nustatantis Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametį planą bei iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 779/97

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,

Šiuo reglamentu nustatomas šių menkių išteklių (toliau – atitinkami menkių ištekliai) ir jų žvejybos būdų daugiametis planas:

Šis reglamentas taikomas Baltijos jūroje ir su Baltijos jūra besiribojančiose valstybėse narėse (toliau – atitinkamos valstybės narės) veikiantiems Bendrijos žvejybos laivams, kurių bendras ilgis yra aštuoni metrai ar didesnis. Tačiau 9 straipsnis taikomas Baltijos jūroje veikiantiems žvejybos laivams, kurių bendras ilgis yra mažesnis nei aštuoni metrai.

Šiame reglamente, greta Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 3 straipsnyje ir 2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose (7) 2 straipsnyje pateiktų apibrėžimų, taikomi ir šie apibrėžimai:

Planu užtikrinamas tausus atitinkamų menkių išteklių naudojimas laipsniškai mažinant ir išlaikant žuvų mirtingumo dėl žvejybos koeficientus lygiuose, ne žemesniuose nei:

1. Kiekvienais metais Taryba kvalifikuota balsų dauguma, remdamasi Komisijos pasiūlymu, nusprendžia dėl atitinkamų menkių išteklių DLSK kitiems metams.

1. Taryba priima atitinkamų menkių išteklių DLSK, kuris, remiantis Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) atliktu moksliniu vertinimu, yra didžiausias iš šių DLSK:

2. Jei dėl 1 dalies taikymo DLSK viršytų praėjusių metų DLSK daugiau nei 15 %, Taryba priima DLSK, kuris yra 15 % didesnis nei tų metų DLSK.

3. Jei dėl 1 dalies taikymo DLSK taptų daugiau kaip 15 % mažesnis nei praėjusiųjų metų DLSK, Taryba priima DLSK, kuris yra 15 % mažesnis nei tų metų DLSK.

4. 3 dalis netaikoma, kai ŽMTEK atliktas mokslinis vertinimas rodo, kad mirtingumo dėl žvejybos koeficientas DLSK taikymo metais viršys 1 per metus 3–6 metų amžiaus menkių ištekliams A rajone arba 0,6 per metus 4–7 metų amžiaus menkių ištekliams B ir C rajonuose.

Nukrypstant nuo 6 straipsnio nuostatų, Taryba gali, kai jos manymu tai tikslinga, priimti DLSK, kuris yra mažesnis už DLSK, susidarantį dėl 6 straipsnio taikymo.

Laikotarpių, kai leidžiama žvejoti tam tikromis žvejybos įrankių rūšimis, nustatymo tvarka

1. Tralais, daniškais velkamaisiais tinklais arba panašiais žvejybos įrankiais, kurių akies dydis yra 90 mm arba didesnis, žiauniniais tinklaičiais, pinkliaisiais tinklais arba sieniniais tinklais, kurių akies dydis yra 90 mm arba didesnis, inkarinėmis ūdomis, ūdomis, išskyrus dreifuojančias ūdas, skrituliais ir kapeliais žvejoti žvejybos laivams draudžiama:

3. Taryba kiekvienais metais kvalifikuota balsų dauguma nusprendžia dėl kitiems metams taikomo didžiausio nebuvimo uoste dienų skaičiaus laikotarpiais, nepatenkančiais į nurodytuosius 1 dalyje, kai leidžiama žvejyba 1 dalyje nurodytais žvejybos įrankiais pagal 4 ir 5 dalyse nustatytas taisykles.

4. Kai ŽMTEK apskaičiuoja, kad vieno atitinkamo menkių išteklio mirtingumo dėl žvejybos koeficientas yra mažiausiai 10 % didesnis už 4 straipsnyje apibrėžtą mažiausią mirtingumo dėl žvejybos koeficientą, bendras dienų skaičius, kai leidžiama žvejyba 1 dalyje nurodytais žvejybos įrankiais, sumažinamas 10 %, palyginti su bendru einamaisiais metais leidžiamu dienų skaičiumi.

