kurio nė vienas nuolatinis priekinis dantis nėra prasikalęs;

d)	ožkų jauniklis – tai ne vyresnis kaip šešių mėnesių amžiaus bet kurios lyties ožkų jauniklis;

e)	banda – tai gyvūnas arba gyvūnų grupė, laikomi ūkyje, sudarančiame epidemiologinį vienetą; jei ūkyje laikoma daugiau negu viena banda, kiekviena tokia banda sudaro atskirą epidemiologinį vienetą;

f)	ūkis – tai bet kokia įmonė, statinys arba, jei ūkis yra atvirame ore, bet kuri tos pačios valstybės narės teritorijoje esanti vieta, kurioje laikomi, auginami gyvuliai ar tvarkoma jų mėsa;

ne nuolatos skerdimo ar medžiojamų gyvūnų mėsos tvarkymo veiklą vykdanti įmonė – tai skerdykla arba medžiojamų gyvūnų mėsos tvarkymo įmonė, kurią paskyrė kompetentinga institucija remdamasi rizikos analize ir kurioje arba ne visą darbo dieną, arba ne visomis darbo savaitės dienomis vykdoma visų pirma skerdimo ar medžiojamų gyvūnų mėsos tvarkymo veikla.

2. Patikrinimas po skerdimo įmonėse, kurios ne nuolatos vykdo skerdimo ar medžiojamų gyvūnų mėsos tvarkymo veiklą.

a) Pagal Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo III skirsnio II skyriaus 2 punkto b papunktį, kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad atliekant patikrinimą po skerdimo oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo gali skerdykloje nebūti visą laiką, jeigu įvykdomi šie reikalavimai:

i)	susijusi įmonė – tai įmonė, ne nuolatos vykdanti skerdimo ar medžiojamų gyvūnų mėsos tvarkymo veiklą ir turinti pakankamai patalpų mėsai su anomalijomis laikyti, iki oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas galės atlikti galutinį patikrinimą po skerdimo;

ii)	oficialiai paskirtas padėjėjas atlieka patikrinimą po skerdimo;

iii)	oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas lankosi įmonėje bent kartą per dieną, kai vykdoma ar buvo vykdoma skerdimo veikla;

iv)

kompetentinga institucija įdiegė tvarką oficialiai paskirtų padėjėjų veiklai šiose įmonėse reguliariai vertinti, įskaitant:

—	atskirų asmenų veiklos stebėseną,

—	dokumentų vertinimą atsižvelgiant į tikrinimo rezultatus ir palyginimą su atitinkamomis skerdenomis,

—	skerdenų tikrinimą laikymo patalpoje.

b) Rizikos analizėje, kurią atliko kompetentinga institucija, kaip nurodyta 1 punkto g papunktyje, kad būtų nustatytos įmonės, kurioms būtų naudinga nukrypti leidžianti nuostata, nurodyta 2 punkto a papunktyje, turi būti atsižvelgiama bent į šiuos dalykus:

i)	gyvūnų, kurie buvo paskersti arba kurių mėsa buvo sutvarkyta per valandą arba per dieną, skaičių;

ii)	gyvūnų, kurie buvo paskersti arba kurių mėsa buvo sutvarkyta, rūšį ir klasę;

iii)	įmonės našumą;

iv)	anksčiau atliktą skerdimo arba mėsos tvarkymo veiklą;

v)	bet kokių papildomų su skerdžiamų gyvūnų įsigijimu susijusių priemonių, skirtų maisto saugai užtikrinti, veiksmingumą maisto grandinėje;

vi)	rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistema pagrįstos įdiegtos sistemos veiksmingumą;

vii)	audito įrašus;

viii)

kompetentingos institucijos įrašai apie anksčiau atliktus patikrinimus prieš skerdimą ir po jo.

3. Rizikos analize pagrįstam mėsos tikrinimui be perpjovimo procedūrų keliami reikalavimai.

a) Pagal Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo IV skirsnio IV skyriaus B dalies 2 punktą kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad penimų kiaulių tikrinimas po skerdimo apimtų tik apžiūrą, jeigu įvykdomi šie reikalavimai:

i)	maisto verslo subjektas užtikrina, kad gyvūnai būtų laikomi kontroliuojamo laikymo sąlygomis integruotose auginimo sistemose, kaip nustatyta šio priedo priedėlyje;

ii)	maisto verslo subjektas nesinaudoja pereinamojo laikotarpio priemonėmis, susijusiomis su informacija apie maisto grandinę, kaip nustatyta Komisijos reglamento (EB) Nr. 2076/2005 8 straipsnyje;

iii)	kompetentinga institucija atlieka arba nurodo reguliariai atlikti serologinę ir (arba) mikrobiologinę atrinkto gyvūnų skaičiaus stebėseną, pagrįstą rizikos analize, kurioje tiriamas gyvų gyvūnų keliamas ir ūkio lygmeniu aktualus pavojus maisto saugai.