5. Kai ŽMTEK apskaičiuoja, kad vieno atitinkamo menkių išteklio mirtingumo dėl žvejybos koeficientas yra mažiau nei 10 % didesnis už 4 straipsnyje apibrėžtą mažiausią mirtingumo dėl žvejybos koeficientą, bendras dienų skaičius, kai leidžiama žvejyba 1 dalyje nurodytais žvejybos įrankiais, yra lygus bendram einamaisiais metais leidžiamam dienų skaičiui, padaugintam iš 4 straipsnyje apibrėžto mirtingumo dėl žvejybos koeficiento ir padalytam iš ŽMTEK apskaičiuoto mirtingumo dėl žvejybos koeficiento.

6. Nukrypstant nuo 1 dalies, žvejybos laivams, kurių bendras ilgis yra mažesnis nei 12 metrų, 1 dalyje nurodytais draudimo žvejoti laikotarpiais leidžiama per mėnesį pasinaudoti ne daugiau kaip penkiomis dienomis (kurios suskirstomos į bent dviejų iš eilės einančių dienų laikotarpius) iš didžiausio nebuvimo uoste dienų skaičiaus, nustatyto taikant 3–5 dalis. Tomis dienomis žvejybos laivai gali jūroje statyti tinklus ir iškrauti žuvį tik nuo tos pačios savaitės pirmadienio 6 val. iki penktadienio 18 val.

16 straipsnis taikomas pirmoje pastraipoje nurodytiems žvejybos laivams, neturintiems leidimo žvejoti menkes.

7. Komisijos ar valstybės narės prašymu valstybės narės paskelbia savo tinklavietėje ar pateikia Komisijai ir visoms valstybėms narėms taikomos sistemos aprašymą, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi 3, 4 ir 5 dalių.

1. Nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d. draudžiama bet kokia žvejybos veikla rajonuose, kurių ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (pastarųjų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, leidžiama žvejoti žiauniniais tinklaičiais, pinkliaisiais tinklais ir sieniniais tinklais, kurių akies dydis yra 157 mm arba didesnis, arba dreifuojančiomis ūdomis. Laive negali būti laikomi kiti žvejybos įrankiai.

3. Žvejojant bet kuriomis 2 dalyje apibrėžtomis žvejybos įrankių rūšimis, laive negali būti laikoma menkių.

1. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1627/94 1 straipsnio 2 dalies, visi Bendrijos laivai, kurių bendras ilgis yra aštuoni metrai arba didesnis ir kuriuose laikomi arba naudojami bet kokie įrankiai menkių žvejybai Baltijos jūroje pagal Reglamento (EB) Nr. 2187/2005 3 straipsnį, turi turėti specialų leidimą žvejoti menkes Baltijos jūroje.

2. Valstybės narės 1 dalyje nurodytą specialų leidimą žvejoti menkes gali išduoti tik Bendrijos laivams, kurie 2005 m. turėjo pagal 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 27/2005, nustatančio 2005 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas, taikomas Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose privaloma nustatyti sugavimo apribojimus (10), III priedo 6.2.1 punktą išduotą specialų leidimą žvejoti menkes Baltijos jūroje. Tačiau valstybė narė Bendrijos laivui, plaukiojančiam su tos valstybės narės vėliava ir 2005 m. neturėjusiam specialaus žvejybos leidimo, gali išduoti specialų leidimą žvejoti menkes, jeigu valstybė narė užtikrina, kad bent jau lygiaverčiams pajėgumams (išmatuotiems kilovatais (kW)) Baltijos jūroje yra nebeleidžiama žvejoti bet kuriuo 1 dalyje nurodytu žvejybos įrankiu.

3. Kiekviena atitinkama valstybė narė nustato ir tvarko laivų, turinčių specialų leidimą žvejoti menkes Baltijos jūroje, sąrašą ir skelbia jį savo oficialiojoje tinklavietėje.

4. Žvejybos laivo kapitonas arba jo įgaliotasis atstovas, kuriam valstybė narė yra išdavusi specialų leidimą žvejoti menkes Baltijos jūroje, tokio leidimo kopiją turi turėti žvejybos laive.

1. Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 6 straipsnio 4 dalies, visų Bendrijos laivų, kurių bendras ilgis yra aštuoni metrai ar didesnis, kapitonai veda laivo žurnalą, kuriame pagal to reglamento 6 straipsnį registruoja laivų vykdomas operacijas.

Nepaisant pirmos pastraipos, žvejybos laivuose, kurių bendras ilgis 8–10 metrų ir kuriuose yra C rajone pagautų menkių, vedamas laivo žurnalas, atitinkantis Reglamento (EEB) Nr. 2807/83 IV priedo 2 punkto nuostatas.

2. Valstybės narės patikrina, ar naudojantis LSS duomenimis Žvejybos stebėjimo centre (ŽSC) gauta informacija iš laivų, kuriuose įrengta LSS, atitinka laivo žurnale užregistruotą veiklą. Toks kryžminis patikrinimas registruojamas kompiuterine forma ir saugomas trejus metus.

3. Kiekviena valstybė narė tvarko ir skelbia savo oficialiojoje tinklavietėje kontaktinę informaciją, reikalingą pateikiant laivo žurnalus, iškrovimo deklaracijas ir išankstinius pranešimus, kaip nurodyta 17 straipsnyje.

Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2807/83 1 straipsnio, valstybės narės gali leisti žvejybos laivų, kuriuose įrengta LSS, kapitonams elektroniniu būdu pateikti informaciją, kuri turi būti užregistruota laivo žurnale. Informacija perduodama vėliavos valstybės narės ŽSC kiekvieną dieną, užbaigus tos kalendorinės dienos žvejybos operacijas. Pakrantės valstybės ŽSC ir inspektavimo tarnybos prašymu laivo žurnalo informacija jiems pateikiama tuo metu, kai žvejybos laivas yra pakrantės valstybės vandenyse.

1. Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 19b straipsnio, Bendrijos žvejybos laivo, kuriame yra kuris nors šio reglamento 8 straipsnio 1 dalyje nurodytas žvejybos įrankis, kapitonas, žvejybos laivui įplaukiant į uostą ar išplaukiant iš jo, arba įplaukiant į Baltijos jūrą ar išplaukiant iš jos, vėliavos valstybės narės ŽSC perduoda pranešimą apie žvejybos pastangą, kuriame pateikiama ši informacija:

2. Laivams, kuriuose įrengtas LSS, 1 dalies a punkto i ir ii papunkčiai bei 1 dalies b punktas netaikomi.

3. Vėliavos valstybės narės ŽSC pranešimą apie žvejybos pastangą įregistruoja savo kompiuterinėje duomenų bazėje.

4. Pateikus prašymą, vėliavos valstybė narė pakrantės valstybei narei pateikia 1 dalyje nurodytą informaciją.

Vėliavos valstybės narės kompetentingos institucijos stebi ir kontroliuoja atitiktį:

Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2807/83 5 straipsnio 2 dalies, įvertinant laive laikomų žuvų, kurioms nustatytas DLSK, kiekį kilogramais, leistinas nukrypimo dydis yra 10 % laivo žurnale nurodyto kiekio, išskyrus menkes, kurių atveju leistinas nukrypimo dydis yra 8 %.

A ir B rajonuose sugautiems kiekiams, kurie iškrauti neišrūšiuoti, leistinas nukrypimo dydis skaičiuojant kiekius yra 10 % viso laive laikomo kiekio.

1. Žvejybos laivas, kuriam išduotas specialus leidimas žvejoti menkes, vieno žvejybos reiso metu gali žvejoti tik A, B arba C rajone.

2. Žvejybos laivas gali pradėti žvejybos veiklą Bendrijos vandenyse A, B arba C rajone tik tuo atveju, jeigu jame nelaikomos menkės.

Jeigu žvejybos laivas vyksta į uostą rajone, kuriame jis žvejojo, neiškrovęs žuvų, šis laivas gali tęsti žvejybos veiklą tame rajone, net jeigu laive laikomos menkės.

3. Kai žvejybos laivas iš A, B arba C rajono išplaukia jame esant menkių, jis:

4. Nukrypstant nuo 1, 2 ir 3 dalių, 2008 metais žvejybos laivas vieno žvejybos reiso metu gali žvejoti A bei B rajonuose ir pradėti žvejybos veiklą viename iš rajonų tik jei tame laive laikoma mažiau nei 150 kg menkių. Valstybės narės imasi konkrečių priemonių užtikrinti veiksmingą kontrolę. Valstybė narės iki 2008 m. sausio 31 d. Komisijai praneša apie tas priemones.