b) Nukrypstant nuo konkrečių Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo IV skirsnio I ir II skyrių reikalavimų, jaunų galvijų, avių ir ožkų jauniklių mėsa po skerdimo gali būti tikrinama pagal paprastesnę tvarką – apžiūrint ir atliekant mažesnio masto palpaciją, jeigu įvykdomi šie reikalavimai:

i)	maisto verslo subjektas užtikrina, kad jauni galvijai būtų laikomi kontroliuojamo laikymo sąlygomis integruotose auginimo sistemose, kaip nustatyta šio priedo priedėlyje;

ii)	maisto verslo subjektas užtikrina, kad jauni galvijai būtų auginami oficialiai patvirtintoje tuberkulioze neužkrėstoje bandoje;

iii)	maisto verslo subjektas nesinaudoja pereinamojo laikotarpio priemonėmis, susijusiomis su informacija apie maisto grandinę, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 2076/2005 8 straipsnyje;

iv)	kompetentinga institucija atlieka arba nurodo reguliariai atlikti serologinę ir (arba) mikrobiologinę atrinkto gyvūnų skaičiaus stebėseną, pagrįstą rizikos analize, kurioje tiriamas gyvų gyvūnų keliamas ir ūkio lygmeniu aktualus pavojus maisto saugai;

v)	po skerdimo tikrinant jaunus galvijus visada palpuojami retrofaringiniai, bronchų ir tarpuplaučių limfmazgiai.

c) Nustačius bet kokių anomalijų, skerdena ir subproduktai išsamiai patikrinami po skerdimo, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 854/2004 IV skirsnio I ir II skyriuose. Tačiau remdamasi rizikos analize kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad nereikia išsamiai po skerdimo tikrinti mėsos su nežymiomis anomalijomis, kaip apibrėžta kompetentingos institucijos, kuri nekelia pavojaus žmonių arba gyvūnų sveikatai.

d) Jaunus galvijus, avių ir ožkų jauniklius bei nujunkytus paršelius, kurie nėra iš atsivedimo ūkio tiesiogiai gabenami į skerdyklą, galima vieną kartą nugabenti į kitą ūkį (auginimui ar penėjimui) prieš gabenant į skerdyklą. Tokiais atvejais:

i)	galima naudotis reguliuojamais surinkimo centrais gabenant jaunus galvijus, avių ar ožkų jauniklius iš kilmės ūkio į auginimo arba penėjimo ūkį, taip pat juos gabenant iš šių įmonių į skerdyklą;

ii)	atsekamumas užtikrinamas pagal atskirą gyvūną arba gyvūnų partiją.

4. Papildomi vienakanopių tikrinimui po skerdimo keliami reikalavimai.

a) Vienakanopių, kurie buvo užauginti įnosėmis užkrėstose šalyse, šviežia mėsa pagal Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso 2.5.8.2 straipsnį neteikiama rinkai, jeigu tai nėra vienakanopių, kurie buvo patikrinti, ar neužsikrėtę įnosėmis, pagal Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo IV skirsnio IX skyriaus D punktą, mėsa.

b) Vienakanopių, kuriems diagnozuotos įnosės, šviežia mėsa turi būti paskelbta netinkama vartoti žmonių maistui, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo IV skirsnio IX skyriaus D punkte.

VI b priedo priedėlis

Šiame priede „kontroliuojamos laikymo sąlygos ir integruotos auginimo sistemos“ reiškia, kad maisto verslo subjektas turi atitikti šiuos kriterijus:

visas pašaras buvo gautas iš įmonės, kuri gamina pašarą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 183/2005 (1) 4 ir 5 straipsniuose nustatytus reikalavimus; stambieji pašarai arba kultūros turi būti tinkamai apdoroti ir, jeigu įmanoma, išdžiovinti ir (arba) sugranuliuoti, kai naudojami kaip gyvūnų pašaras;

b)	kiek įmanoma taikoma sistema, paremta principu „visi kartu – visi atskirai“. Kai banda papildoma naujais gyvūnais, jie laikomi atskirai tiek laiko, kiek reikalauja veterinarijos tarnybos, kad būtų užkirstas kelias ligoms plisti;

c)	nė vienas gyvūnas neturi prieigos prie lauko įrenginių, nebent maisto verslo subjektas gali pateikti rizikos analizę ir kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodyti, kad buvimo lauke laikotarpis prie įrenginių ir su tuo susijusios aplinkybės nekelia pavojaus, kad banda bus užkrėsta ligomis;

d)	turima išsamios informacijos apie gyvūnus nuo jų atsivedimo iki paskerdimo ir jų laikymo sąlygas, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo III skirsnyje;

e)	jeigu gyvūnams naudojami pakratai, pakratams skirta medžiaga tinkamai apdorojama, kad joje nebūtų ligos užkrato arba kad ji nebūtų užkrėsta;

f)	ūkio darbininkai laikosi bendrųjų higienos nuostatų, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 852/2004 I priede;

g)	įdiegtos procedūros, pagal kurias kontroliuojama prieiga prie patalpų, kuriose laikomi gyvūnai;

ūkyje nesuteikiamos patalpos ir teritorija turistams arba stovyklaujantiems asmenims, jeigu maisto verslo operatorius negali pateikti rizikos analizės ir kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodyti, kad patalpos ir teritorija yra pakankamai toli nuo gyvūnų auginimo vietų ir kad tiesioginis ir netiesioginis kontaktas tarp žmonių ir gyvūnų yra neįmanomas;

i)	gyvūnai negali prieiti prie sąvartynų ar buitinių šiukšlių laikymo vietos;

j)	įdiegtas kenkėjų naikinimo ir kontrolės planas;

k)	silosas nenaudojamas kaip pašaras, jeigu maisto verslo operatorius negali pateikti rizikos analizės ir kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodyti, kad šis pašaras negali būti pavojingas gyvūnams;

l)	nuotekų valymo įrenginių nutekamieji vandenys ir susidariusios nuosėdos nepatenka į teritorijas, prie kurių gali prieiti gyvūnai, ir nenaudojamos tręšti ganykloms, kuriose auginamos kultūros, skirtos gyvūnams šerti, nebent atliekamas tinkamas apdorojimas kompetentingai institucijai priimtinu būdu.

“

(1) OL L 35, 2005 2 8, p. 1.