1. Iš A, B arba C rajonų išplaukiančio Bendrijos žvejybos laivo, kuriame laikoma daugiau kaip 300 kg gyvojo svorio menkių, kapitonas praneša pakrantės valstybės, kurioje jis iškraus žuvis, kompetentingoms institucijoms bent valandą prieš išplaukiant iš rajono apie:

2. Kai Bendrijos žvejybos laivas ketina įplaukti į uostą rajone, kuriame jis žvejojo, su daugiau nei 300 kg gyvojo svorio menkių laive, bent valandą prieš įplaukiant į rajoną Bendrijos žvejybos laivo kapitonas praneša pakrantės valstybės kompetentingoms institucijoms, o pakrantės valstybė praneša vėliavos valstybei visą informaciją, nurodytą 1 dalies b, c ir d punktuose.

3. 1 dalies a ir b punktuose nurodytas reikalavimas pateikti informaciją netaikomas laivams, kuriems taikomas 12 straipsnis.

5. 1 ir 2 dalyse numatytą pranešimą taip pat gali pateikti Bendrijos žvejybos laivo kapitono atstovas.

1. Jeigu laive laikoma daugiau nei 750 kilogramų gyvojo svorio menkių, menkes galima iškrauti tik patvirtintuose uostuose.

2. Kiekviena valstybė narė gali patvirtinti uostus, kuriuose turi būti iškrautas didesnis nei 750 kg gyvojo svorio Baltijos menkių kiekis.

3. Iki 2007 m. spalio 10 d. kiekviena valstybė narė, kuri yra sudariusi patvirtintų uostų sąrašą, tvarko patvirtintų uostų sąrašą ir skelbia jį savo oficialiojoje tinklavietėje.

Žvejybos laivo kapitonas užtikrina, kad bet koks Baltijos jūroje sužvejotas ir Bendrijos uoste iškrautas menkių kiekis būtų sveriamas prieš jį parduodant arba prieš jį išvežant į kitą vietą iš iškrovimo uosto. Svėrimui naudojamas svarstykles patvirtina kompetentingos nacionalinės institucijos. Pasvėrus nustatytas svoris pateikiamas pildant Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 8 straipsnyje nurodytą deklaraciją.

Kiekviena su Baltijos jūra besiribojanti valstybė narė nustato konkrečius inspektavimo standartus. Šie standartai reguliariai peržiūrimi, išnagrinėjus pasiektus rezultatus. Inspektavimo standartai palaipsniui plėtojami tol, kol pasiekiami I priede apibrėžti siektini standartai.

1. Tranzitas per rajonus, kuriuose neleidžiama žvejoti menkių, draudžiamas, jeigu laive turimi žvejybos įrankiai nėra saugiai surišti ir sukrauti pagal 16 straipsnio 3 dalies b punktą.

Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 8 straipsnio 1 dalies, žvejybos laivo, kurio bendras ilgis yra aštuoni metrai arba didesnis, kapitonas užpildo iškrovimo deklaraciją, kai žuvys vežamos į kitą nei į iškrovimo vietą.

Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 13 straipsnio 4 dalies, iškrovimo deklaracija pridedama prie vežimo dokumentų, numatytų to Reglamento 13 straipsnio 1 dalyje, susijusių su vežamu kiekiu. To reglamento 13 straipsnio 4 dalies b punkte numatyta išimtis netaikoma.

Atitinkamos valstybės narės atlieka bendrą inspektavimo ir priežiūros veiklą.

1. Su Baltijos jūra besiribojančios valstybės narės pagal II priedą parengia Baltijos jūrai skirtas nacionalines kontrolės veiksmų programas.

2. Su Baltijos jūra besiribojančios valstybės narės pagal I priedą nustato konkrečius inspektavimo standartus. Šie standartai reguliariai peržiūrimi, išnagrinėjus pasiektus rezultatus. Inspektavimo standartai palaipsniui plėtojami tol, kol pasiekiami I priede apibrėžti siektini standartai.

3. Iki kiekvienų metų sausio 31 d. su Baltijos jūra besiribojančios valstybės narės savo oficialiosiose tinklavietėse paskelbia 1 dalyje nurodytas savo nacionalines kontrolės veiksmų programas ir jų įgyvendinimo tvarkaraštį, kad su jomis galėtų susipažinti Komisija ir kitos su Baltijos jūra besiribojančios valstybės narės.

4. Komisija bent vieną kartą per metus sušaukia Žuvininkystės ir akvakultūros komiteto posėdį, kad būtų įvertinta, ar laikomasi nacionalinių kontrolės veiksmų programų, skirtų menkių ištekliams Baltijos jūroje, ir būtų įvertinti jų įgyvendinimo rezultatai.

Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 34c straipsnio 1 dalies penktos pastraipos, speciali atitinkamų menkių išteklių kontrolės ir inspektavimo programa gali trukti ilgiau nei trejus metus.

1. Komisija, remdamasi ŽMTEK ir Baltijos jūros regioninės patariamosios tarybos rekomendacijomis, trečiaisiais šio reglamento taikymo metais ir vėliau kasmet įvertina valdymo priemonių poveikį atitinkamiems ištekliams ir jų žvejybos būdams.

2. Komisija trečiaisiais šio reglamento taikymo metais ir vėliau kas trejus metus prašo ŽMTEK pateikti mokslines rekomendacijas dėl pažangos siekiant 4 straipsnyje nurodytų tikslų tempo. Jeigu rekomendacijoje nurodoma, kad tikslai greičiausiai nebus pasiekti, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma priima sprendimą dėl papildomų ir (arba) alternatyvių priemonių, reikalingų siekiant užtikrinti, kad tikslai būtų pasiekti.

Jeigu Komisija, remdamasi ŽMTEK rekomendacija, nustato, kad 4 straipsnyje pateikti mažiausi mirtingumo dėl žvejybos koeficientai neatitinka valdymo plano tikslų, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma priima sprendimą dėl patikslintų mažiausių mirtingumo dėl žvejybos koeficientų, kurie atitiktų tikslą.

Per pirmus trejus daugiamečio plano taikymo metus jis laikomas atkūrimo planu, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 5 straipsnyje, ir taikant Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 21 straipsnio a punkto i papunktį.

1. B rajone žvejojančios valstybės narės kiekvienais metais ne vėliau kaip spalio 31 d. pateikia Komisijai ataskaitą apie visus menkių kiekius ir priegaudos kiekius, sugautus per pastaruosius 12 mėnesių B rajone, ir tos rūšies žuvų išmetimus, suskirstytus pagal ICES pakvadračius bei 8 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas žvejybos įrankių rūšis.

2. Kiekvienais metais ne vėliau kaip gruodžio 15 d. Komisija, Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir remdamasi 1 dalyje nurodytomis valstybių narių ataskaitomis bei Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto rekomendacija, priima sprendimą dėl 8 straipsnio 1 dalies b punkte, 3, 4 ir 5 dalyse bei 13 straipsnyje nurodytų apribojimų netaikymo 27 ir (arba) 28.2 pakvadračiui, jei yra įrodymų, kad sugauti menkių kiekiai tuose ICES pakvadračiuose yra mažesni nei 3 % visų B rajone sugautų menkių kiekių.

3. Apribojimų ICES 27 ir (arba) 28.2 pakvadračiui netaikymas galioja nuo kitų metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.

4. 8 straipsnio 1 dalies b punktas ir 3, 4 bei 5 dalys netaikomos ICES 28.1 pakvadračiui. Tačiau jeigu esama įrodymų, kad sugauti menkių kiekiai yra didesni nei 1,5 % visų B rajone sugautų menkių kiekių, taikomas 8 straipsnio 1 dalies b punktas, 3, 4 ir 5 dalys bei šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalys.

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

I PRIEDAS

KONKRETŪS INSPEKTAVIMO STANDARTAI

Tikslas

1.	Kiekviena valstybė narė pagal šį priedą nustato konkrečius inspektavimo standartus.

Strategija

2.	Vykdant žvejybos veiklos inspektavimą ir priežiūrą daugiausiai dėmesio skiriama laivams, kurie, tikėtina, žvejoja menkes. Siekiant išbandyti inspektavimo ir priežiūros veiksmingumą taikomas kryžminio patikrinimo mechanizmas vykdant atsitiktinius vežamų ir parduodamų menkių patikrinimus.

Prioritetai

3.	Skirtingoms žvejybos įrankių rūšims taikomi nevienodo lygio prioritetai, atsižvelgiant į tai, kiek įtakos laivynams turi žvejybos galimybių apribojimai. Dėl tos priežasties kiekviena valstybė narė nustato konkrečius prioritetus.

Siektini standartai

Ne vėliau nei praėjus vienam mėnesiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos valstybės narės įgyvendina inspektavimo tvarkaraščius, atsižvelgdamos į toliau nurodytus tikslus.

Valstybės narės nurodo ir apibūdina, kuri mėginių ėmimo strategija bus taikoma.

Komisijos prašymu, valstybės narės turi pateikti jai taikomą mėginių ėmimo planą.

a) Inspektavimo uostuose lygis

Paprastai siektinas tikslumas turėtų būti ne mažesnis už tikslumą, kuris būtų pasiektas taikant paprastą atsitiktinės mėginių atrankos metodą, valstybėje narėje patikrinus 20 % visų iškrautų menkių pagal svorį.

b) Pardavimo inspektavimo lygis

Patikrinama 5 % menkių, kurias siūloma parduoti aukcione, kiekio.

c) Inspektavimo jūroje lygis

Lankstus standartas: turi būti nustatomas atlikus išsamią žvejybos veiklos kiekviename rajone analizę. Standartai jūroje nurodo patruliavimo dienų jūroje skaičių menkių išteklių valdymo rajonuose; gali būti nustatyti atskiri standartai toms dienoms, kai patruliuojama tam tikruose žvejybos rajonuose.

d) Iš oro atliekamos priežiūros lygis

Lankstus standartas: turi būti nustatomas atlikus išsamią kiekviename rajone vykdytos žvejybos veiklos analizę ir atsižvelgiant į valstybės narės turimus išteklius.

II PRIEDAS

NACIONALINIŲ KONTROLĖS VEIKSMŲ PROGRAMŲ TURINYS

Nacionalinėse kontrolės veiksmų programose siekiama, inter alia, nustatyti toliau nurodytus dalykus.

1. KONTROLĖS PRIEMONĖS

Žmogiškieji ištekliai

1.1.	Krante ir jūroje dirbančių inspektorių skaičius, jų darbo laikotarpiai ir žvejybos zonos, kuriose jie turi dirbti.

Techniniai ištekliai

1.2.	Patruliuojančių laivų ir orlaivių skaičius, jų dislokavimo laikotarpiai ir zonos.

Finansiniai ištekliai

1.3.	Biudžeto asignavimai, skirti žmogiškųjų išteklių, patruliuojančių laivų ir orlaivių panaudojimui.

2. SU ŽVEJYBOS VEIKLA SUSIJUSIOS INFORMACIJOS ELEKTRONINIS REGISTRAVIMAS IR PERDAVIMAS

Sistemų, kurios įdiegtos siekiant užtikrinti 13, 14, 15 ir 18 straipsnių laikymąsi, aprašymas.

3. UOSTŲ PATVIRTINIMAS

Atitinkamais atvejais uostų, kurie pagal 19 straipsnį patvirtinti menkėms iškrauti, sąrašas.

4. ĮPLAUKIMAS Į KONKREČIUS RAJONUS ARBA IŠPLAUKIMAS IŠ JŲ

Sistemų, kurios įdiegtos siekiant užtikrinti 17 straipsnio laikymąsi, aprašymas.

5. IŠKROVIMŲ KONTROLĖ

Priemonių ir (arba) sistemų, kurios įdiegtos siekiant užtikrinti 12, 16, 20, 22 ir 23 straipsnių nuostatų laikymąsi, aprašymas.

6. INSPEKTAVIMO PROCEDŪROS

Nacionalinėse kontrolės veiksmų programose nustatomos procedūros, kurių bus laikomasi:

a)	vykdant inspektavimus jūroje ir sausumoje;

b)	teikiant informaciją kompetentingoms institucijoms, kurias kitos valstybės narės paskyrė atsakingomis už nacionalines menkių išteklių kontrolės veiksmų programas;

c)	bendrai vykdant priežiūrą ir keičiantis inspektoriais, įskaitant nurodymus dėl kitų valstybių narių vandenyse veikiančių inspektorių įgaliojimų ir kompetencijos.